Komisijos pranešimas dėl Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES) taikymo projektų pakeitimams ir išplėtimui (I.24 priedas ir II priedo 13 dalies a punktas), įskaitant pagrindines su jais susijusias sąvokas ir principus

(2021/C 486/01)

Turinys

Įvadas

1.1. Turimi informacijos šaltiniai

Pagrindiniai principai ir sąvokų apibrėžimai

2.1

Poveikio aplinkai vertinimas. Taikymo sritis

2.2

Pagrindinės svarbios PAV direktyvos apibrėžtys ir nuostatos

2.2.1

Projektas

2.2.2

Sutikimas dėl planuojamos veiklos

2.2.3

Projektų išskaidymas

2.2.4

Bendro projekto poveikio vertinimas

2.2.5

Poveikio aplinkai vertinimo neatlikimo kompensavimas

Projektų pakeitimų ir išplėtimų valdymas

3.1

Pagrindiniai faktai

3.2

Projekto pakeitimo ir išplėtimo sąvokos

3.3

PAV direktyvos I priedas. I.24 projektų kategorija

3.3.1

I priedas. Projektai, kuriems nustatytos ribos

3.3.2

I priedas. Projektai, kuriems nenustatytos ribos

3.4

PAV direktyvos II priedas. II priedo 13 punkto a papunkčio projektų kategorija

PAV direktyvos taikymas atominių elektrinių pakeitimams ir išplėtimams

Įvadas

4.1

Darbų ar fizinių įsikišimų, susijusių su atominės elektrinės projekto kategorijos pakeitimais ar išplėtimu, pavyzdžiai

4.2

Leidimas keisti arba išplėsti AE projektus

4.2.1. Ypatingi eksploatavimo trukmės pratęsimo ir ilgalaikio eksploatavimo atvejai

4.3

Pagrindiniai principai, taikomi vertinant AE projektų pakeitimus ar išplėtimus, atsižvelgiant į sprendimą Doelio byloje

4.4

Rizikos ir poreikio atlikti PAV nustatymas

4.5

PAV direktyvos įgyvendinimo branduolinės energetikos srityje lyginamoji analizė

Pagrindinių aspektų santrauka

1 ĮVADAS

Šio rekomendacinio dokumento tikslas – kompetentingoms institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams pateikti paaiškinimą dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais (1), padarytais Direktyva 2014/52/ES 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (2) (Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyva), taikymo, atsižvelgiant į naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką. Visų pirma gairėse daugiausia dėmesio skiriama PAV direktyvos I ir II prieduose išvardytiems pakeitimams ir išplėtimams, į jas taip pat įtrauktas specialus skyrius, skirtas branduoliniam sektoriui.

I priedo 24 punktas ir II priedo 13 punkto a papunktis yra susiję su projektų pakeitimais ir išplėtimais ir yra plačiai taikomi, nes jie apima visų kategorijų projektų pakeitimus, patenkančius į PAV direktyvos taikymo sritį. Siekiant bendrai įgyvendinti PAV direktyvą, labai svarbu, kad PAV direktyva būtų teisingai taikoma keičiant ir išplečiant projektus.

Dėl kai kurių naujausių teismų praktikos pavyzdžių, visų pirma Teismo sprendimo byloje C-411/17 (3) dėl atominės elektrinės, esančios Doelyje (Belgija), eksploatavimo trukmės pratęsimo (toliau – sprendimas Doelio byloje), atsirado naujų aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant projektų pakeitimus pagal I priedą, taip pat buvo patvirtinti pagrindiniai PAV direktyvos taikymo principai. Be to, dėl abiejų projektų kategorijų, susijusių su projekto pakeitimu arba išplėtimu, bendro procedūrinio pobūdžio buvo sulaukta daug kompetentingų nacionalinių institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių prašymų pateikti informacijos apie jų taikymą.

Todėl, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, Komisija nusprendė paskelbti šias gaires, kad apibūdintų šias sąvokas ir principus pagal PAV direktyvą, įskaitant PAV direktyvos apibrėžtis ir nuostatas. Šiomis gairėmis siekiama geriau įgyvendinti PAV direktyvą, jose pateikiant su PAV direktyva susijusių kontekstu pagrįstų prievolių pavyzdžius, skatinant nuoseklų požiūrį ir apibrėžiant taikytinas nuostatas dėl projektų pakeitimų ir išplėtimų.

Atsižvelgiant į tai, kad yra daug praktinių situacijų, kurios dažnai būna sudėtingos, ir į tai, kad PAV direktyva taikoma daugeliui sektorių ir projektų rūšių, išsamaus pavyzdžių sąrašo pateikti neįmanoma. Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms PAV direktyvos reikalavimus gali tekti taikyti kiekvienu konkrečiu atveju ir kiekvieną atvejį įvertinti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Siekdama nuosekliai įgyvendinti PAV direktyvą, Komisija ragina valstybes nares savanoriškai inicijuoti projektų pakeitimų ir išplėtimų lyginamąją analizę. Tokia veikla suteiktų galimybę sutelkti ekspertines žinias ir palyginti kiekvienos valstybės narės pavyzdžius, taip pat palaipsniui galėtų padėti kurti bendras metodikas ES lygmeniu ir konkrečiais atvejais palengvintų praktinį įgyvendinimą.

1.1. Turimi informacijos šaltiniai

Tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra kompetentingas pateikti autoritetingą Europos Sąjungos teisės aiškinimą. Dėl PAV direktyvos Teisingumo Teisme dažnai buvo nagrinėjamos bylos, o keliose bylose buvo aptariamas I ir II prieduose išvardytų atskirų projektų kategorijų apibrėžčių, aprašymo ar taikymo srities klausimas.

Teismo sprendimuose nustatyti pagrindiniai bendrieji principai, kuriais naudinga vadovautis aiškinant PAV direktyvoje išvardytas projektų kategorijas, taip pat kitas sąvokas, įskaitant paties projekto aiškinimą.

Be šio rekomendacinio dokumento, Komisijos tarnybos taip pat parengė ir reguliariai atnaujina brošiūrą „Rulings of the Court of Justice — Environmental Impact Assessment of Projects“ (liet. Teisingumo Teismo sprendimai. Projektų poveikio aplinkai vertinimas) (4).

PAV direktyvoje aiškiai nurodomi kiti tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) (5) ir Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija). (6) Todėl PAV direktyva turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į tas konvencijas. (7) Be to, atsižvelgiant į didelį sektorių, kuriems taikoma PAV direktyva, skaičių, daugelyje kitų ES lygmens teisėkūros priemonių pateikiamos sąvokų, įtrauktų į I ir II priedus (8) arba susijusių su juose nurodyta veikla, apibrėžtys.

Rengdama šias gaires Komisija atsižvelgė į rekomendacinį dokumentą dėl Espo konvencijos taikymo atominių elektrinių eksploatavimo trukmės pratęsimui, parengtą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje (EEK) (9).

2 PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

2.1 Poveikio aplinkai vertinimas. Taikymo sritis

PAV direktyvoje nustatyti procedūriniai įpareigojimai, susiję su į jos taikymo sritį patenkančiais viešaisiais ir privačiais projektais, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai. Šiems projektams turi būti duotas sutikimas dėl planuojamos veiklos, o, prieš išduodant tokį sutikimą, turi būti atliktas jų poveikio aplinkai vertinimas.

Projektai, patenkantys į PAV direktyvos taikymo sritį, yra skirstomi į kategorijas ir išvardyti I ir II prieduose. I priede išvardyti projektai – tai projektai, kurie laikomi turinčiais reikšmingą poveikį aplinkai ir kuriems paprastai taikomas privalomas vertinimas (PAV direktyvos 4 straipsnio 1 dalis). Pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį, nepaisant 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų išimtinių atvejų, projektų, kuriems taikomas direktyvos I priedas, poveikis aplinkai turi būti vertinamas sistemingai ir prieš išduodant leidimą (10). Tai reiškia, kad valstybės narės neturi jokios diskrecijos šiuo klausimu. Be to, daugumoje I priede nurodytų projektų kategorijų nustatytos ribos, kurios yra tiesiogiai susijusios su taikymo sritimi. Jei I priedo projektų kategorijoms nacionalinės teisės aktuose būtų nustatytos ribos, kurios nėra nustatytos I priede, tai apribotų PAV direktyvos taikymo sritį. (11)

II priede išvardyti projektai nebūtinai kiekvienu atveju turi reikšmingą poveikį aplinkai. Jiems turėtų būti taikomas nustatymo procesas, paprastai vadinamas sąvoka „atranka“, siekiant nustatyti, ar jie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalį galimas reikšmingas poveikis aplinkai gali būti nustatomas išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, nustatant ribas ar kriterijus, arba derinant šiuos metodus, atsižvelgiant į direktyvos III priede nustatytus atitinkamus atrankos kriterijus (projektų charakteristikas, projektų vietą, galimo poveikio rūšį ir charakteristikas).

PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi, kuri yra pagrindinis principas ir esminis tikslas, ribojama valstybių narių diskrecija, ypač II priedo projektų atvejais, nes joje reikalaujama, kad būtų atliekamas projektų poveikio vertinimas, jei, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos jie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (12).

2.2 Pagrindinės svarbios PAV direktyvos apibrėžtys ir nuostatos

Tolesniame skirsnyje pateikiamos pagrindinės atitinkamos apibrėžtys ir nuostatos, susijusios su projektais ir jų pakeitimais ar išplėtimais.

2.2.1 Projektas

PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateikta termino „projektas“ apibrėžtis:

„-	statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas,

-	kitokie įsikišimai į natūralią aplinką ir gamtovaizdį, įskaitant mineralinių išteklių gavybą.“

Fizinių darbų buvimas

Teisingumo Teismas ne kartą (13) patvirtino, kad sąvoka „projektas“ yra susijusi su darbais ar fiziniu įsikišimu. Galiojančio leidimo (pavyzdžiui, oro uostui eksploatuoti, kaip byloje Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09, 24 punktas, arba sąvartynui eksploatuoti, kaip byloje Pro-Braine ir kiti, C-121/11, 31 punktas) atnaujinimas negali būti laikomas „projektu“, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalies a punkte, jei nėra jokių darbų ar įsikišimų, susijusių su teritorijos fizinio aspekto pakeitimais. Todėl darbų ar fizinių įsikišimų buvimas yra būtina sąlyga tam, kad veikla būtų laikoma „projektu“, kaip apibrėžta PAV direktyvoje.

Sprendime Doelio byloje Teisingumo Teismas priminė, kad: „Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad sąvokos „projektas“ apibrėžimas, ypač PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punkto pirmoje įtraukoje, yra susijęs su darbais ar įsikišimais, kuriais keičiamas fizinis teritorijos aspektas“ (62 punktas).

Tas pats principas, kai yra taikomas I priedo 24 punktui ir II priedo 13 punkto a papunkčiui, reiškia, kad tam, kad patektų į PAV direktyvos taikymo sritį ir 1 straipsnio 2 dalies a punkte pateiktą projekto apibrėžtį, esamų projektų pakeitimai ar išplėtimai iš anksto numato darbus ar įsikišimus, susijusius su pradinių projektų fizinių aspektų pakeitimu (14).

2.2.2 Sutikimas dėl planuojamos veiklos

PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte pateikta termino „sutikimas dėl planuojamos veiklos“ apibrėžtis:

„c)	sutikimas dėl planuojamos veiklos“ – kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą.

Būtinybė gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos

Teisingumo Teismas ne kartą pabrėžė, kad „valstybės narės privalo įgyvendinti PAV direktyvą taip, kad būtų visapusiškai laikomasi jos reikalavimų, atsižvelgiant į jos pagrindinį tikslą, kuris, kaip matyti iš 2 straipsnio 1 dalies, yra tas, kad prieš duodant sutikimą dėl planuojamos veiklos projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, turėtų būti taikomas reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą“ (15).

Todėl PAV direktyvos I priedo 24 punkte arba II priedo 13 punkto a papunktyje nurodytų projektų, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, pakeitimams ar išplėtimams taikomas reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos.

Sutikimo dėl planuojamos veiklos forma

PAV direktyvoje sutikimas dėl planuojamos veiklos apibrėžiamas kaip kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą (16).

Taigi sąvoka „sutikimas dėl planuojamos veiklos“ apima įvairius aktus (t. y. sprendimus, leidimus ir kitas leidimų priemones), priklausomai nuo valstybėse narėse taikomų nacionalinių procedūrų. Jis apibrėžiamas ne jo pavadinimu ar jo priėmimo procedūra pagal atitinkamos valstybės narės atitinkamą nacionalinę teisę, o jo teisiniu poveikiu. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, sprendimo klasifikavimas kaip „sutikimo dėl planuojamos veiklos“, kaip jis suprantamas pagal PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punktą, turi būti atliekamas pagal nacionalinę teisę laikantis Sąjungos teisės (17).

PAV direktyvoje nereikalaujama vienos sutikimo procedūros (18) ir pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 2 dalį PAV „gali būti integruotas į valstybių narių galiojančias sutikimo dėl projektų davimo procedūras, arba, jei taip nėra, į kitas procedūras arba į procedūras, kurios bus nustatytos siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus“. Todėl valstybėse narėse esama skirtumų, kalbant apie terminus, susijusius su sutikimu dėl planuojamos veiklos. Be skirtingų pavadinimų (pvz., statybos leidimo, sprendimo, leidimo), taip pat gali skirtis sutikimo priėmimo procedūra. Pavyzdžiui, sutikimą dėl planuojamos veiklos galima patvirtinti taikant administracinę procedūrą vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmenimis arba teisėkūros procedūrą (19), jei laikomasi atitinkamų PAV direktyvos nuostatų. Pats sutikimas dėl planuojamos veiklos turi būti galutinis sprendimas, kuriuo užsakovui suteikiama teisė vykdyti projektą (tas pats principas taikomas daugiaetapėms procedūroms, žr. kitą skirsnį).

Kai PAV direktyvos I priedo 24 punkte arba II priedo 13 punkto a papunktyje nurodytų projektų, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, pakeitimai ar išplėtimai priimami taikant teisėkūros procedūrą, taip pat turi būti atliekamas šių projektų poveikio aplinkai vertinimas pagal 2 straipsnio 1 dalį (20).

Atsižvelgiant į tai, taip pat svarbu nurodyti skirtumą tarp sutikimo dėl planuojamos veiklos, kaip apibrėžta PAV direktyvoje, ir leidimo (licencijos), susijusio su (objekto, įrenginio ar vietos) eksploatavimu. Tokie „leidimai“, apibrėžti ar naudojami kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje (21) arba Sąvartynų direktyvoje (22), yra svarbūs tam tikriems veiklos vykdymo režimams. Kita vertus, sąvoka „sutikimas dėl planuojamos veiklos“, kaip ji suprantama pagal PAV direktyvą, pagal apibrėžtį suteikia užsakovui teisę vykdyti projektą (pvz., vykdyti statybas, darbus ar schemas arba imtis kitų veiksmų natūralioje aplinkoje ir kraštovaizdyje (23)). Eksploatavimo licencija, remiantis atitinkamais teisės aktais (24), daugiausia siejama su leidimu, susijusiu su projekto vykdymu, ir dažnai yra grindžiama išankstiniu sprendimu (arba sprendimas yra ja įgyvendinimas), taikant daugiaetapę procedūrą. Kaip minėta ankstesniuose skirsniuose, eksploatavimo licencijos atnaujinimas, nesant darbų ar įsikišimų, susijusių su teritorijos fizinio aspekto keitimu, turi būti atskirtas nuo sąvokos „sutikimas dėl planuojamos veiklos“ (25).

Daugiaetapių procedūrų projektų pakeitimai ir išplėtimai

Kartais leidimai projektams išduodami taikant sudėtingas administracines procedūras, apimančias įvairius etapus ir procesus. Tais atvejais, kai nustatomas projekto pakeitimas ar išplėtimas (26), labai svarbu nustatyti, kada turėtų būti taikomas PAV ir ką reikėtų vertinti kiekviename etape. Vykdant iš kelių etapų susidedančią sutikimo dėl planuojamos veiklos išdavimo procedūrą, toks vertinimas iš esmės turi būti atliktas kuo greičiau, kad būtų nustatytas ir įvertintas visas galimas projekto poveikis aplinkai (27).

Sprendime Doelio byloje Teisingumo Teismas priminė esamą teismų praktiką (28). Pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį projektų, kuriems taikoma ši direktyva, poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas „prieš duodant sutikimą projektams“ (82 punktas). Joje taip pat teigiama: „jei nacionalinėje teisėje numatyta kelių etapų procedūra suteikiant leidimą vykdyti planuojamą veiklą, projekto poveikio aplinkai vertinimas iš esmės turi būti atliekamas kuo greičiau, kad būtų nustatytos ir įvertintos visos galimos pasekmės aplinkai“ (85 punktas).

Teisingumo Teismas taip pat atkreipė dėmesį į atvejus, kai sutikimo dėl planuojamos veiklos išdavimo procedūrą sudaro keli etapai ir vienas iš etapų yra pagrindinis sprendimas, pagal kurį nustatomi kitų įgyvendinimo sprendimų parametrai. Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimas turi būti susijęs su pagrindiniu sprendimu, nebent tam tikras poveikis aplinkai būtų žinomas tik vėlesniame etape ir būtų susijęs su įgyvendinimo sprendimais. Tuomet vėlesniame etape galima įvertinti papildomą poveikį, apie kurį sužinoma tuo vėlesniu etapu (29). Pasak Teisingumo Teismo, „pagrindinis sprendimas“ – tai sprendimas, kuriuo apibrėžiamos projekto „esminės charakteristikos“, kurios nebus svarstomos ar keičiamos vėlesniame etape (30). Tokiais atvejais valstybės narės turi užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų susijęs su pagrindiniu sprendimu.

Be to, Teisingumo Teismas taip pat nagrinėjo būtinybę įvertinti bendrą tokių projektų poveikį. Kai sutikimo dėl planuojamos veiklos išdavimo procedūrą sudaro daugiau nei vienas etapas – vienas yra susijęs su pagrindiniu sprendimu, o kitas – su įgyvendinimo sprendimu, kuris negali viršyti pagrindiniame sprendime nustatytų parametrų, kompetentinga institucija tam tikromis aplinkybėmis privalo atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą net ir po statybos leidimo pradiniam projektui išdavimo, kai vėliau patvirtinami klausimai, kurių nagrinėjimas buvo atidėtas. (31) Šis vertinimas turi būti išsamus, kad apimtų visus tuos projekto aspektus, kurie dar nebuvo įvertinti arba kuriuos reikia įvertinti iš naujo. Kaip pakartojo Teisingumo Teismas, PAV direktyvoje įtvirtintas bendras projektų ar jų pakeitimų poveikio aplinkai vertinimas, kuris negali būti atliekamas atsižvelgiant tik į tiesioginį pačių numatytų darbų poveikį ir poveikį aplinkai, kuris gali atsirasti naudojant ir eksploatuojant produktus, sukurtus atlikus šiuos darbus (32). Toks vertinimas taip pat nepriklauso nuo to, ar projektas gali būti tarpvalstybinio pobūdžio (33).

2.2.3 Projektų išskaidymas

Negalima nukrypti nuo PAV direktyvos tikslo išskaidant projektus į atskiras dalis, o neatsižvelgimas į kelių projektų bendrą poveikį praktikoje neturi pasireikšti tuo, jog visų jų vertinimas nebus privalomas, nors jie kartu gali turėti didelį poveikį aplinkai, kaip tai suprantama pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį (34). Tai visų pirma gali būti svarbu etapais rengiamų sudėtingų projektų, dėl kurių gali reikėti pateikti vėlesnes paraiškas dėl leidimo, atveju.

Jeigu keli projektai kartu gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, kaip apibrėžta PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, jų poveikis aplinkai turėtų būti vertinamas bendrai. Teisingumo Teismas savo praktikoje pritaria plačiam PAV direktyvos aiškinimui ir pabrėžia, kad direktyva siekiama „kad būtų atliekamas visapusis projektų ar jų pakeitimo poveikio aplinkai vertinimas“ (35).

Pavyzdžiui, kalbant apie atstumą, Teisingumo Teismas nustatė, kad tolimojo reiso projektas negali būti išskaidytas į nuoseklias trumpesnes atkarpas, kad būtų išvengta šios direktyvos reikalavimų taikymo projekto visumai ir dėl šio padalijimo atsiradusioms atkarpoms. Jei tai būtų įmanoma, direktyvos veiksmingumui galėtų būti rimtai pakenkta, nes atitinkamos valdžios institucijos turėtų tik padalyti tolimojo reiso projektą į nuoseklias trumpesnes atkarpas, kad jam nebūtų taikomi direktyvos reikalavimai (36).

Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad siekiant nustatyti, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali prireikti atsižvelgti į bendrą projektų poveikį, siekiant išvengti Sąjungos teisės akto taikymo apėjimo išskaidant projektus į atskiras dalis, kurios, vertinamos bendrai, gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Nacionalinės valdžios institucijos, atsižvelgdamos į šią teismų praktiką, turi išnagrinėti, ar nagrinėjami ir anksčiau vykdyti projektai daro poveikį aplinkai ir kokio masto jis yra (37).

2.2.4 Bendro projekto poveikio vertinimas

Sprendimu Doelio byloje patvirtintas kitas svarbus PAV direktyvos principas, t. y. pareiga įvertinti bendrą projekto poveikį ir atlikti išsamų PAV. 64–72 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad priemonės, numatytos esamam projektui pratęsti (priemonės, kuriomis atominės elektrinės eksploatavimas atnaujinamas dešimčiai metų arba jos išjungimas atidedamas dešimčiai metų, kaip nurodyta 59 punkte), negali būti atsietos nuo modernizavimo darbų, su kuriais jie yra neatsiejamai susiję, todėl kartu sudaro vieną projektą. Iš tiesų 2015 m. įstatyme numatytos priemonės (eksploatavimo trukmės pratęsimas) negali būti dirbtinai atsiejamos nuo reikalingų darbų techniniu ir finansiniu požiūriu. Šie darbai teisės aktų leidėjui buvo žinomi ir susiję su įstatymu (žr. 67–69 punktus). Nors šį principą turėjo patikrinti nacionalinis teisėjas, Teisingumo Teismas nusprendė, kad priemonės ir darbai yra to paties projekto dalis (71 punktas).

Be to, reikia tinkamai atsižvelgti į poreikį įvertinti bendrą viso projekto poveikį, kai eksploatuojant įrenginį padaroma daug techninių ar eksploatacinių pakeitimų. Nors įprasta, kad objekte atliekama nuolatinė techninė priežiūra ir daugybė saugos patobulinimų, kurie atskirai vertinant nekeltų didelio pavojaus aplinkai, tais atvejais, kai tokios operacijos būtų konkrečiai susijusios ir būtų laikomos projektu, kaip apibrėžta PAV direktyvoje, jų bendras poveikis aplinkai turėtų būti vertinamas kaip visuma.

Todėl, kai tarp kelių nedidelių pakeitimų yra neatsiejamas ryšys, rodantis, kad nedideli pakeitimai yra vienos kompleksinės veiklos dalis (pavyzdžiui, jų vykdymas turint įrodomą ketinimą pratęsti atominės elektrinės eksploatavimo trukmę arba įrenginio eksploatavimą), jie gali būti laikomi projektu, kaip apibrėžta PAV direktyvoje. Techniniai dokumentai, valdymo planai, investicijų planai, administraciniai aktai ar įstatymai, taip pat aiškinamieji memorandumai, susiję su administraciniais aktais ar įstatymais, gali padėti nustatyti, ar tam tikri pakeitimai yra neatsiejamai susiję ir ar jie yra tokios sudėtingos veiklos (kurios imtasi turint įrodomą ketinimą pratęsti atominės elektrinės eksploatavimo trukmę) dalis.

Būtinybė vertinti visą projektą (tiek jo sudedamąsias dalis, tiek jo poveikį) buvo dar labiau sustiprinta priėmus persvarstytą PAV direktyvą (38).

2.2.5 Poveikio aplinkai vertinimo neatlikimo kompensavimas

Valstybės narės turi įgyvendinti PAV direktyvą visapusiškai laikydamosi jos reikalavimų, atsižvelgiant į jos pagrindinį tikslą. Iš 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad, prieš išduodant sutikimą dėl planuojamos veiklos, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, turėtų būti taikomas reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą (39). Šis pagrindinis direktyvos principas reiškia, kad direktyvos I ir II prieduose išvardytų projektų atveju prieš gaunant sutikimą dėl planuojamos veiklos atitinkamai turi būti atliktas PAV arba atranka.

Kitu atveju užsakovas „negali pradėti su aptariamu projektu susijusių darbų nepažeisdamas direktyvos reikalavimų“ (40).

PAV direktyvoje nenumatyta ex post PAV ar atrankos procedūra ir nenustatyta, kad tai būtų galima teisių gynimo priemonė PAV direktyvos nesilaikymo atveju. Neatlikus II priede išvardytų projektų atrankos arba I priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pažeidžiama Europos Sąjungos teisė (41).

Tačiau pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą valstybės narės turi ištaisyti Sąjungos teisės pažeidimo padarinius. Pareiga ištaisyti PAV trūkumą kyla iš bendradarbiavimo principo, nustatyto pirminėje ES teisėje ir nusistovėjusioje teismų praktikoje (42). Kompetentingos valdžios institucijos, neviršydamos savo kompetencijos, privalo imtis reikiamų priemonių, siekiant kompensuoti neatliktą poveikio aplinkai vertinimą, pavyzdžiui, panaikinant ar sustabdant jau išduotą leidimą tam, kad būtų atliktas toks vertinimas, neviršijant valstybių narių turimos procesinės autonomijos (43).

Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiamos nacionalinės taisyklės, pagal kurias tam tikrais atvejais leidžiama įteisinti operacijas ar priemones, kurios, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, yra neteisėtos, ir patikslino, kad tokiam galimam įteisinimui turėtų būti taikoma sąlyga, pagal kurią suinteresuotiesiems asmenims nebūtų suteikiama galimybė apeiti Sąjungos teisės normų ar jų netaikyti, ir kad jis turėtų likti išimtimi (44).

Ex post PAV – tai galima taisomoji priemonė, taikoma de facto nesilaikant PAV direktyvos reikalavimų (pvz., tais atvejais, kai sutikimas dėl planuojamos veiklos jau buvo išduotas neatlikus PAV, o darbai jau atlikti arba netrukus bus atlikti).

Teisingumo Teismas nusprendė, kad atliekant vertinimą po to, kai projektas buvo užbaigtas ir pradėtas eksploatuoti, negalima apsiriboti būsimu jo poveikiu aplinkui – taip pat reikia atsižvelgti į poveikį aplinkai, atsiradusį užbaigus projektą. Todėl tuo atveju, kai neatliktas PAV direktyvoje reikalaujamas poveikio aplinkai vertinimas, pagal Sąjungos teisę, pirma, reikalaujama, kad valstybės narės pašalintų neteisėtas šio neatlikimo pasekmes, ir, antra, nedraudžiama ištaisyti padėties atliekant šio poveikio vertinimą po to, kai atitinkamas projektas jau užbaigtas ir pradėtas eksploatuoti, jeigu:

—	šį ištaisymą leidžiančios nacionalinės taisyklės nesudaro galimybės suinteresuotiesiems asmenims apeiti Sąjungos teisės taisyklių ar jų nesilaikyti ir

—	ištaisant padėtį atliktu vertinimu atsižvelgta ne tik į būsimą, bet ir į užbaigus projektą atsiradusį jo poveikį aplinkai (45).

Ex post PAV procedūros turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir kaip teisių gynimo priemonė siekiant užtikrinti, kad PAV direktyvos tikslas būtų pasiektas, net jei procedūra oficialiai nebuvo įvykdyta, o valstybės narės neturėtų jos taikyti, siekdamos apeiti PAV direktyvos reikalavimus. (46)

Valstybių narių pareiga imtis visų būtinų priemonių neteisėtoms PAV neatlikimo pasekmėms ištaisyti taikoma ir tais atvejais, kai PAV neatliekamas projektų pakeitimų ar išplėtimų atvejais.

3 PROJEKTŲ PAKEITIMŲ IR IŠPLĖTIMŲ VALDYMAS

3.1 Pagrindiniai faktai

Iš pradžių Tarybos direktyva 85/337/EEB (47) nebuvo aiškiai taikoma esamų projektų pakeitimams ar išplėtimams, išskyrus II priedo 12 punkte pateiktą nuorodą: „ I priede išvardytų projektų pakeitimas ir II priede išvardyti projektai, jei jie daugiausia ar išimtinai skirti naujiems produktams ar metodams išbandyti ir plėtoti, ir nenaudojami ilgiau nei vieneri metai“ (II priedo 12 punktas).

Praėjus dvylikai metų nuo pradinės direktyvos, II priedo 13 punkto a papunktis buvo įtrauktas kaip pirmoji projektų kategorija, susijusi su projektų pakeitimais, pateikiant tą pačią formuluotę, kokia yra dabar. Būtent Direktyva 97/11/EB (48) iš dalies pakeista Direktyva 85/337/EEB, įtraukiant į II priedo 13 punktą: „Bet kurių I ir II prieduose išvardytų ir jau įgyvendintų, įgyvendinamų ar leistų įgyvendinti projektų pakeitimas ar išplėtimas, galintis daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai“ (49).

I priedo 24 punktas įterptas praėjus šešeriems metams po pirmosios projekto kategorijos, susijusios su projekto pakeitimu, įtraukimo. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/35/EB (50) padaryti pakeitimai, kuriais siekiama suderinti Bendrijos teisės aktus su Orhuso konvencijos nuostatomis, aiškiai parodė, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas „[k]iekviena[m] šiame priede išvardytų projektų pakeitim[ui] ar išplėtim[ui] tais atvejais, kai pats toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti“.

Nuo tada, kai į direktyvos tekstą buvo įtrauktas I priedo 24 punktas, Teisingumo Teismas priėmė tik vieną sprendimą, kuriame aiškinama ši projektų kategorija, t. y. sprendimą byloje C-411/17.

3.2 Projekto pakeitimo ir išplėtimo sąvokos

PAV direktyvoje neapibrėžtos sąvokos „pakeitimas“ arba „išplėtimas“ ir nepateikiama pavyzdžių. Tai, kas tiksliai reiškia pakeitimą ar išplėtimą, priklausytų nuo projekto rūšies. Kai kurie tokių pakeitimų ar išplėtimų pavyzdžiai pateikti 3.3.1 ir 3.3.2 skirsniuose, remiantis ESTT praktika.

I priedo 24 punktas ir II priedo 13 punkto a papunktis yra konkrečios projektų kategorijos, apimančios visų kategorijų projektų, kuriems taikoma PAV direktyva, pakeitimus ir išplėtimus, atsižvelgiant į visus jų ypatumus.

3.3 PAV direktyvos I priedas. I.24 projektų kategorija

Priedas I.24. Kiekvienas šiame priede išvardytų projektų pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai pats toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

I priedo 24 punkte aiškiai nurodyti visi I priedo projektų pakeitimai ar išplėtimai, kurie atitinka tame priede nustatytas ribas, jei tokių yra (51).

Sprendime Doelio byloje Teisingumo Teismas papildomai išaiškino pagrindinį principą, pagal kurį reikalaujama atlikti I priede išvardytų projektų pakeitimų ar išplėtimų poveikio aplinkai vertinimą, pagrįstą tokio pakeitimo pavojumi aplinkai.

Teisingumo Teismas priminė, kad direktyvos priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimai turi būti atliekami, jei dėl savo pobūdžio, masto ar vietos jie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, ir tęsė:

„78.	Dėl PAV direktyvos I priedo 24 punkto pasakytina, kad, kaip matyti iš jo formuluotės ir sistemos, jame minimi bet kokie projekto pakeitimai ar išplėtimai, kurie, be kita ko, dėl savo pobūdžio ar masto kaip ir pats projektas kelia panašius pavojus, kiek tai susiję su poveikiu aplinkai.

79.

Pagrindinėje byloje aptariamos priemonės, kuriomis ilgam dešimties metų laikotarpiui pratęsiamas leidimas, iš pradžių pagal 2003 m. sausio 31 d. įstatymą suteiktas 40 metų, dviejose konkrečiose elektrinėse gaminti elektros energiją pramoniniais tikslais, kartu su dideliais renovavimo darbais, kurių prireikė dėl elektrinių senumo ir pareigos užtikrinti jų atitiktį saugumo normoms, turi būti laikomos panašaus masto, kiek tai susiję su poveikio aplinkai rizika, kaip ir pradinis minėtų elektrinių eksploatavimas“.

Sprendimo Doelio byloje 78 punkte Teisingumo Teismas nustatė pagrindinį principą, pagal kurį reikalaujama atlikti PAV, kai keičiami ar išplečiami I priede nurodyti projektai. Atitinkamų kriterijų vertinimo priemonė yra rizika poveikio aplinkai požiūriu. Jei projekto pakeitimo ar išplėtimo keliama rizika yra panaši į riziką, kurią kelia pati pradinio projekto kategorija, projektas patenka į PAV direktyvos I priedo 24 punkto (52) taikymo sritį.

Šioje byloje Teisingumo Teismas nurodė ir priemones, kuriomis pratęsiama leidimų gaminti elektros energiją galiojimo trukmė, ir darbų apimtį. 79 punkte jis paminėjo atominių elektrinių eksploatavimo pratęsimą ilgam laikotarpiui (dešimčiai metų) ir tai, kad būtini dideli renovacijos darbai (53). Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad projekto keliama rizika aplinkai yra panašaus masto kaip ir rizika, susijusi su atominių elektrinių eksploatavimo pradžia.

Sprendime projekto pakeitimo arba išplėtimo pobūdis arba mastas nurodomas kaip nebaigtinis pavyzdinių kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar rizika aplinkai yra panaši į pradinio projekto riziką, sąrašas. Be to, sprendime nenurodyta, kad abu kriterijai turi būti tenkinami kartu. Atrodo, kad lemiamas veiksnys yra tai, jog bendra konkretaus projekto analizė rodo, kad rizika yra panaši į pradinio projekto riziką (nagrinėjamu atveju – branduolinės elektrinės ir branduoliniai reaktoriai). Iš to matyti, kad projekto pakeitimo ar išplėtimo pobūdis ir mastas nėra vieninteliai galimi kriterijai. Taip pat neatrodo būtina, kad rizika kiltų ir dėl projekto pobūdžio, ir dėl jo masto, jei ji iš esmės yra panaši į pradinio projekto riziką. Neatmetama galimybė, kad rizika taip pat gali kilti vien dėl projekto pobūdžio arba dėl jo masto („be kita ko, dėl savo pobūdžio ar masto“ (54)).

3.3.1 I priedas. Projektai, kuriems nustatytos ribos

Daugiau nei pusei I priede nurodytų projektų kategorijų nustatomos ribos. Todėl, keičiant ar išplečiant tokius projektus, kurie atitinka arba viršija šias ribas, turi būti atliekamas PAV, nes šie pakeitimai ar pratęsimai kelia riziką, panašią į pradinio projekto kategorijos riziką (55).

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, atliekant darbus, kuriais keičiami esamų projektų, kurių ribos nustatytos I priede, elementai, turi būti atidžiai įvertinta, kokiomis aplinkybėmis tos ribos yra pasiektos. Byloje Abraham ir kt., C-2/07, Teisingumo Teismas nusprendė, kad: „[…] oro uosto, kurio pagrindinis pakilimo takas yra 2 100 m ir ilgesnis, pakeitimo darbais reikia laikyti ne tik pakilimo takų pailginimą, bet ir visus su šio oro uosto pastatais, įrenginiais ar įranga susijusius darbus (56) , kai jie, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar savybių gali būti laikomi paties oro uosto pakeitimo darbais. Tai ypač pasakytina apie darbus, kuriais siekiama smarkiai išplėsti oro uosto veiklą bei padidinti skrydžių skaičių“ (36 punktas) (57).

3.3.2 I priedas. Projektai, kuriems nenustatytos ribos

Kaip ir I priede išvardytų projektų, kuriems nustatytos ribos, atveju bet koks I priedo projektų, kuriems ribos nenustatytos, pakeitimas ar išplėtimas, dėl kurio, be kita ko, pobūdžio ar masto kyla rizika, kuri pagal savo poveikį aplinkai yra panaši į paties projekto keliamą riziką, turėtų būti laikomas patenkančiu į I priedo 24 punkto taikymo sritį. Tokiems projektams būdinga didelio poveikio aplinkai rizika, kaip tai suprantama pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, todėl turėtų būti atliekamas jų poveikio aplinkai vertinimas pagal 4 straipsnio 1 dalį (58).

PAV direktyvoje nenurodyta rizikos lygio, susijusio su projekto poveikiu aplinkai, nustatymo procedūra, todėl nagrinėjamą projektą turi išanalizuoti projekto užsakovai ir kompetentingos institucijos. Užsakovams ir kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už poveikio aplinkai vertinimą, yra svarbu nustatyti, kada reikia atlikti projekto pakeitimo ar išplėtimo poveikio aplinkai vertinimą. PAV specialistams skirtas gaires dėl įvairių metodų, kuriais galima remtis nustatant reikšmingo poveikio aplinkai riziką, galima rasti (59)Rekomendacijose dėl apimties nustatymo ir dėl PAV ataskaitos rengimo (60).

Vis dėlto visais atvejais, kaip paminėta 2.2.2 skirsnyje, valstybės narės turi įgyvendinti PAV direktyvą taip, kad būtų visapusiškai laikomasi jos reikalavimų, atsižvelgiant į jos pagrindinį tikslą, kuris, kaip matyti iš 2 straipsnio 1 dalies, yra tas, kad prieš duodant sutikimą dėl planuojamos veiklos projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, turėtų būti taikomas reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą (61).

I priede pateikta 16 projektų tipų, kuriems nenustatyta riba ir kurie gali būti suskirstyti į tris grupes – su branduoliniais klausimais susijusius projektus (I priedo 2 punkto b papunktis ir I priedo 3 punktas), pramoninius įrenginius (I priedo 4, 6, 9 punktai, 18 punkto a papunktis ir 22 punktas) ir linijinius projektus, pavyzdžiui, tolimojo susisiekimo geležinkelio linijų, automagistralių ir greitkelių tiesimą (I priedo 7 punkto a papunktis – tolimojo susisiekimo geležinkelių eismas (62) ir I priedo 7 punkto b papunktis).

Byloje C-411/17 Teisingumo Teismas rezoliucinės dalies 1 dalyje padarė išvadą, kad pramoninės elektros energijos gamybos atnaujinimas beveik dešimčiai metų anksčiau išjungtoje branduolinėje elektrinėje, dėl kurio pirminė nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatyta elektrinės išjungimo ir gamybos joje nutraukimo data nukeliama dešimčiai metų, taip pat pirminė nacionalinės teisės aktų leidėjo nustatyta elektros energijos pramoninės gamybos veikiančioje elektrinėje nutraukimo data nukeliama dešimčiai metų, t. y. priemonės, susijusios su dideliais (63) atitinkamų elektrinių modernizavimo darbais, dėl kurių pasikeičia fizinis šių objektų aspektas, yra laikomos „projektu“, kaip tai suprantama pagal PAV direktyvą, ir iš esmės, prieš priimant šias priemones, turi būti atliktas šio projekto poveikio aplinkai vertinimas.

Pagal analogiją atliekamas I priedo projektų, kuriems riba nėra nustatyta, pakeitimų ir išplėtimų, kurie, be kita ko, dėl savo pobūdžio ar masto kelia riziką, panašią į paties pradinio projekto poveikio aplinkai riziką, vertinimas.

3.4 PAV direktyvos II priedas. II priedo 13 punkto a papunkčio projektų kategorija

II priedo 13 punkto a papunktis. Bet kurių I ir šiame priede išvardytų ir jau įgyvendintų, įgyvendinamų ar leistų įgyvendinti projektų pakeitimas ar išplėtimas, galintis daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (pakeitimas ar išplėtimas, neįtrauktas į I priedą).

Ši nuostata susijusi su bet kokiu pakeitimu ar išplėtimu, galinčiu turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

Šiai kategorijai priskiriami projektai turi būti tikrinami laikantis PAV direktyvos 4 straipsnyje, IIA priede ir III priede nustatytų išsamių reikalavimų ir kriterijų. 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos, ar reikia atlikti PAV, atsižvelgtų į atitinkamus kriterijus, t. y. projektų charakteristikas (įskaitant viso projekto dydį ir struktūrą), projekto vietą ir galimo poveikio rūšį ir charakteristikas. Šie kriterijai išvardyti PAV direktyvos III priede. Kompetentinga institucija sprendimą dėl to, ar siūlomam II priede nurodytam projektui turi būti taikoma PAV procedūra, ar ne, turi priimti remdamasi užsakovo pateikta informacija pagal išsamius IIA priedo reikalavimus (įskaitant viso projekto fizinių charakteristikų aprašymą). Institucija taip pat privalo atsižvelgti į visus kitus reikšmingus poveikio aplinkai vertinimus, atliktus pagal kitus nei PAV direktyva ES teisės aktus. Atrankos sprendimas turi būti pagrįstas, viešai skelbiamas (4 straipsnio 5 dalis) ir peržiūrimas, kaip nustatyta teismų praktikoje (64). Galiausiai kompetentinga institucija sprendimą dėl to, ar reikia atlikti PAV, ar ne, turi priimti per 4 straipsnio 6 dalyje nustatytą laikotarpį.

PAV direktyvoje nepateikta „reikšmingo neigiamo“ poveikio apibrėžtis. Bendrąja žodžio „reikšmingas“ reikšme nusakoma, koks pastebimas ar svarbus gali būti poveikis. Tuo tarpu žodis „neigiamas“ reiškia, kad šis poveikis yra nepalankus arba žalingas. Šiuo atžvilgiu PAV direktyvos III priede išvardyti kriterijai yra bendro pobūdžio gairės, kurios gali būti tinkamas pagrindas neigiamo poveikio reikšmingumui nustatyti.

Kaip jau minėta 2.1 skirsnyje, kompetentingos institucijos, spręsdamos, ar turėtų būti atliekamas tam tikrų I ir II prieduose išvardytų projektų pakeitimų arba išplėtimų vertinimas, turėtų atsižvelgti į pagrindinį PAV direktyvos tikslą, t. y. prieš duodant sutikimą dėl planuojamos veiklos projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, turėtų būti taikomas reikalavimas atlikti jų poveikio, taip pat plačios taikymo srities ir tikslo vertinimą.

4 PAV DIREKTYVOS TAIKYMAS ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ PAKEITIMAMS IR IŠPLĖTIMAMS

Įvadas

PAV direktyvoje išvardytos branduolinės elektrinės (65) ir kiti branduoliniai reaktoriai, įskaitant tokių elektrinių ar reaktorių išmontavimą arba eksploatavimo nutraukimą pagal I priedo 2 punkto b papunktį. I priedo 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytos papildomos projektų kategorijos apima branduolinio kuro gamybos ir prisodrinimo įrenginius arba panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų perdirbimą, saugojimą ar laidojimą. Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su branduoliniu sektoriumi, šio skirsnio tikslas – išnagrinėti, kada ir kaip poveikio aplinkai vertinimo procedūra taikoma esamų branduolinei kategorijai priklausančių projektų pakeitimams ar išplėtimams.

Šiose gairėse taip pat atsižvelgiama į naujausius pokyčius šioje srityje, susijusius su Espo konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, ir jie pateikiami atsižvelgiant į PAV direktyvos nuostatas ir naujausią ESTT praktiką. Konkrečiau, 2020 m. gruodžio mėn. Espo konvencijos šalys priėmė Konvencijos taikymo atominių elektrinių eksploatavimo trukmės pratęsimui gaires (66). Toks pratęsimas taip pat gali būti projektų pakeitimas arba išplėtimas pagal PAV direktyvos nuostatas, todėl yra svarbus rengiant šį rekomendacinį dokumentą.

Terminija

Nors tam tikri PAV direktyvoje ir Espo konvencijoje vartojami terminai nėra tapatūs, sąvokos yra tarpusavyje susijusios ir direktyva turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Espo konvenciją. Pavyzdžiui, nors PAV direktyvoje pateikta termino „projektas“ apibrėžtis, 1991 m. Espo konvencijoje vartojama sąvoka „planuojama veikla“. Kalbant apie PAV direktyvoje vartojamą pakeitimų ir išplėtimo sąvoką, Espo konvencija taikoma naujai ar planuojamai veiklai, taip pat „bet kokiam reikšmingam veiklos pokyčiui“. Kaip pažymėta 3.2 skirsnyje, PAV direktyvoje neapibrėžtos esamų projektų „pakeitimo“ ar „išplėtimo“ sąvokos. Espo konvencijoje taip pat neapibrėžiama, kas yra „reikšmingas veiklos pokytis“. Nepaisant terminijos skirtumų, iš esmės yra panašumų.

Be to, kalbant apie terminiją, įrenginio eksploatavimo trukmės pratęsimas pasibaigus iš pradžių nustatytai eksploatavimo trukmei gali būti vadinamas daugybe terminų, priklausomai, pavyzdžiui, nuo licencijų išdavimo tvarkos ir reguliavimo sistemos. Taip galime kalbėti apie veikimo trukmės pratęsimą, nepertraukiamą arba ilgalaikį eksploatavimą (67) ir t. t.

Espo gairėse atominių elektrinių (AE) „eksploatavimo trukmės pratęsimo“ sąvoka vartojama pragmatiškai, remiantis bendru šalių supratimu apie šį terminą, ir joje apibūdinamos dažniausiai pasitaikančios šios srities situacijos. Šiose gairėse taip pat minimas terminas „ilgalaikis eksploatavimas“, kurį paprastai vartoja Europos Komisija ir ESTT (ir kiti tarptautiniai forumai, pavyzdžiui, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)).

PAV direktyva ir Euratomo teisės aktai

EIA Direktyva grindžiama Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Kaip ESTT nurodė savo naujausioje praktikoje, „Euratomo sutartis ir SESV turi vienodą teisinę galią, kaip matyti iš Euratomo sutarties 106a straipsnio 3 dalies, pagal kurią ES sutarties ir SESV nuostatos nenukrypsta nuo Euratomo sutarties nuostatų. […] Kadangi Euratomo sutartis yra sektorinė sutartis, kuria siekiama vystyti branduolinę energetiką, o SESV tikslai yra daug platesni ir ji Europos Sąjungai suteikia plačius įgaliojimus daugelyje sričių ir sektorių, SESV taisyklės taikomos branduolinės energetikos sektoriuje, kai Euratomo sutartyje nėra konkrečių taisyklių“. (68) Todėl Euratomo sutartimi nedraudžiama šiame sektoriuje taikyti ES aplinkos teisės normas, o PAV direktyva taikoma branduolinėms elektrinėms ir kitiems branduoliniams reaktoriams (69).

Bet kokiu atveju Euratomo sutartis ir PAV direktyva taikomos lygiagrečiai. Euratomo sutarties 37 straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos dėl saugos ir apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, įskaitant vandens, dirvožemio ar oro erdvės radioaktyviąją taršą. PAV direktyvoje reikalaujama, kad projekto, galinčio daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas poveikis gyventojams, žmonių sveikatai, biologinei įvairovei, žemei, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui, taip pat šių veiksnių sąveikai būtų tinkamai nustatyti, aprašyti ir įvertinti.

Taikydamos PAV direktyvos nuostatas, kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į Euratomo sutartyje numatytų procedūrų effet utile, taip pat į konkrečias pagal Euratomo sutartį (70) tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms nustatytas teises ir pareigas.

4.1 Darbų ar fizinių įsikišimų, susijusių su atominės elektrinės projekto kategorijos pakeitimais ar išplėtimu, pavyzdžiai

PAV direktyvoje išsamiau neapibrėžiama sąvoka „esamų projektų pakeitimai arba išplėtimai“ ir nepateikiama tokių pavyzdžių. Kaip nurodyta ankstesniuose skirsniuose, pagal Teisingumo Teismo praktiką darbų ar fizinių įsikišimų buvimas yra būtina sąlyga tam, kad veikla būtų laikoma projektu, kaip tai suprantama pagal direktyvą. Nesant išsamesnio apibrėžimo, šiose gairėse nurodomi ir sugrupuojami įvairių galimų darbų ar fizinių įsikišimų AE pavyzdžiai, įskaitant įrangos ir sistemų atnaujinimą, modifikavimą ar pakeitimą, kurie gali būti atliekami elektrinėje.

AE įdiegtų techninių sistemų skaičius ir sudėtingumas yra labai dideli, todėl būtų nepraktiška bandyti išvardyti visus galimus įsikišimus. Tačiau AE atliekamų darbų ar fizinių įsikišimų, dėl kurių modifikuojama arba pakeičiama elektrinės struktūra, sistemos ir komponentai, pavyzdžius galima apibendrinti kaip toliau nurodytas tris kategorijas.

—

Atominės elektrinės veiksmingumo ir (arba) ekonomikos gerinimas

Kadangi AE statomos ir eksploatuojamos tam, kad būtų gaminama elektros energija ir iš jos pardavimo gaunamas pelnas, AE licencijų turėtojai turi paskatų gerinti elektrinės veiksmingumą, t. y. didinti jos elektros energijos gamybos pajėgumus arba mažinti jos eksploatavimo sąnaudas. Elektrinės patobulinimai, dėl kurių, be kita ko, gali sumažėti techninės priežiūros reikalavimai arba rankiniu būdų atliekamų operacijų skaičius, padės sumažinti eksploatavimo sąnaudas. Pagaminamos elektros energijos kiekis padidėja daugiausia didinant reaktoriaus elektros energijos gamybos pajėgumus arba sumažinant prastovų trukmę. Susiję elektrinės modernizavimo projektai gali apimti turbinų, generatorių, transformatorių, kondensatorių atnaujinimo ar pakeitimo projektus, kuro struktūros pakeitimus (pvz., didesnį prisodrinimą), siekiant padidinti branduolio šiluminę galią arba pailginti kuro išbuvimo branduolyje laiką (dėl kurio sumažėja degalų papildymo atjungimų ir jie sutrumpėja), vandens cheminių savybių režimo pokyčius (pvz., siekiant sumažinti korozijos produktų susidarymą), pasirinktų pagalbinės įrangos sistemų atnaujinimas, kad būtų pasiektas didesnis kalorinio ciklo efektyvumas, kontrolės sistemų ir žmogaus bei mašinos sąsajų (pvz., pagrindinės valdymo patalpos) modernizavimas, kad elektrinė būtų patikimesnė ir prieinamesnė, ir kt. Šie pakeitimai gali būti atliekami bet kuriuo elektrinės eksploatavimo metu.

—

Atominės elektrinės būklės išlaikymas pagal jos technines specifikacijas ir (arba) licencijos išdavimo pagrindą

AE atliekami darbai ar fiziniai įsikišimai, siekiant išlaikyti elektrinės būklę pagal jos techninę specifikaciją arba licencijos išdavimo pagrindą, gali būti įvairūs: nuo įprastinės techninės priežiūros (pvz., atsarginių dalių įmontavimo), sistemų, struktūros ir komponentų esminio atnaujinimo iki komponentų pakeitimo, įskaitant pagrindinius komponentus, pvz., garo generatorius, reaktorių slėginių indų viršutines plokštes, valdymo strypų kreipimo mechanizmus ar reaktoriaus vidines konstrukcines dalis. Komponentus gali reikėti pakeisti dėl senėjimo, nusidėvėjimo ar pažeidimo arba dėl pasenimo (pvz., senstančias analogines valdymo kontrolės ir informacijos sistemas pakeisti šiuolaikinėmis skaitmeninėmis sistemomis). Daugeliu atvejų tai yra lygiaverčiai pakaitalai, nors kai kurie iš jų gali būti saugesni ar patikimesni dėl patobulintos konstrukcijos arba naudojamų modernesnių technologijų.

Tokius darbus gali prireikti atlikti bet kuriuo branduolinio reaktoriaus eksploatavimo laikotarpiu (71).

—

Saugos gerinimas

Gerinant saugą paprastai sprendžiami klausimai, kurie nustatomi nuolat gerinant branduolinę saugą, pavyzdžiui, atliekant periodinį saugos persvarstymą arba teikiant grįžtamąją informaciją apie eksploatavimo patirtį. Tokius patobulinimus gali reikėti atlikti bet kuriuo elektrinės eksploatavimo metu.

Tipiniai tokių saugos patobulinimų pavyzdžiai galėtų būti papildoma alternatyvi naujų įrenginių, būtinų tolesniam AE eksploatavimui, statyba, elektros tiekimas ir (arba) generatoriai, filtruojamosios apgaubo slėgio mažinimo sistemos, rimtų avarijų metu susidarančio vandenilio valdymo sistemų (pvz., pasyviųjų autokatalizinių rekombinatorių ir (arba) H2 degiklių) įrengimas, sistemų, struktūros ir komponentų stiprinimas ir (arba) pritaikymas, kad būtų užtikrintas didesnis seisminis atsparumas; papildoma įvairi branduolio aušinimo grandinė ar kita saugos sistema, alternatyvaus aušinimo rezervuaro (pvz., aušinimo bokšto) įrengimas arba papildomų aušinimo vandens įsigijimo priemonių (pvz., šulinių) įdiegimas, pirminės grandinės apsaugos nuo viršslėgio sistemos, sustiprinta apsauga nuo potvynių (pvz., naujos užtvankos, drenažo pakeitimai ar panašūs darbai, skirti susidoroti su aukštesniu potvynių lygiu), vandens cheminių savybių kontrolės pakeitimai, papildomos gaisro aptikimo ir gaisrinės saugos priemonės ir kt.

Trijų pirmiau nurodytų kategorijų darbų ar fizinių įsikišimų pavyzdžiai gali pasitaikyti atskirai arba kartu ir turėtų būti nagrinėjami kiekvienu konkrečiu atveju, laikantis PAV direktyvos nuostatų ir ESTT praktikos. Priklausomai nuo jų pobūdžio ar masto atitinkamu atveju, jei šie įsikišimai laikomi „projekto“ pakeitimais ar išplėtimais, kaip apibrėžta PAV direktyvoje, gali būti atliekamas jų PAV (I priedo 24 punktas) arba atranka (pagal II priedo 13 punkto a papunktį); tam tikrais atvejais PAV direktyva jiems gali būti netaikoma. Kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar kokie nors darbai yra projektas pagal PAV direktyvą ir kaip juos reikėtų nagrinėti, remiantis PAV direktyvos principais.

4.2 Leidimas keisti arba išplėsti AE projektus

Visoms AE taikoma leidimų išdavimo tvarka, o jų statyba ir eksploatavimas galimi tik remiantis kompetentingos institucijos priimtu sprendimu. Leidimų eksploatuoti AE išdavimo valstybėse narėse metodas skiriasi, visų pirma dėl to, kad leidimai tokiai veiklai išduodami konkrečiam ribotam leidimo laikotarpiui (pavyzdžiui, dešimčiai metų) arba neribotam laikui.

Eksploatuojamose AE nuolat atliekami saugos vertinimai, stebėsena (įskaitant aplinkos stebėseną) ir patikrinimai per visą jų gyvavimo ciklą, kuriuos prižiūri atitinkama (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os). Kompetentingos institucijos taip pat yra atsakingos už patikrinimą, ar AE eksploatavimas atitinka atitinkamo leidimo sąlygas ir ar veiklos vykdytojai imasi visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų šią atitiktį ir branduolinę saugą (72). Priklausomai nuo konkrečios nacionalinės procedūros, kompetentingos institucijos kontroliuojamas veiklos vykdytojas turi atlikti papildomus vertinimus ir įvertinti AE eksploatavimą įvairiais etapais, be kita ko, atlikdamas periodinį saugos persvarstymą, atlikdamas temines peržiūras (išorės pavojai, grįžtamasis ryšys dėl konkrečios eksploatavimo patirties) arba pratęsdamas eksploatavimo trukmę (73). Į tokius svarstymus greičiausiai būtų įtrauktas klausimas, ar bus leista toliau eksploatuoti elektrinę neatlikus pakeitimų (arba jokių esminių pakeitimų), ar tam, kad elektrinė galėtų toliau veikti, būtinas įsikišimas, pavyzdžiui, priemonės, susijusios su branduolinės saugos gerinimu, ar elektrinė turi būti galutinai išjungta (pvz., jei galiausiai neįmanoma įgyvendinti būtinų saugos patobulinimų arba jei veiklos vykdytojas mano, kad tokių priemonių įgyvendinimas nėra pagrįstas, atsižvelgiant į jo tolesnio eksploatavimo strategiją).

Dėl išsamios patikrinimų sistemos, saugos vertinimų ir nuolatinio tobulinimo principo pagal Branduolinės saugos direktyvą reguliariai nustatomi saugos patobulinimai, o jų įgyvendinimas planuojamas tinkamu laiku. Paprastai saugos patobulinimai atitinka galiojančio leidimo eksploatuoti AE sąlygas (kaip taisyklė, sugrupuotas AE licencijoje).

Jeigu būtini pakeitimai yra laikomi projektu, kaip apibrėžta PAV direktyvoje, ir jau buvo įvertinti ankstesniu PAV, to vertinimo kartoti nereikia, nebent per tą laiką pasikeitė aplinkybės (žr. 4.4 skirsnį).

Valstybių narių valdžios institucijos privalo įvertinti, kokie veiksmai jų nacionalinės teisės aktuose yra laikomi sutikimu dėl AE eksploatavimo trukmės keitimo ar pratęsimo (t. y. sprendimu, kuriuo veiklos vykdytojui suteikiama teisė vykdyti projektą), siekiant užtikrinti, kad PAV direktyvos nuostatos būtų tenkinamos ir (arba) jų būtų laikomasi (šiuo klausimu žr. 2.2.2 skirsnį).

Nustatant, kas yra toks sutikimas dėl planuojamos veiklos, svarbu ne pavadinimas (pvz., „licencija“ arba „leidimas“), o leidimo funkcija, susijusi su veiklos vykdytojo teisėmis ar pareigomis. Todėl, pavyzdžiui, vidaus procedūros arba kompetentingos institucijos svarstymai, po kurių nebuvo išduotas leidimas vykdyti darbus, pagal PAV direktyvą nebūtų laikomi sutikimu dėl planuojamos veiklos.

4.2.1. Ypatingi eksploatavimo trukmės pratęsimo ir ilgalaikio eksploatavimo atvejai

Šiose gairėse aptariami visų tipų pakeitimai ir išplėtimai. Eksploatavimo trukmės pratęsimas ir ilgalaikis eksploatavimas yra specifiniai atvejai. Teoriškai abu šie atvejai gali vykti be darbų, tačiau praktiniu požiūriu galima tikėtis, kad ES valstybėse narėse jie bus vykdomi kartu su darbais.

Konvencijos taikymo atominių elektrinių eksploatavimo trukmės pratęsimui gairėse pateikta naudingų pavyzdžių ir veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti.

Periodinio saugos persvarstymo pavyzdys

Veiklos vykdytojai gali taikyti vykstančius procesus, kad nustatytų, ar tai yra projektas ir ar reikalingas sutikimas dėl planuojamos veiklos, kaip apibrėžta PAV direktyvoje. Branduolinėms elektrinėms ES taikoma speciali branduolinės saugos persvarstymo tvarka, laikantis atitinkamų Euratomo teisės aktų, taip pat vadinama periodiniu saugos persvarstymu. Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas (74) 8c straipsnyje reikalaujama, kad veiklos vykdytojas „sistemingai ir reguliariai pakartotinai (bent kas dešimt metų) įvertint[ų] branduolinio įrenginio saugą“. Periodinio saugos persvarstymo tikslas – „užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančio projektavimo duomenų sąvado; atliekant šį įvertinimą nustatoma, kokių reikia tolesnių saugos patobulinimų, atsižvelgiant į senėjimo klausimus, eksploatavimo patirtį, naujausius mokslinių tyrimų rezultatus ir tarptautinių standartų pokyčius“. Taigi, periodinis saugos persvarstymas yra nuodugni peržiūra, kurią atliekant nustatoma ir įvertinama nukrypimų nuo galiojančių esamų saugos standartų ir tarptautiniu mastu pripažintos gerosios patirties svarba saugai, atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį, atitinkamus mokslinių tyrimų rezultatus ir dabartinę technologijų pažangą. Šis procesas padeda įvertinti AE pajėgumą saugiai tęsti veiklą ir toliau gerinti saugos lygį. Remdamasi veiklos vykdytojo atlikto persvarstymo rezultatų analize, kompetentinga institucija gali, pavyzdžiui, leisti toliau eksploatuoti elektrinę iki kito periodinio saugos persvarstymo ciklo pabaigos (paprastai, dešimt metų).

Svarbu pažymėti, kad dėl paties periodinio saugos persvarstymo pobūdžio ir tikslo, jis iš esmės nėra sprendimas dėl eksploatavimo tvarkos išplėtimo ar pakeitimo (pvz., ilgalaikio eksploatavimo). Tačiau tam tikrais atvejais, remdamasi persvarstymo išvadomis, kompetentinga institucija gali priimti sprendimą, kad būtų įgyvendintos to persvarstymo išvados (pvz., būtinybė pagerinti saugą elektrinėje prieš tęsiant jos eksploatavimą arba tuo metu, kai ji toliau eksploatuojama). Be to, kai kuriais atvejais periodinis saugos persvarstymas naudojamas sprendimų dėl licencijos pratęsimo ar atnaujinimo priėmimo procese arba gali būti naudojamas atliekant daugiaetapę sprendimų priėmimo procedūrą (taip pat žr. 2.2.2 skirsnį). Tačiau, atliekant periodinį saugos persvarstymą, nereikalaujama atlikti PAV.

Jei dėl periodinio saugos persvarstymo rezultatų atliekami darbai, jiems gali reikėti atlikti PAV ir gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos, jei jie laikomi pakeitimu arba išplėtimu, kaip apibrėžta PAV direktyvos I priedo 24 punkte, arba jei jie laikomi pakeitimu arba išplėtimu, kaip apibrėžta PAV direktyvos II priedo 13 punkto a papunktyje, ir valstybės narės pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį nustatė, kad reikia atlikti PAV.

4.3 Pagrindiniai principai, taikomi vertinant AE projektų pakeitimus ar išplėtimus, atsižvelgiant į sprendimą Doelio byloje

Kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad PAV direktyva turi būti aiškinama taip, kad branduolinės elektrinės eksploatavimo atnaujinimas (75) dešimčiai metų arba jos išjungimo atidėjimas dešimčiai metų (toliau – priemonės), t. y. priemonės, kurios apima maždaug 700 mln. EUR vertės darbus (76), kuriais siekiama modernizuoti nagrinėjamas elektrines taip, kad pasikeistų jų fizinis aspektas, yra „projektas“, kaip jis suprantamas pagal šią direktyvą, ir, prieš priimant šias priemones, iš esmės turi būti atliktas šio projekto poveikio aplinkai vertinimas (77). Darydamas tokią išvadą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl darbų pobūdžio (78) gali pasikeisti nagrinėjamų objektų fizinis aspektas, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo praktiką, todėl, vertinant, ar priemonės yra projektas, kaip tai suprantama pagal direktyvą, jos negali būti dirbtinai atsiejamos nuo darbų, su kuriais yra neatsiejamai susijusios. Todėl jis nusprendė, kad priemonės ir darbai kartu sudaro vieną projektą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (79).

Sprendimo Doelio byloje 78 punkte nustatytas pagrindinis principas, pagal kurį reikalaujama atlikti PAV, kai keičiami ar išplečiami I priede nurodyti projektai. Atitinkamų kriterijų vertinimo priemonė yra rizika poveikio aplinkai požiūriu. Jei projekto pakeitimo ar išplėtimo keliama rizika yra panaši į riziką, kurią kelia pati pradinio projekto kategorija, projektas patenka į PAV direktyvos I priedo 24 punkto taikymo sritį. Iš sprendimo formuluotės matyti, kad sprendime projekto pakeitimo arba išplėtimo pobūdis ar mastas nurodomas kaip nebaigtinis pavyzdinių kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar rizika aplinkai yra panaši į pradinio projekto riziką, ir kurie nebūtinai turi būti tenkinami kartu, sąrašas.

Todėl iš sprendimo galima daryti išvadą, kad į PAV direktyvos I priedo 24 punkto taikymo sritį patenka priemonės, dėl kurių ilgam laikui pratęsiamas AE leidimų gaminti elektros energiją galiojimo laikas ir kurios yra susijusios su esminiais renovacijos darbais, neatsiejamais nuo atitinkamų elektrinių modernizavimo ir (arba) modifikavimo priemonių, dėl kurių pasikeičia fizinis objektų aspektas, nes jos kelia riziką, kuri savo poveikiu aplinkai yra panaši į tą, kuri kilo, kai elektrinės buvo pradėtos eksploatuoti. Tai ypač pasireiškia tuo atveju, kai ilgalaikis eksploatavimo trukmės pratęsimas ir renovacijos darbai yra panašios svarbos kaip ir byloje C-411/17.

Be pirmiau minėto pagrindinio principo, sprendime Doelio byloje patvirtinti kiti svarbūs PAV direktyvos principai, kurie taip pat reikšmingi direktyvą taikant AE pakeitimams ir išplėtimams (žr. pirmiau pateiktus skirsnius apie bendro projekto poveikio vertinimą ir daugiaetapį sprendimų priėmimą).

4.4 Rizikos ir poreikio atlikti PAV nustatymas

Nors PAV direktyvoje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti darbų, laikytinų projektų pakeitimais ar išplėtimais, riziką, ir nepateikiama tokių darbų, laikytinų II priedo projektų pakeitimais ar išplėtimais, pavyzdžių, joje numatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar turėtų būti atliekamas jų poveikio aplinkai vertinimas (PAV direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti atrankos kriterijai ir direktyvos II.A priedo bei III priedo reikalavimai, pateikti 3.4 skirsnyje). Todėl šie atrankos kriterijai gali būti naudojami nustatant galimą riziką ir poreikį atlikti PAV. Kai darbai ar fiziniai įsikišimai yra tokio masto, kad nekelia panašios rizikos aplinkai kaip pati veikla, bet yra jau įgyvendintų, įgyvendinamų ar leistų įgyvendinti projektų pakeitimai ar išplėtimai, galintys daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, jiems taikomas PAV direktyvos II priedo 13 punkto a papunktis ir atliekama jų atranka.

Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į Espo gaires dėl atominių elektrinių eksploatavimo trukmės pratęsimo. Pagal Espo konvenciją vienas iš parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti norint atlikti veiklos pakeitimo tarpvalstybinio poveikio vertinimą, yra jo priskyrimas prie esminių veiklos pakeitimų. Todėl Espo konvencijos gairėse pateikiamas nebaigtinis pavyzdinių veiksnių (80), į kuriuos gali būti svarbu atsižvelgti kompetentingoms institucijoms nustatant, ar eksploatavimo trukmės pratęsimas yra esminis pakeitimas, sąrašas. Šie veiksniai yra:

—	didesnis gamtos išteklių naudojimas, palyginti su pradinėje licencijoje numatytais apribojimais;

—	didesnis atliekų ar panaudoto kuro susidarymas, palyginti su pradinėje licencijoje numatytais apribojimais;

—	didesnis išmetamų teršalų, įskaitant radionuklidus ir aušinimo vandens išleidimą, kiekis, palyginti su pradinėje licencijoje numatytais apribojimais;

—	modernizavimo darbų ir (arba) saugos didinimo darbų ar patobulinimų mastas, ypač tų, dėl kurių reikia iš esmės pakeisti fizinius objekto aspektus arba atlikti esminius patobulinimus, susijusius su senstančiais ir (arba) pasenusiais komponentais;

—	supančios aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su klimato kaita;

—	prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonės.

Kitas svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, ar nagrinėjamas eksploatavimo trukmės pratęsimas, atsižvelgiant į jo ypatumus, gali daryti didelį neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai (81).

Galimas darbų ar fizinių įsikišimų poveikis aplinkos veiksniams yra dar vienas atrankos kriterijus, pagal kurį nustatoma galima rizika ir poreikis atlikti PAV. Pagal PAV direktyvos 3 straipsnį, atliekant projekto atranką arba PAV, reikia atsižvelgti į įvairius aplinkos veiksnius (82). Įvairiems aplinkos veiksniams gali būti daromas skirtingo masto ir trukmės poveikis, priklausomai nuo galimų AE pakeitimų ar išplėtimų, atliekamų tam, kad ją būtų galima eksploatuoti (šiuo klausimu žr. 4.1 skirsnyje aprašytas darbų kategorijas).

Daugeliu atvejų AE saugos gerinimas ir darbai, kuriais siekiama palaikyti elektrinės būklę pagal jos techninę specifikaciją ir (arba) licencijos išdavimo pagrindą, turėtų turėti bendrą teigiamą poveikį aplinkai, nes jų įgyvendinimo priežastis yra avarijos rizikos mažinimas, įprastos eksploatacijos metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas arba radioaktyviųjų atliekų susidarymo mažinimas. Dauguma šių patobulinimų atliekami siekiant sumažinti į aplinką išmetamų radiologinių ar kitų spindulių kiekį įprastos eksploatacijos metu arba avarijų atveju, arba ir vieno, ir kito atveju, ir (arba) ilgainiui sumažinti darbuotojų gaunamą profesinę apšvitos dozę (83).

Tačiau patobulinimai taip pat gali turėti neigiamą poveikį aplinkai įprastai eksploatuojant elektrinę, pavyzdžiui, dėl didesnio išteklių, tokių kaip vanduo ar energija, naudojimo arba didesnio įprastinių išmetamųjų teršalų kiekio, susidarančio, pvz., dėl bandymų arba vienkartinio papildomų avarinių atsarginių dyzelinių generatorių veikimo. Kiti saugos patobulinimai taip pat gali turėti poveikį aplinkai tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, gerinant apsaugą nuo potvynių (pvz., statant naujas užtvankas, keičiant drenažą, ar atliekant panašius darbus) gali būti pakeista natūrali vandens srauto tėkmė potvynių metu, o tai gali turėti įtakos potvynių mastui pasroviui, kai vandens srautas gali tekėti per apgyvendintas vietoves ar netoli jų arba daryti poveikį ypatingos svarbos teritorijoms. Be to, negalima atmesti galimybės, kad kai kurie saugos patobulinimai gali daryti neigiamą poveikį aplinkai statybos ar įrengimo etapu (pvz., triukšmas, nepatogumai, laikinai padidėjęs radiologinių ir (arba) įprastinių atliekų susidarymas, pramoniniai ir (arba) radiologiniai išmetamieji teršalai, išteklių, tokių kaip statybinės medžiagos, vanduo, energija, naudojimas).

Branduolinių reaktorių vandens cheminių savybių kontrolės (84) pokyčiai yra svarbūs mažiausiai šešiais skirtingais aspektais: medžiagų vientisumo, elektrinės radiacijos lygio, nuosėdų kaupimosi, kuro eksploatacinių savybių, poveikio aplinkai ir saugos. Tokie pakeitimai gali būti naudingi, pavyzdžiui, gerinant saugą, mažinant komponentų būklės blogėjimą dėl senėjimo, arba gali sudaryti sąlygas geriau kontroliuoti ar sumažinti korozijos spartą (tai taip pat gali sumažinti darbuotojų gaunamą radiologinę dozę ir supaprastinti techninę priežiūrą). Tačiau pakeitus vieną cheminėmis savybėmis grindžiamą parametrą, siekiant padidinti saugą, gali padidėti kitas pavojus ar rizika, todėl būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą. Todėl, nors siekiant bendro teigiamo poveikio aplinkai imamasi saugos gerinimo priemonių, galimas ir tam tikras neigiamas poveikis aplinkai.

Darbai ar bet kokie fiziniai įsikišimai, susiję su elektrinių veiksmingumo gerinimu, gali daryti didesnį poveikį aplinkai nei saugos gerinimas – tiek radiologinį (pavyzdžiui, dėl kitokios branduolio radiologinės apskaitos), tiek kitokį poveikį (pavyzdžiui, dėl padidėjusio aušinimo vandens išleidimo srauto arba temperatūros).

4.5 PAV direktyvos įgyvendinimo branduolinės energetikos srityje lyginamoji analizė

Branduolinės saugos srityje lyginamoji analizė buvo pradėta reguliariai vykdyti daugiau kaip prieš 20 metų ir davė gerų rezultatų, derinant praktinį saugos principų įgyvendinimą. Pagrindinis jos vaidmuo užtikrinant aukštą saugos lygį, suderintą ES lygmeniu, buvo patvirtintas Branduolinės saugos direktyva (85), visų pirma nuostata dėl teminių ekspertinių įvertinimų.

Šių gairių ir PAV direktyvos įgyvendinimą būtų galima skatinti valstybėms narėms savanoriškai inicijuojant tokią lyginamąją analizę, susijusią su AE pakeitimu ir išplėtimu. Atlikus lyginamąją analizę, būtų galima parengti bendrą metodiką ES lygmeniu ir palengvinti praktinį įgyvendinimą konkrečiais atvejais. Pavyzdžiui, svarstant AE pakeitimus ar išplėtimus ir atsižvelgiant į 4.2 skirsnį, lyginamoji analizė galėtų būti svarbi siekiant įvertinti, ar pasikeitė radioaktyviųjų medžiagų nuotėkis įprastos eksploatacijos metu arba avarijų atveju ir kokiu mastu dėl to reikia peržiūrėti esamą PAV (jei toks PAV buvo atliktas). Tokia lyginamoji analizė taip pat gali padėti įvertinti, ar dėl projektų pakeitimų ir išplėtimų nekiltų papildomos poveikio rizikos kaimyninėms valstybėms narėms, ir nustatyti šias valstybes nares.

5 PAGRINDINIŲ ASPEKTŲ SANTRAUKA

—

Jei statybos darbai ar įsikišimai, dėl kurių pasikeičia pradinių projektų, išvardytų Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos I arba II priede, fiziniai aspektai, atitinka I priedo 24 punkto arba II priedo 13 punkto a papunkčio reikalavimus, jie laikomi „projektais“, kaip apibrėžta PAV direktyvoje, ir jiems turi būti atliekama atranka arba PAV.

—	Projektams, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, taikomas reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos.

—

Projektų pakeitimas arba išplėtimas, kaip apibrėžta Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos I priedo 24 punkte, iš anksto numato, kad esama poveikio aplinkai rizikos, panašios į pradinio projekto riziką. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai kriterijai, kuriais turėtų vadovautis kompetentingos institucijos, yra pradinių projektų leidimų galiojimo pratęsimas ilgam laikotarpiui, taip pat darbų, neatsiejamai susijusių su projektų pakeitimų ar išplėtimų mastu, svarba.

(1) OL L 26, 2012 1 28, p. 1.

(2) OL L 124, 2014 4 25, p. 1.

(3) Sprendimas Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C-411/17, ECLI:EU:C:2019:622.

(4) https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_rulings_web.pdfhttps://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_rulings_web.pdf (šis dokumentas neatspindi oficialios Komisijos nuomonės, nėra privalomas Komisijai ir šiuo pranešimu nėra patvirtinamas).

(5) OL C 104, 1992 4 24, p. 7.

(6) OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(7) Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje C-411/17 105 punktą („Atsižvelgiant į tai, kad PAV direktyva didžia dalimi siekiama įgyvendinti minėtas konvencijas [Espo], vis dėlto pageidautina aiškinti ją taip, kad ji atitiktų šias konvencijas. Be to, Sąjungos kompetencija turi būti įgyvendinama laikantis tarptautinės teisės, todėl antrinė Sąjungos teisė iš esmės turi būti aiškinama pagal Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus.“).

(8) Skirtingais teisės aktais gali būti siekiama skirtingų tikslų, kurie savo ruožtu galėtų turėti įtakos juose pateikiamų projektų klasifikacijų ir apibrėžčių aprėpčiai ir reikšmei. Taigi tam tikras projektų klasifikavimas vienoje direktyvoje nebūtinai tiksliai nurodo, kaip tos pačios rūšies projektai turi būti aiškinami kitoje direktyvoje. Kaip nurodė Teisingumo Teismas (žr., pavyzdžiui, Sprendimą Komisija prieš Ispaniją, byla C-227/01), Sąjungos teisė turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, bendrą struktūrą ir tikslą.

(9) https://unece.org/sites/default/files/2021-02/Guidance_on_Conventions%20applicability_to_LTE%20of%20NPPs_As%20endorsed%20and%20edited.pdf

(10) Šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-486/04, 45 punktą ir Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-255/05, 52 punktą.

(11) Žr. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-435/09, 86 ir 88 punktus.

(12) Sprendimo Kraaijeveld ir kt., C-72/95, 50 punktas; Sprendimo Abraham ir kt., C-2/07, 37 punktas; Sprendimo Mellor, C-75/08, 50 punktas; Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-427/07, 41 punktas.

(13) Sprendimo Abraham ir kt., C-2/07, 23 punktas; Sprendimo Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09, 24 punktas; Sprendimo Pro-Braine ir kt., C-121/11, 31 punktas.

(14) Pagal analogiją Sprendimo Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09, 24 punktas; Sprendimo Pro-Braine ir kt., C-121/11, 32 punktas.

(15) Sprendimo Linster, C-287/98, 52 punktas; Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-486/04, 36 punktas; Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-215/06, 49 punktas; Sprendimo Prenninger ir kt., C-329/17, 35 punktas.

(16) Direktyvoje nereikalaujama papildomo „sutikimo“ prie šio „sutikimo dėl planuojamos veiklos“, žr. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-332/04, 53 punktą.

(17) Sprendimo Barker – Crystal Palace, C-290/03, 40–41 punktai.

(18) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-50/09, 73–75 punktai. „[2 straipsnio 2 dalis] reiškia, kad valstybėms narėms palikta diskrecija apima procedūros taisyklių ir aptariamo leidimo išdavimo sąlygų nustatymą. Tačiau šia diskrecija galima naudotis tik paisant šioje direktyvoje nustatytų ribų ir jei valstybės narės savo pasirinkimu užtikrina, kad bus visiškai laikomasi ja nustatytų tikslų.“

(19) Išsamesnė informacija pateikta Komisijos rekomendacinio dokumento dėl išimčių pagal PAV direktyvą taikymo 4 skirsnyje (EUR-Lex - 52019XC1114(02) - EN - EUR-Lex (europa.eu)).

(20) Žr. Sprendimo Doelio byloje 103–114 punktus.

(21) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17) 3 straipsnio 7 dalis. Leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį arba tokio dalį.

(22) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).

(23) Kvalifikavimas kaip „sutikimas dėl planuojamos veiklos“, kaip tai suprantama pagal direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punktą, priklauso ne nuo pavadinimo (nacionalinėje praktikoje vartojamų terminų pavyzdžiai: statybos leidimas, zonavimo leidimas, žemės naudojimo leidimas, (integruotasis) aplinkosaugos leidimas, projektavimo leidimas, vietos leidimas), o nuo to, ar įvykdytos direktyvoje nustatytos sąlygos.

(24) Be Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos, leidimų išdavimo tvarką galima rasti, pavyzdžiui, atliekų teisės aktuose – 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų arba 1999 m. balandžio 26 d. Direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų. Licencijų išdavimo tvarkos pavyzdį galima rasti, pavyzdžiui, 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (Operacijų jūroje saugos direktyva) ir kt.

(25) Sprendimas Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09.

(26) Šio skirsnio principas taip pat taikomas naujiems projektams.

(27) Sprendimo Wells, C-201/02, 52–53 punktai, rezoliucinės dalies 1 punktas.

(28) Sprendimas byloje Wells, C-201/02; Sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-508/03; Sprendimas byloje Barker, C-290/03.

(29) Sprendimai bylose C-201/02, Wells, ir C-2/07, Abraham ir kt.

(30) Žr. sprendimo Doelio byloje 88 punktą: „88. Vadinasi, net jeigu šioms priemonėms įgyvendinti reikia per kompleksišką ir sureglamentuotą procedūrą, per kurią siekiama, be kita ko, užtikrinti šiai branduolinės kilmės elektros energijos pramoninei gamybai taikomų saugos ir saugumo normų laikymąsi, priimti tolesnius aktus ir jeigu šioms priemonėms visų pirma taikomas, kaip matyti iš 2015 m. birželio 28 d. įstatymo aiškinamojo rašto, išankstinis FBKA patvirtinimas, vis dėlto šios priemonės, priimtos nacionalinės teisės aktų leidėjo, apibrėžia esmines projekto charakteristikas ir a priori nebegali būti diskutuojamos ar kvestionuojamos.“

(31) Byloje C-50/09 Teismas padarė išvadą, kad: „[k]ompetentinga aplinkosaugos institucija tam, kad įvykdytų šiame 3 straipsnyje nustatytą pareigą, negali tik nustatyti ir aprašyti tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį tam tikriems veiksniams, bet taip pat turi juos tinkamai įvertinti, atsižvelgdama į kiekvieną atskirą atvejį“ (37 punktas). Taip pat žr. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-508/03, 103–106 punktus.

(32) Sprendimo Abraham ir kt. – Lježo oro uostas, C-2/07, 42–43 punktai; Sprendimo Ecologistas en Acción – CODA, C-142/07, 39 punktas.

(33) Sprendimo Umweltanwalt von Kärnten, C-205/08, 51 punktas.

(34) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-392/96, 76 ir 82 punktai; Sprendimo Ecologistas en Acción – CODA, C-142/07, 44 punktas; Sprendimo Umweltanwalt von Kärnten, C-205/08, 53 punktas; Sprendimo Abraham ir kt. – Lježo oro uostas, C-2/07, 27 punktas; Sprendimo Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09, 36 punktas; Sprendimo Salzburger Flughafen, C-244/12, 37 punktas.

(35) Sprendimo Abraham ir kt. – Lježo oro uostas, C-2/07, 42 punktas.

(36) Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-227/01, 53 punktas.

(37) Sprendimo Salzburger Flughafen, C-244/12, 37 punktas. Šiuo atveju nagrinėjami projektai buvo susiję su pagalbinių pastatų statyba oro uoste (t. y. sandėliais, transporto priemonių stovėjimo aikštelių ir orlaivių stovėjimo aikštelių išplėtimu) ir į juos reikėjo atsižvelgti kartu su kitais anksčiau patvirtintais projektais (t. y. papildomo terminalo statyba).

(38) Žr. Direktyvos 2014/52/ES II.A priedo 1 punkto a papunktį, III priedo 1 punkto a papunktį ir IV priedo 1 punkto b papunktį, taip pat 22 konstatuojamąją dalį („Siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos lygį, vykdant tikrinimo procedūras ir poveikio aplinkai vertinimus , turėtų būti atsižvelgta į viso aptariamo projekto poveikį, įskaitant, kai tinkama, jo požeminį sluoksnį ir žemės gelmes, statybos, eksploatavimo ir prireikus griovimo etapais“).

(39) Sprendimo Linster, C-287/98, 52 punktas; Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-486/04, 36 punktas; Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-215/06, 49 punktas.

(40) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-215/06, 51 punktas.. „[…] šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalis būtinai turi būti suprantama kaip reiškianti, kad, pareiškėjui nepateikus prašymo ir vėliau negavus reikalaujamo leidimo bei iš anksto neatlikus poveikio aplinkai studijos, kai to reikalauta, jis negali pradėti su aptariamu projektu susijusių darbų nepažeisdamas direktyvos reikalavimų.“

(41) Be to, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar įvykdyti ES teisės reikalavimai, susiję su teise į žalos atlyginimą, be kita ko, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp tariamo pažeidimo ir padarytos žalos (Sprendimo Leth, C-420/11, 48 punktas).

(42) Sprendimo Wells, C-201/02, 66–70 punktai.

(43) Sprendimas Komisija prieš Airiją, C-215/06, 59 punktas. „[…] Taigi kompetentingos valdžios institucijos privalo imtis reikiamų priemonių, siekiant kompensuoti neatliktą poveikio aplinkai vertinimą, pavyzdžiui, panaikinant ar sustabdant jau išduotą leidimą tam, kad būtų atliktas toks vertinimas, neviršijant valstybių narių turimos procedūrinės autonomijos.

(44) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-215/06, 57 punktas; Sprendimo Križan ir kt., C-416/10, 87 punktas; Sprendimo Stadt WienerNeustadt, C-348/15, 36 punktas; Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C-411/17, 174 punktas.

(45) Sprendimo Comune di Corridonia, C-196/16 ir C-197/16, 35–41 ir 43 punktai; Sprendimo Castelbellino, C-117/17, 30 punktas, Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C-411/17, 175 punktas.

(46) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-215/06, 57 punktas; Sprendimo Križan ir kt., C-416/10, 87 punktas; Sprendimo Stadt WienerNeustadt, C-348/15, 36 punktas.

(47) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos Direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40).

(48) 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 73, 1997 3 14, p. 5).

(49) Prieš įtraukdamas II priedo 13 punkto a papunkčio projektų kategoriją į direktyvos tekstą, Teisingumo Teismas byloje Kraaijeveld ir kt. C-72/95, nusprendė, kad direktyva taip pat taikoma projektų pakeitimams. Teisingumo Teismas nustatė, kad Direktyvos 85/337/EEB II priedo 10 punkto e papunktyje (iki pakeitimų, padarytų Direktyva 97/11/EB) vartojama sąvoka „kanalų tiesimo ir apsisaugojimo nuo potvynio darbai“ turėtų būti aiškinama kaip apimanti ne tik naujos užtvankos statybą, bet ir esamos užtvankos pakeitimą, įskaitant jos perkėlimą, sustiprinimą ar praplėtimą, taip pat užtvankos pakeitimą įrengiant naują užtvanką in situ, neatsižvelgiant į tai, ar nauja užtvanka yra stipresnė ar platesnė už senąją, arba tokių darbų derinį (42 punktas).

(50) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

(51) Dėl I priede išvardytų projektų pakeitimų ar išplėtimų, kurie nesiekia nustatytos ribos, tačiau daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žr. II priedo 13 punkto a papunktį.

(52) Bylos C-411/17, 79–80 punktai.

(53) Renovacijos mastą įrodo šioms elektrinėms skirtas 700 mln. EUR investicijų biudžetas, bylos C-411/17, 64 punktas.

(54) Ten pat, 78 punktas.

(55) Be to, remiantis I priedo 24 punktu, PAV reikia atlikti „[k]iekviena[m] šiame priede išvardytų projektų pakeitim[ui] ar išplėtim[ui] tais atvejais, kai pats toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti“.

(56) Siūlytas projektas buvo susijęs su oro uosto infrastruktūros keitimu, skrydžių valdymo bokšto statyba, naujais išvažiavimo takais ir stovėjimo zonomis, taip pat su kilimo ir tūpimo takų rekonstravimo ir plėtimo darbais nekeičiant jų ilgio.

(57) Šis požiūris taip pat patvirtintas byloje, Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt., C-275/09, ir byloje Salzburger Flughafen C-244/12.

(58) Pagal analogiją Sprendimo Doel, C-411/17, 78 punktas.

(59) https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_guidance_Scoping_final.pdf (šis dokumentas neatspindi oficialios Komisijos nuomonės, nėra privalomas Komisijai ir šiuo pranešimu nėra patvirtinamas).

(60) https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_guidance_EIA_report_final.pdf (šis dokumentas neatspindi oficialios Komisijos nuomonės, nėra privalomas Komisijai ir šiuo pranešimu nėra patvirtinamas).

(61) Sprendimo Linster, C-287/98, 52 punktas; Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-486/04, 36 punktas; Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-215/06, 49 punktas.

(62) Šią kategoriją sudaro projektų, kuriems ribos yra nustatytos ir kuriems šios ribos nėra nustatytos, tipai.

(63) Sprendimo Doel, C-411/17, 79 punktas.

(64) Bylos C-570/13 44 ir 50 punktai.

(65) Šiose gairėse terminas „branduolinės elektrinės“ yra lygiavertis terminui „atominės elektrinės“.

(66) https://unece.org/sites/default/files/2021-02/Guidance_on_Conventions%20applicability_to_LTE%20of%20NPPs_As%20endorsed%20and%20edited.pdf

(67) Ilgalaikis atominės elektrinės eksploatavimas – tai eksploatavimas ilgesnį laiką nei nustatyta licencijoje, pradiniame elektrinės projekte, atitinkamuose standartuose ar nacionaliniuose teisės aktuose. („Ageing Management and development of a Programme for Long Term Operation of Nuclear Power Plants“ [liet. Atominių elektrinių senėjimo valdymas ir ilgalaikio eksploatavimo programos kūrimas], TATENA specialus saugos vadovas SSG-48, TATENA, 2018 m.).

(68) Žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija prieš Komisiją, C-594/18 P (ECLI:EU:C:2020:742), 32 punktą.

(69) Žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija prieš Komisiją, C-594/18 P (ECLI:EU:C:2020:742), 41 ir 43 punktus.

(70) Žr., be kita ko, Euratomo sutarties 3 skyrių „Sveikata ir sauga“, taip pat 2020 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Austrija prieš Komisiją, C-594/18 P (ECLI:EU:C:2020:742), 40–41 ir 43 punktus.

(71) Šie įsikišimai nebūtinai yra susiję su ilgalaikio eksploatavimo procesu, net jei ilgesnė eksploatavimo trukmė nebūtų įmanoma, jei nebūtų pakeisti komponentai (pavyzdžiui, sprendimas pratęsti AE eksploatavimo trukmę pasibaigus jos projektiniam 40 metų eksploatavimo laikotarpiui galėjo būti neįmanomas, jei po 30 eksploatavimo metų nebūtų buvę pakeisti garo generatoriai).

(72) 2009 m. birželio 25 d. Direktyva 2009/71/Euratomas (OL L 172, 2009 7 2, p. 18) su pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 8 d. Direktyva 2014/87/Euratomas (OL L 219, 2014 7 25, p. 42), kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema. Bendrasis nuolatinio saugos gerinimo reikalavimo principas yra tas, kad veiklos vykdytojas, prižiūrint nacionalinėms saugos institucijoms, nuolat įgyvendina visus nustatytus pagrįstus saugos patobulinimus. Šis metodas papildomas atliekant tikrinimus, specialią reguliarią saugos analizę (pvz., testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, žmogaus įsikišimą ir t. t.) arba periodinį saugos persvarstymą, kuriuo išsamiai peržiūrimas saugos atvejų pagrindas.

(73) Iš pradžių AE paprastai buvo projektuojamos konkrečiam eksploatavimo laikotarpiui (pavyzdžiui, šiuo metu veikiančių vadinamųjų II kartos atominių elektrinių atveju – nuo 30 iki 40 metų; daugelio jų pirminė projektinė eksploatavimo trukmė artėja prie pabaigos arba jau yra pasibaigusi). Šiai pradinei eksploatavimo trukmei įtakos gali turėti daug veiksnių (pvz., nuolatinė techninė priežiūra ir komponentų pakeitimas) ir yra įprasta, kad elektrinė eksploatuojama pasibaigus šiam pradiniam eksploatavimo laikotarpiui, atsižvelgiant į sistemingus ir išsamius įrodymus, kad tai daryti saugu.

(74) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18) su pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas (OL L 219, 2014 7 25, p. 42).

(75) Pagal Belgijos teisę branduolinės elektrinės turėjo būti deaktyvuotos praėjus 40 metų nuo tos dienos, kai jos buvo pradėtos eksploatuoti pramonės reikmėms.

(76) Kalbant apie susijusias sumas, verta prisiminti, kad Doelio byloje buvo kalbama apie 700 mln. EUR investicijas. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad lemiamą reikšmę turi darbų apimtis ar pobūdis.

(77) Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C-411/17, EU: C: 2019:622, 94 punktas.

(78) Ten pat, 66 punktas – [...] elektrinių „Doel 1“ ir „Doel 2“ kupolinių stogų modernizavimas, panaudoto kuro saugojimo baseinų atnaujinimas, naujos siurblinės įrengimas ir cokolio pritaikymas siekiant geriau apsaugoti elektrines nuo potvynių; [...] darbai apimtų ne tik esamos struktūros pagerinimą, bet ir trijų pastatų statybą, dviejuose iš jų būtų įrengtos ventiliacijos sistemos, o trečias skirtas priešgaisrinei sistemai.

(79) Ten pat, 71 punktas.

(80) Espo gairių II priedas.

(81) Espo gairės, C dalis, „Eksploatavimo trukmės pratęsimas kaip pagrindinė veikla“.

(82) Gyventojus ir žmonių sveikatą, biologinę įvairovę, žemę, dirvožemį, vandenį, orą, klimatą, materialines vertybes, kultūros paveldą, kraštovaizdį, taip pat jų tarpusavio sąveiką.

(83) Pažymėtina, kad apie bet kokį AE pakeitimą ar išplėtimą, dėl kurio gali padidėti išmetamas radiologinis teršalų kiekis, reikėtų pranešti Europos Komisijai pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė Komisijai pateiktų tokius bendrus duomenis, susijusius su planuojamu radioaktyviųjų medžiagų laidojimu bet kokia forma, padedančius nustatyti, ar dėl planuojamų darbų nebus užteršti kitos valstybės narės vandens telkiniai, dirvožemis ar oro erdvė.

(84) Vandens cheminių savybių kontrolė yra būtina saugiam atominės elektrinės eksploatavimui užtikrinti ir gali būti naudojama siekiant kuo labiau sumažinti kenksmingą cheminių medžiagų, cheminių priemaišų ir korozijos poveikį elektrinės struktūrai bei komponentams ir taip pratęsti jos eksploatavimo trukmę.

(85) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18) su pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas (OL L 219, 2014 7 25, p 42).