EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 11 17

COM(2021) 706 final

2021/0366(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 395 final} - {SEC(2021) 396 final} - {SWD(2021) 325 final} - {SWD(2021) 326 final} - {SWD(2021) 327 final} - {SWD(2021) 328 final} - {SWD(2021) 329 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Miškai naikinami ir alinami nerimą keliančiu greičiu, todėl didėja klimato kaita ir nyksta biologinė įvairovė. Pagrindinė miškų naikinimo ir alinimo priežastis – žemės ūkio paskirties žemės plėtra, siekiant gaminti tokias prekes kaip galvijai, mediena, alyvpalmių aliejus, sojos, kakava ar kava. Manoma, kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir žemės ūkio produktų, ypač gyvūninių produktų, paklausai išaugs žemės ūkio paskirties žemės poreikis ir bus daromas papildomas spaudimas miškams, o klimato pokyčiai paveiks maisto gamybą, todėl reikės pereiti prie tvarios gamybos, kuria nebūtų skatinamas tolesnis miškų naikinimas ir alinimas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Todėl Komisija ir toliau bendradarbiaus su šalimis gamintojomis, siūlydama naujo pobūdžio paramą ir paskatas miškų apsaugos, valdymo ir naudojimosi žeme gerinimo, teisėsaugos stiprinimo ir tvarios miškotvarkos, klimato kaitos poveikiui atsparaus žemės ūkio, tvaraus intensyvinimo ir įvairinimo, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės skatinimo srityse.

Galiojančia ES teisės aktų sistema miškų naikinimo klausimas sprendžiamas tik iš dalies. 2003 m. parengtas ES veiksmų planas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) 5 yra pagrindinė ES kovos su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba politika. Nors FLEGT veiksmų planu kovojama su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, jame nekalbama apie miškų naikinimą. Svarbus FLEGT veiksmų plano elementas yra savanoriška schema, kuria siekiama užtikrinti, kad tik teisėtai paruošta mediena būtų importuojama į ES iš šalių, sutinkančių dalyvauti šioje schemoje. Šios schemos ES vidaus teisinis pagrindas yra Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena reglamentas (FLEGT reglamentas) 6 , kuriuo nustatoma licencijavimo sistema, kuria grindžiami FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimai. Kitas svarbus FLEGT veiksmų plano elementas yra ES medienos reglamentas (ESMR) 7 , kuriuo draudžiama pateikti ES rinkai neteisėtai paruoštą medieną ir medienos produktus ir nustatomos veiklos vykdytojų, pirmą kartą teikiančių rinkai medieną, prievolės. Buvo patikrintas tiek FLEGT reglamento, tiek ESMR tinkamumas, o šiame reglamente pateiktos politikos galimybės taip pat grindžiamos tinkamumo patikrinimo išvadomis.

Remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant FLEGT veiksmų planą ir Reglamentą, Komisija prireikus užmegs miškų srities partnerystę su atitinkamomis šalimis partnerėmis. Pagrindinis miškų srities partnerysčių tikslas bus visapusišku ir integruotu būdu apsaugoti, atkurti ir (arba) užtikrinti tvarų miško naudojimą, siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso prioritetus ir ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus, tokius kaip skurdo mažinimas, geras valdymas, žmogaus teisės. Jomis bus skatinamas miškų valdymas ir politikos reformos, kuriomis siekiama tvarios miškotvarkos ir padedama stabdyti miškų naikinimą ir alinimą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2019 m. komunikate nustatytas bendras tikslas – saugoti ir gerinti esamų miškų, ypač neliestų miškų, būklę ir visame pasaulyje padidinti tvarių, didelės biologinės įvairovės miškų plotą. Kalbant apie Europos žaliojo kurso politiką, tiek 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, tiek strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir kitos priemonės, kuriomis siekiama išvengti produktų, kurių tiekimo grandinės susijusios su miškų naikinimu ar alinimu, pateikimo ES rinkai arba kuo labiau jį sumažinti, apibūdinami kaip svarbūs siekiant jų tikslų. Tarp kitų paminėtinų iniciatyvų yra, pavyzdžiui, „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“ 8 .

Ši iniciatyva nebus skirta konkrečiai finansų sektoriui ir investicijoms. Esamos iniciatyvos tvaraus finansavimo srityje, kaip antai ES taksonomijos reglamento ir būsimos Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos, ĮITTD (dabartinė Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, NIAD) įgyvendinimas, yra tinkamos spręsti finansų ir investicijų sektorių poveikio miškų naikinimui klausimą, taip papildant ir remiant šią teisėkūros iniciatyvą dėl miškų naikinimo.

Pagal ĮITTD ir taksonomiją informacijos atskleidimo pareiga taikoma ir ne finansų įmonėms: ĮITTD numatoma iki 2023 m. spalio mėn. paskelbti sektorių informacijos teikimo standartus; deleguotuoju aktu pagal ES taksonomijos reglamentą jau nustatyti miškininkystei taikomi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos techniniai kriterijai, o žemės ūkiui taikomų kriterijų paskelbimas atidėtas. Abi ekonominės veiklos rūšys gali būti įtrauktos į deleguotuosius aktus dėl kitų keturių aplinkos tikslų.

Numatoma, kad tam tikroms prekėms, naudojamoms kaip biodegalai arba biodegalams gaminti, pvz., medienos granulėms arba sojų bei alyvpalmių aliejaus antriniams produktams, būtų taikomas siūlomas reglamentas ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva 9 . Šių abiejų ES taisyklių rinkinių tikslai vienas kitą papildo, nes jais abiem siekiama spręsti tokias stambias problemas kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas. Siekiant, kad ES neprisidėtų prie miškų naikinimo, teisėkūros iniciatyva nustatomi reikalavimai su miškų naikinimu ir alinimu siejamoms prekėms ir produktams, kuriuos norima juos pateikti ES rinkai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, be kitų dalykų, nustatyti biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasei taikomi tvarumo kriterijai ir taisyklės, pagal kuriuos šie produktai gali būti laikomi tvariais, ir konkrečiai išdėstyti ES tikslai iki 2030 m. pasiekti bent 32 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį.  

Kalbant apie praktinę sąveiką, į abiejų aktų taikymo sritį patenkančios prekės ir produktai turės atitikti bendro patekimo į rinką reikalavimus ir laikymo atsinaujinančiąja energija reikalavimus. Šie reikalavimai yra ne tik suderinami, bet ir vieni kitus stiprina. Kalbant konkrečiai apie nedidelės žemės naudojimo keitimo rizikos sertifikavimo sistemas pagal Komisijos reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo papildoma Direktyva (ES) 2018/2001 10 „dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo“, jomis taip pat galės naudotis veiklos vykdytojai ir prekiautojai savo deramo patikrinimo sistemose siekdami gauti informaciją, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą, kad būtų laikomasi tam tikrų šio reglamento 9 straipsnyje nustatytų atsekamumo ir informacijos reikalavimų. Jų, kaip ir dėl bet kurios kitos sertifikavimo sistemos, naudojimas veiklos vykdytojų ir prekiautojų neatleidžia nuo pagal šį reglamentą jiems tenkančios teisinės atsakomybės ir įpareigojimų atlikti deramus patikrinimus.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagrindiniai miškų naikinimo ir alinimo veiksniai yra susiję tiek su ES rinka, tiek su tarptautine prekyba. Reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, kad ES vartojimo pėdsako ir tarptautinės prekybos klausimai būtų sprendžiami koordinuotai ir suderintai, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir aiškumą, būtiną tinkamam ES rinkos veikimui. Jei nebūtų suderintos strategijos, kelios valstybės narės imtųsi vidaus prekybos ribojimo priemonių ir taip sutrikdytų vidaus rinkos veikimą. Tai turėtų didelės įtakos ES rinkos veikimui, keltų pavojų Europos veiklos vykdytojų galimybėms apsirūpinti produktais ir (arba) prekėmis, kuriems taikomas šis reglamentas, taip pat pakenktų ES priemonių patikimumui. Kitos valstybės narės galėtų nuspręsti nepriimti jokių priemonių, kuriomis būtų ribojamas galimas kitų valstybių įgyvendinamų priemonių poveikis miškų naikinimui.

Produktų, kuriems taikoma iniciatyva, tiekimo grandinės yra tarptautinės, o labai dažnai ir pasaulinės. Iš ES patirties sprendžiant sudėtingus tiekimo grandinės klausimus (pvz., susijusius su neteisėtos medienos ruošos teisės aktais) matyti, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams, atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti prieš pirmą kartą pateikiant produktus (prekes ir iš jų pagamintus produktus) ES rinkai.

Kol Europos lygmeniu nėra taikomų taisyklių, atsakingi verslo subjektai, pasirengę išvalyti savo tiekimo grandines, atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o netvarus elgesys apsimoka. Todėl, nors aplinka priklauso ES ir valstybių narių kompetencijos sričiai, ES masto priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti bendrą supratimą, kokios tiekimo grandinės neprisideda prie miškų naikinimo ir alinimo, padidinti tokių tiekimo grandinių skaidrumą ir imtis veiksmų tokiu mastu, kad būtų padarytas reikšmingas poveikis miškų naikinimui.

Kadangi ši iniciatyva apima tiek į laisvą apyvartą išleidžiamas, tiek iš Sąjungos rinkos eksportuojamas prekes, Sąjungos lygmens veiksmai būtų veiksmingesni už nacionalinio lygmens veiksmus, nes būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui vidaus rinkos veikimui ir prekybos aspektams. Todėl ES veiksmai gali papildyti ir sustiprinti valstybių narių nacionalines pastangas. Jei ES nesiimtų veiksmų, su ES vartojimu susijusi miškų naikinimo ir alinimo problema išliktų ir toliau aštrėtų. Tai galėtų neigiamai paveikti ES pastangas pasaulinės biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos srityje.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė yra reglamentas, nes būtina užtikrinti aukščiausio lygio suderinimą, kad valstybės narės netaikytų skirtingų standartų, nes tai pakenktų pagrindiniam laisvo prekių judėjimo principui. Reglamentu bus nustatyti tiesioginiai reikalavimai visiems veiklos vykdytojams, taip suteikiant būtiną teisinį tikrumą ir galimybę užtikrinti visiškai integruotą rinką visoje ES. Reglamentu taip pat užtikrinama, kad pareigos būtų vykdomos vienu metu ir vienodai visose 27 valstybėse narėse. Reglamentu taip pat bus sumažintas su direktyva paprastai siejamas netikrumas dėl terminų per perkėlimo į nacionalinę teisę procesą tokioje srityje, kurioje laikas ir teisinis tikrumas yra itin svarbūs dėl prognozuojamo rinkos didėjimo ir apskritai dėl rinkos dinamikos pokyčių.

Priemonė taip pat buvo sukurta kaip ateities iššūkiams parengta dinaminė sistema, kad būtų galima prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir naujų duomenų bei mokslinių įrodymų. Šiuo tikslu Komisijai numatyti tam tikri įgaliojimai, kurie leis parengti įgyvendinimo priemones, be kita ko, paskelbti šalių lyginamosios analizės rezultatus ir peržiūrėti prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

ESMR tinkamumo patikrinimas atskleidė, kad dėl ESMR pagerėjo padėtis trečiosiose šalyse, įskaitant šalis, kurios nusprendė nedalyvauti savanoriškos partnerystės susitarimų procesuose. Siekdami sustiprinti savo miškų valdymo sistemas ir sumažinti neteisėtą medienos ruošą, pagrindiniai ES prekybos partneriai ėmėsi veiksmų, kad atitiktų ESMR reikalavimus. ESMR, net jei jo veikimas nėra optimalus dėl keleto trūkumų, susijusių su jo forma ir vykdymo užtikrinimu, davė teigiamų rezultatų tiek veiksmingumo, tiek efektyvumo požiūriu. Jo pasaulinė aprėptis suteikė ES pagrindą glaudžiai bendradarbiauti su kitomis šalimis vartotojomis. Kitos pasaulio šalys vartotojos ir prekybos partneriai priėmė teisės aktus, panašius į ESMR. Kalbant plačiau apie miškų naikinimą, tai ypač svarbu turėti omenyje, nes tai rodo, kad ES, nors jai ir priklauso mažėjanti rinkos dalis, gali daryti poveikį ir pirmauti pasaulyje.

Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduriama jį įgyvendinant, iš tinkamumo patikrinimo rezultatų matyti, kad ESMR taikomas metodas – deramas patikrinimas – leidžia lanksčiai reaguoti į naujus ir kylančius uždavinius, susijusius su neteisėta miško ruoša ir neteisėtu žemės naudojimo keitimu. Bendras reikalavimas (deramas patikrinimas), taikomas visiems ES įsisteigusiems veiklos vykdytojams, taip pat leidžia užtikrinti, kad Reglamentas būtų lankstus keičiantis prekybos modeliams ir keičiantis šalių rizikos profiliams. Į siūlomą priemonę bus integruota ir patobulinta ESMR sukurta sistema, todėl pastaroji bus panaikinta.

Pagal ESMR nustatyta deramo patikrinimo procedūra bus pritaikyta ir patobulinta šiame reglamente, įvedant naujų elementų, pvz., deramo patikrinimo pareiškimą (4 straipsnis), geografinės informacijos reikalavimą arba geografinę padėtį, prekių ir produktų susiejimą su žemės sklypu, kuriame jie buvo pagaminti (9 straipsnis), tvirtesnį bendradarbiavimą su muitinėmis (14 ir 24 straipsniai), minimalų patikrinimų lygį (14 straipsnis) ir šalių lyginamąją analizę (25–26 straipsniai).

Patikrinus FLEGT reglamento tinkamumą, patvirtinti FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimų (SPS) privalumai, susiję su aktyvesniu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir geresnėmis miškų valdymo sistemomis šalyse partnerėse, ir kartu išryškinta keletas jų trūkumų. Taip pat atskleista, kad esama mažai įrodymų, jog SPS apskritai prisidėta prie neteisėtos medienos ruošos mažinimo. Nors pagal reglamentą sukurta ES sistema būtų efektyvi priemonė ES veiklos vykdytojų reikalavimų laikymosi išlaidoms mažinti, pagrindinė jos veikimo priemonė, t. y. SPS, rezultatų nedavė. Viena pagrindinių FLEGT reglamento problemų yra ta, kad pagrindiniai ES prekybos partneriai neišreiškė noro dalyvauti SPS procesuose, todėl į ES importuojama tik 3 proc. medienos, kuriai taikoma veikianti SPS sistema. Praėjus daugiau kaip 15 metų nuo 2003 m., kai FLEGT veiksmų plane buvo nustatytas šių procesų pagrindas, tik viena šalis iš 15 šalių, su kuriomis ES pradėjo SPS procesą, turi veikiančią FLEGT licencijavimo sistemą ir tik viena šalis iš 10 svarbiausių ES prekybos mediena partnerių dalyvauja SPS procese.

Siekiant laikytis dvišalių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Europos Sąjunga, ir išsaugoti pažangą, padarytą su šalimis partnerėmis, turinčiomis veikiančią sistemą (FLEGT licencijavimo etapas), į šį reglamentą įtraukta nuostata, pagal kurią mediena, kuriai išduota FLEGT licencija, pripažįstama atitinkančia teisėtumo reikalavimą. Kai kuriuos SPS komponentus, jei įmanoma, partneriai galėtų integruoti ir suderinti su konkrečiomis bendradarbiavimo programomis, pvz., miškų srities partnerystėmis arba kt., kad būtų toliau remiamas miškų valdymas.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atviros viešos konsultacijos, kurias Komisija surengė 2020 m., sulaukė beveik 1,2 mln. atsakymų. Dauguma suinteresuotųjų subjektų sutarė, kad siekiant sumažinti ES indėlį į visuotinį miškų naikinimą ir alinimą būtini ES lygmens intervenciniai veiksmai. Dauguma suinteresuotųjų subjektų taip pat sutarė, kad vienas iš politinės intervencijos priemonės reikalavimų turėtų būti sąvokos „pagamintas nenaikinant miškų“ ES apibrėžties nustatymas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Siekdama pagrįsti įvairių galimybių analizę, Komisija sudarė paramos sutartį su išorės ekspertais, kad būtų atlikti du tyrimai – „Paklausos priemonių miškų naikinimo klausimui spręsti poveikio vertinimas“ (angl. Impact assessment on demand side measures to address deforestation) ir „ESMR ir FLEGT reglamento tinkamumo patikrinimo pagrindžiamasis tyrimas“ (angl. Support study for a Fitness Check of the EUTR and FLEGT Regulation). Šie tyrimai suteikė dalį analizės ir duomenų, kuriais grindžiamos politikos galimybės, pateiktos poveikio vertinime ir, savo ruožtu, šiame reglamente. Ši iniciatyva taip pat grindžiama kartu su poveikio vertinimu atlikto trečiojo tyrimo, kuriame daugiausia dėmesio skirta miškų sektoriuje ir medienos produktams taikomoms sertifikavimo ir tikrinimo sistemoms (angl. Certification and Verification Schemes in the Forest Sector and for Wood-based Products), rezultatais.

Be pirmiau minėtų pagrindžiamųjų tyrimų, ekspertų grupės posėdžių ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, Komisija taip pat daug dėmesio skyrė 2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijai su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti (2020/2006 (INL)), taip pat ES Tarybos išreikštoms pozicijoms, visų pirma Tarybos išvadoms dėl 2019 m. komunikato 11 .

•Poveikio vertinimas

Kartu su poveikio vertinimu atliekant pirminį perspektyvumo patikrinimą, iš viso apsvarstyta 17 politikos priemonių. Šis pirminis galimų priemonių sąrašas apėmė įvairius galimus intervencinius veiksmus, įskaitant reguliavimo ir ne reguliavimo priemones. Atliekant perspektyvumo patikrinimą kiekviena politikos priemonė buvo vertinama pagal įvairius kriterijus, pvz., teisinį, techninį, politinį pagrįstumą ir proporcingumą, galimą jų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat suinteresuotųjų subjektų, ES valstybių narių ir trečiųjų šalių atsiliepimus.

Atlikus perspektyvumo patikrinimą, buvo išlaikytos ir išsamiau išnagrinėtos penkios politikos galimybės: 1) patobulinta privalomo deramo patikrinimo procedūra; 2) lyginamosios analizės sistema ir pažeidimus darančių veiklos vykdytojų sąrašas kartu su patobulinta pakopine privalomo deramo patikrinimo sistema; 3) privalomas valstybinis sertifikavimas kartu su patobulinto deramo patikrinimo reikalavimu; 4) privalomas ženklinimas kartu su patobulinto deramo patikrinimo reikalavimu; 5) reikalavimas, kad ES rinkai pateikiami produktai būtų pagaminti nenaikinant miškų, ir lyginamosios analizės bei šalių vertinimų sistemos.

Kaip tinkamiausia pasirinkta antroji galimybė. Joje deramo patikrinimo reikalavimas derinamas su šalių lyginamosios analizės sistema, pagal kurią šalys bus suskirstytos į kategorijas, atsižvelgiant į miškų naikinimą ir alinimą dėl atitinkamų prekių gamybos, ir taikomi kriterijai, susiję su šalių įsipareigojimu kovoti su miškų naikinimu ir alinimu. Bus trys šalių kategorijos – mažos, standartinės ir didelės rizikos. Veiklos vykdytojų prievolės ir valstybių narių valdžios institucijų pareigos skirsis atsižvelgiant į gamybos šalies rizikos lygį – bus nustatytos supaprastinto deramo patikrinimo prievolės mažos rizikos šalims ir sustiprinta didelės rizikos šalių kontrolė.

Tikimasi, kad pasirinkus tinkamiausią galimybę būtų užkirstas kelias miškų naikinimui dėl ES vartojimo ir šešių į taikymo sritį įtrauktų prekių gamybos, o numatoma nauda būtų ta, kad iki 2030 m. kasmet nuo sunaikinimo ir alinimo dėl ES vartojimo poveikio būtų apsaugoma gerokai daugiau kaip 71 920 ha miško. Tai taip pat reikštų, kad bent 31,9 mln. metrinių tonų būtų sumažintas dėl ES vartojimo ir atitinkamų prekių gamybos kasmet į atmosferą išmetamas anglies dioksido kiekis, o tai leistų sutaupyti mažiausiai 3,2 mlrd. EUR per metus. Be to, tikimasi, kad pasirinkus šią galimybę būtų labai prisidėta prie biologinės įvairovės apsaugos, kuri savo ruožtu taip pat glaudžiai susijusi su klimato kaitos prevencija.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatyta, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus (preliminariai numatyta 2023–2027 m.) pasirengimui įgyvendinti reglamentą ir jo įgyvendinimui iš viso bus skirta 16,519,000 EUR. Tai apima 6 650 000 EUR biudžetą pagal daugiametės finansinės programos (DFP) 7 išlaidų kategoriją „Žmogiškieji ištekliai“ (penki papildomi ENV GD darbuotojai, atsakingi už reglamento įgyvendinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, du papildomi INTPA GD darbuotojai, atsakingi už susijusį bendradarbiavimą ir vystymąsi, ir 1 TAXUD GD darbuotojas, atsakingas už muitinės pareigų vykdymą) ir kitas administracines išlaidas. Taip pat įtrauktas 9 869 000 EUR biudžetas pagal DFP 3 išlaidų kategoriją. Jis susijęs su parama įvairioms įgyvendinimo užduotims, susijusioms su teisės aktų nuostatomis, kurias 2022–2027 m. vykdys Komisijos tarnybos, įskaitant viešuosius pirkimus ir galimus administracinius susitarimus.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

·    1 straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis

·2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

·3 straipsnis. Draudimas

3 straipsnis yra kertinis reglamento akmuo – jame aiškiai išdėstomas draudimas pateikti arba tiekti Sąjungos rinkai arba eksportuoti iš jos į taikymo sritį įtrauktas atitinkamas prekes ir produktus, jei jie neatitinka reglamento reikalavimų, ir pateikiamas paaiškinimas, kad vykdant tokią komercinę veiklą visada būtinas deramo patikrinimo pareiškimas. Nuoroda į miškų naikinimą (a) ir teisėtumą (b) yra būtina, kad būtų galima visapusiškai siekti šio reglamento tikslų.

C punkte nustatytas draudimas papildo kitus, nes sukuriama bendra prievolė pateikiant rinkai atitinkamas prekes ir produktus pateikti deramo patikrinimo pareiškimus. Šiuo draudimu užtikrinama, kad veiklos vykdytojai sužinotų apie savo prievoles atlikti deramą patikrinimą ir būtų atgrasomi nuo deramo patikrinimo procedūrų nesilaikymo. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant ESMR, šiuo reikalavimu bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti vykdymą ir prireikus imtis teisinių veiksmų tokiems pažeidimams ištaisyti arba už juos nubausti.

·4 straipsnis. Veiklos vykdytojų prievolės

4 straipsnyje nustatytos veiklos vykdytojų prievolės pagal reglamentą. Jame aprašoma deramo patikrinimo procedūra, kuri yra visų veiklos vykdytojų prievolių bendra taisyklė. 1 dalyje veiklos vykdytojams nustatyta pareiga atlikti visų atitinkamų prekių ir produktų deramą patikrinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 straipsnio a ir b punktuose nustatyto draudimo, ir prieš pateikiant prekes ir produktus Sąjungos rinkai arba eksportuojant iš jos pateikti deramo patikrinimo pareiškimą. Būtina informacija, kurios reikalaujama deramo patikrinimo pareiškime, išvardyta II priede.

2 dalyje išdėstyta konkreti procedūra, kuria reglamentuojamas deramo patikrinimo pareiškimų teikimas. Padaręs išvadą, kad atitinkama prekė arba produktas atitinka reglamentą, veiklos vykdytojas, prieš pateikdamas prekę arba produktą rinkai, per informacinę sistemą privalo pateikti deramo patikrinimo pareiškimą (žr. 31 straipsnį). Kalbant apie atitinkamas prekes ir produktus, kurie forminami pagal išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto procedūras, muitinės deklaracijoje turi būti nuoroda į deramo patikrinimo pareiškimą – taip sudaromos sąlygos būtinam glaudžiam muitinių ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimui. 3 dalyje numatyta, kad parengdami deramo patikrinimo pareiškimą veiklos vykdytojai prisiima atsakomybę už produktų atitiktį. 4 dalyje aiškiai reikalaujama, kad veiklos vykdytojai nepateiktų rinkai arba neeksportuotų produktų prieš tai nepateikę deramo patikrinimo pareiškimo. 5 dalyje nustatoma ta pati prievolė, kai 1) atitinkami produktai ar prekės neatitinka teisėtumo ir gamybos nenaikinant miškų reikalavimų, 2) kai atlikus deramą patikrinimą padaroma išvada, kad rizika, jog bus nesilaikoma reikalavimų, nėra nedidelė, arba 3) kai neatlikta deramo patikrinimo procedūra. 6 dalimi veiklos vykdytojai įpareigojami imtis veiksmų ir informuoti kompetentingas institucijas, jei pasibaigus deramo patikrinimo procedūrai ir pateikus pareiškimą gaunama naujos informacijos.

·6 straipsnis. Prekiautojų prievolės

Šiame reglamente, kaip ir ESMR, prekiautojas gali būti apibrėžiamas kaip „ fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdydamas komercinę veiklą Sąjungos rinkai tiekia atitinkamas prekes ir produktus“ (2 straipsnio j punktas). Paprastai prekiautojams nustatomos lengvesnės prievolės nei veiklos vykdytojams, nes tuo metu, kai prekiautojas gali disponuoti atitinkamomis prekėmis ar produktais, jie jau pateikti rinkai. Tačiau prekiautojai, ypač stambūs prekiautojai, turi didelės įtakos tiekimo grandinėms ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad atitinkamos prekės ir produktai būtų pagaminti nenaikinant miškų.

Todėl šiame straipsnyje atskiriamos stambių prekiautojų, kurie nėra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), ir prekiautojų, kurie yra MVĮ, prievolės. Pagal 2 ir 3 dalis, prekiautojai, kurie yra MVĮ, privalo rinkti savo tiekėjų ir klientų duomenis, saugoti tą informaciją bent penkerius metus ir paprašyti pateikti tokią informaciją kompetentingoms institucijoms. Manoma, kad šis reikalavimas susijęs tik su nedidelėmis išlaidomis, nes galima tikėtis, kad tokia informacija yra įprastos verslo veiklos dalis. Taip pat tikimasi, kad prekiautojai, kurie yra MVĮ, imsis veiksmų ir informuos kompetentingas institucijas, jei bus gauta naujos informacijos apie jų prekių ir produktų neatitikimą reikalavimams (4 dalis).

Priešingai, stambių prekiautojų, kurie nėra MVĮ, prievolės yra tokios pat kaip ir veiklos vykdytojų (5 dalis). Todėl stambūs prekiautojai turi pateikti deramo patikrinimo pareiškimą pagal 4 straipsnį, taip prisiimdami atsakomybę už atitinkamos prekės ar produkto atitiktį šiam reglamentui. Be to, jiems taikoma ta pati deramo patikrinimo procedūra kaip ir veiklos vykdytojams: be informacijos rinkimo, jie turi atlikti rizikos vertinimą pagal straipsnį ir prireikus imtis rizikos mažinimo priemonių pagal 10 straipsnį. Prekiautojams, kurie yra MVĮ, šie įpareigojimai netaikomi. Be to, stambūs prekiautojai tikrinami taip pat kaip veiklos vykdytojai, kaip numatyta 15 straipsnyje, o prekiautojai, kurie yra MVĮ, tikrinami pagal 16 straipsnį.

·8 straipsnis. Deramas patikrinimas

8 straipsnyje išdėstyta deramo patikrinimo procedūra, kuri sudaro veiklos vykdytojų prievolę pagal 4 straipsnio 1 dalį, ir prekiautojų, kurie nėra MVĮ, prievolę pagal 6 straipsnio 5 dalį. Kaskart atliekant deramo patikrinimo procedūrą turėtų būti užtikrinama, kad rizika, jog reikalavimų neatitinkančios atitinkamos prekės ar produktai bus pateikti ES rinkai ar iš jos eksportuoti, būtų nedidelė. Tam veiklos vykdytojai ir prekiautojai, kurie nėra MVĮ, renka visą svarbią informaciją (kaip nurodyta 9 straipsnyje) – tai yra deramo patikrinimo proceso pirmasis etapas. Remdamiesi ta informacija, jie nustato ir įvertina riziką, kad atitinkamos prekės ir produktai gali neatitikti šio reglamento reikalavimų (10 straipsnio 1–4 ir 6 dalys) – tai yra deramo patikrinimo proceso antrasis etapas. Prireikus jie tinkamai sumažina tokią riziką iki ji tampa nedidelė (10 straipsnio 5 dalis) – tai yra deramo patikrinimo proceso trečiasis etapas.

Deramas patikrinimas turi būti atliekamas prieš pateikiant atitinkamas prekes ir produktus ES rinkai arba prieš eksportuojant iš ES rinkos. Jei rizikos vertinimo išvada yra tokia, kad reikalavimų neatitinkančių prekių ar produktų patekimo į ES rinką rizika nėra nedidelė, veiklos vykdytojas turi imtis rizikos mažinimo priemonių, kurių pakaktų rizikai sumažinti iki ji tampa nedidelė. Jei nėra galimybės susipažinti su taikomais teisės aktais ar kita svarbia informacija, rizika negali būti visapusiškai įvertinta ir sumažinama iki nedidelio lygio. Jei rizikos neįmanoma sumažinti iki nedidelio lygio, veiklos vykdytojas atitinkamų prekių ar produktų ES rinkai nepateikia (10 straipsnio 1 dalis).

·9 straipsnis. Informacijos pateikimo reikalavimai

Pagrindinė naujovė, palyginti su ESMR, yra 9 straipsnyje numatyta su geografine informacija susijusi prievolė – veiklos vykdytojai privalo rinkti viso (-ų) žemės sklypo (- ų), kuriame (-iuose) buvo gaminamos atitinkamos prekės ir produktai, geografines koordinates (arba geografinę buvimo vietą nurodant platumą ir ilgumą). Kadangi miškų naikinimas yra susijęs su žemės naudojimo keitimu, miškų naikinimo stebėsena reikalauja tiksliai susieti prekę ar produktą, pateikiamą ES rinkai ar iš jos eksportuojamą, ir žemės sklypą, kuriame jis buvo auginamas.

Reikalaujant informacijos apie žemės sklypą ar ūkį, kuriame pagaminta prekė, galima naudoti palydovinius vaizdus ir padėties nustatymą – plačiai prieinamas ir laisvai naudojamas skaitmenines priemones – ir taip patikrinti, ar produktas arba prekė atitinka reikalavimus. Geografinė informacija apie žemės sklypą ir palydovinė stebėsena – jau praeityje išbandytas derinys, leidžiantis pažaboti miškų naikinimą konkrečioje vietovėje, ir taip tikimasi padidinti politinių intervencinių veiksmų efektyvumą, apsunkinti sukčiavimą tiekimo grandinėse ir lengvai jį aptikti. Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (EGNOS / „Galileo“) ir savo Žemės stebėjimo ir stebėsenos sistemą („Copernicus“). Ir EGNOS / „Galileo“, ir „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl palydoviniai vaizdai ir padėties nustatymas naudojant EGNOS / „Galileo“ ir „Copernicus“ gali būti informacijos, naudojamos atitikties patikroms, dalis.

Geografinė informacija, pagal kurią produktai susiejami su žemės sklypu, jau naudojama pramonės ir sertifikavimo organizacijose, taip pat jau numatyta atitinkamuose ES teisės aktuose. Direktyvoje (ES) 2018/2001 reikalaujama informacijos apie problemiškų šalių „gavybos teritoriją“. Įvairiomis ES taisyklėmis užtikrinama, kad jautiena būtų atsekama „nuo gimimo iki skerdimo“, be kita ko, naudojant tokias priemones kaip ausų įsagai, galvijų pasai ir kompiuterinė duomenų bazė.

·10 straipsnis. Rizikos vertinimas ir mažinimas

10 straipsnyje apibrėžiami veiksmai, kurių reikia imtis siekiant įvertinti ir sumažinti riziką, kad atitinkamos prekės ir produktai, susiję su miškų naikinimu ir alinimu, bus pateikti rinkai. Šiame straipsnyje išsamiai aprašomi rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo kriterijai ir būdai – atitinkamai 8 straipsnyje nustatytos deramo patikrinimo procedūros 2 ir 3 etapai. 10 straipsnio 1 dalyje paaiškinamas rizikos vertinimo tikslas, t. y. nustatyti galimą atitinkamų prekių ir produktų neatitiktį šiam reglamentui, ir nustatoma pagrindinė veiklos vykdytojų prievolė atitinkamos prekės ar produkto neteikti rinkai, jei jie negali įrodyti, kad neatitikties reikalavimams rizika yra nedidelė. Nedidelės rizikos sąvoka apibrėžiama 2 straipsnio 18 punkte – tokia ji yra, kai išsamus konkretaus produkto ir bendros informacijos apie atitinkamų prekių ar produktų atitiktį 3 straipsnio a ir b punktams įvertinimas nekelia jokio susirūpinimo.

Nors kaip pagrindas paimti ESMR nustatyti rizikos vertinimo kriterijai, 2 dalyje jie toliau aiškinami ir veiklos vykdytojams pateikiama papildomų nuorodų apie elementus, kurių reikia paisyti, atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente daugiausia dėmesio skiriama ir teisėtumui, ir tvarumui (t. y. miškų nenaikinimui). Be šalių lyginamosios analizės sistema nustatyto rizikos lygio, į sąrašą įtraukiama informacija apie gamybos šalį ir (arba) sritį, atitinkamos prekės ir produkto bei tiekimo grandinės ypatumus, taip pat kita svarbi papildoma informacija, pvz., sertifikavimas ar kitos trečiosios šalies tikrinimo priemonės, jei jos atitinka 9 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus.

·12 straipsnis. Supaprastintas deramas patikrinimas

·14 straipsnis. Pareiga atlikti patikras

·15 straipsnis. Veiklos vykdytojų patikros

·19 straipsnis. Ataskaitų teikimas

·20 straipsnis. Griežtesnis tikrinimas

·22 straipsnis. Rinkos priežiūros priemonės

22 straipsnyje nustatyta kompetentingų institucijų pareiga nedelsiant imtis veiksmų nustačius, kad atitinkama prekė ar produktas neatitinka šio reglamento reikalavimų. Šiuo atveju kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad atitinkamas veiklos vykdytojas arba prekiautojas imtųsi tinkamų ir proporcingų taisomųjų veiksmų, kad būtų panaikinta reikalavimų neatitiktis.

2 dalyje apibrėžiami galimi taisomieji veiksmai, kurių veiklos vykdytojui arba prekiautojui gali reikėti imtis. Ši nuostata grindžiama būtent Rinkos priežiūros reglamento 16 straipsniu 15 ; remiantis šio reglamento 3 straipsniu, atšaukimas – priemonė, kuria siekiama grąžinti galutiniam naudotojui jau patiektą gaminį, o pašalinimas – priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje esantį gaminį tiekti rinkai. 

·23 straipsnis. Sankcijos

·24 straipsnis. Kontrolė

24 straipsnyje nustatytos atitinkamų prekių ir produktų, kuriems taikoma muitinės procedūra „išleidimas į laisvą apyvartą“ arba „eksportas“, kontrolės taisyklės.

6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal 14 straipsnio 4 dalį kompetentingų institucijų atliktoje rizikos analizėje nustatoma, kad atitinkama prekė ar produktas kelia didelę riziką, kad nebus laikomasi šio reglamento reikalavimų, informacinėje sistemoje atitinkamai pakeičiamas su ta atitinkama preke ar produktu susijusio deramo patikrinimo pareiškimo statusas. Tokiomis aplinkybėmis muitinė turėtų sustabdyti tos atitinkamos prekės ar produkto išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą.

7 dalyje nurodytos sąlygos, kuriomis muitinė turėtų leisti atitinkamą prekę ar produktą išleisti į laisvą apyvartą arba eksportuoti.

8 dalyje nustatoma veiksmų eiga, jei kompetentingos institucijos daro išvadą, kad atitinkama prekė arba produktas, įvežamas į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamas, neatitinka šio reglamento reikalavimų. Tokiu atveju kompetentingos institucijos turėtų atitinkamai pakeisti atitinkamo deramo patikrinimo pareiškimo statusą informacinėje sistemoje ir informacinėje sistemoje taip pat gali nurodyti, kad nepritaria tam, kad atitinkamai prekei ar produktui būtų taikoma kita muitinės procedūra.

Pranešus apie šį statusą, muitinės neturėtų leisti tos atitinkamos prekės ar produkto išleisti į laisvą apyvartą ar eksportuoti ir turėtų įtraukti pranešimą į muitinės duomenų tvarkymo sistemą ir, jei įmanoma, į bet kurį dokumentą, pridedamą prie atitinkamos prekės ar produkto.

Jei atitinkama prekė arba produktas vėliau deklaruojamas pagal kitas muitinės procedūras ir, jei kompetentingos institucijos neprieštarauja tokiam prekių pateikimui, pranešimas įtraukiamas į veiklos vykdytojų muitinės deklaracijas ir tomis pačiomis sąlygomis registruojamas muitinės duomenų tvarkymo sistemoje ir, jei įmanoma, lydimuosiuose dokumentuose, naudojamuose atliekant tokias procedūras.

·25 straipsnis. Keitimasis informacija ir institucijų bendradarbiavimas

·26 straipsnis. Elektroninės sąsajos

·27 straipsnis. Šalių vertinimas

Taikydama lyginamosios analizės sistemą, Komisija įvertins riziką, kad šalyse arba jų dalyse atitinkamos prekės ir produktai bus gaminami naikinant miškus. Pagal lyginamosios analizės sistemą kiekvienai šaliai bus priskirtas vienas iš trijų galimų rizikos lygių: maža, standartinė ir didelė rizika. Įsigaliojus reglamentui, visoms šalims bus nustatytas standartinės rizikos lygis. Vertinimas bus grindžiamas 2 dalyje nurodytais kriterijais.

3 dalyje išdėstyta procedūra, kurios Komisija turi laikytis prieš pakeisdama esamą šalies rizikos kategoriją. Ji apima šalies paraginimą laiku sureaguoti ir pateikti naudingą informaciją, taip pat ir apie priemones, kurių šalis ėmėsi padėčiai ištaisyti.

Komisija šalių rizikos kategorijas paskelbs viešai priimdama Komisijos įgyvendinimo aktus ir prireikus atnaujins sąrašą, jei to reikės dėl gautų naujų mokslinių įrodymų. Veiklos vykdytojų ir valstybių narių kompetentingų institucijų pareigos yra diferencijuojamos pagal gamybos šalies ar jos dalių rizikos lygį: supaprastinto deramo patikrinimo prievolė taikoma veiklos vykdytojams, tiekiantiems iš mažos rizikos šalių ar jų dalių (12 straipsnis), o griežtesnę kontrolę turi vykdyti kompetentingos institucijos, tikrindamos didelės rizikos šalyse ar jų dalyse pagamintas atitinkamas prekes ir produktus (20 straipsnis).

·29 straipsnis. Fizinių arba juridinių asmenų pagrįsti skundai

·31 straipsnis. Registro informacinė sistema

·32 straipsnis. Peržiūra

·36 straipsnis. Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos. Vis dėlto 2 dalyje nustatyta, kad 3–12, 14–22, 24, 29 ir 30 straipsniai taikomi praėjus 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. Tačiau 3 dalyje nustatyta, kad veiklos vykdytojams, kurie yra mikroįmonės, įsteigtos iki 2020 m. gruodžio 31 d., šie straipsniai taikomi praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, išskyrus dėl produktų, kuriems taikomas ES reglamento Nr. 995/2010 (ESMR) priedas.

2021/0366 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 16 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 17 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)miškai, teikiantys prieglobstį didžiajai daliai Žemės sausumos biologinei įvairovei, teikia ir labai įvairią naudą aplinkai, taip pat ekonominę bei socialinę naudą, įskaitant medieną ir su mediena nesusijusius miško produktus bei ekosistemines paslaugas, būtinas žmonijai. Jie palaiko ekosistemų funkcijas, padeda apsaugoti klimato sistemą, užtikrina švarų orą ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį valant vandenis ir dirvožemius bei išsaugant vandenį. Be to, miškai suteikia pragyvenimo šaltinį ir pajamas maždaug trečdaliui pasaulio gyventojų, tad jų naikinimas turi rimtų padarinių pažeidžiamiausių žmonių, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenes, kurios labai priklauso nuo miškų ekosistemų, pragyvenimui 18 . Be to, naikinant ir alinant miškus mažėja būtinų anglies dioksido absorbentų ir didėja naujų ligų perėjimo nuo gyvūnų žmonėms tikimybė;

(2)miškai naikinami ir alinami nerimą keliančiu greičiu. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja, kad 1990–2020 m. visame pasaulyje prarasta 420 mln. hektarų miško – už Europos Sąjungą didesnis plotas, kuris sudaro apie 10 proc. visų likusių pasaulio miškų 19 . Miškų naikinimas ir alinimas savo ruožtu yra svarbūs visuotinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo – dviejų svarbiausių mūsų laikų aplinkos problemų – veiksniai. Tačiau kasmet pasaulyje ir toliau prarandama 10 mln. hektarų miško;

(3)naikinant ir alinant miškus įvairiais būdais prisidedama prie pasaulinės klimato krizės. Svarbiausia, kad dėl susijusių miškų gaisrų didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, visam laikui sunaikinami anglies dioksido absorbentai, mažėja paveiktos vietovės atsparumas klimato kaitai ir drastiškai sumažėja jos biologinė įvairovė. Vien miškų naikinimas lemia 11 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 20 ; 

(4)kaip matyti iš naujausių tyrimų, dėl klimato kaitos nyksta biologinė įvairovė visame pasaulyje, o biologinės įvairovės nykimas dar labiau pablogina klimato kaitą. Biologinė įvairovė padeda sušvelninti klimato kaitą. Vabzdžiai, paukščiai ir žinduoliai veikia kaip apdulkintojai, sėklų platintojai ir gali padėti efektyviau, tiesiogiai ar netiesiogiai kaupti anglies dioksidą. Miškai taip pat užtikrina nuolatinį vandens išteklių papildymą ir sausrų bei jų žalingo poveikio vietos bendruomenėms, įskaitant čiabuvius, prevenciją. Drastiškai mažinti miškų naikinimą ir alinimą bei sistemiškai atkurti miškus ir kitas ekosistemas yra vienintelė didžiausia gamta pagrįsta klimato kaitos švelninimo galimybė;

(5)biologinė įvairovė yra būtina ekosistemų ir jų funkcijų atsparumui vietos ir pasaulio lygmenimis. Daugiau nei pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto priklauso nuo gamtos ir jos teikiamų paslaugų. Trys pagrindiniai ekonomikos sektoriai – statybos, žemės ūkio, maisto ir gėrimų – labai priklauso nuo gamtos. Biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę tvariems vandens ciklams ir mūsų maisto sistemoms, todėl kyla pavojus mūsų apsirūpinimo maistu saugumui ir mitybai. Daugiau kaip 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų rūšių priklauso nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Be to, keletas pramonės sektorių remiasi genetine įvairove ir ekosisteminėmis paslaugomis kaip svarbiais gamybos, visų pirma vaistų, užtikrinimo veiksniais;

(6)klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir miškų naikinimas yra pasaulinės svarbos klausimai, turintys įtakos žmonijos išlikimui ir tvarioms gyvenimo sąlygoms Žemėje. Dėl spartesnės klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat apčiuopiamų jų pražūtingo poveikio gamtai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir vietos ekonomikai pavyzdžių žalioji pertvarka buvo pripažinta pagrindiniu mūsų laikų tikslu ir kartų lygybės klausimu;

(7)Sąjungos vartojimas yra svarbi miškų naikinimo ir alinimo visame pasaulyje varomoji jėga. Iniciatyvos poveikio vertinime apskaičiuota, kad, nesiimant tinkamų reguliavimo srities intervencinių veiksmų, dėl šešių į taikymo sritį įtrauktų prekių (medienos, galvijų, sojų, alyvpalmių aliejaus, kakavos ir kavos) ES suvartojimo ir gamybos iki 2030 m. kasmet sunaikinamo miško plotas sieks maždaug 248 000 hektarų;

(8)kalbant apie miškų padėtį ES, 2020 m. Europos miškų padėties ataskaitoje 21 teigiama, kad 1990–2020 m. miškų plotas Europoje padidėjo 9 proc., biomasėje sukaupto anglies dioksido padaugėjo 50 proc., o medienos pasiūla padidėjo 40 proc. Tačiau Europos aplinkos agentūros 2020 m. aplinkos būklės ataskaitoje 22 teigiama, kad mažiau kaip 5 proc. ES miškų yra neliečiami arba natūralūs;

(9)2019 m. Komisija priėmė kelias iniciatyvas, skirtas pasaulinėms aplinkos apsaugos krizėms spręsti, įskaitant konkrečius kovos su miškų naikinimu veiksmus. Komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ 23 Komisija prioritetu įvardijo su Sąjungos vartojimu susijusio poveikio žemei mažinimą ir produktų, kurių tiekimo grandinės nesusijusios su miškų naikinimui, vartojimo Sąjungoje skatinimą. 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ 24 Komisija nustatė naują augimo strategiją, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir joks asmuo ar vieta nebūtų palikti nuošalyje. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių ir ateities kartų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, Europos žaliuoju kursu siekiama suteikti piliečiams ir ateities kartoms, be kita ko, gryną orą, švarų vandenį, sveiką dirvožemį ir biologinę įvairovę. Šiuo tikslu 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija 25 , strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 26 , ES miškų strategija 27 , ES nulinės taršos veiksmų planu 28 ir kitomis pagal Europos žaliąjį kursą parengtomis strategijomis 29 dar labiau pabrėžiama veiksmų miškų apsaugos ir atsparumo srityje svarba. Visų pirma ES biologinės įvairovės strategija siekiama apsaugoti gamtą ir apgręžti ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją. Galiausiai ES bioekonomikos strategija 30 gerinama aplinkos ir ekosistemų apsauga ir kartu sprendžiamas didėjančios maisto, pašarų, energijos, medžiagų ir produktų paklausos klausimas, ieškant naujų gamybos ir vartojimo būdų;

(10)valstybės narės ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio miškų naikinimo. Jos pabrėžė, kad dabartinės politikos ir veiksmų pasauliniu lygmeniu miškų išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus valdymo srityje nepakanka, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas ir alinimas, todėl reikia imtis aktyvesnių Sąjungos veiksmų siekiant veiksmingiau prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią 2015 m. patvirtino visos Jungtinių Tautų valstybės narės. Taryba konkrečiai pritarė komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ paskelbtam Komisijos pranešimui, kad ji įvertins papildomas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias priemones ir pateiks atitinkamus pasiūlymus 31 ;

(11)Europos Parlamentas pabrėžė, kad vykdomas pasaulio miškų naikinimas didele dalimi susijęs su žemės ūkio gamybos plėtra, visų pirma miškų pertvarkymu į žemės ūkio paskirties žemę, skirtą įvairiems labai paklausiems produktams ir prekėms gaminti. 2020 m. spalio 22 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją 32 pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį, kurioje Komisija raginama, remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl „ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti“;

(12)kova su miškų naikinimu ir alinimu yra svarbi priemonių rinkinio, reikalingo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal Europos žaliąjį kursą, taip pat 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos 33 , ir teisinio įsipareigojimo pagal ES klimato teisės aktą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, taip pat iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, dalis;

(13)žemės ūkio plėtra lemia beveik 90 proc. pasaulio miškų naikinimo: daugiau kaip pusė sunaikintų miškų ploto paverčiama pasėliais ir beveik 40 proc. – gyvulių ganyklomis 34 ; 

(14)1990–2008 m. Sąjunga importavo ir suvartojo trečdalį pasauliniu mastu parduodamų žemės ūkio produktų, siejamų su miškų naikinimu. Per tą laikotarpį Sąjungos vartojimas lėmė 10 proc. viso pasaulio miškų kirtimo, susijusio su prekių ar paslaugų gamyba. Net jei santykinė ES suvartojimo dalis mažėja, ES vartojimas yra neproporcingai daug prisideda prie miškų naikinimo. Todėl Sąjunga turėtų imtis veiksmų, kad sumažintų visuotinį miškų naikinimą ir alinimą, kurį lemia tam tikrų prekių ir produktų vartojimas ES, ir taip siekti sumažinti savo indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir biologinės įvairovės nykimą pasaulyje, taip pat skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius Sąjungoje ir visame pasaulyje. Siekiant didžiausio poveikio, Sąjungos politika turėtų būti siekiama daryti įtaką visai pasaulinei rinkai, o ne tik tiekimo į Sąjungą grandinėms. Šiuo požiūriu labai svarbi partnerystė ir veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas su šalimis gamintojomis ir šalimis vartotojomis; 

(15)miškų naikinimo ir alinimo sustabdymas yra esminė DVT dalis. Šiuo reglamentu visų pirma turėtų būti prisidedama prie tikslų, susijusių su gyvybe sausumoje (15 DVT), klimato politika (13 DVT), atsakingu vartojimu ir gamyba (12 DVT), bado panaikinimu (2 DVT) ir gera sveikata bei gerove (3 DVT), įgyvendinimo. Atitinkamas 15.2 tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą nebuvo pasiektas – tai rodo, kaip svarbu neatidėliotinai imtis ryžtingų ir efektyvių veiksmų;

(16)šiuo reglamentu taip pat turėtų būti atliepiama Niujorko deklaracija dėl miškų 35  – teisiškai neįpareigojanti politinė deklaracija, kurioje patvirtintas visuotinis terminas iki 2020 m. perpus sumažinti natūralių miškų nykimą, o iki 2030 m. jį panaikinti. Deklaraciją patvirtino dešimtys vyriausybių, daugelis didžiausių pasaulio bendrovių, įtakinga pilietinė visuomenė ir vietos organizacijos. Ja privatusis sektorius taip pat paragintas ne vėliau kaip 2020 m. užbaigti miškų naikinimą dėl žemės ūkio it kitų produktų, pvz., alyvpalmių aliejaus, sojų, popieriaus ir jautienos produktų, gamybos, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas. Be to, reglamentu turėtų būti prisidėta prie 2017–2030 m. Jungtinių Tautų strateginio miškų plano 36 , kurio 1-asis pasaulinis miškų srities tikslas yra miškų dangos nykimą visame pasaulyje pakeisti tvaria miškotvarka, įskaitant apsaugą, atkūrimą, apželdinimą mišku ir miško atsodinimą, ir dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias miškų alinimui ir padidintas miškų indėlis klimato srityje;

(17)šiuo reglamentu taip pat turėtų būti atsižvelgta į 2021 m. Glazgo vadovų deklaraciją dėl miškų ir žemės naudojimo 37 , kurioje pripažįstama, kad „norint pasiekti mūsų žemės naudojimo, klimato, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi tikslus tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu, reikės imtis permainingų tolesnių veiksmų tarpusavyje susijusiose tvarios gamybos ir vartojimo, infrastruktūros plėtros, prekybos, finansų ir investicijų, taip pat paramos smulkiesiems ūkininkams, čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms srityse“. Šioje deklaracijoje ją pasirašiusios šalys taip pat pabrėžė, kad stiprins bendras pastangas palengvinti prekybos ir vystymosi politiką tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, kuria skatinamas darnus vystymasis ir tvari prekių gamyba bei vartojimas, kurios abipusiai naudingos šalims ir kurios neskatina miškų kirtimo ir žemės būklės blogėjimo;

(18)būdama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, skaidrią, nuspėjamą, įtraukią, nediskriminuojančią ir nešališką daugiašalę prekybos sistemą pagal PPO, taip pat atvirą, tvarią ir tvirtą prekybos politiką. Todėl į šio reglamento taikymo sritį bus įtrauktos tiek Sąjungoje pagamintos prekės ir produktai, tiek į Sąjungą importuojamos prekės ir produktai;

(19)šiame reglamente taip pat vadovaujamasi Komisijos komunikatu dėl atviros, tvarios ir ryžtingos prekybos politikos 38  , kuriame teigiama, kad spręsdama naujus vidaus ir išorės iššūkius ir pasirinkusi naują tvaresnį augimo modelį, apibrėžtą Europos žaliajame kurse ir Europos skaitmeninėje strategijoje, ES turi turėti naują prekybos politikos strategiją – tokią, kuri padėtų siekti vidaus ir išorės politikos tikslų ir skatintų didesnį tvarumą laikantis įsipareigojimo visapusiškai įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus. Gaivinant ekonomiką po COVID-19 pandemijos ir vykdant ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, taip pat kuriant atsparesnę Europą pasaulyje, turi būti išnaudotos visos prekybos politikos galimybės;

(20)šis reglamentas turėtų papildyti kitas Komisijos komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ 39 pasiūlytas priemones, visų pirma: 1) bendradarbiavimą su šalimis gamintojomis, siekiant padėti joms šalinti pagrindines miškų naikinimo priežastis, kaip antai silpną valdymą, neveiksmingą teisėsaugą ir korupciją, ir 2) stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis vartotojomis, siekiant skatinti priimti panašias priemones, kad rinkai nebūtų tiekiami produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu;

(21)Komisija turėtų toliau bendradarbiauti su šalimis gamintojomis ir plačiau – su tarptautinėmis organizacijomis ir agentūromis ir stiprinti savo paramą ir paskatas miškų apsaugos, perėjimo prie gamybos, nesusijusios su miškų naikinimu, čiabuvių bendruomenių vaidmens pripažinimo, valdymo ir teisių į naudojimąsi žeme stiprinimo, teisėsaugos stiprinimo ir tvarios miškotvarkos, klimato kaitos poveikiui atsparaus žemės ūkio, tvaraus intensyvinimo ir įvairinimo, agroekologijos ir agrarinės miškininkystės skatinimo srityse. Visoje šioje veikloje ji turėtų pripažinti vietos gyventojų vaidmenį saugant miškus. Remdamosi patirtimi, įgyta įgyvendinant jau esamas iniciatyvas, Sąjunga ir valstybės narės, turėtų bendradarbiauti su šalimis gamintojomis, jei jos pageidauja, kad padėtų joms išnaudoti miško daugiafunkciškumą, padėtų joms pereiti prie tvaraus miškų valdymo ir spręsti pasaulinius uždavinius tenkinant vietos poreikius, taip pat kreipti dėmesį į smulkiųjų ūkininkų patiriamus sunkumus, kaip nurodyta Komunikate dėl aktyvesnių veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus. Partnerystės metodas turėtų padėti šalims gamintojoms saugoti, atkurti ir tvariai naudoti miškus, taip prisidedant prie šio reglamento tikslo mažinti miškų naikinimą ir alinimą;

(22)kitas svarbus komunikate paskelbtas veiksmas – Komisijos įsteigtas ES miškų naikinimo, miškų alinimo, pasaulio miškų dangos pokyčių ir susijusių veiksnių stebėjimo centras (toliau – ES observatorija), kurio paskirtis – geriau stebėti pasaulio miškų dangos pokyčius ir susijusius veiksnius. Be to, remdamasi jau esamomis stebėsenos priemonėmis, įskaitant „Copernicus“ produktus, ES observatorija palengvins viešųjų subjektų, vartotojų ir verslo prieigą prie informacijos apie tiekimo grandines, teikdama lengvai suprantamus duomenis ir informaciją, susiejančią miškų naikinimą, miškų alinimą ir pasaulio miškų dangos pokyčius su ES prekių ir produktų paklausa ir (arba) prekyba. Todėl ES observatorija tiesiogiai padės įgyvendinti šį reglamentą, pateikdama mokslinių įrodymų, susijusių su pasauliniu miškų naikinimu, miškų alinimu ir susijusia prekyba. ES observatorija glaudžiai bendradarbiaus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, mokslinių tyrimų institutais ir trečiosiomis šalimis;

(23)dabartinėje ES teisės aktų sistemoje daugiausia dėmesio skiriama kovai su neteisėta medienos ruoša ir susijusia prekyba, o miškų naikinimo problema tiesiogiai nesprendžiama. Ją sudaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriame nustatomi veiklos vykdytojų, tiekiančių rinkai medieną ir medienos produktus įpareigojimai 40 , ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena licencijavimo schemos, taikomos medienos importui į Europos bendriją, sukūrimo 41 . Abu reglamentai buvo įvertinti atliekant tinkamumo patikrinimą, per kurį nustatyta, kad nors teisės aktai turėjo teigiamą poveikį miškų valdymui, abiejų reglamentų tikslai – pažaboti neteisėtą medienos ruošą ir susijusią prekybą ir sumažinti neteisėtai iškirstos medienos vartojimą ES – nebuvo pasiekti 42 ; padaryta išvada, kad nustatytiems tikslams pasiekti orientuotis vien į medienos teisėtumą nepakanka;

(24)turimose ataskaitose patvirtinama, kad didelė dalis vykdomo miškų naikinimo yra teisėta pagal gamybos šalies įstatymus. Naujausioje ataskaitoje 43 apskaičiuota, kad 2013–2019 m. apie 30 proc. miškų kirtimo siekiant užsiimti komercine žemės ūkio veikla atogrąžų šalyse buvo teisėta. Turimi duomenys daugiausia susiję su šalimis, kuriose valdymas silpnas – neteisėta miškų kirtimo dalis pasaulyje gali būti mažesnė, tačiau jau dabar aišku, kad nekovojant su miškų kirtimu, kuris yra teisėtas gamybos šalyje, pakertamas politikos priemonių veiksmingumas;

(25)galimų politikos priemonių, skirtų kovoti su Sąjungos vartojimo lemiamu miškų naikinimu ir alinimu, poveikio vertinimas, Tarybos išvados ir 2020 m. Europos Parlamento rezoliucija aiškiai rodo, kad būsimose Sąjungos priemonėse pagrindinis orientacinis kriterijus turi būti miškų naikinimo ir alinimo aspektas. Todėl naujojoje Sąjungos teisės aktų sistemoje turėtų būti svarbus tiek teisėtumo aspektas, tiek tai, ar gaminant atitinkamas prekes ir produktus nenaikinami miškai;

(26)sąvoka „pagamintas nenaikinant miškų“ turėtų būti pakankamai plati, kad apimtų miškų naikinimą ir alinimą, ir ji turėtų teikti teisinį aiškumą, be to, šis kriterijus turėtų būti išmatuojamas remiantis kiekybiniais, objektyviais ir tarptautiniu mastu pripažintais duomenimis;

(27)reglamentas turėtų būti taikomas prekėms, kurių vartojimas Sąjungoje labiausiai prisideda prie pasaulio miškų naikinimo ir alinimo ir kurių atžvilgiu Sąjungos politikos intervencija galėtų duoti didžiausios naudos skaičiuojant pagal vieno prekybos vieneto vertę. Atliekant tyrimą, kuriuo remtas poveikio vertinimas, buvo atlikta išsami mokslinės literatūros, t. y. pirminių šaltinių, vertinančių ES vartojimo poveikį pasaulio miškų naikinimui ir susiejančių šį pėdsaką su konkrečiomis prekėmis, peržiūra ir atlikta kryžminė patikra, plačiai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Per šį procesą buvo sudarytas pirmasis aštuonių prekių sąrašas. Mediena buvo tiesiogiai įtraukta į taikymo sritį, nes jai jau buvo taikomas ES medienos reglamentas (ESMR). Po to prekių sąrašas buvo trumpinamas atsižvelgiant į vertinant poveikį atliktą veiksmingumo analizę. Šioje veiksmingumo analizėje palygintas su ES vartojimu siejamas sunaikinto miško plotas (pagal neseniai paskelbtą mokslinių tyrimų dokumentą 44 ) ir kiekvienos iš prekių vidutinė ES importo vertė. Remiantis veiksmingumo analizei naudotu mokslinių tyrimų dokumentu, iš aštuonių šiame mokslinių tyrimų dokumente analizuotų prekių šešioms prekėms tenka didžiausios ES lemiamo miškų naikinimo procentinės dalys: alyvpalmių aliejui (33,95 proc.), sojoms (32,83 proc.), medienai (8,62 proc.), kakavai (7,54 proc.), kavai (7,01 proc.) ir jautienai (5,01 proc.).

(28)atsižvelgiant į tai, kad būtina skatinti perdirbtų atitinkamų prekių ir produktų naudojimą ir kad įtraukus tokias prekes ir produktus į šio reglamento taikymo sritį būtų užkrauta neproporcinga administracinė našta veiklos vykdytojams, naudotos prekės ir produktai, kurie užbaigė savo gyvavimo ciklą ir būtų kitu atveju pašalinti kaip atliekos, neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(29)šiame reglamente nustatytos su atitinkamomis prekėmis ir produktais susijusios prievolės turėtų padėti veiksmingai kovoti su miškų naikinimu ir alinimu ir remti tiekimo grandines, dėl kurių nenaikinami miškai;

(30)daugelis tarptautinių organizacijų ir įstaigų (pvz., Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, Jungtinių Tautų aplinkos programa, Paryžiaus susitarimas, Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, Biologinės įvairovės konvencija) atliko parengiamąjį darbą miškų naikinimo ir miškų alinimo srityje ir juo grindžiamos šio reglamento apibrėžtys;

(31)turėtų būti nustatyta atskaitos data, kuria remiantis būtų galima įvertinti, ar atitinkamoje žemėje buvo naikinamas arba alinamas miškas – tai reiškia, kad atitinkamos į šio reglamento taikymo sritį įtrauktos prekės ir produktai negalėtų būti įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos eksportuojami, jei jie pagaminti žemėje, kurioje po tos datos buvo naikinami arba alinami miškai. Data turėtų būti tokia, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai tikrinti ir vykdyti stebėseną, kad ji atitiktų esamus tarptautinius įsipareigojimus, tokius kaip DVT ir Niujorko deklaracija dėl miškų, tad būtų kuo mažiau sutrikdomos tiekimo grandinės, tačiau kartu nebūtų jokių paskatų spartinti veiklą, dėl kurios naikinami ar alinami miškai, atsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimą;

(32)siekiant sustiprinti Sąjungos indėlį stabdant miškų naikinimą ir alinimą ir užtikrinti, kad Sąjungos rinkai nebūtų pateikiamos prekės ir produktai iš tiekimo grandinių, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu, atitinkamos prekės ir produktai neturėtų būti pateikiami ar tiekiami Sąjungos rinkai ir neeksportuojami iš Sąjungos rinkos, nebent jie būtų pagaminti nenaikinant miškų ir laikantis atitinkamų gamybos šalies teisės aktų. Siekiant patvirtinti, kad taip yra, prie jų visada turėtų būti pridėtas deramo patikrinimo pareiškimas;

(33)veiklos vykdytojai turėtų sistemingai imtis atitinkamų veiksmų, kad įsitikintų, jog atitinkamos prekės ir produktai, kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai, atitinka šiame reglamente nustatytus miškų nenaikinimo ir teisėtumo reikalavimus. Tuo tikslu veiklos vykdytojai turėtų nustatyti ir įgyvendinti deramo patikrinimo procedūras. Šiame reglamente reikalaujama deramo patikrinimo procedūra turėtų apimti tris elementus: informavimo reikalavimus, rizikos vertinimą ir rizikos mažinimo priemones. Deramo patikrinimo procedūros turėtų būti parengtos taip, kad būtų galima susipažinti su informacija apie Sąjungos rinkai pateikiamų prekių ir produktų šaltinius ir tiekėjus, įskaitant informaciją, įrodančią, kad laikomasi miškų nenaikinimo, miškų nealinimo ir teisėtumo reikalavimų, inter alia, nustatant gamybos šalį ir vietovę, be kita ko, atitinkamų žemės sklypų geografines koordinates. Nustatant šias geografines koordinates, susietas su laiku, padėties nustatymu ir (arba) Žemės stebėjimu, būtų galima pasinaudoti kosmoso duomenimis ir paslaugomis, teikiamomis pagal Sąjungos kosmoso programą (EGNOS / „Galileo“ ir „Copernicus“). Remdamiesi šia informacija veiklos vykdytojai turėtų atlikti rizikos įvertinimą. Nustačius, kad yra rizika, veiklos vykdytojai turėtų ją sumažinti tiek, kad jos iš viso nebeliktų arba liktų tik nedidelė rizika. Tik užbaigus būtinus deramo patikrinimo procedūros etapus ir padarius išvadą, kad rizikos jog atitinkama prekė ar produktas neatitinka šio reglamento reikalavimų nėra arba ji yra nedidelė, veiklos vykdytojas turėtų galėti pateikti atitinkamą prekę ar produktą Sąjungos rinkai arba eksportuoti;

(34)veiklos vykdytojai turėtų oficialiai prisiimti atsakomybę už atitinkamų prekių ar produktų, kuriuos jie ketina pateikti Sąjungos rinkai arba eksportuoti, atitiktį pateikdami deramo patikrinimo pareiškimus. Šiame reglamente turėtų būti pateiktas tokių pareiškimų šablonas. Tikimasi, kad tai padės kompetentingoms institucijoms ir teismams užtikrinti šio reglamento vykdymą ir padidins veiklos vykdytojų atitiktį reikalavimams;

(35)siekiant pripažinti gerąją patirtį, atliekant rizikos vertinimo procedūrą galėtų būti naudojamos sertifikavimo arba kitos trečiosios šalies patikrintos sistemos, tačiau jos neturėtų pakeisti veiklos vykdytojo atsakomybės, susijusios su deramu patikrinimu;

(36)prekiautojai turėtų būti atsakingi už informacijos, užtikrinančios atitinkamų prekių ir produktų, kuriuos jie pateikia rinkai, tiekimo grandinės skaidrumą, rinkimą ir saugojimą. Didieji prekiautojai, kurie nėra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), turi didelę įtaką tiekimo grandinėms ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad jos neprisidėtų prie miškų naikinimo, todėl jiems turėtų būti taikomos tokios pačios prievolės kaip ir veiklos vykdytojams;

(37)siekiant puoselėti skaidrumą ir palengvinti vykdymo užtikrinimą, veiklos vykdytojai, kurie nėra MVĮ, turėtų kasmet viešai pranešti apie savo deramo patikrinimo sistemą, įskaitant veiksmus, kurių jie ėmėsi prievolėms įgyvendinti;

(38)kitos ES teisėkūros priemonės, kuriomis nustatomi reikalavimai deramai patikrinti vertės grandinę, ar nėra neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai, turėtų būti taikomos tuo atveju, jei šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų, turinčių tą patį tikslą, pobūdį ir poveikį; tos nuostatos gali būti pritaikomos ateityje atliekant teisės akto pakeitimus. Šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias taikyti kitas ES teisines priemones, nustatančias reikalavimus, susijusius su deramu vertės grandinės patikrinimu. Tais atvejais, kai tokios kitos ES teisėkūros priemonės numato konkretesnes nuostatas arba papildo šiame reglamente nustatytas nuostatas, tokios nuostatos turėtų būti taikomos kartu su šio reglamento nuostatomis. Be to, jei šiame reglamente yra konkretesnių nuostatų, jos neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtų pakenkta veiksmingam kitų ES teisės aktų dėl deramo patikrinimo taikymui arba jų bendro tikslo įgyvendinimui;

(39)veiklos vykdytojai, patenkantys į kitų ES teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai deramai patikrinti vertės grandinę, ar nėra neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai, taikymo sritį, turėtų galėti įvykdyti šiame reglamente nustatytas ataskaitų teikimo prievoles, jei jie į ataskaitas, teikiamas pagal kitą ES teisėkūros priemonę, įtraukia pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją;

(40)atsakomybė už šio reglamento vykdymą turėtų tekti valstybėms narėms, o jų kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad šio reglamento būtų visiškai laikomasi. Vienodą šio reglamento vykdymą, susijusį su atitinkamomis prekėmis ir produktais, įvežamais į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamais, galima užtikrinti tik sistemingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant kompetentingoms institucijoms, muitinėms ir Komisijai;

(41)veiksmingas ir efektyvus šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymas yra labai svarbūs jo tikslams pasiekti. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti informacinę sistemą, kuri padėtų veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms pateikti ir gauti būtiną informaciją apie rinkai pateiktas atitinkamas prekes ir produktus. Deramo patikrinimo pareiškimus veiklos vykdytojai turėtų pateikti per šią informacinę sistemą. Informacinė sistema turėtų būti prieinama kompetentingoms institucijoms ir muitinėms, kad joms būtų lengviau vykdyti pareigas pagal šį reglamentą. atsižvelgiant į Sąjungos atvirų duomenų politiką, informacinė sistema taip pat turėtų būti prieinama platesnei visuomenei – anoniminiai duomenys būtų pateikiami atvira ir kompiuterio skaitoma forma;

(42)kompetentingoms institucijoms pavedama tikrinti, ar dėl atitinkamų į Sąjungos rinką įvežamų arba iš jos išvežamų prekių ir produktų laikomasi šiame reglamente nustatytų prievolių, o muitinės užduotis – užtikrinti, kad muitinės deklaracijoje būtų pateikta nuoroda į deramo patikrinimo pareiškimą, jei taikoma, o nuo tada, kai bus sukurta elektroninė sąsaja keistis informacija tarp muitinės ir kompetentingų institucijų, – patikrinti deramo patikrinimo pareiškimo statusą po pradinės rizikos analizės, kurią kompetentingos institucijos atlieka informacinėje sistemoje, ir atitinkamai imtis veiksmų (t. y. sustabdyti arba uždrausti prekės ar produkto įvežimą, jei to reikalauja jo (jos) statusas informacinėje sistemoje). Dėl tokio konkretaus kontrolės organizavimo taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą neturi būti taikomos Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriaus nuostatos;

(43)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos visada turėtų deramų finansinių išteklių reikiamiems darbuotojams ir įrangai. Veiksmingoms patikroms reikia daug išteklių, todėl ištekliai turėtų būti teikiami stabiliai ir tokio masto, kokio reikia pagal atitinkamo momento vykdymo užtikrinimo poreikius. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė papildyti viešuosius finansus iš atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų išieškant išlaidas, patirtas tikrinant reikalavimų neatitinkančias prekes ir produktus;

(44)šiuo reglamentu nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai dėl prekių ir produktų, įvežamų į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamų, visų pirma Sąjungos muitinės kodekso nuostatos dėl muitinės įgaliojimų ir muitinės kontrolės. Importuotojams turėtų būti priminta, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 220, 254, 256, 257 ir 258 straipsniuose numatyta, kad į Sąjungos rinką įvežamų produktų, kuriuos reikia toliau perdirbti, atžvilgiu taikoma atitinkama muitinės procedūra, kuria sudaromos sąlygos atlikti tokį perdirbimą. Apskritai išleidimas į laisvą apyvartą ar eksportas neturėtų būti laikomas atitikties Sąjungos teisei įrodymu, nes išleidžiant į laisvą apyvartą nebūtinai atliekama visapusiška atitikties kontrolė;

(45)siekiant optimizuoti ir palengvinti atitinkamų prekių ir produktų, įvežamų į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamų, kontrolės procesą, būtina sukurti elektronines sąsajas, leidžiančias automatiškai keistis duomenimis tarp muitinės sistemų ir kompetentingų institucijų informacinės sistemos. Akivaizdi kandidatė tokiam duomenų perdavimui palengvinti – ES muitinės vieno langelio aplinka. Sąsajos turėtų būti labai automatizuotos ir lengvos naudotis, o papildoma našta muitinėms turėtų būti kuo mažesnė. Be to, atsižvelgiant į nedidelius duomenų, kurie turi būti deklaruojami atitinkamai muitinės deklaracijoje, ir deramo patikrinimo pareiškime, skirtumus, tikslinga taip pat pasiūlyti verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi metodą, pagal kurį prekiautojai ir ekonominės veiklos vykdytojai su atitinkama preke ar produktu susijusį deramo patikrinimo pareiškimą pateiktų per nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir šis pareiškimas automatiškai būtų perduodamas į kompetentingų institucijų naudojamą informacinę sistemą. Muitinė ir kompetentingos institucijos turėtų padėti nustatyti, kokie duomenys turi būti perduodami, ir kitus techninius reikalavimus;

(46)reikalavimų neatitinkančių prekių ir produktų pateikimo Sąjungos rinkai rizika įvairuoja priklausomai nuo prekės ir produkto, taip pat nuo kilmės ir gamybos šalies. Veiklos vykdytojams, tiekiantiems prekes ir produktus iš šalių ar jų dalių, kuriose yra maža rizika, jog atitinkamos prekės bus auginamos, nuimamos ar gaminamos pažeidžiant šį reglamentą, turėtų būti taikoma mažiau reikalavimų – taip būtų sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos ir administracinė našta. Prekes ir produktus iš didelės rizikos šalių arba jų dalių kompetentingos institucijos turėtų tikrinti griežčiau;

(47)dėl šios priežasties Komisija turėtų įvertinti miškų naikinimo ir alinimo riziką šalies ar jos dalių lygmeniu, remdamasi įvairiais kriterijais, atspindinčiais kiekybinius, objektyvius ir tarptautiniu mastu pripažintus duomenis, ir požymiais, kad šalys aktyviai kovoja su miškų naikinimu ir alinimu. Ši lyginamosios analizės informacija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams atlikti deramą patikrinimą, o kompetentingoms institucijoms – stebėti ir užtikrinti atitiktį, kartu skatinant šalis gamintojas didinti savo žemės ūkio gamybos sistemų tvarumą ir mažinti jo poveikį miškų naikinimui. Tai turėtų padėti tiekimo grandines padaryti skaidresnes ir tvaresnes. Ši lyginamosios analizės sistema turėtų būti grindžiama trijų pakopų šalių klasifikacija, pagal kurią rizika būtų laikoma žema, standartine arba didele. Siekiant užtikrinti deramą skaidrumą ir aiškumą, Komisija visų pirma turėtų skelbti duomenis, naudojamus lyginamajai analizei, priežastis, dėl kurių siūloma pakeisti šalies klasifikavimą ir atsakymą atitinkamai šaliai. Veiklos vykdytojams turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą deramą patikrinimą atitinkamoms prekėms ir produktams iš mažos rizikos šalių ar jų dalių, kuriose nustatyta maža rizika, o kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos griežčiau tikrinti atitinkamas prekes ir produktus iš didelės rizikos šalių arba šalių dalių, kuriose nustatyta didelė rizika. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomos šalys arba jų dalys, kuriose rizika, kad atitinkamos prekės ir produktai bus pagaminti nesilaikant šio reglamento reikalavimų, yra maža arba didelė;

(48)kompetentingos institucijos turėtų periodiškai vykdyti veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikras siekdamos patikrinti, ar jie veiksmingai vykdo šiame reglamente nustatytas prievoles. Be to, kompetentingos institucijos turėtų atlikti patikras gavusios atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, ir remdamosi šia informacija. Siekiant visapusiškai aprėpti atitinkamas prekes ir produktus ir atitinkamus veiklos vykdytojus ir prekybininkus bei jų prekių ir produktų kiekio procentinę dalį, turėtų būti taikomas dvejopas metodas. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų tam tikrą veiklos vykdytojų ir prekiautojų procentinę dalį, kartu apimdamos tam tikrą atitinkamų prekių ir produktų procentinę dalį. Tokios procentinės dalys turėtų būti didesnės, jei atitinkamoms prekės ir produktai yra iš didelės rizikos šalių;

(49)kompetentingų institucijų atliekama veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikra turėtų apimti jų deramo patikrinimo sistemas ir atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šio reglamento nuostatoms. Patikros turėtų būti atliekamos pagal rizika pagrįstą patikrų planą. Plane turėtų būti numatyti rizikos kriterijai, pagal kuriuos kompetentingos institucijos galėtų atlikti veiklos vykdytojų ir prekiautojų pateiktų deramo patikrinimo pareiškimų rizikos analizę. Nustatant rizikos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į miškų naikinimo riziką, susijusią su atitinkamomis prekėmis ir produktais gamybos šalyje, veiklos vykdytojų ir prekybininkų atitiktį šio reglamento reikalavimams praeityje ir visą kitą kompetentingoms institucijoms prieinamą svarbią informaciją. Deramo patikrinimo pareiškimų rizikos analizė turėtų padėti kompetentingoms institucijoms nustatyti, kuriuos veiklos vykdytojus, prekybininkus ir atitinkamas prekes bei produktus reikia patikrinti, ir turėtų būti atliekama naudojant elektroninius duomenų apdorojimo metodus informacinėje sistemoje, kurioje kaupiami deramo patikrinimo pareiškimai;

(50)jei, atlikus išsamaus patikrinimo pareiškimų rizikos analizę, nustatoma, kad yra didelė rizika, jog tam tikros atitinkamos prekės ir produktai neatitiks reikalavimų, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė nedelsiant imtis laikinųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias jų pateikimui arba tiekimui Sąjungos rinkai. Jei tokios atitinkamos prekės ir produktai tuo metu įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami, kompetentingos institucijos turėtų prašyti muitinės sustabdyti išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti būtinas patikras. Apie tokį prašymą turėtų būti pranešama per muitinės ir kompetentingų institucijų sąveikos sistemą. Pateikimas arba tiekimas Sąjungos rinkai arba išleidimas į laisvą apyvartą arba eksportas gali būti sustabdomi ne daugiau kaip trims darbo dienoms, išskyrus atvejus, kai kompetentingoms institucijoms reikia papildomo laiko įvertinti atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šiam reglamentui. Tokiu atveju kompetentingos institucijos turėtų imtis papildomų laikinųjų priemonių, kad būtų pratęstas sustabdymo laikotarpis, arba prašyti, kad muitinė jį pratęstų, jei atitinkamos prekės ir produktai įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami;

(51)patikrų planas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimo rezultatus. Veiklos vykdytojai, kurie nuosekliai laikosi reikalavimų, turėtų būti tikrinami rečiau;

(52)siekiant užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pašalinti ir atšaukti reikalavimų neatitinkančias atitinkamas prekes ir produktus ir imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus veiklos vykdytojams ir prekiautojams būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos;

(53)atsižvelgdamos į tarptautinį miškų naikinimo, alinimo ir susijusios prekybos pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su valstybių narių muitinėmis, Komisija ir trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis kitas ES teisėkūros priemones, kuriose nustatyti vertės grandinės deramo patikrinimo, ar nedaromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, reikalavimai, ir užtikrinančiomis jų vykdymą;

(54)nors šiame reglamente sprendžiama miškų naikinimo ir alinimo problema, kaip numatyta 2019 m. komunikate „ES veiksmų, skirtų apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, miškų apsauga neturėtų lemti kitų natūralių ekosistemų pertvarkymo ar būklės blogėjimo. Tokios ekosistemos kaip pelkės, savanos ir durpynai yra labai svarbios pasaulinėms pastangoms kovoti su klimato kaita, taip pat kitiems tvaraus vystymosi tikslams ir jų pertvarkymas bei alinimas taip pat reikalauja neatidėliotino dėmesio. Todėl Komisija turėtų įvertinti poreikį ir galimybes išplėsti taikymo sritį įtraukiant kitas ekosistemas ir kitas prekes praėjus dvejiems metams nuo įsigaliojimo. Kartu Komisija, priimdama deleguotąjį aktą, taip pat turėtų peržiūrėti atitinkamų šio reglamento I priede išvardytų produktų sąrašą;

(55)siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatyti informacijos reikalavimai, kurių turi laikytis veiklos vykdytojai, išliktų aktualūs ir atitiktų mokslo ir technologijų pažangą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais būtų papildomi deramo patikrinimo procedūrai reikalingos informacijos reikalavimai, rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo procedūrai reikalinga informacija ir kriterijai, kurių veiklos vykdytojai turi laikytis pagal šį reglamentą, ir šio reglamento I priede išdėstytų prekių sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(56)Reglamentu (ES) Nr. 995/2010 draudžiama Sąjungos rinkai pateikti neteisėtai iškirstą medieną ir medienos produktus. Jame nustatyti įpareigojimai veiklos vykdytojams, pirmą kartą pateikiantiems medieną rinkai, atlikti deramą patikrinimą, o prekiautojams – atsekamai registruoti sekti savo tiekėjų ir klientų duomenis. Šiuo reglamentu turėtų būti išlaikytas įpareigojimas užtikrinti Sąjungos rinkai teikiamų atitinkamų prekių ir produktų, įskaitant medieną ir medienos produktus, teisėtumą, be to, jis papildomas tvarumo reikalavimu. Dėl šio reglamento minėtasis reglamentas ir su juo susijęs Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.607/2012 tampa nereikalingi ir turėtų būti panaikinti;

(57)Reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 nustatomos Sąjungos FLEGT licencijavimo schemos įgyvendinimo procedūros pagal dvišalius savanoriškus partnerystės susitarimus (VPS) su medieną gaminančiomis šalimis. Siekiant laikytis dvišalių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Europos Sąjunga, ir išsaugoti pažangą, padarytą su šalimis partnerėmis, turinčiomis veikiančią sistemą (FLEGT licencijavimo etapas), į šį reglamentą įtraukta nuostata, pagal kurią mediena, kuriai išduota FLEGT licencija, pripažįstama atitinkančia teisėtumo pagal šį reglamentą reikalavimą;

(58)nors šiame reglamente sprendžiama miškų naikinimo ir alinimo problema, kaip numatyta 2019 m. komunikate „ES veiksmų, skirtų apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, miškų apsauga neturėtų lemti kitų natūralių ekosistemų pertvarkymo ar būklės blogėjimo. Tokios ekosistemos kaip pelkės, savanos ir durpynai yra labai svarbios pasaulinėms pastangoms kovoti su klimato kaita, taip pat kitiems tvaraus vystymosi tikslams ir jų pertvarkymas bei alinimas taip pat reikalauja neatidėliotino dėmesio. Todėl per 2 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo turėtų būti atliktas poreikio ir galimybių išplėsti šio reglamento taikymo sritį įtraukiant kitas ekosistemas nei miškai įvertinimas;

(59)kai taikant šį reglamentą būtina tvarkyti asmens duomenis, tai turėtų būti daroma laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos. taikant šį reglamentą visi asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 45 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 46 ;

(60)kadangi šio reglamento tikslo – kovoti su miškų naikinimu ir alinimu mažinant Sąjungos vartojimo indėlį į tai – valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(61)veiklos vykdytojams, prekiautojams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktas tinkamas laikotarpis, per kurį jie galėtų pasirengti laikytis šio reglamento,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatytos galvijų, kakavos, kavos, alyvpalmių aliejaus, sojų ir medienos (toliau – atitinkamos prekės) ir produktų, išvardytų I priede, kuriuose yra atitinkamų prekių arba kurie buvo jomis šeriami arba pagaminti jas naudojant (toliau – atitinkami produktai), pateikimo ir tiekimo Sąjungos rinkai, taip pat eksporto iš Sąjungos rinkos taisyklės, siekiant:

(a)kuo labiau sumažinti Sąjungos indėlį į miškų naikinimą ir miškų alinimą visame pasaulyje;

(b)sumažinti Europos Sąjungos indėlį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pasaulio biologinės įvairovės nykimą.

Reglamentas netaikomas atitinkamoms Sąjungos rinkai pateiktoms prekėms ir produktams, kurie buvo pagaminti iki 36 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)miškų naikinimas – miškų pavertimas žemės ūkio paskirties žeme, neatsižvelgiant į tai, ar jis inicijuotas žmogaus;

(2)miškas – didesnis nei 0,5 ha žemės plotas, kuriame auga aukštesni kaip 5 m medžiai ir kurio daugiau kaip 10 proc. dengia medžių laja arba kuriame medžiai gali pasiekti šias ribas in situ, išskyrus žemės ūkio plantacijas ir žemę, daugiausia naudojamą žemės ūkio ar miesto reikmėms;

(3)žemės ūkio plantacijos – žemės ūkio gamybos sistemose, pvz., vaismedynuose, alyvpalmių plantacijose, alyvmedžių giraitėse ir agrarinės miškininkystės sistemose, augantys medžiai, po kuriais auginami pasėliai. Apima visas I priede nurodytų prekių, išskyrus medieną, plantacijas;

(4)įveistas miškas – intensyviai tvarkomas sodintinis miškas, kuriam pasodintam ir pasiekusiam brandaus medyno amžių būdingos visos šios savybės: jį sudaro vienos arba dviejų rūšių tos pačios amžiaus klasės tolygiais atstumais augantys medžiai. Prie įveistų miškų priskiriami medienos, pluošto ir energijos gamybos tikslais sodinti trumpos rotacijos miškai, išskyrus apsaugos ar ekosistemų atkūrimo tikslais pasodintus miškus, taip pat miškus, išaugusius sodinant ar sėjant, kurie, pasiekę brandaus medyno amžių, yra arba bus panašūs į natūraliai želiančius miškus;

(5)sodintinis miškas – miškas, kurį daugiausia sudaro medžiai, išaugę sodinant ir (arba) sąmoningai sėjant, su sąlyga, kad pasodinti ar pasėti medžiai, pasiekę brandaus medyno amžių, sudarys daugiau kaip penkiasdešimt procentų medyno tūrio. Prie sodintinių miškų priskiriami anksčiau sodintų ar sėtų medžių atžalynai;

(6)miškų alinimas – netvari miško kirtimo veikla, dėl kurios sumažėja arba prarandamas biologinis arba ekonominis miškų ekosistemų produktyvumas ir kompleksiškumas, lemiantis ilgalaikį bendros miško naudos, įskaitant medieną, biologinę įvairovę ir kitus produktus ar paslaugas, sumažėjimą;

(7)tvari kirtimo veikla – kirtimas, atliekamas rūpinantis dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymu, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį – vengiama rauti kelmus ir šaknis, alinti neliestus miškus ar juos paversti įveistais miškais, taip pat kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną; atliekama kuo mažiau didelio masto plynojo kirtimo ir užtikrinamos vietoje priimtinos negyvos medienos gavybos ribinės vertės bei reikalavimai naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant jo tankinimą, ir biologinės įvairovės ypatybėms bei buveinėms;

(8)pagamintas nenaikinant miškų –

(a)junginys vartojamas apibūdinant atitinkamas prekes ir produktus, taip pat jiems gaminti naudojamus ar jų sudėtyje esančius produktus, pagamintus žemėje, kurioje po 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo naikinamas miškas, ir

(b)medieną, gautą iš miško, kuris po 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo alinamas;

(9)pagaminta – išauginta, nuimta, išpenėta arba gauta atitinkamame žemės sklype;

(10)pateikimas rinkai – atitinkamos prekės ar produkto pateikimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

(11)tiekimas rinkai – atitinkamos prekės ar produkto tiekimas už atlygį arba nemokamai siekiant ją platinti arba naudoti Sąjungos rinkoje vykdant komercinę veiklą;

(12)veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdydamas komercinę veiklą atitinkamas prekes ir produktus pateikia Sąjungos rinkai arba eksportuoja iš Sąjungos rinkos;

(13)prekiautojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus veiklos vykdytoją, kuris vykdydamas komercinę veiklą Sąjungos rinkai tiekia atitinkamas prekes ir produktus;

(14)kilmės šalis – šalis arba teritorija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 60 straipsnyje.

(15)gamybos šalis – šalis arba teritorija, kurioje buvo pagaminta atitinkama prekė arba produktui gaminti ar jo sudėtyje naudojama atitinkama prekė;

(16)nedidelė rizika – rizika, kuri, atlikus išsamų su konkrečiu produktu susijusios ir bendros informacijos apie atitinkamų prekių ar produktų atitiktį 3 straipsnio a ir b punktams įvertinimą, nekelia susirūpinimo;

(17)įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, veiklos vykdytojo raštu įgaliotas jo vardu atlikti nurodytas užduotis, susijusias su jo prievolėmis pagal šį reglamentą;

(18)reikalavimų neatitinkantys produktai – atitinkamos prekės ir produktai, kurie nebuvo pagaminti nenaikinant miškų ir (arba) buvo pagaminti ne pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus;

(19)žemės sklypas – atskirame nekilnojamojo turto objekte esantis žemės plotas, kuris pripažįstamas gamybos šalies įstatymais ir kuriame sąlygos yra pakankamai vienodos, kad būtų galima bendrai įvertinti miškų naikinimo ir miškų alinimo riziką, susijusią su tame žemės plote pagamintomis prekėmis;

(20)MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Direktyvoje 2013/34/ES 48 .

(21)pagrįstas skundas – gerai motyvuotas skundas, pagrįstas objektyvia ir patikrinama informacija apie šio reglamento nesilaikymą, dėl kurio kompetentingoms institucijoms gali reikėti imtis intervencinių priemonių;

(22)kompetentingos institucijos – pagal 13 straipsnio 1 dalį paskirtos institucijos;

(23)muitinė – muitinė, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

(24)išleidimas į laisvą apyvartą – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje nustatyta procedūra;

(25)eksportas – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 269 straipsnyje nustatyta procedūra;

(26)atitinkamos prekės ir produktai, įvežami į Sąjungos rinką – atitinkamos prekės ir produktai iš trečiųjų šalių, kuriems įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra ir kuriuos ketinama pateikti Sąjungos rinkai arba kurie yra skirti komerciniam naudojimui ar vartojimui, išskyrus privačias prekes ir produktus Sąjungos muitų teritorijoje;

(27)atitinkamos prekės ir produktai, išvežami iš Sąjungos rinkos – atitinkamos prekės ir produktai, kuriems įforminama eksporto muitinės procedūra;

(28)atitinkami gamybos šalies teisės aktai – gamybos šalyje taikomos taisyklės, susijusios su gamybos teritorijos teisiniu statusu žemės naudojimo teisių, aplinkos apsaugos, trečiųjų šalių teisių ir atitinkamų prekybos ir muitų taisyklių atžvilgiu pagal gamybos šalyje taikomą teisės aktų sistemą;

3 straipsnis

Draudimas

Atitinkamos prekės ir produktai gali būti pateikiami arba tiekiami Sąjungos rinkai arba eksportuojami iš Sąjungos rinkos tik įvykdžius šias sąlygas:

(a)jie pagaminti nenaikinant miškų;

(b)jie pagaminti pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus;

(c)dėl jų pateiktas 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas deramo patikrinimo pareiškimas.

2 skyrius
Veiklos vykdytojų ir prekiautojų prievolės

4 straipsnis

Veiklos vykdytojų prievolės

1.Veiklos vykdytojai, prieš pateikdami atitinkamas prekes ir produktus Sąjungos rinkai arba prieš juos eksportuodami iš jos, atlieka deramą patikrinimą, kad įsitikintų, ar jie atitinka 3 straipsnio a ir b punktus. Tuo tikslu jie naudojasi 8 straipsnyje nustatytomis procedūromis ir priemonėmis (toliau – deramas patikrinimas).

2.Veiklos vykdytojai, kurie, atlikę 8 straipsnyje nurodytą deramą patikrinimą, padaro išvadą, kad atitinkamos prekės ir produktai atitinka šio reglamento reikalavimus, prieš pateikdami Sąjungos rinkai atitinkamas prekes ir produktus arba juos eksportuodami, kompetentingoms institucijoms per 31 straipsnyje nurodytą informacinę sistemą pateikia deramo patikrinimo pareiškimą. Tame pareiškime turi būti patvirtinta, kad buvo atliktas deramas patikrinimas ir jokios rizikos nenustatyta arba nustatyta tik nedidelė rizika, ir pateikta II priede nurodyta informacija apie atitinkamas prekes ir produktus.

3.Pateikdamas deramo patikrinimo pareiškimą veiklos vykdytojas prisiima atsakomybę už atitinkamos prekės ar produkto atitiktį šio reglamento reikalavimams. Veiklos vykdytojai deramo patikrinimo pareiškimus saugo 5 metus nuo pateikimo per 31 straipsnyje nurodytą informacinę sistemą dienos.

4.Veiklos vykdytojai negali pateikti atitinkamų prekių ir produktų Sąjungos rinkai ir jų eksportuoti prieš tai nepateikę deramo patikrinimo pareiškimo.

5.Veiklos vykdytojas atitinkamų prekių ir produktų nepateikia rinkai ir jų neeksportuoja vienu ar keliais iš šių atvejų:

(a)atitinkamos prekės ir produktai neatitinka 3 straipsnio a arba b punktų;

(b)atlikus deramą patikrinimą nustatyta, kad rizika, jog atitinkamos prekės ir produktai neatitinka 3 straipsnio a arba b punktų, nėra nedidelė;

(c)veiklos vykdytojas negalėjo atlikti deramo patikrinimo procedūros pagal 1 ir 2 dalis.

6.Veiklos vykdytojai, gavę naujos informacijos, įskaitant pagrįstus skundus, kad atitinkama prekė ar produktas, kuriuos jie jau pateikė rinkai, neatitinka šio reglamento reikalavimų, nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie pateikė rinkai atitinkamą prekę ar produktą, kompetentingas institucijas. Eksporto iš Sąjungos rinkos atveju veiklos vykdytojai informuoja valstybės narės, kuri yra gamybos šalis, kompetentingą instituciją.

7.Veiklos vykdytojai teikia visą kompetentingoms institucijoms būtiną pagalbą, kad būtų lengviau atlikti patikras pagal 15 straipsnį, įskaitant patekimą į patalpas ir dokumentų ar įrašų pateikimą.

5 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.Veiklos vykdytojai arba prekiautojai gali įgaliotajam atstovui suteikti įgaliojimus deramo patikrinimo pareiškimą pagal 4 straipsnio 2 dalį pateikti jų vardu. Tokiu atveju veiklos vykdytojas arba prekiautojas lieka atsakingas už atitinkamos prekės ar produkto atitiktį šio reglamento reikalavimams.

2.Įgaliotasis atstovas, kompetentingai institucijai paprašius, pateikia jai įgaliojimo kopiją oficialiąja Europos Sąjungos kalba.

6 straipsnis

Prekiautojų prievolės

1.Prekiautojai, kurie yra MVĮ, gali pateikti rinkai atitinkamas prekes ir produktus tik tuo atveju, jei jie turi pagal 2 dalį reikalaujamą informaciją.

2.Prekiautojai, kurie yra MVĮ, renka ir saugo toliau nurodytą informaciją, susijusią su atitinkamomis prekėmis ir produktais, kuriuos jie ketina pateikti rinkai:

(a)veiklos vykdytojų arba prekiautojų, kurie tiekė jiems atitinkamas prekes ir produktus, pavadinimus, registruotuosius prekybinius pavadinimus arba registruotuosius prekių ženklus, pašto adresus, el. pašto adresus ir, jei yra, interneto svetainės adresus;

(b)prekiautojų, kuriems jie tiekė atitinkamas prekes ir produktus, pavadinimus, registruotuosius prekybinius pavadinimus arba registruotuosius prekių ženklus, pašto adresus, el. pašto adresus ir, jei yra, interneto svetainės adresus.

3.Prekiautojai, kurie yra MVĮ, šiame straipsnyje nurodytą informaciją saugo bent penkerius metus ir paprašyti pateikia ją kompetentingoms institucijoms.

4.Prekiautojai, kurie yra MVĮ, gavę naujos informacijos, įskaitant pagrįstus skundus, kad atitinkama prekė ar produktas, kuriuos jie jau pateikė rinkai, neatitinka šio reglamento reikalavimų, nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie pateikė rinkai atitinkamą prekę ar produktą, kompetentingas institucijas.

5.Prekiautojai, kurie nėra MVĮ, laikomi veiklos vykdytojais ir jiems taikomi šio reglamento 3, 4, 5, 8–12 straipsniuose, 14 straipsnio 9 dalyje, 15 ir 20 straipsniuose nustatytos prievolės ir nuostatos dėl atitinkamų prekių ir produktų, kuriuos jie tiekia Sąjungos rinkai.

6.Prekiautojai teikia visą kompetentingoms institucijoms būtiną pagalbą, kad būtų lengviau atlikti patikras pagal 16 straipsnį, įskaitant patekimą į patalpas ir dokumentų ar įrašų pateikimą.

7 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsisteigusių veiklos vykdytojų vykdomas pateikimas rinkai

Jeigu atitinkamas prekes ir produktus Sąjungos rinkai pateikia už Sąjungos ribų įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, pirmas Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka ar perima tokias atitinkamas prekes ir produktus, laikomas veiklos vykdytoju pagal šį reglamentą.

8 straipsnis

Deramas patikrinimas

1.Prieš pateikdami rinkai atitinkamas prekes ir produktus arba prieš eksportuodami juos, veiklos vykdytojai atlieka deramą visų atitinkamų prekių ir produktų, kuriuos jiems tiekia kiekvienas atskiras tiekėjas, patikrinimą.

2.Pagal šį reglamentą deramas patikrinimas apima:

(a)informacijos ir dokumentų, reikalingų 9 straipsnyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti, rinkimą;

(b)10 straipsnyje nurodytas rizikos vertinimo priemones;

(c)10 straipsnyje nurodytas rizikos mažinimo priemones.

9 straipsnis

Informacijos pateikimo reikalavimai

1.Veiklos vykdytojai renka informaciją, dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad atitinkamos prekės ir produktai atitinka 3 straipsnį. Šiuo tikslu veiklos vykdytojas renka, tvarko ir penkerius metus saugo šią įrodymais pagrįstą informaciją apie atitinkamas prekes ar produktus:

(a)aprašymą, įskaitant atitinkamų prekių ir produktų prekybinį pavadinimą ir tipą, taip pat, jei taikytina, bendrinį rūšies pavadinimą ir visą jos mokslinį pavadinimą;

(b)atitinkamų prekių ir produktų kiekį (išreikštą grynąja mase ir tūriu arba vienetų skaičiumi);

(c)gamybos šalies identifikacinius duomenis;

(d)geografinės vietovės koordinates, visų žemės sklypų, kuriuose buvo gaminamos atitinkamos prekės ir produktai, platumą ir ilgumą, taip pat gamybos datą ar laiko intervalą;

(e)visų verslo subjektų ar asmenų, kurie tiekė atitinkamas prekes ar produktus, pavadinimus, el. pašto adresus ir adresus;

(f)visų verslo subjektų ar asmenų, kuriems buvo tiekiamos atitinkamos prekės ar produktai, pavadinimus, el. pašto adresus ir adresus;

(g)tinkamą ir patikrinamą informaciją, kad atitinkamos prekės ir produktai pagaminti nenaikinant miškų;

(h)tinkamą ir patikrinamą informaciją, kad gamyba buvo vykdoma pagal atitinkamus gamybos šalies teisės aktus, įskaitant bet kokį susitarimą, suteikiantį teisę naudoti atitinkamą plotą atitinkamos prekės gamybai.

2.Veiklos vykdytojas, kompetentingoms institucijoms paprašius, pateikia joms pagal šį straipsnį surinktą informaciją, dokumentus ir duomenis.

3.Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį, kad papildytų 1 dalį dėl papildomos svarbios informacijos, kuri turi būti gaunama ir gali būti reikalinga deramo patikrinimo sistemos veiksmingumui užtikrinti.

10 straipsnis

Rizikos vertinimas ir mažinimas

1.Veiklos vykdytojai patikrina ir analizuoja pagal 9 straipsnį surinktą informaciją ir kitus svarbius dokumentus ir jais remdamiesi atlieka rizikos vertinimą, kad nustatytų, ar yra rizika, jog atitinkamos prekės ir produktai, kuriuos ketinama pateikti Sąjungos rinkai arba eksportuoti iš jos, neatitinka šio reglamento reikalavimų. Jei veiklos vykdytojai negali įrodyti, kad reikalavimų nesilaikymo rizika yra nedidelė, jie atitinkamos prekės ar produkto nepateikia Sąjungos rinkai ir jos (jo) neeksportuoja.

2.Atliekant rizikos vertinimą visų pirma atsižvelgiama į šiuos rizikos vertinimo kriterijus:

(a)rizikos priskyrimą atitinkamai šaliai ar jos dalims pagal 27 straipsnį;

(b)miškų buvimą šalyje ir atitinkamos prekės ar produkto gamybos vietovėje;

(c)miškų kirtimo ar alinimo paplitimą atitinkamos prekės ar produkto šalyje, regione ir gamybos vietovėje;

(d)9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos šaltinį, patikimumą, pagrįstumą ir sąsajas su kitais turimais dokumentais;

(e)susirūpinimą dėl gamybos ir kilmės šalies, pavyzdžiui, korupcijos lygį, dokumentų ir duomenų klastojimo paplitimą, teisėsaugos nepakankamumą, ginkluotą konfliktą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ar Europos Sąjungos Tarybos taikomas sankcijas;

(f)atitinkamos tiekimo grandinės sudėtingumą, ypač sunkumus, susijusius su prekių ir (arba) produktų susiejimu su žemės sklypu, kuriame jie buvo pagaminti;

(g)susimaišymo su nežinomos kilmės produktais arba produktais, gaminamais vietovėse, kuriose buvo arba yra naikinami arba alinami miškai, riziką;

(h)atitinkamų Komisijos ekspertų grupės posėdžių išvadas, paskelbtas Komisijos ekspertų grupės registre;

(i)pagrįstus skundus, pateiktus pagal 29 straipsnį;

(j)papildomą informaciją apie šio reglamento nuostatų laikymąsi – tai gali būti informacija, gauta iš sertifikavimo ar kitų trečiųjų šalių patikrintų sistemų, įskaitant savanoriškas sistemas, kurias Komisija pripažįsta pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 49 30 straipsnio 5 dalį, jei ta informacija atitinka 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

3.Medienos produktai, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 ir dėl kurių išduota galiojanti FLEGT licencija pagal veiklos licencijavimo schemą, laikomi atitinkančiais šio reglamento 3 straipsnio b punktą.

4.Išskyrus atvejus, kai pagal 1 dalį atlikta analizė leidžia veiklos vykdytojui įsitikinti, kad nėra rizikos, jog atitinkamos prekės ar produktai neatitinka šio reglamento reikalavimų, arba tokia rizika yra nedidelė, veiklos vykdytojas, prieš pateikdamas atitinkamas prekes ir produktus Sąjungos rinkai arba jas eksportuodamas, taiko pakankamas rizikos mažinimo procedūras ir priemones, kad rizikos nebeliktų arba ji taptų nedidelė. Tai gali būti papildomos informacijos, duomenų ar dokumentų reikalavimas, nepriklausomų tyrimų ar auditų atlikimas ar kitos priemonės, susijusios su 9 straipsnyje nustatytais informacijos reikalavimais.

5.Veiklos vykdytojai turi galėti įrodyti, kaip surinkta informacija buvo tikrinama pagal 2 dalyje nustatytus rizikos vertinimo kriterijus, kaip buvo priimtas sprendimas dėl rizikos mažinimo priemonių ir kaip veiklos vykdytojas nustatė rizikos laipsnį.

6.Veiklos vykdytojai įdiegia tinkamą ir proporcingą politiką, kontrolę ir procedūras, kad sumažintų ir veiksmingai valdytų nustatytą atitinkamų prekių ir produktų neatitikties riziką. Tai yra:

(a)pavyzdinė rizikos valdymo praktika, ataskaitos, įrašai, vidaus kontrolė ir atitikties valdymas, įskaitant veiklos vykdytojų, kurie nėra MVĮ, atveju atitikties pareigūno paskyrimą vadovybės lygmeniu;

(b)nepriklausoma audito funkcija, skirta patikrinti visų veiklos vykdytojų, kurie nėra MVĮ, vidaus politiką, kontrolę ir procedūras, nurodytas a punkte.

7.Rizikos vertinimai dokumentuojami, peržiūrimi bent kartą per metus ir, kompetentingoms institucijoms paprašius, pateikiami joms.

8.Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį, kad papildytų 2, 4 ir 6 dalis dėl papildomos informacijos, kuri turi būti gaunama, ir rizikos vertinimo kriterijų bei rizikos mažinimo priemonių, kuriomis gali prireikti papildyti jau nurodytąsias šiame straipsnyje, siekiant užtikrinti deramo patikrinimo sistemos veiksmingumą.

11 straipsnis

Deramo patikrinimo sistemų priežiūra ir įrašų tvarkymas

1.Kad galėtų atlikti deramą patikrinimą pagal 8 straipsnį, veiklos vykdytojai sukuria ir nuolat atnaujina deramo patikrinimo sistemą, kuria užtikrina, kad jie galėtų garantuoti 3 straipsnio a ir b punktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi. Deramo patikrinimo sistema peržiūrima ne rečiau kaip kartą per metus ir prireikus pritaikoma prie naujų pokyčių, galinčių turėti įtakos deramam patikrinimui, sistemoje į juos atsižvelgiant. Veiklos vykdytojai deramo patikrinimo sistemos (-ų) atnaujinimų įrašus saugo penkerius metus.

2.Jei kituose ES teisės aktuose, kuriuose nustatomi vertės grandinės tvarumo deramo patikrinimo reikalavimai, nenustatyta kitaip, veiklos vykdytojai, kurie nėra MVĮ, kasmet viešai kiek įmanoma plačiau, taip pat ir internete, praneša apie savo deramo patikrinimo sistemą, įskaitant veiksmus, kurių jie ėmėsi, kad įgyvendintų 8 straipsnyje jiems nustatytas prievoles. Veiklos vykdytojai, kuriems taikomi ir kiti ES teisės aktai, kuriais nustatyti reikalavimai dėl deramo vertės grandinės patikrinimo, gali vykdyti savo ataskaitų teikimo prievoles pagal šią dalį įtraukdami reikalaujamą informaciją į ataskaitas, teikiamas pagal tas kitas ES teisines priemones.

3.Visus dokumentus, susijusius su deramu patikrinimu, kaip antai visus atitinkamus įrašus, priemones ir procedūras pagal 8 straipsnį, veiklos vykdytojai saugo ne trumpiau kaip penkerius metus. Šią turimą informaciją kompetentingai institucijai jie pateikia pastarosios prašymu.

12 straipsnis

Supaprastintas deramas patikrinimas

1.Ūkio subjektai, pateikdami atitinkamas prekes ar produktus Sąjungos rinkai arba eksportuodami iš jos, neprivalo vykdyti prievolių pagal 10 straipsnį, jei jie gali užsitikrinti, kad visos atitinkamos prekės ir produktai buvo pagaminti šalyse ar jų dalyse, kuriose pagal 27 straipsnį nustatyta maža rizika.

2.Tačiau, jei veiklos vykdytojas gauna informacijos arba yra informuojamas apie bet kokią informaciją, kuri rodo riziką, kad atitinkamos prekės ir produktai gali neatitikti šio reglamento reikalavimų, turi būti įvykdytos visos 9 ir 10 straipsnių prievolės.

3 skyrius

Valstybių narių ir jų kompetentingų institucijų pareigos

13 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.Valstybės narės paskiria vieną ar kelias kompetentingas institucijas, atsakingas už pareigų, kylančių iš šio reglamento, vykdymą.

2.Per [tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus, adresus ir kontaktinių asmenų duomenis. Valstybės narės nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokius šios informacijos pakeitimus.

3.Komisija savo interneto svetainėje paskelbia kompetentingų institucijų sąrašą. Šį sąrašą Komisija reguliariai atnaujina remdamasi atitinkamais iš valstybių narių gautais atnaujinimais.

4.Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų ir išteklių šio reglamento 3 skyriuje nustatytoms pareigoms vykdyti.

5.Nedarydamos poveikio veiklos vykdytojų prievolei vykdyti deramą patikrinimą pagal 8 straipsnį, valstybės narės gali teikti techninę ir kitą pagalbą bei konsultacijas veiklos vykdytojams, atsižvelgdamos į MVĮ padėtį, kad padėtų jiems laikytis šio reglamento reikalavimų.

6.Valstybės narės gali palengvinti atitinkamos informacijos mainus ir platinimą, ypač siekdamos padėti veiklos vykdytojams įvertinti riziką, kaip nustatyta 9 straipsnyje, taip pat informacijos apie geriausią šio reglamento įgyvendinimo praktiką.

7.Pagalba teikiama taip, kad nedarytų poveikio už šio reglamento vykdymo užtikrinimą atsakingų kompetentingų institucijų nepriklausomumui, teisinėms pareigoms ir užduotims.

14 straipsnis

Pareiga atlikti patikras

1.Kompetentingos institucijos atlieka patikras siekdamos nustatyti, ar veiklos vykdytojai ir prekybininkai laikosi savo prievolių pagal šį reglamentą ir ar atitinkamos prekės ir produktai, pateikti arba tiekiami Sąjungos rinkai arba iš jos eksportuojami, atitinka šio reglamento reikalavimus. 

2.1 dalyje nurodytos patikros atliekamos pagal 15 ir 16 straipsnius.

3.1 dalyje nurodytoms patikroms atlikti kompetentingos institucijos, remdamosi rizika grindžiamu požiūriu, sudaro planą. Plane turi būti nustatyti bent rizikos kriterijai, pagal kuriuos būtų galima atlikti 4 dalyje numatytą rizikos analizę ir taip pagrįsti sprendimus dėl patikrų. Nustatydamos ir peržiūrėdamos rizikos kriterijus, kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į rizikos priskyrimą šalims ar jų dalims pagal 27 straipsnį, veiklos vykdytojo ar prekiautojo atitiktį šio reglamentui reikalavimams praeityje ir visą kitą svarbią informaciją. Remdamosi patikrų rezultatais ir planų įgyvendinimo patirtimi, kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri šiuos planus ir rizikos kriterijus, siekdamos didinti jų veiksmingumą. Peržiūrėdamos planus kompetentingos institucijos nustato mažesnį patikrų dažnumą tiems veiklos vykdytojams ir prekybininkams, kurie nuolat atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

4.Siekdamos įgyvendinti pagal 3 dalį sudarytus rizika grindžiamus patikrų planus, kompetentingos institucijos atlieka informacijos, pateiktos deramo patikrinimo pareiškimuose, joms teikiamuose pagal 4 straipsnio 2 dalį, rizikos analizę. Rizikos analizei atlikti naudojami pagal 3 dalį sudarytuose planuose nustatyti rizikos kriterijai ir ji atliekama naudojant elektroninius duomenų apdorojimo metodus, integruotus į 31 straipsnyje nurodytą informacinę sistemą.

5.Remdamosi pagal 4 dalį atlikta rizikos analize ir kita susijusia informacija, kompetentingos institucijos nustato veiklos vykdytojus ir prekiautojus, kuriuos reikia patikrinti pagal 15 ir 16 straipsnius.

6.Remdamosi pagal 4 dalį atlikta rizikos analize, kompetentingos institucijos taip pat nustato atitinkamas prekes ir produktus, dėl kurių reikia nedelsiant imtis veiksmų, nes kyla tokia didelė rizika, kad bus nesilaikoma šio reglamento nuostatų, jog jas reikia patikrinti dar prieš pateikiant arba tiekiant Sąjungos rinkai arba eksportuojant. Taip nustatytos prekės ar produktai pažymimi pagal 31 straipsnį sukurtoje informacinėje sistemoje ir dėl to kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi laikinųjų priemonių pagal 21 straipsnį, kad sustabdytų atitinkamų prekių ir produktų pateikimą arba tiekimą Sąjungos rinkai, arba – jei atitinkamos prekės ar produktai įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami po to, kai jau yra sukurta 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektroninė sąsaja – muitinė gauna prašymą sustabdyti jų išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą pagal 24 straipsnio 6 dalį.

7.6 dalyje nurodyti sustabdymai galioja 3 darbo dienas, nebent kompetentingos institucijos, remdamosi per tą laikotarpį atliktų patikrų rezultatais, nusprendžia, kad joms reikia daugiau laiko nustatyti, ar atitinkamos prekės ir produktai atitinka šio reglamento reikalavimus. Tokiu atveju kompetentingos institucijos pratęsia sustabdymo laikotarpį taikydamos papildomas laikinąsias priemones pagal 21 straipsnį, arba, jei atitinkamos prekės ar produktai įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami, pranešdamos muitinei apie būtinybę palikti galioti sustabdymą pagal 24 straipsnio 6 dalį.

8.Siekdamos, kad šio reglamento vykdymas būtų užtikrinamas veiksmingiau, kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie 3 dalyje nurodytus rizikos kriterijus ir koordinuoja jų rengimą bei taikymą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Komisija.

9.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos kasmet patikrintų ne mažiau kaip 5 proc. veiklos vykdytojų, kurie Sąjungos rinkai pateikia, jai tiekia arba iš jos eksportuoja kiekvieną iš atitinkamų jų rinkoje esančių prekių, ir 5 proc. kiekvienos iš atitinkamų rinkai pateikiamų ar tiekiamų arba iš jos eksportuojamų prekių kiekio.

10.Atitinkamas prekes ir produktus, pagamintus šalyje ar jos dalyse, kurios pagal 27 straipsnį įtrauktos į didelės rizikos šalių sąrašą, arba jei kyla pavojus, kad atitinkamos prekės ar produktai, pagaminti tokiose šalyse ar jų dalyse, pateks į atitinkamą tiekimo grandinę, kompetentingos institucijos tikrina griežčiau, kaip nustatyta 20 straipsnyje.

11.Nedarydamos poveikio 5 ir 6 dalyse numatytoms patikroms, kompetentingos institucijos atlieka 1 dalyje nurodytas patikras, kai jos turi įrodymų arba kitos svarbios informacijos, įskaitant trečiųjų šalių pagal 29 straipsnį pateiktus pagrįstus skundus, dėl galimo šio reglamento nesilaikymo.

12.Patikros atliekamos be išankstinio veiklos vykdytojo ar prekiautojo įspėjimo, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojui arba prekiautojui būtina apie tai iš anksto pranešti, kad būtų užtikrintas patikros veiksmingumas.

13.Kompetentingos institucijos saugo patikrų įrašus, visų pirma nurodydamos jų pobūdį ir rezultatus, taip pat priemones, kurių buvo imtasi reikalavimų nesilaikymo atveju. Visų patikrų įrašai saugomi bent penkerius metus.

15 straipsnis

Veiklos vykdytojų patikros

1.Veiklos vykdytojų patikros apima:

(a)deramo patikrinimo sistemos, įskaitant rizikos įvertinimo ir rizikos mažinimo procedūras, tikrinimą;

(b)dokumentų ir įrašų, iš kurių galima spręsti, ar deramo patikrinimo sistema veikia tinkamai, tikrinimą;

(c)dokumentų ir įrašų, įrodančių, kad konkretus produktas ar prekė, kuriuos operatorius pateikė, ketina pateikti Sąjungos rinkai arba eksportuoti iš jos, atitinka šio reglamento reikalavimus, tikrinimą;

(d)deramo patikrinimo pareiškimų tikrinimą,

taip pat prireikus

(e)atitinkamų prekių ir produktų tikrinimą vietoje, siekiant įsitikinti, ar jie atitinka dokumentus, pagal kuriuos atliktas deramas patikrinimas;

(f)bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas nustatyti tikslią atitinkamos prekės ar produkto pagaminimo vietą, įskaitant izotopinius tyrimus;

(g)bet kokias technines ir mokslines priemones, tinkamas nustatyti, ar atitinkama prekė ar produktas pagamintas nenaikinant miškų, įskaitant Žemės stebėjimo duomenis, pvz., pagal programą „Copernicus“, ir priemones, ir

(h)patikras vietoje, įskaitant vietos auditą, prireikus ir trečiosiose šalyse, bendradarbiaujant su trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis.

16 straipsnis

Prekiautojų patikros

1.Prekiautojų patikros apima:

(a)dokumentų ir įrašų, įrodančių, kad laikomasi 6 straipsnio 2 dalies, tikrinimą;

(b)jeigu reikia, patikras vietoje, įskaitant auditą vietoje.

17 straipsnis

Kompetentingų institucijų išlaidų susigrąžinimas

1.Valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms institucijoms iš atitinkamų veiklos vykdytojų ar prekiautojų susigrąžinti visas savo veiklos sąnaudas, susijusias su neatitikties atvejais.

2.1 dalyje nurodytos sąnaudos gali apimti tyrimų sąnaudas, saugojimo sąnaudas ir veiklos, susijusios su gaminiais, kurie, kaip nustatyta, neatitinka reikalavimų ir dėl jų reikia imtis taisomųjų veiksmų prieš juos išleidžiant į laisvą apyvartą, pateikiant rinkai arba eksportuojant iš Sąjungos rinkos, sąnaudas.

18 straipsnis

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

1.Kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su kitų valstybių narių valdžios institucijomis, su Komisija ir, jei reikia, su trečiųjų šalių administracinėmis institucijomis, siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi. 

2.Dėl šio reglamento taikymo ir vykdymo užtikrinimo kompetentingos institucijos sudaro administracinius susitarimus su Komisija dėl informacijos perdavimo ir tyrimų atlikimo.

3.Kompetentingos institucijos keičiasi šio reglamento vykdymui užtikrinti būtina informacija. Tai apima galimybės sudarymą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms susipažinti su veiklos vykdytojų ir prekiautojų duomenimis ir jais keistis siekiant, kad būtų lengviau užtikrinti šio reglamento vykdymą. 

4.Kompetentingos institucijos, nustačiusios šio reglamento pažeidimą ir rimtų trūkumų, galinčių turėti įtakos daugiau nei vienai valstybei narei, nedelsdamos įspėja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją. Kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingas institucijas informuoja visų pirma tada, kai rinkoje aptinka šio reglamento reikalavimų neatitinkančią atitinkamą prekę ar produktą, kad tokia prekė ar produktas galėtų būti pašalintas ar atšauktas iš pardavimo visose valstybėse narėse. 

5.Kompetentingos institucijos prašymu valstybės narės pateikia jai būtiną informaciją, kad būtų užtikrinta atitiktis šio reglamento nuostatoms.

19 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia visuomenei ir Komisijai informaciją apie šio reglamento taikymą ankstesniais kalendoriniais metais. Ši informacija apima jų patikrų planus, veiklos vykdytojų ir prekybininkų patikrų skaičių ir rezultatus, įskaitant šių patikrų turinį, patikrintų atitinkamų prekių ir produktų kiekį, palyginti su bendru rinkai pateiktų atitinkamų prekių ir produktų kiekiu, atitinkamų prekių ir produktų kilmės šalis ir gamybos šalis, taip pat priemones, kurių imtasi reikalavimų nesilaikymo atveju, ir susigrąžintų kontrolės priemonių išlaidas.

2.Komisijos tarnybos kasmet viešai skelbia Sąjungos masto šio reglamento taikymo apžvalgą, pagrįstą valstybių narių pagal 1 dalį pateiktais duomenimis.

20 straipsnis

Griežtesnis tikrinimas

Jei atitinkamos prekės ar produktai buvo pagaminti šalyje ar jos dalyje, kuri pagal 27 straipsnį įtraukta į didelės rizikos šalių sąrašą, arba yra rizika, kad atitinkamos prekės ar produktai, pagaminti tokiose šalyse ar jų dalyse, pateks į atitinkamą tiekimo grandinę, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos kasmet patikrintų ne mažiau kaip 15 proc. veiklos vykdytojų, kurie iš didelės rizikos šalių ar jų dalių Sąjungos rinkai pateikia, jai tiekia arba iš jos eksportuoja kiekvieną iš atitinkamų jų rinkoje esančių prekių, ir 15 proc. kiekvienos iš atitinkamų prekių, pateikiamų ar tiekiamų rinkai iš didelės rizikos šalių ar jų dalių, arba eksportuojamų iš rinkos, kiekio.

21 straipsnis

Laikinosios priemonės

Jei, atlikus 15 ir 16 straipsniuose nurodytas patikras, nustatyta galimų rimtų trūkumų arba nustatyta rizika pagal 14 straipsnio 6 dalį, kompetentingos institucijos gali nedelsdamos imtis laikinųjų priemonių, įskaitant atitinkamų prekių ir produktų konfiskavimą arba jų pateikimo arba tiekimo Sąjungos rinkai ir eksporto iš jos sustabdymą.

22 straipsnis

Rinkos priežiūros priemonės

1.Nepažeidžiant 23 straipsnio, kai kompetentingos institucijos nustato, kad veiklos vykdytojas ar prekiautojas neįvykdė savo prievolių pagal šį reglamentą arba kad atitinkama prekė ar produktas neatitinka šio reglamento reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas veiklos vykdytojas ar prekiautojas imtųsi tinkamų ir proporcingų taisomųjų veiksmų neatitikčiai pašalinti.

2.Taikant 1 dalį, taisomuosius veiksmus, kurių turi imtis veiklos vykdytojas arba prekiautojas, sudaro bent vienas arba daugiau iš šių elementų:

(a)visų formalumų, visų pirma šio reglamento 2 skyriaus reikalavimų, neatitikties pašalinimas;

(b)kelio atitinkamos prekės ar produkto pateikimui ar tiekimui Sąjungos rinkai arba eksportui iš jos užkirtimas;

(c)atitinkamos prekės ar produkto neatidėliotinas pašalinimas ar atšaukimas;

(d)atitinkamos prekės ar produkto sunaikinimas arba jos (jo) paaukojimas labdaros ar viešojo intereso tikslais.

3.Jei veiklos vykdytojas arba prekiautojas nesiima 2 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų arba jei 1 dalyje nurodyta neatitiktis išlieka, kompetentingos institucijos užtikrina, kad produktas būtų pašalintas arba atšauktas, arba jo tiekimas Sąjungos rinkai arba eksportas iš jos būtų uždraustas arba apribotas.

23 straipsnis

Sankcijos

1.Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų veiklos vykdytojams ir prekiautojams už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus.

2.Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Sankcijos turi apimti bent: 

(a)baudas, proporcingas aplinkai padarytai žalai ir atitinkamų prekių ar produktų vertei, tokių baudų dydį skaičiuojant taip, kad būtų užtikrinta, jog atsakingi asmenys veiksmingai netektų įvykdžius šiuos pažeidimus gautos ekonominės naudos, ir laipsniškai didinant tokių baudų dydį už pakartotinius pažeidimus; didžiausia tokių baudų suma turi būti ne mažesnė kaip 4 proc. veiklos vykdytojo ar prekybininko metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar atitinkamose valstybėse narėse; 

(b)atitinkamų prekių ir produktų konfiskavimą iš veiklos vykdytojo ir (arba) prekiautojo;

(c)pajamų, kurias veiklos vykdytojas ir (arba) prekiautojas gavo iš sandorio, susijusio su atitinkamomis prekėmis ir produktais, konfiskavimą;

(d)laikiną pašalinimą iš viešųjų pirkimų procesų.

4 skyrius

Atitinkamų prekių ir produktų įvežimo į Sąjungos rinką arba išvežimo iš jos procedūros

24 straipsnis

Kontrolė

1.Atitinkamoms prekėms ir produktams, kuriems taikoma muitinės procedūra „išleidimas į laisvą apyvartą“ arba „eksportas“, taikoma šiame skyriuje nustatyta kontrolė ir priemonės. Šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio jokioms kitoms šio reglamento nuostatoms ir kitiems Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems prekių išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą, visų pirma Sąjungos muitinės kodeksui ir jo 46, 47, 134 ir 267 straipsniams. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 50 VII skyrius netaikomas atitinkamų prekių ir produktų, įvežamų į Sąjungos rinką, kontrolei, susijusiai su šio reglamento taikymu ir vykdymo užtikrinimu.

2.Kompetentingos institucijos yra atsakingos už bendrą šio reglamento vykdymo užtikrinimą, susijusį su į Sąjungos rinką įvežama arba iš jos išvežama atitinkama preke ir produktu. Visų pirma, kompetentingoms institucijoms tenka atsakomybė, atliekant patikras pagal 14 straipsnio 1 dalį, nustatyti, ar tokia atitinkama prekė ar produktas atitinka šio reglamento reikalavimus. Kompetentingos institucijos šias pareigas atlieka vadovaudamosi atitinkamomis šio reglamento 3 skyriaus nuostatomis.

3.Muitinė kontroliuoja, ar į Sąjungos rinką įvežamos arba iš jos išvežamos atitinkamos prekės ir produktai deklaruojami teisingai. Tokia kontrolė visų pirma grindžiama rizikos analize, kuria siekiama nustatyti bei įvertinti riziką ir parengti būtinas atsakomąsias priemones, ir atliekama pagal bendrą rizikos valdymo sistemą Sąjungos lygmeniu.

4.Muitinei teikiant muitinės deklaraciją dėl atitinkamos prekės ar produkto išleidimo į laisvą apyvartą ar eksporto, nurodomas tos atitinkamos į Sąjungą įvežamos arba iš jos išvežamos prekės ar produkto deramo patikrinimo pareiškimo nuorodos numeris, suteiktas 31 straipsnyje nurodytoje informacinėje sistemoje, išskyrus atvejus, kai deramo patikrinimo pareiškimas pateikiamas pagal 26 straipsnio 2 dalį.

5.Gavusios muitinės deklaraciją dėl į Sąjungos rinką įvežamos arba iš jos išvežamos atitinkamos prekės ar produkto išleidimo į laisvą apyvartą ar eksporto, muitinė patikrina deramo patikrinimo pareiškimo statusą naudodamasi 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sąsaja. Apie bet kokį statuso pokytį 31 straipsnyje nurodytoje informacinėje sistemoje, įvykusį iki tos atitinkamos prekės ar produkto išleidimo į laisvą apyvartą ar eksporto, automatiškai pranešama tą atitinkamą prekę ar produktą prižiūrinčiai muitinei.

6.Jei po rizikos analizės pagal 14 straipsnio 4 dalį atlikimo atitinkamo deramo patikrinimo pareiškimo statusas informacinėje sistemoje, sukurtoje pagal 31 straipsnį, nurodo, kad atitinkamą prekę ar produktą prieš pateikimą ar tiekimą ES rinkai arba eksportą reikia patikrinti, muitinė sustabdo tos atitinkamos prekės ar produkto išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą.

7.Jei visi kiti Sąjungos ar nacionalinės teisės reikalavimai ir formalumai, susiję su išleidimu į laisvą apyvartą ar eksportu, yra įvykdyti, muitinė leidžia atitinkamą prekę ar produktą išleisti į laisvą apyvartą arba eksportuoti bet kuriuo iš šių atvejų:

(a)atlikusios rizikos analizę pagal 14 straipsnio 4 dalį, kompetentingos institucijos pagal 31 straipsnį sukurtoje informacinėje sistemoje nenurodė, kad atitinkamos prekės ar produkto išleidimą į laisvą apyvartą arba eksportą reikia sustabdyti pagal 6 dalį;

(b)jei išleidimas į laisvą apyvartą arba eksportas sustabdytas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos per 3 darbo dienas, kaip nurodyta 14 straipsnio 7 dalyje, nepareikalavo, kad tos atitinkamos prekės ar produkto išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto sustabdymas būtų paliktas galioti;

(c)jei kompetentingos institucijos per informacinę sistemą, sukurtą pagal 31 straipsnį, pranešė muitinei, kad atitinkamų prekių ir produktų išleidimo į laisvą apyvartą arba eksporto sustabdymas gali būti panaikintas.

Išleidimas į laisvą apyvartą ar eksportas nelaikomas įrodymu, kad laikomasi Sąjungos teisės, visų pirma šio reglamento, nuostatų.

8.Jei kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad atitinkama prekė arba produktas, įvežamas į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamas, neatitinka šio reglamento reikalavimų, jos apie tai praneša muitinei per informacinę sistemą, sukurtą pagal 31 straipsnį. Kompetentingos institucijos informacinėje sistemoje taip pat gali nurodyti prieštaraujančios, kad atitinkamai prekei ar produktui būtų taikomos kitos konkrečios muitinės procedūros.

Gavusi pranešimą apie tokį statusą, muitinė tos atitinkamos prekės ar produkto neišleidžia į laisvą apyvartą arba neleidžia eksportuoti. Ji taip pat į muitinės duomenų tvarkymo sistemą ir, jei įmanoma, į prie atitinkamos prekės ar produkto pridedamą komercinę sąskaitą faktūrą ir į visus kitus susijusius pridedamus dokumentus įtraukia šį pranešimą: „Reikalavimų neatitinkanti prekė ar produktas: išleisti į laisvą apyvartą / eksportuoti neleidžiama, Reglamentas (ES) 2021/ XXXX.“; [OP: prašome įrašyti šio reglamento nuorodą]

Jei atitinkama prekė arba produktas vėliau deklaruojamas kitoms muitinės procedūroms ir jei kompetentingos institucijos tokiam prekių pateikimui neprieštarauja, veiklos vykdytojas įtraukia pranešimą į muitinės deklaraciją ir jis užregistruojamas tokiomis pačiomis sąlygomis muitinės duomenų tvarkymo sistemoje ir, jei įmanoma, lydimuosiuose dokumentuose, naudojamuose atliekant visas tokias procedūras.

9.Pranešimai ir prašymai pagal šio straipsnio 5–8 dalis teikiami naudojant 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą elektroninę sąsają. 5–8 dalys taikomos po to, kai įdiegiama 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektroninė sąsaja.

10.Reikalavimų neatitinkančią atitinkamą prekę arba produktą muitinė gali sunaikinti kompetentingų institucijų prašymu arba jei mano, kad tai būtina ir proporcinga. Tokios priemonės išlaidas padengia fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra atitinkamos prekės ar produkto turėtojas. Atitinkamai taikomi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 197 ir 198 straipsniai. Reikalavimų neatitinkančios atitinkamos prekės ir produktai taip pat gali būti kompetentingų institucijų prašymu konfiskuoti ir muitinės perduoti kompetentingoms institucijoms.

25 straipsnis

Keitimasis informacija ir institucijų bendradarbiavimas

1.Kad atitinkamoms prekėms ir produktams, įvežamiems į Sąjungos rinką arba iš jos išvežamiems, būtų galima taikyti 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą rizika pagrįstą požiūrį ir užtikrinti, kad patikros būtų veiksmingos ir atliekamos laikantis šio reglamento reikalavimų, Komisija, kompetentingos institucijos ir muitinė glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija.

2.Muitinė ir kompetentingos institucijos bendradarbiauja pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 2 dalį ir keičiasi, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, informacija, būtina jų funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti.

3.Su rizika susijusia informacija keičiasi:

(a)muitinės pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnio 5 dalį; ir

(b)muitinė ir Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį.

4.Jeigu pirmajame įvežimo punkte muitinė turi pagrindo manyti, kad atitinkamos prekės ir produktai, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie yra laikinai saugomi arba kuriems taikoma kita nei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra, neatitinka šio reglamento reikalavimų, ji perduoda visą susijusią informaciją kompetentingai paskirties šalies muitinei.

26 straipsnis

Elektroninės sąsajos

1.Komisija sukuria elektroninę sąsają, pagrįstą ES muitinės vieno langelio aplinka, kad tarp nacionalinių muitinės sistemų ir informacinės sistemos, nurodytos 31 straipsnyje, būtų galima keistis duomenimis, visų pirma 24 straipsnio 5–8 dalyse nurodytais pranešimais ir prašymais. Ši elektroninė sąsaja turi būti įdiegta ne vėliau kaip per ketverius metus nuo 3 dalyje nurodyto atitinkamo įgyvendinimo akto priėmimo dienos.

2.Komisija gali sukurti elektroninę sąsają, pagrįstą ES muitinės vieno langelio aplinka, kad:

(a)prekiautojai ir veiklos vykdytojai galėtų su atitinkama preke ar produktu susijusį deramo patikrinimo pareiškimą pateikti per nacionalinę vieno langelio aplinką, nurodytą reglamento 8 straipsnyje [Leidinių biurui: po pasiūlymo priėmimo patikrinkite nuorodos numerį ir straipsnio numerį], ir gauti grįžtamąją informaciją apie jį iš kompetentingų institucijų ir kad

(b)tas deramo patikrinimo pareiškimas galėtų būti perduotas į šio reglamento 31 straipsnyje nurodytą informacinę sistemą.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, visų pirma, apibrėžiami duomenys, įskaitant jų formatą, kurie turi būti perduodami pagal 1 ir 2 dalis. Įgyvendinimo aktuose taip pat gali būti nustatyta, kad tam tikri konkretūs deramo patikrinimo pareiškimo duomenys, reikalingi muitinės veiklai, įskaitant priežiūrą ir kovą su sukčiavimu, turi būti perduodami ES ir nacionalinėms muitinės sistemoms ir jose registruojami. Tie įgyvendinimo aktai priimami 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo tvarka.

5 skyrius

Šalių lyginamosios analizės sistema ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

27 straipsnis

Šalių vertinimai

1.Šiuo reglamentu nustatoma trijų pakopų šalių ar jų dalių vertinimo sistema. Jei pagal šį straipsnį nenustatyta, kad šalyje yra maža arba didelė rizika, laikoma, kad joje yra standartinė rizika. Komisija gali nustatyti šalis arba jų dalis, kuriose yra maža arba didelė rizika, kad atitinkamos prekės arba produktai bus pagaminti ne pagal 3 straipsnio a punkto reikalavimą. Šalių ar jų dalių, kuriose yra maža arba didelė rizika, sąrašas skelbiamas įgyvendinimo aktu (-ais), kuris (-ie) turi būti priimtas (-i) pagal 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Gavus naujų įrodymų, tas sąrašas prireikus atnaujinamas.

2.Nustatant mažos ir didelės rizikos šalis ar jų dalis pagal 1 dalį atsižvelgiama į atitinkamos šalies pateiktą informaciją ir remiamasi šiais vertinimo kriterijais:

(a)miškų naikinimo ir miškų alinimo mastas,

(b)žemės ūkio paskirties žemės, skirtos atitinkamoms prekėms, plėtros mastas,

(c)atitinkamų prekių ir produktų gamybos tendencijos,

(d)ar nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai (NDC) pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją apima dėl žemės ūkio bei miškų ūkio veiklos ir žemės naudojimo išmetamą bei absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, taip užtikrinant, kad skaičiuojamos šalies įsipareigojimą sumažinti arba apriboti ŠESD išmetimą, kaip nurodyta NDC, būtų įskaičiuojamos naikinant ir alinant miškus išmetamos ŠESD;

(e)atitinkamos šalies ir Sąjungos sudaryti susitarimai ir kitos priemonės, kuriomis sprendžiama miškų naikinimo ar miškų alinimo problema ir padedama užtikrinti atitinkamų prekių ir produktų atitiktį šio reglamento reikalavimams ir juos veiksmingai įgyvendinti;

(f)ar atitinkama šalis turi nacionalinius ar subnacionalinius įstatymus, įskaitant pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį, ir imasi veiksmingų vykdymo užtikrinimo priemonių, kad būtų išvengta veiklos, lemiančios miškų naikinimą ir alinimą, ir už ją būtų baudžiama, o ypač ar taikomos pakankamai griežtos sankcijos, dėl kurių pažeidėjai netenka visos dėl miškų naikinimo ar alinimo gautos naudos.

3.Jei Komisija ketina pakeisti esamas rizikos kategorijas, ji apie tai praneša atitinkamoms šalims ir paragina jas pateikti visą informaciją, kuri šiuo atžvilgiu galėtų būti naudinga. Komisija suteikia šalims pakankamai laiko pateikti atsakymą, į kurį gali būti įtraukiama informacija apie priemones, kurių šalis ėmėsi padėčiai ištaisyti, jei tos šalies ar jos dalių statusas galėtų būtų pakeistas į aukštesnės rizikos kategoriją.

Komisija į pranešimą įtraukią šią informaciją:

(a)priežastį arba priežastis, dėl kurių ketinama pakeisti šalies ar jos dalių rizikos statusą;

(b)kvietimą pateikti raštišką atsakymą Komisijai dėl jos ketinimo pakeisti šalies ar jos dalių rizikos statusą;

(c)pasekmes, kurias jai sukels didelės arba mažos rizikos šalies statuso suteikimas.

4.Komisija nedelsdama informuoja kompetentingas institucijas apie šalies įtraukimą į 1 dalyje nurodytą sąrašą arba išbraukimą iš jo.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.Komisija užmezga ryšius su šalimis gamintojomis, su kuriomis susijęs šis reglamentas, siekdama plėtoti partnerystę ir bendradarbiavimą, kad bendromis jėgomis būtų spendžiamos miškų naikinimo ir alinimo problemos. Tokios partnerystės ir bendradarbiavimo mechanizmai bus orientuoti į tokius klausimus kaip miškų išsaugojimas, atkūrimas ir tvarus naudojimas, miškų naikinimas, miškų alinimas ir perėjimas prie tvarios prekių gamybos, vartojimas, perdirbimas ir prekybos metodai. Partnerystės ir bendradarbiavimo mechanizmai gali apimti struktūrinį dialogą, paramos programas ir veiksmus, administracinius susitarimus ir esamų susitarimų nuostatas arba susitarimus, padedančius šalims gamintojoms pereiti prie žemės ūkio gamybos, palengvinančios prekių ir produktų atitiktį šio reglamento reikalavimams. Į tokius susitarimus ir veiksmingą jų įgyvendinimą bus atsižvelgiama atliekant lyginamąją analizę pagal šio reglamento 27 straipsnį.

2.Partnerystės ir bendradarbiavimo veikloje turėtų galėti visapusiškai dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, čiabuvių ir vietos bendruomenes ir privatųjį sektorių, įskaitant MVĮ ir smulkiuosius ūkininkus.

3.Partnerystėmis ir bendradarbiavimu skatinama plėtoti integruotus žemėtvarkos procesus, priimti atitinkamus teisės aktus, teikti fiskalines paskatas ir imtis kitų susijusių priemonių, kad būtų: gerinamas miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimas, miškai būtų tvarkomi tvariai ir jie būtų atkuriami, būtų kovojama su miškų ir pažeidžiamų ekosistemų pertvarkymu į kitus žemės naudojimo būdus, būtų optimizuota nauda kraštovaizdžiui, užtikrintos teisės naudotis žeme, būtų didinamas žemės ūkio našumas ir konkurencingumas, tiekimo grandinės būtų skaidrios, būtų stiprinamos nuo miškų priklausomų bendruomenių, įskaitant smulkius ūkininkus, čiabuvių ir vietos bendruomenes, teisės ir visuomenei būtų užtikrinta prieiga prie miškų valdymo dokumentų ir kitos svarbios informacijos.

4.Komisija dalyvauja tarptautinėse dvišalėse ir daugiašalėse diskusijose dėl politikos ir veiksmų, skirtų stabdyti miškų naikinimą ir alinimą, be kita ko, daugiašaliuose forumuose, tokiuose kaip Biologinės įvairovės konvencija, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencija, Jungtinių Tautų Aplinkos asamblėja, Jungtinių Tautų Miškų forumas, Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Pasaulio prekybos organizacija, G 7 ir G 20. Tokia dalyvavimo veikla taip pat apima skatinimą pereiti prie tvarios žemės ūkio gamybos ir tvarios miškotvarkos, taip pat skaidrių ir tvarių tiekimo grandinių kūrimą, taip pat tolesnes pastangas nustatyti, kokie patikimi standartai ir apibrėžtys užtikrintų aukštą miškų ekosistemų apsaugos lygį, ir dėl jų susitarti.

6 skyrius

Pagrįsti skundai

29 straipsnis

Pagrįsti fizinių arba juridinių asmenų skundai

1.Fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę kompetentingoms institucijoms pateikti pagrįstus skundus, kai jie, remdamiesi objektyviomis aplinkybėmis, mano, kad vienas ar keli veiklos vykdytojai ar prekybininkai nesilaiko šio reglamento nuostatų.

2.Kompetentingos institucijos stropiai ir nešališkai įvertina pagrįstus skundus ir imasi būtinų veiksmų, įskaitant veiklos vykdytojų ir prekiautojų patikras ir klausymus, siekdamos nustatyti galimus šio reglamento nuostatų pažeidimus ir, jei reikia, nustato laikinąsias priemones pagal 21 straipsnį, kad atitinkamos prekės ir produktai, dėl kurių vyksta tyrimas, negalėtų būti pateikiami arba tiekiami Sąjungos rinkai arba eksportuojami iš jos.

3.Nedelsdama ir laikydamasi nacionalinės teisės aktų atitinkamų nuostatų, kompetentinga institucija praneša straipsnio 1 dalyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pateikusiems jai pastebėjimus, apie savo sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą imtis veiksmų ir pateikia tokio sprendimo motyvus.

30 straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

1.Bet kuris pakankamai suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant tuos, kurie pateikė pagrįstą skundą pagal 29 straipsnį, turi galimybę kreiptis į teismą ar kitą nepriklausomą ir nešališką viešąją įstaigą, kompetentingą peržiūrėti kompetentingos institucijos sprendimų, veiksmų ar neveikimo pagal šį reglamentą procesinį ir materialinį teisėtumą.

2.Šiuo reglamentu nepažeidžiamos jokios nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad prieš pradedant teisminį procesą būtų išnaudotos administracinės peržiūros procedūros.

7 skyrius

Informacinė sistema

31 straipsnis

Registro informacinė sistema

1.Iki 36 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos Komisija sukuria ir vėliau tvarko informacinę sistemą (registrą), kurioje saugomi pagal 4 straipsnio 2 dalį pateikti deramo patikrinimo pareiškimai.

2.Informacinėje sistemoje turi būti numatytos bent šios funkcijos:

(a)veiklos vykdytojų ir prekiautojų bei jų įgaliotųjų atstovų ES registravimas; ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodo (EORI kodo), nustatyto pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį, įtraukimas į veiklos vykdytojų, atitinkamas prekes ir produktus įforminančių pagal muitinės procedūrą „išleidimas į laisvą apyvartą“ arba „eksportas“, registracijos profilį;

(b)deramo patikrinimo pareiškimų registravimas, įskaitant kiekvieno įregistruoto deramo patikrinimo pareiškimo registracijos numerio išdavimą atitinkamam veiklos vykdytojui ar prekiautojui;

(c)deramo patikrinimo pareiškimų kontrolės rezultatų registravimas;

(d)sujungimas su muitinėmis per ES muitinės vieno langelio aplinką* [kai reglamentas priimamas, jį galima nurodyti tiesiogiai ] pagal 26 straipsnį, įskaitant galimybę teikti pranešimus ir prašymus pagal 24 straipsnio 5–8 dalis;

(e)veiklos vykdytojų, prekiautojų ir atitinkamų prekių ir produktų rizikos profiliavimas pagal 14 straipsnio 4 dalyje numatytą rizikos analizę siekiant nustatyti didelės rizikos siuntas;

(f)kompetentingų institucijų ir Komisijos savitarpio administracinė pagalba ir administracinis bendradarbiavimas keičiantis informacija ir duomenimis;

(g)kompetentingų institucijų ir veiklos vykdytojų bei prekybininkų bendravimas dėl šio reglamento įgyvendinimo.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato informacinės sistemos veikimo taisykles, įskaitant asmens duomenų apsaugos ir keitimosi duomenimis su kitomis IT sistemomis taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal šio reglamento 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.Komisija prieigą prie tos informacinės sistemos suteikia muitinei, kompetentingoms institucijoms, veiklos vykdytojams ir prekiautojams atitinkamai pagal jų pareigas ar prievoles pagal šį reglamentą.

5.Laikydamasi ES atvirų duomenų politikos, visų pirma Direktyvos (ES) 2019/1024 51 , Komisija suteikia plačiajai visuomenei prieigą prie visų informacijos sistemos anoniminių duomenų rinkinių atviru ir kompiuteriu skaitomu formatu, kuriuo užtikrinamas sąveikumas, pakartotinis naudojimas ir prieinamumas.

8 skyrius

Peržiūra

32 straipsnis

Peržiūra

1.Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija atlieka pirmą jo peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios prireikus prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ataskaitoje visų pirma įvertinamas poreikis ir galimybės išplėsti šio reglamento taikymo sritį – į ją įtraukti kitas ekosistemas, įskaitant žemę, kurioje yra daug anglies sankaupų, ir biologinės įvairovės atžvilgiu vertingą žemę, pavyzdžiui, pievas, durpynus ir pelkes, taip pat kitas prekes.

2.Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo įsigaliojimo ir po to bent kas penkerius metus Komisija atlieka bendrą šio reglamento peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios prireikus prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pirmojoje ataskaitoje, remiantis konkrečiais tyrimais, visų pirma įvertinama:

(a)poreikis ir galimybės imtis papildomų prekybos palengvinimo priemonių, kurios padėtų pasiekti reglamento tikslus, įskaitant sertifikavimo sistemų pripažinimą;

(b)reglamento poveikis ūkininkams, visų pirma smulkiesiems ūkininkams, čiabuvių ir vietos bendruomenėms, taip pat ar reikia teikti daugiau pagalbos, kad būtų pereita prie tvarių tiekimo grandinių.

3.Nedarant poveikio bendrai peržiūrai pagal 1 dalį, pirmąją I priedo peržiūrą Komisija atlieka per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau reguliariai, siekdama įvertinti, ar tikslinga iš dalies pakeisti ar išplėsti I priede pateiktą atitinkamų produktų sąrašą, siekiant užtikrinti, kad į tą sąrašą būtų įtraukti visi produktai, kuriuose yra, kurie buvo šeriami ar buvo pagaminti naudojant atitinkamas prekes, išskyrus atvejus, kai tų produktų paklausa daro nedidelį poveikį miškų naikinimui. Peržiūros grindžiamos atitinkamų prekių ir produktų poveikio miškų naikinimui ir miškų alinimui vertinimu ir jose atsižvelgiama į vartojimo pokyčius, kuriuos rodo moksliniai duomenys.

4.Atlikusi 3 dalyje nustatytą peržiūrą, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį, kad iš dalies pakeistų I priedą ir įtrauktų atitinkamus produktus, kuriuose yra arba kurie pagaminti naudojant atitinkamas prekes.

9 skyrius

Baigiamosios nuostatos

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 8 dalyje ir 32 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo MM/MM/DD. Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 8 dalyje ir 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 9 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 8 dalį ir 32 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

34 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011 52 .

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, atsižvelgiant į jo 11 straipsnio nuostatas.

35 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo datos, nustatytos 36 straipsnio 2 dalyje.

36 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.3–12, 14–22, 24, 29 ir 30 straipsniai taikomi praėjus 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3.Veiklos vykdytojams, kurie yra mikroįmonės 53 , įsteigtos iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2 dalyje nurodyti straipsniai taikomi praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, išskyrus produktus, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. 995/2010 priedas.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☑ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 54  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

☑ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

☑ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 iki 2027 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 56

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veikla reglamentuojama privatine teise ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–◻ įstaigoms, kurių veikla reglamentuojama valstybės narės privatine teise, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: ENV				2022 metai	2023 metai	2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	IŠ VISO (2022–2027 m.)
• Veiklos asignavimai
09 02 01 –​Gamta ir biologinė įvairovė	Įsipareigojimai		(1a)	0,500	1,789	1,680	1,610	1,890	1,450	8,919
	Mokėjimai		(2a)	0,500	1,789	1,680	1,610	1,890	1,450	8,919
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 60
Biudžeto eilutė			(3)
IŠ VISO asignavimų  ENV GD	Įsipareigojimai		= 1a + 1b + 3	0,500	1,789	1,680	1,610	1,890	1,450	8,919
	Mokėjimai		= 2a + 2b + 3	0,500	1,789	1,680	1,610	1,890	1,450	8,919

Pirmiau nurodyta suma bus reikalinga įvairioms su teisės aktų nuostatomis susijusioms įgyvendinimo užduotims, kurias vykdys ENV GD, remti.

Viešųjų pirkimų veikla apima tyrimą, kuriuo remiama pirmoji produktų apibrėžtosios srities peržiūra (įtraukta į 2022 m. biudžetą), tyrimą, kuriuo remiamas pirmasis reglamento vertinimas (įtrauktas į 2026 m. biudžetą), ir bendro reglamento įgyvendinimo rėmimo sutartį (į biudžetą įtrauktas tolygiai per pirmuosius penkerius veiklos metus).

Be to, į šią kategoriją laikinai įtrauktos dar dvi veiklos rūšys, kurias būtų galima plėtoti pagal išorės sutartį arba administracinius susitarimus su Komisijos tarnybomis. Tai informacinės sistemos kūrimas ir veikimas, šalių lyginamosios analizės sistemos kūrimas ir veikimas. Abi veiklos rūšys buvo įtrauktos į biudžetą per pirmuosius penkerius veiklos metus.

Galiausiai, įtraukiamos tam tikros sumos, skirtos IT plėtrai ir nacionalinių muitinės sistemų ir informacinės sistemos elektroninių sąsajų, susijusių su muitinių ir kompetentingų institucijų keitimusi informacija, palaikymui. Jos įtraukiamos į bendras informacinės sistemos išlaidas.

Visos išlaidos, išskyrus žmogiškuosius išteklius ir administracines išlaidas
Užduotys	Ištekliai	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	IŠ VISO
Bendrasis įgyvendinimas	Bendroji rėmimo sutartis	–	0,450	0,450	0,450	0,450	0,450	2,250
Lyginamosios analizės sistema	Rėmimo sutartis arba administracinis susitarimas	–	1,009	0,840	0,840	0,840	0,840	4,369
Informacinė sistema (registras) (ENV+TAXUD)	Rėmimo sutartis arba administracinis susitarimas	–	0,480	0,690	0,570	0,425	0,285	2,450
Produktų apibrėžtosios srities peržiūra	Poveikio vertinimo rėmimo sutartis	0,500	–	–	–	–	–	0,500
Pirmasis vertinimas	Vertinimo rėmimo sutartis	–	–	–	–	0,300	–	0,300
		0,500	1,939	1,980	1,860	2,015	1,575	9,869

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

				2022 metai	2023 metai	2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	IŠ VISO (2022–2027 m.)
GD: INTPA
• Žmogiškieji ištekliai				–	0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520
• Kitos administracinės išlaidos				–	–	–	–	–	–	–
IŠ VISO INTPA GD	Asignavimai			–	0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 išlaidų kategorija

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

–

1,330

1,330

1,330

1,330

1,330

6,650

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	–	1,216	1,216	1,216	1,216	1,216	6,080
Kitos administracinės išlaidos	–	0,114	0,114	0,114	0,114	0,114	0,570
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	–	1,330	1,330	1,330	1,330	1,330	6,650

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 65
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Administracinių asignavimų poreikiai bus dengiami asignavimais, jau paskirtais priemonei valdyti ir (arba) perskirstytais, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–Išlaidos, numatytos pagal biudžeto eilutę 09 02 01, bus padengtos programa LIFE ir jos bus planuojamos pagal ENV GD metinį valdymo planą. Pageidautina, kad žmogiškieji ištekliai būtų papildomai paskirstomi pagal metinę žmogiškųjų išteklių paskirstymo procedūrą.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☑    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, COM(2019) 352 final.

(2)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM(2020) 380 final.

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final.

(5)    Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena. Pasiūlymas dėl ES veiksmų plano“ (KOM(2003) 251 galutinis).

(6)    2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo.

(7)    2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos.

(8)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ COM (2021) 345 final.

(9)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209.

(10)    2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, OL L 133, 2019 5 21, p. 1–7.

(11)    Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių išvados dėl komunikato „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ – Tarybos išvados (2019 m. gruodžio 16 d., 15151/19).

(12)     2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1010 dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos teisės aktų srityje, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 ir Tarybos direktyva 86/278/EEB (OL L 170/126, 2019 6 25).

(13)    Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2021 „Biologinei įvairovei ir kovai su klimato kaita ES miškuose skirtas ES finansavimas. Rezultatai teigiami, tačiau riboti“. Žr. visų pirma 36 dalį, kurioje Audito Rūmai nustatė: „Ataskaitose pagal Medienos reglamentą nepateikiama informacijos, kuria remdamasi Komisija galėtų analizuoti valstybių narių stebėsenos veiklos kokybę, nacionalines taisykles, kuriomis apibrėžiama neteisėta medienos ruoša, ar patikroms taikytas procedūras. Ji taip pat nereikalauja, kad valstybės narės pagrįstų savo atsakymus patvirtinamaisiais dokumentais, kurie leistų patikrinti informacijos tikslumą ar išsamumą.“

(14)    Žr. 2 rekomendacijos a punktą: „Komisija turėtų: a) įvertinti galimybes teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant sustiprinti valstybių narių patikrinimų, susijusių su Medienos reglamentu, peržiūrą.“

(15)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(16)    OL C , , p. .

(17)    OL C , , p. .

(18)    2019 m. liepos 27 d. Komisijos komunikatas „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, COM(2019) 352 final.

(19)    FAO (2020), Global Forest Resource Assessment, p. XII, https://www.fao.org/documents/card/en/c/ca9825en.

(20)    IPCC, Climate Change and Land: an IPCC special report on climate change, desertification, land degradation, sustainable land management, food security, and greenhouse gas fluxes in terrestrial ecosystems, https://www.ipcc.ch/srccl/.

(21)    Forest Europe – Ministerial Conference on the Protection of Forests in Europe, State of Europe’s Forests 2020, https://foresteurope.org/state-europes-forests-2020/.

(22)    Europos aplinkos agentūra, State of the Environment 2020, https://www.eea.europa.eu/soer/publications/soer-2020.

(23)    COM(2019) 352 final.

(24)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(25)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM(2020) 380 final.

(26)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final.

(27)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, COM(2013) 659 final.

(28)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos’, COM(2021) 400 final.

(29)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ COM(2021) 345 final.

(30)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas: atnaujinta bioekonomikos strategija“, COM(2018) 273 final.

(31)    Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių išvados dėl komunikato „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (2019 m. gruodžio 16 d.) 15151/19. Skelbiama adresu https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15151-2019-INIT/lt/pdf.

(32)    2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti (2020/2006(INL), skelbiama adresu https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0285_LT.html .

(33)    Susitarimą ES ratifikavo 2016 m. spalio 5 d. ir jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.

(34)    FAO naujas tyrimas  „Global Remote Sensing Survey“ , 2021 m. lapkričio 6 d. - FAO „Remote Sensing Survey reveals tropical rainforests under pressure as agricultural expansion drives global deforestation“ .

(35)    https://unfccc.int/news/new-york-declaration-on-forests.

(36)    https://www.un.org/esa/forests/wp-content/uploads/2016/12/UNSPF_AdvUnedited.pdf.

(37)    https://ukcop26.org/glasgow-leaders-declaration-on-forests-and-land-use/.

(38)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“, COM(2021) 66 final, 2021 m. vasario 18 d.

(39)    COM(2019) 352 final.

(40)    OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(41)    OL L 347, 2005 12 30, p. 1.

(42)    https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/11630-Illegal-logging-evaluation-of-EU-rules-fitness-check-_en

(43)    https://www.forest-trends.org/wp-content/uploads/2021/05/Illicit-Harvest-Complicit-Goods_rev.pdf.

(44)    Pendrill F., Persson U. M., Kastner, T. 2020.

(45)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(46)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(47)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1)).

(48)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 182, 2013 6 29, p. 19–76).

(49)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209.

(50)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011.

(51)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56– 83).

(52)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai.

(53)    Kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, 3 straipsnio 1 punkte.

(54)

   Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(55)

   https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1565272554103&uri=CELEX:52019DC0352.

(56)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(57)

   DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai

(58)

   ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

(59)

   Šalys kandidatės ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialios kandidatės.

(60)

   Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(61)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(62)    34 straipsnyje numatomas naujo komiteto pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 įsteigimas. Be to, komitetui padės jau egzistuojanti, tačiau sprendimų priėmimo galių neturinti miškų naikinimo platformos ekspertų grupė.

(63)

   Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(64)

   Kaip apibūdinta 1.4.2 punkte. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(65)

   Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(66)

   CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“)

(67)

   Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių)

(68)

   N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pvz., 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(69)

   Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 11 17

COM(2021) 706 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010

{SEC(2021) 395 final} - {SEC(2021) 396 final} - {SWD(2021) 325 final} - {SWD(2021) 326 final} - {SWD(2021) 327 final} - {SWD(2021) 328 final} - {SWD(2021) 329 final}

I PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnyje nurodytos prekės, klasifikuojamos pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede nustatytą Kombinuotąją nomenklatūrą 1 .

Reglamentas netaikomas prekėms, jei jos gaminamos tik iš medžiagų, kurios užbaigė savo gyvavimo ciklą ir kitu atveju būtų išmestos kaip atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 dalyje 2 . Ši išimtis netaikoma gamybos proceso šalutiniams produktams, kai šis procesas susijęs su medžiaga, kuri nėra atliekos, kaip apibrėžta minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje.

II PRIEDAS
Deramo patikrinimo pareiškimas

Informacija, kuri turi būti pateikta deramo patikrinimo pareiškime pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį:

1. Veiklos vykdytojo pavadinimas, adresas ir, jei atitinkamos prekės ir produktai įvežami į Sąjungos rinką arba iš jos išvežami, ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį;

2. Suderintos sistemos kodas, laisvos formos aprašymas ir atitinkamos prekės ar produkto, kurį veiklos vykdytojas ketina pateikti Sąjungos rinkai, kiekis 3 ;

3. Gamybos šalis ir visi gamybos žemės sklypai, įskaitant geografinės vietos nustatymo koordinates, platumą ir ilgumą. Jeigu produkte ar prekėje yra medžiagų, sudedamųjų dalių ar komponentų, pagamintų skirtinguose žemės sklypuose, įtraukiamos visų skirtingų žemės sklypų geografinės vietos nustatymo koordinatės;

4. Tekstas: „Pateikdamas šį deramo patikrinimo pareiškimą veiklos vykdytojas patvirtina, kad buvo atliktas deramas patikrinimas pagal Reglamento XXXX/XX nuostatas ir nenustatyta jokios rizikos arba nustatyta tik nedidelė rizika. Veiklos vykdytojas patvirtina, kad prekė (produktas) atitinka Reglamento XXXX/XX 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus.“

5. Parašas toliau nurodytu formatu:

Subjekto, kurio vardu pasirašoma, pavadinimas:

Išdavimo vieta ir data:

Pavadinimas (vardas, pavardė), pareigos:                Parašas:

(1)    Nomenklatūros kodai yra iš Kombinuotosios nomenklatūros, kaip apibrėžta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 straipsnio 2 dalyje ir išdėstyta jo I priede, kurie galioja šio reglamento paskelbimo metu ir mutatis mutandis su pakeitimais, padarytais vėlesniais teisės aktais.

(2)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3–30).

(3)    Kiekis turi būti išreikštas grynosios masės kilogramais, o prireikus – ir papildomu matavimo vienetu, nurodytu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priede, prieš nurodytą Suderintos sistemos kodą. Papildomas matavimo vienetas taikomas, kai jis nuosekliai apibrėžiamas visoms galimoms subpozicijoms pagal Suderintos sistemos kodą, nurodytą deramo patikrinimo pareiškime.