EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 20
SWD(2021) 702 final
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Belgijoje
pridedamas prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje
{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}
Santrauka
Belgijos teisingumo sistemoje tęsiamos su skaitmenizacija ir savarankišku teisminių institucijų išteklių valdymu susijusios reformos, tačiau per praėjusius metus didelės pažangos nepadaryta. Artimiausiais metais numatoma imtis visapusiškų ir didelio užmojo skaitmenizacijos iniciatyvų. Planuojama iki 2024 m. baigti perduoti teisminėms institucijoms savarankiško išteklių valdymo įgaliojimus, taip pat bus sukurta darbo krūvio vertinimo priemonė. Aukštoji teisingumo taryba toliau imasi priemonių, kuriomis siekiama gerinti teisingumo sistemos veikimą: tai visų pirma rekomendacijos dėl teisėsaugos institucijų teisminių tyrimų, paskatos diegti teisėjų profesinio sąžiningumo sistemą ir standartinių formų, kuriomis tikimasi pagerinti teisminių institucijų rengiamas metines ataskaitas, tvirtinimas. Vis dar sunku užtikrinti žmogiškųjų ir finansinių išteklių pakankamumą, taigi toliau imamasi iniciatyvų gerinti šią padėtį. Nuolat trūksta nuoseklių, patikimų ir vienodų teismo duomenų ir tai kliudo toliau didinti teismų sistemos veiksmingumą. Susirūpinimą kelia itin ilgi proceso vėlavimai kai kuriuose apeliaciniuose teismuose.
Korupcijos prevencijos priemonės apskritai yra įdiegtos. Tačiau tebėra su ministrų ir jų patarėjų interesų konfliktų prevencija, turto deklaravimo skaidrumu ir lobistine veikla susijusių trūkumų. COVID-19 pandemija neigiamai paveikė korupcijos tyrimus. Korupcijos prevencijos priemonėms koordinuoti naudojami keli federalinio lygmens tinklai ir bendradarbiavimo platformos. Sveikintinas yra susitarimas dėl teismų sistemos, federalinės policijos ir saugumo tarnybų biudžeto didinimo. Tikimasi, kad jis sustiprins kovą su korupcija. Šiuo metu svarstomi keli variantai, kaip pasiūlyti galimas naujas kovos su korupcija sistemos stiprinimo taisykles. Pranešėjų, informuojančių apie pažeidimus, apsauga nėra išsamiai reglamentuota.
Atnaujinus žiniasklaidos įstatymus dar labiau padidėjo žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumas, ypač nustačius naują reikalavimą, kad bet koks sprendimas atleisti reguliavimo institucijos kolegialaus organo vadovą arba narius būtų tinkamai pagrįstas. Reguliuotojai taip pat gavo papildomų išteklių naujoms užduotims atlikti. Regioninės valdžios institucijos ėmėsi žiniasklaidai skirtų priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, be kita ko, naudodamiesi skubios paramos lėšomis. Nors veikia tvirta žurnalistų apsaugos sistema, kai kurie žurnalistai, ypač moterys ir etninių mažumų atstovai, tapo grasinimų ir išpuolių, ypač internetu, taikiniais.
Valstybės Tarybos patariamajai atšakai vis dar sunku efektyviai vykdyti savo įgaliojimus užtikrinti teisės aktų kokybę. Apeliacinis Teismas nustatė, kad priemonių dėl COVID-19 buvo imtasi remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, taip panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą. Siekiant suteikti naują teisinį pagrindą neatidėliotinoms priemonėms dėl pandemijos, priimtas įstatymas dėl pandemijos. Įsteigta ir jau veikia naujoji Federalinė žmogaus teisių institucija, įgaliota saugoti ir remti žmogaus teises federaliniu lygmeniu. Vyriausybė pranešė apie numatomą plataus masto konsultacijų su piliečiais procesą rengiantis būsimai valstybės reformai. Pilietinė visuomenė įtraukiama į valdžios iniciatyvas, nors gauta pranešimų apie tam tikrus finansavimo sunkumus.
I.Teisingumo sistema
Teisingumo sistemą sudaro 13 pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų, keli specializuoti pirmosios instancijos teismai, penki apeliaciniai teismai ir Aukščiausiasis Teismas. Valstybės Tarybos teisminė atšaka veikia kaip aukščiausiasis administracinis teismas. Sunkiausias baudžiamąsias bylas nagrinėja nenuolatinis prisiekusiųjų teismas. Konstitucinis Teismas yra kompetentingas tikrinti teisės aktų konstitucingumą. Dauguma su teisingumu susijusių kompetencijų yra federalinio lygmens. Teismų ir prokuratūros nepriklausomumas įtvirtintas Konstitucijoje. Nepriklausomai Aukštajai teisingumo tarybai yra pavesta samdyti teismų darbuotojus ir palaikyti teisingumo kokybę, taikant kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, auditą, taip pat pagal prašymą arba savo iniciatyva teikiant Vyriausybei ir Parlamentui rekomendacijas su teisingumu susijusiais klausimais. Kandidatus į teisėjus renka Aukštoji teisingumo taryba, juos iki gyvos galvos skiria Vyriausybė teisingumo ministro siūlymu. Už bendrąjį teismų veikimą atsakinga Teismų kolegija – ją sudaro kolegų renkami teismų pirmininkai. Atitinkamų šalies regionų teisininkams atstovauja Flandrijos advokatų asociacija ir prancūzų bei vokiečių kalbomis kalbančių advokatų asociacija. Belgija dalyvauja Europos prokuratūros veikloje.
Nepriklausomumas
Plačioji visuomenė teismų nepriklausomumo lygį suvokia kaip aukštą, o įmonės – kaip vidutinišką. Apskritai 66 proc. plačiosios visuomenės ir 58 proc. įmonių 2021 m. manė, kad teismai ir teisėjai yra „visiškai nepriklausomi“ arba „pakankamai nepriklausomi“. Toks teismų nepriklausomumo suvokimo lygis yra gana stabilus nuo 2016 m., tokių vertinimų procentinė dalis nuo 2016 m. iki 2019 m. didėjo, o vėliau šiek tiek sumažėjo (įmonių) arba šiek tiek padidėjo (plačiosios visuomenės).
Užbaigta pakaitinių teisėjų atrankos proceso reforma
ir toliau tobulinama visų teisminių institucijų narių etikos sistema. Atsižvelgiant į Europos Tarybos išreikštą susirūpinimą dėl pakaitinių teisėjų sistemos
, 2019 m. kovo 23 d. įstatymu iš dalies pakeistas Teismų kodeksas siekiant gerinti atrankos proceso kokybę ir tobulinti taikomą profesinio sąžiningumo sistemą
. Šia reforma siekiama stiprinti teismų nepriklausomumą gerinant pakaitinių teisėjų atrankos procesą ir tobulinant jų profesinio sąžiningumo sistemą
. Po to, kai 2020 m. sausio mėn. šis įstatymas įsigaliojo, 2020 m. buvo surengtos dvi kandidatų į pakaitinius teisėjus egzaminų sesijos, per kurias egzaminus sėkmingai išlaikė maždaug trečdalis kandidatų
. Be to, minėtame įstatyme numatytas bendrųjų etikos principų taikymas teisminių institucijų visų kategorijų nariams, taip pat teisėjų ir tarėjų etikos mokymas
.
Pastarojo meto incidentai paskatino kritiką dėl nepakankamos pagarbos advokato teisei neatskleisti profesinės paslapties. Kai 2021 m. gegužės mėn. buvo paskelbta informacija apie tai, kad įtariamųjų susitikimai su savo advokatais policijos nuovadoje galėjo būti filmuojami, Flandrijos advokatų asociacija pateikė oficialų skundą P komitetui
. Prancūzų ir vokiečių kalbomis kalbančių advokatų asociacija taip pat viešai reagavo į tai, akcentuodama advokato profesinės paslapties apsaugos svarbą teisinei valstybei. Šiuo metu vyksta baudžiamasis tyrimas siekiant nustatyti, kas žinojo apie tokią techninę galimybę ir ar ja buvo naudojamasi įtariamųjų ir jų advokatų konfidencialiems pokalbiams įrašyti.
Kokybė
Skaitmeninant teisingumo sistemą nepadaryta daug pažangos, tačiau artimiausiais metais numatoma imtis didelio užmojo iniciatyvų. Kadangi vis dar reikia plėsti teisingumo sistemos skaitmenizaciją, valdžia numato ta linkme vykdyti didelio užmojo iniciatyvas, kurios turėtų būti užbaigtos iki 2025 m.
Jos apima bendro internetinio teisingumo portalo piliečiams ir įmonėms kūrimą, bendros visų teismų bylų valdymo sistemos įdiegimą, bylų kėlimo ir bylų dokumentų prieigos skaitmeninėmis priemonėmis palengvinimą, teismų praktikos didžiosios dalies paskelbimą internete, taip pat galimybę duomenimis grįsti teisingumo sistemos išteklių valdymą. Šių planų įgyvendinimas labai pagerintų civilinių ir baudžiamųjų teismų skaitmenizaciją, tačiau šios iniciatyvos neaprėpia administracinės teisenos. Tiesa, Flandrijos administraciniuose teismuose proceso šalys dabar gali teikti bylų dokumentus elektroninėmis priemonėmis.
Tęsiamas procesas siekiant savarankiško teisminių institucijų išteklių valdymo
. Teismų kolegija ir Prokurorų kolegija toliau deda pastangas, kad išteklių valdymas būtų perduotas pačioms teisminėms institucijoms; šis procesas tęsiasi daugelį metų. Per 2022 ir 2023 m. turėtų būti sukurta darbo krūvio vertinimo priemonė, reikalinga, kad ištekliai teismams būtų paskirstomi optimaliai
. Užsibrėžta pasiekti, kad teisminės institucijos 2024 m. jau turėtų savarankiško išteklių valdymo įgaliojimus. Vyriausybė apskundė prancūzų kalba bylas nagrinėjančio Briuselio pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą
, kuriuo valstybė pasmerkta už tai, kad teisminėms institucijoms neskiria įstatymuose numatytų žmogiškųjų išteklių. Nors nagrinėjant apeliacinį skundą apskųsto sprendimo galiojimas nesustabdytas, Vyriausybė dar iki galo neatliko visų veiksmų, kuriais visiškai užtikrintų to sprendimo vykdymą
. Aukštoji teisingumo taryba toliau svarsto, kaip didinti karjeros teisminėse institucijose patrauklumą, ir siekia po 2021 m. vasaros pradėti konkrečius tam skirtus projektus. Taip pat numatoma artimiausiais metais didinti teisingumo sistemai skiriamus finansinius išteklius. Šiomis iniciatyvomis siekiama gerinti teisingumo sistemos žmogiškųjų ir finansinių išteklių padėtį.
Aukštoji teisingumo taryba pateikė rekomendacijų, susijusių su teisminiais tyrimais dėl teisėsaugos institucijų. Atlikusi specialų tyrimą dėl vykdomo teisminio tyrimo dėl Jozefo Chovaneco mirties aplinkybių
, Aukštoji teisingumo taryba 2020 m. spalio 28 d. patvirtino savo tyrimo ataskaitą. Aukštoji teisingumo taryba rekomendavo gerinti ryšius tarp įvairių teisminių institucijų, dalyvaujančių atliekant tyrimą, patobulinti protokolą, taikomą teisminiams tyrimams dėl smurto prieš policijos pajėgas ar policijos pajėgų vykdyto smurto, taip pat nustatyti tvarką, pagal kurią po tokių bylų turi būti imamasi reguliarių ir nuoseklių tolesnių veiksmų, atsižvelgiant ir į faktines aplinkybes, ir į tyrimo veiksmus. Aukštoji teisingumo taryba pateikė savo rekomendacijas teisingumo ministrui, o šis paprašė prokuratūros atidžiai atsižvelgti į tas rekomendacijas
. Aukštoji teisingumo taryba planuoja atlikti dar vieną tyrimą, kai 2018 m. vasario 27 d. pradėtas teisminis tyrimas
bus užbaigtas
. Aukštoji teisingumo taryba taip pat stebės tolesnius veiksmus, kurių imamasi atsižvelgiant į jos rekomendacijas.
Keliomis iniciatyvomis siekiama toliau gerinti teisingumo sistemos kokybę. Po GRECO rekomendacijos pradėti periodiškai teikti bendras teisminių institucijų veikimo ataskaitas
Aukštosios teisingumo tarybos sudaryta darbo grupė jau baigė rengti standartines formas, pagal kurias bus rengiamos prokuratūros ir teismų metinės ataskaitos
. Taip pat tęsiamos tokios teisingumo kokybės gerinimo iniciatyvos kaip teisingumo veikimo apskundimo procedūros reforma ir iniciatyva skatinti vartoti aiškią kalbą teismų sprendimuose
. Teigiamai vertinamas su teise kreiptis į teismą susijęs pokytis yra pajamų ribų, iki kurių teikiama nemokama teisinė pagalba, padidinimas iki 1 226 EUR dydžio pajamų per mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., numatant toliau laipsniškai didinti šią sumą iki 1 526 EUR ribos (ji bus pasiekta 2023 m. rugsėjo 1 d.).
Imtasi priemonių siekiant užtikrinti tolesnį teisingumo sistemos veikimą COVID-19 pandemijos metu. Priimti keli įstatymai, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį teisingumo sistemos veikimą per šią pandemiją. Pavyzdžiui, 2020 m. gegužės 20 d. įstatymu laikinai leista siųsti teismo proceso pradėjimo dokumentus skaitmeninėmis priemonėmis. Be to, Teismų kolegija patvirtino privalomas direktyvas, skirtas užtikrinti, kad teismų pastatai liktų atviri ir teismų posėdžiai toliau vyktų teismų salėse arba virtualioje erdvėje
. Kai bylų šalys sutikdavo, bylos taip pat būdavo nagrinėjamos pagal rašytinę procedūrą.
Veiksmingumas
Visapusiškai apžvelgti teisingumo sistemos veiksmingumą kliudo nuolatinis duomenų trūkumas
. Vis dar labai trūksta duomenų apie teismų bylų nagrinėjimo proceso trukmę, ir tai trukdo visapusiškai apžvelgti teisingumo sistemos veiksmingumą
. Iš turimų ribotų duomenų matyti, kad aukštas pirmosios instancijos teismų civilinių ir komercinių bylų išnagrinėjimo rodiklis 2019 m. sumažėjo iki maždaug 100 proc. Pirmosios instancijos teismų administracinių bylų išnagrinėjimo rodiklis tebėra aukštesnis nei 100 proc., nors proceso trukmė tebėra ilga. Suinteresuotieji subjektai taip pat praneša apie itin didelius vėlavimus kai kuriuose teismuose, kaip antai Briuselio apeliaciniame teisme. Dėl pernelyg ilgos civilinių bylų nagrinėjimo pirmąja instancija proceso trukmės Europos Tarybos Ministrų Komitetas toliau vykdo sustiprintą Belgijos priežiūrą
. Dėl administracinės teisės bylų Valstybės Tarybos teisminės atšakos darbo krūvis yra didelis: susikaupusių bylų daug ir jų dar pagausėjo dėl COVID-19 pandemijos
. Be to, vidutinė teismo proceso trukmė ilgėja, ir, esant žemesniam nei 100 proc. bylų išnagrinėjimo rodikliui, tikėtina, kad susikaupusių bylų skaičius toliau didės
.
II.Kovos su korupcija sistema
Ekspertų ir verslo vadovų suvokiamos korupcijos viešajame sektoriuje lygis tebėra gana nedidelis. Pagal organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indeksą Belgija surinko 76 iš 100 balų ir užėmė 5 vietą Europos Sąjungoje ir 15 vietą pasaulio mastu. Šis suvokiamos korupcijos lygis buvo palyginti stabilus
per praėjusius penkerius metus.
Federaliniu lygmeniu veikia keli kovai su korupcija skirti tinklai ir bendradarbiavimo platformos. Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už mainus su tarptautinėmis organizacijomis kovos su korupcija srityje ir tuo tikslu naudojasi platforma, į kurią kviečiami ministrų kabinetų nariai. Be to, Teisingumo ministerija neseniai sukūrė naują neformalią platformą, per kurią numatoma iki trijų kartų per metus organizuoti susitikimus siekiant koordinuoti veiksmus prieš korupciją ir reaguoti į tarptautines rekomendacijas. Nacionalinės valdžios institucijos išreiškė norą toliau stiprinti sąveikas tarp abiejų platformų. Tai papildo jau veikiantį Federacinės valstybės sąžiningumo tinklą, kuris užtikrina valstybės tarnyboje paskirtų sąžiningumo priežiūros pareigūnų darbo koordinavimą. Šio tinklo tikslas – remti įvairių sąžiningumo reikalų koordinatorių bendradarbiavimą ir suteikti platformą dalytis patirtimi ir gerąja praktika. Be to, Profesinio sąžiningumo patikėtinių tinklas siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp profesinio sąžiningumo patikėtinių, kurie paskiriami teikti apsaugą ir paramą valstybės pareigūnams, pranešantiems apie įtariamą profesinio sąžiningumo pažeidimą federalinėje administracijoje.
Dar nepašalinti su kyšininkavimo užsienyje bylų tyrimų senaties terminu susiję trūkumai. Kovodama su kyšininkavimu užsienyje pagal naujausias EBPO rekomendacijas Belgija sprendė juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau nustatyta su kyšininkavimo užsienyje bylų visapusiškų ir išsamių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo senaties terminu susijusių trūkumų. Veikia pranešimo apie galimus kyšininkavimo užsienyje atvejus mechanizmas, tačiau, kaip patvirtino nacionalinės valdžios institucijos, 2020 m. šioje sistemoje negauta jokių pranešimų.
Profesinį sąžiningumą policijoje stebi P komitetas ir generalinė inspekcija. Policija turi savo specialią pranešimo sistemą, o P komitetas ir generalinė inspekcija užtikrina, kad būtų atliekamas galimų etikos ir profesinio sąžiningumo taisyklių pažeidimų vidaus tyrimas. 2020 m. šioje sistemoje pateikti šeši pranešimai; trys iš jų buvo atmesti, o dėl kitų trijų pradėtas oficialus tyrimas. 2020 m. lapkričio 6 d. Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie ketinimą pasiūlyti naujus teisės aktus dėl pranešimo apie profesinio sąžiningumo pažeidimus.
Numatoma imtis priemonių ministrų ir jų patarėjų interesų konfliktų prevencijos srityje. Federaliniams tarnautojams yra privaloma laikytis 2018 m. liepos mėn. patvirtinto elgesio kodekso. Tačiau šių taisyklių taikymo sritis dar neapima ministrų ir jų kabinetų narių. Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO) manė, kad šioje srityje rekomendacijos dar ne iki galo įvykdytos. Valstybės tarnautojų elgesio kodekso taisyklės taikomos tik kabinetų vadovams ir jų pavaduotojams. Kabinetų narių profesinio sąžiningumo taisyklės tebėra nepakankamos; nėra nustatytos procedūros, pagal kurią būtų tikrinamas šių narių sąžiningumas. Šiuo klausimu GRECO taip pat pabrėžė, kad turėtų būti užtikrintas didesnis kabinetų narių įdarbinimo taisyklių skaidrumas.
Liko turto deklaravimo srityje nustatyti trūkumai. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodyti trūkumai
turto deklaravimo srityje išliko: Audito rūmai gauna deklaracijas užklijuotuose vokuose, jos neskelbiamos viešai ir jų tikslumas netikrinamas. Deklaracijos yra prieinamos tik baudžiamųjų veikų ikiteisminių tyrimų teisėjams.
Yra nustatytos Parlamento narių sąžiningumo taisyklės, tačiau dar neištaisyti nustatytieji trūkumai, susiję su taisyklėmis dėl gaunamų dovanų ir lengvatų. Parlamento nariai turi laikytis Parlamento deontologijos kodekso, tačiau dar ne visi GRECO nustatyti trūkumai yra ištaisyti. Konkrečiai, jie susiję su Parlamento narių gaunamomis lengvatomis ir dovanomis, nes išsamių taisyklių dėl to dar nepatvirtinta.
Tebėra tam tikrų spragų Parlamento nariams skirtose taisyklėse dėl lobistinės veiklos, taip pat taisyklėse dėl aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų ryšių su lobistais. Pagal galiojančias taisykles lobistai, ketinantys tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką politikai, turi pasirašyti ir laikytis tam tikrų elgesio taisyklių. Dar neįvykdyta GRECO rekomendacija patvirtinti Parlamento narių bendravimo su lobistais taisykles, ir taisykles, kuriomis būtų reglamentuojami kai kurias aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų ryšiai su lobistais. Kaip pranešta praėjusiais metais, nors Parlamento nariams ir valstybės pareigūnams dėl „sukamųjų durų“ reiškinio nustatytos taisyklės apskritai yra pakankamos, tebėra trūkumų, susijusių su taisyklėmis, įtrauktomis į aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų elgesio kodeksą. Ministrams ir jų kabinetų nariams netaikomos beveik jokios taisyklės.
Siekiant atsižvelgti į tarptautines rekomendacijas užsienio rėmėjų klausimu, patvirtintas politinių partijų finansavimo taisyklių pakeitimas. 2021 m. gegužės 21 d. Senatas priėmė 1989 m. liepos 4 d. Įstatymo dėl politinių partijų finansavimo 16a straipsnio pakeitimą. Naująja nuostata reglamentuojamas užsienio rėmėjų klausimas, taip pat pagal GRECO rekomendaciją.
Dar nepriimta visapusiškų teisės aktų dėl pranešėjų, informuojančių apie pažeidimus. Vyriausybės koalicijos susitarime numatyta patvirtinti išsamias taisykles dėl pranešėjų apsaugos (konkrečiai minima valstybės tarnautojų, sąžiningai pranešančių apie nusižengimus, apsauga) iki 2021 m. pabaigos.
Dėl COVID-19 pandemijos sulėtėjo korupcijos tyrimai. Valdžios institucijų teigimu, pandemija padarė neigiamą poveikį policijos ir teismų darbui, įskaitant kovą su korupcija. Teisėsaugos institucijoms teko prisitaikyti prie naujų aplinkybių bandant vykdyti veiklą nuotoliniu būdu ir atidedant tam tikrų tyrimo priemonių, kurioms reikalingas fizinis pareigūnų dalyvavimas vietoje, taikymą. Nepaisant to, sudėtingų bylų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas buvo toliau vykdomas, kaip įprastai.
III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė
Belgijoje yra trys kalbinės ir kultūrinės bendruomenės, turinčios su žiniasklaidos pliuralizmu susijusią kompetenciją. Žiniasklaidos pliuralizmo teisinė sistema yra pagrįsta kompleksiškomis konstitucinėmis garantijomis, kaip antai dėl spaudos ir saviraiškos laisvės. Priimti teisės aktai dėl peržiūrėtos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą užtikrina nepriklausomos audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos.
Padidintas žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir ištekliai. Į nacionalinę teisę perkėlus peržiūrėtą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (toliau – AŽPD) padidintas Flandrijos bendruomenės audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos (VRM) nepriklausomumas, visų pirma nauju reikalavimu, kad bet koks sprendimas dėl jos kolegijos nario pakeitimo ar atleidimo būtų tinkamai pagrįstas ir skaidrus. VRM įdarbinti du papildomi darbuotojai su AŽPD susijusioms papildomoms užduotims atlikti, todėl bendras personalo skaičius pasiekė 21. Peržiūrėtą AŽPD perkėlus į nacionalinę teisę panašiai padidintas ir prancūzakalbės bendruomenės audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos (CSA) nepriklausomumas – įvestas naujas reikalavimas bet kokiu CSA vadovo atleidimo atveju skaidriai nurodyti priežastis. Šios reguliavimo institucijos biudžetas padidintas beveik 9 proc., palyginti su 2020 m., todėl tapo įmanoma įdarbinti 4 papildomus darbuotojus, ir bendras jų skaičius pasiekė 31. Reorganizuota vokiečiakalbės bendruomenės audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucija: sprendimus priimantis organas – valdančioji kolegija – atskirtas nuo patariamosios tarybos, kuri papildyta naujais internetinių paslaugų teikėjams ir pilietinei visuomenei atstovaujančiais nariais. Be to, palyginti su 2020 m., jos biudžetas padvigubintas, todėl ji galėjo pasamdyti naujų darbuotojų, ir bendras jų skaičius pasiekė 4. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaitoje (MPM 2021) nurodyta, kad rizika žiniasklaidos institucijų nepriklausomumui yra labai nedidelė.
Yra sukurtos ir toliau tobulinamos patikimos žiniasklaidos savireguliacijos struktūros. Žurnalistų etikos taryba ir Žurnalistikos taryba pranešė apie didėjantį žiniasklaidos auditorijos dėmesį žiniasklaidos turinio tikslumui ir apie kelis skundus dėl to, kaip žiniasklaidoje nušviesta COVID-19 pandemija. Žurnalistų etikos taryba svarsto galimybę skubos tvarka nagrinėti skundus prieš tyrimus atliekančius žurnalistus, kad būtų išvengta savicenzūros, kuri dažnai yra šalutinė ilgų skundo nagrinėjimo laikotarpių pasekmė. Žurnalistų etikos tarybos teigimu, buvo išspręstas 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nurodytas ginčas su CSA dėl abiejų organų jurisdikcijų dėl deontologijos standartų laikymosi teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir jos šiuo metu diegia visapusę bendradarbiavimo sistemą.
Žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas iš esmės yra užtikrinamas. Siekiant garantuoti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą, VRM skelbia metinę Žiniasklaidos koncentracijos ataskaitą ir savo svetainėje teikia prieigą prie informacijos apie nuosavybę, o CSA turi svetainę, kurioje parodyta žiniasklaidos pasiūla prancūzakalbėje bendruomenėje. Tačiau, kaip nurodyta Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje, Belgijos žiniasklaidos reguliavimo institucijų turimi duomenys apie skaitmeninės naujienų žiniasklaidos subjektų finansines ir nuosavybės struktūras yra riboti. Suinteresuotieji subjektai praneša, kad retais atvejais tam tikri internetinės žiniasklaidos subjektai, tokie kaip, pavyzdžiui, satyrinio turinio svetainės, naudojasi anonimiškumu, kaip saugumo užsitikrinimo priemone. Naujienų žiniasklaidos koncentracija Belgijoje yra didelė.
Valdžios institucijos ėmėsi žiniasklaidai skirtų priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį. Dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo daugumos audiovizualinės ir spausdintinės žiniasklaidos subjektų apyvarta, nes aptirpo pajamos iš reklamos, ir pranešama apie kai kurių mažesnių žiniasklaidos priemonių finansinio likvidumo problemas. Ypač nukentėjo laisvai samdomi žurnalistai. Tačiau atrodo, kad tuo pat metu didėja patikimos žurnalistikos auditorija, ir tai rodo, kad visuomenei svarbu objektyvūs ir faktais grindžiami žiniasklaidos pranešimai. Trijose Belgijos bendruomenėse taikomos priemonės – tai viešosios komunikacijos kampanijos, skubios paramos žiniasklaidai lėšos, tiesioginė parama laisvai samdomiems ir pajamų negaunantiems žurnalistams, radijo licencijos mokesčių mokėjimo atidėjimas ir inicijuojami projektai, kuriais siekiama ilgalaikio šio sektoriaus tvarumo. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje pažymima, kad įgyvendinant tokias priemones nepadidinta esama maža žiniasklaidos priklausomumo nuo politikos rizika.
Reikėtų gerinti valdžios institucijų turimos informacijos prieinamumą. Kaip pažymima Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje, sistemos, suteikiančios prieigą prie valdžios institucijų turimos informacijos, vis dar neveikia taip, kad būtų tinkamai užtikrinta teisė į informaciją
. Suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į kelis klausimus dėl reportažus rengiančių žurnalistų darbo aplinkos COVID-19 pandemijos metu, kaip antai dėl tam tikrų viešų susirinkimų (pvz., savivaldybių tarybose) sustabdymo ir apriboto patekimo į teismų sales. Kita vertus, žurnalistikai, kaip vienai iš būtinųjų veiklos sričių, taikomos izoliavimo taisyklių ir kitų judėjimo apribojimų išimtys.
Kai kuriais atvejais išreikštas susirūpinimas dėl kibernetinių ir teisinių grėsmių žurnalistams. Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti nuo 2020 m. spalio mėn. paskelbti trys perspėjimai dėl Belgijoje žurnalistų patiriamų kibernetinių grėsmių ir dėl žurnalisto namuose atliktos kratos po to, kai paskelbtas naujienų pranešimas apie su vakcinomis susijusią korupciją. Kaip matyti iš Flandrijos žurnalistų sąjungos surinktos informacijos apie naudojimąsi specialia karštąja linija pranešimams apie agresiją prieš žurnalistus, išpuolių internetu taikiniais dažnai tampa žurnalistės ir etninių mažumų žurnalistai. Suinteresuotieji subjektai taip pat pranešė apie žurnalistų persekiojimo kibernetinėje erdvėje atvejus ir apie nesenus atvejus, kai žurnalistui, rengusiam reportažą apie demonstraciją, buvo grasinama ieškiniu ir policija iš jo konfiskavo žurnalisto pažymėjimą. Todėl Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje rizika pagal žurnalisto profesijos, standartų ir apsaugos rodiklį įvertinta kaip vidutinė. Atrodo, kad susirūpinimą kėlusios problemos dėl galimų apribojimų pagal Įslaptintos informacijos įstatymą buvo išspręstos, Vyriausybei į šio įstatymo projektą įtraukus išimtį dėl informacijos laisvės.
IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema
Belgija yra federacinė valstybė, kurioje platūs įgaliojimai yra suteikti regionų ir bendruomenių lygmens valdžiai. Federaliniu lygmeniu Belgijoje veikia dvejų rūmų parlamentinė sistema. Parlamentą sudaro Atstovų rūmai ir Senatas. Teisėkūros pasiūlymus gali teikti Vyriausybė ir abejų Parlamento rūmų nariai. Valstybės Tarybos patariamoji atšaka teikia nuomones dėl teisės aktų projektų. Konstitucinis Teismas yra kompetentingas peržiūrėti federalinio parlamento, taip pat regionų ir bendruomenių parlamentų priimtus teisės aktus. Be teisingumo sistemos, svarbus vaidmuo, susijęs su stabdžių ir atsvarų sistema, tenka ir nepriklausomoms institucijoms.
Valstybės Tarybos patariamajai atšakai tebekyla sunkumų efektyviai vykdyti savo įgaliojimus
. Patariamosios atšakos darbui toliau kliudo išteklių (ypač biudžeto ir žmogiškųjų išteklių) trūkumas. Dėl šių sunkumų ir dėl to, kad dažniau taikomos procedūros su sutrumpintais terminais, Valstybės Taryba kai kuriais atvejais negali pateikti nuomonės dėl teisės aktų projektų. Be to, po neseniai atliktų biudžeto sumažinimų Valstybės Tarybos patariamajai atšakai tapo dar sunkiau efektyviai vykdyti savo įgaliojimus, kurie yra svarbūs užtikrinant teisės aktų kokybę.
Apeliacinis Teismas nustatė, kad priemonių dėl COVID-19 buvo imtasi remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, taip panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą. Prancūzų kalba bylas nagrinėjančio Briuselio pirmosios instancijos teismo byloje Vyriausybei buvo įsakyta per 30 dienų pateikti COVID-19 priemonių taikymo teisinį pagrindą
, numatant, kad už kiekvieną delsimo dieną bus skiriama 5 000 EUR bauda, o jei tinkamo teisinio pagrindo nebus pateikta, tos priemonės nustos galioti šio termino pabaigoje. Vyriausybė šį sprendimą apskundė Briuselio apeliaciniam teismui, kuris 2021 m. birželio 7 d. sprendime nustatė, kad priemonės dėl COVID-19 turi tinkamą teisinį pagrindą. Tačiau šis apeliacinis teismas nutarė, kad reikia sulaukti būsimo Konstitucinio Teismo sprendimo dėl to, ar priemonės dėl COVID-19 taikytos iki galo laikantis Konstitucijos ir gerbiant pagrindines teises
.
Siekiant suteikti naują teisinį pagrindą neatidėliotinoms priemonėms dėl pandemijos, priimtas įstatymas dėl pandemijos
. Po to, kai vidaus reikalų ministras 2020 m. kovo 13 d. paskelbė federalinio lygmens nacionalinį nepaprastosios padėties planą, priemonės dėl COVID-19 taikytos ministro įsakais pagal galiojančius įstatymus
. Garsėjant kritikai, kad kovojant su COVID-19 pandemija taikomoms priemonėms, atsižvelgiant į jų poveikį pagrindinėms teisėms, reikia tvirtesnio teisinio pagrindo, Vyriausybė parengė įstatymą dėl pandemijos, kuris po kelių Valstybės Tarybos nuomonių
ir Federalinio žmogaus teisių apsaugos ir rėmimo instituto (FIRM/IFDH) nuomonių
buvo 2021 m. liepos 15 d. priimtas. Įstatyme numatoma, kad Vyriausybė gali dėl epidemijos paskelbti nepaprastąją padėtį karališkuoju dekretu, o tada per 15 dienų ją turi patvirtinti Parlamentas. Neatidėliotinos priemonės turi būti patvirtinamos karališkuoju dekretu, išskyrus „tiesiogiai gresiančio pavojaus“ atvejus, kuriais tokios priemonės gali būti patvirtinamos ministro įsaku.
Imtasi priemonių tolesniam Parlamento darbui COVID-19 pandemijos metu užtikrinti. Atstovų rūmų darbo tvarkos taisyklių pakeitimu leista rengti plenarinių posėdžių diskusijas ir balsavimus dalyvaujant daugumai narių tiesiogiai arba nuotolinio ryšio priemonėmis. Be to, vaizdo konferencijų priemonių naudojimas suteikė galimybę virtualiai rengti komitetų posėdžius ir nariams galimybę plenarinių posėdžių metu balsuoti skaitmeninėmis priemonėmis.
Vyriausybė pradės plataus masto konsultacijų su piliečiais procesą dėl numatomos naujos konstitucinės reformos. Vyriausybė rengiasi naujai valstybės reformai po 2024 m. rinkimų, kuria gali būti pakeistas Vyriausybės sudarymo po rinkimų procesas
, taip pat gali būti pakeista konstitucinių peržiūrų procedūra. Vyriausybė paskelbė, kad pradeda veikti internetinė dialogo platforma, per kurią piliečiai, pilietinė visuomenė, akademinė bendruomenė ir vietos valdžios institucijos galės pateikti savo nuomonę dėl numatomos valstybės reformos
. Numatoma, kad konsultacijos bus pradėtos 2021 m. rugsėjo mėn. ir vyks šešias savaites. Be to, federalinis Parlamentas patvirtino taisykles dėl išsamių nuostatų, pagal kurias peticijų teikėjai, surinkę daugiau kaip 25 000 Belgijos gyventojų parašų, turi būti išklausyti atsakingame komitete
.
Įsteigtas ir veikia naujas Federalinis žmogaus teisių institutas
. Po to, kai 2020 m. liepos mėn. buvo paskirti Federalinio žmogaus teisių apsaugos ir rėmimo instituto (FIRM/IFDH) tarybos nariai, 2021 m. pradžioje pradėjo darbą FIRM/IFDH sekretoriatas. FIRM/IFDH įgaliotas teikti valstybės institucijoms neprivalomas nuomones, rekomendacijas ir ataskaitas, taip pat savo iniciatyva, ir remti žmogaus teises. Tačiau šis institutas neturi kompetencijos nagrinėti asmeninių piliečių skundų
. Įstatyme, kuriuo įsteigtas FIRM/IFDH, yra numatyta galimybė sudaryti bendradarbiavimo susitarimą, kad šio instituto kompetencija, kuri šiuo metu apsiriboja vien federaliniu lygmeniu, apimtų ir ne federalinį lygmenį. Nors tokia žmogaus teisių apsaugos sistema yra gana fragmentiška, FIRM/IFDH bendradarbiauja su kitais žmogaus teisių apsaugai svarbiais organais
, ne vien federaliniu lygmeniu.
Pilietinė visuomenė dalyvauja tam tikrose valdžios iniciatyvose, kaip antai rengiant kovos su rasizmu veiksmų planą. Belgija laikoma turinčia atvirą pilietinę visuomenę
, ir pilietinės visuomenės organizacijos yra kviečiamos dalyvauti tam tikrose valdžios iniciatyvose, kaip antai rengiant Nacionalinį kovos su rasizmu veiksmų planą
. Šis veiksmų planas bus valdžios institucijų rengiamas kartu su NAPAR koalicija, kuri yra 60 pilietinės visuomenės organizacijų grupė.
I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*
*Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas
https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation
.
Belgija (prancūzakalbė bendruomenė) (2021), iš Belgijos (prancūzakalbės bendruomenės) gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Belgijos Vyriausybė (2020), Koalicijos programa (Regeerakkoord) (
https://www.belgium.be/sites/default/files/Regeerakkoord_2020.pdf
).
Belgijos Vyriausybė (2021), Nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas.
Blueprint for Free Speech (2021), iš organizacijos „Blueprint for Free Speech“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Briuselio apeliacinis teismas, 2021 m. kovo 31 d. sprendimas.
CIVICUS, Monitor tracking civic space – Belgium (
https://monitor.civicus.org/country/belgium/
).
EBPO (2018), Konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Papildomi tolesni veiksmai iki 3 etapo ataskaitos (
https://one.oecd.org/document/DAF/WGB(2018)31/en/pdf
).
Europos Komisija (2020), 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Belgijoje.
Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.
Federalinis žmogaus teisių institutas (2021), Nuomonė dėl preliminaraus įstatymo projekto dėl administracinės policijos priemonių esant nepaprastajai padėčiai dėl epidemijos (Voorontwerp van Wet betreffende de maatregelen van bestuurlijke politie tijdens een epidemische noodsituatie), (
https://www.federaalinstituutmensenrechten.be/nl/documenten/FIRM-2021-advies-pandemiewet.pdf
).
Flandrijos žurnalistų asociacija – Vlaamse Vereniging van Journalisten (VVJ/AVBB) (2021), iš Flandrijos žurnalistų asociacijos (Vlaamse Vereniging van Journalisten) (VVJ/AVBB) gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
GRECO (2019), Fifth Evaluation Round – Evaluation Report on Belgium on preventing corruption and promoting integrity in central governments (top executive functions) and law enforcement agencies.
GRECO (2021), Fourth Evaluation Round – Evaluation Report on Belgium on Corruption prevention in respect of members of parliament, judges and prosecutors.
Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo subjektų požiūris į korupciją ES“.
Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.
Ordre des Barreaux Francophones et Germanophones (2021), iš Ordre des Barreaux Francophones et Germanophones gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.
Transparency International (2021), Corruption Perceptions Index 2020.
Verlinden, A. (2020), (Beleidsverklaring van de minister van Binnenlandse zaken, Institutionele Hervormingen en Democratische Vernieuwing). Brussel, Belgische Kamer van Volksvertegenwoordigers, 2020 m. lapkričio 6 d., DOC 55 1610/020, p. 23–24 (
https://verlinden.belgium.be/sites/default/files/articles/Beleidsverklaring20201112.pdf
).
Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras (2021), Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaita.
II priedas. Vizitas į Belgiją
2021 m. balandžio ir gegužės mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:
·Centriniu korupcijos slopinimo biuru
·Teismų kolegija
·P komitetu
·Valstybės Taryba
·Federaline deontologijos komisija
·Federaliniu žmogaus teisių institutu
·Flandrijos advokatų asociacija
·Flandrijos žiniasklaidos reguliavimo institucija
·Belgijos advokatūros prancūzų ir vokiečių kalbomis kalbančių advokatų skyriumi
·Aukštąja teisingumo taryba
·Aukščiausiąja audiovizualinės žiniasklaidos taryba
·Žurnalistų etikos taryba
·Žmogaus teisių lyga (Liga voor Mensenrechten)
·Žmogaus teisių lyga (Ligue des Droits Humains)
·Vokiečiakalbės bendruomenės žiniasklaidos taryba
·Vidaus reikalų ministerija
·Teisingumo ministerija
·Prokuratūra
·Administracinės teisės teismų tarnyba
·„Transparency International“ Belgijos skyriumi
·Finansinės informacijos tvarkymo padaliniu
·Profesinio sąžiningumo ir kultūros skyriumi
* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:
·„Amnesty International“
·Reprodukcinių teisių centru
·CIVICUS
·„Civil Liberties Union for Europe“
·Europos pilietinės visuomenės tinklu
·Europos Bažnyčių Konferencija
·„EuroCommerce“
·Europos ne pelno teisės centru
·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru
·Europos piliečių forumu
·Europos žurnalistų federacija
·„European Partnership for Democracy“
·Europos jaunimo forumu
·„Front Line Defenders“
·„Human Rights House Foundation“
·„Human Rights Watch“
·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi
·Tarptautine teisininkų komisija
·Tarptautine žmogaus teisių federacija
·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)
·Tarptautiniu spaudos institutu
·Nyderlandų Helsinkio komitetu
·Atviros visuomenės Europos politikos institutu
·„Philanthropy Advocacy“
·„Protection International“
·„Žurnalistai be sienų“
·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru