Santrauka

Poveikio vertinimas: „Su ES rinkai pateikiamais produktais siejamos miškų naikinimo ir alinimo rizikos mažinimas“

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Miškai naikinami ir alinami nerimą keliančiu greičiu, todėl didėja klimato kaita ir nyksta biologinė įvairovė. Pagrindinė miškų naikinimo ir alinimo priežastis – žemės ūkio paskirties žemės plėtra, siekiant gaminti tokias prekes kaip galvijų mėsa, mediena, alyvpalmių aliejus, sojos, kakava ar kava. Manoma, kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, išaugs žemės ūkio paskirties žemės poreikis ir bus daromas papildomas spaudimas miškams, o klimato pokyčiai paveiks maisto gamybą.

ES yra svarbi prekių, siejamų su miškų naikinimu ir alinimu, vartotoja ir jai trūksta konkrečių ir veiksmingų taisyklių, kad būtų sumažintas jos indėlis į šiuos reiškinius. Dabartinė teisės aktų sistema, pagrįsta ES veiksmų planu dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT), skirta kovai su neteisėta medienos ruoša ir padeda stiprinti miškų valdymą, tačiau ja neatsižvelgiama miškų naikinimą, kurį sukelia žemės ūkio plėtra. Šis poveikio vertinimas grindžiamas pagrindinėmis ES medienos reglamento (ESMR) ir FLEGT reglamento tinkamumo patikrinimo išvadomis.

Ką reikėtų pasiekti?

Šia iniciatyva siekiama pažaboti miškų naikinimą ir alinimą, kurį lemia ES vartojimas ir gamyba. Tai savo ruožtu turėtų padėti sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį ir biologinės įvairovės nykimą. Šia iniciatyva siekiama kuo labiau sumažinti iš tiekimo grandinių, siejamų su miškų naikinimu, gaunamų produktų vartojimą ir padidinti teisėtų ir pagamintų nenaikinant miškų prekių ir produktų paklausą bei prekybą jais Europos Sąjungoje.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumas)? 

Pagrindiniai miškų naikinimo ir alinimo veiksniai yra susiję tiek su ES, tiek su tarptautine prekyba. ES lygmens veiksmai yra būtini, kad tarptautinės prekybos klausimai būtų sprendžiami koordinuotai ir suderintai ir kad įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos tiek reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti prieš pateikiant produktus ES vidaus rinkai, tiek vartotojams teikiamos informacijos atžvilgiu. Imantis ES lygmens veiksmų taip pat bus naudinga ankstesnė ES patirtis sprendžiant sudėtingų tiekimo grandinių problemą (pvz., susijusi su teisės aktais neteisėtos medienos ruošos srityje).

B. Sprendimai

Kokių yra galimybių pasiekti šiuos tikslus? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Apsvarstytos penkios politikos galimybės: 1) patobulinta privalomo deramo patikrinimo sistema; 2) lyginamosios analizės sistema ir pažeidimus darančių veiklos vykdytojų sąrašas kartu su patobulinta privalomo deramo patikrinimo sistema; 3) privalomas valstybinis sertifikavimas kartu su patobulinto deramo patikrinimo reikalavimu; 4) privalomas ženklinimas kartu su patobulinto deramo patikrinimo reikalavimu; 5) reikalavimas neprisidėti prie miškų naikinimo pateikiant produktus ES rinkai, papildomas lyginamosios analizės ir šalių kortelių sistemomis.

Kaip tinkamiausia pasirinkta antroji galimybė. Ji apima šalių lyginamosios analizės sistemą, pagal kurią šalys bus skirstomos pagal miškų naikinimo modelius, susijusius su atitinkamomis į taikymo sritį įtrauktomis prekėmis. Bus trys šalių kategorijos – žemos, standartinės ir didelės rizikos. Veiklos vykdytojų ir valstybių narių valdžios institucijų įpareigojimai skirsis atsižvelgiant į gamybos šalies rizikos lygį – bus nustatytos supaprastintos deramo patikrinimo pareigos mažos rizikos šalims ir griežtesnis didelės rizikos šalių tikrinimas.

Visos apsvarstytos politikos galimybės grindžiamos bendrais elementais: 1) FAO apibrėžtimi pagrįsta apibrėžtimi „pagamintas nenaikinant miškų“, kurią turi atitikti produktai, ir papildomu reikalavimu, kad produktai būtų teisėti pagal gamybos šalies įstatymus; 2) progresine produktų apibrėžtąja sritimi, kuri nuolat peržiūrima ir atnaujinama, daugiausia dėmesio skiriant prekėms, turinčioms didžiausios įtakos ES miškų kirtimui (jautienai, alyvpalmių aliejui, sojoms, medienai, kakavai ir kavai), ir susijusiems jų produktams.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Per atviras viešas konsultacijas, kurias Komisija surengė 2020 m., sulaukta beveik 1,2 mln. nuomonių; jos atskleidė, kad dauguma suinteresuotųjų subjektų pritaria tam, jog būtina imtis ES lygmens intervencinių veiksmų, siekiant sumažinti ES indėlį į pasaulio miškų naikinimą ir alinimą. Dauguma suinteresuotųjų subjektų taip pat sutarė, kad vienas iš politinės intervencijos priemonės reikalavimų turėtų būti sąvokos „pagamintas nenaikinant miškų“ ES apibrėžties nustatymas.

Kalbant apie politikos priemones, atviros viešos konsultacijos atskleidė, kad labiau pritarta teisiškai privalomoms galimybėms (reikalavimui neprisidėti prie miškų naikinimo, privalomam deramam patikrinimui, privalomam valstybiniam sertifikavimui ir kt.), o ne švelnioms, savanoriškoms priemonėms, pvz., savanoriškam deramam patikrinimui, savanoriškam ženklinimui arba savanoriškam privačiam sertifikavimui. Didžioji dauguma kvalifikuotų suinteresuotųjų subjektų – verslo asociacijų ir NVO – pritarė privalomam deramam patikrinimui, nors šios sistemos detalės įvairiose organizacijose skiriasi.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Tikimasi, kad pasirinkus tinkamiausią galimybę būtų užkirstas kelias miškų naikinimui dėl ES vartojimo ir šešių į taikymo sritį įtrauktų prekių gamybos, o numatoma nauda iki 2030 m. būtų gerokai didesnė nei 71 920 ha miško, kurį kasmet mažiau paveiktų ES skatinamas miškų naikinimas ir alinimas. Tai taip pat reikštų, kad bent 31,9 mln. metrinių tonų būtų sumažintas dėl ES vartojimo ir atitinkamų prekių gamybos kasmet į atmosferą išmetamas anglies dioksido kiekis, o tai leistų sutaupyti mažiausiai 3,2 mlrd. EUR per metus. Be to, tikimasi, kad pasirinkus šią galimybę bus ryžtingai prisidėta prie biologinės įvairovės apsaugos.

Ši galimybė taip pat turėtų padėti siekti konkrečių ES intervencinių veiksmų tikslų, t. y. sudaryti vienodas sąlygas ES rinkoje veikiančioms įmonėms; kuo labiau sumažinti produktų, gaunamų iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu, vartojimą; didinti teisėtų ir pagamintų nenaikinant miškų prekių bei produktų paklausą ir prekybą jais Europos Sąjungoje.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

5 000–90 000 EUR vienkartinės išlaidos vienam veiklos vykdytojui, skirtos išsamaus patikrinimo sistemai nustatyti, atsižvelgiant į įmonės tiekimo grandinių sudėtingumą ir su jomis siejamą miškų naikinimo riziką. Periodinės išlaidos: nuo 158 mln. iki 2 354 mln. EUR per metus.

Valstybių narių valdžios institucijos: apie 18 mln. EUR per metus visoms valstybėms narėms kartu sudėjus.

Europos Komisija: nustačius ir pradėjus taikyti lyginamosios analizės sistemą vienkartinės išlaidos sieks 337 000 EUR, o vėliau – 168 000 EUR per metus.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Tikimasi, kad pasirinkus šią galimybę bus sudarytos vienodos sąlygos ES rinkoje veikiančioms įmonėms. Gamintojai, įgyvendinantys tvaresnės gamybos praktiką, turėtų įgyti didesnę ES rinkos dalį ir tapti konkurencingesni, palyginti su veiklos vykdytojais iš didelės rizikos šalių.

Pagrindinis deramo patikrinimo įpareigojimų išlaidų veiksnys yra tiekimo grandinių sudėtingumas ir su kilmės šalimi susijusi rizika. Deramo patikrinimo sistema ir lyginamoji analizė leistų MVĮ veiklos vykdytojams ir prekiautojams pasinaudoti mažesnėmis supaprastinto išsamaus patikrinimo išlaidomis pateikiant produktus, gautus iš mažos rizikos tiekimo grandinių.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Ne. Išlaidos aprašytos pirmiau.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Gali būti, kad vykdant prekybą ES nuo didelės rizikos šalių gamintojų bus pereita prie mažos rizikos šalių gamintojų. Smulkieji ūkininkai, gaminantys atitinkamas prekes, gali susidurti su prisitaikymo sunkumais. Tikimasi, kad visi šie veiksniai bus sušvelninti kaip atskaitos datą pasirenkant 2020 m., nes dauguma šiuo metu prekyboje esančių produktų bus gauti iš žemės, kuri iki 2020 m. buvo pradėta naudoti gamybai.

Proporcingumo principas 

Pasirinkus tinkamiausią galimybę būtų užtikrinta, kad ES sukurtų labai plataus užmojo ir įgyvendinamą reguliavimo sistemą ir kartu skatintų perėjimą prie tvarumo visose šalyse gamintojose, ES viduje ar už jos ribų, kad ES taptų patikima pasaulinių standartų nustatytoja. Net ir mažiausia piniginė nauda aiškiai kompensuoja išlaidas. Iniciatyva taip pat atitinka problemos, kurią siekiama spręsti, sunkumą ir Europos žaliojo kurso prioritetus.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Sistema turėtų būti persvarstyta po penkerių metų visapusiško veikimo, kad būtų nustatytos visos problemos ir galimi patobulinimai.