Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl dokumento „Naujas naratyvas Europai. EESRK rezoliucijos dėl Konferencijos dėl Europos ateities projektas“

(2021/C 286/01)

Pranešėjai

Stefano MALLIA (I grupė)

Oliver RÖPKE (II grupė)

Séamus BOLAND (III grupė)

2021 m. balandžio 27–28 d. plenarinėje sesijoje (balandžio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 226 nariams balsavus už, vienam – prieš ir 5 susilaikius.

1.1.

Konferencija dėl Europos ateities (toliau – Konferencija) suteikia Europai išskirtinę galimybę vėl užmegzti ryšį su Europos piliečiais ir juos paskatinti dalyvauti, be kita ko, pasitelkiant pilietinės visuomenės subjektus, kad piliečiai galėtų prasmingai išsakyti nuomonę dėl savo bendros ateities. Atėjo laikas įvykdyti ES sutarties 11 straipsnyje duotą pažadą suteikti galimybę piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms skelbti savo nuomonę apie visas ES veikimo sritis ir viešai ja keistis, taip pat palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad Konferencijos sėkmė taip pat priklausys nuo gebėjimo pristatyti naują, kasdienio gyvenimo realijomis grindžiamą Europos naratyvą, už kurį Europos piliečiai jaustų atsakomybę. Toks naratyvas būtų daugiau nei laimėjimų sąrašas; jis veikiau taptų konkrečiu racionaliu ir emociniu ES ryšiu su savo piliečiais. Strateginės temos turėtų būti išdėstytos žvelgiant iš bendros perspektyvos, siekiant išvengti Europos „à la carte“. Tikslas – iš naujo atrasti ir atnaujinti labai reikalingą bendromis vertybėmis grindžiamą bendruomenės jausmą, suteikiant naują europinį postūmį dabartiniams iš būsimiems iššūkiams atremti.

1.3.

EESRK turi gilius ryšius su visomis visuomenės grupėmis (darbdaviais, profesinėmis sąjungomis, plačiąja pilietine visuomene) visose valstybėse narėse; todėl Komitetas, turėdamas reikiamus tinklus, turi daugiausia galimybių paskatinti dalyvauti organizuotą pilietinę visuomenę. Tai neginčijama jo praktinė patirtis ir „raison d’être“. Nepaprastai svarbu, kad EESRK nuolat dalyvautų visame Konferencijos procese ir vykdomojoje valdyboje.

1.4.

EESRK privalo visapusiškai dalyvauti Konferencijos valdyme; Komitetas yra pasiryžęs, remdamasis savo naratyvu ir ateinančių dešimtmečių ES vizija, pateikti tvirtus ir aiškius pasiūlymus. Komitetas dar kartą pabrėžia savo tvirtą įsitikinimą, kad Konferencijoje turi būti pateikti pasiūlymai ir sprendimai, kurie ES piliečiams duotų realių apčiuopiamų rezultatų. Todėl labai svarbu, kad Konferencija pasiektų konkrečią ir įvertinamą pažangą, o ne tik paskatintų neįpareigojančias ir niekur nevedančias diskusijas su piliečiais. Todėl Komisijos pirmininkės pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus pasiūlymas į 2022 m. Komisijos darbo programą įtraukti Konferencijos išvadas rodo tinkamą kryptį. Tai yra esminis aspektas, kuriuo grindžiamas viso šio politinio proceso patikimumas ir užmojai.

1.5.

Konferencijos valdymas turėtų nustatyti piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo aprėptį ir tikslą ir tai turėtų būti nurodyta nuo pat pradžių. Dalyvavimo priemonių tikslo supratimas taip pat gali padėti suderinti siekius su turimais ištekliais tiek procesų struktūros, tiek biudžeto požiūriu. Be abejonės, Konferencijos valdymas turės apimti įvairias dalyvavimo formas ir būdus, priklausomai nuo etapo ir lygmens kiekvienu momentu, ir reikės rasti būdus pasiekti tuos europiečius, kuriems trūksta motyvacijos dalyvauti. Politikai ir institucijos privalo atsižvelgti į piliečių ir pilietinės visuomenės indėlį arba jis turi atsispindėti sprendimuose, kitu atveju jų pasitikėjimas greičiausiai sumažės. Reikia vengti pernelyg didelių lūkesčių. Grįžtamojo ryšio mechanizmu bus užtikrinama, kad Konferencijos renginiuose išsakytos idėjos virstų konkrečiomis rekomendacijomis dėl ES veiksmų.

1.6.

Kadangi Konferencijos laikotarpis yra trumpas, visiems dalyviams teks susidurti su tam tikrais apribojimais. Todėl Konferencija turėtų būti laikoma atspirties tašku nuolatiniam didesnio Europos piliečių skatinimo dalyvauti procesui, paremtam šiuo pradiniu laikotarpiu. Reikėtų pasinaudoti šia galimybe pakeisti paradigmą ir užmojo lygį įvairių sričių politikoje, įskaitant ekonomikos, socialinę ir aplinkos politiką.

1.7.

Visi dalyviai turi tęsti darbą, susijusį su Konferencijos svarstymais, ir į juos žvelgti atvirai, nedarant jokių išankstinių išvadų dėl tolesnių žingsnių, įvertinant visas galimybes. Šiuo požiūriu pastaraisiais metais buvo paskelbta keletas ES iniciatyvų ir priemonių, kurias dabar reikės įgyvendinti. Reikėtų skatinti nuolatinę įgyvendinimo stebėseną, taip pat atnaujinti informaciją apie pažangą ES lygmeniu dėl priimtų sprendimų ir turimų priemonių.

2. Naujasis naratyvas Europai. Europa – puiki vieta gyventi ir klestėti

2.1.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK siūlo naują naratyvą Europai, susiejantį Europos tolimą ir neseną praeitį su dabartimi ir pateikiantį ateities, kuri kuriama bendradarbiaujant per sienas, viziją, stiprinančią Europos žmonių ryšius ir grindžiamą solidarumo, socialinio teisingumo, kartų bendradarbiavimo, lyčių lygybės, tvaraus klestėjimo vertybėmis ir teisinga žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Būtina panaudoti visuomenės paramą šioms vertybėms, kad būtų galima naujai apmąstyti augimo ir valdymo modeliu, pereinant prie tvarumo, kuriant lygesnę visuomenę ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į atstatymo ir atsigavimo procesus.

Mūsų piliečiams reikia tokios Europos, kuri:

—	pripažintų, kad pilietinė visuomenė yra bendros gerovės sergėtoja ir būtina bendrų Europos problemų sprendimams nustatyti,

—

daugiausia dėmesio skirtų teisingam ir tvariam atsigavimui po COVID-19 krizių, sudarant sąlygas kurti įtraukesnę visuomenę ir siekti ilgalaikio konkurencingumo, visapusiškai atsižvelgiant į tarpusavyje susijusias socialines, ekonomines, demokratines, demografines ir klimato krizes ES valstybėse narėse, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos būtinybę, taip pat ilgalaikius struktūrinius pokyčius, kuriuos paskatino pandemija. Europos ekonomika turi būti visapusiškai remiama, kad susigrąžintų prarastas pozicijas, atsižvelgiant į poreikį siekti didesnės konvergencijos, didesnės sanglaudos, socialinės apsaugos, didesnių investicijų į viešąsias paslaugas, darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir skurdo mažinimo,

—

remtų ekonomikos ir socialinį atsigavimą, verslumą, teisingą pertvarką, kokybiškų darbo vietų kūrimą, švietimą ir įgūdžių įgijimą, inovacijas, investicijas į infrastruktūrą ir socialines investicijas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skaitmeninimą, bendrosios rinkos sukūrimą ir ekonominę bei monetarinę integraciją,

—	gintų visus savo piliečius, įskaitant labiausiai marginalizuotus, saugotų jų sveikatą, saugą ir gerovę, aplinką ir biologinę įvairovę,

—	gerbtų ir skatintų įvairovę, lyčių lygybę, pagrindines teises, demokratiją, socialinį dialogą ir įtraukų valdymą,

—	siektų taikos, saugumo ir pažangos pasaulyje pasitelkdama daugiašališkumą, skatindama demokratiją ir teisinės valstybės principą, žmogaus teises, socialinį dialogą, darnaus vystymosi tikslus (DVT), diplomatiją ir atvirą, sąžiningą ir tvarią prekybą.

2.2.

EESRK vieningai pripažįsta, kad dvejopa – žalioji ir skaitmeninė pertvarka – yra itin svarbi siekiant stiprinti tvarų Europos konkurencingumą, solidarumą ir atsparumą, padėsiančius įveikti būsimas krizes. COVID-19 pandemija yra didžiausia krizė, su kuria ES susidūrė nuo savo sukūrimo. Dėl pandemijos sustiprėjo poreikis ES gebėti pateikti tvirtus ir nuoseklius sprendimus ES politiniam, sveikatos, ekonominiam ir socialiniam matmenims pagerinti. Ši Konferencija suteikia ES išskirtinę galimybę pasiekti šį rezultatą.

COVID-19 poveikis mūsų piliečiams, visuomenėms ir ekonomikoms parodė, kad reikia bendro europinio požiūrio. Pandemija įrodė, kad yra rimtų argumentų veikti kartu, tačiau kartu ji atskleidė Europos silpnąsias vietas, kurios išryškėja sprendžiant tokias esmines problemas. Nesibaigiančios krizės laikais ES turės stiprinti savo gebėjimą įveikti krizes, kad būtų pasiekti rezultatai, kurių nori ir nusipelno Europos piliečiai.

2.3.

Ši krizė taip pat aiškiai parodė, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad įmonės, darbuotojai, taip pat skurdą ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės būtų tinkamai apsaugoti nuo pastarojo meto ir būsimų iššūkių poveikio. COVID-19 taip pat aiškiai parodė, kad reikia remti tvarų konkurencingumą ir visoje ES didinti investicijas į kokybiškas sveikatos priežiūros, priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas. Bus labai svarbu dar labiau gerinti sveikatos klausimų koordinavimą ES lygmeniu, geriau kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir stiprinti ES sveikatos sistemas.

2.4.

ES gali remtis svarbiais privalumais, pavyzdžiui, vidaus rinka, kuri yra viena didžiausių rinkų pasaulyje, pagrindinėmis neginčijamomis vertybėmis (1), kurios yra neatskiriama Europos visuomenės ir demokratijos dalis, ir solidarumu, kaip matyti iš plataus užmojo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kuriai reikalingas veiksmingas nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimas. Pagrindinis ES tikslas turi būti stiprinti mūsų socialinės rinkos ekonomikos modelį, pagal kurį yra derinama tvari ir konkurencinga ekonomika ir gerai išplėtota socialinė politika. Todėl Europos žaliojo kurso, kurį EESRK palankiai įvertino nuo pat pradžių, įgyvendinimas yra žingsnis į priekį. Žaliasis kursas yra nauja Europos augimo strategija, kurios pagrindas – gerovė, tvarumas ir socialinis teisingumas. Teisingas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui gyvenimo būdo, kokybiškų darbo vietų skatinimas ir tvaraus verslumo bei inovacijų, įskaitant žiedinę ekonomiką ir socialinę ekonomiką, skatinimas bus itin svarbūs klestinčiai Europai.

2.5.

Tačiau ES susiduria su dideliais iššūkiais: dėl pandemijos nelygybė tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse dar labiau padidės. Todėl svarbu atsižvelgti į abi medalio puses: toliau stiprinti tvarų Europos ekonomikos ir visų dydžių įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą. Kita vertus, Europa turėtų dėti daugiau pastangų konkrečiai įgyvendindama savo socialinį aspektą ir užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje.

2.6.

Siekdama apsaugoti savo vertybes ir įgyvendinti prioritetus, ES taip pat turi atlikti teigiamą vaidmenį tarptautinėje ekonomikoje. Pasaulyje, kuriam būdinga didelė konkurencija ir nesutarimai ne tik ekonominiu, bet ir politiniu lygmeniu, ES turi tapti pasaulinio masto veikėja, galinčia veiksmingiau ginti savo interesus ir vertybes. Atviras strateginis savarankiškumas siekiant išlaikyti ES gebėjimą veikti pagrindinėse ekonomikos srityse turi būti derinamas su noru bendradarbiauti siekiant spręsti bendrus iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą, ir stiprinti taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą.

2.7.

Pandemija pabrėžė stiprios ir atsparios Europos pramoninės bazės svarbą. Europa turi turėti plataus užmojo pramonės politiką, kuri skatintų dvejopą pertvarką (skaitmeninimą ir tvarumą), kartu didintų Europos konkurencingumą pasaulyje. Naujoji pramonės politika, apimanti įvairias politikos sritis (įskaitant prekybą, įgūdžius, investicijas, mokslinius tyrimus ir energetiką), turi nuolat numatyti būsimus pagrindinius ekonomikos sektorius ir pokyčius skatinančius veiksnius ir sukurti tinkamas pagrindines sąlygas, įskaitant būtinus įgūdžius, kad Europos pramonė galėtų ir toliau pirmauti pasaulyje technologijų ir inovacijų srityje ir kurti kokybiškas darbo vietas bei tvarų augimą Europoje. Tolygiai skatindama konkurencingumą, tvarumą ir socialinį teisingumą Europa užtikrins savo socialinio ir ekonominio modelio ateitį.

2.8.

Labai svarbu, kad ES pasinaudotų šia galimybe modernizuodama ir pertvarkydama savo pramonės sektorius ir tiekimo grandines, kad jos išliktų konkurencingos mažiau teršalų išmetančiame pasaulyje. Sprendžiant su ilgalaike transformacija susijusius uždavinius, politikos formuotojai, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai šiose šalyse ir regionuose turi numatyti pokyčius ir aktyviai valdyti pertvarką. Socialinis dialogas, darbuotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas atlieka svarbų vaidmenį perspektyviai valdant pereinamuosius procesus. Tai bus nepaprastai svarbu Europai, nes ji klestės tik tada, kai ekonomikos gaivinimo ir kitose būsimos politikos srityse didžiausias dėmesys bus skiriamas įmonėms ir darbuotojams. Konkurencingumas ir įtrauktis turi būti neatsiejami: ekonominiu požiūriu geriausius rezultatus yra pasiekusios tos valstybės narės, kuriose taikomi aukščiausi socialiniai standartai, o ne atvirkščiai.

3. EESRK vaidmuo

3.1.

Stiprinant paties EESRK vaidmenį, reikia įrodyti jo, kaip patariamojo organo, svarbą ir pridėtinę vertę, grindžiamą jo išskirtiniu vaidmeniu mažinant atotrūkį, pirmiausia, tarp politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės, antra, tarp skirtingų pilietinės visuomenės veikėjų, ir galiausiai, tarp nacionalinio ir Europos lygmens veikėjų. Visų pirma reikia pradėti tarpvalstybines diskusijas, kurios tarpusavyje susietų valstybių narių lygmeniu vykstančias Europos diskusijas.

3.2.

EESRK pozicija turėtų būti tikrų diskusijų, kurios prasidėtų pilietinės visuomenės atstovų indėliu ir vyktų pagal principą „iš apačios į viršų“, rezultatas. Tik šis metodas užtikrina, kad bus atsižvelgta į visus požiūrius ir bus pasiekta aiškių ir veiksmingų rezultatų.

3.3.

Būtina užmegzti bendradarbiavimą su Regionų komitetu (RK) ir kartu organizuoti „Going Local“ misijas visapusiškai atsižvelgiant į skirtingas, bet viena kitą papildančias abiejų institucijų kompetencijos sritis.

3.4.

EESRK raginamas per Konferencijos plenarinę sesiją ir pasitelkiant savo stebėtojus Vykdomojoje valdyboje veikti institucinio tarpininko statusu tarp Konferencijos ir pilietinei visuomenei atstovaujančių nacionalinių organizacijų.

3.5.

EESRK įsteigta ad hoc grupė parengė veiksmų planą, kuriuo siekiama šių tikslų:

—	gerinti pilietinės visuomenės veikėjų įtraukimo ir ryšių su jais būdus, visų pirma bendradarbiaujant su EESRK organizacijomis vietoje ir skatinant jų veiklą,

—	didinti ir stiprinti paties EESRK vaidmenį ir įtaką,

—	struktūriškai prisidėti prie ES politikos formavimo teikiant atitinkamus pilietinės visuomenės pasiūlymus Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai apie tai, kaip pagerinti ES veikimą ir EESRK darbą teisėkūros procese.

3.6.

EESRK plenarinių sesijų metu, dalyvaujant Europos Parlamento nariams, RK nariams, Komisijos nariams ir Tarybos ministrams, informuoti apie valstybėse narėse ir Konferencijoje vykstančias diskusijas ir dialogus.

4. Išvados

Ateitis, kurios norime: pagrindinis vaidmuo tenka pilietinei visuomenei

4.1.

EESRK mano, kad Europos Sąjungai reikia tvirto ir bendro naratyvo.

Šiuo požiūriu Europa turėtų būti laikoma 1) bendrų pagrindinių vertybių, tokių kaip laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, sergėtoja; 2) tvarumo, atviros ir sąžiningos prekybos bei daugiašališkumo skatintoja tarptautinėje arenoje; 3) unikalaus ekonominio ir socialinio modelio, grindžiamo sąžininga konkurencija ir solidarumu vidaus sienų neturinčioje erdvėje, prieglobsčiu; 4) tvaraus klestėjimo varikliu; visa ko pagrindą turi sudaryti stipri Europos pilietinė visuomenė.

4.2.

Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti priemone, kuria galėtume pasiekti ilgalaikių pokyčių ES, įskaitant aktyvesnį ir prasmingesnį piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos viešojoje erdvėje. Pirmasis pilietinės visuomenės žingsnis šiame procese būtų partnerystės, glaudus bendradarbiavimas, tinklų kūrimas, dalijimasis gerąja patirtimi ir bendro sutarimo siekimas.

4.3.

Pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbios ieškant šiandienos problemų sprendimo būdų. EESRK ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas pripažinti svarbų organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant pasitikėjimą, formuojant viešąsias nuomones ir skatinant pokyčius. Taip pat būtina, kad ES remtų pagrindinį pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį propaguojant ir ginant Europos vertybes, demokratiją, pagrindines teises ir teisinę valstybę, kovojant su liberalizmo mažėjimu, populizmu ir pilietinės erdvės nykimu.

4.4.

Siekiant ES atsinaujinimo ir socialinio bei ekonominio pertvarkymo, labai svarbu užtikrinti, kad visos visuomenės grupės būtų veiksmingai įtrauktos į bendrą ES politikos krypčių, visų pirma nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir būsimų nacionalinių reformų programų, kūrimą, dalyvavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, pasitelkiant esamas konsultacijų struktūras, pavyzdžiui, Europos semestro procesą, ir aiškiai pripažįstant pilietinę visuomenę svarbia šios politikos įgyvendinimo partnere ir naudos gavėja.

4.5.

Norint įsivaizduoti ir kurti atsparias, įtraukias, lygiateises ir tvarias visuomenes, reikės iniciatyvų „iš apačios į viršų“, kurios apimtų ne tik BVP, bet ir naujas gerovės ir vystymosi apibrėžtis ir investicijas į socialines inovacijas, kartu atsižvelgiant į piliečių nuomones ir teises. Be to, būtina, kad per pandemiją nustatyti teisių apribojimai nebūtų toliau taikomi COVID-19 pasibaigus.

4.6.

Galiausiai, EESRK taip pat labai svarbu nuolat vertinti siūlomas priemones ir politikos veiksmus. EESRK svariai prisidės prie šio proceso, remdamasis patirtimi ir žiniomis, kurias Komitetas sukaupė dalyvaudamas dialoge su visos visuomenės piliečiais visose ES valstybėse narėse.

Briuselis, 2021 m. balandžio 27 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) ES sutarties 2 straipsnis.