2021 7 5 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 262/33 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas
(2021/C 262/12)
Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS
„Bordeaux supérieur“
PDO-FR-A0306-AM05
Pranešimo data: 2021 5 7
PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
1. Nuoroda į Oficialųjį geografinių kodų registrą
Komunų sąrašas atnaujinamas atsižvelgiant į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.
Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio, geografinė vietovė nekeičiama.
Atlikus šį pakeitimą, iš dalies keičiami bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.
2. Prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamų vynuogių veislių įtraukimas
Kalbant apie vynuogių veisles, iš kurių gaminami raudonieji vynai, įtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojamos vynuogių veislės „Arinarnoa“, „Castets“, „Marselan“ ir „Touriga nacional“. Šios vynuogių veislės vėlai sunoksta ir tai galima laikyti privalumu atsižvelgiant į visuotinį atšilimą. Be to, jos gana atsparios puviniui, miltligei ir netikrajai miltligei. Iš šių keturių vynuogių veislių gaminami ryškios spalvos, kompleksiški, sodraus skonio ir aiškią struktūrą turintys vynai, kurių savybės dera su nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimų raudonųjų vynų savybėmis.
Kalbant apie vynuogių veisles, iš kurių gaminami baltieji vynai, įtraukiama prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais naudojama vynuogių veislė „Liliorila“. Ši vynuogių veislė taip pat vėlai sunoksta, yra atspari puviniui, o iš jos gaminami vynai pasižymi nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimiems vynams būdingomis juslinėmis savybėmis.
Šios vynuogių veislės turi sudaryti ne daugiau kaip 5 % visų ūkyje auginamų veislių ir ne daugiau kaip 10 % mišinio, iš kurio gaminamas atitinkamos spalvos vynas.
Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.
3. Nustatytas sklypų plotas
Į priedą, kuriame pateikiamas nustatytą sklypų plotą patvirtinusio kompetentingo nacionalinio komiteto posėdžių sąrašas, įtraukiama 2021 m. vasario 11 d. data.
Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kurią kompetentinga valdžios institucija patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatyto sklypų ploto pakeitimą. Sklypų nustatymas reiškia geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimą.
Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.
4. Ryšys su vietove
Susijungus kai kurioms komunoms, peržiūrėtas ryšys su vietove ir atnaujintas komunų skaičius.
Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.
5. Kontrolės įstaigos duomenys
Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio. Šiuo pakeitimu bendrasis dokumentas nekeičiamas.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Bordeaux supérieur
2. Geografinės nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
1. |
Vynas |
4. Vyno (-ų) aprašymas
Baltieji neputojantys vynai su fermentuojamaisiais cukrumis
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Baltiesiems neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:
— |
natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ≥ 12 %; |
— |
fermentuojamųjų cukrų kiekis – > 17 g/l. |
Prieš išpilstymą vyno:
— |
lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l; |
— |
bendras SO2 kiekis yra ≤ 260 mg/l. |
Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 15 %.
Baltieji vynai su fermentuojamaisiais cukrumis daugiausia gaminami iš veislės „Sémillon B“ vynuogių, kurios vynui suteikia išbaigtumo, sodrumo, aukso spalvą, cukatų aromatą, o šias vynuoges derinant su veislių „Sauvignon B“ ir „Muscadelle B“ vynuogėmis vynas įgauna gaivumo. Brandiems vynams (4–8 metų) dažnai būdingas gėlių, medaus ir prieskonių aromatas.
BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
11 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
18 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
300 |
Raudonieji neputojantys vynai
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Raudoniesiems neputojantiems vynams būdingos tokios savybės:
— |
natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ≥ 11 %; |
— |
fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 3 g/l; |
— |
obuolių rūgšties kiekis – ≤ 0,3 g/l. |
Prieš išpilstymą vyno:
— |
lakusis rūgštingumas yra ≤ 13,26 meq/l; |
— |
bendras SO2 kiekis yra ≤ 140 mg/l. |
Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ≤ 13,5 %.
Raudonieji vynai, daugiausia gaminami derinant veislių „Merlot N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ vynuoges ir šiek tiek rečiau – veislės „Cabernet franc N“ vynuoges, yra išbaigti, sodrūs ir pasižymintys aiškia struktūra. Jauniems vynams paprastai būdingas šviežių ir konservuotų uogų kvapas, o brandintų vynų aromatą dažnai papildo prieskonių ir virtų vaisių pokvapiai.
BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
20 |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
150 |
5. Vyno gamybos metodai
5.1. Specifiniai vynininkystės metodai
1. Sodinimo tankumas ir atstumai tarp eilių bei augalų
Auginimo praktika
Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. užsodinamuose sklypuose mažiausias vynuogienojų tankumas yra 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,20 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,85 m.
Toks tankumas gali būti sumažintas iki 3 300 vynmedžių sodinių viename hektare. Tokiu atveju atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.
2. Genėjimo taisyklės
Auginimo praktika
Vynmedžių šakas leidžiama genėti tik trumpai arba paliekant ilgesnes šakas. Po genėjimo veislių „Merlot N“, „Sémillon B“ ir „Muscadelle B“ vynuogienojų pumpurų skaičius neturi viršyti 40 000 viename hektare ir 17 ant vieno vynmedžio sodinio. Genint kitų veislių, pvz., „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Sauvignon B“, „Sauvignon gris G“, vynuoges, ant vynuogienojų paliekama ne daugiau kaip 45 000 pumpurų viename hektare ir ne daugiau kaip 19 pumpurų ant vieno augalo. Pašalinus nereikalingus pumpurus, vaisingų šakų skaičius ant vieno vynuogienojaus negali viršyti: – vynuogių veislių „Merlot N“, „Sémillon B“ ir „Muscadelle B“ atveju – 11 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype yra ne mažesnis kaip 4 500 augalų viename hektare, ir 14 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype mažesnis negu 4 500 augalų viename hektare; – kitų vynuogių veislių, pvz., „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“, „Sauvignon B“, „Sauvignon gris G“, atveju – 13 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype yra ne mažesnis kaip 4 500 augalų viename hektare, ir 16 šakų ant vieno vynuogienojaus, jei vynuogienojų tankumas sklype mažesnis negu 4 500 augalų viename hektare. Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas).
Nereikalingi pumpurai pašalinami prieš užsimezgant vaisiams.
3. Sodrinimas
Specifinis vynininkystės metodas
Po sodrinimo raudonųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %, baltųjų vynų – 15 %.
Leidžiama sodrinti iš dalies koncentruojant raudonuosius vynus, bet neviršijant 15 % tokiu būdu praturtinto tūrio koncentracijos.
5.2. Didžiausias gamybos kiekis
Baltieji neputojantys vynai su fermentuojamaisiais cukrumis:
60 hektolitrų iš hektaro.
Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 4 500 sodinių/ha):
66 hektolitrai iš hektaro.
Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 4 000 sodinių/ha ir < 4 500 sodinių/ha):
55 hektolitrai iš hektaro.
Raudonieji neputojantys vynai (vynuogienojų tankumas sklype – ≥ 3 300 sodinių/ha ir < 4 000 sodinių/ha):
50 hektolitrų iš hektaro.
6. Nustatyta geografinė vietovė
Vynuogių derlius nurenkamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytose Žirondos departamento komunose, atsižvelgiant į 2020 m. vasario 26 d. Oficialųjį geografinių kodų registrą: Abzac, Aillas, Ambarès-et-Lagrave, Ambès, Anglade, Arbanats, Arcins, Arsac, Artigues-près-Bordeaux, Arveyres, Asques, Aubiac, Auriolles, Auros, Avensan, Ayguemorte-les-Graves, Bagas, Baigneaux, Barie, Baron, Barsac, Bassanne, Bassens, Baurech, Bayas, Bayon-sur-Gironde, Bazas, Beautiran, Bégadan, Bègles, Béguey, Bellebat, Bellefond, Belvès-de-Castillon, Bernos-Beaulac, Berson, Berthez, Beychac-et-Caillau, Bieujac, Birac, Blaignac, Blaignan-Prignac, Blanquefort, Blasimon, Blaye, Blésignac, Bommes, Bonnetan, Bonzac, Bordeaux, Bossugan, Bouliac, Bourdelles, Bourg, Branne, Brannens, Braud-et-Saint-Louis, Brouqueyran, Bruges, Budos, Cabanac-et-Villagrains, Cabara, Cadarsac, Cadaujac, Cadillac, Cadillac-en-Fronsadais, Camarsac, Cambes, Camblanes-et-Meynac, Camiac-et-Saint-Denis, Camiran, Camps-sur-l’Isle, Campugnan, Canéjan, Capian, Caplong, Carbon-Blanc, Cardan, Carignan-de-Bordeaux, Cars, Cartelègue, Casseuil, Castelmoron-d’Albret, Castelnau-de-Médoc, Castelviel, Castets et Castillon, Castillon-la-Bataille, Castres-Gironde, Caudrot, Caumont, Cauvignac, Cavignac, Cazats, Cazaugitat, Cénac, Cenon, Cérons, Cessac, Cestas, Cézac, Chamadelle, Cissac-Médoc, Civrac-de-Blaye, Civrac-sur-Dordogne, Civrac-en-Médoc, Cleyrac, Coimères, Coirac, Comps, Coubeyrac, Couquèques, Courpiac, Cours-de-Monségur, Cours-les-Bains, Coutras, Coutures, Créon, Croignon, Cubnezais, Cubzac-les-Ponts, Cudos, Cursan, Cussac-Fort-Médoc, Daignac, Dardenac, Daubèze, Dieulivol, Donnezac, Donzac, Doulezon, Escoussans, Espiet, Etauliers, Eynesse, Eyrans, Eysines, Faleyras, Fargues, Fargues-Saint-Hilaire, Flaujagues, Floirac, Floudès, Fontet, Fossés-et-Baleyssac, Fours, Francs, Fronsac, Frontenac, Gabarnac, Gaillan-en-Médoc, Gajac, Galgon, Gans, Gardegan-et-Tourtirac, Gauriac, Gauriaguet, Générac, Génissac, Gensac, Gironde-sur-Dropt, Gornac, Gours, Gradignan, Grayan-et-l’Hôpital, Grézillac, Grignols, Guillac, Guillos, Guîtres, Haux, Hure, Illats, Isle-Saint-Georges, Izon, Jau-Dignac-et-Loirac, Jugazan, Juillac, La Brède, La Lande-de-Fronsac, La Réole, La Rivière, La Roquille, La Sauve, Labarde, Labescau, Ladaux, Lados, Lagorce, Lalande-de-Pomerol, Lamarque, Lamothe-Landerron, Landerrouat, Landerrouet-sur-Ségur, Landiras, Langoiran, Langon, Lansac, Lapouyade, Laroque, Laruscade, Latresne, Lavazan, Le Bouscat, Le Fieu, Le Haillan, Le Nizan, Le Pian-Médoc, Le Pian-sur-Garonne, Le Pout, Le Puy, Le Taillan-Médoc, Le Tourne, Le Verdon-sur-Mer, Léogeats, Léognan, Les Artigues-de-Lussac, Les Billaux, Les Eglisottes-et-Chalaures, Les Esseintes, Les Lèves-et-Thoumeyragues, Les Peintures, Les Salles, Lesparre-Médoc, Lestiac-sur-Garonne, Libourne, Lignan-de-Bazas, Lignan-de-Bordeaux, Ligueux, Listrac-de-Durèze, Listrac-Médoc, Lormont, Loubens, Loupes, Loupiac, Loupiac-de-la-Réole, Ludon-Médoc, Lugaignac, Lugasson, Lugon-et-l’Ile-du-Carnay, Lussac, Macau, Madirac, Maransin, Marcenais, Margaux-Cantenac, Margueron, Marimbault, Marions, Marsas, Martignas-sur-Jalle, Martillac, Martres, Masseilles, Massugas, Mauriac, Mazères, Mazion, Mérignac, Mérignas, Mesterrieux, Mombrier, Mongauzy, Monprimblanc, Monségur, Montagne, Montagoudin, Montignac, Montussan, Morizès, Mouillac, Mouliets-et-Villemartin, Moulis-en-Médoc, Moulon, Mourens, Naujac-sur-Mer, Naujan-et-Postiac, Néac, Nérigean, Neuffons, Noaillac, Noaillan, Omet, Ordonnac, Paillet, Parempuyre, Pauillac, Pellegrue, Périssac, Pessac, Pessac-sur-Dordogne, Petit-Palais-et-Cornemps, Peujard, Pineuilh, Plassac, Pleine-Selve, Podensac, Pomerol, Pompéjac, Pompignac, Pondaurat, Porchères, Porte-de-Benauge, Portets, Préchac, Preignac, Prignac-et-Marcamps, Pugnac, Puisseguin, Pujols, Pujols-sur-Ciron, Puybarban, Puynormand, Queyrac, Quinsac, Rauzan, Reignac, Rimons, Riocaud, Rions, Roaillan, Romagne, Roquebrune, Ruch, Sablons, Sadirac, Saillans, Saint-Aignan, Saint-André-de-Cubzac, Saint-André-du-Bois, Saint-André-et-Appelles, Saint-Androny, Saint-Antoine-du-Queyret, Saint-Antoine-sur-l’Isle, Saint-Aubin-de-Blaye, Saint-Aubin-de-Branne, Saint-Aubin-de-Médoc, Saint-Avit-de-Soulège, Saint-Avit-Saint-Nazaire, Saint-Brice, Saint-Caprais-de-Bordeaux, Saint-Christoly-de-Blaye, Saint-Christoly-Médoc, Saint-Christophe-de-Double, Saint-Christophe-des-Bardes, Saint-Cibard, Saint-Ciers-d’Abzac, Saint-Ciers-de-Canesse, Saint-Ciers-sur-Gironde, Sainte-Colombe, Saint-Côme, Sainte-Croix-du-Mont, Saint-Denis-de-Pile, Saint-Emilion, Saint-Estèphe, Saint-Etienne-de-Lisse, Sainte-Eulalie, Saint-Exupéry, Saint-Félix-de-Foncaude, Saint-Ferme, Sainte-Florence, Sainte-Foy-la-Grande, Sainte-Foy-la-Longue, Sainte-Gemme, Saint-Genès-de-Blaye, Saint-Genès-de-Castillon, Saint-Genès-de-Fronsac, Saint-Genès-de-Lombaud, Saint-Genis-du-Bois, Saint-Germain-de-Grave, Saint-Germain-de-la-Rivière, Saint-Germain-d’Esteuil, Saint-Germain-du-Puch, Saint-Gervais, Saint-Girons-d’Aiguevives, Sainte-Hélène, Saint-Hilaire-de-la-Noaille, Saint-Hilaire-du-Bois, Saint-Hippolyte, Saint-Jean-de-Blaignac, Saint-Jean-d’Illac, Saint-Julien-Beychevelle, Saint-Laurent-d’Arce, Saint-Laurent-des-Combes, Saint-Laurent-du-Bois, Saint-Laurent-du-Plan, Saint-Laurent-Médoc, Saint-Léon, Saint-Loubert, Saint-Loubès, Saint-Louis-de-Montferrand, Saint-Macaire, Saint-Magne-de-Castillon, Saint-Maixant, Saint-Mariens, Saint-Martial, Saint-Martin-de-Laye, Saint-Martin-de-Lerm, Saint-Martin-de-Sescas, Saint-Martin-du-Bois, Saint-Martin-du-Puy, Saint-Martin-Lacaussade, Saint-Médard-de-Guizières, Saint-Médard-d’Eyrans, Saint-Médard-en-Jalles, Saint-Michel-de-Fronsac, Saint-Michel-de-Lapujade, Saint-Michel-de-Rieufret, Saint-Morillon, Saint-Palais, Saint-Pardon-de-Conques, Saint-Paul, Saint-Pey-d’Armens, Saint-Pey-de-Castets, Saint-Philippe-d’Aiguille, Saint-Philippe-du-Seignal, Saint-Pierre-d’Aurillac, Saint-Pierre-de-Bat, Saint-Pierre-de-Mons, Saint-Quentin-de-Baron, Saint-Quentin-de-Caplong, Sainte-Radegonde, Saint-Romain-la-Virvée, Saint-Sauveur, Saint-Sauveur-de-Puynormand, Saint-Savin, Saint-Selve, Saint-Seurin-de-Bourg, Saint-Seurin-de-Cadourne, Saint-Seurin-de-Cursac, Saint-Seurin-sur-l’Isle, Saint-Sève, Saint-Sulpice-de-Faleyrens, Saint-Sulpice-de-Guilleragues, Saint-Sulpice-de-Pommiers, Saint-Sulpice-et-Cameyrac, Sainte-Terre, Saint-Trojan, Saint-Vincent-de-Paul, Saint-Vincent-de-Pertignas, Saint-Vivien-de-Blaye, Saint-Vivien-de-Médoc, Saint-Vivien-de-Monségur, Saint-Yzan-de-Soudiac, Saint-Yzans-de-Médoc, Salaunes, Salleboeuf, Samonac, Saucats, Saugon, Sauternes, Sauveterre-de-Guyenne, Sauviac, Savignac, Savignac-de-l’Isle, Semens, Sendets, Sigalens, Sillas, Soulac-sur-Mer, Soulignac, Soussac, Soussans, Tabanac, Taillecavat, Talais, Talence, Targon, Tarnès, Tauriac, Tayac, Teuillac, Tizac-de-Curton, Tizac-de-Lapouyade, Toulenne, Tresses, Uzeste, Val-de-Livenne, Val de Virvée, Valeyrac, Vayres, Vendays-Montalivet, Vensac, Vérac, Verdelais, Vertheuil, Vignonet, Villandraut, Villegouge, Villenave-de-Rions, Villenave-d’Ornon, Villeneuve, Virelade, Virsac, Yvrac.
7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)
„Cabernet franc N“
„Cabernet-Sauvignon N“
„Carmenère N“
„Cot N“ – „Malbec“
„Merlot N“
„Muscadelle B“
„Petit Verdot N“
„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“
„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“
„Semillon B“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
Jūrinio klimato sąlygomis auginamos Bordo vynuogės nuo XVII ir XVIII amžių buvo paremiamos poliais, po to paplito treliažai; visa tai buvo daroma tam, kad vynuogių derlius būtų vienodai pasiskirstęs, o lapų paviršius – pakankamas chlorofilo sintezei, užtikrinančiai gerą brandą. Vietovei būdingas įvairių tipų dirvožemis ir skirtinga vynuogynų padėtis saulės atžvilgiu, todėl, atsižvelgiant į aplinkos savybes ir nuo senų laikų paplitusią maišytų vynų gamybą, atrinktos ir pritaikytos įvairios vynuogių veislės. Galima išskirti keturis dirvožemio tipus:
— |
daugiausia šlaituose paplitęs kalkinio molio ir kalkinio mergelio dirvožemis, kuriame puikiai auga veislė „Merlot N“; |
— |
dirvožemis, kuriame vyrauja silicis su molio ir kalkių priemaišomis, labai tinkantis veislėms „Merlot N“ ir „Sauvignon B“; |
— |
lengvesnis aliuvinis dirvožemis su smulkiomis silicio dalelėmis, labiausiai tinkantis vynuogėms, iš kurių gaminami baltieji vynai, auginti; |
— |
žvyringas dirvožemis, kurį sudaro žvyras, kvarcas ir smulkesnis arba stambesnis smėlis, būdingas gerai drenuojamose ir šiltose terasose, kurios puikiai tinka vynuogėms, ypač veislei „Cabernet-Sauvignon N“, auginti. |
Saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimi vynai atitinka reikalavimus, kuriuos ilgainiui nustatė saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ žymimų vynų gamintojai. Šie reikalavimai susiję su vynuogyno tankumu (didesnis), genėjimo taisyklėmis (mažesnis pumpurų skaičius), didžiausiu derliumi (mažesnis). Šiomis sąlygomis gaminami didesnės koncentracijos vynai, kuriuose mažiausias cukraus kiekis, pvz., mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais, yra didesnis nei saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ žymimų vynų. Saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimi raudonieji ir baltieji vynai laikomi išskirtinio stiliaus vynais. Jie išsiskiria savo harmoningumu, tam tikru subtilumu, tinkama pusiausvyra ir aromatų gausa – šias savybes, be kita ko, padėjo užtikrinti biologinės ir fizinės aplinkos įvairovė, vynuogių veislės, taip pat vynuogyno priežiūros ir vyno gamybos būdai, taikyti gaminant brandžius vynus. Turimas uostas ir glaudūs istoriniai ryšiai su kitomis tautomis labai anksti paskatino imtis įvairiapusės ir plačios prekybos. Bordo regiono vyno gamintojai visada buvo atviri pasauliui, todėl turėjo galimybę naudotis techninėmis naujovėmis ir jas skleisti, taigi galėjo skatinti savo vynuogynų dinamiškumą, stiprinti, plėtoti ir eksportuoti savo patirtį, kartu išsaugodami šimtametes tradicijas. Po Akvitanijos kunigaikštytės Eleonoros ir būsimo Anglijos karaliaus Henriko Plantageneto vedybų 1152 m. prasidėjo labai svarbūs prekybiniai mainai. Anglai eksportavo maisto produktus, tekstilės gaminius ir metalo dirbinius, o importavo Bordo vynus. XVII amžiuje atsiradus naujų vartotojų prasidėjo nauja prekybos era. Eksportas tebėra svarbi Bordo vynų platinimo dalis. Tokiu būdu visame pasaulyje taip pat skleidžiama praktinė patirtis, saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux supérieur“ žymimų vynų įvaizdis ir vardas. Šiandien du trečdaliai šių vynų išpilstomi į butelius gamybos vietovėje. Šiems vynams būdinga kompleksiškesnė struktūra ir juos galima brandinti ilgiau nei saugoma kilmės vietos nuoroda „Bordeaux“ žymimus vynus, t. y. penkerius ar šešerius metus.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Arčiausiai esanti vietovė
Teisinis pagrindas:
|
Nacionalinės teisės aktai |
Papildomų sąlygų rūšis:
|
Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje |
Sąlygos aprašymas
|
Pritaikius su vyndaryste susijusią nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti vynų gamybos ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, kaip jos apibrėžtos 2020 m. vasario 26 d. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:
|
Didesnė geografinė vietovė
Teisinis pagrindas:
|
Nacionalinės teisės aktai |
Papildomų sąlygų rūšis:
|
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo |
Sąlygos aprašymas
|
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti didesnę geografinę vietovę „Vin de Bordeaux“ arba „Grand Vin de Bordeaux“. Šios didesnės geografinės vietovės pavadinimas turi būti užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne didesnis kaip 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio. |
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-acf2cbea-d0b8-4acf-b65b-40814c3030e0.