Briuselis, 2021 12 01

COM(2021) 757 final

2021/0393(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1727 ir Tarybos sprendimo 2005/671/TVR nuostatos dėl skaitmeninio keitimosi informacija terorizmo bylose

{SWD(2021) 391 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) koordinuoja tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus Europoje ir už jos ribų. Kadangi Eurojustas yra Europos Sąjungos (ES) teisminio bendradarbiavimo baudžiamųjų bylų srityje centras, jis padeda nacionalinėms tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms.

Nuo Eurojusto sukūrimo 2002 m. kova su terorizmu yra Eurojusto įgaliojimų dalis ir tebėra vienas iš pagrindinių jo prioritetų. Siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu, itin svarbu, kad kompetentingos institucijos pačios ir su ES agentūromis ir įstaigomis efektyviai dalytųsi atitinkama informacija siekdamos užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos.

2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendime 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje 1 teigiama, kad, siekiant kovoti su terorizmu, būtina turėti kiek įmanoma išsamiausią ir naujausią informaciją. Terorizmo grėsmės pastovumas ir sudėtingumas sukelia poreikį labiau dalytis informacija.

Šiomis aplinkybėmis Tarybos sprendime 2005/671/TVR numatyta, kad valstybės narės privalo rinkti visą aktualią informaciją apie nusikalstamos veikos tyrimus, susijusius su poveikį arba galimą poveikį dviem arba daugiau valstybių narių turinčiais teroristiniais nusikaltimais, ir atliekant šiuos tyrimus gautą informaciją bei nusiųsti ją Europolui 2 . Be to, valstybės narės privalo rinkti visą aktualią informaciją apie baudžiamojo persekiojimo atvejus ir apkaltinamuosius nuosprendžius už teroristinius nusikaltimus, turinčius poveikį dviem arba daugiau valstybių narių, ir siųsti šią informaciją Eurojustui. Kiekviena valstybė narė taip pat privalo suteikti galimybę susipažinti su visa aktualia jos kompetentingų institucijų surinkta informacija apie baudžiamuosius procesus, susijusius su teroristiniais nusikaltimais. Galimybė susipažinti su šia informacija turi būti greitai suteikiama kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jeigu toje valstybėje narėje naudojantis minėta informacija būtų galima užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ar vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą.

Nuo 2005 m. dalijimosi informacija tarp valstybių narių ir su Europolu bei Eurojustu svarba tapo tik dar akivaizdesnė. Direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu buvo 3 iš dalies pakeistas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės informacija dalytųsi veiksmingai ir laiku, atsižvelgdamos į teroristinių nusikaltimų keliamą rimtą grėsmę.

Vienas iš svarbiausių Eurojusto darbo aspektų šioje srityje yra Europos teisminis kovos su terorizmu registras. Teisminis kovos su terorizmu registras buvo įsteigtas 2019 m. rugsėjo mėn., remiantis Tarybos sprendimu 2005/671/TVR. Teisminiam kovos su terorizmu registrui valstybės narės teikia informaciją apie teismo procesus, susijusius su teroristiniais nusikaltimais savo jurisdikcijoje. Šie duomenys laikomi ir sutikrinami Eurojusto informacijos apdorojimo sistemoje – Eurojusto bylų valdymo sistemoje, kaip ir operatyviniai duomenys, susiję su nagrinėjamomis Eurojusto remiamo teisminio bendradarbiavimo bylomis. Tikslas yra nustatyti galimus kovos su terorizmu teismo procesų ir galimų su jais susijusių koordinavimo poreikių ryšius. Remiantis Skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimu nustatytais faktais 4 , Teisminio kovos su terorizmu registro veikimo tobulinimas buvo nurodytas kaip vienas iš svarbiausių Europos baudžiamosios teisės prioritetų.

2019 m. gruodžio mėn. įsigaliojus Reglamentui (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros 5 (toliau – Eurojusto reglamentas), Eurojustui buvo suteikta nauja teisinė sistema ir jis buvo paverstas ES agentūra. Kadangi Eurojusto reglamentas buvo priimtas iki Teisminio kovos su terorizmu registro sukūrimo, Teisminio kovos su terorizmu registro ir jo funkcijų Eurojusto reglamente nenumatyta. Dėl šios priežasties kyla teisinių neaiškumų, ypač dėl to, kad nėra aiškus Tarybos sprendimo 2005/671/TVR santykis su Eurojusto reglamentu.

Dar problemų kyla dėl duomenų, kuriais nacionalinės institucijos dalijasi su Eurojustu. Šiuo metu Eurojustas dažnai negauna reikiamų duomenų iš nacionalinių institucijų, kad galėtų sutikrinti informaciją apie terorizmo bylas pagal Tarybos sprendimą 2005/671/TVR ir apie sunkius nusikaltimus pagal Eurojusto reglamento 21 straipsnį. Priežasčių daug. Pirmiausia, Tarybos sprendimas 2005/671/TVR nepakankamai tikslus, nes buvo planuojama, kad jo taikymo sritis bus daug platesnė. Nors jame pateikiama tam tikrų gairių, kokią informaciją valstybės narės privalo siųsti Eurojustui, gairės vis tiek nepakankamai konkrečios. Be to, informacija dažnai nesidalijama, nes trūksta saugių ryšių kanalų, o rankinis informacijos išgavimas kelia administracinę naštą, nes be papildomos skaitmenizacijos labiau struktūrizuotai ir automatiškai keistis duomenimis neįmanoma.

Šiuo metu naudojama bylų valdymo sistema ir duomenų tvarkymo aplinka riboja iniciatyvesnį Eurojusto vaidmenį skaitmenizuoto teisminio bendradarbiavimo srityje. Techniškai pasenusi Eurojusto bylų valdymo sistema negali tinkamai integruoti ir palaikyti novatoriškos priemonės, tokios kaip Teisminis kovos su terorizmu registras, kuriai būtinas saugus skaitmeninis keitimasis duomenimis ir jų sutikrinimas. Be to, techninis bylų valdymo sistemos projektas atsispindi Eurojusto reglamente. Eurojusto reglamente bylų valdymo sistemos konfigūracija apribojama iki laikinųjų darbo bylų, kuriomis siekiama padėti nagrinėjamose bylose imtis tolesnių administracinių veiksmų, ir indekso 6 . Reglamente nėra konkrečiai numatyta bylų valdymo sistemoje sukurti papildomą Teisminio kovos su terorizmu registro duomenų bazę. Tvarkyti asmens duomenis ne bylų valdymo sistemoje draudžiama 7 . Todėl sukurti papildomą Teisminio kovos su terorizmu registro duomenų bazę ne bylų valdymo sistemoje neįmanoma ir teisiškai.

Taip pat esama praktinių ir teisinių problemų dėl bendradarbiavimo su trečiųjų šalių ryšių prokurorais. Prieš įsigaliojant Eurojusto reglamentui, Eurojustas sudarė bendradarbiavimo susitarimus su 12 trečiųjų šalių 8 . Šiuose susitarimuose išdėstytos nuostatos dėl keitimosi duomenimis, duomenų apsaugos priemonių ir praktinio bendradarbiavimo. Siekiant palengvinti bendradarbiavimą, susitarimuose leidžiama į Eurojustą deleguoti ryšių prokurorus. Šie ryšių prokurorai dirba kartu su kolegomis iš ES valstybių narių ir pagal taikytinus bendradarbiavimo susitarimus teikia pagalbą vykdant su jų šalimi susijusius tarpvalstybinius tyrimus. Tačiau Eurojusto reglamente šie ryšių prokurorai ar jų prieiga prie bylų valdymo sistemos apskritai neminimi. Todėl šiuo metu neaišku, kaip, laikantis Eurojusto reglamento, efektyviai ir saugiai su trečiųjų šalių ryšių prokurorais keistis duomenimis, įskaitant asmens duomenis.

Tuo tikslu šiame pasiūlyme siekiama sudaryti Eurojustui sąlygas atlikti stipresnį, iniciatyvesnį Eurojusto reglamente numatytą vaidmenį remiant ir stiprinant nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus, visų pirma teroristinius nusikaltimus:

·sudaryti Eurojustui sąlygas efektyviau nustatyti lygiagrečiai vykdomų tarpvalstybinių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo už teroristinius nusikaltimus ryšius ir valstybėms narėms iniciatyviai teikti grįžtamąją informaciją apie šiuos ryšius;

·didinti valstybių narių, Eurojusto ir trečiųjų šalių keitimosi duomenimis efektyvumą ir saugumą.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, pasiūlymu taip pat siekiama suteikti teisinį tikrumą dėl tikslios įpareigojimo dalytis informacija terorizmo bylose taikymo srities ir santykio su Tarybos sprendimu 2005/671/TVR, o tam reikia atlikti nemažus Eurojusto reglamento ir Tarybos sprendimo 2005/671/TVR materialinės teisės nuostatų pakeitimus.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas buvo paskelbtas Komisijos komunikate dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo ES 9 ir priklauso platesnei iniciatyvai, kuria sudaromos sąlygos saugiems teismų, nacionalinių institucijų ir teisingumo bei vidaus reikalų agentūrų tarpusavio elektroniniams ryšiams ir keitimuisi informacija bei dokumentais. Pagal komunikatą jis grindžiamas projektu e-CODEX 10  – saugaus skaitmeninio ryšio palaikymo tarpvalstybiniame teismo procese aukso standartu. Kaip teisingumo sistemų skaitmeninimo priemonių rinkinio dalis ir kartu su skaitmeninės tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo pertvarkos iniciatyva ir jungtinių tyrimo grupių bendradarbiavimo platformos iniciatyva, tai yra vienas iš pasiūlymų, išvardytų 2021 m. Komisijos darbo plane pavadinimu „Naujas postūmis Europos demokratijai“ 11 .

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) […/…] 12 , kuria iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR siekiant jį suderinti su Direktyva (ES) 2016/680 13 (Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva). Per visą teisėkūros procesą bus reikalingas glaudus koordinavimas pakeitimų nuoseklumui užtikrinti.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Tai, kaip svarbu gerinti skaitmeninį keitimąsi duomenimis apie terorizmo bylas ir modernizuoti Eurojusto bylų valdymo sistemą, pabrėžiama keliuose aukšto lygio dokumentuose, pvz., ES saugumo sąjungos strategijoje 14 , ES kovos su terorizmu darbotvarkėje 15 ir ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 16 . Pastarojoje Komisija paskelbė, kad ji padės modernizuoti Eurojusto bylų valdymo sistemą, kad padėtų Eurojustui teikti grįžtamąją informaciją nacionalinėms institucijoms ir nustatyti vykdomų tyrimų teisminius ryšius.

Pasiūlyme taip pat visapusiškai atsižvelgiama į įgaliojimus, kuriuos Taryba suteikė Komisijai, kad ši derėtųsi dėl papildomų – Eurojusto ir 13 naujų trečiųjų šalių – bendradarbiavimo susitarimų 17 .

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į Eurojusto bendradarbiavimą su kitomis ES įstaigomis ar agentūromis, t. y. Europos prokuratūra 18 , Europolu kaip ES policijos bendradarbiavimo agentūra 19 , Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 20 ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) 21 , taip pat į tai, kaip svarbu užtikrinti saugų keitimąsi duomenimis ir sukurti kai kurių iš jų žymų „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“ ryšius.

Atsižvelgiant į tai, kad informacija, kuria keičiamasi, yra neskelbtina, labai svarbu, kad įvairių priemonių rinkinio principas vykdant teisingumo skaitmeninimą, be kita ko, šiuo pasiūlymu, būtų įgyvendinamas užtikrinant griežtus kibernetinio saugumo standartus. Tai atitinka ES kibernetinio saugumo strategijoje 22 ir Komisijos pasiūlyme dėl Direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS 2) 23 išdėstytą požiūrį, kuriuo siekiama toliau gerinti viešųjų ir privačiųjų subjektų, kompetentingų institucijų ir visos Sąjungos kibernetinio saugumo pajėgumus kibernetinio saugumo ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje. Nors valstybių narių teisminės institucijos nepatenka į TIS2 pasiūlymo taikymo sritį, labai svarbu, kad valstybės narės nustatytų nacionalines priemones, kuriomis būtų užtikrintas panašaus lygio kibernetinis saugumas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis Eurojusto reglamento dalinio keitimo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 85 straipsnis. Pagal SESV 85 straipsnį Eurojusto struktūra, veiksmų sritis ir uždaviniai nustatomi reglamentu. Tai taip pat apima saugių ryšių kanalų tarp valstybių narių ir Eurojusto sukūrimą ir Eurojusto bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ryšių prokurorais, deleguotais į Eurojustą.

Kalbant apie Tarybos sprendimo 2005/671/TVR pakeitimus, susijusius su nuorodų į Eurojustą išbraukimu, tie pakeitimai yra vien tik su Eurojusto reglamento pakeitimais susiję pakeitimai. Taigi, jie taip pat gali būti grindžiami SESV 85 straipsniu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

Pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnio 3 dalyje, veiksmų ES lygiu reikėtų imtis tik tuomet, kai tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygiu. Be to, atitinkamos priemonės pobūdį ir intensyvumą reikia suderinti su nustatyta problema.

Kadangi teroristiniai nusikaltimai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio, vien nacionalinio lygmens veiksmais su jais veiksmingai kovoti neįmanoma. Būtent todėl valstybės narės nusprendė su terorizmo keliamomis grėsmėmis kovoti kartu. Jos siekia koordinuoti savo teisminio atsako priemones ir bendradarbiaudamos spręsti bendrus uždavinius. Eurojustas, kaip ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, yra labai geras šių valstybių narių pastangų apsaugoti savo piliečius tarpusavyje bendradarbiaujant pavyzdys.

Esama konkretaus ES veiksmų poreikio, nes numatytoms priemonėms neišvengiamai būdinga ES dimensija. Jomis siekiama pagerinti Eurojusto gebėjimą imtis veiksmų. Eurojusto misija yra remti ir stiprinti nacionalinių teisminių institucijų veiksmų tarpusavio koordinavimą ir bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus, įskaitant terorizmą, jeigu jie turi poveikį dviem ar kelioms valstybėms narėms arba jeigu baudžiamasis persekiojimas už juos turi būti vykdomas bendrais pagrindais. Šį tikslą galima pasiekti tik ES lygmeniu, laikantis subsidiarumo principo. Valstybės narės negali vienos sukurti tinkamesnės teisinės sistemos Teisminiam kovos su terorizmu registrui veikti ir Sprendimui 2005/671/TVR iš dalies pakeisti. Todėl būtent Europos Sąjungai tenka atsakomybė, laikantis ES Sutartimis jai suteiktų įgaliojimų, sukurti teisiškai privalomas priemones šiems rezultatams pasiekti.

•Proporcingumo principas

Vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytu proporcingumo principu, konkrečios priemonės pobūdis ir intensyvumas turi atitikti nustatytą problemą. Visoms šiame pasiūlyme aptariamoms problemoms veiksmingai išspręsti būtina ES lygmens pagalba valstybėms narėms.

Pasiūlymo 1 ir 2 straipsniuose siekiama Teisminį kovos su terorizmu registrą geriau integruoti į Eurojusto teisinę ir techninę sistemą ir pagerinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ryšių prokurorais. Be šių pakeitimų Eurojustas negali nustatyti tuo pačiu metu vykdomų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo ryšių. Jis negali atlikti itin svarbaus savo vaidmens – remti ir stiprinti valstybių narių nacionalinių institucijų bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus, ypač teroristinius, ir už juos vykdant baudžiamąjį persekiojimą. Siekiant sudaryti Eurojustui sąlygas visapusiškai atlikti itin svarbų jo uždavinį, reikia užtikrinti koordinuotus tolesnius teisminius veiksmus.

Dėl vis ryškesnio tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo ir teroristinių organizacijų pobūdžio, prie kurio prisideda naudojimasis skaitmeninėmis ryšių technologijomis, trečiųjų šalių atžvilgiu taip pat reikalingas labiau koordinuotas požiūris. Tyrimai ir baudžiamojo persekiojimo atvejai dažnai apima ES nepriklausančių šalių valdžios institucijas. Taigi pagal proporcingumo principą šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymo 1 straipsniu iš dalies keičiamas Eurojusto reglamentas. Eurojusto reglamento teisinis pagrindas nustatytas SESV 85 straipsnyje. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Eurojusto veikla reglamentuojama reglamentu, kuris priimamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Pasiūlymo 2 straipsniu siekiama iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą, priimtą iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. Kadangi šie pakeitimai yra vien tik su Eurojusto reglamento pakeitimais susiję pakeitimai, jie kaip papildoma medžiaga gali būti įtraukiami į reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Eurojusto reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekiant užtikrinti platų atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą rengiant pasiūlymą, buvo surengtos didelio masto tikslinės konsultacijos. Per konsultacijas buvo palaikomi dvišaliai ryšiai, rengiami suinteresuotųjų šalių ir ekspertų posėdžiai, keičiamasi rašytine informacija ir atliekama praktikuojančių specialistų apklausa.

Komisija, suteikdama galimybę visoms atitinkamoms šalims pareikšti nuomones, šiuo klausimu surinko platų ir subalansuotą požiūrių spektrą. Į konsultacijų procesą visų pirma buvo įtrauktos valstybės narės, nacionalinės institucijos, pvz., nacionaliniai korespondentai terorizmo reikalams, prokurorai ir teisėjai, Eurojustas, jo nacionaliniai biurai ir administracija, Europos kovos su terorizmu koordinatorius, Europolas, akademinės bendruomenės nariai, pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos srities suinteresuotosios šalys.

Be to, 2021 m. birželio 17 d. klausimas buvo aptariamas Komisijos ES baudžiamosios teisės politikos ekspertų grupėje, kurią sudaro akademinės bendruomenės nariai ir praktikuojantys ES baudžiamosios teisės specialistai, o 2021 m. birželio 24 d. – Skaitmeninės baudžiamosios teisenos ekspertų grupėje, kurią sudaro valstybių narių ekspertai.

Visos suinteresuotosios šalys plačiai pritarė iniciatyvai ir sutiko su nustatytomis probleminėmis sritimis. Suinteresuotosios šalys gana aiškiai išdėstė poziciją apie informaciją, kuria reikėtų dalytis su Eurojustu: tai turėtų būti duomenys, reikalingi tyrimų subjektams nustatyti. Apskritai respondentai buvo patenkinti per dabartinį Eurojusto Teisminio kovos su terorizmu registro šabloną renkamų duomenų mastu. 

Buvo tvirtai pritariama, kad tarp valstybių narių ir Eurojusto būtų sukurti saugūs ryšių kanalai. Eurojustas pirmenybę teiktų saugiems ryšių kanalams, kuriais būtų perduodami visi Eurojustui siunčiami asmens duomenys. Daugelis suinteresuotųjų subjektų pabrėžė, kad dabartinė bylų valdymo sistema negalės atlikti numatytų Teisminio kovos su terorizmu registro funkcijų.

Buvo bendrai sutariama, kad ryšių prokurorai turėtų turėti operatyvinę prieigą prie bylų valdymo sistemos. Valstybės narės ir Eurojusto specialistai pažymėjo, kad trečiosios šalys, sudariusios bendradarbiavimo susitarimą ir atitinkamai galinčios į Eurojustą deleguoti ryšių prokurorą, turėtų turėti galimybę nepriklausomai iškelti ir nutraukti bylas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas grindžiamas Skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimo metu nustatytais faktais 24 . Atliekant tyrimą buvo išnagrinėti poreikiai ir galimybės sukurti Tarpvalstybinę skaitmeninę baudžiamąją teiseną – greitą, patikimą ir saugią IT infrastruktūrą, kuria siekiama nacionalinėms valstybių narių baudžiamojo persekiojimo institucijoms sudaryti sąlygas TVR srityje palaikyti ryšius su lygiavertes funkcijas atliekančiomis kitų šalių institucijomis, teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūromis ir ES įstaigomis.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimo nebuvo atlikta, nes pasiūlymu daugiausia siekiama sukurti modernų techninį sprendinį, turintį padėti valstybėms narėms ir Eurojustui, nepakeičiant pagrindinių principų, kuriais grindžiama galiojanti teisinio bendradarbiavimo sistema.

Tačiau Komisijos tarnybos parengė analitinį pagalbinį dokumentą – prie pasiūlymo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą 25 . Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiamas išsamus problemos aprašymas, išnagrinėjami ją sukėlę veiksniai ir išdėstomi pasiūlymo tikslai. Jame išnagrinėjamas tiek siūlomo sprendinio efektyvumas, tiek galimas jo poveikis pagrindinėms teisėms.

Pagrindinės analitiniame pagalbiniame dokumente įvardytos problemos buvo tai, kad Eurojustas iš kompetentingų nacionalinių institucijų negauna visapusiškos informacijos apie bylas, Eurojusto bylų valdymo sistema nepalaiko automatizuoto ryšių identifikavimo, o bendradarbiavimas su trečiųjų šalių ryšių prokurorais nėra efektyvus. Siūlomas sprendinys – aiškiau išdėstyti ir sustiprinti prievolę dalytis su Eurojustu informacija apie terorizmo bylas, modernizuoti Eurojusto bylų valdymo sistemą ir pagerinti teisinį bendradarbiavimo su trečiųjų šalių ryšių prokurorais pagrindą.

Tikimasi, kad, pagerėjus nacionalinių institucijų ir Eurojusto keitimuisi duomenimis, įskaitant saugaus (-ių) ryšių kanalo (-ų) naudojimą, gerokai padidės Eurojusto galimybės identifikuoti vykdomų ir baigtų procesų ryšius. Eurojusto duomenų tvarkymo aplinkos modernizavimo tikslas yra toks pat. Tikimasi, kad tokių ryšių identifikavimas padės teisminėms institucijoms įvairiais nacionalinio proceso etapais nustatyti teroristinių nusikaltimų įtariamuosius arba kituose sunkiuose nusikaltimuose dalyvavusius ir ryšius su tokiais įtariamaisiais turinčius asmenis ir jų atžvilgiu sėkmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Sudarius Eurojustui sąlygas išnaudojant visą potencialą padėti valstybėms narėms, turėtų būti gerokai sustiprintos teisminio atsako priemonės, kuriomis kovojama su terorizmu ir kitų formų sunkiu nusikalstamumu.

•Pagrindinės teisės

Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu teisėsaugos tikslais tvarkyti asmens duomenis, ir į tai, kokią pagalbinę veiklą vykdo Eurojustas, pasiūlymu iškeliamas poreikis užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. Tai, be kita ko, yra teisė į asmens duomenų apsaugą 26 ir teisė į privatų gyvenimą 27 . Tai itin svarbu, nes pasiūlyme aptariamas neskelbtinų asmens duomenų, susijusių su nusikalstamų veikų tyrimais bei apkaltinamaisiais nuosprendžiais, ir biometrinių duomenų tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių pasiūlymo tikslų yra sudaryti Eurojustui sąlygas suformuoti ryšius tarp terorizmo bylų tyrimų, o tai įmanoma tik tada, kai Eurojustas gauna pakankamai informacijos, reikia padidinti Eurojustui siunčiamų duomenų kiekį. Dėl šių duomenų reikia įdiegti tinkamas apsaugos priemones. Tai, be kita ko, yra griežtas tikslo apribojimas, ypač kai tai susiję su biometriniais duomenimis. Naudojantis saugiais ryšių kanalais ir nauja modernizuota bylų valdymo sistema, bus galima geriau apsaugoti Eurojusto tvarkomus duomenis. Projektuojant bylų valdymo sistemą daug dėmesio bus skiriama standartizuotajai ir pritaikytajai duomenų apsaugai. Be to, esminis principas, kad duomenis valdys nacionaliniai nariai ir nacionalinės kompetentingos institucijos, nebus pakeistas. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente išsamiau įvertinamas pasiūlymo poveikis pagrindinėms teisėms ir apsaugos priemonėms.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas turėtų poveikį Eurojusto biudžetui ir jo darbuotojų poreikiams. Apytikriais vertinimais, pagal prie pasiūlymo pridėtą finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą papildomai reikėtų 33 mln. EUR.

Remiantis Skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimo analize 28 , naujos perprojektuotos bylų valdymo sistemos išlaidos apytikriai vertinamos 31 mln. EUR, įskaitant kūrimo, operacijų ir techninės priežiūros išlaidas dvejus metus 29 . 2021 m. spalio mėn. Eurojustas jau gavo 9,5 mln. EUR biudžeto perkėlimą iš Europos prokuratūros, todėl neapmokėtos bylų valdymo sistemos išlaidos apytikriai vertinamos 21,5 mln. EUR. Be to, apie 11,5 mln. EUR reikės papildomiems aprūpinimo personalu poreikiams ketverių metų kūrimo ir operacijų laikotarpiu padengti. Šios 25 papildomos pareigybės būtų nuolatinės, siekiant užtikrinti, kad Eurojustas turėtų išteklių savo funkcijoms atlikti.

Todėl pagal šį pasiūlymą sustiprintoms Eurojusto funkcijoms reikėtų daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, negu buvo atidėta 2021–2027 m. ES biudžete (DFP).

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Naujos Eurojusto bylų valdymo sistemos, saugių ryšių kanalų ir ryšių priemonės, skirtos struktūrizuotai keistis duomenimis, diegimo tvarkaraščiai grindžiami Skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimu 30 . Teisminio kovos su terorizmu registro atveju po parengiamojo šešių mėnesių etapo viešųjų pirkimų ir diegimo etapui reikėtų apie 20 mėnesių. Todėl naujasis techninis sprendinys turėtų pradėti veikti per dvejus metus nuo pasiūlymo priėmimo. Siekiant sukurti saugius ryšių kanalus, reikia įgyvendinimo akto.

Siekiant užtikrinti Eurojusto duomenų tvarkymo skaitmenizacijos veiksmingumą ir atitiktį pagrindinėms teisėms, bus svarbi šio proceso stebėsena ir vertinimas. Stebėsena ir vertinimas daugiausia bus atliekami pagal galiojantį Eurojusto reglamentą. Iki 2024 m. gruodžio 13 d. Komisija atliks nepriklausomą Eurojusto reglamento įgyvendinimo ir Eurojusto veiklos vertinimą. Reglamento įgyvendinimo, poveikio ir Eurojusto veiklos veiksmingumo bei efektyvumo vertinimas, numatytas Eurojusto reglamento 69 straipsnio 1 dalyje, bus atliekamas kas penkerius metus.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlyme teigiama, kad Eurojusto reglamentas ir Tarybos sprendimas 2005/671/TVR turėtų būti iš dalies keičiami siekiant aiškiau išdėstyti ir sustiprinti teisinę valstybių narių prievolę su Eurojustu dalytis duomenimis apie teroristinius nusikaltimus. Taip pat turėtų būti aiškiau išdėstytos sąlygos, kuriomis, laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės normų, į Eurojustą deleguojami trečiųjų šalių ryšių prokurorai gali gauti prieigą prie bylų valdymo sistemos. Taip pat turėtų būti diegiami saugūs ryšių kanalai ir lankstesnė duomenų tvarkymo aplinka.

Reglamento 1 straipsniu iš dalies keičiamas Eurojusto reglamentas:

Siekiant užtikrinti, kad Eurojustas, bendradarbiaudamas su trečiosiomis šalimis, galėtų atlikti savo vaidmenį, pagal pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalį Eurojusto reglamento 3 straipsnio 5 dalyje aiškiau išdėstoma, kad Eurojustas taip pat gali padėti nagrinėti bylas, susijusias su viena valstybe nare ir trečiąja šalimi arba viena valstybe nare ir tarptautine organizacija. Pastarasis atvejis būtų itin svarbus dėl galimo bendradarbiavimo su Interpolu arba Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, pvz., kalbant apie kovos lauko įrodymus.

Pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybių narių prievolė paskirti vieną ar kelis nacionalinius korespondentus terorizmo klausimais ir, Eurojusto reglamento 20 straipsnyje pridedant naują 2a dalį, Eurojusto reglamentu jiems suteikti pakankamai įgaliojimų, kurie anksčiau buvo grindžiami Tarybos sprendimo 2005/671/TVR 2 straipsnio 2 dalimi. 1 straipsnio 3 dalis yra susijęs pakeitimas, reikalingas į Eurojusto reglamentą įtraukus prievolę teikti informaciją terorizmo bylose, juo taip pat siekiama naujame 22a straipsnyje numatyti bendrą prievolę struktūrizuotai teikti duomenis Eurojustui.

Pasiūlymo 1 straipsnio 4 dalimi į Eurojusto reglamentą įterpiamas naujas 21a straipsnis. 21a straipsnyje aiškiau išdėstoma ir sustiprinama prievolė teikti informaciją apie terorizmo bylas, kuri anksčiau buvo grindžiama Tarybos sprendimo 2005/671/TVR 2 straipsnio 3 dalimi, taikoma kartu su to 2 straipsnio 5 dalimi. 21a straipsnyje išdėstomi atvejai, kuriais valstybės narės privalo teikti informaciją apie nusikalstamų veikų tyrimus ir, konkrečiau, apie teismo procesus, vykdomus už teroristinius nusikaltimus. Be to, straipsnyje aiškiau įvardijamas nusikalstamų veikų tyrimo ir nacionalinio proceso etapas ir informacijos pobūdis.

Pagal pasiūlymo 1 straipsnio 5 dalį naujame 22a straipsnyje numatyta tarp visų valstybių narių ir Eurojusto sukurti ir keičiantis neskelbtinais duomenimis naudoti saugius ryšių kanalus. 22a straipsnyje valstybės narės taip pat įpareigojamos numatyti pusiau automatinį struktūrizuotų duomenų atnaujinimą iš nacionalinių duomenų bazių. Pusiau automatinis perdavimo būdas yra toks, kuris yra iš dalies automatizuotas, o iš dalies – valdomas žmogaus. 22b ir 22c straipsniuose nustatyta sistema, pagal kurią Komisija priima įgyvendinimo aktus.

Pasiūlymo 1 straipsnio 6 dalyje išdėstytais Eurojusto reglamento 23 straipsnio pakeitimais siekiama padaryti Eurojusto reglamente įtvirtintas duomenų tvarkymo teisės normas lankstesnes. Nors pagrindiniai principai lieka galioti, dabar bus įmanoma pagal kitokią struktūrą ir ilgesnį laikotarpį, negu dabartinėse laikinosiose darbo bylose, saugoti 21 straipsnyje numatytą informaciją apie sunkius nusikaltimus ir 21a straipsnyje numatytą informaciją apie kovos su terorizmu bylas. Pasiūlyme išbraukiami su bylų valdymo sistema susiję techniniai duomenys ir taip sudaromos sąlygos sistemą modernizuoti. Tačiau laikinojo saugojimo principas bus išlaikytas ir šių duomenų atžvilgiu, nors 21a straipsnyje nurodytos informacijos saugojimo laikotarpiai yra šiek tiek ilgesni. Persvarstytame 23 straipsnyje aiškiau išdėstomi bylų valdymo sistemos tikslai.

Pagal 1 straipsnio 6 dalį taip pat iš dalies pakeičiamas Eurojusto reglamento 24 straipsnis, bylų valdymo sistemoje išlaikant dabartinį informacijos valdymo principą. 24 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama nacionalinių narių kontrolė ir atsakomybė už bylų valdymo sistemoje esančius duomenis. Kaip numatyta 24 straipsnio 2 dalyje, nacionaliniai nariai ir toliau sprendžia dėl prieigos prie jų valdomos informacijos teisių. 24 straipsnio 3 dalyje nustatomas labiau automatizuotų kryžminių ryšių valdymo veiksmų teisinis pagrindas tais atvejais, kai nacionalinės institucijos leidžia dalytis duomenimis su tam tikromis šalimis, o vėliau aptinkamas ryšys.

Galiausiai pagal 1 straipsnio 6 dalį atliekami susiję Eurojusto reglamento 25 straipsnio pakeitimai, kurie tampa būtini dėl to, kad iš Eurojusto reglamento 23 straipsnio išbraukiami techniniai duomenys.

Pagal 1 straipsnio 7 dalį iš dalies keičiamas Eurojusto reglamento 27 straipsnis – numatoma toliau tvarkyti terorizmo bylų, kurios pagal nacionalinę teisę buvo užbaigtos, duomenis. Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai nustatyti ryšius tarp tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų, tam tikrą laikotarpį gali būti toliau tvarkomi ir duomenys apie ankstesnius tyrimus, įskaitant tuos, kurie buvo baigti išteisinamuoju nuosprendžiu arba kitu būdu.

1 straipsnio 8 dalyje nustatomi nauji, ilgesni Eurojusto reglamento 21a straipsnyje numatytų duomenų saugojimo laikotarpiai – taip užtikrinama, kad duomenys būtų saugomi pakankamai ilgai ir atitinkamai būtų sudaromos sąlygos terorizmo bylose veiksmingiau nustatyti kryžminius ryšius. Tais atvejais, kai nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, duomenų saugojimo laikotarpiai yra trumpesni, nes privaloma laikytis proporcingumo principo.

Siekiant aiškiau išdėstyti trečiųjų šalių ryšių prokurorų bendradarbiavimą su Eurojustu, pasiūlymo 1 straipsnio 9 dalyje numatytas naujas Eurojusto reglamento 54a straipsnis, kuriuo trečiųjų šalių ryšių prokurorams suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos. Tačiau ta nuostata nenustatytas teisinis dalijimosi duomenimis pagrindas. Duomenų perdavimas ryšių prokurorui visada laikytinas duomenų perdavimu trečiajai šaliai, todėl toks perdavimas visada turi būti atliekamas pagal Eurojusto reglamento 56 straipsnį.

1 straipsnio 10 dalyje iš dalies keičiamas Eurojusto reglamento 80 straipsnis. Jame įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriomis atsižvelgiama į tai, kad reikės šiek tiek laiko, kol bus įdiegta visa reikiama techninė infrastruktūra.

1 straipsnio 11 dalyje sukuriamas naujas III priedas, jame išdėstoma informacija, kuri pagal Eurojusto reglamento 21a straipsnį turi būti siunčiama Eurojustui. Į sąrašą įtraukti biometriniai duomenys, pirštų atspaudai ir nuotraukos, kad būtų užtikrintas patikimas įtariamųjų tapatybės nustatymas, atsižvelgiant į tekstinės informacijos, ypač susijusios su trečiųjų šalių piliečiais, nepatikimumą. Terorizmo bylose tyrimo etapu nuotrauka dažnai yra vienintelis ryšys su įtariamaisiais, būtent todėl taip pat turėtų būti taikomas veido atpažinimas. Ši informacija turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jeigu prieigą prie jos turi nacionalinės teisminės institucijos.

2 straipsnyje Tarybos sprendimas 2005/671/TVR iš dalies keičiamas šiais aspektais:

Siekiant aiškiau išdėstyti Tarybos sprendimo 2005/671/TVR ryšį su Eurojusto reglamentu, iš Tarybos sprendimo pašalinamos nuorodos į Eurojustą. Siūlomo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a ir c punktuose iš Sprendimo išbraukiamas 1 straipsnio c punktas ir 2 straipsnio 2 ir 5 dalys. Pasiūlymo 2 straipsnio 2 dalies b punkte iš sprendimo 2 straipsnio 3 dalies pašalinama nuoroda į Eurojustą. 

2021/0393 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1727 ir Tarybos sprendimo 2005/671/TVR nuostatos dėl skaitmeninio keitimosi informacija terorizmo bylose

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 85 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavę nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros 31 ,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 32 buvo sukurtas Eurojustas ir išdėstyti jo uždaviniai, kompetencijos sritys ir funkcijos;

(2)Tarybos sprendime 2005/671/TVR 33 dėstoma, kad, siekiant kovoti su terorizmu, būtina turėti išsamiausią ir naujausią įmanomą informaciją. Sprendimu valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos įpareigojamos suteikti Eurojustui informaciją apie baudžiamojo persekiojimo atvejus ir apkaltinamuosius nuosprendžius už teroristinius nusikaltimus, turinčius poveikį dviem arba daugiau valstybių narių;

(3)dėl nenuoseklaus Sprendimo 2005/671/TVR aiškinimo informacija pasidalijama netinkamu metu, dalijamasi ne ta informacija, kurios reikia, arba informacija visai nesidalijama. Eurojustas turi gauti pakankamai informacijos, kad nustatytų tarpvalstybinių tyrimų ryšius;

(4)padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms užtikrinti geriausią įmanomą tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų koordinavimą, taip pat ir ryšių nustatymą, pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 yra svarbus Eurojusto uždavinys. Juo Eurojustui sudaromos sąlygos veikti iniciatyvesniais metodais ir valstybėms narėms teikti geresnes paslaugas, pavyzdžiui, siūlyti pradėti tyrimus, įvardyti koordinavimo poreikius, galimus ne bis in idem atvejus ir baudžiamojo persekiojimo spragas;

(5)2019 m. rugsėjo mėn. Eurojustas įsteigė Sprendimu 2005/671/TVR grindžiamą Europos teisminį kovos su terorizmu registrą, kurio konkretus tikslas – nustatyti galimus teismo procesų, vykdomų prieš teroristiniais nusikaltimais įtariamus asmenis, ryšius ir dėl jų galinčius kilti koordinavimo poreikius;

(6)kadangi registras buvo įsteigtas po to, kai Reglamentas (ES) 2018/1727 jau buvo priimtas, Teisminis kovos su terorizmu registras nėra nei techniškai gerai integruotas į Eurojusto veiklą, nei teisiškai gerai integruotas į Reglamentą (ES) 2018/1727. Todėl reikia šią padėtį ištaisyti;

(7)siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu, labai svarbus veiksmingas, efektyvus kompetentingų institucijų ir Sąjungos agentūrų keitimasis informacija teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo dėl jų tikslais. Būtina turėti kuo išsamesnę ir kuo labiau atnaujintą informaciją. Dėl besitęsiančios terorizmo grėsmės ir reiškinio sudėtingumo būtina dar intensyviau keistis informacija;

(8)kadangi teroristinės organizacijos vis dažniau dalyvauja kitų formų sunkiuose nusikaltimuose, pvz., prekyboje žmonėmis ar narkotikais ir pinigų plovime, taip pat reikia sutikrinti, kokie teismo procesai buvo ar yra vykdomi už tokius sunkius nusikaltimus;

(9)siekiant sudaryti Eurojustui sąlygas nustatyti prieš teroristiniais nusikaltimais įtariamus asmenis vykdomų tarpvalstybinių teismo procesų tarpusavio kryžminius ryšius ir prieš tokius asmenis vykdomų teismo procesų kryžminius ryšius su Eurojusto tvarkoma informacija, susijusia su kitomis sunkių nusikaltimų bylomis, būtina, kad Eurojustas gautų pakankamai informacijos, kuria jam būtų sudarytos sąlygos sutikrinti šiuos duomenis;

(10)kad galėtų suteikti tokius duomenis, kompetentingos institucijos turi tiksliai žinoti, kokią informaciją jos turi perduoti Eurojustui, kokiu nacionalinio proceso etapu ir kokiose bylose. Tikimasi, kad dėl to gerokai padaugės Eurojusto gaunamos informacijos;

(11)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 34 yra orientacinis dokumentas, pagal kurį nacionalinės institucijos nacionalinės teisės aktuose apibrėžia teroristinius nusikaltimus;

(12)siekiant nustatyti teroristiniais nusikaltimais įtariamų asmenų atžvilgiu vykdomų terorizmo bylų tyrimų ir teismo procesų kryžminius ryšius, itin svarbu turėti patikimus identifikacinius duomenis. Dėl tekstinių duomenų netikslumų, ypač susijusių su trečiųjų šalių piliečiais, turėtų būti įmanoma keistis biometriniais duomenimis. Dėl neskelbtino biometrinių duomenų pobūdžio ir biometrinių duomenų tvarkymo poveikio teisei į privatų ir šeimos gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, kompetentingos institucijos ir Eurojustas kiekvienu atveju turėtų taikyti griežto būtinumo kriterijų;

(13)kadangi informacija apie esamus kryžminius ryšius su kitais teismo procesais yra naudingiausia ankstyvu tyrimo etapu, būtina, kad kompetentingos institucijos informaciją Eurojustui pateiktų iš karto, kai tik įsitraukia teisminės institucijos. Jeigu kompetentingos nacionalinės institucijos jau žino apie kryžminius ryšius, jos apie tai turėtų informuoti Eurojustą;

(14)siekdamos užtikrinti Europos teisminio kovos su terorizmu registro duomenų tikslumą, ankstyvu etapu nustatyti kryžminius ryšius ir užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų, kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų nuolat atnaujinti pateiktą informaciją. Toks informacijos atnaujinimas turėtų apimti naują informaciją, susijusią su tiriamu asmeniu, teismų sprendimus, pvz., dėl kardomojo kalinimo arba bylos iškėlimo teisme, ir teisminio bendradarbiavimo prašymus ar nustatytus ryšius su kitomis jurisdikcijomis;

(15)atsižvelgiant į neskelbtiną teroristiniais nusikaltimais įtariamų asmenų teismo procesų pobūdį, kompetentingos nacionalinės institucijos ne visada gali ankstyviausiu etapu dalytis informacija apie teroristinius nusikaltimus. Taip nukrypti nuo prievolės teikti informaciją ir toliau turėtų būti galima tik išimtiniais atvejais;

(16)siekiant, kad kompetentingos nacionalinės institucijos ir Eurojustas keistųsi neskelbtinais duomenimis ir juos tvarkytų apsaugodami minėtus duomenis nuo nesankcionuoto atskleidimo ir kibernetinių išpuolių, ir nedarant poveikio būsimai technologijų pažangai, turėtų būti naudojami saugūs ryšių kanalai, pvz., saugūs telekomunikacijų ryšiai, nurodyti Tarybos sprendimo 2008/976/TVR 35 9 straipsnyje, arba decentralizuota IT sistema, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [.../...] 36 [Reglamentas dėl skaitmeninės teisminio bendradarbiavimo procedūrų pertvarkos]. Siekiant saugiai keistis duomenimis ir apsaugoti ryšių vientisumą bei keitimąsi duomenimis, bylų valdymo sistema turėtų būti prijungta prie tokių saugių ryšių sistemų ir atitikti aukštus kibernetinio saugumo standartus;

(17)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su decentralizuotos IT sistemos sukūrimu ir naudojimu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […/…] 37 [Reglamentas dėl skaitmeninės teisminio bendradarbiavimo procedūrų pertvarkos] nereglamentuojamais atvejais, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 38 ;

(18)nestruktūrizuotiems duomenims perduoti būtina rankinė intervencija, sukuriama papildoma administracinė našta ir mažinama rezultatų sutikrinimo kokybė. Todėl nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų duomenis perduoti struktūrizuotai, kartu laikydamosi minimalių sąveikumo reikalavimų, kaip apibrėžta Europos sąveikumo sistemoje 39 . Be to, siekiant sumažinti nacionalinių institucijų administracinę naštą ir užtikrinti, kad reikiami duomenys būtų teikiami nuolat ir greitai, duomenų perdavimas turėtų būti kuo labiau automatizuotas;

(19)kad Eurojustas galėtų saugiai tvarkyti neskelbtinus asmens duomenis, reikalinga modernizuota bylų valdymo sistema. Naujojoje sistemoje reikia integruoti ir įdiegti Europos teisminio kovos su terorizmu registro funkcijas ir pagerinti Eurojusto gebėjimus aptikti ryšius;

(20)svarbu išlaikyti nacionalinių narių kontrolę ir atsakomybę už duomenis, kuriuos jie gauna iš nacionalinių kompetentingų institucijų. Operatyviniais asmens duomenimis su kita valstybe nare neturėtų būti keičiamasi standartizuotai. Operatyviniais asmens duomenimis turėtų būti dalijamasi tik tiek, kiek tokį keitimąsi duomenimis sankcionuoja nacionalinės kompetentingos institucijos. Siekiant suskaitmeninti ir pagreitinti tolesnius galimų ryšių nustatymo veiksmus, kartu užtikrinant visišką duomenų kontrolę, reikėtų pradėti taikyti tvarkymo kodus;

(21)teroristinė veikla dažnai turi poveikį dviem arba daugiau valstybių narių. Terorizmas jau praeityje turėjo stiprų tarpvalstybinį aspektą. Tačiau, naudojantis elektroniniais ryšiais ir jiems tapus prieinamiems, tarptautinis nusikaltėlių teroristų bendradarbiavimas gerokai suaktyvėjo. Todėl teroristiniai nusikaltimai jau patys savaime turėtų būti laikomi tarpvalstybiniais, jeigu konkrečios bylos aplinkybės aiškiai nerodo, kad jie yra tik nacionalinio pobūdžio;

(22)atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą terorizmo bylose dažnai kliudo nepakankamas nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų tarpusavio keitimasis informacija. Siekiant turėti galimybę sutikrinti naujus terorizmo tyrimus su ankstesniais tyrimais ir nustatyti galimus ryšius, reikia saugoti duomenis apie ankstesnius tyrimus, ne tik apie apkaltinamuosius nuosprendžius, ir pailginti duomenų saugojimo Europos teisminiame kovos su terorizmu registre terminus. Vis dėlto reikia užtikrinti, kad tokie duomenys būtų tvarkomi tik baudžiamojo persekiojimo tikslais. Informacija gali būti naudojama išimtinai tik ryšiams su vykdomais tyrimais ir baudžiamojo persekiojimo atvejais nustatyti ir tiems tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui palengvinti;

(23)Eurojustas yra sudaręs dvylika bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis, kuriuose numatyta perduoti operatyvinius asmens duomenis ir į Eurojustą deleguoti trečiosios šalies ryšių prokurorą. Ryšių prokurorą taip pat numatyta deleguoti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu 40 . 2021 m. kovo mėn. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus 41 derėtis dėl papildomų Eurojusto ir trylikos naujų trečiųjų valstybių bendradarbiavimo susitarimų;

(24)nors Reglamentu (ES) 2018/1727 numatytas teisinis bendradarbiavimo ir keitimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis pagrindas, jame neišdėstyta teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojami oficialūs ir techniniai bendradarbiavimo su į Eurojustą deleguotais trečiųjų šalių ryšių prokurorais aspektai, visų pirma jų prieiga prie bylų valdymo sistemos. Siekiant teisinio tikrumo, Reglamentu (ES) 2018/1727 turėtų būti numatytas konkretus teisinis Eurojusto ir trečiųjų šalių ryšių prokurorų bendradarbiavimo ir jų prieigos prie Eurojusto bylų valdymo sistemos pagrindas. Eurojustas, nustatydamas techninę konfigūraciją ir vidaus taisykles, turėtų užtikrinti tinkamas duomenų ir pagrindinių teisių apsaugos priemones ir saugumo priemones;

(25)aiškumo labui turėtų būti aiškiau išdėstytas nacionalinių kompetentingų institucijų keitimosi informacija apie terorizmo bylas su Eurojustu pagal Sprendimą 2005/671/TVR ir Reglamentą (ES) 2018/1727 ryšys. Todėl atitinkamos nuostatos turėtų būti išbrauktos iš Sprendimo 2005/671/TVR ir įtrauktos į Reglamentą (ES) 2018/1727;

(26)nors kai kurių valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos jau yra prisijungusios prie saugaus telekomunikacijų ryšio, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2008/976/TVR 42 9 straipsnyje, daugelis kompetentingų institucijų dar nėra prisijungusios prie saugaus telekomunikacijų ryšio ar saugių ryšių kanalų. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko kompetentingoms institucijoms parūpinti tokį ryšį, turėtų būti suteiktas pereinamasis laikotarpis;

(27)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius bei 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;] ARBA [pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija [... raštu] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.];

(28)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(29)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir ... m. ... ... d. jis pateikė nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1727 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/1727 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Eurojustas taip pat gali padėti atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, turinčius poveikį tik valstybei narei ir trečiajai šaliai arba valstybei narei ir tarptautinei organizacijai, jeigu su ta trečiąja šalimi arba ta tarptautine organizacija pagal 52 straipsnį yra sudarytas bendradarbiavimo susitarimas arba bendradarbiavimo nustatymo tvarka arba jeigu konkrečiu atveju iš esmės svarbu suteikti tokią pagalbą.“;

(2)20 straipsnyje įterpiama 2a dalis:

„2a. Kiekviena valstybė narė kompetentingą nacionalinę instituciją paskiria Eurojusto nacionaliniu korespondentu terorizmo klausimais. Šis nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais yra teisminė ar kita kompetentinga institucija. Kai tai reikalinga pagal nacionalinę teisės sistemą, gali būti paskiriama daugiau negu viena institucija. Nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais turi prieigą prie visos aktualios informacijos pagal 21a straipsnio 1 dalį. Jis yra kompetentingas rinkti tokią informaciją ir siųsti ją Eurojustui.“;

(3)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)9 dalis pakeičiama taip:

„9. Šis straipsnis nedaro poveikio kitiems įsipareigojimams dėl informacijos perdavimo Eurojustui.“;

(b)10 dalis išbraukiama;

(4)įterpiamas šis 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Keitimasis informacija apie terorizmo bylas

1.Iš karto, kai tik įsitraukia teisminės institucijos, kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie vykdomus arba baigtus nusikalstamų veikų tyrimus, kuriuos prižiūri teisminės institucijos, taip pat baudžiamojo persekiojimo atvejus, teismo procesus ir teismo sprendimus dėl teroristinių nusikaltimų.

2.Teroristiniai nusikaltimai pagal šį straipsnį – nusikaltimai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541*. 1 dalyje nurodyta prievolė taikoma visiems teroristiniams nusikaltimams, neatsižvelgiant į tai, ar yra žinomas ryšys su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi, nebent byla dėl savo konkrečių aplinkybių akivaizdžiai turi poveikį tik vienai valstybei narei.

3.Pagal 1 dalį perduodama informacija apima operatyvinius asmens duomenis ir ne asmens duomenis, išvardytus III priede.

4.Kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos informuoja savo nacionalinį narį apie bet kokius aktualius nacionalinių procesų pokyčius.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos nuostatoms, nacionalinės institucijos bent kartą per tris mėnesius peržiūri pagal 1 dalį pateiktą informaciją ir pateikia jos atnaujinimą.

5.1 dalis netaikoma tais atvejais, kai dalijantis informacija būtų pakenkta atliekamiems tyrimams arba asmens saugumui arba jei toks dalijimasis prieštarautų esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams.

____________

* 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(5)įterpiami šie 22a, 22b ir 22c straipsniai:

„22a straipsnis

Saugus skaitmeninis ryšys ir kompetentingų nacionalinių institucijų keitimasis duomenimis su Eurojustu

1.Kompetentingos nacionalinės institucijos ir Eurojustas ryšį pagal šį reglamentą palaiko per decentralizuotą IT sistemą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [.../...]* [Reglamentas dėl skaitmeninės teisminio bendradarbiavimo procedūrų pertvarkos].

2.Kai keistis informacija pagal 1 dalį neįmanoma dėl to, kad nėra decentralizuotos IT sistemos, arba dėl išimtinių aplinkybių, informacija keičiamasi sparčiausiomis, tinkamiausiomis alternatyviomis priemonėmis. Valstybės narės ir Eurojustas užtikrina, kad alternatyvios ryšio priemonės būtų patikimos ir suteiktų pakankamo lygio saugumą.

3.Kompetentingos nacionalinės institucijos pagal 21 ir 21a straipsnius informaciją Eurojustui iš nacionalinių registrų perduoda pusiau automatizuotai, o kitą informaciją – Eurojusto nustatytu struktūrizuotu būdu.

__________

* [Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) […/…] dėl skaitmeninės teisminio bendradarbiavimo procedūrų pertvarkos] (OL L…).

22b straipsnis

Komisijos vykdomas įgyvendinimo aktų priėmimas

1.Komisija priima įgyvendinimo aktus, reikalingus decentralizuotai IT ryšio sistemai pagal šį reglamentą sukurti ir naudoti, nustatydama:

(a)technines specifikacijas, kuriose nustatomi decentralizuotai IT sistemai skirti informacijos perdavimo elektroninėmis priemonėmis metodai;

(b)ryšių protokolų technines specifikacijas;

(c)informacijos saugumo tikslus ir tinkamas technines priemones, kuriomis užtikrinami minimalūs informacijos saugumo ir kibernetinio saugumo standartai, taikomi informacijos decentralizuotoje IT sistemoje tvarkymui ir perdavimui;

(d)minimalius prieinamumo tikslus ir galimus susijusius techninius reikalavimus, taikomus decentralizuotos IT sistemos teikiamoms paslaugoms;

(e)iš valstybių narių atstovų sudaryto iniciatyvinio komiteto įsteigimą, siekiant užtikrinti decentralizuotos IT sistemos veikimą ir techninę priežiūrą, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai.

2.1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami iki [2 metai nuo įsigaliojimo], laikantis 22c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22c straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

__________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).;

(6)23, 24 ir 25 straipsniai pakeičiami taip:

„23 straipsnis

Bylų valdymo sistema

1.Eurojustas sukuria bylų valdymo sistemą II priede išvardytiems operatyviniams asmens duomenims, III priede išvardytiems duomenims ir ne asmens duomenims tvarkyti.

2.Bylų valdymo sistemos paskirtis:

(a)padėti valdyti ir koordinuoti tyrimus ir baudžiamuosius persekiojimus, kuriuos vykdyti padeda Eurojustas;

(b)užtikrinti saugias sąlygas susipažinti su informacija apie atliekamus tyrimus ir vykdomą baudžiamąjį persekiojimą ir ta informacija keistis;

(c)numatyti galimybes sutikrinti informaciją ir nustatyti kryžminius ryšius;

(d)numatyti galimybes iš sistemos gauti duomenis operatyviniais ir statistikos tikslais;

(e)sudaryti palankias stebėsenos sąlygas siekiant užtikrinti, kad operatyvinių asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas ir atitiktų šį reglamentą ir taikytinas duomenų apsaugos teisės normas.

3.Bylų valdymo sistema gali būti susieta su saugiu telekomunikacijų ryšiu, nurodytu Tarybos sprendimo 2008/976/TVR 9 straipsnyje, ir kitais saugiais ryšių kanalais pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus.

4.Eidami savo pareigas, nacionaliniai nariai pagal šį reglamentą arba kitus taikytinus dokumentus gali tvarkyti asmens duomenis atskirose bylose, su kuriomis jie dirba.

Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su bylų valdymo sistemoje tvarkomais asmens duomenimis.

5.Operatyvinių asmens duomenų tvarkymo tikslais Eurojustas negali nustatyti kokių nors automatinių duomenų bylų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas bylas.

Tačiau nacionaliniai nariai gali laikinai saugoti ir analizuoti asmens duomenis siekdamas nustatyti, ar tokie duomenys yra svarbūs Eurojustui vykdant savo užduotis ir ar juos galima įtraukti į operatyvinių duomenų tvarkymo sistemą. Tuos duomenis galima laikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

24 straipsnis

Informacijos valdymas bylų valdymo sistemoje

1.Nacionalinis narys jam pagal šį reglamentą ar kitus taikytinus dokumentus perduotą informaciją saugo bylų valdymo sistemoje.

Nacionalinis narys yra atsakingas už savo tvarkomų duomenų tvarkymą.

2.Nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar apriboti prieigą prie informacijos, ar kitiems nacionaliniams nariams, į Eurojustą deleguotiems ryšių prokurorams, Eurojusto darbuotojams, kuriems suteiktas leidimas, arba kitiems Eurojusto vardu dirbantiems asmenims, gavusiems reikiamą administracijos direktoriaus leidimą, suteikti teisę susipažinti su informacija ar jos dalimis.

3.Nacionaliniai nariai bendrai arba konkrečiai nurodo galimus tolesnio informacijos tvarkymo, prieigos prie jos ar jos perdavimo apribojimus, jeigu yra nustatytas 23 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas kryžminis ryšys.

25 straipsnis

Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygmeniu

1.20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, kurie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, suteikiama prieiga tik prie:

(a)jų valstybės narės nacionalinio nario kontroliuojamų duomenų, jeigu nacionalinis narys, kuris nusprendė įvesti duomenis į bylų valdymo sistemą, konkrečiai neuždraudė tokios prieigos;

(b)kitų valstybių narių nacionalinių narių valdomų duomenų, prie kurių prieiga buvo suteikta jų valstybės narės nacionaliniam nariui, jeigu duomenis valdantis nacionalinis narys konkrečiai neuždraudė tokios prieigos.

2.Nacionalinis narys, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, sprendžia, kokią prieigą savo valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos.

3.Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su savo nacionaliniu nariu, sprendžia, kokią prieigą toje valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos.

Valstybės narės praneša Eurojustui ir Komisijai apie savo sprendimą dėl pirmos pastraipos įgyvendinimo. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

___________

* 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130).“;

(7)27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Eurojustas gali tvarkyti specialiųjų kategorijų operatyvinius asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 76 straipsnyje. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su šio straipsnio 2 dalyje minimais liudytojais arba nukentėjusiaisiais, sprendimą juos tvarkyti priima atitinkami nacionaliniai nariai.“;

(b)pridedama 5 dalis:

„5. Jeigu operatyviniai asmens duomenys perduodami pagal 21a straipsnį, Eurojustas gali tvarkyti III priede išvardytus toliau nurodytų asmenų operatyvinius asmens duomenis:

(a)asmenų, dėl kurių pagal nacionalinę atitinkamos valstybės narės teisę yra rimtų priežasčių manyti, kad jie yra padarę arba rengiasi padaryti nusikalstamą veiką, priklausančią Eurojusto kompetencijai;

(b)už tokią nusikalstamą veiką nuteistų asmenų.

Eurojustas pirmos pastraipos a punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis gali toliau tvarkyti ir po to, kai pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę procesas baigiamas, net jeigu asmuo yra išteisinamas. Jeigu byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, asmens duomenys gali būti tvarkomi tik siekiant nustatyti ryšius su kitais vykdomais arba užbaigtais tyrimais ir baudžiamojo persekiojimo atvejais, kaip nurodyta 23 straipsnio 2 dalies c punkte.“;

(8)29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 1a dalis:

„1a. Eurojustas pagal 21a straipsnį perduotų operatyvinių asmens duomenų nebesaugo praėjus pirmajai iš toliau nurodytų dienų:

(a)dienai, kurią baudžiamasis persekiojimas yra negalimas pagal visų su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusių valstybių narių senaties terminą reglamentuojančius įstatymus;

(b)praėjus penkeriems metams po dienos, kurią paskutinių tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atlikusių atitinkamų valstybių narių teismo sprendimas tapo galutinis, o išteisinamojo nuosprendžio atveju – praėjus trejiems metams.“;

(b)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Eurojustas, automatiniu būdu tinkamai tvarkydamas duomenis, nuolat tikrina, kaip laikomasi šio straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodytų saugojimo terminų, visų pirma nuo to momento, kai Eurojustas nustoja teikti pagalbą.

Poreikis saugoti duomenis tikrinamas kas trejus metus po duomenų įvedimo.

Jeigu 27 straipsnio 4 dalyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai atitinkamai pranešama EDAPP.

3. Prieš pasibaigiant vienam iš 1 ir 1a dalyse nurodytų saugojimo terminų, Eurojustas tikrina poreikį toliau saugoti operatyvinius asmens duomenis, kai ir kol tai būtina jo užduotims vykdyti.

Taikydamas nukrypti leidžiančią nuostatą, jis gali nuspręsti saugoti tuos duomenis iki kito patikrinimo. Tolesnio duomenų saugojimo priežastys turi būti pagrįstos ir užregistruotos. Jei tikrinimo metu nepriimamas sprendimas dėl tolesnio operatyvinių asmens duomenų saugojimo, tie duomenys automatiškai ištrinami.“;

(9)III skirsnis papildomas šia 54a dalimi:

„54a straipsnis

Trečiųjų šalių ryšių prokurorai

1.Trečiosios šalies ryšių prokuroras gali būti deleguojamas į Eurojustą remiantis iki 2019 m. gruodžio 12 d. sudarytu Eurojusto ir tos trečiosios šalies bendradarbiavimo susitarimu arba Sąjungos ir trečiosios šalies pagal SESV 218 straipsnį sudarytu tarptautiniu susitarimu, kuriuo numatyta deleguoti ryšių prokurorą.

2.Ryšių prokuroro teisės ir pareigos išdėstomos 1 dalyje nurodytame bendradarbiavimo susitarime ar tarptautiniame susitarime arba pagal 47 straipsnio 3 dalį sudarytame susitarime dėl darbo tvarkos.

3.Į Eurojustą deleguojamiems ryšių prokurorams suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos, kad jie galėtų saugiai keistis duomenimis.

Operatyviniai asmens duomenys trečiųjų šalių ryšių prokurorams per bylų valdymo sistemą gali būti perduodami tik laikantis šiame reglamente, susitarime su atitinkama šalimi ar kituose taikytinuose teisiniuose dokumentuose nustatytų taisyklių ir sąlygų.

24 straipsnio 1 dalies antras sakinys ir 2 dalis mutatis mutandis taikomi ryšių prokurorams.

Kolegija nustato išsamias prieigos sąlygas.“;

(10)80 straipsnis papildomas 8, 9 ir 10 dalimis:

„8. Eurojustas iki [mėnesio, prasidedančio praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento priėmimo, pirma diena] gali toliau naudoti iš laikinųjų darbo bylų ir indekso sudarytą bylų valdymo sistemą, jeigu dar neveikia nauja bylų valdymo sistema.

9. Kompetentingos institucijos ir Eurojustas iki [mėnesio, prasidedančio praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento 22b straipsnyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo, pirma diena] gali toliau naudoti kitus ryšių kanalus, negu nurodyti 22a straipsnio 1 dalyje, jeigu tais ryšių kanalais tiesioginiam keitimuisi informacija jie dar negali naudotis.

10. Kompetentingos institucijos iki [mėnesio, prasidedančio praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento 22b straipsnyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo, pirma diena] gali toliau teikti informaciją kitokiais būdais negu pusiau automatiniai, kaip nurodyta 22a straipsnio 3 dalyje, jeigu dar nėra užtikrinti techniniai reikalavimai.“;

(11)įrašomas III priedas:

„III priedas.

(a)Informacija, skirta įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam arba išteisintajam identifikuoti:

–pavardė;

–vardai, (vardas, alias);

–gimimo data;

–gimimo vieta (miestas ir šalis);

–pilietybė arba pilietybės;

–identifikavimo dokumentas,

–lytis;

(b)informacija apie teroristinį nusikaltimą:

–teisinė nusikaltimo kvalifikacija pagal nacionalinę teisę;

–taikytina sunkaus nusikaltimo forma pagal I priede nurodytą sąrašą;

–priklausymas teroristinei grupei;

–terorizmo rūšis, pvz., džihadistas, separatistas, kairysis, dešinysis;

–trumpa bylos santrauka;

(c)informacija apie nacionalinį procesą:

–nacionalinio proceso statusas;

–atsakinga prokuratūra;

–bylos numeris;

–oficialaus teismo proceso pradžios data;

–sąsajos su kitomis svarbiomis bylomis;

(d)nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirta informacija įtariamajam identifikuoti, kai įmanoma:

–pirštų atspaudų duomenys, kurie buvo surinkti pagal nacionalinę teisę baudžiamajame procese;

–nuotraukos.“.

2 straipsnis

Sprendimo 2005/671/TVR pakeitimai

Sprendimas 2005/671/TVR iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnio c punktas išbraukiamas.

(2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis išbraukiama;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad pagal nacionalinę teisę ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794* Europolui būtų perduodama bent jau 4 dalyje nurodyta atitinkamos valdžios institucijos surinkta informacija apie teroristinių nusikaltimų, turinčių poveikį dviem arba daugiau valstybių narių, tyrimus.

_____________

* 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).“;

(c)5 dalis išbraukiama.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.FRAMEWORK OF THE PROPOSAL/INITIATIVE

1.1.Title of the proposal/initiative

1.2.Policy area(s) concerned

1.3.The proposal/initiative relates to:

1.4.Objective(s)

1.4.1.General objective(s)

1.4.2.Specific objective(s)

1.4.3.Expected result(s) and impact

1.4.4.Indicators of performance

1.5.Grounds for the proposal/initiative

1.5.1.Requirement(s) to be met in the short or long term including a detailed timeline for roll-out of the implementation of the initiative

1.5.2.Added value of Union involvement (it may result from different factors, e.g. coordination gains, legal certainty, greater effectiveness or complementarities). For the purposes of this point 'added value of Union involvement' is the value resulting from Union intervention which is additional to the value that would have been otherwise created by Member States alone.

1.5.3.Lessons learned from similar experiences in the past

1.5.4.Compatibility with the Multiannual Financial Framework and possible synergies with other appropriate instruments

1.5.5.Assessment of the different available financing options, including scope for redeployment

1.6.Duration and financial impact of the proposal/initiative

1.7.Management mode(s) planned

2.MANAGEMENT MEASURES

2.1.Monitoring and reporting rules

2.2.Management and control system(s)

2.2.1.Justification of the management mode(s), the funding implementation mechanism(s), the payment modalities and the control strategy proposed

2.2.2.Information concerning the risks identified and the internal control system(s) set up to mitigate them

2.2.3.Estimation and justification of the cost-effectiveness of the controls (ratio of "control costs ÷ value of the related funds managed"), and assessment of the expected levels of risk of error (at payment & at closure)

2.3.Measures to prevent fraud and irregularities

3.ESTIMATED FINANCIAL IMPACT OF THE PROPOSAL/INITIATIVE

3.1.Heading(s) of the multiannual financial framework and expenditure budget line(s) affected

3.2.Estimated financial impact of the proposal on appropriations

3.2.1.Summary of estimated impact on operational appropriations

3.2.2.Estimated output funded with operational appropriations

3.2.3.Summary of estimated impact on administrative appropriations

3.2.4.Compatibility with the current multiannual financial framework

3.2.5.Third-party contributions

3.3.Estimated impact on revenue



1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2017/1727 ir Tarybos sprendimo 2005/671/TVR nuostatos dėl skaitmeninio keitimosi informacija terorizmo bylose

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

Politikos sritis: Teisingumas ir pagrindinės teisės

Veikla: Investavimas į žmones, socialinė sanglauda ir vertybės

071007: Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 43  

☑ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Eurojustas buvo sukurtas Tarybos sprendimu 2002/187/TVR kaip tarpvyriausybinė įstaiga sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų tyrimams Europoje ir už jos ribų koordinuoti. Lisabonos sutartimi buvo panaikinta Europos Sąjungos ramsčių struktūra, o laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė buvo suderinta su acquis communautaire. Kaip reikalaujama SESV 85 straipsnyje, Reglamentu (ES) 2017/1727 buvo sukurta nauja Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustui) skirta teisinė sistema.

Kova su terorizmu nuo pat Eurojusto įsteigimo 2002 m. buvo jo įgaliojimų dalis. Vienas iš svarbiausių Eurojusto darbo elementų šioje srityje buvo 2019 m. rugsėjo mėn. sukurtas Europos teisminis kovos su terorizmu registras. Europos teisminio kovos su terorizmu registro teisinis pagrindas yra Tarybos sprendimas 2005/671/TVR. Kadangi Eurojusto reglamentas buvo parengtas ir suderintas iki Teisminio kovos su terorizmu registro sukūrimo, Teisminio kovos su terorizmu registro ir jo funkcijų Eurojusto reglamente nenumatyta. Be to, techniškai pasenusioje Eurojusto bylų valdymo sistemoje negali būti integruota ir palaikoma tokia dinamiška priemonė kaip Teisminis kovos su terorizmu registras.

Reaguojant į šiuos skubius operatyvinius poreikius, 2020 m. Komisijos darbo programoje buvo paskelbta skaitmeninio teisminio bendradarbiavimo dokumentų rinkiniui priklausanti teisėkūros iniciatyva dėl skaitmeninio keitimosi informacija apie tarpvalstybines terorizmo bylas.

Bendras tikslas – sudaryti Eurojustui sąlygas atlikti stipresnį, iniciatyvesnį vaidmenį, t. y. remti valstybių narių pastangas vykdyti tyrimus, ypač terorizmo bylose, kaip numatyta pagal Eurojusto misiją remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretūs tikslai yra susiję su pirmiau išdėstytu bendru tikslu:

1 konkretus tikslas:

sudaryti Eurojustui sąlygas efektyviau nustatyti ryšius ir iniciatyviai teikti grįžtamąją informaciją valstybėms narėms.

2 konkretus tikslas:

didinti valstybių narių, Eurojusto ir trečiųjų šalių keitimosi duomenimis efektyvumą ir saugumą.



1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Tikimasi, kad šia iniciatyva Teisminis kovos su terorizmu registras bus teisiniu ir techniniu požiūriu integruotas į bylų valdymo sistemą, kad Eurojustui būtų sudarytos sąlygos nustatyti lygiagrečiai vykdomų tarpvalstybinių teismo procesų terorizmo bylose ir kitose sunkių nusikaltimų bylose tarpusavio ryšius ir teikti grįžtamąją informaciją valstybėms narėms.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

–Teisminiam kovos su terorizmu registrui kiekvienos valstybės narės išsiųstos informacijos kiekis, palyginti su bendru valstybių narių išsiųstos informacijos kiekiu ir kokybe;

–kovos su terorizmu bylose ir sunkių nusikaltimų bylose nustatytų ryšių skaičius;

–valstybėms narėms Eurojusto išsiųstos grįžtamosios informacijos vienetų skaičius;

–operatyvinių bylų, kurias nagrinėti padėjo trečiųjų valstybių dalyvavimas, skaičius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Kad ši teisėkūros iniciatyva būtų pradėta įgyvendinti, ES ir nacionaliniu lygmenimis reikia techninių ir procedūrinių priemonių, kurios turėtų būti pradėtos taikyti, kai įsigalios persvarstytas teisės aktas.

Pagrindiniai reikalavimai įsigaliojus šiam pasiūlymui yra šie:

–Eurojustas turi įdiegti naują modernią Eurojusto bylų valdymo sistemą, kurioje būtų integruojamas Teisminis kovos su terorizmu registras ir užtikrinamas gebėjimas prisijungti prie saugių ryšių kanalų ir tvarkyti struktūrizuotus duomenis.

–Eurojustas ir valstybės narės turi užtikrinti saugių ryšių kanalų prieinamumą.

–Valstybės narės turi užtikrinti reikiamą infrastruktūrą, kad būtų galima pusiau automatiškai ir struktūrizuotai įkelti duomenis.

Remdamasis Skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimu ir esant skubiam poreikiui atnaujinti naująją bylų valdymo sistemą, Eurojustas jau ėmėsi pirmųjų parengiamųjų atnaujinimo veiksmų. Jis įgaliojo atlikti rinkos analizės tyrimą, kuriuo būtų išsamiai išnagrinėtas tinkamiausias sprendinys.

2021 m. pabaigoje Eurojustui buvo skirta 9,5 mln. EUR neišleistų Europos prokuratūros lėšų, kurios bus panaudotos bylų valdymo sistemai toliau plėtoti. Eurojustas įgalios konsultacines tarnybas prisidėti prie analizės, projektavimo ir plėtojimo etapo. Šioms tarnyboms Eurojustas numato skirti 2,3 mln. EUR išlaidų. Vėlesniam infrastruktūros ir parengtos naudoti programinės įrangos ir įrengimo paslaugų pirkimui numatyta 5,2 mln. EUR. Galiausiai Eurojustas yra numatęs išleisti apie 2 mln. EUR konsultacinėms tarnyboms, kurios suteiktų programos ir projekto valdymo paslaugas, atliktų administracinius pakeitimus ir rūpintųsi valdymu.

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Nusikaltėlių veikla šiuo metu yra sudėtingesnė, įvairesnė ir labiau tarptautinė negu kada nors anksčiau. Didelio masto teroristų ir nusikaltėlių tinklai kelia didelę grėsmę ES ir jos piliečių vidaus saugumui. Nusikalstama veikla apima vis daugiau įvairių nusikaltimų ir tampa vis labiau tarpvalstybinė. Nacionalinės teisminės institucijos negali ilgiau dirbti izoliuotai, jos turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Eurojustu.

Siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už terorizmą, itin svarbu, kad kompetentingos institucijos ir Sąjungos agentūros efektyviai keistųsi informacija. Vėl padaugėjus užsienio teroristų kovotojų, dalijimosi informacija tarp valstybių narių ir su Eurojustu svarba tapo tik dar akivaizdesnė.

Dėl dabartinio atotrūkio tarp Eurojusto bylų ir per Teisminį kovos su terorizmu registrą gaunamos informacijos Eurojustas negali laiku ir iniciatyviai nacionalinėms institucijoms suteikti grįžtamosios informacijos tarpvalstybinėse terorizmo bylose – nenustatomi galimi ryšiai, neidentifikuojami dvigubi tyrimai ir baudžiamojo persekiojimo atvejai, kurie turėtų būti susieti. Toks atotrūkis taip pat gali stabdyti Eurojusto pastangas užkirsti kelią jurisdikcijų konfliktams ir ne bis in idem atvejams.

Tikimasi, kad aptariama iniciatyva Eurojustui bus sudarytos sąlygos iniciatyviau nustatyti terorizmo bylų ryšius, dėl jų imtis tolesnių veiksmų ir laiku suteikti grįžtamąją informaciją valstybėms narėms. Dėl savo tarptautinio pobūdžio šie uždaviniai gali būti atliekami ir šios paslaugos gali būti teikiamos tik ES lygmeniu. Taip kartu su valstybe nare ir jos tarptautiniais partneriais Eurojustas padarys Europą saugesne vieta visiems jos piliečiams.

Šis pasiūlymas grindžiamas būtinybe nuolat kintančius tarpvalstybinius saugumo uždavinius spręsti ne tik nacionaliniu lygmeniu. Praktika parodė, kad, norint užtikrinti veiksmingą baudžiamąją teiseną, itin svarbu greitai ir saugiai keistis duomenimis. Be tinkamos IT infrastruktūros neįmanoma nei saugiai, struktūrizuotai keistis duomenimis, nei tinkamai juos sutikrinti. Todėl be saugių ryšių kanalų ir modernios bylų valdymo sistemos taip pat neįmanoma struktūrizuotai nustatyti tarpvalstybinių bylų ryšių. Šiame pasiūlyme taip pat remiamasi nuo 2019 m. Eurojusto reglamento taikymo pradžios įgyta patirtimi ir pasiekta pažanga. Tai daugiausia turi poveikį vis svarbesniam Eurojusto, kaip valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpininko, vaidmeniui teisminio bendradarbiavimo srityje.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Šis pasiūlymas grindžiamas būtinybe ne tik nacionaliniu lygmeniu koordinuoti teisminį atsaką į nuolat kintančius tarpvalstybinius nusikaltimus.

Europa susiduria su nuolat kintančia saugumo padėtimi, kuriai būdingos kintančios ir vis sudėtingesnės grėsmės saugumui. Nusikaltėliai naudojasi skaitmeninės pertvarkos, naujų technologijų, globalizacijos ir judumo teikiamais privalumais, įskaitant tarpusavio sujungiamumą ir tai, kad ribos tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio tampa neaiškios. Prie to tik dar labiau prisidėjo COVID-19 krizė, nes nusikaltėliai, pritaikę savo veikimo būdus ir plėtodami naują nusikalstamą veiklą, suskubo šia krize pasinaudoti.

Pandemija parodė, kaip apskritai svarbu skaitmenizuoti teisminį bendradarbiavimą, kad teisminės institucijos veiktų. Be to, teisminis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis atliekant teroristinių nusikaltimų ir kitų svarbių tarptautinių nusikaltimų tyrimus

tapo dar aktualesnis, ypač kalbant apie grupuotės „Da'esh“ padarytus nusikaltimus.

Nuolat besikeičianti nusikalstama veikla skatina ES lygmeniu veiksmingai remti nacionalinių teisminių institucijų darbą. Valstybių narių teisminės institucijos, siekdamos kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, vis daugiau naudojasi Eurojusto teikiama parama ir ekspertinėmis žiniomis. Šiame pasiūlyme taip pat remiamasi nuo 2018 m. Eurojusto reglamento taikymo pradžios ir nuo Teisminio kovos su terorizmu registro sukūrimo įgyta patirtimi ir pasiekta pažanga. Kai teisės aktų leidėjai derėjosi dėl dabartinio Eurojusto reglamento, vaidmens, kurį atliks trečiosios šalys, nebuvo įmanoma numatyti.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose stiprinimas yra itin svarbi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo dalis.

Skaitmeninio keitimosi duomenimis apie terorizmo bylas gerinimas ir Eurojusto bylų valdymo sistemos modernizavimas atitinka ES saugumo sąjungos strategiją 44 , ES kovos su terorizmu darbotvarkę, 45 Komunikatą dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo 46 ir ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją 47 .

2020 m. liepos mėn. paskelbtame Komisijos komunikate dėl ES saugumo sąjungos strategijos pabrėžiamas vidaus ir išorės saugumo ryšys ir bendradarbiavimo svarba piliečių teisėms veiksmingai apsaugoti. Naujausioje ES kovos su terorizmu darbotvarkėje patvirtinta, kad teroristiniai nusikaltimai ir toliau kelia didelių iššūkių valstybių narių teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms – tenka dėti papildomas pastangas stiprinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, padedant Europolui ir Eurojustui. Komunikate dėl ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos Komisija išreiškė paramą pastangoms modernizuoti Eurojusto bylų valdymo sistemą siekiant padėti Eurojustui teikti grįžtamąją informaciją nacionalinėms institucijoms ir nustatyti vykdomų tyrimų teisminius ryšius.

Komisijos komunikate dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo šis pasiūlymas nurodomas kaip bendro tolesnio teisingumo sistemų skaitmeninimo galimybių rinkinio dalis. Šis pasiūlymas įtrauktas į 2021 m. Komisijos darbo programą. Pasiūlymas taip pat susijęs su dabartiniu Komisijos pasiūlymu dėl Reglamento dėl kompiuterizuotos ryšių sistemos tarpvalstybinėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose (e-CODEX), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726, dėl jo dabar derasi teisės aktų leidėjai.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Nuo Eurojusto reglamento įsigaliojimo susiformavo agentūros duomenų srautų ir jos paslaugų paklausos didėjimo tendencija. Tačiau į ankstesnius biudžetus niekada nebūdavo įtraukiami finansiniai ištekliai pasenusiai Eurojusto bylų valdymo sistemai modernizuoti.

Šiuo pasiūlymu į Eurojusto reglamentą bus įrašytos naujos užduotys ir aiškiau išdėstytos kitos užduotys, taip siekiant pritaikyti Eurojustą skaitmeniniam amžiui. Skaitmenizuoti teisminio bendradarbiavimo nebus įmanoma be naujos bylų valdymo sistemos, kuri būtų pagrįsta gausesniais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. 

2021 m. pabaigoje Eurojustui buvo skirta 9,5 mln. EUR neišleistų Europos prokuratūros lėšų, kad būtų pasirengta naujos bylų valdymo sistemos kūrimui ir įgyvendinimui. Likusioji išlaidų dalis bus finansuojama iš DFP 2b išlaidų kategorijos maržos.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☑ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 48   

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

–◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

◻ viešosios teisės subjektams;

◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

Finansinių ir žmogiškųjų išteklių duomenys apima numatytą bendrą Teisminio kovos su terorizmu registro bei naujos bylų valdymo sistemos įdiegimo sumą ir kitus reikalavimus, kylančius iš Skaitmeninės baudžiamosios teisenos ir planuojamus 2024–2027 m. laikotarpiu, iš jų atėmus 9,5 mln. EUR sumą, kuri 2021 m. antrą pusmetį jau buvo skirta Eurojustui. Tai apima papildomus finansinius techninio įgyvendinimo poreikius (įskaitant eksploatacijos ir techninės priežiūros išlaidas), taip pat reikiamą darbuotojų skaičių. Bylų valdymo sistemos išlaidos apima išlaidas, skirtas Teisminiam kovos su terorizmu registrui, nes planuojama, kad Teisminis kovos su terorizmu registras bus bylų valdymo sistemos dalis. Ši techninė Teisminio kovos su terorizmu registro integracija yra vienas iš iniciatyvos tikslų. Be to, planuojama, kad naujoji bylų valdymo sistema turės, pvz., integracinį lygmenį, kuriuo bus užtikrinamas Skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrime reikalaujamas sąveikumas.

   

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Siekiant užtikrinti Eurojusto veiklos veiksmingumą, bus svarbu stebėti ir vertinti agentūros keitimosi duomenimis skaitmenizaciją. Pasiūlymo nuostatų stebėsena ir atskaitomybė už jas bus grindžiamos Eurojusto reglamente 49 bendrai išdėstytais principais ir atitiks bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų 50 .

Eurojustas turi ne tik vadovautis agentūroms taikytinomis horizontaliosiomis valdymo taisyklėmis, bet ir kiekvienais metais Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai nusiųsti bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame būtų išdėstytos daugiametės ir metinės darbo programos ir išteklių programavimas. Šiame dokumente išdėstomi tikslai, numatomi rezultatai ir veiklos rezultatų rodikliai tikslų įgyvendinimo pažangai ir rezultatams stebėti.

Eurojustas apie savo darbą taip pat praneša išsamioje metinėje ataskaitoje. Eurojustas šią metinę ataskaitą perduoda Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams. Be to, Eurojustas Parlamentą ir nacionalinius parlamentus informuoja apie su trečiosiomis šalimis sudarytus darbo tvarkos susitarimus.

Komisija iki 2024 m. gruodžio 13 d. ir vėliau kas penkerius metus užsako išorinį nepriklausomą reglamento įgyvendinimo ir Eurojusto veiklos vertinimą, kad būtų įvertintas reglamento įgyvendinimas ir poveikis ir Eurojusto veiklos veiksmingumas ir efektyvumas, Eurojusto reglamento 69 straipsnio 1 dalis.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas daro poveikį metiniam ES įnašui į Eurojustą, ES biudžetas bus vykdomas taikant netiesioginį valdymą.

Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, Eurojusto biudžetas vykdomas atliekant veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolę.

Eurojusto, kaip decentralizuotos agentūros, ex post kontrolė konkrečiai gali apimti:

–Komisijos vidaus audito tarnybos atliekamą vidaus auditą;

–Europos Audito Rūmų metines ataskaitas, pateikiant patikinimo pareiškimą dėl metinių ataskaitų patikimumo ir dėl jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

–Europos Parlamento pateikiamą metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

–galimus OLAF atliekamus tyrimus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad agentūroms skiriami ištekliai būtų tinkamai panaudojami.

–Galiausiai dar vieną Eurojusto kontrolės ir atskaitomybės lygmenį užtikrina Europos ombudsmenas.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Šiuo etapu konkrečios valdymo ir kontrolės sistemų rizikos nenustatyta. Eurojustui taikoma administracinė kontrolė, t. y., be kita ko, biudžeto kontrolė, vidaus auditas, Europos Audito Rūmų metinės ataskaitos ir metinis ES biudžeto įvykdymo patvirtinimas, kaip išdėstyta pirmiau.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

Komisija teikia ataskaitą dėl kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų išmokėtos sumos santykio. 2020 m. Teisingumo GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodyta, kad šis santykis yra 0,74 proc. netiesioginio valdymo įgaliotųjų subjektų ir decentralizuotų agentūrų, įskaitant Eurojustą, atveju.

Europos Audito Rūmai patvirtino Eurojusto 2019 m. metinių ataskaitų teisėtumą ir patikimumą, o tai reiškia, kad klaidų lygis yra mažesnis nei 2 proc. Nėra požymių, kad artimiausiais metais klaidų lygis didės. Be to, jis 2020 m. negalutinai patvirtintas remiantis nepriklausomo išorės auditoriaus atliktu Eurojusto metinių ataskaitų tikrinimu. Europos Audito Rūmų nuomonė dėl ataskaitų patikimumo priklauso nuo to, ar Europos Audito rūmai patvirtina nepriklausomo auditoriaus rezultatų patikimumą, toks patvirtinimas dar nėra suteiktas.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Priemonės, susijusios su kova su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, bendrai išdėstytos, inter alia, Eurojusto reglamento 75 straipsnyje. Eurojustas visų pirma dalyvauja Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vykdomoje sukčiavimo prevencijos veikloje ir nedelsdamas informuoja Komisiją apie preziumuojamo sukčiavimo atvejus ir kitus finansinius pažeidimus.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų 
rūšis

Įnašas

Numeris  

DA / NDA 51

ELPA šalių 52

šalių kandidačių 53

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

2b

071007

DA / NDA

NE

NE

TAIP

NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų 
rūšis

Įnašas

Numeris  

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 
išlaidų kategorija

Numeris

7 išlaidų kategorija. Investavimas į žmones, socialinė sanglauda ir vertybės

[Įstaiga]: Eurojustas

metai 
2024

metai 
2025

metai 
2026

metai 
2027

IŠ VISO

1 antraštinė dalis. Išlaidos darbuotojams

Įsipareigojimai

(1)

1,125

2,683

3,376

3,981

11,165

Mokėjimai

(2)

1,125

2,683

3,376

3,981

11,165

2 antraštinė dalis. Infrastruktūra ir veiklos išlaidos

Įsipareigojimai

(1a)

Mokėjimai

(2a)

3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos 54

Įsipareigojimai

(3a)

1,033

8,128

7,027

5,390

21,577

Mokėjimai

(3b)

0,578

4,780

6,458

9,771

21,577

IŠ VISO asignavimų 
Eurojustui

Įsipareigojimai

=1+1a +3a

2,158

10,811

10,403

9,371

32,743

Mokėjimai

=2+2a

+3b

1,693

7,463

9,834

13,752

32,743



Daugiametės finansinės programos 
išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

   mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

metai 
2024

metai 
2025

metai 
2026

metai 
2027

IŠ VISO

GD JUST

•Žmogiškieji ištekliai

0,238

0,238

0,238

0,238

0,952

• Kitos administracinės išlaidos

0

0

0

0

0

IŠ VISO JUST GD

Asignavimai

IŠ VISO asignavimų 
pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,238

0,238

0,238

0,238

0,952

   mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

metai 
2024 55

metai 
2025

metai 
2026

metai 
2027

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

2 396

11 049

10 641

9 609

33 695

Mokėjimai

1 931

7 701

10 072

13,99

33 695

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus

⇩

metai 
2024

metai 
2025

metai 
2026

metai 
2027

IŠ VISO

Rūšis 56

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 57

Siekiant sudaryti Eurojustui sąlygas efektyviau nustatyti lygiagrečiai vykdomų tarpvalstybinių tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo už teroristinius nusikaltimus ryšius ir valstybėms teikti grįžtamąją informaciją apie šiuos ryšius

– Rezultatai

Eurojusto nustatyti tarpvalstybinių bylų tarpusavio ryšiai

1,835

9,190

8,843

7,965

27,832

2 KONKRETUS TIKSLAS

Didinti valstybių narių, Eurojusto ir trečiųjų šalių keitimosi duomenimis efektyvumą ir saugumą.

– Rezultatai

Asmens duomenys saugiai perduoti iš valstybių narių Eurojustui

0,108

0,541

0,520

0,469

1,637

– Rezultatai

Asmens duomenys perduoti struktūrizuotai, pusiau automatiškai

0,108

0,541

0,520

0,469

1,637

– Rezultatai

Keistasi informacija su trečiosiomis šalimis

0,108

0,541

0,520

0,469

1,637

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

0,324

1,622

1,560

1,406

4,911

IŠ VISO SĄNAUDŲ

2,158

10,811

10,403

9,371

32,743

   

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip: 58

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

metai 
2024

metai 
2025

metai 
2026

metai 
2027

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygių)

0,952

2,337

2,943

3,289

9,521

Laikinieji darbuotojai (AST lygio)

0,173

0,346

0,433

0,0,692

1,644

Sutartininkai

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

1,125

2,683

3,376

3,981

11,165

Personalo poreikiai 59 (etatų vienetais):

metai 
2024

metai 
2025

metai 
2026

metai 
2027

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygių)

11

16

18

20

20

Laikinieji darbuotojai (AST lygio)

2

2

3

5

5

Sutartininkai

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

13

18

21

25

25

Įdarbinti naujus darbuotojus ketinama metų viduryje. Kiekvienais naujais metais apytikriai prognozuojama 50 proc. išlaidų naujai įdarbintiems darbuotojams. Prielaidų dėl galimo darbo užmokesčio indeksavimo arba Nyderlandams taikomo korekcijos koeficiento padidinimo nebuvo padaryta.

Išsami informacija apie darbuotojų skaičiaus didėjimą

Konkretus tikslas

Papildomi darbuotojai

1 konkretus tikslas: sudaryti Eurojustui sąlygas efektyviau nustatyti ryšius ir iniciatyviai teikti grįžtamąją informaciją valstybėms narėms.

2* Siekiant užtikrinti bylų valdymo sistemos atitiktį Eurojusto reglamentui, susitarimams (su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, agentūromis) ir galiojančiai ES teisinei keitimosi informacija, skaitmeninimo ir sąveikumo sistemai, reikalingi bylos duomenų analitikai.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1; 2025 m.: +1.

2* Duomenų tvarkymo pareigūnai reikalingi, kad dalyvautų vertinant ir atrenkant bylų valdymo sistemą, padėtų vykdyti veiklos pertvarkymo, poreikių analizės ir projektavimo etapus, įdiegti ir priimti naują bylų valdymo sistemą ir integruoti ją su kitomis sistemomis (pvz., paieškos sistema „yra atitiktis“ / „nėra atitikties“), projektais (pvz., „e-CODEX“, „e-EDES“) ir sąveikumo sistemos projektais (SIS II ir kt.), taip pat užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos politikos priemonės ir procedūros įgyvendinus naujas sistemas sukurtiems duomenims tvarkyti.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1; 2025 m.: +1.

2* Bylos asistentai reikalingi, kad suvaldytų tikėtiną žymų duomenų kiekio padidėjimą, atliktų operatyvinių duomenų tvarkymą bylų valdymo sistemoje (įskaitant vertimus), administruotų nebaigtų nagrinėti bylų peržiūros ciklą ir rengtų ad hoc ir reguliarias ataskaitas (mėnesines, metines) ir statistinius duomenis.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2026 m.: +1; 2027 m.: +1.

1* Duomenų tvarkymo pareigūnas reikalingas siekiant atlikti duomenų kokybės peržiūros procesus, kuriais siekiama užtikrinti, kad Eurojusto duomenys būtų aukštos kokybės, aktualūs, išsamūs, nedviprasmiškai suprantami, nuoseklūs ir prieinami tada, kai jų reikia.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2026 m.: +1.

1* Bylos duomenų analitikas reikalingas, nes tikimasi, kad Eurojustui bus siunčiama daugiau pranešimų, – kad bylos duomenų analitikas, remdamasis Eurojusto iš Europolo, OLAF, Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų gaunamos informacijos analize, teisminio koordinavimo tikslais nustatytų vykdomų teismo procesų ryšius ir analizuotų didelius duomenų rinkinius.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2026 m.: +1.

1* Bylos duomenų analitikas reikalingas, kad jis, remdamasis informacijos, kuria keičiamasi, analize, apimančia visas Eurojusto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje išvardytas operatyvinės veiklos funkcijas, rengtų (bendrus) valstybėms narėms adresuotus prašymus, nustatytų pasikartojančias naudojimosi teisminio bendradarbiavimo priemonėmis problemas, rengtų siūlymus, kaip išplėsti bylas į kitas valstybes nares, ir nuomones dėl pakartotinių atsisakymo atvejų arba teisminio bendradarbiavimo sunkumų, taip pat dėl geriausios vietos baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2027 m.: +1.

1* Programos vadovas ir 1* projekto vadovas reikalingi, kad išplėtotų programos valdymą ir administravimą (įskaitant komunikaciją ir rizikos valdymą, stebėseną ir pažangos ataskaitas programos valdybai ir suinteresuotosioms šalims) nuo jos įsteigimo iki užbaigimo, taip pat remtų prevencinę ir vertinamąją naujosios sistemos techninę priežiūrą.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +2.

1* IT architektas reikalingas, kad apibrėžtų aukšto lygio architektūrą, suprojektuotų ir sukonfigūruotų naujosios bylų valdymo sistemos diegimo infrastruktūrą ir vykdytų naujos bylų valdymo sistemos techninės architektūros, jungčių ir sistemų techninę priežiūrą.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1.

1* Veiklos analitikas reikalingas, kad atliktų poreikių analizę, įskaitant kiekvieno techninio sprendinio koncepcijos patvirtinimą, ir padėtų atlikti prevencinę ir vertinamąją naujos sistemos techninę priežiūrą. 

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1.

1* IRT saugumo pareigūnas reikalingas, kad užtikrintų saugų bylų valdymo sistemos projektavimą, įgyvendinimą ir eksploataciją ir saugų keitimąsi duomenimis su išorinėmis sistemomis.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1.

1* Duomenų apsaugos specialistas reikalingas, kad užtikrintų pritaikytąją duomenų apsaugą ir kad operatyviniams duomenims būtų taikomos duomenų apsaugos teisės normos.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1.

3* IRT operacijų pareigūnai reikalingi, kad administruotų taikomąsias programas ir IT politiką, pertvarkytų Eurojusto procesus, parengtų instrukcijas (taip pat rengtų mokymus naudotojams) ir administruotų Eurojusto tinklus, duomenų bazes, sistemas, virtualizacijos platformas ir taikomąsias programas.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +1; 2025 m.: +2.

2* Administraciniai darbuotojai reikalingi, kad rengtų darbo aprašus, atliktų atrankas, administruotų naujų darbuotojų prijungimą, mokymo poreikius bei teises ir konkurso procedūras, taip pat užtikrintų biudžeto vykdymą, kontrolę ir gautų lėšų ataskaitų teikimą.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +2.

2 konkretus tikslas: Didinti valstybių narių, Eurojusto ir trečiųjų šalių keitimosi duomenimis efektyvumą ir saugumą.

1* Bylos asistentas reikalingas, kad suvaldytų tikėtiną žymų duomenų kiekio padidėjimą, atliktų operatyvinių duomenų tvarkymą bylų valdymo sistemoje (įskaitant vertimus), administruotų nebaigtų nagrinėti bylų peržiūros ciklą ir rengtų ad hoc ir reguliarias ataskaitas (mėnesines, metines) ir statistinius duomenis.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2027 m.: +1;

1* Duomenų tvarkymo pareigūnai reikalingi, kad atliktų duomenų kokybės peržiūros procesus, kuriais siekiama užtikrinti, kad Eurojusto duomenys būtų aukštos kokybės, aktualūs, išsamūs, nedviprasmiškai suprantami, nuoseklūs ir prieinami tada, kai jų reikia.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2027 m.: +1.

1* Teisininkas ir 1* politikos pareigūnas reikalingi, kad dalyvautų Komisijos derybose dėl tarptautinių susitarimų ir derėtųsi dėl strateginio ir (arba) įgyvendinimo darbo tvarkos su trečiosiomis šalimis ir šią tvarką rengtų.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2024 m.: +2;

1* Teisininkas reikalingas, kad su agentūromis ir įstaigomis partnerėmis derėtųsi dėl bendradarbiavimo priemonių / bendradarbiavimo susitarimų / susitarimo memorandumų, minėtus dokumentus rengtų, vertintų ir peržiūrėtų.

Numatomi reikalingi etatų vienetai – papildomi darbuotojai, kurie turi būti įdarbinti per metus (ne suvestinė suma):

2025 m.: +1.

   

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

2024 metai

2025 metai

2026 metai

2027 metai

·Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

20 01 02 01 bei 20 01 02 02 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

1

1

1

1

20 01 02 03 (Delegacijos)

01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

•Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 60

20 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

1

1

1

1

20 02 03 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)

Biudžeto eilutė (-ės) (nurodyti)  61

– būstinėje 62  

– delegacijose

01 01 01 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

2

2

2

2

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Atstovauja Komisijai agentūros valdyboje; rengia Komisijos nuomonę dėl metinės darbo programos ir stebi, kaip ji įgyvendinama; stebi, kaip vykdomas biudžetas; padeda agentūrai plėtoti savo veiklą pagal ES politikos nuostatas, be kita ko, dalyvaudami ekspertų posėdžiuose.

Išorės darbuotojai

Vienas deleguotasis nacionalinis ekspertas padės pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams atlikti minėtas užduotis, taip pat padės agentūrai plėtoti jos veiklą pagal ES politikos nuostatas, be kita ko, dalyvaudamas ekspertų posėdžiuose.

V priedo 3 skirsnyje turėtų būti pateiktas etato vienetų sąnaudų apskaičiavimo aprašymas.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

– galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.

–☑Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.

Pasiūlymui reikia panaudoti toliau nurodytą nepaskirstytą maržą pagal DFP 2b išlaidų kategoriją: biudžeto eilutėje 07.1007 – Eurojustas – 2024 m. – 2,158 mln. EUR, 2025 m. – 10,811 mln. EUR, 2026 m. – 10,403 mln. EUR, o 2027 m. – 9,371 mln. EUR.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

metai 
N

metai 
N+1

metai 
N+2

metai 
N+3

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻     kitoms pajamoms

– ◻     nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 63

metai 
N

metai 
N+1

metai 
N+2

metai 
N+3

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

... straipsnis

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

[…]

 

(1)    2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje (OL L 253, 2005 9 29, p. 22).
(2)    Europolas yra ES teisėsaugos institucija. Europolas visose savo įgaliojimų srityse padeda visos ES teisėsaugos institucijoms kovoti su nusikalstamumu.
(3)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).
(4)    Tarpvalstybinė skaitmeninė baudžiamoji teisena. Galutinė ataskaita, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e38795b5-f633-11ea-991b-01aa75ed71a1/language-en .
(5)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).
(6)    Žr. Eurojusto reglamento 23 straipsnio 1 dalį.
(7)    Žr. Eurojusto reglamento 23 straipsnio 6 dalį.
(8)    Bendradarbiavimo susitarimus Eurojustas yra sudaręs su Albanija, Gruzija, Islandija, JAV, Juodkalnija, Lichtenšteinu, Moldova, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Šveicarija ir Ukraina. Dar vieną bendradarbiavimo susitarimą Eurojustas yra sudaręs su Danija, kuri pagal Lisabonos sutarties 22 protokolą nėra Eurojusto narė. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Trečios dalies IV antraštinėje dalyje taip pat išdėstytos nuostatos dėl būsimo Jungtinės Karalystės nacionalinių institucijų ir Eurojusto bendradarbiavimo.
(9)    Komisijos komunikatas „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“, COM(2020) 710 final, 2020 12 02.
(10)    e-CODEX yra programinės įrangos paketas, kuriuo sudaromos sąlygos sujungti nacionalines sistemas ir suteikiamos galimybės teisminėms institucijoms, praktikuojantiems teisininkams ir visuomenės nariams greitai ir saugiai siųsti ir gauti dokumentus, teisines formas, įrodymus ir kitą informaciją. Projektas e-CODEX jau naudojamas Skaitmeninio keitimosi e. įrodymais sistemoje (eEDES) ir tam tikruose bandomuosiuose projektuose. Siekdama užtikrinti ilgalaikį projekto tvarumą, Komisija priėmė pasiūlymą patikėti tolesnį jo vystymą ir palaikymą Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai.
(11)    Komisijos komunikatas „2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje“, COM(2020) 690 final.
(12)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) […/…], kuria iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/671/TVR siekiant jį suderinti su ES asmens duomenų apsaugos teisės normomis (OL L ...).
(13)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(14)    Komisijos komunikatas dėl ES saugumo sąjungos strategijos, COM(2020) 605 final.
(15)    Komisijos komunikatas dėl ES kovos su terorizmu darbotvarkės, COM(2020) 795 final.
(16)    Komisijos komunikatas dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos, COM(2021) 170 final.
(17)    2021 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/7072.
(18)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(19)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).
(20)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(21)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).
(22)    JOIN/2020/18 final.
(23)    COM 2020/823 final.
(24)    Tarpvalstybinė skaitmeninė baudžiamoji teisena. Galutinė ataskaita, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e38795b5-f633-11ea-991b-01aa75ed71a1/language-en .
(25)    SWD(2021) 391.
(26)    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnis.
(27)    Chartijos 7 straipsnis.
(28)    Tarpvalstybinė skaitmeninė baudžiamoji teisena. Galutinė ataskaita, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e38795b5-f633-11ea-991b-01aa75ed71a1/language-en , p. 244.
(29)    Atliekant tyrimą buvo daroma prielaida, kad techninės priežiūros laikotarpiu bendra suma bus 39 mln. EUR. Kadangi dabartinis ES biudžetas (daugiametė finansinė programa, DFP) apima laikotarpį tik iki 2027 m., iš šios sumos buvo išskaičiuotos 2028 ir 2029 m. techninės priežiūros išlaidos.
(30)    Tarpvalstybinė skaitmeninė baudžiamoji teisena. Galutinė ataskaita, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e38795b5-f633-11ea-991b-01aa75ed71a1/language-en , p. 265 ir tolesni psl.
(31)    [….].
(32)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).
(33)    2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje (OL L 253, 2005 9 29, p. 22).
(34)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).
(35)    2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130).    
(36)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) […/…] dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmeninės pertvarkos (OL L…).
(37)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) […/…] dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmeninės pertvarkos (OL L…).
(38)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(39)    https://joinup.ec.europa.eu/collection/nifo-national-interoperability-framework-observatory/european-interoperability-framework.
(40)    Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimas (OL L 149, 2021 4 30, p. 10).
(41)    2021 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/7072.
(42)    2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130).
(43)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(44)    Komisijos komunikatas dėl ES saugumo sąjungos strategijos, COM(2020) 605 final.
(45)    Komisijos komunikatas dėl ES kovos su terorizmu darbotvarkės, COM(2020) 795 final.
(46)    Komisijos komunikatas „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“, COM(2020) 710 final, 2020 12 02.
(47)    Komisijos komunikatas dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos, COM(2021) 170 final.
(48)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  
(49)    Reglamentas (ES) 2017/1727.
(50)     https://europa.eu/european-union/sites/default/files/docs/body/joint_statement_and_common_approach_2012_en.pdf .
(51)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(52)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(53)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(54)    Techninės išlaidos pagal 3 antraštinę dalį apima veiklos ir techninės priežiūros išlaidas, nes įsipareigojimai dėl visų su bylų valdymo sistema susijusių išlaidų šiuo metu yra prisiimti pagal 3 antraštinę dalį.
(55)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(56)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(57)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
(58)    Išlaidų sąmatos darbuotojams yra suvestinės ir atliktos remiantis vidutinėmis išlaidomis laikiniesiems darbuotojams ir sutartininkams, indeksuotomis pagal 2020 m. liepos mėn. Nyderlandams taikytiną korekcijos koeficientą (113,9 proc.).
(59)    Suvestiniai. Ties kiekvienais metais nurodytas skaičius yra senbuvių darbuotojų skaičius iš ankstesniųjų metų ir naujai įdarbintų darbuotojų skaičius. Naujų darbuotojų bendras skaičius (25) bus pasiektas 2027 m.
(60)    CA – sutartininkas („Contract Staff“); LA – vietos darbuotojas („Local Staff“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“); JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).
(61)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(62)    Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽAF).
(63)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.