Briuselis, 2021 11 25

COM(2021) 719 final

2021/0383(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO DALYKAS

Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo (toliau – Protokolas) 1 . Protokolo tikslas – pateikti bendras taisykles tarptautiniu lygmeniu, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir renkant įrodymus elektronine forma, kurių reikia atliekant baudžiamuosius tyrimus arba vykdant baudžiamąjį procesą.

Šis pasiūlymas papildo atskirą Komisijos pasiūlymą dėl Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pasirašyti Protokolą.

Kibernetiniai nusikaltimai ir toliau kelia didelę grėsmę mūsų visuomenei. Nepaisant teisėsaugos ir teisminių institucijų pastangų, kibernetinių išpuolių, įskaitant išpirkos reikalavimo išpuolius, daugėja ir jie tampa sudėtingesni 2 . Visų pirma dėl to, kad internetas neturi sienų, kibernetinių nusikaltimų tyrimai beveik visada yra tarpvalstybinio pobūdžio, tad skirtingų šalių institucijos turi glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti.

Elektroninių įrodymų svarba atliekant baudžiamuosius tyrimus vis didėja. Komisijos vertinimu, prieigos prie elektroninių įrodymų teisėsaugos ir teisminėms institucijoms šiais laikais reikia 85 proc. baudžiamųjų tyrimų, įskaitant kibernetinių nusikaltimų tyrimus, atvejų 3 . Bet kokių nusikalstamų veikų elektroninius įrodymus vis dažniau laiko užsienio jurisdikcijose įsisteigę paslaugų teikėjai, tad norint pateikti veiksmingą atsaką baudžiamosios teisenos srityje, reikia atitinkamų priemonių tokiems įrodymams gauti, siekiant užtikrinti teisės viršenybę.

Pastangos pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie elektroninių įrodymų, kurių riekia atliekant baudžiamuosius tyrimus, dedamos visame pasaulyje nacionaliniu, Europos Sąjungos 4 ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, pasitelkiant Protokolą. Svarbu užtikrinti suderinamas taisykles tarptautiniu lygmeniu, kad būtų išvengta teisės kolizijos atvejų prašant tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių duomenų.

2.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2.1.Pagrindiniai faktai

Europos Tarybos konvencija dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija) ((Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 185) siekiama palengvinti kovą su nusikalstamomis veikomis, vykdomomis naudojantis kompiuteriniais tinklais. Į ją įtrauktos nuostatos, kuriomis: 1) nusikalstamų veikų nacionalinės baudžiamosios materialinės teisės aspektai suderinami su susijusiomis nuostatomis elektroninių nusikaltimų srityje, 2) nustatyti nacionalinio baudžiamojo proceso įgaliojimai, būtini tokioms nusikalstamoms veikoms, taip pat kitoms baudžiamosioms veikoms, kurios padarytos naudojantis kompiuterine sistema arba kurių įrodymų forma yra elektroninė, tirti ir baudžiamajam persekiojimui vykdyti ir 3) siekiama nustatyti greitą ir veiksmingą tarptautinio bendradarbiavimo tvarką.

Prie Konvencijos gali prisijungti Europos Tarybos valstybės narės, o pakvietus – ir jai nepriklausančios šalys. Šiuo metu prie jos yra prisijungusios 66 šalys, įskaitant 26 Europos Sąjungos valstybes nares 5 . Konvencijoje nenumatyta, kad Europos Sąjunga gali prie jos prisijungti. Vis dėlto Europos Sąjunga yra pripažinta Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto (T-CY) organizacija stebėtoja 6 .

Nepaisant pastangų susitarti dėl naujos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Jungtinių Tautų lygmeniu 7 , Budapešto konvencija išlieka pagrindine kovai su kibernetiniais nusikaltimais skirta daugiašale konvencija. Sąjunga nuosekliai remia Konvenciją 8 , be kita ko, finansuodama pajėgumų stiprinimo programas 9 .

Debesijos įrodymų klausimų grupei pateikus pasiūlymų 10 , Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komitetas priėmė keletą rekomendacijų, be kita ko, rekomendaciją dėl derybų dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo dėl glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo, kuriomis siekiama išspręsti problemą, susijusią su tuo, kad vis dažniau su kibernetiniais nusikaltimais ir kitomis nusikalstamomis veikomis susijusius elektroninius įrodymus laiko užsienio jurisdikcijose įsisteigę paslaugų teikėjai, o teisėsaugos įgaliojimus tebevaržo teritorinės ribos. 2017 m. birželio mėn. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komitetas patvirtino įgaliojimus 2017 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. rengti antrąjį papildomą protokolą 11 . Atsižvelgęs į poreikį turėti daugiau laiko diskusijoms užbaigti ir į apribojimus, kurių atsirado 2020 ir 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos, Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komitetas vėliau du kartus pratęsė įgaliojimus: iki 2020 m. gruodžio mėn., o vėliau – iki 2021 m. gegužės mėn.

Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos raginimus 2018 m. spalio 18 d. išvadose 12 , Komisija 2019 m. vasario 5 d. priėmė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo 13 . Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas priėmė nuomonę dėl rekomendacijos 2019 m. balandžio 2 d. 14 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Europos Sąjungos Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl antrojo papildomo protokolo 15 .

Kaip teigiama 2020 m. Europos Sąjungos saugumo sąjungos strategijoje 16 , 2020 m. Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijoje 17 ir 2021 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 18 , Komisija įsipareigojusi greitai ir sėkmingai baigti derybas dėl Protokolo. Europos Parlamentas taip pat pripažino, kad reikia užbaigti darbą dėl Protokolo, savo 2021 m. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos 19 .

Komisija Europos Sąjungos vardu dalyvavo derybose dėl Protokolo, kaip nustatyta Europos Sąjungos Tarybos sprendimu. Komisija nuosekliai konsultavo Tarybos specialųjį komitetą, atsakingą už derybas dėl Sąjungos pozicijos.

Kaip nustatyta Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 20 , Komisija rašytiniais pranešimais ir žodiniais pristatymais taip pat nuolat informavo apie derybas Europos Parlamentą.

Per savo 2021 m. gegužės 28 d. plenarinį posėdį Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komitetas patvirtino Protokolo projektą savo lygmeniu ir perdavė projektą tvirtinti Europos Tarybos Ministrų Komitetui 21 . Europos Tarybos Ministrų Komitetas patvirtino Protokolą 2021 m. lapkričio 17 d.

2.2.Antrasis papildomas protokolas

Protokolu siekiama užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir renkant nusikalstamos veikos įrodymus elektronine forma konkrečių baudžiamųjų tyrimų arba baudžiamojo proceso tikslu. Protokole pripažįstamas poreikis užtikrinti didesnį ir veiksmingesnį valstybių ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą ir poreikis užtikrinti paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams didesnį aiškumą bei teisinį tikrumą dėl aplinkybių, kurioms esant jie gali atsakyti į kitų Šalių baudžiamosios teisenos institucijų prašymus atskleisti elektroninius įrodymus.

Protokole taip pat pripažįstama, kad veiksmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui baudžiamosios teisenos tikslais, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų ir privačiojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimą, reikia veiksmingų sąlygų ir griežtų apsaugos garantijų, skirtų pagrindinėms teisėms apsaugoti. Tuo tikslu Protokole vadovaujamasi teisėmis grindžiamu požiūriu ir numatomos sąlygos bei apsaugos garantijos, atitinkančios tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant 1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Kadangi elektroniniai įrodymai dažnai yra susiję su asmens duomenimis, į Protokolą taip pat įtrauktos griežtos apsaugos garantijos, skirtos privatumui ir asmens duomenims apsaugoti.

Tolesnėse pastraipose nurodomos nuostatos yra ypač svarbios Protokolui. Prie Protokolo pridedama išsami aiškinamoji ataskaita. Nors aiškinamoji ataskaita nėra dokumentas, kuriame pateikiamas autoritetingas Protokolo aiškinimas, ja siekiama „Šalis nukreipti tinkama linkme ir joms padėti“ taikant Protokolą 22 .

2.2.1.Bendrosios nuostatos

Protokolo I skyriuje išdėstomos bendrosios nuostatos. 2 straipsnyje nustatoma Protokolo taikymo sritis, atitinkanti Konvencijos taikymo sritį: jis taikomas konkretiems baudžiamiesiems tyrimams ir procesams, vykdomiems su kompiuterinėmis sistemomis ir duomenimis susijusių baudžiamųjų veikų atveju, ir baudžiamosios veikos įrodymų elektronine forma rinkimui.

Į 3 straipsnį įtrauktos sąvokų „centrinės institucijos“, „kompetentingos institucijos“, „skubūs atvejai“, „asmens duomenys“ ir „perduodančioji Šalis“ apibrėžtys. Šios apibrėžtys taikomos Protokolui kartu su apibrėžtimis, įtrauktomis į Konvenciją.

4 straipsnyje nustatomos kalbos, kuriomis Šalys turėtų teikti nurodymus, prašymus arba pranešimus pagal Protokolą.

2.2.2.Bendradarbiavimo priemonės

Protokolo II skyriuje numatomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą. Pirma, 5 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Šalys bendradarbiauja pagal Protokolą kuo platesniu mastu. 5 straipsnio 2–5 dalyse nustatomas Protokolo priemonių taikymas esamų savitarpio pagalbos sutarčių arba susitarimų atžvilgiu. 5 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad II skyriuje nurodytomis priemonėmis Šalių tarpusavio bendradarbiavimas arba jų bendradarbiavimas su paslaugų teikėjais ar subjektais pagal kitas taikytinas sutartis, susitarimus, praktiką ar nacionalinę teisę nėra apribojamas.

6 straipsniu suteikiamas pagrindas tiesioginiam vienos Šalies kompetentingų institucijų ir kitos Šalies domenų vardų registracijos paslaugas teikiančių subjektų bendradarbiavimui domeno vardo registracijos duomenų atskleidimo tikslu.

7 straipsniu suteikiamas pagrindas tiesioginiam vienos Šalies kompetentingų institucijų ir kitos Šalies paslaugų teikėjų bendradarbiavimui abonento duomenų atskleidimo tikslu.

8 straipsniu suteikiamas pagrindas glaudesniam institucijų bendradarbiavimui kompiuterinių duomenų atskleidimo tikslu.

9 straipsniu suteikiamas pagrindas institucijų bendradarbiavimui kompiuterinių duomenų atskleidimo skubiais atvejais tikslu.

10 straipsniu suteikiamas pagrindas savitarpio teisinei pagalbai skubiais atvejais.

11 straipsniu suteikiamas pagrindas bendradarbiavimui naudojant vaizdo konferencijos priemonę.

12 straipsniu suteikiamas pagrindas atlikti jungtinius tyrimus ir steigti jungtines tyrimų grupes.

2.2.3.Apsaugos garantijos

Protokole vadovaujamasi teisėmis grindžiamu požiūriu ir numatomos konkrečios sąlygos bei apsaugos garantijos; kai kurios jų įtrauktos į konkrečias bendradarbiavimo priemones ir Protokolo III skyrių. Protokolo 13 straipsnyje iš Šalių reikalaujama užtikrinti, kad įgaliojimams ir procedūroms būtų taikoma atitinkamo lygio pagrindinių teisių apsauga, kuria, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 15 straipsnį, užtikrinamas proporcingumo principo taikymas.

Protokolo 14 straipsnyje numatoma asmens duomenų apsauga, kaip apibrėžta Protokolo 3 straipsnyje laikantis Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Tarybos sutarčių serija 223) (Konvencija 108+), ir Sąjungos teisės.

Tuo pagrindu 14 straipsnio 2–15 dalyse nustatomi pagrindiniai duomenų apsaugos principai, įskaitant specialių kategorijų duomenų tvarkymo tikslo apribojimą, teisinį pagrindą, duomenų kokybę ir taisykles, prievolės, taikomos duomenų valdytojams, įskaitant prievoles, susijusias su duomenų saugojimu, įrašų tvarkymu, saugumu ir tolesniu duomenų perdavimu, užtikrintinos asmens teisės, įskaitant teises, susijusias su pranešimu, prieiga, asmens duomenų ištaisymu ir automatizuotu sprendimų priėmimu, vienos arba kelių institucijų vykdoma nepriklausoma ir veiksminga priežiūra, taip pat administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis. Apsaugos garantijos apima visų Protokole nustatytų formų bendradarbiavimą ir pritaikymo galimybes, kuriomis, esant būtinybei, atsižvelgiama į tiesioginio bendradarbiavimo ypatumus (pvz., pranešimo apie pažeidimą atveju). Naudojimasis tam tikromis asmens teisėmis gali būti atidėtas, apribotas arba gali būti neleista tomis teisėmis naudotis, kai tai būtina ir proporcinga siekiant svarbių viešojo intereso tikslų, visų pirma siekiant išvengti pavojaus vykstantiems teisėsaugos tyrimams, o tai taip pat atitinka Sąjungos teisės reikalavimus.

Protokolo 14 straipsnis taip pat turėtų būti skaitomas kartu su Protokolo 23 straipsniu. 23 straipsniu sustiprinamas Protokole numatytų apsaugos garantijų veiksmingumas, nustatant, kad Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komitetas įvertins, kaip įgyvendintos ir taikomos priemonės, kurių imtasi nacionalinės teisėkūros srityje siekiant įgyvendinti Protokolo nuostatas. Visų pirma 23 straipsnio 3 dalyje aiškiai patvirtinama, kad tai, kaip Šalys įgyvendina 14 straipsnį, bus įvertinta, kai dešimt Konvencijos šalių bus pareiškusios savo sutikimą laikytis Protokolo.

Kaip papildoma apsaugos garantija, taikytina pagal 14 straipsnio 15 dalį tuo atveju, kai Šalis turi svarių įrodymų, kad kita Šalis nuolat arba iš esmės pažeidžia Protokole nustatytas apsaugos garantijas, po konsultacijų (kurių skubos atveju rengti nereikia) ji gali sustabdyti asmens duomenų perdavimą tai Šaliai. Visi iki sustabdymo perduoti asmens duomenys ir toliau naudojami laikantis Protokolo.

Galiausiai, atsižvelgiant į daugiašalį Protokolo pobūdį, pagal Protokolo 14 straipsnio 1 dalies b ir c punktus Šalims leidžiama jų dvišaliuose santykiuose tam tikromis sąlygomis susitarti dėl alternatyvių būdų apsaugoti pagal Protokolą perduotus duomenis. Nors 14 straipsnio 2–15 dalyse nustatytos apsaugos garantijos standartiškai taikomos Šalims, gaunančioms asmens duomenis, remiantis 14 straipsnio 1 dalies b punktu, Šalys, kurias tarpusavyje saisto tarptautinis susitarimas, kuriuo nustatoma visapusiška asmens duomenų apsaugos sistema, atitinkanti taikytinus susijusių Šalių teisės aktų reikalavimus, šia sistema taip pat gali remtis. Šiuo atveju kalbama apie, pavyzdžiui, Konvenciją 108+ (galioja toms Šalims, kurios leidžia perduoti duomenis kitoms Šalims pagal tą Konvenciją) arba ES ir JAV bendrąjį susitarimą (galioja jo taikymo srityje, t. y. taikoma institucijų tarpusavyje vykdomam duomenų perdavimui ir, kartu dar laikantis JAV ir ES pasirašyto konkretaus susitarimo dėl perdavimo, tiesioginiam institucijų ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimui). Be to, pagal 14 straipsnio 1 dalies c punktą Šalys taip pat gali tarpusavyje nustatyti, kad asmens duomenys perduodami pagal kitus susijusių Šalių susitarimus arba sutartis. ES valstybės narės gali remtis tokiu alternatyviu susitarimu arba sutartimi duomenų perdavimo pagal Protokolą tikslu tik tuo atveju, jei toks perdavimas atitinka Sąjungos duomenų apsaugos teisės reikalavimus, t. y. Direktyvos (ES) 2016/680 (Teisėsaugos direktyva) V skyriaus ir (tiesioginio institucijų ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimo pagal Protokolo 6 ir 7 straipsnius atveju) Reglamento (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) V skyriaus nuostatas.

2.2.4.Baigiamosios nuostatos

Protokolo IV skyriuje išdėstomos baigiamosios nuostatos. Be kitų dalykų, 15 straipsnio 1 dalies a punktu užtikrinama, kad Šalys gali nustatyti savo santykius Protokole nustatytais klausimais kitu būdu, laikydamosi Konvencijos 39 straipsnio 2 dalies. 15 straipsnio 1 dalies b punktu užtikrinama, kad ES valstybės narės, kurios yra Protokolo šalys, savo tarpusavio santykiuose gali toliau taikyti Sąjungos teisę. 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatoma, kad Protokolui taikoma Konvencijos 39 straipsnio 3 dalis.

16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Protokolas įsigalios, kai penkios Konvencijos šalys bus pareiškusios savo sutikimą įsipareigoti pagal Protokolą.

19 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Šalys gali pasinaudoti išlygomis 7 straipsnio 9 dalies a ir b punktų, 8 straipsnio 13 dalies ir 17 straipsnio atžvilgiu. 19 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad Šalys gali daryti pareiškimus 7 straipsnio 2 dalies b punkto ir 8 dalies, 8 straipsnio 11 dalies, 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies, 10 straipsnio 9 dalies, 12 straipsnio 3 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. 19 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Šalys gali teikti pareiškimus, pranešimus arba informaciją, nustatytus 7 straipsnio 5 dalies a ir e punktuose, 8 straipsnio 4 dalyje ir 10 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 7 dalies c punkte ir 10 dalies b punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje.

23 straipsnio 1 dalimi suteikiamas pagrindas Šalims tarpusavyje konsultuotis, be kita ko, per Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komitetą, laikantis Konvencijos 46 straipsnio. 23 straipsnio 2 dalimi taip pat suteikiamas pagrindas atlikti vertinimą, kaip Protokolo nuostatos taikomos ir įgyvendinamos. 23 straipsnio 3 dalimi užtikrinama, kad dešimčiai Šalių pareiškus savo sutikimą įsipareigoti pagal Protokolą būtų pradėtas 14 straipsnio dėl duomenų apsaugos taikymo ir įgyvendino vertinimas.

2.3.Sąjungos teisė ir politika šioje srityje

Protokolu reglamentuojamai sričiai iš esmės taikomos bendros taisyklės, grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsniu. Dabartinę Europos Sąjungos teisinę sistemą visų pirma sudaro teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonės, pvz., Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių. Išorėje Europos Sąjunga yra sudariusi dvišalių susitarimų su trečiosiomis šalimis, pvz., susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos su Junginėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, taip pat savitarpio teisinės pagalbos susitarimą su Norvegija ir Islandija. Dabartinė Europos Sąjungos teisinė sistema taip pat apima Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje. Tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europos prokuratūra, naudodamasi savo įgaliojimais, numatytais Reglamento (ES) 2017/1939 22, 23 ir 25 straipsniuose, galėtų siekti bendradarbiavimo pagal Protokolą tokiu pačiu būdu, kaip ir tų valstybių narių nacionalinės prokuratūros. Šios priemonės ir šie susitarimai susiję visų pirma su Protokolo 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniais.

Be to, Sąjunga yra priėmusi keletą direktyvų, kuriomis sustiprinamos įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinės teisės 23 . Šios priemonės susijusios visų pirma su Protokolo 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniais. Vienas konkretus apsaugos garantijų rinkinys susijęs su asmens duomenų apsauga, kuri yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis Reglamento (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Direktyvos (ES) 2016/680 (Teisėsaugos direktyva). Kiekvieno asmens pagrindinė teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būstą ir informaciją kaip vieną iš pagrindinių elementų apima teisę į asmens informacijos privatumą. Elektroninių ryšių duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis Direktyvos 2002/58/EB (E. privatumo direktyva). Šios priemonės susijusios visų pirma su Protokolo 14 straipsniu.

Protokolo 14 straipsnio 2–15 dalyse numatomos tinkamos duomenų apsaugos garantijos, kaip apibrėžta Sąjungos duomenų apsaugos taisyklėse, visų pirma Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 46 straipsnyje ir Teisėsaugos direktyvos 37 straipsnyje, ir atitinkamoje Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Laikantis Sąjungos teisės reikalavimų 24 ir siekiant užtikrinti Protokolo 14 straipsnyje nustatytų apsaugos garantijų veiksmingumą, valstybės narės turėtų užtikrinti pranešimą asmenims, kurių duomenys buvo perduoti, taikant tam tikrus apribojimus, pvz., kad būtų išvengta pavojaus vykstantiems tyrimams. Protokolo 14 straipsnio 11 dalies c punktu valstybėms narėms suteikiamas pagrindas laikytis šio reikalavimo.

Dėl Protokolo 14 straipsnio 1 dalies suderinamumo su Sąjungos duomenų apsaugos taisyklėmis taip pat reikia, kad valstybės narės apsvarstytų tai, kas išdėstyta toliau, galimų alternatyvių būdų užtikrinti tinkamą pagal Protokolą perduotų duomenų apsaugą atžvilgiu. Kalbant apie kitus tarptautinius susitarimus, kuriais nustatoma visapusiška asmens duomenų apsaugos sistema laikantis taikytinų susijusių Šalių teisės aktų reikalavimų, pagal 14 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad tiesioginio bendradarbiavimo tikslu ES ir JAV bendrasis susitarimas turi būti papildytas papildomomis apsaugos garantijomis, kurios turi būti pateiktos konkrečiame JAV ir ES arba jos valstybių narių susitarime dėl duomenų perdavimo ir kuriomis atsižvelgiama į išskirtinius reikalavimus, taikomus tuo atveju, kai elektroninius įrodymus tiesiogiai perduoda paslaugų teikėjai, o ne institucijos tarpusavyje 25 .

Pagal Protokolo 14 straipsnio 1 dalies b punktą valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad ES valstybėms narėms, kurios yra Konvencijos 108+ šalys, ta Konvencija pati nesuteikia tinkamo pagrindo tarpvalstybiniam duomenų perdavimui pagal Protokolą kitoms tos Konvencijos šalims. Šiuo atžvilgiu jos turėtų atsižvelgti į paskutinį Konvencijos 108+ 14 straipsnio 1 dalies sakinį 26 .

Galiausiai, kalbant apie kitus susitarimus arba sutartis pagal 14 straipsnio 1 dalies c punktą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad jos gali remtis tokiais kitais susitarimais arba sutartimis tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija yra priėmusi sprendimą dėl tinkamumo pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį arba Teisėsaugos direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį, skirtą susijusiai trečiajai šaliai, kuris taikomas atitinkamam duomenų perdavimui, arba jeigu pačiu tokiu kitu susitarimu arba sutartimi užtikrinamos tinkamos duomenų apsaugos garantijos pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 46 straipsnį arba Teisėsaugos direktyvos 37 straipsnio 1 dalies a punktą.

Būtina atsižvelgti ne tik į tokią Sąjungos teisę atitinkamoje srityje, kokia ji šiuo metu yra, bet ir į jos būsimą raidą tiek, kiek ji yra numatoma analizės metu. Sritis, kuriai Protokolas taikomas, yra tiesiogiai susijusi su numatomais būsimais Sąjungos teisės pokyčiais. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į 2018 m. balandžio mėn. Komisijos pasiūlymus dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų 27 . Šios priemonės susijusios visų pirma su Protokolo 6 ir 7 straipsniais.  

Dalyvaudama derybose Sąjungos vardu, Komisija užtikrino, kad Protokolas būtų visiškai suderinamas su Sąjungos teise ir valstybių narių įsipareigojimais pagal ją. Visų pirma Komisija užtikrino, kad pagal Protokolo nuostatas valstybės narės galėtų laikytis pagrindinių teisių, laisvių ir bendrųjų Sąjungos teisės principų, įtvirtintų ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant proporcingumo principą, procesines teises, asmenų, kuriems taikomas baudžiamasis procesas, nekaltumo prezumpciją ir teises į gynybą, taip pat privatumą ir asmens duomenų bei elektroninių ryšių duomenų apsaugą, kai tokie duomenys yra tvarkomi, įskaitant perdavimą Europos Sąjungai nepriklausančių šalių teisėsaugos institucijoms, ir šiuo atžvilgiu teisėsaugos bei teisminėms institucijoms taikomas prievoles. Komisija taip pat atsižvelgė į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę 28 ir Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę 29 .

Be to, Komisija užtikrino, kad Protokolo ir Komisijos pasiūlymų dėl elektroninių įrodymų nuostatos būtų suderinamos, be kita ko, dėl to, kad diskusijose su teisėkūros institucijomis teisės aktų projektai kito, o dėl Protokolo teisės kolizijos atvejų neatsiranda. Visų pirma Komisija užtikrino, kad į Protokolą būtų įtrauktos tinkamos duomenų ir privatumo apsaugos garantijos, o dėl to ES paslaugų teikėjai gali laikytis savo įsipareigojimų pagal ES duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus, kadangi Protokolas suteikia teisinį pagrindą perduoti duomenis reaguojant į institucijos iš ES nepriklausančios Protokolo šalies teikiamus nurodymus arba prašymus, kuriais reikalaujama, kad ES duomenų valdytojas arba tvarkytojas atskleistų asmens duomenis arba elektroninių ryšių duomenis.

2.4.Išlygos, pareiškimai, pranešimai ir informacija bei kiti aspektai

Protokolas suteikia Šalims pagrindą pasinaudoti tam tikromis išlygomis ir teikti pareiškimus, pranešimus ir informaciją tam tikrų straipsnių atžvilgiu. Valstybės narės turėtų vadovautis vienodu požiūriu į tam tikras išlygas ir pareiškimus, pranešimus bei informaciją, nustatytus šio sprendimo priede. Kad būtų užtikrintas Protokolo įgyvendinimo suderinamumas su Sąjungos teise, ES valstybės narės turėtų priimti toliau išdėstytą poziciją tų išlygų ir pareiškimų atžvilgiu. Jeigu Protokolas suteikia pagrindą daryti kitas išlygas, teikti kitus pareiškimus, pranešimus ir kitą informaciją, šiuo pasiūlymu valstybės narės įgaliojamos apsvarstyti ir daryti savo pačių nustatytas išlygas ir teikti savo pačių nustatytus pareiškimus, pranešimus arba informaciją.

Kad būtų užtikrintas Protokolo nuostatų ir atitinkamos Sąjungos teisės bei politikos suderinamumas, valstybės narės neturėtų naudotis išlygomis pagal 7 straipsnio 9 dalies a 30 ir b 31 punktus. Be to, valstybės narės turėtų daryti pareiškimus pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą 32 ir teikti pranešimus pagal 7 straipsnio 5 dalies a punktą 33 . Šių išlygų nebuvimas ir pareiškimų bei pranešimų teikimas yra svarbūs siekiant užtikrinti Protokolo suderinamumą su Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl elektroninių įrodymų, be kita ko, ir todėl, kad vykstant teisėkūros institucijų diskusijoms teisės aktų projektai kinta.

Be to, siekiant užtikrinti, kad ES valstybės narės, bendradarbiaudamos su Šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, vienodai taikytų Protokolą, valstybės narės skatinamos nesinaudoti išlyga pagal 8 straipsnio 13 dalį 34 ir todėl, kad tokia išlyga turėtų abipusį poveikį 35 . Valstybės narės turėtų daryti pareiškimą pagal 8 straipsnio 4 dalį siekdamos užtikrinti, kad nurodymai galėtų būti vykdomi tuo atveju, kai reikia papildomos pagrindžiamosios informacijos, pvz., apie nagrinėjamos bylos aplinkybes, siekiant nustatyti proporcingumą ir būtinumą. 36  

Valstybės narės taip pat skatinamos susilaikyti nuo pareiškimo darymo pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą, 37 kad būtų užtikrintas veiksmingas Protokolo taikymas.

Valstybės narės turėtų teikti informaciją pagal 7 straipsnio 5 dalies e punktą 38 , 8 straipsnio 10 dalies a ir b punktus 39 , 14 straipsnio 7 dalies c punktą ir 10 dalies b punktą, kad būtų užtikrintas bendras veiksmingas Protokolo taikymas 40 .

Galiausiai valstybės narės taip pat turėtų imtis būtinų priemonių pagal 14 straipsnio 11 dalies c punktą užtikrinti, kad gaunančioji Šalis Sąjungos teisėje nustatytos prievolės pateikti pranešimą asmeniui, su kuriuo duomenys susiję 41 , ir tinkamus kontaktinius duomenis perdavimo metu būtų informuota, kad gaunančioji Šalis galėtų informuoti ES valstybės narės kompetentingą instituciją, kai konfidencialumo ribojimai nebegalios ir bus galima pateikti pranešimą.

2.5.Pasiūlymo teikimo priežastis

Protokolas įsigalios, kai penkios Protokolo šalys bus pareiškusios savo sutikimą įsipareigoti pagal Protokolą pagal 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Protokolo pasirašymo ceremoniją numatyta surengti 2022 m. kovo mėn.

ES valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti greitą Protokolo įsigaliojimą ir ratifikavimą, nes tai svarbu dėl keleto veiksnių.

Pirma, Protokolu bus užtikrinta, kad teisėsaugos ir teisminės institucijos būtų geriau pasirengusios gauti elektroninius įrodymus, kurių reikia atliekant baudžiamuosius tyrimus. Atsižvelgiant į didėjančią elektroninių įrodymų svarbą atliekant baudžiamuosius tyrimus, teisėsaugos ir teisminėms institucijoms būtina turėti tinkamas priemones, padedančias veiksmingai gauti prieigą prie elektroninių įrodymų, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų veiksmingai kovoti su nusikaltimais internete.

Antra, Protokolu bus užtikrinta, kad tokios priemonės prieigai prie elektroninių įrodymų gauti bus naudojamos taip, kad valstybės narės galės gerbti pagrindines teises, įskaitant baudžiamojo proceso procesines teises, teisę į privatumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą. Nesant aiškių taisyklių tarptautiniu lygmeniu, esama praktika gali kelti problemų, atsižvelgiant į teisinį tikrumą, skaidrumą, atskaitomybę ir pagarbą įtariamųjų baudžiamuosiuose tyrimuose pagrindinėms teisėms ir procedūrinėms garantijoms.

Trečia, Protokolas padės spręsti teisės kolizijos atvejus, darančius neigiamą poveikį tiek institucijoms, tiek privačiojo sektoriaus paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, ir užkirsti jiems kelią, nes juo bus pateiktos tarptautiniu lygmeniu suderinamos taisyklės dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų.

Ketvirta, Protokolas parodys, kad Konvencija ir toliau yra svarbi kaip pagrindinis daugiašalis kovos su kibernetiniais nusikaltimais pagrindas. Tai bus labai svarbu procese, pradėtame po to, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JT GA) 2019 m. gruodžio mėn. priėmė Rezoliuciją 74/247 „Kova su informacinių ir ryšių technologijų naudojimu nusikalstamais tikslais“, kurį vykdant buvo įsteigtas neribotos sudėties laikinasis tarpvyriausybinis ekspertų komitetas, kuris parengs išsamią tarptautinę konvenciją dėl kovos su informacinių ir ryšių technologijų naudojimu nusikalstamais tikslais.

3.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

Sąjungos kompetencija priimti teisės aktus teisminių arba lygiaverčių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, susijusio su baudžiamųjų bylų procesais ir sprendimų vykdymo užtikrinimu, palengvinimo klausimais grindžiama SESV 82 straipsnio 1 dalimi. Sąjungos kompetencija asmens duomenų apsaugos klausimais grindžiama SESV 16 straipsniu.

Pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus, jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. Kaip nurodyta pirmesniame 2.3 skirsnyje, Protokolo nuostatos patenka į sritį, kurioje iš esmės taikomos bendros taisyklės.

Todėl Protokolas patenka į Sąjungos išimtinės išorės kompetencijos sritį. Taigi Protokolą valstybės narės dėl Sąjungos interesų gali ratifikuoti remdamosi SESV 16 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalimi ir 218 straipsnio 6 dalimi.

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Netaikoma.

·Proporcingumo principas

Pirmiau 2.5 skirsnyje išdėstyti Sąjungos tikslai, susiję su šiuo pasiūlymu, gali būti pasiekti tik sudarant privalomą tarptautinį susitarimą, kuriuo numatomos būtinos bendradarbiavimo priemonės ir kartu užtikrinama tinkama pagrindinių teisių apsauga. Protokolu šis tikslas pasiekiamas. Protokolo nuostatos neviršija to, kas būtina jo pagrindiniams tikslams pasiekti. Vienašaliai veiksmai nėra alternatyva, nes jie nesuteiktų pakankamo pagrindo bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis šalimis ir jais negalėtų būti užtikrinta reikiama pagrindinių teisių apsauga. Be to, laikytis tokių daugiašalių susitarimų kaip, pvz., Protokolas, dėl kurių Sąjunga sugebėjo susitarti, yra veiksmingiau, nei vykdyti dvišales derybas su atskiromis ES nepriklausančiomis šalimis. Remiantis prielaida, kad visos 66 Konvencijos šalys ir būsimos naujos Šalys ratifikuos Protokolą, Protokolas suteiks bendrą teisinį pagrindą ES valstybių narių bendradarbiavimui su jų svarbiausiais partneriais kovos su nusikalstamumu srityje.

·Priemonės pasirinkimas

Netaikoma.

4.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Europos Taryba surengė šešis su derybomis dėl Protokolo susijusių viešų konsultacijų etapus: 2018 m. liepos ir lapkričio mėn., 2019 m. vasario ir lapkričio mėn., 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. gegužės mėn. 42 Šalys apsvarstė atsakymus, gautus vykstant šioms konsultacijoms.

Komisija, atlikdama savo vaidmenį kaip derybininkė Sąjungos vardu, taip pat keitėsi nuomonėmis su duomenų apsaugos institucijomis ir 2019–2021 m. rengė tikslinius konsultavimosi susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis, paslaugų teikėjais ir verslo asociacijomis. Komisija atsižvelgė į informaciją, gautą keičiantis nuomonėmis.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Vykstant derybų procesui Komisija nuosekliai konsultavosi su Tarybos specialiuoju komitetu, atsakingu už derybas, laikydamasi 2019 m. birželio 6 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimo, kuriuo Komisija įgaliojama dalyvauti derybose Sąjungos vardu, o tai suteikė valstybių narių ekspertams galimybę prisidėti prie Sąjungos pozicijos formulavimo proceso. Kartu su Komisija, kuri dalyvavo derybose Sąjungos vardu, jose taip pat toliau dalyvavo keletas ekspertų iš valstybių narių. Taip pat vyko konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis (žr. pirmiau).

·Poveikio vertinimas

2017–2018 m. buvo atliktas poveikio vertinimas, pridedamas prie Komisijos pasiūlymų dėl elektroninių įrodymų 43 . Tokiomis aplinkybėmis derybos dėl susitarimo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo buvo tinkamiausios galimybės dalis. Be to, informacija apie atitinkamą poveikį yra pateikta šiame aiškinamajame memorandume.

·Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Protokolas gali turėti poveikį tam tikrų kategorijų paslaugų teikėjams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), nes pagal Protokolą jiems gali būti teikiami prašymai ir nurodymai pateikti elektroninius įrodymus. Tačiau šiuo metu šie paslaugų teikėjai dažnai jau gauna tokius prašymus per kitus esamus kanalus, kurie kartais yra perduodami per skirtingas institucijas, be kita ko, remiantis Konvencija 44 , kitas savitarpio teisinės pagalbos sutartis arba kitais pagrindais, įskaitant daug suinteresuotųjų subjektų apimančias interneto valdymo politikos priemones 45 . Paslaugų teikėjai, įskaitant MVĮ, taip pat turės naudos iš aiškios tarptautinio lygmens teisinės sistemos ir bendro požiūrio, kurio laikysis visos Protokolo šalys.

·Pagrindinės teisės

Protokole numatytos bendradarbiavimo priemonės tikriausiai turės poveikį pagrindinėms teisėms, įskaitant, pvz., teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į privatumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą, tais atvejais, kai vykdant baudžiamąjį procesą gali būti gaunami asmens duomenys. Protokole vadovaujamasi teisėmis grindžiamu požiūriu ir numatomos sąlygos bei apsaugos garantijos, atitinkančios tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant 1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Visų pirma Protokole numatomos konkrečios duomenų apsaugos garantijos. Kai būtina, Protokolas taip pat suteikia šalims pagrindą daryti tam tikras išlygas, pareiškimus arba teikti pranešimus, jame taip pat numatyti pagrindai konkrečiais atvejais atsisakyti bendradarbiauti reaguojant į prašymą. Taip užtikrinamas Protokolo suderinamumas su ES pagrindinių teisių chartija.

5.POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikio Sąjungos biudžetui nėra. Valstybės narės gali patirti vienkartinių išlaidų, susijusių su Protokolo įgyvendinimu, be to, valstybių narių institucijos galėtų patirti didesnių išlaidų dėl numatomo bylų skaičiaus didėjimo.

6.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Nėra jokio įgyvendinimo plano, nes po to, kai valstybės narės pasirašys ir ratifikuos Protokolą, jos turės jį įgyvendinti.

Kalbant apie stebėseną, Komisija dalyvaus Konvencijos komiteto, kuriame Europos Sąjunga yra pripažinta organizacija stebėtoja, posėdžiuose.

2021/0383 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį, 82 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)2019 m. birželio 9 d. Taryba įgaliojo Komisiją Sąjungos vardu dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo;

(2)Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo (toliau – Protokolas) tekstą Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė 2021 m. lapkričio 17 d. ir numatoma jį pateikti pasirašyti 2022 m. kovo mėn.;

(3)Protokolo nuostatos patenka į sritį, kuriai iš esmės taikomos bendros taisyklės, kaip apibrėžta SESV 3 straipsnio 2 dalyje, įskaitant priemones, kuriomis palengvinamas teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, užtikrinamos būtinosios procesinių teisių normos, taip pat duomenų ir privatumo apsaugos garantijas;

(4)Komisija taip pat pateikė pasiūlymus dėl reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (COM(2018) 225 final) ir direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės (COM(2018) 226 final). Privalomi tarpvalstybiniai Europos elektroninių įrodymų pateikimo ir saugojimo orderiai turi būti pateikiami tiesiogiai kitoje valstybėje narėje įsisteigusio paslaugų teikėjo atstovui;

(5)dalyvaudama derybose Sąjungos vardu, Komisija užtikrino, kad antrasis papildomas protokolas būtų suderinamas su atitinkamomis bendromis Europos Sąjungos taisyklėmis;

(6)įvairios išlygos, pareiškimai, pranešimai ir informacija yra svarbūs užtikrinant, kad Protokolas būtų suderinamas su Sąjungos teise ir politika, kad ES valstybės narės savo santykių su ES nepriklausančiomis Šalimis srityje vienodai taikytų Protokolą ir kad Protokolas būtų taikomas veiksmingai;

(7)atsižvelgiant į tai, kad Protokole numatomos sparčios procedūros, kuriomis pagerinama tarpvalstybinė prieiga prie elektroninių įrodymų, ir aukšto lygio apsaugos garantijos, įsigaliojęs Protokolas padės kovoti su kibernetiniais nusikaltimais ir kitais nusikaltimais pasauliniu lygmeniu, palengvindamas ES valstybių narių, kurios yra Protokolo šalys, ir jo Šalių iš ES nepriklausančių valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, užtikrins aukšto lygio asmenų apsaugą ir padės spręsti teisės kolizijos atvejus;

(8)atsižvelgiant į tai, kad Protokole numatomos tinkamos apsaugos garantijos, atitinkančios reikalavimus, taikomus tarptautiniam asmens duomenų perdavimui pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680, įsigaliojęs Protokolas padės propaguoti Sąjungos duomenų apsaugos standartus pasauliniu lygmeniu, palengvins duomenų srautus tarp ES valstybių narių, kurios yra Protokolo šalys, ir jo Šalių iš ES nepriklausančių valstybių narių ir užtikrins, kad ES valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles;

(9)be to, greitu Protokolo įsigaliojimu taip pat bus patvirtinta, kad Europos Tarybos Budapešto konvencija yra pagrindinis daugiašalis kovos su kibernetiniais nusikaltimais pagrindas;

(10)Europos Sąjunga negali tapti Protokolo šalimi, nes ir prie Protokolo, ir prie Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų gali prisijungti tik valstybės;

(11)todėl valstybės narės, veikdamos bendrai dėl Europos Sąjungos interesų, turėtų būti įgaliotos ratifikuoti Protokolą;

(12)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir […] jis pateikė nuomonę; 

(13)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas];

[ARBA]

[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija [... raštu] pranešė apie pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą];

(14)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės šiuo sprendimu įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo (Protokolą).

2 straipsnis

Ratifikuodamos Protokolą, valstybės narės daro priede numatytas išlygas ir teikia jame numatytus pareiškimus, pranešimus ir informaciją.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas     skelbiamas     Europos Sąjungos   oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    Protokolo tekstas įtrauktas kaip šio pasiūlymo priedas.
(2)    2021 m. Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas (ES SOCTA 2021).
(3)    SWD(2018) 118 final.
(4)    COM(2018) 225 ir 226 final.
(5)    Visos, išskyrus Airiją, kuri Konvenciją pasirašė, bet neratifikavo, tačiau įsipareigojo siekti prie jos prisijungti.
(6)    Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto darbo tvarkos taisyklės (T-CY (2013)25 rev), paskelbtos svetainėje www.coe.int/cybercrime.
(7)    2019 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 74/247 dėl kovos su informacinių ir ryšių technologijų naudojimu nusikalstamais tikslais.
(8)    JOIN(2020) 81 final.
(9)    Žr., pavyzdžiui, išplėstą visuotinių kovos su elektroniniais nusikaltimais veiksmų iniciatyvą (GLACY)+ svetainėje https://www.coe.int/en/web/cybercrime/glacyplus.
(10)    Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto Debesijos įrodymų klausimų grupės 2016 m. rugsėjo 16 d. galutinė ataskaita „Criminal justice access to electronic evidence in the cloud: Recommendations for consideration by the T-CY“ (Baudžiamosios justicijos prieiga prie debesijos elektroninių įrodymų. Rekomendacijos, kurias svarstyti pateikė T-CY).
(11)    https://rm.coe.int/t-cy-terms-of-reference-protocol/1680a03690.
(12)    https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2018/10/18/20181018-european-council-conslusions/.
(13)    COM(2019) 71 final.
(14)    2019 m. balandžio 2 d. EDAPP nuomonė dėl dalyvavimo derybose dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo, Nuomonė 3/2019.
(15)    Tarybos sprendimas su nuoroda 9116/19.
(16)    COM(2020) 605 final.
(17)    JOIN(2020) 81 final.
(18)    COM(2021) 170 final.
(19)    2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos.
(20)    Nuoroda L 304/47.
(21)    https://rm.coe.int/0900001680a2aa42.
(22)    Žr. Protokolo aiškinamosios ataskaitos 2 dalį.
(23)    2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, OL L 280, 2010 10 26, p. 1; 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese, OL L 142, 2012 6 1, p. 1; 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu, OL L 294, 2013 11 6, p. 1; 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms, OL L 297, 2016 11 4, p. 1; 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, OL L 132, 2016 5 21, p. 1; 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo, OL L 65, 2016 3 11, p. 1; 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese.
(24)    Žr. Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) nuomonės 1/15, ECLI:EU:C:2017:592, 220 dalį. Taip pat žr. Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę, pateiktą vykstant konsultacijoms dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo projekto, 2019 m. lapkričio 13 d., p. 6. („Kompetentingos nacionalinės institucijos, kurioms suteikta prieiga prie duomenų, privalo pranešti paveiktiesiems asmenims pagal taikytinas nacionalines procedūras, kai tas pranešimas daugiau nebegali kelti pavojaus tų institucijų vykdomiems tyrimams. ...Pranešimas būtinas tam, kad paveiktieji asmenys galėtų naudotis, be kita ko, savo teise į teisių gynimo priemonę ir savo duomenų apsaugos teisėmis, susijusiomis su jų duomenų tvarkymu“).
(25)    Būtent todėl 2019 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas siekiant sudaryti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, (9114/19) derybiniuose nurodymuose yra keletas papildomų duomenų apsaugos garantijų. Visų pirma derybiniuose nurodymuose nustatoma, kad „susitarimas turėtų papildyti Bendrąjį susitarimą papildomomis apsaugos garantijomis, kuriomis atsižvelgiama į atitinkamų kategorijų duomenų neskelbtinumo lygį ir išskirtinius reikalavimus, taikomus tada, kai elektroninius įrodymus tiesiogiai perduoda paslaugų teikėjai, o ne institucijos tarpusavyje, ir tada, kai jie tiesiogiai perduodami iš kompetentingų institucijų paslaugų teikėjams“.
(26)    Taip pat žr. Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, aiškinamąją ataskaitą, 2018 m. spalio 10 d., punktai 106–107.
(27)    COM(2018) 225 ir 226 final.
(28)    2019 m. balandžio 2 d. EDAPP nuomonė dėl dalyvavimo derybose dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo, Nuomonė 3/2019.
(29)    Įskaitant 2019 m. lapkričio 13 d. EDAV nuomonę, pateiktą vykstant konsultacijoms dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo projekto, 2021 m. vasario 2 d. priimtą pareiškimą 02/201 dėl naujų Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo nuostatų projekto, 2021 m. gegužės 4 d. EDAV nuomonę, pateiktą vykstant 6-ajam konsultacijų dėl Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) antrojo papildomo protokolo etapui.
(30)    Suteikia Šalims galimybę pasilikti teisę netaikyti 7 straipsnio (abonento duomenų atskleidimas).
(31)    Suteikia Šalims galimybę pasilikti teisę netaikyti 7 straipsnio (abonento duomenų atskleidimas) tam tikrų rūšių prieigos numeriams, jei tai prieštarautų pagrindiniams Šalies nacionalinės teisės sistemos principams.
(32)    Suteikia Šalims galimybę pareikšti, kad nurodymą pagal 7 straipsnio 1 dalį (abonento duomenų atskleidimas) turi išduoti prokuroras arba kita teisminė institucija arba jiems prižiūrint arba jis turi būti išduodamas kitaip, taikant nepriklausomą priežiūrą.
(33)    Suteikia Šalims galimybę pranešti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad, kai pagal 7 straipsnio 1 dalį (abonento duomenų atskleidimas) išduodamas nurodymas Šalies teritorijoje esančiam paslaugų teikėjui, Šalis kiekvienu atveju arba nustatytomis aplinkybėmis reikalauja, kad kartu būtų pateiktas pranešimas apie nurodymą, papildoma informacija ir su tyrimu arba procesu susijusių faktų santrauka.
(34)    Suteikia Šalims galimybę pasilikti teisę netaikyti 8 straipsnio (iš kitos Šalies gaunamų nurodymų vykdymas) srauto duomenims.
(35)    Žr. Protokolo aiškinamosios ataskaitos 147 dalį, kurioje nustatyta, kad „Šaliai, kuri pasinaudoja išlyga dėl šio straipsnio, neleidžiama teikti kitoms Šalims nurodymus dėl srauto duomenų pagal [8 straipsnio] 1 dalį“.
(36)    Suteikia Šalims galimybę pareikšti, kad reikia papildomos pagrindžiamosios informacijos, siekiant vykdyti nurodymus pagal 8 straipsnio 1 dalį (iš kitos Šalies gaunamų nurodymų vykdymas).
(37)    Suteikia šalims galimybę pareikšti, kad jos nevykdys prašymų pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą (operatyvus kompiuterinių duomenų atskleidimas skubiu atveju), kuriuose prašoma atskleisti tik abonento duomenis.
(38)    Suteikia Šalims galimybę pranešti institucijos, kurią Šalis paskiria pranešimams pagal 7 straipsnio 5 dalies a punktą gauti ir veiksmams pagal 7 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktus atlikti (abonento duomenų atskleidimas), kontaktinius duomenis.
(39)    Suteikia Šalims galimybę pranešti institucijų, paskirtų nurodymams pagal 8 straipsnį teikti ir gauti (iš kitos Šalies gaunamų nurodymų vykdymas), kontaktinę informaciją. Kaip reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, valstybės narės, dalyvaujančios tvirtesniame bendradarbiavime Europos prokuratūros įsteigimo srityje, į komunikacijos veiklą įtraukia Europos prokuratūrą.
(40)    Suteikia Šalims galimybę nurodyti instituciją arba institucijas, kurioms saugumo incidento atveju turėtų būti atitinkamai pranešama apie tai arba su kuriomis turėtų būti susisiekiama siekiant gauti išankstinį leidimą tolesnio perdavimo kitai valstybei arba tarptautinei organizacijai atveju.
(41)    Žr. 24 išnašą.
(42)    https://www.coe.int/en/web/cybercrime/protocol-consultations.
(43)    SWD(2018) 118 final.
(44)    Žr. pvz., Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto 2017 m. kovo 1 d. Rekomendaciją Nr. 10 dėl nurodymų pateikti abonentų informaciją (Budapešto konvencijos 18 straipsnis).
(45)    Žr. , pvz., Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (ICANN) 2019 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl rekomendacijų dėl laikinos gTLD registracijos duomenų specifikacijos, kurios tekstas paskelbtas svetainėje www.icann.org.

Briuselis, 2021 11 25

COM(2021) 719 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo


PRIEDAS […]

Ratifikuodamos Protokolą dėl Europos Sąjungos interesų, valstybės narės daro toliau nurodytas išlygas ir teikia toliau nurodytus pareiškimus, pranešimus ir informaciją bei atsižvelgia į kitus aspektus.

1.Išlygos

Pagal Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija) antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo (Protokolas) jo Šalis pagal 19 straipsnio 1 dalį gali pareikšti, kad naudojasi kai kurių Protokolo straipsnių atžvilgiu numatyta išlyga.

Valstybės narės vengia pasilikti teisę netaikyti 7 straipsnio (abonento informacijos atskleidimas) pagal 7 straipsnio 9 dalies a punktą.

Valstybės narės vengia pasilikti teisę netaikyti 7 straipsnio (abonento informacijos atskleidimas) tam tikrų prieigos numerių atžvilgiu pagal 7 straipsnio 9 dalies b punktą.

Valstybės narės skatinamos vengti pasilikti teisę netaikyti 8 straipsnio (iš kitos Šalies gaunamų nurodymų vykdymas) srauto duomenų atžvilgiu pagal 8 straipsnio 13 dalį.

Tais atvejais, kai 19 straipsnio 1 dalimi suteikiamas pagrindas kitoms išlygoms, valstybėms narėms leidžiama svarstyti ir daryti savo pačių išlygas.

2.Pareiškimai

Protokolu Šaliai taip pat leidžiama daryti pareiškimą pagal 19 straipsnio 2 dalį kai kurių Protokolo straipsnių atžvilgiu.

Valstybės narės daro pareiškimą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriuo nurodo, kad jų teritorijoje veikiantiems paslaugų teikėjams skirtus nurodymus turi išduoti prokuroras arba kita teisminė institucija arba nurodymas išduodamas jiems prižiūrint arba kitaip, taikant nepriklausomą priežiūrą. Taigi Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodamos savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą valstybės narės padaro tokį pareiškimą:

„Nurodymą pagal 7 straipsnio 1 dalį turi išduoti prokuroras arba kita teisminė institucija arba nurodymas išduodamas jiems prižiūrint arba kitaip, taikant nepriklausomą priežiūrą“.

Valstybės narės skatinamos susilaikyti nuo pareiškimo pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą, kad jos nevykdys prašymų pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą (operatyvus kompiuterinių duomenų atskleidimas skubiu atveju), kuriuose prašoma atskleisti tik abonento duomenis.

Tais atvejais, kai 19 straipsnio 2 dalimi suteikiamas pagrindas daryti kitus pareiškimus, valstybėms narėms leidžiama svarstyti ir daryti savo pačių pareiškimus.

3.Pareiškimai, pranešimai arba perduodama informacija

Pagal Protokolą taip pat reikalaujama, kad Šalis pagal 19 straipsnio 3 dalį darytų pareiškimus ir teiktų pranešimus arba informaciją kai kurių Protokolo straipsnių atžvilgiu.

Valstybė narė praneša, kad, kai pagal 7 straipsnio 1 dalį jos teritorijoje veikiančiam paslaugų teikėjui pateikiamas nurodymas, pagal 7 straipsnio 5 dalį ji reikalauja, kad kartu būtų pateikiamas pranešimas apie nurodymą, papildoma informacija ir su tyrimu arba procesu susijusių faktų santrauka. Taigi šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodamos savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą valstybės narės pateikia Europos Tarybos generaliniam sekretoriui tokį pranešimą:

„Kai pagal 7 straipsnio 1 dalį [valstybės narės] teritorijoje veikiančiam paslaugų teikėjui pateikiamas nurodymas, mes reikalaujame, kad kiekvienu atveju kartu būtų pateikiamas pranešimas apie nurodymą, papildoma informacija ir su tyrimu arba procesu susijusių faktų santrauka“.

Valstybės narės pagal 7 straipsnio 5 dalies e punktą paskirią atskirą instituciją pranešimams pagal 7 straipsnio 5 dalies a punktą gauti ir jo 5 dalies b, c ir d punktuose aprašytiems veiksmams atlikti bei perduoda tos institucijos kontaktinę informaciją.

Valstybės narės pagal 8 straipsnio 4 dalį pareiškia, kad nurodymams pagal 8 straipsnio 1 dalį įvykdyti reikia papildomos pagrindžiamosios informacijos. Taigi šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodamos savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą valstybės narės padaro tokį pareiškimą:

„Nurodymams pagal 8 straipsnio 1 dalį įvykdyti reikia papildomos pagrindžiamosios informacijos. Papildoma pagrindžiamoji informacija priklausys nuo nurodymo pateikimo aplinkybių ir susijusio tyrimo arba proceso“.

Valstybės narės perduoda ir naujina institucijų, paskirtų pagal 8 straipsnio 10 dalies a punktą nurodymams pagal 8 straipsnį teikti, ir institucijų, paskirtų pagal 8 straipsnio 10 dalies b punktą nurodymams pagal 8 straipsnį gauti, kontaktinę informaciją. Valstybės narės, dalyvaujančios tvirtesniame bendradarbiavime, nustatytame Reglamentu (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, kartu su 8 straipsnio 10 dalies a ir b punktuose minimomis institucijomis, apie kurias pranešama, taip pat nurodo Europos prokuratūrą, kai ši naudojasi savo įgaliojimais, numatytais Reglamento (ES) 2017/1939 22, 23 ir 25 straipsniuose.

Valstybės narės nurodo instituciją arba institucijas, kurioms pagal 14 straipsnio 7 dalies c punktą turi būti pranešama apie saugumo incidentą.

Valstybės narės praneša apie instituciją arba institucijas, suteikiančias leidimą 14 straipsnio 10 dalies b punkto taikymo tikslais toliau perduoti kitai valstybei arba tarptautinei organizacijai pagal Protokolą perduotus duomenis.

Tais atvejais, kai 19 straipsnio 3 dalimi suteikiamas pagrindas daryti kitus pareiškimus ir teikti kitus pranešimus arba kitą informaciją, valstybėms narėms leidžiama svarstyti ir daryti savo pačių pareiškimus ir teikti savo pačių pranešimus arba informaciją.

4.Kiti aspektai

Valstybės narės, dalyvaujančios tvirtesniame bendradarbiavime, nustatytame Reglamentu (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, užtikrina, kad Europos prokuratūra, naudodamasi savo įgaliojimais, numatytais Reglamento (ES) 2017/1939 22, 23 ir 25 straipsniuose, galėtų siekti bendradarbiavimo pagal Protokolą taip pat, kaip ir tų valstybių narių nacionalinės prokuratūros.

Valstybės narės užtikrina, kad, kai yra perduodami duomenys Protokolo taikymo tikslais, gaunančioji Šalis būtų informuojama apie tai, kad pagal jų nacionalinę teisinę sistemą reikalaujama, kad asmeniui, kurio duomenys pateikiami pagal Protokolo 14 straipsnio 11 dalies c punktą, apie tai būtų asmeniškai pranešama.

Tarptautinio duomenų perdavimo pagal ES ir JAV bendrąjį susitarimą atveju valstybės narės Protokolo 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais informuoja Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingas institucijas apie tai, kad Susitarimas taikomas kompetentingų institucijų pagal Protokolą tarpusavyje vykdomam abipusiam asmens duomenų perdavimui. Vis dėlto valstybės narės atsižvelgia į tai, kad į Susitarimą reikėtų įtraukti papildomas apsaugos garantijas, kuriomis atsižvelgiama į išskirtinius reikalavimus, taikomus tuo atveju, kai elektroninius įrodymus tiesiogiai perduoda paslaugų teikėjai, o ne institucijos tarpusavyje, kaip numatyta Protokole. Taigi pasirašymo metu arba deponuodamos savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą valstybės narės pateikia Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingoms institucijoms šią informaciją:

„Manome, kad Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais ES ir JAV bendrasis susitarimas taikomas kompetentingų institucijų pagal Protokolą tarpusavyje vykdomam abipusiškam asmens duomenų perdavimui. Duomenų perdavimo pagal Protokolą tarp mūsų teritorijoje veikiančių paslaugų teikėjų ir Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų susitarimas taikomas tik kartu su papildoma konkrečia sutartimi dėl duomenų perdavimo, kuria atsižvelgiama į išskirtinius reikalavimus, taikomus tuo atveju, kai elektroninius įrodymus tiesiogiai perduoda paslaugų teikėjai, o ne institucijos tarpusavyje“.

Valstybės narės užtikrina, kad Protokolo 14 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo tikslu jos galėtų remtis tokiais kitais susitarimais arba sutartimis tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija yra priėmusi sprendimą dėl tinkamumo pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį arba Teisėsaugos direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį, skirtą susijusiai trečiajai šaliai, kuris taikomas atitinkamam duomenų perdavimui, arba jeigu kitu tokiu susitarimu arba sutartimi užtikrinamos tinkamos duomenų apsaugos garantijos pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 46 straipsnį arba Teisėsaugos direktyvos 37 straipsnio 1 dalies a punktą.


Briuselis, 2021 11 25

COM(2021) 719 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo


PRIEDAS […]

Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrasis papildomas protokolas dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo

Preambulė

Šį Protokolą pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės ir kitos valstybės, 2001 m. lapkričio 23 d. Budapešte pateiktos pasirašyti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 185, toliau – Konvencija) šalys,

atsižvelgdamos į Konvencijos aprėptį ir poveikį visuose pasaulio regionuose;

prisimindamos, kad Konvencija jau yra papildyta Papildomu protokolu dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikos, padarytos naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo (Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 189), to Protokolo šalims pateiktu pasirašyti Strasbūre 2003 m. sausio 28 d. (toliau – Pirmasis protokolas);

atsižvelgdamos į esamas Europos Tarybos sutartis dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, taip pat į kitus susitarimus ir sutartis dėl Konvencijos šalių tarpusavio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose;

taip pat atsižvelgdamos į Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 108), iš dalies pakeistą ją keičiančiu Protokolu (Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 223), kuris buvo pateiktas pasirašyti Strasbūre 2018 m. spalio 10 d. ir prie kurio prisijungti gali būti pakviesta bet kuri valstybė;

pripažindamos, kad didėja informacinių ir ryšių technologijų, įskaitant interneto paslaugas, naudojimo mastas ir daugėja kibernetinių nusikaltimų, kurie kelia grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei ir kuriuos daugelis valstybių taip pat laiko grėsme žmogaus teisėms;

taip pat pripažindamos, kad didėja kibernetinių nusikaltimų aukų skaičius ir kad svarbu užtikrinti toms aukoms teisingumą;

prisimindamos, kad vyriausybės privalo apsaugoti visuomenę ir asmenis ne tik nuo realiame gyvenime vykdomų nusikaltimų, bet ir nuo nusikaltimų internete, be kita ko, vykdydamos veiksmingus baudžiamuosius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

žinodamos, kad bet kokios nusikalstamos veikos įrodymai vis dažniau saugomi elektronine forma kompiuterinėse sistemose užsienio, keliose arba nežinomose jurisdikcijose, ir įsitikinusios, kad reikia papildomų priemonių siekiant teisėtai gauti tokius įrodymus, kad būtų galima imtis efektyvių atsakomųjų veiksmų baudžiamosios teisenos srityje ir užtikrinti teisės viršenybę;

pripažindamos, kad reikia užtikrinti didesnį ir veiksmingesnį valstybių ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą ir kad šiuo atžvilgiu paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams reikia užtikrinti didesnį aiškumą bei teisinį tikrumą dėl aplinkybių, kurioms esant jie gali atsakyti į kitų Šalių baudžiamosios teisenos institucijų tiesioginius prašymus atskleisti elektroninius duomenis;

todėl siekdamos toliau gerinti bendradarbiavimą kibernetinių nusikaltimų ir bet kokios nusikalstamos veikos įrodymų elektronine forma rinkimo konkrečių baudžiamųjų tyrimų arba baudžiamojo proceso tikslu srityje, taikant papildomas priemones, susijusias su veiksmingesne tarpusavio pagalba, ir kitų formų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, bendradarbiavimą skubos atvejais ir tiesioginį kompetentingų institucijų ir susijusią informaciją turinčių arba valdančių paslaugų teikėjų bei kitų subjektų bendradarbiavimą;

įsitikinusios, kad veiksmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui baudžiamosios teisenos tikslais, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų ir privačiojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimą, naudingos veiksmingos sąlygos ir garantijos, skirtos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms apsaugoti;

pripažindamos, kad elektroninių įrodymų rinkimas baudžiamųjų tyrimų tikslu dažnai susijęs su asmens duomenimis, taip pat pripažindamos, kad daugelyje Šalių reikalaujama apsaugoti privatumą ir asmens duomenis, siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi savo konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų, ir

atmindamos, kad reikia užtikrinti, jog veiksmingoms baudžiamosios teisenos priemonėms, susijusioms su kibernetiniais nusikaltimais ir įrodymų elektronine forma rinkimu, būtų taikomos sąlygos ir garantijos, kuriomis numatoma tinkamai apsaugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant teises, kylančias iš valstybių įsipareigojimų, prisiimtų pagal taikytinas tarptautines žmogaus teisių priemones, tokias kaip 1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 5), 1966 m. Jungtinių Tautų Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija, 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvencija ir kitos tarptautinės žmogaus teisių sutartys,

susitarė:

I skyrius. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis.    Tikslas

Šio Protokolo tikslas:

a)    šio Protokolo šalims papildyti Konvenciją ir

b)    šio Protokolo šalims, kurios taip pat yra Pirmojo protokolo šalys, papildyti Pirmąjį protokolą.

2 straipsnis.    Taikymo sritis

1.    Išskyrus atvejus, kai šiame Protokole nurodoma kitaip, jame apibūdintas priemones:

a)    Konvencijos šalys, kurios yra šio Protokolo šalys, taiko konkretiems baudžiamiesiems tyrimams ar procesams, vykdomiems su kompiuterinėmis sistemomis ir duomenimis susijusių baudžiamųjų veikų atveju, ir baudžiamosios veikos įrodymų elektronine forma rinkimui ir

b)    Pirmojo protokolo šalys, kurios yra šio Protokolo šalys, taiko konkretiems baudžiamiesiems tyrimams ar procesams, susijusiems su baudžiamosiomis veikomis, nustatytomis pagal Pirmąjį protokolą.

2.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių gali prireikti siekiant vykdyti šiame Protokole nustatytus įsipareigojimus.

3 straipsnis.    Sąvokų apibrėžtys

1.    Šiame Protokole taikomos sąvokų apibrėžtys, pateiktos Konvencijos 1 straipsnyje ir 18 straipsnio 3 dalyje.

2.    Šiame Protokole vartojamų papildomų sąvokų apibrėžtys:

a)    centrinė institucija – institucija arba institucijos, paskirtos pagal savitarpio pagalbos sutartį arba susitarimą, pagrįstą susijusioms Šalims taikomais vienodais arba abipusiais teisės aktais, arba, jeigu jo nėra, pagal Konvencijos 27 straipsnio 2 dalies a punktą Šalies paskirta institucija arba institucijos;

b)    kompetentinga institucija – teisminė, administracinė arba kita teisėsaugos institucija, kuriai pagal nacionalinę teisę suteikti įgaliojimai nurodyti, įgalioti arba pradėti taikyti priemones pagal šį Protokolą su konkrečiais baudžiamaisiais tyrimais ar baudžiamuoju procesu susijusių įrodymų rinkimo arba pateikimo tikslu;

c)    skubus atvejis – situacija, kai bet kurio fizinio asmens gyvybei ar saugumui kyla didelis ir neišvengiamas pavojus;

d)    asmens duomenys – informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta;

e)    perduodančioji Šalis – Šalis, kuri atsakydama į prašymą arba kaip jungtinės tyrimo grupės narė perduoda duomenis II skyriaus 2 skirsnio tikslais, Šalis, kurios teritorijoje yra paslaugos teikėjas arba subjektas, teikiantis domeno vardo registracijos paslaugas.

4 straipsnis.    Kalba

1.    Šaliai pateikiami prašymai, nurodymai ir pridedama informacija parengiami prašomajai Šaliai arba Šaliai, kuriai pateiktas pranešimas pagal 7 straipsnio 5 dalį, priimtina kalba arba yra pridedamas vertimas į tokią kalbą.

2.    Nurodymai pagal 7 straipsnį ir prašymai pagal 6 straipsnį bei bet kokia pridedama informacija:

a)    pateikiami kitos Šalies kalba, kuria paslaugų teikėjas arba subjektas priima panašų nacionalinį procesą,

b)    pateikiami kita paslaugos teikėjui arba subjektui priimtina kalba arba

c)    yra pridedamas vertimas į vieną iš 2 dalies a arba b punkte nurodytų kalbų.

II skyrius. Glaudesnio bendradarbiavimo priemonės

1 skirsnis. II skyriui taikytini bendrieji principai

5 straipsnis.    II skyriui taikytini bendrieji principai

1.    Šalys kuo platesniu mastu bendradarbiauja pagal šio skyriaus nuostatas.

2.    Šio skyriaus 2 skirsnį sudaro 6 ir 7 straipsniai. Jame numatomos procedūros, kuriomis užtikrinamas glaudesnis tiesioginis bendradarbiavimas su kitos Šalies teritorijoje esančiais paslaugų teikėjais ir subjektais. 2 skirsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar tarp susijusių Šalių yra savitarpio pagalbos sutartis arba susitarimas, grindžiamas vienodais arba abipusiais teisės aktais, ar tokios sutarties arba susitarimo nėra.

3.    Šio skyriaus 3 skirsnį sudaro 8 ir 9 straipsniai. Jame numatomos procedūros, kuriomis užtikrinamas glaudesnis tarptautinis institucijų bendradarbiavimas saugomų kompiuterinių duomenų atskleidimo tikslu. 3 skirsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar tarp prašančiosios ir prašomosios Šalių yra savitarpio pagalbos sutartis arba susitarimas, grindžiamas vienodais arba abipusiais teisės aktais, ar tokios sutarties arba susitarimo nėra.

4.    Šio skyriaus 4 skirsnį sudaro 10 straipsnis. Jame numatomos procedūros, susijusios su savitarpio pagalba skubiais atvejais. 4 skirsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar yra pasirašyta prašančiojoje ir prašomojoje Šalyse galiojančiais vienodais arba abipusiais teisės aktais grindžiama savitarpio pagalbos sutartis arba susitarimas, ar tokios sutarties arba susitarimo nėra.

5.    Šio skyriaus 5 skirsnį sudaro 11 ir 12 straipsniai. 5 skirsnis taikomas tuo atveju, kai tarp prašančiosios ir prašomosios Šalių nėra vienodais arba abipusiais teisės aktais grindžiamos savitarpio pagalbos sutarties arba susitarimo. 5 skirsnio nuostatos netaikomos, kai tokia sutartis arba susitarimas yra, išskyrus 12 straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį. Vis dėlto susijusios Šalys gali tarpusavyje nuspręsti taikyti 5 skirsnio nuostatas vietoj jo, jeigu pagal sutartį arba susitarimą tai nedraudžiama.

6.    Kai pagal šio Protokolo nuostatas prašomajai Šaliai leidžiama bendradarbiavimą sieti su abipusio baudžiamumo buvimu, tokia sąlyga laikoma įvykdyta, neatsižvelgiant į tai, ar jos įstatymuose ta nusikalstama veika priskiriama tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai ir vadinama tais pačiais terminais, kaip ir prašančiosios Šalies teisėje, jeigu sudarantis nusikalstamos veikos pagrindą elgesys, dėl kurio prašoma pagalbos, pagal jos įstatymus yra nusikalstama veika.

7.    Šio skyriaus nuostatomis Šalių tarpusavio bendradarbiavimas arba jų bendradarbiavimas su paslaugų teikėjais arba kitais subjektais pagal kitas taikytinas sutartis, susitarimus, praktiką ar nacionalinę teisę nėra ribojamas.

2 skirsnis. Procedūros, kuriomis užtikrinamas glaudesnis tiesioginis bendradarbiavimas su kitų Šalių paslaugų teikėjais ir subjektais

6 straipsnis.    Prašymas pateikti domeno vardo registracijos informaciją

1.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti siekiant įgalioti savo kompetentingas institucijas konkrečių baudžiamųjų tyrimų arba baudžiamojo proceso tikslais pateikti prašymą kitos Šalies teritorijoje domeno vardo registracijos paslaugas teikiančiam subjektui, kad jis pateiktų savo turimą arba valdomą informaciją, kuriuos reikia siekiant nustatyti domeno vardo registruotojo tapatybę arba su juo susisiekti.

2.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti siekiant leisti šalies teritorijoje veikiančiam subjektui atskleisti tokią informaciją atsakant į 1 dalyje minimą prašymą, taikant nacionalinėje teisėje nustatytas pagrįstas sąlygas.

3.    1 dalyje minimame prašyme:

a)    nurodoma data, kada prašymas buvo pateiktas, ir prašymą teikiančios kompetentingos institucijos pavadinimas bei kontaktiniai duomenys,

b)    domeno vardas, apie kurį prašoma informacijos, ir pateikiamas išsamus prašomos informacijos sąrašas, apimantis konkrečių duomenų elementus,

c)    pateikiamas pareiškimas, kad prašymas pateiktas pagal šį Protokolą, kad informacijos reikia dėl jos svarbos konkrečiam baudžiamajam tyrimui arba procesui ir kad informacija bus naudojama tik to konkretaus baudžiamojo tyrimo arba proceso tikslu, ir

d)    nurodomas laikotarpis, per kurį informacija turi būti atskleista, ir kaip tai turi būti padaryta, ir pateikiami bet kokie kiti specialūs procedūriniai nurodymai.

4.    Jeigu subjektui priimtina, Šalis gali pateikti 1 dalyje nurodomą prašymą elektronine forma. Gali reikėti užtikrinti tinkamą informacijos saugumą ir autentiškumą.

5.    Tuo atveju, kai 1 dalyje apibūdintas subjektas nebendradarbiauja, prašančioji Šalis gali prašyti, kad subjektas nurodytų priežastį, kodėl jis neatskleidžia prašomos informacijos. Prašančioji šalis gali prašyti konsultacijų su Šalimi, kurios teritorijoje subjektas yra įsisteigęs, kad būtų nustatytos prieinamos priemonės informacijai gauti.

6.    Kiekviena Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą arba bet kuriuo kitu metu praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui apie instituciją, paskirtą 5 dalyje minimų konsultacijų tikslu.

7.    Europos Tarybos generalinis sekretorius įsteigia ir naujina Šalių pagal 6 dalį paskirtų institucijų registrą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad duomenys, kuriuos ji pateikė registrui, visada būtų teisingi.

7 straipsnis.    Abonento informacijos atskleidimas

1.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti siekiant įgalioti savo kompetentingas institucijas išduoti nurodymą, tiesiogiai pateiktiną kitos Šalies teritorijoje esančiam paslaugų teikėjui, kad būtų atskleista ir pateikta nurodyta saugoma abonento informacija, kurią tas paslaugų teikėjas turi arba valdo, kai abonento informacijos reikia konkrečių nurodymą išduodančios Šalies baudžiamųjų tyrimų arba baudžiamojo proceso tikslu.

2.    a) Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti tam, kad šalies teritorijoje esantis paslaugų teikėjas, atsakydamas į 1 dalyje minimą nurodymą, atskleistų abonento duomenis;

b)    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis jos teritorijoje esantiems paslaugų teikėjams išduodamų nurodymų atžvilgiu gali daryti šį pareiškimą: „Nurodymą pagal 7 straipsnio 1 dalį turi išduoti prokuroras arba kita teisminė institucija arba nurodymas išduodamas jiems prižiūrint arba kitaip, taikant nepriklausomą priežiūrą“.

3.    1 dalyje minimame nurodyme:

a)    nurodoma jį išduodanti institucija ir jo išdavimo data,

b)    pateikiamas pareiškimas, kad nurodymas išduotas pagal šį Protokolą,

c)    nurodomas (-i) paslaugų teikėjo (-ų), kuriam (-iems) nurodymas turi būti pateiktas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai),

d)    nurodoma (-os) nusikalstama (-os) veika (-os), kuri (-ios) yra baudžiamojo tyrimo arba proceso dalykas,

e)    nurodoma institucija, prašanti konkrečios abonento informacijos, jeigu tai nėra nurodymą išduodanti institucija, ir

f)    pateikiamas išsamus prašomos konkrečios abonento informacijos aprašymas.

4.    Prie 1 dalyje minimo nurodymo pridedama ši papildoma informacija:

a)    nacionaliniai teisiniai pagrindai, kuriais institucija įgaliojama išduoti nurodymą,

b)    nuoroda į teisines nuostatas ir nusikalstamos veikos, dėl kurios atliekamas tyrimas arba vykdomas procesas, atveju taikomas sankcijas,

c)    institucijos, kuriai paslaugų teikėjas grąžina abonento informaciją, iš kurios jis gali prašyti pateikti papildomą informaciją arba kuri kitu būdu atsako, kontaktinė informacija,

d)    laikotarpis, per kurį abonento informacija turi būti grąžinta, ir kaip tai turi būti padaryta,

e)    informacija apie tai, ar jau paprašyta duomenis išsaugoti, įskaitant išsaugojimo datą ir bet kokį taikytiną nuorodos numerį,

f)    informacija apie bet kokias specialias procedūrines instrukcijas,

g)    jei taikytina, pareiškimas, kad tuo pat metu pateiktas pranešimas pagal 5 dalį, ir

h)    bet kokia kita informacija, kuri gali padėti gauti atskleistiną abonento informaciją.

5.    a) Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą arba bet kuriuo kitu metu gali pranešti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad, kai pagal 1 dalį jos teritorijoje esančiam paslaugų teikėjui išduodamas nurodymas, Šalis kiekvienu atveju arba nustatytomis aplinkybėmis reikalauja, kad kartu būtų pateiktas pranešimas apie nurodymą, papildoma informacija ir su tyrimu arba procesu susijusių faktų santrauka;

b)    nepaisant to, ar Šalis reikalauja pateikti pranešimą pagal 5 dalies a punktą, ar jo nereikalauja, ji gali reikalauti, kad nustatytomis aplinkybėmis prieš atskleisdamas informaciją paslaugų teikėjas pasikonsultuotų su Šalies institucijomis;

c)    institucijos, kurioms pateikiamas pranešimas pagal 5 dalies a punktą arba su kuriomis konsultuojamasi pagal 5 dalies b punktą, nedelsdamos nurodo paslaugų teikėjui neatskleisti abonento informacijos, jeigu:

i)    informacijos atskleidimu gali būti pakenkta tos Šalies teritorijoje atliekamiems baudžiamiesiems tyrimams arba vykdomam baudžiamajam procesui arba

ii)    būtų taikomos atsisakymo sąlygos ir pagrindai pagal Konvencijos 25 straipsnio 4 dalį ir 27 straipsnio 4 dalį jeigu abonento informacijos būtų prašoma pagal savitarpio pagalbos nuostatas,

d)    institucijos, kurioms pateikiamas pranešimas pagal 5 dalies a punktą arba su kuriomis konsultuojamasi pagal 5 dalies b punktą:

i)    gali reikalauti, kad 4 dalies c punkte nurodoma institucija pateiktų papildomą informaciją 5 dalies c punkto taikymo tikslais ir neatskleistų jos paslaugų teikėjui be išankstinio tos institucijos sutikimo, ir

ii)    iš karto informuoja 4 dalies c punkte minimą instituciją, jeigu paslaugų teikėjui nurodyta neatskleisti abonento informacijos, ir nurodo to priežastis;

e)    Šalis paskiria atskirą instituciją pranešimams pagal 5 dalies a punktą gauti ir 5 dalies b, c ir d punktuose aprašytiems veiksmams atlikti. Pirmą kartą pateikdama Europos Tarybos generaliniam sekretoriui pranešimą pagal 5 dalies a punktą, Šalis praneša generaliniam sekretoriui tos institucijos kontaktinius duomenis;

f)    Europos Tarybos generalinis sekretorius įsteigia ir naujina Šalių pagal 5 dalies e punktą paskirtų institucijų registrą, kuriame nurodo, ar ir kokiomis aplinkybėmis jos reikalauja pranešimo pagal 5 dalies a punktą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad duomenys, kuriuos ji pateikia registrui, visada būtų teisingi.

6.    Jeigu paslaugos teikėjui priimtina, Šalis gali pateikti nurodymą pagal 1 dalį ir papildomą informaciją pagal 4 dalį elektronine forma. Šalis gali pateikti pranešimą ir papildomą informaciją pagal 5 dalį elektronine forma. Gali reikėti užtikrinti tinkamą informacijos saugumą ir autentiškumą.

7.    Jeigu paslaugos teikėjas praneša 4 dalies c punkte minimai institucijai, kad neatskleis prašomos abonento informacijos, arba jeigu jis, atsakydamas į nurodymą pagal 1 dalį, neatskleidžia abonento informacijos per 30 dienų nuo nurodymo gavimo dienos arba per 4 dalies d punkte nustatytą laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra ilgesnis, nurodymą išduodančios Šalies kompetentingos institucijos tada gali prašyti užtikrinti nurodymo vykdymą tik taikant 8 straipsnį arba kitų formų savitarpio pagalbą. Šalys gali prašyti, kad paslaugų teikėjas nurodytų priežastį, kodėl jis atsisako atskleisti nurodyme prašomą abonento informaciją.

8.    Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą gali pareikšti, kad nurodymą išduodanti Šalis prašo paslaugų teikėjo atskleisti abonento informaciją prieš prašydama ją atskleisti pagal 8 straipsnį, nebent nurodymą išduodanti Šalis pateikia pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nepadarė.

9.    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali:

a)    pasilikti teisę netaikyti šio straipsnio arba

b)    pasilikti teisę netaikyti šio straipsnio tam tikrų rūšių prieigos numeriams, jeigu tokių numerių atskleidimas pagal šį straipsnį prieštarautų pagrindiniams jos nacionalinės teisės sistemos principams.

3 skirsnis. Procedūros, kuriomis užtikrinamas glaudesnis tarptautinis institucijų bendradarbiavimas saugomų kompiuterinių duomenų atskleidimo tikslu

8 straipsnis.    Nurodymų iš kitos Šalies vykdymas operatyvaus abonento informacijos ir srauto duomenų pateikimo tikslu

1.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti siekiant įgalioti savo kompetentingas institucijas išduoti nurodymą, prašyme pateiktiną kitai Šaliai, siekiant priversti prašomosios Šalies teritorijoje esantį paslaugų teikėją pateikti nurodomą ir saugomą to paslaugų teikėjo turimą arba valdomą:

a)    abonento informaciją ir

b)    srauto duomenis,

kurių reikia Šalies atliekamų konkrečių baudžiamųjų tyrimų arba vykdomo baudžiamojo proceso tikslu.

2.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti pagal 1 dalį prašančiosios Šalies pateiktam nurodymui įvykdyti.

3.    Savo prašyme prašančioji Šalis pateikia nurodymą pagal 1 dalį, pagrindžiamąją informaciją ir bet kokius specialius procedūrinius nurodymus prašomajai Šaliai.

a)    Nurodyme:

i)    nurodoma jį išduodanti institucija ir jo išdavimo data,

ii)    pateikiamas pareiškimas, kad nurodymas pateiktas pagal šį Protokolą,

iii)    nurodomas (-i) paslaugų teikėjo (-ų), kuriam (-iems) nurodymas turi būti pateiktas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai),

iv)    nurodoma (-os) nusikalstama (-os) veika (-os), kuri (-ios) yra baudžiamojo tyrimo arba proceso dalykas,

v)    nurodoma institucija, prašanti informacija arba duomenų, jeigu tai nėra nurodymą išduodanti institucija, ir

vi)    pateikiamas išsamus prašomos konkrečios informacija arba duomenų aprašymas;

b)    pagrindžiamojoje informacijoje, pateikiamoje siekiant padėti prašančiajai Šaliai įvykdyti nurodymą, kuri neturi būti atskleidžiama paslaugų teikėjui be išankstinio prašančiosios Šalies sutikimo, nurodomi:

i)    nacionaliniai teisiniai pagrindai, kuriais institucija įgaliojama išduoti nurodymą,

ii)    teisinės nuostatos ir nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), dėl kurios (-ių) atliekamas tyrimas arba vykdomas procesas, atveju taikomos sankcijos,

iii)    priežastis, kodėl prašančioji Šalis mano, kad paslaugų teikėjas turi arba valdo duomenis,

iv)    su tyrimu arba procesų susijusių faktų santrauka,

v)    informacijos arba duomenų svarba tyrimui arba procesui,

vi)    institucijos arba institucijų, kurios gali pateikti papildomos informacijos, kontaktinė informacija,

vii)    informacija apie tai, ar jau paprašyta informaciją arba duomenis išsaugoti, įskaitant išsaugojimo datą ir bet kokį taikytiną nuorodos numerį, ir

viii)    informacija apie tai, ar informacijos arba duomenų jau paprašyta taikant kitas priemones ir, jeigu taip, kokiu būdu;

c)    prašančioji Šalis gali paprašyti, kad prašomoji Šalis įvykdytų specialius procedūrinius nurodymus.

4.    Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą arba bet kuriuo kitu metu gali pareikšti, kad nurodymams pagal 1 dalį įvykdyti reikia papildomos pagrindžiamosios informacijos.

5.    Prašomoji Šalis priima prašymus elektronine forma. Prieš priimant prašymą gali reikėti užtikrinti tinkamą informacijos saugumą ir autentiškumą.

6.    a) Prašomoji Šalis nuo 3 ir 4 dalyje nurodytos visos informacijos gavimo dienos deda pagrįstas pastangas, kad prašymas būtų įteiktas per 45 dienas arba greičiau, ir nurodo grąžinti prašomą informaciją arba duomenis ne vėliau nei:

i)    po dvidešimties dienų abonento informacijos atveju ir

ii)    po 45 dienų srauto duomenų atveju;

b) prašomoji Šalis numato parengtos informacijos arba duomenų perdavimą prašančiajai Šaliai be jokių nepagrįstų vėlavimų.

7.    Jeigu prašomoji Šalis negali laikytis nurodymų pagal 3 dalies c punktą prašomu būdu, ji nedelsiant informuoja prašančiąją Šalį ir, jei taikoma, nurodo bet kokias sąlygas, kurioms esant ji galėtų nurodymų laikytis, o po to prašančioji Šalis nustato, ar prašymas vis dėlto turėtų būti įvykdytas.

8.    Prašomoji Šalis gali atsisakyti įvykdyti prašymą Konvencijos 25 straipsnio 4 dalyje arba 27 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais arba gali nustatyti sąlygas, kurias laiko būtinomis prašymui įvykdyti. Prašomoji Šalis gali atidėti prašymų įvykdymą dėl Konvencijos 27 straipsnio 5 dalyje nustatytų priežasčių. Prašomoji Šalis kuo skubiau praneša prašančiajai Šaliai apie atsisakymą, sąlygas arba atidėjimą. Prašomoji Šalis taip pat praneša prašančiajai Šaliai apie kitas aplinkybes, dėl kurių gali būti smarkiai vėluojama įvykdyti prašymą. Šiam straipsniui taikomas Konvencijos 28 straipsnio 2 dalies b punktas.

9.    a) Jeigu prašančioji Šalis negali laikytis sąlygos, kurią prašomoji Šalis nustatė pagal 8 dalį, ji apie tai nedelsiant informuoja prašomąją Šalį. Prašomoji Šalis tada nustato, ar informacija arba medžiaga vis dėlto turėtų būti pateikta.

b) Jeigu prašančioji Šalis sąlygą priima, ji įsipareigoja jos laikytis. Prašomoji Šalis, teikianti informaciją arba medžiagą, kuriai tokia sąlyga taikoma, gali reikalauti, kad prašančioji Šalis dėl tos sąlygos paaiškintų, kaip tokia informacija arba medžiaga naudojama.

10.    Kiekviena Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ir atnaujina institucijų, paskirtų:

a)    nurodymui pagal šį straipsnį teikti ir

b)    nurodymui pagal šį straipsnį gauti, kontaktinę informaciją.

11.    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali pareikšti reikalaujanti, kad kitų Šalių prašymus pagal šį straipsnį jai teiktų prašančiosios Šalies centrinė institucija arba kita institucija, dėl kurios susijusios Šalys nuspręs tarpusavyje.

12.    Europos Tarybos generalinis sekretorius įsteigia ir naujina Šalių pagal 10 dalį paskirtų institucijų registrą. Kiekviena Šalis užtikrina, kad duomenys, kuriuos ji pateikė registrui, visada būtų teisingi.

13.    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali pasilikti teisę netaikyti šio straipsnio srauto duomenims.

9 straipsnis.    Operatyvus saugomų kompiuterinių duomenų atskleidimas skubiu atveju

1.    a) Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių gali prireikti, kad skubiu atveju Konvencijos 35 straipsnyje minimam visą parą kasdien veikiančiam tinklui priklausantis ryšio punktas (toliau – ryšio punktas) galėtų perduoti prašymą ryšio punktui kitoje Šalyje, prašančioje skubios pagalbos operatyviai gaunant iš tos šalies teritorijoje esančio paslaugų teikėjo nurodytus saugomus kompiuterinius duomenis, kuriuos tas paslaugų teikėjas turi arba valdo, ir priimti jo prašymą, neteikiant prašymo dėl savitarpio pagalbos;

b) šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali pareikšti, kad ji nevykdys prašymų pagal 1 dalies a punktą, kuriuose prašoma atskleisti tik abonento duomenis.

2.    Kiekviena Šalis priima tokius teisės aktus ir kitas priemones, kurių joms gali prireikti, kad pagal 1 dalį:

a)    jos institucijos galėtų prašyti duomenų iš jos teritorijoje veikiančio paslaugų teikėjo pagal prašymą, pateiktą pagal 1 dalį,

b)    jos teritorijoje veikiantis paslaugų teikėjas galėtų atskleisti savo institucijoms prašomus duomenis, atsakydamas į prašymą, pateiktą pagal 2 dalies a punktą, ir

c)    jos institucijos galėtų pateikti prašomus duomenis prašančiajai Šaliai.

3.    1 dalyje minimame prašyme:

a)    nurodoma kompetentinga institucija, prašanti duomenų, ir prašymo pateikimo data,

b)    pateikiamas pareiškimas, kad prašymas pateiktas pagal šį Protokolą,

c)    nurodomas prašomus duomenis turinčio (-ių) arba valdančio (-ių) paslaugų teikėjo (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai),

d)    nurodoma (-os) nusikalstama (-os) veika (-os), kuri (-ios) yra baudžiamojo tyrimo arba proceso dalykas, ir pateikiama nuoroda į Šalies teisines nuostatas ir taikytinas sankcijas,

e)    pateikiama pakankamai faktų, siekiant įrodyti, kad yra skubus atvejis, ir paaiškinama, kaip prašomi duomenys su juo susiję,

f)    pateikiamas išsamus prašomų duomenų aprašymas,

g)    pateikiami bet kokie specialūs procedūriniai nurodymai ir

h)    pateikiama bet kokia kita informacija, kuri gali padėti gauti prašomus duomenis.

4.    Prašomoji Šalis priima prašymus elektronine forma. Šalis taip pat gali priimti žodžiu perduodamą prašymą ir gali reikalauti patvirtinimo elektronine forma. Prieš priimant prašymą gali reikėti užtikrinti tinkamą informacijos saugumą ir autentiškumą.

5.    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali pareikšti reikalaujanti, kad įvykdžius prašymą, prašančiosios Šalys pateiktų prašymą ir bet kokią papildomą informaciją jam pagrįsti prašomosios Šalies nurodytu formatu ir kanalu, kurie gali apimti savitarpio pagalbą.

6.    Prašomoji Šalis praneša prašančiajai Šaliai apie savo sprendimą dėl labai operatyviai vykdytino prašymo pagal 1 dalį ir, jei taikoma, nurodo bet kokias sąlygas, kuriomis ji pateiktų duomenis, ir bet kokias kitas bendradarbiavimo formas, kurios gali būti prieinamos.

7.    a) Jeigu prašančioji Šalis negali laikytis sąlygos, kurią prašomoji Šalis nustatė pagal 6 dalį, ji apie tai nedelsiant informuoja prašomąją Šalį. Prašomoji Šalis tada nustato, ar informacija arba medžiaga vis dėlto turėtų būti pateikta. Jeigu prašančioji Šalis sąlygą priima, ji įsipareigoja jos laikytis;

b) prašomoji Šalis, teikianti informaciją arba medžiagą, kuriai tokia sąlyga taikoma, gali reikalauti, kad prašančioji Šalis dėl tos sąlygos paaiškintų, kaip tokia informacija arba medžiaga naudojama.

4 skirsnis. Procedūros, susijusios su skubia savitarpio pagalba

10 straipsnis.    Skubi savitarpio pagalba

1.    Kiekviena Šalis gali prašyti labai operatyviai teiktinos savitarpio pagalbos, kai ji mano, kad yra skubus atvejis. Be kito reikalaujamo turinio, prašyme pagal šį straipsnį taip pat pateikiamas faktų, įrodančių, kad yra skubus atvejis, ir to, kaip prašoma pagalba su juo susijusi, aprašymas.

2.    Prašomoji Šalis priima tokį prašymą elektronine forma. Prieš priimant prašymą gali reikėti užtikrinti tinkamą informacijos saugumą ir autentiškumą.

3.    Prašomoji Šalis gali prašyti, kad būtų labai operatyviai pateikta informacija, kurios reikia prašymui įvertinti. Prašančioji Šalis labai operatyviai pateikia tokią papildomą informaciją.

4.    Įsitikinusi, kad skubus atvejis yra ir kad yra įvykdyti kiti savitarpio pagalbos teikimo reikalavimai, prašomoji Šalis labai operatyviai atsako į prašymą.

5.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmuo iš jos centrinės institucijos ar kitų institucijų, atsakančių į savitarpio pagalbos prašymus, būtų visą parą kasdien pasiekiamas atsakymo į prašymą pagal šį straipsnį tikslu.

6.    Centrinė institucija arba kitos institucijos, atsakingos už prašančiosios ir prašomosios Šalių tarpusavio pagalbą, gali tarpusavyje nuspręsti, kad prašymo pagal šį straipsnį vykdymo rezultatų dokumentas arba signalinis jo egzempliorius gali būti pateiktas prašančiajai Šaliai kitu nei prašymui naudotu kanalu.

7.    Kai prašančioji ir prašomoji Šalys nėra sudariusios vienodais arba abipusiais teisės aktais grindžiamos tarpusavio pagalbos sutarties arba susitarimo, šiam straipsniui taikomas Konvencijos 27 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3–8 dalys ir 28 straipsnio 2–4 dalys.

8.    Kai tokia sutartis arba susitarimas yra, šis straipsnis papildomas tokios sutarties arba susitarimo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai susijusios Šalys tarpusavyje nusprendžia vietoje jų taikyti bet kurias arba visas 7 dalyje nurodytas Konvencijos nuostatas.

9.    Kiekviena Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą gali pareikšti, kad prašymai taip pat gali būti siunčiami tiesiogiai jos teisminėms institucijoms arba Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolas) kanalais arba jos visą parą kasdien veikiančiam ryšių punktui, įsteigtam pagal Konvencijos 35 straipsnį. Visais šiais atvejais prašomosios Šalies centrinei institucijai per prašančiosios Šalies centrinę instituciją tuo pačiu metu siunčiama kopija. Kai prašymas siunčiamas tiesiogiai prašomosios Šalies teisminei institucijai ar ta institucija neturi kompetencijos prašymą nagrinėti, ji perduoda prašymą kompetentingai nacionalinei institucijai ir apie tai tiesiogiai informuoja prašančiąją Šalį.

5 skirsnis. Procedūros, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu nesant taikytinų tarptautinių susitarimų

11 straipsnis.    Apklausa per vaizdo konferenciją

1.    Prašančioji Šalis gali prašyti, o prašomoji šalis gali leisti, kad liudytojai arba ekspertai būtų apklausti per vaizdo konferenciją. Prašančioji ir prašomoji Šalys pasitaria, siekdamos lengviau išspręsti bet kokius klausimus, kurių gali kilti prašymo vykdymo atžvilgiu, įskaitant, jei taikoma, šiuos klausimus: kuri Šalis pirmininkaus, kurios institucijos ir kurie asmenys dalyvaus, kas prisaikdins liudytoją arba ekspertą, teiks jam įspėjimus arba nurodymus – viena Šalis ar abi Šalys, kaip liudytojas arba ekspertas bus apklausiamas, kaip bus deramai užtikrintos liudytojo arba eksperto teisės, kaip bus vertinami privilegijos arba imuniteto reikalavimai, kaip bus vertinami prieštaravimai dėl klausimų arba atsakymų ir kas teiks vertimo raštu ir žodžiu bei transkribavimo paslaugas – viena Šalis ar abi Šalys.

2.    a) Prašomosios ir prašančiosios Šalių centrinės institucijos tiesiogiai tarpusavyje bendrauja šio straipsnio taikymo tikslais. Prašomoji Šalis gali priimti prašymą elektronine forma. Prieš priimant prašymą gali reikėti užtikrinti tinkamą informacijos saugumą ir autentiškumą;

b) prašomoji Šalis informuoja prašančiąją Šalį apie prašymo nevykdymo arba jo vykdymo vėlavimo priežastis. Šiam straipsniui taikoma Konvencijos 27 straipsnio 8 dalis. Nedarant poveikio jokiai kitai sąlygai, prašomoji Šalis pagal šį straipsnį jam gali taikyti Konvencijos 28 straipsnio 2–4 dalis.

3.    Prašomoji Šalis, teikianti pagalbą pagal šį straipsnį, stengiasi užtikrinti asmens, kurio liudijimo arba pareiškimo prašoma, dalyvavimą. Atitinkamais atvejais prašomoji Šalis gali, tiek, kiek leidžiama pagal jos teisę, imtis būtinų priemonių, kad priverstų liudytoją arba ekspertą nustatytu laiku atvykti į nustatytą vietą prašomosios Šalies teritorijoje.

4.    Taikomos prašomosios Šalies nurodytos procedūros, susijusios su vaizdo konferencijos vedimu, išskyrus atvejus, kai jos nėra suderinamos su prašomosios Šalies nacionaline teise. Nesuderinamumo atveju arba tuo atveju, kai prašančioji Šalis procedūros nenurodė, prašomoji Šalis taiko procedūrą pagal savo nacionalinę teisę, jeigu prašančioji ir prašomoji Šalys nėra tarpusavyje nustačiusios kitaip.

5.    Nedarant poveikio jokiai jurisdikcijai pagal prašančiosios Šalies nacionalinę teisę, jei vykstant vaizdo konferencijai liudytojas arba ekspertas:

a)    sąmoningai padaro melagingą pareiškimą, kai prašomoji Šalis pagal savo nacionalinę teisę yra įpareigojusi tokį asmenį liudyti teisingai,

b)    atsisako liudyti, kai prašomoji Šalis pagal savo nacionalinę teisę yra įpareigojusi tokį asmenį liudyti, arba

c)    įvykdo kitą nusižengimą, kuris pagal prašomosios Šalies nacionalinę teisę yra draudžiamas vykstant tokiam procesui,

asmeniui taikomos sankcijos prašomosios Šalies teritorijoje taip pat, kaip tai būtų daroma, jeigu toks veiksmas būtų įvykdytas vykstant jos nacionaliniam procesui.

6.    a) Jeigu prašančioji ir prašomoji Šalys tarpusavyje nenustatė kitaip, prašomoji Šalis padengia visas išlaidas, susijusias su prašymo pagal šį straipsnį vykdymu, išskyrus:

i)    eksperto paslaugų mokesčius,

ii)    išlaidas, susijusias su vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis ir transkribavimo paslaugomis, ir

iii)    ypatingo pobūdžio išlaidas;

b) Jeigu vykdant prašymą būtų patirta ypatingo pobūdžio išlaidų, prašančioji ir prašomoji Šalys tarpusavyje pasitaria, siekdamos nustatyti sąlygas, kuriomis prašymas gali būti įvykdytas.

7.    Jei prašančioji ir prašomoji Šalys tarpusavyje yra susitarusios:

a)    šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos vaizdo konferencijų rengimo tikslais;

b)    vaizdo konferencijos technologija gali būti taikoma kitais nei 1 dalyje aprašytais tikslais arba klausymams rengti, be kita ko, asmenų arba objektų tapatybės nustatymo tikslais.

8.    Kai prašomoji Šalis nusprendžia leisti surengti įtariamojo arba kaltinamojo klausymą, ji gali reikalauti, kad imant iš tokio asmens parodymus arba išklausant jo pareiškimą arba teikiant jam pranešimus arba taikant jam procedūrines priemones būtų taikomos konkrečios sąlygos ir garantijos.

12 straipsnis.    Jungtinės tyrimų grupės ir jungtiniai tyrimai

1.    Vienos ar kelių Šalių kompetentingos institucijos bendru sutarimu gali įsteigti ir valdyti jungtinę tyrimų grupę savo teritorijose, kad palengvintų baudžiamuosius tyrimus arba baudžiamąjį procesą, kuriems vykstant glaudesnis bendradarbiavimas laikomas ypač naudingu. Kompetentingas institucijas nustato atitinkamos susijusios Šalys.

2.    Procedūros ir sąlygos, taikomos jungtinių tyrimų grupių veiklai, pvz., jų konkretūs tikslai, sudėtis, funkcijos, veiklos trukmė ir bet kokie pratęsimo laikotarpiai, vieta, organizacija, informacijos arba įrodymų rinkimo, perdavimo ir naudojimo sąlygos, konfidencialumo sąlygos, sąlygos, taikomos įtraukiant Šalies dalyvaujančiąsias institucijas į kitos Šalies teritorijoje vykstančią tiriamąją veiklą, nustatomos tų kompetentingų institucijų susitarimu.

3.    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali pareikšti, kad jos centrinė institucija turi būti susitarimą, kuriuo grupė įsteigiama, pasirašiusi šalis arba turi kitaip jame dalyvauti.

4.    Tos kompetentingos ir dalyvaujančiosios institucijos bendrauja tiesiogiai, išskyrus tai, kad Šalys gali tarpusavyje nustatyti kitus tinkamus komunikacijos kanalus tais atvejais, kai dėl išskirtinių aplinkybių reikia daugiau centrinio koordinavimo.

5.    Kai vienos iš susijusių Šalių teritorijoje reikia imtis tyrimo priemonių, tos Šalies dalyvaujančiosios institucijos gali prašyti, kad jų pačių institucijos imtųsi tų priemonių kitoms Šalims nepateikus prašymo dėl savitarpio pagalbos. Tas priemones tos Šalies institucijos įgyvendina jos teritorijoje laikydamosi pagal nacionalinę teisę nacionaliniam tyrimui taikomų sąlygų.

6.    Vienos Šalies dalyvaujančiųjų institucijų kitų susijusių Šalių dalyvaujančiosioms institucijoms pateiktos informacijos arba įrodymų naudojimas gali būti uždraustas arba apribotas 1 ir 2 dalyse aprašytame susitarime nustatytu būdu. Jeigu tame susitarime nėra nustatytos naudojimo uždraudimo arba apribojimo sąlygos, Šalys gali naudoti pateiktą informaciją ir įrodymus:

a)    tikslais, dėl kurių susitarimas buvo sudarytas,

b)    siekdamos nustatyti kitas nusikalstamas veikas nei tos, dėl kurių susitarimas buvo sudarytas, dėl jų atlikti tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, prieš tai gavus informaciją arba įrodymus teikiančių institucijų sutikimą. Tačiau sutikimo nereikia, kai pagal informaciją arba įrodymus naudojančios Šalies pagrindinius teisinius principus reikalaujama, kad ji atskleistų informaciją arba įrodymus tam, kad vykstant baudžiamajam procesui būtų apsaugotos kaltinamojo teisės. Tokiu atveju tos institucijos be jokio nepagrįsto vėlavimo praneša apie tai informaciją arba įrodymus pateikusioms institucijoms arba

c)    siekdamos užkirsti kelią skubiam atvejui. Tokiu atveju informaciją arba įrodymus gavusios dalyvaujančiosios institucijos be jokio nepagrįsto vėlavimo praneša apie tai informaciją arba įrodymus pateikusioms dalyvaujančiosioms institucijoms, jeigu tarpusavyje nėra nustatyta kitaip.

7.    Nesant susitarimo, apibūdinto 1 ir 2 dalyse, jungtinis tyrimas gali būti atliktas pagal kiekvienu konkrečiu atveju tarpusavyje sutartas sąlygas. Ši dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar tarp susijusių Šalių yra vienodais arba abipusiais teisės aktais grindžiama savitarpio pagalbos sutartis arba susitarimas, ar tokios sutarties arba susitarimo nėra.

III skyrius. Sąlygos ir garantijos

13 straipsnis.    Sąlygos ir garantijos

Pagal Konvencijos 15 straipsnį kiekviena Šalis užtikrina, kad šiame Protokole numatytų įgaliojimų ir procedūrų nustatymas, vykdymas ir taikymas priklausytų nuo sąlygų ir garantijų, numatytų nacionalinėje teisėje, kuriomis suteikiama tinkama žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

14 straipsnis.    Asmens duomenų apsauga

1. Taikymo sritis

a)    Išskyrus atvejus, kai 1 dalies b ir c punktuose nustatoma kitaip, kiekviena Šalis tvarko asmens duomenis, kuriuos gauna pagal šį Protokolą, laikydamasi šio straipsnio 2–15 dalių;

b)    Jeigu asmens duomenų gavimo pagal šį Protokolą metu ir perduodančioji Šalis, ir gaunančioji Šalis yra abipusiai saistomos tarptautinio susitarimo, kuriuo tarp tų Šalių nustatoma visapusiška asmens duomenų apsaugos sistema, kuri yra taikoma asmens duomenų perdavimui nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo dėl jų tikslu ir kuria nustatoma, kad asmens duomenys tvarkomi pagal tą susitarimą laikantis susijusių Šalių duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų, į tokio susitarimo taikymo sritį patenkančių priemonių atveju pagal Protokolą gautiems asmens duomenims vietoj 2–15 dalių taikomos tokio susitarimo sąlygos, jeigu susijusios Šalys nėra tarpusavyje susitarusios kitaip;

c)    jeigu perduodančioji ir gaunančioji Šalys nėra abipusiai saistomos 1 dalies b punkte aprašyto susitarimo, jos gali tarpusavyje nustatyti, kad asmens duomenys gali būti perduodami pagal šį Protokolą ne pagal 2–15 dalis, o pagal kitus susijusių Šalių tarpusavio susitarimus arba sutartis;

d)    Kiekviena Šalis laiko, kad asmens duomenų tvarkymas pagal 1 dalies a ir b punktus atitinka jos teisinės asmens duomenų apsaugos sistemos, taikomos tarptautiniam asmens duomenų perdavimui, reikalavimus ir jokio papildomo leidimo perduoti duomenis pagal tą teisinę sistemą nereikia. Šalis gali atsisakyti perduoti duomenis arba neleisti jų perduoti kitai Šaliai pagal šį Protokolą dėl duomenų apsaugos priežasčių tik pagal 15 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai taikomas 1 dalies a punktas, arba pagal 1 dalies b arba c punkte minimo susitarimo arba sutarties sąlygas, kai taikomas vienas iš tų punktų;

e)    Jokia šio straipsnio nuostata Šaliai nedraudžiama taikyti griežtesnes apsaugos garantijas jos pačios institucijų vykdomam pagal šį Protokolą gautų asmens duomenų tvarkymui.

2.    Paskirtis ir naudojimas

a)    Asmens duomenis gavusi Šalis tvarko juos 2 straipsnyje aprašytais tikslais. Ji toliau netvarko asmens duomenų nesuderinamu tikslu ir toliau netvarko duomenų, kai to daryti neleidžiama pagal jos nacionalinę teisinę sistemą. Šis straipsnis nedaro poveikio perduodančiosios Šalies galimybei konkrečiu atveju taikyti papildomas sąlygas pagal šį Protokolą, tačiau tokios sąlygos neapima bendrųjų duomenų apsaugos sąlygų;

b)    gaunančioji Šalis užtikrina pagal savo nacionalinę teisinę sistemą, kad prašomi ir tvarkomi asmens duomenys būtų tinkami ir nebūtų pertekliniai atsižvelgiant į tokio tvarkymo tikslus.

3.    Kokybė ir vientisumas

Kiekviena Šalis imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad būtų išlaikytas toks asmens duomenų tikslumas ir išsamumas ir kad jie būtų tokio naujumo, kurie yra būtini ir tinkami teisėtam asmens duomenų tvarkymui, atsižvelgiant į tikslus, dėl kurių jie tvarkomi.

4.    Neskelbtini duomenys

Šalis gali tvarkyti asmens duomenis atskleisdama asmens rasinę arba etninę kilmę, politines pažiūras, religinį arba kitokį tikėjimą arba narystę profesinėje sąjungoje, genetinius duomenis, biometrinius duomenis, laikomus neskelbtinais, atsižvelgiant į susijusią riziką, arba asmens duomenis, susijusius su asmens sveikata arba lytiniu gyvenimu, tik taikydama atitinkamas apsaugos garantijas, kuriomis užkertamas kelias nepateisinamo žalingo tokių duomenų naudojimo poveikio, visų pirma neteisėtos diskriminacijos, rizikai.

5.    Saugojimo laikotarpiai

Kiekviena Šalis saugo asmens duomenis tik tiek, kiek būtina ir tinkama, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pagal 2 dalį tikslus. Kad galėtų laikytis šios prievolės, Šalis numato savo nacionalinėje teisinėje sistemoje konkrečius saugojimo laikotarpius arba periodinę poreikio toliau saugoti duomenis peržiūrą.

6.    Automatizuoti sprendimai

Sprendimai, kuriais daromas didelis neigiamas poveikis atitinkamų asmens, su kuriuo asmens duomenys susiję, interesų atžvilgiu, negali būti grindžiami vien automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal nacionalinę teisę ir taikant tinkamas apsaugos garantijas, įskaitant žmogaus įsikišimo galimybę.

7.    Duomenų saugumas ir saugumo incidentai

a)    Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų įdiegtos tinkamos technologinės, fizinės ir organizacinės priemonės asmens duomenims apsaugoti, visų pirma nuo jų praradimo arba atsitiktinės arba neteisėtos prieigos prie jų, jų atskleidimo, pakeitimo arba sunaikinimo (saugumo incidento);

b)    nustačiusi, kad įvyko saugumo incidentas, kurio atveju kyla didelis fizinės arba nefizinės žalos asmenims arba kitai Šaliai pavojus, gaunančioji Šalis nedelsiant įvertina tokios žalos tikimybę ir mastą ir nedelsiant imasi tinkamų veiksmų tokiai žalai sumažinti. Tokie veiksmai apima pranešimą perduodančiajai institucijai arba, II skyriaus 2 skirsnio taikymo tikslais, pagal 7 dalies c punktą paskirtai institucijai arba institucijoms. Vis dėlto pranešimas gali apimti tinkamus apribojimus, kalbant apie tolesnį pranešimo perdavimą; tokio pranešimo siuntimas gali būti atidėtas arba pranešimas gali būti nesiunčiamas, kai jis gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui, arba jo siuntimas gali būti atidėtas, kai jis gali kelti pavojų viešojo saugumo apsaugos priemonėms. Tokie veiksmai taip pat apima pranešimą susijusiam asmeniui, nebent Šalis ėmėsi tinkamų priemonių, kad didelio pavojaus daugiau nebūtų. Pranešimo asmeniui siuntimas gali būti atidėtas arba pranešimas jam gali būti nesiunčiamas laikantis sąlygų, nustatytų 12 dalies a punkto i papunktyje. Šalis, kuriai nusiųstas pranešimas, gali prašyti konsultacijų ir papildomos informacijos apie incidentą ir atsaką į jį;

c)    Kiekviena Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui apie instituciją arba institucijas, kurioms pagal 7 dalies b punktą turi būti siunčiamas pranešimas II skyriaus 2 skirsnio taikymo tikslais; pateikta informacija gali būti vėliau keičiama.

8.    Įrašų saugojimas

Kiekviena Šalis saugo įrašus arba turi atitinkamas priemones parodyti, kaip konkrečiu atveju asmens duomenys yra pasiekiami, naudojami ir atskleidžiami.

9.    Tolesnis dalijimasis Šalies teritorijoje

a)    Kai Šalies institucija teikia pradžioje pagal Protokolą gautus asmens duomenis kitai tos Šalies institucijai, ta kita institucija tvarko juos pagal šį straipsnį, laikydamasi 9 dalies b punkto;

b)    nepaisant 9 dalies a punkto, Šalis, padariusi išlygą pagal 17 straipsnį, gali teikti duomenis, kuriuos ji gavo, į jos sudėtį įeinančioms valstybėms arba panašiems teritoriniams subjektams, jeigu Šalis yra įdiegusi ir taiko priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad gaunančiosios institucijos ir toliau veiksmingai saugotų duomenis, užtikrindamos panašų į šiuo straipsniu užtikrinamą duomenų apsaugos lygį;

c)    tuo atveju, kai yra požymių, kad ši dalis yra netinkamai taikoma, perduodančioji Šalis gali prašyti konsultacijų ir atitinkamos informacijos apie tuos požymius.

10.    Tolesnis perdavimas kitai valstybei arba tarptautinei organizacijai

a)    Gaunančioji Šalis gali perduoti asmens duomenis kitai valstybei arba tarptautinei organizacijai tik iš anksto gavusi perduodančiosios institucijos leidimą arba II skyriaus 2 skirsnio taikymo tikslais pagal 10 dalies b punktą paskirtai institucijai arba institucijoms;

b)    kiekviena Šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui apie instituciją arba institucijas, kurioms turi būti suteikiamas leidimas II skyriaus 2 skirsnio taikymo tikslais; pateikta informacija gali būti vėliau keičiama.

11.    Skaidrumas ir informavimas

a)    Kiekviena Šalis skelbdama bendrus pranešimus arba asmeniškai informuoja asmenį, kurio asmens duomenys buvo surinkti, apie:

i)    teisinį duomenų tvarkymo pagrindą ir tvarkymo tikslą (-us),

ii)    bet kokius saugojimo arba peržiūros laikotarpius pagal 5 dalį, jei taikoma,

iii)    gavėjus, kuriems tokie duomenys atskleidžiami, arba tokių gavėjų kategorijas ir

iv)    galimybę susipažinti su duomenimis, jų ištaisymą ir prieinamas teisių gynimo priemones;

b)    asmens informavimo reikalavimui Šalis gali taikyti pagrįstus apribojimus pagal savo nacionalinę teisinę sistemą, laikydamasi sąlygų, nustatytų 12 dalies a punkto i papunktyje;

c)    jei pagal perduodančiosios Šalies nacionalinę teisinę sistemą reikalaujama asmeniškai informuoti asmenį, kurio duomenys buvo pateikti kitai Šaliai, perduodančioji Šalis imasi priemonių, kad perduodant duomenis kita Šalis būtų informuota apie šį reikalavimą ir tinkamą kontaktinę informaciją. Asmuo asmeniškai neinformuojamas, jeigu kita Šalis paprašė, kad informacija apie duomenų teikimą būtų konfidenciali tais atvejais, kai taikomos 12 dalies a punkto i papunktyje minimos sąlygos dėl apribojimų. Kai šie apribojimai nebėra taikomi ir asmuo gali būti asmeniškai informuotas, kita Šalis imasi priemonių, kad perduodančioji Šalis būtų informuota. Jeigu perduodančioji Šalis dar nėra informuota, ji turi teisę pateikti užklausas gaunančiajai Šaliai, kuri informuos perduodančiąją Šalį apie tai, ar apribojimas turi būti išlaikytas.

12.    Galimybė susipažinti su asmens duomenimis ir juos ištaisyti

a)    Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas asmuo, kurio duomenys buvo gauti pagal šį Protokolą, turėtų teisę jų prašyti ir juos gauti pagal procesus, nustatytus jos nacionalinėje teisinėje sistemoje, be jokio nepagrįsto vėlavimo:

i)    popierinę arba elektroninę su tuo asmeniu susijusių saugomų dokumentų, kuriuose yra jo asmens duomenys, kopiją ir turimą informaciją, kurioje nurodomas teisinis duomenų tvarkymo pagrindas ir duomenų tvarkymo tikslai, saugojimo laikotarpiai ir duomenų gavėjai arba jų kategorijos (prieiga prie duomenų), taip pat informacija apie prieinamas teisių gynimo galimybes, jeigu tai prieigai konkrečiu atveju gali būti taikomi pagal Šalies nacionalinę teisinę sistemą leidžiami proporcingi apribojimai, kurių reikia sprendimo priėmimo metu siekiant apsaugoti kitų teises ir laisves arba svarbius bendro viešojo intereso tikslus ir kuriais deramai atsižvelgiama į teisėtus susijusių asmenų interesus;

ii) galimybę ištaisyti asmens duomenis, jeigu jie yra netikslūs arba buvo netinkamai tvarkomi; asmens duomenų ištaisymas apima, jei tinkama ir pagrįsta, atsižvelgiant į asmens duomenų ištaisymo priežastis ir konkrečias duomenų tvarkymo aplinkybes, duomenų taisymą, papildymą, ištrynimą arba nuasmeninimą, tvarkymo apribojimą arba sustabdymą;

b)    jeigu galimybė susipažinti su duomenimis ir juos ištaisyti nesuteikiama arba apribojama, Šalis be jokio nepagrįsto vėlavimo rašytine forma, kuri gali būti pateikta elektroniniu būdu, pateikia asmeniui atsakymą, kuriuo jis informuojamas apie atsisakymą suteikti minėtą galimybę arba apie jos apribojimą. Atsakyme nurodomos tokio atsisakymo arba apribojimo priežastys ir pateikiama informacija apie prieinamas teisių gynimo galimybes. Visos išlaidos, patiriamos siekiant gauti galimybę susipažinti su asmens duomenimis, turėtų apsiriboti tuo, kas yra pagrįsta ir proporcinga.

13.    Teisminės ir neteisminės teisių gynimo priemonės

Kiekviena Šalis turi veiksmingas teismines ir neteismines teisių gynimo priemones, kuriomis suteikiama galimybė ištaisyti šio straipsnio pažeidimus.

14.    Priežiūra

Kiekviena Šalis turi vieną arba kelias institucijas, kurios atskirai arba bendrai vykdo nepriklausomos ir veiksmingos priežiūros funkcijas ir įgaliojimus, susijusius su šiame straipsnyje nustatytomis priemonėmis. Šių atskirai arba bendrai veikiančių institucijų funkcijos ir įgaliojimai apima įgaliojimus atlikti tyrimus, įgaliojimus imtis veiksmų atsakant į skundus ir galimybę imtis taisomųjų veiksmų.

15.    Konsultacijos ir duomenų perdavimo sustabdymas

Šalis gali sustabdyti asmens duomenų perdavimą kitai Šaliai, jeigu ji turi esminių įrodymų, kad kita Šalis nuolat arba iš esmės pažeidžia šio straipsnio sąlygas arba kad esminis pažeidimas yra neišvengiamas. Ji nesustabdo perdavimo prieš tai apie tai nepranešusi ir iki to laiko, kol baigsis pagrįstas susijusių Šalių konsultacijų laikotarpis Šalims nepasiekus sprendimo. Vis dėlto Šalis gali laikinai sustabdyti duomenų perdavimą nuolatinio arba esminio pažeidimo, kuris kelia didelį ir neišvengiamą pavojų fizinio asmens gyvybei arba saugumui arba daro didelę žalą jo reputacijai arba didelę piniginę žalą, atveju, o tokiomis aplinkybėmis ji nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai ir pradeda su ja konsultacijas. Jeigu pasikonsultavus sprendimas nepasiekiamas, kita Šalis gali abipusiškai sustabdyti duomenų perdavimą, jeigu ji turi esminių įrodymų, kad duomenų perdavimą stabdančios Šalies sprendimas prieštarauja šios dalies sąlygoms. Perdavimą stabdanti Šalis panaikina sustabdymą, kai pažeidimas, kuriuo jis pagrindžiamas, yra ištaisomas; tuo metu panaikinamas bet koks abipusis sustabdymas. Visi iki sustabdymo perduoti asmens duomenys ir toliau naudojami laikantis Protokolo.

IV skyrius. Baigiamosios nuostatos

15 straipsnis.    Šio Protokolo galiojimas

1.    a) Šiam Protokolui taikoma Konvencijos 39 straipsnio 2 dalis;

b)    kalbant apie Šalis, kurios yra Europos Sąjungos valstybės narės, savo tarpusavio santykių srityje tos Šalys gali taikyti Europos Sąjungos teisę, kuria reglamentuojami šiame Protokole aptariami klausimai;

c)    1 dalies b punktas nedaro poveikio visam šio Protokolo taikymui tarp Šalių, kurios yra Europos Sąjungos valstybės narės, ir kitų Šalių.

2.    Šiam Protokolui taikoma Konvencijos 39 straipsnio 3 dalis.

16 straipsnis.    Pasirašymas ir įsigaliojimas

1.    Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti Konvencijos šalims, kurios gali pareikšti savo sutikimą įsipareigoti pagal jį:

a)    pasirašydamos jį be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba

b)    pasirašydamos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, o paskui jį ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos.

2.    Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

3.    Šis Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai penkios Konvencijos šalys pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pareiškė sutikimą įsipareigoti pagal šį Protokolą.

4.    Bet kokios Konvenciją pasirašiusios Šalies, vėliau pareiškusios savo sutikimą įsipareigoti pagal Protokolą, atžvilgiu Protokolas įsigalioja kito mėnesio pirmą dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Šalis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pareiškė savo sutikimą įsipareigoti pagal šį Protokolą.

17 straipsnis.    Federalinė sąlyga

1.    Federalinė valstybė gali pasilikti teisę prisiimti pagal šį Protokolą įsipareigojimus, suderinamus su jos pagrindiniais principais, kuriais reglamentuojami jos centrinės valdžios ir į jos sudėtį įeinančių valstybių arba kitų panašių teritorinių subjektų tarpusavio santykiai, jeigu:

a)    Protokolas taikomas federalinės valstybės centrinei valdžiai,

b)    tokia pasiliekama teisė nedaro neigiamo poveikio įsipareigojimams numatyti kitų Šalių prašomą bendradarbiavimą pagal II skyriaus nuostatas ir

c)    13 straipsnio nuostatos taikomos į federalinės valstybės sudėtį įeinančioms valstybėms arba kitiems panašiems teritoriniams subjektams.

2.    Kita Šalis gali neleisti jos teritorijoje veikiančioms institucijoms, paslaugų teikėjams arba subjektams bendradarbiauti atsakant į prašymą arba nurodymą, kurį tiesiogiai pateikė į pagal 1 dalį teisę pasilikusios federalinės valstybės sudėtį įeinanti valstybė arba kitas panašus teritorinis subjektas, nebent ta federalinė valstybė praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad į jos sudėtį įeinanti valstybė arba kitas panašus teritorinis subjektas taiko tai federalinei valstybei taikytinas prievoles pagal šį Protokolą. Europos Tarybos generalinis sekretorius įsteigia ir atnaujina tokių pranešimų registrą.

3.    Kita Šalis netrukdo jos teritorijoje veikiančioms institucijoms, paslaugų teikėjams arba subjektams bendradarbiauti su į jos sudėtį įeinančia valstybe arba kitu panašiu teritoriniu subjektu remiantis pagal 1 dalį išsaugota teise, jeigu prašymas arba nurodymas buvo pateiktas per centrinės valdžios instituciją arba dalyvaujant centrinės valdžios institucijai pagal 12 straipsnį yra sudarytas susitarimas dėl jungtinės tyrimų grupės. Tokiais atvejais centrinės valdžios institucija numato pagal Protokolą taikytinų prievolių vykdymą, jeigu į federalinės valstybės sudėtį įeinančioms valstybėms arba panašiems teritoriniams subjektams pateiktų asmens duomenų apsaugos atžvilgiu taikomos tik 14 straipsnio 9 dalies sąlygos arba, kai taikoma, 14 straipsnio 1 dalies b arba c punkte apibūdinto susitarimo arba sutarties sąlygos.

4.    Kalbant apie šio Protokolo nuostatas, kurių taikymas priklauso kiekvienos į federacinės valstybės sudėtį įeinančios valstybės arba kito panašaus teritorinio subjekto, kuris pagal konstitucinę federacijos sistemą neprivalo imtis teisėkūros priemonių, jurisdikcijai, centrinė valdžia informuoja tokių valstybių kompetentingas institucijas apie minėtas nuostatas, pareikšdama savo palankią nuomonę ir paragindama jas imtis tinkamų veiksmų, kad tos nuostatos būtų įgyvendintos.

18 straipsnis.    Teritorinis taikymas

1.    Šis Protokolas taikomas teritorijai arba teritorijoms, nurodytoms Šalies pagal Konvencijos 38 straipsnio 1 arba 2 dalį padarytame pareiškime, jeigu toks pareiškimas nėra atšauktas pagal 38 straipsnio 3 dalį.

2.    Šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą Šalis gali pareikšti, kad šis Protokolas netaikomas vienai ar kelioms teritorijoms, nurodytoms Šalies pareiškime, padarytame pagal Konvencijos 38 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalis.

3.    Pagal šio straipsnio 2 dalį padarytas pareiškimas bet kurios iš jame nurodytų teritorijų atžvilgiu gali būti atšauktas Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu. Atšaukimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią Generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

19 straipsnis.    Išlygos ir pareiškimai

1.    Bet kuri Konvencijos šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą gali Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu rašytiniu pranešimu pareikšti, kad naudojasi šio Protokolo 7 straipsnio 9 dalies a ir b punktuose, 8 straipsnio 13 dalyje ir 17 straipsnyje numatyta išlyga arba išlygomis. Jokios kitos išlygos negalimos.

2.    Bet kuri Konvencijos šalis šio Protokolo pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą gali Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu rašytiniu pranešimu padaryti pareiškimą arba pareiškimus, nustatytus šio Protokolo 7 straipsnio 2 dalies b punkte ir 8 dalyje, 8 straipsnio 11 dalyje, 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje, 10 straipsnio 9 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje.

3.    Bet kuri Konvencijos šalis Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu rašytiniu pranešimu teikia bet kokį (-ius) pareiškimą (-us), pranešimus ir informaciją, nustatytus šio Protokolo 7 straipsnio 5 dalies a ir e punktuose, 8 straipsnio 4 dalyje ir 10 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 7 dalies c punkte ir 10 dalies b punkte ir 17 straipsnio 2 dalyje, laikydamasi šiame Protokole nustatytų sąlygų.

20 straipsnis.    Išlygų statusas ir atšaukimas

1.    Kai tik leidžia aplinkybės, Šalis, padariusi išlygą pagal 19 straipsnio 1 dalį, visai arba iš dalies ją atšaukia. Toks atšaukimas įsigalioja nuo tos dienos, kai Europos Tarybos generalinis sekretorius gauna jam adresuotą pranešimą. Jei pranešime nurodoma, kad išlygos taikymo atšaukimas įsigalioja pareiškime nurodytą dieną ir jei ta diena yra vėlesnė už dieną, kurią generalinis sekretorius gauna pranešimą, atšaukimas įsigalioja tą vėlesniąją dieną.

2.    Europos Tarybos generalinis sekretorius gali periodiškai klausti Šalių, pagal 19 straipsnio 1 dalį padariusių vieną ar daugiau išlygų, apie galimybę tokią išlygą arba išlygas atšaukti.

21 straipsnis.    Pakeitimai

1.    Šio Protokolo pakeitimus gali pasiūlyti bet kuri šio Protokolo šalis ir apie juos Europos Tarybos generalinis sekretorius praneša Europos Tarybos valstybėms narėms ir Konvencijos šalims bei signatarėms, taip pat bet kuriai valstybei, kuri buvo pakviesta prisijungti prie Konvencijos.

2.    Apie bet kurį Šalies pasiūlytą pakeitimą pranešama Europos nusikalstamumo problemų komitetui (CDPC), kuris pateikia savo nuomonę dėl pasiūlyto pakeitimo Ministrų Komitetui.

3.    Ministrų Komitetas apsvarsto pasiūlytą pakeitimą ir CDPC pateiktą nuomonę ir po konsultacijų su Konvencijos šalimis gali pakeitimą priimti.

4.    Visų pakeitimų, kuriuos Ministrų Komitetas priima pagal šio straipsnio 3 dalį, tekstas siunčiamas šio Protokolo Šalims, kad šios jiems pritartų.

5.    Visi pagal šio straipsnio 3 dalį priimti pakeitimai įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai visos šio Protokolo šalys praneša generaliniam sekretoriui apie savo pritarimą jiems.

22 straipsnis.    Ginčų sprendimas

Šiam Protokolui taikomas Konvencijos 45 straipsnis.

23 straipsnis.    Konsultacijos su šalimis ir įgyvendinimo vertinimas

1.    Šiam Protokolui taikomas Konvencijos 46 straipsnis.

2.    Šalys periodiškai atlieka šio Protokolo nuostatų veiksmingo taikymo ir įgyvendinimo vertinimą. Mutatis mutandis taikomas 2020 m. spalio 16 d. peržiūrėtų Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto Darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnis. Šalys pradžioje peržiūri ir gali bendru sutarimu iš dalies pakeisti tame straipsnyje nustatytas procedūras, nes jos pradedamos taikyti šiam Protokolui praėjus penkeriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo.

3.    14 straipsnio peržiūra pradedama, kai dešimt Konvencijos šalių pareiškia savo sutikimą įsipareigoti pagal šį Protokolą.

24 straipsnis.    Denonsavimas

1.    Bet kuri Šalis Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu bet kuriuo metu gali denonsuoti šį Protokolą.

2.    Toks denonsavimas įsigalioja kito mėnesio pirmą dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius gauna pranešimą.

3.    Denonsuodama Konvenciją šio Protokolo šalis denonsuoja šį Protokolą.

4.    Informacija arba įrodymai, perduoti iki denonsavimo įsigaliojimo dienos, toliau naudojami laikantis šio Protokolo.

25 straipsnis.    Pranešimas

Europos Tarybos generalinis sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms, Konvencijos šalims ir signatarėms ir visoms valstybėms, pakviestoms prie Konvencijos prisijungti, praneša apie:

a)    kiekvieną pasirašymą;

b)    kiekvieną ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimą;

c)    kiekvieną šio Protokolo įsigaliojimo pagal jo 16 straipsnio 3 ir 4 dalis datą;

d)    kiekvieną pagal 19 straipsnį padarytą pareiškimą arba išlygą arba išlygų atšaukimą pagal 20 straipsnį;

e)    bet kokį kitą veiksmą, pranešimą ar informaciją, susijusius su šiuo Protokolu.

Tai paliudydami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta [VIETA] [DATA] anglų ir prancūzų kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Abu tekstai yra autentiški. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas kopijas siunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, Konvencijos šalims ir ją pasirašiusioms šalims ir kiekvienai prie šios Konvencijos prisijungti pakviestai valstybei.