Santraukos lentelė

Direktyvos 2003/96/EB peržiūros poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą (EŽK) iniciatyva persvarstyti Direktyvą 2003/96/EB (Energijos mokesčių direktyvą arba EMD) yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisinių priemonių rinkinio (Fit for 55 Package) dalis.

Pagrindinės poveikio vertinime nagrinėjamos problemos yra tai, kad EMD: i) neatitinka ES klimato ir energetikos tikslų; ii) de facto palaiko iškastinio kuro naudojimą ir iii) nebepadeda siekti tinkamo vidaus rinkos veikimo.

Pagrindiniai šių problemų veiksniai yra šie: i) dabartinis minimalių tarifų lygis ir struktūra (nėra indeksavimo mechanizmo, degalų apmokestinimas pagrįstas jų kiekiu, o ne energine verte ir neatsižvelgiant į jų aplinkosauginį veiksmingumą), ii) pasenusi energinių produktų (visų pirma biodegalų) aprėptis direktyvoje ir iii) taikoma daug įvairių mokesčių diferencijavimo, sumažinimo ir atleidimo nuo mokesčių priemonių, suminančių direktyvos veiksmingumą.

Ką reikėtų pasiekti?

Pagrindiniai siūlomų politikos galimybių tikslai:

I. Prisidėti prie ES 2030 m. tikslų įgyvendinimo ir iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui lygį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Tai padėtų suderinti energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimą su ES energetikos ir klimato politika ir prisidėtų prie ES pastangų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kartu užtikrinant suderinamumą su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) ir išvengiant nenuoseklumo ir dubliavimosi.

II. Išsaugoti ir tobulinti ES vidaus rinką atnaujinant tarifų taikymo sritį ir struktūrą, taip pat racionalizuojant atleidimo nuo mokesčių ir jų sumažinimo priemonių taikymą valstybėse narėse.

III. Kiti elementai, į kuriuos reikia tinkamai atsižvelgti, yra EMD pajėgumo surinkti pajamų valstybių narių biudžetams ir jų paskirstymo poveikio išsaugojimas.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumas)? 

Nustatytas problemas galima išspręsti tik peržiūrint EMD kartu su kitomis ES politikos priemonėmis. Nacionaliniai metodai gali iškreipti vidaus rinką ir pakenkti EŽK tikslams dėl nesuderintos nacionalinių mokesčių struktūros ir lygio. Tik suderinta sistema gali padėti pasiekti ES užmojų lygį šiose srityse, kartu siekiant išsaugoti gamybos sektorių konkurencingumą ir vienodas apmokestinimo sąlygas sektoriams ir energijos vartotojams. ES indėlis siekiant aukštesnių klimato tikslų pasauliniu mastu bus veiksmingesnis, jei ES derins visas galimas politikos priemones, įskaitant apmokestinimą, atsižvelgdama į užmojo planą, kuris taip pat apima platesnį EMD taikymą ir kitus atitinkamus politikos veiksmus, susijusius su pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisinių priemonių rinkiniu.

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš politikos priemonių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Atskaitos scenarijus (0 galimybė) atitinka galiojančią 2030 m. klimato ir energetikos teisės aktų sistemą, t. y. anksčiau sutartus klimato ir energetikos tikslus iki 2030 m. 40 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, taip pat pagrindines politikos priemones jiems įgyvendinti.

Pasirinkus 1 galimybę būtų indeksuoti minimalūs tarifai ir iš dalies išplėsta apmokestinimo bazė, kartu iš esmės išsaugojant jos struktūrą. ES vidaus aviacijos ir jūrų sektoriai būtų įtraukti į taikymo sritį su nuliniu minimaliu tarifu, panaikinant dabartinius atleidimus nuo mokesčių.

Pagal 2 galimybę nustatoma supaprastintų tarifų sistema, pagal kurią minimalūs tarifai yra indeksuojami ir grindžiami energine verte bei nustatomas pereinamasis laikotarpi (2a galimybės atveju – 10 metų, o 2b galimybės atveju – trumpesnis laikotarpis iki 2030 m.). Joje akcentuojama energinė vertė, padidinant apmokestinimo lygį (daugiausia krosnių kurui), ir direktyvos taikymo srities išplėtimas, į apmokestinamąją bazę įtraukiant ES vidaus aviacijos ir jūrų sektorius. Jiems ES vidaus veiklos atveju būtų nustatyti minimalūs tarifai ir jie 10 metų pereinamuoju laikotarpiu palaipsniui būtų didinami. Pagal 2c galimybę nustatomas naujas tarifų komponentas, kuriuo papildomai prie 2a galimybės komponentų būtų atsižvelgiama į produktų išmetamų oro teršalų kiekį.

Pasirinkus 3 galimybę sektoriams, kuriems šiuo metu EMD netaikoma, būtų taikomas išmetamo anglies dioksido kiekio komponentas. Kaip ir 2 galimybės atveju, šiuo atveju taip pat svarstomi du pereinamieji laikotarpiai (10 metų ir 2030 m.). Pagal šią galimybę taip pat analizuojamas taršos komponento įvedimas.

Atsižvelgiant į tai, kad EMD sistema turėtų būti išplėsta, kad apimtų transporto ir pastatų sektoriuose išmetamus teršalus, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, tinkamiausia laikoma 2a galimybė.

Kruopščiai suderintas EMD išplėtimas, ją taikant kelių transporto, jūrų ir vidaus vandenų laivybos ir pastatų sektoriams, kartu su 2 galimybe dėl EMD persvarstymo padėtų pasiekti ES plataus užmojo klimato srities tikslą – 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tuo pačiu leidžiant pasiekti likusių tikslų.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Per viešas konsultacijas didžioji dauguma įmonių ir valdžios institucijų laikėsi nuomonės, kad būtų pagrįsta nustatyti energine verte pagrįstą energijos mokestį. Be to, didžioji dauguma visų respondentų pritaria EMD peržiūrai, nustatant paskatas naudoti alternatyvius energijos šaltinius, kuriais remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, mažinant galimybes iškastiniam kurui sudaryti palankesnes sąlygas dėl mažesnių mokesčių, atleidimo nuo mokesčių ar jų grąžinimo. Didžioji dauguma piliečių ir viešosios visuomenės atstovų pritaria tam, kad būtų panaikinta tam tikriems veiklos sektoriams taikoma lengvatinė apmokestinimo tvarka ir atskiriamas komercinis ir nekomercinis naudojimas.

C. Tinkamiausios politikos priemonės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Tinkamiausia 2a galimybė visiškai dera su kitomis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisinių priemonių rinkinio iniciatyvomis ir atitinkamomis ES politikos sritimis. Pagal siūlomą politikos galimybę bus prisidedama prie EŽK tikslų įgyvendinimo mažinant išmetamųjų teršalų kiekį 27 ES valstybėse narėse. Palyginti su atskaitos scenarijumi, numatoma, kad 2035 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažės taip:

ŠESD: -1,6 %; NOx: -1,7 %; smulkios kietosios dalelės: -2,5 %; SO2: -1,6 %;

Įtraukus į direktyvos taikymo sritį aviacijos ir jūrų transporto sektorių sudarys sąlygas pasiekti didesnį transporto apmokestinimo nuoseklumą. Nustačius naujus minimalius tarifus ir išplėtus mokesčio bazę padės ES užtikrinti didesnę efektyviųjų mokesčių tarifų konvergenciją.

Kokios būtų tinkamiausios politikos priemonės (jei jos nėra – pagrindinių politikos priemonių) įgyvendinimo išlaidos? 

Remiantis skaičiavimais, išlaidos būtų šios: i) 2025 m. ES-27 užimtumo sumažėjimas 0,2 %, palyginti su atskaitos scenarijumi, ii) namų ūkių šildymo ir transporto kainų padidėjimas ir iii) verslo sąnaudų padidėjimas dėl sumažinto išimčių taikymo lygio ir padidėjusių iškastinio kuro kainų.

Dėl didesnių mokesčių tarifų didėja vartotojams taikomos variklių degalų ir krosnių kuro kainos. Pagal tinkamiausią galimybę šis krosnių kuro ir variklių degalų kainų padidėjimas yra panašus – atitinkamai apie 0,8 ir 1,2 %. Remiantis rezultatais, dėl siūlomų mokesčių pakeitimų gali sumažėti namų ūkių koreguotos disponuojamosios pajamos (grynosios disponuojamosios pajamos atskaičius netiesioginius mokesčius), dažnai regresiniu būdu. Tačiau kai gautos papildomos mokestinės pajamos grąžinamos namų ūkiams kaip vienkartinė išmoka, visas mokesčių pakeitimas tampa progresyviniu, nes šie pervedimai prisideda prie didesnio skurdesnių namų ūkių disponuojamųjų pajamų padidėjimo.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Siūloma galimybė neturės konkretaus poveikio MVĮ, kaip ir ES pramonės konkurencingumui.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administracijoms? 

Pagal atskaitos scenarijų numatoma, kad per 2020–2035 m. dėl numatomos energetikos sistemos raidos, kai dėl energijos taupymo ir perėjimo nuo iškastinio kuro mažėja priklausomybė nuo kuro, o valstybės narės nedidina savo nacionalinių tarifų, pajamos valstybėse narėse sumažės beveik 32 %. Tinkamiausia 2a galimybė leistų padidinti pajamas ir šią tendenciją gerokai sušvelninti.

EMD peržiūra siekiama patobulinti ir supaprastinti mokesčių tarifus ir mokesčio bazę. Tačiau numatyti pakeitimai neturėtų iš esmės pakeisti faktinio apmokestinimo ir akcizų, taikomų energiniams produktams ir elektros energijai, administravimo.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Ne

Proporcingumo principui? 

Pasiūlymas yra proporcingas ir būtinas tikslams pasiekti, nes juo sprendžiami esami EMD trūkumai, kartu iš esmės išsaugojant jos struktūrą. Pagal siūlomą 2a galimybę nustatomi nauji minimalūs tarifai, išplečiama mokesčių bazė, atsižvelgiama į ypatingą pažeidžiamų namų ūkių ir pramonės padėtį ir numatomas 10 metų pereinamasis laikotarpis sklandžiam perėjimui užtikrinti. Be to, pagal iniciatyvą numatomos reguliarios peržiūros, kad būtų užtikrintas politikos priemonių proporcingumas.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Šiuo metu EMD 29 straipsnyje numatytas periodiškas nagrinėjimas remiantis ataskaita ir, jei reikia, Komisijos pasiūlymu. Praėjus 5 metams po direktyvos įgyvendinimo bus parengta ataskaita.