Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 66/16)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 5 dalį (1).

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„LA JARABA“

PDO-ES-01895-AM01

Pranešimo data: 2020 11 16

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

Pavadinimas

BALTOJO VYNO ĮTRAUKIMAS Į SPECIFIKACIJĄ

—	Produkto specifikacijos 2.1 dalis. Parametrai, į kuriuos reikia atsižvelgti, jų ribos ir analitiniai nuokrypiai taip pat įtraukiami į bendrojo dokumento dalį „Vynų aprašymas“.

Aprašymas ir pagrindimas

—	Įtraukus iš vienos vynuogių veislės gaminamą baltąjį vyną „Sauvignon Blanc“ būtina apibrėžti baltųjų vynų analitinius parametrus.

NAUJAS TEKSTAS

2.1.2.

Baltasis vynas

Parametras	Riba	Leidžiamas nuokrypis
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	≥11,5	±0,2
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	≥12,5	±0,2
Redukuojančiųjų cukrų kiekis (g/l, išreikštas gliukoze)	≤4	±0,5
Bendrasis rūgštingumas (g/l, išreikštas vyno rūgšties kiekiu)	4< BR <7	±0,3
Lakusis rūgštingumas (mekv/l)	≤16,7	±3
Bendras sieros dioksido kiekis (mg/l)	≤130	±15
Stroncio kiekis (mg/l)	≥2,2	±0,2

PAGRINDIMAS

—	SKVN „La Jaraba“ nustatytai geografinei vietovei priklauso ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių sklypas, kuriame pagamintiems vynams būdingas didelis stroncio kiekis, todėl prašoma iš dalies pakeisti specifikaciją įtraukiant baltųjų vynuogių veislę ‘Sauvignon Blanc’ ir gaminamus baltuosius vynus.

Pavadinimas

BALTOJO VYNO ĮTRAUKIMAS Į SPECIFIKACIJĄ

—	Produkto specifikacijos 2.2 dalis. Savybės, kurias reikia nustatyti atlikus juslinę analizę, taip pat turi būti įtrauktos į bendrojo dokumento dalį „Vynų aprašymas“.

Aprašymas ir pagrindimas

—	Įtraukus iš veislės ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių gaminamą baltąjį vyną, būtina apibrėžti iš šios veislės vynuogių pagaminto baltojo vyno juslines savybes.

NAUJAS TEKSTAS

2.2.4.

Iš veislės ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių gaminamas baltasis vynas

—	Išvaizda: skaidrus, vaiskus, ryškus, šiaudų geltonumo spalvos.

—	Kvapas: stiprus, sodrus, vynuogių veislei būdingas aromatas su baltųjų kaulavaisių ir gėlių pokvapiais.

—	Skonis: gaivus, švelnus ir subalansuotas.

PAGRINDIMAS

—

SKVN „La Jaraba“ nustatytai geografinei vietovei priklauso ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių sklypas, kuriame pagamintiems vynams būdingas didelis stroncio kiekis, todėl prašoma iš dalies pakeisti specifikaciją ir ją pritaikyti įtraukiant baltųjų vynuogių veislę ‘Sauvignon Blanc’ ir iš jos gaminamus baltuosius vynus.

Pavadinimas

VYNININKYSTĖS IR BALTOJO VYNO GAMYBOS METODAI.

—	Specifikacijos 3 dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“. Pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento daliai „Specifiniai vynininkystės metodai“.

Aprašymas ir pagrindimas

—	Į specifikaciją įtraukiami specifiniai vynininkystės metodai, taikomi gaminant į specifikaciją įtrauktą baltąjį vyną iš veislės ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių.

NAUJAS TEKSTAS

Baltųjų vynuogių misa, gauta traiškant ir spaudžiant nuo kekių nuraškytas vynuoges, ne trumpiau kaip 12 valandų nusodinama 15–20 °C temperatūroje. Alkoholinė misos fermentacija vykdoma 10–21 °C temperatūroje nerūdijančio plieno talpyklose. Įprastomis sąlygomis alkoholinę fermentaciją sukelia pačių vynuogių mikroflora. Vėliau vyksta skaidrinimas ir prieš pat išpilstant į butelius vynas filtruojamas naudojant didelio porų skersmens filtrą, kad produktas išliktų kuo natūralesnis.

PAGRINDIMAS

—	Į specifikaciją įtraukus baltąjį vyną, reikia atskirti vynininkystės ir raudonojo bei baltojo vyno gamybos metodus.

Pavadinimas

BRANDINIMO TRUKMĖS PAKEITIMAS

Specifikacijos 3 dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“. Pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento daliai „Specifiniai vynininkystės metodai“.

Aprašymas ir pagrindimas

Keičiamas vynininkystės ir vyno gamybos metodų aprašas, nustatant trumpesnį laikymo statinėse ir buteliuose laiką.

NAUJAS TEKSTAS

3.1.

Raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Graciano’ vynuogių.

Jie brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Buteliuose brandinama ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

3.2.

Raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’ vynuogių.

Jie brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Buteliuose brandinama ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

PAGRINDIMAS

—	Rinkoje vis labiau didėja trumpiau brandintų vynų paklausa.

Pavadinimas

DIDŽIAUSIOS IŠEIGOS ĮTRAUKIMAS

—	Specifikacijos 5 dalis „Didžiausia išeiga“. Pakeitimas taip pat taikomas bendrojo dokumento daliai „Didžiausia išeiga“.

—	Pagrindimas

—	Įtraukiama didžiausia veislės ‘Sauvignon Blanc’ išeiga

NAUJAS TEKSTAS

Didžiausia išeiga

‘Tempranillo’ – 10 500 kg/ha, atitinkamai – 73,5 hl/ha,

‘Cabernet Sauvignon’ – 11 000 kg/ha, atitinkamai – 77 hl/ha,

‘Merlot’ – 10 000 kg/ha, atitinkamai – 70 hl/ha,

‘Graciano’ – 10 000 kg/ha, atitinkamai – 70 hl/ha,

‘Sauvignon Blanc’ – 11 000 kg/ha, atitinkamai – 77 hl/ha.

PAGRINDIMAS

—	Į specifikaciją įtraukus veislę ‘Sauvignon Blanc’, nustatoma didžiausia išeiga iš šios veislės vynuogių hektaro.

Pavadinimas

NAUDOJAMOS VYNINIŲ VYNUOGIŲ VEISLĖS ĮTRAUKIMAS

—	Specifikacijos 6 dalis „Vyninių vynuogių veislės“. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

Pagrindimas

—	Veislės ‘Sauvignon Blanc’ įtraukimas.

NAUJAS TEKSTAS

Vyninių vynuogių veislės

Raudonųjų vynuogių – ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Graciano’.

Baltųjų vynuogių – ‘Sauvignon Blanc’.

PAGRINDIMAS

—	Į specifikaciją įtraukus veislę ‘Sauvignon Blanc’, veislės pavadinimas įtraukiamas į šią dalį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

La Jaraba

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Raudonasis vynas

Vynas yra tamsiai raudonos vyšnių spalvos, vidutiniškai stiprus arba stiprus, su raudonųjų ir juodųjų uogų prieskoniu, sodraus ir intensyvaus aromato. Jame yra daugiau stroncio nei kituose vynuose, nes šio elemento daug yra dirvožemyje; dėl to gaminami stipraus skonio, aromatingi ir sodrūs vynai su juntamu mineralų ir balzaminiu poskoniu.

*	Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	130

Baltasis vynas

Tai skaidrus, vaiskus, ryškus, šiaudų geltonumo spalvos vynas. Stipraus, sodraus, vynuogių veislei būdingo aromato su baltųjų kaulavaisių ir gėlių pokvapiais ir gaivaus, švelnaus ir subalansuoto skonio.

*	Didžiausios bendros alkoholio koncentracijos vertė neviršija atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	10
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	130

5. Vyno gamybos metodai

a) Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Alkoholinė raudonųjų vynuogių misos fermentacija vykdoma 15–30 °C temperatūroje nerūdijančio plieno talpyklose arba prancūziško ąžuolo statinėse. Talpyklose laikoma ir maceruojama ne trumpiau kaip 10 dienų.

Didžiausia vynuogių spaudimo išeiga – 70 litrų iš 100 kg vynuogių.

Vynas iš pradžių brandinamas 225 litrų ąžuolinėse statinėse, o po to buteliuose šį laikotarpį:

—	raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Graciano’ vynuogių: brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius, o buteliuose – ne trumpiau kaip 1 mėnesį,

—	raudonieji vynai, pagaminti iš skirtingomis proporcijomis sumaišytų veislių ‘Tempranillo’, ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’ vynuogių: brandinami 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 3 mėnesius, o buteliuose – ne trumpiau kaip 1 mėnesį,

—	iš vynuogių veislės ‘Merlot’ pagamintas raudonasis vynas: brandinamas 225 litrų talpos ąžuolinėse statinėse ne trumpiau kaip 6 mėnesius, o buteliuose – ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Auginimo praktika

Vynuogių derlius nuimamas, kai vynuogėse susiformuoja fenolio junginiai; atrenkamos geriausios struktūros kekės su didžiausia fenolio junginių koncentracija. Vienintelė vynuogynuose naudojama organinė medžiaga – paties ūkio avių mėšlas.

b) Didžiausia išeiga

‘Tempranillo’

73,5 hektolitro iš hektaro

‘Tempranillo’

10 500 kilogramų vynuogių iš hektaro

‘Cabernet Sauvignon’

77 hektolitrai iš hektaro

‘Cabernet Sauvignon’

11 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

‘Merlot’ ir ‘Graciano’

70 hektolitrų iš hektaro

‘Merlot’ ir ‘Graciano’

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Nustatyta vietovė yra El Provensijo (Kuenka) savivaldybėje. Remiantis vynuogynų registru, vietovę sudaro 9 zonos 14b, 14d, 14f, 14h, 26d, 26e, 26h, 26i, 26j, 26k, 26m, 26n ir 26v sklypai.

Iš nustatytoje vietovėje esančiuose vynuogynuose nuskintų vynuogių gaminamas vynas, kuris išpilstomas į butelius vynuogių auginimo vietovėje esančioje vyno gamybos įmonėje.

7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘MERLOT’

‘TEMPRANILLO’ – ‘CENCIBEL’

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

APLINKA (GAMTINIAI IR ŽMOGIŠKIEJI VEIKSNIAI)

Kaip matyti iš dabartinio Ispanijos kaimo vietovių kadastro, La Charaba yra geografinis pavadinimas, žymintis zoną, kurioje yra nustatyta vietovė. Šią zoną sudaro nuosėdomis užpildytas slėnis, kurį kerta Kanjada de Valdeloboso (dabar jau beveik išdžiūvusios) upės vaga, įtekanti į Sankaros upę, kuri atskiria Kuenkos ir Albasetės provincijas. Charaboje beveik nėra kalnų ir vietovę galima laikyti lyguma. Ji yra išsidėsčiusi 700 m virš jūros lygio.

Vynuogynai didžiąja dalimi yra apsaugoti 92 ha ąžuolų ir pušų miško, kuris sukuria ypač palankų vynuogių auginimui mikroklimatą. Vynuogynai apsaugoti nuo vandens stygiaus, kurį gali sukelti šiltas ir sausas rytų vėjas, taigi vynuogės gali ilgiau nokti. Todėl vynuogių uogose spalvos, kokybiškų taninų ir aromatinių medžiagų yra daugiau nei už nustatytos vietovės ribų auginamų vynuogynų vynuogėse.

Dirvožemis susidaręs kvartero periodu; jis sudaro Gvadjanos upės sistemos morfostratigrafinį vienetą. Dirvožemio sudėtis įvairi: jame yra kvarcitų, kvarco ir mezozojaus bei mioceno periodų kalkakmenių. Dėl tokios sudėties, kuri skiriasi nuo aplink esančių vietovių dirvožemio sudėties (jose yra kur kas daugiau kalkakmenio), dirvožemis gali ilgiau išlaikyti drėgmę.

Dirvožemis yra miško pilkžemio tipo, o ant kalkakmenio išsidėstęs Viduržemio jūros regionui būdingas raudonžemis. Dirvožemio savybės: pH – nuo 7 iki 8,5, jis atsparus maišymuisi, su geru vidiniu drenažu ir geru prasiskverbimu horizontaliose, 60–90 cm nuo paviršiaus esančiuose kalkakmenio sluoksniuose, tekstūra – nuo biraus smėlio iki molio. Dirvožemyje gausu aliuvinių elementų ir, atitinkamai, daug maistinių medžiagų. Be to, dėl derlingo dirvožemio, kuriame gausu stambių aliuvinių nuosėdų, sudėties ir kasmetinio tręšimo mėšlu dirvožemis yra purus ir lengvas. Toks dirvožemis puikiai tinka vynmedžiams auginti ir, atitinkamai, prisideda prie aukštos vynuogių kokybės.

Klimatą galima apibūdinti kaip vidutinių platumų Viduržemio jūros regiono klimatą su žemyninio klimato ypatumais. Kalbant apie klimato kintamuosius, svarbiausios vidutinės metinės vertės yra šios: 14–16 °C temperatūra ir 450 mm kritulių kiekis.

Nustatyta, kad stroncio koncentracija dirvožemyje viršija įprastą vidurkį ir atskiruose sklypuose yra didesnė nei 100 mg/kg, pvz., nuo 111,67 mg/kg iki 158,41 mg/kg, o tai yra žymiai daugiau nei aplink šią nustatytą vietovę esančiuose dirvožemiuose, įskaitant „Los Canforrales“ vynų vietovę (joje stroncio kiekis yra 76,59 mg/kg) ir „Manteleros“ vynų vietovę (joje stroncio kiekis yra 20,19 mg/kg – beveik aštuonis kartus mažesnis nei La Charaboje).

Tai daro tiesioginę įtaką vynams: nustatyta, kad Charabos vynuose yra daugiau kaip 2,2 mg/l stroncio, o kai kuriuose – net 3,3 mg/l. Šios vertės yra ženkliai didesnės nei kaimyninių vietovių vynuose: juose stroncio kiekis yra nuo 0,95 iki 1,6 mg/l. Todėl La Charaboje gaminamuose vynuose aptinkamas stroncio kiekis gali būti laikomas išskirtiniu jų požymiu.

Kalbant apie vynmedžių auginimą, vienintelė naudojama organinė medžiaga – paties ūkio avių mėšlas.

Gaminant vyną alkoholinę fermentaciją sukelia pačių vynuogių mikroflora, o išspaudus 100 kg vynuogių išgaunama ne daugiau kaip 70 litrų sulčių.

VYNO APIBŪDINIMAS

Vynai „La Jaraba“ yra vietos dirvožemio ir klimato nulemtas produktas. Dėl to jie pasižymi fenoliniu intensyvumu, stabilumu ir elegancija. Šie vynai yra puikios struktūros, minerališki ir gana stiprūs. Brandinimas statinėse ir buteliuose daro poveikį jų juslinėms savybėmis: jie yra tamsiai raudonos vyšnių spalvos, vidutiniškai stiprūs arba stiprūs, su raudonųjų ir juodųjų uogų prieskoniu, sodraus ir intensyvaus aromato. Juose yra daugiau stroncio nei kituose ne nustatytoje vietovėje gaminamuose vynuose: šio elemento gausu La Charabos dirvožemyje, dėl to gaminami sodrūs vynai su juntamu mineralų ir balzaminiu poskoniu.

RYŠYS SU GEOGRAFINE VIETOVE

Vietovė yra išsidėsčiusi nuosėdiniame upės slėnyje, kuriame yra įvairūs kvarcito, kvarco ir kalkakmenio kiekiai, o stroncio kiekis dirvožemyje viršija vidutinį. Visa tai padeda pagaminti stipraus skonio, aromatingus ir sodrius vynus su juntamu mineralų ir balzaminiu poskoniu ir išskirtinių bruožų suteikiančiu stroncio kiekiu.

Nors vietovė yra išsidėsčiusi SKVN „La Mancha“ vietovėje, dėl toliau nurodytų veiksnių ji skiriasi nuo La Mančos.

GAMTINIAI VEIKSNIAI

Vietovės ribos nustatytos pagal dirvožemyje esantį stroncio kiekį: jis yra gerokai didesnis nei aplinkinių vietovių dirvožemiuose, todėl šioje vietovėje pagaminti vynai pasižymi didesniu minerališkumu.

Iš pareiškėjo pateikto aplinkos tyrimo matyti, kad už vietovės ribų stroncio lygis yra nuo 20 iki 80 mg/kg, tuo tarpu nustatytoje geografinėje vietovėje – 110–160 mg/kg. Tai leidžia šioje vietovėje pagaminti vynus, turinčius 2,5–3,3 mg/l stroncio, tuo tarpu vynai, pagaminti iš aplinkinių vynuogynų vynuogių, turi tik apie 1 mg/l stroncio.

Vietovės unikalumą pabrėžia ne tik stroncio kiekis, bet ir tai, kad vietovę supa didelis ąžuolų ir pušų plotas, kuris apsaugo ją nuo šilto ir sauso rytų vėjo. Tai reiškia, kad šioje vietovėje yra daugiau drėgmės, nei kaimyninėse vietovėse, todėl vynuogės gali ilgiau nokti. Atitinkamai ir vynuogės, ir vynai pasižymi ryškesne spalva ir didesniu taninų bei aromatinių medžiagų kiekiu.

ŽMOGIŠKIEJI VEIKSNIAI

Akivaizdžiausi „La Jaraba“ vynų ir kaimyninėje SKVN „La Manča“ vietovėje gaminamų vynų (šiuo atveju vertiname La Mančos brandintus raudonuosius vynus, nes gaminamas tik tokio tipo vynas „La Jaraba“) gamybos metodų skirtumai yra šie:

SKVN „LA MANCHA“	„LA JARABA“	SKIRTUMAI
> 11,5 tūrio %	> 12,5 tūrio %	Didesnė alkoholio koncentracija
<10 meq/l	<16,7 meq/l	Didesnis lakusis rūgštingumas
<13 000 kg/ha	<11 000 kg/ha	Mažesnė išeiga iš hektaro
≤ 1,6 mg/l	≥ 2,2 mg/l	Didesnis stroncio kiekis

Nustačius vietovės ribas remiantis stroncio kiekiu dirvožemyje paaiškėjo, kad šiuo metu vietovėje veikia tik viena pareiškėjui priklausanti ir vyną gaminanti vyno gamybos įmonė.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjui priklausanti vietovė yra didesnė negu ta, kuri yra įtraukta į nustatytų ribų vietovę. Taigi, ribos buvo nustatytos ne atsižvelgiant į jam priklausančią vietovę, o remiantis pirmiau apibūdintomis aplinkos sąlygomis.

Be to, jei ateityje nustatytoje geografinėje vietovėje įsisteigtų kiti specifikacijoje nurodytas sąlygas atitinkantys gamintojai, jie taip pat galėtų naudoti registruotą pavadinimą. Iš tiesų ši vietovė apima maždaug 75 hektarų plotą, todėl yra visos sąlygos joje steigtis naujoms vyno gamybos įmonėms.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinė sistema:

Nacionalinės teisės aktai.

Kitų sąlygų tipas:

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Iš nustatytoje vietovėje esančiuose vynuogynuose nuskintų vynuogių gaminamas vynas, kuris išpilstomas į butelius vynuogių auginimo vietovėje esančioje vyno gamybos įmonėje. Raudonojo vyno gamybos procesas užbaigiamas antruoju ne trumpesniu kaip vieno mėnesio brandinimo buteliuose etapu. Tuo metu vyksta redukcijos procesas, kuris pagerina vyno kokybę ir sušvelnina jo skonį. Vynas tampa tinkamas vartoti, nes įgyja konkretaus tipo vyno specifikacijoje nurodytas juslines savybes, užtikrinama produkto kokybė, jo kilmė ir kontrolė, produktas įgyja SKVN „La Jaraba“ raudonųjų ir baltųjų vynų specifikacijoje nurodytas savybes.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/MOD_PLIEGO_LA-JARABA_20200529-II.pdf

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.