EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 10 14

COM(2021) 634 final

2021/0328(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai 

2021 m. rugsėjo 15 d. Pirmininkė U. von der Leyen savo pranešime apie Sąjungos padėtį informavo, kad Europos Komisija siūlys 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais, „[k]ad atiduotume duoklę jaunuoliams, tiek atidavusiems kitiems“. Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad pasitikėjimo Europos ateitimi semiasi iš įkvėpimo, kurį teikia Europos jaunimas, ir pridūrė: „jei norime, kad Sąjunga taptų tokia, kuri atspindėtų jaunuolių lūkesčius, jiems turi būti sudarytos sąlygos formuoti Europos ateitį“. 

Kad mūsų bendras Sąjungos projektas būtų sėkmingai papildytas naujos kartos atstovų veiksmais, svajonėmis, viltimis ir įžvalgomis, Europos jaunimo metai turi būti įtraukūs. Pasak Pirmininkės U. von der Leyen, „Europai reikalingas kiekvienas jaunuolis“.

COVID-19 pandemija padarė beprecedentį ir netolygų poveikį jaunimo švietimui, užimtumui, socialinei įtraukčiai ir psichikos sveikatai. Pandemija ir kovos su ja priemonės sutrikdė jaunuolių mokslą ir perėjimą į darbo rinką, be to, daugelis jaunuolių patyrė izoliaciją, nerimą ir išgyveno depresiją. Vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji labai nukentėjo dėl sutrikdytų šeimos ir socialinių ryšių, o izoliavimo sukelta ekonomikos krizė visų pirma smogė jauniems europiečiams.  1

Tuo pat metu jaunuoliai parodė kartų solidarumą ir paramą, aukodami vertingas savo kasdienio gyvenimo „jaunatviškas akimirkas“. Tačiau jaunimas – viena iš įvairiapusiškiausių mūsų Europos visuomenės grupių – taip pat sugebėjo parodyti didelį atsparumą ir prisidėti prie pandemijos poveikio švelninimo.

Atsižvelgiant į tai, 2022 m. paskelbimas Europos jaunimo metais dar labiau paskatintų Europos jaunimo indėlį ir įžvalgas nustatant Sąjungos vystymosi ir visos visuomenės raidos kryptį. Tai taip pat būtų proga padidinti informuotumą apie būsimas jaunimo galimybes. Bendras Europos jaunimo metų tikslas – suaktyvinti Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų pastangas pripažinti, remti ir įtraukti jaunimą po pandemijos, kaip antai:

(1)akcentuoti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir galimybių kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu jaunimui ir visai visuomenei, semtis įkvėpimo iš jaunimo veiksmų, vizijos ir įžvalgų, siekiant toliau stiprinti ir skatinti bendrą Europos Sąjungos projektą, taip pat išklausyti jaunimą, atsižvelgti į jiems rūpimus klausimus ir jiems padėti plėtoti konkrečias įtraukias galimybes, optimaliai pasinaudojant Sąjungos priemonėmis;

(2)skatinti visus jaunuolius, ypač turinčius mažiau galimybių, neturinčius palankių sąlygų arba priklausančius pažeidžiamoms grupėms, tapti aktyviais ir įsitraukusiais piliečiais, taip pat pokyčių dalyviais, kuriuos įkvepia priklausymo Europai jausmas. Tuo tikslu papildomai siekiama stiprinti jaunimo ir visų jų interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus jaunimo dalyvavimo ir pilietinio aktyvumo srityje. Tai apima įvairios kilmės, taip pat ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių jaunuolių indėlį į pagrindinius konsultacijų procesus, pavyzdžiui, Konferenciją dėl Europos ateities;

(3)skatinti jaunimo galimybes, susijusias su viešąja politika ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kad būtų remiamas jų asmeninis, socialinis ir profesinis tobulėjimas žalesnėje, labiau skaitmeninėje ir įtraukesnėje Sąjungoje.

Platesne prasme Europos jaunimo metai bus derinami su sėkmingu iniciatyvos „NextGenerationEU“ įgyvendinimu, kuriuo užtikrinama sparti dvejopa pertvarka, suteikiama galimybė po pandemijos bendromis jėgomis tapti stipresniems ir vėl atveriamos visapusiškos galimybės jaunimui, įskaitant kokybiškas darbo vietas ir švietimo bei mokymo galimybes ateities Europai, taip pat remiamas jaunimo dalyvavimas visuomenės gyvenime. Komisija siekia sustiprinti jaunimo vaidmenį, kad ekonomikos atsigavimas taptų į ateitį orientuotos gerovės skatinamuoju veiksniu.

• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

ES jaunimo strategija yra 2019–2027 m. ES bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje sistema, grindžiama 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija 2 . Vykdant ES bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje reikia kuo geriau pasinaudoti jaunimo politikos teikiamomis galimybėmis. Tai skatina jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 2 dalyje. Be to, tokiu bendradarbiavimu remiamas dalyvavimas socialinėje bei pilietinėje veikloje ir siekiama užtikrinti, kad visi jaunuoliai turėtų išteklius, būtinus dalyvaujant visuomenės gyvenime.

Europos jaunimo tikslus 3 , kurie yra neatskiriama ES jaunimo strategijos dalis, jaunimas parengė jaunimui per ES jaunimo dialogo procesą. Šie tikslai atspindi sritis, kuriose vis dar būtini pokyčiai, kad jaunimas galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą.

Be to, 2022-uosius paskelbus Europos jaunimo metais bus suteiktas išskirtinis postūmis kurti Europos švietimo erdvę, iki 2025 m. sukuriant tikrą Europos mokymosi erdvę, kurioje sienos netrukdytų užtikrinti įtraukaus ir kokybiško švietimo ir mokymo visiems. Europos jaunimo metai padės įgyvendinti Europos klimato paktą, atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir iniciatyvą „HealthyLifestyle4all“. Metų renginiai bus remiami pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse. Europos jaunimo metais bus akcentuojamos Sąjungos pastangos didinti jaunimo užimtumo galimybes atsigaunant po pandemijos: bus įgyvendinama sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva 4 , bus atnaujintas Europos pameistrystės aljansas ir Europos pameistrystės tinklas, Europos vaikų garantijų iniciatyva, bus įgyvendinama Europos įgūdžių darbotvarkė 5 , Komisijos rekomendacija dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 krizės 6 , taip pat bus pradėta įgyvendinti nauja iniciatyva ALMA. ALMA bus tarpvalstybinė jaunimo judumo programa, skirta palankių sąlygų neturintiems 18–30 metų jaunuoliams, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose.

Nors ir priklauso skaitmeninių technologijų epochos kartai, jaunuoliai, ypač nepilnamečiai, nusipelno paramos ir įgalinimo gyvenime, kai vis labiau nyksta riba tarp interneto ir ne interneto. 2022 m. atnaujintoje strategijoje „Geresnis internetas vaikams“ dėmesys visų pirma bus skiriamas jaunimo dalyvavimui, skaitmeniniams įgūdžiams, įtraukčiai ir vaikų gerovės skatinimui.

Kartu su vaikais parengtoje išsamioje ES vaiko teisių strategijoje ir Europos vaiko garantijų strategijoje 7 nustatytas naujas vaikų ir paauglių dalyvavimo standartas.

Daugelis šių galimybių grindžiamos didelėmis ES investicijomis, visų pirma įgyvendinant tokias programas kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, „Europos socialinis fondas +“, „Kūrybiška Europa“, programa „Europos horizontas“, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Teisingumo programa, Europos regioninės plėtros fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai. Šiomis finansavimo programomis ES labai prisideda prie to, kad jaunimas galėtų siekti asmeninės, socialinės ir profesinės savirealizacijos.

Europos jaunimo metais svarbus vaidmuo teks konkrečiai jaunimui skirtoms ES programoms. 2022 m. bus minimi programos „Erasmus+“ 35 metai, tad Jaunimo metai bus puiki proga pasidžiaugti, kad nuo 1987 m. šioje programoje jau dalyvavo dešimt milijonų jaunuolių, ir populiarinti visus atsinaujinusios programos aspektus, įskaitant švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto. Be to, 2022 m. bus penktieji Europos solidarumo korpuso gyvavimo metai. Gegužės 9 d. bus simboliška data, į kurią atsižvelgiant bus galima organizuoti veiklą ir renginius.

Europos jaunimo metais organizuojama veikla turėtų būti aktuali visoms valstybėms narėms. Todėl valstybių narių prašoma paskirti nacionalinį koordinatorių, atsakingą už tos valstybės narės dalyvavimo Europos jaunimo metų veikloje organizavimą. Siekdama koordinuoti Europos jaunimo metų veiklą ir dalytis informacija apie tos veiklos įgyvendinimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, Komisija šauks nacionalinių koordinatorių posėdžius.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Europos jaunimo metais bus naudojamasi esamomis ES programomis ir įgyvendinimo mechanizmais, taip pat paskatomis, kurių teikia iniciatyva „NextGenerationEU“. Su jaunimu susijusioms investicijoms šiuo metu gali būti skiriamas didelis ES finansavimas pagal kelias ES programas ir priemones, visų pirma tokias kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, „Erasmus jauniesiems verslininkams“, „Kūrybiška Europa“, „Europos socialinis fondas +“, Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos regioninės plėtros fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų žuvininkystės ir akvakultūros fondas, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, Skaitmeninės Europos programa ir programa „Europos horizontas“. Šių programų išorės aspektas ir dalijimasis vertinga patirtimi, taip pat specialios išorės priemonės, pavyzdžiui, KVTBP „Globali Europa“, bus neatsiejama ES jaunimo sąveikos su mūsų tarptautiniais partneriais dalis. Būsimame Jaunimo veiksmų plane daugiausia dėmesio bus skiriama Europos jaunimo metų išorės aspektui.

2022-ieji – Europos jaunimo metai bus suderinti su Komisijos 2019–2024 m. prioritetais.

2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymo teisinis pagrindas yra dvejopas:

(1)SESV 165 straipsnio 4 dalis, kurioje teigiama, kad, siekdami prisidėti prie šiame straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, priima skatinančias priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą“.

(2)SESV 166 straipsnio 4 dalis, kurioje teigiama, kad „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, priima priemones, padėsiančias siekti šiame straipsnyje nurodytų tikslų, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą, ir Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas“.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

•Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas atitinka ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą. Siūlomi veiksmai yra nesudėtingi. Jie grindžiami esamomis programomis ir komunikacijos veiklos perorientavimu į 2022-ųjų – Europos jaunimo metų temas. Pasiūlymu įgyvendinimo institucijoms netaikoma jokių neproporcingų valdymo apribojimų.

Sąjungos veiksmais bus remiamos ir papildomos valstybių narių pastangos. Jais visų pirma bus didinamas pačios Sąjungos priemonių veiksmingumas. Antra, šie veiksmai bus valstybių narių, organizacijų ir fondų, privačių ir viešų bendrovių sąveikos ir bendradarbiavimo katalizatorius.

Sąjungos veiksmais nebus viršijama to, kas būtina nustatytoms problemoms išspręsti.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Nacionaliniai koordinatoriai, bendradarbiaudami su jaunimo srities organizacijų ar įstaigų atstovais (įskaitant, kai įmanoma, jaunimą), turėtų aktyviai įtraukti jaunuolius į 2022-ųjų – Europos jaunimo metų veiklos rengimą ir įgyvendinimą.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2021/0328 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 9 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)SESV 165 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad Sąjungos veiksmais siekiama, inter alia, „skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime“;

(2)2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos veiksmų gairėse 10 27 valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo „suteikti geresnių galimybių jaunimui“, visų pirma priimant sprendimus dėl „ES paramos valstybėms narėms kovojant su jaunimo nedarbu ir dėl jaunimui skirtų sustiprintų ES programų“;

(3)2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje 11 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“;

(4)2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje pripažįstama, kad jaunuoliai yra savo gyvenimo kūrėjai, prisideda kuriant teigiamus pokyčius visuomenėje ir praturtina ES siekius ir kad jaunimo politika galima padėti sukurti erdvę, kurioje jaunuoliai gali pasinaudoti galimybėmis ir priimti europines vertybes. Ankstesni Europos metai (pavyzdžiui, 2021-ieji – Europos geležinkelių metai, 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai arba 2013–2014 m. – Europos piliečių metai) suteikia vertingos patirties, kuria turėtų būti grindžiamos būsimos pastangos įtraukti jaunimą į jų ir Europos ateities formavimą;

(5)„NextGenerationEU“ padeda paspartinti dvejopą pertvarką ir suteikia galimybę po pandemijos bendromis jėgomis tapti stipresniems, o jaunimui vėl atveria perspektyvą, kupiną įvairių galimybių, įskaitant kokybiškas darbo vietas ir prisitaikymą prie socialinių pokyčių. Sąjunga siekia, kad jaunimas visapusiškai dalyvautų įgyvendinant programą „NextGenerationEU“, ir taip stiprina jų vaidmenį pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

(6)2021 m. rugsėjo 15 d. Pirmininkė U. von der Leyen savo pranešime apie Sąjungos padėtį 12 pasidalijo informacija, kad Europos Komisija siūlys 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais. Akcentuodama Europos jaunimo teikiamą įkvėpimą ji pabrėžė pasitikinti Europos ateitimi ir pridūrė, kad „jei norime, kad Sąjunga taptų tokia, kuri atspindėtų jaunuolių lūkesčius, jiems turi būti sudarytos sąlygos formuoti Europos ateitį“. Europai būtina visų jaunuolių vizija, įsitraukimas ir dalyvavimas, kad sukurtume geresnę ateitį, todėl Europa turi suteikti jaunimui galimybių ateičiai – ekologiškesnei, labiau skaitmeninei ir įtraukesnei ateičiai. Atsižvelgdama į tai Pirmininkė pasiūlė paskelbti Jaunimo metus, „[k]ad atiduotume duoklę jaunuoliams, tiek atidavusiems kitiems“; 

(7)aktyvus jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose yra labai svarbus Europos ateičiai ir jos demokratinėms visuomenėms. Todėl, vadovaujantis Europos demokratijos veiksmų planu 13 , Europos jaunimo metais siekiama paskatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko: remti įvairios kilmės jaunimo dalyvavimą tokiuose procesuose kaip Konferencija dėl Europos ateities, skatinti piliečių dalyvavimą ir savanoriškos veiklos iniciatyvas, taip didinti informuotumą apie Europos bendras vertybes ir pagrindines teises, Europos istoriją bei kultūrą, telkti jaunimą ir sprendimus priimančius asmenis vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir prisidėti prie Europos integracijos proceso;

(8)taip pat pripažįstamas esminis jaunimo vaidmuo, kuris turi būti remiamas, kad „būtų galima panaudoti jų neribotas galimybes aktyviai prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo“. Europos jaunimo metai yra konkretus indėlis į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) 14 , kurioje pabrėžiama, kad „vaikai ir jaunos moterys bei vyrai yra itin svarbūs pokyčių dalyviai“. Ši iniciatyva turėtų suteikti tolesnį postūmį šios darbotvarkės įgyvendinimui, paskatinti darnų vystymąsi ir jaunimo gebėjimą formuoti ne tik Sąjungos, bet ir ES šalių partnerių, taip pat visos mūsų planetos ateitį;

(9)Europos metai turėtų padėti stiprinti jaunimo dalyvavimą ES išorės veiksmuose visose politikos srityse, kurti naujas ES ir šalių partnerių jaunimo švietimo ir mainų, partnerystės bei dialogo galimybes ir didinti jaunimo dalyvavimo strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos veikloje vaidmenį;

(10)Europos jaunimo tikslai, kurie yra neatskiriama ES jaunimo strategijos dalis ir kuriuos jaunimas jaunimui parengė per ES jaunimo dialogo procesą, liudija daugelio jaunų europiečių norą dalyvauti nustatant kryptį, kuria turėtų vystytis Europos Sąjunga; 

(11)Europos jaunimo metai turėtų paskatinti sėkmingai įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio 15 principą, kuriuo pabrėžiama, kad „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“, ir formuoti Europos švietimo erdvę, kuria siekiama skatinti jaunimo asmeninę, socialinę ir profesinę savirealizaciją, iki 2025 m. sukuriant tikrą Europos mokymosi erdvę, kurioje sienos netrukdytų užtikrinti įtraukaus ir kokybiško švietimo ir mokymo visiems;

(12)Europos jaunimo metais turėtų būti remiamos Sąjungos pastangos didinti jaunimo užimtumo galimybes atsigavimo po pandemijos laikotarpiu, kaip nurodyta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ( 2020/2764(RSP) ) 16 , kurioje pabrėžiama, kad dėl izoliavimų priemonių buvo staiga sutrikdyta jaunuolių formaliojo ir neformaliojo švietimo sistema, stažuočių, mokomosios praktikos ir pameistrystės programos ir darbinė veikla, o tai turėjo įtakos jų pajamoms, galimybėms užsidirbti ir gerovei, įskaitant sveikatą, visų pirma psichikos sveikatą;

(13)Europos jaunimo metai turėtų padėti toliau skatinti kurti kokybiškas jaunimo užimtumo galimybes pagal Jaunimo užimtumo rėmimo (YES) iniciatyvą, įskaitant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą 17 ir iniciatyvą ALMA, įgyvendintiną naudojant „Europos socialinio fondo +“ lėšas. ALMA turėtų būti tarpvalstybinė jaunimo judumo programa, skirta palankių sąlygų neturintiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims, kad jie galėtų įgyti profesinės patirties užsienyje ir kartu gauti socialines paslaugas, siekiant šiems jaunuoliams, įskaitant iš kaimo, periferinių ir mažiau išsivysčiusių regionų, suteikti galimybę gauti išsilavinimą, mokymą ar kokybišką darbą;

(14)Europos Parlamento rezoliucijoje dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (2020/2864(RSP)) 18 pabrėžiamas ypač didelis šios pandemijos poveikis nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams ir atkreipiamas dėmesys į poreikį spręsti problemas, su kuriomis susiduria jaunuoliai iš pažeidžiamų grupių, taip pat pažymima, kad nuo pandemijos pradžios jaunimo nedarbas ir skurdas nuolat didėja, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant kovoti su pražūtingu pandemijos poveikiu jaunimo užimtumui. Rezoliucijoje primenamas savanoriškos veiklos vaidmuo plėtojant jaunimo asmeninius bei profesinius įgūdžius ir teigiama, kad Europos solidarumo korpusas gali padėti jauniems europiečiams plėsti savo galimybes ne tik vietos lygmeniu;

(15)Europos jaunimo metais turėtų būti remiamas 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos rezoliucijos dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės 19 ir 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadų dėl jaunimo ir darbo ateities 20 , 2019 m. gruodžio 10 d. dėl darbo su jaunimu skaitmeniniame sektoriuje 21 ir 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadų dėl pažangaus darbo su jaunimu įgyvendinimas 22 ;

(16)atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato ir gamtos krizėmis, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą 23 ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Europos jaunimo metai turėtų padėti teisingai ir įtraukiai integruoti su klimatu ir gamta susijusius veiksmus ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą 24 , programos „Europos horizontas“ misijas ir pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį 25 , visų pirma skatinant jaunimą parengti savo iniciatyvas ir kūrybiškas idėjas, kaip pasiekti atitinkamus tikslus;

(17)Europos jaunimo metai turėtų suteikti papildomą postūmį Europos Parlamento rezoliucijai dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (2019/2195(INI)) 26 , kurioje pabrėžiama, kad programa „Erasmus+“, kuria remiamas formalusis ir neformalusis švietimas bei mokymas ir jaunimo dalyvavimo veikla, yra labai svarbi siekiant didinti europiečių, ypač jaunosios kartos, sąmoningumą, skatinti juos užimti aktyvią ir informacija pagrįstą poziciją tvarumo ir su juo susijusios politikos klausimais ir ateityje tapti aktyviais bei sąmoningais piliečiais. Todėl atkreipiamas dėmesys į svarbų jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį dalijantis geriausia patirtimi ir įgyvendinant projektus, kuriais didinamas jaunosios kartos informuotumas tvarumo klausimais;

(18)pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad „Europai reikalingas kiekvienas jaunuolis“. Įgyvendinant Europos metų tikslus, būtina užtikrinti visišką įtraukumą ir aktyviai skatinti mažiau galimybių turinčių žmonių dalyvavimą;

(19)Europos jaunimo metai yra aiškiai pagrįsti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) pripažintais principais 27 . Europos jaunimo metų veiksmais ir veikla visų pirma siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į moterų ir vyrų lygybę, taip pat teisei į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ir skatinti Chartijos taikymą. ES vaiko teisių strategijoje 28 ir Europos vaiko garantijų strategijoje 29 nustatytas naujas atstovavimo vaikams ir paaugliams standartas, o vaikai ir jaunimas pripažįstami aktyviais piliečiais ir pokyčių dalyviais;

(20)siekiant užtikrinti, kad Europos jaunimo metai būtų efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti, reikėtų kuo geriau išnaudoti jau taikomus įgyvendinimo mechanizmus. Kad būtų optimizuota Europos metų pridėtinė vertė, visų pirma reikėtų siekti Europos metų ir Sąjungos programų sąveikos ir papildomumo, įskaitant konkrečiai jaunimui skirtas tarptautines programas, programas be tarpvalstybinio ar tarptautinio aspekto, visų pirma susijusias su švietimu ir mokymu, sportu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, savanoriškos veiklos užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra (sutelkiant dėmesį į jaunuosius ūkininkus), aplinka ir klimatu, sanglaudos politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei plėtra, taip pat programas, kurias įgyvendinant veiksmų imasi valstybės narės;

(21)sukūrus aplinką, kurioje tų tikslų tuo pačiu metu būtų siekiama Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, galima užtikrinti didesnę sąveiką ir geriau panaudoti išteklius. Tuo požiūriu Komisija turėtų laiku teikti informaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir įstaigoms bei asociacijoms, veikiančioms jaunimo reikalų srityje Sąjungos lygmeniu, ir su jais visais glaudžiai bendradarbiauti. Siekiant užtikrinti, kad per Europos jaunimo metus vykdoma veikla turėtų europinį aspektą, valstybės narės taip pat raginamos bendradarbiauti tarpusavyje;

(22)be to, per Europos jaunimo metus reikėtų sutelkti dėmesį į veiksmus ir veiklą, kurie gali suteikti papildomos naudos Europai. Europos pridėtinė vertė turi būti suprantama plačiai ir pademonstruota įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai veiksmai ar veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma, kai bendradarbiaujama siekiant užtikrinti tvarų sisteminį poveikį arba prisidėti prie jaunimo europinės tapatybės, informuotumo apie Europos bendras vertybes bei pagrindines teises ir atsakomybės už jas, taip pat gebėjimo dalyvauti Sąjungos atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos procese;

(23)Sąjungos lygmeniu pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą šiam sprendimui įgyvendinti būtinų finansinių asignavimų suma nustatoma finansavimą teikiančių programų biudžete. Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, šio sprendimo įgyvendinimui turėtų būti skirta bent 8 mln. EUR. Atsižvelgiant į turimas lėšas, bendras Europos jaunimo metų rėmimo veiklos finansavimas iš Sąjungos biudžeto vykdomas laikantis taisyklių, taikytinų atitinkamoms programoms, įskaitant visų pirma „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą ir, kai tinkama, kitas Sąjungos programas;

(24)kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)atsižvelgiant į COVID-19 poveikį jaunimui ir atitinkamai į didelį poreikį įgyvendinti šių metų tikslą – pripažinti, paremti ir įtraukti jaunimą po pandemijos, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(26)siekiant užtikrinti spartų Europos jaunimo metų įgyvendinimą, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis 
Dalykas

2022-ieji skelbiami Europos jaunimo metais (toliau – Europos metai).

2 straipsnis 
Tikslai

Atsižvelgiant į 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslus ir Europos jaunimo tikslus, bendras Europos metų tikslas – suaktyvinti Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų pastangas pripažinti, remti ir įtraukti jaunimą po pandemijos. Visų pirma, Europos metais siekiama:

 

1.akcentuoti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir galimybių kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu jaunimui ir visai visuomenei, semtis įkvėpimo iš jaunimo veiksmų, vizijos ir įžvalgų, siekiant toliau stiprinti ir skatinti bendrą Europos Sąjungos projektą, taip pat išklausyti jaunimą, atsižvelgti į jiems rūpimus klausimus ir jiems padėti plėtoti konkrečias įtraukias galimybes, optimaliai pasinaudojant Sąjungos priemonėmis;

2.skatinti visus jaunuolius, ypač turinčius mažiau galimybių, neturinčius palankių sąlygų arba priklausančius pažeidžiamoms grupėms, taip pat gyvenančius kaimo, periferiniuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tapti aktyviais ir įsitraukusiais piliečiais, taip pat pokyčių dalyviais, kuriuos įkvepia priklausymo Europai jausmas, be kita ko, papildomai siekti stiprinti jaunimo ir visų suinteresuotųjų subjektų, kurie atstovauja jų interesams, gebėjimus jaunimo dalyvavimo ir pilietinio aktyvumo srityje, taip pat pasinaudoti įvairios kilmės jaunimo indėliu pagrindiniuose konsultacijų procesuose, pavyzdžiui, Konferencijoje dėl Europos ateities;

3.skatinti jaunimo galimybes, susijusias su viešąja politika ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant remti jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą žaliame, skaitmeniniame ir įtraukiame pasaulyje.

3 straipsnis 
Priemonių rūšis

1.Priemonės, kurių reikia imtis siekiant 2 straipsnyje išdėstytų tikslų, apima toliau nurodytą Europos, nacionalinio, regionų ar vietos lygmens ir, kai tinkama, šalių partnerių veiklą, susijusią su Europos metų tikslais:

(a)konferencijos, renginiai ir iniciatyvos, kuriais skatinamos įtraukios ir prieinamos diskusijos apie iššūkius (įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį), su kuriais susiduria jaunimas, įskaitant mažiau galimybių turinčius ir pažeidžiamoms grupėms priklausančius jaunuolius, ir apie veiksmus, kurių suinteresuotieji subjektai gali imtis įvairiais lygmenimis;

(b)jaunimo dalyvavimo skatinimas ir esamų priemonių, kanalų ir programų, jaunimui suteikiančių galimybę pasiekti politikos formuotojus, stiprinimas nustatant patirtį ir gerąją praktiką, tai kaupiant ir tuo dalijantis;

(c)idėjų telkimas taikant dalyvaujamuosius metodus, kad būtų galima bendromis pastangomis įgyvendinti Europos metus;

(d)informavimo, švietimo ir informuotumo didinimo kampanijos, kuriomis siekiama skleisti tokias vertybes kaip lygybė, solidarumas, savanoriška veikla, bendrumo jausmas ir saugumas, jausmas, kad esi išklausomas ir gerbiamas, siekiant skatinti aktyvų jaunimo indėlį kuriant įtraukesnę, ekologiškesnę ir labiau skaitmeninę visuomenę;

(e)erdvės keistis informacija apie tai, kaip vadovaujantis verslumo dvasia iššūkius paversti galimybėmis, sukūrimas;

(f)jaunimo padėties Sąjungoje tyrimų ir mokslinių tyrimų rengimas, be kita ko, rengiant suderintą Europos statistiką ir naudojant ją bei kitą ES statistiką, taip pat propaguojant ir skleidžiant šiuos rezultatus Europos, nacionaliniu ar regionų lygmenimis;

(g)jaunimui svarbių programų, finansavimo galimybių, projektų, veiksmų ir tinklų populiarinimas, be kita ko, pasitelkiant socialinę žiniasklaidą ir interneto bendruomenes.

2.Komisija gali nustatyti kitą veiklą, kuri galėtų padėti siekti Europos metų tikslų, ir leisti naudoti nuorodas į Europos metus populiarinant tokią veiklą, jei ji prisideda prie tų tikslų įgyvendinimo. Europos institucijos ir valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią kitą veiklą ir siūlyti ją Komisijai.

4 straipsnis 
Koordinavimas nacionaliniu lygmeniu

Už dalyvavimo Europos metų veikloje organizavimą nacionaliniu lygmeniu yra atsakingos valstybės narės. Šiuo tikslu valstybės narės paskiria nacionalinius koordinatorius. Nacionaliniai koordinatoriai užtikrina atitinkamos veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Jos taip pat užtikrina aktyvų jaunimo ir jaunimo pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant Europos metų veiklą.

5 straipsnis 
Koordinavimas Sąjungos lygmeniu

1.Europos metų veiklai koordinuoti Komisija šaukia nacionalinių koordinatorių posėdžius. Tokie posėdžiai taip pat suteikia galimybę keistis informacija apie Europos metų veiklos įgyvendinimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Europos Parlamento atstovai posėdžiuose gali dalyvauti kaip stebėtojai ir prie jų prisidėti.

2.Sąjungos lygmeniu vykdomas integralus Europos metų koordinavimas, siekiant sukurti įvairių Sąjungos programų ir jaunimui svarbių iniciatyvų sąveiką.

3.Komisija šaukia suinteresuotųjų subjektų ir jaunimo srities organizacijų ar įstaigų atstovų susitikimus, kad padėtų Europos metus bendrai rengti ir įgyvendinti Sąjungos lygmeniu.

6 straipsnis 
Bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu

Europos metų tikslais Komisija prireikus bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kartu užtikrindama Sąjungos dalyvavimo matomumą. Komisija visų pirma užtikrina bendradarbiavimą su Europos Taryba, be kita ko, įgyvendinant ES ir Europos Tarybos jaunimo partnerystę, taip pat su tarptautiniais jaunimo tinklais ir organizacijomis.

7 straipsnis 
Stebėsena ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia ataskaitą dėl šiame sprendime numatytų iniciatyvų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo.

8 straipsnis 
Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

X nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 30  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    galioja nuo sprendimo priėmimo iki 2023 12 31

–X    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 iki 2024 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2022 iki 2026 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 31   

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–x padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–x    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 32	iš ELPA šalių 33	iš valstybių kandidačių 34	iš trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
		DA / NDA	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE	TAIP / NE
2.b	07 01 02 01 – „Erasmus“ rėmimo išlaidos	DA	TAIP	TAIP	TAIP	NE
2.b	07 01 03 01 – Europos solidarumo korpuso rėmimo išlaidos	DA	TAIP	TAIP	TAIP	NE
2.b	07 03 01 02 – Asmenų judumo mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, meistriškumo, kūrybiškumo ir inovacijų organizacijų ir švietimo bei mokymo politikos lygmeniu skatinimas. Tiesioginis valdymas	DA	TAIP	TAIP	TAIP	NE
2.b	07 03 02 – Jaunimo judumo neformaliojo mokymosi tikslais ir aktyvaus dalyvavimo, taip pat bendradarbiavimo, įtraukties, kūrybiškumo ir inovacijų organizacijų ir jaunimo politikos lygmeniu skatinimas	DA	TAIP	TAIP	TAIP	NE
2.b	07 04 01 – Europos solidarumo korpusas	DA	TAIP	TAIP	TAIP	NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

Toliau nurodytos programos ir biudžeto eilutės yra orientacinės. Pagal taikomas finansines taisykles finansavimą teikiančių programų paketuose bus nustatytas tinkamas finansavimas.

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–◻Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–x    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

Pagal 2 išlaidų kategoriją „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“

EAC GD				2021	2022	2023	2024		2025 2026 2027							IŠ VISO
• Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė 07 03 01 02:	Įsipareigojimai	(1 a)			3,500										3,500
	Mokėjimai	(2a)			1,437	0,515		0,987		0,310	0,251				3,500
Biudžeto eilutė 07 03 02	Įsipareigojimai	(1b)			4,000	0,500									4,500
	Mokėjimai	(2b)			2,724	1,403		0,346		0,027					4,500
Biudžeto eilutė 07 04 01	Įsipareigojimai	(1c)			0,500										0,500
	Mokėjimai	(2c)			0,275	0,130		0,054		0,041					0,500

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	1a + 1b + 1c		8,000	0,500					8,500
	Mokėjimai	2a + 2b + 2		4,436	2,048	1,387	0,378	0,251		8,500

·Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
Biudžeto eilutė 07 01 02 01	Įsipareigojimai / Mokėjimai	(3)		0,200	0,200	0,200									0,600
Biudžeto eilutė 07 01 03 01	Įsipareigojimai / Mokėjimai	(3)		0,050	0,050	0,050									0,150
IŠ VISO asignavimų  EAC GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 1c + 3		8,250	0,750		0,250							9,250
	Mokėjimai	= 2a + 2b + 2c + 3		4,686	2,298		1,637		0,378	0,251				9,250

 

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			Metai  2021	Metai  2022	Metai  2023	Metai  2024	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)			IŠ VISO
EAC GD
• Žmogiškieji ištekliai			0,948	1,358	0,240					2,546
• Kitos administracinės išlaidos				0,012						0,012
IŠ VISO EAC DG	Asignavimai		0,948	1,370	0,240					2,558

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,948

1,370

0,240

2,558

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021 35	2022	2023	2024	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)			IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai		0,948	9,620	0,990	0,250				11,808
	Mokėjimai		0,948	6,056	2,538	1,637	0,378	0,251		11,808

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus ⇩

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 36

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 37 …

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2021 metai 38

2022 metai

2023 metai

2024 metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos  7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,948	1,358	0,240					2,546
Kitos administracinės išlaidos		0,012						0,012
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,948	1,370	0,240					2,558

Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 39   of the multiannual financial framework
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos		0,250	0,250	0,250				0,750
Į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ neįtraukta tarpinė suma		0,250	0,250	0,250				0,750

IŠ VISO

0,948

1,620

0,490

0,250

3,308

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		2021 metai	2022 metai	2023 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		3	3	0,50
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 40
20 02 01 (CA, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)		6	11	2
20 02 03 (CA, LA, END, INT ir JPD atstovybėse)
XX 01 xx yy zz   41	– būstinėje
	– delegacijose
01 01 01 02 (CA, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 12 (CA, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		9	14	2,50

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	rengti ir su kitomis tarnybomis koordinuoti Europos metų darbo planą; rengti įgaliojimus ir pirkimo sutartis ir dalyvauti atrankos procese; užtikrinti tarpinstitucinį koordinavimą; rengti informacinę medžiagą ir kalbas Komisijos nariui ir generaliniam direktoratui; prisidėti prie su spauda susijusio darbo; dalyvauti ex post vertinimo veikloje.
Išorės darbuotojai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X pasiūlymas atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–x    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai 42	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)			Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 43
		N metai	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

FINANSINĖS TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMOS 
PRIEDAS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas:

1. REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKAIČIUS IR SU JAIS SUSIJUSIOS SĄNAUDOS

2. KITŲ ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ SĄNAUDOS

3. IŠ VISO ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ

4. APYTIKRIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODAI

4,1.Žmogiškieji ištekliai

4,2. Kitos administracinės išlaidos

1. Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

x    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA		2021		2022		2023		N + 3 metai		N + 4 metai		N + 5 metai		N + 7 metai		IŠ VISO
		Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai	Etatų vienetai	Asignavimai
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 – būstinė ir atstovybės	AD	3	0,456	3	0,456	0,50	0,076									6.5	0,988
	AST
20 01 02 03 – Sąjungos delegacijos	AD
	AST
• Išorės darbuotojai 44
20 02 01 ir 20 02 02 – Išorės personalas – būstinė ir atstovybės	CA	3	0,246	8	0,656	2	0,164									13	1,066
	END
	INT	3	0,246	3	0,246											6	0,492
20 02 03  – Išorės personalas (Sąjungos delegacijos)	CA
	LA
	END
	INT
	JPD
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais susijusios biudžeto eilutės (nurodyti)
Tarpinė suma žmogiškiesiems ištekliams pagal 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		9	0,948	14	1,358	2,50	0,240									25,5	2,546

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

   

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

2021

2022

2023

N + 3 metai

N + 4 metai

N + 5 metai

N + 7 metai

IŠ VISO

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

Etatų vienetai

Asignavimai

• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

01 01 01 01 – Netiesioginiai moksliniai tyrimai 45 01 01 01 11 – Tiesioginiai moksliniai tyrimai Kita (nurodyti)

AD

AST

• Išorės darbuotojai 46

Išorės personalas, finansuojamas iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

– būstinėje

CA

END

INT

– Sąjungos delegacijose

CA

LA

END

INT

JPD

01 01 01 02 – Netiesioginiai moksliniai tyrimai 01 01 01 12 – Tiesioginiai moksliniai tyrimai Kita (nurodyti) 47

CA

END

INT

Kitos su žmogiškaisiais ištekliais susijusios biudžeto eilutės (nurodyti)

Tarpinė suma žmogiškiesiems ištekliams, neįtraukta į 7 KATEGORIJĄ

Iš viso žmogiškųjų išteklių (visos DFP kategorijos)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai iš dalies tenkinami panaudojant GD darbuotojus, perskirstytus generaliniame direktorate, kartu pateikiant prašymą papildomai skirti 4 sutartininkus, kurie atsakingam GD gali būti skiriami pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

2. Kitų administracinių išlaidų sąnaudos

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

x    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA	2021	2022	2023	N + 3 metai	N + 4 metai	N + 5 metai	N + 7 metai	Iš viso
Būstinėse arba ES teritorijoje:
20 02 06 01 – Komandiruočių ir reprezentacinės išlaidos		0,012						0,012
20 02 06 02 – Konferencijų ir posėdžių išlaidos
20 02 06 03 – Komitetai 48
20 02 06 04 – Tyrimai ir konsultacijos
20 04 – IT išlaidos (įmonių) 49
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais nesusijusios biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti)
Sąjungos delegacijose
20 02 07 01 – Komandiruočių, konferencijų ir reprezentacinės išlaidos
20 02 07 02 – Tolesnis darbuotojų mokymas
20 03 05 – Infrastruktūra ir logistika
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais nesusijusios biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti)
Tarpinė kitų išlaidų suma pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ		0,012						0,012

Administracinių asignavimų poreikiai bus dengiami asignavimais, jau paskirtais priemonei valdyti ir (arba) perskirstytais, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	N metai 50	N + 1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	N + 4 metai	N + 5 metai	N + 7 metai	Iš viso
Techninės ir administracinės pagalbos (nepasitelkiant išorės darbuotojų) išlaidos iš veiklai finansuoti skiriamų asignavimų (buvusios BA eilutės):
– būstinėje
– Sąjungos delegacijose
Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms 51
Įmonių IT išlaidos veiklos programoms 52
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais nesusijusios biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti)
Tarpinė kitų išlaidų suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Iš viso kitų administracinių išlaidų (visos DFP kategorijos)

3. Iš viso administracinių sąnaudų (visos DFP kategorijos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Santrauka

2021 metai

2022 metai

2023 metai

N + 3 metai

N + 4 metai

N + 5 metai

N + 7 metai

Iš viso

7 išlaidų kategorija – Žmogiškieji ištekliai

0,948

1,358

0,240

2,546

7 išlaidų kategorija – Kitos administracinės išlaidos

0,012

0,012

Tarpinė suma pagal 7 kategoriją

Neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją – Žmogiškieji ištekliai

Neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją – Kitos administracinės išlaidos

Tarpinė suma pagal kitas kategorijas

IŠ VISO Įtraukta ir neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

0,948

1,370

0,240

2,558

Administracinių asignavimų poreikiai bus dengiami asignavimais, jau paskirtais priemonei valdyti ir (arba) perskirstytais, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus.

4. Apytikrių išlaidų apskaičiavimo metodai

4.1. Žmogiškieji ištekliai

Šioje dalyje nustatomas skaičiavimo metodas, taikomas siekiant įvertinti reikalingus žmogiškuosius išteklius (darbo krūvio prielaidos, įskaitant konkrečias darbo vietas (SYSPER 2 darbo vietų aprašas), darbuotojų kategorijos ir atitinkamos vidutinės sąnaudos)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

PASTABA. Vidutinės išlaidos kiekvienos kategorijos darbuotojams būstinėje skelbiamos interneto svetainėje „BudgWeb“: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/pre/legalbasis/Pages/pre-040-020_preparation.aspx

• Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai 3,00 etato ekvivalentai 2021 m. Europos metams parengti 3 etato ekvivalentai 2022 m. veiklos koordinavimui 0,5 etato ekvivalento 2023 m. galutinėms ataskaitoms rengti

• Išorės darbuotojai 3 CA ir 3 laikinieji darbuotojai – parengti Europos metus per 3–4 mėnesius   2022 m. 8 CA ir 3 laikinieji darbuotojai – vykdyti visą veiklą ir palaikyti ryšius su generaliniais direktoratais ir suinteresuotaisiais subjektais 2 CA 2023 m. – padėti parengti galutines ataskaitas ir užbaigti veiklą

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

• Tik iš mokslinių tyrimų biudžeto finansuojamos pareigybės

• Išorės darbuotojai

4.2. Kitos administracinės išlaidos

Išsamiai aprašykite kiekvienos biudžeto eilutės skaičiavimo metodą,

visų pirma, svarbiausias prielaidas (pavyzdžiui, posėdžių skaičius per metus, vidutinės sąnaudos ir kt.)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Apie 10 misijų valstybėse narėse 2022 m.

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(1)    OECD, 2020. Youth and Covid-19. Response, Recovery and resilience. OECD, 2020. ILO, 2020. Covid and Youth. Impacts on Jobs, Education, Rights and mental Well-being. Eurostatas, 2020 m. Europos jaunimas šiandien. Sveikata.

(2)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:C:2018:456:FULL

(3)    https://europa.eu/youth/strategy/european-youth-goals_lt

(4)     https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=22829&langId=lt

(5)    https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&langId=lt

(6)     https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=23699&langId=en  

(7)    https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/rights-child/eu-strategy-rights-child-and-european-child-guarantee_en

(8)    OL C , , p. .

(9)    OL C , , p. .

(10)     Bratislavos deklaracija ir veiksmų gairės – Taryba (europa.eu).

(11)     Romos deklaracija (europa.eu).

(12)     soteu_2021_address_lt_0.pdf (europa.eu)

(13)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0790&from=LT

(14)     21252030 Agenda for Sustainable Development web.pdf (un.org)

(15)     pdf (europa.eu)

(16)     Priimti tekstai. 2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (europa.eu).

(17)     pdf (europa.eu)

(18)     Priimti tekstai. 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (europa.eu).

(19)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=uriserv:OJ.C_.2020.415.01.0001.01.LIT  

(20)     pdf (europa.eu)

(21)     Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis 2019/C 414/02 – ES leidinių biuras (europa.eu).  

(22)     Tarybos išvados dėl pažangaus darbo su jaunimu (europa.eu).  

(23)     Paryžiaus susitarimas | Klimato srities veiksmai (europa.eu).  

(24)     Europos žaliasis kursas | Europos Komisija (europa.eu).

(25)     ES žaliosios pertvarkos planas – Taryba (europa.eu).  

(26)     Priimti tekstai. 2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (europa.eu).

(27)     text_lt.pdf (europa.eu)

(28)    COM(2021) 142 final

(29)    2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES)2021/1004.

(30)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(31)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(32)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(33)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(34)    Valstybės kandidatės ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialios kandidatės.

(35)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(36)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(37)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(38)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(39)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(40)    CA – sutartininkas; LA – vietos darbuotojas; END – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas; JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(41)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(42)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(43)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

(44)    CA – sutartininkas; LA – vietos darbuotojas; END – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas; JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(45)    Pasirinkite atitinkamą biudžeto eilutę ar prireikus nurodykite kitą; jei taikomos kelios biudžeto eilutės, personalą reikėtų suskirstyti pagal kiekvieną susijusią biudžeto eilutę.

(46)    CA – sutartininkas; LA – vietos darbuotojas; END – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas; JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(47)    Pasirinkite atitinkamą biudžeto eilutę ar prireikus nurodykite kitą; jei taikomos kelios biudžeto eilutės, personalą reikėtų suskirstyti pagal kiekvieną susijusią biudžeto eilutę.

(48)    Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

(49)    Informatikos GD nuomonė – reikalinga IT investicijų grupė (žr. IT finansavimo gaires, C(2020) 6126 final, 2020 9 10, p. 7).

(50)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(51)    Informatikos GD nuomonė – reikalinga IT investicijų grupė (žr. IT finansavimo gaires, C(2020) 6126 final, 2020 9 10, p. 7).

(52)    Šis punktas apima vietos administracines sistemas ir bendro įmonių IT sistemų finansavimo įnašus (žr. IT finansavimo gaires, C(2020)6126 final, 2020 9 10).