Briuselis, 2021 10 13

COM(2021) 626 final

2021/0322(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo Estijai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva 1 ) 395 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei taikyti specialias priemones, kuriomis nukrypstama nuo tos direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui.

Raštu (jį Komisija užregistravo 2021 m. vasario 12 d.) Estija paprašė leidimo taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo bendrų principų, kuriais vadovaujantis galima taikyti teisę į pirkimo PVM, taikomo išlaidoms, susijusioms su lengvaisiais automobiliais, kurie naudojami ne vien verslo reikmėms, atskaitą.

Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. kovo 19 d. raštu Komisija apie Estijos prašymą pranešė kitoms valstybėms narėms. 2021 m. kovo 23 d. raštu Komisija pranešė Estijai, kad turi visą informaciją, kurią ji laiko būtina prašymui įvertinti.

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

PVM direktyvos 168 ir 168a straipsniuose nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę į PVM, mokėtino už apmokestinamiesiems sandoriams įsigytas prekes ir paslaugas, atskaitą. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama prekių, kurios yra įmonės turto dalis, naudojimą asmeninėms reikmėms laikyti paslaugų teikimu už atlygį, jeigu PVM už šias prekes gali būti įtrauktas į PVM atskaitą. Pagal šią sistemą galima susigrąžinti iš pradžių atskaitytą PVM, susijusį su naudojimu asmeninėms reikmėms.

Lengvųjų automobilių atveju šią sistemą taikyti sudėtinga, visų pirma todėl, kad sunku nustatyti, kada automobiliai naudojami asmeninėms, o kada – verslo reikmėms. Kai automobilių naudojimo duomenys yra registruojami, įmonei ir administratoriui tenka papildoma našta, nes juos reikia tvarkyti ir tikrinti.

Pagal PVM direktyvos 395 straipsnį valstybės narės, siekdamos supaprastinti PVM surinkimo procedūrą arba užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui, gali taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo PVM direktyvos nuostatų, jeigu tas priemones patvirtino Taryba.

Remiantis Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/797/ES 2 , Estijai buvo leista iki 50 % apriboti teisę atskaityti PVM, sumokėtam perkant, įsigyjant išperkamosios nuomos būdu, įsigyjant Bendrijoje ir importuojant tam tikrus lengvuosius automobilius, taip pat už su tuo susijusias išlaidas, kai tie automobiliai naudojami ne vien verslo reikmėms. Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2014/797/ES galiojimas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1854 3 buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/797/ES nustojo galioti prieš tai, kai 2021 m. vasario mėn. Estija pateikė naujausią prašymą dar pratęsti jo taikymo laiką, šis prašymas bus laikomas pirminiu prašymu taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo bendrų principų, kuriais vadovaujantis galima taikyti teisę atskaityti pirkimo PVM, taikomą išlaidoms, susijusioms su lengvaisiais automobiliais, kurie naudojami ne vien verslo reikmėms.

Estija paprašė leisti apriboti teisę į atskaitą nustatyta procentine dalimi, kad verslo įmonėms nereikėtų tvarkyti mokesčių už naudojimą asmeninėms reikmėms apskaitos. Taip supaprastinama sistema visoms susijusioms šalims ir kartu užkertamas kelias mokesčių vengimui ar slėpimui neteisingai tvarkant apskaitą.

Estija pranešė Komisijai, kad priežastys, dėl kurių leista taikyti priemonę, iš esmės yra tokios pačios, kaip nurodyta prašymuose, dėl kurių buvo priimti Tarybos įgyvendinimo sprendimai 2014/797/ES ir (ES) 2017/1854.

Estija pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad nuo nukrypti leidžiančios priemonės įgyvendinimo pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2014/797/ES didžioji dauguma įmonių automobilių ir toliau buvo naudojami asmeninėms reikmėms, ir tai patvirtina, kad nukrypti leidžianti priemonė yra pagrįsta.

Naujoji priemonė turėtų būti taikoma visiems lengviesiems automobiliams, kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos, kurie neviršija 3 500 kg svorio ir nenaudojami vien tik verslo reikmėms. Vis dėlto lengviesiems automobiliams, naudojamiems tam tikrai specialiai veiklai, būtų taikomos įprastos taisyklės: tai būtų automobiliai, pirkti perpardavimo, nuomos ar išperkamosios nuomos tikslais, automobiliai, skirti keleivių pervežimui (kaip antai taksi), ir automobiliai, naudojami vairavimo pamokoms.

Teisės atskaityti PVM apribojimas turėtų būti taikomas PVM, kuriuo apmokestinamas tam tikrų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat su tuo susijusios išlaidos.

Estijos teigimu, atskaitos riba turėtų būti 50 %, nes padėtis nepasikeitė, palyginti su padėtimi, kai 2014 m. pirmą kartą buvo pradėta taikyti speciali priemonė. Nors, remiantis Estijos mokesčių administratoriaus turimais netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, asmeninėms reikmėms naudojami įmonių automobiliai Estijoje sudaro apie 60 %, manoma, kad, siekiant išvengti galimybės pervertinti lengvųjų automobilių naudojimo asmeninėms reikmėms dalį, tinkamiausia yra 50 % pirkimo PVM atskaitos riba.

Atsižvelgiant į teigiamą priemonės poveikį mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių administracinei naštai, siūloma leisti taikyti nukrypti leidžiančią priemonę. Leidimas turėtų galioti ribotą laikotarpį – iki 2024 m. gruodžio 31 d., kadangi reikės peržiūrėti leidžiančios nukrypti priemonės būtinumą ir veiksmingumą, taip pat pasidalijimo tarp naudojimo verslo ir ne verslo reikmėms procentinę dalį. Bet koks prašymas pratęsti priemonės taikymą turėtų būti pateikiamas kartu su ataskaita, kurioje būtų peržiūrėta taikoma procentinė dalis, ir nusiųstas Komisijai iki 2024 m. kovo 31 d.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Panašias nukrypti leidžiančias priemones, susijusias su teise į atskaitą, buvo leista taikyti ir kitoms valstybėms narėms (Vengrijai 4 , Latvijai 5 , Kroatijai 6 , Lenkijai 7 , Italijai 8 ir Rumunijai 9 ).

PVM direktyvos 176 straipsnyje nurodyta, kad Taryba nustato išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. Kol tokios išlaidos nenustatytos, valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti išimtis, galiojusias 1979 m. sausio 1 d. Todėl yra kelios esamos padėties nekeitimo nuostatos, kuriomis ribojama teisė atskaityti PVM, taikomą lengviesiems automobiliams.

Nepaisant ankstesnių iniciatyvų nustatyti taisykles, kokių rūšių išlaidoms gali būti taikomas teisės atskaityti PVM apribojimas 10 , tokia nukrypti leidžianti priemonė yra tinkama, kol šios taisyklės bus suderintos ES lygmeniu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

PVM direktyvos 395 straipsnis.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Atsižvelgiant į PVM direktyvos nuostatą, kuria grindžiamas pasiūlymas, šis pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Šis sprendimas yra susijęs su valstybei narei pačios prašymu suteiktu leidimu ir nėra įpareigojimas.

Atsižvelgiant į ribotą nukrypti leidžiančios priemonės taikymo sritį, speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui – kovai su tam tikrų formų mokesčių slėpimu ar vengimu. Visų pirma, kadangi įmonės gali pasinaudoti galimybe deklaruoti ne visus įsipareigojimus, o mokesčių administratoriams tektų papildoma kilometražo tikrinimo našta, taikant 50 % apribojimą būtų supaprastintas PVM surinkimas konkrečiame sektoriuje.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – Tarybos įgyvendinimo sprendimas.

Pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnį nukrypti nuo bendrų PVM taisyklių galima tik tada, kai tai vieningai leidžia Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tarybos įgyvendinimo sprendimas yra tinkamiausia priemonė, nes jis gali būti skirtas atskirai valstybei narei.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šis pasiūlymas grindžiamas Estijos prašymu ir skirtas tik šiai valstybei narei.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Pasiūlymu siekiama supaprastinti mokesčio surinkimo procedūrą panaikinant prievolę apmokestinamiesiems asmenims tvarkyti nurodytų lengvųjų automobilių naudojimo asmeninėms reikmėms apskaitą ir kartu užkirsti kelią PVM vengimui neteisingai tvarkant apskaitą. Todėl jo poveikis gali būti teigiamas tiek įmonėms, tiek mokesčių administratoriams. Estija nurodė šį sprendimą kaip tinkamą priemonę, jis panašus į kitas anksčiau taikytas ir dabar taikomas nukrypti leidžiančias priemones.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Nukrypti leidžiančios priemonės turės tik nedidelį poveikį bendrai mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM.

5.KITI ELEMENTAI

Pasiūlymo galiojimas yra riboto laikotarpio ir jame numatytos laikino galiojimo sąlygos terminas – 2024 m. gruodžio 31 d.

Jeigu Estija norėtų, kad šią specialią priemonę būtų leista toliau taikyti po 2024 m., ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d. reikėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų peržiūrėta procentinės dalies riba, ir prašymą pratęsti priemonės taikymą.

2021/0322 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo Estijai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 11 , ypač į jos 395 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsniuose nustatoma apmokestinamojo asmens teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokėtiną už jo įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu jos naudojamos to asmens apmokestinamųjų sandorių tikslais. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad turto dalies naudojimas apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba, platesne prasme, ne verslo tikslais turi būti laikomas paslaugų teikimu;

(2)Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/797/ES 12 Estijai leista iki 50 % apriboti teisę atskaityti PVM, kuriuo apmokestinamas tam tikrų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat su tuo susijusios išlaidos, ir apmokestinamajam asmeniui iki 2017 m. gruodžio 31 d. netaikyti reikalavimo transporto priemonių, kurioms taikomas apribojimas, naudojimą ne verslo tikslais įtraukti į PVM apskaitą;

(3)Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/1854 13 Įgyvendinimo sprendimo 2014/797/ES galiojimas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(4)raštu (jį Komisija užregistravo 2021 m. vasario 12 d.) Estija pateikė Komisijai prašymą leisti jai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių, siekiant apriboti teisę į atskaitą, susijusią su tam tikrų lengvųjų automobilių, naudojamų ne verslo reikmėms, pirkimu, išperkamąja nuoma, įsigijimu Bendrijoje ir importu;

(5)remdamasi Direktyvos 2006/112/ES 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Komisija 2021 m. kovo 19 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Estijos prašymą. 2021 m. kovo 23 d. raštu Komisija pranešė Estijai, kad turi visą informaciją, kurią ji laiko būtina prašymui įvertinti;

(6)tiksliai nustatyti, kada lengvieji automobiliai naudojami ne verslo reikmėms, dažnai yra labai sunku, ir net tais atvejais, kai tai padaryti galima, tuo tikslu naudojamas mechanizmas dažnai yra didelė našta jo naudotojams. Pagal prašomą leidimą lengvųjų automobilių išlaidoms taikoma PVM suma, kurią galima atskaityti už lengvuosius automobilius, kurie naudojami ne vien verslo reikmėms, turėtų būti nustatyta (išskyrus tam tikras išimtis) kaip vienodo dydžio procentinė norma. Remdamosi šiuo metu turima informacija Estijos institucijos mano, kad būtų pagrįsta taikyti 50 % normą. Kartu siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, reikalavimas apskaityti PVM, mokėtiną už lengvųjų automobilių naudojimą ne verslo reikmėms, turėtų būti laikinai netaikomas, jeigu jiems taikomas apribojimas. Taikant šią supaprastinimo priemonę, nebereikia tvarkyti tarnybinių automobilių naudojimo asmeninėms reikmėms apskaitos ir kartu užkertamas kelias mokesčiams slėpti neteisingai tvarkant apskaitą;

(7)teisės į atskaitą apribojimas pagal prašomą leidimą turėtų būti taikomas PVM, kuriuo apmokestinamas konkrečių kategorijų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat su tuo susijusios išlaidos, įskaitant degalų pirkimą;

(8)prašomas leidimas turėtų būti taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 3 500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos, nes bet koks lengvųjų automobilių, sveriančių daugiau kaip 3 500 kilogramų arba kuriuose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos, naudojimas ne verslo reikmėms yra nereikšmingas dėl tų lengvųjų automobilių pobūdžio arba dėl veiklos, kuriai jie naudojami, rūšies. Taip pat turėtų būti pateiktas išsamus konkrečių kategorijų lengvųjų automobilių, kuriems netaikomas tas leidimas, sąrašas, grindžiamas konkrečiu šių automobilių naudojimu;

(9)leidimui reikėtų nustatyti galiojimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d., kadangi reikės peržiūrėti leidžiančios nukrypti priemonės būtinumą ir veiksmingumą, taip pat pasidalijimo tarp naudojimo verslo ir ne verslo reikmėms procentinę dalį;

(10)jeigu Estija mano, kad leidimo galiojimą būtina pratęsti po 2024 m., ji iki 2024 m. kovo 31 d. turėtų pateikti Komisijai prašymą pratęsti priemonės taikymą kartu su ataskaita, kurioje peržiūrima taikoma procentinė dalis;

(11)nukrypti leidžianti priemonė turės tik nedidelį poveikį bendrai mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsnių, Estijai leidžiama iki 50 % apriboti teisę atskaityti pridėtinės vertės mokestį už išlaidas, susijusias su lengvaisiais automobiliais, naudojamais ne vien verslo reikmėms, kai tokios išlaidos apima lengvųjų automobilių, naudojamų ne vien verslo reikmėms, pirkimą, išperkamąją nuomą, įsigijimą Bendrijos viduje arba importą, taip pat išlaidas, susijusias su tokių automobilių technine priežiūra ir remontu bei jiems skirtų degalų pirkimu.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkto, lengvojo automobilio, įtraukto į apmokestinamojo asmens veiklai skirtą turtą, naudojimo ne verslo tikslais Estija nelaiko paslaugų teikimu už atlygį, kai tam automobiliui taikomas apribojimas, leidžiamas pagal šio sprendimo 1 straipsnį.

3 straipsnis

1.Šis sprendimas taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 3 500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos.

2.Šis sprendimas netaikomas šių kategorijų lengviesiems automobiliams:

(a)perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytiems automobiliams;

(b)keleiviams vežti už atlygį, įskaitant taksi paslaugas, naudojamiems automobiliams;

(c)vairavimo pamokoms naudojamiems automobiliams.

4 straipsnis

Šis sprendimas nustoja galioti 2024 m. gruodžio 31 d. Visi prašymai pratęsti šiame sprendime numatyto leidimo galiojimą kartu su ataskaita, kurioje peržiūrima 1 straipsnyje nustatyta procentinė dalis, Komisijai pateikiami ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Estijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    OL 347, 2006 12 11, p. 1.
(2)    2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/797/ES, kuriuo Estijos Respublikai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių (OL L 330, 2014 11 15, p. 48).
(3)    2017 m. spalio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1854, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/797/ES, kuriuo Estijos Respublikai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/ES dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių (OL L 265, 2017 10 14, p. 17).
(4)    2018 m. spalio 2 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1493, kuriuo Vengrijai leidžiama nustatyti specialiąją priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių (OL L 252, 2018 10 8, p. 44–48).
(5)    2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1921, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2015/2429/ES, kuriuo Latvijai leidžiama nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių (OL L 311, 2018 12 7, p. 36–37).
(6)    2018 m. gruodžio 11 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1994, kuriuo Kroatijai leidžiama nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio (OL L 320, 2018 12 17, p. 35–37).
(7)    2019 m. rugsėjo 24 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1594, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/805/ES, kuriuo Lenkijos Respublikai leidžiama nustatyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio (OL L 248, 2019 9 27, p. 71–72).
(8)    2019 m. gruodžio 5 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2138, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/441/EB, leidžiantis Italijos Respublikai taikyti priemones, nukrypstančias nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio (OL L 324, 2019 12 13, p. 7–8).
(9)    2020 m. rugsėjo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1262, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2012/232/ES, kuriuo Rumunijai leidžiama taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio (OL L 296, 2020 9 10, p. 6).
(10)    COM(2004) 728 galutinis. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 77/388/EEB, siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolės vykdymą (OL C 24, 2005 1 29, p. 10), atsiimtas 2014 m. gegužės 21 d. (OL C 153, 2014 5 21, p. 3).
(11)    OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(12)    2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/797/ES, kuriuo Estijos Respublikai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių (OL L 330, 2014 11 15, p. 48).
(13)    2017 m. spalio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1854, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/797/ES, kuriuo Estijos Respublikai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/ES dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 bei 168a straipsnių (OL L 265, 2017 10 14, p. 17).