Santraukos lentelė

Iniciatyvos „FuelEU Maritime“ poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Dabar laivų kuro rūšių derinį sudaro praktiškai vien skystasis iškastinis kuras arba suskystintos gamtinės dujos. Kad jūrų transportas prisidėtų prie ES klimato tikslų, bus būtina naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro (įskaitant skystąjį biokurą, elektrosintetinį skystąjį kurą, dujas, išgautas neišskiriant anglies dioksido (įskaitant suskystintas gamtines biodujas ir sintetines dujas), vandenilį, išgautą neišskiriant anglies dioksido, ir iš vandenilio, išgauto neišskiriant anglies dioksido, gaunamą kurą (įskaitant metanolį ir amoniaką), ir elektrą). Pagal 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras laivų kuro rūšių derinyje turėtų sudaryti 6–9 proc., o iki 2050 m. jo dalis turėtų pasiekti 86–88 proc., kad padėtų iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus. Ši problema kyla dėl keleto veiksnių: 1) trūksta reglamentavimo aplinkos prognozuojamumo ir dėl to kyla didelė investicijų rizika, 2) alternatyvių technologijų branda maža, o investicijų rizika pradininkams didelė, 3) alternatyvų kaina, palyginti su iškastinio kuro kaina, yra didesnė, 4) paklausa, pasiūla ir paskirstymas priklauso vienas nuo kito ir 5) yra galimybė bunkerių atsargas galima papildyti už ES ribų, o tai reiškia, kad yra anglies dioksido nutekėjimo rizika.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Bendras šio pasiūlymo tikslas – sukurti aiškią reglamentavimo sistemą, kuri padėtų planuoti ir ilgam laikui investuoti į jūrų transporto sektorių bei papildytų galiojančius teisės aktus (Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą), t. y. suteiktų aiškų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro paklausos signalą rinkoje ir sumažintų anglies dioksido nutekėjimo riziką. Todėl tikimasi, kad pasiūlymu bus pagerintas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimas, palengvinta galimybė naudotis brandžiomis alternatyvomis ir skatinama technologinė plėtra. Taip pasiūlymu bus papildytos kitos pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio iniciatyvos, skirtos laivų išmetamų teršalų problemai spręsti (pvz., jūrų transporto įtraukimas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, Energijos mokesčių direktyvos, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūra).

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Tarpvalstybinis šio sektoriaus aspektas verčia imtis koordinuotų veiksmų ES lygmeniu. Nesiėmus veiksmų ES lygmeniu, gali susidaryti nesuderintų regioninių ar nacionalinių reikalavimų samplaika. Nustatytos problemos ir atitinkami veiksniai įvairiose valstybėse narėse iš esmės nesiskiria, todėl pageidautina šiuos klausimus spręsti ES lygmeniu. Šis pasiūlymas padėtų pasiekti ES lygmens masto ekonomiją naudojant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą ir kartu išvengiant anglies dioksido nutekėjimo. Kartu būtų užtikrinamos vienodos sąlygos į ES uostus įplaukiantiems ir tarp ES uostų plaukiojantiems veiklos vykdytojams.

B. Sprendimai

Kokios teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl? 

Apsvarstytos trys politikos galimybės. Joms būdingos dvi pagrindinės savybės: i) suteikiamas teisinis tikrumas ir skiriama daug dėmesio paklausos aspektams, siekiant skatinti gamybą, ir ii) naudojamas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras ir kartu išsprendžiama dilema „višta ar kiaušinis“, kad būtų galima išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Politikos galimybės skiriasi pagal pasirinktas technologijas ir būdą, kaip pasiekti reikiamų rezultatų.

Pagal 1-ąją politikos galimybę reikalaujama, kad tam tikra naudojamo kuro dalis būtų konkrečios rūšies kuras. Tai reiškia, kad technologiją parenka reguliavimo institucija. Tiek 2-oji, tiek 3-ioji politikos galimybės yra grindžiamos tikslais, pagal jas nustatomos didžiausios leidžiamos laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos ŠESD intensyvumo ribos. Taip pasirinkti technologiją paliekama rinkos dalyviams. 3-ioji politikos galimybė taip pat apima mechanizmus, kaip atlyginti geresnių, negu reikalaujama, rezultatų pasiekusiems subjektams (atitikties balansų sujungimas ir netaršioms technologijoms taikomi daugikliai). Pagal visas politikos galimybes reikalaujama, kad taršiausi laivai (konteinervežiai ir keleiviniai laivai) uostuose naudotų nuo kranto tiekiamą elektrą (arba lygiavertę netaršią technologiją).

Atlikus įvertinimą, nustatyta, kad tinkamiausia yra 3-ioji politikos galimybė. Ja užtikrinama geriausia pasiektinų tikslų ir bendrų įgyvendinimo sąnaudų pusiausvyra. Orientavimasis į tikslą ir technologinis neutralumas atitinka atliepia lankstumo poreikį, kurį suinteresuotieji subjektai (visų pirma veiklos vykdytojai ir uostai) akcentavo per konsultacijas. Taikant mechanizmą, kuriuo atlyginama geresnių, negu reikalaujama, rezultatų pasiekusiems subjektams, sumažinama technologinio susaistymo rizika.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Konsultacijų rezultatai rodo, kad visos suinteresuotųjų subjektų grupės pirmenybę teikia orientavimuisi į tikslą, o ne nurodymui naudoti konkrečią technologiją, abiem atvejais – tiek dėl jūroje plaukiojančių, tiek dėl prisišvartavusių laivų. Dar vienas daugumos suinteresuotųjų subjektų pageidavimas yra technologinis neutralumas. Ne vienas suinteresuotasis subjektas, įskaitant visų pirma NVO ir technologijų tiekėjus, konkrečiai nurodo, kad nurodymas rinktis tam tikras technologijas būtų neoptimalus, nes kiltų didelė technologinio susaistymo ir turto neišnaudojimo rizika. Taigi, 3-ioji politikos galimybė pripažinta kaip suinteresuotųjų subjektų tinkamiausia laikoma galimybė.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės pranašumai? 

Visos sąnaudos ir nauda išreikštos, lyginant su atskaitos scenarijumi, kaip dabartinė vertė 2021–2050 m. laikotarpiu (pastoviomis 2015 m. kainomis). Didesnė atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro dalis laivų kuro rūšių derinyje padės gerokai sumažinti išmetamą ŠESD ir – kiek menkiau – oro teršalų kiekį. Pinigais apskaičiuota nauda apytikriai vertinama 10 mlrd. EUR oro taršos srityje ir 138,6 mlrd. EUR klimato kaitos srityje.

Tikimasi, kad laivų eksploatuotojai dėl sumažėjusių eksploatacinių išlaidų (techninės priežiūros, įgulos ir kt. išlaidų) sutaupys maždaug 2,3 mlrd. EUR. Į šias projekcijas taip pat įskaičiuojamas nedidelis jūrų transporto veiklos sumažėjimas.

Papildomas pastebimas poveikis susijęs su pažangių kuro ir variklių technologijų naudojimu ir jų netiesioginiu poveikiu inovacijoms. Tikimasi, kad šiuo pasiūlymu iki 2050 m. bus padidinta laivų su kuro elementais (18,9 proc.) ir elektrinių laivų (5,4 proc.) dalis visame laivyne (palyginti su atskaitos scenarijumi, kai šių technologijų apskritai dar nėra). Aplinkai taip pat būtų naudinga, jei būtų naudojama daugiau elektros uostuose ir plaukiojant jūroje: sumažėtų povandeninis triukšmas arba jūros vandens tarša išmetamųjų dujų nuosėdomis, tačiau šie aspektai nebuvo vertinami.

Kokios būtų pageidaujamos galimybės įgyvendinimo išlaidos? 

Pagrindines pasiūlymo įgyvendinimo išlaidas – 89,7 mlrd. EUR – padengs laivų eksploatuotojai. Jos susidaro dėl didesnių investicinių sąnaudų (25,8 mlrd. EUR) ir išlaidų kurui (63,9 mlrd. EUR). Netiesioginės išlaidos uostams bus susijusios su reikiama bunkeriavimo infrastruktūra ir, apytikriais vertinimais, sieks 5,7 mlrd. EUR.

Apytikrės administracinės laivų eksploatuotojų išlaidos bus 521,7 mln. EUR, jos susidarys dėl duomenų rinkimo, atitikties planų ir metinės energijos ataskaitos pateikimo ir tikrinimo, bendradarbiavimo per auditus ir inspektavimą bei įgulų mokymo. Dar 1,8 mln. EUR uostams kainuos parengti gaires saugiam atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro tvarkymui užtikrinti. Konkrečių kuro sertifikavimo išlaidų apskaičiuoti nepavyko.

Tikimasi, kad vykdymo užtikrinimo išlaidos, tenkančios valdžios institucijoms, bus mažos (1,5 mln. EUR) ir daugiausia bus skirtos reikiamoms ataskaitų teikimo IT priemonėms parūpinti.

Pasiūlymo taikymo laikotarpiu tinkamiausios galimybės grynoji nauda bus 58,4 mlrd. EUR.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Siekiant padidinti lankstumą ir atsižvelgti į skirtingas eksploatacijos sąlygas, verslo subjektai, įskaitant MVĮ, galės lanksčiai pasirinkti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą. Svarstant atitikties balansų jungimo galimybes, laivyno metodas buvo atmestas, kad nebūtų diskriminuojamos MVĮ. Vietoj to pirmenybė buvo suteikta vidurkinimui, kai atitikties balanso perviršis perduodamas savanoriškai, kad veiklos vykdytojai galėtų kompensuoti vienas kito balanso deficitą.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Kadangi atitiktį vertins tikrintojai, kurie yra tretieji asmenys, ir tam bus daugiausia naudojamos esamos ES lygmeniu suteiktos IT priemonės, poveikis nacionaliniams biudžetams ir nacionaliniams administravimo subjektams yra mažas. Kadangi tikrinimas yra būtinoji atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo sąlyga, laikoma, kad uosto valstybės atliekamo kontrolinio inspektavimo poreikis padidės minimaliai.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Tikėtina, kad pagerėjus mokslinių tyrimų ir inovacijų institutų ir technologijų tiekėjų padėčiai pagerės ES jūrų transporto sektoriaus konkurencingumas. Tikimasi, kad padidėjusių kuro išlaidų poveikis frachto tarifams bus gana nedidelis. Padidėjus dyzelino mišinio kainoms frachto tarifas iki 2050 m. galėtų padidėti 0,8–15,1 proc. (iki 2030 m. – 0,1–2,5 proc.).

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Remiantis pagal Reglamentą (ES) 2015/757 surinktais duomenimis ir šiame pasiūlyme numatytomis papildomomis informacijos teikimo prievolėmis atitikčiai įrodyti, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo didėjimo tempas kasmet bus atidžiai stebimas. Politika bus įvertinta po penkerių metų nuo jos įgyvendinimo dienos.