EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 10 27
COM(2021) 665 final
2021/0343(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl prudencinės tvarkos, taikomos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodikos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentu, toliau – KRR) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva, toliau – KRD) nustatoma Sąjungoje veikiančių kredito įstaigų prudencinė reguliavimo sistema. KRR ir KRD buvo priimti po 2008–2009 m. finansų krizės siekiant padidinti ES finansų sektoriuje veikiančių įstaigų atsparumą ir iš esmės yra grindžiami visuotiniais standartais, dėl kurių susitarta su ES tarptautiniais partneriais, visų pirma Bazelio bankų priežiūros komitetu (BBPK).
Nuo KRR įsigaliojimo dienos jis buvo kelis kartus iš dalies keistas siekiant pašalinti likusius reguliavimo sistemos trūkumus ir įgyvendinti tam tikrus likusius visuotinės finansinių paslaugų reformos elementus, būtinus įstaigų atsparumui užtikrinti. Svarbi peržiūra atlikta rizikos mažinimo priemonių dokumentų rinkiniu, kurį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2019 m. gegužės 20 d. ir kuris Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas 2019 m. birželio 7 d. Be kitų dalykų, rinkinys apėmė Sąjungos bankų pertvarkymo sistemos pakeitimus, padarytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, arba BGPD), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877, kuriuo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas, arba BPeMR), ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies pakeistas KRR. Šia reforma Sąjungoje įgyvendintas Finansinio stabilumo tarybos 2015 m. lapkričio mėn. priimtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (toliau – TLAC) standartas, skirtas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (toliau – G-SII), ir užtikrintas geresnis minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (toliau – MREL) taikymas visoms Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms.
Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad G-SII turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. Įgyvendinant TLAC standartą Sąjungos teisėje, visų pirma iš dalies keičiant KRR, buvo atsižvelgta į galiojantį konkrečioms įstaigoms nustatytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (toliau – MREL), nustatytą BGPD. Be to, abu taisyklių rinkiniai glaudžiai tarpusavyje susiję, ypač per BGPD ir BPeMR pateiktas kryžmines nuorodas į KRR. Pavyzdžiui, BGPD ir BPeMR apskaičiuojant ir išreiškiant MREL iš esmės remiamasi bendru pozicijų matu ir bendra rizikos pozicijos suma, apskaičiuojamais pagal KRR. Taigi šie du reikalavimai turėtų būti suprantami kaip vienas kitą papildantys bendros sistemos elementai. Ta peržiūrėta pertvarkymo sistema turėtų būti geriau užtikrinama, kad tais atvejais, kai įstaigos susiduria su finansiniais sunkumais ir paskui joms taikomas pertvarkymas, tokių įstaigų nuostoliai būtų padengiami ir jos būtų rekapitalizuojamos privačiomis lėšomis. Todėl TLAC ir MREL yra labai svarbūs siekiant veiksmingai valdyti bankų krizes ir sumažinti jų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir viešiesiems finansams. TLAC standartas ir peržiūrėtos MREL taisyklės Sąjungoje pradėti taikyti atitinkamai 2019 m. birželio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d.
Laikantis tarptautinių standartų, Sąjungos teisėje pripažįstama tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategija, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategija. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (toliau – pertvarkytinas subjektas), paprastai tai yra patronuojančioji įmonė, o kiti grupės subjektai (paprastai – veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi. Tų patronuojamųjų įmonių nuostoliai perkeliami į pertvarkytiną subjektą, o kapitalas nukreipiamas į žemesnę grandį – patronuojamąją įmonę. Taip užtikrinama, kad patronuojamosios įmonės galėtų toliau sklandžiai veikti, net kai jos pasiekia gyvybingumo praradimo momentą. Kiekvienas pertvarkytinas subjektas kartu su jam priklausančiomis patronuojamosiomis įmonėmis, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, sudaro vadinamąją pertvarkytiną grupę. Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos galėtų būti pertvarkomas daugiau nei vienas bankų grupės subjektas. Todėl bankų grupėje gali būti daugiau nei vienas pertvarkytinas subjektas, taigi ir daugiau nei viena pertvarkytina grupė. Pagrindinis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo metodo principas – sudaryti sąlygas konkrečią pertvarkytiną grupę pertvarkyti realiai ir patikimai, nesumažinant galimybių sėkmingai pertvarkyti kitų tos pačios konsoliduotos bankų grupės pertvarkytinų subjektų ir pertvarkytinų grupių.
Peržiūrėtoje bankų pertvarkymo sistemoje nustatyta, kad pertvarkytiniems subjektams taikomas MREL turėtų būti nustatytas konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu (toliau – išorinis MREL). Be to, toje sistemoje numatyta, kaip nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumas turėtų būti paskirstomas pertvarkytinų grupių viduje (toliau – vidinis MREL).
Paprastai pagal BGPD vidiniam MREL vykdyti tinkamas finansines priemones privalo turėti pertvarkytinas subjektas, paprastai tai yra patronuojančioji įmonė. Šia taisykle siekiama užtikrinti, kad nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą patronuojamajai įmonei suteiktų jos patronuojančioji įmonė, t. y. pertvarkytinas subjektas. Ta patronuojančioji įmonė MREL vykdyti tinkamas priemones gali turėti arba tiesiogiai, arba netiesiogiai per kitus tos pačios pertvarkytinos grupės subjektus (žr. iliustraciją toliau). Galimybė patronuojančiajai įmonei priemones pasirašyti netiesiogiai per tarpinius subjektus buvo pagrįsta tuo, kad dėl prievolės laikytis vidinio MREL nebūtinai turėtų pasikeisti esami finansavimo šaltiniai bankų grupėse, kuriose finansavimas tokioms priemonėms įsigyti yra struktūrizuotas remiantis nuosavybės grandinėmis ir grupėje yra paskirstomas patronuojamosioms įmonėms per tarpinius subjektus, o ne tiesiogiai pagrindinių patronuojančiųjų įmonių (pertvarkytinų subjektų).
Iliustracija. Vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių pasirašymas (tiesioginis arba netiesioginis)
Kad būtų galima praktiškai taikyti vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodą pertvarkytinose grupėse (dar vadinamą netiesioginio pasirašymo grandinės (angl. „daisy chain“) metodu) ir užtikrinti, kad jis būtų prudenciškai patikimas, teisėkūros institucijos įgaliojo Europos bankininkystės instituciją (toliau – EBI) parengti techninių reguliavimo standartų projektus, o Komisiją – jų pagrindu priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų nustatyta tokios netiesioginės tinkamų priemonių emisijos metodika. Pagal BGPD nustatytus įgaliojimus ta metodika turėtų:
·leisti tinkamai perkelti nuostolius iš patronuojamųjų įmonių į jų pagrindinę patronuojančiąją įmonę (pertvarkytiną subjektą) ir tinkamai perkelti kapitalą iš tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms;
·užtikrinti, kad patronuojamosios įmonės nuostolių padengimo pajėgumas taip pat nebūtų įskaitomas siekiant tarpinei patronuojančiajai įmonei laikytis vidinio MREL, ir
·užtikrinti, kad jo rezultatas būtų lygiavertis rezultatui, kuris būtų pasiektas pagrindinei patronuojančiajai įmonei (pertvarkytinam subjektui) tiesiogiai pasirašius tinkamas priemones, išleistas patronuojamųjų įmonių.
Nuo 2020 m. pradžios EBI rengia techninių reguliavimo standartų projektus, remdamasi atskaitymo tvarka, atsižvelgdama į BGPD nustatytus įgaliojimus ir atitinkamų tarptautinių standartų rekomendacijas. EBI parengta atskaitymo tvarka numatoma, kad vidiniam MREL vykdyti tinkamas priemones, kurias patronuojamosios įmonės per tarpinę patronuojančiąją įmonę išleidžia pertvarkytinam subjektui, būtų visiškai atskaitytos iš tarpinės patronuojančiosios įmonės savo vidiniam MREL vykdyti turimo pajėgumo. Toks atskaitymo metodas buvo laikomas labiausiai derančiu su BGPD įgaliojimų sąlygomis ir suteikiančiu palankias sąlygas praktiškai taikyti vidinio MREL sistemą.
EBI parengta metodika buvo pateikta viešoms konsultacijoms. Per konsultacijas gauti atsiliepimai patvirtino bendrą pritarimą techninių reguliavimo standartų projektams, tačiau taip pat parodė, kad buvo tam tikro nenuoseklumo tarp BGPD nustatytų delegavimo reikalavimų ir KRR nustatytų galiojančių prudencinių taisyklių. Todėl 2021 m. sausio 25 d. rašte Europos Komisijai EBI nurodė, kad dėl BGPD ir KRR sąveikos nebus galima taikyti prudencinės tvarkos, reikalingos įgaliojimams įvykdyti, kaip buvo numatyta iš pradžių. Tiksliau, EBI atkreipė dėmesį, kad KRR neleidžiama atskaityti MREL vykdyti tinkamų priemonių, taigi ir taikyti atitinkamo nulinio rizikos koeficiento visais atvejais, susijusiais su įgaliojimais pagal BGPD. Panašios problemos buvo nustatytos ir KRR sverto koeficiento reikalavimo srityje. Pasak EBI, tokia situacija ne tik lemtų prudencinės ir pertvarkymo sistemų nederėjimą, bet ir prieštarautų BGPD įgaliojimuose nustatytam reikalavimui užtikrinti rezultatą, kuris būtų lygiavertis tiesioginio pasirašymo rezultatui. Buvo prieita prie išvados, kad BGPD reikalavimai negalėtų būti įvykdyti be papildomų nuostatų, kurių nebūtų galima nustatyti vien techniniais reguliavimo standartais, tačiau jas veikiau reikėtų patikslinti pirmo lygmens teisės akte.
Be poreikio nustatyti praktinę vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarką, nuo tada, kai 2019 m. pradėta taikyti persvarstyta TLAC / MREL sistema, nustatyta ir tam tikrų kitų su pertvarkymu susijusių problemų. Šios problemos daugiausia susijusios su G-SII grupių, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, įskaitant šią strategiją taikančias grupes, kurios turi patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, reglamentavimu. Pavyzdžiui, KRR šiuo metu nenurodoma, ar įvairūs TLAC koregavimai, taikomi G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, taip pat taikomi toms G-SII patronuojamosioms įmonėms, kurios yra trečiosiose valstybėse. Be to, patronuojamosios įmonės TLAC / MREL perviršio apskaičiavimo, taikant bendrą atskaitymo tvarką G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, formulė grindžiama tik rizika grindžiamu TLAC / MREL reikalavimu, taikomu patronuojamajai įmonei, o atsižvelgti ir į rizika negrindžiamą TLAC / MREL nebuvo numatyta. Kitos problemos apima tam tikrus pirmo lygmens teisės akto teksto prieštaravimus, visų pirma susijusius su KRR ir BGPD nuostatų, kurios yra svarbios siekiant panaikinti galimą vienalaikio visos grupės pertvarkymo ir vienalaikio grupės dalies pertvarkymo reikalavimų nenuoseklumą, sąveika. Galiausiai nustatyta tam tikrų problemų, susijusių su kriterijais, taikomais priemonėms, kad jos būtų tinkamos vidiniam TLAC reikalavimui vykdyti, nes tai svarbu tais atvejais, kai sprendžiamos ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų ES patronuojamųjų įstaigų žlugimo problemos.
Siekiant išspręsti pirmiau nurodytas problemas, reikia tam tikrų tikslinių konkrečiai su pertvarkymu susijusių KRR aspektų pakeitimų. Visų pirma G-SII grupių, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, įskaitant šią strategiją taikančias grupes, kurios turi patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, reglamentavimą reikia geriau suderinti su TLAC standarte nustatyta tvarka. Tai padėtų užtikrinti, kad pertvarkymo atveju kiekvienas pertvarkytinas subjektas ir grupė, priklausantys toms G-SII, galėtų toliau atlikti kritiškai svarbias funkcijas be rizikos, kad neigiamas poveikis išplis. Siūlomais pakeitimais nebūtų keičiama bendra sistemos struktūra, bet būtų užtikrintas tinkamas TLAC ir MREL taikymas.
Pirma, būtina tiesiogiai į KRR įtraukti specialią prudencinę tvarką, susijusią su vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginiu pasirašymu (netiesioginio pasirašymo grandinės metodu). Siūlomais KRR pakeitimais būtų pašalintas nustatytas KRR ir BGPD nenuoseklumas, kurį 2021 m. sausio 25 d. rašte Europos Komisijai nurodė EBI. Tiksliau, atskaitymo tvarka, kurią EBI parengė pagal BGPD rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, būtų tiesiogiai įtraukta į KRR. Taip būtų užtikrintas tinkamas netiesioginio vidinio MREL pasirašymo veikimas pertvarkytinose grupėse su keliais nuosavybės lygmenimis, kaip sutarta politiniu lygmeniu per derybas dėl Direktyvos (ES) 2019/879. Be to, pakeitimais būtų užtikrinta, kad turimos vidiniam MREL vykdyti tinkamos priemonės derėtų ir su pertvarkymo, ir su prudencine sistema, taip sudarant sąlygas praktiškai taikyti EBI parengtą atskaitymo tvarką ir kartu išvengti nederamo sudėtingumo tvarkant šias pozicijas.
Antra, reikėtų patikslinti KRR nuostatas dėl pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją visoms G-SII grupės pertvarkytinoms grupėms faktiškai taikomų TLAC reikalavimų sumos ir tai G-SII grupei pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją taikomo teorinio reikalavimo palyginimo. Siūlomų pakeitimų reikia, kad būtų patikslintas mastas, kuriuo pertvarkymo institucijos gali pašalinti galimą vienalaikio visos grupės pertvarkymo ir vienalaikio grupės dalies pertvarkymo reikalavimų nenuoseklumą. Tai būtų pasiekta KRR nustatytą tvarką suderinus su BGPD ir TLAC standartu nustatyta tvarka.
Trečia, būtina iš dalies pakeisti patronuojamosios įmonės TLAC / MREL perviršio apskaičiavimo taikant bendrą atskaitymo tvarką G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, formulę, siekiant užtikrinti, kad formulėje būtų atsižvelgta ir į patronuojamosios įmonės rizika grindžiamus, ir į rizika negrindžiamus TLAC / MREL reikalavimus, kaip nustatyta TLAC standarte. Tai leistų užtikrinti, kad konkrečios patronuojamosios įmonės TLAC perviršis nebūtų pervertintas.
Ketvirta, turėtų būti patikslintos tam tikros KRR nuostatos, taikomos G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, kad būtų galima atsižvelgti į už Sąjungos ribų įsteigtas patronuojamąsias įmones. Taip KRR būtų suderintas su tarptautiniu mastu sutartu atitinkamu TLAC principu, taikomu patronuojamosioms įmonėms, įsteigtoms visose Finansinio stabilumo tarybos jurisdikcijai priklausančiose šalyse.
Penkta, reikia tam tikrų tikslinių paaiškinimų dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo įstaigoms, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės (toliau – vidinis TLAC), siekiant užtikrinti, kad tų įstaigų išleistos skolos priemonės galėtų atitikti visus tinkamų įsipareigojimų priemonėms taikomus tinkamumo kriterijus. Šio pakeitimo priežastis yra ta, kad šiuo metu tinkamų įsipareigojimų priemonių tinkamumo kriterijai yra grindžiami prielaida, kad tas priemones išleidžia pertvarkytinas subjektas, o ne patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas vidinio TLAC reikalavimas. Ši spraga būtų panaikinta patikslinant, kad tos pačios tinkamumo sąlygos, kurios taikomos pertvarkytiniems subjektams, mutatis mutandis taikomos ir subjektams, kurie nėra pertvarkyti subjektai. Tai savo ruožtu leistų toms įstaigoms savo vidinį TLAC reikalavimą įvykdyti, inter alia, tinkamais įsipareigojimais, kaip iš pradžių numatė teisėkūros institucijos.
Šie siūlomi KRR pakeitimai gali būti labai svarbūs pagerinant įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos nuostatos jau taikomos Sąjungoje, siūlomus pakeitimus reikėtų padaryti laiku. Poreikį greitai juos priimti dar padidina tai, kad bankų grupėms reikia aiškumo, kaip veikia netiesioginio pasirašymo grandinės mechanizmas, kad jos galėtų nuspręsti, kaip geriau numatyti savo pajėgumą vidiniam MREL vykdyti, atsižvelgdamos į bendrą MREL reikalavimų įvykdymo terminą, 2024 m. sausio 1 d., ir į privalomus tarpinius reikalavimus, įvykdytinus iki 2022 m. sausio 1 d..
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymu padaromi galiojančio teisės akto pakeitimai. Šie pakeitimai visiškai dera su galiojančiomis įstaigoms taikomų prudencinių ir pertvarkymo reikalavimų srities politikos nuostatomis. Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama užtikrinti, kad tais atvejais, kai bankų padėtis pablogėja ir paskui jiems taikomas pertvarkymas, tokių bankų nuostoliai būtų padengiami ir jie būtų rekapitalizuojami privačiomis lėšomis. Sudarius sąlygas netiesiogiai pasirašyti vidinio MREL priemones pertvarkymo grupėse, bankų grupių, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, reglamentavimą geriau suderinus su TLAC standartu ir patikslinus tam tikrus tinkamumo kriterijus siekiant vykdyti vidinio TLAC reikalavimą, pasiūlymu bus pagerintas galiojančių Sąjungos taisyklių dėl galimybių sėkmingai pertvarkyti bankus taikymas. Šis rezultatas dera su bendrais Sąjungos bankų pertvarkymo sistemos tikslais užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą bankams pertvarkyti ir padeda tų tikslų siekti.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Siūlomas reglamentas yra reikalingas siekiant tinkamai taikyti platesnio masto peržiūrėtus Sąjungos finansų srities teisės aktus, pasiūlytus 2016 m. ir priimtus 2019 m. (Rizikos mažinimo priemonių rinkinį), kuriais siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje ir kartu skatinti tvarų ekonominės veiklos finansavimą. Todėl pasiūlymas visiškai dera su pagrindiniais ES tikslais skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą bankams pertvarkyti, taip pat prisidėti prie tvaraus ekonomikos finansavimo.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu – tuo pačiu teisiniu pagrindu, kuriuo grindžiami ir iš dalies keičiami teisės aktai.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Siūlomo reglamento tikslai – papildyti ir iš dalies pakeisti jau galiojančius ES teisės aktus (KRR ir BGPD), todėl jų geriau siekti ES lygmeniu, o ne skirtingomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Valstybių narių gebėjimas priimti nacionalines priemones yra ribotas, kadangi KRR ir BGPD šie klausimai jau reglamentuojami, o nacionalinio lygmens pakeitimai prieštarautų šiuo metu galiojančiai Sąjungos teisei.
Siūlomais pakeitimais bus toliau skatinamas vienodas prudencinių reikalavimų taikymas ir priežiūros praktikos konvergencija ir užtikrinamos vienodos sąlygos visoje bendrojoje rinkoje teikiant bankininkystės paslaugas. Šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti vienos. Jeigu šiuos aspektus Sąjunga nustotų reglamentuoti, bankininkystės paslaugų vidaus rinkai būtų pradėtos taikyti skirtingos taisyklės, o tai nulemtų susiskaidymą ir susilpnintų neseniai sudarytą bendrą šios srities taisyklių sąvadą.
•Proporcingumo principas
Šis Sąjungos lygmens veiksmas yra būtinas siekiant pagerinti galiojančių Sąjungos taisyklių, susijusių su galimybių sėkmingai pertvarkyti bankų grupes užtikrinimu, taikymą. Siūlomi pakeitimai susiję tik su tam tikromis įstaigoms taikomomis Sąjungos prudencinės sistemos nuostatomis, išimtinai skirtomis sklandžiam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų taikymui užtikrinti. Be to, siūlomais pakeitimais sprendžiami tik tie klausimai, kurių negalima išspręsti naudojantis dabartinėse taisyklėse numatyta diskrecija.
•Priemonės pasirinkimas
Priemones siūloma įgyvendinti priimant reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas KRR. Siūlomomis priemonėmis iš dalies keičiamos galiojančios taisyklės, susijusios su nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, išdėstytais KRR. Todėl reglamentas yra tinkama pasiūlymo priemonė.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Prie šio pasiūlymo atskiras poveikio vertinimas nepridedamas, nes pasiūlymu pagrindiniai KRR aspektai nekeičiami, tačiau daugiausia siekiama patikslinti dviejų galiojančių ES teisinių priemonių, būtent KRR ir BGPD, teisinį ryšį, į KRR tiesiogiai įtraukiant specialią vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarką. Tokiu patikslinimu būtų užtikrinta, kad dvi glaudžiai tarpusavyje susijusios sistemos ir toliau iš esmės derėtų. Tai savo ruožtu leistų įstaigoms ir toliau apskaičiuoti, pranešti ir atskleisti vieną bendros rizikos pozicijos sumos ir bendro pozicijos mato duomenų rinkinį, naudojamą ir KRR ir BGPD tikslais, ir taip išvengti bereikalingo sudėtingumo padidėjimo.
Be to, priemonių, kurios iš dalies keičiamos šiuo pasiūlymu, poveikis jau buvo analizuotas poveikio vertinimuose, atliktuose dėl Reglamento (ES) 2019/876 ir Direktyvos (ES) 2019/879. Tai apima galimą poreikį išleisti papildomas MREL vykdyti tinkamas priemones, siekiant laikytis vidinio MREL, kaip nustatė teisėkūros institucijos peržiūrėtoje BGPD. Pasiūlymas yra iš esmės grindžiamas parengiamuoju darbu, kurį EBI atliko visų pirma rengdama techninius reguliavimo standartus dėl vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo pertvarkytinose grupėse. Pasiūlymu visų pirma siekiama atsižvelgti į nenumatytus padarinius, susijusius su galiojančia TLAC / MREL sistema, kuriuos lemia šiuo metu KRR nustatytos taisyklės.
Siūlomi pakeitimai turėtų ribotą poveikį įstaigų administracinei naštai ir jų vidinių operacijų pritaikymo sąnaudoms, nes tikimasi, kad didžiąją dalį jų sąnaudų atsvers tinkamas vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo pertvarkytinose grupėse metodo veikimas, o atitinkamoms įstaigoms – nauda, gaunama pagerinus trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių pripažinimą ir tikslesnis priemonių, išleidžiamų siekiant vykdyti vidinį TLAC reikalavimą, tinkamumo apibūdinimas.
•Pagrindinės teisės
Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis aukštų pagrindinių teisių apsaugos standartų ir yra įvairių konvencijų dėl žmogaus teisių signatarė. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas neturėtų turėti tiesioginio poveikio šioms teisėms, išvardytoms pagrindinėse JT konvencijose dėl žmogaus teisių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra neatsiejama ES sutarčių ir Europos žmogaus teisių konvencijos dalis.
4.
POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
(1)Speciali vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarka
Siekiant įgyvendinti politinį susitarimą, pasiektą per derybas dėl Direktyvos (ES) 2019/879, siūloma tiesiogiai KRR nustatyti atskaitymo tvarką, kurią EBI parengė pagal BGPD rengdama techninių reguliavimo standartų projektus. Taigi siūlomu reglamentu KRR 72e straipsnio 5 dalyje nustatomas reikalavimas, kad tarpinės patronuojančiosios įmonės nuosavybės grandinėje iš savo vidinio MREL vykdyti turimo pajėgumo atskaitytų jų turimas vidiniam MREL vykdyti tinkamas priemones, įskaitant nuosavas lėšas, išleistas jų patronuojamųjų įmonių, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei.
Atskaitymo tvarką nustatyti būtina. Pertvarkymo požiūriu šia tvarka užtikrinamas tinkamas nuostolių perkėlimas į aukštesnę grandį iš pagrindinių patronuojamųjų įmonių pertvarkytinam subjektui ir kapitalo perkėlimas į žemesnę grandį iš pertvarkytino subjekto galutinėms patronuojamosioms įmonėms, išvengiama dvigubo nuostolių padengimo pajėgumo skaičiavimo siekiant tarpinei patronuojančiajai įmonei laikytis vidinio MREL ir užtikrinamas rezultatas, lygiavertis rezultatui, kuris gaunamas, kai pertvarkytinas subjektas visiškai tiesiogiai pasirašo jo galutinių patronuojamųjų įmonių išleistas priemones. Be to, atskaitymo tvarka reikalinga ir dėl prudencinių priežasčių, nes be tokios tvarkos taikant atskirus tarpinių patronuojančiųjų įmonių mokumo koeficientus nebūtų tinkamai ir apdairiai atspindėtas jų faktinis nuostolių padengimo pajėgumas, nes tie koeficientai taip pat apimtų jų patronuojamųjų įmonių nuostolių padengimo pajėgumą. Tai galėtų sutrukdyti tinkamam pasirinktos pertvarkymo strategijos veikimui, nes tarpinė patronuojančioji įmonė galėtų išnaudoti ne tik visą savo pačios, bet ir savo patronuojamosios įmonės nuostolių padengimo pajėgumą dar iki tol, kol tarpinė patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė taps negyvybinga. Atskaitymo tvarka užtikrinama, kad tarpinės patronuojančiosios įmonės praneštų apie turimas nuosavas lėšas tik jeigu jos susijusios su rizika, susijusia su jų pačių balansais. Be to, toks metodas leistų laiku taikyti didžiausios paskirstomos sumos apribojimus pagal KRD 141 ir 141b straipsnius, BGPD 16a straipsnį ir laiku nustatyti, kad tarpinė patronuojančioji įmonė yra negyvybinga.
Atskaitymo tvarka turėtų būti taikoma visoms patronuojančiosioms įmonėms, kurios yra įstaigos arba subjektai, nurodyti BGPD 1 straipsnio 1 dalies b–d punktuose, kuriems reikia laikytis pertvarkymo institucijos nustatyto vidinio MREL, nepaisant to, ar jie priklauso G-SII grupėms. Todėl nuorodos į tinkamų įsipareigojimų straipsnius taip pat turėtų būti suprantamos kaip apimančios įsipareigojimus, tinkamus vidiniam MREL vykdyti pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punktą.
Atskaitymo tvarka yra taikoma tik tarpinėms patronuojančiosioms įmonėms, kai netiesiogiai pasirašomos vidinio MREL priemonės. Todėl KRR 49 straipsnio 2 dalį reikia iš dalies pakeisti tik dėl pozicijų, kurioms taikoma KRR 72e straipsnio 5 dalyje nustatyta nauja tvarka. Be to, siekiant užtikrinti, kad naujoji atskaitymo tvarka išliktų proporcinga, įstaigos galės pasirinkti derinti priemones (nuosavas lėšas, palyginti su tinkamais įsipareigojimais), kuriomis tarpinės patronuojančiosios įmonės įsigyja savo patronuojamųjų įmonių vidinio MREL priemones. Tas pasiekiama atskaitymą pirmiausia taikant tarpinės patronuojančiosios įmonės tinkamų įsipareigojimų straipsniams. Tik tais atvejais, kai atskaitytina suma viršys tarpinės patronuojančiosios įmonės tinkamų įsipareigojimų straipsnius, likusius atskaitymus prudenciniais sumetimais reikėtų taikyti jos nuosavoms lėšoms, pradedant nuo 2 lygio straipsnių (KRR 66 straipsnio e punktas). Praktiškai tai reiškia, kad tarpinė patronuojančioji įmonė galėtų visiškai išvengti bet kokių su nuosavomis lėšomis susijusių atskaitymų tol, kol ji pertvarkytinam subjektui išleidžia pakankamai MREL vykdyti tinkamų įsipareigojimų.
Tam tikrais išimtiniais atvejais, visų pirma kai vidinis MREL ir vidinis TLAC taikomi ne individualiai, bet konsoliduotai, atskaitymo tvarka gali būti perteklinė ir pagal numatytą atskaitymo remiantis visomis turimomis priemonėmis būdą gali lemti dvigubą nuobaudą. Iš tiesų, tokiose situacijose tarpinė patronuojančioji įmonė turėtų padengti savo patronuojamųjų įmonių nuostolius, taigi ji turi turėti pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad padengtų savo pačios poreikius, taip pat į konsolidavimo taikymo sritį įtrauktų patronuojamųjų įmonių poreikius. Todėl tokiems atvejams atskaitymo tvarka netaikoma.
Netiesioginiu vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių pasirašymu turėtų būti užtikrinama, kad tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė pasiekia gyvybingumo praradimo momentą, nuostoliai būtų veiksmingai perkelti į pertvarkytiną subjektą ir tas pertvarkytinas subjektas atitinkamą patronuojamąją įmonę rekapitalizuotų. Taigi tų nuostolių tada neturėtų padengti tarpinė patronuojančioji įmonė, kuri yra tik priemonė nuostoliams perkelti į pertvarkytiną subjektą. Todėl, taip pat siekiant užtikrinti, kad netiesioginio pasirašymo rezultatas būtų lygiavertis visiško tiesioginio pasirašymo rezultatui, kaip numatė teisėkūros institucijos pagal BGPD 45f straipsnio 6 dalį, atskaitymo tvarka taikoma kartu taikant 0 % rizikos koeficientą pozicijoms, kurioms taikoma ta tvarka, ir tų pozicijų atitinkamai neįtraukiant į sverto koeficiento bendrą pozicijų matą. Tai atspindima KRR 113 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje ir 429a straipsnio 1 dalyje.
Pirmiau aprašytas metodas leidžia vykdyti netiesioginį vidinio MREL priemonių pasirašymą pagal teisėkūros institucijų per derybas dėl Direktyvos (ES) 2019/879 sutartas sąlygas ir atsižvelgiant į EBI suteiktus įgaliojimus. Be to, tas metodas yra paprastas, visų pirma, palyginti su scenarijumi, pagal kurį būtini atskaitymai būtų taikomi tik vykdant pertvarkymą. Suderinus dviejose glaudžiai tarpusavyje susijusiose sistemose, KRR ir BGPD, nustatytą tvarką, įstaigos ir toliau gali apskaičiuoti, pranešti ir atskleisti vieną bendros rizikos pozicijos sumos ir bendro pozicijos mato duomenų rinkinį, naudojamą ir KRR ir BGPD tikslais, ir taip išvengti bereikalingo sudėtingumo padidėjimo.
Kadangi EBI pagal BGPD suteiktus įgaliojimus rengiant techninių reguliavimo standartų projektus parengta speciali tvarka tiesiogiai įtraukiama į KRR, techninių reguliavimo standartų nebereikia. Todėl BGPD 45f straipsnio 6 dalis išbraukiama.
(2)Teorinio reikalavimo pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją ir pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų sumos palyginimas
KRR 12a straipsnyje nustatyta, kad G-SII grupės, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, savo TLAC reikalavimą, nurodytą KRR 92a straipsnio 1 dalies a punkte, privalo apskaičiuoti darydamos teorinę prielaidą, kad grupė būtų pertvarkoma pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją (teorinis reikalavimas pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją). Tą teorinį reikalavimą pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją pertvarkymo institucijos paskui turi palyginti su kiekvienam tos grupės, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, pertvarkytinam subjektui faktiškai taikomų TLAC reikalavimų suma (pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją taikomi reikalavimai). Tačiau KRR nuostatos, susijusios su to palyginimo padariniais, nenuoseklios.
Tiksliau, jeigu teorinis reikalavimas pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją yra mažesnis nei pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų suma, KRR 92a straipsnio 3 dalyje dabar nustatyta, kad pertvarkymo institucijos gali imtis veiksmų pagal BGPD 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį. Tačiau KRR 12a straipsnio paskutinėje pastraipoje nustatyta, kad tos institucijos imasi veiksmų. Panašiai, jeigu teorinis reikalavimas pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją yra didesnis nei pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų suma, KRR 12a straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad pertvarkymo institucijos gali imtis veiksmų, ir tai, atrodo, prieštarauja BGPD 45h straipsnio 2 dalies paskutinei pastraipai. Toje paskutinėje pastraipoje numatoma, kad pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų suma turi būti ne mažesnė nei teoriniai reikalavimai pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją, taigi ir patikslinama, kad tokiais atvejais, kai taip nėra, pertvarkymo institucijos neturi pasirinkimo galimybės ir privalo imtis veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau, KRR 12a straipsnį siūloma iš dalies pakeisti siekiant patikslinti, kad, remdamosi tame straipsnyje nustatytu apskaičiavimu, pertvarkymo institucijos visuomet turėtų veikti pagal BGPD 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį. Taigi KRR 92a straipsnio 3 dalis gali būti išbraukta. Taip panaikinamas KRR nenuoseklumas, KRR nuostatos suderinamos su BGPD nustatytomis nuostatomis ir su TLAC standartu ir užtikrinama, kad visuomet būtų atsižvelgiama į visus papildomus MREL reikalavimus, pertvarkymo institucijos nustatytus pagal BGPD 45d straipsnio 1 dalies b punktą.
(3)Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių: rizika negrindžiami nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai
KRR 72e straipsnyje nustatyta atskaitymo tvarka, tiesiogiai taikoma G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos. Tai atitinka TLAC standartą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad G-SII grupėms, kurioms priklauso daugiau nei vienas pertvarkytinas subjektas, kiekvieno pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo pajėgumas būtų apskaičiuojamas neįskaitant bet kokių pozicijų kitų tos pačios grupės pertvarkytinų subjektų atžvilgiu, kurios atitinka TLAC priemones. Šia nuostata siekiama kuo labiau sumažinti neigiamo poveikio plitimo riziką G-SII grupėje ir užtikrinti, kad pertvarkytini subjektai žlugimo atveju turėtų pakankamą prieinamą nuostolių padengimo pajėgumą, kuris neturėtų sumažėti dėl nuostolių, atsirandančių dėl grupės viduje turimų TLAC priemonių. Neatliekant šių atskaitymų, vieno G-SII grupės pertvarkytino subjekto žlugimas sukeltų kitų tai grupei priklausančių pertvarkytinų subjektų nuostolius ir galiausiai lemtų tų pertvarkytinų subjektų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo sumažėjimą.
KRR 72e straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta šios bendros atskaitymo tvarkos išimtis. Ta išimtimi patikslinama, kad patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įmonės turimų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymas gali būti sumažintas patronuojančiosios įmonės lygmeniu, jeigu to atskaitymo suma atimama iš patronuojamosios įmonės nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo.
Viena iš sąlygų, kuriomis galima sumažinti atskaitymus patronuojančiosios įmonės lygmeniu, to atskaitymo sumą atimant patronuojamosios įmonės lygmeniu, yra tai, kad atitinkama patronuojamoji įmonė turi turėti perviršį, susijusį su jos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais. Tas reikalavimas yra išreikštas kaip rizika grindžiamų ir rizika negrindžiamų reikalavimų koeficientas pagal KRR 92a straipsnio 1 dalį ir BGPD 45 straipsnio 2 dalį. Tačiau KRR formulė, taikoma patronuojamosios įmonės perviršiui apskaičiuoti, grindžiama tik rizika grindžiamu reikalavimu. Dėl to gali būti apskaičiuotas per didelis perviršis toms patronuojamosioms įmonėms, kurių rizika negrindžiamas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas yra didesnis nei rizika grindžiamas reikalavimas.
Todėl KRR 72e straipsnio 4 dalyje nustatytą formulę siūloma iš dalies pakeisti. Pagal TLAC standartą, taikant tą formulę, būtų atsižvelgiama ir į atitinkamos patronuojamosios įmonės rizika grindžiamus, ir rizika negrindžiamus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus.
(4)Atsižvelgimas į už Sąjungos ribų įsteigtas patronuojamąsias įmones
KRR 12a straipsnis ir 72e straipsnio 4 dalis nėra tiesiogiai taikomi trečiosiose valstybėse esančioms patronuojamosioms įmonėms. Todėl ES bankų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, gali būti neįmanoma atsižvelgti į už Sąjungos ribų įsteigtas patronuojamąsias įmones. Tai yra svarbu, pavyzdžiui, kai pagal KRR 12a straipsnį yra lyginama pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų suma ir teorinis reikalavimas pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją. Taip reikėtų lyginti visai grupei taikomą teorinį reikalavimą pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją ir tik ES pertvarkytiniems subjektams pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų sumą. Panašiai, KRR 72e straipsnio 4 dalyje nustatyta bendros atskaitymo tvarkos išimtis, taikoma G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, negalėtų būti taikoma atitinkamai patronuojamajai įmonei, esančiai trečiojoje valstybėje.
Siekiant trečiųjų valstybių patronuojamosioms įmonėms pagal KRR taikomą tvarką suderinti su atitinkamame TLAC standarte išdėstyta tvarka, taikoma subjektams, įsteigtiems visose Finansinio stabilumo tarybos jurisdikcijai priklausančiose šalyse, siūloma iš dalies pakeisti KRR 12a straipsnį ir 72e straipsnio 4 dalį ir patikslinti, kad abi nuostatos taip pat taikomos už Sąjungos ribų įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms.
Panašiai, KRR 72e straipsnio 4 dalį reikia taikyti tik tais atvejais, kai atitinkamoms patronuojamosioms įmonėms taikomas trečiosios valstybės pertvarkymo režimas. Iš tiesų, jeigu nebūtų taikytino vietos pertvarkymo režimo ar pertvarkymo institucijos ar kitos panašias funkcijos atliekančios kitos institucijos, nebūtų patikimų teisinių priemonių užtikrinti, kad kapitalo perviršis, kuris galiausiai būtų buvęs perkeltas į patronuojamąją įmonę ES, sumažinant atskaitymus patronuojančiosios įmonės lygmeniu, faktiškai galėtų būti perkeltas tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė tampa nemoki. Taip yra todėl, kad neturint vietos pertvarkymo režimo, žlugusioms įstaigoms būtų taikomos bankroto procedūros pagal trečiosios valstybės teisės aktus. Todėl, vykstant patronuojamosios įmonės bankroto procedūrai, patronuojančioji įmonė turėtų konkuruoti su kitais kreditoriais, kad būtų apmokėti neįvykdyti reikalavimai.
(5)Skolos priemonių, išleistų siekiant vykdyti vidinį TLAC reikalavimą, tinkamumo paaiškinimas
KRR 92b straipsnyje nustatytas vidinis TLAC reikalavimas ne ES G-SII reikšmingoms patronuojamosioms įmonėms, kurios nėra pertvarkytini subjektai. Tas reikalavimas gali būti vykdomas nuosavomis lėšomis ir tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kaip nustatyta 92b straipsnio 2 dalyje. Nors tinkamų įsipareigojimų priemonėms taikomi tinkamumo kriterijai grindžiami prielaida, kad tas priemones išleidžia pertvarkytinas subjektas, subjektai, kuriems taikomas vidinis TLAC reikalavimas, iš esmės nėra pertvarkytini subjektai. Todėl šių subjektų išleistos skolos priemonės negali atitikti visų tinkamumo kriterijų, taikomų tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Taigi priešingai, nei nustatyta KRR 92b straipsnio 2 dalyje, toms įstaigoms gali reikėti savo vidinį TLAC reikalavimą vykdyti tik nuosavomis lėšomis.
Siekiant panaikinti šią teisinę spragą, po KRR 72b straipsnio 2 dalies trečios pastraipos pridedama nauja pastraipa. Toje pastraipoje patikslinama, kad vidinio TLAC vykdymo tikslais nuorodos į pertvarkytiną subjektą turi būti suprantamos kaip nuorodos į subjektą, kuriam taikomas KRR 92b straipsnyje nustatytas reikalavimas. Tai leidžia ne ES G-SII reikšmingoms patronuojamosioms įmonėms išleisti, taigi ir naudoti tinkamų įsipareigojimų priemones jų vidiniam TLAC reikalavimui įvykdyti, kaip ir buvo numačiusios teisėkūros institucijos.
2021/0343 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl prudencinės tvarkos, taikomos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodikos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 padarius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dalinius pakeitimus, buvo iš dalies pakeista Sąjungos bankų pertvarkymo sistema. Tie daliniai pakeitimai buvo būtini siekiant Sąjungoje įgyvendinti Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (toliau – TLAC) sąlygų dokumentą (toliau – TLAC standartas), skirtą pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ir geriau taikyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (toliau – MREL) visiems bankams. Peržiūrėta Sąjungos bankų pertvarkymo sistema turėtų būti geriau užtikrinama, kad tais atvejais, kai bankai tampa finansiškai negyvybingi ir paskui jiems taikomas pertvarkymas, tokių bankų nuostoliai būtų padengiami ir jie būtų rekapitalizuojami privačiomis lėšomis;
(2)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje nustatyta, kad pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) grupės, pagal kurių pertvarkymo strategiją galėtų būti pertvarkomas daugiau nei vienas grupės subjektas (vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategija), savo rizika grindžiamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą turi apskaičiuoti darydamos teorinę prielaidą, kad bus pertvarkomas tik vienas grupės subjektas, o visų tos grupės patronuojamųjų įmonių nuostoliai ir rekapitalizavimo poreikiai bus perkeliami į pertvarkytiną subjektą (vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategija). Pagal TLAC standartą atliekant tą apskaičiavimą turėtų būti atsižvelgiama į visus G-SII priklausančius trečiųjų valstybių subjektus, kurie būtų pertvarkytini subjektai, jeigu būtų įsteigti Sąjungoje;
(3)pagal Direktyvos 2014/59/ES 45h straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir TLAC standartą G-SII grupei, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, faktiškai taikomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų suma turi būti ne mažesnė už tos grupės teorinį reikalavimą pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, visų pirma jo 12a straipsnis ir 92a straipsnio 3 dalis, turėtų būti suderinti su atitinkamomis Direktyvos 2014/59/ES nuostatomis ir turėtų būti užtikrinta, kad pertvarkymo institucijos visuomet veiktų laikydamosi tos direktyvos ir atsižvelgtų ir į Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, ir į visus papildomus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, nustatytus pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnį. Tai neturėtų trukdyti pertvarkymo institucijoms padaryti išvados, kad bet koks koregavimas siekiant kuo labiau sumažinti arba panaikinti skirtumą tarp G-SII grupei, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, faktiškai taikomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sumos ir tos grupės teorinio reikalavimo pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją, kai pirmoji suma yra didesnė už pastarąją, būtų netinkamas arba nederėtų su G-SII pertvarkymo strategija;
(4)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92b straipsnyje nustatyta, kad ne ES G-SII reikšmingų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas gali, inter alia, būti įvykdytas tinkamų įsipareigojimų priemonėmis. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 2 dalies c, k, l ir m punktuose tinkamų įsipareigojimų priemonėms nustatytais tinkamumo kriterijais suponuojama, kad emitentas yra pertvarkytinas subjektas. Turėtų būti užtikrinta, kad tos reikšmingos patronuojamosios įmonės galėtų išleisti visus tinkamumo kriterijus atitinkančias skolos priemones, kaip buvo numatyta iš pradžių;
(5)pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą pertvarkymo institucijos gali leisti G-SII, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, atskaityti tam tikras turimas savo patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemones, atskaitant mažesnę, pakoreguotą tos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. To reglamento 72e straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje reikalaujama, kad tokiais atvejais iš atitinkamų patronuojamųjų įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo būtų atskaitomas pakoreguotos sumos ir pirminės sumos skirtumas. Pagal TLAC standartą, taikant tą metodą, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos patronuojamosios įmonės rizika grindžiamus ir rizika negrindžiamus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus. Be to, tas metodas turėtų būti taikomas visoms tai G-SII priklausančioms trečiųjų valstybių patronuojamosioms įmonėms, jeigu toms patronuojamosioms įmonėms taikomas vietos pertvarkymo režimas, lygiavertis tarptautiniu mastu sutartiems standartams;
(6)siekiant praktiškai taikyti vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodą pertvarkytinose grupėse ir užtikrinti, kad tas metodas būtų prudenciškai patikimas, pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalį Europos bankininkystės institucija (toliau – EBI) buvo įgaliota parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų patikslinta tokios netiesioginės tinkamų priemonių emisijos metodika. Tačiau, kaip savo 2021 m. sausio 25 d. rašte Komisijai pabrėžė EBI, buvo tam tikro nenuoseklumo tarp Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų delegavimo reikalavimų ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų galiojančių prudencinių taisyklių, dėl kurių nebuvo galima taikyti prudencinės tvarkos, reikalingos įgaliojimams įvykdyti, kaip buvo numatyta iš pradžių. Tiksliau, EBI atkreipė dėmesį, kad Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 neleidžiama atskaityti vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių, taigi ir taikyti tinkamo rizikos koeficiento visais atvejais, susijusiais su įgaliojimais pagal Direktyvą 2014/59/ES. Panašios problemos buvo nustatytos ir sverto koeficiento reikalavimo, nustatyto Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, srityje. Atsižvelgiant į tuos teisinius apribojimus, EBI parengta metodika turėtų būti įtraukta tiesiogiai į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Todėl Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalyje nustatyti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektus turėtų būti išbraukti;
(7)kalbant apie pertvarkytinų subjektų vykdomą vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginį pasirašymą pagal peržiūrėtą Sąjungos bankų pertvarkymo sistemą, iš tarpinių patronuojančiųjų įmonių turėtų būti reikalaujama, kad jos iš savo vidiniam MREL vykdyti tinkamų nuosavų išteklių atskaitytų visas turimas nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išleistus jų patronuojamųjų įmonių, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei. Taip užtikrinamas tinkamas vidinio nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo mechanizmų veikimas grupėje ir išvengiama patronuojamosios įmonės vidiniam MREL vykdyti tinkamų išteklių dvigubo skaičiavimo, kai tarpinė patronuojančioji įmonė siekia įvykdyti savo pačios vidinį MREL. Be to, be šių atskaitymų, atskirais tarpinių patronuojančiųjų įmonių mokumo koeficientais nebūtų tinkamai ir apdairiai atspindėtas jų faktinis nuostolių padengimo pajėgumas, nes tie koeficientai taip pat apimtų jų patronuojamųjų įmonių nuostolių padengimo pajėgumą. Tai galėtų sutrukdyti tinkamai įgyvendinti pasirinktą pertvarkymo strategiją, nes tarpinė patronuojančioji įmonė galėtų išnaudoti ne tik visą savo pačios, bet ir savo patronuojamosios įmonės nuostolių padengimo pajėgumą dar iki tol, kol tarpinė patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė taps negyvybinga. Atskaitymai visų pirma turėtų būti taikomi tarpinių patronuojančiųjų įmonių tinkamų įsipareigojimų straipsniams. Tuo atveju, jei atskaitytina suma viršytų tarpinių patronuojančiųjų įmonių tinkamų įsipareigojimų straipsnių sumą, likusi suma turėtų būti atskaitoma iš jų 2 lygio straipsnių. Siekiant užtikrinti, kad atskaitymo tvarka išliktų proporcinga, ta tvarka neturėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, kai vidinis MREL taikomas tik konsoliduotu pagrindu;
(8)netiesioginiu vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių pasirašymu turėtų būti užtikrinama, kad tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė pasiekia gyvybingumo praradimo momentą, nuostoliai būtų veiksmingai perkelti į pertvarkytiną subjektą ir tas pertvarkytinas subjektas atitinkamą patronuojamąją įmonę rekapitalizuotų. Taigi tuos nuostolius tada turėtų padengti tarpinė patronuojančioji įmonė, kuri turėtų tapti tik priemone nuostoliams perkelti į pertvarkytiną subjektą. Todėl, siekiant užtikrinti, kad netiesioginio pasirašymo rezultatas būtų lygiavertis visiško tiesioginio pasirašymo rezultatui, kaip numatyta pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalyje nustatytus įgaliojimus, apskaičiuojant bendrą rizikos pozicijos sumą atskaitytoms pozicijoms turėtų būti taikomas 0 % rizikos koeficientas ir jos turėtų būti neįtraukiamos skaičiuojant bendrą pozicijų matą;
(9)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. visiškai suvienodinti prudencinę tvarką, taikomą tarpinių patronuojančiųjų įmonių turimiems vidiniam MREL vykdyti tinkamiems jų patronuojamųjų įmonių ištekliams, ir tikslingai peržiūrėti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, taikomus G-SII ir ne ES G-SII reikšmingoms patronuojamosioms įmonėms, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(10)siekiant užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamai laiko įgyvendinti specialią vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarką, įskaitant naująją atskaitymo tvarką, tą tvarką išdėstančios nuostatos turėtų būti pradėtos taikyti po šešių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo;
(11)todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:
(1)4 straipsnio 1 dalyje įterpiamas 130a punktas:
„130a)
atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 90 punkte;“;
(2)12a straipsnis pakeičiamas taip:
„12a straipsnis
Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai
Jeigu bent du G-SII subjektai, priklausantys tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai arba trečiųjų valstybių subjektai, kurie būtų pertvarkytini subjektai, jeigu būtų įsteigti Sąjungoje, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas.
Pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.“;
(3)49 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Ši dalis netaikoma 72e straipsnio 5 dalyje nustatytiems atskaitymams.“;
(4)72b straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:
„92b straipsnio tikslais nuorodos į pertvarkytiną subjektą šios dalies c, k, l ir m punktuose taip pat laikomos nuorodomis į įstaigą, kuri yra ne ES G-SII reikšminga patronuojamoji įmonė.“;
(5)72e straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų arba atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:
mi = max{0; OPi + LPi – max{0; β · [Oi + Li – max{ri · aRWAi; wi ·aLREi}]}}
čia:
i
= patronuojamosios įmonės indeksas;
OPi
= i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų lėšų priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;
LPi
= i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;
β
= i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių procentinė dalis, apskaičiuojama taip:
Oi
= i patronuojamosios įmonės nuosavų lėšų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;
Li
= i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;
ri
= koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas vykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais;
aRWAi
= bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus.
wi
= koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą, arba, trečiosios valstybės patronuojamųjų įmonių atveju, lygiavertis pertvarkymo reikalavimas, taikytinas i patronuojamajai įmonei trečiojoje valstybėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė, jeigu tas reikalavimas vykdomas priemonėmis, kurios pagal šį reglamentą būtų laikomos nuosavomis lėšomis arba tinkamais įsipareigojimais;
aLREi
= bendras i G-SII subjekto pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį.
Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.“;
(b)pridedama 5 dalis:
„5.
Įstaigos ir subjektai, kurie turi laikytis Direktyvos 2014/59/ES 45c straipsnio ir kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito turimas savo patronuojamųjų įmonių, priklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei, nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurie atitinka tos direktyvos 45f straipsnio 2 dalies sąlygas.
Atskaitymas netaikomas įstaigoms ir subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, jeigu jie konsoliduotai turi laikytis Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsniuose nurodyto reikalavimo.
Šios dalies tikslais nuorodos į tinkamų įsipareigojimų straipsnius taip pat laikomos nuorodomis į tinkamus įsipareigojimus, nurodytus Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punkte.“;
(6)92a straipsnio 3 dalis išbraukiama;
(7)113 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
Norint apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, rizikos koeficientai taikomi visoms pozicijoms, jeigu jos neatskaitomos iš nuosavų lėšų arba joms netaikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, vadovaujantis 2 skirsnio nuostatomis. Rizikos koeficientų taikymas priklauso nuo pozicijų klasės, prie kurios pozicija priskiriama, ir nuo jos kredito kokybės tiek, kiek nurodyta 2 skirsnyje. Kredito kokybę galima nustatyti remiantis ECAI suteiktais kredito rizikos vertinimais arba eksporto kreditų agentūrų suteiktais kredito rizikos vertinimais, kaip nurodyta 3 skirsnyje.“;
(8)151 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
Pagal riziką įvertintų prie vienos iš 147 straipsnio 2 dalies a–e ir g punktuose nurodytų pozicijų klasių priskirtų kredito rizikos pozicijų sumos, jeigu jos neatskaitomos iš nuosavų lėšų arba joms netaikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, apskaičiuojamos pagal 2 poskirsnį.“;
(9)429a straipsnio 1 dalis papildoma q punktu:
„q)
sumų, kurioms taikoma 72e straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.“.
2 straipsnis
Direktyvos 2014/59/ES dalinis pakeitimas
Išbraukiama Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 6 dalis.
3 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: įsigaliojimo diena].
Tačiau 1 straipsnio 3 punktas, 5 punkto b papunktis ir 7, 8, 9 punktai ir 2 straipsnis taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: 6 mėn. po įsigaliojimo dienos].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas