—

palengvinti ir skatinti nuolatinius savanoriškus informacijos apie sveikatos sistemos inovacijas mainus (21) siekiant dalytis žiniomis ir mokytis vieniems iš kitų, kad būtų teikiama sprendimų priėmimo procese reikalinga informacija ir remiami valstybių narių poreikiais grindžiami nacionalinės politikos veiksmai;

—

peržiūrėti geriausios praktikos ir novatoriškų sprendimų vertinimo, sklaidos ir įgyvendinimo procesą, kad būtų optimizuotas atitinkamai jų taikymas ir poveikis;

—

palengvinti ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą atliekant išorinį novatoriškų sprendimų tarpusavio vertinimą;

—

skatinti diskusijas dėl strateginio požiūrio į sveikatos sistemų atsparumo didinimą ir atsižvelgti į visuomenės senėjimą bei poreikį propaguoti visą gyvenimą apimančią politiką esamuose ar būsimuose valstybių narių sveikatos forumuose, pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimo ekspertų grupėje (22) (SPSVV ekspertų grupė) ir Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje (23);

—

tęsti ir remti tolesnį darbą, atliekamą SPSVV ekspertų grupės, kurios vaidmuo – gerinti mūsų supratimą apie tai, kaip didinti priežiūros veiksmingumą, pasiekiamumą bei gerinti jos kokybę ir stiprinti pacientų saugą, taip pat apsvarstyti šios grupės galimybes nagrinėti strateginio požiūrio į sveikatos sistemos inovacijas ir pokyčius klausimus;

—

tęsti ir toliau skatinti sėkmingą valstybių narių bendradarbiavimą e. sveikatos srityje, pavyzdžiui, E. sveikatos tinkle (24), siekiant remti platesnį skaitmeninių sprendimų ir paslaugų, kurie akivaizdžiai gali didinti sveikatos sistemų veiksmingumą, pasiekiamumą ir atsparumą, diegimą, kartu užtikrinant pagarbą privatumui;

—

skatinti ir propaguoti techninės paramos priemonės (25) ir kitų ES mechanizmų naudojimą reformoms vykdyti, kad būtų padidintas sveikatos sistemų atsparumas, be kita ko, pasitelkiant inovacijas;

—

remti bendradarbiavimu grindžiamus valstybių narių mokslinius tyrimus ir partnerystes sveikatos ir priežiūros sistemų pertvarkymo srityje siekiant parengti įrodymais pagrįstas strategijas, politiką ir novatoriškus priežiūros paslaugų teikimo ir gyventojų sveikatos išlaikymo sprendimus;

—

prireikus skatinti bendradarbiavimą ir partnerystes su tarptautinėmis organizacijomis, teikiančiomis ekspertų paramą, susijusią su sveikatos sistemų analize, inovacijų plėtojimu, dalijimusi žiniomis ir novatoriškų sprendimų įgyvendinimu;

—

remti atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų pastangas skatinti sveikatingumą ir pasiekti pažeidžiamas grupes.

—

stiprinti ES programų ir politikos koordinavimą siekiant veiksmingiau remti nacionalinių sveikatos sistemų reformų įgyvendinimą pasitelkiant visus esamus ES mechanizmus;

—

išnagrinėti galimybę vieno langelio principu teikti konsultavimo paslaugą siekiant padėti valstybėms narėms, joms paprašius, optimizuoti ES lėšų, mechanizmų ir priemonių naudojimą jų sveikatos priežiūros sistemų pokyčių planavimui, finansavimui ir įgyvendinimui remti;

—

skatinti ir remti sveikatos sistemų specialistų, ypač tik pradedančių karjerą, gebėjimų stiprinimo galimybes; šios galimybės turėtų padėti gerinti jų žinias ir įgūdžius, susijusius su sveikatos sistemos valdymu ir finansavimu, ir taip prisidėti prie sveikatos sistemų atsparumo didinimo ir koncepcijos „Viena sveikata“ įgyvendinimo.

—

rasti būdų, kaip pagerinti vaistų, visų pirma antimikrobinių ir pakeistos paskirties vaistų, skirtų nepatenkintiems medicininiams poreikiams tenkinti, pasiekiamumą ir prieinamumą tais atvejais, kai trūksta komercinių interesų;

—

remti tolesnį rinkos tvarumu grindžiamų paskatų mechanizmo dėl antibiotikų įsigijimo ES plėtojimą ir bandomąjį įgyvendinimą, kaip siūloma ES bendruosiuose veiksmuose dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (34), kaip vieną iš variantų, kurį reikia išnagrinėti siekiant spręsti nuolatines antimikrobinių medžiagų pasiekiamumo ir uždelsto prieinamumo problemas, geriau suprasti šių paskatų poveikį valstybėms narėms, pvz., jų poveikį valstybių narių sveikatos sistemų tvarumui, ir nustatyti galimybę, kad galėtų dalyvauti ne tik ES šalys, kartu išlaikant atvirą strateginį savarankiškumą vaistų ir medicinos priemonių žaliavų srityje;

—

remti sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą žmonių medicinos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos sektoriuose atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, infekcijų prevencijos ir kontrolės, racionalaus antibiotikų naudojimo ir tinkamo antibiotikų atliekų šalinimo srityse ir didinti gyventojų informuotumą;

—

dalyvauti Kainodaros ir kompensavimo kompetentingų institucijų tinklo veikloje keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų optimizuota prieiga prie pakeistos paskirties vaistų, visų pirma tų, kurie skirti nepatenkintiems medicininiams poreikiams tenkinti;

—

užtikrinti, kad ilgai trunkantis valstybių narių institucijų techninis bendradarbiavimas sveikatos technologijų vertinimo srityje veiksmingai ir laiku pereitų į kitą etapą, laikantis į valstybes nares orientuoto požiūrio, išdėstyto būsimame Reglamente dėl sveikatos technologijų vertinimo;

—

apsvarstyti galimybę siūlyti teisės aktus, kuriais būtų remiamos vaistų paskirties keitimo pastangos siekiant gauti aiškių vaisto saugumo ir veiksmingumo įrodymų, be kita ko, tais atvejais, kai nėra tiesioginių komercinių interesų. Teisiniai reikalavimai rinkodaros leidimų turėtojams gali apimti pakeistos paskirties vaistų ženklinimo pakeitimus, kad būtų įtrauktos papildomos indikacijos, teigiamai įvertinus trečiųjų šalių pateiktus klinikinius duomenis;

—

išnagrinėti galimybę pasikliauti adaptyviaisiais platformų tyrimais, klinikiniams vaistų paskirties keitimo tyrimams skirtais novatoriškais tyrimų modeliais siekiant papildyti klinikinių tyrimų pastangas, be kita ko, atsižvelgiant į realiomis sąlygomis gaunamus duomenis, kartu užtikrinant, kad klinikinių tyrimų metu gauti duomenys būtų kokybiški, patikimi ir patvarūs;

—

apsvarstyti galimybę patenkinti poreikį keisti vaistų paskirtį pediatrinėse indikacijose, siekiant išvengti vaistų naudojimo ne pagal indikacijas, šios pažeidžiamiausios gyventojų grupės labui;

—

stiprinti valdymą, susijusį su medicinos priemonėms ir in vitro priemonėms skirtų naujų taisyklių įgyvendinimu, ir plėtoti ES pacientams naudingą Europos praktinę patirtį šioje srityje.

—

įtraukti išsamią, visiškai optimizuotą įrodymais pagrįstų, holistinių ir perspektyvių pasiūlymų reguliavimo sistemą Europos vaistų strategijos kontekste, siekiant pagerinti vaistų, visų pirma antimikrobinių vaistų, personalizuotų, pažangiosios terapijos vaistų, (labai) mažoms pacientų grupėms skirto gydymo ir pakeistos paskirties vaistų įperkamumą, prieinamumą ir pasiekiamumą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją;

—

plėtoti specifinius bendrus ES mokslinių tyrimų pajėgumus, kurie taip pat palengvintų bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir (arba) akademinėmis mokslo tiriamosiomis įstaigomis ir padėtų mokslinių tyrimų rezultatus panaudoti kuriant antimikrobines medžiagas, skirtas klinikinei praktikai, kartu stiprinant Sąjungos masto klinikinių tyrimų tinklų ir dalijimosi duomenimis platformų naudojimą ir atitinkamai mokymąsi iš, pvz., naujoviškų vaistų iniciatyvos projekto ENABLE (35);

—

išanalizuoti, ko reikia siekiant užtikrinti, kad ES būtų prieinami ir kuriami šių dienų ir ateities vaistai ir gydymo būdai, ir įvertinti gamybos struktūrų organizavimo ES lygmeniu galimas sąnaudas ir naudą, taip pat poveikį rinkai, papildant esamas finansines priemones, įskaitant viešosiomis lėšomis finansuojamus arba ne pelno gamybos įrenginius, atsižvelgiant į jų galimą rinką iškraipantį poveikį ir gerai žinomus trūkumus, siekiant užtikrinti antimikrobinių medžiagų prieinamumą tuo atveju, kai trūksta komercinių interesų, arba ekstremaliųjų situacijų atvejais, taip pat įvertinti kitų galimų iniciatyvų, nustatytų dirbant pagal Vaistų strategiją, sąnaudas ir naudą, papildant mechanizmus, kuriais remiamos inovacijos, orientuojantis į gamybos proveržio metodus, kurių rezultatas būtų tvari įperkamų vaistų gamyba;

—

toliau teikti pirmenybę MPR ir In vitro priemonių reglamento įgyvendinimui, be kita ko, teikiant tikslinę paramą valstybėms narėms, siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimą ir taip prisidėti prie medicinos priemonių ir in vitro priemonių pasiekiamumo ir prieinamumo ES pacientų labui;

—

spręsti klausimus, kurie daro poveikį Europos vaistų pramonės konkurencingumui, siekiant sumažinti susirūpinimą dėl tiekimo saugumo užtikrinimo ir skatinti atvirą strateginį savarankiškumą ES, visų pirma patentais nesaugomų veikliųjų vaistinių medžiagų ir vaistų gamybos srityje;

—

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į STAMP bandomojo projekto dėl vaistų paskirties keitimo sistemos rezultatus, apsvarstyti galimybę ES lygmeniu nustatyti pagrindinį paskirties keitimo koordinatorių, kuris remtų įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą ir padėtų parengti mokslinius argumentus, kurių reikia norint gauti reguliavimo institucijos patvirtinimą dėl finansiškai nepatrauklių pakeistos paskirties vaistų;

—

konkrečiai apsvarstyti galimybę keisti vaistų paskirtį nepatenkintų medicininių poreikių srityje atsižvelgiant į paskelbtą Europos sveikatos duomenų erdvę, atsakingai ir visapusiškai naudojantis patikimu dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenimis, taip pat siekiant remti sėkmingą kandidatų atranką;

—

apsvarstyti esamų vaistų paskirties keitimo galimybes ir galimybes jį remti sudarant palankesnes sąlygas rinkti duomenis apie vaistų naudojimą ne pagal indikacijas retų vėžinių susirgimų, įskaitant vaikų vėžį, atveju, atsižvelgiant į Onkologijos žinių centrą (36);

—

skatinti įgyvendinti planuojamą STAMP bandomąjį projektą dėl vaistų paskirties keitimo sistemos, kuris buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos;

—

bendradarbiauti ir dalytis turimais duomenimis apie patentais nebesaugomus atidėtus produktus su akademinėmis įstaigomis ir ne pelno organizacijomis, siekiant pakeisti jų paskirtį, kad būtų sprendžiamas nepatenkintų medicininių poreikių klausimas.

—

atitinkamai užtikrinti veiksmingą Europos kovos su vėžiu plano veiksmų įgyvendinimą ir atitinkamais mechanizmais bei priemonėmis padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingos vėžio kontrolės veiksmus;

—

laikytis visapusiško požiūrio į sveikatingumo skatinimą ir vėžio prevenciją siekiant užtikrinti, kad geriausios praktikos pavyzdžiai vėžio prevencijos ir kontrolės srityje galėtų būti naudingi kitų neužkrečiamųjų ligų atveju;

—

apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio atrankinės patikros (38) atnaujinimo;

—

veiksmingai bendradarbiauti įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą ir kuo geriau panaudoti turimą ES finansavimą;

—

investuoti į tvarią vėžio prevenciją, sprendžiant vėžį skatinančių sveikatos veiksnių klausimą kaip tarpsektorinį uždavinį, laikantis sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką požiūrio ir koncepcijos „Viena sveikata“; parengti ir įgyvendinti ekonomiškai efektyvias intervencines priemones, skirtas tabako vartojimo, alkoholio vartojimo, fizinio neaktyvumo ir nesveikos mitybos problemoms spręsti, plėtojant ir įgyvendinant strateginius veiksmus, taip pat sudarant palankesnes sąlygas valstybių narių, esamų ES agentūrų ir forumų, pavyzdžiui, Sveikatos skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinės grupės, bendradarbiavimui;

—

skatinti skiepijimą, ankstyvą vėžio aptikimą ir atrankinę patikrą remiantis įrodymais ir europinėmis rekomendacijomis dėl atrankinės patikros programų kokybės užtikrinimo;

—

išnagrinėti novatoriškus sveikatingumo skatinimo ir prevencijos veiklos integravimo metodus, kurie yra neatskiriama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo dalis;

—

skatinti sveikatos priežiūros specialistus, pacientų grupes ir kitas atitinkamas nevyriausybines organizacijas bei kitus suinteresuotuosius subjektus atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą;

—

įgyvendinti visapusišką požiūrį į ligos įveikimo iššūkius, susijusius su vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybe, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jauniems suaugusiesiems ir atsižvelgiant į nustatytą teisę būti pamirštam;

—

vykdant būsimą Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimo veiklą, remtis Novatoriškos kovos su vėžiu partnerystės (iPAAC) (39) bendrųjų veiksmų išvadomis ir rekomendacijomis. Tai visų pirma pasakytina apie rekomendacijas dėl naujų atrankinės patikros programų, dėl atnaujintų rekomendacijų dėl atrankinės patikros, iš dalies pakeistų duomenų apie gyventojų vėžio registrus rinkinių, sudėtingų vėžio gydymo metodų, taip pat valdymo klausimų, pavyzdžiui, plataus profilio vėžio centrų, kokybės rodiklių, visa apimančių onkologinės priežiūros tinklų ir pacientų ligos eigos. Siekiant išvengti dubliavimosi ir sutapimo, reikėtų atsižvelgti į esamus tinklus ir ekspertines žinias, pavyzdžiui, Europos referencijos centrų tinklą (ERCT);

—

stiprinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą imantis tarpsektorinių veiksmų, kuriais susiejami sveikatos sistemų ir tvarių bei sveikų maisto sistemų tikslai. Mūsų bendras tikslas – užtikrinti sveiką mitybą ir su mityba susijusių neužkrečiamųjų ligų skaičiaus mažinimą laikantis Europos kovos su vėžiu plano tikslų ir rekomendacijų, pateiktų bendruose veiksmuose dėl patvirtintos geriausios mitybos praktikos įgyvendinimo (BestReMap) (40);

—

bendradarbiauti siekiant ateityje užsitikrinti medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimą, kad jų pakaktų ES, ir visapusiškai išnaudoti branduolinės medicinos potencialą diagnozuojant ir gydant vėžiu sergančius Europos pacientus, vadovaujantis 2021 m. vasario 5 d. priimtu Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl medicinos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo strateginės darbotvarkės (SAMIRA) (41). Atsižvelgiant į Europos gamybos infrastruktūros senėjimą, ypač svarbu laikytis labiau suderinto požiūrio ir tvariai finansuoti Europos gamybos pajėgumus.

—

toliau nagrinėti, kaip stipresnės Europos sveikatos sąjungos kontekste ES galėtų laikytis strategiškesnio požiūrio į visuotinę sveikatą, be kita ko, pasitelkdama galimus naujus bendruosius veiksmus dėl visuotinės sveikatos;

—

pademonstruoti lyderystę visuotinės sveikatos srityje ir po pandemijos vykstančiose derybose pasauliniu lygmeniu, be kita ko, vedant derybas dėl svarbios parengties pandemijoms ir reagavimo į jas priemonės;

—

išnagrinėti, kaip toliau tobulinti esamus koordinavimo mechanizmus siekiant remti reguliarų keitimąsi informacija, visų pirma tarp ES ir valstybių narių atstovų ir ekspertų, dirbančių valstybių sostinėse, Briuselyje, Ženevoje ir Niujorke, kad būtų galima laiku ir veiksmingai bendradarbiauti nustatant ES pozicijas sveikatos klausimais;

—

skatinti bendradarbiavimą su sveikata nesusijusiais klausimais, kurie daro poveikį visuotinei sveikatai ir gyventojų gerovei, įskaitant temines diskusijas su visuotine sveikata susijusiais tarpsektoriniais klausimais;

—

skatinti ir remti švietimo galimybes visuotinės sveikatos ir visuotinės sveikatos diplomatijos srityje;

—

skatinti glaudesnį atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas, bendradarbiavimą ir aktyvų dalyvavimą siekiant prisidėti prie visuotinės sveikatos, įskaitant sveikatos saugumą ir visapusišką koncepciją „Viena sveikata“;

—

skatinti naudotis esamais ES mechanizmais ir priemonėmis, pavyzdžiui, programa „ES – sveikatos labui“, siekiant stiprinti ES vaidmenį visuotinės sveikatos srityje ir pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo, visų pirma parengties pandemijoms ir reagavimo į jas, įskaitant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, srityje teikiama nauda;

—

parengti mechanizmų ir priemonių, kuriais ES, jos valstybės narės ir nevalstybiniai subjektai remia sveikatos sistemų stiprinimą pasauliniu mastu, peržiūrą siekiant padėti nustatyti spragas ir sustiprinti ES vaidmenį visuotinės sveikatos ir sveikatos saugumo srityje;

—

tęsti ir skatinti partnerysčių ir tinklų, kurie teikia paramą stiprinant sveikatos sistemas pasauliniu mastu pasirengimo, gebėjimų stiprinimo, sveikatingumo skatinimo, sveikatos srities mokslinių tyrimų ir plėtros, taip pat e. sveikatos srityse, veiklą;

—

nepamiršti, kad svarbu vengti nereikalingo dubliavimosi ir sutapimo su kitų tarptautinių subjektų ir institucijų darbu, ir užtikrinti suderinamumą bei papildomumą su esamais mechanizmais ir iniciatyvomis.