1.

Tarybos rezoliucijoje „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija“ Komisijos prašoma kas trejus metus teikti ES jaunimo strategijos įgyvendinimo ataskaitas;

2.

pirmoji Komisijos ataskaita dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo (2019–2021 m.) (toliau – ataskaita) kartu su pridėtais tarnybų darbiniais dokumentais apima pirmąjį ES trejų metų darbo planą jaunimo srityje pagal dabartinę ES jaunimo strategiją ir tuo pačiu du trijų paeiliui Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių grupių (RO, FI, HR ir DE, PT, SI) laikotarpius;

3.

ataskaita grindžiama, inter alia, informacija, pateikta valstybių narių, Europos Komisijos ir internetinėje platformoje „Youth Wiki“, kurioje pateikiama išsami informacija apie 32 Europos šalių nacionalinę jaunimo politiką;

4.

apžvelgiant bendrą jaunimo padėtį ES naudotasi ES su jaunimu susijusiais rodikliais: peržiūrėta rodiklių suvestine ir naujais kiekybiniais bei kokybiniais politikos rodikliais;

5.

papildomas informacijos apie nacionalinę jaunimo politiką, be kita ko, apie Europos jaunimo tikslų įgyvendinimą ir bendradarbiavimo poreikius pagal ES jaunimo strategiją, šaltinis buvo Būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentai;

6.

ataskaitą, kurioje, kartu su pridedamais tarnybų darbiniais dokumentais, įvertinama pažanga siekiant ES jaunimo strategijos 2019–2021 m. tikslų ir prioritetų ir aptariamas pirmasis ES trejų metų darbo planas jaunimo srityje pagal dabartinę ES jaunimo strategiją, be kita ko, pateikiant labai išsamų jaunimo padėties ES vaizdą;

7.

2020 m. ir 2021 m. buvo netipiniai, nes pandemija padarė labai didelį poveikį jaunimo politikos, ypač jaunimo judumo projektų, įgyvendinimui. Taigi nuo pat pandemijos protrūkio pradžios Europos Komisija ir valstybės narės teikė prioritetą pandemijos poveikio vaikams ir jaunimui klausimams. Per praėjusius metus programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, buvo koreguojamos, kad, reaguojant į šiuos sutrikimus, jų veiklai būtų pasiūlyta alternatyvių sprendimų, ypač skaitmeninių;

8.

pandemija padarė didelį poveikį ES jaunimo strategijos įgyvendinimui 2020–2021 m. Kai kuriuos į 2019–2021 m. ES darbo planą jaunimo srityje įtrauktus veiksmus teko keisti, nukelti ar net atšaukti. Nepaisant to, kad jaunimo sektoriuje galėjo būti remiamasi per pastaruosius metus parengtomis priemonėmis, dėl pandemijos išryškėjo poreikis prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių, sustiprinant tokias priemones ir esamą bendradarbiavimą. Pandemija labai sutrikdė ir jaunimo judumo projektus;

9.

panašu, kad, kai kalbama apie jaunimo politikos, programų ir iniciatyvų kūrimą, ES yra įkvėpimo šaltinis kitiems pasaulio regionams, visų pirma mūsų kaimynystėje;

10.

pagrindiniai ES jaunimo bendradarbiavimo ir politikos tikslai ir toliau bus užtikrinti vienodas galimybes visiems jauniems europiečiams ir teikti būtiną paramą, kad jie galėtų gyventi, dirbti, mokytis ir klestėti. 2019–2027 m. ES jaunimo strategija ir jos Europos jaunimo tikslai – tai tvirtos ir reikšmingos veiklos gairės, kuriomis skatinamas ES valstybių narių bendradarbiavimas ir remiama jaunimo politika tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, todėl jie yra itin svarbūs siekiant šių tikslų;

11.

parengus šį tvirtą politikos pagrindą, suteikus valstybėms narėms galimybes keistis žiniomis ir vykdyti tarpusavio mokymosi veiklą bei nukreipus „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso ir kitų ES programų finansavimą į trijų strateginių ramsčių „Įtraukti. Susieti. Suteikti galių“ įgyvendinimą, daugybė jaunuolių Europoje galės išnaudoti visą savo potencialą siekdami asmeninio tobulėjimo ir įgydami savarankiškumą, padidinti savo atsparumą ir įgyti kintančiame pasaulyje būtinų įgūdžių, pasirengti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms ir susikurti šviesesnę ir teisingesnę ateitį;

12.

toliau integruoti su jaunimu susijusius klausimus, užtikrinti, kad į jaunuoliams rūpimus klausimus būtų geriau įsiklausoma ir atsižvelgiama formuojant ES ir nacionalinę politiką, ir siekti geresnės sinergijos ir aktyvesnio dalijimosi žiniomis visais lygmenimis tarp skirtingų jaunimui poveikį darančių politikos sričių;

13.

toliau gerinti jaunimo iš įvairios aplinkos, ypač mažiau galimybių turinčių jaunuolių, negalią turinčių jaunuolių ir jaunuolių iš kaimo bei atokių vietovių, įtraukimą ir didinti jaunimo dalyvavimą naudojantis ne vien tradiciniais atstovavimo jaunimui modeliais;

14.

toliau stiprinti jaunimo dalyvaujamuosius procesus ir laipsniškai įgyvendinti Europos darbo su jaunimu darbotvarkę ir 2022–2024 m. ES jaunimo strategijos darbo planą, įskaitant ES jaunimo dialogą;

15.

toliau remti ES jaunimo dialogo įkvėptus procesus ir iniciatyvas už Europos Sąjungos ribų, pavyzdžiui, įgyvendinant Rytų partnerystę arba Vakarų Balkanuose, siekiant įtraukti bei susieti jaunimą ir suteikti jam galių;

16.

užtikrinti veiksmingą ES programų ir fondų, pavyzdžiui, „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso, programos „Europos horizontas“, „Europos socialinio fondo +“, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Teisingos pertvarkos fondo ir kt., naudojimą daugeliui jaunimui poveikį darančių politikos sričių remti, daugiausia dėmesio skiriant jaunimo ir jaunimo sektoriaus atsparumui ir atsigavimui po COVID;

17.

veiksmingai ir užtikrinant ilgalaikį poveikį įgyvendinti Europos jaunimo metus (2022 m.), kad Europos jaunuoliai būtų dar labiau skatinami pareikšti nuomonę ir pateikti įžvalgų, kurios gali padėti formuoti Sąjungos ir bendrai visuomenės vystymąsi;

18.

dėti daugiau pastangų įtraukti jaunimą į pagrindines Europos iniciatyvas, pavyzdžiui, Konferenciją dėl Europos ateities ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, kurias vykdant sprendžiami jaunimui ir jo ateičiai aktualūs klausimai.