KOMISIJOS PRANEŠIMAS —

2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės

(2021/C 373/01)

ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO PAREIŠKIMAS

Šio pranešimo paskirtis – pateikti 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu taikytinas investicijų į infrastruktūrą klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo technines gaires.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 (1) (toliau – „InvestEU“ reglamentas) 8 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad Komisija parengtų tvarumo gaires. 8 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos reikalavimai. Pagal 8 straipsnio 6 dalies e punktą tvarumo gairėse įgyvendinantiesiems partneriams turi būti patariama, kokią informaciją pateikti, kad būtų galima patikrinti finansavimo ir investavimo operacijų poveikį aplinkai, poveikį klimatui ir socialinį poveikį. 8 straipsnio 6 dalies d punkte nustatyta, kad pagal tvarumo gaires turėtų būti galima nustatyti projektus, kurie yra nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais. Šios infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gairės yra sudedamoji tvarumo gairių dalis.

Komisijos infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gairės, derančios su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas (jei tokių yra), taip pat yra numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1153 (2) (toliau – EITP reglamentas).

Šios gairės taip pat laikomos svarbiu informacijos apie infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (3) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR)) 2 straipsnio 37 dalį ir 67 straipsnio 3 dalies j punktą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (4) šaltiniu.

Šias gaires Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir su EIB grupe.

Šios gairės gali būti papildytos kitais nacionaliniais ir sektorių aspektais bei gairėmis.

SANTRUMPOS

AR4	IPCC ketvirtoji vertinimo ataskaita
AR5	IPCC penktoji vertinimo ataskaita
ASV	Aplinkos, socialiniai ir valdymo
BNR	Reglamentas (ES) 2021/1060
C3S	„Copernicus“ klimato kaitos paslauga
CMIP	Susietų modelių palyginimo projektai (angl. Coupled Model Intercomparison Projects)
CO2	Anglies dioksidas
CO2e	Anglies dioksido ekvivalentas
EAA	Europos aplinkos agentūra
ECP	Išplėstinis koncentracijų scenarijus (angl. Extended Concentration Pathway)
EGADP	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
EITP	Europos infrastruktūros tinklų priemonė
ERPF	Europos regioninės plėtros fondas
ESTT	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
ETP	Eksploatavimas ir techninė priežiūra
GIS	Geografinės informacinės sistemos
GWP	Visuotinio atšilimo potencialas
IPCC	Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
IPVPSV	Inžinerinis projektavimas, viešieji pirkimai ir statybos valdymas
JRC	Jungtinis tyrimų centras (Europos Komisija)
KK	Klimato kaita
NEKSVP	Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas
NMŽ	Numatoma metinė žala
PASPV	Poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimas
PAV	Poveikio aplinkai vertinimas
PCV	Projekto ciklo valdymas
PGT	Projekto gyvavimo trukmė
PIP	Pradinis inžinerinis projektavimas
PVRR	Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai
RCP	Tipiniai koncentracijų scenarijai (angl. Representative Concentration Pathways)
RŽNP	Reikšmingos žalos nedarymo principas
SESV	Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
SF	Sanglaudos fondas
SNA	Sąnaudų ir naudos analizė
SPAV	Strateginis poveikio aplinkai vertinimas
ŠESD	Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
TPF	Teisingos pertvarkos fondas

TURINYS

SANTRAUKA

GAIRIŲ TAIKYMO SRITIS

INFRASTRUKTŪROS KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMAS

3.1.

Pasirengimas užtikrinti klimatosauginį tinkamumą

3.2.

Klimato kaitos švelninimas (poveikio klimatui neutralumas)

3.2.1.

Tikrinimas – 1 etapas (švelninimas)

3.2.2.

Išsami analizė – 2 etapas (švelninimas)

3.2.2.1.

Infrastruktūros projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodika

3.2.2.2.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio vertinimas

3.2.2.3.

Atskaitos scenarijai (anglies dioksido pėdsako nustatymas, sąnaudų ir naudos analizė)

3.2.2.4.

Šešėlinė anglies dioksido kaina

3.2.2.5.

Suderinamumo su patikima ŠESD trajektorija siekiant 2030 ir 2050 m. tikslų patikrinimas

3.3.

Prisitaikymas prie klimato kaitos (atsparumas klimato kaitai)

3.3.1.

Tikrinimas – 1 etapas (prisitaikymas)

3.3.1.1.

Jautrumas

3.3.1.2.

Poveikio rizika

3.3.1.3.

Pažeidžiamumas

3.3.2.

Išsami analizė – 2 etapas (prisitaikymas)

3.3.2.1.

Poveikis, tikimybė, su klimatu susijusi rizika

3.3.2.2.

Tikimybė

3.3.2.3.

Poveikis

3.3.2.4.

Rizika

3.3.2.5.

Prisitaikymo priemonės

KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMAS IR PROJEKTO CIKLO VALDYMAS (PCV)

KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMAS IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS (PAV)

Priedas A

ES infrastruktūros finansavimas 2021–2027 m.

Priedas B

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo dokumentai ir patikrinimas

Priedas C

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

Priedas D

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

Priedas E

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)

Priedas F

Rekomendacijos, padėsiančios užtikrinti klimatosauginio tinkamumą

Priedas G

Terminų žodynėlis

Paveikslų sąrašas

1 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir „poveikio klimatui neutralumo“ bei „atsparumo klimato kaitai“ pakopos

2 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesas pagal 1 lent.

3 pav.

Visuotinio klimato atšilimo prognozės iki 2100 m.

4 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimą apžvalga

5 pav.

Anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikoje vartojama srities sąvoka

6 pav.

Šešėlinė anglies dioksido kaina, taikoma išmetamam ŠESD kiekiui ir jo mažinimui, EUR/t CO2e, 2016 m. kainomis

7 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos apžvalga

8 pav.

Orientacinė pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimo apžvalga ir atitinkamų prisitaikymo priemonių nustatymas, įvertinimas ir planavimas ir (arba) integravimas

9 pav.

Tikrinimo etapo ir pažeidžiamumo analizės apžvalga

10 pav.

Jautrumo analizės apžvalga

11 pav.

Poveikio rizikos analizės apžvalga

12 pav.

Pažeidžiamumo analizės apžvalga

13 pav.

Su klimatu susijusios rizikos vertinimo 2 etapo apžvalga

14 pav.

Tikimybių analizės apžvalga

15 pav.

Poveikio analizės apžvalga

16 pav.

Rizikos vertinimo apžvalga

17 pav.

Prisitaikymo priemonių nustatymo, vertinimo ir planavimo ir (arba) integravimo apžvalga

18 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo ir projekto ciklo valdymo (PCV) apžvalga

19 pav.

Subjektai, vadovaujantys skirtingiems projekto plėtojimo etapams

20 pav.

Poveikio aplinkai vertinimai ir projekto ciklo valdymas

21 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo sudedamųjų dalių apžvalga

22 pav.

Projekto ciklo etapų ir projekto plėtojimo veiklos apžvalga

23 pav.

Projekto vykdytojo dalyvavimas įvairiuose projekto ciklo etapuose

24 pav.

PCV ir klimato kaitos švelninimo tarpusavio ryšių apžvalga

25 pav.

PCV ir prisitaikymo prie klimato kaitos tarpusavio ryšių apžvalga

Lentelių sąrašas

1 lentelė.

Infrastruktūros projektų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo santrauka

2 lentelė.

Tikrinimo sąrašas. Anglies dioksido pėdsakas. Projektų kategorijų pavyzdžiai

3 lentelė.

Trijų sričių, įtrauktų į anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką ir su kelių, geležinkelių ir miesto viešojo transporto infrastruktūra susijusio išmetamo teršalų kiekio vertinimą, apžvalga

4 lentelė.

Pagal EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką taikytinos ribinės vertės

5 lentelė.

Šešėlinė anglies dioksido kaina, taikoma išmetamam ŠESD kiekiui ir jo mažinimui, EUR/t CO2e, 2016 m. kainomis

6 lentelė.

Metinė šešėlinė anglies dioksido kaina, EUR/t CO2e, 2016 m. kainomis

7 lentelė.

Padarinių dydis įvairiose rizikos zonose

8 lentelė.

Projekto ciklo etapai, plėtotojo tikslai ir tipiniai procesai bei analizė

9 lentelė.

PCV ir klimato kaitos švelninimo apžvalga

10 lentelė.

PCV ir prisitaikymo prie klimato kaitos apžvalga

11 lentelė.

PCV ir poveikio aplinkai vertinimų (PAV, SPAV) apžvalga

12 lentelė.

Klimato kaitos aspektų įtraukimo į pagrindinius PAV proceso etapus apžvalga

13 lentelė.

Pagrindinių su klimato kaitos švelninimu susijusių klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant PAV, pavyzdžiai

14 lentelė.

Pagrindinių su pritaikymu prie klimato kaitos susijusių klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant PAV, pavyzdžiai

15 lentelė.

Klimato kaitos aspektų, kurie turi būti išnagrinėti atliekant SPAV, pavyzdžiai

16 lentelė.

Pagrindiniai su klimato kaitos švelninimu susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant SPAV

17 lentelė.

Pagrindiniai su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant SPAV

1. SANTRAUKA

Šiame dokumente pateikiamos 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui skirtos infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas yra procesas, kuriuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės įtraukiamos į infrastruktūros projektų rengimą. Jis Europos instituciniams ir privatiems investuotojams suteikia galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl projektų, laikomų suderinamais su Paryžiaus susitarimu. Šis procesas yra padalytas į dvi pakopas (švelninimą ir prisitaikymą) ir du etapus (tikrinimą ir išsamią analizę). Išsami analizė atliekama atsižvelgiant į tikrinimo etapo rezultatą – taip padedama sumažinti administracinę naštą.

Infrastruktūra yra plati sąvoka, apimanti pastatus, tinklo infrastruktūrą, įvairias konstrukcines sistemas ir turtą. Pavyzdžiui, „InvestEU“ reglamente yra pateiktas išsamus tvarios infrastruktūros politikos linijos kriterijus atitinkančių investicijų sąrašas.

Šiame dokumente pateiktos gairės atitinka toliau išdėstytus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, taikomuose keliems ES fondams, visų pirma „InvestEU“, Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Sanglaudos fondui (SF) ir Teisingos pertvarkos fondui (TPF):

—

jos atitinka Paryžiaus susitarimo ir ES klimato politikos tikslus, o tai reiškia, kad jos atitinka patikimą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo trajektoriją pagal ES naujus 2030 m. klimato politikos tikslus ir tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, taip pat klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi tikslą. Infrastruktūros, kurios gyvavimo trukmė ilgesnė nei iki 2050 m., eksploatavimas, techninė priežiūra ir eksploatacijos nutraukimas taip pat turėtų atitikti poveikio klimatui neutralumo sąlygas, galinčias apimti ir su žiedine ekonomika susijusius aspektus;

—	jos parengtos pagal principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (5) 2 straipsnio 18 dalyje;

—

jos parengtos pagal reikšmingos žalos nedarymo principą, pagrįstą ES požiūriu į tvarius finansus ir įtvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 (6) (Taksonomijos reglamentas). Šiose gairėse nagrinėjami du aplinkos tikslai, nustatyti Taksonomijos reglamento 9 straipsnyje, t. y. klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymas ir piniginis įvertinimas tebėra sąnaudų ir naudos bei galimybių analizės pagrindas. Šiose gairėse pateikiama atnaujinta anglies dioksido pėdsako nustatymo metodika ir aptariamas šešėlinės anglies dioksido kainos vertinimas.

Pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimas tebėra prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių nustatymo, vertinimo ir įgyvendinimo pagrindas.

Svarbu konkrečiai ir patikimai patvirtinti dokumentais klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo praktiką ir procesus, visų pirma dėl to, kad klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo patvirtinimas dokumentais ir patikrinimas yra svarbus pagrindas priimant investicinius sprendimus.

Remiantis patirtimi, įgyta 2014–2020 m. laikotarpiu užtikrinant didelės apimties projektų klimatosauginį tinkamumą, šiose gairėse į klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą įtraukti projekto ciklo valdymo (PCV), poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procesai bei įtrauktos rekomendacijos, kuriomis siekiama padėti vykdyti nacionalinius klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesus valstybėse narėse.

1 lentelė

Infrastruktūros projektų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo santrauka

Poveikio klimatui neutralumas

Klimato kaitos švelninimas

Atsparumas klimato kaitai

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Tikrinimas – 1 etapas (švelninimas)

Patikrinkite projektą pagal tikrinimo sąrašą, pateiktą šių gairių 2 lentelėje:

—	jeigu nebūtina atlikti projekto anglies dioksido pėdsako vertinimo, apibendrinkite analizę pareiškimu dėl poveikio klimatui neutralumo tikrinimo, kuriame iš esmės (7) turėtų būti pateikta išvada dėl klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumą;

—	jeigu būtina įvertinti projekto anglies dioksido pėdsaką, pereikite prie 2 etapo.

Tikrinimas – 1 etapas (prisitaikymas)

Pagal šias gaires atlikite jautrumo klimato kaitai, klimato kaitos poveikio rizikos ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos analizę:

—

jei nėra jokios reikšmingos su klimatu susijusios rizikos, dėl kurios reikėtų atlikti papildomą analizę, parenkite dokumentus ir apibendrinkite analizę pareiškimu dėl atsparumo klimato kaitai tikrinimo, kuriame iš esmės turėtų būti pateikta išvada dėl klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo, atsižvelgiant į atsparumą klimato kaitai;

—	jeigu esama kokios nors reikšmingos su klimatu susijusios rizikos, dėl kurios reikėtų atlikti papildomą analizę, pereikite prie 2 etapo.

Išsami analizė – 2 etapas (švelninimas)

—

Pagal anglies dioksido pėdsako nustatymo metodą nustatykite tipiniais eksploatavimo metais išmetamą ŠESD kiekį. Palyginkite jį su absoliučiomis ir santykinėmis išmetamo ŠESD kiekio ribinėmis vertėmis (žr. 4 lent.). Jeigu išmetamas ŠESD kiekis viršija kurią nors ribinę vertę, atlikite tokią analizę:

—	nustatykite piniginę išmetamo ŠESD kiekio vertę, remdamiesi šešėline anglies dioksido kaina (žr. 6 lent.), principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ tvirtai integruokite į projekto rengimą, galimybių analizę ir sąnaudų ir naudos analizę;

—

patikrinkite projekto suderinamumą su patikima bendrųjų 2030 ir 2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų siekimo trajektorija. Atlikdami šį patikrinimą, patikrinkite infrastruktūros, kurios gyvavimo trukmė ilgesnė nei iki 2050 m., projekto suderinamumą su eksploatavimu, technine priežiūra ir galutiniu eksploatacijos nutraukimu pagal poveikio klimatui neutralumo sąlygas.

Išsami analizė – 2 etapas (prisitaikymas)

—	Pagal šias gaires atlikite su klimatu susijusios rizikos vertinimą, įskaitant tikimybių ir poveikio analizę.

—	Mažinkite reikšmingą su klimatu susijusią riziką, nustatydami, įvertindami, suplanuodami ir įgyvendindami reikiamas ir tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

—	Įvertinkite reguliarios stebėsenos ir tolesnių veiksmų, pvz., susijusių su svarbiomis prielaidomis dėl būsimos klimato kaitos, apimtį ir poreikį.

—	Patikrinkite suderinamumą su ES ir, jei taikytina, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais, taip pat su kitais svarbiais strateginiais ir planavimo dokumentais.

Parenkite dokumentus ir apibendrinkite analizę pareiškime dėl poveikio klimatui neutralumo užtikrinimo, kuriame iš esmės turėtų būti pateikta išvada dėl klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo, kiek tai susiję su poveikio klimatui neutralumu.

Parenkite dokumentus ir apibendrinkite analizę pareiškime dėl atsparumo klimato kaitai užtikrinimo, kuriame iš esmės turėtų būti pateikta išvada dėl klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo, kiek tai susiję su atsparumu klimato kaitai.

Iš pirmiau minėtų dokumentų ir santraukų parenkite konsoliduotą klimatosauginio tinkamumo tikrinimo ir (arba) užtikrinimo dokumentų rinkinį, kuris dažniausiai bus svarbus pagrindas priimant investicinius sprendimus. Įtraukite informaciją apie klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo proceso planavimą ir įgyvendinimą.

2. GAIRIŲ TAIKYMO SRITIS

Infrastruktūra – mūsų apstatyta aplinka – yra svarbi mūsų šiuolaikinės visuomenės ir ekonomikos veikimui. Ji suteikia pagrindines fizines ir organizacines struktūras ir priemones, kuriomis grindžiama didelė mūsų veiklos dalis.

Beveik visai infrastruktūrai yra būdinga ilga gyvavimo trukmė arba naudojimo laikas. Didelė dalis šiandien ES naudojamų infrastruktūrų buvo suprojektuotos ir pastatytos prieš daug metų. Be to, didžioji dalis infrastruktūros, kuri buvo finansuojama 2021–2027 m. laikotarpiu, bus naudojama dar didelę šio šimtmečio antrosios pusės dalį ar ilgiau. Tuo pat metu ekonomikoje bus siekiama iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (poveikio klimatui neutralumas), laikantis Paryžiaus susitarimo ir Europos klimato teisės akto, įskaitant naujų 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio tikslų siekimą. Tačiau dėl klimato kaitos toliau didės ekstremalių klimato ir oro sąlygų dažnumas ir intensyvumas, todėl ES sieks tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio, stiprinančia savo gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir mažinančia savo pažeidžiamumą pagal Paryžiaus susitarimą, Europos klimato teisės aktą ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją (8). Todėl svarbu aiškiai identifikuoti infrastruktūrą (9), kuri yra parengta ateityje užtikrinti neutralų poveikį klimatui ir būti atspari klimato kaitos poveikiui, ir atitinkamai investuoti į tokią infrastruktūrą. Dvi klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo pakopos parodytos 1 pav.

Infrastruktūra yra plati sąvoka, į kurią įeina:

—	pastatai, pradedant privačiais namais ir baigiant mokyklomis arba pramonės įrenginiais; tai labiausiai paplitusi infrastruktūros rūšis, žmonių gyvenviečių pagrindas;

—	gamtinė infrastruktūra, kaip antai apželdinti stogai, sienos, erdvės ir drenavimo sistemos;

—

tinklo infrastruktūra, itin svarbi šiuolaikinės ekonomikos ir visuomenės veikimui, visų pirma energetikos infrastruktūra (pvz., elektros energijos tinklai, elektrinės, vamzdynai), transportas (10) (ilgalaikis turtas, pvz., keliai, geležinkeliai, uostai, oro uostai ar vidaus vandenų transporto infrastruktūra), informacinės ir ryšių technologijos (pvz., mobiliųjų telefonų tinklai, duomenų kabeliai, duomenų centrai) ir vanduo (pvz., vandentiekio vamzdynai, talpyklos, nuotekų valymo įrenginiai);

—	sistemos, skirtos įmonėse ir namų ūkiuose susidariusioms atliekoms tvarkyti (surinkimo punktai, rūšiavimo ir perdirbimo įrenginiai, deginimo įrenginiai ir sąvartynai);

—	kitas materialusis turtas, naudojamas įvairiose politikos srityse, įskaitant ryšius, pagalbos paslaugas, energetiką, finansus, maisto produktus, valdymą, sveikatą, švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus, civilinę saugą, transportą, atliekas ar vandenį;

—	kitos kriterijus atitinkančios infrastruktūros rūšys, kurios taip pat gali būti nustatytos konkrečių fondų teisės aktuose, pvz., „InvestEU“ reglamente yra pateiktas išsamus tvarios infrastruktūros politikos linijos kriterijus atitinkančių investicijų sąrašas.

Deramai atsižvelgiant į susijusių valdžios institucijų kompetencijos sritis, šios gairės visų pirma skirtos projektų vykdytojams ir ekspertams, dalyvaujantiems rengiant infrastruktūros projektus. Jos taip pat gali būti naudingas informacijos šaltinis valdžios institucijoms, įgyvendinantiesiems partneriams, investuotojams, suinteresuotiesiems subjektams ir kitiems. Pavyzdžiui, jose pateikiama patarimų, kaip integruoti su klimato kaita susijusius klausimus į poveikio aplinkai vertinimus (PAV) ir strateginius poveikio aplinkai vertinimus (SPAV).

1 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir „poveikio klimatui neutralumo“ bei „atsparumo klimato kaitai“ pakopos

Organizuodamas projektą, projekto vykdytojas paprastai pasitelks ekspertines žinias, reikalingas klimatosauginiam tinkamumui užtikrinti, ir jomis naudosis koordinuodamas su kitais projekto plėtojimo proceso darbais, pvz., atliekamais aplinkos vertinimais. Atsižvelgiant į konkretų projekto pobūdį, gali būti pasitelktas klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovas ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos ekspertų grupė.

Nuo tos dienos, kai Europos Komisija pirmą kartą paskelbs šia gaires, jos turėtų būti naudojamos 2021–2027 m. laikotarpiu rengiant infrastruktūros projektus ir užtikrinant jų klimatosauginį tinkamumą. Primygtinai rekomenduojama, kad tuo atveju, jei buvo atliktas infrastruktūros projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos gautas sutikimas dėl planuojamos veiklos, buvo sudarytos reikiamos finansavimo sutartys (įskaitant ES finansavimo sutartis) ir statybos darbai bus pradėti ne vėliau kaip 2022 m., pagal šias gaires būtų atliekamas infrastruktūros projekto klimatosauginis užtikrinimas.

Eksploatuojant infrastruktūrą ir vykdant jos techninę priežiūrą, dažnai gali būti tikslinga peržiūrėti klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą ir visas svarbias prielaidas. Tai gali būti atliekama reguliariai (pvz., kas 5–10 metų), kaip sudedamoji turto valdymo dalis. Siekiant dar labiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir suvaldyti kintančią su klimatu susijusią riziką, gali būti imamasi papildomų priemonių.

Klimatosauginiam tinkamumui užtikrinti skiriamas laikas, išlaidos ir pastangos turėtų būti proporcingi naudai. Į tai, pvz., atsižvelgta klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą padalijant į du etapus: pirmajame atliekamas tikrinimas, o antrajame – tik išsami analizė, jei ji reikalinga. Planavimas ir įtraukimas į projekto plėtojimo ciklą turėtų padėti išvengti dvigubo darbo, pvz., susijusio su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimu ir poveikio aplinkai vertinimu, sumažinti išlaidas ir administracinę naštą.

3. INFRASTRUKTŪROS KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMAS

2 pav. parodytos dvi klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo pakopos ir pagrindiniai etapai. Kiekviena pakopa padalyta į du etapus Pirmasis etapas yra tikrinimas; nuo jo rezultato priklauso, ar turėtų būti atliekamas antrasis etapas.

2 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesas pagal 1 lentelę

Kaip parodyta 2 pav., klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesas turėtų būti patvirtintas konsoliduotu klimatosauginio tikrinimo ir (arba) užtikrinimo dokumentų rinkiniu, kurio pobūdis priklausys nuo atliekamų etapų (žr. B priedą).

3.1. Pasirengimas užtikrinti klimatosauginį tinkamumą

Teikdamas paraišką dėl paramos pagal konkrečias priemones, projekto vykdytojas parengia, suplanuoja ir dokumentais patvirtina klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą, apimantį klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Į tai įeina:

—	projekto konteksto, projekto ribų ir sąveikų vertinimas ir apibūdinimas;

—	vertinimo metodikos, įskaitant pagrindinius pažeidžiamumo ir rizikos vertinimo parametrus, parinkimas;

—	nustatymas, kas turėtų dalyvauti, ir išteklių, laiko bei biudžeto skyrimas;

—	pagrindinių informacinių dokumentų, kaip antai taikytino nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP), taip pat atitinkamų prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų, pvz., įskaitant nacionalines ir vietos nelaimių rizikos mažinimo strategijas, parengimas;

—	atitikties taikomiems teisės aktams, normoms ir taisyklėms, pvz., susijusioms su struktūrine inžinerija, poveikio aplinkai vertinimu (PAV) ir, jei taikytina, strateginiu poveikio aplinkai vertinimu (SPAV), užtikrinimas.

Šiose gairėse klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas aprašomas kaip linijinis metodas, taikomas laikantis tam tikros konkrečių veiksmų sekos. Tačiau dažnai reikės grįžti prie ankstesnio projekto plėtojimo ciklo etapo, pvz., jei į projektą įtraukiama tam tikra prisitaikymo prie klimato kaitos priemonė ir dėl to reikia peržiūrėti jautrumo analizę. Taip pat gali reikėti grįžti vienu etapu atgal ir užtikrinti, kad būtų įtraukti visi pasikeitimai (pvz., nauji reikalavimai).

Svarbu gerai suprasti projekto kontekstą, t. y. siūlomą projektą ir jo tikslus, įskaitant visą papildomą veiklą, reikalingą padėti rengti ir įgyvendinti projektą. Sėkmingai įgyvendinti projektą gali trukdyti klimato kaitos poveikis kuriai nors pagal projektą numatytai veiklai arba projekto sudedamosioms dalims. Būtina suprasti bendrą paties projekto svarbą ir funkcionalumą, taip pat jo svarbą bendrame kontekste ir (arba) sistemoje ir įvertinti, kiek ta infrastruktūra yra svarbi (11).

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo metodika ir principas turėtų būti suplanuoti ir aiškiai bei logiškai paaiškinti, be kita ko, nurodant pagrindinius jų apribojimus. Turėtų būti nurodyti duomenų ir informacijos šaltiniai. Taip pat turėtų būti paaiškintas susijusių duomenų ir analizės detalumo lygis, atliktini veiksmai ir neapibrėžtumo lygis. Taip siekiama užtikrinti prieinamą, skaidrų ir palyginamą klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo proceso patikrinimą, kad tą procesą būtų galima įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Rengiantis užtikrinti klimatosauginį tinkamumą, taip pat parenkama patikima ES 2030 ir 2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų siekimo trajektorija, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus ir Europos klimato teisės aktą. Tam paprastai reikės atlikti ekspertinį vertinimą (12), atsižvelgiant į tikslus ir reikalavimus. Taip siekiama užtikrinti, kad į projekto plėtojimo ciklą būtų įtraukti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai ir principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Atkreipkite dėmesį, kad pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimo laikotarpis turėtų atitikti numatomą investicijos, kuri finansuojama pagal projektą, gyvavimo trukmę. Šis laikotarpis dažnai yra (gerokai) ilgesnis už ataskaitinį laikotarpį, pvz., taikomą atliekant sąnaudų ir naudos analizę.

Pavyzdžiui, viena pagrindinių Eurokodų (13) sąvokų yra projekto gyvavimo trukmė (PGT), apibrėžiama kaip laikotarpis, kuriuo statinys bus naudojamas, jei bus vykdoma numatytoji techninė priežiūra, bet nebus atliekama esminio remonto. Pastatų ir kitų įprastų statinių, suprojektuotų naudojant Eurokodus, PGT yra 50 metų, o numatytoji monumentaliųjų pastatų ir tiltų PGT – 100 metų. Taigi 2020 m. suprojektuoti statiniai atlaikys klimato veiksnių (pvz., sniego, vėjo, temperatūrų) poveikį ir ekstremalius reiškinius, numatomus iki 2070 m., jei tai yra pastatai, arba iki 2120 m., jei tai yra tiltai ar monumentalieji pastatai.

Didžioji dalis klimato duomenų, kuriais grindžiami dabartinės kartos Eurokodai, yra 10–15 metų senumo, išskyrus kai kuriuos neseniai atnaujintus nacionalinius duomenis. Eurokodų naudojimas atskirose šalyse, vertinant pagal nacionaliniu lygmeniu nustatytų parametrų (NLNP), kurie yra svarbūs atrenkant klimato veiksnių poveikį, pasirinkimu, analizuojamas neseniai paskelbtoje JRC ataskaitoje (14) dėl darnaus Eurokodų naudojimo būklės. Eurokodus taikančioms šalims JRC taip pat pateikia gaires, kaip planuoti seisminių ir klimato veiksnių poveikį vykdant konstrukcinį projektavimą (15).

2016 m. pradėtas darbas kuriant antros kartos Eurokodus (juos numatoma sukurti iki 2023 m.). Atliekant šį darbą, turėtų būti peržiūrėtos ir atnaujintos su sniegu, vėju ir temperatūra susijusios priemonės, pertvarkyti ISO standartai, susiję su bangų ir srovių poveikiu ir atmosferiniu ledėjimu, taip pat turėtų būti parengtas dokumentas su tikimybiniu pagrindu apskaičiuoti dalinius saugos koeficientus ir apkrovos derinių koeficientus, atsižvelgiant į klimato veiksnių nepastovumą ir tarpusavio priklausomybę.

Per numatomą infrastruktūros projekto gyvavimo laikotarpį dėl klimato kaitos gali labai pasikeisti ekstremalių oro sąlygų dažnumas ir intensyvumas – į tai reikėtų atsižvelgti. Rengiant projektus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimą jūros lygio kilimą, kuris, kaip prognozuojama, ateityje tęsis net ir tuo atveju, jei visuotinis atšilimas stabilizuosis pagal Paryžiaus susitarime nustatytus su temperatūra susijusius tikslus.

Viena pradinių projekto vykdytojo ir ekspertų grupės užduočių – nuspręsti dėl klimato projekcijų duomenų rinkinio (-ių), naudotino (-ų) atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą, ir tai turėtų būti patvirtinta dokumentais.

Reikalingų duomenų rinkinių dažniausiai galima rasti atitinkamoje valstybėje narėje (16). Jei tokių nacionalinių arba regioninių duomenų rinkinių nėra, galima svarstyti galimybę kaip alternatyvų analizės pagrindą naudoti šiuos su klimato kaita susijusius informacijos šaltinius:

—	„Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (17) (angl. C3S), be kita ko, teikiančią klimato projekcijas „Copernicus“ klimato duomenų saugykloje (18) (angl. CDS);

—	kitus patikimus nacionalinius ir (arba) regioninius su klimato kaita susijusius informacijos, duomenų ir projekcijų (19) šaltinius (20), pvz., atokiausių regionų duomenis, gautus pagal atitinkamus regioninius klimato modelius (21);

—

be „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos (22), pagal programą „Copernicus“ (23) teikiama „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslauga (24), „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga (25), „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga (26), „Copernicus“ saugumo paslauga (27) ir „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga (28). Teikiant šias paslaugas, suteikiama naudingų duomenų, kuriais papildoma C3S;

—	nacionalinius rizikos vertinimus (29), kai tinkama ir kai jie yra;

—	nelaimių rizikos, su kuria gali susidurti Europos Sąjunga, apžvalgą (30);

—	Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą („Climate-ADAPT“ (31));

—	Europos Komisijos Jungtinį tyrimų centrą (32) (JRC);

—	Nelaimių rizikos valdymo žinių centrą (NRVŽC), pvz., Rizikos duomenų centrą (33), PESETA IV duomenų rinkinius (jie laikomi Rizikos duomenų centre ir juos galima iš jo atsisiųsti) su galimo poveikio projekcijomis ir metodikomis (34) ir dėl nelaimų patirtų nuostolių duomenis (35);

—	Europos aplinkos agentūrą (36) (EAA);

—	IPCC Duomenų paskirstymo centrą (DPS (37)), IPCC (38) penktąją vertinimo ataskaitą (AR5 (39)), IPCC specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C (40), IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir dirvožemio (41), rengiamą šeštąją vertinimo ataskaitą (AR6 (42));

—	Pasaulio banko Klimato kaitos žinių portalą (43).

Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio a punkte nustatytas siekis „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“.

Infrastruktūros projektas, kuris yra pritaikytas prie visuotinio atšilimo 2 °C, iš principo atitiks sutartą tikslą dėl temperatūros. Tačiau kiekviena atskira Paryžiaus susitarimo šalis (valstybė) turi apskaičiuoti, kaip jis prisidės prie pasaulinio tikslo dėl temperatūros. Esant dabartiniams įsipareigojimams, nustatytiems esamų ir pateiktų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų forma, jei tikslų mastas nepadidės, visuotinis atšilimas vis tiek gali siekti apie 3 °C (44), o tai yra „gerokai daugiau nei siekiama Paryžiaus susitarimu – kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C ir siektų 1,5 °C“. Todėl gali būti tikslinga apsvarstyti galimybę infrastruktūros projektų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis – kaip pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą – atlikti atsižvelgiant į aukštesnį visuotinio atšilimo lygį. Dabartinis nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų rinkinys peržiūrimas prieš 2021 m. lapkričio mėn. Glazge vyksiančią 26-ąją šalių konferenciją (COP 26), ir ES jau oficialiai pareiškė (45) Jungtinių Tautų Organizacijai apie didesnį savo tikslų mastą – iki 2030 m. pasiekti sumažėjimą bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

Norint nustatyti numatomą vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą, dažnai svarbu pasirinkti pasaulinius ir regioninius klimato duomenų rinkinius. Tačiau dėl konkrečios projekto įgyvendinimo vietos pažymėtina, kad vietos klimato kintamieji gali kisti kitaip nei pasaulinis vidurkis. Pavyzdžiui, temperatūra paprastai labiau kyla virš sausumos (t. y. ten, kur įgyvendinami daugelis infrastruktūros projektų) nei virš jūros. Pavyzdžiui, vidutinės temperatūros padidėjimas virš sausumos Europoje paprastai yra didesnis už vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą. Taigi turi būti parinkti tinkamiausi duomenų rinkiniai, kad ir kokie jie būtų – konkrečių regionų duomenų rinkiniai ar mažesnio masto modeliais pagrįstos projekcijos.

Naujausiuose klimato projekcijų duomenų rinkiniuose nurodomas pamatinis tipinis koncentracijų scenarijus (angl. RCP). Klimatui ir ŠESD išmetimo trajektorijoms modeliuoti pasirinkti keturi IPCC (46) penktojoje vertinimo ataskaitoje (AR5) (47) naudojami scenarijai. Beveik visos dabar turimos klimato projekcijos yra pagrįstos šiais keturiais tipiniais koncentracijų scenarijais. Buvo paskelbtas penktas tipinis koncentracijų scenarijus – RCP 1.9 (48), susijęs su IPCC specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C (SR15 (49)).

Šie scenarijai žymimi RCP 2.6, RCP 4.5, RCP 6.0 ir RCP 8.5. 3 pav. parodyta visuotinio atšilimo projekcija iki 2100 m. (palyginti su 1986–2005 m. laikotarpiu, kai vidutinis visuotinis atšilimas buvo apie 0,6 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (50)).

Didžioji dalis modeliavimo, atlikto rengiant AR5, buvo atlikta naudojant numatytas 2100 m. CO2 koncentracijas, siekiančias 421 ppm (RCP 2.6), 538 ppm (RCP 4.5), 670 ppm (RCP 6.0) ir 936 ppm (RCP 8.5).

Palyginimui galima pasakyti, kad atmosferoje esantis anglies dioksido kiekis ir toliau sparčiai didėja: 2019 m. gegužės mėn. Mauna Loa observatorijoje nustatytas vidutinis kiekis siekė net 414,7 milijoninių dalių (ppm) (51).

Praktiškai užtikrinant klimatosauginį tinkamumą, klimato projekcijoms iki maždaug 2060 m. rengti gali tikti RCP 4.5. Tačiau RCP 4.5 naudojant vėlesniems metams gali būti nepakankamai įvertinami pokyčiai, visų pirma, jei išmetamas ŠESD kiekis pasirodys esąs didesnis, nei buvo tikėtasi. Taigi dabartinėms projekcijoms iki 2100 m. gali būti tinkamiau naudoti RCP 6.0 ir RCP 8.5. Nepaisant to, atšilimas pagal RCP 8.5 plačiai laikomas didesniu nei pagal dabartinius įprastinės veiklos scenarijus (52).

3 pav.

Visuotinio klimato atšilimo prognozės iki 2100 m.

Šaltinis:

SPM.6 pav. iš: „Summary for Policymakers, Synthesis Report, IPCC 5th Assessment Report“

Atliekant pradinę tikrinamąją analizę, rekomenduojama naudoti klimato projekcijas, pagrįstas RCP 6.0 arba RCP 8.5.

Išsamiam pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimui naudojant RCP 8.5, gali nereikėti papildomai atlikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (53).

RCP 4.5 gali būti tinkamesnė tokiems projektams, kurių gyvavimo laikotarpiu prireikus realiai galima padidinti atsparumo klimato kaitai lygį. Tam paprastai reikės, kad turto savininkas reguliariai stebėtų klimato kaitą, jos poveikį ir atsparumo klimato kaitai lygį. Pavyzdžiui, gali būti įmanoma pamažu didinti kai kurių apsaugos nuo potvynių sistemų aukštį.

Už klimato projekcijų parinkimą atsako projekto vykdytojas kartu su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovu ir šios srities techniniais specialistais. Tai turėtų būti laikoma viena iš sudedamųjų projektų rizikos valdymo dalių. Taip pat turi būti vadovaujamasi nacionalinėmis gairėmis ir taisyklėmis.

Palyginti su penktąja vertinimo ataskaita (CMIP 5), IPCC šeštojoje vertinimo ataskaitoje bus naudojamos atnaujintos klimato projekcijos (CMIP 6 (54)) ir naujas RCP rinkinys. Kai bus parengtas naujausias klimato projekcijų rinkinys, jį bus svarbu integruoti į klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą. Pavyzdžiui, į CMIP6 įtrauktas naujas scenarijus (SSP3-7.0), patenkantis į patį vidurį tarp įvairių bazinių rezultatų, gautų taikant energetikos sistemų modelius, ir klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo tikslais galbūt pakeisiantis RCP 8.5.

Dėl laikotarpio pažymėtina, kad klimato projekcijos paprastai turėtų apimti pirmiau minėtą laikotarpį, t. y. numatomą projekto gyvavimo trukmę.

Trumpalaikiams projektams gali būti naudojamos dekadalinės klimato prognozės (55), t. y. prognozės, paprastai apimančios laikotarpį iki kito dešimtmečio. Dekadalinės prognozės grindžiamos dabartinėmis klimato sąlygomis (pvz., vandenynų temperatūromis) ir pastarojo meto pokyčiais, todėl jomis tuo laikotarpiu užtikrinamas pakankamas tikrumas.

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiams projektams, t. y. projektams, kurie gyvuos iki 2030 m. ir iki šio amžiaus pabaigos ar ilgiau, reikės naudoti scenarijais pagrįstas klimato projekcijas.

Viename Komisijos atliktame ir 2018 m. paskelbtame tyrime (56) buvo surašyti valstybių narių turimi ištekliai klimato kaitos poveikiui atspariai infrastruktūrai vystyti. Tame tyrime naudojami septyni kriterijai (duomenų prieinamumas, gairės, metodikos, priemonės, projektavimo standartai, sistema ir teisinis pagrindas, instituciniai gebėjimai) ir nagrinėjami transporto, plačiajuosčio ryšio, miestų plėtros, energetikos, vandens ir atliekų sektoriai.

Remiantis pirmąja patirtimi, susijusia su 2014–2020 m. laikotarpio didelės apimties projektais, kai iš pradžių su klimato kaita susiję reikalavimai buvo nauji ir valstybės narės turėjo mažai patirties, buvo padaryta akivaizdi, didelė pažanga gerinant klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo kokybę, tačiau tebėra tam tikrų problemų:

—	paramos gavėjams dažnai sunku įrodyti, kaip projektais padedama siekti ES ir nacionalinių klimato politikos uždavinių;

—	paramos gavėjų žinios apie nacionalines ir regionines strategijas ir planus dažnai yra menkos;

—

dėl transporto projektų pažymėtina, kad absoliučiajam ir santykiniam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti paprastai reikalingas pakankamai išsamus eismo modelis. Iš pradžių jis turėtų būti naudojamas su strategija ir planavimu susijusiame projekto ciklo etape, kuriame priimami pagrindiniai sprendimai, turintys įtakos išmetamam ŠESD kiekiui, o vėliau – atliekant sąnaudų ir naudos analizę. Eismo modeliai yra sukurti daugelyje šalių ir regionų arba miestų. Nesant eismo modelių, gali būti sunku atlikti analizę, pvz., galimybių, perėjimo prie kitų transporto rūšių ir santykinio išmetamo ŠESD kiekio analizę;

—	mažiausiai problemų, susijusių su ataskaitų apie klimato kaitos švelninimą teikimu, patirta įgyvendinant vandens sektoriaus projektus, o teikiant su kitais sektoriais, pvz., energetikos sektoriumi, susijusias ataskaitas, patirta daugiau išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimų integravimo į SNA sunkumų;

—	beveik visų peržiūrėtų projektų atveju klimato kaita nebuvo naudojama kaip kriterijus atliekant galimybių analizę, nes daugelis projektų, išskyrus specialius prisitaikymo prie klimato kaitos projektus, buvo grindžiami istorinių galimybių analize;

—

didesnė pažanga nustatyta šalyse, kuriose didžiausieji paramos gavėjai (pvz., transporto srities institucijos) pradėjo rinkti savo klimato kaitos duomenis ir nagrinėti scenarijus bei prisitaikymo poreikius. Kai kuriose valstybėse narėse taikoma retrospektyvi (vystymo pasiūlymais grindžiama), o ne proaktyvi (t. y. tokia, kai vystymo modeliai orientuojami į mažo anglies dioksido pėdsako ir klimato kaitai atsparias formas) planavimo sistema.

Informacijos apie Europos miestų prisitaikymą prie klimato kaitos, pvz., galima rasti EAA ataskaitoje Nr. 12/2020 (57). Toje ataskaitoje išsamiai aprašomas įvairus su klimatu susijęs poveikis Europos didmiesčiams ir miestams, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmingumas ir išlaidų efektyvumas.

Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninės gairės pateiktos Komisijos pranešime 2021/C 58/01 (58) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) (59), kuriame minimos šios 2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gairės. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Guidance to Member States – Recovery and resilience plans“ („Gairės valstybėms narėms. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai“), SWD(2021) 12 final (60), skatinama investuojant į infrastruktūrą vadovautis pagal „InvestEU“ reglamentą parengtomis klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gairėmis.

3.2. Klimato kaitos švelninimas (poveikio klimatui neutralumas)

Klimato kaitos švelninimas apima priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, efektyvų energijos vartojimą, energijos taupymą ir atsinaujinančiųjų energijos rūšių diegimą. Jis apima veiksmus, kuriais siekiama mažinti išmetamą ŠESD kiekį arba didinti ŠESD sekvestraciją, ir yra valdomas pagal ES politiką, susijusią su 2030 ir 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais.

Įgyvendinant ES politikos uždavinius, susijusius su mažinimo tikslais, svarbų vaidmenį atlieka valstybių narių institucijos; jos gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, susijusius su tų tikslų siekimu. Šiame skirsnyje pateiktomis gairėmis nedaroma poveikio valstybių narių nustatytiems reikalavimams ir jų valdžios institucijų atliekamam priežiūros vaidmeniui.

Principu (61)„ svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas “ pabrėžiamas poreikis priimant investicinius sprendimus pirmenybę teikti alternatyvioms ekonomiškai efektyvioms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, visų pirma galutinių vartotojų suvartojamo energijos kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemonėms.

Priimti investicinius sprendimus gali padėti išmetamo ŠESD kiekio nustatymas ir piniginis įvertinimas.

Be to, didelės dalies infrastruktūros projektų, kurie bus remiami 2021–2027 m. laikotarpiu, gyvavimo trukmė bus ilgesnė nei iki 2050 m. Todėl, atliekant ekspertinę analizę, reikia patikrinti, ar projektas atitinka, pvz., eksploatavimo, techninės priežiūros ir galutinio eksploatacijos nutraukimo sąlygas, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, susijusį su nuliniu grynuoju išmetamu ŠESD kiekiu ir poveikio klimatui neutralumu.

Šiose gairėse rekomenduojama, kai tinkama, taikyti EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką (išmetamam ŠESD kiekiui nustatyti) ir EIB šešėlinės anglies dioksido kainos metodą (išmetamo ŠESD kiekio piniginei vertei nustatyti).

Šiose gairėse anglies dioksido pėdsako nustatymas naudojamas ne tik su projektu susijusiam išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui įvertinti, kai tas projektas yra parengtas įgyvendinti, bet ir – dar svarbiau – padėti analizuoti ir integruoti mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus planavimo ir projektavimo etapais. Todėl labai svarbu klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą nuo pat pradžios įtraukti į projekto ciklo valdymą. Atlikus išsamų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą, galima nustatyti projekto tinkamumą finansuoti.

Tačiau šiose gairėse nenustatyta konkrečios sąnaudų ir naudos analizės metodikos, nes ji gali priklausyti nuo konkretaus fondo skolinimo reikalavimų ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, rengiant EITP energetikos projektus, pirmiausia remiamasi ENTSO-E ir ENTSO-G sąnaudų ir naudos analizės metodikomis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 (62). 2014–2020 m. laikotarpio didelės apimties projektams naudojamas Komisijos Investicinių projektų sąnaudų ir naudos analizės vadovas (63) – jis taip pat yra svarbus informacijos šaltinis (naudotinas švelninimo ir prisitaikymo tikslais).

Daugelyje valstybių narių sąnaudų ir naudos analizė taikoma ir mažesnės apimties projektams, siekiant nustatyti ir įvertinti visus projekto išorinius padarinius, visą jo poveikį ir ekonominę naudą visuomenei. 2021 m. Europos Komisija paskelbs ekonominio vertinimo vadovą su supaprastintu priemonių rinkiniu, kurį, jei norės, 2021–2027 m. laikotarpiu galės naudoti finansų įstaigos.

Ankstyvas ir nuoseklus numatomo su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertinimas, atliekamas daugeliu rengimo etapų, padės sumažinti projekto poveikį klimato kaitai. Pasirinkimo įvairovė, visų pirma – planavimo ir projektavimo etapais, gali turėti įtakos bendram su projektu susijusiam ŠESD kiekiui, kuris bus išmestas per projekto gyvavimo laikotarpį, pradedant statyba ir eksploatavimu ir baigiant eksploatacijos nutraukimu.

Tam tikruose sektoriuose, pvz., transporto, energetikos ir miestų plėtros, efektyvių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų daugiausia turi būti imamasi planuojant. Faktiškai tai yra etapas, kuriuo parenkamos nuvykti į tam tikras paskirties vietas arba tam tikruose koridoriuose naudojamo transporto rūšys (pvz., viešasis transportas ar privatūs automobiliai), o tai dažnai yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso energijos suvartojimas ir išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Svarbus vaidmuo taip pat tenka politikai ir „švelnesnėms“ priemonėms, pvz., paskatoms naudotis viešuoju transportu, dviračiais, eiti pėsčiomis.

Anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikų taikymas gali būti išplečiamas, pvz., transporto tinklo planavimui, siekiant skubiai įvertinti, kiek planu prisidedama prie numatomo teigiamo poveikio išmetamam ŠESD kiekiui. Tai galėtų būti vienas svarbiausių tokių planų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių. Skaičiavimai paprastai grindžiami eismo modeliu, kuriuo atkuriama eismo būklė tinkle (pvz., srautai, pralaidumas, spūsčių lygis).

Panašaus principo gali būti laikomasi ir miestų plėtros srityje, visų pirma atsižvelgiant į sprendimo dėl tam tikros veiklos vietos parinkimo įtaką judumui ir energijos vartojimui, pvz., miestų planavimo galimybių įtaką plėtros formai (pvz., kiek tai susiję su tankumu, vieta, mišriu žemės naudojimu, sujungiamumu ir drėgmės pralaidumu, pasiekiamumu). Remiantis įrodymais, nuo miestų formų ir būstų statybos modelių priklauso išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, energijos poreikis, išteklių išeikvojimas ir t. t.

Itin apdairiai reikėtų vertinti infrastruktūros projektus, pagal kuriuos numatoma naudoti arba tiekti iškastinį kurą, net jei pagal projektą yra numatytos efektyvaus energijos vartojimo priemonės. Bet kokiu atveju turėtų būti atliekamas konkretus vertinimas, siekiant įvertinti suderinamumą su klimato kaitos švelninimo tikslais ir išvengti reikšmingos žalos tiems tikslams.

Pavyzdžiui, miestuose pagrindiniai ŠESD šaltiniai yra transportas, energijos vartojimas pastatuose, elektros energijos tiekimas ir atliekos. Todėl šiuose sektoriuose įgyvendinamais projektais turėtų būti siekiama iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, o praktiškai tai reiškia nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį. Kitaip tariant, anglies dioksido poveikio neutralumui pasiekti būtinos anglies dioksido neišskiriančios technologijos.

Europos Sąjungoje visi statybos – renovacijos arba naujos statybos – projektai turi atitikti ES Pastatų energinio naudingumo direktyvos reikalavimus (64), valstybių narių perkeltus į nacionalinius statybos teisės aktų rinkinius. Renovacijos atveju tam būtina užtikrinti sąnaudų požiūriu optimalius rekonstravimo lygius. Naujų pastatų atveju tai reiškia, kad turi būti statomi energijos beveik nevartojantys pastatai.

4 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimą apžvalga

3.2.1. Tikrinimas – 1 etapas (švelninimas)

2 lentelėje nurodyta, kaip atlikti infrastruktūros projektų tikrinimą atsižvelgiant į susijusį išmetamą ŠESD kiekį, projektus pagal jų kategorijas suskirstant į dvi grupes.

2 lentelė

Tikrinimo sąrašas. Anglies dioksido pėdsakas. Projektų kategorijų pavyzdžiai (65)

Tikrinimas

Infrastruktūros projektų kategorijos

Paprastai, atsižvelgiant į projekto mastą, šių kategorijų projektų anglies dioksido pėdsako vertinimo atlikti NEREIKĖS.

Remiantis 7 pav. pavaizduotu su klimato kaitos švelninimu susijusiu klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesu, šis procesas baigiamas 1 etapu (tikrinimu).

—	Telekomunikacijų paslaugos

—	Geriamojo vandens tiekimo tinklai

—	Lietaus vandens ir nuotekų surinkimo tinklai

—	Mažos apimties pramoninis nuotekų valdymas ir komunalinių nuotekų valymas

—	Statybos darbai (66)

—	Mechaninių ir (arba) biologinių atliekų apdorojimo įrenginiai

—	MTP veikla

—	Vaistai ir biotechnologijos

Paprastai REIKĖS (67) atlikti šių kategorijų projektų anglies dioksido pėdsako vertinimą.

Remiantis 7 pav. pavaizduotu su klimato kaitos švelninimu susijusiu klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesu, šios kategorijos projektams taikomas procesas apims 1 etapą (tikrinimą) ir 2 etapą su išsamia analize.

—	Kietųjų komunalinių atliekų sąvartynai

—	Komunalinių atliekų deginimo įrenginiai

—	Dideli nuotekų valymo įrenginiai

—	Gamybos pramonė

—	Cheminės medžiagos ir rafinavimas

—	Kasyba ir pagrindiniai metalai

—	Celiuliozė ir popierius

—	Riedmenų, laivų ir transporto priemonių parko pirkimas

—	Kelių ir geležinkelių infrastruktūra (68), miesto transportas

—	Uostai ir logistikos platformos

—	Elektros energijos perdavimo linijos

—	Atsinaujinantieji energijos ištekliai

—	Kuro gamyba, perdirbimas, saugojimas ir gabenimas

—	Cemento ir kalkių gamyba

—	Stiklo gamyba

—	Šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiai

—	Centralizuoto šilumos tiekimo tinklai

—	Gamtinių dujų skystinimo ir pakartotinio dujinimo įrenginiai

—	Dujų perdavimo infrastruktūra

—	Visų kitų kategorijų arba kitokio masto infrastruktūros projektai, su kuriais susijęs išmetamas absoliutusis ir (arba) santykinis teršalų kiekis (teigiamas arba neigiamas) galėtų viršyti 20 000 tonų CO2e per metus (žr. 7 lent.).

3.2.2. Išsami analizė – 2 etapas (švelninimas)

Išsami analizė apima išmetamo ŠESD kiekio (ir jo sumažėjimo) nustatymą ir piniginį įvertinimą, taip pat suderinamumo su 2030 ir 2050 m. klimato politikos tikslais vertinimą.

3.2.2.1. Infrastruktūros projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodika

Šiose gairėse rekomenduojama infrastruktūros projektų anglies dioksido pėdsakams apskaičiuoti taikyti Europos investicijų banko (EIB) anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikas (69). Ši metodika apima numatytojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo principą, pvz., taikomą:

—	nuotekų ir dumblo valymui;

—	atliekų apdorojimo ir tvarkymo įrenginiams;

—	kietųjų komunalinių atliekų sąvartynams;

—	kelių transportui;

—	geležinkelių transportui;

—	miesto transportui;

—	pastatų renovavimui;

—

uostams;

—	oro uostams.

Norint nustatyti išmetamo ŠESD kiekio piniginę vertę, galima taikyti EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką, papildytą atskirais leidiniais „The Economic Appraisal of Investment Projects at the EIB“ („Ekonominis EIB investicinių projektų vertinimas“) (2013 m.) (70) ir „Shadow Cost of Carbon“ („Šešėlinė anglies dioksido kaina“) (žr. 3.2.2.4 skirsnį).

EIB metodika atitinka 2015 m. lapkričio mėn. paskelbtas bendrąsias tarptautinių finansų įstaigų nuostatas dėl darniojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos metodo.

Įgyvendinus daugelį infrastruktūros projektų, išmetamas teršalų kiekis sumažėja arba padidėja, palyginti su scenarijumi, jei projekto nebūtų įgyvendinama, t. y. su baziniu išmetamųjų teršalų kiekiu. Be to, įgyvendinant daugelį projektų, šiltnamio efektą sukeliančios dujos į atmosferą išmetamos tiesiogiai (pvz., deginant kurą arba vykstant gamybos procesams) arba netiesiogiai – perkant elektros energiją ir (arba) šilumą.

Į EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką įtrauktos septynių rūšių šiltnamio efektą sukeliančios dujos, nurodytos UNFCCC Kioto protokole (71), t. y. anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3). Nustatant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visi išmesti kiekiai taikant visuotinio atšilimo potencialus (GWP) (72) perskaičiuojami į anglies dioksido kiekį tonomis – vadinamąjį anglies dioksido ekvivalentą (CO2e).

Anglies dioksido pėdsako vertinimas turėtų būti įtraukiamas į visą projekto plėtojimo ciklą, siekiant skatinti mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus ir priemones, ir turėtų būti naudojamas galimybėms įvertinti ir pasirinkti (taip pat, kai atliekama PAV ir SPAV).

Rekomenduojama tokį pat metodą taikyti planavime etape, pvz., transporto sektoriuje, kuriame pagrindinės galimybės mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiausia yra siejamos su tinklo operacine struktūra ir transporto rūšių bei politikos pasirinkimu.

Anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikoje vartojama šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokole (73) apibrėžta srities sąvoka.

5 pav.

Anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikoje vartojama srities sąvoka (74)

Šaltinis:

leidinio „EIB Project Carbon Footprint Methodologies“ („EIB projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikos“) 1 paveikslas.

3 lentelė

Sritis	Kelių, geležinkelių ir miesto viešojo transporto infrastruktūra	Visi kiti projektai
1 sritis. Tiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, fiziškai išmetamos iš šaltinių, kurie yra naudojami vykdant projektą. Pavyzdžiui, teršalai, išmetami deginant iškastinį kurą ir vykstant pramoniniams procesams, taip pat nevaldomieji išmetamieji teršalai, pvz., nutekantys aušalai ir metanas.	Jei taikytina: kuro deginimas, procesas ir (arba) veikla, nevaldomieji išmetamieji teršalai	Taip: kuro deginimas, procesas ir (arba) veikla, nevaldomieji išmetamieji teršalai
2 sritis. Netiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su energijos (elektros energijos, šildymo, šaldymo ir garo), kuri nėra gaminama vykdant projektą, vartojimu vykdant projektą. Šie išmetamieji teršalai įtraukiami, nes vykdant projektą galima tiesiogiai kontroliuoti energijos suvartojimą, pvz., patobulinant projektą efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis arba pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių kilmės elektros energijos vartojimo.	Jei taikytina: transporto (daugiausia elektrinių geležinkelių) infrastruktūros projektai, kuriuos valdo infrastruktūros savininkas	Taip: elektros energija, šildymas, šaldymas
3 sritis. Kitos netiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių išmetimo priežastimi galima laikyti pagal projektą vykdomą veiklą (pvz., teršalai, išmetami gaminant arba išgaunant žaliavas ar pradines medžiagas, naudojant kelių transporto infrastruktūrą transporto priemonių išmetami teršalai, įskaitant teršalus, susijusius su traukinių ir elektra varomų transporto priemonių vartojama elektros energija).	Taip: transporto infrastruktūrą naudojančių transporto priemonių netiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, įskaitant poveikį, susijusį su perėjimu prie kitų transporto rūšių	Jei taikytina: tiesioginis ir išimtinis teršalų išmetimas pirminėje arba galutinėje grandyje, 1 ir 2 srityse

Anglies dioksido pėdsako nustatymo metodika apima šiuos pagrindinius etapus:

1)	projekto ribos nustatymą;

2)	vertinimo laikotarpio nustatymą;

3)	teršalų išmetimo sričių, kurios turi būti įtrauktos, nustatymą;

4)	absoliučiojo su projektu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio nustatymą (Ab);

5)	bazinio išmetamųjų teršalų kiekio nustatymą (Be);

6)	santykinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimą (Re = Ab – Be).

Projekto riba apibūdinama, kas turi būti įtraukta skaičiuojant absoliutųjį ir santykinį išmetamųjų teršalų kiekius:

—

absoliutusis išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas remiantis tam tikra projekto riba, apimančia visus reikšmingus vykdant projektą 1, 2 ir 3 srityse (jei taikytina) išmetamus teršalų kiekius. Pavyzdžiui, tam tikros greitkelio atkarpos projekto riba būtų finansavimo sutartyje nustatytas greitkelio ilgis, o absoliučiojo išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimai apimtų transporto priemonių, kurios tipiniais metais naudojasi ta konkrečia greitkelio atkarpa, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

—

santykinis išmetamųjų teršalų kiekis nustatomas remiantis tam tikra projekto riba, tinkamai apimančia scenarijus „įgyvendinant projektą“ ir „neįgyvendinant projekto“. Jis apima visus reikšmingus 1, 2 ir 3 srityse (jei taikytina) išmetamus teršalų kiekius, tačiau jam nustatyti taip pat gali reikėti taikyti tam tikrą ribą, kuri būtų už fizinių projekto įgyvendinimo ribų ir būtų naudojama kaip bazinis lygis. Pavyzdžiui, nesant greitkelio, padidėtų eismas antrinės svarbos keliuose, esančiuose už fizinių projekto įgyvendinimo ribų. Skaičiuojant santykinį išmetamųjų teršalų kiekį, bus naudojama riba, apimanti visą regioną, kuriam projektas daro poveikį.

Absoliutusis (Ab) išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra metinio teršalų kiekio, išmetamo per vidutinius projekto veikimo metus, įvertis.

Bazinis (Be) išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra teršalų kiekis, kuris būtų išmestas pagal numatomą alternatyvų scenarijų, pagrįstai atitinkantį išmetamųjų teršalų kiekį, kuris būtų išmestas, jei nebūtų vykdoma projekto.

Santykiniu (Re) išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu apibūdinamas absoliučiojo ir bazinio išmetamųjų teršalų kiekių skirtumas.

Absoliutusis ir santykinis išmetamųjų teršalų kiekiai turėtų būti nustatomi tipiniams eksploatavimo metams.

Anglies dioksido pėdsako vertinimas turėtų būti įtraukiamas į visą projekto plėtojimo ciklą ir naudojamas kaip priemonė galimybėms įvertinti ir pasirinkti, siekiant skatinti mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus ir priemones, taip pat principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą.

Taigi šiose gairėse pateiktas anglies dioksido pėdsako vertinimas yra tam tikra labiau ištobulinta priemonė, padedanti pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako technologijų; toks vertinimas yra gerokai daugiau nei vienkartinis įvertinimas, paprastai pridedamas prie finansų įstaigoms teikiamų paraiškų dėl finansavimo.

Projekto riba apibūdinama, kas įtrauktina skaičiuojant absoliutųjį, bazinį ir santykinį išmetamųjų teršalų kiekius.

Skaičiuojant su projektu susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, turėtų būti panaudota visa svarbi informacija.

Anglies dioksido pėdsako nustatymui būdingas įvairių formų neapibrėžtumas, įskaitant neapibrėžtumą, susijusį su antrinio poveikio nustatymu, atskaitos scenarijais ir bazinio išmetamųjų teršalų kiekio įverčiais. Todėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įverčiai iš esmės yra apytiksliai.

Su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įverčiais arba skaičiavimais susijęs neapibrėžtumas, turėtų būti sumažinamas, kiek praktiškai įmanoma, taip pat turėtų būti vengiama vertinimo metodų paklaidų. Jeigu tikslumas yra mažas, išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nustatyti naudojami duomenys ir prielaidos turėtų būti konservatyvūs.

Taigi anglies dioksido pėdsako nustatymo metodika turėtų būti grindžiama konservatyviomis prielaidomis, vertėmis ir procedūromis. Konservatyvios vertės ir prielaidos yra tokios, kurias taikant yra didesnė tikimybė apskaičiuoti per didelį absoliutųjį išmetamųjų teršalų kiekį, „teigiamą“ santykinį išmetamųjų teršalų kiekį (grynąjį padidėjimą) ir per mažą „neigiamą“ santykinį išmetamųjų teršalų kiekį (grynąjį sumažėjimą). Jei pagal scenarijus „vykdant projektą“ ir „nevykdant projekto“ neapibrėžtumo arba paklaidų lygiai skiriasi, gali reikėti būti itin atsargiems.

3.2.2.2. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio vertinimas

Pagal šias gaires turėtų būti įvertinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su investiciniais projektais, kuriems būdingas reikšmingas išmetamųjų teršalų kiekis (75). Be to, naudotojus raginame išsiaiškinti, kokie teisės aktai taikomi jų investicijai.

Toliau pateiktose lentelėse nurodytos ribinės vertės, nustatytos kaip taikytinos pagal EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką.

4 lentelė

Pagal EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką taikytinos ribinės vertės (76)

—	Absoliutusis išmetamųjų teršalų kiekis (teigiamas arba neigiamas) didesnis nei 20 000 tonų CO2e per metus

—	Santykinis išmetamųjų teršalų kiekis (teigiamas arba neigiamas) didesnis nei 20 000 tonų CO2e per metus

Infrastruktūros projektams (77), su kuriais susijęs absoliutusis ir (arba) santykinis išmetamųjų teršalų kiekis (teigiamas arba neigiamas) yra didesnis nei 20 000 tonų CO2e per metus, turi būti taikomas klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo, susijusio su klimato kaitos švelninimu, 1 etapas (tikrinimas) ir 2 etapas (išsami analizė), kaip parodyta 7 pav.

Iš (EIB projektų portfelio) tyrimų (78) matyti, kad 4 lentelėje pateiktos ribinės vertės apima apie 95 % absoliučiojo ir santykinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su projektais.

3.2.2.3. Atskaitos scenarijai (anglies dioksido pėdsako nustatymas, sąnaudų ir naudos analizė)

Pagal anglies dioksido pėdsako nustatymo metodiką taikomas atskaitos scenarijus dažnai vadinamas „tikėtina alternatyva“ planui ir (arba) projektui, o atliekant sąnaudų ir naudos analizę – priešingos padėties atskaitos scenarijumi. Tam tikrų projektų atveju šie atskaitos scenarijai gali skirtis. Tokiais atvejais svarbu užtikrinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo ir sąnaudų ir naudos analizės nuoseklumą. Tai turėtų būti tinkamai aprašyta sąnaudų ir naudos analizėje (jei taikytina) ir apibendrinta klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo dokumentuose.

SNA paprastai atliekama kaip scenarijų „vykdant projektą“ ir „nevykdant projekto“ palyginimas. Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo (kiek tai susiję su klimato kaitos švelninimu) požiūriu, svarbu tai, kad atskaitos scenarijus gerai atitiktų ES klimato politiką. Tokiu scenarijumi, pvz., nebūtų laikomas atskaitos scenarijus, pagal kurį 2050 m. vis dar naudojamas labai daug anglies dioksido išskiriantis kuras. Priešingai, jis turėtų derėti su patikima išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo trajektorija pagal ES naujus 2030 m. klimato politikos tikslus ir tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

3.2.2.4. Šešėlinė anglies dioksido kaina

Šiose gairėse kaip geriausi turimi duomenys (79) apie Paryžiaus susitarime nustatyto su temperatūra susijusio tikslo (t. y. 1,5 °C) siekimo išlaidas naudojama EIB skelbiama šešėlinė anglies dioksido kaina. Šešėlinė anglies dioksido kaina skaičiuojama realiąja verte ir nurodoma 2016 m. kainomis.

Šešėlinė anglies dioksido kaina, 2021–2027 m. laikotarpiu taikytina infrastruktūros projektams, nurodyta toliau pateiktoje lentelėje (taip pat žr. 6 lentelę, kurioje pateiktos metinės šešėlinės anglies dioksido kainos vertės).

5 lentelė

Šešėlinė anglies dioksido kaina, taikoma išmetamam ŠESD kiekiui ir jo mažinimui, EUR/t CO2e, 2016 m. kainomis

Metai	2020 m.	2025 m.	2030 m.	2035 m.	2040 m.	2045 m.	2050 m.
EUR/t CO2e	80	165	250	390	525	660	800

Šaltinis:

2021–2025 m. EIB grupės Klimato banko veiksmų planas.

Pavyzdžiui, vertinamos galimybės šiandien finansuoti tam tikrą projektą. Pagal projektą numatyti statybos darbai truks ketverius metus, o eksploatacija bus pradėta 2025 m. ir truks 20 metų, t. y. iki 2045 m. Projekto plane prognozuojamas kiekvienais eksploatavimo metais išmetamas teršalų kiekis. Išmetamųjų teršalų kaina pirmaisiais eksploatavimo metais – 165 EUR/t. Teršalų, kuriuos numatoma išmesti 2030 m., kaina – 250 EUR/t. Jei pagal projektą numatoma, kad teršalai bus išmetami 2045 m., jų kaina bus 660 EUR/t.

Siekiant išvengti abejonių, šie skaičiai naudojami tik grynajai išmetamo anglies dioksido kiekio arba jo sumažėjimo vertei apskaičiuoti atliekant sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiant į visuomenės požiūrį. Paklausos prognozės atliekamos ir kiti susiję projektų ekonominės analizės arba ekonominio gyvybingumo aspektai nagrinėjami atsižvelgiant į dabartinius rinkos kainų signalus, o jiems poveikį daro visa paramos politika.

Toliau pateiktame paveiksle parodyta 2020–2050 m. taikytina šešėlinė anglies dioksido kaina.

6 pav.

Šešėlinė anglies dioksido kaina, taikoma išmetamam ŠESD kiekiui ir jo mažinimui, EUR/t CO2e, 2016 m. kainomis

Šaltinis:

2021–2025 m. EIB grupės Klimato banko veiksmų planas.

Toliau pateiktoje 6 lentelėje nurodyta kiekvienais 2020–2050 m. laikotarpio metais taikytina šešėlinė anglies dioksido kaina. 6 lentelėje nurodytos vertės apskaičiuotos remiantis 5 lentelėje pateiktomis vertėmis.

6 lentelė

Metinė šešėlinė anglies dioksido kaina, EUR/t CO2e, 2016 m. kainomis

Metai	EUR/t CO2e	Metai	EUR/t CO2e	Metai	EUR/t CO2e	Metai	EUR/t CO2e
2020 m.	80	2030 m.	250	2040 m.	525	2050 m.	800
2021 m.	97	2031 m.	278	2041 m.	552
2022 m.	114	2032 m.	306	2042 m.	579
2023 m.	131	2033 m.	334	2043 m.	606
2024 m.	148	2034 m.	362	2044 m.	633
2025 m.	165	2035 m.	390	2045 m.	660
2026 m.	182	2036 m.	417	2046 m.	688
2027 m.	199	2037 m.	444	2047 m.	716
2028 m.	216	2038 m.	471	2048 m.	744
2029 m.	233	2039 m.	498	2049 m.	772

Šešėlinė anglies dioksido kaina yra mažiausia vertė, naudotina išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir jo sumažėjimo piniginei vertei nustatyti. Didesnės šešėlinės anglies dioksido kainos vertės klimatosauginiam tinkamumui užtikrinti ir sąnaudų ir naudos analizei atlikti gali būti naudojamos, pvz., kai didesnes vertes naudoja valstybė narė ar atitinkama skolinimo įstaiga arba kai yra kitų reikalavimų. Šešėlinė anglies dioksido kaina taip pat gali būti pakoreguojama atsiradus daugiau informacijos.

Atliekant SNA, išmetamo ŠESD kiekio piniginė vertė paprastai bus diskontuojama. Siūlome susipažinti su Komisijos vadovu (80), kuriame paaiškinama socialinė diskonto norma. Tame vadove rekomenduojama Sanglaudos šalyse įgyvendinamiems didelės apimties projektams taikyti 5 % socialinę diskonto normą, o kitoms valstybėms narėms – 3 % diskonto normą (81). Nors tame vadove kalbama apie 2014–2020 m. laikotarpį, jis yra naudingas informacijos šaltinis ir 2021–2027 m. laikotarpiu. Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo dokumentuose turėtų būti apibūdinta taikoma socialinė diskonto norma.

3.2.2.5. Suderinamumo su patikima ŠESD trajektorija siekiant 2030 ir 2050 m. tikslų patikrinimas

Projekto vykdytojas turėtų patikrinti, ar projektas dera su patikima trajektorija, nustatyta atsižvelgiant į (82) ES 2030 ir 2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus, ir su Paryžiaus susitarimo tikslais bei Europos klimato teisės aktu (žr. 3.1 skirsnį). Šio proceso metu projekto vykdytojas taip pat turėtų patikrinti infrastruktūros, kurios gyvavimo trukmė ilgesnė nei iki 2050 m., projekto suderinamumą su, pvz., eksploatavimu, technine priežiūra ir galutiniu eksploatacijos nutraukimu pagal poveikio klimatui neutralumo sąlygas. Tam projekto plėtojimo ciklo pradžioje gali reikėti atsižvelgti į žiedinės ekonomikos aspektus ir perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Be to, Reglamente (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (Valdymo reglamentas) nustatytas valdymo mechanizmas, grindžiamas ilgalaikėmis strategijomis, integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP), apimančiais dešimties metų laikotarpius nuo 2021 iki 2030 m., atitinkamomis valstybių narių integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Komisijos vykdoma integruota stebėsena.

Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatomi nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir įnašai, susiję su penkiais energetikos sąjungos aspektais, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsižvelgiant į „ilgalaikius Sąjungos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kitus uždavinius ir tikslus“.

NEKSVP yra svarbus papildomas informacijos šaltinis siekiant patikrinti suderinamumą su patikima ŠESD trajektorija (kai 2023 m. NEKSVP bus iš dalies pakeisti ir įvertinti siekiant įtraukti ES naujus 2030 m. tikslus ir Europos klimato teisės akte nustatytą siekį iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą).

Projekto vykdytojas turėtų įrodyti, kad su projektu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus apribotas tiek, kad atitiktų ES bendruosius 2030 ir 2050 m. tikslus bei platesnio užmojo tikslus, keliamus sektoriui, kuriame vykdomas projektas.

3.3. Prisitaikymas prie klimato kaitos (atsparumas klimato kaitai)

Infrastruktūra (83) paprastai naudojama ilgai ir daug metų gali būti veikiama kintančio klimato, pasižyminčio vis stipresniu ir dažnesniu ekstremalių klimato ir oro sąlygų poveikiu.

Atitinkamų valdžios institucijų prižiūrimas ir kontroliuojamas pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimas padeda nustatyti reikšmingą su klimatu susijusią riziką. Jis yra tikslinių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių nustatymo, vertinimo ir įgyvendinimo pagrindas. Jis padės iki priimtino lygio sumažinti likutinę riziką.

Projekto vykdytojas turėtų pateikti valdžios institucijoms visą reikiamą informaciją, kuria remiantis būtų galima patikrinti, ar, deramai atsižvelgiant į visus teisės, techninius ir kitus reikalavimus, užtikrintas priimtinas su klimatu susijusios likutinės rizikos lygis.

Kaip paaiškinta 4 skyriuje ir C priede, pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą rekomenduojama integruoti nuo pat projekto plėtojimo proceso pradžios (84), įskaitant integravimą į PAV, nes taip paprastai užtikrinama daugiausia galimybių parinkti optimalias prisitaikymo priemones.

Pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo vieta, t. y. dalykas, dėl kurio sprendimas dažnai priimamas viename iš pradinių etapų, gali būti lemiamas pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimo veiksnys. Apribojimų paprastai būna daugiau, kai pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimas pradedamas vėlesniame projekto plėtojimo proceso etape – dėl to gali būti pasirinkti neoptimalūs sprendimai.

7 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos apžvalga

Infrastruktūros projektų pritaikymo prie klimato kaitos priemonėmis daugiausia siekiama užtikrinti tinkamą atsparumo įvairiam klimato kaitos poveikiui lygį, atsižvelgiant į staigius įvykius, pvz., didesnius potvynius, staigias liūtis, sausras, karščio bangas, gamtos gaisrus, audras, nuošliaužas ir uraganus, ir į lėtinus reiškinius, pvz., prognozuojamą jūros lygio kilimą, vidutinio kritulių kiekio, dirvožemio ir oro drėgnumo pokyčius.

Be to, kad rengiant projektą, būtina užtikrinti atsparumą klimato kaitai, taip pat turi būti taikomos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad dėl projekto nepadidėtų gretimų ekonominių ir socialinių struktūrų pažeidžiamumas. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti, jei pagal projektą numatoma statyti pylimą, dėl kurio gretimose vietovėse gali padidėti potvynio rizika.

8 pav.

Orientacinė pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimo apžvalga ir atitinkamų prisitaikymo priemonių nustatymas, įvertinimas ir planavimas ir (arba) integravimas

Pagal šias gaires leidžiama taikyti alternatyvius aprašytojo pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimo metodus – neseniai sukurtus ir tarptautiniu mastu pripažintus metodus ir metodines sistemas, pvz., metodą, kurį IPCC taiko rengdama šeštąją vertinimo ataskaitą (AR6) (85). Taip siekiama nustatyti įvairią reikšmingą su klimatu susijusią riziką, kuria remiantis bus nustatomos, vertinamos ir įgyvendinamos tikslinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės.

3.3.1. Tikrinimas – 1 etapas (prisitaikymas)

Projekto pažeidžiamumo dėl klimato kaitos analizė yra svarbus žingsnis siekiant nustatyti tinkamas taikytinas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Analizė padalijama į tris etapus – jautrumo analizę, dabartinio ir būsimo poveikio rizikos analizę ir šių dviejų rūšių analizės derinimą siekiant įvertinti pažeidžiamumą.

Techniniai specialistai paprastai aiškiai nustato duomenų, reikalingų šiems aspektams tinkamai išanalizuoti, lygį ir detalumą.

Pažeidžiamumo analizės (86) tikslas – nustatyti svarbias klimato kaitos keliamas grėsmes (87) atitinkamos rūšies projektui numatytoje vietoje. Projekto pažeidžiamumą lemia dviejų aspektų derinys – bendras projekto sudedamųjų dalių jautrumas klimato kaitos keliamoms grėsmėms (jautrumas) ir šių grėsmių pasireiškimo projekto įgyvendinimo vietoje dabar ir ateityje tikimybė (poveikio rizika). Šie du aspektai gali būti vertinami atskirai (kaip aprašyta toliau) arba kartu.

9 pav.

Tikrinimo etapo ir pažeidžiamumo analizės apžvalga

9 pav. pateikta jautrumo, poveikio rizikos ir pažeidžiamumo analizės, kuri sudaro visą 8 pav. pavaizduoto proceso 1 etapą (tikrinimas), apžvalga.

Atliekant pradinį tikrinimą, daugiausia dėmesio galima skirti klimato kaitos keliamoms grėsmėms, kurios, atliekant jautrumo ir (arba) poveikio rizikos analizę, įvertinamos kaip „didelės“, ir būtent jomis turi būti remiamasi atliekant pažeidžiamumo analizę.

3.3.1.1. Jautrumas

Jautrumo analizės tikslas – nustatyti atitinkamos rūšies projektui aktualias klimato kaitos keliamas grėsmes nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo vietos. Pavyzdžiui, jūros lygio kilimas veikiausiai bus reikšminga grėsmė daugeliui su jūrų uostais susijusių projektų, kad ir kur jie būtų įgyvendinami.

Atliekant jautrumo analizę, projektas turėtų būti išsamiai išnagrinėtas įvertinant įvairias projekto sudedamąsias dalis ir jo veikimą platesniame tinkle arba sistemoje, pvz., išskiriant keturias sritis:

—	vietoje esantį turtą ir vietoje vykdomus procesus;

—	išteklius, pvz., vandenį ir energiją;

—	produkciją, pvz., produktus ir paslaugas;

—	prieigos ir transporto jungtis, įskaitant ir esančias už projekto tiesioginio valdymo ribų.

Jautrumo įverčius projektų rūšims geriausiai suteikia techniniai ekspertai, t. y. inžinieriai ir kiti specialistai, kurie gerai išmano projektą.

Be to, projekto planas gali labai priklausyti nuo konkrečių (inžinerinių ar kitų) parametrų. Pavyzdžiui, tilto projektas gali labai priklausyti nuo upės, per kurią tiesiamas tiltas, vandens lygio; nepertraukiamo veikimo šiluminė elektrinė gali būti labai priklausoma nuo to, ar pakankamai yra aušinamojo vandens, taip pat nuo žemiausio vandens lygio ir aukščiausios vandens temperatūros gretimoje upėje. Šiuos svarbius projektavimo parametrus gali būti svarbu įtraukti į jautrumo klimatui analizę.

10 pav. pateikta jautrumo analizės 7 pav. pavaizduotos 1 etapo (tikrinimo) sudedamosios dalies apžvalga.

10 pav.

Jautrumo analizės apžvalga

Kiekviena sritis ir kiekviena klimato kaitos keliama grėsmė turėtų būti vertinama kaip didelė, vidutinė arba maža:

—	didelis jautrumas: klimato kaitos keliama grėsmė gali turėti reikšmingą poveikį infrastruktūrai ir procesams, ištekliams, rezultatams ir transporto jungtims;

—	vidutinis jautrumas: klimato kaitos keliama grėsmė gali turėti nedidelį poveikį turtui ir procesams, ištekliams, rezultatams ir transporto jungtims;

—	mažas jautrumas: klimato kaitos keliama grėsmė nedaro poveikio (arba jis yra nereikšmingas).

3.3.1.2. Poveikio rizika

Poveikio rizikos analizės tikslas – nustatyti numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje aktualias grėsmes nepriklausomai nuo projekto rūšies. Pavyzdžiui, potvynis gali būti laikomas reikšminga klimato kaitos keliama grėsme vietoje, kuri yra salpoje, greta upės.

Taigi atliekant poveikio rizikos analizę daugiausia dėmesio skiriama vietai, o atliekant jautrumo analizę – projekto rūšiai.

Poveikio rizikos analizę galima padalyti į dvi dalis – dabartinio klimato poveikio rizikos analizę ir būsimo klimato poveikio rizikos analizę. Vertinant dabartinio ir buvusio klimato poveikio riziką, turėtų būti naudojami turimi istoriniai ir dabartiniai su projekto įgyvendinimo vieta (arba alternatyviomis projekto įgyvendinimo vietomis) susiję duomenys. Norint suprasti, kaip ateityje gali pasikeisti poveikio rizikos lygis, gali būti naudojamos modeliavimu grindžiamos projekcijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekstremalių oro sąlygų dažnumo ir intensyvumo pokyčiams.

11 pav. pateikta poveikio rizikos analizės 7 pav. pavaizduotos 1 etapo (tikrinimo) dalies apžvalga.

11 pav.

Poveikio rizikos analizės apžvalga

Skirtingoms geografinėms vietovėms gali būti būdingos skirtingos klimato kaitos keliamos grėsmės. Pravartu suprasti, kaip poveikio įvairioms Europos geografinėms vietovėms rizika pasikeis pasikeitus klimato kaitos keliamoms grėsmėms, kaip nurodyta toliau pateiktame sąraše.

Pavyzdžiui:

—	vietovės, kuriose žmonių pajamos ir (arba) pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo gamtos išteklių;

—	pakrantės rajonams, saloms ir jūrinėms vietovėms visų pirma gresia didėjančio štorminių potvynių lygio, bangų aukščio, pakrančių potvynių ir erozijos rizika;

—	vietovėms, kurioms būdingas mažas ir mažėjantis sezoninių kritulių kiekis, dažniau gresia didėjanti sausros, dirvožemio nusėdimo ir gamtos gaisrų rizika;

—	vietovėse, kurioms būdinga aukšta ir kylanti temperatūra, dažniau kyla karščio bangų rizika;

—	vietovėms, kurioms būdingas didesnis sezoninių kritulių kiekis (ir kartu galbūt greitesnis sniego tirpimas bei staigios liūtys), dažniau gresia didesnė staigių potvynių ir erozijos rizika;

—	vietovės, kuriose esama materialiojo ir nematerialiojo kultūrinio paveldo.

Svarbu suprasti, kokioms vietovėms gresia rizika ir koks poveikis bus padarytas toms vietovėms ir jose gyvenantiems žmonėms, nes dažniausiai šioms vietovėms naudingiausias bus proaktyvus prisitaikymas prie klimato kaitos.

Kuo duomenys labiau susiję su tam tikra vieta ir kuo jie konkretesni, tuo tikslesnis ir tinkamesnis bus vertinimas (pvz., žr. 3.1 skirsnyje pateiktą su būsimu klimatu susijusių duomenų šaltinių sąrašą).

Kai kurių grėsmių, pvz., staigių potvynių, atveju gali būti reikalingi su konkrečia vieta susiję duomenys ir tyrimai.

3.3.1.3. Pažeidžiamumas

Atliekant pažeidžiamumo analizę, tarpusavyje derinami jautrumo analizės ir poveikio rizikos analizės rezultatai (jei šie du aspektai buvo įvertinti atskirai).

12 pav. pateikta pažeidžiamumo analizės, jungiančios jautrumo ir poveikio rizikos analizės išvadas, apžvalga (žr. 7 pav.).

12 pav.

Pažeidžiamumo analizės apžvalga

Pažeidžiamumo vertinimo tikslas – nustatyti galimas reikšmingas grėsmes ir susijusią riziką; remiantis šiuo vertinimu, sprendžiama, ar reikalingas kitas – rizikos vertinimo – etapas. Paprastai šiuo vertinimu išsiaiškinamos svarbiausios grėsmės, nagrinėtinos atliekant rizikos vertinimą (tokiomis grėsmėmis galima laikyti pažeidžiamumą, kuriam suteikiamas įvertis „didelis“ ir, atsižvelgiant į skalę, galbūt „vidutinis“). Jei atliekant pažeidžiamumo vertinimą visiems pažeidžiamumo aspektams pagrįstai suteikiamas įvertis „mažas“ arba „nereikšmingas“, tolesnio (rizikos) vertinimo gali nebereikėti (taigi tikrinimas ir 1 etapas baigiami). Nepaisant to, sprendimas, ar, nagrinėjant pažeidžiamumą, dar reikėtų išsamią rizikos analizę, priklausys nuo projekto vykdytojo ir klimato vertinimo grupės pagrįsto vertinimo.

Turto jautrumui klimato kaitai ir pažeidžiamumui dėl klimato kaitos įtakos gali turėti infrastruktūros vieta, taip pat vietos įmonių, valdžios ir bendruomenių gebėjimas prisitaikyti. Pažeidžiamumas dėl kelių klimato kaitos keliamų grėsmių taip pat gali labai priklausyti nuo konkretaus sektoriaus ir būti glaudžiai susijęs su taikoma statybos ir eksploatavimo technologija.

3.3.2. Išsami analizė – 2 etapas (prisitaikymas)

3.3.2.1. Poveikis, tikimybė, su klimatu susijusi rizika

Rizikos vertinimas – tai struktūrinis klimato kaitos keliamų grėsmių ir jų poveikio analizavimo metodas, taikomas siekiant suteikti sprendimams priimti reikalingos informacijos.

Šio proceso metu įvertinama įvairaus poveikio, susijusio su grėsmėmis, kurios buvo nustatytos atliekant pažeidžiamumo vertinimą (arba pradinį svarbių grėsmių tikrinimą), tikimybė ir dydis bei sėkmingam projekto įgyvendinimui gresiančios rizikos reikšmingumas.

Tai turėtų būti viena iš projekto bendrojo rizikos vertinimo loginės schemos sudedamųjų dalių, į kurią turėtų būti atsižvelgiama visą projekto plėtojimo procesą, taip užtikrinant, kad rizika būtų nagrinėjama kartu su kitais aspektais, o ne atskirai.

Rizikos vertinimo procesą rekomenduojama pradėti kuo ankstesniame projekto planavimo etape, nes, anksti nustačius riziką, ją valdyti ir (arba) jos išvengti paprastai yra lengviau ir tai galima padaryti ekonomiškai efektyviau.

Šio vertinimo tikslas – kiekybiškai įvertinti projektui gresiančios rizikos reikšmingumą dabartinėmis ir būsimomis klimato sąlygomis.

13 pav. pateikta tikimybių analizės, poveikio analizės ir rizikos vertinimo – prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių nustatymo, vertinimo, parinkimo ir įgyvendinimo pagrindo – apžvalga. Visas procesas pavaizduotas 8 pav.

13 pav.

Su klimatu susijusios rizikos vertinimo 2 etapo apžvalga

Palyginti su pažeidžiamumo analize, atliekant rizikos vertinimą lengviau nustatomos ilgesnės priežastinių ryšių grandinės, kuriomis klimato kaitos keliamos grėsmės susiejamos su projekto veiksmingumu pagal kelis aspektus (techninius; aplinkos; socialinius, įtraukties ir prieinamumo; finansinius ir t. t.), ir nagrinėjama veiksnių tarpusavio sąveika. Taigi atliekant rizikos vertinimą galima nustatyti problemas, kurių nenustatoma atliekant pažeidžiamumo vertinimą.

Standarte ISO 14091 (88) vartojama sąvoka „poveikio grandinės“, veiksmingai padedanti geriau suprasti, pavaizduoti ir susisteminti veiksnius, dėl kurių sistemai gali grėsti rizika, bei suteikti jiems prioritetus. Poveikio grandinės naudojamos kaip pradinis bendrojo rizikos vertinimo analitinis elementas. Jomis apibūdinama, kokios grėsmės gali būti tiesioginio arba netiesioginio klimato kaitos poveikio priežastys, todėl jos sudaro bazinę rizikos vertinimo struktūrą. Jos naudojamos kaip svarbios komunikacinės priemonės siekiant aptarti, kas turi būti analizuojama ir į kokius socioekonominius, biofizinius ar kitus parametrus turėtų būti atsižvelgiama Taigi jos yra naudingos siekiant nustatyti taikytinas tikslines prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Rizikos vertinimas gali apimti vertinimo grupės ekspertinį vertinimą ir literatūros ar istorinių duomenų peržiūrą. Atliekant rizikos vertinimą, dažnai surengiamas rizikos vertinimo seminaras (89) grėsmėms, padariniams ir pagrindinei su klimatu susijusiai rizikai nustatyti, taip pat susitarti dėl papildomos analizės, reikalingos įvairios rizikos reikšmingumui įvertinti.

Išsamus rizikos vertinimas paprastai atliekamas kaip kiekybiniai arba pusiau kiekybiniai vertinimai, dažnai apimantys skaitmeninį modeliavimą. Juos geriausia atlikti per mažesnius posėdžius arba kaip mažesnės apimties ekspertinę analizę.

3.3.2.2. Tikimybė

Šiame rizikos vertinimo etape nagrinėjama, kiek tikėtina, kad per nustatytą laikotarpį, pvz., per projekto gyvavimo laiką, pasireikš nustatytosios klimato kaitos keliamos grėsmės.

14 pav. pateikta iliustruojanti tikimybių analizės – 13 pav. pavaizduotos 2 etapo sudedamosios dalies – apžvalga. Tikimybei įvertinti gali būti naudojamos ir alternatyvios skalės, pvz., IPCC naudojama skalė (90).

14 pav.

Tikimybių analizės apžvalga

Tam tikros su klimatu susijusios rizikos pasireiškimo tikimybė gali būti labai neapibrėžta. Dėl to gali reikėti atlikti ekspertinį vertinimą remiantis geriausia tuo metu prieinama informacija ir duomenimis, kurią galima gauti pasinaudojant registrais, statistika, modeliavimu ir dabartinėmis ar istorinėmis žiniomis, gautomis per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Šiuo tikslu taip pat turėtų būti remiamasi nacionaliniais, regioniniais ir (arba) vietos klimato duomenimis ir projekcijomis. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip su klimatu susijusios rizikos tikimybė gali pasikeisti per tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos padidėjus vidutinei temperatūrai, per projekto gyvavimo laikotarpį gali labai padidėti tam tikros su klimatu susijusios rizikos tikimybė.

3.3.2.3. Poveikis

Šiame rizikos vertinimo etape nagrinėjama, kokie būtų padariniai, jeigu pasireikštų klimato kaitos keliamos grėsmės. Turėtų būti įvertintas kiekvienos grėsmės poveikio mastas. Tas mastas dar vadinamas sunkumu arba dydžiu.

Padariniai paprastai būna susiję su materialiuoju turtu ir jo eksploatacija, sveikata ir sauga, poveikiu aplinkai, socialiniu poveikiu, poveikiu prieinamumui neįgaliesiems, finansiniais aspektais, rizika reputacijai. Vertinant gali reikėti išnagrinėti sistemos, kurioje eksploatuojamas projektas, galimybes prisitaikyti. Taip pat gali būti svarbu įvertinti, kiek ši infrastruktūra yra svarbi platesniam tinkui arba sistemai (t. y. kritinė svarba) ir ar infrastruktūra gali padaryti papildomą platesnio masto poveikį arba grandininį poveikį.

15 pav. pateikta poveikio analizės 13 pav. pavaizduotos 2 etapo sudedamosios dalies apžvalga.

15 pav.

Poveikio analizės apžvalga

Infrastruktūros projektų gyvavimo trukmė paprastai yra ilga, dažnai nuo 30 iki 80 metų. Tačiau, pvz., laikinų ir skubių darbų gyvavimo trukmė gali būti trumpesnė. Nebūtinai visos infrastruktūros projekto sudedamosios dalys turi būti vertinamos taikant tokią pat (ilgą) gyvavimo trukmę. Pavyzdžiui, bėgių keliai bus keičiami (vykdant įprastinę techninę priežiūrą) dažniau nei geležinkelio pylimas. Rengiant infrastruktūros projektus, kurių gyvavimo trukmė trumpesnė nei penkeri metai, dažnai nereikės atsižvelgti į klimato projekcijas, tačiau jie vis vien turi būti atsparūs dabartiniam klimatui.

Tikėtina, kad toliau vykstant visuotiniam atšilimui ir kintant klimatui, projekto gyvavimo laikotarpiu kai kurių klimato kaitos keliamų grėsmių (91) tikimybė ir poveikis pasikeis. Į prognozuojamus tikimybės ir poveikio pokyčius turėtų būti atsižvelgiama atliekant rizikos vertinimą. Šiuo tikslu gali būti naudinga gyvavimo trukmę padalyti į trumpesnių (pvz., 10–20 metų) laikotarpių seką. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ekstremalioms oro sąlygoms ir grandininiam poveikiui.

Kaip parodyta pirmiau, rizikos vertinimas turėtų apimti kiekvienam klimato kaitos scenarijui aktualias rizikos zonas ir kelis padarinių lygius:

7 lentelė

Padarinių dydis įvairiose rizikos zonose (*1) (92)

Rizikos zonos

Padarinio dydis

1	Nereikšmingas

Mažas

Vidutinis

Didelis

5	Katastrofiškas

Žala turtui / inžinerija / eksploatavimas

Poveikį galima sušvelninti įprasta veikla

Nepageidaujamas reiškinys, kurį galima sušvelninti veiklos tęstinumo priemonėmis

Sunkus reiškinys, dėl kurio būtina imtis papildomų skubių veiklos tęstinumo priemonių

Pavojingas reiškinys, dėl kurio būtina imtis neeilinių ir (arba) skubių veiklos tęstinumo priemonių

Nelaimė, dėl kurios gali nutrūkti turto ir (arba) tinklo eksploatavimas arba dėl kurios turtas ir (arba) tinklas gali būti sugriautas arba prarastas

Sveikata ir sauga

Pirmosios pagalbos atvejis

Nedidelis sužalojimas, medicininis gydymas

Sunkus sužalojimas arba darbo praradimas

Dideli arba daugybiniai sužalojimai, ilgalaikis sužalojimas arba neįgalumas

Vieno arba daugiau asmenų žūtis

Aplinka

Jokio poveikio pradinei aplinkai. Poveikis patiriamas tik židinio zonoje. Atkuriamieji darbai nereikalingi

Poveikis patiriamas tik veiklos vietos ribose. Maždaug mėnesio trukmės atkuriamieji darbai po poveikio

Vidutinė žala, galinti padaryti platesnio masto poveikį. Metų trukmės atkuriamieji darbai

Reikšminga vietinio poveikio žala. Ilgesnės nei vienų metų trukmės atkuriamieji darbai. Aplinkos teisės aktų ir (arba) leidimo sąlygų nesilaikymas

Reikšminga plataus poveikio žala. Ilgesnės nei vienų metų trukmės atkuriamieji darbai. Ribotos visiško atkūrimo perspektyvos

Socialinė sritis

Neigiamo socialinio poveikio nėra

Laikinas vietinis socialinis poveikis

Ilgalaikis vietinis socialinis poveikis

Neturtingų arba pažeidžiamų grupių neapsaugojimas (93) Ilgalaikis nacionalinio masto socialinis poveikis

Socialinio leidimo veikti praradimas. Bendruomenės protestai

Finansai (pavienis ekstremalus reiškinys arba vidutinis metinis poveikis) (*2)

x % VGN (*3)

< 2 % apyvartos

x % VGN

2-10 % apyvartos

x % VGN

10–25 %

apyvartos

x % VGN

25–50 % apyvartos

x % VGN

> 50 % apyvartos

Reputacija

Laikinas vietinis poveikis viešajai nuomonei

Trumpalaikis vietinis poveikis viešajai nuomonei

Ilgalaikis vietinis poveikis viešajai nuomonei, įvykis neigiamai nušviečiamas vietos žiniasklaidos priemonėse

Trumpalaikis nacionalinio masto poveikis viešajai nuomonei; įvykis neigiamai nušviečiamas nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse

Ilgalaikis nacionalinio masto poveikis, galintis turėti įtakos vyriausybės stabilumui

Kultūra Paveldas ir kultūros patalpos

Nereikšmingas poveikis

Trumpalaikis poveikis. Gali būti reikalingi atkuriamieji arba taisymo darbai.

Didelė žala, daranti platesnio masto poveikį turizmo pramonei

Reikšminga žala, daranti nacionalinio ir tarptautinio masto poveikį

Ilgalaikis praradimas, darantis poveikį visuomenei

3.3.2.4. Rizika

Įvertinus kiekvienos grėsmės tikimybę ir poveikį, tarpusavyje derinant šiuos du veiksnius galima įvertinti kiekvienos galimos rizikos reikšmingumo lygį. Siekiant nustatyti reikšmingiausią galimą riziką ir tą, dėl kurios būtina imtis prisitaikymo priemonių, įvairią riziką galima pažymėti rizikos matricoje (atliekant bendrąjį projekto rizikos vertinimą).

16 pav.

Rizikos vertinimo apžvalga

16 pav. pateikta rizikos vertinimo, jungiančio tikimybių ir poveikio analizės išvadas, apžvalga (žr. 13 pav.).

Sprendimą, koks rizikos lygis yra priimtinas, kokia rizika yra reikšminga, o kokia ne, turi priimti projekto vykdytojas ir vertinimą atliekanti ekspertų grupė, atsižvelgdami į projekto aplinkybes.

Kad ir koks skirstymas į kategorijas būtų taikomas, jis turi būti pagrindžiamas, aiškiai apibrėžtas, aiškiai ir logiškai aprašytas ir nuosekliai integruotas į bendrąjį projekto rizikos vertinimą. Pavyzdžiui, gali būti laikoma, kad katastrofinis įvykis – net jei jis retai pasitaikantis arba mažai tikėtinas – vis tiek kelia itin didelę riziką projektui, nes jo padariniai yra labai sunkūs.

3.3.2.5. Prisitaikymo priemonės

Jeigu atlikus rizikos vertinimą padaroma išvada, kad projektui gresia reikšminga su klimatu susijusi rizika, ji turi būti valdoma ir sumažinama iki priimtino lygio.

Pagal kiekvieną nustatytą riziką turėtų būti įvertinamos tikslinės prisitaikymo priemonės. Tuomet, siekiant padidinti atsparumą klimato kaitai, pageidaujamos priemonės turėtų būti integruojamos į projekto rengimą ir (arba) eksploatavimą (94).

17 pav. pateikta prisitaikymo priemonių nustatymo, vertinimo ir (arba) atrankos, įgyvendinimo, integravimo ir (arba) planavimo proceso, grindžiamo 8 pav. parodytais ankstesniais veiksmais, apžvalga.

17 pav.

Prisitaikymo priemonių nustatymo, vertinimo ir planavimo ir (arba) integravimo apžvalga

Valstybėse narėse randasi vis daugiau literatūros ir patirties prisitaikymo priemonių, vertinimo ir planavimo klausimais (95), taip pat susijusių išteklių (96).

Daugiau informacijos apie pritaikymo prie klimato kaitos planavimą valstybėse narėse pateikta platformoje „Climate-ADAPT“ (97).

Siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, dažnai reikės naudoti tam tikrą struktūrinių ir nestruktūrinių priemonių derinį. Struktūrinės priemonės apima materialiojo turto ir infrastruktūros plano arba specifikacijos keitimą arba alternatyvių ar patobulintų sprendimų taikymą. Nestruktūrinės priemonės apima žemės naudojimo planavimą, stebėsenos arba reagavimo į nelaimes programų tobulinimą, darbuotojų mokymo ir įgūdžių perdavimo veiklą, strateginių ar bendrų su klimatu susijusios rizikos vertinimo sistemų plėtojimą, finansinių sprendimų, pvz., draudimo nuo tiekimo grandinių trikties arba alternatyvių paslaugų, rengimą.

Siekiant rasti tinkamą priemonę arba priemonių derinį, kurią arba kurį būtų galima įgyvendinti siekiant sumažinti riziką iki priimtino lygio, reikėtų įvertinti įvairias prisitaikymo priemones.

Tai, koks rizikos lygis laikytinas priimtinu, priklausys nuo vertinimą atliekančios ekspertų grupės ir nuo to, kokią riziką yra pasirengęs prisiimti projekto vykdytojas. Pavyzdžiui, gali būti tam tikrų neesminės infrastruktūros projekto aspektų, dėl kurių prisitaikymo priemonių išlaidos viršija rizikos išvengimo naudą, ir tam tikromis aplinkybėmis geriausia būtų leisti neesminei infrastruktūrai žlugti.

Atsižvelgiant į didelį būsimų klimato kaitos keliamų grėsmių prognozių neapibrėžtumą, dažnai svarbu atrasti prisitaikymo sprendimus (jei tai įmanoma), kurie būtų veiksmingi esant ir dabartinei padėčiai, ir pagal visus ateities scenarijus. Tokios priemonės dažnai vadinamos beveik arba visiškai neturinčiomis trūkumų priemonėmis.

Taip pat gali būti tikslinga apsvarstyti galimybę taikyti lanksčias ir (arba) prie aplinkybių pritaikomas priemones, pvz., padėties stebėjimą ir fizinių priemonių įgyvendinimą tik tuomet, kai padėtis pasiekia kritinę ribą (arba apsvarstyti galimybę taikyti taikyti prisitaikymo trajektorijas (98)). Tokia priemonė visų pirma gali būti naudinga tuomet, kai matyti, kad klimato prognozių neapibrėžtumas yra labai didelis. Ji yra tinkama, jei yra aiškiai nustatytos ribinės vertės arba inicijavimo taškai ir galima įrodyti, kad ateityje siūlomomis taikyti priemonėmis pakankamai gerai valdoma rizika. Stebėsena turėtų būti integruojama į infrastruktūros valdymo procesus.

Prisitaikymo priemonių vertinimas gali būti kiekybinis arba kokybinis – tai priklauso nuo turimos informacijos ir kitų veiksnių. Tam tikromis aplinkybėmis, pvz., kai infrastruktūros vertė yra palyginti maža, o su klimatu susijusi rizika nėra didelė, gali pakakti greito ekspertų vertinimo. Kitomis aplinkybėmis, visų pirma, kai priemonėmis daromas reikšmingas socioekonominis poveikis, bus svarbu naudoti išsamesnę informaciją, pvz., informaciją apie klimato kaitos keliamos grėsmės tikimybinį pasiskirstymą, susijusios (išvengtos) žalos ekonominę vertę ir likutinę riziką.

Kitas etapas – įvertintas prisitaikymo priemones integruoti į projektą tinkamu plėtojimo etapu, įskaitant investicijų ir finansų planavimo, stebėsenos ir atsakomųjų priemonių planavimo, funkcijų ir atsakomybės nustatymo, organizacinės tvarkos nustatymo, mokymo ir inžinerinio projektavimo etapus, ir užtikrinti, kad priemonės atitiktų nacionalines gaires ir taikomus teisės aktus.

Be to, vadovaujantis geriausia valdymo patirtimi, visą projekto eksploatavimo laikotarpį turėtų būti nuolat vykdoma stebėsena, siekiant i) patikrinti vertinimo tikslumą ir į tai atsižvelgti ateityje atliekant vertinimus ir projektus, ir ii) nustatyti, ar tikėtina, kad bus pasiekti konkretūs inicijavimo taškai arba ribinės vertės, reiškiančios, kad reikia imtis papildomų prisitaikymo priemonių (t. y. pakopinis prisitaikymas).

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo pakopa, susijusi su prisitaikymu prie klimato kaitos, turėtų apimti:

—	patikrinimą, ar infrastruktūros projektas dera su ES ir, jei taikytina, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis ir planais, taip pat su kitais svarbiais strateginiais ir planavimo dokumentais, ir

—	reguliarios stebėsenos ir tolesnių veiksmų, pvz., susijusių su svarbiomis prielaidomis dėl būsimos klimato kaitos, apimties ir poreikio įvertinimą.

Abu šie aspektai turėtų būti tinkamai įtraukti į projekto plėtojimo ciklą.

4. KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMAS IR PROJEKTO CIKLO VALDYMAS (PCV)

Projekto ciklo valdymas (PCV) yra projekto efektyvaus ir veiksmingo planavimo, organizavimo, koordinavimo ir patikrinimo visais jo etapais, pradedant planavimu, įgyvendinimu ir eksploatavimu ir baigiant eksploatacijos nutraukimu, procesas.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas turėtų būti nuo pat pradžių integruojamas į projekto ciklo valdymą, kaip parodyta 18 pav. ir išsamiai paaiškinta C priede.

18 pav.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo ir projekto ciklo valdymo (PCV) apžvalga

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procese gali dalyvauti įvairūs subjektai – jie gali vadovauti įvairiems projekto plėtojimo ciklo etapams. Pavyzdžiui, valdžios institucijos gali vadovauti strategijos / plano rengimo etapui, projekto vykdytojas – galimybių tyrimo / projektavimo etapui, o turto savininkai ir valdytojai – tolesniems etapams.

Prieš tai, kai projekto vykdytojas projekto paraišką pateikia tvirtinti finansininkui, klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo dokumentai dažnai patikrinami, kaip parodyta 19 pav. Šiuo atveju patikrinimą turėtų atlikti nepriklausomas tikrintojas. Tačiau dokumentus gali patikrinti ir finansininkas, pradėdamas investicinio sprendimo priėmimo procesą.

19 pav.

Subjektai, vadovaujantys skirtingiems projekto plėtojimo etapams

5. KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMAS IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS (PAV)

Klimato kaitos aspektų svarstymas gali būti svarbi sudedamoji projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dalis. Tai taikoma abiem klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo etapams, t. y. klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES (99) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (100) (toliau – PAV direktyva).

Direktyva 2014/52/ES (toliau – 2014 m. PAV direktyva) pagal jos 3 straipsnį taikoma tiems projektams, kurių tikrinimas (II priede nurodyti projektai) arba apimties nustatymas pradėtas 2017 m. gegužės 16 d. arba vėliau arba dėl kurių plėtotojas 2017 m. gegužės 16 d. arba vėliau pateikė PAV (I ir II prieduose nurodyti projektai, kuriems taikoma PAV procedūra).

Direktyva 2011/92/ES (toliau – 2011 m. PAV direktyva) taikoma projektams, kurių tikrinimas (taikoma II priede nurodytiems projektams) arba apimties nustatymas pradėtas anksčiau kaip 2017 m. gegužės 16 d. arba dėl kurių plėtotojas anksčiau kaip 2017 m. gegužės 16 d. pateikė PAV (taikoma I ir II prieduose nurodytiems projektams, kuriems taikoma PAV procedūra).

PAV direktyvoje su pakeitimais yra nuostatų dėl klimato kaitos. Projektų, kuriems taikoma 2014 m. PAV direktyva, PAV procesai iš dalies sutampa su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesu. Siekiant išnaudoti šį dalinį sutapimą, šie du procesai turėtų būti planuojami kartu.

PAV taikomas viešiesiems ir privatiems projektams, nurodytiems PAV direktyvos I ir II prieduose. Laikoma, kad visi I priede nurodyti projektai daro reikšmingą poveikį aplinkai, todėl turi būti atliekamas jų PAV. II priede nurodytų projektų atveju nacionalinės institucijos privalo nuspręsti, ar būtina atlikti jų PAV. Šiuo tikslu kompetentinga institucija pagal tikrinimo procedūrą įvertina, ar, remiantis ribinėmis vertėmis ir (arba) kriterijais arba konkretaus atvejo tyrimu, projektas turėtų reikšmingą poveikį, atsižvelgiant į PAV direktyvos III priede nustatytus kriterijus.

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama projektams, kuriems taikomas PAV, t. y. tikrinimo etape kompetentingų institucijų tolesniam vertinimui atrinktiems I ir II prieduose nurodytiems projektams.

Paprastai, remiantis nurodytomis projektų rūšimis, reikės atlikti PAV direktyvos I ir II prieduose nurodytų projektų (įskaitant visus projektų pakeitimus arba išplėtimus, dėl kurių, be kita ko, vertinant pagal jų pobūdį arba apimtį, kylanti su poveikiu aplinkai susijusi rizika yra panaši į paties projekto keliamą riziką), klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo (susijusio su klimato kaitos švelninimu ir (arba) prisitaikymu prie klimato kaitos) procedūrą.

Tikrinimo etape pagal PAV direktyvą kompetentingų institucijų tolesniam vertinimui neatrinktų II priede nurodytų projektų atveju, t. y. kai PAV nėra būtinas, vis vien gali būti tikslinga pagal šias gaires atlikti klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procedūrą, pvz., siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi siekiamo ES finansavimo teisinio pagrindo.

20 pav.

Poveikio aplinkai vertinimai ir projekto ciklo valdymas

Išsamesnės gairės dėl klimato kaitos aspektų svarstymo atliekant PAV pateiktos D priede.

Galiausiai pažymėtina, kad klimato kaitos aspektų svarstymas gali būti svarbi sudedamoji plano arba programos strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) dalis, padedanti pagrindą tam tikriems projektams plėtoti. Tai taikoma abiem klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo etapams, t. y. klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos. Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo ir SPAV gairės pateiktos E priede. Tačiau, remiantis 23 pav., tai gali būti ne projekto vykdytojo srities klausimas.

(1) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(2) 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).

(3) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(4) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(5) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32018R1999.

(6) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32020R0852.

(7) Konkrečiam fondui keliami reikalavimai dėl, pvz., sąnaudų ir naudos analizės, gali apimti ir išmetamą ŠESD kiekį.

(8) ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2021:82:FIN.

(9) Naują infrastruktūrą ir, pvz., atnaujinamą, tobulinamą ir plečiamą esamą infrastruktūrą.

(10) Dėl tvaraus sujungiamumo žr., pvz., bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“, JOIN(2018) 31 final, 2019 9 19.

(11) Pagal 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 7) tam tikra infrastruktūra vadinama „ypatingos svarbos infrastruktūros objektu“, o vertinant poreikį pagerinti jo apsaugą taikoma ir toliau pateikta apibrėžtis. Šios gairės dėl klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo infrastruktūrai gali būti taikomos neatsižvelgiant į tai, ar ji priskiriama prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, ar ne.

(12) Pavyzdžiui, atsižvelgiant į EIB Klimato banko veiksmų plane pateiktas gaires dėl naujų projektų derinimo su išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektorija: https://www.eib.org/en/publications/the-eib-group-climate-bank-roadmap.

(13) Eurokodai yra pažangiausiais metodais grindžiami pamatiniai projektavimo principai, taikomi pastatams, infrastruktūroms ir civilinės inžinerijos statiniams. Jais rekomenduojama remtis rengiant viešojo pirkimo sutarčių technines specifikacijas ir jais siekiama visoje Europoje užtikrinti vienodesnius statybos saugos lygius.

(14) JRC ataskaita: Sousa, M.L., Dimova, S., Athanasopoulou, A., Iannaccone, S. Markova, J. (2019) State of harmonised use of the Eurocodes, EUR 29732, doi:10.2760/22104, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC115181.

(15) JRC ataskaita: P. Formichi, L. Danciu, S. Akkar, O. Kale, N. Malakatas, P. Croce, D. Nikolov, A. Gocheva, P. Luechinger, M. Fardis, A. Yakut, R. Apostolska, M.L. Sousa, S. Dimova, A. Pinto; Eurocodes: background and applications. Elaboration of maps for climatic and seismic actions for structural design with the Eurocodes; EUR 28217; doi:10.2788/534912; JRC103917. https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC103917

(16) Regioninės ir miestų politikos GD 2018 m. tyrimas „Climate change adaptation of major infrastructure projects“ („Didelės apimties infrastruktūros projektų pritaikymas prie klimato kaitos“): https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/studies/2018/climate-change-adaptation-of-major-infrastructure-projects.

(17) „Copernicus“ C3S: https://climate.copernicus.eu/.

(18) „Copernicus“ CDS: https://cds.climate.copernicus.eu/#!/home.

(19) Regioninės ir miestų politikos GD 2018 m. tyrimas „Climate change adaptation of major infrastructure projects“ („Didelės apimties infrastruktūros projektų pritaikymas prie klimato kaitos“): https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/studies/2018/climate-change-adaptation-of-major-infrastructure-projects.

(20) Iniciatyvos „Horizontas 2020“ projektai, susiję su atsparumu klimato kaitai ir vandens išteklių atsparumu, pvz., CLAIRCITY, ICARUS, NATURE4CITIES, GROWGREEN, CLARITY, CLIMATE-FITCITY.

(21) https://cordex.org/

(22) „Copernicus“ klimato kaitos paslauga: https://www.copernicus.eu/en/services/climate-change.

(23) Programa „Copernicus“: https://www.copernicus.eu/lt.

(24) „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslauga: https://www.copernicus.eu/lt/services/atmosphere.

(25) „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga: https://www.copernicus.eu/lt/services/marine.

(26) „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga: https://www.copernicus.eu/lt/services/land.

(27) „Copernicus“ saugumo paslauga: https://www.copernicus.eu/lt/services/security.

(28) „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga: https://www.copernicus.eu/lt/services/emergency.

(29) Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924) http://ec.europa.eu/echo/what/civil-protection/mechanism_en ir http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32013D1313.

(30) SD(2020) 330 final, https://ec.europa.eu/echo/sites/echo-site/files/overview_of_natural_and_man-made_disaster_risks_the_european_union_may_face.pdf.

(31) „Climate-ADAPT“: https://climate-adapt.eea.europa.eu/.

(32) JRC: https://ec.europa.eu/jrc/en/research-topic/climate-change ir https://data.jrc.ec.europa.eu/collection?q=climate ir JRC dokumentas: https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC109146/mapping_of_risk_web-platforms_and_risk_data_online_final.pdf (pastarajame yra pateiktas poveikio rizikos ir (arba) pažeidžiamumo duomenų rinkinių, parengtų ES lygmeniu, tačiau naudojamų ir valstybėse narėse, sąrašas).

(33) Rizikos duomenų centras: https://drmkc.jrc.ec.europa.eu/risk-data-hub/#/.

(34) PESETA IV: https://ec.europa.eu/jrc/en/peseta-iv.

(35) Dėl nelaimių patirtų nuostolių duomenys: https://drmkc.jrc.ec.europa.eu/risk-data-hub#/damages.

(36) EAA: https://www.eea.europa.eu/.

(37) IPCC Duomenų paskirstymo centras (DPC): http://www.ipcc-data.org/ ir https://www.ipcc.ch/data/.

(38) IPCC: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, https://www.ipcc.ch/.

(39) IPCC penktoji vertinimo ataskaita (AR5): https://www.ipcc.ch/report/ar5/syr/.

(40) IPCC specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C: https://www.ipcc.ch/sr15/.

(41) IPCC specialioji ataskaita dėl klimato kaitos ir dirvožemio: https://www.ipcc.ch/report/srccl/.

(42) IPCC šeštoji vertinimo ataskaita (AR6) (numatoma parengti 2021 ir 2022 m.): https://www.ipcc.ch/reports/.

(43) Pasaulio banko Klimato kaitos žinių portalas: https://climateknowledgeportal.worldbank.org/.

(44) JT aplinkos programa (UNEP, UNEP DTU), 2020 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje: https://www.unep.org/emissions-gap-report-2020.

(45) https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2020/12/18/paris-agreement-council-transmits-ndc-submission-on-behalf-of-eu-and-member-states/ ir https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14222-2020-REV-1/en/pdf.

(46) IPCC: Jungtinų Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija: https://www.ipcc.ch/.

(47) IPCC penktoji vertinimo ataskaita (AR5): https://www.ipcc.ch/report/ar5/syr/.

(48) https://www.carbonbrief.org/new-scenarios-world-limit-warming-one-point-five-celsius-2100

(49) IPCC SR15: Special report on the impacts of global warming of 1,5 °C above pre-industrial levels and related global GHG emission pathways „Specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir susijusių pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio scenarijų“, https://www.ipcc.ch/sr15/.

(50) Atlikus paprastą diagramų SPM.1 ir SPM.6, pateiktų IPCC penktosios vertinimo ataskaitos (AR5) santraukoje politikos formuotojams, palyginimą, matyti, kad 1986–2005 m. laikotarpis buvo apie 0,6 °C šiltesnis už ikipramoninį laikotarpį:

—	SPM.1: https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/2018/02/SPM.1_rev1-01.png;

—	SPM.6: https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/2018/02/SPM.06-01.png

Taip pat žr. https://journals.ametsoc.org/doi/full/10.1175/BAMS-D-16-0007.1 (šiame šaltinyje apskaičiuota, kad skirtumas yra tarp 0,55 °C ir 0,80 °C).

(51) https://www.esrl.noaa.gov/gmd/obop/mlo/

(52) https://www.carbonbrief.org/explainer-the-high-emissions-rcp8-5-global-warming-scenario

(53) Klimato reikalų vadovas ir klimato ekspertas (-ai) – visų pirma didesnių arba ilgesnės trukmės projektų atveju – gali apsvarstyti galimybę taikyti patikimesnį metodą, apimantį papildomas RCP ir klimato modelius.

(54) CMIP 6: https://www.carbonbrief.org/cmip6-the-next-generation-of-climate-models-explained.

(55) https://www.wcrp-climate.org/dcp-overview

https://www.dwd.de/EN/research/climateenvironment/climateprediction/climateprediction_node.html;jsessionid=1994BFE322D4CE5BA377CE5F57A2FE48.live21061

https://www.dwd.de/EN/climate_environment/climateresearch/climateprediction/decadalprediction/decadalprediction_node.html;jsessionid=3165E97F071FC5301708ED4EB6F7E9E5.live21061

(56) Regioninės ir miestų politikos GD 2018 m. tyrimas „Climate change adaptation of major infrastructure projects“ („Didelės apimties infrastruktūros projektų pritaikymas prie klimato kaitos“): https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/studies/2018/climate-change-adaptation-of-major-infrastructure-projects.

(57) EAA ataskaita Nr. 12/2020 Urban adaptation in Europe: how cities and towns respond to climate change („Europos miestų prisitaikymas prie klimato kaitos. Kaip didmiesčiai ir miestai reaguoja į klimato kaitą“), Europos aplinkos agentūra, https://www.eea.europa.eu/publications/urban-adaptation-in-europe.

(58) Reikšmingos žalos nedarymo principas: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2021.058.01.0001.01.LIT.

(59) EGADP: https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/recovery-coronavirus/recovery-and-resilience-facility_lt.

(60) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/document_travail_service_part1_v2_en.pdf ir https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/document_travail_service_part2_v3_en.pdf.

(61) Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 dalyje. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2018.328.01.0001.01.LIT

(62) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32013R0347.

(63) „Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects – Economic appraisal tool for Cohesion Policy 2014-2020“ („Investicinių projektų sąnaudų ir naudos analizės gairės. 2014–2020 m. Sanglaudos politikos ekonominio vertinimo priemonė“), ISBN 978-92-79-34796-2, Europos Komisija, https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/studies/pdf/cba_guide.pdf.

(64) https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/energy-performance-buildings-directive_en

(65) Ši lentelė yra iš dalies pakeista 2020 m. liepos mėn. leidinyje „EIB Project Carbon Footprint Methodologies“ („EIB projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikos“) pateikta 1 lentelė „Illustrative examples of project categories for which a GHG assessment is required“ („Iliustruojantys projektų kategorijų, kurioms yra būtinas išmetamo ŠESD kiekio vertinimas, pavyzdžiai“): https://www.eib.org/attachments/strategies/eib_project_carbon_footprint_methodologies_en.pdf.

(66) Įskaitant saugias ir apsaugotas automobilių stovėjimo aikšteles ir išorės sienų patikros punktus.

(67) Bet kokia infrastruktūra, kuri nėra tinkama finansuoti, neturėtų būti įtraukiama.

(68) Priemonės, kuriomis gerinama kelių eismo sauga ir mažinamas krovinių vežimo geležinkeliais triukšmas, gali būti neįtraukiamos.

(69) EIB projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikos, skirtos naudoti vertinant su projektais susijusį išmetamą ŠESD kiekį ir jo pokyčius, 2020 m. liepos mėn., https://www.eib.org/en/about/cr/footprint-methodologies.htm, https://www.eib.org/attachments/strategies/eib_project_carbon_footprint_methodologies_en.pdf ir https://www.eib.org/en/about/documents/footprint-methodologies.htm.

(70) Ekonominis EIB investicinių projektų vertinimas: https://www.eib.org/en/publications/economic-appraisal-of-investment-projects.

(71) UNFCCC Kioto protokolas: https://unfccc.int/kyoto_protocol.

(72) Visuotinio atšilimo potencialai, faktoriai ir vertės (naudojami anglies dioksido pėdsakui nustatyti):

—	A1.9 lentelė, pateikta EIB anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikoje;

—	šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas: http://www.ghgprotocol.org/sites/default/files/ghgp/Global-Warming-Potential-Values%20%28Feb%2016%202016%29_1.pdf

—	100 metų GWP, nurodytas 8.A priedėlyje Lifetimes, Radiative Efficiencies and Metric Values of the IPCC fifth Assessment Report, WG I, The Physical Science Basis, https://www.ipcc.ch/assessment-report/ar5/

(73) Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas: https://ghgprotocol.org/.

(74) Leidinio „EIB Project Carbon Footprint Methodologies“ („EIB projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikos“) 1 paveikslas, https://www.eib.org/en/about/documents/footprint-methodologies.htm.

(75) Dėl kaupiamojo poveikio kai kurie maži išmetami ŠESD kiekiai gali viršyti ribą, iki kurios laikoma, kad daromas nereikšmingas poveikis, ir pasiekti kategoriją, kai laikoma, kad daromas reikšmingas poveikis, o tuomet į tokius kiekius turėtų būti atsižvelgiama.

(76) EIB projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikos, skirtos naudoti vertinant su projektais susijusį išmetamą ŠESD kiekį ir jo pokyčius, 2020 m. liepos mėn., https://www.eib.org/en/about/cr/footprint-methodologies.htm, https://www.eib.org/attachments/strategies/eib_project_carbon_footprint_methodologies_en.pdf ir https://www.eib.org/en/about/documents/footprint-methodologies.htm.

(77) Tam tikruose sektoriuose, pvz., miesto transporto, įgyvendinami projektai dažnai išdėstomi integruoto planavimo dokumente (pvz., tvaraus judumo mieste plane), skirtame plačiai investicinei programai. Nors kiekviena atskira investicija ir (arba) projektas, kurie įtraukiami į tokias investicines programas, gali ir neviršyti ribinių verčių, gali būti tikslinga įvertinti išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su visa programa, siekiant nustatyti, kiek ja iš viso prisidedama prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo.

(78) EIB projektų anglies dioksido pėdsako nustatymo metodikos. Su projektais susijusio išmetamo ŠESD kiekio ir jo pokyčių vertinimo metodikos, 2020 m. liepos 8 d.: https://www.eib.org/en/about/documents/footprint-methodologies.htm.

(79) Daugiau informacijos pateikta 2021–2025 m. EIB grupės Klimato banko veiksmų plane, 2020 m. gruodžio 14 d., https://www.eib.org/en/publications/the-eib-group-climate-bank-roadmap.htm.

(80) „Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects – Economic appraisal tool for Cohesion Policy 2014-2020“ („Investicinių projektų sąnaudų ir naudos analizės gairės. 2014–2020 m. Sanglaudos politikos ekonominio vertinimo priemonė“), ISBN 978-92-79-34796-2, Europos Komisija, https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/studies/pdf/cba_guide.pdf.

(81) 2014–2020 m. laikotarpiu taikytinos socialinės diskonto normos nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/207, jomis galima remtis ir 2021–2027 m. laikotarpiu.

(82) Žr., pvz., EIB grupės Klimato banko planą ir Institut Louis Bachelier leidinį The Alignment Cookbook, A technical review of methodologies assessing a portfolio’s alignment with low-carbon trajectories or temperature goal („Derinimo vadovas. Techninė portfelio derėjimo su mažo anglies dioksido pėdsako siekimo trajektorijomis arba tikslu dėl temperatūros vertinimo metodikų apžvalga“).

(83) Be įprastos „pilkosios“ infrastruktūros, taip pat esama „žaliosios“ infrastruktūros ir mišrių formų „žaliosios ir pilkosios infrastruktūros“. Komisijos komunikate COM/2013/249 žalioji infrastruktūra apibrėžta kaip „strategiškai suplanuotas gamtinių ir pusiau gamtinių zonų tinklas, kuriame kiti aplinkos objektai suprojektuoti ir tvarkomi siekiant sudaryti sąlygas įvairioms ekosistemų funkcijoms. Ji apima žaliąsias zonas (arba mėlynąsias, jei tai jūrinės ekosistemos) ir kitus fizinius sausumos (įskaitant pakrantes) ir jūrinius objektus. Sausumos žaliosios infrastruktūros gali būti tiek kaimuose, tiek miestuose.“

(84) Žr., pvz., Europos Sąjungos finansų įstaigų prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupės (EUFIWACC) pranešime „Integrating Climate Change Information and Adaptation in Project Development“ („Informacijos apie klimato kaitą ir prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų įtraukimas rengiant projektus“) pateiktas projektų vykdytojams skirtas infrastruktūros atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimo gaires: https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/docs/integrating_climate_change_en.pdf.

(85) IPCC AR6, https://www.ipcc.ch/assessment-report/ar6/.

(86) Pažeidžiamumo ir rizikos apibrėžčių yra daug. Pavyzdžiui, dėl pažeidžiamumo žr. IPCC AR4 (2007 m), dėl rizikos (kaip tikimybės ir grėsmės padarinių funkcijos) – IPCC specialiąją ataskaitą „Ypatingų įvykių ir gaivalinių nelaimių rizikos valdymas siekiant geriau prisitaikyti prie klimato kaitos“ (angl. SREX) (2012 m.) ir IPCC AR5 (2014 m.), http://ipcc.ch/.

(87) Struktūrinė klimato kaitos rodiklių ir klimato kaitos poveikio rodiklių (grėsmių) apžvalga pateikta, pvz., EAA ataskaitoje „Climate change, impacts and vulnerability in Europe 2016“ („Klimato kaita, jos poveikis ir su klimatu susijęs pažeidžiamumas Europoje 2016 m.“) (https://www.eea.europa.eu/publications/climate-change-impacts-and-vulnerability-2016), EAA ataskaitą „Climate change adaptation and disaster risk reduction in Europe“ („Prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimas Europoje“) (https://www.eea.europa.eu/publications/climate-change-adaptation-and-disaster), Europos teminio centro klimato kaitos poveikio, su klimatu kaita susijusio pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais (angl. ETC CCA) techniniame dokumente „Extreme weather and climate in Europe“ („Ekstremalūs orai ir klimatas Europoje“) (2015 m.) (https://www.eionet.europa.eu/etcs/etc-cca/products/etc-cca-reports/extreme-20weather-20and-20climate-20in-20europe) ir EAA ataskaitą „State of the European Environment“ („Europos aplinkos būklė“) (2020 m.) (https://www.eea.europa.eu/soer).

(88) ISO 14091 – Prisitaikymas prie klimato kaitos. Pažeidžiamumo, poveikio ir rizikos vertinimo gairės, https://www.iso.org/standard/68508.html.

(89) Rizikos nustatymo praktinis seminaras: daugiau informacijos pateikta, pvz., leidinio „Non-paper – Guidelines for Project Managers: Making vulnerable investments climate resilient“ („Neoficialios gairės projektų vadovams. Pažeidžiamų investicijų atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas“) 2.3.4 skirsnyje (https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/adaptation/what/docs/non_paper_guidelines_project_managers_en.pdf).

(90) IPCC specialioji ataskaita dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, 1 skyrius, p. 75, https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/sites/3/2019/11/05_SROCC_Ch01_FINAL.pdf.

(91) IPCC penktoji vertinimo ataskaita, I ir II darbo grupės: https://www.ipcc.ch/report/ar5/.

(92) Leidinio „Non-paper: Guidelines for Project Managers – Making vulnerable investments climate resilient“ („Neoficialios gairės projektų vadovams. Pažeidžiamų investicijų atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas“) 10 lentelė (https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/adaptation/what/docs/non_paper_guidelines_project_managers_en.pdf).

(93) Įskaitant grupes, kurių pajamos ir (arba) pragyvenimo šaltiniai bei kultūros paveldas priklauso nuo gamtos išteklių (net jei tos grupės nelaikomos neturtingomis), ir grupes, kurios laikomos neturtingomis ir pažeidžiamomis (ir dažnai tokias, kurių gebėjimai prisitaikyti yra menkesni), taip pat neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis.

(*1) Čia siūlomi įverčiai ir vertės yra pavyzdinio pobūdžio. Projekto vykdytojas ir klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovas gali nuspręsti juos pakeisti.

(*2) Tai pavyzdiniai rodikliai; gali būti naudojami kiti rodikliai, įskaitant neatidėliotinų ir (arba) ilgalaikių pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju priemonių sąnaudas; turto atkūrimo sąnaudas; aplinkos atkūrimo sąnaudas; netiesiogines ekonomines sąnaudas, netiesiogines socialines sąnaudas.

(*3) Vidinė grąžos norma (VGN).

(94) Išsamesnės informacijos apie prisitaikymo priemonių nagrinėjimą, prisitaikymo priemonių vertinimą ir integravimą į projektą pateikta, pvz., leidinio „Non-paper – Guidelines for Project Managers: Making vulnerable investments climate resilient“ („Neoficialios gairės projektų vadovams. Pažeidžiamų investicijų atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas“) 2.3.5–2.3.7 skirsniuose (https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/adaptation/what/docs/non_paper_guidelines_project_managers_en.pdf).

(95) Pvz., dėl prisitaikymo žr. „Climate-ADAPT“ (http://climate-adapt.eea.europa.eu/):

—	priemonės: http://climate-adapt.eea.europa.eu/adaptation-measures;

—	konkrečių atvejų tyrimų paieškos priemonė: https://climate-adapt.eea.europa.eu/knowledge/tools/case-studies-climate-adapt ir pvz.,

—	EAA ataskaita 8/2014 „Adaptation of transport to climate change in Europe“ („Transporto sektoriaus prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“) (http://www.eea.europa.eu/publications/adaptation-of-transport-to-climate);

—

EAA ataskaita 1/2019 „Adaptation challenges and opportunities for the European energy system – Building a climate-resilient low-carbon energy system“ („Europos energetikos sistemos prisitaikymo prie klimato kaitos problemos ir galimybės. Klimato kaitos poveikiui atsparios mažo anglies dioksido pėdsako energetikos sistemos kūrimas“):

https://www.eea.europa.eu/publications/adaptation-in-energy-system.

(96) Regioninės ir miestų politikos GD 2018 m. tyrimas „Climate change adaptation of major infrastructure projects“ („Didelės apimties infrastruktūros projektų pritaikymas prie klimato kaitos“): https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/studies/2018/climate-change-adaptation-of-major-infrastructure-projects.

(97) „Climate-ADAPT“, šalių profiliai: https://climate-adapt.eea.europa.eu/countries-regions/countries.

(98) Tam tikras su prisitaikymu susijusių sprendimų planavimo metodas: pagal šį metodą nustatomi sprendimai, kuriuos būtina priimti dabar, ir sprendimai, kurie gali būti priimti ateityje, kad būtų išvengta galimo netinkamo prisitaikymo.

(99) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32011L0092.

(100) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32014L0052.

C PRIEDAS

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

C.1. ĮPRASTI PROJEKTO CIKLO ETAPAI IR PROJEKTO PLĖTOJIMO VEIKLA

Projekto ciklo valdymas (PCV) yra projekto efektyvaus ir veiksmingo planavimo, organizavimo, koordinavimo ir kontrolės visais jo etapais, pradedant planavimu, tęsiant įgyvendinimu ir eksploatavimu ir baigiant eksploatacijos nutraukimu, procesas.

Iš patirties matyti, kad klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas turėtų būti nuo pat pradžių integruojamas į projekto plėtojimo ciklą.

Toliau pateiktoje diagramoje pateikiama supaprastinta iliustruojanti projekto ciklo etapų ir įprastos projekto plėtojimo veiklos apžvalga.

22 pav.

Projekto ciklo etapų ir projekto plėtojimo veiklos apžvalga

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama orientacinė projekto ciklo etapų, plėtotojo tikslų ir su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimu susijusių procesų tarpusavio ryšių apžvalga.

8 lentelė

Projekto ciklo etapai, plėtotojo tikslai ir tipiniai procesai bei analizė

Projekto ciklo etapas	Plėtotojo tikslai	Procesai ir analizė, susiję su vienu ar daugiau klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo sudedamųjų dalių
Strategijos / plano rengimas	Parengti verslo strategiją ir (arba) sistemą bei projektų srautą (atsižvelgiant į klimato kaitos politikos tikslus, susijusius su išmetamu ŠESD kiekiu ir poveikio klimatui neutralumu, taip pat preliminarų su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą, pvz., vietovės ar koridoriaus lygmeniu ir (arba) pagal projektų rūšį ar grupę)	Sistemos analizė ir planavimas Sistemos plėtojimo elementų nustatymas (pvz., infrastruktūra; organizacija / institucija; eksploatavimas / techninė priežiūra) Verslo modelio rengimas Priemonių ir (arba) projektų srauto sudarymas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) Išankstinis galimybių tyrimas
Galimybių tyrimas / projekta-vimas	Nustatyti plėtojimo galimybes ir parengti vykdymo planą (nustatyti projekto plėtojimo galimybę, kuria būtų užtikrinamas didžiausias klimato kaitos švelninimo poveikis, atlikti išsamų projekto pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą, įskaitant rekomendacijų dėl eksploatavimo ir techninės priežiūros parengimą)	Galimybių tyrimas Galimybių analizė Sutarčių planavimas Technologijų parinkimas Pradinis inžinerinis projektavimas (PIP) Išlaidų sąmatos sudarymas, finansinis ir (arba) ekonominis modeliavimas Išsamus poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimas (PAV, PASPV) ir aplinkos ir socialinių priemonių planas (ASPP) Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas, pvz., 1) projekto suderinamumas su 2030 ir 2050 m. klimato politikos tikslais; 2) mažo anglies dioksido pėdsako priemonių ir sprendimų paieška, be kita ko, su išmetamu ŠESD kiekiu susijusių išlaidų įtraukimas į sąnaudų ir naudos analizę ir alternatyvų palyginimą, taip pat principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas; 3) pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos tikrinimas ir (arba) vertinimas, įskaitant prisitaikymo priemonių nustatymą, vertinimą ir įgyvendinimą.
Viešieji pirkimai / statyba	Išsamiai aprašyti ir pastatyti turto objektą	Išsamus inžinerinis projektavimas Inžinerinis projektavimas, viešieji pirkimai ir statybos valdymas (IPVPSV) Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas (žr. pirmiau), deramai atsižvelgiant į sutarties formą (pvz., ar remiamasi FIDIC raudonąja knyga, ar FIDIC geltonąja knyga), siekiant užtikrinti suplanuotus išmetamus ŠESD kiekius ir atsparumo klimato kaitai lygius
Eksploata-vimas / techninė priežiūra	Eksploatuoti turtą, vykdyti jo techninę priežiūrą ir tobulinti turtą (įskaitant jo eksploatavimo tobulinimą)	Turto valdymas, eksploatavimas ir techninė priežiūra, pvz., pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros planą, kuriuo siekiama užtikrinti infrastruktūros ir paslaugų lygio tvarumą, deramai atsižvelgiant į su klimatu susijusią riziką ir užtikrinant veiksmingą ir efektyvią infrastruktūros ir jos eksploatavimo stebėseną, taip pat atsižvelgiant į klimato reiškinius (pvz., įvykių registrą) ir taikant naudotojų įspėjimo ir reagavimo sistemas Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas (žr. pirmiau), įskaitant išmetamo ŠESD kiekio ir klimato kaitos poveikio ir (arba) su klimatu susijusios rizikos stebėseną (pagal nenumatytų atvejų planus) (pvz., kai, remiantis atnaujintais potvynio rizikos duomenimis, reikėtų padidinti apsaugos nuo potvynio įrenginių aukštį)
Eksploata-cijos nutrauki-mas	Nutraukti turto eksploataciją ir įvykdyti įsipareigojimus	Eksploatacijos nutraukimo planas (kuriuo taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis dažniausiai bus vykdomas nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ir neutralaus poveikio klimatui sąlygomis, vadovaujantis reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams principu ir dėl klimato kaitos galbūt labai pasikeitus poveikiui ir rizikai (pvz., padidėjus potvynio rizikai)

Be to, tikėtina, kad baigus SPAV ir PAV procedūras bus numatytos poveikio aplinkai švelninimo priemonės. Jos turėtų būti įtrauktos į sprendimą dėl atitinkamo plano ir (arba) programos patvirtinimo (remiantis PAV procedūra) ir (arba) į sutikimą dėl planuojamos pagal projektą vykdyti veiklos (remiantis tikrinimo arba PAV procedūromis), taip pat į darbų, įskaitant susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos, pirkimo dokumentus.

Ypatingą dėmesį reikia skirti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, pagrįstų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimu, ir poveikio aplinkai švelninimo priemonių, parengtų remiantis SPAV ir PAV procedūromis, įtraukimui į pirkimo dokumentus, atsižvelgiant į, pvz., FIDIC (1) raudonosios knygos ir FIDIC geltonosios knygos skirtumus.

Toks klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo įtraukimas į projekto ciklo valdymą ir, pvz., kartu atliekami aplinkos vertinimai suteiks galimybę užtikrinti sinergiją ir galbūt sutaupyti laiko bei sumažinti išlaidas.

C.2. STRATEGIJOS / PLANO RENGIMO ETAPAS IR PROJEKTO VYKDYTOJAS

Organizacinis vienetas, kuris prisiima tam tikro konkretaus infrastruktūros projekto vykdytojo arba vadovo vaidmenį, nebūtinai dalyvauja, kai strategijos / plano rengimo etape priimami pradiniai sprendimai.

Įvairiais projekto ciklo etapais gali būti įvairių vadovaujančiųjų asmenų, susijusių su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimu, pvz., galimybių tyrimo / projektavimo etape toks asmuo gali būti projekto vykdytojas, strategijos / plano rengimo etape – valdžios institucijos, o vėliau – turto savininkai ir valdytojai.

Šis aspektas pavaizduotas toliau pateiktoje diagramoje.

23 pav.

Projekto vykdytojo dalyvavimas įvairiuose projekto ciklo etapuose

Projekto vykdytojas turėtų kuo anksčiau įtraukti klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą į projekto plėtojimo ciklą. Tam taip pat būtina suprasti, kaip klimato kaitos klausimas buvo sprendžiamas ankstesniais projekto plėtojimo ciklo etapais.

C.3. SU ĮVAIRIAIS PROJEKTO CIKLO ETAPAIS SUSIJUSIŲ KLIMATOSAUGINIO TINKAMUMO UŽTIKRINIMO ASPEKTŲ PAVYZDŽIAI

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas yra nuolatinis procesas, kuris turi būti įtraukiamas į visus svarbius etapus ir susijusius procesus bei analizę. Taip užtikrinama, kad į projektą būtų galima kuo veiksmingiau įtraukti atitinkamas atsparumo klimato kaitai užtikrinimo priemones (2) (3) ir galimus klimato kaitos švelninimo būdus.

Nors projekto plėtojimo procesas paprastai vaizduojamas kaip linijinis procesas, iš tikrųjų jis nėra toks paprastas. Vykdant projektus, nebūtinai sklandžiai pereinama nuo vieno etapo prie kito, gali būti užstringama tam tikrame etape arba gali būti grįžtama prie ankstesnių etapų. Tas pats pasakytina apie klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą.

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą įtraukiant į visus projekto etapus, gali kilti kai kurių iš toliau nurodytų klausimų ir (arba) gali reikėti atlikti kurią nors toliau nurodytą analizę, bet to nereikėtų daryti atsiribojant nuo visų kitų aspektų, kurie paprastai yra svarbūs norint gerai parengti projektą:

STRATEGIJOS / PLANO RENGIMO etape priimant sprendimus, be kita ko, turėtų būti svarstomi klausimai, susiję su išmetamo teršalų kiekio mažinimu, įskaitant projekto suderinamumą su tam tikra padėtimi pereinant prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ir siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ir su reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams principu, taip pat su pirmuoju pažeidžiamumo dėl klimato kaitos vertinimo etapu susiję klausimai. Rengiant strategijų ir (arba) planų scenarijus, turėtų būti detalizuoti pagrindiniai klimato kaitos aspektai.

Pirmoji veiksmingos ir efektyvios projekto eksploatavimo ir techninės priežiūros strategijos analizės ir rengimo pakopa – strategijos / plano, įskaitant finansavimo strategiją, rengimo etapas; šiame etape paprastai tikslinga apsvarstyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus.

Dėl klimato kaitos švelninimo pažymėtina, kad strategijos / plano rengimo etapas dažnai yra tinkamas etapas sprendimams priimti, visų pirma dėl to, kad jame nagrinėjami ne tik infrastruktūros plėtojimo klausimai, bet ir visi būtini sistemos eksploatavimo ir organizacinės ir (arba) institucinės struktūros pakeitimai.

Šioje pakopoje priimami sprendimai dažniausiai yra labai svarbūs (patys svarbiausi) ir daro didžiausią įtaką išmetamo ŠESD kiekio mažinimui, suteikdami galimybę išnaudoti visas projekto teikiamas klimato kaitos švelninimo galimybes.

Kai kuriuose sektoriuose, kai pasirenkamas projektas, bendras jo poveikis didžia dalimi priklauso nuo to, kad jis yra sudedamoji tam tikros strategijos dalis, t. y. visa jo teikiama nauda bus gauta tik tuomet, jei taip pat bus įgyvendintas strategijoje numatytas papildomų veiksmų ir veiksnių rinkinys. Nors tai visų pirma taikytina ir aktualu transporto sektoriui, šis principas galioja ir kitiems sektoriams, pvz., miestų plėtros sektoriui.

Su CO2e ir panašiais strategijos / plano rengimo etapo tikslais susijęs (-ę) pagrindinis (-iai) veiklos rezultatų rodiklis (-iai) (PVRR) paprastai bus vienas (-i) pagrindinių rodiklių, turėsiančių įtakos rengiant strategiją / planą.

Dėl prisitaikymo prie klimato kaitos pažymėtina, kad strategijos / plano rengimo etape paprastai turėtų būti atliekamas (strateginis) pažeidžiamumo vertinimas, padėsiantis nustatyti galimą su klimatu susijusį poveikį ir riziką ir suplanuoti išsamų pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą.

Techniniai projekto aspektai paprastai bus nustatyti GALIMYBIŲ TYRIMO / PROJEKTAVIMO etape. Pavyzdžiui, vienais pagrindinių tikslų laikant klimato kaitos švelninimą ir poveikio klimatui neutralumo užtikrinimą iki 2050 m., galiausiai gali būti pasirinktos kitokios technologijos. Be to, taip gali būti užtikrintas papildomas indėlis į aplinką ir gauta papildomos naudos klimato kaitos požiūriu.

Didžioji dalis išsamaus klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo proceso vyks galimybių tyrimo / projektavimo etape. Išsamesnės informacijos apie klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą pateikta šių gairių 3 skyriuje, o apie ryšius su PAV – 5 skyriuje.

Atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą, paprastai bus nagrinėjami tokie aspektai, kaip vietos parinkimas ir projektavimo galimybės, taip pat kiti įgyvendinimo galimybių aspektai, pvz., projektui reikalingi ištekliai, finansiniai, ekonominiai, eksploatavimo ir valdymo, teisiniai, aplinkos, socialinės įtraukties ir prieinamumo aspektai.

Taip siekiama užtikrinti, kad, įtraukus tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, dėl klimato kaitos poveikio kylanti rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio. Priimtinos likutinės rizikos lygis paprastai nustatomas iš anksto, pvz., planuojant klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ / STATYBOS etape, be kita ko, reikės užtikrinti, kad rengiant projektą būtų visapusiškai atsižvelgta į klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo aspektus, išsiaiškintus ankstesniais etapais, pvz., jei rangovas gali pasiūlyti alternatyvius techninius sprendimus nemažindamas užmojų lygio (įskaitant numatyto atsparumo lygio užtikrinimą). Taip pat turėtų būti apsvarstytos galimybės kuo labiau sumažinti statybos metu išmetamą ŠESD kiekį.

EKSPLOTAVIMO / TECHNINĖS PRIEŽIŪROS etape bus įgyvendinamos atitinkamos švelninimo ir prisitaikymo priemonės, stebimas tų priemonių veiksmingumas, įskaitant projekto poveikio aplinkai (pvz., išmetamo ŠESD kiekio) ir klimato kaitos poveikio projektui stebėjimą. Turėtų būti parengta veiksminga ir efektyvi sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros strategija, kuria būtų užtikrintas infrastruktūros tvarumas ir reikiamas paslaugų lygis, kartu deramai valdant su klimatu susijusią riziką.

Kaip minėta pirmiau, šios rūšies analizė pradedama strategijos / plano rengimo etape. Būtina numatyti veiksmingą ir efektyvią infrastruktūros ir jos eksploatavimo stebėseną, apimančią klimato reiškinių stebėjimą (pvz., naudojant įvykių registrą), ir naudotojų įspėjimo ir reagavimo sistemas. Ši stebėsena taip pat turėtų apimti itin pavojingų įvykių stebėjimą ir jų poveikio mažinimo procedūras, eksploatavimo sumažintu pajėgumu arba visiško eksploatacijos sustabdymo (atsižvelgiantį vietą ir aptarnaujamos vietovės ir (arba) naudotojų pobūdį) (pvz., į tai, ar tai gyvenamieji pastatai, ar ligoninės) tvirtinimą ir žmonių gelbėjimą, turto atkūrimą bei visapusišką jų apsaugą (pvz., pasitraukimo ir gelbėjimo arba atkūrimo zonų suteikimą metropoliteno sistemos keleiviams ir transporto priemonėms).

EKSPLOATACIJOS NUTRAUKIMO etapas daugelio infrastruktūros projektų, kurie bus finansuojami 2021–2027 m. laikotarpiu, atveju vyks po 2050 m., nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ir neutralaus poveikio klimatui sąlygomis ir laikantis reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams principo. Per tą patį laikotarpį dėl klimato kaitos pasikeis įvairios klimato kaitos keliamos grėsmės. Tai gali turėti įtakos ankstesniais projekto plėtojimo ciklo etapais atliktai analizei ir priimtiems sprendimams.

C.4. PCV IR KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS

Toliau pateiktame paveiksle apžvelgiami PCV ir klimato kaitos švelninimo tarpusavio ryšiai.

24 pav.

PCV ir klimato kaitos švelninimo tarpusavio ryšių apžvalga

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama orientacinė PCV ir klimato kaitos švelninimo tarpusavio ryšių, susijusių su įvairiais projekto ciklo etapais, apžvalga.

9 lentelė

PCV ir klimato kaitos švelninimo apžvalga

Projekto ciklo etapai

Plėtotojo tikslai

Procesai ir analizė

Projekto suderinamumas su tikslu iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ir poveikio klimatui neutralumą (arba, jei jo gyvavimo trukmė trumpesnė, patikimos trajektorijos iki 2050 m.)

Strategijos / plano rengimas

Nustatyti preliminarią apimtį ir parengti verslo strategiją

Nustatyti plėtojimo galimybes ir parengti vykdymo strategiją

—	Verslo modelio kūrimas

—	Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)

—	Koncepcija

—	Vietos parinkimas

—	Sutarčių planavimas

—	Technologijų parinkimas

—	Išlaidų sąmatos sudarymas, finansinis ir (arba) ekonominis modeliavimas

—	Išankstinis galimybių tyrimas

—	Poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimo (PASPV) apimties ir atskaitos scenarijaus nustatymas

Išsamiai aprašykite projekto derėjimo su tikslu iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą analizę, derėjimo su žiedine ekonomika analizę ir su išmetamu ŠESD kiekiu susijusios gyvavimo ciklo analizės taikymą, nurodydami tinkamas alternatyvas

Ieškokite priemonių, kurioms būtų būdingas mažas anglies dioksido pėdsakas

Jei tinkama, pagal EIB anglies dioksido pėdsako metodiką atlikite išsamią išmetamo ŠESD kiekio analizę

Paskirkite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovą ir suplanuokite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą

Galimybių tyrimas / projekta-vimas

Galutinai nustatyti apimtį ir parengti galutinį įgyvendinimo planą

—	Pradinis inžinerinis projektavimas (PIP)

—	Išlaidų sąmatos sudarymas, finansinis ir (arba) ekonominis modeliavimas

—	Išsamus poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimas (PASPV) ir aplinkos ir socialinių priemonių planas (ASPP)

—	Prieinamumo neįgaliesiems užtikrinimas

Paskirkite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovą ir suplanuokite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą (jei to nepadaryta anksčiau)

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas, pvz., 1) projekto suderinamumas su perėjimu prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio iki 2050 m., poveikio klimatui neutralumo užtikrinimu, principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams principu; 2) mažo anglies dioksido pėdsako priemonių ir sprendimų paieška, be kita ko, su išmetamu ŠESD kiekiu susijusių išlaidų įtraukimas į sąnaudų ir naudos analizę ir alternatyvų palyginimą

Viešieji pirkimai / statyba

Išsamiai aprašyti ir pastatyti turto objektą

—	Išsamus inžinerinis projektavimas

—	Inžinerinis projektavimas, viešieji pirkimai ir statybos valdymas (IPVPSV)

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas: klimato kaitos švelninimo tikslus (nustatytus užtikrinant klimatosauginį tinkamumą) įtraukite į išsamų inžinerinį projektavimą ir viešuosius pirkimus

Eksploata-vimas / techninė priežiūra

Eksploatuoti turtą, vykdyti jo techninę priežiūrą ir tobulinti turtą

—	Turto valdymas

—	Eksploatavimas ir techninė priežiūra

Vykdykite išmetamo ŠESD kiekio ir numatyto mažinimo siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą stebėseną

Eksploata-cijos nutraukimas

Nutraukti turto eksploataciją ir įvykdyti įsipareigo-jimus

—	Eksploatacijos nutraukimo planas

Rengiant eksploatacijos nutraukimo planą ir jį įgyvendinant turėtų būti deramai atsižvelgiama į klimato kaitą, taip pat į tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ir poveikio klimatui neutralumą, į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir reikšmingos žalos nedarymo principą

C.5. PCV IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS

Toliau pateiktame paveiksle pateikiama iliustruojanti PCV ir prisitaikymo prie klimato kaitos tarpusavio ryšių apžvalga.

25 pav.

PCV ir prisitaikymo prie klimato kaitos tarpusavio ryšių apžvalga

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama orientacinė PCV ir prisitaikymo prie klimato kaitos tarpusavio ryšių, susijusių su įvairiais projekto ciklo etapais, apžvalga.

10 lentelė

PCV ir prisitaikymo prie klimato kaitos apžvalga

Projekto ciklo etapai

Plėtotojo tikslai

Procesai ir analizė

Pažeidžiamumo vertinimas

Rizikos vertinimas

Prisitaikymo priemonės

Strategijos / plano rengimas

Nustatyti preliminarią apimtį ir parengti verslo strategiją

Nustatyti plėtojimo galimybes ir parengti vykdymo strategiją

—	Verslo modelio kūrimas

—	Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)

—	Koncepcija

—	Vietos parinkimas

—	Sutarčių planavimas

—	Technologijų parinkimas

—	Išlaidų sąmata

—	Poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimo (PAV, PASPV) apimties ir atskaitos scenarijaus nustatymas

—	Išankstinis galimybių tyrimas

Atsižvelgdami į turto gyvavimo trukmę, apsvarstykite, kokios įtakos sėkmingam projekto įgyvendinimui galėtų turėti dabartinis ir būsimas klimatas

Apsvarstykite su klimatu susijusią riziką, būdingą projektavimo galimybėms

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimą įtraukite į vietos parinkimo procesą

Atlikite jautrumo analizę, apimančią technologijas ir projektavimo parametrų ribines vertes

Atlikite rizikos vertinimą

Nustatykite prisitaikymo priemones ir naudą (mažesnė rizika ir (arba) žala)

Parenkite išlaidų sąmatą, įvertinkite prisitaikymo priemones

Nustatykite priimtiną likutinės rizikos lygį, susijusį su neigiamu klimato kaitos poveikiu

Nustatykite ir įvertinkite riziką (aukštesnio lygio) ir prisitaikymo priemones, remdamiesi nustatytais ir išanalizuotais aplinkos ir socialiniais pokyčiais, kuriuos lemia klimato kaita ir kurie gali turėti įtakos projektui (pvz., drėkinimo poreikio padidėjimas, keliantis problemų dėl vandens išteklių), ir būdais, kuriais kintančios klimato sąlygos galėtų padaryti poveikį su aplinka susijusiems ir socialiniams projekto įgyvendinimo rezultatams (pvz., esamos socialinės ir (arba) lyčių nelygybės padidėjimas)

Paskirkite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovą ir suplanuokite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą

Galimybių tyrimas / projekta-vimas

Galutinai nustatyti apimtį ir parengti galutinį įgyvendi-nimo planą

—	Pradinis inžinerinis projektavimas (PIP)

—	Išlaidų sąmatos sudarymas, finansinis ir (arba) ekonominis modeliavimas

—	Išsamus poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimas (PASPV) ir aplinkos ir socialinių priemonių planas (ASPP)

—	Galimybių tyrimas

Paskirkite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovą ir suplanuokite klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesą (jei to nepadaryta anksčiau)

Išsamiau išanalizuokite svarbių projektavimo parametrų ribines vertes, kurios yra jautriausios klimato kaitai

Išanalizuokite su klimatu susijusią riziką ir patikrinkite svarbių projektavimo parametrų patikimumą, atsižvelgdami į dabartinį ir būsimą klimatą

Nustatykite prisitaikymo priemones ir naudą (mažesnė rizika ir (arba) žala)

Parenkite išlaidų sąmatą, įvertinkite prisitaikymo priemones

Nustatykite ir įvertinkite riziką ir prisitaikymo priemones, remdamiesi išsamia aplinkos ir socialinių pokyčių, kuriuos lemia klimato kaita ir kurie gali turėti įtakos projektui, ir būdų, kuriais kintančios klimato sąlygos galėtų padaryti poveikį su aplinka susijusiems ir socialiniams projekto įgyvendinimo rezultatams, analize. Įtraukite aplinkai ir visuomenei kylančios rizikos valdymo priemones Apsvarstykite prieinamumo neįgaliesiems aspektą.

Atlikdami galimybių tyrimą, apsvarstykite ir aiškiai nustatykite projekto pažeidžiamumo dėl klimato kaitos aspektus ir dėl klimato kaitos projektui kylančią riziką, atsižvelgdami į visus galimybių aspektus, pvz., projektui reikalingus išteklius, projekto vietovę ir vietą, finansinius, ekonominius, eksploatavimo ir valdymo, teisinius, aplinkos ir socialinius aspektus, taip pat atitinkamas prisitaikymo priemones.

Viešieji pirkimai / statyba

Išsamiai aprašyti ir pastatyti turto objektą

—	Išsamus inžinerinis projektavimas

—	Inžinerinis projektavimas, viešieji pirkimai ir statybos valdymas (IPVPSV)

Patobulinkite atsparumo klimato kaitai užtikrinimo priemones, pagrįstas pirmiau minėtu pradiniu inžineriniu projektavimu (PIP), ir galutinai suderintas priemones įtraukite į išsamius inžinerinius projektus.

Atnaujinkite ankstesnę jautrumo analizę, pažeidžiamumo ir rizikos vertinimus, nustatykite prisitaikymo priemones ir jas įtraukite į projektą

IPVPSV turi atitikti reikalavimą užtikrinti, kad rengiant projektą būtų įvertinta su dabartiniu ir būsimu klimatu susijusi rizika, prireikus būtų įtrauktos atsparumo užtikrinimo priemonės ir jos būtų integruotos į, pvz., atsparumo klimato kaitai užtikrinimo veiksmų planą.

Eksploata-vimas / techninė priežiūra

Eksploatuoti turtą, vykdyti jo techninę priežiūrą ir tobulinti turtą

—	Turto valdymas

—	Eksploatavimas ir techninė priežiūra

Siekiant užtikrinti, kad turtas išliktų atsparus klimato kaitos poveikiui ir jo gyvavimo laikotarpiu toliau galėtų būti eksploatuojamas taip, kaip numatyta, kintant klimatui turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena. Turėtų būti stebimos pagrindinės projektavimo prielaidos (pvz., dėl būsimų visuotinio atšilimo lygių), taip pat prisitaikymo, aplinkosaugos ir kitos priemonės, siekiant patikrinti, ar jomis rizika mažinama tiek, kiek buvo numatyta. Projekto atsparumo klimato kaitai užtikrinimo veiksmų planas turėtų būti nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas; jis turėtų būti lankstus ir neterminuotas, ypač kai tai susiję su ilgai eksploatuojamu turtu. Vykdydamas nuolatinę stebėseną, turto savininkas ir (arba) valdytojas bus įspėtas apie visus kylančius poreikius keisti prisitaikymo priemones.

Eksploa-tacijos nutrau-kimas

Nutraukti turto eksploata-ciją ir įvykdyti įsipareigo-jimus

—	Eksploatacijos nutraukimo planas

Rengiant eksploatacijos nutraukimo planą ir jį įgyvendinant turėtų būti deramai atsižvelgiama į būsimą klimato kaitos poveikį ir dėl klimato kaitos kilsiančią riziką (taip pat gali būti tikslinga šiuos aspektus apsvarstyti ankstesniame PCV etape)

C.6. PCV IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAI (PAV, SPAV)

PCV ir poveikio aplinkai vertinimų (PAV, SPAV) tarpusavio ryšių apžvalga pateikta 20 pav.

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama orientacinė PAV ir SPAV etapų, atliekamų tam tikrais projekto ciklo etapais, apžvalga.

11 lentelė

PCV ir poveikio aplinkai vertinimų (PAV, SPAV) apžvalga

Projekto ciklo etapai	Plėtotojo tikslai	Poveikio aplinkai vertinimai	Paaiškinimas
Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)
Strategijos / plano rengimas	Nustatyti preliminarią apimtį ir parengti verslo strategiją	Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)	Apibūdinkite pagrindinius su klimato kaita susijusius aspektus, įskaitant siekį iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir poveikio klimatui neutralumą, tarptautiniu, ES arba valstybių narių lygmeniu nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, kurie yra svarbūs rengiant planą, taip pat tai, kaip į tuos tikslus ir visus kitus su aplinka susijusius aspektus atsižvelgta rengiant tą planą ir užtikrinant atsparumą klimato kaitai. Atlikdami SPAV, įvertinkite didžiausius sunkumus sprendžiant klimato kaitos klausimą. Nustatykite su klimatu susijusias problemas ir poveikį. Atlikdami SPAV (ir kitus poveikio aplinkai vertinimus), gerai apsvarstykite klimato kaitos aspektus.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)
Galimybių tyrimas / projekta-vimas	Nustatyti plėtojimo galimybes ir parengti vykdymo strategiją Galutinai nustatyti apimtį ir parengti galutinį įgyvendi-nimo planą	Tikrinimas (prireikus)	Kompetentinga institucija priima sprendimą, ar reikia atlikti PAV. Baigiant šį etapą, turi būti priimtas ir viešai paskelbtas sprendimas dėl tikrinimo. Pastaba. Net jeigu PAV direktyvos II priede nurodyti projektai tikrinimo etape tolesniam vertinimui neatrenkami, t. y. jų PAV atlikti nereikia, vis tiek gali reikėti užtikrinti jų klimatosauginį tinkamumą.
		Apimties nustatymas (prireikus)	Direktyvoje nustatyta, kad plėtotojai gali prašyti kompetentingos institucijos pateikti nuomonę dėl apimties, kurioje būtų nustatytas vertinimo turinys ir apimtis ir nurodyta informacija, kurį turi būti pateikta PAV ataskaitoje.
		PAV ataskaita	Plėtotojas arba jam atstovaujantis (-ys) ekspertas (-ai) atlieka vertinimą. Vertinimo rezultatai pateikiami PAV ataskaitoje; šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie projektą, atskaitos scenarijų, tikėtiną reikšmingą projekto poveikį, siūlomas alternatyvas, reikšmingo neigiamo poveikio mažinimo ypatumus ir priemones, taip pat netechninė santrauka ir visa papildoma informacija, nurodyta PAV direktyvos IV priede.
		Informavimas ir konsultavimasis	PAV ataskaita pateikiama peržiūrėti už aplinką atsakingoms valdžios institucijoms, vietos ir regioninės valdžios institucijoms, visuomenei. Joms suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl projekto ir jo poveikio aplinkai.
		Sprendimo priėmimas ir sutikimas dėl planuojamos veiklos	Kompetentinga institucija išnagrinėja PAV ataskaitą, įskaitant pastabas, kurios buvo gautas per konsultacijas, įvertina projekto poveikį, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, ir parengia pagrįstą išvadą, ar projektas daro reikšmingą poveikį aplinkai. Tai turi būti įtraukiama į galutinį sprendimą dėl sutikimo dėl planuojamos veiklos.
		Informacija apie sutikimą dėl planuojamos veiklos	Visuomenė informuojama apie sprendimą dėl sutikimo dėl planuojamos veiklos; ji turi teisę į peržiūros procedūrą.
Viešieji pirkimai / statyba	Išsamiai aprašyti ir pastatyti turto objektą	Stebėsena (jei reikia)	Statybos ir eksploatavimo etapu plėtotojas privalo vykdyti nustatyto reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir jo mažinimo priemonių stebėseną.
Eksploata-vimas / techninė priežiūra	Eksploatuoti turtą, vykdyti jo techninę priežiūrą ir tobulinti turtą
Eksploata-cijos nutrauki-mas	Nutraukti turto eksploata-ciją ir įvykdyti įsipa-reigojimus

(1) FIDIC: http://fidic.org/bookshop/about-bookshop/which-fidic-contract-should-i-use

(2) Non-paper – Guidelines for Project Managers: Making vulnerable investments climate resilient („Neoficialios gairės projektų vadovams. Pažeidžiamų investicijų atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas“), https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/adaptation/what/docs/non_paper_guidelines_project_managers_en.pdf ir https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/514e385a-ef68-46ea-95a0-e91365a69782/language-en.

(3) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SWD(2013) 137 final, 2012 4 16, Adapting infrastructure to climate change („Infrastruktūros pritaikymas prie klimato kaitos“), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013SC0137&from=EN.

D PRIEDAS

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

Šių klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gairių 5 skyriuje trumpai supažindinama su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo ir poveikio aplinkai vertinimo, kurie aptariami šiame priede, tarpusavio ryšiais ir sutapimais.

D.1. ĮVADAS

PAV direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų atliekamas projektų, kurie, pvz., dėl jų pobūdžio, dydžio ar įgyvendinimo vietos, gali padaryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas.

Šis vertinimas turėtų būti atliekamas prie duodant sutikimą dėl planuojamos veiklos. t. y. prieš tai, kai valdžios institucija (-os) nusprendžia, kad plėtotojas gali įgyvendinti projektą.

Direktyvoje suderinti PAV principai, nustatant minimalius reikalavimus, visų pirma susijusius su projektų, kurie turėtų būti vertinami, rūšimis, pagrindinėmis plėtotojų pareigomis, vertinimo turiniu ir nuostatomis dėl kompetentingų institucijų bei visuomenės dalyvavimo.

2014 m. PAV direktyva bus iš dalies pakeista siekiant ją suderinti su politikos, teisės ir techniniais pokyčiais, įvykusiais per pastaruosius 25 metus, taip pat atsižvelgiant į naujas aplinkos srities problemas. Teisėkūros institucijos sutarė, kad aplinkos klausimų, pvz., klimato kaitos ir nepaprastųjų įvykių bei nelaimių rizikos, svarba formuojant politiką padidėjo, todėl šie aspektai taip pat turėtų būti svarbūs vertinimo ir sprendimų priėmimo procesų, kurie vykdomi tvirtinant projektą, elementai.

Direktyva 2014/52/ES, t. y. 2014 m. PAV direktyva, taikoma projektams, kurių tikrinimas (taikoma II priede nurodytiems projektams) arba apimties nustatymas pradėtas 2017 m. gegužės 16 d. arba vėliau arba dėl kurių plėtotojas 2017 m. gegužės 16 d. arba vėliau pateikė PAV (taikoma I ir II prieduose nurodytiems projektams, kuriems taikoma PAV procedūra).

Direktyva 2011/92/ES, t. y. 2011 m. PAV direktyva, taikoma projektams, kurių tikrinimas (taikoma II priede nurodytiems projektams) arba apimties nustatymas pradėtas anksčiau kaip 2017 m. gegužės 16 d. arba dėl kurių plėtotojas anksčiau kaip 2017 m. gegužės 16 d. pateikė PAV (taikoma I ir II prieduose nurodytiems projektams, kuriems taikoma PAV procedūra).

Iš dalies pakeistoje direktyvoje yra nuostatų dėl klimato kaitos. Projektų, kurie vykdomi vadovaujantis 2014 m. PAV direktyva, PAV procesas iš dalies sutampa su klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo procesu. Planuojant šiuos du procesus reikėtų į tai atsižvelgti ir tuo pasinaudoti.

Pagal iš dalies pakeistą PAV direktyvą projektų poveikis klimatui ir jų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos turėtų būti nagrinėjamas tikrinimo etape (taikant atrankos kriterijus) ir, kai būtina atlikti PAV, aprašytas.

PAV direktyvos I priede nurodytų projektų PAV atliekamas visada, nes laikoma, kad jų poveikis aplinkai yra reikšmingas.

Dėl Direktyvos II priede nurodytų projektų reikia nustatyti, ar tikėtina, kad bus padarytas neigiamas poveikis aplinkai, t. y. projektas tikrinamas siekiant nustatyti, ar būtina atlikti PAV. Valstybės narės kompetentinga institucija tai nustato atlikdama i) konkretaus atvejo tyrimą arba ii) taikydama tam tikrą ribinių verčių arba kriterijų rinkinį. Bet kokiu atveju kompetentingos institucijos visada privalo atsižvelgti į III priede nustatytus kriterijus. t. y. projekto charakteristikas (pvz., dydį, sąveiką su kitais projektais ir t. t.), projekto įgyvendinimo vietą ir galimo poveikio ypatumus.

Apimties nustatymo etape plėtotojai gali paklausti kompetentingų institucijų, kokia turėtų būti informacijos, reikalingos pagrįstam sprendimui dėl projekto ir jo poveikio priimti, apimtis. Šiame etape įvertinama ir nustatoma informacijos ir analizės, kuri bus reikalinga valdžios institucijoms, apimtis, kitaip – atliekamas apimties nustatymas.

Informacija, susijusi su reikšmingu projekto poveikiu aplinkai, renkama trečiajame – PAV ataskaitos rengimo – etape.

Aplinkos institucijos, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijos bei visuomenė (ir susijusios valstybės narės) turi būti informuojamos apie PAV ataskaitą ir dėl tos ataskaitos su jomis turi būti konsultuojamasi. Po šių konsultacijų kompetentinga institucija, atsižvelgusi į konsultacijų rezultatus, nusprendžia, ar leisti vykdyti projektą.

Apie šį leidimą turėtų būti paskelbiama visuomenei, jį turi būti galima ginčyti nacionaliniuose teismuose. Jei projektu daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, plėtotojai privalės padaryti viską, kas būtina, kad to poveikio būtų išvengta, kad jis nebūtų daromas arba kad jis būtų sumažintas. Tokie projektai turės būti stebimi pagal valstybių narių nustatytas procedūras.

Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato svetainėje (1) išsamiai pristatoma ir apžvelgiama ES aplinkos politika, teisės aktai ir teisės reikalavimų laikymosi klausimai, taip pat kitų ES politikos sričių žalinimas.

Yra paskelbti tokie rekomendaciniai dokumentai, susiję su konkrečiais PAV proceso etapais:

—	„EIA Guidance Document on Screening“ („Rekomendacinis dokumentas dėl tikrinimo atliekant PAV“) (2017 m.) (2);

—	„EIA Guidance Document on Scoping“ („Rekomendacinis dokumentas dėl apimties nustatymo atliekant PAV“) (2017 m.) (3);

—	„EIA Guidance Document on the preparation of the EIA Report“ („Rekomendacinis dokumentas dėl PAV ataskaitos rengimo“) (2017 m.) (4).

Šiuos trijuose rekomendaciniuose dokumentuose pateikiama naudinga informacija, be kita ko, padėsianti nagrinėti su klimato kaita susijusį poveikį. Šiais dokumentais papildomos 2013 m. išleistos klimato kaitos (ir biologinės įvairovės) aspektų įtraukimo į PAV gairės (5).

Reikėtų pažymėti, kad šie rekomendaciniai dokumentai buvo rengiami taip, kad juos butų galima naudoti visoje ES, todėl juose nebuvo įmanoma atsižvelgti į visus konkrečius skirtingų ES valstybių narių PAV teisinius reikalavimus ir praktiką. Todėl visuomet turėtų būti atsižvelgiama ne tik į šiuos rekomendacinius dokumentus, bet ir į visas esamas nacionalines, regionines arba vietos lygmens gaires dėl PAV. Ši pastaba taikoma ir šioms klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo gairėms.

Be to, rekomendaciniai dokumentai visuomet turėtų būti skaitomi kartu su direktyva ir nacionalinės ar vietos teisės aktais dėl PAV. Teisė aiškinti direktyvą paliekama Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), todėl reikėtų atsižvelgti ir į ESTT praktiką.

EIB Aplinkos ir socialinių (6) standartų vadovas (7) taip pat gali būti naudingas informacijos šaltinis projektų plėtotojams, kiek tai susiję su klimato kaitos aspektų įtraukimu į poveikio aplinkai vertinimus.

D.2. PAGRINDINIŲ PAV PROCESO ETAPŲ APŽVALGA

Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos aspektai gali būti įtraukiami į pagrindinius PAV proceso etapus, k][aip parodyta tolau pateiktoje lentelėje:

12 lentelė

Klimato kaitos aspektų įtraukimo į pagrindinius PAV proceso etapus apžvalga

PAV procesas	Pagrindiniai klausimai
Tikrinimas (oficialiai nėra sudedamoji PAV dalis; taikoma II priede nurodytiems projektams)	Ar tikėtina, kad įgyvendinant projektą bus padarytas reikšmingas poveikis klimato kaitos aspektams arba kad klimato kaitos aspektai turės reikšmingą poveikį projekto įgyvendinimui? Ar reikia atlikti PAV?
Apimties nustatymas (prireikus)	Kokios tikėtinos pagrindinės su klimato kaita susijusios problemos? Kokių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų ir aplinkos institucijų interesų sritis apima klimato kaitą ir kaip jie dalyvaus atliekant PAV? Kokios, jų nuomone, yra pagrindinės problemos? Kokia padėtis, susijusi su klimato kaita, yra dabar ir kaip ji, tikėtina, pasikeis ateityje? Koks yra kovos su klimato kaita politikos kontekstas, kokie yra uždaviniai ir tikslai?
PAV ataskaita / informacija ir konsultavimasis	Kokie metodai, priemonės ir principai bus naudingiausi siekiant suprasti ir įvertinti pagrindines su klimato kaita susijusias problemas? Kokių yra alternatyvų pagrindinėms su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti? Kokios įtakos tų priemonių įgyvendinimas turėtų su klimato kaita susijusiems uždaviniams? Kaip galėtume išvengti neigiamo poveikio klimato kaitai? Jei jo išvengti negalime, kaip tą poveikį sumažinti arba kompensuoti? Kaip užtikrinti kuo didesnį teigiamą poveikį? Kaip klimato kaitos aspektą būtų galima įtraukti į projektą (pvz., imantis klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo veiksmų)? Ar išsamiai paaiškinti klimato kaitos nustatymo, neapibrėžtumo valdymo ir t. t. būdai?
Sprendimo priėmimas / sutikimas dėl planuojamos veiklos	Kaip klimato kaitos aspektus būtų galima įtraukti į sutikimą dėl planuojamos veiklos ir galutinį projektą?
Stebėsena	Kaip bus stebimas poveikis klimato kaitai? Kaip bus stebimos poveikio aplinkai švelninimo priemonės? Kaip bus vertinamas prisitaikomasis valdymas?

Anksti nustačius pagrindines su klimato kaita susijusias problemas, pasinaudojant atitinkamų institucijų pateikta informacija, užtikrinama, kad tos problemos būtų suprantamos visiems susijusiems asmenims ir toliau sprendžiamos atliekant PAV.

Anksti įtraukus susijusias institucijas ir suinteresuotuosius subjektus (ne vėliau kaip nuo apimties nustatymo etapo, jei tai I priede nurodyti projektai, arba prieš priimant sprendimą dėl tikrinimo, jei tai II priede nurodyti projektai), bus užtikrintas geresnis PAV direktyvos laikymasis. Be to, taip bus galima išsiaiškinti svarbiausias problemas ir nustatyti nuoseklų poveikio vertinimo ir sprendimo paieškos metodą.

Gali būti pravartu pasinaudoti aplinkos, vietos ir regioninės valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų žiniomis ir atsižvelgti į jų nuomones, nes tai gali padėti:

—	laiku ir veiksmingai išsiaiškinti galimas konfliktines ir tobulintinas sritis;

—	gauti informacijos apie svarbius būsimus projektus, politiką ir teisėkūros arba reglamentavimo pertvarkas, kitų rūšių poveikio aplinkai vertinimus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti analizuojant bazinio lygio scenarijaus kaitos tendencijas (žr. tolesnį skirsnį);

—	surinkti pasiūlymus, kaip nuo pat pradžių įtraukti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones į siūlomą projektą.

Atliekant PAV, reikėtų kuo anksčiau išnagrinėti projekto poveikį klimatui ir klimato kaitai (t. y. klimato kaitos švelninimo aspektus) ir klimato kaitos poveikį projektui ir jo įgyvendinimui (t. y. prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus).

Investicijos į infrastruktūrą turėtų būti suderintos su Paryžiaus susitarimo tikslais ir patikima išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektorija, atitinkančia ES 2030 m. klimato politikos tikslus ir tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, taip pat su klimato kaitos poveikiui atspariu vystymusi.

Be to, investicijomis į infrastruktūros projektus neturėtų būti daroma reikšmingos žalos kitų ES aplinkos tikslų, pvz., tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir jų apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo, taršos prevencijos ir kontrolės, sveikų ekosistemų apsaugos, siekimui. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad pažanga siekiant klimato politikos tikslų nebūtų daroma kitų tikslų sąskaita, ir pripažįstama, kad būtina stiprinti įvairių aplinkos tikslų tarpusavio ryšį.

Atkreipkite dėmesį, kad šis sąrašas nėra išsamus ir turėtų būti pritaikomas prie vertinamo projekto.

Su konkrečiu PAV susiję klausimai ir poveikio būdai turėtų būti nurodomi atsižvelgiant į konkretų kiekvieno projekto kontekstą ir į dalyvaujančių valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų nurodytas problemas. Todėl būtinas lankstumas.

D.3. PAGRINDINIŲ PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS PROBLEMŲ SUPRATIMAS

Atliekant PAV, reikėtų kuo anksčiau išnagrinėti projekto poveikį klimato kaitai (t. y. klimato kaitos švelninimo aspektus) ir klimato kaitos poveikį projektui ir jo įgyvendinimui (t. y. prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus). Kokį poveikį projekto įgyvendinimui gali turėti klimato kaita? Kaip gali reikėti pritaikyti projektą prie kintančio klimato ir galimų ekstremalių reiškinių? Ar dėl projekto bus padarytas poveikis netoliese esančių žmonių ir turto pažeidžiamumui dėl klimato kaitos?

PAV proceso metu svarstant prisitaikymo prie klimato kaitos problemas, reikėtų atsižvelgti ne tik į istorinius klimato duomenis, bet ir aiškiai nustatyti bei pristatyti klimato kaitos scenarijų, kuris turėtų būti svarstomas vertinimo proceso metu.

Aiškiai aprašius klimato kaitos scenarijų, bus lengviau aptarti, ar, rengiant projektą, reikėtų atsižvelgti į numatomus klimato veiksnius ir koks gali būti jų poveikis su projektu susijusiai aplinkai.

PAV specialistai visų pirma turėtų aprašyti ekstremalias klimato sąlygas, į kurias turėtų būti atsižvelgiama analizuojant aplinkos atskaitos scenarijus. Taip pat reikėtų peržiūrėti visas esamas prisitaikymo strategijas, rizikos valdymo planus ir kitus nacionalinius arba subregioninius klimato svyravimų ir klimato kaitos poveikio tyrimus, taip pat siūlomas atsakomąsias priemones ir esamą informaciją apie tikėtiną su klimatu susijusį poveikį, kuris yra svarbus projektui.

Šiose gairėse pateikta pagrindinių klausimų, kurie turi būti užduoti nustatant pagrindines prisitaikymo prie klimato kaitos problemas, pavyzdžių.

Bazinio lygio scenarijaus kaitos tendencijų analizė

Atskaitos scenarijaus kaita, t. y. tikėtinas aplinkos dabartinės būklės kitimas ateityje, yra svarbus veiksnys, padedantis suprasti, kokį poveikį siūlomas projektas gali padaryti kintančiai aplinkai.

Pradinė aplinka kinta. Tai visų pirma taikytina didelės apimties projektams, kurie visa apimtimi gali būti pradėti eksploatuoti tik po daugelio metų. Per tą laiką projekto įgyvendinimo vietovei būdingi aplinkos veiksniai gali pasikeisti, vietovė gali būti veikiama kitokių klimato sąlygų, pvz., audrų, didesnių potvynių ir t. t. Ilgalaikių arba ilgalaikio poveikio (ilgesnio kaip 20 metų) projektų atveju būtų geriausia naudoti klimato scenarijus, pagrįstus klimato modeliavimo rezultatais. Tokius projektus gali reikėti rengti taip, kad jie būtų atsparūs kitokioms nei dabartinėms aplinkos sąlygoms. Trumpalaikių projektų atveju scenarijai turi būti grindžiami tik artimos ateities arba dabartiniu klimatu.

Naudingos informacijos gali suteikti aplinkos apžvalgos ir scenarijų tyrimai, kuriuose analizuojamos tendencijos ir tikėtinos būsimos jų kryptys. Jei duomenų nėra, gali būti naudinga naudoti tarpinius rodiklius. Pavyzdžiui, jei nėra lengva gauti tam tikros miesto vietovės oro kokybės stebėsenos duomenų, galbūt yra duomenų, kuriais apibūdinamos eismo srautų ir (arba) apimčių tendencijos per tam tikrą laiką arba stacionarių šaltinių išmetamo teršalų kiekio tendencijos.

Su konkrečia vietove susiję duomenys ir vertinimai – galbūt gauti naudojantis geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) – gali būti svarbūs analizuojant bazinio lygio scenarijaus kaitos tendencijas ir siekiant suprasti pasiskirstymo poveikį. Europoje yra keletas tokių duomenų šaltinių, įskaitant duomenų saugyklas ir internetinius skaitmeninius duomenų rinkinius.

Nagrinėjant pradinės būklės kaitą, reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

—

pagrindinių rodiklių kitimo per tam tikrą laiką tendencijas, pvz., išmetamo ŠESD kiekio, pažeidžiamumo rodiklių, ekstremalių oro sąlygų dažnumo, nelaimių rizikos tendencijas. Ar tos tendencijos tęsiasi, kinta, stabilizuojasi? Ar yra aplinkos apžvalgų arba scenarijų tyrimų, kuriuos atliekant buvo nagrinėjama tikėtina būsima jų kryptis? Jei duomenų pagal tam tikrus rodiklius nėra, ar yra naudingų tarpinių rodiklių?

—

kitimo veiksnius (tiesioginius ir netiesioginius), galinčius lemti tam tikrą tendenciją. Nustačius veiksnius, bus lengviau rengti ateities projekcijas, ypač jei numatoma, kad kai kurie esami veiksniai pasikeis arba atsiras naujų veiksnių, kurie turės reikšmingos įtakos atitinkamai tendencijai (pvz., jau patvirtinti plėtojimo planai, kurie dar neįgyvendinti; ekonominių paskatų ir rinkos jėgų pokyčiai; reglamentavimo arba politikos sistemų pasikeitimai). Veiksnių nustatymas neturėtų tapti sudėtinga akademine užduotimi – svarbu išsiaiškinti tik tuos veiksnius, kurie reikšmingai pakeis tendenciją, ir į juos atsižvelgti apibūdinant tikėtiną būsimą aplinkos būklę;

—

ribines vertes ir (arba) ribas, pvz., ar ribinės vertės jau viršytos arba ar tikėtina, kad jos bus viršytos? Atliekant PAV, galima nustatyti, ar nagrinėjama tendencija jau artėja prie nustatytos ribinės vertės arba tam tikrų lūžio taškų, kuriuos pasiekus gali reikšmingai pasikeisti vietos ekosistemos būklė arba stabilumas;

—	pagrindines sritis, kurioms dėl aplinkos būklės blogėjimo tendencijų gali būti padarytas itin neigiamas poveikis, įskaitant, pvz., saugomas teritorijas, kaip antai pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą (8) nustatytas teritorijas;

—	svarbius tarpusavio priklausomybės ryšius, pvz., būdingus vandentiekio ir nuotekų valymo sistemoms, apsaugos nuo potvynių įrenginiams, energijos ir (arba) elektros tiekimo sistemoms, ryšių tinklams;

—	naudą ir nuostolius, kuriuos lemia šios tendencijos, ir jų pasiskirstymą, padėsiantį nustatyti, kam tai naudinga, o kam ne. Nauda ir poveikis visuomenėje dažnai pasiskirsto neproporcingai: vienoms gyventojų grupėms ir ekonomikos sektoriams ekosistemų pokyčiai daro didesnį poveikį, kitoms – mažesnį;

—	pažeidžiamumo dėl klimato kaitos vertinimą, įtrauktiną į bet kokį veiksmingą pradinės aplinkos kaitos ir alternatyvų vertinimą. Pažeidžiamumo rizika itin tikėtina, kai infrastruktūros projektas yra didelės apimties.

Alternatyvų ir poveikio aplinkai švelninimo (9) priemonių nustatymas

Pirmaisiais projekto plėtojimo etapais alternatyvos yra iš esmės skirtingi praktiniai būdai, kuriais plėtotojas gali pasiekti projekto tikslus, pvz., vykdydamas skirtingo pobūdžio veiklą, pasirinkdamas kitą vietą arba taikydamas kitokią projekto įgyvendinimo metodiką arba naudodamas kitokį projekto planą. Gali būti svarstoma ir „nulinė“ alternatyva – kaip konkreti alternatyva arba kaip bazinio lygio scenarijus. Detalesniu proceso lygmeniu alternatyvos taip pat gali virsti švelninimo priemonėmis – konkrečiais projekto plano arba statybos ar eksploatavimo metodų pakeitimais, siekiant „išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, sumažinti tą poveikį ir, jei galima, jį kompensuoti“.

Atkreipkite dėmesį, kad daugelis alternatyvų ir poveikio aplinkai švelninimo priemonių, kurios yra svarbios klimato kaitos požiūriu, turėtų būti nagrinėjamos strateginiu lygmeniu, t. y. atliekant SPAV. Pavyzdžiui, kalbant apie prisitaikymo priemones, kuriomis siekiama išvengti problemų, susijusių su potvynio rizika, planuotojai turėtų neleisti plėtoti projektų salpose arba vietovėse, kurioms gresia potvynio rizika, arba skatinti tokią žemėtvarką, kuria būtų didinamas dirvožemio pajėgumas sulaikyti vandenį, o švelninimo priemonės turėtų būti orientuojamos į alternatyvius transporto ir energetikos modelius.

Klimato kaitos švelninimas

Klimato kaitos švelninimo požiūriu, svarbu tirti ir taikyti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama užtikrinti, kad visai nebūtų išmetama ŠESD, o ne sumažinti jau išmestų ŠESD poveikį. Remiantis PAV nustatytos ir įdiegtos klimato kaitos švelninimo priemonės, pvz., statybos ir eksploatavimo veikla, kurią vykdant efektyviau vartojama energija ir ištekliai, taip pat gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau, tai nebūtinai reiškia, kad bendras projekto poveikis išmetamo ŠESD kiekio požiūriu bus teigiamas. Vertinant pagal išmetamą teršalų kiekį, poveikis gali būti ne toks neigiamas, tačiau apskritai jis vis tiek gali būti neigiamas, jei plėtojant ir transportuojant sunaudotas anglies kiekis nebus vienareikšmiškai lygus nuliui.

Atminkite, kad kai kurios poveikio aplinkai švelninimo priemonės, kuriomis sprendžiama klimato kaitos problema, pačios gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl į jas reikia atsižvelgti (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba arba medžių sodinimas gali turėti įtakos biologinei įvairovei).

Projekto poveikis klimato kaitai (išmetamam ŠESD kiekiui)

Daugeliu projektų jų statybos, eksploatavimo ir eksploatacijos nutraukimo etapais ir vykdant su projektu netiesiogiai susijusią veiklą bus padarytas poveikis išmetamam ŠESD kiekiui, palyginti su bazinio lygio scenarijumi.

Jį reikėtų vertinti į projektą žiūrint ne kaip į atskirą įvykį, o kaip į skirtingų, vienas kitą papildančių intervencinių veiksmų, visų pirma – vykdomų pagal planą, rinkinį. Tai gali reikšti, kad dėl tam tikro konkretaus projekto, vertinant atskirai, grynasis išmetamas ŠESD kiekis nesumažės, tačiau tas projektas prisidės prie bendro plano, kuriuo mažinamas išmetamas teršalų kiekis.

Atliekant PAV, turėtų būti įvertintas dėl projekto tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, jei manoma, kad šis poveikis yra reikšmingas:

—	tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, projekto gyvavimo laikotarpiu susidarantis pagal projektą vykdant statybos darbus ir eksploatuojant projektą (pvz., projekto įgyvendinimo vietoje deginant iškastinį kurą arba vartojant energiją);

—

išmetamas ŠESD kiekis, kuris susidaro arba kurio išvengiama dėl kitos veiklos, kurią paskatina projektas (netiesioginis poveikis), pvz.:

—	transporto infrastruktūra: didesnis arba išvengtas išmetamo anglies dioksido kiekis, susijęs su energijos vartojimu eksploatuojant projektą;

—	komercinė plėtra: anglies dioksido kiekis, išmestas dėl vartotojų kelionių į komercinę zoną, kurioje įgyvendinamas projektas.

Vertinant reikėtų atsižvelgti į atitinkamus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus, nustatytus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, jei tokie tikslai yra. Kai kurių sektorių atveju, visų pirma transporto ir miestų plėtros, taip pat reikėtų atsižvelgti į svarbiausią pakopą – bendrąjį planą, prie kurio priskiriamas (arba turėtų būti priskiriamas) projektas.

Atliekant PAV, taip pat galima įvertinti, kiek projektais prisidedama prie šių tikslų dėl mažesnio išmetamo teršalų kiekio, taip pat nustatyti išmetamo teršalų kiekio mažinimo alternatyviomis priemonėmis galimybes.

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Dėl prisitaikymo prie klimato kaitos pažymėtina, kad yra įvairių rūšių alternatyvių priemonių, kuriomis sprendimus priimantys asmenys gali pasinaudoti planuodami projektų pritaikymą prie klimato kaitos. Tai, koks alternatyvų ir (arba) švelninimo priemonių derinys yra tinkamiausias, priklausys nuo priimamo sprendimo pobūdžio, to sprendimo jautrumo konkrečiam su klimatui susijusiam poveikiui ir toleruojamo rizikos lygio, nustatyto pagal pagrindinio teksto 3.2 skirsnyje nustatytą metodiką. Tarp pagrindinių aspektų yra šie:

—	visiškai arba beveik neturinčios trūkumų priemonės, teikiančios naudos pagal įvairius scenarijus;

—	trimis atžvilgiais naudingos priemonės, kuriomis užtikrinamas ne tik pageidaujamas poveikis klimato kaitai, biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms, bet ir kita socialinė, aplinkosauginė ar ekonominė nauda;

—	pirmenybė grįžtamosioms ir lanksčioms priemonėms, kurias galima keisti, jei pradedamas daryti reikšmingas poveikis;

—	saugumo atsargos taikymas naujoms investicijoms, siekiant užtikrinti, kad atsakomieji veiksmai būtų atsparūs įvairiam būsimam klimato poveikiui;

—	skatinimas kurti tokias prisitaikymo strategijas, kurios galėtų apimti gebėjimo prisitaikyti stiprinimą siekiant užtikrinti, kad projektas būtų atsparesnis įvairiam galimam poveikiui (pvz., veiksmingiau planuoti ateitį);

—	projekto laikotarpių trumpinimas;

—	projektų, kurie yra rizikingi arba gali padaryti reikšmingą poveikį, atidėjimas.

Jeigu, remiantis konkrečios rizikos ir apribojimų vertinimu, laikoma, kad alternatyvos ir švelninimo priemonės yra neįmanomos ar pernelyg brangios, projekto gali tekti atsisakyti.

Yra tam tikrų poveikio aplinkai švelninimo priemonių, suteikiančių galimybę prisitaikyti prie klimato kaitos ir valdyti riziką, pvz., stiprinti projekto gebėjimą prisitaikyti prie didėjančių klimato svyravimų ir klimato kaitos (pvz., ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas arba pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) nelaimėms):

—	rizikos mažinimo mechanizmai (pvz., draudimas);

—	priemonės, kuriomis kontroliuojama arba valdoma tam tikra nustatyta rizika (pvz., tokios projekto įgyvendinimo vietos parinkimas, kad būtų sumažinta gaivalinių nelaimių poveikio rizika);

—	priemonės, kuriomis gerinamos galimybės eksploatuoti projektą atsižvelgiant į nustatytus apribojimus (pvz., vandens taupymo požiūriu geriausių priemonių arba efektyviu energijos vartojimu pagrįstų priemonių pasirinkimas);

—	priemonės, kuriomis geriau išnaudojamos tam tikros galimybės, kurias teikia natūrali aplinka.

Reikšmingo poveikio vertinimas

Daugelis vertinimo metodų, kurie taikomi PAV procese, yra tinkami klimato kaitos klausimams spręsti. Visgi yra trys esminiai aspektai, kurie turėtų būti išnagrinėti sprendžiant klimato kaitos klausimus: poveikio ilgalaikiškumas ir kaupimasis; aspektų sudėtingumas ir priežastiniai ryšiai; projekcijų netikrumas.

Poveikio ilgalaikiškumas ir kaupimasis

Klimato kaita yra sudėtinga problema, jos poveikis ir padariniai yra ilgalaikiai. Atliekant PAV, kuriuo siekiama tinkamai išnagrinėti klimato kaitos aspektus, reikėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti bendrą skirtingų rūšių poveikio įtaką. Tam reikia suprasti bazinio lygio scenarijaus kaitos tendencijas ir įvertinti kaupiamąjį projekto poveikį bazinio lygio scenarijaus kaitai.

Yra įvairių patarimų ir metodų, į kuriuos, atliekant PAV, reikėtų atsižvelgti vertinant su klimato kaita susijusį kaupiamąjį poveikį:

—

kaupiamąjį poveikį nustatykite dar PAV proceso pradžioje, jei įmanoma – apimties nustatymo etape. Kuo anksčiau pasikalbėjus su tinkamais suinteresuotaisiais subjektais, galima susidaryti išsamų vaizdą, reikalingą norint geriau suprasti, kaip įvairių rūšių iš pažiūros nereikšmingas individualus poveikis gali turėti didesnių padarinių, kai tas poveikis sudedamas;

—

vertindami su klimato kaita susijusį kaupiamąjį poveikį, atkreipkite dėmesį į bazinio lygio scenarijaus kaitą. Dabartinė aplinkos būklė nebūtinai atitiks būsimą net jei siūlomas projektas nebus įgyvendinamas. Kintant klimatui, tam tikro projekto planas ir eksploatavimo valdymas, numatyti pagal tam tikrą klimato scenarijų, po 20 metų gali būti nebetinkami. Pavyzdžiui, dėl šiltesnių vasarų gali padidėti medžiagų deformavimasis dėl karščio arba projektui gresianti gamtos gaisrų rizika. Tokio pobūdžio galimo poveikio nagrinėjimas yra vienas iš specifinių su klimato kaita susijusių uždavinių atliekant PAV;

—

jei įmanoma, konkrečių projekto elementų ir aplinkos aspektų tarpusavio sąveikai ir susijusiam kaupiamajam poveikiui išsiaiškinti atlikite priežastinių ryšių grandinės arba tinklo analizę. Nebūtina to daryti išsamiai – svarbu suprasti, koks kaupiamasis poveikis gali būti reikšmingiausias. Šį poveikį dažnai galima nustatyti kartu su suinteresuotaisiais subjektais – jie gali padėti išnagrinėti galimas sekas priežastinio ryšio grandinėse.

Aspektų sudėtingumas ir priežastiniai ryšiai

Daugelis ankstesniame skirsnyje pateiktų rekomendacijų dėl projekto ilgalaikio ir kaupiamojo poveikio vertinimo taip pat padės išnagrinėti sudėtingus klimato kaito kaitos aspektus ir suprasti jos priežastinį ryšį su kitais aspektais, nagrinėjamais atliekant PAV.

Klimato kaitos sudėtingumas neturėtų atbaidyti nuo siūlomo projekto galimo tiesioginio ir netiesioginio poveikio pagrindinių aspektų tendencijoms analizės. Kartais tam reikės taikyti supaprastintus modelius, pagal kuriuos gaunami geriausi išmetamųjų teršalų kiekio ir poveikio įverčiai, pvz., naudoti geriausius ir blogiausius scenarijus įvairiai būsimai būklei pavaizduoti esant įvairioms prielaidoms.

Poveikio dydis ir reikšmingumas turi būti vertinami atsižvelgiant į konkretų kontekstą. Vertinant pagal įnašą siekiant nustatytų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų, atskiro projekto, pvz., kelio projekto, įtaka išmetamam ŠESD kiekiui globaliu mastu gali būti nereikšminga, bet vietos ar regiono mastu, jis gali būti gana reikšmingas. Kaip aprašyta pirmiau, priežastinių ryšių grandinių arba tinklo analizė turėtų padėti suprasti sudėtingus aspektus ir priežastinius ryšius.

Klimato kaitos poveikis projektui (prisitaikymas)

Direktyvoje taip pat reikalaujama, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimus būtų išnagrinėtas poveikis, kurį klimato kaita gali padaryti projektui, ir tai, kiek projektas galės būti pritaikytas prie klimato pokyčių, kurių gali įvykti per projekto gyvavimo laikotarpį.

Įvertinti šį klimato kaitos aspektą gali būti itin sudėtinga, nes:

—	tam reikia, kad asmenys, atliekantys vertinimą, daugiau nagrinėtų aplinkos (šiuo atveju – klimato) poveikį projektui, o ne atvirkščiai;

—	tai dažnai susiję su gana dideliu neapibrėžtumu, nes faktinį klimato kaitos poveikį, ypač vietos lygmeniu, prognozuoti yra sunku. Todėl, atliekant PAV, turėtų būti atsižvelgiama į tendencijas ir rizikos vertinimą, ir laikomasi metodikos, aprašytos pagrindinio teksto 3.2 skirsnyje.

Neapibrėžtumas

Vienas iš numatomo poveikio aprašymo uždavinių – padėti asmenims, kuriems tas aprašymas skirtas, suprasti, kas yra žinoma labai patikimai, o kas suprantama palyginti menkai. Sprendžiant neapibrėžtumo klausimą (pvz., susijusį su ekonomikos augimu, technologiniais pokyčiais), visuomet pasitelkiami sprendimus priimantys asmenys ir suinteresuotieji subjektai, todėl jie galės pasinaudoti šia informacija. Svarbu juos patikinti, kad įvairių galimų ateities variantų svarstymas ir neapibrėžtumo supratimas atitinka gerąją PAV praktiką ir suteikia galimybę priimti geresnius ir lankstesnius sprendimus. Pagrindinis principas, kuriuos reikėtų vadovautis bendraujant neapibrėžtumo klausimais, – vengti sudėtingos, sunkiai suprantamos kalbos. Asmenys, kurie atlieka PAV, turėtų aprašyti neapibrėžtumo priežastis, apibūdinti patį neapibrėžtumą ir paaiškinti vartojamų frazių reikšmę. Neapibrėžtumą apibūdinant paprasta kalba, ši sąvoka gali tapti aiškesnė, tačiau kyla pavojus, kad ji bus suprasta netinkamai, nes žmonės gali individualiai ir skirtingai suprasti tokias sąvokas, kaip antai „didelis patikimumas“.

Pavyzdžiui, Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformoje („Climate-ADAPT“) (10) yra pateiktos gairės dėl neapibrėžtumo, skirtos padėti sprendimus priimantiems asmenims suprasti klimato informacijos neapibrėžtumo priežastis, kurios yra pačios svarbiausios planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos. Tose gairėse taip pat pateikta daugiau patarimų, kaip atsižvelgti į neapibrėžtumą planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos ir kaip informuoti apie neapibrėžtumą.

Stebėsena ir prisitaikomasis valdymas

Pagal PAV direktyvą dabar privaloma vykdyti projektų, kurie daro reikšmingą neigiamą poveikį, stebėseną. Ji taip pat gali būti nustatoma ir įgyvendinama kaip viena iš poveikio aplinkai švelninimo priemonių. Pavyzdžiui, tokios stebėsenos priemonės galėtų būti susijusios su aplinkos sąlygomis, nustatytomis sutikime dėl planuojamos veiklos, išduodamame atlikus PAV procedūrą.

Šiose gairėse pabrėžiama, kad svarbu analizuoti ilgalaikes tendencijas, susijusias su klimato kaita, įvertinti tiesioginį ir netiesioginį siūlomų projektų poveikį toms tendencijoms, suprasti vertinimo procese daromas prielaidas ir susijusį neapibrėžtumą ir, jei įmanoma, pasirinkti tokį projekto planą ir įgyvendinimo būdą, kuriais būtų suteikiama galimybė daryti pakeitimus atsižvelgiant į patirtį. Jeigu įgyvendinant projektą negalima daryti pakeitimų, galbūt PAV specialistams atrodys tikslinga apsvarstyti galimybę taikyti prisitaikomojo valdymo principus.

Vienas pagrindinių prisitaikomojo valdymo ypatumų yra tas, kad sprendimus priimantys asmenys ieško tokių plėtojimo strategijų, kuria būtų galima iš dalies pakoreguoti atsiradus naujų patirtimi ir moksliniais tyrimais pagrįstų įžvalgų. Pagrindiniai šio metodo elementai yra mokymasis, eksperimentavimas ir vertinimas. Prisitaikomajam valdymui reikalingas lankstumas – galimybė pakeisti sprendimus, kai gaunama naujos informacijos. Nors tai ne visada gali būti įmanoma, projektų plėtojimo planai ir leidimai kuo toliau, tuo labiau turėtų būti tokie, kad būtų galima keisti projekto struktūrą ir eksploatavimą, kai tai būtina atsižvelgiant į aplinkos kontekstą (pvz., stiprėja potvyniai, sausros, karščio bangos).

PAV gali palengvinti prisitaikomąjį valdymą, nes, atliekant PAV, nustatomos prielaidos ir neapibrėžtumas bei pasiūlomos praktinės stebėsenos priemonės, padedančios patikrinti atliktų prognozių teisingumą ir sprendimus priimančių asmenų dėmesiui pateikti naujos informacijos. Kurdami tokias priemones, PAV specialistai turės išplėsti projektų vykdytojų ir suinteresuotųjų subjektų žinias ir pagerinti jų informuotumą, užtikrinti jų įsitraukimą, pasiūlyti tokius projekto įgyvendinimo būdus, kuriais būtų užtikrintas lankstumas.

D.4. KLIMATO KAITOS ASPEKTŲ ĮTRAUKIMAS Į PAV. PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI

Pagrindinius klimato kaitos aspektų įtraukimo į PAV būdus galima apibendrinti taip:

—	projekto plėtojimo proceso pradžioje projekto vadovas gali paskirti klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo vadovą;

—	klimato kaitos aspektai tikrinimo ir apimties nustatymo etapo pradžioje įtraukiami į vertinimo procesą ir nuo pat pradžių įtraukiami į projekto ciklo valdymą;

—	numatoma, kaip klimato kaitos aspektų įtraukimą pritaikyti prie konkretaus projekto konteksto;

—	suburiami visi suinteresuotieji subjektai, kurie turi dalyvauti priimant su klimato kaita susijusius sprendimus;

—	išsiaiškinama galima klimato kaitos sąveika su kitais aspektais, kurie turi būti įvertinti atliekant PAV (pvz., biologine įvairove).

Pagrindiniai dalykai, kuriuos, kurias, atliekant PAV, reikia apsvarstyti nagrinėjant klimato kaitos aspektus (pavyzdžiai):

—	įvertinkite poveikį, kurį – galbūt per ilgą laiką – prognozuojami klimato pokyčiai turės siūlomam projektui, projekto atsparumui ir gebėjimui susidoroti su tuo poveikiu;

—	išnagrinėkite ilgalaikes tendencijas, kuriuos būtų įgyvendinant projektą ir jo neįgyvendinant, venkite „momentinės“ analizės;

—	įvertinkite sudėtingumo aspektą;

—	atsižvelkite į tai, kad klimato kaita yra sudėtingas procesas ir kad projektais gali būti daromas kaupiamasis poveikis;

—	nebijokite neapibrėžtumo, nes ateities niekada negalima patikimai nuspėti (naudokitės tokiomis priemonėmis kaip, pvz., scenarijai);

—	savo rekomendacijas grįskite atsargumo principu, nustatykite prielaidas ir dabartinių žinių ribas;

—	būkite praktiški ir vadovaukitės sveika nuovoka! Konsultuodamiesi su suinteresuotaisiais subjektais, nevilkinkite PAV procedūros ir palikite pakankamai laiko sudėtingai informacijai deramai įvertinti.

Kaip, atliekant PAV, įvertinti su klimato kaita susijusį poveikį:

—	nuo pat pradžių apsvarstykite klimato kaitos scenarijus, įtraukite ekstremalias klimato sąlygas ir labai neįtikimus įvykius;

—	išanalizuokite klimato ir aplinkos bazinio lygio scenarijų kaitos tendencijas;

—	iš pradžių ieškokite būdų, kaip išvengti poveikio klimato kaitai, o tik paskui svarstykite švelninimo galimybes;

—	įvertinkite įvairias klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos alternatyvas;

—	rengdami projektą ir (arba) švelninimo priemones, taikykite ekosistemomis grindžiamus metodus ir naudokite žaliąją infrastruktūrą;

—	įvertinkite galimą reikšmingą klimato kaitos ir, pvz., biologinės įvairovės, aspektų sinergiją ir kaupiamąjį poveikį.

D.5. PAGRINDINIŲ SU KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMU SUSIJUSIŲ KLAUSIMŲ, Į KURIUOS REIKĖTŲ ATSAKYTI ATLIEKANT PAV, PAVYZDŽIAI

13 lentelėje pateikta pavyzdžių, kokie galėtų būti pagrindiniai su klimato kaitos švelninimu susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant PAV. Reikėtų nustatyti tinkamiausią laiką, kuomet klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo proceso, PAV proceso, galimybių analizės ir apskritai projekto ciklo valdymo metu turėtų būti atsakyta į šiuos (ir 14 lentelėje dėl prisitaikymo dėl klimato kaitos pateiktus) klausimus.

13 lentelė

Pagrindinių su klimato kaitos švelninimu susijusių klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant PAV, pavyzdžiai

Dalykai, su kuriais yra susiję pagrindiniai klausimai	Kai kurie pagrindiniai klausimai, padėsiantys nustatyti klimato kaitos švelninimo aspektus	Alternatyvų ir priemonių, susijusių su klimato kaitos švelninimu, pavyzdžiai
Derėjimas su Paryžiaus susitarimu	Investicijos į infrastruktūrą turėtų būti suderintos su Paryžiaus susitarimo tikslais ir derėti su patikima trajektorija siekiant iki 2050 m. įgyvendinti nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio scenarijų ir užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Be to, investicijomis į infrastruktūros projektus neturėtų būti daroma reikšmingos žalos kitų ES aplinkos tikslų, pvz., tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir jų apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo, taršos prevencijos ir kontrolės, sveikų ekosistemų apsaugos, siekimui.
Tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis	Ar pagal siūlomą projektą bus išmetamas anglies dioksidas (CO2), azoto suboksidas ((N2O), metanas (CH4) arba kokios nors kitos ŠESD, įtrauktos į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC)? Ar pagal siūlomą projektą bus kaip nors naudojama žemė, keičiama žemės naudojimo paskirtis arba vykdoma miškininkystės veikla (pvz., miškų kirtimas), dėl kurios gali padėti išmetamas teršalų kiekis? Ar dėl projekto bus vykdoma kita veikla (pvz., miško įveisimas), padedanti šalinti išmestus teršalus?	Apsvarstykite įvairias technologijas, medžiagas, tiekimo būdus ir t. t., kuriais būtų galima išvengti teršalų išmetimo arba sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Atsižvelkite į poreikį apsaugoti natūralius anglies dioksido absorbentus, kuriems dėl projekto galėtų kilti pavojus, pvz., vietos durpingus dirvožemius, miškingas vietoves, šlapynes, miškus. Suplanuokite galimas anglies dioksido kompensavimo priemones, kurios yra numatytos pagal esamas kompensavimo sistemas arba įtrauktos į projektą (pvz., medžių sodinimas).
Dėl didesnio energijos poreikio netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis	Ar siūlomas projektas turės reikšmingos įtakos energijos poreikiui? Ar įmanoma naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius?	Naudokite perdirbtas arba regeneruotas ir mažo anglies dioksido kiekio statybines medžiagas. Į projektą integruokite efektyvaus energijos vartojimo principą (pvz., naudokite izoliaciją, pietinėje pusėje įrenkite langus, kad būtų panaudojama saulės energija, įrenkite pasyviąją vėdinimo sistemą, naudokite mažai energijos vartojančias lemputes). Naudokite energiją taupančią įrangą. Naudokite atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Vykdant pagalbinę veiklą arba eksploatuojant pagalbinę infrastruktūrą, tiesiogiai susijusią su siūlomo projekto įgyvendinimu (pvz., transporto infrastruktūrą), netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis	Ar dėl siūlomo projekto reikšmingai padaugės arba sumažės asmeninių kelionių? Ar dėl siūlomo projekto reikšmingai padidės arba sumažės krovinių gabenimo mastas?	Parinkite tokią vietą, kuri būtų sujungta su viešojo transporto sistema, arba įdiekite gabenimo priemones. Įrenkite mažai teršalų išmetančią transporto infrastruktūrą (pvz., elektros įkrovimo stoteles, dviračių infrastruktūrą).

D.6. PAGRINDINIŲ SU PRITAIKYMU PRIE KLIMATO KAITOS SUSIJUSIŲ KLAUSIMŲ, Į KURIUOS REIKĖTŲ ATSAKYTI ATLIEKANT PAV, PAVYZDŽIAI

Toliau pateiktoje lentelėje pateikta pavyzdžių, kokie galėtų būti pagrindiniai su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant PAV.

14 lentelė

Pagrindinių su pritaikymu prie klimato kaitos susijusių klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant PAV, pavyzdžiai

Dalykai, su kuriais yra susiję pagrindiniai klausimai	Kai kurie pagrindiniai klausimai, padėsiantys nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus	Alternatyvų ir priemonių, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos, pavyzdžiai
Atsparumas klimato kaitai	Investicijos į infrastruktūrą turėtų būti pakankamai atsparios staigiems ir nuolatiniams ekstremaliems klimato reiškiniams, derėti su Paryžiaus susitarimo tikslais (t. y. pasauliniu prisitaikymo prie klimato kaitos tikslu) ir padėti siekti darnaus vystymosi tikslų bei Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos uždavinių.
Karščio bangos	Ar dėl siūlomo projekto bus apribota oro cirkuliacija arba sumažės atvirų erdvių? Ar bus sugeriama arba generuojama šiluma? Ar vykdant projektą bus išmetami lakieji organiniai junginiai (LOJ) ir azoto oksidai (NOx), ar projektas prisidės prie troposferos ozono formavimosi saulėtomis ir šiltomis dienomis? Ar projektui gali turėti įtakos karščio bangos? Ar dėl projekto padidės aušinimui naudojamos energijos arba vandens poreikis? Ar statant naudojamos medžiagos yra atsparios aukštesnėms temperatūroms (arba, pvz., ar nepasireikš medžiagų nuovargis, ar nepradės irti medžiagų paviršius)?	Pasirūpinkite, kad siūlomas projektas būtų apsaugotas nuo perkaitimo. Skatinkite aplinkosauginio veiksmingumo požiūriu optimalų projektavimą, mažinkite aušinimo poreikį. Sumažinkite su siūlomu projektu susijusį šiluminės energijos saugojimą (pvz., naudokite kitokias medžiagas arba spalvas).
Sausra	Ar dėl siūlomo projekto padidės vandens poreikis? Ar projektas turės neigiamos įtakos vandeningiesiems sluoksniams? Ar siūlomas projektas pažeidžiamas mažo upės nuotėkio arba aukštos vandens temperatūros? Ar dėl projekto padidės vandens tarša, ypač sausros laikotarpiais, esant mažesniems atskiedimo santykiams, aukštesnėms temperatūroms ir didesniam drumstumui? Ar dėl projekto pasikeis kraštovaizdžių arba miškingų vietovių pažeidžiamumas gamtos gaisrų atveju? Ar siūlomas projektas įgyvendinamas vietovėje, kuri yra pažeidžiama gamtos gaisrų? Ar statant naudojamos medžiagos atsparios aukštoms temperatūroms?	Pasirūpinkite, kad siūlomas projektas būtų apsaugotas nuo sausrų poveikio (pvz., naudokite vandenį taupančius procesus ir aukštoms temperatūroms atsparias medžiagas). Įrenkite gyvulių girdymo tvenkinius gyvūnų auginimo sistemose. Įdiekite paviršinių nuotekų surinkimo technologijas ir metodus. Įdiekite pažangias nuotekų valymo sistemas, suteikiančias galimybę pakartotinai panaudoti vandenį.
Gamtos gaisrai, miško gaisrai	Ar siūlomai projekto įgyvendinimo vietai gresia miško gaisrų rizika? Ar statant naudojamos medžiagos atsparios ugniai? Ar dėl siūlomo projekto didėja gaisro rizika (pvz., dėl projekto vietoje esančios augmenijos)?	Naudokite ugniai atsparias statybines medžiagas. Projekto įgyvendinimo zonoje ir aplink ją sukurkite nuo gaisro apsaugotas erdves.
Potvynių režimai ir stiprios liūtys	Ar siūlomam projektui grės rizika dėl to, kad jis įgyvendinamas upės potvynių užliejamoje zonoje? Ar dėl projekto pasikeis esamų salpų natūralaus potvynių valdymo pajėgumas? Ar dėl projekto pasikeis vandens baseino vandens sulaikymo pajėgumas? Ar pylimai yra pakankamai tvirti, kad atlaikytų potvynius? Ar projektui grės rizika dėl paviršinio gruntinio vandens lygio kilimo?	Apsvarstykite galimybę pakeisti statybos projektą, kad būtų užtikrintas atsparumas vandens, įskaitant gruntinį, lygio kilimui (pvz., statykite ant polių, potvynių pažeidžiamą arba potvyniams neatsparią infrastruktūrą apjuoskite nuo potvynių apsaugančiomis užtvaromis, kurioms pakelti naudojama artėjančio potvynio vandens keliamoji galia, drenavimo sistemose įrenkite vožtuvus, neleidžiančius vandeniui tekėti atgal ir užtvindyti vidaus atgal tekančiomis nuotekomis). Patobulinkite projekto drenavimo sistemą.
Audros ir vėjo gūsiai	Ar siūlomam projektui grės rizika dėl audrų ir stipraus vėjo? Ar projektui ir jo eksploatavimui gali turėti įtakos šalia esančių objektai (pvz., medžių) nukritimas? Ar užtikrintos projekto jungtys su energetikos, vandentiekio, transporto ir IRT tinklais kilus didelėms audroms?	Pasirūpinkite, kad būtų užtikrintas konstrukcijos atsparumas didesniems vėjams ir audroms.
Nuošliaužos	Ar projektas įgyvendinamas vietovėje, kurioje gali iškristi labai daug kritulių ir įvykti nuošliaužų?	Apsaugokite paviršius ir kontroliuokite paviršių eroziją (pvz., juos skubiai apželdinkite hidrosėjos metodu, velėnos klojimo metodu arba apsodinkite medžiais). Įrenkite konstrukcijas, suteikiančias galimybę kontroliuoti eroziją (pvz., įrenkite drenavimo kanalus ir pralaidas).
Jūros lygio kilimas, audros, didelės bangos, pakrančių erozija, hidrologiniai režimai, sūraus vandens intruzija	Ar siūlomas projektas įgyvendinamas vietovėse, kurios gali būti paveiktos kylančio jūros lygio? Ar projektui gali turėti poveikio audros metu kilusios didelės jūros vandens bangos? Ar siūlomas projektas įgyvendinamas vietovėje, kuriai gresia pakrančių erozija? Ar dėl projekto sumažės arba padidės pakrančių erozijos rizika? Ar projektas įgyvendinamas vietovėse, kurios gali būti paveiktos sūraus vandens intruzijos? Ar dėl jūros vandens intruzijos gali nutekėti taršių medžiagų (pvz., atliekų)?	Apsvarstykite galimybes pakeisti statybos projektą, kad projektui nebūtų daroma žalos dėl jūros lygio kilimo, pvz., apsvarstykite galimybes statyti ant polių.
Šalčiai	Ar siūlomam projektui gali turėti įtakos nedidelės trukmės neįprastai šalti laikotarpiai, pūgos arba šalnos? Ar statant naudojamos medžiagos atsparios žemesnėms temperatūroms? Ar projekto veikimui ir (arba) eksploatavimui gali turėti įtakos ledas? Ar užtikrintos projekto jungtys su energetikos, vandentiekio, transporto ir IRT tinklais per šalčius? Ar stora sniego danga gali turėti įtakos konstrukcijos stabilumui?	Pasirūpinkite, kad projektas būtų apsaugotas nuo šalčių ir sniego (pvz., naudokite žemai temperatūrai atsparias statybines medžiagas ir pasirūpinkite, kad konstrukcija būtų atspari sniego kaupimuisi).
Įšalimo ir atolaidžio daroma žala	Ar siūlomam projektui gresia įšalimo ir atolaidžio daromos žalos rizika (pvz., tai taikoma pagrindiniams infrastruktūros projektams)? Ar projektui gali turėti įtakos amžinojo įšalo tirpimas?	Pasirūpinkite, kad projektas (pvz., pagrindinės infrastruktūros projektas) būtų atsparus vėjams ir kad į konstrukciją nepatektų drėgmė (pvz., tam naudojant įvairias medžiagas arba pasitelkiant įvairią inžinerinę praktiką).

(1) ES aplinkos politikos ir teisės aktų apžvalga: http://ec.europa.eu/environment/index_en.htm.

(2) Tikrinimas: https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_guidance_Screening_final.pdf.

(3) Apimties nustatymas: https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_guidance_Scoping_final.pdf.

(4) PAV ataskaita: https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA_guidance_EIA_report_final.pdf.

(5) 2013 m. PAV gairės: https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/EIA%20Guidance.pdf.

(6) Standartas EN 17210 gali būti naudingas informacijos šaltinis varstant prieinamumo neįgaliesiems aspektą.

(7) EIB Aplinkos ir socialinių standartų vadovas: https://www.eib.org/attachments/strategies/environmental_and_social_practices_handbook_en.pdf.

(8) Buveinių direktyva: https://ec.europa.eu/environment/nature/legislation/habitatsdirective/index_en.htm

(9) Kalbant apie PAV ir SPAV, žodis „švelninimas“ vartojamas siekiant pažymėti, kad plėtojamojo projekto poveikis aplinkai turi būti kuo labiau sumažintas arba kad jo turi būti visiškai išvengta. Kalbant apie klimato politiką, žodis „švelninimas“ reiškia išmetamo ŠESD kiekio mažinimą arba užtikrinimą, kad visai nebūtų išmetama ŠESD. Šiame priede šiuos du žodžio „švelninimas“ vartojimo būdus siekiama atskirti pasitelkiant terminus „poveikio aplinkai švelninimas“ ir „klimato kaitos švelninimas“.

(10) https://climate-adapt.eea.europa.eu/knowledge/tools/uncertainty-guidance

E PRIEDAS

Klimatosauginio tinkamumo užtikrinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)

Atliekant strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) paprastai nustatomos svarbios pagrindinės sąlygos, taikytinos vėlesniems infrastruktūros projektams, įskaitant su klimato kaita susijusias sąlygas.

Kaip parodyta 23 pav., projekto vykdytojas nebūtinai dalyvauja atliekant SPAV ir pradiniame projekto ciklo etape, kurio metu rengiama strategija ir (arba) planas. Todėl šis priedas pirmiausia skirtas valdžios institucijoms, politikos formuotojams, planuotojams, SPAV specialistams ir ekspertams, taip pat kitiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems SPAV procesuose.

Juo siekiama padėti įtraukti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus į SPAV ir pagrindines sąlygas, kuriomis gali būti vadovaujamasi užtikrinant vėlesnių infrastruktūros projektų klimatosauginį tinkamumą.

Tai savo ruožtu gali padėti siekti ES klimato politikos ir Paryžiaus susitarimo tikslų.

E.1. ĮVADAS

Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB (1) (toliau – SPAV direktyva).

SPAV direktyva taikoma labai įvairiems viešiesiems planams ir programoms. Šie planai ir programos turi būti parengti arba patvirtinti valdžios institucijos (nacionalinio, regioninio arba vietos lygmens) ir turi būti privalomi pagal įstatymų, kitų teisės aktų arba administracines nuostatas.

Klimato kaitos aspektai gali būti svarbi sudedamoji plano arba programos strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) dalis. Tai taikoma abiem klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo etapams, t. y. klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

Remiantis 2014–2020 m. laikotarpio didelės apimties projektų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo patirtimi, SPAV etape ir (arba) projekto plėtojimo ciklo pradžioje priimti sprendimai gali turėti reikšmingos įtakos infrastruktūros projektų klimatosauginio tinkamumo užtikrinimui.

SPAV yra privalomas viešiesiems planams ir programoms, 1) kurie yra rengiami žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, energetikos, pramonės, transporto, atliekų tvarkymo ir (arba) vandentvarkos, telekomunikacijų, turizmo, miestų ir kaimų planavimo arba žemės naudojimo srityse ir kuriais nustatomas pagrindas, kuriuo remiantis PAV direktyvoje nurodytiems projektams ateityje bus išduodamas sutikimas dėl planuojamos veiklos, arba 2) dėl kurių nustatoma, kad juos būtina įvertinti pagal Buveinių direktyvą.

Teisiniai poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai, kylantys iš Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyvos, Buveinių direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos, visa apimti taikomi, pvz., pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR) rengiant 2021–2027 m. laikotarpio ES bendrai finansuojamas programas.

ES bendrai finansuojamų programų, rengiamų SPAV direktyvoje nenurodytuose sektoriuose (pvz., socialinių veiksmų, migracijos, saugumo ar sienų valdymo), gali ir nereikėti taip vertinti. Iš patirties matyti, kad pagal tokias programas remiami intervenciniai veiksmai dažnai nėra susiję su PAV direktyvos prieduose nustatytais darbais arba infrastruktūra, todėl jais nesukuriama pagrindo projektams, kuriems taikoma SPAV direktyva. Tačiau, jei tokiomis programomis sukuriamas pagrindas išduoti sutikimus dėl planuojamos veiklos pagal PAV direktyvos prieduose išvardytus projektus (pvz., mokyklų, ligoninių, migrantų apgyvendinimo patalpų, tarpvalstybinės ar dvišalės infrastruktūros statybos), būtina nustatyti, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai. Jei atlikus patikrinimą padaroma išvada, kad vertinimas nereikalingas, argumentai turėtų būti skelbiami viešai.

Kad poveikio aplinkai vertinimai būtų veiksmingi, programų rengimo etape jie turi būti atliekami kuo anksčiau. Tai padės ne tik geriau atsižvelgti į aplinkos aspektus ir pelnyti didesnį visuomenės pritarimą, bet ir užtikrinti, kad bet koks galimas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai būtų tinkamai mažinamas.

Apskritai kalbant, jei tai nėra pirmiau nurodytas planas ir (arba) programa, valstybė narė turi atlikti tikrinimo procedūrą, kad nustatytų, ar planas ir (arba) programa gali padaryti reikšmingą poveikį aplinkai. Jei daromas reikšmingas poveikis, būtina atlikti SPAV. Tikrinimo procedūra grindžiama SPAV direktyvos II priede nustatytais kriterijais.

SPAV procedūrą galima apibendrinti taip: parengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje nurodomas tikėtinas reikšmingas poveikis aplinkai ir pagrįstos siūlomo plano arba programos alternatyvos. Valdžios ir aplinkos institucijos informuojamos apie plano arba programos projektą, su jomis konsultuojamasi dėl to projekto ir parengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Jei planas arba programa gali padaryti reikšmingą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, valstybė narė, kurios teritorijoje rengiamas planas arba programa, privalo konsultuotis su kita (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Prieš patvirtinant planą arba programą, atsižvelgiama į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir konsultacijų rezultatus. Patvirtinus planą arba programą, apie tai informuojamos aplinkos institucijos ir visuomenė, joms pateikiama susijusi informacija. Siekiant kuo anksčiau nustatyti nenumatytą neigiamą poveikį, turi būti stebimas reikšmingas plano arba programos poveikis aplinkai.

Kaip nurodyta Europos Komisijos klimato kaitos ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo į SPAV gairėse (2), strateginiai poveikio aplinkai vertinimai suteikia galimybę sistemingai integruoti klimato kaitą standartizuotu būdu į planus ir programas visoje ES.

Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės ir kitų aplinkos apsaugos klausimų aptarimas kartu duoda daug naudos, jau nekalbant apie ekonominį efektyvumą.

SPAV direktyvos I priedo f punkte reikalaujama, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje būtų išnagrinėtas poveikis klimato veiksniams ir visų nurodytų veiksnių tarpusavio sąveika.

Į išnagrinėtus klimato kaitos aspektus bus atsižvelgta planavimo etape, kuris yra pats svarbiausias, ypač tokiems sektoriams, kaip transporto sektorius, ir kuriame priimami pagrindiniai sprendimai, visų pirma – susiję su klimato kaitos švelninimu (pvz., teikiama pirmenybė mažesnį poveikį darančioms transporto rūšims, politikai, judumo modeliams ir (arba) įpročiams). Tai taip pat taikoma visiems projektams, kurie rengiami įgyvendinant kokį nors konkretų planą ir (arba) programą, taip pat visiems susijusiems PAV ar atitinkamiems vertinimams pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.

Dėl ilgalaikės rizikos pažymėtina, kad galimas klimato kaitos poveikis infrastruktūrai yra pagrindas pradėti mąstyti kitaip ir nuo įprasto vertinimo, apimančio tik viešojo plano ir (arba) programos poveikį aplinkai, pereiti prie tokio vertinimo, kurį atliekant būtų atsižvelgiama ir į tikėtiną ilgalaikę riziką, susijusią su klimato kaita.

Atsparumo klimato kaitai aspektų įtraukimas į viešuosius planus ir (arba) programas dažnai gali būti laikomas priemone, padedančia parengti prisitaikomuoju valdymu grindžiamą atsaką į klimato kaitą.

Komisija yra parengusi klimato kaitos aspektų įtraukimo į SPAV gaires (3).

Pagrindiniai klausimai:

—	kokį poveikį viešasis planas ir (arba) programa turės klimato kaitai (pvz., sumažės arba padidės atmosferoje esantis ŠESD kiekis) arba kokį poveikį planui ir (arba) programai padarys klimato kaita (pvz., padidės rizika dėl ekstremalių oro arba klimato sąlygų)?

—	Dėl kokių klimato kaitos aspektų kyla sunkumų atliekant vertinimą?

—	Kokią įtaką klimato kaita padarys informacijos poreikiams: kokio pobūdžio informacijos ir kokių šaltinių reikės, kokie suinteresuotieji subjektai turės informacijos ir konkrečių žinių tose srityse?

—	Kokius pagrindinius klimato kaitos aspektus reikia išnagrinėti atliekant išsamų vertinimą ir kiek tie aspektai bus svarbūs priimant sprendimus?

15 lentelė

Klimato kaitos aspektų, kurie turi būti išnagrinėti atliekant SPAV, pavyzdžiai

Klimato kaitos švelninimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos

—	Energijos poreikis pramonėje ir susijęs išmetamas ŠESD kiekis

—	Energijos poreikis būstų ir statybos sektoriuje ir susijęs išmetamas ŠESD kiekis

—	Žemės ūkio sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis

—	Atliekų tvarkymo sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis

—	Keliavimo būdai ir transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis

—	Energijos gamybos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis

—	Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas, miškininkystė ir biologinė įvairovė

—	Karščio bangos (įskaitant poveikį žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, žalą kultūriniams augalams, miškų gaisrai)

—	Sausros (įskaitant blogesnį vandens prieinamumą ir kokybę, didesnį vandens poreikį)

—	Potvynių valdymas ir stiprios liūtys

—	Audros ir stiprus vėjas (įskaitant žalą infrastruktūrai, pastatams, kultūriniams augalams ir miškams), nuošliaužos

—	Jūros lygio kilimas, didelės audros, pakrančių erozija ir sūraus vandens intruzija

—	Šalčiai, įšalimo ir atolaidžio daroma žala

Kaip atliekant SPAV veiksmingai išnagrinėti klimato kaitos aspektus:

—

kuo anksčiau įtraukite klimato kaitos aspektus į SPAV procesą ir viešuosius planus bei programas ir į juos atsižvelkite viso proceso metu, nuo pat tikrinimo ir apimties nustatymo etapų, kad visos pagrindinės šalys, t. y. kompetentingos institucijos ir politikos formuotojai, planuotojai, SPAV specialistai ir kiti suinteresuotieji subjektai, juos nuolat turėtų omenyje. SPAV, kaip vienas pradinių procesų, gali būti naudojamas kaip kūrybinis procesas, padedantis mokytis visoms minėtoms šalims;

—	klimato kaitos aspektai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į konkretų viešojo plano ir (arba) programos kontekstą. Tai nėra tik varnelių dėliojimas kontroliniame sąraše. Kiekvienas SPAV gali būti vis kitoks;

—	būkite praktiški ir vadovaukitės sveika nuovoka! Konsultuodamiesi su suinteresuotaisiais subjektais, nevilkinkite SPAV procedūros ir palikite pakankamai informacijai (t. y. atitinkamam planui ir (arba) programai ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai) deramai įvertinti;

—

naudokitės SPAV kaip galimybe pagrindiniams klausimams, susijusiems su skirtingų arba specifinių rūšių projektais, išnagrinėti. Šiuo metu dar galima pasinaudoti įvairiomis galimybėmis (pvz., galima apsvarstyti alternatyvas), kurios padėtų išvengti galimų sudėtingų situacijų, susijusių su konkrečiu PAV ir (arba) projektu.

Vieni svarbiausių uždavinių, susijusių su klimato kaitos aspektų nagrinėjimu atliekant SPAV (pavyzdžiai):

—

įvertinkite viešąjį planą ir (arba) programą ir tai, kiek jis arba ji:

—	dera su Paryžiaus susitarimo ir ES klimato politikos tikslais,

—	dera su tam tikra padėtimi pereinant prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ir siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, taip pat su 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais,

—	padeda užtikrinti ir (arba) palengvinti investicijas, kuriomis nebūtų daroma reikšmingos žalos susijusiems aplinkos tikslams ir

—	padeda užtikrinti tinkamą atsparumą staigiam ir nuolatiniam klimato kaitos poveikiui;

—	išnagrinėkite ilgalaikes tendencijas, kuriuos būtų įgyvendinant viešąjį planą ir (arba) programą ir jo arba jos neįgyvendinant, venkite „momentinės“ analizės;

—	įvertinkite viešąjį planą ir (arba) programą remdamiesi būsimomis bazinėmis ir pagrindinėmis tendencijomis ir jas lemiančiais veiksniais, atsižvelgdami į kitus viešuosius planus ir (arba) programas;

—	įvertinkite poveikį, kurį – galbūt per ilgą laiką – prognozuojami klimato pokyčiai turės siūlomam viešajam planui ir (arba) programai, jo arba jos atsparumui ir gebėjimui susidoroti su tuo poveikiu;

—

įvertinkite sudėtingumo aspektą, apsvarstykite, ar kokios nors viešojo plano ir (arba) programos dalies (pvz., susijusios su klimato kaitos švelninimu), kurios poveikis šiaip galėtų būti teigiamas, įgyvendinimas galėtų padaryti neigiamą poveikį prisitaikymui prie klimato kaitos ir (arba) biologinei įvairovei;

—	apsvarstykite, kokius esamus su klimato kaita susijusius uždavinius ir tikslus reikia įtraukti į viešąjį planą ir (arba) programą;

—	išnagrinėkite ilgalaikį ir kaupiamąjį viešojo plano ir (arba) programos poveikį klimato kaitai ir kitiems aplinkos ir socialiniams aspektams, pvz., biologinei įvairovei arba prieinamumui neįgaliesiems, nes tas poveikis gali būti reikšmingas atsižvelgiant į šių klausimų sudėtingumą;

—

nebijokite neapibrėžtumo. Kad būtų lengviau susidoroti su sudėtingoms sistemoms ir nepakankamiems duomenims būdingu apibrėžtumu, naudokitės tokiomis priemonėmis kaip, pvz., scenarijai. Jei poveikis atrodo pernelyg neaiškus, apsvarstykite riziką ir į ją atsižvelkite vykdydami stebėseną neigiamam poveikiui suvaldyti;

—

vadovaudamiesi abipusiškai naudingos situacijos arba visiško ar beveik visiško trūkumų nebuvimo principais, parenkite atsparesnes viešojo plano ir (arba) programos plėtojimo alternatyvas ir sprendimus, atsižvelgdami į neapibrėžtumą, būdingą klimato kaitai ir poveikio biologinei įvairovei ir visuomenei, visų pirma vyrams ir moterims, kurių pajamos ir (arba) pragyvenimo šaltiniai priklauso nuo gamtos išteklių arba kurių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos dėl tam tikrų socioekonominių ypatumų yra menkesnis, prognozėms;

—	parenkite atsparesnes materialiojo ir nematerialiojo kultūrinio paveldo apsaugos alternatyvas ir sprendimus;

—	pasirenkite prisitaikomajam valdymui ir vykdykite stebėseną siekdami pagerinti gebėjimą prisitaikyti;

—	savo rekomendacijas grįskite atsargumo principu, nustatykite prielaidas ir dabartinių žinių ribas.

Kaip atliekant SPAV nustatyti su klimatu susijusias problemas (pavyzdžiai):

—	pagrindines su klimato kaita susijusias problemas nustatykite proceso pradžioje, tačiau būkite lankstūs ir peržiūrėkite jas, jei rengiant planą ir (arba) programą kils naujų klausimų;

—	nustatykite ir suburkite visus suinteresuotuosius subjektus ir aplinkos institucijas, kad jie padėtų nustatyti pagrindines problemas;

—	ištirkite klimato kaitos sąveiką su kitais aplinkos aspektais, pvz., biologine įvairove;

—	naudodamiesi ekosisteminėmis paslaugomis parenkite biologinės įvairovės ir klimato kaitos sąveikos vertinimo sistemą;

—	atminkite, kad būtina išnagrinėti tiek viešojo plano ir (arba) programos poveikį klimatui ir klimato kaitai, tiek kintančio klimato ir natūralios aplinkos poveikį viešajam planui ir (arba) programai;

—	ištirkite klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tarpusavio sąveiką (pvz., atminkite, kad dėl teigiamo poveikio klimato kaitos švelninimui gali būti padarytas neigiamas poveikis atsparumui klimato kaitai ir prisitaikymui prie klimato kaitos, ir atvirkščiai);

—	atsižvelgdami į viešojo plano ir (arba) programos mastą, atitinkamai išnagrinėkite nacionalinį, regioninį ir vietos kontekstą. Taip pat gali reikėti išnagrinėti Europos ir pasaulinį kontekstą;

—

išnagrinėkite politikos uždavinius, įsipareigojimus ir tikslus ir tai, kaip juos įtraukti į viešąjį planą ir (arba) programą; išnagrinėkite su klimatu susijusį poveikį, palygindami alternatyvas. Pavyzdžiui, kokios yra galimybės pirmenybę teikti urbanistinių, o ne didesnę žalą klimatui darančių plyno lauko planų ir (arba) programų įgyvendinimui? Įvertinkite galimybę pakartotinai naudoti esamus išteklius. Išnagrinėkite, kokiomis tinklo struktūromis užtikrinamas didžiausias atsparumas ir mažiausias išmetamas ŠESD kiekis. Panašų metodą galima taikyti miestų planavimui ir (arba) plėtrai.

Kaip, atliekant SPAV, įvertinti su klimato kaita susijusį poveikį (pavyzdžiai):

—

klimato kaitos scenarijus svarstykite nuo pat vertinimo pradžios. Įtraukite ekstremalias oro ir klimato sąlygas ir labai neįtikimus įvykius, kurie gali padaryti neigiamą poveikį viešojo plano ir (arba) programos įgyvendinimui arba pabloginti jo arba jos poveikį, pvz., biologinei įvairovei ir kitiems aplinkos veiksniams, taip pat socialiniams veiksniams, visų pirma vyrams ir moterims, kurių pajamos ir (arba) pragyvenimo šaltiniai bei kultūros paveldo išsaugojimas priklauso nuo gamtos išteklių arba kurių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos dėl tam tikrų socioekonominių ypatumų yra menkesnis;

—

išanalizuokite aplinkos bazinio lygio scenarijaus kaitos tendencijas. Įtraukite pagrindinių aspektų, pokyčius lemiančių veiksnių, ribinių verčių ir ribų, sričių, kurioms gali būti padarytas itin didelis neigiamas poveikis, ir įvairaus svarbaus pasiskirstymo poveikio kaitos per tam tikrą laiką tendencijas. Kad būtų lengviau įvertinti pradinės aplinkos pokyčius ir nustatyti atspariausią (-ias) alternatyvą (-as), pasitelkite pažeidžiamumo vertinimus;

—	kai tinkama, vadovaukitės integruotu, ekosisteminiu požiūriu į planavimą ir tikrinkite ribines vertes bei ribas;

—	ieškokite tobulinimo galimybių. užtikrinkite, kad viešieji planai arba programos derėtų su kitais svarbiais politikos tikslais, įskaitant klimato politikos tikslus, taip pat su prioritetiniais veiksmais, susijusiais su klimato kaita ir, pvz., biologine įvairove;

—	įvertinkite alternatyvas, kuriomis daromas kitoks poveikis klimato kaitai; peržiūrėkite poreikį, jo patenkinimo procesą, vietas, laiką, procedūras ir alternatyvas, kuriomis tobulinamos ekosisteminės paslaugos, įskaitant susijusias su anglies dioksido sekvestracija ir atsparumu klimato kaitai;

—	visų pirma stenkitės išvengti poveikio klimato kaitai, o tik paskui švelninkite jį;

—	įvertinkite klimato kaitos ir biologinės įvairovės aspektų sinerginį ir (arba) kaupiamąjį poveikį. Suprasti sąveiką gali padėti priežastinių ryšių grandinės ir (arba) tinklo analizė;

—	stebėkite veiksmingumą, pasiektą dėl prisitaikomojo valdymo integravimo į viešąjį planą ir (arba) programą, ir tai, ar toks valdymas užtikrinamas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, projekto vykdytojas kuo ankstesniame projekto ciklo etape turėtų patikrinti, ar projektas vykdomas pagal vieną ar daugiau planų ir (arba) programų, kurių SPAV buvo atliktas, ir kaip projektas padeda siekti tų planų ir programų tikslų. Atitinkama informacija turėtų būti įtraukta į esamus projekto dokumentus, nes ji, be kita ko, parodo projekto pridėtinę vertę siekiant planuose ir programose nustatytų su klimato politikos tikslų.

Jei projektas vykdomas pagal vieną ar daugiau planų ir (arba) programų, kurių SPAV nebuvo atliekamas, bet tuose planuose ir (arba) programose yra nustatyti tam tikri klimato politikos tikslai, rekomenduojama į projekto dokumentus įtraukti atitinkamą informaciją.

E.2. SPAV IR KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS

16 lentelėje pateikta orientacinių pavyzdžių, kokie galėtų būti pagrindiniai su klimato kaitos švelninimu susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant viešojo plano ir (arba) programos SPAV. Reikėtų nustatyti tinkamiausią laiką, kuomet SPAV ir kitų susijusių procesų metu turėtų būti atsakyta į šiuos (ir 17 lentelėje dėl prisitaikymo dėl klimato kaitos pateiktus) klausimus.

16 lentelė

Pagrindiniai su klimato kaitos švelninimu susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant SPAV

Dalykai, su kuriais yra susiję pagrindiniai klausimai	Kai kurie pagrindiniai klausimai, padėsiantys nustatyti klimato kaitos švelninimo aspektus	Alternatyvų ir priemonių, susijusių su klimato kaitos švelninimu, pavyzdžiai
Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir visuomenės	Suderinamumas su Paryžiaus susitarime (2 straipsnyje) nustatytu tikslu dėl temperatūros ir perėjimu prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio bei poveikio klimatui neutralumo užtikrinimu iki 2050 m. Suderinamumas su ES ilgalaike strategija ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais. Suderinamumas su nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu (NEKSVP) (su pakeitimais, kurie bus padaryti 2023 m., atsižvelgiant į naujus ES 2030 m. tikslus ir tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą). Suderinamumas su principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Suderinamumas su reikšmingos žalos nedarymo susijusiems aplinkos tikslams principu.	Pramonės, būstų, statybos, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, kelionių ir transporto, energijos gamybos, miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos sektorių perėjimas prie mažo anglies dioksido pėdsako technologijų siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Energijos poreikis pramonėje	Ar dėl siūlomo viešojo plano ir (arba) programos padidės arba sumažės energijos poreikis pramonėje? Ar viešuoju planu ir (arba) programa skatinamos arba ribojamos galimybės vystyti mažo anglies dioksido pėdsako verslą arba mažo anglies dioksido kiekio technologijas?	Įprastų rūšių energijos (elektros energijos arba kuro) poreikio mažinimas pramonėje. Alternatyvūs mažo anglies dioksido pėdsako šaltiniai (esantys vietoje arba tiekiami konkretaus mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekėjo). Tikslinė parama įmonėms, įgyvendinančioms ekologines inovacijas, plėtojančioms mažo anglies dioksido pėdsako verslą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija.
Energijos poreikis būstų ir statybos sektoriuose	Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padidės arba sumažės būstų statybos paklausa ir energijos poreikis būstuose?	Pagerinkite pastatų energinį naudingumą, pvz., pagal iniciatyvą „Renovacijos banga“ (4). Alternatyvūs mažo anglies dioksido pėdsako šaltiniai (esantys vietoje arba tiekiami konkretaus mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekėjų). Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija.
Žemės ūkio sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis	Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padidės arba sumažės metano ir azoto suboksido gamyba žemės ūkyje? Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padidės arba sumažės azoto naudojimo tręšiant veiksmingumas? Ar viešuoju planu ir (arba) programa bus padarytas neigiamas poveikis gausiaangliams dirvožemiams, ar jie bus apsaugoti?	Perteklinio azoto naudojimo tręšiant mažinimas. Metano (išskiriamo iš žarnyno ir esančio mėšle) valdymas. Natūralių anglies dioksido absorbentų, pvz., durpingų dirvožemių, apsauga. Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija. Išmetamo metano surinkimas biodujų gamybai.
Atliekų tvarkymo sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis	Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos susidarys daugiau atliekų? Ar siūlomu viešuoju planu ir (arba) programa bus padarytas poveikis atliekų tvarkymo sistemai? Kaip dėl šių pokyčių pasikeis tvarkant atliekas išmetamas anglies dioksido ir metano kiekis?	Apsvarstykite būdus, kuriais viešuoju planu ir (arba) programa būtų galima pagerinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, visų pirma siekiant išvengti atliekų išmetimo sąvartynuose. Apsvarstykite energijos gamybos deginant atliekas arba biodujų gamybos iš nuotekų ir dumblo būdus. Alternatyvūs mažo anglies dioksido pėdsako šaltiniai (esantys vietoje arba tiekiami konkretaus mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekėjo). Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija.
Keliavimo būdai ir transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis	Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padaugės asmeninių kelionių, vertinant pagal kelionių skaičių, nuvažiuojamą atstumą ir keliavimo būdus? Ar viešuoju planu ir (arba) programa bus paskatinta pereiti prie mažiau taršių keliavimo būdų (pvz., asmeniniai automobiliai bus iškeisti į viešąjį transportą arba autobusai – į elektrinius traukinius)? Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos gali reikšmingai padidėti arba sumažėti gabenant krovinius išmetamas ŠESD kiekis? Ar viešuoju planu ir (arba) programa gali būti padidintas arba paskatintas tvarios transporto infrastruktūros arba technologijų diegimas, pvz., elektra varomų transporto priemonių įkrovos stotelių ir vandenilio elementų įrengimas?	Skatinkite tokius viešuosius planus ir (arba) programas, kuriais mažinamas poreikis keliauti, pvz., teikiant e. paslaugas arba dirbant nuotoliniu būdu. Remkite viešuosius planus ir (arba) programas, pagal kuriuos (-ias) nenaudojama automobilių. Skatinkite vaikščioti pėsčiomis arba važinėti dviračiais. Skatinkite naudotis viešuoju transportu. Suteikite tokias transporto pasirinkimo galimybes, kad būtų skatinama pereiti prie švaresnių transporto rūšių (pvz., automobilius iškeisti į traukinius), pvz., sukurkite efektyvią ir integruotą viešojo transporto sistemą. Transporto poreikio valdymo schemos. Skatinkite dalytis automobiliu. Pirmenybę teikite didelio tankumo principu grindžiamos miestų plėtros viešiesiems planams ir (arba) programoms (tankesnei mažesnių būstų statybai) ir pakartotinai panaudokite urbanistines dykras.
Energijos gamybos sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis	Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padidės arba sumažės energijos suvartojimas? Koks bus šių energijos poreikio pokyčių poveikis tiekiamos energijos rūšių deriniui? Kokie bus šio energijos tiekimo pokyčio padariniai gaminant energiją išmetamam ŠESD kiekiui?	Bendrųjų rekomendacijų sąmoningai neteikiama, nes jos priklauso nuo konkretaus konteksto, energijos gamybos pajėgumo ir energijos tiekimo šaltinių atitinkamoje vietovėje. Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija.
Miškininkystė ir biologinė įvairovė	Kokių anglies dioksido sekvestracijos galimybių viešasis planas ir (arba) programa galėtų suteikti dėl jame arba joje numatytų investicijų į miškininkystę ir biologinę įvairovę?	Investicijos į šlapynes, siekiant padėti užtikrinti apsaugą nuo anglies dioksido išmetimo ir kompensuoti dėl viešojo plano ir (arba) programos išmetamą ŠESD kiekį.

E.3. SPAV IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS

Toliau pateiktoje lentelėje pateikta orientacinių pavyzdžių, kokie galėtų būti pagrindiniai su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant viešojo plano ir (arba) programos SPAV.

17 lentelė

Pagrindiniai su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti atliekant SPAV

Dalykai, su kuriais yra susiję pagrindiniai klausimai	Kai kurie pagrindiniai klausimai, padėsiantys nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus	Alternatyvų ir priemonių, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos, pavyzdžiai
Perėjimas prie klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos ir visuomenės	Suderinamumas su Paryžiaus susitarime nustatytu pasauliniu prisitaikymo prie klimato kaitos tikslu Suderinamumas su siekiu užtikrinti atsparumą klimato kaitos poveikiui (užtikrinant tinkamą atsparumą staigiam ir nuolatiniam klimato kaitos poveikiui) Suderinamumas su atitinkama nacionaline, regionine, vietos ir (arba) miesto prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir (arba) planais (jei tokie yra) Suderinamumas su valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos ataskaitomis pagal Reglamentą dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo Suderinamumas su ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija	Žr. Annex F Recommendations in support of climate proofing.
Karščio bangos	Kokios yra pagrindinės sausumos buveinės ir migracijos koridoriai, kuriems gali būti padarytas reikšmingas karščio bangų poveikis? Kokį poveikį jiems padarys siūlomas viešasis planas ir (arba) programa? Kokios miesto vietovės, gyventojų grupės arba ekonominės veiklos rūšys yra labiausiai pažeidžiamos karščio bangų? Kokį poveikį joms padarys viešasis planas ir (arba) programa? Ar viešuoju planu ir (arba) programa mažinamas arba didinamas šilumos salos miestuose efektas? Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padidės arba sumažės kraštovaizdžio ir (arba) miškų atsparumas gamtos gaisrams?	Venkite tokių plėtojimo būdų, dėl kurių būtų suskaidyti buveinių koridoriai arba, jei tai linijinė infrastruktūra, užtikrinkite, kad jautriausiose vietovėse būtų atkurtas buveinių vientisumas. Miestų struktūros tobulinimas, pvz., žaliųjų zonų, atvirų vandens paviršių ir vėjo koridorių plėtimas (palei upes ir krantus) miesto vietovėse, siekiant sumažinti galimą šilumos salos efektą. Skatinkite plačiau naudoti žaliuosius stogus, izoliavimo priemones ir vėdinimo metodus, plėskite apželdintas zonas. Mažinkite dėl žmogaus veiklos (gamybos, automobilių eismo) išmetamą dujų kiekį. Informuotumo apie riziką, susijusią su karščio bangomis, gerinimas ir tos rizikos mažinimas. Skubaus įspėjimo apie karščio bangas ir reagavimo į jas planai. Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija.
Sausra	Kokios yra pagrindinės sausumos buveinės, migracijos koridoriai ir kultūros paveldas, kuriems gali būti padarytas reikšmingas sausrų poveikis? Kokį poveikį jiems padarys viešasis planas ir (arba) programa? Ar dėl viešojo plano ir (arba) programos padidės vandens poreikis ir kiek? Ar gali kilti kokia nors reikšminga rizika, susijusi su vandens kokybės blogėjimu per sausras (pvz., didesnė teršalų koncentracija dėl nedidelio atskiedimo, sūraus vandens intruzija)? Kokiems gėlo vandens telkiniams grės perteklinės vandens taršos rizika, visų pirma sausrų metu, kai teršalai bus mažiau atskiedžiami dėl mažesnio vandens kiekio upėse?	Skatinkite taikyti vandens taupymo priemones. Ištirkite lietaus vandens ir buitinių nuotekų taupaus ir (arba) pakartotinio naudojimo galimybes. Ribokite perteklinį ir (arba) nebūtiną vandens naudojimą sausrų metu (atsižvelgdami į sausros dydį). Kuo mažiau naudokite mažo nuotėkio vandens telkinių vandenį. Ribokite nuotekų išleidimą į vandens telkinius sausrų metu. Palaikykite ir gerinkite vandens baseinų ir vandens ekosistemų atsparumą, taikydami praktiką, kuria būtų saugomi, prižiūrimi ir atkuriami vandens baseinų procesai ir paslaugos.
Potvynių režimai ir stiprios liūtys	Kokiai infrastruktūrai (pvz., esamoms arba numatytoms kelio atkarpoms, vandens tiekimo sistemai, energetikos sistemai) kyla rizika dėl to, kad ji yra potvynio zonoje? Ar drenavimo sistemų pajėgumas yra pakankamas galimos stiprios liūties vandeniui surinkti? Ar drenavimo sistemose užtikrinama, kad drenuojamas vanduo nepatektų į žemesnes vietoves? Ar dėl siūlomo viešojo plano ir (arba) programos mažėja arba didėja ekosistemų ir salpų pajėgumas užtikrinti natūralų potvynių valdymą? Ar dėl siūlomo viešojo plano ir (arba) programos didėja potvynių poveikio pažeidžiamiems asmenims (pvz., vyresnio amžiaus, nesveikiems arba jauniems žmonėms, taip pat žmonėms, kurių pajamos ir (arba) pragyvenimo šaltiniai bei kultūros paveldas priklauso nuo gamtos išteklių, ir kurių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos dėl tam tikrų socioekonominių ypatumų yra menkesnis) rizika arba daromas poveikis kultūros paveldui?	Pasirūpinkite, kad visa esama arba numatyta infrastruktūra būtų apsaugota nuo būsimų potvynių rizikos. Apsvarstykite, kaip vietovėse, kurioms gresia didelė rizika, bus tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, kurių tiekimas arba teikimas gali būti sutrikdytas dėl potvynių. Didinkite atsparumą potvyniams naudodami tvarias drenavimo sistemas. Rengdami naujus viešuosius planus ir (arba) programas, gerinkite paviršių pralaidumą ir didinkite žaliąsias erdves. Venkite mažinti salpų talpą.
Audros ir vėjo gūsiai	Kokioms vietovėms, kokiai infrastruktūrai ir, pvz., kokiam kultūros paveldui gali grėsti rizika dėl audrų ir stipraus vėjo?	Pasirūpinkite, kad statant naują infrastruktūrą būtų atsižvelgta į stipresnį vėją ir audras. Apsvarstykite, kaip vietovėse, kurioms gresia didelė rizika, bus tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, kurių tiekimas arba teikimas gali būti sutrikdytas dėl didesnių audrų.
Nuošliaužos	Kokiam turtui, kokiems asmenims arba kokioms aplinkos vertybėms ir, pvz., kokiam kultūros paveldui gali grėsti rizika dėl nuošliaužų ir jų pažeidžiamumo?	Venkite plėtoti naują infrastruktūrą vietovėse, kurioms gresia erozijos rizika. Saugokite ir plėskite vietinę miško dangą. Apsvarstykite, kaip vietovėse, kurioms gresia didelė rizika, bus tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, kurių tiekimas arba teikimas gali būti sutrikdytas dėl nuošliaužų.
Šalčiai	Kokioms vietovėms, kokiai svarbiai infrastruktūrai ir, pvz., kokiam kultūros paveldui gali grėsti rizika dėl nedidelės trukmės neįprastai šaltų laikotarpių, pūgų arba šalnų?	Pasirūpinkite, kad visa esama arba numatyta infrastruktūra būtų apsaugota nuo šalčių.
Įšalimo ir atolaidžio daroma žala	Kokiai pagrindinei infrastruktūrai (pvz., keliams, vandentiekio vamzdžiams, kultūros paveldui) gresia įšalimo ir atolaidžio daromos žalos rizika?	Pasirūpinkite, kad pagrindinė infrastruktūra (pvz., keliai, vandentiekio vamzdžiai) būtų atspari vėjo poveikiui ir kad į konstrukciją nepatektų drėgmė (pvz., tam naudojant skirtingos sudėties medžiagas).
Jūros lygio kilimas, audros, didelės bangos, pakrančių erozija, hidrologiniai režimai, sūraus vandens intruzija	Kokioms pagrindinėms vandens, upių ir pakrančių buveinėms, migracijos koridoriams ir kultūros paveldo elementams gali būti padaryta reikšminga neigiama žala dėl jūros lygio kilimo, pakrančių erozijos, hidrologinių režimų ir druskingumo pokyčių? Kokį poveikį jiems padarys siūlomas viešasis planas ir (arba) programa? Kokiam svarbiam infrastruktūros turtui (pvz., kelio atkarpoms ir sankryžoms, vandens tiekimo infrastruktūrai, energetikos infrastruktūrai, pramonės zonoms ir dideliems sąvartynams) gresia rizika dėl to, kad jis yra vietovėje, kuri gali būti užlieta dėl jūros lygio kilimo arba kuri gali būti paveikta pakrančių erozijos? Ar dėl siūlomo viešojo plano ir (arba) programos ta rizika sumažės, ar padidės? Kokios vietovės gali būti paveiktos sūraus vandens intruzijos? Ar dėl siūlomo viešojo plano ir (arba) programos ta rizika sumažės, ar padidės? Poveikis pakrančių gyventojams ir vyrams ir (arba) moterims, kurių pajamos priklauso nuo pakrantės ekosistemų.	Venkite tokių viešųjų planų ir (arba) programų, kuriomis būtų skatinama plėtra pakrantės rajonuose, kuriems gresia jūros lygio kilimo, pakrančių erozijos ir potvynio rizika, išskyrus projektus, kuriais į tai atsižvelgiama, pvz., uostų plėtros projektus. Vandens įsiurbimo įrenginius ir visą ekonominę veiklą, kuri yra priklausoma nuo švaraus arba gruntinio vandens tiekimo, perkelkite iš vietovių, kurios bus veikiamos sūraus vandens intruzijos. Galima prisitaikymo prie klimato kaitos ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sinergija.

(1) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32001L0042.

(2) Klimato kaitos ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo į strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) gairės, ISBN 978-92-79-29016-9, https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/SEA%20Guidance.pdf.

(3) Klimato kaitos ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo į strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) gairės, ISBN 978-92-79-29016-9, https://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/SEA%20Guidance.pdf.

(4) https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/renovation-wave_lt