Audito Rūmų patikinimo pareiškimas, teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai. Nepriklausomo auditoriaus ataskaita

(2021/C 436/02)

Nuomonė

Mes auditavome:

a)	2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos konsoliduotas finansines ataskaitas, kurias sudaro konsoliduotos finansinės būklės ataskaitos (1) ir biudžeto vykdymo ataskaitos (2) ir kurias Komisija patvirtino 2021 m. birželio 30 d.;

b)	jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, kaip to reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnį.

Finansinių ataskaitų patikimumas

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

II.

Mūsų nuomone, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos Sąjungos (ES) konsoliduotose finansinėse ataskaitose 2020 m. gruodžio 31 d. ES finansinė būklė ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų jos operacijų rezultatai, pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, laikantis Finansinio reglamento ir apskaitos taisyklių, pagrįstų tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais.

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

Pajamos

Nuomonė dėl pajamų teisėtumo ir tvarkingumo

III.

Mūsų nuomone, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

Išlaidos

Neigiama nuomonė dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo

IV.

Mūsų nuomone, atsižvelgiant į Neigiamos nuomonės dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo pagrinde aprašytų dalykų svarbą, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose patvirtintos išlaidos yra reikšmingai paveiktos klaidų.

Pagrindas pareikšti nuomonę

Auditą atlikome remdamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais (TAS) bei etikos kodeksais ir INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS). Mūsų pagal šiuos standartus ir kodeksus nustatytos pareigos plačiau apibūdintos mūsų ataskaitos skirsnyje „Auditoriaus atsakomybė“. Taip pat laikėmės nepriklausomumo reikalavimų ir atlikome savo etines pareigas pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos Buhalterių profesionalų etikos kodeksą. Esame įsitikinę, kad savo nuomonei pagrįsti surinkome pakankamų ir tinkamų audito įrodymų.

Neigiamos nuomonės dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

VI.

Mūsų bendras įvertintas 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose patvirtintų išlaidų klaidų lygis yra 2,7 %. Didelė šių išlaidų dalis – daugiau nei pusė – yra reikšmingai paveikta klaidų. Tai visų pirma susiję su kompensavimu grindžiamomis išlaidomis, kuriose įvertintas klaidų lygis yra 4,0 %. Daugiausia dėl dar labiau padidėjusių sanglaudos išlaidų tokios išlaidos 2020 m. padidėjo iki 87,2 milijardo eurų, o tai sudaro 59,0 % mūsų audito populiacijos (3). Todėl mūsų nustatytų klaidų poveikis patvirtintoms metų išlaidoms yra reikšmingas ir linkęs plisti.

Pagrindiniai audito dalykai

Įvertinome pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimą

VII.

ES balansas apėmė pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimą, kuris 2020 m. pabaigoje sudarė 116,0 milijardų eurų, t. y. daugiau nei trečdalį visų 2020 m. įsipareigojimų, kurie sudarė 313,5 milijardo eurų.

VIII.

Didžioji pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams skirto įsipareigojimo dalis yra susijusi su Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pensijų sistema (EPPS), kuri sudaro 100,7 milijardo eurų. Į finansines ataskaitas įrašytas įsipareigojimas yra apskaičiuota dabartinė numatomų būsimų mokėjimų, kuriuos ES turės atlikti vykdydama savo pensijų įsipareigojimus, vertė.

IX.

Išmokos pagal šią pensijų sistemą mokamos iš ES biudžeto. Kadangi ES nėra sukūrusi specialaus pensijų fondo, kurio lėšomis būtų dengiamos būsimų pensijų įsipareigojimų išlaidos, valstybės narės bendrai užtikrina išmokų mokėjimą, o pareigūnai padengia trečdalį sistemos finansavimo išlaidų. Eurostatas Komisijos apskaitos pareigūno vardu kasmet apskaičiuoja šį įsipareigojimą, remdamasis tokiais parametrais kaip ES pareigūnų amžius ir tikėtina gyvenimo trukmė, taip pat prielaidomis dėl būsimų ekonominių sąlygų. Šiuos parametrus ir prielaidas taip pat vertina Komisijos aktuariniai konsultantai.

Pensijų įsipareigojimas 2020 m. daugiausia padidėjo dėl sumažėjusios nominalios diskonto normos, kuriai įtakos turi sumažėjusios visuotinės palūkanų normos (4). Tai pagrindinis veiksnys, dėl kurio pensijų įsipareigojimas nuo 2014 iki 2020 m. padidėjo 98 % – nuo 50,9 milijardo eurų iki 100,7 milijardo eurų (5).

XI.

Antra pensijoms ir kitoms išmokoms darbuotojams skirto įsipareigojimo didžiausia dalis yra ES įvertintas įsipareigojimas, susijęs su bendrąja sveikatos draudimo sistema (JSIS); jis 2020 m. pabaigoje sudarė 12,9 milijardo eurų. Šis įsipareigojimas susijęs su ES darbuotojų sveikatos priežiūros išlaidomis, kurios turi būti padengtos laikotarpiais po veiklos vykdymo (atskaičiavus jų įnašus).

XII.

Atlikdami auditą vertiname su šiomis sistemomis susijusias aktuarines prielaidas ir jomis remiantis padarytus įvertinimus. Savo vertinimą grindžiame nepriklausomų išorės aktuarinių ekspertų atliktu darbu. Tikriname skaičiavimuose naudojamus bazinius duomenis, aktuarinius parametrus ir įsipareigojimo skaičiavimą. Be to, tikriname įsipareigojimų pateikimą konsoliduotame balanse ir konsoliduotų finansinės būklės ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

XIII.

Darome išvadą, kad konsoliduotame balanse pateiktas bendro įsipareigojimo, susijusio su pensijomis ir kitomis išmokomis darbuotojams, įvertis pateiktas teisingai ir patikimai. Galiausiai, ir toliau vertinsime šio reikšmingo įsipareigojimo apskaičiavimą, įskaitant naudojamų duomenų patikimumą, ir taip prisidėsime prie Komisijos vykdomos nuolatinės jų stebėsenos.

Vertinome finansinėse ataskaitose pateiktus reikšmingus metų pabaigos įverčius

XIV.

2020 m. pabaigoje įvertintų paramos gavėjų patirtų, bet dar nepraneštų tinkamų finansuoti išlaidų vertė buvo 107,8 milijardo eurų (2019 m. pabaigoje: 105,7 milijardo eurų). Šios sumos į apskaitą įrašytos kaip sukauptos sąnaudos (6).

XV.

2020 m. pabaigoje finansinėms priemonėms pagal pasidalijamojo valdymo principą ir pagalbos schemoms nepanaudota įvertinta suma, įrašyta į finansines ataskaitas, buvo 7,2 milijardo eurų (2019 m. pabaigoje: 6,9 milijardo eurų), balanse pateikta kaip „Kiti avansai valstybėms narėms“.

XVI.

Siekdami įvertinti šiuos metų pabaigos įverčius, patikrinome Komisijos įdiegtą sistemą, pagal kurią atliekami finansinių metų atskyrimo skaičiavimai, kad įsitikintume jos tikslumu ir išsamumu generaliniuose direktoratuose, kuriuose atlikta dauguma mokėjimų. Sąskaitų faktūrų ir išankstinių mokėjimų imties audito metu patikrinome atitinkamus finansinių metų atskyrimo skaičiavimus, kad būtų išvengta klaidų sukauptose sumose rizikos. Prašėme Komisijos apskaitos tarnybų papildomai paaiškinti bendrą šių įverčių nustatymo metodiką.

XVII.

Darome išvadą, kad bendros sukauptų sąnaudų ir kitų avansų valstybėms narėms sumos įvertis konsoliduotame balanse pateiktas teisingai.

Peržiūrėjome turto ir atitinkamų pajamų sumas (iš neprekybinių operacijų), kurios susidarė dėl Jungtinės Karalystės išstojimo proceso

XVIII.

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė (JK) nustojo būti ES valstybė narė. Abiem šalims sudarius susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo), JK įsipareigojo vykdyti visus su naryste ES susijusius finansinius įsipareigojimus pagal ankstesnes daugiametes finansines programas. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., JK toliau mokėjo įnašus į ES biudžetą ir juo naudojosi, tarsi ji būtų valstybė narė.

XIX.

Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, dėl tolesnių ES ir JK tarpusavio prievolių atsiranda tam tikrų ES įsipareigojimų ir gautinų sumų. Šios prievolės turi atsispindėti ES metinėse finansinėse ataskaitose. Komisija apskaičiavo, kad balanso sudarymo dieną Jungtinė Karalystė Europos Sąjungai buvo skolinga 49,6 milijardo eurų, o Europos Sąjunga Jungtinei Karalystei – 2,1 milijardo eurų. Taigi balanso sudarymo dieną iš ES finansinių ataskaitų buvo matyti 47,5 milijardo eurų iš JK gautina grynoji suma.

XX.

Atlikdami įprastas audito procedūras, su Komisija aptarėme pripažintų turto ir atitinkamų pajamų sumų laiką, tikslumą ir išsamumą. Perskaičiavome atitinkamas sumas, jas sutikrinome su susijusiais įrašais ir patikrinome visų taikytų prielaidų tinkamumą.

XXI.

Darome išvadą, kad viso turto ir pajamų įverčiai, pripažinti atsižvelgiant į JK išstojimo procesą, konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose pateikti teisingai. Ir toliau stebėsime šias sumas.

Įvertinome su COVID-19 susijusių priemonių poveikį finansinėms ataskaitoms

XXII.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją, Komisija sutelkė daug išteklių, kad sustiprintų valstybių narių sveikatos sektorius ir sumažintų socialinį ir ekonominį krizės poveikį Europos Sąjungoje. Tai apėmė skubios medicininės pagalbos priemonių finansavimą, nustatant didesnį lankstumą naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinę paramą ir palankiomis sąlygomis teikiant paskolas valstybėms narėms. Šių iniciatyvų finansinės pasekmės turėjo reikšmingą poveikį finansinės būklės ataskaitoms.

XXIII.

Atlikdami įprastas audito procedūras, auditavome ES turtą, įsipareigojimus, pajamas ir išlaidas, įskaitant tuos, kurie susiję su Komisijos taikytomis priemonėmis. Darome išvadą, kad konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose jie yra pateikti teisingai.

Kiti dalykai

XXIV.

Vadovybė yra atsakinga už „kitos informacijos“ teikimą. Ši sąvoka apima „svarbiausius finansinius metų aspektus“, bet ne konsoliduotas finansines ataskaitas ar mūsų ataskaitą dėl jų. Mūsų nuomonė dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų neapima šios kitos informacijos ir mes neteikiame dėl jos jokios patikinimo išvados. Mūsų pareiga, susijusi su mūsų konsoliduotų finansinių ataskaitų auditu, yra perskaityti šią kitą informaciją ir įvertinti, ar ji nėra iš esmės nesuderinama su konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis ar mūsų audito metu įgytomis žiniomis ir ar neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta. Jei darome išvadą, kad kita informacija yra reikšmingai iškraipyta, privalome apie tai pranešti. Šiuo klausimu neturime nieko pranešti.

Vadovybės atsakomybė

XXV.

Pagal SESV 310–325 straipsnius ir Finansinį reglamentą, vadovybė yra atsakinga už ES konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų, ir už jose atspindimų operacijų teisėtumą bei tvarkingumą. Ši atsakomybė apima vidaus kontrolės priemonių parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą, siekiant parengti ir pateikti finansinės būklės ataskaitas, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių iškraipymų. Vadovybė taip pat privalo užtikrinti, kad finansinės būklės ataskaitose atspindima veikla, finansinės operacijos ir informacija atitiktų jas reglamentuojančius teisės aktus (įstatymus, reglamentus, principus, taisykles ir standartus). Galutinė atsakomybė už ES finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą tenka Komisijai (SESV 317 straipsnis).

XXVI.

Rengiant ES konsoliduotas finansines ataskaitas, vadovybei tenka atsakomybė įvertinti, ar ES geba užtikrinti veiklos tęstinumą, atskleisti svarbius su tęstinumu susijusius dalykus ir taikyti veiklos tęstinumo prielaidą apskaitai, nebent ji ketina likviduoti subjektą ar nutraukti operacijas arba yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities.

XXVII.

Komisija atsakinga už ES finansinės atskaitomybės proceso priežiūrą.

XXVIII.

Pagal Finansinį reglamentą (XIII antraštinę dalį), Komisijos apskaitos pareigūnas turi pristatyti audito tikslams ES konsoliduotas finansines ataskaitas, pirma kaip negalutines finansines ataskaitas iki kitų metų kovo 31 d. ir kaip galutines finansines ataskaitas – iki liepos 31 d. Jau negalutinėse ataskaitose turėtų būti pateiktas tikras ir teisingas ES finansinės būklės vaizdas. Todėl labai svarbu, kad visi negalutinių ataskaitų straipsniai būtų pristatyti kaip galutiniai skaičiavimai, leidžiantys mums atlikti savo užduotį pagal Finansinį reglamentą (XIII antraštinę dalį) per nustatytą laikotarpį. Bet kokie pakeitimai tarp negalutinių ir galutinių finansinių ataskaitų paprastai turėtų būti tik mūsų pastabų rezultatas.

Auditoriaus atsakomybė už konsoliduotų finansinių ataskaitų ir jose atspindimų operacijų auditą

XXIX.

Mūsų tikslai yra gauti pakankamą patikinimą dėl to, ar ES konsoliduotose finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, ir, remiantis mūsų auditu, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą dėl finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo. Pakankamas patikinimas užtikrina aukštą patikinimo lygį, tačiau jis nėra garantija, kad audito metu būtinai buvo nustatyti visi reikšmingi iškraipymai ar galimi neatitikties atvejai. Tokius atvejus gali nulemti sukčiavimas ar klaidos ir jie laikomi reikšmingais, jei, imant atskirai ar subendrinus, galima pagrįstai tikėtis, jog jie darys įtaką bet kokiems ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis.

XXX.

Pajamų srityje mūsų PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių tikrinimas pradedamas nuo makroekonominių suvestinių duomenų, pagal kuriuos šios pajamos yra skaičiuojamos, taip pat įvertinamos Komisijos sistemos, skirtos šiems duomenims apdoroti iki tol, kol yra gaunami ir į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami valstybių narių įnašai. Tradicinių nuosavų išteklių srityje tikriname muitinių finansines ataskaitas ir analizuojame muito mokesčių srautą iki tol, kol sumas gauna Komisija ir jos įtraukiamos į finansines ataskaitas.

XXXI.

Išlaidų srityje tikriname mokėjimų operacijas, kai išlaidos buvo patirtos, užregistruotos ir patvirtintos. Šis tikrinimas apima visų kategorijų mokėjimus tuo metu, kai jie atliekami, išskyrus išankstinius mokėjimus. Išankstinius mokėjimus tikriname lėšų gavėjui pateikus jų tinkamo panaudojimo įrodymą ir institucijai ar įstaigai sutikus su tuo įrodymu ir patvirtinus išankstinį mokėjimą, o tai gali užsitęsti iki kitų metų.

XXXII.

Per visą auditą remiamės profesine nuovoka ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

nustatome ir įvertiname dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių reikšmingų iškraipymų konsoliduotose finansinėse ataskaitose ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties ES teisės aktams riziką. Atsižvelgdami į šias rizikas, parengiame ir vykdome audito procedūras ir surenkame savo audito nuomonei pagrįsti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus. Aptikti dėl sukčiavimo atsiradusius reikšmingus iškraipymus arba neatitiktį yra sudėtingiau nei tada, kai jų atsiranda dėl klaidų, kadangi sukčiavimas gali apimti sąmokslą, klastojimą, tyčinio pobūdžio neveikimą, klaidingų duomenų pateikimą arba vidaus kontrolės nepaisymą. Todėl yra didesnė rizika, kad tokie atvejai nebus aptikti;

b)	susipažįstame su auditui svarbia vidaus kontrole tam, kad galėtume parengti tinkamas audito procedūras, bet ne tam, kad pareikštume nuomonę dėl vidaus kontrolės veiksmingumo;

c)	įvertiname vadovybės taikomos apskaitos politikos tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų ir susijusios atskleistos informacijos pagrįstumą;

darome išvadą dėl vadovybės apskaitos veiklos tęstinumo principo tinkamumo ir, remdamiesi gautais audito įrodymais, nustatome, ar egzistuoja reikšmingas su įvykiais arba sąlygomis susijęs netikrumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl subjekto gebėjimo toliau užtikrinti veiklos tęstinumą. Jei darome išvadą, kad toks reikšmingas netikrumas egzistuoja, mes privalome atkreipti dėmesį savo ataskaitoje į susijusią konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžiamą informaciją arba, jei ši atskleidžiama informacija yra netinkama, pakeisti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, gautais iki mūsų ataskaitos pateikimo dienos. Tačiau dėl būsimų įvykių arba sąlygų subjektas gali daugiau neužtikrinti veiklos tęstinumo;

e)	įvertiname bendrą konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant visą atskleidžiamą informaciją, ir tai, ar konsoliduotose finansinėse ataskaitose operacijos ir įvykiai pateikti teisingai;

gauname pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, susijusių su finansine informacija apie subjektus, patenkančius į ES konsolidavimo apimtį, kad galėtume pateikti nuomonę dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų ir jose atspindimų operacijų. Mes atsakome už vadovavimą auditui, audito priežiūrą ir jo atlikimą ir esame tik patys atsakingi už savo audito nuomonę.

XXXIII.

Su vadovybe aptariame, be kita ko, planuojamą audito apimtį bei tvarkaraštį ir reikšmingus audito metu nustatytus faktus, įskaitant bet kokius nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus.

XXXIV.

Iš tų dalykų, kurie buvo aptarti su Komisija ir kitais audituojamais subjektais, nustatome tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi einamojo laikotarpio konsoliduotų finansinių ataskaitų auditui ir todėl yra pagrindiniai audito dalykai. Apibūdiname šiuos dalykus savo ataskaitoje, nebent remiantis įstatymu ar kitu teisės aktu jų negalima viešai atskleisti arba ypač retomis aplinkybėmis nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateiktas mūsų ataskaitose, kadangi pagrįstai galima tikėtis, jog neigiamos tokio veiksmo pasekmės nusvers viešojo intereso naudą.

2021 m. liepos 15 d.

Klaus-Heiner LEHNE

Pirmininkas

Europos Audito Rūmai

12, rue Alcide De Gasperi – L-1615 Luxembourg

(1) Konsoliduotas finansinės būklės ataskaitas sudaro balansas, finansinių rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita, svarbių apskaitos metodų santrauka ir kita aiškinamoji informacija (įskaitant segmentų informaciją).

(2) Biudžeto vykdymo ataskaitos taip pat apima aiškinamąją informaciją.

(3) Daugiau informacijos pateikiame savo 2020 m. metinės ataskaitos 1.21–1.26 dalyse.

(4) 2020 m. ES metinės finansinės ataskaitos, 2.9 pastaba.

(5) Atskleista 2014–2020 m. ES metinių finansinių ataskaitų 2.9 pastaboje.

(6) Jos apima 64,4 milijardo eurų sukauptas sąnaudas balanso įsipareigojimų pusėje ir 43,4 milijardo eurų sukauptas sąnaudas balanso turto pusėje, kuriomis sumažinama išankstinio finansavimo vertė.