EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 15

COM(2021) 805 final

2021/0423(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 432 final} - {SWD(2021) 459 final} - {SWD(2021) 460 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

(i) didinti informacijos apie pagrindinius su ES gaminama ir suvartojama energija susijusio metano išmetimo šaltinius tikslumą. Tikslas yra užtikrinti, kad būtų prieinami konkretaus turto lygmens duomenys ir būtų patikimai nustatomas išmetamas kiekis, taip padidinant matavimo tikslumą – be kita ko, teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos duomenis pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) – ir padidinant metano kiekiui mažinti tinkamų priemonių aprėptį;

(ii)užtikrinti, kad būtų toliau veiksmingai mažinamas išmetamas metano kiekis visoje ES energijos tiekimo grandinėje. Pagal šį konkretų tikslą sprendžiama rinkos nepakankamumo, kuris lemia nepakankamą bendrovių išmetamo metano kiekio mažinimą, problema;

(iii)gerinti informacijos prieinamumą, siekiant teikti paskatų mažinti išmetamą su į ES importuojama iškastinių išteklių energija susijusio metano kiekį. Kadangi su ES suvartojama iškastinių išteklių energija susijusio metano didžioji dalis išmetama už ES ribų, šiuo konkrečiu tikslu siekiama, didinant rinkos skaidrumą, kurti paskatas mažinti išmetamo metano kiekį šalyse partnerėse.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Reglamentu (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, taip pat nustatė saistantį Sąjungos vidaus įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti savo grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (t. y. išmetamą kiekį, liekantį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Šis pasiūlymas grindžiamas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planu ir jo poveikio vertinimu. Klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, remiantis sumodeliuotais scenarijais, parodyta, kad yra įmanoma iki 2030 m. pasiekti didesnį klimato tikslą bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, ir tai padėtų sklandžiai pereiti prie visiško poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Šiame plane taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti išmetamo metano kiekio mažinimo pastangas.

Pagal Europos žaliąjį kursą derinamos visapusiškos viena kitą stiprinančios priemonės ir iniciatyvos siekiant iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui. Komunikate „Europos žaliasis kursas“ 2 pažymima, kad dujų sektoriaus atsiejimas nuo iškastinio kuro bus palengvintas, be kita ko, sprendžiant su energija susijusio metano išmetimo problemą. Komisija 2020 m. spalio mėn. patvirtino ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategiją, kurioje nustatytos priemonės siekiant sumažinti ES, įskaitant energetikos sektorių, ir tarptautiniu mastu išmetamo metano kiekį.

Sąjungos lygmeniu nėra konkrečiai reglamentuotas metano išmetimas, vykstantis dėl naftos ir iškastinių gamtinių dujų išteklių žvalgymo ir gavybos, iškastinių gamtinių dujų surinkimo ir apdorojimo, perdavimo, skirstymo, požeminių saugyklų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, taip pat metano išmetimas iš veikiančių, uždarytų ar apleistų anglių kasyklų.

Teršalų išmetimas iš pramoninių įrenginių reglamentuojamas Direktyva 2010/75/ES (Pramoninių išmetamų teršalų direktyva, PITD), kuri šiuo metu peržiūrima, – pagal ją visų pirma, remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais, nustatomos teršalų išmetimo ribinės vertės, kaip leidimo sąlygos. PITD apima naftos ir dujų perdirbimą, tačiau neapima iškastinių gamtinių dujų tiekimo grandinės pradinės, vidurinės ir galutinės grandžių (SGD, požeminių dujų saugyklų, perdavimo, skirstymo), taip pat neapima anglių kasybos.

Su PITD glaudžiai susijusiame Reglamente (EB) Nr. 166/2006 3 (Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras, E-IPTR) reikalaujama pranešti dėl „šachtinės kasybos ir susijusių procesų“ išskiriamų teršalų kiekius, įskaitant metaną, kai viršijama pranešimo riba – 100 000 kg per metus. E-IPTR gairių 4 3 priede dėl išskiriamo metano kiekio matavimo daroma nuoroda į rengiamą ISO standartą (rengiama ISP/TC 146/SC 1/WG 22). Šiuo metu taip pat atliekama E-IPTR peržiūra. Peržiūrint PITD ir E-IPTR bus atsižvelgta į poreikį išvengti dvigubo reguliavimo. Taigi, šis pasiūlymas papildo abu tuos teisės aktus, nes juo sprendžiama metano išmetimo visoje iškastinių išteklių energijos tiekimo grandinėje problema.

2021 m. liepos 14 d. Europos Komisija priėmė kelis susijusius teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus, kuriuose išdėstyta, kaip ji ketina pasiekti ES poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m., įskaitant tarpinį tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc. Šiomis aplinkybėmis su išmetamo metano kiekio matavimu ir mažinimu reikšmingai susijusios kelios toliau nurodytos iniciatyvos.

Reglamente (ES) 2018/842 (Pastangų pasidalijimo reglamentas, PPR) valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai nuo 2021 m. iki 2030 m. pasiekti valstybės lygmens metinio išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo tikslus konkrečiuose sektoriuose, įskaitant transportą (išskyrus aviaciją), pastatus, žemės ūkį, atliekas, pramonę ir tas energetikos sektoriaus dalis, kurių neapima esama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Jo taikymo sritis apima ir metaną, ir tai išlaikyta 2021 m. liepos 14 d. priimtame pasiūlyme dėl peržiūros. Ši iniciatyva papildo PPR, nes ja nustatomos konkrečios išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės (PPR tokių konkrečių priemonių nenustatoma ir valstybėms narėms paliekama laisvės spręsti, kaip geriausiai pasiekti reikiamą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą). Tos priemonės padės valstybėms narėms pasiekti savo tikslus, jos taip pat gali padėti PPR tikslus pasiekti ekonomiškai efektyviau išnaudojant valstybių narių tarpusavio prekybos potencialą pagal PPR.

Į pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį (angl. Fit for 55) įtrauktame pasiūlyme iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2018/841 (LULUCF reglamentas) nustatomas bendras ES tikslas dėl anglies dioksido šalinimo gamtiniais absorbentais, o pagal atitinkamus nacionalinius tikslus valstybės narės privalės prižiūrėti ir plėtoti savo anglies dioksido absorbentų išteklius. Tuo pasiūlymu taip pat nustatomas Sąjungos 2035 m. poveikio klimatui neutralumo tikslas žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, įskaitant ne tik CO2, bet ir kitų dujų, t. y. metano, išmetimo žemės ūkyje problemos sprendimą.

Direktyva (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva) yra pagrindinė ES priemonė, skirta atsinaujinančiųjų išteklių energetikai skatinti, ir ji palengvins iškastinių energijos išteklių laipsnišką pakeitimą atsinaujinančiaisiais ištekliais. Joje taip pat pateiktos išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo numatytosios vertės, įskaitant metano išsiskyrimo biodujų ir biometano gamyboje įverčius, kurie gali būti reikšmingi biodujų ir biometano tvarumui. Gamintojai gali naudoti šias numatytąsias vertes savo ataskaitose dėl išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo savo gamyboje, siekdami įrodyti, kad atitinka Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos reikalavimus dėl tvarumo; taigi, tai netiesiogiai teikia paskatų mažinti išmetamą metano kiekį.

Metano išmetimą iš naudojamos patalpų šildymo ir vėsinimo įrangos apima keli ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktai, kuriuose pateiktos gaminių, tokių kaip buitiniai prietaisai, IRT ar inžineriniai įrenginiai, aplinkosauginio veiksmingumo didinimo taisyklės.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Keli su žemės ūkio sektoriumi susiję uždaviniai aptariami strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 5 . Komisija sudarė ekspertų grupę, kuri analizuoja metano išmetimo rodiklius iš viso gyvavimo ciklo perspektyvos. Bendradarbiaudama su sektorių ekspertais ir valstybėmis narėmis, Komisija rengia geriausios praktikos ir prieinamų technologijų sąvadą siekdama tirti galimybes ir skatinti plačiau imtis novatoriškų metano kiekio mažinimo veiksmų. Siekdama skatinti atlikti anglies dioksido balanso skaičiavimus ūkių lygmeniu, iki 2022 m. Komisija pateiks skaitmeninės orientacinio anglies dioksido kiekio nustatymo priemonės šabloną ir gaires dėl bendrų išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaičiavimo būdų. Komisija skatins diegti išmetamo kiekio mažinimo technologijas plačiau taikant anglies dioksido sekvestraciją didinantį ūkininkavimą valstybėse narėse ir įgyvendinant jų bendros žemės ūkio politikos strateginius planus nuo 2021 m. Programos „Europos horizontas“ 2021–2024 m. strateginiame plane Komisija siūlo atlikti tikslinius mokslinius tyrimus dėl įvairių veiksnių, kurie faktiškai sumažina išmetamą ŠESD kiekį, daugiausia dėmesio skiriant technologiniams ir gamtiniams sprendimams, taip pat mitybos pokyčius skatinantiems veiksniams. Komisija taip pat svarsto galimybę įtraukti dalį gyvulininkystės veiklos į Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (PITD) taikymo sritį; tai gali padėti sumažinti išmetamą metano kiekį tame sektoriuje.

Metano išmetimo atliekų sektoriuje klausimas yra įtrauktas į esamas ir planuojamas aplinkos teisės aktų peržiūras. Direktyvoje (ES) 2018/850 (Sąvartynų direktyva) reikalaujama, kad sąvartynų operatoriai tvarkytų sąvartynų dujas – panaudotų jas energijai gaminti arba sudegintų fakelais. Per Sąvartynų direktyvos peržiūrą, kurią numatoma atlikti 2024 m., Komisija svarstys tolesnius veiksmus siekiant gerinti sąvartynų dujų tvarkymą, iki minimumo sumažinti jų kenksmingą poveikį klimatui ir išnaudoti visas galimybes iš jų gauti energijos. Be to, per šiuo metu atliekamą PITD peržiūrą taip pat svarstoma galimybė patvirtinti išvadas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) sąvartynų sektoriuje – tai apimtų ir išmetamo metano kiekio mažinimą. Neseniai priimtais ES atliekų teisės aktų pakeitimais (2018 m.) įvesta prievolė iki 2024 m. pradėti atskirai rinkti biologiškai skaidžias atliekas ir nustatytas naujas tikslas iki 2035 m. pasiekti, kad į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 10 proc. visų atliekų. Dėl šių pokyčių tikimasi, kad iš sąvartynų išmetamo metano kiekis toliau mažės. Pagal dabartinę nuotekų ir nuotekų dumblo valymo ir naudojimo reglamentavimo sistemą, t. y. Miesto nuotekų valymo direktyvą 6 ir Nuotekų dumblo direktyvą 7 , ŠESD išmetimo klausimas konkrečiai nesprendžiamas. Vis dėlto Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimas padėjo išvengti didelio metano kiekio išmetimo, nes nuotekos surenkamos ir valomos efektyviuose centralizuotuose įrenginiuose. Miesto nuotekų valymo direktyva šiuo metu peržiūrima. Nuotekų dumblo direktyva reglamentuojamas nuotekų dumblo naudojimas siekiant apsaugoti aplinką, ypač dirvožemį, nuo žemės ūkyje naudojamo užteršto dumblo kenksmingo poveikio.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 2 dalis, kuria Sąjungai suteikiami įgaliojimai nustatyti priemones, reikalingas Sąjungos energetikos politikos tikslams pasiekti. Šis pasiūlymas apima tik energetikos sektorių ir juo padedama siekti 194 straipsnio 1 dalyje išdėstytų Sąjungos energetikos politikos tikslų, visų pirma energijos rinkos veikimo, suderinant išmetamo metano kiekio stebėsenos, duomenų teikimo ir mažinimo taisykles, taip kartu prisidedant prie aplinkos išsaugojimo ir jos būklės gerinimo.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

Šiame pasiūlyme išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp valstybių narių reguliavimo savarankiškumo imantis nacionalinių taisomųjų veiksmų, nustatant paskatas technologinėms inovacijoms arba sprendžiant dėl reikiamų išteklių skyrimo lygio ir poreikio spręsti su metano išmetimu susijusias problemas, kurios turi būti išspręstos Sąjungos lygmeniu.

Kaip apibūdinama poveikio vertinimo 6 skyriuje, su šiuo pasiūlymu susijusios išlaidos ir reglamentavimo našta išlaikytos, kiek tik įmanoma, nedidelės. Šiame pasiūlyme numatomos priemonės apima tik tai, kas yra būtina siekiant išspręsti nustatytas problemas ir pasiekti iškeltus tikslus. Numatomos Komisijos ir valstybių narių išlaidos laikomos priimtinomis, turint omenyje ir teigiamą grynąjį ekonominį poveikį, siejamą su tokiu metano kiekio sumažinimo lygiu, kuris būtų pasiektas efektyviomis sąnaudomis iš aplinkosauginės ir socialinės perspektyvos.

•Priemonės pasirinkimas

Šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reglamentas yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, neteikiančios galimybių valstybėms narėms skirtingai jas perkelti į nacionalinę teisę. Reglamentu užtikrinama, kad teisiniai reikalavimai būtų vienu metu taikomi visoje Sąjungoje – taip būtų išvengta neefektyvumo, taip pat reguliavimo išlaidų ir naštos, susijusių su nenuosekliu išmetamo metano kiekio mažinimo nuostatų įgyvendinimu visoje Sąjungoje.

Be to, reglamentas yra tinkama priemonė tiesioginėms ekonominės veiklos vykdytojų ir nacionalinių institucijų prievolėms nustatyti. Tai reikalinga siekiant turėti aiškias prievoles apskaičiuoti, pranešti ir tikrinti duomenis, taip pat imtis išmetamo metano kiekio mažinimo priemonių, įskaitant laipsnišką tokios žalingos pramonės praktikos, kaip dujų išleidimas ir fakelų deginimas, nutraukimą.

Siekiant turėti nuoseklius ir palyginamus duomenis, itin svarbu taikyti suderintus matavimo ir duomenų teikimo reikalavimus. Kaip matyti iš susijusių ES teisės aktų, tokių kaip Reglamentas (ES) 2015/757 8 , Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 ar Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 9 , tai galima geriausiai pasiekti reglamentu. Jei būtų priimta direktyva, joje valstybėms narėms palikta diskrecija šioje srityje būtų nesuderinama su poreikiu gauti palyginamus, taigi suderintus duomenis.

Be to, pramonės praktikai taikytinų mažinimo priemonių ir apribojimų atžvilgiu reglamentas yra tinkama priemonė užtikrinti, kad nuostatos būtų tiesiogiai taikomos bendrovėms ir būtų nustatytos būtinosios vienodos su ta praktika susijusios sąlygos.

Galiausiai, reglamentu galima skubiai spręsti metano išmetimo problemą, tai darant labiau tiesioginiu ir konstruktyviu būdu, atsižvelgiant į kritišką klimato padėtį ir į Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, kaip pirmiau paaiškinta 1 skirsnyje.

Renkantis reglamentą užtikrinama, kad nustatytos problemos būtų sprendžiamos ir tikslų būtų siekiama pačiu veiksmingiausiu, efektyviausiu ir proporcingiausiu būdu. Užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp valstybių narių reguliavimo savarankiškumo imantis nacionalinių taisomųjų veiksmų, nustatant paskatas technologinėms inovacijoms arba sprendžiant reikiamų išteklių skyrimo lygio klausimus ir poreikio spręsti su metano išmetimu susijusias problemas, kurios turi būti išspręstos Sąjungos lygmeniu.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas apima tam tikrus reikalavimus, darančius poveikį biudžetui. Tai visų pirma reikalavimas, kad kas trejus metus Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) parengtų ir viešai paskelbtų rodiklių ir susijusių atskaitos verčių rinkinį, pagal kurį būtų galima palyginti palyginamų projektų investicines vieneto išlaidas, susijusias su išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu ir mažinimu. Nors ACER iki šiol dar nėra atlikusi darbo, susijusio su tinklo operatorių išlaidomis dėl išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir mažinimo, įvertinta, kad papildomoms ACER užduotims ir susijusiam darbo krūviui visiškai pakaks vieno papildomo etato ekvivalento.

Antras reikalavimas – kad Sąjungoje būtų sukurta ir palaikoma metano duomenų skaidrumo platforma, apimanti informaciją apie iškastinių išteklių energijos importą į Sąjungą, atnaujinamą kas ketvirtį, taip pat kad būtų sukurta pasaulinė taršos metanu stebėsenos priemonė, pagal kurią būtų reguliariai skelbiami su energijos ištekliais susijusių didelių metano išmetimo šaltinių stebėsenos iš oro rezultatai, atnaujinami kas mėnesį. Įvertinta, kad dėl šių papildomų užduočių ir susijusio darbo krūvio Komisijai reikės dviejų papildomų visu etatu dirbančių pareigūnų.

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos 3 skirsnyje išdėstytas šio pasiūlymo poveikis biudžetui ir reikalingi žmogiškieji ir administraciniai ištekliai.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

ES klimato ir energetikos teisės aktai sudaro visapusišką sistemą, kurioje siekiama pažangos ir stebima pažanga įgyvendinant ES tikslus; prie to bus prisidėta šiuo pasiūlymu. Bendrąjį pagrindą sudaro Europos klimato teisės aktas, o išsami integruota stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema nustatyta Reglamentu dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo. Duomenys, renkami pagal tą reglamentą, turėtų būti viešai prieinami e. platformoje, taip pat ir rodikliai, kuriais remiantis stebima pažanga siekiant Sąjungos energetikos ir klimato tikslų.

Valstybių narių nacionalinė politika ir priemonės, kuriomis jos siekia savo tikslų pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą, yra Komisijos tikrinamos kas penkerius metus. Todėl šiame pasiūlyme pateiktų nuostatų įgyvendinimas ir veiksmingumas taip pat bus stebimi kartu su tikslų pasiekimu pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą. Naudojant sukurtas teikiamų nacionalinių duomenų kokybės kontrolės priemones taip pat bus galima įvertinti šio pasiūlymo nuostatų veiksmingumą siekiant didesnio duomenų tikslumo. Šiomis aplinkybėmis Reglamentu dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo yra nustatyti reikalavimai dėl nacionalinių ir Sąjungos sistemų, apimančių išmetamo ŠESD kiekio apskaitą, politiką, priemones ir prognozes, ir yra raginama nuolat jas tobulinti. Sukurti tokias sistemas yra reikalaujama tarptautiniu lygmeniu ir taip siekiama padėti įgyvendinti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje.

Metano išmetimo problema sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio, pradedamos mokslinės iniciatyvos bei suinteresuotųjų subjektų kampanijos siekiant aptikti metano išmetimo šaltinius ir nustatyti išmetamus kiekius. Tokia visuomenės vykdoma priežiūra, kurią palengvina vis didesnės erdvinės ir laikinės skyros duomenys iš palydovų, yra vertingas išteklius stebint šio pasiūlymo poveikį ir nustatant įgyvendinimo trūkumus.

Kalbant apie šiuo pasiūlymu nustatomų prievolių vykdymo stebėseną ir vertinimą, pagrindinė atsakomybė užtikrinti, kad nuostatos būtų taikomos, teks kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Šiame pasiūlyme numatoma išmetamo metano kiekio duomenų tikrinimą pavesti nepriklausomiems akredituotiems tikrintojams. Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras 11 atliks papildomą teikiamų išmetamo metano kiekio duomenų tikrinimą, įskaitant galimybę juos sutikrinti su kitais šaltiniais, kaip antai palydovų vaizdo duomenimis ir produktais.

Komisija stebės šio teisės akto įgyvendinimą, tikrindama, ar įpareigotosios šalys tinkamai taiko reikiamas priemones, o prireikus imdamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų. Į šį pasiūlymą įtraukta peržiūros nuostata, pagal kurią Komisija pateiks šio reglamento vertinimo ir peržiūros ataskaitą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomą reglamentą sudaro šeši skyriai, kuriuose išdėstyti 35 straipsniai.

1 skyrius. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje nustatoma siūlomo reglamento taikymo sritis ir apibrėžiami pagrindiniai jame vartojami terminai. Jame taip pat yra nuostata, kuria pripažįstamos įgyvendinant šį reglamentą tinklo operatorių patiriamos išlaidos.

2 skyrius. Kompetentingos institucijos ir nepriklausomas tikrinimas

Šiame skyriuje pateiktos nuostatos dėl reglamento laikymosi, papildančios 6 skyriaus nuostatas dėl sankcijų. Jame nustatytos kompetentingų institucijų užduotys, visų pirma taisyklės dėl patikrinimų ir skundų, taip pat nepriklausomų akredituotų tikrintojų vaidmuo ir procedūros, susijusios su operatorių teikiamų išmetamo metano kiekio duomenų tikrinimu.

3 skyrius. Metano išmetimas naftos ir dujų sektoriuose

Šiame skyriuje nustatytos operatorių ir valstybių narių prievolės dėl išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo, taip pat prievolės mažinti atitinkamose veiklos vietose išmetamą metano kiekį.

4 skyrius. Metano išmetimas anglių sektoriuje

Šis skyrius padalytas į tris skirsnius, kurie apima: veikiančiose kasyklose išmetamo metano kiekio stebėseną ir duomenų teikimą; iš veikiančių požeminių kasyklų ir iš uždarytų bei apleistų požeminių kasyklų išmetamo metano kiekio mažinimą.

Kiekviename skirsnyje nustatytos operatorių ir valstybių narių prievolės dėl išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo, taip pat prievolės mažinti atitinkamose veiklos vietose išmetamą metano kiekį.

5 skyrius. Metano išmetimas už Sąjungos ribų

Šiame skyriuje nustatytos skaidrumo priemonės dėl metano, išmetamo už Sąjungos ribų: iškastinio kuro importuotojų prievolė teikti informaciją apie išmetamą metaną; skaidrumo tikslu rengiamas Sąjungos bendrovių ir atitinkamų valstybių ir bendrovių, eksportuojančių iškastinių išteklių energiją į Sąjungą, sąrašas, apimantis informaciją apie jų tarptautines išmetamo metano duomenų teikimo prievoles; ir pasaulinė stebėsenos priemonė, teiksianti informacijos apie metano išmetimo šaltinių sukeliamos taršos mastą bei dažnumą ir jų vietą visame pasaulyje.

Be to, atsižvelgiant į iškastinių išteklių energijos importą į Sąjungą, šiame skyriuje importuotojams nustatyti informacijos teikimo reikalavimai, taip pat Komisijos prerogatyva teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais šis reglamentas būtų iš dalies keičiamas nustatant griežtesnes priemones importuotojams, kai bus turima patikimesnių pasaulinių duomenų apie išmetamą metaną, ir būtų užtikrinamas taikytinų tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų laikymasis.

6 skyrius. Baigiamosios nuostatos

Šiame skyriuje visų pirma nustatyta sankcijų sistema: pripažįstant, kad sankcijų skyrimas priklauso nacionalinei kompetencijai, nustatomi pagrindiniai sankcijų principai, visų pirma sankcijų nustatymo kriterijai, pažeidimų, už kuriuos taikytinos sankcijos, pobūdis, sankcijų viršutinių ribų nustatymo kriterijai, taip pat galimybė skirti periodines baudas.

Šiame skyriuje pateiktos nuostatos dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, taip pat peržiūros nuostata.

2021/0423 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 12 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 13 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)metanas, kuris yra pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis, pagal bendrą poveikį klimato kaitai nusileidžia tik anglies dioksidui ir lemia maždaug trečdalį dabartinio klimato atšilimo;

(2)nors metanas atmosferoje išlieka trumpiau (10–12 metų) nei anglies dioksidas (jis atmosferoje išlieka šimtus metų), dėl metano molekulinės struktūros jo poveikis klimato šiltėjimui yra didesnis, be to, metanas prisideda prie ozono, kuris yra stiprus oro teršalas, sukeliantis didelių sveikatos problemų, susidarymo. Per praėjusį dešimtmetį metano kiekis pasaulio atmosferoje smarkiai padidėjo;

(3)naujausių Jungtinių Tautų aplinkos programos ir Klimato ir švaraus oro koalicijos vertinimų duomenimis, jeigu, remiantis turimomis tikslinėmis priemonėmis ir papildomomis priemonėmis, atitinkančiomis Jungtinių Tautų (toliau – JT) prioritetinius vystymosi tikslus, išmetamas metano kiekis būtų 45 proc. sumažintas iki 2030 m., visuotinis atšilimas iki 2045 m. galėtų būti 0,3 °C mažesnis;

(4)Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos duomenys rodo, kad energetikos sektorius yra atsakingas už maždaug 19 proc. Sąjungoje išmetamo metano kiekio. Tai neapima su Sąjungoje suvartojama iškastinių išteklių energija susijusio metano, išmetamo už Sąjungos ribų;

(5)pagal Europos žaliąjį kursą derinamos visapusiškos viena kitą sustiprinančios priemonės ir iniciatyvos, kurių tikslas yra pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m. Komunikate „Europos žaliasis kursas“ 14 pažymima, kad dujų sektoriaus atsiejimas nuo iškastinio kuro bus palengvintas, be kita ko, sprendžiant su energija susijusio metano išmetimo problemą. Komisija 2020 m. spalio mėn. patvirtino ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategiją, kurioje nustatytos priemonės siekiant sumažinti ES, įskaitant energetikos sektorių, ir tarptautiniu mastu išmetamo metano kiekį. Reglamentu (ES) 2021/1119 15 (Europos klimato teisės aktas) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, taip pat nustatė saistantį Sąjungos vidaus įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti savo grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (t. y. išmetamą kiekį, liekantį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Kad būtų pasiektas toks išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas, energetikos sektoriuje išmetamas metano kiekis turėtų būti iki 2030 m. sumažintas apie 58 proc., palyginti su 2020 m.;

(6)išmetamo metano kiekio mažinimas įtrauktas į Europos klimato teisės akte nustatytus Sąjungos ŠESD kiekio mažinimo tikslus iki 2030 m. ir į privalomus nacionalinius išmetamo kiekio mažinimo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842 16 . Tačiau šiuo metu nėra Sąjungos lygmens teisinės sistemos, kurioje būtų nustatytos konkrečios priemonės, skirtos energetikos sektoriuje išmetamam antropogeninės kilmės metano kiekiui mažinti. Be to, nors Direktyva 2010/75/ES 17 dėl pramoninių išmetamų teršalų apima dėl naftos ir dujų perdirbimo išmetamą metaną, ji neapima kitos energetikos sektoriaus veiklos;

(7)tokiomis aplinkybėmis šis reglamentas turėtų būti taikomas dėl naftos ir iškastinių gamtinių dujų išteklių pradinės grandies žvalgymo ir gavybos, iškastinių gamtinių dujų surinkimo ir apdorojimo, dujų perdavimo, skirstymo, požeminių saugyklų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, taip pat iš veikiančių požeminių ir atvirųjų anglių kasyklų ir iš uždarytų bei apleistų požeminių anglių kasyklų išmetamo metano kiekio mažinimui;

(8)taisyklės dėl naftos, dujų ir anglių sektoriuose išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl to išmetamo kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus ir dujų išleidimo bei fakelų deginimo apribojimus, turėtų turėti tinkamą Sąjungos teisinį pagrindą. Tokiu pagrindu turėtų būti nustatytos taisyklės siekiant didinti skaidrumą, susijusį su iškastinių išteklių energijos importu į Sąjungą, taip suteikiant geresnių paskatų plačiau įgyvendinti metano kiekio mažinimo sprendimus visame pasaulyje;

(9)vykdant pareigas pagal šį reglamentą, tikriausiai bus reikalingos reguliuojamųjų operatorių investicijos, ir į su tokiomis investicijomis susijusias išlaidas turėtų būti atsižvelgiama nustatant taikytinus tarifus, laikantis efektyvumo principų;

(10)kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent vieną kompetentingą instituciją, vykdančią priežiūrą, kad operatoriai faktiškai vykdytų šiame reglamente nustatytas pareigas, ir turėtų pranešti Komisijai apie tokį paskyrimą ir apie bet kokius vėlesnius susijusius pokyčius. Paskirtos kompetentingos institucijos turėtų visomis reikiamomis priemonėmis užtikrinti šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį energetikos sektoriaus veiklos ir metano išmetimo pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Tokiomis aplinkybėmis Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų kartu sudaryti šį reglamentą taikančių viešųjų institucijų tinklą, kad būtų skatinamas glaudus bendradarbiavimas, sudarant reikiamus susitarimus keistis informacija ir geriausia patirtimi ir suteikiant galimybių konsultuotis;

(11)siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą, Komisija teikia paramą valstybėms narėms pagal techninės paramos priemonę 18 , pagal poreikius teikiama specializuota technine kompetencija joms padėdama rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tas, kuriomis skatinama mažinti energetikos sektoriuje išmetamą metano kiekį. Techninė parama apima, pavyzdžiui, administracinių gebėjimų stiprinimą, teisės aktų sistemų suderinimą ir dalijimąsi aktualia geriausia patirtimi;

(12)operatoriai turėtų teikti kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad būtų užtikrintas jų užduočių atlikimas. Be to, operatoriai turėtų per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį ar bet kokį kitą su kompetentingomis institucijomis suderintą laikotarpį imtis visų būtinų veiksmų, kurių nurodo imtis kompetentingos institucijos;

(13)pagrindinė kompetentingoms institucijoms prieinama darbo priemonė turėtų būti patikrinimai, įskaitant dokumentų ir duomenų įrašų tikrinimą, išmetamo dujų kiekio matavimus ir patikras vietoje. Patikrinimai turėtų būti reguliariai atliekami, remiantis kompetentingų institucijų atliktu rizikos aplinkai įvertinimu. Be to, patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant ištirti pagrįstus skundus ir reikalavimų neatitikties atvejus ir užtikrinti, kad reikiamų komponentų remontas arba keitimas būtų atliekamas laikantis šio reglamento. Nustačiusios šiurkštų šio reglamento reikalavimų pažeidimą, kompetentingos institucijos turėtų pateikti pranešimą dėl taisomųjų veiksmų, kurių turėtų imtis operatorius. Kompetentingos institucijos turėtų saugoti atliktų patikrinimų duomenų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB 19 ;

(14)atsižvelgiant į tai, kad kai kurie metano išmetimo šaltiniai yra arti miestų ar gyvenviečių, dėl šio reglamento pažeidimų nukentėję fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų turėti galimybę kompetentingoms institucijoms pateikti tinkamai pagrįstus skundus. Skundų pateikėjai turėtų būti informuojami apie procedūros eigą ir apie priimamus sprendimus, ir per pagrįstą laikotarpį po skundo pateikimo jiems turėtų būti pateiktas galutinis sprendimas;

(15)patikima tikrinimo sistema gali padidinti teikiamų duomenų patikimumą. Be to, dėl išmetamo metano kiekio matavimo detalumo lygio ir techninio sudėtingumo yra reikalinga tinkamai tikrinti operatorių ir kasyklų operatorių pateiktus išmetamo metano kiekio duomenis. Nors savarankiškas tikrinimas yra įmanomas, trečiosios šalies atliekamas tikrinimas garantuoja didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą. Be to, tai suteikia galimybę naudotis nuosekliai suderinta įvairių sričių kompetencija ir specializacija, kuri gali būti prieinama ne visiems viešojo sektoriaus subjektams. Tikrintojai turėtų būti akredituoti akreditacijos įstaigų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 20 . Taigi, nepriklausomi akredituoti tikrintojai turėtų užtikrinti, kad operatorių ir kasyklų operatorių rengiamos išmetamo metano kiekio ataskaitos būtų tikslios ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Jie turėtų peržiūrėti išmetamo metano kieko ataskaitose pateiktus duomenis ir įvertinti jų patikimumą, įtikimumą ir tikslumą pagal nemokamus ir viešai prieinamus Europos ar tarptautinius standartus, kuriuos parengė nepriklausomos organizacijos ir kurių taikymą patvirtino Komisija. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokių Europos ar tarptautinių standartų įtraukimo ir jų taikymo nustatymo. Tikrintojai yra atskiri nuo kompetentingų institucijų ir turėtų būti nepriklausomi nuo operatorių ir kasyklų operatorių, o šie turėtų jiems suteikti visą pagalbą, reikalingą tikrinimo veiklai vykdyti arba palengvinti, visų pirma sudaryti sąlygas patekti į patalpas ir pateikti dokumentus ar duomenų įrašus;

(16)informacija iš išmetamo metano kiekio ataskaitų, teikiamų kompetentingoms institucijoms, turėtų būti pateikiama Komisijai, kad Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO) galėtų atlikti jam pavedamą tikrinimo užduotį, visų pirma susijusią su duomenų agregavimo ir analizės metodikomis ir metodikų bei statistikos procesų, bendrovių naudojamų kiekybiniams išmetamo metano kiekio duomenims gauti, tikrinimu. Tuo tikslu taikomi pamatiniai kriterijai gali apimti Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (OGMP) standartus ir rekomendacinius dokumentus. IMEO teikiama informacija turėtų būti viešai prieinama, ir Komisija turėtų naudotis tokia informacija siekdama ištaisyti bet kokius nustatytus išmetamo metano kiekio matavimo, jo duomenų teikimo ir tikrinimo trūkumus;

(17)Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO) 2020 m. spalio mėn. įsteigtas Sąjungoje bendradarbiaujant su partnerėmis – Jungtinių Tautų aplinkos programa, Klimato ir švaraus oro koalicija ir Tarptautine energetikos agentūra, ir apie jo darbo pradžią paskelbta 2021 m. spalio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. IMEO pavestos užduotys rinkti, gretinti, tikrinti ir skelbti išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio duomenis pasauliniu lygmeniu. IMEO įeina į Jungtinių Tautų aplinkos programą, pagal kurią su Europos Sąjunga sudarytas susitarimo memorandumas. IMEO vaidmuo yra itin svarbus tikrinant energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio duomenis, ir reikėtų užmegzti atitinkamus ryšius siekiant jam patikėti tikrinimo užduotis. Kadangi IMEO nėra Sąjungos institucija ir jam netaikoma Sąjungos teisė, itin svarbu numatyti, kad IMEO imtųsi tinkamų priemonių Sąjungos ir jos valstybių narių interesų apsaugai užtikrinti;

(18)Sąjunga, kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimo šalis, privalo kasmet teikti išmetamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą, kuri yra valstybių narių nacionalinės ŠESD apskaitos duomenų suvestinė ataskaita, parengta pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pripažintas gerosios praktikos metodikas;

(19)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 21 reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų ŠESD apskaitos duomenis ir praneštų apie savo nacionalines prognozes. Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 2 dalį ataskaitos turi būti teikiamos naudojantis UNFCCC ataskaitų teikimo gairėmis ir dažnai jos yra grindžiamos numatytaisiais išmetamųjų teršalų faktoriais, o ne tiesioginiais šaltinio lygmens matavimais, todėl lieka su išmetamų teršalų kilme, išmetimo dažnumu ir mastu susijusio neapibrėžtumo;

(20)valstybių duomenys, pranešami ataskaitose pagal UNFCCC ataskaitų teikimo nuostatas, yra teikiami UNFCCC sekretoriatui laikantis kelių duomenų teikimo pakopų sistemos pagal IPCC gaires. Šiomis aplinkybėmis IPCC paprastai siūlo naudoti aukštesnės pakopos metodus tiems išmetimo šaltiniams, kurie dėl susijusių absoliučiųjų dydžių, tendencijų ar neapibrėžties daro reikšmingą įtaką bendrai valstybės ŠESD apskaitai;

(21)pakopa šiuo atžvilgiu reiškia tam tikrą metodikos sudėtingumo lygį. Yra trys galimos pakopos. Pagal pirmos pakopos metodus paprastai naudojami IPCC numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai ir jiems reikia pačių paprasčiausių, mažiausiai išskaidytų veiklos duomenų. Aukštesnėse pakopose paprastai naudojami sudėtingesni metodai ir savitieji šaltinio, technologijos, regiono arba valstybės išmetamųjų teršalų faktoriai, kurie dažnai yra nustatyti remiantis matavimais, ir jiems paprastai yra reikalingi labiau išskaidyti veiklos duomenys. Konkrečiai antroje pakopoje reikia naudoti ne numatytuosius, o savituosius valstybės išmetamųjų teršalų faktorius, o trečioje pakopoje yra reikalingi konkrečių gamybinių įrenginių duomenys arba matavimai ir atliekamas nuodugnus vertinimas „iš apačios į viršų“ pagal šaltinio tipą atskiro gamybinio objekto lygmeniu. Pereinant nuo pirmos iki trečios pakopos, išmetamo metano kiekio matavimo tikslumas didėja 22 ;

(22)valstybės narės laikosi skirtingos praktikos dėl to, pagal kurią pakopą jos praneša energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio duomenis ataskaitose pagal UNFCCC. Antros pakopos duomenų apie didelius išmetimo šaltinius teikimas atitinka IPCC ataskaitų teikimo gaires, nes antra pakopa laikoma aukštesnio lygio metodu. Taigi, energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio apskaičiavimo metodikos ir duomenų teikimas skiriasi įvairiose valstybėse narėse, o keliose valstybėse narėse vis dar labai dažnai teikiami žemiausios – pirmos – pakopos duomenys apie metano išmetimą, susijusį su anglimis, dujomis ir nafta;

(23)šiuo metu daugelyje valstybių pagrindinė veiksmų kryptis siekiant nustatyti ir mažinti išmetamą metano kiekį vis dar yra savanoriškos sektoriaus iniciatyvos. Svarbi energetikos sektoriaus iniciatyva yra Naftos ir dujų sektorių partnerystė dėl metano (Oil and Gas Methane Partnership, OGMP) – 2014 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) pradėta savanoriška iniciatyva dėl išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo; šios iniciatyvos valdyboje dalyvauja ir Komisijos atstovai. OGMP pagrindinis tikslas yra nustatyti geriausią praktiką siekiant didinti pasaulinio lygmens informacijos prieinamumą išmetamo metano kiekio nustatymo ir valdymo klausimais, taip pat skatinti imtis priemonių išmetamam metano kiekiui sumažinti. Prie OGMP prisijungė jau daugiau kaip 60 bendrovių, kurioms tenka 30 proc. pasaulio naftos ir dujų gavybos ir turto penkiuose žemynuose. OGMP standartų ir metodikų rengimo darbe dalyvauja valstybių valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir verslo sektorius. OGMP 2.0 sistema yra naujausia dinamiško išmetamam metanui taikomo standarto versija ir ji gali būti tinkamas pagrindas išmetamo metano kiekio standartams, grindžiamiems patikimomis moksliškai nustatytomis normomis, rengti;

(24)šiomis aplinkybėmis būtina tobulinti teikiamų išmetamo metano kiekio duomenų (be kita ko, dėl pagrindinių su Sąjungoje gaminama ir suvartojama energija susijusių metano išmetimo šaltinių) matavimus ir gerinti jų kokybę. Be to, turėtų būti užtikrinamas šaltinio lygmens duomenų prieinamumas ir patikimas išmetamo kiekio nustatymas, taip didinant teikiamų duomenų patikimumą ir galimybes imtis tinkamų išmetamo kiekio mažinimo priemonių;

(25)kad matavimas ir duomenų teikimas būtų veiksmingas, naftos ir dujų bendrovėms turėtų būti privaloma išmatuoti ir pranešti išmetamus metano kiekius pagal šaltinį ir pateikti valstybėms narėms agreguotus duomenis, kad valstybės narės galėtų padidinti savo apskaitos ataskaitų tikslumą. Be to, būtina atlikti veiksmingą bendrovių pateiktų duomenų tikrinimą ir, siekiant iki minimumo sumažinti administracinę naštą operatoriams, duomenys turėtų būti teikiami kasmet;

(26)šiame reglamente OGMP 2.0 sistema remiamasi tiek, kiek ji atitinka 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodytus kriterijus, siekiant padėti rinkti patikimus ir tvarius duomenis, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išmetamo metano kiekio stebėsenai vykdyti, ir kad prireikus būtų galima imtis papildomų veiksmų siekiant toliau mažinti išmetamą metano kiekį;

(27)OGMP 2.0 sistemoje yra penki duomenų teikimo lygiai. Šaltinio lygmens duomenys pradedami teikti nuo trečio lygio, kuris laikomas panašiu į UNFCCC sistemos trečią pakopą. Pagal tą lygį leidžiama naudoti bendruosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos ketvirto lygio duomenis būtina atlikti tiesioginius iš šaltinio išmetamo metano kiekio matavimus. Pagal šį lygį leidžiama naudoti savituosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos penkto lygio duomenis būtini papildomi matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenys. Be to, OGMP 2.0 sistemoje reikalaujama, kad bendrovės per trejus metus nuo prisijungimo prie OGMP 2.0 sistemos pateiktų eksploatuojamo turto, o per penkerius metus – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotus išmetamo metano kiekius. Remiantis OGMP 2.0 sistemos požiūriu į šaltinio lygmens duomenų teikimą ir atsižvelgiant į tai, kad daug Sąjungos bendrovių jau prisijungė prie OGMP 2.0 sistemos 2021 m., iš Sąjungos operatorių turėtų būti reikalaujama per 24 mėnesius pateikti eksploatuojamo turto, o per 36 mėnesius – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį. Kartu su išmetamo metano kiekio nustatymu šaltinio lygmeniu atliekamas jo nustatymas veiklos vietos lygmeniu teikia galimybę įvertinti, patikrinti ir sugretinti šaltinio lygmeniu apskaičiuotus kiekius, agreguotus pagal veiklos vietą, ir tai didina teikiamų išmetamo metano kiekio duomenų patikimumą. Šiame reglamente, kaip ir OGMP 2.0 sistemoje, reikalaujama šaltinio lygmens matavimo duomenis sugretinti su matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenimis;

(28)Sąjungos ŠESD apskaitos duomenimis, daugiau kaip pusė viso tiesiogiai energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio susidaro dėl nenumatyto teršalų išsiskyrimo į atmosferą. Naftos ir dujų sektoriuje toks išmetimas sudaro didžiausią išmetamo metano kiekio dalį;

(29)nenumatytas metano išsiskyrimas į atmosferą gali įvykti atliekant gręžimo ir žaliavų išgavimo darbus, taip pat apdorojant ir laikant produkciją, ją perduodant ir skirstant galutiniams vartotojams. Metanas gali išsiskirti ir iš neveikiančių naftos ar dujų gręžinių. Metano išmetama ir dėl techninės įrangos komponentų (pvz., sandūrų, jungių ar vožtuvų) trūkumų ar dėl įprasto jų nusidėvėjimo arba iš pažeistų komponentų, pavyzdžiui, avarijos atveju. Nuotėkis taip pat gali įvykti per korozijos ar kitaip pažeistų slėginių įrenginių sieneles;

(30)nors metano dujų išleidimas paprastai yra atliekamas tikslingai, vykdant tam tikrus procesus ar veiklą ir naudojant tam skirtus įtaisus, jis gali būti ir nenumatytas, pavyzdžiui, įrangos trikties atveju;

(31)siekiant mažinti dėl to išmetamo metano kiekį, operatoriai turėtų visomis jiems prieinamomis priemonėmis iki minimumo sumažinti savo veikloje išmetamo metano kiekį;

(32)konkrečiau tariant, dėl nuotėkių išmetamas metano kiekis dažniausiai mažinamas atliekant metano nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus, per kuriuos siekiama nustatyti tokius nuotėkius ir juos pašalinti atliekant remontą. Todėl operatoriai turėtų atlikti bent periodinius nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus, ir juos atliekant taip pat turėtų būti patikrinti įrangos komponentai, naudojami metanui išleisti, siekiant nustatyti, ar nėra nenumatyto metano išleidimo;

(33)tuo tikslu turėtų būti nustatytas suderintas metodas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems operatoriams Sąjungoje. Tas metodas turėtų apimti būtinuosius reikalavimus dėl nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų, kartu paliekant valstybėms narėms ir operatoriams pakankamai lankstumo. Tai itin svarbu, kad būtų galima diegti inovacijas ir kurti naujas nuotėkio aptikimo ir remonto technologijas bei metodus, taigi būtų išvengta aplinkos apsaugai nenaudingo susisaistymo su konkrečia technologija. Toliau kuriama vis naujų technologijų ir aptikimo metodų, ir valstybės narės turėtų skatinti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų galima rinktis tiksliausius ir ekonomiškai efektyviausius metodus;

(34)nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų prievolės turėtų atitikti tam tikrą gerąją praktiką. Nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų pagrindinis tikslas turėtų būti surasti ir pašalinti nuotėkius, o ne kiekybiškai nustatyti jų dydį, o tose srityse, kuriose nuotėkio rizika didesnė, tikrinimai turėtų būti atliekami dažniau; tokių tyrimų dažnis turėtų priklausyti ne tik nuo poreikio suremontuoti komponentus, iš kurių išsiskiriantis metanas viršija metano išmetimo slenkstinę vertę, bet ir nuo svarbių veiklos aspektų, atsižvelgiant į saugos riziką. Todėl tais atvejais, kai yra nustatoma didesnė saugos rizika arba didesnė metano nutekėjimo rizika, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę rekomenduoti dažniau atlikti atitinkamų komponentų tyrimus; visi bet kokio dydžio nuotėkiai turėtų būti užfiksuojami ir stebimi, nes mažas nuotėkis gali virsti didesniu nuotėkiu; nuotėkiui pašalinti atlikus remontą turėtų būti patvirtinta, kad jis atliktas veiksmingai; kad būtų galima naudoti būsimas, pažangesnes išmetamo metano aptikimo technologijas, turėtų būti nustatyta metano nuotėkio dydžio slenkstinė riba, nuo kurios privaloma atlikti remontą, kartu leidžiant operatoriams pasirinkti naudojamą aptikimo įrangą. Kai tikslinga, pagal šį reglamentą gali būti naudojama nepertraukiamoji stebėsena;

(35)dujų išleidimu vadinamas nesudegusio metano išleidimas į atmosferą, kuris gali būti tikslinis, atliekamas vykdant tam tikrus procesus ar veiklą arba naudojant tam skirtus įtaisus, arba nenumatytas, įvykstantis dėl įrangos trikties. Atsižvelgiant į didelį poveikį išmetamų ŠESD kiekiui, dujų išleidimą reikėtų uždrausti, paliekant galimybę jį atlikti tik dėl ekstremaliosios situacijos, įrangos trikties ar tam tikrų nustatytų įvykių, kai neišvengiamai reikia išleisti dujas;

(36)fakelų deginimas yra kontroliuojamas metano deginimas, atliekamas jam pašalinti naudojant specialų tokio deginimo įtaisą. Fakelų deginimas vykdant įprastą naftos ar iškastinių gamtinių dujų gavybą ir neturint pakankamų infrastruktūros pajėgumų ar palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti metaną atgal į gręžinį, panaudoti jį vietoje arba tiekti jį rinkai, laikomas įprastiniu fakelų deginimu. Įprastinis fakelų deginimas turėtų būti uždraustas. Fakelų deginimas turėtų būti leistinas tik kai tai yra vienintelė alternatyva dujų išleidimui ir kai dujų išleidimas nėra uždraustas. Dujų išleidimas labiau kenkia aplinkai negu fakelų deginimas, nes išleidžiamose dujose paprastai yra didelis metano kiekis, o fakelais deginamas metanas oksiduojasi virsdamas anglies dioksidu;

(37)naudojant fakelų deginimą kaip dujų išleidimo alternatyvą, reikia, kad metanas fakelais būtų sudeginamas efektyviai. Dėl šios priežasties taip pat turėtų būti nustatytas deginimo efektyvumo reikalavimas tais atvejais, kai fakelų deginimas yra leistinas. Taip pat turėtų būti reikalaujama naudoti budėjimo degiklius, kurie įsidega patikimiau, nes jiems nedaro poveikio vėjas;

(38)metano įleidimui atgal į gręžinį, naudojimui vietoje arba tiekimui į rinką visada turėtų būti teikiama pirmenybė prieš fakelų deginimą, taigi ir prieš dujų išleidimą. Dujų išleidimą atliekantys operatoriai turėtų pateikti kompetentingoms institucijoms įrodymą, kad metano nebuvo įmanoma nei įleisti atgal į gręžinį, nei sunaudoti vietoje ar tiekti rinkai, nei sudeginti fakelais, o fakelus deginantys operatoriai turėtų pateikti kompetentingoms institucijoms įrodymą, kad nebuvo įmanoma metano įleisti atgal į gręžinį, naudoti vietoje ar tiekti rinkai;

(39)operatoriai turėtų nedelsdami pranešti kompetentingoms institucijoms apie svarbius dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius ir turėtų pateikti išsamesnes visų tokių įvykių ataskaitas. Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad naudojama įranga ir įtaisai atitiktų Sąjungos teisėje nustatytus standartus;

(40)dėl metano išmetimo iš neveikiančių naftos ir dujų gręžinių kyla rizika visuomenės sveikatai, saugai ir aplinkai. Todėl stebėsenos ir duomenų teikimo prievolės turėtų būti toliau taikomos ir turėtų būti regeneruota ir išvalyta tų gręžinių ir gręžviečių aplinka. Tokiais atvejais pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti valstybės narės, visų pirma rengdamos inventorinius aprašus ir išmetamo metano kiekio mažinimo planus;

(41)ES ŠESD apskaitos duomenimis, anglių kasyklos yra didžiausias atskiras metano išmetimo šaltinis Sąjungos energetikos sektoriuje. 2019 m. anglių sektoriaus tiesiogiai išmetamas metano kiekis sudarė 31 proc. viso išmetamo metano kiekio – jis beveik prilygo iškastinių gamtinių dujų ir naftos sektorių bendrai procentinei tiesiogiai išmetamo metano kiekio daliai (33 proc.);

(42)šiuo metu nėra konkrečių visos Sąjungos taisyklių dėl anglių sektoriuje išmetamo metano kiekio ribojimo, nors yra daug prieinamų tokio metano išmetimo mažinimo technologijų. Nėra Sąjungos ar tarptautinio stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo standarto, skirto konkrečiai anglių sektoriui. Sąjungoje anglių pramonės išmetamo metano kiekio duomenys įeina į valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas, o požeminių kasyklų duomenys taip pat įtraukiami į Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, sukurtą Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 23 ;

(43)metano išmetimas visų pirma siejamas su požeminės kasybos veikla, tiek veikiančiose, tiek apleistose kasyklose 24 . Veikiančiose požeminėse kasyklose metano koncentracija ore nuolat kontroliuojama, nes tai yra sveikatos ir saugos rizikos veiksnys. Požeminėse anglių kasyklose didžioji dalis metano išmetama per naudojamas ventiliacijos ir drenažo arba degazavimo sistemas – tai du pagrindiniai būdai metano koncentracijai kasyklos ortakiuose mažinti;

(44)sustabdžius gavybos veiklą, iš uždarytos arba apleistos kasyklos toliau išsiskiria metanas, vadinamas apleistų kasyklų metanu. Toks metanas paprastai išmetamas iš aiškių taškinių šaltinių, tokių kaip ventiliacijos šachtos ar slėgio mažinimo angos. Didinant klimato srities užmojus ir energijos gamyboje pereinant prie mažesnio anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių, Sąjungoje iš apleistų kasyklų išmetamo metano kiekis gali didėti. Vertinama, kad net po dešimties metų nuo kasybos darbų pabaigos iš neužtvindytų kasyklų toliau išsiskiria metanas, kurio kiekis siekia apie 40 proc. kiekio, užfiksuoto kasyklos uždarymo metu 25 . Be to, iš apleistų kasyklų išmetamo metano tvarkymas tebėra nenuoseklus dėl visoje ES esančių skirtingų nuosavybės ir eksploatavimo teisių. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti uždarytų ir apleistų anglių kasybos objektų turto inventorinius aprašus, ir tada jos arba nustatytos atsakingosios šalys privalėtų įrengti įtaisus išmetamam metano kiekiui matuoti;

(45)Sąjungoje veikiančiose atvirosiose anglių kasyklose yra išgaunamas lignitas ir išmetama mažiau metano negu požeminėse anglių kasyklose. Sąjungos ŠESD apskaitos duomenimis, 2019 m. iš veikusių atvirųjų anglių kasyklų išmesta 166 kilotonos (kt) metano, o iš požeminių anglių kasyklų – 828 kt metano 26 . Iš atvirųjų anglių kasyklų išmetamo metano kiekio matavimas yra sudėtingas dėl tokių kasyklų išsidėstymo dideliame plote. Dėl šios priežasties, nors ir yra technologijų 27 , iš atvirųjų kasyklų išmetamas metano kiekis matuojamas retai. Iš atvirųjų kasyklų išmetamo metano kiekis gali būti nustatomas naudojant savituosius anglių baseinų išmetamųjų teršalų faktorius 28 , o dar tiksliau – savituosius kasyklos arba anglių telkinio išmetamųjų teršalų faktorius, nes anglių baseinuose yra telkinių, kuriuose metano kiekis skiriasi 29 . Išmetamųjų teršalų faktoriai gali būti nustatomi išmatuojant klodo, kurio ėminiai paimami iš žvalgomųjų gręžinių kernų, dujų kiekį 30 . Todėl kasyklų operatoriai turėtų atlikti atvirosiose anglių kasyklose išmetamo metano kiekio matavimus naudodami tokius išmetamųjų teršalų faktorius;

(46)todėl kasyklų operatoriai turėtų atlikti iš požeminių anglių kasyklų ventiliacijos šachtų išmetamo metano nepertraukiamąjį matavimą ir kiekio nustatymą, taip pat drenažinėse išleidžiamo ir fakelais sudeginamo metano kiekio nepertraukiamąjį matavimą, o dėl atvirųjų anglių kasyklų turėtų naudoti savituosius išmetamųjų teršalų faktorius. Jie turėtų pateikti tuos duomenis kompetentingoms institucijoms;

(47)sumažinti išmetamą metano kiekį šiuo metu labiausiai galima požeminėse veikiančiose ir uždarytose arba apleistose anglių kasyklose. Iš veikiančių ir uždarytų ar apleistų atvirųjų kasyklų išmetamo metano kiekio veiksmingo mažinimo galimybės šiuo metu yra ribotos dėl technologinių priežasčių. Tačiau, siekiant remti būsimus tokio išmetamo metano kiekio mažinimo technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, turėtų būti vykdoma efektyvi ir išsami tokio metano išmetimo masto stebėsena, duomenų teikimas ir tikrinimas;

(48)požeminės kasyklos yra energinių anglių arba koksinių anglių kasyklos. Energinės akmens anglys daugiausia naudojamos kaip energijos šaltinis, o koksinės anglys – kaip kuras ir reagentas plieno gamyboje. Išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo reikalavimai turėtų būti taikomi ir koksinių anglių, ir energinių anglių kasykloms;

(49)veikiančiose požeminėse anglių kasyklose išmetamo metano kiekio mažinimas turėtų būti įvykdytas laipsniškai nutraukiant dujų išleidimą ir fakelų deginimą. Uždarytų arba apleistų požeminių anglių kasyklų užtvindymas gali sustabdyti metano išmetimą, tačiau tai nėra sistemingai daroma ir tai kelia tam tikrą riziką aplinkai. Dujų išleidimas ir fakelų deginimas šiose kasyklose taip pat turėtų būti laipsniškai nutrauktas. Dėl galimybių ribotumo, kurį lemia geologinės aplinkos sąlygos, ir dėl aplinkosauginių aspektų neįmanoma rasti vieno visais atvejais tinkamo sprendimo iš apleistų požeminių anglių kasyklų išmetamam metano kiekiui mažinti 31 , todėl valstybės narės turėtų parengti savus išmetamo metano kiekio mažinimo planus, atsižvelgdamos į minėtus suvaržymus ir į apleistų kasyklų metano kiekio mažinimo technines galimybes;

(50)po Komisijos pateikto pasiūlymo Taryba 2021 m. birželio 28 d. priėmė naują Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo teisinį pagrindą 32 , pagal kurį numatoma remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant pritaikyti pagal naują paskirtį naudoti anksčiau veikusias anglių kasyklas arba uždaromas anglių kasyklas ir susijusią infrastruktūrą, taip siekiant bendrojo tikslo laipsniškai atsisakyti akmens anglių ir laikantis Teisingos pertvarkos mechanizmo. Tokiomis aplinkybėmis vienas pagrindinių tikslų pagal naująją Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo programą ateinančiais metais bus iki minimumo sumažinti pertvarkomų anglių kasyklų poveikį aplinkai, ypač susijusį su metano išmetimu;

(51)Sąjunga yra priklausoma nuo importo: importuojama 70 proc. joje suvartojamų akmens anglių, 97 proc. joje suvartojamos naftos ir 90 proc. joje suvartojamų iškastinių gamtinių dujų. Neturima tikslių žinių apie metano išmetimo, susijusio su Sąjungoje suvartojama iškastinių išteklių energija, tačiau vykstančio trečiosiose valstybėse, mastą, kilmės šaltinius ar pobūdį;

(52)išmetamo metano sukeliamas visuotinio atšilimo efektas yra tarpvalstybinio masto problema. Nors kai kurios valstybės, gaminančios energiją iš iškastinių išteklių, pradeda vidaus priemonėmis mažinti savo energetikos sektoriuose išmetamą metano kiekį, daugeliui eksportuotojų netaikomas joks susijęs reguliavimas jų atitinkamose vidaus rinkose. Tokiems operatoriams reikia aiškių paskatų, kad jie imtųsi veiksmų dėl savo išmetamo metano, todėl skaidri informacija apie išmetamą metano kiekį turėtų būti prieinama rinkoms;

(53)šiuo metu trūksta tikslių (UNFCCC trečios pakopos ar lygiaverčių) duomenų apie metano išmetimą tarptautiniu mastu. Daugelis iškastinius energijos išteklius eksportuojančių valstybių iki šiol dar nepateikė išsamių apskaitos duomenų pagal UNFCCC. Tuo pat metu yra įrodymų, kad visame pasaulyje dėl naftos ir dujų gavybos veiklos išmetamas metano kiekis per paskutinius 20 metų labai padidėjo – nuo 65 iki 80 Mt per metus 33 ;

(54)kaip paskelbta Komunikate dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos 34 , Sąjunga įsipareigoja bendradarbiauti su savo partneriais energetikos srityje ir su kitomis didžiosiomis iškastinių išteklių energiją importuojančiomis valstybėmis sprendžiant metano išmetimo problemą visame pasaulyje. Diplomatija energetikos srityje dėl išmetamo metano jau davė svarbių rezultatų. 2021 m. rugsėjo mėn. Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie ketinimus prisiimti pasaulinį įsipareigojimą dėl metano – tai politinis įsipareigojimas iki 2030 m. sumažinti pasaulyje išmetamo metano kiekį 30 proc. (atskaitos tašku laikant 2020 m. lygius); šis įsipareigojimas galiausiai prisiimtas 2021 m. lapkričio mėn. Glazge vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 26). Prie to prisidėti įsipareigojo daugiau kaip šimtas valstybių, kuriose išmetamas metanas sudaro beveik pusę viso pasaulyje išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio. Pasaulinis įsipareigojimas dėl metano apima pasižadėjimą pradėti išmetamą metano kiekį nustatyti pagal geriausias turimas apskaitos metodikas, ypač daug dėmesio skiriant dideliems išmetimo šaltiniams.

(55)be to, Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO) atliks reikšmingą ir vadovaujamąjį vaidmenį didinant skaidrumą, susijusį su pasaulio energetikos sektoriuje išmetamu metanu. Taryba savo 2021 m. sausio mėn. išvadose dėl diplomatijos klimato ir energetikos srityse 35  pritarė IMEO įsteigimui;

(56)Komisija bendradarbiaus su IMEO rengiant metano susidarymo indeksą, kaip aiškiai nurodyta Komunikate dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos 36 . Jame būtų pateikiami duomenys apie išmetamą metaną iš įvairių iškastinių energijos šaltinių visame pasaulyje (be kita ko, remiantis šaltinio lygmeniu atliekamais įvertinimais ir matavimais ir stebėsena iš oro ar iš palydovų), kad iškastinių išteklių energijos pirkėjai galėtų priimti pagrįstus pirkimo sprendimus, remdamiesi duomenimis apie metano išmetimą dėl iškastinių energijos išteklių;

(57)tęsdama savo sėkmingą diplomatinį darbą, kuriuo siekia realizuoti tokius pasaulinius įsipareigojimus, Sąjunga kartu toliau skatina labai sumažinti išmetamą metano kiekį visame pasaulyje ir visų pirma tose valstybėse, kurios Sąjungai tiekia iškastinių išteklių energiją;

(58)todėl iš importuotojų, į Sąjungą importuojančių iškastinių išteklių energiją, turėtų būti reikalaujama teikti valstybėms narėms informaciją apie su išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu ir mažinimu susijusias priemones, kurių imasi eksportuotojai, visų pirma, reguliavimo arba savanoriškų priemonių taikymą jų išmetamam metano kiekiui kontroliuoti, įskaitant tokias priemones kaip nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimai arba dujų išleidimo ir fakelų deginimo kontrolės ir ribojimo priemonės. Matavimo ir duomenų teikimo lygiai, nustatomi importuotojams taikomuose informacijos reikalavimuose, atitinka tuos lygius, kurie bus privalomi Sąjungos operatoriams pagal šį reglamentą, kaip išdėstyta 24–26 ir 46 konstatuojamosiose dalyse. Toks informacijos apie metano išmetimo kontrolės priemones reikalavimas nesudaro didesnės naštos negu atitinkami reikalavimai Sąjungos operatoriams;

(59)valstybės narės turėtų perduoti tą informaciją Komisijai. Remiantis ta informacija, Sąjungoje turėtų būti sukurta ir tvarkoma iškastinių išteklių energijos importo į Sąjungą skaidrumui skirta duomenų bazė, kurioje būtų pateikiami išsamūs duomenys, ar eksportuojančios bendrovės yra prisijungusios prie Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (OGMP) (naftos ir dujų bendrovių atveju) ir ar jos laikosi lygiaverčio, tarptautiniu mastu arba Sąjungoje pripažinto standarto (anglių pramonės bendrovių atveju), jei toks standartas bus nustatytas. Tokia informacija turėtų parodyti eksportuojančių valstybių bendrovių įsipareigojimus dėl savo išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo pagal UNFCCC trečios pakopos duomenų teikimo metodus. Tokia skaidrumui skirta duomenų bazė būtų informacijos šaltinis iškastinių išteklių energiją į Sąjungą importuojantiems importuotojams, priimantiems pirkimo sprendimus, taip pat kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei. Tokioje skaidrumui skirtoje duomenų bazėje taip pat turėtų būti parodytos Sąjungos bendrovių ir iškastinių išteklių energiją į Sąjungą eksportuojančių bendrovių pastangos matuoti savo išmetamą metano kiekį, teikti jo duomenis ir jį mažinti. Į ją taip pat turėtų būti įtraukta informacija apie metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir išmetamo kiekio mažinimo reguliavimo veiksmus valstybėse, kuriose gaminama energija iš iškastinių išteklių;

(60)be to, Sąjunga turėtų sukurti pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę, kuri teiktų informacijos apie daug metano išmetančių šaltinių sukeliamos taršos mastą bei dažnumą ir jų vietą. Taip turėtų būti toliau skatinama siekti realių ir įrodymais pagrįstų rezultatų, Sąjungos bendrovėms ir iškastinių išteklių energiją į Sąjungą tiekiančioms bendrovėms įgyvendinant metano išmetimo reguliavimo reikalavimus ir veiksmingus išmetamo kiekio mažinimo veiksmus. Tokia priemone turėtų būti telkiami duomenys, gauti iš kelių sertifikuotų duomenų ir paslaugų teikėjų, įskaitant ES kosmoso programos „Copernicus“ komponentą ir Tarptautinį išmetamo metano kiekio stebėjimo centrą (IMEO). Ši priemonė turėtų suteikti informacijos Komisijai palaikant dvišalius dialogus su atitinkamomis valstybėmis, siekiant svarstyti įvairius numatomus išmetamo metano kiekio mažinimo politikos ir priemonių scenarijus;

(61)58–60 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis kartu turėtų būti didinamas skaidrumas pirkėjams, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl tiekimo šaltinių, ir turėtų būti gerinamos galimybės plačiau įgyvendinti išmetamo metano kiekio mažinimo sprendimus visame pasaulyje. Be to, tos priemonės turėtų suteikti papildomų paskatų tarptautinėms bendrovėms pradėti laikytis tarptautinių išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo standartų (pvz., OGMP) arba pradėti taikyti veiksmingas išmetamo kiekio matavimo, duomenų teikimo ir mažinimo priemones. Šios priemonės kuriamos kaip laipsniško importui taikomų priemonių griežtinimo pagrindas. Todėl Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies keisti arba papildyti importuotojams taikomus duomenų teikimo reikalavimus. Be to, Komisija turėtų įvertinti tų priemonių įgyvendinimą ir, jeigu atrodys tikslinga, teikti pasiūlymus dėl peržiūros siekiant nustatyti griežtesnes priemones importuotojams ir įsitikinti, kad trečiosiose valstybėse narėse taikomos panašaus veiksmingumo lygio priemonės išmetamam metano kiekiui stebėti, pranešti, tikrinti ir mažinti. Atliekant šį vertinimą reikėtų atsižvelgti į IMEO atliekamą darbą, įskaitant metano susidarymo indeksą, skaidrumui skirtą duomenų bazę ir pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę. Jeigu Komisija manytų, kad yra tikslinga griežtinti importui taikomas priemones, būtų itin svarbu, kad Komisija per savo parengiamąjį darbą tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultavimąsi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis;

(62)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, galinčios apimti baudų ir periodinių baudų skyrimą, ir turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad tos sankcijos būtų įgyvendinamos. Kad sankcijos turėtų reikšmingą atgrasomąjį poveikį, jos turėtų būti tinkamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, galimą naudą atitinkamam operatoriui ir aplinkai daromos žalos pobūdį ir dydį. Skiriant sankcijas derėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę. Sankcijos turėtų būti skiriamos proporcingai ir laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Pagrindinių teisių chartijos principus;

(63)siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą, turėtų būti pateiktas atitinkamų rūšių pažeidimų, už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašas. Siekiant padėti nuosekliau taikyti sankcijas, turėtų būti nustatyti neišsamūs ir orientaciniai bendri sankcijų taikymo kriterijai. Sankcijų atgrasomąjį poveikį turėtų sustiprinti tai, kad gali būti skelbiama su valstybių narių skirtomis sankcijomis susijusi informacija, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2016/679 37 ir (ES) 2018/1725 38 ;

(64)dėl nuostatų, kuriose reikalaujama nustatant tarifus atsižvelgti į reguliuojamųjų operatorių investicijas, turėtų būti iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942 39 , pavedant Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) užduotį pateikti prieinamą rodiklių ir susijusių atskaitos verčių rinkinį, kad būtų galima palyginti palyginamų projektų investicines vieneto išlaidas, susijusias su išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu ir mažinimu;

(65)siekiant nustatyti dujų išleidimo ir fakelų deginimo koksinių anglių kasyklose laipsniško nutraukimo proceso elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant metano dujų išleidimo iš koksinių anglių kasyklų ventiliacijos šachtų apribojimus. Be to, kad būtų galima, jei reikės, reikalauti papildomos informacijos iš importuotojų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis iš dalies keičiami arba papildomi informacijos, kurią turi teikti importuotojai, reikalavimai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(66)siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles dėl bendrų ataskaitų formų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 40 ;

(67)operatoriams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktas pagrįstas laikotarpis, per kurį jie galėtų atlikti reikiamus parengiamuosius veiksmus siekdami atitikti šio reglamento reikalavimus;

(68)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, duomenų teikimo, tikrinimo ir šio kiekio mažinimo, valstybės narės negali pasiekti veikdamos pavieniui ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.    Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl Sąjungos energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, jo duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl išmetamo metano kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus ir taikomus dujų išleidimo bei fakelų deginimo apribojimus. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės dėl priemonių, kuriomis užtikrinamas informacijos apie išmetamą metano kiekį, susijusį su į Sąjungą importuojama iškastinių išteklių energija, skaidrumas.

2.    Šis reglamentas taikomas:

a) naftos ir iškastinių gamtinių dujų išteklių pradinės grandies žvalgymui ir gavybai, iškastinių gamtinių dujų surinkimui ir apdorojimui;

b) dujų perdavimui, skirstymui, požeminėms saugykloms ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalams, eksploatuojamiems naudojant metaną iš iškastinių ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių (biometaną arba sintetinį metaną);

c) veikiančioms požeminėms ir atvirosioms anglių kasykloms, uždarytoms ir apleistoms požeminėms anglių kasykloms.

3.    Šis reglamentas taikomas metano išmetimui už Sąjungos ribų, kai tai susiję su importuotojui taikomais reikalavimais pateikti informaciją, skaidrumui skirta metano duomenų baze ir taršos metanu stebėsenos priemone.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)    išmetamas metano kiekis – visas metano kiekis, tiesiogiai išmetamas iš visų komponentų, kurie yra potencialūs metano išmetimo šaltiniai, dėl tikslinio ar nenumatyto dujų išleidimo ar nevisiško sudeginimo fakelais arba iš kitų komponentų, įskaitant ir netyčinius nuotėkius;

2)    perdavimo sistemos operatorius – operatorius, apibrėžtas [Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB 41 2 straipsnio 4 punkte] [nuoroda bus pakeista pagal šiuo metu svarstomą pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija];

3)    skirstymo sistemos operatorius – operatorius, apibrėžtas [Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 6 punkte] [nuoroda bus pakeista pagal šiuo metu svarstomą pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija];

4)    operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja tam tikrą turtą arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, kuriam yra suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti turto eksploatavimo techninius klausimus;

5)    kasyklos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja anglių kasyklą arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, kuriam yra suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti anglių kasyklos eksploatavimo techninius klausimus;

6)    tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla vertinant operatorių ir kasyklų operatorių pateiktų ataskaitų atitiktį reikalavimams;

7)    tikrintojas – juridinis asmuo, kuris nėra pagal šio reglamento 4 straipsnį paskirta kompetentinga institucija, kuris vykdo tikrinimo veiklą ir yra akredituotas nacionalinės akreditacijos įstaigos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, arba, nedarant poveikio to reglamento 5 straipsnio 2 dalies taikymui, tikrinimo išvados pateikimo metu kitaip įgaliotas fizinis asmuo;

8)    šaltinis – komponentas ar geologinis darinys, iš kurio metanas yra tikslingai arba dėl nenumatytų priežasčių, protarpiais arba nuolat išskiriamas į atmosferą;

9)    turtas – verslo ar veiklos vienetas, kuris gali būti sudarytas iš kelių gamybinių objektų ar vietų, įskaitant turtą, kurio eksploatacinę kontrolę vykdo operatorius (eksploatuojamas turtas), ir turtą, kurio eksploatacinės kontrolės operatorius nevykdo (neeksploatuojamas turtas);

10)    išmetamųjų teršalų faktorius – koeficientas, kuriuo kiekybiškai išreiškiamas išmetamas arba pašalinamas dujų kiekis, tenkantis veiklos vienetui, dažnai nustatomas remiantis matavimo duomenų imtimi, iš kurios apskaičiuojant vidurkį gaunamas reprezentatyvus tam tikram veiklos lygiui būdingas dujų išmetimo lygis nustatytomis eksploatacinėmis sąlygomis;

11)    bendrasis išmetamųjų teršalų faktorius – standartizuotas kiekvieno tipo išmetimo šaltiniams nustatytas išmetamųjų teršalų faktorius, gaunamas iš apskaitos duomenų ar duomenų bazių, tačiau bet kuriuo atveju nepatikrintas tiesioginiais matavimais;

12)    savitasis išmetamųjų teršalų faktorius – išmetamųjų teršalų faktorius, gautas tiesioginiais matavimais;

13)    tiesioginis matavimas – tiesioginis išmetamo metano kiekio nustatymas šaltinyje metano matavimo prietaisu;

14)    veiklos vietoje išmetamas metano kiekis – iš visų tam tikram turtui priskiriamų šaltinių išmetamas metano kiekis;

15)    matavimas veiklos vietos lygmeniu – matavimas iš viršaus, kuriam paprastai naudojami jutikliai, montuojami ant mobilios platformos, pavyzdžiui, transporto priemonių, orlaivių ar bepiločių orlaivių, laivų ar palydovų, arba kitos priemonės metano išmetimo padėčiai visoje veiklos vietoje visapusiškai užfiksuoti;

16)    įmonė – fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis bent vieną iš toliau išvardytų funkcijų: naftos ir iškastinių gamtinių dujų išteklių pradinės grandies eksploatavimo, žvalgymo ir gavybos, iškastinių gamtinių dujų surinkimo ir apdorojimo, dujų perdavimo, skirstymo ir laikymo požeminėse saugyklose (įskaitant SGD);

17)    nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimas – tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti metano išmetimo šaltinius, įskaitant nuotėkius ir nenumatytą dujų išleidimą;

18)    (dujų) išleidimas – nesudegusio metano išleidimas į atmosferą, kuris gali būti tikslinis, atliekamas vykdant tam tikrus procesus ar veiklą arba naudojant tam skirtus įtaisus, arba nenumatytas, įvykstantis dėl įrangos trikties arba dėl nepalankių geologinės aplinkos sąlygų;

19)    fakelų deginimas – kontroliuojamas metano deginimas, atliekamas jam pašalinti naudojant specialų tokio deginimo įtaisą;

20)    ekstremalioji situacija – laikina, nenumatyta, nedažna situacija, kurioje metano išmetimas yra neišvengiamas ir būtinas siekiant išvengti ūmaus ir didelio neigiamo poveikio žmonių saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai, išskyrus situacijas, susidariusias dėl toliau išvardytų įvykių arba su jais susijusias:

a) jeigu operatorius neįdiegia pakankamo pajėgumo įrangos, tinkamos eksploatuoti pagal numatytąjį arba faktinį gavybos lygį ir slėgį;

b) jeigu operatorius neriboja gavybos tais atvejais, kai gavybos lygis viršija atitinkamos įrangos ar surinkimo sistemos pajėgumą, nebent tokios perteklinės gavybos priežastis būtų tolesnėse proceso grandyse susiklosčiusi ekstremalioji situacija, įrangos triktis ar neplaninis remontas ir tai truktų ne ilgiau kaip aštuonias valandas po to, kai pranešama apie tolesnės grandies nepakankamo pajėgumo problemą;

c) kai vykdoma planinė techninė priežiūra;

d) kai priežastis yra operatoriaus aplaidumas;

e) kai įvyksta kartotinių tos pačios įrangos trikčių, t. y. keturis ar daugiau kartų per praėjusias 30 dienų;

21)    triktis – staigus, neišvengiamas įrangos veikimo sutrikimas ar gedimas, kurio operatorius negali pagrįstai kontroliuoti ir kuris reikšmingai sutrikdo darbą, išskyrus veikimo sutrikimą ar gedimą, kurio vienintelė priežastis ar viena iš priežasčių yra netinkama techninė priežiūra, neatsargus valdymas ar kitoks įrangos veikimo sutrikimas ar gedimas, kurio būtų buvę galima išvengti;

22)    įprastinis fakelų deginimas – fakelų deginimas vykdant įprastą naftos ar iškastinių gamtinių dujų gavybą ir neturint pakankamos infrastruktūros ar nesant palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti metaną atgal į gręžinį, panaudoti jį vietoje arba tiekti jį rinkai;

23)    fakelas – įtaisas su degikliu, naudojamas metanui deginti;

24)    neveikiantis gręžinys – naftos arba dujų gręžinys ar gręžvietė, kuriuose išteklių žvalgymo ar gavybos veikla sustabdyta ir nevykdoma bent vienus metus;

25)    aplinkos išvalymas – užteršto vandens ir dirvožemio išvalymo procesas;

26)    aplinkos regeneravimas – procesas, kurį atliekant ties gręžiniu ar gręžvietėje atkuriamos dirvožemio ir augmenijos sąlygos, panašios į tas, kurios buvo iki natūralių sąlygų sutrikdymo;

27)    anglių kasykla – vieta, kurioje yra vykdoma arba anksčiau vykdyta anglių kasyba, įskaitant žemės sklypus, iškasas, požeminius koridorius, šachtas, šlaitus, tunelius ir kasinius, konstrukcijas, patalpas, įrangą, mašinas ir įrankius, esančius žemės paviršiuje ar po žeme ir naudojamus darbui arba sukuriamus darbo procese išgaunant lignitą, subbitumines anglis, bitumines anglis ar antracitą iš jų natūralių telkinių žemėje bet kokiomis priemonėmis arba metodais, įskaitant ir anglių paruošiamąjį apdorojimą prieš jas išgaunant;

28)    veikianti anglių kasykla – anglių kasykla, kurios pajamų didžioji dalis uždirbama kasant lignitą, subbitumines anglis, bitumines anglis arba antracitą ir kuriai tinka bent viena iš šių sąlygų:

a) vyksta kasyklos plėtra;

b) per praėjusias 90 dienų kasykloje išgauta anglių;

c) veikia kasyklos ventiliatoriai.

29)    požeminė anglių kasykla – kasykla, kurioje anglys išgaunamos kasant požeminius tunelius iki anglių klodo, iš jo anglys kasamos požemine kasybos įranga, kaip antai pjovimo mašinomis ir ištisinės kasybos ar kasybos trumpais arba ilgais blokais mašinomis, ir po to iškeliamos į žemės paviršių;

30)    atviroji anglių kasykla – anglių kasykla, kurioje anglys yra arti žemės paviršiaus ir gali būti išgaunamos pašalinus paviršinius uolienų ir dirvožemio sluoksnius;

31)    ventiliacijos šachta – vertikalus kanalas, kuriuo į požemį įleidžiama šviežio oro arba iš požeminės anglių kasyklos pašalinamas metanas ir kitos dujos;

32)    drenažinė – stotis, kurioje surenkamas metanas iš anglių kasyklos dujų drenažo sistemos;

33)    drenažo sistema – sistema, kuri gali apimti kelis metano išmetimo šaltinius ir kurią naudojant daug metano turinčios dujos pašalinamos iš anglių klodo ar aplinkinių uolienų sluoksnių ir transportuojamos į drenažinę;

34)    po kasybos vykdoma veikla – iškasus anglis ir iškėlus jas į žemės paviršių vykdoma veikla, įskaitant anglių tvarkymą, apdorojimą, laikymą ir transportavimą;

35)    nepertraukiamasis matavimas – matavimas, atliekamas matuoklio rodmenis užfiksuojant bent kartą per minutę;

36)    ventiliuojamame ore esantis metanas – metanas, išskiriamas iš anglių klodo ir kitų sluoksnių, kuriuose yra dujų, patenkantis į ventiliuojamą orą ir galiausiai išleidžiamas iš ventiliacijos šachtos;

37)    anglių telkinys – žemės plotas su pakankamai dideliu anglių kiekiu, kad būtų galima vykdyti jų kasybos veiklą, nustatomas pagal atitinkamos valstybės narės geologinių naudingųjų iškasenų dokumentavimo metodiką;

38)    uždaryta anglių kasykla – anglių kasykla, kurios operatorius, savininkas ar licencijos savininkas yra žinomas ir kuri yra uždaryta pagal taikomus licencijavimo reikalavimus ar kitas nuostatas;

39)    apleista anglių kasykla – anglių kasykla, kurios operatorius, savininkas ar licencijos savininkas nežinomas arba kuri nebuvo uždaryta laikantis nustatytų reikalavimų;

40)    koksinių anglių kasykla – kasykla, kurios ne mažiau kaip 50 proc. vidutinės produkcijos per paskutinius trejus metus, kurių duomenis turimi, sudarė koksinės akmens anglys, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 42 B priede;

41)    importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris, vykdydamas komercinę veiklą, iš trečiosios valstybės tiekia iškastinių išteklių energiją Sąjungos rinkai.

3 straipsnis

Reguliuojamųjų operatorių sąnaudos

1.    Nustatydamos arba patvirtindamos perdavimo ar skirstymo tarifus arba metodikas, kurias turi taikyti perdavimo sistemos operatoriai, skirstymo sistemos operatoriai, SGD terminalų operatoriai arba kitos reguliuojamosios įmonės, įskaitant, kai taikoma, ir požeminių dujų saugyklų operatorius, reguliavimo institucijos atsižvelgia į jų patirtas išlaidas ir padarytas investicijas siekiant vykdyti pareigas pagal šį reglamentą, tiek, kiek jos atitinka efektyviai veikiančio ir struktūriškai panašaus reguliuojamojo operatoriaus atitinkamas sąnaudas ir investicijas.

2.    Kas trejus metus Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) parengia ir viešai paskelbia rodiklių ir susijusių atskaitos verčių rinkinį, pagal kurį būtų galima palyginti palyginamų projektų investicines vieneto išlaidas, susijusias su išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu ir mažinimu.

2 skyrius

Kompetentingos institucijos ir nepriklausomas tikrinimas

4 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.    Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šio reglamento taikymo stebėseną ir užtikrinimą.

Valstybės narės praneša Komisijai tų kompetentingų institucijų pavadinimus ir kontaktinius duomenis iki… [3 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius kompetentingų institucijų pavadinimų ar kontaktinių duomenų pasikeitimus.

2.    Komisija viešai paskelbia kompetentingų institucijų sąrašą ir jį reguliariai atnaujina.

3.    Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų šiame reglamente nustatytoms pareigoms vykdyti tinkamus įgaliojimus ir išteklius.

5 straipsnis

Kompetentingų institucijų užduotys

1.    Kompetentingos institucijos imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymąsi.

2.    Operatoriai ir kasyklų operatoriai teikia kompetentingoms institucijoms visą pagalbą, reikalingą šiame reglamente nurodytoms kompetentingų institucijų užduotims atlikti arba palengvinti, visų pirma sudaro sąlygas patekti į patalpas ir pateikia dokumentus ar duomenų įrašus.

3.    Siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, o prireikus ir su trečiųjų valstybių institucijomis. Komisija gali sudaryti kompetentingų institucijų tinklą, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, sudarant reikiamus susitarimus keistis informacija ir geriausia patirtimi ir suteikiant galimybių konsultuotis.

4.    Kai ataskaitos turi būti viešai skelbiamos pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos jas viešina nemokamai tam skirtoje interneto svetainėje ir laisvai prieinamu, parsisiųsti bei redaguoti tinkamu formatu.

Kai informacija turi likti konfidenciali pagal Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnį, kompetentingos institucijos nurodo tos neskelbiamos informacijos pobūdį ir jos neskelbimo priežastį.

6 straipsnis

Patikrinimai

1.    Kompetentingos institucijos atlieka periodinius patikrinimus, kurių metu tikrina, kaip operatoriai arba kasyklų operatoriai laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Pirmasis patikrinimas atliekamas iki … [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2.    Patikrinimai, kai tinka, apima patikras vietoje arba auditus vietoje, dokumentų ir duomenų įrašų tikrinimą dėl atitikties šio reglamento reikalavimams, išmetamo metano aptikimo ir koncentracijos matavimus ir bet kokius tolesnius kompetentingos institucijos arba jos vardu atliekamus veiksmus siekiant tikrinti ir skatinti veiklos vietų ar gamybinių objektų atitiktį šio reglamento reikalavimams.

Kai atliekant patikrinimą nustatomas šiurkštus šio reglamento reikalavimų pažeidimas, kompetentingos institucijos, kaip 5 dalyje nurodytos ataskaitos dalį, pateikia pranešimą dėl taisomųjų veiksmų, kurių privalo imtis atitinkamas operatorius arba kasyklos operatorius.

3.    Po 1 dalyje nurodyto pirmojo patikrinimo kompetentingos institucijos parengia planinių patikrinimų programas. Intervalas tarp patikrinimų nustatomas remiantis rizikos aplinkai įvertinimu ir negali būti ilgesnis kaip dveji metai. Jei atliekant patikrinimą nustatomas šiurkštus šio reglamento reikalavimų pažeidimas, paskesnis patikrinimas turi būti atliktas per vienus metus.

4.    Kompetentingos institucijos atlieka neplaninius patikrinimus:

a) tirdamos pagrįstus skundus, nurodytus 7 straipsnyje, ir reikalavimų neatitikties atvejus kuo greičiau po tos dienos, kurią kompetentingos institucijos sužinojo apie tokius skundus ar neatitiktį;

b) siekdamos įsitikinti, kad atliktas nuotėkio remontas arba komponentų pakeitimas pagal 14 straipsnį.

5.     Po kiekvieno patikrinimo kompetentingos institucijos parengia ataskaitą, kurioje aprašomas patikrinimo teisinis pagrindas, atlikti procedūros etapai, atitinkami nustatyti faktai ir rekomendacijos operatoriui arba kasyklos operatoriui dėl tolesnių veiksmų.

Ta ataskaita pateikiama atitinkamam operatoriui ir paskelbiama viešai per du mėnesius nuo patikrinimo dienos. Jeigu ataskaita parengta nagrinėjant skundą, pateiktą pagal 7 straipsnį, kompetentingos institucijos, kai ta ataskaita viešai paskelbiama, apie tai praneša skundo pateikėjui.

Tą ataskaitą kompetentingos institucijos viešai skelbia pagal Direktyvą 2003/4/EB. Kai informacija turi likti konfidenciali pagal Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnį, kompetentingos institucijos ataskaitoje nurodo tos neskelbiamos informacijos pobūdį ir jos neskelbimo priežastį.

6.    Operatoriai ir kasyklų operatoriai per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį ar bet kokį kitą su kompetentingomis institucijomis suderintą laikotarpį imasi visų būtinų veiksmų, nustatytų 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje.

7 straipsnis

Kompetentingoms institucijoms teikiami skundai

1.    Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris mano, kad patyrė žalos dėl to, kad operatoriai arba kasyklų operatoriai pažeidė šio reglamento reikalavimus, gali pateikti kompetentingoms institucijoms raštišką skundą.

2.    Skundai turi būti tinkamai pagrįsti ir juose turi būti pateikta pakankamai įtariamo pažeidimo ir dėl jo patirtos žalos įrodymų.

3.    Išaiškėjus, kad skunde pateiktų įrodymų nepakanka tyrimui pagrįsti, kompetentingos institucijos praneša skundo pateikėjui apie priežastis, dėl kurių nusprendžia neatlikti tyrimo.

4.    Nedarant poveikio taisyklių taikymui pagal nacionalinę teisę, kompetentingos institucijos informuoja skundo pateikėją apie procedūros eigą ir, kai tinka, jį informuoja apie tinkamas alternatyvias teisių gynimo formas, kaip antai galimybę kreiptis į nacionalinius teismus ar pasinaudoti bet kuria kita nacionaline arba tarptautine skundų nagrinėjimo procedūra.

5.    Nedarant poveikio taisyklių taikymui pagal nacionalinę teisę, remdamosi panašiomis procedūromis, kompetentingos institucijos nustato ir viešai paskelbia orientacinius sprendimų dėl skundų priėmimo terminus.

8 straipsnis

Tikrinimo veikla ir tikrinimo išvada

1.    Tikrintojai įvertina išmetamo metano kiekio ataskaitų, kurias jiems pateikė operatoriai arba kasyklų operatoriai pagal šį reglamentą, atitiktį reikalavimams. Jie įvertina ataskaitų atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams ir peržiūri visus naudotus duomenų šaltinius ir metodikas siekdami įvertinti jų patikimumą, įtikimumą ir tikslumą, visų pirma šiuos aspektus:

a) išmetamųjų teršalų faktorių pasirinkimą ir taikymą;

b) metodikas, skaičiavimus, ėminių ėmimą, statistinių skirstinių sudarymą ir reikšmingumo lygius, pagal kuriuos nustatomas išmetamas metano kiekis;

c) bet kokią netinkamo matavimo ar duomenų pateikimo riziką;

d) operatorių arba kasyklų operatorių taikomas kokybės kontrolės ar kokybės užtikrinimo sistemas.

2.    Vykdydami 1 dalyje nurodytą tikrinimo veiklą, tikrintojai naudojasi nemokamais ir viešai prieinamais Europos ar tarptautiniais išmetamo metano kiekio nustatymo standartais, kurių taikymą Komisija patvirtina pagal 5 dalį. Iki tos dienos, kol Komisija patvirtins tokių standartų taikymą, tikrintojai naudojasi esamais Europos ar tarptautiniais išmetamo ŠESD kiekio nustatymo ir tikrinimo standartais.

Tikrintojai gali atlikti patikras vietoje siekdami nustatyti naudojamų duomenų šaltinių ir metodikų patikimumą, įtikimumą ir tikslumą.

3.    Kai, baigę vertinimą, pagrįstai įsitikina, kad išmetamo metano kiekio ataskaita atitinka šio reglamento reikalavimus, tikrintojai pateikia tikrinimo išvadą, kurioje patvirtinama išmetamo metano kiekio ataskaitos atitiktis reikalavimams ir apibūdinamas atliktas tikrinimo darbas.

Tikrintojai pateikia tikrinimo išvadą tik jeigu iš patikimų, įtikimų ir tikslių duomenų bei informacijos galima pakankamai užtikrintai nustatyti išmetamą metano kiekį ir jeigu ataskaitoje pateikti duomenys dera su apskaičiuotais duomenimis, yra išsamūs ir juose nėra neatitikimų.

Jeigu atlikus vertinimą padaroma išvada, kad išmetamo metano kiekio ataskaita neatitinka šio reglamento reikalavimų, tikrintojai apie tai informuoja atitinkamą operatorių arba kasyklos operatorių, ir operatorius arba kasyklos operatorius nedelsdamas pateikia tikrintojui patikslintą išmetamo metano kiekio ataskaitą.

4.    Operatoriai ir kasyklų operatoriai teikia tikrintojams visą pagalbą, reikalingą tikrinimo veiklai vykdyti arba palengvinti, visų pirma sudaro sąlygas patekti į patalpas ir pateikia dokumentus ar duomenų įrašus.

5.    Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, įtraukiant Europos ar tarptautinius išmetamo metano kiekio nustatymo ir matavimo standartus ir nustatant tų standartų taikymą pagal šį reglamentą.

9 straipsnis

Tikrintojų nepriklausomumas ir akreditavimas

1.    Tikrintojai turi būti nepriklausomi nuo operatorių ir kasyklų operatorių ir turi vykdyti pagal šį reglamentą privalomą veiklą viešojo intereso labui. Todėl nei tikrintojas, nei to paties teisės subjekto dalis negali būti operatorius ar kasyklos operatorius, operatoriaus ar kasyklos operatoriaus savininkas arba operatoriui ar kasyklos operatoriui priklausantis subjektas, taip pat tikrintojai negali su operatoriais ar kasyklų operatoriais turėti ryšių, kurie galėtų turėti įtakos jų nepriklausomumui ir nešališkumui.

2.    Tikrintojai turi būti akredituoti nacionalinės akreditacijos įstaigos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

3.    Tais atvejais, kai šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų dėl tikrintojų akreditavimo, taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatos.

10 straipsnis

Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras

1.    Su sąlyga, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai, Tarptautiniam išmetamo metano kiekio stebėjimo centrui (IMEO) skiriama išmetamo metano kiekio duomenų tikrinimo funkcija, visų pirma šios užduotys:

a)    išmetamo metano kiekio duomenų agregavimas taikant tinkamus statistinius metodus;

b)    metodikų ir statistikos procesų, bendrovių naudojamų kiekybiniams išmetamo metano kiekio duomenims gauti, tikrinimas;

c)    duomenų agregavimo ir analizės metodikų rengimas pagal mokslo ir statistikos gerąją praktiką, kad būtų užtikrintas didesnis išmetamo metano kiekio įverčių tikslumas, tinkamai apibūdinant neapibrėžtį;

d)    bendrovių pateiktų duomenų, agreguotų pagal pagrindinį šaltinį ir pagal duomenų teikimo lygį ir klasifikuojant pagal eksploatuojamą ir neeksploatuojamą turtą, skelbimas, laikantis konkurencijos ir konfidencialumo reikalavimų;

e)    nustatytų faktų apie reikšmingus duomenų šaltinių neatitikimus pranešimas.

2.    Komisija gali pateikti Tarptautiniam išmetamo metano kiekio stebėjimo centrui išmetamo metano kiekio duomenis, kuriuos jai pateikė kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą.

3.    Informacija, kurią rengia Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras, turi būti prieinama visuomenei ir Komisijai.

3 skyrius

Metano išmetimas naftos ir dujų sektoriuose

11 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytai veiklai.

12 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.    Iki … [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] operatoriai pateikia kompetentingoms institucijoms ataskaitą, kurioje pateikiami visų šaltinių duomenys apie naudojant bendruosius, tačiau konkretiems šaltiniams taikomus išmetamųjų teršalų faktorius apskaičiuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį.

2.    Iki … [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] operatoriai kompetentingoms institucijoms taip pat pateikia ataskaitą, kurioje pateikiami eksploatuojamo turto duomenys apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį. Teikiant šio lygio ataskaitą, savitiesiems išmetamųjų teršalų faktoriams, naudojamiems išmetamam kiekiui apskaičiuoti, nustatyti gali būti atliekamas matavimas šaltinyje ir imami ėminiai.

3.    Iki … [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki kovo 30 d. operatoriai pateikia kompetentingoms institucijoms ataskaitą, kurioje pateikiami eksploatuojamo turto duomenys apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį, nurodyti 2 dalyje, kartu su išmetamo metano kiekio matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenimis, kad būtų galima įvertinti ir patikrinti pagal veiklos vietą agreguotus šaltinio lygmens skaičiavimų duomenis.

Prieš pateikdami ataskaitas kompetentingoms institucijoms, operatoriai užtikrina, kad šioje dalyje nurodytos ataskaitos būtų įvertintos tikrintojo, ir prideda tikrinimo išvadą, pateiktą pagal 8 ir 9 straipsnius.

4.    Iki … [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] įmonės, įsisteigusios Sąjungoje, kompetentingoms institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje pateikiami neeksploatuojamo turto duomenys apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį. Teikiant šio lygio ataskaitą, savitiesiems išmetamųjų teršalų faktoriams, naudojamiems išmetamam kiekiui apskaičiuoti, nustatyti gali būti atliekamas matavimas šaltinyje ir imami ėminiai.

5.    Iki … [48 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki kovo 30 d. įmonės, įsisteigusios Sąjungoje, pateikia kompetentingoms institucijoms ataskaitą, kurioje pateikiami neeksploatuojamo turto duomenys apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį, kaip nustatyta 4 dalyje, kartu su išmetamo metano kiekio matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenimis, kad būtų galima įvertinti ir patikrinti pagal veiklos vietą agreguotus šaltinio lygmens skaičiavimų duomenis.

Prieš pateikdamos duomenis kompetentingoms institucijoms, įmonės užtikrina, kad šioje dalyje nurodytos ataskaitos būtų įvertintos tikrintojo, ir prideda tikrinimo išvadą, pateiktą pagal 8 ir 9 straipsnius.

6.    Pagal šį straipsnį teikiamos ataskaitos apima paskutinių kalendorinių metų, kurių duomenys turimi, laikotarpį ir į jas įtraukiama bent ši informacija:

a) metano išmetimo šaltinio tipas ir vieta;

b) duomenys pagal detalizuotą, atskirą išmetimo šaltinio tipą;

c) išsami informacija apie kiekybinio nustatymo metodikas, naudojamas išmetamam metano kiekiui matuoti;

d) visas išmetamas metano kiekis, susijęs su eksploatuojamu turtu;

e) neeksploatuojamo turto nuosavybės dalis ir dėl jo išmetamas metano kiekis, padaugintas iš tos nuosavybės dalies;

f) subjektų, kuriems priklauso neeksploatuojamo turto eksploatacinė kontrolė, sąrašas.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato ataskaitų šabloną, skirtą 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytoms ataskaitoms rengti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

7.    3 ir 5 dalyse nurodytam matavimui veiklos vietos lygmeniu atlikti naudojamos tinkamos kiekybinio nustatymo technologijos, pagal kurias galima atlikti tokį matavimą.

8.    Jeigu tarp išmetamo kiekio, nustatyto taikant šaltinio lygmens metodus, ir kiekio, gauto atlikus matavimą veiklos vietos lygmeniu, yra reikšmingų neatitikimų, tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu atliekami papildomi matavimai.

9.    Išmetamo metano kiekio matavimas dujų infrastruktūroje atliekamas pagal atitinkamus Europos (CEN) ar tarptautinius (ISO) išmetamo metano kiekio nustatymo standartus.

10.    Kai informacija lieka konfidenciali pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 43 , operatoriai ataskaitoje nurodo neatskleistos informacijos pobūdį ir jos neatskleidimo priežastį.

11.    Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas per tris mėnesius po to, kai jas pateikia operatoriai, padaro prieinamas visuomenei ir Komisijai pagal 5 straipsnio 4 dalį.

13 straipsnis

Bendroji išmetamo metano kiekio mažinimo prievolė

Operatoriai imasi visų jiems prieinamų priemonių, kad išvengtų metano išmetimo ir iki minimumo sumažintų išmetamą metano kiekį vykdydami savo veiklą.

14 straipsnis

Nuotėkio aptikimas ir remontas

1.    Iki … [3 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] operatoriai kompetentingoms institucijoms pateikia nuotėkio aptikimo ir remonto programą, kurioje išsamiai apibūdinamas tyrimų, numatomų atlikti pagal šio straipsnio reikalavimus, turinys.

Kompetentingos institucijos gali iš operatoriaus reikalauti iš dalies pakeisti tą programą, atsižvelgiant į šio reglamento reikalavimus.

2.    Iki … [6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] operatoriai atlieka visų atitinkamų komponentų, už kuriuos yra atsakingi, tyrimą pagal 1 dalyje nurodytą nuotėkio aptikimo ir remonto programą.

Vėliau nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimai kartojami kas tris mėnesius.

3.    Operatoriai atlikdami šiuos tyrimus naudoja prietaisus, kuriais galima aptikti 500 milijonojų dalių (ppm) ar didesnį metano nuotėkį iš komponentų.

4.    Operatoriai suremontuoja arba pakeičia visus komponentus, iš kurių nuteka 500 ppm ar daugiau metano.

Pirmoje pastraipoje nurodytas komponentų remontas arba pakeitimas atliekamas iškart, kai tik aptinkamas nuotėkis, arba kuo greičiau po jo aptikimo, bet ne vėliau kaip per penkias dienas, jeigu operatoriai gali įrodyti, kad dėl saugos ar techninių priežasčių negalima iškart imtis veiksmų, ir jeigu operatoriai sudaro remonto ir stebėsenos grafiką.

Antroje pastraipoje nurodytos saugos ir techninės priežastys, dėl kurių negalima iškart imtis veiksmų, gali būti susijusios tik su darbuotojų ir kitų arti esančių žmonių sauga, poveikiu aplinkai, nutekėjusio metano koncentracija, atitinkamo komponento prieinamumu, tam komponentui tinkamo pakaito turėjimu. Su poveikiu aplinkai susijusios priežastys gali apimti atvejus, kai dėl remonto galėtų būti išmesta daugiau metano negu tuo atveju, jeigu remontas nebūtų atliktas.

Tais atvejais, kai prieš remontą ar komponento keitimą reikia sustabdyti sistemą, operatoriai iki minimumo sumažina nuotėkį per parą po jo aptikimo ir atlieka reikiamą remontą iki kito planinio sistemos sustabdymo pabaigos arba per vienus metus, pasirenkant ankstesnį iš šių terminų.

5.    Nepaisant 2 dalies, operatoriai atlieka komponentų, iš kurių, kaip nustatyta per ankstesnius tyrimus, išsiskiria 500 ppm ar daugiau metano, tyrimą kuo greičiau po atlikto remonto pagal 4 dalį ir ne vėliau kaip per 15 dienų po jo, siekdami įsitikinti, kad remontas atliktas sėkmingai.

Nepaisant 2 dalies, operatoriai atlieka komponentų, iš kurių, kaip nustatyta, išsiskiria mažiau nei 500 ppm metano, tyrimą ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai buvo aptiktas metano išsiskyrimas, siekdami patikrinti, ar pasikeitė metano nuotėkio dydis.

Tais atvejais, kai nustatoma didesnė saugos rizika arba didesnė metano nutekėjimo rizika, kompetentingos institucijos gali rekomenduoti atitinkamų komponentų tyrimus atlikti dažniau.

6.    Nedarant poveikio pareigai teikti ataskaitą pagal 7 dalį, operatoriai užfiksuoja visus nustatytus nuotėkius, nepriklausomai nuo jų dydžio, ir nuolat tiria atitinkamus komponentus siekdami užtikrinti, kad būtų atliktas jų remontas pagal 4 dalį.

Operatoriai saugo tuos duomenų įrašus ne trumpiau kaip dešimt metų ir pateikia tą informaciją kompetentingoms institucijoms paprašius.

7.    Per vieną mėnesį po kiekvieno tyrimo operatoriai pateikia tyrimo rezultatų ataskaitą ir parengtą remonto ir stebėsenos grafiką valstybės narės, kurioje yra atitinkamas turtas, kompetentingoms institucijoms. Ši ataskaita apima bent I priede nurodytus elementus.

Kompetentingos institucijos gali iš operatoriaus reikalauti iš dalies pakeisti tą ataskaitą arba remonto ir stebėsenos grafiką, atsižvelgiant į šio reglamento reikalavimus.

8.    Operatoriai gali bet kurias iš šiame straipsnyje nustatytų užduočių pavesti atlikti kitiems subjektams. Toks užduočių pavedimas neturi įtakos operatorių atsakomybei ir nedaro poveikio kompetentingų institucijų vykdomos priežiūros veiksmingumui.

9.    Valstybės narės užtikrina, kad su atitinkamais tyrimais susijusių paslaugų teikėjams būtų prieinamos sertifikavimo, akreditavimo sistemos ar lygiavertės kvalifikacijos sistemos, įskaitant tinkamas mokymo programas.

15 straipsnis

Dujų išleidimo ir fakelų deginimo apribojimai

1.    Dujų išleidimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus šiame straipsnyje numatytomis aplinkybėmis. Įprastinis fakelų deginimas yra draudžiamas.

2.    Dujų išleidimas yra leidžiamas tik tokiomis aplinkybėmis:

a) esant ekstremaliajai situacijai ar įrangos trikčiai; taip pat

b) kai tai yra neišvengiama ir visiškai būtina tam, kad būtų galima eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti ar išbandyti komponentus ar įrangą, ir vykdoma 16 straipsnyje nustatyta pareiga pranešti.

3.    Dujų išleidimas pagal 2 dalies b punktą apima toliau nurodytas konkrečias aplinkybes, kai dujų išleidimo būtinybės visiškai eliminuoti neįmanoma:

a) įprastai naudojant tam tikrus įrangos komponentus, jei ta įranga atitinka visus nustatytus įrangos standartus ir yra tinkamai prižiūrima ir reguliariai tikrinama siekiant iki minimumo sumažinti metano nutekėjimą;

b) išleidžiant arba pašalinant gręžinyje užsilaikiusį skystį esant atmosferos slėgiui;

c) atliekant matavimus arba imant ėminius cisternoje ar kitame mažaslėgiame inde;

d) išleidžiant skysčius iš cisternos ar kito mažaslėgio indo į transporto priemonę pagal taikomus standartus;

e) atliekant remontą ir techninę priežiūrą, įskaitant įrangos prapūtimą ir slėgio sumažinimą, kad būtų galima atlikti remontą ir techninę priežiūrą;

f) atliekant gręžinio galvutės bandymą (angl. bradenhead test);

g) atliekant sandariklio nuotėkio bandymą (angl. packer leakage test);

h) atliekant gamybinį bandymą, trunkantį trumpiau nei 24 valandas;

i) tais atvejais, kai metanas neatitinka surinkimo vamzdyno specifikacijų, jeigu operatorius du kartus per savaitę analizuoja metano ėminius siekdamas nustatyti, ar jie atitinka specifikacijas, ir nukreipia metaną į surinkimo vamzdyną iškart, kai tik jis atitinka vamzdyno specifikacijas;

j) perduodant eksploatuoti vamzdynus, įrangą ar gamybinius objektus, ir tik tiek laiko, kiek reikalinga priemaišoms iš vamzdyno ar įrangos išvalyti;

k) atliekant surinkimo vamzdyno valymą kamščiais ar išleidimą remonto darbų metu arba prapūtimą atliekant remontą ar techninę priežiūrą ir tik jeigu dujų neįmanoma sulaikyti ar nukreipti į nepaveiktą vamzdyno dalį.

4.    Kai dujų išleidimas yra leidžiamas pagal 2 ir 3 dalis, operatoriai išleidžia dujas tik jeigu fakelų deginimas yra techniškai neįmanomas arba kelia riziką darbų ar darbuotojų saugai. Tokiomis aplinkybėmis, vykdydami 16 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti, operatoriai kompetentingoms institucijoms pateikia įrodymų, kodėl būtina rinktis dujų išleidimą vietoj fakelų deginimo.

5.    Fakelų deginimas leidžiamas tik jeigu metano įleisti atgal į gręžinius, panaudoti vietoje ar tiekti rinkai praktiškai neįmanoma dėl kitų nei ekonominiai motyvai priežasčių. Tokiomis aplinkybėmis, vykdydami 16 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti, operatoriai kompetentingoms institucijoms pateikia įrodymų, kodėl būtina rinktis fakelų deginimą vietoj metano įleidimo atgal į gręžinius, naudojimo vietoje arba tiekimo rinkai.

16 straipsnis

Pranešimas apie dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius

1.    Operatoriai praneša kompetentingoms institucijoms apie dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius:

a) kai jų priežastis yra ekstremalioji situacija ar įrangos triktis;

b) kai kuris nors vienas įvykis per 24 valandų laikotarpį trunka iš viso 8 valandas ar ilgiau.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas pateikiamas nedelsiant po įvykio ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo įvykio pradžios ar nuo to momento, kai operatorius apie jį sužino.

2.    Operatoriai kompetentingoms institucijoms teikia ketvirtines visų 1 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyto dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykių ataskaitas, pateikdami II priede nurodytus informacijos elementus.

3.    Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas padaro prieinamas visuomenei ir Komisijai kiekvienais metais pagal 5 straipsnio 4 dalį.

17 straipsnis

Reikalavimai dėl fakelų deginimo standartų

1.    Kai pastatomas, pakeičiamas ar atnaujinamas gamybinis objektas arba kai įrengiami nauji fakelai ar kiti degimo įtaisai, operatoriai įrengia degimo įtaisus tik su automatiniu uždegikliu ar nuolatinio budėjimo degikliu, kuriais galima visiškai suardyti angliavandenilius ir juos pašalinti.

2.    Iki … [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] operatoriai užtikrina, kad visi fakelai ar kiti degimo įtaisai atitiktų 1 dalies reikalavimus.

3.    Operatoriai kas savaitę atlieka fakelų patikrinimus, apimančius III priede nurodytus elementus.

18 straipsnis

Neveikiantys gręžiniai

1.    Iki … [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės parengia ir paviešina visų jų teritorijoje esančių arba jų jurisdikcijai priklausančių neveikiančių gręžinių inventorinį aprašą, apimantį bent IV priede nurodytus elementus.

2.    Iki… [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] visuose neveikiančiuose gręžiniuose įdiegiama išmetamo metano kiekio matavimo įranga.

3.    Iki … [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki kovo 30 d. kompetentingoms institucijoms pateikiamos ataskaitos su 2 dalyje nurodyto matavimo duomenimis, apimančios paskutinius kalendorinius metų, kurių duomenys turimi. Prieš pateikiant šioje dalyje nurodytas ataskaitas kompetentingoms institucijoms, jos yra įvertinamos tikrintojo ir prie jų pridedama tikrinimo išvada, pateikta pagal 8 ir 9 straipsnius.

4.    Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas per tris mėnesius po to, kai jas pateikia operatoriai, padaro prieinamas visuomenei ir Komisijai pagal 5 straipsnio 4 dalį.

5.    Už 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos valstybės narės, nebent būtų galima nustatyti atsakingąją šalį – tokiu atveju atsakomybė tenka tai šaliai.

6.    Valstybės narės parengia ir įgyvendina išmetamo metano kiekio mažinimo planą, pagal kurį išvaloma ir regeneruojama jų teritorijoje esančių neveikiančių gręžinių aplinka ir tie gręžiniai užsandarinami visam laikui.

Mažinimo planuose, naudojantis 1 dalyje nurodytais inventoriniais aprašais, nustatomi darbų prioritetai, apimantys:

   a) gręžinių aplinkos išvalymą, aplinkos regeneravimą ir gręžinių užsandarinimą visam laikui;

   b) susijusių privažiuojamųjų kelių aplinkos regeneravimą;

   c) žemės, vandens ir buveinių išteklių, kuriems padarė poveikį gręžiniai ir ankstesnė veikla, atkūrimą;

   d) kasmetines patikras siekiant įsitikinti, kad iš užsandarintų gręžinių nebeišmetama metano.

4 skyrius

Metano išmetimas anglių sektoriuje

I skirsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas dėl veikiančių kasyklų

19 straipsnis

Taikymo sritis

1.    Šis skirsnis taikomas veikiančioms požeminėms ir atvirosioms anglių kasykloms.

2.    Metano išmetimas iš veikiančių požeminių anglių kasyklų apima:

a)    metano išmetimą iš visų kasyklos operatoriaus naudojamų ventiliacijos šachtų;

b)    metano išmetimą iš drenažinių ir iš metano drenažo sistemos dėl tikslinio ar nenumatyto dujų išleidimo arba dėl nevisiško sudeginimo fakelais;

c)    metano išmetimą po kasybos vykdomos veiklos metu.

3.    Metano išmetimas iš veikiančių atvirųjų anglių kasyklų apima:

a)    metano išmetimą anglių kasykloje vykdomo kasybos proceso metu;

b)    metano išmetimą po kasybos vykdomos veiklos metu.

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.    Požeminių anglių kasyklų operatoriai atlieka ventiliuojamame ore esančio metano nepertraukiamąjį matavimą ir kiekio nustatymą visose kasyklos operatoriaus naudojamose ištraukiamosios ventiliacijos šachtose, tam naudodami aparatą, kurio metano koncentracijos aptikimo jautrio riba yra bent 100 ppm. Jie taip pat kas mėnesį atlieka ėminių ėmimu pagrįstus matavimus.

2.    Drenažinių operatoriai atlieka išleidžiamo ir fakelais sudeginamo metano kiekių nepertraukiamąjį matavimą nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių atliekamas toks dujų išleidimas ar fakelų deginimas.

3.    Atvirųjų anglių kasyklų operatoriai, apskaičiuodami dėl kasybos veiklos išmetamą metano kiekį, naudoja savituosius anglių kasyklos telkinio išmetamo metano faktorius. Kasyklų operatoriai tuos išmetamo metano faktorius nustato kas ketvirtį, laikydamiesi atitinkamų mokslinių standartų ir atsižvelgdami į metano kiekį, išsiskiriantį iš aplinkinių sluoksnių.

4.    1–3 dalyse nurodytas matavimas ir kiekybinis nustatymas atliekamas pagal atitinkamus Europos ar tarptautinius standartus.

Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytą nepertraukiamąjį matavimą, kai dalis matavimo įrangos tam tikrą laiką neveikia, laikotarpio, kuriuo įranga neveikė, duomenims apskaičiuoti pro rata pagrindu gali būti naudojami įrangos veikimo laikotarpiais gauti rodmenys.

Įranga, naudojama 1 ir 2 dalyje nurodytam nepertraukiamajam matavimui atlikti, turi veikti ne trumpiau kaip 90 proc. to laikotarpio, kuriuo ji naudojama išmetamo metano kiekiui stebėti, neįskaitant laiko, kuriuo jos veikimas yra sustabdytas dėl perkalibravimo.

5.    Kasyklų operatoriai apskaičiuoja po anglių kasybos išmetamą metano kiekį naudodami išmetamų po anglių kasybos teršalų faktorius, kurie nustatomi remiantis anglių ėminiais iš konkretaus anglių telkinio ir laikantis tinkamų mokslinių standartų.

6.    Iki… [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki kovo 30 d. kasyklų operatoriai ir drenažinių operatoriai pateikia kompetentingoms institucijoms ataskaitą, kurioje pateikiami metiniai iš konkretaus šaltinio išmetamo metano kiekio duomenys pagal šio straipsnio nuostatas.

Ta ataskaita apima paskutinių kalendorinių metų, kurių duomenys turimi, laikotarpį ir į ją įtraukiami elementai, nurodyti V priedo 1 dalyje dėl veikiančių požeminių anglių kasyklų, V priedo 2 dalyje – dėl veikiančių atvirųjų anglių kasyklų ir V priedo 3 dalyje – dėl drenažinių.

Prieš pateikdami ataskaitas kompetentingoms institucijoms, kasyklų operatoriai ir drenažinių operatoriai užtikrina, kad šioje dalyje nurodytos ataskaitos būtų įvertintos tikrintojo, ir prideda tikrinimo išvadą, pateiktą pagal 8 ir 9 straipsnius.

7.    Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas per tris mėnesius po to, kai jas pateikia operatoriai, padaro prieinamas visuomenei ir Komisijai pagal 5 straipsnio 4 dalį.

II skirsnis

Iš veikiančių požeminių anglių kasyklų išmetamo metano kiekio mažinimas

21 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas metano išmetimui iš požeminių anglių kasyklų, nurodytam 19 straipsnio 2 dalyje.

22 straipsnis

Išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės

1.    Nuo [2025 m. sausio 1 d.] metano išleidimas iš drenažinių ir jose sukaupto metano deginimas fakelais yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl ekstremaliosios situacijos ar įrangos trikties arba kai tai yra neišvengiama ir visiškai būtina atliekant techninę priežiūrą. Tokiais atvejais drenažinių operatoriai išleidžia metaną tik jeigu fakelų deginimas yra techniškai neįmanomas arba kelia riziką darbų ar darbuotojų saugai. Tokiomis aplinkybėmis, vykdydami 23 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti, drenažinių operatoriai kompetentingoms institucijoms pateikia įrodymų, kodėl būtina rinktis dujų išleidimą vietoj fakelų deginimo.

2.    Nuo 2027 m. sausio 1 d. yra draudžiama išleisti metaną per ventiliacijos šachtas tose anglių kasyklose, kuriose išmetamo metano kiekis viršija 0,5 tonos vienai iškasamų anglių kilotonai, išskyrus koksinių anglių kasyklas.

3.    Iki … [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] pagal 31 straipsnį Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, nustatant metano išleidimo iš koksinių anglių kasyklų ventiliacijos šachtų apribojimus.

23 straipsnis

Pranešimas apie dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius

1.    Nuo [2025 m. sausio 1 d.] drenažinių operatoriai praneša kompetentingoms institucijoms apie visus dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius:

a) kurių priežastis yra ekstremalioji situacija ar įrangos triktis;

b) kurie neišvengiamai įvyksta dėl drenažo sistemos techninės priežiūros.

Tas pranešimas pateikiamas nedelsiant po įvykio ir ne vėliau kaip per 48 valandas nuo įvykio pradžios ar nuo to momento, kai operatorius apie jį sužino, nurodant VI priede nustatytus elementus.

2.    Kompetentingos institucijos joms pagal šį straipsnį pateiktą informaciją padaro prieinamą visuomenei ir Komisijai kiekvienais metais pagal 5 straipsnio 4 dalį.

III skirsnis

Metano išmetimas iš uždarytų ir apleistų požeminių anglių kasyklų

24 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas toliau nurodytam metano išmetimui iš apleistų ir uždarytų požeminių anglių kasyklų, kuriose anglių gavyba yra nutraukta:

a) metano išmetimui iš visų ventiliacijos šachtų, iš kurių toliau išskiriamas metanas;

b) metano išmetimui iš anglių kasybos įrangos, kuri nebenaudojama;

c) metano išmetimui iš kitų aiškių taškinių išmetamųjų teršalų šaltinių, nurodytų VII priedo 1 dalyje.

25 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.    Iki … [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės parengia ir paviešina visų jų teritorijoje esančių arba jų jurisdikcijai priklausančių uždarytų anglių kasyklų ir apleistų anglių kasyklų inventorinį aprašą pagal VII priedo 1 dalies metodiką, į kurį įtraukiami bent toje dalyje nurodyti elementai.

2.    Pagal tinkamus mokslinius standartus ir bent kas valandą matuojama iš visų VII priedo 1 dalies vi punkte nurodytų elementų, iš kurių, kaip nustatyta, išskiriamas metanas, išmetamo metano koncentracija.

Nuo … [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] matavimo įranga įdiegiama visuose VII priedo 1 dalies v punkte nurodytuose elementuose, esančiuose uždarytose anglių kasyklose ir apleistose anglių kasyklose, kuriose veikla nutraukta nuo … [50 metų iki šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2 dalyje nurodytiems matavimams naudojamos matavimo įrangos jautrio riba turi būti bent 10 000 ppm.

Ta matavimo įranga turi veikti ne trumpiau kaip 90 proc. to laikotarpio, kuriuo ji naudojama išmetamo metano kiekiui stebėti, neįskaitant laiko, kuriuo jos veikimas yra sustabdytas dėl perkalibravimo.

3.    Iki … [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki kovo 30 d. kompetentingoms institucijoms pateikiamos ataskaitos, kuriose nurodomi apskaičiuoti metiniai iš konkretaus šaltinio išmetamo metano kiekio duomenys.

Tos ataskaitos apima paskutinius kalendorinius metus, kurių duomenys turimi, ir į jas įtraukiami VII priedo 3 dalyje nurodyti elementai.

Prieš pateikiant šioje dalyje nurodytas ataskaitas kompetentingoms institucijoms, jos yra įvertinamos tikrintojo ir prie jų pridedama tikrinimo išvada, pateikta pagal 8 ir 9 straipsnius.

4.    Už 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų, susijusių su uždarytomis kasyklomis, vykdymą yra atsakingi kasyklų operatoriai. Už 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų, susijusių su apleistomis kasyklomis, vykdymą yra atsakingos valstybės narės.

5.    Kompetentingos institucijos šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas per tris mėnesius po to, kai jas pateikia operatoriai, padaro prieinamas visuomenei ir Komisijai pagal 5 straipsnio 4 dalį.

26 straipsnis

Išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės

1.    Remdamosi 25 straipsnyje nurodytu inventoriniu aprašu, valstybės narės parengia ir įgyvendina iš apleistų anglių kasyklų išmetamo metano kiekio mažinimo planą.

Šis mažinimo planas pateikiamas kompetentingoms institucijoms iki … [36 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir apima bent VII priedo 4 dalyje nurodytus elementus.

2.    Dujų išleidimas iš 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrangos ir tokių dujų deginimas fakelais yra draudžiamas nuo 2030 m. sausio 1 d., nebent tokių dujų naudojimas ar išmetamo jų kiekio mažinimas būtų techniškai neįmanomas arba keltų riziką aplinkos saugai arba darbų ar darbuotojų saugai. Tokiomis aplinkybėmis, vykdydami 25 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti, kasyklų operatoriai arba valstybės narės pateikia įrodymų, kodėl būtina rinktis dujų išleidimą arba fakelų deginimą vietoj dujų naudojimo ar išmetamo jų kiekio mažinimo.

5 skyrius

Metano išmetimas už Sąjungos ribų

27 straipsnis

Reikalavimai importuotojams

1.    Iki … [9 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki gruodžio 31 d. importuotojai pateikia importuojančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms VIII priede nurodytą informaciją.

Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis iš dalies keičiami arba papildomi informacijos, kurią turi teikti importuotojai, reikalavimai.

2.    Iki … [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kiekvienais metais iki birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, kurią joms pateikė importuotojai.

Komisija padaro šią informaciją prieinamą pagal 28 straipsnį.

3.    Iki 2025 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, jeigu Komisijos mano, kad turima pakankamai įrodymų, Komisija patikrina šio straipsnio taikymą, atsižvelgdama visų pirma į:

a)    pranešamus prieinamus išmetamo metano kiekio duomenis, surinktus naudojant pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę, nurodytą 29 straipsnyje;

b)    Tarptautinio išmetamo metano kiekio stebėjimo centro (IMEO) atliekamą metano išmetimo duomenų analizę;

c)    informaciją apie stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir išmetamo kiekio mažinimo priemones, taikomas ne Sąjungoje įsikūrusių operatorių, iš kurių energija importuojama į Sąjungą; taip pat

d)    energijos tiekimo saugumą ir galimą poveikį vienodoms sąlygoms tuo atveju, jei būtų nustatyta papildomų prievolių, įskaitant tokias privalomąsias priemones kaip išmetamo metano kiekio standartai arba nustatyti jo kiekio mažinimo tikslai, atskirai atsižvelgiant į naftos, dujų ir anglių sektorius.

Kai tikslinga, Komisija, remdamasi būtinais įrodymais, kad būtų garantuotas visiškas taikytinų tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų laikymasis, pasiūlo iš dalies keisti šį reglamentą, kad būtų sugriežtinti importuotojams taikomi reikalavimai siekiant užtikrinti panašų energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo, tikrinimo ir išmetamo kiekio mažinimo veiksmingumo lygį.

28 straipsnis

Skaidrumui skirta metano duomenų bazė

1.    Iki … [18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija sukuria ir tvarko skaidrumui skirtą metano duomenų bazę, į kurią įtraukiama informacija, Komisijai pateikta pagal 27 straipsnį, taip pat 12 straipsnio 11 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 7 dalį, 23 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 5 dalį.

2.    Kartu su 1 dalyje nurodyta informacija į šią duomenų bazę įtraukiama tokia informacija:

a)    valstybių, kuriose gaminama ir į Sąjungą eksportuojama iškastinių išteklių energija, sąrašas;

b)    ši informacija apie kiekvieną a punkte nurodytą valstybę:

i) ar joje metano išmetimui energetikos sektoriuje taikomos privalomos reguliavimo priemonės, apimančios šiame reglamente nustatytus elementus, susijusius su energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu, tikrinimu ir išmetamo kiekio mažinimu;

ii) ar ji yra viena iš Paryžiaus klimato susitarimą pasirašiusių šalių;

iii) ar ji, kai taikoma, teikia nacionalinės apskaitos duomenis pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos reikalavimus;

iv) ar, kai taikoma, nacionalinės apskaitos duomenys, teikiami pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, apima trečios pakopos duomenis apie energetikos sektoriuje išmetamą metaną;

v) energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekis pagal nacionalinės apskaitos duomenis, pateiktus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kai taikoma, ir ar tie duomenys buvo nepriklausomai patikrinti;

vi) iškastinių išteklių energiją į Sąjungą eksportuojančių bendrovių sąrašas;

vi) iškastinių išteklių energiją į Sąjungą importuojančių importuotojų sąrašas.

2.    Ši skaidrumui skirta duomenų bazė yra viešai prieinama internetu, nemokamai ir bent jau anglų kalba.

3.    Šio straipsnio taikymas nedaro poveikio Direktyvos (ES) 2016/943 nuostatoms.

29 straipsnis

Pasaulinė taršos metanu stebėsenos priemonė

1.    Iki … [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija sukuria pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę, kurios veikimas grindžiamas palydovų duomenimis ir kelių sertifikuotų duomenų bei paslaugų teikėjų, įskaitant ES kosmoso programos „Copernicus“ komponentą, informacija.

Ši priemonė yra viešai prieinama ir joje teikiama reguliariai atnaujinama informacija bent apie daug metano išmetančių energijos šaltinių sukeliamos taršos mastą bei dažnumą ir jų vietą.

2.    Šios priemonės informacija remiamasi per Komisijos dvišalius dialogus dėl išmetamo metano kiekio mažinimo politikos ir priemonių. Pagal šią priemonę nustačius naują didelį metano išmetimo šaltinį, Komisija dėl to perspėja atitinkamą valstybę, siekdama didinti sąmoningumą ir skatinti imtis taisomųjų veiksmų.

3.    Šis straipsnis taikomas laikantis Direktyvos (ES) 2016/943 nuostatų.

6 skyrius

Baigiamosios nuostatos

30 straipsnis

Sankcijos

1.    Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos.

2.    Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali apimti:

a)    baudas, proporcingas aplinkai daromai žalai, apskaičiuojant tokį baudų dydį, kad už pažeidimus atsakingi asmenys iš tikrųjų netektų iš tokių pažeidimų gaunamos ekonominės naudos, o kartotinių sunkių pažeidimų atveju laipsniškai didinant tokių baudų dydį;

b)    periodines baudas, skiriamas siekiant priversti operatorius liautis daryti pažeidimą, įvykdyti sprendimą dėl privalomų taisomųjų veiksmų ar taisomųjų priemonių, pateikti informaciją arba leisti atlikti patikrinimą, kai taikytina.

Valstybės narės apie taisykles dėl sankcijų praneša Komisijai iki… [3 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Be to, valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius pakeitimus, kurie turi poveikį tokioms taisyklėms.

3.    Sankcijos taikomos bent už šiuos pažeidimus:

a)     kai operatoriai arba kasyklų operatoriai nesuteikia kompetentingoms institucijoms ar tikrintojams pagalbos, reikalingos jų užduotims pagal šį reglamentą atlikti arba palengvinti;

b)    kai operatoriai arba kasyklų operatoriai neatlieka veiksmų, kurie nustatyti 6 straipsnyje nurodytoje patikrinimo ataskaitoje;

c)    kai operatoriai arba kasyklų operatoriai nepateikia pagal šį reglamentą privalomų išmetamo metano kiekio ataskaitų, įskaitant nepriklausomų tikrintojų pagal 8 ir 9 straipsnius pateiktą tikrinimo išvadą;

d)    kai operatoriai neatlieka nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimo pagal 14 straipsnį;

e)    kai operatoriai neremontuoja arba nepakeičia atitinkamų komponentų, arba nevykdo atitinkamų komponentų nuolatinių tyrimų ir neužfiksuoja nuotėkių pagal 14 straipsnį;

f)    kai operatoriai nepateikia ataskaitos pagal 14 straipsnį;

g)    kai operatoriai arba kasyklų operatoriai vykdo dujų išleidimą arba fakelų deginimą ne tomis aplinkybėmis, kurios numatytos atitinkamai 15, 22 ir 26 straipsniuose;

h)    kai operatoriai vykdo įprastinį fakelų deginimą;

i)    kai operatoriai arba kasyklų operatoriai neįrodo būtinybės rinktis dujų išleidimą vietoj fakelų deginimo arba neįrodo būtinybės rinktis fakelų deginimą vietoj metano įleidimo atgal į gręžinį, panaudojimo vietoje ar tiekimo rinkai (operatorių atveju) arba vietoj jo panaudojimo ar išmetamo kiekio mažinimo (kasyklų operatorių atveju) pagal 15, 22 ir 26 straipsnius;

j)    kai operatoriai arba kasyklų operatoriai nepraneša apie dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius arba neteikia jų ataskaitų pagal 16, 23 ir 26 straipsnius, kai taikoma;

k)    kai fakelai arba degimo įtaisai naudojami pažeidžiant 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

l)    kai importuotojai nepateikia pagal 27 straipsnį ir VIII priedą reikalaujamos informacijos.

4.    Valstybės narės, kai tinka, atsižvelgia bent į šiuos orientacinius sankcijų skyrimo kriterijus:

a)    pažeidimo trukmę arba poveikį laiko atžvilgiu, pažeidimo pobūdį ir sunkumą;

b)    bet kokius veiksmus, kurių imasi įmonė, operatorius arba kasyklos operatorius, kad laiku sumažintų arba atitaisytų žalą;

c)    tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

d)    bet kokius ankstesnius tos įmonės, operatoriaus ar kasyklos operatoriaus padarytus pažeidimus;

e)    įmonės, operatoriaus arba kasyklos operatoriaus dėl to pažeidimo tiesiogiai arba netiesiogiai gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;

f)    įmonės, operatoriaus arba kasyklos operatoriaus dydį;

g)    bendradarbiavimo su atitinkama institucija lygį;

h)    tai, kaip atitinkama institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma, ar operatorius laiku (ir jei taip, kokiu lygiu) pranešė apie pažeidimą;

i)    kitas tuo konkrečiu atveju atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

5.    Valstybės narės kasmet skelbia informaciją apie pagal šį reglamentą skirtų sankcijų pobūdį ir dydį, atitinkamus pažeidimus ir operatorius, kuriems skirtos sankcijos.

31 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.    8 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.    Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.    Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.    Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.    Pagal 8 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 3 dalį arba 27 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Energetikos sąjungos komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) 2018/1999 44 straipsniu.

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

33 straipsnis

Peržiūra

1.    Kas penkerius metus Komisija pateikia šio reglamento vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ir, jei tikslinga, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas. Ataskaitos skelbiamos viešai.

2.    Pagal šį straipsnį Komisija gali prašyti valstybių narių ir kompetentingų institucijų suteikti informacijos ir atsižvelgia visų pirma į informaciją, kurią valstybės narės pateikė savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir juos atnaujindamos, taip pat savo nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

34 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/942 pakeitimai

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/942 15 straipsnis papildomas šia 5 dalimi:

„5. Kas trejus metus ACER parengia ir viešai paskelbia rodiklių ir susijusių atskaitos verčių rinkinį, pagal kurį būtų galima palyginti palyginamų projektų investicines vieneto išlaidas, susijusias su išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu ir mažinimu. Ji teikia rekomendacijas dėl rodiklių ir atskaitos verčių, taikomų dėl investicinių vieneto išlaidų, patiriamų vykdant pareigas pagal [šį reglamentą], pagal [šio reglamento] 3 straipsnį.“

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    IPCC, 2021: Summary for Policymakers (santrauka politikos formuotojams), leidinyje Climate Change 2021: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Sixth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change, Cambridge University Press. Leidinys rengiamas.

(2)    COM(2019) 640 final.

(3)    2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4).

(4)    Europos Komisijos gairės dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro įgyvendinimo (2006).

(5)    COM/2020/381 final.

(6)    1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo.

(7)    1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą.

(8)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(9)    2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

(10)    2014 m. pradėta Naftos ir dujų sektorių partnerystė dėl metano (Oil and Gas Methane Partnership, OGMP) buvo suformuota Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) ir pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) kaip savanoriška iniciatyva siekiant padėti bendrovėms matuoti išmetamą metano kiekį ir teikti jo duomenis. OGMP pagrindinis tikslas yra nustatyti geriausią praktiką siekiant didinti pasaulinio lygmens informacijos prieinamumą išmetamo metano kiekio nustatymo ir valdymo klausimais, taip pat skatinti imtis priemonių išmetamam metano kiekiui sumažinti. Prie OGMP prisijungė jau daugiau kaip 60 bendrovių, kurioms tenka 30 proc. pasaulio naftos ir dujų gavybos ir turto penkiuose žemynuose.

(11)    https://www.unep.org/explore-topics/energy/what-we-do/international-methane-emissions-observatory

(12)    OL C , , p. .

(13)    OL C , , p. .

(14)    COM(2019) 640 final.

(15)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9).

(16)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19).

(17)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17).

(18)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18).

(19)    2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14).

(20)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13).

(21)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(22)    IPCC (2019), 2019 Refinement to the 2006 IPCC guidelines for national greenhouse gas inventories (2019 m. patikslintos 2006 m. IPCC gairės dėl nacionalinės ŠESD apskaitos).

(23)    2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4).

(24)    (2020) N. Kholod et al., Global methane emissions from coal mining to continue growing even with declining coal production, Journal of Cleaner Production, Volume 256, 120489.

(25)    (2020) N. Kholod et al., Global methane emissions from coal mining to continue growing even with declining coal production, Journal of Cleaner Production, Volume 256, 120489.

(26)    Energetikos sektoriuje išmetamo metano duomenys kilotonomis (kt), išskaidyti pagal išmetimo šaltinio kategoriją, Europos aplinkos agentūros 2021 m. balandžio mėn. pateikti ES vardu pagal UNFCCC.

(27)    Best Practice Guidance for Effective Management of Coal Mine Methane at National Level: Monitoring, Reporting, Verification and Mitigation, ECE Energy Series No. 71, UNECE 2021 (leidinys rengiamas).

(28)    2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories (IPCC gairės dėl nacionalinės ŠESD apskaitos).

(29)    Bilans Zasobow Zloz Kopalin, stan na 31.12.2020, Surowce mineralne (pgi.gov.pl) (valstybės geologiniams ištekliams skirta interneto svetainė).

(30)    Best Practice Guidance for Effective Management of Coal Mine Methane at National Level: Monitoring, Reporting, Verification and Mitigation, ECE Energy Series No. 71, UNECE 2021 (leidinys rengiamas).

(31)    Best Practice Guidance for Effective Methane Recovery and Use from Abandoned Mines (UNECE, 2019) (Veiksmingo apleistų kasyklų metano regeneravimo ir panaudojimo geriausios praktikos rekomendacijos).

(32)    2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1094, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (OL L 236/69). 2021 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1207, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2003/77/EB, nustatantis likviduojamos EAPB turto, o užbaigus likvidavimą, Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto valdymo daugiametes finansines gaires. 2021 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1208, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2003/76/EB, numatantis būtinas prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo įgyvendinimo priemones (OL L 261/54).

(33)    Global Assessment of Oil and Gas Methane 1 Ultra-Emitters; T. Lauvaux, C. Giron, M. Mazzolini, A. d’Aspremont, R. Duren, D. Cusworth, D. Shindell, P. Ciais; 2021 m. balandžio mėn.

(34)    COM(2020) 663 final.

(35)    5263/21 TI/eb 1 RELEX.1.C.

(36)    COM(2020) 663 final.

(37)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(38)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(39)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (OL L 158, 2019 6 14).

(40)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(41)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(42)    2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).

(43)    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 15

COM(2021) 805 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942

{SEC(2021) 432 final} - {SWD(2021) 459 final} - {SWD(2021) 460 final}

I PRIEDAS

Nuotėkio aptikimo, remonto ir stebėsenos grafikai

Remonto grafikas

14 straipsnyje nurodytas remonto grafikas turi apimti bent šiuos elementus:

i)    visų patikrintų komponentų aprašą ir identifikavimo duomenis;

ii)    patikrinimo rezultatą: ar aptiktas metano nuotėkis ir, jei taip, koks jo dydis;

iii)    dėl komponentų, iš kurių, kaip nustatyta, išsiskiria 500 ppm ar daugiau metano, – informaciją apie tai, ar remontas buvo įvykdytas per nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimą, o jei ne, tai kodėl ne, atsižvelgiant į 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, susijusius su elementais, į kuriuos galima atsižvelgti remonto atidėjimo atveju;

iv)    dėl komponentų, iš kurių, kaip nustatyta, išsiskiria 500 ppm ar daugiau metano, – planuojamo remonto grafiką, kuriame nurodyta planuojama remonto data;

v)    dėl komponentų, iš kurių, kaip nustatyta per ankstesnį nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimą, išsiskiria mažiau nei 500 ppm metano, bet vėliau vykdant stebėseną po nuotėkio aptikimo ir remonto siekiant patikrinti, ar metano nuotėkio dydis pasikeitė, nustatyta, kad metano iš jų išsiskiria 500 ppm ar daugiau, – informaciją apie tai, ar remontas atliktas iškart, o jei ne, tai kodėl ne (taip pat kaip pagal iii punktą), ir planuojamo remonto grafiką, kuriame nurodyta planuojama remonto data.

Po to turi būti pateiktas tolesnės priežiūros po remonto grafikas, kuriame būtų nurodyta, kada faktiškai atliktas remontas.

Stebėsenos grafikas

14 straipsnyje nurodytas stebėsenos grafikas turi apimti bent šiuos elementus:

i)    visų patikrintų komponentų aprašą ir identifikavimo duomenis;

ii)    patikrinimo rezultatą: ar aptiktas metano nuotėkis ir, jei taip, koks jo dydis;

iii)    dėl komponentų, iš kurių, kaip nustatyta, išsiskiria 500 ppm ar daugiau metano, – stebėsenos, vykdytos po remonto siekiant patikrinti, ar remontas atliktas sėkmingai, rezultatus;

iv)    dėl komponentų, iš kurių, kaip nustatyta, išsiskiria mažiau nei 500 ppm metano, – paskesnės stebėsenos, vykdytos po nuotėkio aptikimo ir remonto siekiant patikrinti, ar metano nuotėkio dydis pasikeitė, rezultatus ir rekomendaciją, paremtą nustatytais faktais.

II PRIEDAS

Pranešimas apie dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius

Pagal 16 straipsnį operatoriai turi pranešti kompetentingoms institucijoms bent šią informaciją apie fakelais sudegintą arba išleistą metaną:

i)    operatoriaus pavadinimą;

ii)    atitinkamo turto pavadinimą ir tipą;

iii)    susijusią įrangą;

iv)    datą (-as) ir konkretų laiką, kada dujų išleidimas ar fakelų deginimas buvo aptiktas arba pradėtas ir kada jis buvo nutrauktas;

v)    išmatuotą arba apskaičiuotą išleistų ar fakelais sudegintų gamtinių dujų kiekį;

vi)    dujų išleidimo arba fakelų deginimo priežastį ir pobūdį;

vii)    veiksmus, kurių imtasi siekiant riboti dujų išleidimo arba fakelų deginimo trukmę ir mastą;

viii)    taisomuosius veiksmus, kurių imtasi siekiant pašalinti dujų išleidimo ar fakelų deginimo priežastį ir išvengti šių įvykių kartojimosi;

ix)    kas savaitę atliekamų fakelų patikrinimų pagal 17 straipsnį rezultatus.

III PRIEDAS

Fakelų patikrinimai

Kas savaitę atliekami fakelų patikrinimai turi apimti visapusišką akustinį, vizualinį ir olfaktorinį tikrinimą (kuris apima fakelų išorės apžiūrą, klausymąsi, ar nėra galimo slėgio sumažėjimo ar skysčio nutekėjimo, ir patikrinimą uodžiant, ar nėra neįprastų ir stiprių kvapų).

Per šį patikrinimą operatorius turi patikrinti visus komponentus, įskaitant fakelus, prieigos liukus, uždaras ventiliacijos sistemas, siurblius, kompresorius, slėgio ribotuvus, vožtuvus, linijas, junges, jungtis ir susietus vamzdynus, siekdamas aptikti defektus, nuotėkius ir dujų išsiskyrimo atvejus.

Į ataskaitą turi būti įtraukti šie stebėjimų rezultatai:

i)    kai fakelai uždegti: ar degimas laikomas pakankamu, ar nepakankamu. Degimas yra nepakankamas, kai iš fakelo dujos pastebimai išsiskiria iš viso ilgiau kaip penkias minutes per bet kurį ištisinį dviejų valandų laikotarpį;

ii)    kai fakelai neuždegti: ar iš neuždegto fakelo išleidžiamos dujos, ar ne. Jeigu dujos išleidžiamos, reikėtų imtis veiksmų padėčiai pataisyti per 6 valandas arba, esant prastoms oro sąlygoms ar kitokioms ekstremalioms sąlygomis, per 24 valandas.

IV PRIEDAS

Neveikiančių gręžinių inventoriniai aprašai

Pagal 18 straipsnį neveikiančių gręžinių inventoriniai aprašai turi apimti bent šią informaciją:

i)    operatoriaus, savininko arba licencijos savininko (kai taikoma) pavadinimą ir adresą;

ii)    gręžinio arba gręžvietės pavadinimą, tipą ir adresą;

iii)    žemėlapį, kuriame pažymėtos gręžinio arba gręžvietės ribos;

iv)    bet kokių metano koncentracijos matavimų rezultatus.

V PRIEDAS

Ataskaitos dėl veikiančių anglių kasyklų

1 dalis

Pagal 19 ir 20 straipsnius ataskaitose dėl veikiančių požeminių kasyklų turi būti pateikiama bent ši informacija:

i)    kasyklos operatoriaus pavadinimas ir adresas:

ii)    kasyklos adresas;

iii)    kasykloje išgaunamų kiekvienos rūšies anglių kiekis tonomis;

iv)    ši visų kasykloje naudojamų ventiliacijos šachtų informacija:

   1) pavadinimas (jei yra);

   2) naudojimo laikotarpis, jei skiriasi nuo ataskaitinio laikotarpio;

   3) koordinatės:

   4) paskirtis (oro įleidimas, ištraukimas);

5) matavimo aparato, naudojamo metanui matuoti ir išmetamam jo kiekiui nustatyti, techninės specifikacijos ir optimalios veikimo sąlygos, nustatytos gamintojo;

   6) kokią laiko dalį veikė nepertraukiamojo matavimo aparatas;

   7) pasirinktas Europos ar tarptautinis standartas dėl:

       – metano matavimo aparatu matuojamų ėminių ėmimo vietos;

       – debito matavimo;

       – metano koncentracijos matavimo;

   8) nepertraukiamojo matavimo aparatu užfiksuotas išmetamas metano kiekis (tonomis);

9) imant ėminius kas mėnesį užfiksuotas išmetamas metano kiekis (tonomis per valandą), įtraukiant informaciją apie:

       – ėminių ėmimo datą;

– ėminių ėmimo metodą;

   – atmosferos sąlygų (slėgio, temperatūros, drėgnio) rodmenis, paimtus tinkamu atstumu, kad būtų atspindėtos nepertraukiamojo matavimo aparato veikimo sąlygos;

11) jei kasykla yra kokiu nors būdu prijungta prie kitos kasyklos taip, kad tarp kasyklų gali cirkuliuoti oras, – atitinkamos kasyklos pavadinimas;

v)    išmetamų po anglių kasybos teršalų faktoriai ir jiems apskaičiuoti naudojamo metodo apibūdinimas;

vi)    po kasybos išmetamas metano kiekis (tonomis).

2 dalis

Pagal 19 ir 20 straipsnius ataskaitose dėl veikiančių atvirųjų kasyklų turi būti pateikiama bent ši informacija:

i)    kasyklos operatoriaus pavadinimas ir adresas:

ii)    kasyklos adresas;

iii)    kasykloje išgaunamų kiekvienos rūšies anglių kiekis tonomis;

iv)    visų kasyklos eksploatuojamų anglių telkinių žemėlapis, kuriame pažymėtos tų telkinių ribos;

v)    ši kiekvieno anglių telkinio informacija:

   1) pavadinimas (jei yra);

   2) naudojimo laikotarpis, jei skiriasi nuo ataskaitinio laikotarpio;

3) eksperimentinio metodo, naudojamo dėl kasybos veiklos išmetamam metano kiekiui nustatyti, apibūdinimas, įskaitant metodiką, pasirinktą siekiant atsižvelgti į metano išmetimą iš aplinkinių geologinių sluoksnių;

vi)    išmetamų po anglių kasybos teršalų faktoriai ir jiems apskaičiuoti naudojamo metodo apibūdinimas;

vii)    po kasybos išmetamas metano kiekis (tonomis).

3 dalis

Pagal 19 ir 20 straipsnius ataskaitose dėl drenažinių turi būti pateikiama bent ši informacija:

i)    kasyklos operatoriaus pavadinimas ir adresas:

ii)    kasyklos (-ų) drenažo sistemos tiekiamo metano kiekis tonomis, atskirai kiekvienos kasyklos;

iii)    išleisto metano kiekis tonomis;

iv)    fakelais sudeginto metano kiekis tonomis;

v)    fakelų deginimo efektyvumas;

vi)    surinkto metano naudojimas.

VI PRIEDAS

Pranešimas apie dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykius drenažinėse

Pagal 23 straipsnį drenažinių operatoriai turi kompetentingoms institucijoms pranešti bent šią informaciją apie fakelais sudegintą arba išleistą metaną:

i)    operatoriaus pavadinimą ir adresą;

ii)    įvykio pradinio aptikimo laiką;

iii)    dujų išleidimo ir (arba) fakelų deginimo įvykio priežastį;

iv)    išleisto ir fakelais sudegintos metano kiekį tonomis (arba jo įvertį, jeigu kiekybiškai nustatyti neįmanoma).

VII PRIEDAS

Uždarytos ir apleistos kasyklos

1 dalis

Pagal 24 ir 25 straipsnius į uždarytų ir apleistų anglių kasyklų inventorinį aprašą turi būti įtraukiama bent ši informacija apie kiekvieną veiklos vietą:

i)    operatoriaus, savininko arba licencijos savininko (kai taikoma) pavadinimas ir adresas;

ii)    atitinkamos veiklos vietos adresas;

iii)    žemėlapis, kuriame pažymėtos kasyklos ribos;

iv)    kasyklos kasinių schemos ir jų būklė;

v)    rezultatai, gauti matuojant metano koncentraciją šiuose elementuose:

   1) visose ventiliacijos šachtose, anksčiau naudotose veikiančioje kasykloje, kartu nurodant:

       – šachtos koordinates;

       – šachtos pavadinimą (jei yra);

       – sandarinimo statusą ir sandarinimo metodą, jei žinomas;

   2) nenaudojamuose dujų išleidimo vamzdžiuose;

   3) nenaudojamuose dujų drenavimo gręžiniuose;

   4) atodangose;

5) identifikuojamuose geologinių sluoksnių įtrūkiuose, esančiuose kasyklos teritorijoje arba susijusiuose su jos anksčiau eksploatuotu anglių telkiniu;

   6) kituose užfiksuotuose potencialiuose taškiniuose išmetamųjų teršalų šaltiniuose.

2 dalis

1 dalies v punkte nurodytas matavimas turi būti atliekamas pagal šiuos principus:

i)    matuojama esant atmosferos slėgiui, kad būtų galima aptikti potencialų metano nuotėkį, ir laikantis tinkamų mokslinių standartų;

ii)    matuojama aparatu, kurio jautrio riba yra bent 10 000 ppm, kuo arčiau matuojamo metano išmetimo šaltinio;

iii)    kartu su matavimo duomenimis turi būti pateikta ši informacija:

   1) matavimo data;

   2) atmosferos slėgis;

   3) matavimui naudotos įrangos techniniai duomenys;

iv)    ventiliacijos šachtos, anksčiau naudotos dviejų ar daugiau kasyklų, turi būti priskirtos tik vienai kasyklai, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

3 dalis

Į 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą ataskaitą turi būti įtraukti šie elementai:

i)    operatoriaus, savininko arba licencijos savininko (kai taikoma) pavadinimas ir adresas;

ii)    atitinkamos veiklos vietos adresas;

iii)    duomenys apie metano išmetimą iš visų 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų, įtraukiant šią informaciją:

   1) elemento tipą;

2) matavimui naudoto matavimo aparato techninius duomenis, įskaitant jautrį;

   3) kokią laiko dalį veikė matavimo aparatas;

   4) matavimo aparatu užfiksuotą metano koncentraciją;

   5) iš atitinkamo elemento išmetamo metano kiekio įverčius.

4 dalis

Į 26 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmetamo metano kiekio mažinimo planą turi būti įtraukta bent ši informacija:

i)    visų elementų, kuriems taikoma 25 straipsnio 3 dalis, sąrašas;

ii)    techninės galimybės sumažinti iš 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų išmetamo metano kiekį;

iii)    iš 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų išmetamo metano kiekio mažinimo terminai.

VIII PRIEDAS

Informacija, kurią turi pateikti importuotojai

Šiame priede eksportuotojas yra kita tiekimo sutarties, kurią importuotojas sudaro dėl iškastinių išteklių energijos tiekimo į Sąjungą, šalis.

Pagal 27 straipsnį importuotojai turi pateikti šią informaciją:

i)    eksportuotojo pavadinimą ir adresą ir, jei skiriasi nuo eksportuotojo, gamintojo (išgavėjo) pavadinimą ir adresą;

ii)    valstybę ir Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 1 lygį atitinkančius regionus, kuriuose energija išgauta, taip pat valstybes ir Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 1 lygį atitinkančius regionus, per kuriuos energija transportuota prieš ją pateikiant Sąjungos rinkai;

iii)    dėl naftos ir iškastinių gamtinių dujų – ar eksportuotojas matuoja ir praneša savo išmetamą metano kiekį nepriklausomai arba pagal įsipareigojimus pranešti nacionalinės ŠESD apskaitos duomenis laikantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) reikalavimų ir ar jis laikosi UNFCCC ataskaitų teikimo reikalavimų arba Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano OGMP 2.0 standartų. Turi būti pridėta naujausios išmetamo metano kiekio ataskaitos kopija, įskaitant, kai turima, 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją. Turi būti nurodytas ataskaitoje naudojamas kiekvieno atitinkamo tipo išmetamųjų teršalų kiekybinio nustatymo metodas (kaip antai UNFCCC pakopos ar OGMP lygiai);

iv)    dėl naftos ir dujų – ar eksportuotojas taiko reguliavimo arba savanoriškas priemones savo išmetamam metano kiekiui kontroliuoti, įskaitant tokias priemones kaip nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimai arba metano išleidimo ir deginimo fakelais kontrolės ir ribojimo priemonės. Kartu turi būti pateiktas tokių priemonių apibūdinimas, įskaitant, kai yra, ataskaitas, parengtas po nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų ir dėl dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykių per paskutinius kalendorinius metus, kurių duomenys turimi;

v)    dėl anglių – ar eksportuotojas matuoja ir praneša savo išmetamą metano kiekį nepriklausomai arba pagal įsipareigojimus pranešti nacionalinės ŠESD apskaitos duomenis laikantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) reikalavimų ir ar jis laikosi UNFCCC ataskaitų teikimo reikalavimų arba tarptautinio ar Europos išmetamo metano kiekio stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo standarto. Turi būti pridėta naujausios išmetamo metano kiekio ataskaitos kopija, įskaitant, kai turima, 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją. Turi būti nurodytas ataskaitoje naudojamas kiekvieno atitinkamo tipo išmetamųjų teršalų kiekybinio nustatymo metodas (kaip antai UNFCCC pakopos ar OGMP lygiai);

vi)    dėl anglių – ar eksportuotojas taiko reguliavimo arba savanoriškas priemones savo išmetamam metano kiekiui kontroliuoti, įskaitant metano išleidimo ir deginimo fakelais kontrolės ir ribojimo priemones. Kartu turi būti pateiktas tokių priemonių apibūdinimas, įskaitant, kai yra, ataskaitas, pateiktas dėl dujų išleidimo ir fakelų deginimo įvykių per paskutinius kalendorinius metus, kurių duomenys turimi;

vii)    subjekto, atlikusio nepriklausomą iii ir v punktuose nurodytų ataskaitų (jei yra) tikrinimą, pavadinimą.