1.

Europinio audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio pasiekiamumas ir veiksmingas prieinamumas tampa vis svarbesni tvariai Europos žiniasklaidos sektoriaus plėtrai ir yra itin glaudžiai susiję su kultūrų ir kalbų[...] įvairovės kaip vieno iš pagrindinių jo konkurencinių privalumų propagavimu.

2.

Kad būtų pasiektas šis tikslas, tikslinėmis sektorinėmis ir horizontaliomis politikos priemonėmis turėtų būti užtikrinamas deramas Europos audiovizualinių kūrinių ir žiniasklaidos turinio matomumas ir skatinami nauji finansavimo šaltiniai ir platinimo modeliai, atsižvelgiant į tai, kad vis didėja pasaulinių audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio paslaugų teikėjų ir platformų įtaka.

3.

Tokios priemonės tapo dar svarbesnės, kadangi COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį europinio audiovizualinio turinio finansavimo lygiui ir struktūrai. Ji paspartino rinkos tendencijas, t. y. internetinių paslaugų teikėjų teikiamo turinio pasiūlos ir paklausos didėjimą, kalbant apie kinematografinių ir kitų audiovizualinių kūrinių iš įvairių nacionalinių rinkų sudaromą dalį, filmų išleidimo į kino teatrų sales ir jų išleidimo per užsakomąsias vaizdo paslaugas sėkmingumo santykį ir tokių kūrinių netolygų matomumą skirtingose rinkose (1).

4.

Didėjant internete pasiekiamo turinio paklausai, atsiranda išplėtotų užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjų vykdomo investicijų finansavimo ir licencijavimo verslo modelių, o didžiąją dalį europinio audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio vis dar gamina tradiciniai subjektai, tokie kaip viešosios ir privačiosios žiniasklaidos bendrovės ir nepriklausomi prodiuseriai, turintys pajėgumų plėtoti naujus projektus ir vystyti naujus talentus[...]. Nors kai kuriems sektoriams, palyginti su kitais, viešasis finansavimas yra svarbesnis, kartu tebėra skirtumų tarp skirtingų šalių sistemų ir pajėgumų.

5.

Be to, dėl COVID-19 pandemijos padidėjo atotrūkis tarp pajamų iš reklamos internete ir tradicinės reklamos. Nors televizijos reklama iki COVID-19 krizės pakankamai gerai išlaikė savo konkurencines pozicijas internetinės reklamos atžvilgiu, 2021 m. internetinės reklamos dalis išaugo (2).

6.

Audiovizualinis ir žiniasklaidos turinys vis dažniau platinamas internetu, visų pirma interneto platformose, ir atlieka svarbų vaidmenį žiniasklaidos bendrovių pajamų srautuose. Kadangi kūrybinis ir kultūrinis turinys turi didelį ekonominį potencialą Europai tiek internete, tiek ne internete, svarbu užtikrinti sąžiningą prieigą prie jo, kad būtų apsaugotos demokratinės diskusijos, žiniasklaidos pliuralizmas ir kultūrų bei kalbų įvairovė.

7.

Siekiant padidinti europinio audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio pasiekiamumą ir konkurencingumą, reikėtų imtis tolesnių veiksmų šiose prioritetinėse srityse:

8.

kadangi kultūrų įvairovė ir kūrybiškumas yra Europos audiovizualinio ir žiniasklaidos sektorių, konkuruojančių su kitu plačiai prieinamu turiniu tarptautinėje rinkoje, pagrindas, svarbu didinti šių sektorių pajėgumus, kad būtų pasiekta platesnė auditorija, padidinta turinio sklaida, skatinamos įvairios jo išraiškos, inovacijos ir talentai, kartu išsaugant mūsų strategines kultūros vertybes.

9.

Skaitmeniniai sprendimai gali palengvinti didesnį prieinamumą, o bendra gamyba, parama tarpvalstybiniam platinimui, gyvybingas nepriklausomas kino teatrų ir platinimo sektorius, kalbų įvairovės didinimas ir kūrybos laisvė gali daryti didelį poveikį siekiant užtikrinti didesnį turinio pasiekiamumą ir didesnį audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą.

10.

bendra gamyba, taip pat tarptautinis profesionalų bendradarbiavimas visuose vertės grandinės lygmenyse (kūrybos, mokymo, parengiamųjų darbų, gamybos, reklamos, platinimo) palengvina tarpvalstybinį audiovizualinių kūrinių platinimą, padeda didinti sektoriaus plėtrą šalyse partnerėse ir gerinti kultūrinius ir ekonominius mainus.

11.

Pagal subsidiarumo principą tarptautinei bendrai gamybai taikomos kitokios finansavimo sistemos ir tenka kitokie audiovizualiniai pajėgumai valstybėse narėse, o Europos ir tarptautinėse rinkose skiriasi įvairaus europinio turinio dalis.

12.

Kad Europos audiovizualiniai kūriniai susilauktų sėkmės tiek Europos, tiek tarptautinėse rinkose, itin svarbu, kad turinys atitiktų aukštus kokybės bei novatoriškumo standartus, atspindėtų Europos visuomenės kultūrų bei teminę įvairovę ir, kai aktualu, būtų patrauklus tarptautinei auditorijai.

13.

Istorinė ir kultūrinė audiovizualinių archyvų vertė yra svarbus sektoriaus turtas ir turi būti saugomas, kad būtų palengvinta turinio sklaida ir galimas pakartotinis naudojimas siekiant viešojo intereso.

14.

Kalbant apie kūrybos laisvę, svarbu apsaugoti saviraiškos laisvę, žiniasklaidos pliuralizmą ir nuomonių bei idėjų įvairovę – tai yra vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių.

15.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas turinio prieinamumui asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus žmonėms.

16.

Visuomeninė žiniasklaida Europoje atlieka svarbų vaidmenį apsaugant viešąjį interesą, skatinant nuomonių įvairovę, kuriant naują ir novatorišką turinį bei idėjas ir kovojant su dezinformacija ir klaidinga informacija.

17.

Sąžiningas atlygis autoriams, prodiuseriams ir kitiems teisių turėtojams yra labai svarbus siekiant užtikrinti jų kūrybinę laisvę ir ekonominį nepriklausomumą, taip pat žiniasklaidos sektoriaus tvarumą, originalumą ir konkurencingumą.

18.

Lyčių požiūriu subalansuotas ir socialiai įtraukus dalyvavimas prisideda prie europinio audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio kokybės gerinimo ir akiračio plėtros.

19.

sudaryti palankesnes sąlygas bendrai gamybai, visų pirma propaguojant europinį bendros gamybos modelį, ir skatinti bendros gamybos kūrinių sklaidą dalyvaujančiose šalyse ir už jų ribų, kartu atsižvelgiant į kintančias užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjų vykdomų investicijų aplinkybes (3).

20.

Skatinti keitimąsi praktine patirtimi bendros gamybos srityje ir puoselėti bendradarbiavimą jau ankstyvuoju parengiamųjų darbų etapu bendros gamybos atvejais ir profesionalų tarpusavio bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje.

21.

Plėtoti efektyvesnę politiką, kad būtų didinamas Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumas, skatinant kurti aukštos kokybės europinį turinį, kuris būtų patrauklus platesnei auditorijai, kartu teikiant paramą autoriams kaip pagrindiniams turinio kūrėjams ir bendrai gamybai, taip pat originalaus turinio platinimui.

22.

Skatinti didesnį originalaus turinio pasiekiamumą skirtingomis kalbomis ir remti skaitmeninių sprendimų kūrimą siekiant sudaryti sąlygas kalbų įvairovei ir užtikrinti galimybę žiūrėti turinį originalo kalba.

23.

Skatinti veiksmingų rinkodaros priemonių ir kino auditorijos strategijų kūrimą ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kino srities raštingumo stiprinimą, kartu atsižvelgiant į auditorijos analizę ir lūkesčius.

24.

Skatinti lyčių pusiausvyrą ir socialinę įvairovę kuriant turinį, pradedant taikyti paskatas, kuriomis suinteresuotieji subjektai audiovizualiniame sektoriuje būtų skatinami siekti lygybės, įvairovės bei įtraukumo, kartu gerbiant kūrybos laisvę.

25.

Siekti užtikrinti, kad nacionalinių archyvų ir paveldo kino institutų turinys būtų saugomas bei populiarinamas ir būtų pasiekiamas platesniu mastu, kartu užtikrinant pagarbą atitinkamoms intelektinės nuosavybės teisėms.

26.

per programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA toliau remti nepriklausomų Europos užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjų, kurie teikia didelę dalį europinio turinio ir užtikrina jo matomumą vykdydami šią veiklą, tinklus.

27.

Tęsti procesą, pagal kurį Europos kino forumo kontekste su valstybėmis narėmis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais konsultuojamasi dėl to, kaip paskatinti ilgalaikę europinio turinio, sukurto vykdant bendrą gamybą ir kitų formų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, sklaidą, kartu atsižvelgiant į Žiniasklaidos veiksmų plane paskelbto dialogo su audiovizualiniu sektoriumi dėl to, kaip pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie audiovizualinio turinio ir jo pasiekiamumą.

28.

prieiga prie įvairaus audiovizualinio turinio ir informacijos visomis ES kalbomis, taip pat prie patikimo ir tinkamo turinio yra itin svarbi.

29.

Visuomeninė žiniasklaida Europoje atlieka svarbų vaidmenį apsaugant demokratines vertybes, skatinant nuomonių įvairovę ir didinant europinio turinio pasiekiamumą bei konkurencingumą, visų pirma naudojant novatoriškų technologijų priemones.

30.

Teisėms aktams dėl europinio audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio populiarinimo ir matomumo didinimo tenka svarbus vaidmuo užtikrinant žiniasklaidos pliuralizmą, didinant kultūrų įvairovę, stiprinant tarptautinį konkurencingumą ir skatinant nepriklausomą gamybą.

31.

Palyginti su tradiciniais platinimo būdais, rasti Europos kūrinių užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose vartotojams gali būti sudėtinga. Todėl svarbu išanalizuoti rinką ir įvertinti matomumo didinimo priemonių veiksmingumą.

32.

paspartinti peržiūrėtos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD) (4) perkėlimą į nacionalinę teisę, nes veiksmingas AŽPD įgyvendinimas padės pagerinti internetinę prieigą prie Europos kūrinių.

33.

Skatinti diskusijas dėl esamų ir numatomų sprendimų, susijusių su Europos kūrinių populiarinimu, ir sudaryti sąlygas keistis geriausios praktikos, įgytos pagal įvairius verslo modelius taikant Europos kūrinių matomumo didinimo priemones, pavyzdžiais.

34.

Plėtoti audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijų ir kino finansavimo organizacijų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti jų bendradarbiavimą.

35.

Gerinti internete teisėtai pasiekiamo kūrybinio turinio visomis Europos Sąjungos kalbomis aptinkamumą, visų pirma naudojantis tokiomis internetinėmis priemonėmis kaip, pavyzdžiui, „Agorateka“ (5), ir tam sudaryti palankesnes sąlygas, kad jį būtų galima lengvai atpažinti iš daugybės kitų turinio rūšių.

36.

Skatinti kurti tokias duomenų bazes kaip „Lumiere VOD“ (6), kad būtų lengviau tikrinti Europos kūrinių kilmės šalį.

37.

Skatinti teikti nuolatinę paramą Europos kūrinių platinimui kino teatruose, įskaitant paramą mažesniesiems ir nepriklausomiems platintojams, kad būtų užtikrinama kuo įvairesnių Europos filmų sklaida, ir remti festivalius kaip veiksmingus originalaus ir įvairaus turinio sklaidos kanalus tiek nacionaliniu ir Europos, tiek tarptautiniu lygmenimis.

38.

Įvertinti ir apsvarstyti dabartinę Europos kūrinių padėtį Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į įvairių suinteresuotųjų subjektų padėtį rinkoje ir į visus kitus svarbius veiksnius (sąlygų vienodumą, audiovizualinius ir kalbinius ypatumus skirtingose šalyse, dabartinę Europos kūrinių apibrėžtį (7) ir t. t.), siekiant užtikrinti įvairią, sąžiningą ir subalansuotą rinką Europos kūriniams.

39.

Apsvarstyti Europos skaitmeninį ir technologinį suverenumą, atsižvelgiant į esamus Europos paslaugų teikėjus, ir bendradarbiaujant su visuomenine žiniasklaida išanalizuoti, kokią pridėtinę vertę sukurtų galima Europos platforma, į kurią būtų įtrauktas europinis turinys iš valstybių narių, kuris būtų prieinamas kuo didesniam ES piliečių skaičiui, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamos atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės ir laikomasi dabartinių konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių.

40.

Skatinti visuomeninę žiniasklaidą suteikti naujų galimybių nepriklausomiems prodiuseriams kurti ir populiarinti europinį turinį.

41.

Plėtoti ir remti naujus vaikams ir jaunuoliams skirtų Europos audiovizualinių kūrinių gamybos ir platinimo skatinimo mechanizmus.

42.

toliau aktyviai sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam AŽPD įgyvendinimui, vykdant kruopščią stebėsenos, ataskaitų teikimo veiklą ir teikiant paramą valstybėms narėms.

43.

Analizuoti Europos audiovizualinės rinkos padėtį, dėmesį sutelkiant į pagrindinius iššūkius ir disbalansą iš ES perspektyvos ir į galimus sprendimus.

44.

norint užtikrinti tvarią žiniasklaidos sektoriaus plėtrą, šis sektorius turi remtis savo privalumais (pvz., kūrybiškumu ir kultūrų įvairove), užtikrinti turinio pasiekiamumą ir matomumą ir prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos keliamų iššūkių ir atveriamų galimybių.

45.

Platformos ir interneto paslaugų teikėjai, būdami pasaulinio masto veikėjai skaitmeninėje ekonomikoje, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant turinio pasiekiamumą, prieinamumą ir platinimą. Kartu jie tampa vis aktualesni demokratinių diskusijų, kultūrų įvairovės, pagarbos pagrindinėms teisėms ir vertybėms, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos atžvilgiu.

46.

Teritorinis ir išimtinis licencijavimas tebėra būtinas norint užtikrinti kūrybos laisvę, šio sektoriaus tvarumą ir finansavimą, taip pat norint suteikti pagrindą naujų verslo modelių kūrimui.

47.

skatinti licencijavimo praktiką, kuria siekiama užtikrinti teisingesnius užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjų, platformų, nepriklausomų prodiuserių ir kitų teisių turėtojų santykius visoje vertės grandinėje, ir sudaryti palankias sąlygas kurti priemones, kurios leistų gauti skaidrią ir išsamią informaciją apie audiovizualinių kūrinių naudojimą internetinių paslaugų kontekste, įskaitant galimybę susipažinti su duomenimis apie bendrą peržiūrų skaičių ir teritorijas.

48.

Didinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą, atsižvelgiant į teritorinio ir išimtinio teisių licencijavimo vaidmenį Europos kūrinių finansavimo sistemoje. Licencijavimo klausimas taip pat turėtų būti įtrauktas į Žiniasklaidos veiksmų plane paskelbtą dialogą dėl audiovizualinių kūrinių sklaidos.

49.

Skatinti ir remti finansavimo metodus, kuriais dėmesys sutelkiamas į inovacijas, augimą, technologijas ir sektoriaus struktūrą.

50.

Toliau remti atitinkamus veiksmus pagal Žiniasklaidos veiksmų planą, skatinant nepriklausomų audiovizualinio sektoriaus ir žiniasklaidos įmonių, visų pirma „MediaInvest“ (ji siekia skatinti investicijas į audiovizualinių kūrinių gamybą ir platinimą), pertvarką ir atsparumą, taip pat remti interaktyvią priemonę, padedančią žiniasklaidos įmonėms naudotis įvairiomis paramos priemonėmis.

51.

Skatinti didinti Europos audiovizualinių kūrinių kiekį užsakomųjų paslaugų kataloguose, į juos įtraukiant kokybiškų filmų, apimančių įvairiausias temas ir amžiaus grupes, ir įvertinti galimybę sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes aukštos kokybės turiniui skleisti nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis.

52.

Skirti daug dėmesio investicijoms į piliečių atsparumą, taikant priemones, kuriomis lavinamas skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad būtų skatinama įgyti žinių ir kritiškai mąstyti. Tai turėtų įgalinti naudotojus identifikuoti neteisėtą turinį ir dezinformaciją, taip pat suprasti algoritminių rekomendavimo priemonių veikimą ir pasinaudoti turinio aptinkamumu.

53.

Stiprinti ir gerinti specialistų ir bendrovių mokymą, siekiant padėti jiems prisitaikyti prie kintančio kūrimo ir platinimo modelio dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamų sistemų kontekste, taip pat siekiant puoselėti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo procesus.

54.

Skatinti ir remti naujas skaitmeninės ekonomikos teikiamas turinio platinimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant tinkamai pusiausvyrai tarp DI sistemų kūrimo ir turinio naudojimo jose, kad būtų užtikrintas tiek DI sektoriaus, tiek audiovizualinio ir žiniasklaidos sektoriaus konkurencingumas. Atsižvelgiant į tai, užtikrinti vienodas sąlygas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir padėti audiovizualiniam ir žiniasklaidos sektoriui klestėti netrikdant inovacijų dinamikos.

55.

Imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias prieigai prie neteisėto audiovizualinio turinio nacionaliniu bei ES lygmenimis ir užtikrintas veiksmingas teisių įgyvendinimas internete komercinio masto pažeidimų atveju.

56.

Imtis būtinų priemonių, kad žiniasklaidos sektorius galėtų pasinaudoti Europos žaliojo kurso ir Europos klimato teisės akto teikiamomis galimybėmis.

57.

Aptarti galimas politikos iniciatyvas, susijusias su reklamą internete reglamentuojančia sistema, siekiant užtikrinti sąžiningas taisykles, taikomas audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio reklamai internete ir tokio turinio tradicinei reklamai.

58.

Apsaugoti žiniasklaidos organizacijų nepriklausomumą ir atitinkamai imtis priemonių skaidrumui ir pliuralizmui žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti.

59.

sumažinti administracinę naštą, susijusią su galimybe gauti finansavimą europiniam turiniui, kartu visapusiškai laikantis Finansinio reglamento reikalavimų.