EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2022 m. kovo 24 d.

dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 nuostatas, susijusias su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais

(CON/2022/11)

(2022/C 233/02)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2022 m. sausio 20 ir 21 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais (1) (toliau – pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai).

ECB pažymi, kad pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai yra glaudžiai susiję su kitu pasiūlymu, dėl kurio ECB gavo prašymą pateikti nuomonę, t. y. pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl priežiūros įgaliojimų, sankcijų, trečiųjų valstybių filialų ir aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES (2) (toliau – pasiūlyti KRD daliniai pakeitimai).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytuose KRR daliniuose pakeitimuose yra tam tikrų nuostatų, darančių poveikį ECB uždaviniams, susijusiems su kredito įstaigų prudencine priežiūra pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) indėliu į sklandų politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymą pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendrosios pastabos

ECB teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais Europos Sąjungoje įgyvendinamos svarbios reformos pagal susitarimą „Bazelis III“ (3), stiprinamas ES bendras taisyklių sąvadas ir griežtinama kredito įstaigų prudencinės priežiūros sistema įvairiose srityse.

ECB pažymi, kad svarbu laiku, visapusiškai ir sąžiningai užbaigti reformų pagal susitarimą „Bazelis III“ įgyvendinimą ES lygmeniu. Šiomis reformomis siekiama pašalinti pagrindinius dabartinės sistemos trūkumus, kuriuos Europos ir tarptautinės įstaigos nustatė atlikdamos ankstesnes analizes, be kita ko, susijusias su Europos bankais, todėl šios reformos turi esminę reikšmę užtikrinant Europos bankų sektoriaus patikimumą.

Reformas pagal susitarimą „Bazelis III“ svarbu įgyvendinti laiku, kad tokie trūkumai būtų pašalinti. Todėl ECB ragina Sąjungos teisėkūros institucijas greitai ir išvengiant nepagrįstai ilgų įgyvendinimo laikotarpių užbaigti teisėkūros procedūrą. Tai yra svarbu siekiant užtikrinti, kad bankai galėtų išlikti atsparūs būsimoms krizėms.

ECB taip pat mano, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti susitarimo „Bazelis III“ standartus. Šiuo atžvilgiu ECB teigiamai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme aptarti visi Bazelio bankų priežiūros komiteto parengti elementai, dėl kurių 2017 m. gruodžio mėn. sutarė Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė.

Galiausiai ECB tvirtai remia sąžiningą reformų pagal susitarimą „Bazelis III“ įgyvendinimą. Tai yra svarbu finansiniam stabilumui, taip pat ES tarptautiniam patikimumui. Nuosekliai įgyvendinant šias reformas, išryškinamas ES įsipareigojimas tarptautinio finansinio bendradarbiavimo srityje ir tai padeda stiprinti pasaulinės finansų sistemos veikimą ir pasitikėjimą ES bankais. Tuo pat metu sąžiningas įgyvendinimas yra geriausia pasiekiama stabilios bankų sistemos garantija, o dėl pasiūlytų nukrypti leidžiančių nuostatų ir su įgyvendinimu susijusių sprendimų kai kurie su bankų sektoriumi susiję rizikos veiksniai gali likti neaptarti. Kaip paaiškinta toliau, ši rizika iš esmės atsiranda dėl pasiūlyto nekilnojamojo turto pozicijų prudencinio vertinimo, nereitinguotų įmonių keliamos kredito rizikos, sandorio šalies kredito rizikos, nuosavybės vertybinių popierių pozicijų ir operacinės rizikos.

Kituose nuomonės skirsniuose išsamiai aptarti pagrindiniai pasiūlymo elementai ir likutinė rizika, kuri gali būti ne iki galo pašalinta, jei ES nuspręstų nesilaikyti susitarimo „Bazelis III“ standartų.

Taip pat svarbu, kad prudencinė sistema toliau atliktų savo funkciją šiuo tikslu šalinant nustatytas spragas ir diegiant naujausias inovacijas. Komisijos pasiūlytos naujos pagrindinių sąvokų, – „pagalbines paslaugas teikiančios įmonės“ ir „finansų įstaigos“, – apibrėžtys vertintinos teigiamai, nes jose patikslinamos reguliavimo masto ribos. ECB taip pat palankiai vertina Komisijos įgaliojimus pagal naują pasiūlymą teikti prudencinės tvarkos taikymo kriptoturtui ataskaitas.

ECB taip pat pritaria pasiūlymo aiškinamajame memorandume išdėstytai Komisijos nuomonei, kad kompetentingoms institucijoms nereikia suteikti jokių papildomų priežiūros įgaliojimų išskirtinėmis didelių ekonominių trikdžių aplinkybėmis nustatyti įstaigų paskirstymų apribojimus. Be to, ECB atkreipia dėmesį į tai, kad tokiais ekonominių ir finansinių sunkumų laikotarpiais kredito įstaigos gali būti nelinkusios naudoti savo kapitalo rezervų (4). Iš ateities perspektyvos, ECB manymu, daugiau dėmesio reikėtų skirti nuostatų, kuriomis atgrasoma nuo kapitalo rezervo panaudojimo, pašalinimui.

1.   Įvadas apie rezultatų apatinę ribą

1.1

Rezultatų apatinė riba yra svarbus reformų pagal susitarimą „Bazelis III“ elementas. Ji padeda sumažinti nepagrįstą pagal riziką įvertinto turto dydžio nevienodumą įstaigose, taip skatinant vienodas sąlygas ir stiprinant prudencinę sistemą. ECB ypač palankiai vertina tai, kad Komisija rezultatų apatinės ribos įgyvendinimui nusprendė taikyti vadinamąjį „single stack“ metodą, pagal kurį bankai pagal riziką įvertintą turtą gali įvertinti tik vienu būdu (5).

1.2

Visgi ECB pažymi, kad pasiūlyme taip pat yra reikšmingų pereinamojo laikotarpio taisyklių, dėl kurių kai kurioms konkrečioms sritims, t. y. i) gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms su mažais istoriniais nuostoliais, ii) nereitinguojamų bendrovių pozicijoms ir iii) sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kalibravimui, taikomi žemesni rizikos koeficientai, palyginti su numatytaisiais Bazelio standartuose. ECB mano, kad šios nuo susitarimo „Bazelis III“ standartų nukrypti leidžiančios nuostatos nėra pateisinamos prudenciniu ir finansinio stabilumo požiūriu, todėl kai kurie rizikos veiksniai gali būti neaptarti.

1.3

Tam tikrų abejonių visų pirma kelia gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijų vertinimas pereinamuoju laikotarpiu. Dėl pereinamuoju laikotarpiu taikomos tvarkos susilpnėtų rezultatų apatinės ribos finansinio stabilumo užtikrinimo funkcija atsižvelgiant į skolinimą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti, t. y. sritis, kurioje gali kilti pavojus finansiniam stabilumui, kaip matyti iš naujausių ESRV (6) ir ECB (7) ataskaitų. Keliose ES valstybėse narėse didėja namų ūkių įsiskolinimas ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pervertinimas, todėl stiprėja vidutinės trukmės grėsmės ir susirūpinimas dėl skolų sukeliamo būsto kainų burbulo. Dėl šios priežasties kai kurių bankų nuosavų lėšų gali nepakakti galimiems nuostoliams, kurie būtų patirti atsiradus šiai rizikai, padengti. Dėl pereinamojo laikotarpio tvarkos taip pat gali padidėti ES bankų rinkos fragmentacija atsižvelgiant į tai, kad įstaigoms dėl panašios rizikos gali būti taikomi nevienodi kapitalo reikalavimai, priklausomai nuo to, kaip juos įgyvendina valstybė narė. Atsižvelgdamas į šias abejones, ECB mano, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui toks lengvatinis režimas neturėtų būti taikomas. Šis mechanizmas, jei jis bus išlaikytas, turėtų būti griežtai laikino ir riboto pobūdžio.

1.4

Be to, ECB taip pat susirūpinimą kelia pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su nereitinguojamomis bendrovėmis. Pagal Bazelio standartus skolinimas tokioms įmonėms yra neatsiejamas nuo didesnio rizikos koeficiento, kuris atspindi didesnį neužtikrintumą dėl jų faktinio rizikingumo. Rizikos koeficiento sumažinimas, remiantis banko rizikos įverčiais, susilpnina rezultatų apatinės ribos paskirtį, t. y. apsisaugoti nuo nepakankamo rizikos įvertinimo atsižvelgiant į įstaigų taikomus modelius, nes įstaigos, priskirdamos įmonėms mažesnius rizikos koeficientus, gali remtis savo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe. Komisija siūlo nustatyti, kad 65 % rizikos koeficiento taikymas priklausytų nuo apskaičiuotos vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri galėtų siekti 0,5 %. ECB mano, kad šis rodiklis yra per platus, nes galėtų apimti įmones, kurioms būdingas padidintas rizikos profilis. Todėl ECB, atsižvelgdamas į susijusią riziką, mano, kad nereitinguojamoms bendrovėms tokia išimtis apskritai neturėtų būti daroma. Šis mechanizmas, jei jis bus išlaikytas, turėtų būti griežtai laikino ir riboto pobūdžio. Galiausiai ECB visiškai remia pastangas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu padidinti Europos bendrovių reitingų aprėptį, nes tai galėtų būti svarbus papildomas indėlis į kapitalo rinkų sąjungos projektą.

1.5

ECB perspėja dėl bet kokių sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių pozicijomis, vertinimo pokyčių rezultatų apatinės ribos kontekste, nepaisant to, ar jie būtų laikini, ar nuolatiniai. ECB yra susirūpinęs, kad pakeitus standartizuoto sandorio šalies kredito rizikos pozicijų vertinimo metodo kalibravimą, kai kurie prudencinės rizikos veiksniai liktų neaptarti ir būtų nepakankamai įvertinta sandorio šalies kredito rizikos pozicijų suma.

1.6

Dėl rezultatų apatinės ribos taikymo Komisija pasiūlė ją taikyti aukščiausiu konsolidavimo lygiu. Bankų grupėse ši rezultatų apatinė riba taikoma kartu su poveikio aukščiausiu konsolidacijos lygiu patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių lygiu perskirstymo mechanizmu (8). Šis mechanizmas sudaro sąlygas ES bankų grupėms, kurios yra saistomos rezultatų apatinės ribos, veiksmingiau paskirstyti kapitalą grupėje, palyginti su taikymu individualiu lygiu, kartu atsižvelgiant į atitinkamą grupės buvimo kiekvienoje valstybėje narėje rizikingumą. Tačiau konkrečių rezultatų apatinės ribos reikalavimų nustatymas iš dalies konsoliduotu lygiu valstybėje narėje vis tiek gali paskatinti bankų grupes veiklą reorganizuoti taip, kad būtų kuo labiau sumažintas rezultatų apatinės ribos poveikis atskiros grupės dalims tokiais būdais, kurie galėtų būti nesuderinami su nustatyta organizacine struktūra arba patikimu rizikos valdymu. Be to, dėl šios priežasties daugiau kapitalo būtų įšaldyta vietos lygmeniu, o tai prieštarautų tikslui sudaryti sąlygas laisvam kapitalo judėjimui Europos bankų grupėse, kuris yra svarbi būtinoji finansinės integracijos sąlyga. Alternatyvi galimybė būtų rezultatų apatinę ribą taikyti aukščiausiu konsoliduotu lygiu Europos Sąjungoje ir iš dalies konsoliduotu lygiu valstybėje narėje nenaudojant paskirstymo mechanizmo. Taip jau būtų supaprastinta bankams taikoma sistema, palyginti su Komisijos pasiūlymu, ir užtikrinama tinkama kapitalizacija kiekvienoje valstybėje narėje, nors tai taip pat susaistytų kapitalą iš dalies konsoliduotu lygiu. Antra galimybė būtų rezultatų apatinę ribą taikyti tik aukščiausiu konsolidacijos lygiu, kartu nustatant bankų ir kompetentingų institucijų pareigą užtikrinti pakankamą savarankiškų subjektų kapitalizaciją (9). Šis metodas būtų ne tik paprastesnis ir juo būtų sumažinta Europos bankų sektoriaus fragmentacija, bet ir tinkamai atsispindėtų faktas, kad rezultatų apatinė riba buvo sukalibruota siekiant sumažinti netinkamą pagal riziką įvertinto turto kintamumą bankų grupės, o ne kiekvieno subjekto lygiu. ECB pirmenybę teikia būtent šiam metodui.

1.7

Galiausiai ECB pažymi, kad į KRD pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl rezultatų apatinės ribos, priežiūros reikalavimų ir makroprudencinių kapitalo apsaugos rezervų sąveikos. Šie klausimai bus aptarti atskiroje nuomonėje dėl pasiūlytų KRD dalinių pakeitimų (10).

2.   Kredito rizikos sistema – standartinis metodas

2.1

ECB palankiai vertina pasiūlymus įgyvendinti naują standartinį kredito rizikos metodą, nes jį taikant įstaigos, kurios nenaudoja vidaus modelių, taps atsparesnės, o jų kapitalo reikalavimai – jautresni rizikai. Tačiau ECB susirūpinęs pažymi, kad pasiūlyme taip pat yra keletas naujų nuo susitarimo „Bazelis III“ standartų leidžiančių nukrypti nuostatų, visų pirma susijusių su i) specializuoto skolinimo pozicijomis, ii) nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis, iii) mažmeninėmis pozicijomis ir iv) nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų įkaito vertinimo metodika. Be to, išlaikytos kai kurios dabartinės nukrypti leidžiančios nuostatos (pvz., taikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir infrastruktūrai), kurias teisėkūros institucijos turėtų įvertinti iš naujo. ECB mano, kad dėl visų šių nukrypti leidžiančių nuostatų gali sumažėti naujo standartinio metodo nuoseklumas ir saugumas ir likti nenumatyti tam tikri rizikos veiksniai. Dėl šios priežasties bankai gali likti be pakankamo prieinamo kapitalo tuo atveju, jei šiuose rinkos segmentuose pasireikštų rizika. Konkrečiau tariant, sistema „Bazelis III“ buvo sukalibruota taip, kad atspindėtų specializuoto skolinimo pozicijų riziką, o bet koks pokytis, pavyzdžiui, naujos kokybiško objekto finansavimo kategorijos sukūrimas arba kokybiško projekto finansavimo kriterijų pakeitimas, galėtų reikšti, kad rizikos veiksniai nebus numatyti, visų pirma per pasirengimo įgyvendinti projektą etapą, taigi bankų apsauga būtų sumažinta. Be to, standartizuoti rizikos koeficientai neturėtų būti grindžiami vien įstaigų sprendimu (netaikant modelio patvirtinimo)nustatyti, ar objekto finansavimas atitinka „aukštos kokybės“ kriterijus, kurie yra panašūs į vidaus reitingais pagrįstą skirstymo metodą.

2.2

Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos neišvengiamai yra rizikingesnės, nes jos pagal apibrėžtį yra subordinuotos visiems kitiems reikalavimams įsipareigojimo neįvykdymo atveju. Sistemos „Bazelis III“ pasiūlymuose šią nuostatą atspindi reikalavimas nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms taikyti didesnį kapitalo poreikio koeficientą. Todėl ECB susirūpinimą kelia tai, kad nuo šio patikimo principo yra nukrypstama įvairiose srityse, nes bankų balansams galėtų kilti didesnė rizika. Tai visų pirma pasakytina apie i) kitų tos pačios grupės narių nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, įskaitant finansų sektoriaus subjektų nuosavybės vertybinius popierius, kurių bankams leidžiama neatimti iš savo lėšų, ii) institucines apsaugos schemas ir iii) ilgalaikes nuosavybės vertybinių popierių pozicijas, kurios jau trunka šešerius metus ar ilgiau, kurios taip pat turi poveikį rizikos koeficientų pakankamumui konsoliduotu lygiu. Šiuo atveju ne tik būtų užfiksuoti labai maži rizikos koeficientai, neatspindintys nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms būdingo rizikingumo, bet ir pratęstų nuostolių padengimo pajėgumų nebuvimą grupėje. Be to, iv) ECB mano, kad mažesnis nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikos koeficientas pagal teisėkūros programas turėtų būti taikomas, jeigu jį papildo Bazelio reikalavimas, susijęs su investicijų apribojimais (11), į kurį taip pat galima atsižvelgti visapusiškai vertinant šias programas. Be to, v) pagal IRB metodą nuosavybės vertybiniams popieriams taikant pereinamojo laikotarpio nuostatą sukuriamos nepagrįstai palankios sąlygos, nes bankai gali taikyti rizikos koeficientus, kurie yra ne tik mažesni, palyginti su dabar taikomais, bet pereinamuoju laikotarpiu yra net mažesni, palyginti su koeficientais, kurių galiausiai bus reikalaujama. Todėl ECB siūlo išvengti šio išskirtinio nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų įstaigų, kurioms leidžiama naudoti IRB metodą, nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, sumažinimo pereinamuoju laikotarpiu žemiau to lygio, kurio nuolat bus reikalaujama ateityje (12).

2.3

ECB mano, kad mažmeninėms pozicijoms taikomas mažesnis rizikos koeficientas turėtų galioti tik fiziniams asmenims, kurių bendra pozicijų vertė, kuri turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į klientų pinigus, kuriuos jie jau yra skolingi, ir į nepanaudotas kredito linijas, neviršija 1 mln. EUR. Be to, nereikėtų papildomai delsti atlikti būtiną nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su besąlygiškai anuliuojamomis kredito linijomis, korekciją.

2.4

Komisijos pasiūlyme taip pat pateikti kai kurie pakeitimai, susiję su nekilnojamojo turto perkainojimo metodika, kurie neatitiktų Bazelio standartų. ECB mano, kad visi tokie perkainojimai turėtų būti atliekami remiantis patikimu pagrindu, siekiant tinkamai atsižvelgti į įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo pokyčius. Turto vertinimui taikant statistinius metodus (užuot pasikliovus kvalifikuotu nepriklausomu vertintoju) galėtų susidaryti netikslus saugumo įspūdis. Šiuo atveju gali būti struktūriškai pervertinta ne tik individualaus nekilnojamojo turto faktinė vertė, bet ir viso perkainojamo portfelio vertė, ir dėl šios priežasties galiausiai sumažėtų bankų atsparumas nekilnojamojo turto rinkų perkaitimui. Be to, didėjanti nekilnojamojo turto vertė, pagrįsta ankstesnės vertės vidurkiu, gali sudaryti sąlygas bankams neapdairiai toliau remtis padidėjusiomis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios gali būti netinkamos. Tai, pavyzdžiui, gana aiškiai taikoma dabartinėje didėjančio pervertinimo aplinkoje. Dėl šių pokyčių atsirastų papildomos nepageidaujamos pereinamojo laikotarpio mechanizmo pasekmės, susijusios su mažos rizikos hipotekos paskolomis atsižvelgiant į rezultatų apatinę ribą (kaip nurodyta 1.3 dalyje), be to, nekilnojamojo turto rinkose galėtų atsirasti daugiau bankų silpnųjų vietų.

2.5

Sistemoje „Bazelis III“ buvo perkalibruotas MVĮ ir infrastruktūros investicijų vertinimas pritaikius empiriškai sukalibruotus rizikos koeficientus pagal įvairių įstaigų turimus duomenis. Todėl ECB mano, kad ES turėtų laikytis peržiūrėto kalibravimo.

3.   Operacinė rizika

3.1

ECB teigiamai vertina Komisijos sprendimą įgyvendinti naują standartizuotą veiklos rizikos metodą pagal sistemą „Bazelis III“, kuriuo siekiama padidinti nuosavų lėšų apskaičiavimo reikalavimų palyginamumą ir paprastumą.

3.2

Nors ECB pripažįsta, kad sistema „Bazelis III“ suteikia galimybę nepaisyti istorinių nuostolių apskaičiuojant operacinei rizikai taikomus kapitalo reikalavimus, jis apgailestauja, kad Komisija nepasirinko šių nuostolių pripažinimo. ECB mano, kad, atsižvelgus į įstaigos nuostolių istoriją, kapitalo reikalavimai būtų jautresni rizikai ir būtų padengta daugiau nuostolių, kartu atsižvelgiant į įstaigų rizikos profilių įvairovę sprendžiant ypač jautrius klausimus, susijusius, pvz., su veiklos rizika, pinigų plovimu ar kibernetiniais incidentais, be to, būtų nustatytos didesnės paskatos įstaigoms pagerinti savo veiklos rizikos valdymą. Todėl ECB palankiai vertintų įgyvendinimo tvarką, pagal kurią vidaus nuostolių daugiklis nustatomas remiantis istoriniais įstaigos patirtais nuostoliais ir įvedamas palaipsniui.

3.3

ECB pažymi, kad priežiūros institucijos jau dabar privalo atsižvelgti į rizikos valdymo kokybę, įskaitant nuostolių istoriją apibrėžiant rizikos profilį ir kapitalo reikalavimus pagal priežiūrinio tikrinimo ir peržiūros procesą (SREP). Šiuo atžvilgiu pasiūlyta siaura priežiūros institucijų pareiga ne rečiau kaip kas trejus metus stebėti įstaigos renkamų istorinių nuostolių duomenų kokybę turėtų būti vertinama atsižvelgiant į galutinį šių istorinių nuostolių panaudojimą sistemoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad duomenų kokybė yra tik viena iš daugybės pagrindinių operacinės rizikos valdymo aplinkybių.

4.   Rinkos rizika

4.1

Savo 2017 m. lapkričio 8 d. nuomonėje dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos pakeitimų (13) (14) ECB paragino nustatyti pakankamai ilgą Bazelio standartų dėl rinkos rizikos, kuri atsiranda dėl esminės prekybos knygos peržiūros, įgyvendinimo laikotarpį, be kita ko, atsižvelgiant į papildomus Bazelio standartų pakeitimus. Kadangi tarptautinės taisyklės baigtos rengti, ECB palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dabartinį ataskaitų teikimo reikalavimą paversti nuosavų lėšų reikalavimais.

4.2

ECB pažymi, kad pasiūlymu Komisijai sudaromos sąlygos pakeisti kapitalo reikalavimų kalibraciją pagal naują rinkos rizikos sistemą, taip pat dar dvejiems metams atidėti šios sistemos įgyvendinimą. Taip būtų sudarytos sąlygos sumažinti kapitalo reikalavimus ir nukrypti nuo susitarimų „Bazelis III“ standartų. ECB palankiai vertina šių įgaliojimų ribojimą pagal dabartinį pasiūlymą. ECB manymu, svarbu, kad šie standartai būtų taikomi nuosekliai tarptautiniu lygmeniu ir ragina iki 2025 m. sąžiningai įgyvendinti šiuos visuotinai patvirtintus standartus. Tai būtų svarbu sukuriant aiškią aplinką įstaigoms ir užtikrinant ES bendro taisyklių sąvado patikimumą kartu išvengiant neigiamo poveikio įstaigų vidaus įgyvendinimo planams ir vidaus modelių taikymo ir patvirtinimo procesui. Nepaisant to, kas išvardyta pirmiau, būtų galima apsvarstyti galimybę, kad Komisija 2025 m. parengtų ataskaitą dėl esminės prekybos knygų kitose jurisdikcijose peržiūros, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjai naudotų kaip pagrindą rengdamiesi įgyvendinti galimus tolesnius veiksmus, kuriais užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos.

4.3

ECB teigiamai vertina Komisijos pasiūlyme pateiktas aiškias nuostatas dėl minimalaus peržiūros metodo taikymo dažnumo tais atvejais, kai kolektyvinės investavimo įmonės įtraukiamos į vidaus modelius. Tačiau ECB susirūpinimą kelia tai, kad dėl tokio vertinimo į vidaus modelį gali būti neįtraukta tam tikra rizika, todėl siūlo įterpti atskirą reikalavimą, pagal kurį būtų nustatoma, įvertinama ir stebima atitinkama rizika tuo atveju, kai peržiūros metodas nėra taikomas kiekvieną dieną.

5.   Kredito vertinimo koregavimo (CVA) rizika

5.1

ECB susirūpinimą kelia tai, kad Komisijos pasiūlyme iš naujo nesvarstomos esamos Sąjungos patvirtintos išimtys, ir primena, kad šios išimtys ankstesnėje 2014 m. Bazelio komiteto reguliavimo nuoseklumo vertinimo programoje buvo įvertintos kaip reikšmingas reikalavimų nesilaikymas (15). ECB mano, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos prudenciniu požiūriu nėra pagrįstos ir įstaigose gali būti neaptarta rizika, susijusi su sandoriais su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurie sudaromi su sandorio šalimis, kurioms taikomos išimtys (16).

5.2

Nepaisant to, ECB pripažįsta Komisijos pastangas spręsti klausimus, kylančius dėl sandorio šalių, kurioms ES taikoma išimtis, CVA neterminuoto draudimo leidžiant įstaigoms savanoriškai įtraukti šias sandorio šalis į savo reguliuojamą CVA (17) ir nustatyti naujus ataskaitų teikimo reikalavimus sandorio šalims, kurioms ES taikoma išimtis. Nors tokių reikalavimų nustatymas galėtų būti naudingas skatinant įstaigas laikytis geresnės rizikos valdymo praktikos, jis nepadės pagerinti prudencinės padėties ir neprisidės prie didesnės drausmės rinkoje. Siekiant pastarojo tikslo, reikėtų įgyvendinti informacijos atskleidimo reikalavimą. Jeigu Sąjungos teisėkūros institucijos nuspręstų išlaikyti dabartines išimtis, šie pasiūlymai kai kuriais atžvilgiais padeda sušvelninti neigiamas tokių išimčių pasekmes, nors jomis reikšmingai nesumažinama rizika, kurią šios pozicijos kelia bankų balansui.

6.   IRB metodas

6.1

ECB palankiai vertina pasiūlytus IRB kredito rizikos metodo pakeitimus laikantis galutinio „Bazelis III“ dokumentų rinkinio (18), nes jie laikomi būtinais siekiant išlaikyti jautrumą rizikai kartu gerokai sumažinant nepagrįstą pagal riziką įvertintų pozicijų sumos (RWEA) kintamumą. ECB remia pasiūlymą neleisti i) naudoti pažangaus IRB (A-IRB) metodo didelių įmonių pozicijoms, kredito įstaigų ir investicinių įmonių pozicijoms ir finansų įstaigų, kurios laikomos įmonėmis, pozicijoms ir ii) naudoti IRB nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms. ECB taip pat remia rezultatų apatinių ribų, susijusių su rizikos parametrais, įgyvendinimą, kuris padės užtikrinti minimalų modelio parametrų konservatyvumo lygį, kartu sumažinant nepagrįstą RWEA kintamumą.

6.2

Be to, ECB remia papildomus paaiškinimus ir patobulinimus, susijusius su PD įverčių nustatymu, nuostoliais dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) ir kredito perskaičiavimo koeficientais (CCF).

6.3

Vis dėlto ECB norėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos pasiūlymo netikslumus, kurie apskritai gali trukdyti teisingai įgyvendinti reikalavimus. Visų pirma, siekdamas sumažinti klaidingo aiškinimo riziką, ECB rekomenduoja įvairiuose iš dalies pakeisto KRR straipsniuose papildomai suderinti terminus, vartojamus nustatant įmonėms įsipareigojančių asmenų dydį, pvz., „apyvarta“, „pajamos“ ir „pardavimas“ (19).

6.4

Be to, reikia užtikrinti nuoseklumą tarp numatytosios apibrėžties ir rizikos parametrų įvertinimo ir įgyvendinimo. Visų pirma, atsižvelgiant į IRB metodo įgyvendinimą pozicijos klasės lygiu, kaip nustatyta iš dalies pakeistame 148 straipsnyje, ECB norėtų pažymėti, kad mažmeninių pozicijų atveju šis pakeitimas atveria galimybę naudoti IRB metodą bent dėl vienos 147 straipsnio 2 dalies d punkto i, ii, iii, iv papunkčiuose nurodytų pozicijos klasių. Be to, ECB, atsižvelgdamas į mažmenines pozicijas, pažymi, kad pagal dabartinę 178 straipsnio 1 dalį įstaigoms leidžiama taikyti įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį individualios kredito priemonės lygiu, o ne atsižvelgiant į visus skolininko įsipareigojimus. Šiuo požiūriu jeigu mažmeninių pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis nustatoma įsipareigojančiojo asmens lygmeniu, ECB rekomenduoja apriboti galimybę naudoti IRB metodą visų 147 straipsnio 2 dalies d punkto i, ii, iii, iv papunkčiuose nurodytų pozicijos klasių atžvilgiu arba šio metodo netaikant nė vienai klasei, nedarant poveikio galimybei pateikti prašymą dėl nuolatinio dalinio naudojimo pagal 150 straipsnyje nurodytas sąlygas.

6.5

Be to, dėl naujų reikalavimų PD įverčiams ECB mano, kad papildomas reitingų priskyrimo laikotarpis, pasiūlytas pagal galutinius susitarimo „Bazelis III“ standartus, padėtų užtikrinti tinkamą rizikos diferenciaciją, nepaisant neigiamų ekonominių sąlygų, ir padidintų pagal riziką įvertinto turto palyginamumą įvairiose įstaigose. Pasiūlyme taip pat nustatyta keletas skirtumų tarp mažmeninių pozicijų PD įverčių reikalavimų ir įmonių bei įstaigų pozicijų PD įverčių reikalavimų, kurie gali trukdyti įstaigoms juos vienodai aiškinti. Šiomis aplinkybėmis ECB rekomenduoja dar labiau supaprastinti su šiomis pozicijos rūšimis susijusius reikalavimus.

7.   Informacijos atskleidimas pagal III ramstį ir ataskaitų teikimas

7.1

ECB palankiai vertina naujo Europos bankininkystės institucijos (EBI) integruoto kredito įstaigų informacijos atskleidimo pagal III ramstį platformos paskirtį sumažinti naštą įstaigoms ir sudaryti lengvesnes sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams naudoti III ramsčio informaciją. Priežiūros institucijoms būtų naudinga centralizuota informacijos atskleidimo platforma, nes ji palengvintų jų vaidmenį užtikrinant III ramsčio informacijos kokybę. Tačiau ECB pažymi, kad pasiūlymas taikomas skirtingiems metodams atsižvelgiant į kiekybinį viešą informacijos apie mažas ir nesudėtingas įstaigas ir didesnes įstaigas atskleidimą. Mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju EBI naudos priežiūros ataskaitas, kad, remdamasi iš anksto apibrėžta struktūra, parengtų atitinkamą kiekybinę atskleistą informaciją. Didesnių įstaigų atveju reikėtų parengti naują ataskaitų apie atskleistą informaciją teikimo procedūrą, kuri lemtų dvigubą ataskaitų apie duomenis teikimą, nes III ramsčio reikalavimai sutampa su priežiūros ataskaitų teikimu. Tuomet EBI šiuos naujus šablonus gaus elektroniniu formatu ir turės juos paskelbti jų gavimo dieną. ECB mano, kad mažų ir nesudėtingų įstaigų metodas, taikomas kiekybinės informacijos atskleidimui, galėtų galioti visoms įstaigoms, nepaisant jų dydžio ir sudėtingumo, siekiant visoms įstaigoms sumažinti ataskaitų teikimo naštą. ECB taip pat pažymi, kad tvarkaraštis, kurio laikydamasi EBI turi paskelbti III ramsčio informaciją apie centralizuotą platformą, nesudaro sąlygų suderinti priežiūros ataskaitų teikimo ir III ramsčio informacijos atskleidimo veiklos, todėl priežiūros institucijoms atsirastų papildomas darbo krūvis, o tarp investuotojų ir kitų III ramsčio informacijos naudotojų kiltų painiava. Remiantis ta pačia logika, siekiant užtikrinti nuoseklumą pakartotinio teikimo EBI politika, numatyta iš dalies pakeistame 434a straipsnyje, neturėtų apimti tik viešai atskleidžiamos informacijos, bet turėtų apimti ir priežiūros ataskaitų teikimą.

7.2

Be to, atkleista kiekybinė informacija ir tam tikra atskleista kokybinė informacija (20) negali būti gaunama iš pateiktų priežiūros ataskaitų, remiantis iš anksto apibrėžta struktūra. Šis aspektas yra susijęs su mažomis ir nesudėtingomis įstaigomis ir kitomis įstaigomis. Todėl reikėtų patikslinti tokios atskleidžiamos informacijos pateikimo EBI tvarką. Be to, ECB prognozuoja, kad EBI gali kilti sunkumų, susijusių su apibendrinta kokybine informacija ir jos palyginimu dėl jos nestruktūrizuoto pobūdžio.

7.3

ECB pažymi, kad pagal pasiūlytus KRR dalinius pakeitimus numatoma iš dalies pakeisti KRR 106 straipsnį siekiant kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimus reikalauti, kad didelės ir sudėtingos įstaigos pateiktų atskleistą informaciją EBI, kad ji būtų paskelbta centralizuotoje EBI interneto svetainėje. Šis KRR pakeitimas būtų perteklinis, jei KRR tekstas būtų iš dalies pakeistas atsižvelgiant į 7.1 dalyje pasiūlytą požiūrį.

8.   Aplinkos, socialinė ir valdymo rizika

8.1

Siekiant didinti bankų sektoriaus atsparumą, labai svarbu į prudencinę sistemą geriau integruoti aplinkos, socialinę ir valdymo (ASV) riziką. ECB savo nuomonėje dėl pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų (21) pateiks išsamias pastabas dėl pasiūlymų, susijusių su ASV rizika. Konkrečiau tariant, dėl pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų ECB teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti suderintas ASV rizikos apibrėžtis ir vertina nurodytą ketinimą suderinti apibrėžtis su EBI ataskaitoje dėl ASV rizikos valdymo ir priežiūros kredito įstaigose ir investicinėse įmonėse (22) pasiūlytomis apibrėžtimis. Tačiau ECB atkreipia dėmesį į keletą pasiūlytų apibrėžčių formuluotės skirtumų, palyginti su EBI vartojamomis formuluotėmis. EBI apibrėžtys yra platesnės ir apima bet kokį neigiamą poveikį, o ne tik nuostolius. Todėl jose tiksliau atsispindi ASV rizikos, kuri pasireiškia ir per strateginę ir reputacinę riziką, pobūdis. Dėl šios rizikos, pavyzdžiui, gali sumažėti veiklos mastas ir daromas poveikis įstaigos tvarumui ir gyvybingumui. Todėl ECB siūlo patikslinti apibrėžčių formuluotes, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su EBI pasiūlytomis apibrėžtimis.

8.2

ECB palankiai vertina pasiūlymą pakeisti 430 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad įstaigos savo kompetentingoms institucijoms praneštų apie savo pozicijas, kurioms gali kilti ASV rizika. Kadangi atitinkamos kokybinės ir kiekybinės informacijos apie ASV riziką pranešimas palengvina šios rizikos priežiūrą, ECB ragina Sąjungos teisėkūros institucijas ir EBI užtikrinti, kad siūlomas pranešimo reikalavimas būtų įgyvendintas kuo greičiau. ECB pažymi, kad tokiam pranešimui bus taikomas proporcingumo principas, kaip nurodyta pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 40 konstatuojamojoje dalyje.

8.3

ECB sutinka su pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 40 konstatuojamąja dalimi, kurioje užsimenama, kad ASV rizikos poveikis nebūtinai yra proporcingas įstaigos dydžiui ir sudėtingumui. Todėl būtina, kad rinkos ir priežiūros institucijos iš visų subjektų, kuriems kyla tokia rizika, nepaisant jų dydžio, gautų pakankamai duomenų. Taigi ECB tvirtai pritaria pasiūlymui pagal 449a straipsnį informacijos atskleidimo reikalavimus, susijusius su ASV rizika, taikyti visoms įstaigoms. ECB remia Komisijos pasiūlymą informacijos atskleidimo reikalavimų dažnumą ir išsamumą pritaikyti prie įstaigų dydžio ir sudėtingumo, siekiant tinkamai atsižvelgti į proporcingumo principą. ECB pažymi, kad svarbu užtikrinti tinkamą informacijos apie ASV riziką įstaigoms atskleidimo ir kitų informacijos atskleidimo iniciatyvų (pvz., Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva) reikalavimų suderinimą ta prasme, kad tokiomis iniciatyvomis įstaigos turėtų turėti geresnes galimybes tinkamai įvertinti savo riziką ir laikytis joms taikomų informacijos atskleidimo įpareigojimų.

8.4

ECB taip pat tvirtai remia pasiūlymą nustatyti terminą, iki kurio EBI privalo pateikti savo ataskaitą apie prudencinį pozicijų, kurioms daromas aplinkos ir (arba) socialinių veiksnių poveikis, vertinimą. ECB tvirtai remia šį darbą ir mano, kad šios ataskaitos pateikimas dar labiau sustiprintų ES indėlį į tarptautines politines diskusijas šiais klausimais. Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytus KRR dalinius pakeitimus, konkretus redagavimo pasiūlymas kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiamas techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM (2021) 664 final.

(2)  COM (2021) 663 final.

(3)  Reformos pagal susitarimą „Bazelis III“, kurios dar vadinamos susitarimo „Bazelis III“ standartais, yra Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) patvirtinti standartai. Su konsoliduotais standartais galima susipažinti Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje www.bis.org

(4)  Žr. 2020 m. gegužės 20 d. Europos Centrinio Banko nuomonę CON/2020/16 dėl dalinių Sąjungos prudencinės sistemos pakeitimų, reaguojant į COVID-19 pandemiją (OL C 180, 2020 5 29, p. 4). Visos ECB nuomonės skelbiamos „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

(5)  Daugiau informacijos apie „single stack“ metodą, susijusį su pagal riziką įvertinto kapitalo reikalavimais, žr. Komisijos klausimus ir atsakymus.

(6)  2022 m. vasario mėn. Europos sisteminės rizikos valdyba, „Grėsmės EEE šalių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuose“.

(7)  2021 m. lapkričio mėn. Europos Centrinis Bankas, Finansinio stabilumo apžvalga.

(8)  Žr. Komisijos aiškinamąjį memorandumą.

(9)  Pagal Bazelio principų SCO 10.

(10)  Žr. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl priežiūros įgaliojimų, sankcijų, trečiųjų valstybių filialų ir aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES.

(11)  Žr. Bazelio principų CRE 20.59.

(12)  Bankų vadovaujamų finansinių konglomeratų kapitalo reikalavimams poveikį taip pat daro iii ir v punktų nuostatos ir taip yra dėl vadinamojo Danijos kompromiso, pagal kurį bankų turimoms kapitalo priemonėms, kurias išleido tam pačiam finansiniam konglomeratui priklausančios draudimo bendrovės, gali būti taikomas rizikos koeficientas, užuot šias priemones atėmus.

(13)  Žr. SCO30.5 1 išnašą.

(14)  2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonė CON/2017/46 dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų (OL C 34, 2018 1 31, p. 5.).

(15)  Bazelio bankų priežiūros komitetas, (2014 m.), Reguliavimo nuoseklumo vertinimo programa (RCAP) – „Bazelis III“ reglamentų vertinimas – Europos Sąjunga, skelbiama Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje www.bis.org

(16)  Į šį klausimą dėmesį taip pat atkreipė Europos bankininkystės institucija, (2019 m.), „Policy advice on the Basel III reforms on credit valuation adjustment (CVA) and market risk“, CVA2 rekomendacija: CVA išimtys, p. 9, skelbiamos EBI interneto svetainėje ww.eba.europa.eu

(17)  Žr. Komisijos aiškinamąjį memorandumą.

(18)  Visų pirma žr. „Bazelis III“: reformų po krizės užbaigimas“ (bis.org).

(19)  Pavyzdžiui, 142 straipsnio 1 dalies 5a punkte „didelė įmonė“ apibrėžiama pateikiant nuorodą į „apyvartos“ (angl. „sales“) parametrą, o naujoje 5 straipsnio 8 dalyje „mažoji ir vidutinė įmonės“ apibrėžiama pateikiant nuorodą į „apyvartos“ (angl. „turnover“) parametrą.

(20)  Pavyzdžiui, pateikiant nuorodą į ASV ir IRRBB informacijos atskleidimą.

(21)  Žr. 10 pastabą.

(22)  Europos bankininkystės institucija (2021), EBI ataskaita dėl ASV rizikos valdymo ir priežiūros kredito įstaigose ir investicinėse įmonėse (EBA/REP/2021/18), skelbiama EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu