Komisijos pranešimas

Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės

(2021/C 58/01)

Šis dokumentas grindžiamas Reglamento dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tekstu, dėl kurio Europos Parlamentas ir Taryba politiniu lygmeniu susitarė 2020 m. gruodžio mėn. (2020/0104 (COD)) (1).

Šios techninės gairės skirtos padėti nacionalinėms institucijoms parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą. Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), nustatyta, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemone neturėtų būti daroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje (2) , (3). EGADP reglamente taip pat nustatyta, kad vertinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėtų būti užtikrinta, kad kiekviena į tuos planus įtraukta priemonė (t. y. kiekviena reforma ir kiekviena investicija) atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą (RŽNP) (4).

EGADP reglamente taip pat nustatyta, kad Komisija turėtų pateikti RŽNP taikymo pagal EGADP technines gaires (5). Tos techninės gairės pateikiamos šiame dokumente. Šiose gairėse nustatomos tik RŽNP taikymo pagal EGADP sąlygos, atsižvelgiant į tos priemonės ypatumus, ir jos nedaro poveikio Taksonomijos reglamento ir kitų priimtų teisėkūros aktų, susijusių su kitais ES fondais, taikymui ir įgyvendinimui. Šiomis gairėmis siekiama patikslinti RŽNP reikšmę ir tai, kaip jis turėtų būti taikomas pagal EGADP ir kaip valstybės narės gali įrodyti, kad jų siūlomos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos priemonės atitinka šį principą. Konkretūs išsamūs pavyzdžiai, kaip tuose planuose galima įrodyti atitiktį RŽNP, pateikti šių gairių IV priede.

1. Kas yra reikšmingos žalos nedarymo principas?

EGADP reglamente įtvirtintas reikšmingas žalos nedarymo principas (RŽNP) turi būti aiškinamas taip, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje. Tame straipsnyje apibrėžiama, kas yra reikšminga žala šešiems Taksonomijos reglamente nustatytiems aplinkos tikslams:

1.	Veikla laikytina darančia reikšmingą žalą klimato kaitos švelninimui, jei dėl jos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.

2.	Veikla laikytina darančia reikšmingą žalą prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis tai pačiai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui (6).

3.	Veikla laikytina darančia reikšmingą žalą tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma žala vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba gerai jūrų vandenų aplinkos būklei.

Veikla laikytina darančia reikšmingą žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, kai dėl tos veiklos labai neefektyviai naudojamos medžiagos arba tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai, kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas arba kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali sukelti didelę ilgalaikę žalą aplinkai.

5.	Veikla laikytina darančia reikšmingą žalą taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis.

6.	Veikla laikytina darančia reikšmingą žalą biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, kai ta veikla yra labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei.

2. Kaip RŽNP turėtų būti taikomas pagal EGADP?

Šiame skirsnyje pateikiamos gairės yra susijusios su pagrindiniais atitikties RŽNP vertinimo aspektais: atliekant atitikties RŽNP vertinimą reikia įvertinti visų priemonių atitiktį (2.1 skirsnis), nors tam tikrų priemonių atitikties RŽNP vertinimas gali būti supaprastintas (2.2 skirsnis); svarbu atsižvelgti į ES aplinkos teisės aktus ir poveikio vertinimus (2.3 skirsnis); reikia vadovautis pagrindiniais vertinimo principais (2.4 skirsnis) ir taikyti Taksonomijos reglamente nustatytus techninės analizės kriterijus (2.5 skirsnis).

2.1. Atliekant atitikties RŽNP vertinimą reikia įvertinti visų priemonių atitiktį

Valstybės narės turi pateikti kiekvienos į jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos priemonės (7) atitikties RŽNP vertinimą. Pagal EGADP reglamentą, jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemone neturėtų būti padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, o jei viena ar daugiau priemonių neatitinka RŽNP, Komisija tokio plano negali vertinti teigiamai. Todėl valstybės narės turi pateikti atskirus visų į kiekvieną plano dalį įtrauktų priemonių atitikties RŽNP vertinimus (8). Tai reiškia, kad vertinama ne viso plano ar atskirų jo dalių, o kiekvienos priemonės atitiktis RŽNP. Ši nuostata vienodai taikoma tiek priemonėms, kurios laikomos padedančiomis įgyvendinti žaliąją pertvarką, tiek visoms kitoms į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktoms priemonėms (9).

Valstybės narės turi įvertinti ir reformas, ir investicijas. Pagal EGADP reglamentą, valstybės narės turi pateikti nuoseklius priemonių rinkinius, kuriuos sudaro tiek reformos, tiek investicijos (EGADP reglamento 14 straipsnio 1 dalis). Turi būti vertinama ne tik investicijų, bet ir reformų atitiktis RŽNP. Kai kuriuose sektoriuose, įskaitant pramonės, transporto ir energetikos sektorius, vykdomomis reformomis galima svariai prisidėti prie žaliosios pertvarkos, tačiau jos taip pat gali kelti pavojų, kad bus padaryta reikšminga žala ne vienam aplinkos tikslui, priklausomai nuo to, kaip tos reformos parengtos (10). Kita vertus, kituose sektoriuose (pvz., švietimo ir mokymo, viešojo administravimo, meno ir kultūros) vykdomų reformų keliamas pavojus, kad bus padaryta žala aplinkai, veikiausiai bus nedidelis (žr. 2.2 ir 3 skirsniuose apibūdintą supaprastintą metodą), nepriklausomai jų galimo indėlio į žaliąją pertvarką, kuris vis dėlto gali būti nemažas. Šiomis gairėmis siekiama padėti valstybėms narėms atlikti investicijų ir reformų atitikties RŽNP vertinimą. Tai, kad privaloma įvertinti reformų atitiktį RŽNP, neturėtų atgrasyti nuo svarbių pramonės, transporto ir energetikos reformų įtraukimo į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes tokiomis priemonėmis galima smarkiai paskatinti žaliąją pertvarką ir ekonomikos atsigavimą.

2.2. Tam tikrų priemonių atitikties RŽNP vertinimas gali būti supaprastintas

Nors reikia įvertinti visų priemonių atitiktį RŽNP, vertinant priemones, kurios neturi numatomo poveikio nė vienam arba keliems iš šešių aplinkos tikslų arba kurių numatomas poveikis yra nereikšmingas, galima taikyti supaprastintą metodą. Kai kurių priemonių poveikis vienam ar keliems aplinkos tikslams būtų nedidelis dėl tų priemonių struktūros. Tokiu atveju valstybės narės gali trumpai pagrįsti poveikį tiems aplinkos tikslams ir dėmesį sutelkti į esminį atitikties RŽNP vertinimą, t. y. į aplinkos tikslus, kuriems gali būti padarytas didelis poveikis (žr. 3 skirsnio 1 etapą). Pavyzdžiui, darbo rinkos reforma, kuria siekiama padidinti bendrą savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos lygį, neturėtų jokio numatomo poveikio nė vienam iš šešių aplinkos tikslų arba numatomas jos poveikis būtų nereikšmingas, todėl būtų galima trumpai apibūdinti poveikį visiems šešiems tikslams. Panašiai būtų ir su kai kuriomis paprastomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis, pavyzdžiui, esamų langų pakeitimu naujais energiją tausojančiais langais – tokiu atveju būtų galima pateikti trumpą pagrindimą, kad priemonė atitinka RŽNP siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo. Tačiau mažai tikėtina, kad šis supaprastintas metodas galėtų būtų taikomas tam tikroms įvairių sričių (pvz., energetikos, transporto, atliekų tvarkymo, pramonės) investicijoms ir reformoms, kurios kelia didesnį poveikio vienam ar keliems aplinkos tikslams pavojų.

Pagal stebėjimo metodiką nustačius, kad priemone 100 proc. padedama siekti vieno iš šešių aplinkos tikslų, laikoma, kad siekiant to tikslo ši priemonė atitinka RŽNP (11). Remiantis EGADP reglamento priede pateikta veiksmų klimato veiksmų stebėjimo metodika, kai kurios priemonės laikomos padedančiomis pagal EGADP siekti su klimato kaita susijusių ar kitų aplinkos tikslų. Pagal stebėjimo metodiką nustačius, kad priemonės paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų koeficientas yra 100 proc., laikoma, kad siekiant atitinkamo su klimato kaita susijusio tikslo (t. y. klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos) ta priemonė atitinka RŽNP (12). Pagal stebėjimo metodiką nustačius, kad priemonės paramos siekiant aplinkos tikslų (išskyrus su klimatu susijusius tikslus) koeficientas yra 100 proc., laikoma, kad siekiant atitinkamo aplinkos tikslo (t. y. tikslo, susijusio su vandens ir jūrų ištekliais, žiedine ekonomika, taršos prevencija ir kontrole arba biologine įvairove ir ekosistemomis) ta priemonė atitinka RŽNP. Kiekvienu atveju valstybės narės turės nustatyti ir pagrįsti, kurių iš šešių Taksonomijos reglamente nustatytų aplinkos tikslų priemonė padeda siekti. Vis dėlto jos turėtų įrodyti, kad priemonė nedaro reikšmingos žalos likusiems aplinkos tikslams (13).

Panašiai ir tuo atveju, kai priemone svariai prisidedama (14), kaip nustatyta Taksonomijos reglamente, prie vieno iš šešių aplinkos tikslų, – laikoma, kad siekiant to tikslo ši priemonė atitinka RŽNP (15). Pavyzdžiui, valstybė narė, siūlanti priemonę, kuria remiama pastatams skirtos efektyvaus energijos vartojimo įrangos (pvz., apšvietimo sistemoms skirtų judesio ir šviesos jutiklių) gamyba, neprivalo atlikti esminio atitikties RŽNP siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo vertinimo, jeigu ji gali įrodyti, kad siūloma priemone svariai prisidedama prie to aplinkos tikslo, kaip numatyta Taksonomijos reglamente. Tokiu atveju valstybės narės turėtų įrodyti tik tai, kad nedaroma reikšminga žala kitiems penkiems aplinkos tikslams.

2.3. ES teisės ir poveikio vertinimų svarba

Laikytis taikytinų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų yra savarankiška pareiga, tačiau jos laikymasis neatleidžia nuo reikalavimo atlikti atitikties RŽNP vertinimą. Visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose siūlomos priemonės privalo atitikti atitinkamus ES teisės aktus, įskaitant atitinkamus ES aplinkos teisės aktus. Nors pakankamai akivaizdu, kad esamus ES teisės aktus atitinkanti priemonė nedaro žalos aplinkai, tai dar nereiškia, kad ji atitinka RŽNP, visų pirma todėl, kad kai kurie 17 straipsnyje nustatyti tikslai dar nėra visiškai įtvirtinti ES aplinkos teisės aktuose.

Atliekant RŽNP vertinimą reikėtų atsižvelgti į poveikio vertinimus, susijusius su priemonės aplinkosauginiais aspektais arba tvarumo patikra. Nors tai savaime nereiškia, kad nedaroma reikšminga žala, pakankamai akivaizdu, kad tokia žala nedaroma tam tikriems atitinkamiems aplinkos tikslams. Todėl tuo, kad valstybė narė atliko konkrečios į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės poveikio aplinkai vertinimą (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) pagal Direktyvą 2001/42/EB (16) arba tvarumo ir (arba) atsparumo klimato kaitai patikrą, kaip nustatyta Komisijos gairėse dėl tvarumo patikros taikant „InvestEU“ reglamentą, galima pagrįsti argumentus, kuriuos valstybė narė pateikė atlikdama atitikties RŽNP vertinimą. Pavyzdžiui, priklausomai nuo tikslios priemonės struktūros, kai kuriais atvejais, visų pirma susijusiais su investicijomis į infrastruktūrą, valstybei narei gali pakakti atlikti PAV ir įgyvendinti reikiamus poveikio švelninimo veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti aplinką, kad įrodytų, jog siekiant kai kurių atitinkamų aplinkos tikslų (visų pirma tausaus jūrų ir vandens išteklių naudojimo ir apsaugos (17), taip pat biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo (18)) ta priemonė atitinka RŽNP. Tačiau tai neatleidžia valstybės narės nuo pareigos atlikti tos priemonės atitikties RŽNP vertinimą, nes PAV, SPAV arba patikra gali apimti ne visus aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant atitikties RŽNP vertinimą (19). Taip yra todėl, kad nei PAV ir SPAV direktyvose nustatytos teisinės pareigos, nei atitinkamose Komisijos gairėse dėl patikros išdėstytas požiūris nėra tapatūs nustatytiesiems Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje („Reikšminga žala aplinkos tikslams“) (20).

2.4. Pagrindiniai atitikties RŽNP vertinimo principai

Atliekant su EGADP susijusį atitikties RŽNP vertinimą svarbu atsižvelgti į tiesioginį ir pirminį netiesioginį priemonės poveikį (21). Tiesioginis priemonės poveikis gali apimti poveikį projekto (pvz., gamybos įmonės, saugomos teritorijos) arba sistemos (pvz., geležinkelių tinklo, viešojo transporto sistemos) lygmeniu, pasireiškiantį tą priemonę įgyvendinant. Pirminis netiesioginis poveikis gali apimti poveikį, kuris nėra susijęs su tais projektais ar sistemomis ir kuris gali pasireikšti įgyvendinus priemonę arba pasibaigus EGADP įgyvendinimo laikotarpiui, tačiau yra pagrįstai numatomas ir aktualus. Kelių transporto srities priemonės tiesioginis poveikis būtų, pavyzdžiui, medžiagų naudojimas tiesiant kelią. Pirminis netiesioginis poveikis būtų, pavyzdžiui, ŠESD kiekis, kuris, kaip numatoma, bus išmestas dėl padidėjusio bendro eismo srauto kelio naudojimo etapu.

Atliekant atitikties RŽNP vertinimą reikia atsižvelgti į pagal priemonę vykdomos veiklos gyvavimo ciklą. Remiantis Taksonomijos reglamento 17 straipsniu („Reikšminga žala aplinkos tikslams“), įgyvendinant EGADP reikšminga žala vertinama atsižvelgiant į gyvavimo ciklą. Atliekant su EGADP susijusį atitikties RŽNP vertinimą nėra būtina atlikti gyvavimo ciklo vertinimo – pakanka įvertinti gyvavimo ciklo aspektus (22). Vertinimas turėtų aprėpti gamybos, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapus, kuriais tikėtina didžiausia žala. Pavyzdžiui, vertinant priemonę, kuria remiamas transporto priemonių įsigijimas, reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į taršą (pvz., teršalų išmetimą į orą), susidarančią surenkant, transportuojant ir naudojant transporto priemones, ir į tinkamą transporto priemonių tvarkymą pasibaigus jų eksploatavimo laikui. Tinkamas baterijų ir elektroninių elementų tvarkymas pasibaigus jų eksploatavimo laikui (pvz., pakartotinis jų naudojimas ir (arba) svarbiausių juose esančių žaliavų perdirbimas) visų pirma turėtų būti toks, kuriuo būtų užtikrinta, kad nebūtų padaryta reikšminga žala su žiedine ekonomika susijusiam aplinkos tikslui.

Priemonės, kuriomis skatinama didesnė elektrifikacija (pvz., pramonės, transporto ir pastatų sektoriuose), laikomos atitinkančiomis RŽNP siekiant su klimato kaitos švelninimu susijusio aplinkos tikslo. Kad būtų galima pereiti prie veiksmingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, reikėtų skatinti įgyvendinti priemones, padedančias labiau elektrifikuoti tokius pagrindinius sektorius kaip pramonės, transporto ir pastatų (pvz., investicijas į elektros energijos perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą; pakelių elektros energijos infrastruktūrą; elektros energijos kaupimą; transporto priemonių baterijas; šilumos siurblius). ES elektros energijos gamyba dar nėra neutralaus poveikio klimatui veikla (elektros energijos rūšių derinio nulemtos taršos CO2 intensyvumas yra nevienodas įvairiose valstybėse narėse), o pirminis netiesioginis tokių priemonių poveikis, bent jau trumpuoju laikotarpiu, iš esmės yra padidėjęs elektros energijos, kurią gaminant išskiriama daug anglies dioksido, vartojimas. Tačiau tam, kad būtų galima pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, būtina diegti šias technologijas bei infrastruktūrą ir kartu taikyti priemones, kuriomis siekiama 2030 ir 2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų, o ES jau taikoma elektros energijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros politikos programa. Atsižvelgiant į tai, tokios investicijos turėtų būti laikomos atitinkančiomis RŽNP siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo pagal EGADP, jei valstybės narės pagrindžia, kad didinant elektrifikaciją nacionaliniu lygmeniu didinami ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai. Vis dėlto valstybės narės turėtų įrodyti, kad tos priemonės nedaro reikšmingos žalos kitiems penkiems aplinkos tikslams.

Kai priemonė yra susijusi su ekonomine veikla, kurią technologiniu ir ekonominiu požiūriu įmanoma pakeisti alternatyvia mažą poveikį aplinkai darančia veikla, neigiamo priemonės poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas lyginant su neintervenciniu scenarijumi, t. y. atsižvelgiant į absoliutųjį priemonės poveikį aplinkai (23). Taikant šį metodą priemonės poveikis aplinkai vertinamas lyginant su padėtimi, kai neigiamo poveikio aplinkai nėra. Vertinant priemonę, jos poveikis nėra lyginamas su kitos esamos ar numatomos veiklos, kuri gali būti pakeista ta priemone, poveikiu (24). Pavyzdžiui, vertinant hidroelektrinę, kuriai reikia statyti užtvanką nepaliestoje teritorijoje, užtvankos poveikis būtų vertinamas pagal scenarijų, pagal kurį atitinkama upė išliktų natūralios būklės, o ne svarstomas kitoks galimas alternatyvus teritorijos naudojimas. Panašiai, jei atidavimo į metalo laužą schema siekiama neefektyvius automobilius pakeisti efektyvesniais automobiliais, kuriuose naudojami vidaus degimo varikliai, būtų vertinamas absoliutusis naujų automobilių su vidaus degimo varikliais poveikis, atsižvelgiant į tai, kad yra mažą poveikį aplinkai darančių alternatyvų (pvz., netaršių automobilių), o ne lyginama su neefektyvių automobilių, kurie pakeičiami naujais, poveikiu (žr. IV priedo 5 pavyzdį (neatitikties RŽNP pavyzdys)).

Kai priemonė yra susijusi su ekonomine veikla, kurios technologiniu ir ekonominiu požiūriu (25) neįmanoma pakeisti alternatyvia mažą poveikį aplinkai darančia veikla, valstybės narės, norėdamos įrodyti, kad ta priemonė nedaro reikšmingos žalos, gali patvirtinti to sektoriaus geriausius galimus aplinkosauginio veiksmingumo lygius. Tokiais atvejais atitiktis RŽNP būtų vertinama lyginant su to sektoriaus geriausiais galimais aplinkosauginio veiksmingumo lygiais. Kad būtų galima taikyti šį metodą, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos, įskaitant tai, kad vykdant veiklą turi būti užtikrinamas daug didesnis aplinkosauginis veiksmingumas nei taikant galimas alternatyvas, išvengta aplinkai žalingo susaistymo poveikio ir netrukdoma kurti ir diegti mažą poveikį aplinkai darančių alternatyvų (26) , (27). Šis požiūris turėtų būti taikomas sektoriaus lygmeniu, t. y. turėtų būti išnagrinėtos visos tame sektoriuje galimos alternatyvos (28).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas sąlygas, priemonės, susijusios su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant iškastinį kurą, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, paprastai neturėtų būti laikomos atitinkančiomis RŽNP pagal EGADP, nes esama alternatyvų, kurias taikant išskiriama mažai anglies dioksido. Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, priemonėms, susijusioms su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba naudojant gamtines dujas, taip pat atitinkama perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, gali būti taikomos nedidelės šios bendrosios taisyklės išimtys, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Tai ypač svarbu toms valstybėms narėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais atsisakydamos daugiau anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių, tokių kaip anglis, lignitas ar nafta, ir kuriose dėl šios priežasties priemonė arba jų derinys gali smarkiai ir greitai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Tos išimtys turės atitikti tam tikras III priede nustatytas sąlygas, kad būtų išvengta susaistymo poveikio, pasižyminčio taršos anglies dioksidu intensyvumu, ir ES 2030 m. bei 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. Be to, valstybės narės turės įrodyti šių priemonių atitiktį RŽNP siekiant likusių penkių aplinkos tikslų.

Siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų perspektyvios ir nelemtų žalingo susaistymo poveikio, ir skatinti teigiamą dinamišką poveikį, gali prireikti papildomų reformų ir investicijų. Tokių papildomų priemonių pavyzdžiai, be kita ko, būtų mažo anglies dioksido kiekio kelių infrastruktūros (pvz., elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių arba vandenilio degalinių) įrengimas ir atitinkamų kelių ar spūsčių mokesčių įvedimas arba platesnio masto reformos ir investicijos, kuriomis siekiama sumažinti nacionalinių elektros energijos rūšių derinių arba transporto sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šios papildomos reformos ir investicijos galėtų būti vykdomos pagal tą pačią priemonę, ją suskirsčius į papriemones, tačiau tai ne visada būtų įmanoma. Todėl reikėtų suteikti lankstumo, kad valstybės narės pavieniais atvejais, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, galėtų įrodyti, kad taikant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktas papildomas priemones bus išvengta neigiamo susaistymo poveikio.

Į atitiktį RŽNP ir šiems pagrindiniams principams turėtų būti atsižvelgiama rengiant priemones, įskaitant jų tarpines ir siektinas reikšmes. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų priemonių aprašyme turėtų iš pat pradžių atsispindėti atitinkami RŽNP aspektai. Tai gali reikšti, kad RŽNP aspektus ir būtinus švelninimo veiksmus, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti atitiktį, reikia įtraukti į atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes arba į konkursus ir viešuosius pirkimus (29). Pavyzdžiui, priemonės, kuria nustatomos investicijos į didelio masto kelių infrastruktūros projektą, kurio PAV turi būti atliktas prieš išduodant atitinkamus leidimus, tarpinė reikšmė galėtų būti būtinų poveikio aplinkai mažinimo veiksmų, nustatytų atlikus PAV, įgyvendinimas. Kalbant apie šio tipo projektų konkursus arba viešuosius pirkimus, priemonės projekte galėtų būti nustatyta, kad konkurso arba viešųjų pirkimų specifikacijose bus numatytos specialios su RŽNP susijusios sąlygos. Jos galėtų apimti, pavyzdžiui, minimalią statybos ir griovimo atliekų, kurios bus parengtos pakartotinai naudoti ir perdirbti, procentinę dalį. Į šios priemonės aprašymą turėtų būti įtrauktos papildomos priemonės, kuriomis remiamas perėjimas prie mažiau taršių transporto rūšių, pavyzdžiui, su kelių apmokestinimu susijusios reformos, investicijos, kuriomis remiamas perėjimas prie geležinkelių ar vidaus vandenų transporto arba paskatos naudotis viešuoju transportu. Bendresnio pobūdžio priemonės, kaip antai plataus masto paramos pramonei schemos (pvz., finansinės priemonės, taikomos investicijoms į įvairių sektorių įmones), turėtų būti parengtos taip, kad atitinkamos investicijos atitiktų RŽNP.

2.5. Taksonomijos reglamente nustatytų techninės analizės kriterijų taikymas

Kad pagrįstų atitiktį RŽNP, valstybės narės neprivalo remtis Taksonomijos reglamente nustatytais (kiekybiniais ir (arba) kokybiniais) techninės analizės kriterijais. Pagal EGADP reglamentą (30) deleguotųjų aktų, kuriuose nustatyti techninės analizės kriterijai (31), įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio Komisijos pateiktoms techninėms gairėms. Tačiau valstybės narės turi galimybę atitiktį RŽNP vertinti remdamosi techninės analizės kriterijais, nustatytais pagal Taksonomijos reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose. Jos taip pat gali remtis deleguotųjų aktų projektais.

3. Kaip valstybės narės savo planuose turėtų konkrečiai parodyti, kad priemonės atitinka RŽNP?

Siekdama padėti valstybėms narėms įvertinti ir aprašyti atitiktį RŽNP ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, Komisija parengė kontrolinį sąrašą (žr. I priedą), kuriuo valstybės narės turėtų remtis atlikdamos analizę, kaip kiekviena priemonė yra susijusi su RŽNP. Komisija šia informacija naudosis pagal EGADP reglamente nustatytus kriterijus vertindama, ar visos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos priemonės atitinka RŽNP ir kaip jos tą principą atitinka.

Komisija ragina valstybes nares atsakyti į kontroliniame sąraše pateiktus klausimus, o atsakymus įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikiamus kiekvienos priemonės aprašymus (žr. Komisijos pateikto šablono 2 dalies 8 skirsnį „Reikšmingos žalos nedarymas“). Kai to reikia kontroliniame sąraše pateiktam vertinimui pagrįsti, valstybių narių taip pat prašoma pateikti tikslingą ir glaustą papildomą analizę ir (arba) patvirtinamuosius dokumentus, kuriais išsamiau pagrindžiami jų atsakymai į sąraše pateiktus klausimus.

Kontrolinis sąrašas grindžiamas toliau pateikiama sprendimų priėmimo schema, kuria turėtų būti remiamasi aprašant kiekvieną į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktą priemonę. Tolesniame skirsnyje pateikiama daugiau informacijos apie du sprendimų priėmimo schemos taikymo etapus.

Sprendimų priėmimo schema

1 etapas. Atsirinkite, dėl kurių iš šešių aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės vertinimą

Valstybių narių prašoma pirmiausia užpildyti kontrolinio sąrašo 1 dalį (žr. I priedą), kad galėtų nustatyti, dėl kurių iš šešių aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą. Po šios pirminės aukšto lygmens atrankos valstybėms narėms bus lengviau atlikti analizę, nes tai padės atskirti aplinkos tikslus, dėl kurių reikės atlikti priemonės atitikties RŽNP vertinimą, nuo tikslų, kurių atveju gali pakakti taikyti supaprastintą metodą (žr. 2.2 skirsnį).

Kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau nurodytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą	Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite.
Klimato kaitos švelninimas
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Jei valstybė narė pasirinko neigiamą atsakymą, jos prašoma trumpai pagrįsti (dešinėje skiltyje), kodėl nereikia atlikti esminio priemonės atitikties RŽNP siekiant to aplinkos tikslo vertinimo, remiantis vienu iš toliau nurodytų atvejų (jį turi nurodyti valstybė narė) (žr. 2.2 skirsnį):

a.	Priemonė neturi jokio numatomo poveikio aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad ji atitinka RŽNP siekiant atitinkamo tikslo.

b.	Pagal stebėjimo metodiką nustatyta, kad priemonės paramos siekiant su klimato kaita susijusio arba aplinkos tikslo koeficientas yra 100 proc., todėl laikoma, kad siekiant to tikslo ši priemonė atitinka RŽNP.

c.	Pagal Taksonomijos reglamentą priemone svariai prisidedama prie aplinkos tikslo, todėl laikoma, kad siekiant to tikslo ši priemonė atitinka RŽNP.

Tam, kad valstybės narės galėtų sutelkti dėmesį į priemonių, kurių galimos reikšmingos žalos esminę analizę reikia atlikti, atitikties RŽNP vertinimo pagrindimą, su priemonėmis, įtrauktomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus, kurioms pakaktų taikyti supaprastintą metodą, susijusių reikiamų paaiškinimų (dešinėje skiltyje) gali būti kuo mažiau ir, jei naudinga, jie gali būti sugrupuoti.

Jei valstybė narė pasirinko teigiamą atsakymą, ji turėtų pereiti prie su atitinkamais aplinkos tikslais susijusio kontrolinio sąrašo pildymo 2 etapo.

Išsamūs su šiuo etapu susiję pavyzdžiai pateikti IV priede.

2 etapas. Pateikite esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą, susijusį aplinkos tikslais, dėl kurių tokį vertinimą reikia atlikti

Valstybių narių prašoma antruoju etapu kiekvieną į planą įtrauktą priemonę aprašyti remiantis kontrolinio sąrašo 2 dalimi (žr. I priedą), kad būtų galima atlikti esminį atitikties RŽNP vertinimą, susijusį su tais aplinkos tikslais, dėl kurių 1 etape buvo pasirinktas teigiamas atsakymas. Kontrolinio sąrašo 2 dalyje pateikti su kiekvienu iš šešių tikslų susiję klausimai, atitinkantys teisinius atitikties RŽNP vertinimo reikalavimus. Kad priemonės būtų įtrauktos į planą, jos turi atitikti RŽNP. Todėl atsakymai į kontrolinio sąrašo 2 dalies klausimus turi būti neigiami, t. y. konkrečiam aplinkos tikslui neturi būti daroma reikšminga žala.

Kontrolinio sąrašo 2 dalis. Su klimato kaitos švelninimu susijusio aplinkos tikslo pavyzdys

Klausimai	Ne	Esminis pagrindimas
Klimato kaitos švelninimas Ar numatoma, kad dėl priemonės bus išmestas didelis ŠESD kiekis?

Valstybių narių prašoma patvirtinti, kad atsakymas yra neigiamas, ir iš esmės paaiškinti ir pagrįsti savo argumentus dešinėje skiltyje, remiantis atitinkamais klausimais. Valstybių narių taip pat prašoma prireikus papildyti lentelę – pateikti tikslingą ir glaustą papildomą analizę ir (arba) patvirtinamuosius dokumentus, kuriais išsamiau pagrindžiami jų atsakymai į sąraše pateiktus klausimus.

Jei valstybės narės negali pateikti pakankamo esminio pagrindimo, Komisija gali manyti, kad konkreti priemonė gali daryti reikšmingą žalą kai kuriems iš šešių aplinkos tikslų. Tokiu atveju Komisija turėtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui suteikti C reitingą pagal EGADP reglamento II priedo 2.4 punkte nustatytą kriterijų. Tai nedarytų poveikio EGADP reglamento 16 ir 17 straipsniuose išdėstytam procesui, visų pirma 16 straipsnio 1 dalyje nurodytai galimybei valstybei narei ir Komisijai toliau keistis informacija.

Išsamūs su šiuo etapu susiję pavyzdžiai pateikti IV priede.

Jei naudinga, atlikdamos esminį atitikties RŽNP vertinimą 2 etape, valstybės narės gali remtis II priede pateiktu papildomų įrodymų elementų sąrašu. Komisija šį sąrašą pateikia siekdama padėti valstybei narei, atliekančiai esminį vertinimą kontrolinio sąrašo 2 dalies pildymo etapu, įvertinti kiekvieną konkretų atvejį. Nors šiuo sąrašu naudotis nėra privaloma, valstybės narės gali juo remdamosi nustatyti įrodymų, kuriais galėtų argumentuoti, kad priemonė atitinka RŽNP, tipą ir išsamiau atsakyti į kontrolinio sąrašo 2 dalyje pateiktus bendruosius klausimus.

(1) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14310-2020-INIT/en/pdf. Šiuo metu vyksta teisinės peržiūros procesas, todėl dėstomųjų dalių nuostatų numeracija ir formuluotės gali keistis.

(2) Žr. EGADP reglamento 4a straipsnį „Horizontalieji principai“ (jame nustatyta, kad pagal EGADP gali būti remiamos tik tokios priemonės, kuriomis laikomasi RŽNP) ir 15 straipsnį „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas“ bei 16 straipsnį „Komisijos vertinimas“ (juose, be kita ko, nurodoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų būti paaiškinta, „kaip planu užtikrinama, kad jokia į planą įtraukta reformų ir investicijų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje (principas „nedaryti reikšmingos žalos“)“, ir kad tie planai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į šį reikalavimą).

(3) Taksonomijos reglamentas yra Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo nustatoma aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema (taksonomija).

(4) EGADP reglamento priede pateiktas priemonės vertinimo gaires sudaro keletas vertinimo gairių, kuriomis remdamasi Komisija vertins valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus. Tose gairėse pageidaujama, kad Komisija, atlikdama vertinimą pagal visus reglamento 16 straipsnio 3 dalyje išvardytus kriterijus (Komisijos vertinimo kriterijus), taikytų reitingų (nuo A iki C) sistemą. D vertinimo kriterijaus apraše paaiškinama, kad vertindama atitiktį RŽNP, Komisija gali suteikti tik du reitingus – A arba C. A reitingas suteikiamas tuo atveju, jei jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, o C reitingas – jei viena ar daugiau priemonių daroma reikšminga žala aplinkos tikslams (kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje („Reikšminga žala aplinkos tikslams“). Tame priede nustatyta, kad tuo atveju, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui yra suteiktas bent vienas C reitingas, tas planas nepakankamai atitinka vertinimo kriterijus. Tokiu atveju Komisija plano patvirtinti negalėtų.

(5) Šiuo techninių gairių dokumentu papildomos pirminės gairės, kurias Komisija jau pateikė 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje, prie jos pridėtame jos tarnybų darbiniame dokumente ir atnaujintose jų versijose.

(6) Tai konkrečiai reiškia, kad reikšminga žala prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui gali būti padaryta i) nepritaikius veiklos prie neigiamo klimato kaitos poveikio, jei tai veiklai toks poveikis gresia (pvz., kai pastatai statomi potvynių rizikos zonoje), arba ii) netinkamai prisitaikius, t. y. pasirinkus tokį prisitaikymo sprendimą, kurį įgyvendinus apsaugoma viena teritorija (žmonės, gamta ar turtas), tačiau padidėja rizika kitoje teritorijoje (pvz., kai supilamas pylimas aplink sklypą salpoje ir dėl to padaroma žalos neapsaugotam kaimyniniam sklypui).

(7) EGADP reglamento 14 straipsnyje („Tinkamumas finansuoti“) nustatyta, kad „[f]inansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės“.

(8) Atitiktis RŽNP vertinama kiekvienos pagal EGADP įgyvendinamos priemonės lygmeniu, o Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje („Reikšminga žala aplinkos tikslams“) kalbama apie ekonominę veiklą. Pagal EGADP įgyvendinama priemonė (t. y. investicija arba reforma) yra intervencinė priemonė, kuri gali būti laikoma ekonomine veikla arba gali paskatinti ekonominę veiklą (arba jos pokyčius). Todėl įgyvendinant EGADP terminas „ekonominė veikla“, vartojamas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje, yra aiškinamas kaip šiose gairėse vartojamo termino „priemonė“ atitikmuo.

(9) Veiklos, kurios atitiktis RŽNP vertinama pagal EGADP reglamentą, spektras yra kitoks ir gerokai platesnis nei veiklos, patenkančios į Taksonomijos reglamento, kuriuo siekta nustatyti aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, taikymo sritį. Tame reglamente nustatoma aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie jo 10–15 straipsniuose išvardytų aplinkos tikslų ir jiems nedaroma reikšminga žala, klasifikacija ir nustatomi tokiai veiklai taikomi kriterijai. EGADP reglamentu siekiama kito tikslo – įrodyti, kad didelė dalis priemonių nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkos tikslų.

(10) Pavyzdžiui, reforma, kurią įvykdžius padidėtų vyriausybės valdomų bankų ir finansų įstaigų skiriamas finansavimas arba tiesioginės ar netiesioginės subsidijos iškastiniam kurui, galėtų būti laikoma keliančia pavojų, kad bus padaryta reikšminga žala klimato kaitos švelninimo ir taršos prevencijos bei kontrolės tikslams. Į tai reikėtų atsižvelgti atliekant atitikties RŽNP vertinimą.

(11) Kad galėtų atskleisti, kiek priemonė padeda siekti svarbiausių EGADP reglamente nustatytų klimato srities tikslų, ir apskaičiuoti bendrą visos plane numatytų su klimatu susijusių asignavimų sumos dalį, valstybės narės turėtų naudotis EGADP reglamento priede pateikta veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, taikyti joje nurodytas intervencinių priemonių sritis ir susijusius veiksmų klimato srityje stebėjimo koeficientus. Jei Komisija nepatvirtins valstybės narės pasirinktos intervencinių priemonių srities ir siūlomo koeficiento, bus laikoma, kad priemonė nėra savaime atitinkanti RŽNP siekiant atitinkamo (-ų) tikslo (-ų), taigi reikės atlikti atitikties RŽNP vertinimą.

(12) Pavyzdžiui, šiai kategorijai galėtų būti priskiriama pasenusių riedmenų pakeitimo nulinio variklio išmetalų kiekio riedmenimis rėmimo ir (arba) atnaujinimo schema.

(13) Šioje pastraipoje nurodytas metodas netaikomas priemonėms, kurių pagal stebėjimo metodiką nustatytas paramos koeficientas yra 40 proc. Vertindamos tokias priemones, valstybės narės turės pateikti paaiškinimą, kodėl jos atitinka RŽNP, atsižvelgdamos į likusioje šio gairių dokumento dalyje išdėstytus bendruosius principus (pavyzdžiui, valstybės narės turės patvirtinti, kad nenaudojamas iškastinis kuras arba kad siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo laikomasi III priede nustatytų kriterijų). Jeigu pagal stebėjimo metodiką nustatytas priemonės paramos koeficientas yra 40 proc., tačiau ji neturi jokio numatomo poveikio konkrečiam aplinkos tikslui ar numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, arba jeigu ja svariai prisidedama prie konkretaus aplinkos tikslo pagal Taksonomijos reglamentą, valstybės narės galės poveikį tam aplinkos tikslui vertinti taikydamos supaprastintą metodą (pagal 2.2 skirsnio pirmą ir trečią pastraipas).

(14) Taksonomijos reglamento 10–16 straipsniuose apibrėžiama, ką „svariai prisidedama“ reiškia kalbant apie kiekvieną iš šešių aplinkos tikslų ir sąlygas sudarančią veiklą. Norėdamos pasinaudoti šioje dalyje aprašytu supaprastintu metodu, valstybės narės turėtų įrodyti, kad priemone svariai prisidedama prie vieno ar kelių aplinkos tikslų pagal Taksonomijos reglamento 10–16 straipsnius (dar žr. 2.5 skirsnį).

(15) Tai itin aktualu vertinant veiklą, kuria, kaip nustatyta pagal Taksonomijos reglamentą, svariai prisidedama prie aplinkos tikslo, tačiau kuri pagal EGADP reglamento priede pateiktą veiksmų klimato srityje stebėjimo metodiką nėra laikoma 100 proc. padedančia siekti klimato srities ar aplinkos tikslų. Su klimato kaitos švelninimu susijusi tokia veikla galėtų būti susijusi su, pavyzdžiui, konkrečiomis mažataršėmis ir netaršiomis lengvosiomis transporto priemonėmis, konkrečiais netaršiais arba mažataršiais vandens transportui skirtais laivais, konkrečiomis mažataršėmis ir netaršiomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, elektros energijos perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, vandenilio perdavimo ir skirstymo tinklais, konkrečia atliekų tvarkymo veikla (pvz., atskirai surinktų nepavojingų atliekų rūšiavimu jų susidarymo vietoje ir parengimu pakartotinai naudoti ir (arba) perdirbti) ir proveržį skatinančiais žiedinės ekonomikos mokslinius tyrimais, plėtra bei inovacijomis.

(16) Poveikio aplinkai vertinimas – procedūra, kuria užtikrinama, kad prieš priimant sprendimus būtų atsižvelgta į planų / programų / projektų poveikį aplinkai. Atskirų projektų, pavyzdžiui, užtvankos, greitkelio, oro uosto ar gamyklos, poveikio aplinkai vertinimas gali būti atliekamas remiantis Direktyva 2011/92/ES (Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyva), o viešųjų planų ar programų – remiantis Direktyva 2001/42/EB (Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyva).

(17) Jei į PAV įtrauktas poveikio vandeniui vertinimas pagal Direktyvą 2000/60/EB ir į nustatytą riziką atsižvelgta rengiant priemonę.

(18) Nedarant poveikio papildomiems vertinimams, kuriuos atlikti reikalaujama direktyvose 2009/147/EB ir 92/43/EEB, jei veiksmas vykdomas biologinės įvairovės atžvilgiu jautriose teritorijose arba netoli jų (įskaitant saugomas tinklo „Natura 2000“ teritorijas, UNESCO pasaulio paveldo objektus, pagrindines biologinės įvairovės teritorijas ir kitas saugomas teritorijas).

(19) Atitikties RŽNP vertinimas, priešingai, neatleidžia nuo pareigos atlikti PAV ir (arba) SPAV, taip pat atsparumo klimato kaitai, aplinkosaugos ir (arba) tvarumo patikros, jei to reikalaujama pagal esamus ES teisės aktus, pavyzdžiui, tuo atveju, kai projektai finansuojami pagal programą „InvestEU“ arba Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

(20) Pavyzdžiui, PAV reikalaujama atlikti statant žalios naftos perdirbimo gamyklas, anglimis kūrenamas šilumines jėgaines ir įgyvendinant projektus, apimančius naftos ar gamtinių dujų gavybą. Tačiau tokio tipo priemonės neatitiktų RŽNP siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo pagal Taksonomijos reglamento 17 straipsnį („Reikšminga žala aplinkos tikslams“), kuriame nustatyta, kad reikšminga žala padaroma tuo atveju, jei vykdant veiklą išmetamas didelis ŠESD kiekis. Panašiai, nors statant naują oro uostą reikia atlikti PAV, tikėtina, kad klimato kaitos švelninimo laikantis RŽNP kriterijus atitiks tik priemonės, susijusios su oro uostų mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūra, pavyzdžiui, investicijos į efektyviai energiją vartojančius oro uosto pastatus, oro uosto infrastruktūros ir susijusių paslaugų atnaujinimas vietoje diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos tinklo jungtis.

(21) Šis požiūris grindžiamas Taksonomijos reglamento 17 straipsniu („Reikšminga žala aplinkos tikslams“), kuriame reikalaujama atsižvelgti į veiklos ir vykdant tą veiklą tiekiamų produktų bei teikiamų paslaugų poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą.

(22) Praktiškai tai reiškia, kad nebūtina atlikti priskiriamosios ar su pasekmėmis susijusios gyvavimo ciklo analizės (pvz., įskaitant netiesioginį priemonės nulemtų technologinių, ekonominių ar socialinių pokyčių poveikį aplinkai). Tačiau atitikties RŽNP vertinimui pagrįsti gali būti naudojamasi esamų gyvavimo ciklo analizių duomenimis.

(23) Šis metodas visų pirma taikomas toms pagal EGADP įgyvendinamoms priemonėms, kurios yra susijusios su viešosiomis investicijomis arba kurios tiesiogiai nulemia valdžios sektoriaus išlaidas. Su reformų įgyvendinimu susijusių priemonių atitikties RŽNP vertinimas paprastai turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į padėtį iki priemonės įgyvendinimo.

(24) Šis požiūris atitinka Taksonomijos reglamento logiką: pagal deleguotųjų aktų projektus kai kurie RŽNP techninės analizės kriterijai grindžiami absoliučiaisiais kriterijais, kaip antai išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis (pvz., CO2 ribinėmis vertėmis, taikomomis elektros energijos gamybos veiklos pritaikymo sprendimams arba keleivinėms transporto priemonėms). Šis požiūris taip pat grindžiamas atsargumo principu – vienu iš pagrindinių ES aplinkos teisės aktų, įskaitant Taksonomijos reglamentą (40 konstatuojamoji dalis ir 19 straipsnio 1 dalies f punktas), principų, t. y. tuo, kad žalą aplinkai reikia vertinti absoliučiu, o ne santykiniu aspektu (pvz., visuotinį atšilimą lemia absoliutusis išmetamųjų ŠESD sankaupų lygis).

(25) Norėdamos įrodyti, kad mažą poveikį aplinkai daranti alternatyvi veikla yra ekonominiu požiūriu neįmanoma, valstybės narės turi atsižvelgti į per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį patiriamas išlaidas. Šios išlaidos apima neigiamą poveikį aplinkai ir būsimas investicijas, kurių reikia norint pereiti prie mažą poveikį aplinkai darančios alternatyvios veiklos, vengiant susaistymo arba trukdymo kurti ir diegti mažą poveikį darančias alternatyvas.

(26) Taksonomijos reglamento 39 bei 41 konstatuojamosiose dalyse ir 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas terminas „perėjimo veikla“. Čia aprašytos sąlygos grindžiamos ta apibrėžtimi, tačiau jos nėra tokios pačios – taip yra dėl to, kad Taksonomijos reglamente nustatyti perėjimo veiklos, kuria svariai prisidedama prie tikslo, kriterijai, o šiose gairėse nustatyti tik atitikties RŽNP kriterijai, todėl jis taikomas platesniam priemonių spektrui ir pagal jį atliekamas kitoks pagrindinis tyrimas.

(27) Šis metodas ir bendras atitikties RŽNP vertinimas nedaro poveikio kitiems aspektams, turintiems įtakos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus įtrauktų priemonių vertinimui, įskaitant su valstybės pagalbos kontrole, suderinamumu su kitais ES fondais ir galimu privačių investicijų išstūmimu susijusius aspektus. Kalbant apie priemones, kuriomis remiama veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), siekiant neiškreipti ATLPS nustatytų rinkos signalų ir laikantis su Teisingos pertvarkos fondu susijusio požiūrio, pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus paprastai neturėtų būti remiama veikla, kurios numatomas išmetamo CO2 ekvivalento kiekis nėra gerokai mažesnis už nustatytus atitinkamus santykinius taršos rodiklius, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai.

(28) Tais atvejais, kai net ir pasiekus geriausius aplinkosauginio veiksmingumo lygius vis dar būtų sukuriamas aplinkai žalingas susaistymo poveikis, reikėtų apsvarstyti priemones, kuriomis būtų remiami mažesnį poveikį darančių alternatyvų moksliniai tyrimai ir plėtra, atsižvelgiant į 022 ir 023 intervencinių priemonių sritis, nustatytas EGADP reglamento priede pateiktoje veiksmų klimato srityje stebėjimo metodikoje.

(29) Tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, įskaitant tas, kurios atspindi atitiktį RŽNP, kaip ir visoms kitoms tarpinėms ir siektinoms reikšmėms, taikomas EGADP reglamento 19a straipsnis („Finansinių įnašų ir paskolos paramos mokėjimo, jo sustabdymo ir su finansiniais įnašais ir paskolos parama susijusių susitarimų nutraukimo taisyklės“).

(30) EGADP reglamento 11b konstatuojamoji dalis.

(31) Remiantis Taksonomijos reglamento 3 straipsnio d punktu („Aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikomi kriterijai“), Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatyti išsamūs techninės analizės kriterijai (kiekybiniai ir (arba) kokybiniai kriterijai), pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis konkreti ekonominė veikla i) laikytina svariai prisidedančia prie vieno iš šešių aplinkos tikslų ir ii) nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš kitų aplinkos tikslų. Iki šiol paskelbtas vienas konsultacijoms skirtas deleguotasis aktas, susijęs su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos (https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12302-Climate-change-mitigation-and-adaptation-taxonomy#ISC_WORKFLOW).

IV PRIEDAS

Parengti atitikties RŽNP vertinimo įgyvendinimo pavyzdžiai

Šiame skirsnyje pateikiami parengti hipotetinių priemonių pavyzdžiai ir bendrieji elementai, kurie galėtų būti įtraukti į atitikties RŽNP vertinimą, atliekamą dviem 3 skirsnyje aprašyto kontrolinio sąrašo etapais. Šie pavyzdžiai pateikiami nedarant poveikio priemonės aprašyme reikalaujamam išsamumo lygiui ar turiniui ir faktiniam atitikties RŽNP vertinimui, atliktinam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Atitikties RŽNP vertinimą, kurį galiausiai reikės atlikti, lemia kiekvienos priemonės pobūdis ir bruožai ir šiame dokumente neįmanoma to išnagrinėti išsamiai.

1 pavyzdys. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės esamuose pastatuose, įskaitant šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų pakeitimą

Priemonės aprašymas

Investicijos į didelio masto energinės pastatų renovacijos programą, kuria siekiama gerokai padidinti energinį naudingumą ir renovuoti esamą būsto fondą taikant įvairias energijos vartojimo efektyvumo priemones, įskaitant izoliaciją, efektyvius langus, šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų pakeitimą, žaliuosius stogus, ir įrengiant energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrangą (pvz., fotovoltines plokštes).

RŽNP kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau išvardytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą	Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite.
Klimato kaitos švelninimas	X
Prisitaikymas prie klimato kaitos	X
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Nėra nustatyta jokia aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiumi, nes neįrengiama vandentiekio įranga ar įrenginiai, kuriuose naudojamas vanduo.
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	X
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	X
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Pastatų renovavimo programa nesusijusi su pastatais, esančiais pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse ar šalia jų (įskaitant saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės vietoves ir kitas saugomas teritorijas).

RŽNP kontrolinio sąrašo 2 dalis

Klausimai

Esminis pagrindimas

Klimato kaitos švelninimas. Ar numatoma, kad dėl priemonės bus išmestas didelis ŠESD kiekis?

Priemonė atitinka EGADP reglamento priede nustatytus 025 intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 40 proc. paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientą.

Nenumatoma, kad dėl priemonės bus išmetamas didelis ŠESD kiekis, nes:

—	pastatas neskirtas iškastinio kuro gavybos, saugojimo, transportavimo ar gamybos veiklai,

—

vykdant renovavimo programą galima sumažinti energijos vartojimą ir padidinti jo efektyvumą, taip gerokai padidinant atitinkamų pastatų energinį naudingumą, ir gerokai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį (žr. priemonės specifikacijas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje ir specifikacijas kitame punkte). Ji prisidės prie nacionalinio tikslo kasmet didinti energijos vartojimo efektyvumą, nustatyto pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą (2012/27/ES) ir imantis nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų pagal Paryžiaus klimato susitarimą,

—	dėl šios priemonės gerokai sumažės išmetamas ŠESD kiekis, t. y., kaip apskaičiuota, XX kt išmetamų ŠESD per metus, arba X proc. nacionalinio išmetamo ŠESD kiekio būsto sektoriuje (žr. analizę ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje),

—

renovavimo programoje, be kita ko, bus numatyta anglimis ir naftos produktais kūrenamas šildymo sistemas pakeisti dujiniais kondensaciniais katilais:

—

tokie katilai yra A klasės, o ši yra žemesnė nei dvi aukščiausios dažniausiai naudojamos energijos vartojimo efektyvumo klasės šioje valstybėje narėje. Buvo vertinamos mažesnio anglies dioksido kiekio ir didesnio efektyvumo alternatyvos (visų pirma, A++ ir A+ klasių šilumos siurbliai), bet dėl į programą įtrauktų pastatų architektūros įprastų šilumos siurblių įrengti neįmanoma ir A klasės dujiniai kondensaciniai katilai yra efektyviausia technologiškai tinkama alternatyva,

—	be to, investicijos į dujinius kondensacinius katilus įtrauktos į didesnio masto energinės pastatų renovacijos programą, kuri atitinka ilgalaikes renovacijos strategijas pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir kuria siekiama gerokai padidinti energinį naudingumą,

—	renovuojant pastatus, be šių katilų, taip pat bus įrengiamos fotovoltinės plokštės,

—	siekiant netrukdyti diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvas, visų pirma, šilumos siurblius, visoje valstybėje narėje, vykdant šios sudedamosios dalies X reformą (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Y puslapį) bus peržiūrimas santykinių kuro kainų nustatymas.

Prisitaikymas prie klimato kaitos. Ar numatoma, kad dėl priemonės padidės dabartinio klimato ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis pačiai priemonei arba žmonėms, gamtai ar turtui?

Fizinė su klimatu susijusi rizika, galinti būti svarbi taikant šią priemonę, buvo vertinama atliekant poveikio analizę atsižvelgiant į dabartinį ir ateityje tikėtiną klimatą, ir nustatyta, kad klimato zonoje, kurioje yra pastatai, kils karščio bangų. Priemone reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, jog renovuotų pastatų techninės sistemos būtų optimizuotos ir užtikrintų šiluminį gyventojų komfortą net ir esant ekstremaliai aplinkos temperatūrai. Taigi nėra įrodymų, įrodančių reikšmingą neigiamą tiesioginį ir pagrindinį netiesioginį priemonės poveikį per gyvavimo ciklą šiam aplinkos tikslui.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Ar numatoma, kad dėl priemonės:

(i)	labai padidės atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingųjų atliekų deginimą, arba

(ii)	bus tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai bet kuriame gyvavimo ciklo etape ir to nepavyks kuo labiau sumažinti imantis tinkamų priemonių, arba

(iii)

bus daroma didelė ilgalaikė žala aplinkai, susijusi su žiedine ekonomika?

Priemone reikalaujama, kad pastatus renovuojantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, jog bent 70 proc. (pagal masę) statybvietėje susidarančių nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, priskiriamas Sprendimu 2000/532/EB sudaryto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijai) būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos vietoj kitų medžiagų, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo.

Į šią priemonę įtraukiamos techninės specifikacijos, taikomos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrangai, kuri gali būti įrengta, ir susijusios su jos patvarumu, galimybe taisyti ir perdirbti, kaip nurodyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje. Visų pirma veiklos vykdytojai ribos atliekų susidarymą vykdant statybos ir griovimo procesus, vadovaudamiesi ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu. Pastatų projektais ir statybos būdais bus skatinamas žiediškumas ir, visų pirma, remiantis ISO 20887 ar kitais galimybės išardyti ar pritaikyti pastatus vertinimo standartais, bus pademonstruota, kad jie yra suprojektuoti taip, kad būtų efektyviau naudojami ištekliai, kad jie būtų pritaikomi, lankstūs ir išardomi taip, kad būtų galima užtikrinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Taršos prevencija ir kontrolė. Ar numatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis?

Nenumatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis, nes:

—	pakeitus naftos produktais kūrenamas šildymo sistemas, visų pirma, gerokai sumažės į orą išmetamas teršalų kiekis ir ilgainiui gerės visuomenės sveikata teritorijoje, kurioje viršijami ar tikriausiai bus viršijami Direktyvoje 2008/50/EB nustatyti ES oro kokybės standartai,

—	kaip aprašyta pagrindžiant klimato kaitos švelninimo tikslą, buvo svarstytos mažesnio poveikio alternatyvos, bet jos nėra technologiškai tinkamos įgyvendinant šią programą. Be to, tikėtina vidutinė katilų, kuriuos numatoma įrengti, eksploatavimo trukmė yra 12 metų,

—	renovaciją vykdantys veiklos vykdytojai įpareigojami užtikrinti, kad pastatams renovuoti naudojamų statybos komponentų ir medžiagų sudėtyje nebūtų asbesto ar labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, nustatomų remiantis autorizuotinų medžiagų sąrašu Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priede,

—

renovaciją vykdantys veiklos vykdytojai įpareigojami užtikrinti, kad pastatams renovuoti naudojami statybos komponentai ir medžiagos, prie kurių gali liestis pastato gyventojai, išskirtų mažiau nei 0,06 mg formaldehido vienam medžiagos ar komponento m3 ir mažiau nei 0,001 mg 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam medžiagos ar komponento m3, atlikę bandymus pagal CEN/TS 16516 ir ISO 16000-3 ar kitas panašias standartines bandymų sąlygas ir nustatymo metodą,

—	bus imamasi priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vykdant renovacijos darbus keliamą triukšmą, dulkėjimą ir išmetamą teršalų kiekį, kaip aprašyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje.

2 pavyzdys. Atliekų tvarkymas (statybos ir griovimo atliekų perdirbimas)

Priemonės aprašymas

Ši priemonė yra investicija, kuria remiama statybos ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginių statyba. Konkrečiau kalbant, tokiuose įrenginiuose rūšiuojami ir tvarkomi atskirai surinktų nepavojingųjų kietųjų atliekų srautai, be kita ko, susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pastatų renovavimo dalimi. Įrenginiuose nepavojingosios kietosios atliekos mechaniškai transformuojant perdirbamos į antrines žaliavas. Priemone siekiama daugiau nei 50 proc. (pagal masę) tvarkomų atskirai surinktų nepavojingųjų kietųjų atliekų paversti antrinėmis žaliavomis, kurios yra tinkamos pirminėms statybos medžiagoms pakeisti.

RŽNP kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau išvardytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą	Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite.
Klimato kaitos švelninimas		X	Priemonė atitinka EGADP reglamento priede nustatytus 045bis intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 100 proc. paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientą, nes perdirbimo įrenginių rėmimo techninės specifikacijos nustatomos taip, kad būtų užtikrinamas 50 proc. konversijos lygis. Priemonės tikslas ir intervencinių priemonių srities pobūdis tiesiogiai dera su klimato kaitos švelninimo tikslu.
Prisitaikymas prie klimato kaitos	X
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Nenustatyta jokios aplinkos būklės blogėjimo rizikos, susijusios su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiumi. Remiantis Direktyva 2011/92/ES poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso tikrinimo etape buvo padaryta išvada, kad joks didelis poveikis nėra tikėtinas. Jeigu statybos ir griovimo atliekos iki sutvarkymo bus sandėliuojamos, jos turės būti uždengtos ir aikštelėje turės būti kontroliuojama vandens infiltracija, kad lietus iš apdorotų atliekų neišplautų teršalų ir jie nepatektų į vietos vandeningąjį sluoksnį.
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą		X	Priemonė atitinka EGADP reglamento priede nustatytus 045bis intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 100 proc. paramos siekiant aplinkos tikslų skaičiavimo koeficientą, nes perdirbimo įrenginių rėmimo techninės specifikacijos nustatomos taip, kad būtų užtikrinamas 50 proc. konversijos lygis. Priemonės tikslas ir intervencinių priemonių srities pobūdis tiesiogiai dera su žiedinės ekonomikos tikslu. Priemonė atitinka [nacionalinį / regioninį / vietos] atliekų tvarkymo planą.
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Remiantis Direktyva 2011/92/ES poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso tikrinimo etape buvo padaryta išvada, kad joks didelis poveikis nėra tikėtinas, nes bus imamasi priemonių kuriomis siekiama sumažinti vykdant perdirbimo įrenginio statybos darbus ir jį eksploatuojant (rūšiuojant ir apdorojant atliekas) keliamą triukšmą, dulkėjimą ir išmetamą teršalų kiekį. Priemonės lėšomis remiamuose įrenginiuose taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, aprašyti atliekų tvarkymo sektoriui skirtame geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente. Priemonės, kuriomis siekiama sumažinti vykdant statybos darbus keliamą triukšmą, dulkėjimą ir išmetamą teršalų kiekį, aprašytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje.
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Veikla nėra vykdoma pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse ar šalia jų (įskaitant saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės vietoves ir kitas saugomas teritorijas). Remiantis direktyvomis 2011/92/ES ir 92/43/EEB, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso tikrinimo etape buvo padaryta išvada, kad joks didelis poveikis nėra tikėtinas.

RŽNP kontrolinio sąrašo 2 dalis

Klausimai

Esminis pagrindimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos. Ar numatoma, kad dėl priemonės padidės dabartinio klimato ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis pačiai priemonei arba žmonėms, gamtai ar turtui?

Kadangi priemonė yra susijusi su dviem įrenginiais, statomais šalia potvynių užliejamų vietovių, ir tikėtinas įrenginių eksploatavimo laikotarpis viršija 10 metų, buvo atliktas išsamus su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas remiantis pažangiausiomis didelės skyros klimato projekcijomis pagal kelis ateities scenarijus, atitinkančius tikėtiną įrenginių eksploatavimo laikotarpį. Į vertinimo išvadas atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Be to, priemone ekonominės veiklos vykdytojai įpareigojami parengti prisitaikymo sprendimų įgyvendinimo planą siekiant sumažinti esminę fizinę su klimatu susijusią riziką perdirbimo įrenginiams (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį). Nustatant tokią pareigą numatoma, kad prisitaikymo sprendimai nedarytų neigiamo poveikio prisitaikymo pastangoms arba kitų asmenų, gamtos, turto ar kitos ekonominės veiklos atsparumo fizinei su klimatu susijusiai rizikai lygiui ir derėtų su vietos, sektorių lygmens, regioninėmis ar nacionalinėmis prisitaikymo pastangomis.

3 pavyzdys. Atliekų deginimo įrenginys (neatitikties RŽNP pavyzdys)

Priemonės aprašymas

Ši priemonė yra investicija, kuria remiama naujų atliekų deginimo įrenginių statyba siekiant padidinti šalies turimus pajėgumus. Priemonės tikslas – sumažinti nepavojingųjų kietųjų komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose ir jas sudeginant gaminti energiją (energijos gavyba iš atliekų).

RŽNP kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau išvardytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą	Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite.
Klimato kaitos švelninimas	X
Prisitaikymas prie klimato kaitos	X
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga		X	Šiuo konkrečiu atveju priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Yra įrodymų, kad dėl priemonės nekils aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiumi pagal Vandens pagrindų direktyvą (Direktyva 2000/60/EB). Remiantis Direktyva 2011/92/ES poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso tikrinimo etape buvo padaryta išvada, kad joks didelis poveikis nėra tikėtinas.
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	X
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	X
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	X

RŽNP kontrolinio sąrašo 2 dalis

Klausimai

Esminis pagrindimas

Klimato kaitos švelninimas. Ar numatoma, kad dėl priemonės bus išmestas didelis ŠESD kiekis?

Priemonės lėšomis remiamų įrenginių naudojimo tikslas – mažinti naudojant iškastinį kurią išmetamą CO2 kiekį. Tai užtikrinama deginant tik biomasę (o ne iškastinį kurą). Tai išdėstyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje ir įtraukta į Y komponento atitinkamas siektinas reikšmes.

Kiekvienam įrenginiui yra parengtas nenumatyto ŠESD išsiskyrimo, visų pirma iš sandėliuojamų tvarkytinų atliekų, stebėsenos planas, kaip matyti priemonės aprašyme ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapyje.

Prisitaikymas prie klimato kaitos. Ar numatoma, kad dėl priemonės padidės dabartinio klimato ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis pačiai priemonei arba žmonėms, gamtai ar turtui?

Kadangi trys priemonės lėšomis remsimi atliekų deginimo įrenginiai yra šalia vietovių, kuriose būna nuošliaužų, ir tikėtinas jų eksploatavimo laikotarpis yra 25–30 metų, buvo atliktas išsamus su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas remiantis pažangiausiomis didelės skyros klimato projekcijomis pagal kelis ateities scenarijus, atitinkančius tikėtiną įrenginių eksploatavimo laikotarpį. Į vertinimo išvadas atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Be to, priemone ekonominės veiklos vykdytojai įpareigojami parengti prisitaikymo sprendimų įgyvendinimo planą siekiant sumažinti esminę fizinę su klimatu susijusią riziką atliekų deginimo įrenginiams (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį). Nustatant tokią pareigą taip pat numatoma, kad prisitaikymo sprendimai nedarytų neigiamo poveikio prisitaikymo pastangoms arba kitų asmenų, gamtos, turto ar kitos ekonominės veiklos atsparumo fizinei su klimatu susijusiai rizikai lygiui ir derėtų su vietos, sektorių lygmens, regioninėmis ar nacionalinėmis prisitaikymo pastangomis.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Ar numatoma, kad dėl priemonės:

i)	labai padidės atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingųjų atliekų deginimą, arba

ii)	bus tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai bet kuriame gyvavimo ciklo etape ir to nepavyks kuo labiau sumažinti imantis tinkamų priemonių, arba

iii)	bus daroma didelė ilgalaikė žala aplinkai, susijusi su žiedine ekonomika?

Neatitikties RŽNP pavyzdys

Nors šia priemone, be kita ko, numatoma mažinti neperdirbamų degiųjų atliekų šalinimą sąvartynuose, Komisija dėl toliau išvardytų priežasčių būtų linkusi manyti, kad dėl šios priemonės keisis ar „labai padidės atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingųjų atliekų deginimą“.

Dėl to, kad siekiant padidinti šalies turimus deginimo pajėgumus pastatoma naujų atliekų deginimo įrenginių, sudeginama gerokai daugiau atliekų, nepatenkančių į neperdirbamų pavojingųjų atliekų kategoriją. Taigi tiesiogiai pažeidžiamas Taksonomijos reglamento 17 straipsnio („Reikšminga žala aplinkos tikslams“) 1 dalies d punkto ii papunktis.

Priemonė trukdo plėtoti ir diegti turimas mažo poveikio alternatyvas, pasižyminčias didesniu aplinkosauginiu veiksmingumu (pvz., pakartotinį naudojimą ir perdirbimą), dėl to gali būti neatsisakoma intensyvaus poveikio turto, atsižvelgiant į jo eksploatavimo trukmę ir pajėgumus. Dideli nepavojingųjų atliekų (neatskiriant perdirbamų ir neperdirbamų) kiekiai gali būti naudojami kaip žaliavos, o tai gali trukdyti perdirbamoms atliekoms taikyti atliekų hierarchijoje aukščiau esantį apdorojimo būdą, kaip antai perdirbimą. Tai trukdytų pasiekti nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens perdirbimo tikslus bei įgyvendinti nacionalinį / regioninį / vietos atliekų tvarkymo planą, priimtą remiantis Atliekų pagrindų direktyva su pakeitimais.

Taršos prevencija ir kontrolė. Ar numatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis?

Priemone reikalaujama, kad remiamuose įrenginiuose būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, nustatyti GPGB išvadose dėl atliekų deginimo (Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2010). Tai užtikrinama rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Priemonės lėšomis remiamiems įrenginiams yra išduotas atitinkamas aplinkosaugos leidimas, švelninamas ir stebimas poveikis aplinkai, imantis priemonių, kuriomis siekiama mažinti ir kontroliuoti vykdant statybos ir techninės priežiūros darbus ir eksploatuojant įrenginius keliamo triukšmo lygį, dulkėjimą ir išmetamą kitų teršalų kiekį (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Ar numatoma, kad priemonė

i)	bus labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba

ii)	žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei?

Remiantis Direktyva 2011/92/ES buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba tikrinimas ir (bus) imtasi reikiamų poveikio švelninimo priemonių aplinkai apsaugoti, jos atitinka Y komponento X priemonės tarpinius tikslus ir siektinas reikšmes (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Deginimo įrenginiai nebus įrengiami pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse ar šalia jų (įskaitant saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės vietoves ir kitas saugomas teritorijas).

4 pavyzdys. Transporto infrastruktūra (keliai)

Priemonės aprašymas

Priemonę sudarytų su dviem smulkesnėmis priemonėmis susijusios investicijos:

—	naujo greitkelio tiesimas pagrindiniame TEN-T tinkle siekiant i) geriau sujungti atokų valstybės narės regioną su likusia jos dalimi ir ii) padidinti kelių eismo saugumą,

—	elektromobilių įkrovimo (viena įkrovimo prieiga dešimčiai transporto priemonių) ir vandenilio degalų papildymo punktų (vienas degalų papildymo punktas kas X km) įrengimas naujajame greitkelyje.

RŽNP kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau išvardytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą		Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite
Klimato kaitos švelninimas	Naujo greitkelio tiesimas	X
Klimato kaitos švelninimas	Įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros įrengimas		X	Ši priemonė atitinka EGADP reglamento priede nustatytus 077 intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 100 proc. paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientą. Be to, elektromobilių įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo infrastruktūra (kurioje bus naudojamas elektrolizerių gaminamas žaliasis vandenilis) skatinamas elektrifikavimas, tad tai galima laikyti būtina investicija siekiant sudaryti sąlygas pereiti prie veiksmingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Nacionalinių energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumų didinimo pagrindimas ir įrodymai pateikiami X komponento apraše, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Y–Z puslapiuose.
Prisitaikymas prie klimato kaitos		X
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga		X
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą		X
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė		X
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas		X

RŽNP kontrolinio sąrašo 2 dalis

Klausimai

Esminis pagrindimas

Klimato kaitos švelninimas. Ar numatoma, kad dėl priemonės bus išmestas didelis ŠESD kiekis?

(Kalbama tik apie naujo greitkelio tiesimo priemonę.)

Nėra tikėtina, kad dėl priemonės bus išmetamas didelis ŠESD kiekis, nes naujasis greitkelis yra įtrauktas į išsamų transporto planą (1), kuriuo siekiama sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro siekiant 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslų. Tai pasiekti visų pirma padeda šios papildomos priemonės:

—	investicijų į kelius susiejimas su investicijomis į elektromobilių įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo infrastruktūrą,

—	šio komponento X reforma (Y–Z puslapiai), kuria numatoma šiame ir kituose keliuose rinkti rinkliavą,

—	šio komponento Y reforma (Y–Z puslapiai), kuria labiau apmokestinami tradiciniai degalai,

—	šio komponento Z reforma (Y–Z puslapiai), kuria skatinama pirkti netaršias transporto priemones,

—	šio komponento XX ir XY priemonės (Y–Z puslapiai), kuriomis remiamas perėjimas prie geležinkelių ir (arba) vidaus vandenų transporto.

Prisitaikymas prie klimato kaitos. Ar numatoma, kad dėl priemonės padidės dabartinio klimato ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis pačiai priemonei arba žmonėms, gamtai ar turtui?

Kadangi priemonė yra susijusi su kelio tiesimu ir atitinkamos įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros įrengimu teritorijoje, kuriai būdingas šiluminis stresas ir kintanti temperatūra, o tikėtinas infrastruktūros eksploatavimo laikotarpis viršija 10 metų, buvo atliktas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas remiantis klimato projekcijomis pagal kelis ateities scenarijus, atitinkančius tikėtiną infrastruktūros eksploatavimo laikotarpį. Visų pirma buvo atlikta potvynių rizikos analizė ir nustatyti du segmentai, kuriuose reikia įdiegti konkretų prisitaikymo sprendimą. Ypatingas dėmesys skirtas sudėtingiems elementams, tokiems kaip tiltai ir tuneliai. Į vertinimo išvadas atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Be to, priemone ekonominės veiklos vykdytojai įpareigojami parengti prisitaikymo sprendimų įgyvendinimo planą siekiant sumažinti esminę fizinę su klimatu susijusią riziką keliui ir susijusiai įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrai (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį). Nustatant tokią pareigą numatoma, kad prisitaikymo sprendimai nedarytų neigiamo poveikio prisitaikymo pastangoms arba kitų asmenų, gamtos, turto ar kitos ekonominės veiklos atsparumo fizinei su klimatu susijusiai rizikai lygiui ir derėtų su vietos, sektorių lygmens, regioninėmis ar nacionalinėmis prisitaikymo pastangomis.

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga. Ar numatoma, kad dėl priemonės bus daroma žala:

i)	vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba

ii)	gerai jūrų vandenų aplinkos būklei?

Remiantis Direktyva 2011/92/ES, buvo atliktas kelio tiesimo ir susijusios įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros įrengimo poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Bus įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo priemonės aplinkai apsaugoti, į tai atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį). Į PAV įtrauktas poveikio vandeniui vertinimas pagal Direktyvą 2000/60/EB ir į nustatytą riziką atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiaus išvengimu, buvo nustatyta ir mažinama laikantis Vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB) reikalavimų ir upių baseinų valdymo plano, parengto dėl potencialiai paveikto vandens telkinio (-ių) konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Ar numatoma, kad dėl priemonės:

i)	labai padidės atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingųjų atliekų deginimą, arba

ii)	bus tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai bet kuriame gyvavimo ciklo etape ir to nepavyks kuo labiau sumažinti imantis tinkamų priemonių, arba

iii)	bus daroma didelė ilgalaikė žala aplinkai, susijusi su žiedine ekonomika?

Priemone reikalaujama, kad kelią tiesiantys veiklos vykdytojai užtikrintų, kad bent 70 proc. (pagal masę) tiesiant kelią ir įrengiant susijusią įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą susidarančių nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, priskiriamas Komisijos sprendimu 2000/532/EB sudaryto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijai) būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos vietoj kitų medžiagų, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo.

Veiklos vykdytojai ribos atliekų susidarymą vykdant statybą, vadovaudamiesi ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu ir taikydami geriausius prieinamus gamybos būdus, ir sudarys sąlygas pakartotinai naudoti ir kokybiškai perdirbti medžiagas selektyviai jas šalindami ir naudodami turimas statybos atliekų rūšiavimo sistemas.

Taršos prevencija ir kontrolė. Ar numatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis?

Nenumatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą išmetamas teršalų kiekis, nes ji yra įtraukta į išsamų transporto planą ir dera su nacionaline oro taršos kontrolės programa. Tai pasiekti visų pirma padeda šios papildomos priemonės:

—	investicijų į kelius susiejimas su investicijomis į elektromobilių įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo infrastruktūrą;

—	šio komponento X reforma (Y–Z puslapiai), kuria numatoma šiame ir kituose keliuose rinkti rinkliavą;

—	šio komponento Y reforma (Y–Z puslapiai), kuria labiau apmokestinami tradiciniai degalai;

—	šio komponento Z reforma (Y–Z puslapiai), kuria skatinama pirkti netaršias transporto priemones;

—	šio komponento XX ir XY priemonės (Y–Z puslapiai), kuriomis remiamas perėjimas prie geležinkelių ir (arba) vidaus vandenų transporto.

Be to, naudojantis keliu ir susijusia įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra keliamas triukšmas ir vibracija bus mažinami įrengiant Direktyvos 2002/49/EB reikalavimus atitinkančias sienas.

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Ar numatoma, kad priemonė

(i)	bus labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba

(ii)	žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei?

Remiantis direktyvomis 2011/92/ES ir 92/43/EEB buvo atliktas kelio tiesimo ir susijusios įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros įrengimo poveikio aplinkai vertinimas. Remiantis nustatytais išsaugojimo tikslais, buvo numatyti ir įgyvendinti reikiami poveikio švelninimo veiksmai siekiant sumažinti kraštovaizdžio sąskaidą ir būklės blogėjimą, visų pirma žalieji koridoriai ir kitos buveinių sąsajų priemonės, taip pat Direktyvos 92/43/EEB IV priede išvardytų saugomų gyvūnų rūšių apsauga, į tai atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

5 pavyzdys. Automobilių pridavimo į metalo laužą schema (neatitikties RŽNP pavyzdys)

Priemonės aprašymas

Ši priemonė yra pridavimo į metalo laužą schema, kurią taikant siekiama šiuo metu naudojamus automobilius su vidaus degimo varikliais pakeisti veiksmingesniais automobiliais, taip pat varomais vidaus degimo (t. y. dyzeliniais ar benzininiais) varikliais. Skatinamasis poveikis užtikrinamas skiriant vieną dotaciją už į metalo laužą priduotą seną ir įsigytą naują automobilį, bet gali būti ir sudėtingesnių formų (mokesčių atskaita).

Šia priemone siekiama senesnes taršesnes transporto priemones pakeisti naujesnėmis ir atitinkamai mažiau taršiomis ekvivalentiškomis transporto priemonėmis. Šiame pavyzdyje daroma prielaida, kad pagal šią schemą tereikia pereiti prie naujos kartos tos pačios technologijos produktų (pavyzdžiui, vienu lygiu aukštesnio eurostandarto).

RŽNP kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau išvardytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą	Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite.
Klimato kaitos švelninimas	X
Prisitaikymas prie klimato kaitos		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą.
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą.
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	X
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	X
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą.

RŽNP kontrolinio sąrašo 2 dalis

Klausimai

Esminis pagrindimas

Klimato kaitos švelninimas. Ar numatoma, kad dėl priemonės bus išmestas didelis ŠESD kiekis?

Neatitikties RŽNP pavyzdys

Vidaus degimo varikliais varomi automobiliai išmeta CO2 (taip pat kietųjų dalelių, NO, lakiųjų organinių junginių ir įvairių kitų pavojingų oro teršalų, įskaitant benzeną). Kalbant apie klimato kaitos švelninimą, senus automobilius pakeitus naujais išmetamas teršalų kiekis sumažėtų, bet išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vis tiek būtų reikšmingas (vidutinis per laboratorinius bandymus išmatuotas CO2 kiekis, kurį išmetė ES ir Islandijoje 2018 m. užregistruoti nauji lengvieji automobiliai, buvo 120,8 g CO2/km).

Komisija taip pat tikriausiai atmes argumentą, kad naujos kartos dyzeliniai ar benzininiai automobiliai šiame sektoriuje yra geriausia turima alternatyva ir todėl investicija nepažeidžia RŽNP. Elektromobiliai yra siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo geresnė šiame sektoriuje turima alternatyva, kurios aplinkosauginis veiksmingumas didesnis (t. y. per gyvavimo ciklą išmetama mažiau teršalų).

Taigi tikėtina, kad Komisija manytų, jog dėl pridavimo į metalo laužą schemos būtų daroma reikšminga žala klimato kaitos švelninimo tikslui.

Žiedinė ekonomika ir atliekų tvarkymas. Ar numatoma, kad dėl priemonės:

i)	labai padidės atliekų susidarymo, deginimo ar šalinimo mastas, išskyrus neperdirbamų pavojingųjų atliekų deginimą, arba

ii)	bus tiesiogiai ar netiesiogiai labai neefektyviai naudojami gamtos ištekliai bet kuriame gyvavimo ciklo etape ir to nepavyks kuo labiau sumažinti imantis tinkamų priemonių, arba

iii)	bus daroma didelė ilgalaikė žala aplinkai, susijusi su žiedine ekonomika?

Įgyvendintos atliekų tvarkymo transporto priemonių parko eksploatavimo (techninės priežiūros) etape ir jo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, apimančios ir pakartotinį baterijų ir elektroninių dalių (visų pirma, jų sudėtyje esančių ypač svarbių žaliavų) naudojimą ir perdirbimą laikantis atliekų hierarchijos. Atsižvelgiama į gamybos poveikį, schema nebus skatinamas pernelyg ankstyvas tinkamų naudoti transporto priemonių pridavimas į metalo laužą. Visų pirma pagal tą schemą reikalaujama, kad į metalo laužą priduotą automobilį perdirbtų patvirtinta perdirbimo įmonė pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą (Direktyva 2000/53/EB), turinti norint dalyvauti toje schemoje reikiamą sertifikatą.

Be to, priemonę papildo veikla, kuria patvirtintos perdirbimo įmonės skatinamos išmontuoti dalis, kurias vėliau būtų galima atnaujinti ir vėl panaudoti.

Taršos prevencija ir kontrolė. Ar numatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis (2)?

Neatitikties RŽNP pavyzdys

Vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, be kitų teršalų, išmeta anglies monoksido (CO), kietųjų dalelių (PM), azoto oksidų (NOx) ir nesudegusių angliavandenilių (HC). Atsižvelgiant į paplitusią praktiką ir sektoriaus reguliavimo reikalavimus (3), dėl panašių sumetimų, kaip klimato kaitos švelninimo atveju, Komisija tikriausiai neprieitų prie išvados, kad dėl priemonės smarkiai nepadidėja į orą išmetamas teršalų kiekis.

6 pavyzdys. Žemės drėkinimas

Priemonės aprašymas

Taikant priemonę pirmiausia numatoma investuoti į jau naudojamą drėkinimo sistemą X regione siekiant naudoti veiksmingesnius drėkinimo metodus ir skatinti saugų pakartotinį regeneruoto vandens naudojimą. Tikslas – kompensuoti sausrų sukeltą vandens stygių dirvožemyje, nuo kurio visų pirma nukenčia žemės ūkio augalai, ir taip prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos. Šia priemone bus taip pat skatinama ir remiama tvari žemės ūkio praktika, visų pirma tvaresnės ir veiksmingesnės drėkinimo sistemos ir natūralios drėgmės sulaikymo priemonės, perėjimas prie sausroms atsparesnių pasėlių ir ūkininkavimo, kuriam reikia mažiau vandens, taip pat tvaresnė tręšimo praktika.

RŽNP kontrolinio sąrašo 1 dalis

Nurodykite, dėl kurių iš toliau išvardytų aplinkos tikslų reikia atlikti esminį priemonės atitikties RŽNP vertinimą	Taip	Ne	Jei pasirinkote neigiamą atsakymą, pagrįskite.
Klimato kaitos švelninimas		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Taip yra dėl to, kad naujojoje sistemoje / įrangoje energija bus naudojama efektyviai, todėl absoliutusis išmetamas teršalų kiekis nedidės, nepaisant nedidelio jo padidėjimo drėkinamoje teritorijoje, taip pat įrangai maitinti naudojama elektros energija bus gaminama iš vėjo ar saulės energijos. Drėkinimas gali netiesiogiai sudaryti sąlygas tęsti žemės ūkio veiklą, dėl kurios žemės ūkio dirvožemiai neatlieka anglies dioksido absorbento funkcijos ar net tampa taršos šaltiniu. Į priemonę įtrauktas prasmingas tvaraus ūkininkavimo propagavimas ir rėmimas rodo, kad dėl to padėtis nepablogės ir turėtų keistis į gera.
Prisitaikymas prie klimato kaitos	X
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	X
Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą		X	Priemonės lėšomis remiama veikla turi nereikšmingą numatomą poveikį šiam aplinkos tikslui, atsižvelgiant tiek į tiesioginį, tiek į pagrindinį netiesioginį poveikį per gyvavimo ciklą. Dėl priemonės ištekliai nebus naudojami labai neefektyviai, nepadidės susidarančių atliekų kiekis.
Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	X
Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	X

RŽNP kontrolinio sąrašo 2 dalis

Klausimai

Esminis pagrindimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos. Ar numatoma, kad dėl priemonės padidės dabartinio klimato ir ateityje tikėtino klimato neigiamas poveikis pačiai priemonei arba žmonėms, gamtai ar turtui?

Dėl toliau nurodytų priežasčių nenumatoma, kad priemonė darys žalą prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui:

—

Pagrindinė priemonės dalis šiek tiek padeda didinti atsparumą klimato kaitai trumpuoju laikotarpiu, nes ja gerinamas drėkinimas iš aplinkos neimant daugiau vandens. Toks teigiamas poveikis galimas tik tol, kol dabartinė ir numatoma susijusių vandens telkinių būklė yra gera (arba remiantis patikimomis projekcijomis pagrįstai galima tikėtis, kad būklė nepablogės). Priešingu atveju vandens ėmimo mastas nebūtų tvarus ir investicija, nors dėl jos padėtis ir neblogėja, nebūtų laikoma prisitaikymo prie klimato kaitos priemone (ji būtų panašesnė į netinkamo prisitaikymo pavyzdį), nes dėl jos pailgėtų iš esmės netvarios struktūros eksploatavimo laikotarpis. Ši priemonė iš esmės atitinka EGADP reglamento priede nustatytus 040 intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 40 proc. paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientą, nes tai vandens išteklių valdymo priemonė, kuria siekiama valdyti vandens trūkumą dėl su klimatu susijusios rizikos, t. y. sausrų.

—

Kita vertus, tvaraus ūkininkavimo ir natūralių drėgmės sulaikymo priemonių propagavimas būtų priskiriamas 037 intervencinių priemonių sričiai ir tiesiogiai derėtų su prisitaikymo prie klimato kaitos tikslu. Kad visa priemonė atitiktų 037 srities kriterijus, minėta veikla turėtų dominuoti arba bent jau jos apimtis, mastas ir detalumas turėtų pakankamai įtikinami.

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga. Ar numatoma, kad dėl priemonės bus daroma žala:

i)	vandens telkinių, įskaitant paviršinį vandenį ir požeminį vandenį, gerai būklei arba geram ekologiniam potencialui arba

ii)	gerai jūrų vandenų aplinkos būklei?

Nenumatoma, kad dėl priemonė bus daroma žala tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai. Priemone siekiama gerinti tausų vandens išteklių naudojimą, visų pirma:

—	ūkininkai skatinami pereiti prie sausroms atsparesnių augalų ir ūkininkavimo, kuriam reikia mažiau vandens; ūkininkai skatinami imtis priemonių, kuriomis didinama dirvožemio geba išlaikyti drėgmę ir vandens kaupimo ūkyje pajėgumai,

—

įrengiama drėkinimo sistema, kurioje naudojamas regeneruotas vanduo laikantis Vandens pagrindų direktyvos ir iš aplinkos neimama daugiau vandens. Priemonės lėšomis bus investuojama į infrastruktūrą, kuri sudaro sąlygas regeneruotą vandenį saugiai panaudoti žemės ūkio reikmėms. Darant tokias investicijas bus galima naudoti išvalytas komunalines nuotekas netoliese esantiems pasėliams drėkinti ir pasiruošti taikyti neseniai priimtą Reglamentą (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų,

—	investuojama į tvaresnes ir veiksmingesnes drėkinimo sistemas, kurioms reikia mažiau vandens, kaip antai į lokalizuotą drėkinimą. Kartu mažiau maisto medžiagų pateks į požeminius vandenis ir šalia esančius vidaus vandens telkinius,

—

jeigu vykdant veiklą reikia imti vandenį iš aplinkos, atitinkama valdžios institucija išduoda vandens ėmimo leidimą, kuriame nustatomos sąlygos, kaip išvengti pablogėjimo, ir užtikrinama, kad ne vėliau nei iki 2027 m., laikantis Vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB reikalavimų, būtų pasiekta paveiktų vandens telkinių gera kiekybinė būklė (požeminiai vandenys) arba gera ekologinė būklė ar potencialas (paviršiniai vandenys),

—	atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal PAV direktyvą, nustatyti visi būtini poveikio švelninimo veiksmai ir į juos atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį).

Taršos prevencija ir kontrolė. Ar numatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis?

Nenumatoma, kad dėl priemonės gerokai padidės į orą, vandenį arba žemę išmetamas teršalų kiekis, nes:

—	naudojama itin efektyviai energiją naudojanti įranga arba elektros energija iš atsinaujinančių išteklių,

—	įrengus veiksmingesnes drėkinimo sistemas (kaip paaiškinta pirmiau) sumažės žemės ūkio maisto medžiagų nuotėkis,

—	skatinant ūkininkus pereiti prie augalų ir ūkininkavimo, kuriems reikia mažiau vandens, ir ūkiuose sukaupiant daugiau vandens, mažiau jo bus naudojama drėkinimui,

—	bus remiama tvari žemės ūkio praktika, kuriai taikant savo ruožtu reikės mažiau pesticidų, tad bus mažiau teršiamas vanduo ir žemė.

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Ar numatoma, kad priemonė

i)	bus labai žalinga ekosistemų gerai būklei ir jų atsparumui arba

ii)	žalinga buveinių ir rūšių, įskaitant Sąjungos svarbos buveines ir rūšis, išsaugojimo būklei?

Priemonė neturės žalingo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms, nes:

—

šios priemonės lėšomis remiami drėkinimo projektai nebus įgyvendinami saugomose teritorijose arba nedarys neigiamo poveikio tokių teritorijų apsaugos tikslams. Rūšių trikdymo ar neigiamo poveikio buveinėms už tokių teritorijų ribų ir įrengimo, ir eksploatavimo etapuose bus išvengta imantis būtinų prevencijos ir poveikio švelninimo veiksmų, į kuriuos atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį),

—	atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal PAV direktyvą, nustatyti visi būtini poveikio švelninimo veiksmai ir į juos atsižvelgta rengiant priemonę (žr. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano X puslapį),

—	ji atitinka Buveinių direktyvos ir Paukščių direktyvos reikalavimus; atliktas vertinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį (šiuo konkrečiu atveju jis integruotas į poveikio aplinkai vertinimo procedūrą), parodęs, kad nebus daromas reikšmingas poveikis „Natura 2000“ teritorijoms,

—	populiarėjant tvariam ūkininkavimui, savo ruožtu reikės mažiau pesticidų, taigi neigiamas poveikis biologinei įvairovei (vabzdžiams, paukščiams, dirvožemio organizmams) bus mažesnis, taip pat gali padidėti auginamų augalų įvairovė, o tai naudinga ir biologinei įvairovei.

(1) 1 Arba, jei nėra išsamaus darniojo transporto plano, iš rengiant projektą atliktos konkrečios sąnaudų ir naudos analizės matyti, kad įgyvendinant projektą per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis sumažės / nedidės.

(2) Teršalas – medžiaga, vibracija, šiluma, triukšmas, šviesa ar kitas teršalas ore, vandenyje ar dirvožemyje, kuris gali būti žalinga žmonių sveikatai ar aplinkai.

(3) Skiriasi priklausomai nuo to, ar variklis yra benzininis ar dyzelinis. Euro 5 ir Euro 6 standartus reglamentuojančiu Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 nustatytos automobilių išmetamų reglamentuojamų teršalų kiekio ribinės vertės, visų pirma 80 mg/km azoto oksidų (NOx, t. y. bendro išmetamo NO ir NO2 kiekio) ribinė vertė.