EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 10 05

COM(2021) 625 final

2021/0319(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 285 final}

2021/0319 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Estijos ekonomiką. 2019 m. Estijos vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 67 % Sąjungos vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. vasaros prognozę, Estijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 2,9 %, tačiau numatoma, kad 2020–2021 m. jis iš viso padidės 1,8 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus veikiančių ilgalaikių veiksnių – visuomenės senėjimas, regioniniai ir socialiniai skirtumai, gana mažas išteklių našumas ir didelis taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Estijai pateikė rekomendacijų. Konkrečiai Taryba rekomendavo Estijai didinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą, be kita ko, išplečiant bedarbio pašalpų aprėptį, ir galimybes naudotis įperkamomis ir integruotomis socialinėmis paslaugomis, taip pat imtis priemonių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti, be kita ko, didinant darbo užmokesčio skaidrumą. Ji taip pat rekomendavo gerinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą ir didinti jos atsparumą, be kita ko, sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą, stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant svarbių medicinos reikmenų tiekimą. Be to, ji rekomendavo spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimą ir skatinti inovacijas stiprinant švietimo ir mokymo sistemos pajėgumą ir atitiktį darbo rinkos poreikiams. Estijai taip pat buvo rekomenduota investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, į įmonių skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, remti mažųjų ir vidutinių įmonių inovacinius gebėjimus, švarią ir efektyvią energijos gamybą bei naudojimą, efektyvų išteklių naudojimą ir tvarų transportą, prisidedant prie laipsniško ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Be to, Taryba rekomendavo užtikrinti pakankamas galimybes gauti finansavimą ir aktyviau stengtis užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūrą ir vykdymą. Galiausiai, Estijai buvo rekomenduota imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 krize, palaikoma ekonomika ir, kai leis ekonominės sąlygos, vykdoma fiskalinė politika, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas, tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad rekomendacija imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas jos atsigavimas, įgyvendinta visapusiškai. Be to, ji daro išvadą, kad pažanga įgyvendinant rekomendacijas sutelkti investicijas į energetikos tinklų jungtis yra didelė;

(3)Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos euro zonos valstybėms narėms siūlyta, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje euro zonos valstybėms narėms taip pat rekomenduota stiprinti nacionalines institucines sistemas, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;

(4)birželio 18 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Estija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra jo sėkmingo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje bei patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(5)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – priemonė), nustatytos Reglamentu (ES) 2021/241, ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 2 , bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie kiekvieno iš Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

(6)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas ir vykdant tarpvalstybinius bei daugiašalius projektus, tokios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;

(8)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemonių, kuriomis prisidedama prie visų šešių ramsčių tikslų įgyvendinimo, o kiekvienu iš šešių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentų siekiama vieno ar daugiau ramsčių tikslų. Toks požiūris padeda užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir nuosekliai siekiama kiekvieno ramsčio tikslų. Indėlį į žaliajai pertvarkai skirtą pirmąjį ramstį numatoma įnešti priemonėmis, kuriomis skatinama vartoti atsinaujinančiąją energiją, renovuoti pastatus siekiant didinti jų energijos vartojimo efektyvumą, gerinti susisiekimą viešuoju transportu ir naudotis žaliuoju vandeniliu ir kuriomis apskritai palaikoma spartesnė žalioji įmonių pertvarka, įskaitant tai pertvarkai reikalingų įgūdžių ugdymą. Tikimasi, kad investicijos ir reformos, kuriomis siekiama skaitmenizuoti viešąjį sektorių ir įmones, taip pat kelti skaitmeninių įgūdžių lygį, padės pasiekti skaitmeninei transformacijai skirto antrojo ramsčio tikslą;

(9)tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės pagerinti makroekonominius rezultatus: sušvelnins COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir kartu, diegiant skaitmeninius ir žaliuosius sprendimus, paskatins eksporto konkurencingumą, inovacijas ir verslumą, taip remiant į trečiąjį ramstį įtrauktą pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Ketvirtojo – socialinės ir teritorinės sanglaudos – ramsčio tikslų siekiama skaitmenizuojant viešąsias paslaugas ir taip didinant jų prieinamumą, gerinant interneto ryšį, ypač kaimo vietovėse, taip siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį, gerinant susisiekimą transporto priemonėmis ir įvairiose Estijos dalyse kuriant tvarias darbo vietas ir ugdant įgūdžius;

(10)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano penktąjį ramstį įtraukta priemonių, kuriomis siekiama didinti ekonominį, socialinį ir institucinį šalies atsparumą ir gerinti jos gyventojų sveikatą. Visų pirma, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tiesiogiai siekiama didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir prieinamumą ir į jį įtraukta priemonių, kuriomis Estijoje siekiama didinti galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis. Šeštojo – naujai kartai skirtos politikos – ramsčio tikslų įgyvendinimas remiamas priemonėmis, kuriomis siekiama padėti jaunimui patekti į darbo rinką, subsidijuojant jų darbo užmokestį, skiriant jiems mokymo išmokas ir struktūriškai pertvarkant švietimo ir mokymo sistemą, kad būtų skatinama ugdytis su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusius įgūdžius, ir didinti moterų dalyvavimą ir jų dalį tokiuose mokymo kursuose ir apskritai šiame sektoriuje;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(11)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose Estijai skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą. Rekomendacijos, susijusios su neatidėliotinu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, gali būti laikomos nepatenkančiomis į Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritį, nepaisant to, kad apskritai 2020 ir 2021 m. šalis tinkamai ir pakankamai reagavo į neatidėliotiną būtinybę remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis, laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos;

(12)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta viena kitos poveikį stiprinančių reformų ir investicijų, įvairiu mastu padedančių spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius arba didelę dalį tokių uždavinių, išdėstytų per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą Estijai pateiktose Tarybos rekomendacijose, visų pirma tokiose srityse kaip žalioji pertvarka (pavyzdžiui, efektyvus energijos vartojimas ir išteklių naudojimas), skaitmeninė pertvarka (pavyzdžiui, skaitmeniniai įgūdžiai ir parama įmonių skaitmenizavimui), sveikatos priežiūra (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sistemos atsparumas ir prieinamumas), socialinė įtrauktis (pavyzdžiui, galimybės naudotis įperkamomis ir integruotomis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis) ir kova su pinigų plovimu (pavyzdžiui, su kovos su pinigų plovimu sistema susijusių analitinių pajėgumų stiprinimas);

(13)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemonių, kuriomis remiamos investicijos į žaliąją ir skaitmeninę įmonių pertvarką, taip padedant įgyvendinti susijusias šaliai skirtas rekomendacijas. Tarp priemonių – novatoriškų žaliųjų technologijų, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio, plėtra, žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas siekiant spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir finansinės paramos schemos, kuriomis Estijos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiama padėti daryti pažangą skaitmeninės ir žaliosios transformacijos srityje ir gauti daugiau finansavimo galimybių. Energetikos srities reformomis ir investicijomis siekiama skatinti vartoti atsinaujinančiąją energiją, didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nustatant laipsniško degiųjų skalūnų atsisakymo tikslus ir veiksmus. Transporto sektoriaus priemonės turėtų padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti naudotis tvarių rūšių transportu. Tarp numatytų reformų – tarpusavyje susieto judumo ir dalijimosi transporto priemonėmis plėtojimas sostinės Talino regione, taikant bendrą viešojo transporto sistemą ir elektrifikuojant geležinkelius. Tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į geležinkelius, tramvajų linijas ir dviračių bei pėsčiųjų takus padės įgyvendinti tarpvalstybinį projektą „Rail Baltica“, kuriuo visos trys Baltijos šalys ir jų sostinės sujungiamos su Lenkija ir likusia Sąjungos dalimi;

(14)didinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą ir atsparumą turėtų padėti reformos ir investicijos, kuriomis siekiama stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą, modernizuoti e. sveikatos valdymą ir gerinti sveikatos priežiūros infrastruktūrą, be kita ko, pastatant Šiaurinės Estijos medicinos miestelį. Tikimasi, kad, ėmusis ilgalaikės priežiūros priemonių, įskaitant tas, kuriomis modernizuojama ir supaprastinama paramos didesnių priežiūros poreikių turintiems vaikams sistema, ir įgyvendinus socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų integravimo veiksmų planą, atsiras daugiau galimybių naudotis socialinėmis paslaugomis. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo priemonės turėtų prisidėti prie socialinės sanglaudos. Tikimasi, kad spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir mažinti jaunimo nedarbą padės investicijos, kuriomis jaunimui padedama įgyti darbo patirties ir tobulinti savo įgūdžius. Stiprinti socialinės apsaugos sistemą tam tikru mastu padeda nedarbo draudimo pašalpos mokėjimo esant nepalankioms darbo rinkos sąlygoms pratęsimas 60 dienų. Sveikatos priežiūros, socialinės ir skaitmeninės srities reformos ir investicijos taip pat turėtų padėti mažinti regioninius skirtumus;

(15)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, greta naujausių kovos su pinigų plovimu priemonių, įtraukta priemonė, kuria siekiama Finansinės žvalgybos padalinyje įsteigti strateginės analizės centrą, kad būtų galima operatyviau nustatyti pinigų plovimo riziką, į ją reaguoti ir užkirsti jai kelią, taip padedant stiprinti kovos su pinigų plovimu sistemą;

(16)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra pagrindas socialinėje ir sveikatos priežiūros srityse imtis papildomų reformų, siekiant spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą, gerinti ilgalaikės priežiūros kokybę ir didinti visų asmenų, turinčių priežiūros poreikių, galimybes naudotis tokiomis paslaugomis, plėsti bedarbio pašalpų aprėptį ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, visų pirma didinant darbo užmokesčio skaidrumą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, daugiausia yra susijusios su investicijomis. Kalbant apie reformas, konkretūs laipsniško degiųjų skalūnų atsisakymo veiksmai Nacionaliniame energetikos sektoriaus plėtros plane turėtų būti išdėstyti tik 2025 m. pabaigoje;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(17)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) Estijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui ir ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(18)iš Komisijos tarnybų parengtų modelių matyti, kad dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės įrankių Estijos BVP iki 2026 m. gali padidėti 0,9–1,3 % (neįskaitant galimo didelio teigiamo struktūrinių reformų poveikio);

(19)tikimasi, kad tvarų augimą ir užimtumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais paskatins investicijos į atsinaujinančiąją energiją, tvarų judumą ir tolesnį viešųjų paslaugų skaitmenizavimą ir šių sričių reformos. Mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taip didinti ekonomikos atsparumą turėtų padėti priemonės, kuriomis siekiama plėtoti žaliąsias technologijas, skatinti efektyvų energijos vartojimą ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, įskaitant besiformuojančių naujų technologijų, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio, naudojimą;

(20)tikimasi, kad, ėmusis priemonių, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, padidės verslo inovacijų ir mokslinių tyrimų bei plėtros mastas, o tai suteiks galimybių didinti našumą, ekonomikos konkurencingumą ir darbo vietų skaičių ir kartu padės įgyvendinti struktūrinius ekonomikos pokyčius bei sudarys sąlygas didesniam atsparumui, kaip numatyta atnaujintoje Europos pramonės strategijoje. Numatytas ekonominės struktūros modernizavimas turėtų būti remiamas priemonėmis, kuriomis skatinama ugdytis žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius siekiant kelti darbo jėgos įgūdžių lygį ir spręsti ilgalaikę įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties Estijoje problemą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta, be kita ko, teikti paramą didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklams tiesti, o tai turėtų padėti įveikti kaimo vietovių ir miestų skaitmeninę atskirtį. Skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą siekiama investicijomis, kuriomis populiarinamas tvarių rūšių transportas ir geresnės skaitmeninės jungtys;

(21)tikimasi, kad įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį padės į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis sprendžiami atitinkami užimtumo, socialiniai ir su sveikata susiję uždaviniai. Priemonių, kuriomis stiprinama pirminė sveikatos priežiūra, didinamas sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičius, gerinama sveikatos priežiūros infrastruktūra ir e. sveikatos sistema, tikslas – didinti sveikatos priežiūros prieinamumą, taip padedant spręsti ilgalaikę nepatenkintų medicininių poreikių problemą. Jaunimo užimtumo rėmimo priemonėmis siekiama padėti jaunimui įgyti darbo patirties, tobulinti įgūdžius ir didinti šalies augimo potencialą. Tikimasi, kad, įgyvendinus šias priemones, padidės Estijos socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos atsparumas;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(22)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 3 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

(23)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas sistemingas kiekvienos priemonės įvertinimas, ar, remiantis Europos Komisijos reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėmis gairėmis (2021/C 58/01), ji atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Vertinimas, kad priemonės atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, pagrindžiamas pateikta informacija, pavyzdžiui, pateiktais išsamiais paaiškinimais, kaip, įgyvendinant statybos projektus, turėtų būti atsižvelgiama į žiedinės ekonomikos aspektus;

(24)kalbant apie kai kurias priemones, dėl kurių, ateityje siekiant atrinkti konkrečius projektus, bus būtina paskelbti kvietimus teikti projektus ar kvietimus pareikšti susidomėjimą, arba apie priemones, kurioms įgyvendinti numatyta pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Žaliuoju fondu, reikšmingos žalos nedarymo principo turėtų būti laikomasi užtikrinant, kad pagal kvietimų teikti projektus ar kvietimų pareikšti susidomėjimą sąlygas nebūtų galima atrinkti veiklos, galinčios daryti reikšmingą žalą aplinkos tikslams, visų pirma nustatant atitinkamas su tomis priemonėmis susijusias tarpines reikšmes;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 41,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VI priede pateiktą metodiką). Pagal to reglamento 17 straipsnį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(26)Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlis į žaliąją pertvarką grindžiamas trimis ramsčiais: įmonių žaliosios pertvarkos; tvariosios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo; tvaraus transporto. Vienas iš pagrindinių Estijos uždavinių yra mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu šalis įsipareigoja laikytis aiškios laipsniško degiųjų skalūnų atsisakymo energetikos sektoriuje trajektorijos ir Nacionaliniame energetikos sektoriaus plėtros plane nustatyti šios srities siektinas ir tarpines reikšmes. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu skatinama vartoti atsinaujinančiąją energiją, šalinant administracines kliūtis, stiprinant tinklą ir sudarant palankesnes sąlygas prie jo prisijungti, taip pat išbandant energijos kaupimo sprendimus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas taip pat turėtų padėti visoje vertės grandinėje – nuo gamybos iki vartojimo – diegti švariojo vandenilio technologijas. Transporto darnumas turėtų būti didinamas kuriant naujas įvairių tvaraus transporto rūšių jungtis, daugiausia dėmesio skiriant geležinkeliui ir aktyvioms susisiekimo rūšims, pavyzdžiui, važiavimui dviračiais. Žalioji pertvarka verslo sektoriuje turėtų būti remiama plėtojant žaliąsias technologijas, didinant mažo anglies dioksido kiekio ir neutralaus poveikio klimatui mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir efektyvų išteklių naudojimą, remiant gamybos įmonių verslo modelių modernizavimą ir pokyčius ir ugdant su žaliąja pertvarka susijusius įgūdžius. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas akivaizdžiai orientuotas į žiedinės ekonomikos principu grindžiamą verslą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtraukta priemonių, kurių tikslai būtų susiję su biologine įvairove. Tačiau kai kurios iš klimato kaitos švelninimo priemonių taip pat galėtų būti naudingos išsaugant biologinę įvairovę, nes klimato kaita yra viena iš pagrindinių biologinei įvairovei kylančių grėsmių;

(27)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda įgyvendinti Estijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetikos pertvarkos tikslus, išdėstytus 2030 ir 2050 m. nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės turėtų padėti Estijai iki 2030 m. pasiekti ES tikslą, kad 42 % bendro suvartojamos galutinės energijos kiekio sudarytų iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminama energija. Pasiekti šį tikslą Estijai turėtų padėti investicijos į elektros tinklą ir elektros energijos kaupimą. Be to, pagal Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą remiama bent vidutinio lygio pastatų renovacija, padedanti sutaupyti bent 30 % pirminės energijos, o tai turėtų padėti šaliai įgyvendinti tikslus iki 2030 m. užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą ir ilgalaikę renovacijos strategiją. Tvaraus transporto srities priemonės turėtų padėti mažinti lengvųjų automobilių parko keliamą taršą, taigi ir gerinti oro kokybę, taip pat skatinti naudotis tvarių rūšių transportu, pavyzdžiui, geležinkelių transportu;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(28)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 21,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede pateiktą metodiką);

(29)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlis į skaitmeninę pertvarką daugiausia sutelktas į du prioritetus: įmonių skaitmeninę transformaciją ir tolesnį viešųjų paslaugų modernizavimą. Siekiant padėti visų sektorių įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms, pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta parengti investicijų programą, pagal kurią įmonėms būtų teikiama finansinė parama, susijusi su įvairiais skaitmeninės transformacijos aspektais: nuo mokslinių tyrimų ir plėtros ir strategijų rengimo iki technologijų įsisavinimo. Šios investicijos papildomos dviem priemonėmis, kuriomis siekiama skaitmeninės transformacijos imtis dviejuose konkrečiuose sektoriuose, kuriuose vis dar nepakankamai išnaudojamas skaitmeninių technologijų potencialas, t. y. statybos ir krovinių vežimo keliais sektoriuose. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiamas labai svarbus skaitmeninių įgūdžių klausimas: numatyta didinti mažųjų ir vidutinių įmonių vadovų informuotumą ir remti informacinių ir ryšių technologijų specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

(30)kadangi Estijos yra viešųjų paslaugų skaitmenizavimo srities lyderė, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta keletas priemonių, kuriomis siekiama suteikti naują postūmį administravimo skaitmeninei transformacijai. Siūlomos reformos ir investicijos apima tokias sritis kaip dalies valdžios institucijų informacinių sistemų perkėlimas į saugią debesiją, naujų skaitmeninių sprendimų, kuriais užtikrinamas paprastesnis ir efektyvesnis viešųjų paslaugų teikimas tiek piliečiams, tiek įmonėms, kūrimas, taip pat viešųjų institucijų naudojamų informacinių sistemų ir jų saugomų duomenų valdymo pertvarkymas. Taip pat tikimasi, kad investicijos, kuriomis skatinamas itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas tose vietovėse, kuriose rinka yra nepakankama, padės mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad numatyta skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo Estijoje pažanga galėtų pasinaudoti visi piliečiai;

Ilgalaikis poveikis

(31)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 kriterijų iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu Estijai padaryti ilgalaikį poveikį;

(32)tikimasi, kad numatytos reformos įneš struktūrinių pokyčių. Visų pirma, tikimasi, kad reformos, kuriomis siekiama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, padarys teigiamą poveikį augimo potencialui ir ekonomikos pertvarkymui, nes padidės efektyvumas, padaugės darbo vietų ir išaugs našumas. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų, kuriomis siekiama skatinti efektyvų energijos vartojimą ir mažinti investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius kylančias reguliavimo kliūtis; tai turėtų pakankamai pagerinti rinkos veikimą, kad būtų galima į šią sritį pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų. Tikimasi, kad reformos, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninėms viešosioms paslaugoms, padės dar labiau padidinti viešojo administravimo efektyvumą ir bus naudingos tiek piliečiams, tiek įmonėms. Reformos, kuriomis siekiama skatinti ugdytis skaitmeninius įgūdžius, turėtų daryti ilgalaikį poveikį kvalifikuotų darbuotojų trūkumo Estijos įmonėse mažinimui. Tikimasi, kad papildomos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo priemonės padidins lyčių lygybę ir paskatins ekonomikos augimą;

(33)taip pat tikimasi, kad su sveikata susijusios priemonės įneš teigiamų struktūrinių pokyčių į politiką ar institucijas. Visų pirma tikimasi, kad, ėmusis sveikatos priežiūros reformų, padidės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir pagerės jų kokybė, o regioniniai paslaugų teikimo skirtumai sumažės – taip bus prisidėta prie geresnių sveikatos priežiūros rezultatų;

(34)struktūrinių pokyčių tikimasi ir iš numatytų investicijų – daugiausia dėl tikėtino teigiamo jų poveikio konkurencingumui. Ilgalaikį poveikį turėtų padaryti investicijos, kuriomis siekiama diegti skaitmeninius sprendimus statybos ir krovinių vežimo keliais sektoriuose. Investicijos į itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklų tiesimą tose vietovėse, kuriose rinka yra nepakankama, turėtų padėti sumažinti miestų ir kaimo vietovių skaitmeninę atskirtį. Taip pat tikimasi, kad investicijos į transporto infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelius, tramvajų linijas, traukinių stotis ir dviračių takus, padės lengviau keisti įvairias tvaraus transporto rūšis ir taip padarys ilgalaikį poveikį judumui;

(35)ilgalaikį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikį taip pat galima sustiprinti užtikrinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitų programų, be kita ko, finansuojamų sanglaudos politikos fondų lėšomis, sąveiką, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant darnų vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(36)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(37)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikta administracinė jo įgyvendinimo struktūra, atitinkanti valdant struktūrinių fondų lėšas nustatytą procesą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane apžvelgta numatyta stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarka, taip pat nurodyti atitinkami subjektai ir jų vaidmenys bei atsakomybė. Valdymo ir koordinavimo organo funkcijas atlieka Valstybinis bendrų paslaugų centras. Šis centras ir Finansų ministerija yra pagrindinės tarnybos, atsakingos už veiksmų koordinavimą, stebėseną ir vertinimą, o šakinėms ministerijoms pavesta įgyvendinti ir stebėti reformas ir investicijas atitinkamose jų kompetencijos srityse;

(38)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų priemonių tarpinės ir siektinos reikšmės yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktoms priemonėms nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo terminai paskirstyti po visą plano įgyvendinimo laikotarpį, nors keletą projektų, įskaitant didžiausias investicijas, įgyvendinti numatyta tik 2026 m. Tarpinės ir siektinos reikšmės taip pat aktualios jau užbaigtoms priemonėms, kurios yra tinkamos finansuoti pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnio 2 dalį. Tam, kad prašymas išmokėti lėšas būtų pagrįstas, tos tarpinės ir siektinos reikšmės laikui bėgant turi būti patenkinamai pasiektos;

(39)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 4 ;

Išlaidų įvertinimas

(40)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas iš dalies (B reitingas) yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(41)Estija pateikė atskiras visų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų investicijų išlaidų sąmatas. Išlaidų sąmatas patvirtino vidaus valdžios organas – Valstybinio bendrų paslaugų centro Paramos plėtrai departamento Dotacijų valdymo skyrius. Išlaidų paskirstymas iš esmės yra išsamus ir pagrįstas tinkamai. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos finansinės schemos laikomos proporcingomis atitinkamų Estijos sektorių dydžiui, o jų išlaidos – pagrįstomis ir patikimomis. Kalbant apie kitas priemones, pateikti jų palyginimai su ankstesnėmis panašaus pobūdžio investicijomis. Iš išlaidų sąmatų ir susijusių patvirtinamųjų dokumentų vertinimo matyti, kad dauguma išlaidų yra tinkamai pagrįstos ir priimtinos. Finansuoti siūlomos sumos laikomos tinkamomis, tačiau kartais, palyginti su ankstesne patirtimi ar panašiais projektais, yra gana didelės. Dėl šios priežasties pateiktas pagrindimas patikimu laikomas tik iš dalies. Galiausiai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Sąjungos finansinių interesų apsauga

(42)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis Sąjungos teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, taip pat apsaugoti Sąjungos biudžetą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 5 ;

(43)Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta kontrolės sistema ir tvarka grindžiamos patikimais procesais ir struktūromis, naudojamais esamoje nacionalinėje struktūrinių fondų įgyvendinimo sistemoje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aiškiai aprašyti atitinkami subjektai ir jų vaidmenys bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą. Kontrolės sistema ir kita atitinkama tvarka, be kita ko, susijusios su visų standartizuotų kategorijų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte, rinkimu ir skelbimu, yra tinkamos, kad, naudojant lėšas, būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti ir kad būtų užkirstas kelias dvigubam finansavimui pagal Reglamentą (ES) 2021/241 ir kitas Sąjungos programas;

(44)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta, kad visos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, turėtų naudotis esama integruota informacine sistema – struktūrinių fondų valdymo sistema. Struktūrinių fondų valdymo sistemoje turėtų būti saugoma su kiekvienu projektu susijusi informacija, pavyzdžiui, pareiškėjo duomenys, bendrieji projekto duomenys, tikslas, biudžetas, finansavimo šaltiniai, laikotarpio vidurio ir galutinės tarpinės ir siektinos reikšmės, informacija apie įgyvendinimą, mokėjimus ir procedūras, taikytinas reikalavimų nesilaikymo atvejais. Joje taip pat turėtų būti užregistruoti visi projektų ir valdymo bei kontrolės sistemų auditai ir užtikrinama reikiama audito seka bei ataskaitų teikimas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 apie įvairias priemones, tarpines ir siektinas reikšmes;

(45)centrinės tarnybos, atsakingos už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą ir koordinavimą, t. y. Finansų ministerija ir Valstybinis bendrų paslaugų centras, taip pat susijusios sektorių ministerijos turi pakankamai administracinių gebėjimų, kad galėtų atlikti numatytus vaidmenis ir užduotis. Į planą kaip tarpinė reikšmė turėtų būti nustatyta, kad Potvarkis, kuriuo nustatomi įvairių įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant Reglamentą (ES) 2021/241, teisiniai įgaliojimai, būtų priimtas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą;

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna

(46)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vidutiniu mastu (B reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės laikomos darniais veiksmais;

(47)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui būdinga vidinė kiekvieno jo komponento darna ir teminės įvairių komponentų, ypač susijusių su skaitmenine transformacija ir žaliąja pertvarka, tarpusavio sąsajos bei sąveika. Vis dėlto kai kuriose srityse darnos trūksta. Nors į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug investicijų, skirtų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai skatinti ir ekonomikos augimui remti, jei būtų numatyta daugiau reformų socialinės apsaugos sistemai gerinti, visų pirma nedarbo draudimo pašalpų aprėpčiai plėsti, tai galėtų padėti sušvelninti galimą neigiamą poveikį tam tikroms asmenų grupėms. Didelio masto investicijos į sveikatos priežiūros infrastruktūrą galėjo būti susietos su priemonėmis, kurių ėmusis sveikatos priežiūros darbuotojų labiau padaugėtų, o jų trūkumas sumažėtų. Keliomis priemonėmis numatyta spręsti ilgalaikės priežiūros uždavinius, tačiau šių priemonių tarpusavio darna ir sąsajos galėjo būti užtikrintos geriau, imantis platesnio masto reformų ilgalaikės priežiūros kokybei gerinti ir didinant galimybes tokiomis paslaugomis naudotis. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, daugiausia yra susijusios su investicijomis, o konkretūs laipsniško degiųjų skalūnų atsisakymo veiksmai Nacionaliniame energetikos sektoriaus plėtros plane turėtų būti išdėstyti tik 2025 m. pabaigoje; platesnio masto reformų, pavyzdžiui, susijusių su ekologiniais mokesčiais, nenumatyta. Apskritai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalis, susijusi su investicijomis, stipresnė negu reformų dalis;

Lygybė

(48)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemonių, kurios turėtų padėti Estijai spręsti su lyčių lygybe ir lygiomis galimybėmis visiems susijusius uždavinius, pavyzdžiui, priemonių, kuriomis tiesiogiai ir netiesiogiai siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir patenkinti neįgaliųjų poreikius, pavyzdžiui, kad gyvenamoji aplinka būtų jiems lengviau prieinama. Skaitmeninių įgūdžių ugdymo priemonė turėtų padėti didinti moterų skaičių informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje ir taip spręsti profesinės segregacijos problemą. Investicijos, kuriomis siekiama remti jaunimo užimtumą, turėtų padėti jaunuoliams įsidarbinti ir taip didinti jų socialinę įtrauktį. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformos ir investicijos turėtų padėti mažinti esamus socialinius, ekonominius ir teritorinius skirtumus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytos teisėkūros ir politikos iniciatyvos, kuriomis turėtų papildyti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas reformas ir investicijas;

Saugumo įsivertinimas

(49)Estija nepateikė Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto saugumo įsivertinimo, nes tai, jos nuomone, netikslinga;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(50)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti Talino terminalo – tarpvalstybinio projekto „Rail Baltica“, kuriuo visos trys Baltijos šalys ir jų sostinės sujungiamos su Lenkija ir likusia Sąjungos dalimi, pradinio etapo – statybos darbai. Planuojama bendradarbiauti su Suomija įgyvendinant priemonę, kuria siekiama sukurti prieigą prie skaitmeninių viešųjų paslaugų palengvinantį virtualų asistentą;

Konsultavimosi procesas

(51)rengdama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Estija surengė konsultacijas, kuriose dalyvavo pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė. Rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. balandžio mėn. buvo surengti du suinteresuotiesiems subjektams skirtų seminarų turai. Teminiai seminarai vyko su įvairiomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis: vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 2021 m. gegužės mėn. buvo surengtos viešos konsultacijos dėl viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto;

(52)įgyvendindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Estija ketina atsižvelgti į konsultacijų metu suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, įgyvendinant plane numatytas investicijas ir reformas labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;

Teigiamas įvertinimas

(53)Komisijai teigiamai įvertinus Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą šiame sprendime turėtų būti išdėstytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(54)Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 982 490 000 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Estijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Estijai teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(55)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Estijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Estijai turėtų būti pateikta to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto didžiausio finansinio įnašo neviršijanti suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnio 2 dalį;

(56)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 6 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Estija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(57)Estija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo. Ta suma Estijai turėtų būti skiriama vadovaujantis įsigaliojusiu susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje (toliau – finansavimo susitarimas);

(58)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Priemonę, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Estijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 969 299 213 EUR finansinį įnašą 7 . Dėl pateikiamos 759 545 893 EUR sumos teisiškai įsipareigojama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jeigu pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atlikus atnaujinimą atnaujintas didžiausias finansinis įnašas Estijai yra lygus 969 299 213 EUR arba už šią sumą didesnis, dėl pateikiamos papildomos 209 753 320 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atlikus atnaujinimą atnaujintas didžiausias finansinis įnašas Estijai yra mažesnis negu 969 299 213 EUR, dėl skirtumo tarp atnaujinto didžiausio finansinio įnašo ir 759 545 893 EUR sumos pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 8 dalyje nustatytą procedūrą turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Estijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. 126 008 898 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Estija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, Estija tarpines ir siektinas reikšmes turi pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Estijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23).

(3)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(4)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(5)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(6)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(7)    Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Estijos proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 10 05

COM(2021) 625 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 285 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

   A. 1 KOMPONENTAS. Įmonių skaitmeninė transformacija

Šio Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas - skatinti Estijos įmonių skaitmeninę transformaciją ir jų konkurencingumą, ypač eksporto rinkose. Pagal šį komponentą teikiama finansinė parama visų sektorių įmonėms, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms, įvairiuose jų skaitmeninės transformacijos etapuose, taip pat konkrečiai prisidedama prie skaitmeninių sprendimų priėmimo ir diegimo statybos ir krovinių vežimo keliais sektoriuose. Be to, pagal šį komponentą sprendžiamas svarbus skaitmeninių įgūdžių klausimas, didinant MVĮ vadovų informuotumą ir remiant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą.

Veiksmai, kuriais siekiama padėti nustatyti eksporto galimybes ir reklamuoti Estijos įmones užsienyje, vykdomi kartu su „Enterprise Estonia“ veikla.

Šiuo komponentu remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl investicijų į skaitmeninę pertvarką (2020 m. 3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) ir dėl įgūdžių trūkumo (2019 m. 2 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) įgyvendinimas.

Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1.1.Investicijos. Įmonių skaitmeninė transformacija

Priemonės tikslas – skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms.

Priemonės esmė – teikti finansinę paramą visų sektorių Estijoje veikiančių MVĮ ir mikroįmonių veiklai ir investicijoms, susijusioms su jų skaitmenine transformacija. Ši finansinė parama, kuri papildoma įmonių nuosavais ištekliais, apima vieną ar kelis iš toliau nurodytų aspektų:

-skaitmeninių technologijų diegimą;

-pramoninės duomenų debesijos plėtojimą;

-pramoninius mokslinius tyrimus, plėtrą, bandymus ir bandomąją veiklą,

-galimybių studijas, konsultavimo ir paramos paslaugas,

-darbuotojų mokymą.

Finansavimas skiriamas vykdant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimų teikti pasiūlymus techninėje užduotyje nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiama toliau išvardyta veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, atliekų deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalą aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1.2.Investicijos. E. statybos plėtra

Priemonės tikslas – prisidėti prie statybos sektoriaus skaitmeninės transformacijos spartinimo siekiant padidinti jo našumą, sumažinti jo aplinkosauginį pėdsaką ir pagerinti pastatų kokybę. Be to, tikimasi, kad šios investicijos paskatins suinteresuotuosius subjektus platesniu mastu ir veiksmingiau keistis duomenimis.

Priemonę sudaro trys skirtingos dalys:

(I)nacionalinės e. statybos platformos (už kurios kūrimą atsako Ekonomikos ir ryšių ministerijos Statybos ir būsto departamentas) ir esamų viešųjų ir privačių informacinių sistemų, naudojamų šiame sektoriuje, programinės įrangos sąsajų kūrimas, siekiant, be kita ko, automatizuoti pastatų atitikties įvairiems teisės aktų reikalavimams patikrinimus, taip pat sertifikatų ir leidimų išdavimą; tai apima e. statybos platformos naudotojų mokymą (įskaitant mokymo medžiagos rengimą);

(II)parama tarptautinių standartų ir geriausios praktikos, susijusios su statybos ir pastatų priežiūros skaitmeninimu, įdiegimui, įskaitant statybos duomenų klasifikavimo sistemos įdiegimą, statybinių medžiagų ir statybos produktų duomenų bazės kūrimą, BIM (statinių informacinio modeliavimo) diegimą nekilnojamojo turto techninės priežiūros srityje;

(III) parama projektams (atrinktiems pagal atvirus kvietimus teikti pasiūlymus), kuriais siekiama įgyvendinti skaitmeninėmis technologijomis grindžiamos statybos priemones ir kurti su nacionaline e. statybos platforma susijusias inovatyvias privačias ir viešąsias paslaugas (ir jų prototipus).

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1.3.Investicijos. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas

Priemonės tikslas – remti keitimosi krovinių vežimo keliais informacija skaitmeninimą diegiant skaitmeninius važtaraščius pagal Reglamentą (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) ir taip prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

Pagal priemonę remiami:

(I)paslaugų teikėjai kuriant eFTI platformas, kad būtų galima įdiegti skaitmeninius važtaraščius (eCMR – elektroninis išsiuntimo pranešimas),

(II)transporto ir logistikos įmonės – jų sistemų ir procesų sąsaja su eFTI platformomis, kad jie galėtų naudoti skaitmeninius važtaraščius (eCMR).

Atitinkami projektai atrenkami skelbiant du atskirus kvietimus teikti pasiūlymus.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1.4.Reforma. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos

Reformos tikslas – padėti stiprinti valdymo lygmens įmonių gebėjimus valdyti ir skatinti perėjimą prie skaitmeninių technologijų, taip pat užtikrinti, kad būtų pakankamai IRT specialistų, turinčių aktualių įgūdžių ir žinių, kad Estijos įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. Juo taip pat siekiama suteikti naujų karjeros galimybių tiek dirbantiems, tiek bedarbiams keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant IRT srityje, taip pat geriau pripažįstant įgūdžius, įgytus ne formaliojo mokymosi metu. Šia priemone taip pat siekiama prisidėti prie didesnio moterų dalyvavimo IRT mokymuose ir IRT profesijose.

Priemonę sudaro keturios skirtingos dalys:

(I)įmonių (visų pirma MVĮ) vadovų mokymas, siekiant gerinti jų IRT įgūdžius ir žinias ir didinti jų informuotumą apie galimą IRT naudojimo naudą,

(II)IRT specialistų mokymo turinio ir organizavimo persvarstymas atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius, didėjančią kibernetinio saugumo svarbą ir įmonių poreikius,

(III) bandomasis IRT specialistų kvalifikacijos sistemos pertvarkymo projektas,

(IV) IRT specialistų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, be kita ko, kibernetinio saugumo srityje.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1.5.Reforma. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas

Priemonės tikslas – padidinti Estijos bendrovių, įskaitant visų pirma IRT sektoriaus bendroves, eksporto pajėgumus ir konkurencingumą. Tikimasi, kad ši priemonė bus ypač aktuali MVĮ. Be to, bus pasinaudota skaitmeninių priemonių teikiamomis galimybėmis.

Priemonę sudaro trys papriemonės:

(I)konkrečioms šalims ar regionams skirtų eksporto strategijų rengimas;

(II)verslo centrų, esančių pagrindinėse eksporto rinkose, steigimas;

(III) Estijos produktų ir paslaugų (visų pirma iš IRT sektoriaus) skatinimas vykdant fizines, virtualias ar mišrias misijas ir renginius.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1.5.1.Reformos dalis Šalies ir regionų strategijos

Šią reformos dalį sudaro išsamių eksporto strategijų, skirtų pagrindinėms tikslinėms šalims ir regionams, t. y. toms šalims ir regionams, kuriuose Estijos bendrovės turi didelį augimo potencialą, rengimas. Į jas įtraukiami specialūs skyriai, skirti IRT sektoriaus eksporto galimybėms ir plačiau – skaitmeniniams sprendimams, sukurtiems įvairiose taikymo srityse (pvz., valdymo, švietimo ar transporto).

Šiomis strategijomis siekiama konsultuoti į atitinkamas rinkas patenkančias ar jose jau veikiančias įmones.

Šalys ir regionai, kuriems turi būti taikomos strategijos, nustatomi atliekant analizę, kuri turi būti atliekama įgyvendinant šią papriemonę.

Ši priemonė įgyvendinama užtikrinant sinergiją su partnerių, įskaitant „Enterprise Estonia“, veikla.

1.5.2.Reformos dalis Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose

Šią reformos dalį sudaro verslo centrų steigimas septyniose užsienio šalyse (Sąjungos viduje ir (arba) už jos ribų), kurios laikomos svarbiomis eksporto rinkomis. Šiuose verslo centruose turi būti tinkama įranga, skirta fiziniams, virtualiems ir mišriems posėdžiams, priėmimams ir pristatymams, kuriuos surengs įvairių sektorių Estijos įmonės, ketinančios patekti į konkrečias rinkas. Ta įranga taip pat gali būti naudojama ne tik per renginius, bet ir pristatant bet kokį potencialų grupės klientą arba konkrečią įmonę Estijoje. Verslo centrai prisideda prie Estijos bendrovių reklamavimo, remia jas vietoje vykdant eksporto veiklą ir padeda pritraukti užsienio investuotojus. Verslo centrų veikla vykdoma užtikrinant sinergiją su partnerių, įskaitant „Enterprise Estonia“, veikla.

Verslo centrų vieta bus nustatyta atlikus analizę, kuri turi būti atliekama įgyvendinant šią papriemonę.

1.5.3.Reformos dalis Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualios scenos

Šią reformos dalį sudaro valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant visų pirma privačias bendroves, atstovų grupių sukūrimas ir šių grupių vykdomo Estijos produktų ir paslaugų (visų pirma IRT sektoriaus) reklamavimo rėmimas vykdant misijas ir dalyvaujant fiziniuose, virtualiuose ar mišriuose renginiuose.

Įgyvendinant šią reformos dalį taip pat reikia stiprinti Estijos produktų ir paslaugų reklamavimą svarbiuose renginiuose naudojant skaitmenines priemones. Vadinamosiomis virtualiomis scenomis Estijos suinteresuotiesiems subjektams suteikiama daugiau galimybių dalyvauti ir pristatyti Estijos sukurtus skaitmeninius sprendimus. Šias virtualias scenas sudaro techniniai sprendimai, apimantys fizinius ir skaitmeninius elementus, kad su eksportu susijęs Estijoje organizuojamas renginys pasiektų pasaulinę auditoriją, arba kad Estijos eksportuotojai galėtų dalyvauti užsienyje organizuojamuose pasauliniuose renginiuose.

Ši priemonė įgyvendinama užtikrinant sinergiją su partnerių, įskaitant „Enterprise Estonia“, veikla.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Me-tai
1	1.1. Įmonių skaitmeninė transformacija	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti pasiūlymus, kuriame nustatyti sutarties sudarymo kriterijai ir skyrimo sąlygos	Skelbimo apie kvietimą teikti pasiūlymus paskelbimas				II ketv.	2022	Kvietimą teikti pasiūlymus įmonių skaitmeninei transformacijai remti kartu su skyrimo kriterijais skelbia Ekonomikos ir ryšių ministerija. Vertinimo kriterijai ir paramos skyrimo sąlygos nustatomi remiantis Estijos bendrovių poreikių ir numatomo priemonės poveikio analize. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (naudojamas sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų).
2	1.1. Įmonių skaitmeninė transformacija	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas		Įmonių, kurioms skiriama dotacija, skaičius	0	110	IV ketv.	2023	Įmonių, kurioms Ekonomikos ir ryšių ministerija skiria dotacijas jų skaitmeninei transformacijai remti pagal kvietimą teikti pasiūlymus, skaičius.
3	1.1. Įmonių skaitmeninė transformacija	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas		Įmonių, kurioms skiriama dotacija, skaičius	110	230	IV ketv.	2025	Įmonių, kurioms Ekonomikos ir ryšių ministerija skiria dotacijas jų skaitmeninei transformacijai remti pagal kvietimą teikti pasiūlymus, skaičius.
4	1.2. E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių technologijų naudojimo statyboje tarptautinių standartų ir geriausios praktikos priėmimas	Tarptautinių standartų ir geriausios praktikos priėmimas				IV ketv.	2024	Darbui, susijusiam su tarptautinių standartų ir geriausios praktikos, susijusios su skaitmeninių technologijų naudojimu statyboje ir pastatų valdyme, priėmimu, vadovauja ir jį koordinuoja Ekonomikos ir ryšių ministerija; ji įveda statybos duomenų klasifikavimo sistemą, sukuria viešai prieinamą statybinių medžiagų ir statybos produktų duomenų bazę ir diegia statinių informacinį modeliavimą nekilnojamojo turto techninės priežiūros srityje.
5	1.2. E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Viešųjų paslaugų prieinamumas e. statybos platformoje	Pradeda veikti sąsajos tarp e. statybos platformos ir susijusių viešųjų paslaugų				IV ketv.	2025	E. statybos plėtros plane numatytos viešosios paslaugos turi būti plėtojamos, teikiamos ir viešai skelbiamos e. statybos platformoje. Naudotojams taip pat pateikiama mokomoji medžiaga. Tai apima paslaugas, susijusias su fizine aplinka, pavyzdžiui, statybos ir planavimo leidimus, pastatų registrą (žurnalą) ir renovacijos pasą.
6	1.2. E. statybos plėtra	Siektina reikšmė	Plėtros ir prototipų kūrimo projektų užbaigimas		Užbaigtų projektų skaičius	0	120	IV ketv.	2025	Užbaigtų skaitmeninių statybos priemonių ir novatoriškų skaitmeninių sprendimų prototipų kūrimo ir (arba) įgyvendinimo projektų, grindžiamų e. statybos platforma, skaičius.
7	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	eFTI (elektroninės krovinių vežimo informacijos) platformų kūrimas		Pradėtų projektų skaičius	0	5	II ketv.	2023	Projektų, kuriais plėtojama eFTI platforma ir dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas dėl dotacijos, skaičius.
8	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	eCMR (elektroninio išsiuntimo pranešimo) sąsajos kūrimas		Pradėtų projektų skaičius	0	270	IV ketv.	2024	Projektų, suteikiančių galimybę transporto ir logistikos operatoriams prisijungti prie eFTI platformų ir naudotis eCMR ir dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas dėl dotacijos, skaičius.
9	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	Bendras užbaigtų projektų skaičius		Užbaigtų projektų skaičius	0	275	IV ketv.	2025	Užbaigtų eFTI ir eCMR projektų, kuriais prisidedama prie skaitmeninių važtaraščių diegimo, skaičius.
10	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių važtaraščių rengimo ir diegimo ex post vertinimas	Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija patvirtina ex post vertinimo ataskaitą				II ketv.	2026	Išorės institucija nagrinėja paramos priemonės poveikį krovininio kelių transporto sektoriui ir pateikia vertinimo ataskaitą, kurią tvirtina Ekonomikos ir ryšių ministerija.
11	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja antrinės teisės aktai, kuriais nustatomos skaitmeninių įgūdžių ugdymo rėmimo sąlygos	Antrinės teisės aktų įsigaliojimo data				II ketv.	2022	Įsigalioja antrinės teisės aktai, būtini paramai taikyti ir skirti. Paramos sąlygos nustatomos ministro įsakymu, kuris derinamas su Finansų ministerija ir Valstybiniu bendrų paslaugų centru.  Ministro įsakyme nurodomi šie elementai: - priemonės tikslas, - remiamos veiklos aprašymas, - naudos gavėjai ir tikslinės grupės, - įgyvendinimo sąlygos, - reikalavimus atitinkančios išlaidos ir panaudoti supaprastinimai, - mokėjimo sąlygos, - ataskaitų teikimo ir stebėsenos sąlygos.
12	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	Dalyvavimas mokymo veikloje		Dalyvių skaičius	0	500	IV ketv.	2023	Asmenų, dalyvaujančių pagal šią priemonę remiamoje mokymo veikloje, kurią sudaro MVĮ vadovų informuotumo didinimas ir IRT specialistų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, skaičius. Ne mažiau kaip 35 % šios mokymo veiklos dalyvių turi būti moterys.
13	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	Mokymo veiklos užbaigimas		Dalyvių skaičius	0	2000	II ketv.	2026	Asmenų, baigusių pagal šią priemonę remiamą mokymo veiklą, kurią, be kita ko, sudaro MVĮ vadovų informuotumo didinimas ir IRT specialistų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, skaičius. Ne mažiau kaip 35 % šią mokymo veiklą užbaigusių dalyvių turi būti moterys.
14	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	Naujų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius		Estijos švietimo informacinėje sistemoje (EHIS) užregistruotų mokymo programų skaičius.	0	5	IV ketv.	2023	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių, parengtų su išsamiu mokymo turiniu, struktūra ir mokymo medžiaga, kad būtų galima rengti su skaitmeniniais įgūdžiais susijusius mokymus, skaičius. Naujos šiems moduliams parengtos mokymo programos registruojamos Estijos švietimo informacinėje sistemoje (EHIS).
15	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	IRT specialistų kvalifikacijos standartų peržiūra.		Išanalizuotų ir prireikus pritaikytų kvalifikacijos standartų skaičius	0	5	IV ketv.	2024	Nustatytų IRT specialistų kvalifikacijos standartų, įtrauktų į nacionalinį kvalifikacijų standartų registrą, skaičius, kuris buvo išnagrinėtas ir prireikus pritaikytas.
16	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.1. Šalies ir regionų strategijos	Tarpinė reikšmė	Pasiruošimas strategijų rengimui	Parengiamųjų užduočių užbaigimas				II ketv.	2022	Baigiamos parengiamosios užduotys, reikalingos eksporto strategijoms parengti. Šios užduotys yra, be kita ko: - atlikti analizę, kurios užsienio rinkos yra svarbios rengiant strategijas, - atlikti įmonių interesų analizę, - atlikti eksportuojančių įmonių poreikių apžvalgą, siekiant padidinti jų konkurencingumą eksporto rinkose, - nustatyti poreikių eiliškumą.
17	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.1. Šalies ir regionų strategijos	Tarpinė reikšmė	Tyrimų viešieji pirkimai	Sutarčių pasirašymas				II ketv.	2024	Pasiūlymus dėl strategijų ir produktų paketų rengimo, siekiant gauti išsamios informacijos apie užsienio rinkas, parengia Užsienio reikalų ministerija. Pasirašomos atitinkamos sutartys.
18	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.1. Šalies ir regionų strategijos	Siektina reikšmė	Šalies ir regioninių eksporto strategijų skaičius		Paskelbtų strategijų skaičius	0	13	II ketv.	2026	Nacionalinių ir (arba) regioninių eksporto strategijų, kurios turi būti parengtos, skaičius. Šiose strategijose pateikiama išsami analizė ir aktyviai teikiamos pažangios konsultacijos užsienio rinkose veiklą pradedančioms ir jose veikiančioms bendrovėms.
19	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.2. Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Tarpinė reikšmė	Parengiamoji analizė verslo centrų turiniui ir vietai apibrėžti	Parengiamosios analizės pateikimas				II ketv.	2022	Užsienio reikalų ministerija parengia parengiamąją analizę, leidžiančią apibrėžti verslo centrų turinį ir vietą. Analizėje atskleidžiama, kur steigti verslo centrus siekiant padidinti Estijos pagamintų produktų ir paslaugų paklausą eksporto rinkose.
20	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.2. Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Siektina reikšmė	Pradėjusių veikti verslo centrų skaičius		Verslo centrų skaičius	0	7	II ketv.	2026	Užsienio reikalų ministerijos įsteigtų verslo centrų, skirtų padėti bendrovėms patekti į svarbias eksporto rinkas ir jose veikti, taip pat padėti joms reklamuoti Estijoje pagamintus produktus ir paslaugas, atsižvelgiant į vietos verslo aplinkos ir kultūros ypatumus, skaičius.
21	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.3. Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualios scenos	Tarpinė reikšmė	Poveikio grupių sudarymas ir pasaulinių skaitmeninių misijų paskirties vietų parinkimas	Sprendimai dėl pasaulinių skaitmeninių misijų poveikio grupių sudėties ir paskirties vietų				II ketv.	2022	Remdamasi analize, Užsienio reikalų ministerija atrenka pasaulines skaitmeninių misijų paskirties vietas ir poveikio grupes, kad padidintų Estijos skaitmeninių paslaugų eksporto pridėtinę vertę, padidintų Estijos bendrovių, visų pirma IRT bendrovių, eksporto pajėgumus ir pritrauktų papildomų užsienio investicijų inovacijoms.
22	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.3. Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualios scenos	Siektina reikšmė	Pasaulinių poveikio grupių misijų skaičius ir svarbių renginių, kuriuose Estijai buvo atstovaujama virtualiose scenose, skaičius		Bendras atliktų misijų ir renginių skaičius	0	29	II ketv.	2026	Užsienio reikalų ministerijos įsteigtos poveikio grupės atliks ne mažiau kaip 14 misijų, kad padidintų Estijos skaitmeninių paslaugų eksporto pridėtinę vertę, padidintų Estijos bendrovių, visų pirma IRT bendrovių, eksporto pajėgumus ir pritrauktų papildomų užsienio investicijų inovacijoms. Estijai atstovaujama virtualiose scenose bent 15 renginių.

   B. 2 KOMPONENTAS. Spartesnis įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – paspartinti Estijos verslo perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir pasinaudoti jos teikiamomis verslo galimybėmis. Komponentą sudaro dvi reformos ir šešios investicijos. Jo tikslas – remti žaliųjų technologijų plėtrą, didinti žaliųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir efektyvų išteklių naudojimą, diegti naujus verslo modelius ir gerinti įgūdžius bei kompetenciją su perėjimu prie žaliosios ekonomikos susijusiose srityse. Šiame komponente numatytomis priemonėmis siekiama visapusiško požiūrio į perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kuriuo sprendžiamos pagrindinės rinkos nepakankamumo problemos ir sudaromos palankesnės sąlygos technologiniam ir elgsenos proveržiui, kad padidėtų verslo sektoriaus konkurencingumas. Šiomis priemonėmis taip pat remiama tolesnė kapitalo rinkos ir verslo aplinkos plėtra.

Šiuo komponentu remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl mažųjų ir vidutinių įmonių inovacinių pajėgumų rėmimo ir investicijų sutelkimo į perėjimą prie žaliosios ekonomikos, pakankamų galimybių gauti finansavimą užtikrinimą (2020 m. 3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) ir dėl įgūdžių trūkumo (2019 m. 2 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) įgyvendinimas.

Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

2.1.Reforma. Įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Reformos tikslas – pagerinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos verslo sektoriuje, kuris, kaip tikimasi, duos ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos, padarant esamas įmones efektyvesnes ir ekologiškesnes (efektyvesnis išteklių naudojimas, nauji žaliosios pertvarkos sertifikatai ir produktų rinkos leidimai) ir remiant naujų žaliųjų technologijų bendrovių steigimą (žaliųjų technologijų kūrimas ir diegimas, naujos galimybės naudoti biologinius išteklius).

Reformą sudaro perėjimo prie žaliosios ekonomikos plataus masto specialios darbo grupės įsteigimas siekiant skatinti žaliųjų technologijų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir teisės aktų, būtinų penkioms papildomoms investicijoms įgyvendinti, priėmimas: 1. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos; 2. Žaliųjų technologijų plėtros programos; 3. Verslo modelių gamybos įmonėse modernizavimas; 4. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas; ir 5. Žaliasis fondas.

Reforma yra susijusi su 1 komponentu, nes skaitmeninimas ir automatizavimas padeda plėtoti žaliąsias technologijas ir pereiti prie žaliosios ekonomikos verslo sektoriuje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2.2.Investicijos. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos

Investicijų tikslas – užtikrinti aukštos kokybės ekspertinių žinių prieinamumą, kad būtų galima įgyvendinti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Investicijas sudaro atnaujintos suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos ir aukštojo bei profesinio mokymo studijų programų modernizavimas, taip pat lankstesnių mokymo programų, suteikiančių mikrokreditus, kūrimas ir išbandymas, atsižvelgiant į būsimus žaliosios ekonomikos poreikius.

Žalieji įgūdžiai apibrėžiami kaip įgūdžiai, reikalingi darbo vietoms, kurios padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir apima platesnį žiedinės ekonomikos principų įdiegimą. Bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais atnaujinami profesiniai standartai ir įgūdžių profiliai ir, kai tinkama, parengiami nauji profiliai, nurodant tikėtinus mokymosi rezultatus ir atrenkant konkrečias sritis, turinčias didžiausią poveikį pereinant prie žaliosios ekonomikos. Perkvalifikavimo galimybės suteikiamos žmonėms, dirbantiems sektoriuose, kuriuos jau paveikė perėjimas prie žaliosios ekonomikos (energetika, transportas, atliekų tvarkymas; naujos pramonės šakos ir sektoriai, galintys sukurti darbo vietų, atsirandančių dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos arba su tuo susiję) ir tiems, kurie nori pakeisti savo karjerą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2.3.Investicijos. Žaliųjų technologijų plėtros programos

Investicijomis siekiama prisidėti prie įmonių perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinant kurti ir skleisti novatoriškas žaliąsias technologijas. Tikimasi, kad investicijos padidins moksliniams tyrimams imlių žaliųjų technologijų bendrovių skaičių rinkoje ir parems startuolių ekosistemą. Investicijas sudaro parama startuoliams ir plėtros veiksmų grupėms, daugiausia dėmesio skiriant integruotiems žaliųjų technologijų sprendimams, teikiant įvairias plėtros paslaugas (įskaitant verslo akceleratorius, verslo inkubatorius, verslo plėtrą, prototipų kūrimą, bandomuosius projektus), ir įvairių rūšių organizacijų ir subjektų (akademinės bendruomenės, įmonių, kitų suinteresuotųjų subjektų), jau veikiančių rinkoje, bendradarbiavimo gerinimui.

Investuojant daugiausia dėmesio skiriama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui, žiedinės ekonomikos skatinimui, naujiems verslo modeliams, skaitmeninimui ir automatizavimui. Pagal investicijas remiamais projektais bus prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir išteklių našumo didinimo Estijoje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2.4.Investicijos. Verslo modelių gamybos įmonėse modernizavimas

Investicijų tikslas – remti gamybos verslo modelių keitimą siekiant užtikrinti, kad Estijos gaminiai atitiktų aplinkos ir klimato tikslus, be kita ko, žiedinės ekonomikos principus, ir didinti gamybos įmonių konkurencingumą. Šia priemone remiami projektai, kuriais modernizuojami gamybos įmonių verslo modeliai, susiję su klimato ir aplinkos apsaugos tikslais. Projektai atrenkami remiantis kvietimu teikti pasiūlymus.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimo teikti pasiūlymus techninėje užduotyje nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiama toliau išvardyta veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 5 ; ii) veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai 6 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, atliekų deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalą aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2.5.Investicijos. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas

Investicijų tikslas – pagerinti įmonių išteklių naudojimo efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamai naudojamų biologinių išteklių, pvz., liekanų ir šalutinių produktų, naudojimui. Investicijomis siekiama remti gamybos technologijų ir produktų kūrimo inovacijas įmonėse ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos sprendimų.

Priemone remiamos dviejų rūšių investicijos, kuriomis:

-skatinamos efektyviai išteklius naudojančios žaliosios technologijos gamyklose;

-skatinamas biologinių išteklių panaudojimas.

Projektai atrenkami remiantis kvietimu teikti pasiūlymus. Pagrindiniai projektų, kuriems bus skiriama dotacija, atrankos kriterijai – aktualumas, efektyvumas mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, efektyvus išteklių naudojimas, išlaidų efektyvumas, liekanų ir atliekų susidarymo mažinimas, biologinių išteklių pridėtinė vertė ir sprendimų, kuriuos reikia sukurti, inovatyvumas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimo teikti pasiūlymus techninėje užduotyje nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiama toliau išvardyta veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 9 ; ii) veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai 10 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, atliekų deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalą aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2.6.Investicijos. Žaliasis fondas

Investicijų tikslas – suteikti kapitalo naujoms žaliosioms technologijoms plėtoti tokiose strateginėse srityse kaip energetika, žemės ūkis, maisto pramonė, transportas ir logistika, medžiagų ir chemijos pramonė. Žaliasis fondas teikia finansavimą įmonėms ir sektoriams, kurių produktams, paslaugoms ar procesams būdingos moksliniams tyrimams imlios žaliosios technologijos ir kurių veikla padeda spręsti aplinkosaugos problemas, kurti naujus produktus, paslaugas ar technologijas, kuriais mažinamas arba surenkamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba kuriems taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai. Investuojama į tvarius projektus, atsižvelgiant į ES taksonomijos reglamentą.

Priemonė įgyvendinama kaip finansinė priemonė, kaip platesnės investicijų į žaliąsias technologijas programos, pagal kurią įmonėms teikiamos investicijos į nuosavą kapitalą tiesioginių investicijų forma ir per rizikos kapitalo fondus, valdomus viešojo fondo „SmartCap“, dalis.

Priemonė turi atitikti Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01). Estijos ir „SmartCap“ pasirašytame teisiniame susitarime ir vėlesnėje Žaliojo fondo investicijų politikoje:

I.reikalaujama, kad „InvestEU“ fondui būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikros gairės, ir

II.reikalaujama, kad bendrovės, per praėjusius finansinius metus iš toliau nurodytos veiklos ir (arba) turto gavusios daugiau kaip 50 % savo pajamų, priimtų ir paskelbtų perėjimo prie žaliosios ekonomikos planus: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 13 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai 14 ; iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, atliekų deginimo įrenginiais 15 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 16 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalą aplinkai, ir turtas, ir

III.reikalaujama, kad „SmartCap“ patikrintų visų paramos gavėjo sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikoma tvarumo patikra, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2.7.Investicijos. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas

Investicijų tikslas – remti integruotų vandenilio vertės grandinių (nuo energijos gamybos ir tiekimo sprendimų iki galutinio vartojimo įvairiose taikymo srityse) diegimą ir išbandymą.

Remtini projektai atrenkami paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Kvietimas teikti pasiūlymus skelbiamas visų ekonomikos sektorių projektams. Vandeniliui gaminti naudojama elektros energija turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o švarusis vandenilis turi būti suvartojamas Estijoje.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimo teikti pasiūlymus techninėje užduotyje nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiama toliau išvardyta veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 17 ; ii) veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai 18 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, atliekų deginimo įrenginiais 19 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 20 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalą aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Matavimo vienetas	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)		Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
						Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
23	2.1. Įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos	Tarpinė reikšmė	Perėjimo prie žaliosios ekonomikos specialios darbo grupės sukūrimas siekiant įgyvendinti ir stebėti perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Specialios darbo grupės ir darbo grupių sudarymas			<<<<<<<<<<<<<<<<<	IV ketv.	2021	Aplinkos ministerija pertvarko esamą (2020 m. įsteigtą) Žaliųjų technologijų darbo grupę į gaivinimo ir pertvarkymo plano perėjimo prie žaliosios ekonomikos specialią darbo grupę, kad būtų koordinuojamos įmonių perėjimo prie žaliosios ekonomikos priemonės ir gerinamas viešojo sektoriaus, suinteresuotųjų subjektų ir interesų grupių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Įsteigiamos specialiosioms priemonėms reikalingos darbo grupės.
24	2.1. Įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos	Tarpinė reikšmė	Perėjimo prie žaliosios ekonomikos speciali darbo grupė priima žiedinės ekonomikos veiksmų planą	Priimtas žiedinės ekonomikos veiksmų planas				IV ketv.	2022	Perėjimo prie žaliosios ekonomikos speciali darbo grupė peržiūri dabartinę žiedinės ekonomikos veiklą ir įvairius veiksmų planus ir parengia bendrą žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris padės Estijai pereiti prie žiedinės ekonomikos.
25	2.2. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja antrinės teisės aktai, kuriais nustatomos žaliųjų įgūdžių ugdymo rėmimo sąlygos	Antrinės teisės aktų įsigaliojimo data				II ketv.	2022	Įsigalioja antrinės teisės aktai, būtini paramai taikyti ir skirti. Į juos įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad visi pagal šią priemonę remiami veiksmai būtų orientuoti į tas sritis, kurios padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba prisitaikyti prie klimato kaitos.
26	2.2. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius		Modulių skaičius	0	5	IV ketv.	2023	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių, parengtų su išsamiu mokymo turiniu, struktūra ir mokymo medžiaga, kad būtų galima rengti su žaliaisiais įgūdžiais susijusius mokymus, skaičius.
27	2.2. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programose dalyvaujantys asmenys		Dalyvių skaičius	0	2830	II ketv.	2026	Asmenų, baigusių vieną iš pagal šią priemonę remiamų mokymo kursų, skaičius.
28	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programa	Tarpinė reikšmė	Darbo grupės plėtros programai planuoti ir rengti sudarymas	Projekto vadovo įdarbinimas ir darbo grupės sudarymas				IV ketv.	2021	Siekiant koordinuoti investicijų planavimą ir įgyvendinimą, įdarbinamas projekto vadovas ir sudaroma plataus masto suinteresuotųjų subjektų grupė. Projekto vadovo vaidmuo nustatomas renkant informaciją iš rinkos dalyvių ir rengiant būtinas paramos priemones bei viešuosius pirkimus. Darbo grupę sudaro verslumo ugdymo procese dalyvaujančios šalys ir ji įsipareigoja susitikti bent tris kartus per metus, kad įvertintų su investicijomis susijusios veiklos raidą ir pateiktų rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Darbo grupė parengia nuostatas, susijusias su veiksmų, kurie bus remiami pagal plėtros programą, atranka taip, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas veiksmas tiesiogiai prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos.
29	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programa	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų technologijų plėtros programos sukūrimas	Pasirašytos sutartys dėl visų plėtros veiksmų grupių ir paramos priemonių, kurios sukurtos ir pradėtos taikyti				II ketv.	2024	Užbaigiamos viešųjų pirkimų procedūros, susijusios su bent 5 plėtros veiksmų grupėmis, ir sudaromos sutartys sudaromos su nugalėtojais. Rengiamos paramos priemonės, o pirmuose jų etapuose gali dalyvauti ne mažiau kaip 10 startuolių. Atrankos procesais užtikrinama, kad kiekvienas remiamas veiksmas tiesiogiai prisidėtų mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba remiant prisitaikymą prie klimato kaitos.
30	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programa	Siektina reikšmė	Veiksmų grupių, kurios teikiama parama pagal žaliųjų technologijų plėtros programą, skaičius		Veiksmų grupių skaičius	0	5	II ketv.	2026	Veiksmų grupių, kurios teikiama parama pagal plėtros programą, skaičius
31	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programa	Siektina reikšmė	Pagal Žaliųjų technologijų plėtros programą remiamų startuolių, gavusių privačių investicijų, skaičius		Startuolių skaičius	0	10	II ketv.	2026	Pagal plėtros programą remiamų startuolių, kurie vykdant plėtros programą arba po jos gavo išteklių iš privačių investuotojų, skaičius.
32	2.4. Verslo modelių gamybos įmonėse modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Ministro įsakymo, nustatančio tinkamumo reikalavimus paramai gauti, įsigaliojimas	Ministro įsakymo įsigaliojimas				II ketv.	2022	Paramos teikimo sąlygos nustatomos atsakingo ministro įsakymu. Į reikalavimus įtraukiami tinkamumo kriterijai siekiant užtikrinti, kad atrinkti projektai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (naudojamas neremiamos veiklos sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų). Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad remiama veikla ir (arba) įmonės prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumo klimato kaitai ir prisitaikymo prie jos, įskaitant žiedinės ekonomikos tikslus, tokius kaip žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas įmonės viduje, įmonių transportavimo ir sandėliavimo perkėlimas į naujas vietas.
33	2.4. Verslo modelių gamybos įmonėse modernizavimas	Siektina reikšmė	Paremtų projektų skaičius		Projektų skaičius	0	70	IV ketv.	2025	Projektai, kuriems buvo skirta dotacija pagal kvietime teikti pasiūlymus nustatytas tinkamumo finansuoti sąlygas, siekiant įdiegti verslo modelius, kuriais būtų remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumas klimato kaitai ir prisitaikymas prie jos, įskaitant žiedinės ekonomikos tikslus.
34	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimų pasiūlymams teikti skelbimas (dėl dotacijų)	Skelbiamas pranešimas apie kvietimus teikti pasiūlymus (dėl dotacijų)				II ketv.	2022	Skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus ir paraiškas dėl paramos efektyviai išteklius naudojančioms žaliosioms technologijoms ir biologinių išteklių panaudojimui ir į juos įtraukiami tinkamumo kriterijai siekiant užtikrinti, kad atrinkti projektai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (naudojamas neremiamos veiklos sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų). Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad remiama veikla ir (arba) įmonės prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumo klimato kaitai ir prisitaikymo prie jos.
35	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Po kvietimo teikti pasiūlymus sudarytų sutarčių skaičius		Sudarytos sutartys	0	25	IV ketv.	2023	Laikantis specifikacijų sudaromos sutartys dėl ne mažiau kaip 25 projektų, atrinktų pagal konkursinį kvietimą teikti pasiūlymus, dėl gamykloms skirtų žaliųjų technologijų ir biologinių išteklių panaudojimo
36	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų skaičius		Projektų skaičius	0	25	II ketv.	2026	Užbaigtų projektų, kuriais siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą tobulinant žaliąsias technologijas ir biologinius išteklius, skaičius, remiantis kvietimais teikti pasiūlymus ir nustatytais tinkamumo kriterijais.
37	2.6. Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	Sutarties tarp Ekonomikos ir ryšių ministerijos ir „SmartCap“ pasirašymas	Sutarties pasirašymas				IV ketv.	2021	Ekonomikos ir ryšių ministerija ir „SmartCap“ pasirašo sutartį dėl Žaliojo fondo valdymo, kurioje nurodoma: - investicijų tikslai investuoti į įmones ir veiklą, kuria prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir didinti atsparumą klimato kaitai, įskaitant informuotumo didinimo priemones, - tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad remiami paramos gavėjai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (taikoma tvarumo patikra, naudojamas neremiamos veiklos sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų).
38	2.6. Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	„SmartCap“ patvirtina investicijų politikos dokumentą	„SmartCap“ patvirtina investicijų politikos dokumentą				IV ketv.	2021	„SmartCap“ patvirtina Žaliojo fondo investicijų politiką, atitinkančią Ekonomikos ir ryšių ministerijos ir „SmartCap“ pasirašytą sutartį, įskaitant investavimo tikslus ir tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami paramos gavėjai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (taikoma tvarumo patikra, reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir reikalavimas paramos gavėjams, kurie per praėjusius finansinius metus gavo daugiau kaip 50 % savo pajamų iš neremiamos veiklos sąraše esančios veiklos arba turto, patvirtinti ir skelbti žaliosios ekonomikos planus).
39	2.6. Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba investicijas į įmonių nuosavą kapitalą apimtis		Investuoto kapitalo dydis (EUR)	0	60 000 000	IV ketv.	2024	Žaliasis fondas pagal investavimo politiką investuoja ne mažiau kaip 60 mln. EUR į rizikos kapitalo fondus arba įmones.
40	2.6. Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba investicijas į įmonių nuosavą kapitalą apimtis		Investuoto kapitalo dydis (EUR)	60 000 000	100 000 000	II ketv.	2026	Žaliasis fondas pagal investavimo politiką investuoja ne mažiau kaip 100 mln. EUR į rizikos kapitalo fondus arba įmones.
41	2.7. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas	Tarpinė reikšmė	Ministro įsakymo, nustatančio paramos teikimo sąlygas, įsigaliojimas	Ministro įsakymo įsigaliojimas				IV ketv.	2022	Projektų atrankos kriterijų parengimas ir ministro įsakymo dėl paramos projektams, susijusiems su integruotomis švariojo vandenilio technologijomis, suteikimo sąlygų įsigaliojimas. Į šios paramos specifikacijas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinktų projektų tikslai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (naudojamas sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų).
42	2.7. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas	Tarpinė reikšmė	Technologijos ir įranga, kuriomis siekiama sukurti tik švariojo vandenilio vertės grandines	Technologijų ir įrangos pirkimas, įrengimas ir eksploatavimo pradžia				I ketv.	2025	Švariojo vandenilio gamybai reikalingą įrangą įsigyja, sumontuoja ir pradeda eksploatuoti kvietime teikti pasiūlymus atrinkti projektų rengėjai.
43	2.7. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas	Siektina reikšmė	Dotacijos, skirtos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamoms švariojo vandenilio technologijoms, sudaro ne mažiau kaip 49,49 mln. EUR		EUR	0	49 490 000	II ketv.	2026	Investicijoms į atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas laikantis investicijų politikos skiriamos dotacijos sudaro ne mažiau kaip 49,49 mln. EUR.

   C. 3 KOMPONENTAS. Skaitmeninė valstybė

Remiantis pastaraisiais metais Estijoje sėkmingai įdiegtomis skaitmeninėmis technologijomis viešosioms paslaugoms teikti, šiuo Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama toliau tobulinti skaitmenines valdžios paslaugas, visų pirma sutelkiant dėmesį į orientaciją į naudotoją ir atsparumą (be kita ko, atsižvelgiant į dažnėjančias kibernetines grėsmes). Komponente numatytos priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos pasinaudoti naujausių technologijų, visų pirma dirbtinio intelekto, teikiamomis galimybėmis, tačiau taip pat iš esmės perprojektuojamos vartotojams skirtos ir vidaus paslaugos. Jos naudingos ir piliečiams, ir įmonėms. Siekiant sustiprinti šalies kovos su pinigų plovimu pajėgumus, numatyti konkretūs veiksmai. Taip pat tikimasi, kad parama itin didelio pralaidumo tinklų diegimui kaimo vietovėse užtikrins platesnę prieigą prie internetinių paslaugų ir apskritai prisidės prie tolesnės šalies skaitmeninės transformacijos.

Šiuo komponentu remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl investicijų į skaitmeninę pertvarką (2020 m. 3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) ir dėl kovos su pinigų plovimu sistemos (2019 m. 1 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija ir 2020 m. 4 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) įgyvendinimas.

Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3.1.Reforma. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas

Priemonės tikslas – skatinti geresnį Estijos valdžios institucijų surinktų ir saugomų duomenų valdymą. Siekiama pagerinti duomenų kokybę, padidinti jų naudojimą priimant sprendimus ir prieigą prie atvirųjų duomenų, kad juos galėtų pakartotinai naudoti ir kiti suinteresuotieji subjektai.

Pagal priemonę remiami:

-Estijos statistikos tarnybos (Estijos vyriausybės agentūros, atsakingos už oficialios statistikos rengimą) kompetencijos centro, kuris koordinuotų ir remtų duomenų valdymo plėtojimą kitose valdžios institucijose, sukūrimas,

-duomenų valdymo ir dalijimosi duomenimis priemonių ir (arba) informacinių sistemų kūrimas,

-projektų, kuriais siekiama gerinti valdžios institucijų turimų duomenų kokybę ir didinti atvirųjų duomenų prieinamumą, įgyvendinimas.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.2.Reforma. Asmenims skirtų renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimas

Priemonės tikslas – pagerinti viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumą ir sumažinti piliečiams tenkančią administracinę naštą.

Pagal šią priemonę pertvarkomos įvairios viešosios paslaugos (ir su jomis susijusios IT sistemos), kad jas būtų galima teikti automatiškai ir aktyviai, atsižvelgiant į piliečių gyvenimo ar verslo įvykius (pvz., santuoką, vaiko gimimą ar įmonės steigimą). Visų pirma sudaromos sąlygos geriau integruoti IT sistemas įvairiose valdžios institucijose ir prisidedama prie vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.3.Reforma. Verslininkams skirtų renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas

Priemonės tikslai – pagerinti viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumą ir kokybę ir sumažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą.

Pagal šią priemonę sukuriami vieni verslininkams skirti skaitmeniniai vartai viešosioms paslaugoms teikti ir pertvarkomos įvairios paslaugos (ir su jais susijusios IT sistemos), kad jos būtų susietos su vartais, remiamas paslaugų patogumas vartotojui, įgyvendinamas vienkartinio duomenų pateikimo principas ir, kai įmanoma, sudaromos sąlygos aktyviai teikti informaciją remiantis įmonių įvykiais.

Joje atsižvelgiama į sprendimus, parengtus įgyvendinant Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.4.Investicijos. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)

Priemonės tikslas – užtikrinti, kad Estijos viešosios paslaugos būtų patogesnės naudoti ir prieinamesnės.

Priemone siekiama sukurti balsu ir tekstu valdomą dirbtiniu intelektu pagrįstą virtualųjį asistentą, skirtą prieigai prie internetinių viešųjų paslaugų. Darbas grindžiamas 2020 ir 2021 m. jau įvykdytais bandomaisiais projektais.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.5.Investicijos. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros

Priemonės tikslas – padidinti Estijos valdžios institucijų IT sistemų ir paslaugų atsparumą, saugumą ir patikimumą joms pereinant prie privačios debesijos ir atliekant visapusiškus saugumo tikrinimus.

Priemonę sudaro šie elementai:

-naujos viešosios įstaigos, atsakingos už centrinį viešųjų institucijų IT pagrindinių paslaugų ir infrastruktūros valdymą, sukūrimas,

-naujų Estijos informacinės sistemos institucijos (RIA) saugumo tikrinimo gebėjimų sukūrimas,

-privačių debesijos infrastruktūros išteklių viešieji pirkimai,

-esamų informacinių sistemų perkėlimas į privačią debesiją,

-visapusiški valdžios institucijų naudojamų naujų debesija grindžiamų informacinių sistemų ir esamų informacinių sistemų saugumo bandymai,

-duomenų ambasados (t. y. užsienyje sukurtų IT prieglobos pajėgumų siekiant užtikrinti ypatingos svarbos duomenų bazių prieinamumo tęstinumą nelaimės atveju) pajėgumų didinimas remiantis 2017–2020 m. Liuksemburge įgyvendintu bandomuoju projektu,

-privačiosios debesijos išplėtimas įtraukiant duomenų ambasadą, kad į debesiją perkeltos sistemos taip pat galėtų būti laikomos duomenų ambasadoje ir iš jos valdomos,

-ypatingos svarbos sistemų perkėlimas į duomenų ambasados infrastruktūrą.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3.6.Reforma. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo strateginės analizės Estijoje sukūrimas

Reformos tikslas – stiprinti finansinės žvalgybos padalinio gebėjimus ankstyvuoju etapu nustatyti pinigų plovimo schemas ir kanalus.

Priemonės esmė – finansinės žvalgybos padalinyje įsteigti Strateginės analizės centrą. Tikimasi, kad šis Strateginės analizės centras sudarys sąlygas veiksmingesnei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai ir aptikimui. Strateginės analizės centro grupė visų pirma yra atsakinga už naujos IT priemonės specifikacijų parengimą remiantis iš įvairių šaltinių gaunamais duomenimis. Strateginės analizės centras taip pat gali nustatyti, kokių teisės aktų pakeitimų reikia.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3.7.Investicijos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikralaikei strateginei analizei atlikti skirta informacinė sistema

Remiantis analize, atlikta įgyvendinant 3.6 nurodytą reformą, investicijomis siekiama finansinės žvalgybos padaliniui suteikti naują specialią IT sistemą, kuri leistų realiuoju laiku panaudoti įvairių institucijų turimus duomenis ir nustatyti galimas pinigų plovimo schemas ir kanalus. Priemonė – naujos IT sistemos kūrimas.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

3.8.Investicijos. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas

Investicijų tikslas – pagerinti prieigą prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų (VHCN), kurie užtikrina bent 100 Mbps ryšį namų ūkiams ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu svarbioms institucijoms, pavyzdžiui, ligoninėms, mokykloms, viešosioms tarnyboms ir įmonėms.

Priemonės esmė – teikti finansinę paramą itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui vietovėse, kuriose pasireiškia rinkos nepakankamumas (pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 52 straipsnio nuostatas). Finansavimo skyrimo tinkamumo ir atrankos kriterijais užtikrinama tinkama regioninė pusiausvyra.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Me-tai
44	3.1. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas	Tarpinė reikšmė	Statistikos tarnyboje, Ekonomikos ir ryšių ministerijoje ir Valstybinės informacinės sistemos institucijoje veikiančios duomenų valdymo grupės sudarymas	Duomenų valdymui koordinuoti būtinos organizacinės struktūros sukūrimas				IV ketv.	2021	Estijos statistikos tarnybos duomenų valdymo grupės sukūrimas įdarbinus ekspertus, kuriems būtų pavesta koordinuoti duomenų valdymo sistemą ir teikti paramą kitoms valdžios institucijoms. Be to, Ekonomikos ir ryšių ministerijoje ir Valstybinės informacinės sistemos agentūroje sukuriamos darbo vietos plėtros projektams vykdyti. Iki 2021 m. pabaigos trijuose subjektuose turi būti įdarbinti ne mažiau kaip penki asmenys.
45	3.1. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų kokybės gerinimo projektų užbaigimas		Projektų skaičius	0	430	II ketv.	2025	Užbaigtų projektų, kuriais prisidedama prie geresnio viešojo sektoriaus institucijų duomenų pakartotinio naudojimo, su naujausiais ir tiksliais duomenų bazių ir duomenų rinkinių aprašymais, skaičius.
46	3.1. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkinių skelbimas nacionaliniame atvirųjų duomenų portale		Paskelbtų duomenų rinkinių skaičius	707	2600	IV ketv.	2025	Nacionaliniame atvirųjų duomenų portale viešai skelbiamų duomenų rinkinių, kuriuos galima rasti ES atvirųjų duomenų portale, skaičius turi išaugti nuo 707 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2 600.
47	3.2. Asmenims skirtų renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų teikimo pradžia		Veikiančių paslaugų skaičius	0	2	IV ketv.	2022	Internetu pradėtų teikti piliečių gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų skaičius. Atitinkami IT sprendimai, kuriais sudaromos sąlygos teikti paslaugas, turi veikti bent jau pagrindinėse konkrečios paslaugos dalyse ir būti toliau tobulinami įgyvendinant priemonę. Atitinkamų paslaugų atranka grindžiama asmeninio gyvenimo renginių ir aktyvių paslaugų plėtros planu.
48	3.2. Asmenims skirtų renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų teikimo pradžia		Veikiančių paslaugų skaičius	2	10	IV ketv.	2025	Internetu pradėtų teikti piliečių gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų skaičius. Atitinkami IT sprendimai, kuriais sudaromos sąlygos teikti paslaugas, turi veikti bent jau pagrindinėse konkrečios paslaugos dalyse ir būti toliau tobulinami įgyvendinant priemonę. Atitinkamų paslaugų atranka grindžiama asmeninio gyvenimo renginių ir aktyvių paslaugų plėtros planu.
49	3.3. Verslininkams skirtų renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas	Siektina reikšmė	IT patobulinimų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir vartų įgyvendinimo, diegimas		Projektų, kuriuos vykdant naujieji patobulinimai buvo sėkmingai įdiegti internete, skaičius.	0	1	IV ketv.	2022	IT plėtros projektų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir vartų įgyvendinimo sėkmingai diegiant naujuosius patobulinimus internete, skaičius. Šie plėtros projektai yra tiesiogiai susiję su verslininkams skirtų skaitmeninių vartų kūrimu arba su verslo renginių paslaugų plėtojimu, kurie taip pat apima įvairių susijusių sistemų, skirtų sąsajoms su skaitmeniniais vartais, kūrimą. Įgyvendinant kiekvieną plėtros projektą turi būti užbaigtas bent minimaliai veikiantis IT sprendimas (t. y. IT sprendimas turi veikti bent pagrindinėse galutiniams naudotojams (verslininkams) skirtose dalyse ir turi gebėti teikti grįžtamąją informaciją apie tolesnius plėtojimo poreikius reformų įgyvendinimo laikotarpiu arba vėliau).
50	3.3. Verslininkams skirtų renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas	Siektina reikšmė	IT patobulinimų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir vartų įgyvendinimo, diegimas		Projektų, kuriuos vykdant naujieji patobulinimai buvo sėkmingai įdiegti internete, skaičius.	1	10	IV ketv.	2025	IT plėtros projektų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir vartų įgyvendinimo sėkmingai diegiant naujuosius patobulinimus internete, skaičius. Šie plėtros projektai yra tiesiogiai susiję su verslininkams skirtų skaitmeninių vartų kūrimu arba su verslo renginių paslaugų plėtojimu, kurie taip pat apima įvairių susijusių sistemų, skirtų sąsajoms su skaitmeniniais vartais, kūrimą. Įgyvendinant kiekvieną plėtros projektą turi būti užbaigtas bent minimaliai veikiantis IT sprendimas (t. y. IT sprendimas turi veikti bent pagrindinėse galutiniams naudotojams (verslininkams) skirtose dalyse ir turi gebėti teikti grįžtamąją informaciją apie tolesnius plėtojimo poreikius reformų įgyvendinimo laikotarpiu arba vėliau).
51	3.4. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų virtualiojo asistento platformoje		Viešųjų skaitmeninių paslaugų, kuriomis galima naudotis pasitelkus virtualųjį asistentą, skaičius	0	1	II ketv.	2022	Virtualiojo asistento platformoje teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų skaičius.
52	3.4. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Programos „#Bürokrat“ virtualiojo asistento paslaugų naudojimas skaitmeninių viešųjų paslaugų aplinkoje		Aplinkų, kuriose teikiamos paslaugos, skaičius	0	18	IV ketv.	2025	Aplinkų, kuriose teikiamos paslaugos ir kuriose gali veikti virtualusis asistentas, skaičius. Aplinka, kurioje teikiamos paslaugos – valdžios institucijų interneto svetainė.
53	3.4. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų virtualiojo asistento platformoje		Viešųjų skaitmeninių paslaugų, kuriomis galima naudotis pasitelkus virtualųjį asistentą, skaičius	1	20	IV ketv.	2025	Virtualiojo asistento platformoje teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų skaičius.
54	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Centralizuotai teikiamų ir (arba) bendrų IT pagrindinių paslaugų plėtojimas	Valdžios institucijoms pradedamos teikti bendrų serverių prieglobos ir kompiuterizuotų darbo vietų paslaugos				III ketv.	2022	Nauji naudotojai (ministerijos ir kitos institucijos) gali užsisakyti pagrindines centralizuotai teikiamas IT paslaugas.
55	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Nacionalinės privačios debesijos infrastruktūros diegimas valdžios institucijose		Informacinių sistemų, perkeltų į nacionalinę privačią debesiją, skaičius	0	10	IV ketv.	2023	Informacinių sistemų, kurių perkėlimas į privačios debesijos infrastruktūrą turi būti užbaigtas, skaičius.
56	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Debesijos infrastruktūros išplėtimas įtraukiant duomenų ambasadą	Nacionalinės privačios debesijos išplėtimo į Estijos duomenų ambasados infrastruktūrą užbaigimas				IV ketv.	2023	Turi būti galima teikti prieglobos paslaugas ir eksploatuoti informacines sistemas, perkeltas į privačią debesiją iš duomenų ambasados. Šiuo tikslu įsigyjama ir įdiegiama nauja aparatinė įranga ir licencijos.
57	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Ypatingos svarbos sistemų perkėlimas į nacionalinę duomenų ambasados debesijos infrastruktūrą		Ypatingos svarbos sistemų skaičius	0	10	IV ketv.	2024	Ypatingos svarbos sistemų, perkeltų į nacionalinės debesijos duomenų ambasados infrastruktūrą ir platformą, skaičius. Ypatingos svarbos sistemos yra valstybės tvarumui gyvybiškai svarbios sistemos.
58	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Centralizuotas valdžios institucijų informacinių sistemų saugumo tikrinimas		Atliktų tyrimų skaičius	0	16	IV ketv.	2024	Išsamių saugumo tikrinimų, kuriuos atliko informacinės sistemos institucija, skaičius – testų rezultatai apibendrinami ataskaitose.
59	3.6. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo strateginės analizės Estijoje sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir kitų teisės aktų, administracinių ir sutarčių pakeitimų, reikalingų Strateginės analizės centrui, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma iš dalies pakeisto akto įsigaliojimo data ir kitų teisėkūros, administracinių ir sutartinių aktų įsigaliojimas				IV ketv.	2024	Kad Strateginės analizės centras galėtų gauti ir tvarkyti duomenis, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo aptikimu ir prevencija, turi būti atlikti šie veiksmai:  1) turi būti paskelbtas „Riigi Teataja“ ir įsigalioti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas,  2) turi įsigalioti atitinkamų nacionalinių duomenų rinkinių pakeitimai, 3) susitariančiosios šalys turi pasirašyti sutarčių su finansinės žvalgybos padaliniu dėl keitimosi duomenimis sąlygų pakeitimus.
60	3.7. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikralaikei strateginei analizei atlikti skirta informacinė sistema	Tarpinė reikšmė	Naujos tikralaikės Strateginės analizės centro IRT analizės sistemos kūrimas ir pristatymas finansinės žvalgybos padaliniui	Naujosios IRT sistemos pristatymas finansinės žvalgybos padaliniui				II ketv.	2026	Turi būti baigta kurti IRT sistema, leidžianti atlikti analizę realiuoju laiku, kad būtų galima nustatyti pinigų plovimo atvejus ir užkirsti jiems kelią. Sistema turi veikti ir ja turi naudotis finansinės žvalgybos padalinys.
61	3.8. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose		Vietų skaičius	0	4000	IV ketv.	2023	Naujų vietų (gyvenamųjų pastatų, įmonių, objektų), kurioms įgyvendinus priemonę suteikta prieigą prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų (ir kurios dėl šios priežasties gali turėti bent 100 Mbps ryšį), skaičius.
62	3.8. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose		Vietų skaičius	4000	8097	IV ketv.	2025	Papildomų vietų (gyvenamųjų pastatų, įmonių, objektų), kurioms įgyvendinus priemonę suteikta prieigą prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų (ir kurios dėl šios priežasties gali turėti bent 100 Mbps ryšį), skaičius.

   D. 4 KOMPONENTAS. Energetika ir energijos vartojimo efektyvumas

Šiuo Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamas energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinys. Komponento tikslai – sumažinti priklausomybę nuo degiųjų skalūnų, skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją ir didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

Šiuo komponentu remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl investicijų sutelkimo į energetikos infrastruktūrą ir išteklių bei energijos vartojimo efektyvumą, prisidedant prie laipsniško ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (2019 m. ir 2020 m. 3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) įgyvendinimas.

Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

4.1.Reforma. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas

Reformos tikslas – sumažinti administracines kliūtis, patiriamas atliekant renovacijas, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, konsultuojant daugiabučių namų asociacijas, privačius namų ūkius ir vietos valdžios institucijas teisiniais, techniniais ir finansiniais renovacijų klausimais. Reforma taip pat remiamas novatoriškų sprendimų taikymas, pavyzdžiui, renovacija naudojant iš anksto pagamintus ir surinktus elementus siekiant padidinti renovacijos pajėgumus ir sumažinti pastatų fondo anglies pėdsaką (sutaupyti medžiagų ir užtikrinti kokybę). Reforma siekiama padidinti pastatų renovacijos mastą vietovėse, kuriose turto vertė mažesnė.

Priemonė apima regioninio konsultavimo tinklo sukūrimą ir techninių konsultantų mokymą, kad būtų teikiama reikiama informacija ir skatinama renovacija. Prieiga prie informacijos, susijusios su renovacijomis, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, toliau užtikrinama sukuriant specialią interneto svetainę ir skaitmenines priemones, padedančias suprasti renovacijos rezultatus, sąnaudas ir naudą. Šis komponentas yra susijęs su Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 komponento statybos duomenų skaitmeninimo priemone.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4.2.Investicijos. Parama daugiabučių namų renovacijai

Priemonės tikslas – skatinti esminę energinę daugiabučių namų renovaciją siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti jų gyventojų gyvenimo sąlygas. Taip pat siekiama padidinti pastatų renovacijos mastą vietovėse, kuriose turto vertė mažesnė.

Daugiabučių namų asociacijoms parama teikiama renovacijai, kurią vykdant pakylama bent viena energijos vartojimo efektyvumo klase arba, visiškos renovacijos atveju, pasiekiama bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Renovacija turi atitikti bent vidutinės apimties renovaciją, po kurios vidutiniškai sutaupoma bent 30 % pirminės energijos. Taikomos šios diferencijuotos regioninės paramos normos: 30 % – Taline ir Tartu, 40 % – Talino ir Tartu apylinkėse remiantis nekilnojamojo turto kaina ir 50 % – visose kitose vietovėse. Už Talino ir Tartu ribų daugiabučių namų asociacijos gali atlikti dalinius rekonstravimo darbus, kad būtų išvengta pastatų techninės būklės pablogėjimo; tokiu atveju paramos lygis yra mažesnis. Be to, įgyvendindama ilgalaikes nacionalines strategijas Estija planuoja finansuoti papildomas renovacijos priemones iš Europos regioninės plėtros fondo ir iniciatyvos „REACT-EU“.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4.3.Investicijos. Parama gyvenamųjų pastatų renovacijai

Priemonės tikslas – skatinti esminę energinę privačių namų renovaciją siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti jų gyventojų gyvenimo sąlygas. Taip pat siekiama padidinti pastatų renovacijos mastą vietovėse, kuriose turto vertė mažesnė.

Privatiems savininkams parama teikiama renovacijai, kurią vykdant pakylama bent viena energijos vartojimo efektyvumo klase arba, visiškos renovacijos atveju, pasiekiama bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė, ir kuri atitinka bent vidutinės apimties nuodugnią renovaciją, po kurios vidutiniškai sutaupoma bent 30 % pirminės energijos. Taikomos šios diferencijuotos regioninės paramos normos: 30 % – Taline ir Tartu, 40 % – Talino ir Tartu apylinkėse remiantis nekilnojamojo turto kaina ir 50 % – visose kitose vietovėse. Taikant šią priemonę, būstas apibrėžiamas kaip „būstas bendrame pastate arba atskirame pastate, skirtas vienam namų ūkiui gyventi visus metus“ (pagal Eurostatą).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4.4.Reforma. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas

Šios priemonės tikslas – padėti mažinti Estijos energijos gamybos ir vartojimo priklausomybę nuo iškastinio kuro atnaujinant Estijos energetikos politikos tikslus ir veiksmus (įskaitant susijusius su laipsnišku degiųjų skalūnų atsisakymu) ir šalinant administracines kliūtis diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius.

Energetikos sektoriaus nacionalinis plėtros planas atnaujinamas ir į jį įtraukiami atsinaujinančiosios energijos gamybos, energijos vartojimo efektyvumo ir tiekimo saugumo tikslai. Į planą taip pat bus įtraukti Estijos energetikos sektoriaus priklausomybės nuo degiųjų skalūnų mažinimo veiksmai ir tikslai, susiję su laipsnišku degiųjų skalūnų atsisakymu energetikos sektoriuje.

Reforma taip pat apima būtinų teisės aktų priėmimą ir rekomendacinės medžiagos, skirtos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimui paspartinti, rengimą ir veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti su gynyba susijusius vėjo jėgainių parkų aukščio apribojimus. 

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4.5.Investicijos. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)

Šios priemonės tikslas – padėti mažinti Estijos elektros energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prijungimo pajėgumus.

Pagal šią priemonę perdavimo sistemos operatoriaus investicijos į perdavimo tinklą bendrai finansuojamos siekiant padidinti bent 310 MW papildomų jungčių pajėgumų.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

4.6.Investicijos. Energijos gamybos pramoninėse vietovėse skatinimo programa

Šia priemone siekiama padidinti elektros energijos sistemos veiksmingumą skatinant elektros energijos gamybą arti energijos vartojimo vietos. Priemone skatinama elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių pramoninėse zonose arba šalia jų bendrai finansuojant būtiną prijungimą prie tinklo. Pagal šią priemonę įmonių investicijos, kuriomis siekiama sujungti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus į tinklą, remiamos dotacijomis. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimų teikti projektus techninėje užduotyje nustatytus tinkamumo kriterijus neįtraukiama toliau išvardyta veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 21 ; ii) veikla, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), kuria siekiama, kad prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami santykiniai taršos rodikliai 22 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, atliekų deginimo įrenginiais 23 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 24 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalą aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4.7.Investicijos. Bandomoji energijos kaupimo programa

Siekiant papildyti pirmiau nurodytas priemones, bus remiamas laipsniškas degiųjų skalūnų atsisakymas, didesnė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos saugojimo bandomieji projektai.

Priemonės tikslas – išbandyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimą Estijoje. Tikimasi, kad vykdant šį bandomąjį projektą įgytos žinios bus pagrindas būsimoms nulinio subsidijavimo investicijoms į saugyklas. Pagal šią priemonę dotacijos skiriamos į atsinaujinančiosios energijos kaupimo įrenginius investuojančioms bendrovėms.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Me-tai
63	4.1. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Bendradarbiavimo susitarimo, kuriame nustatytos „SA Kredex/Enterprise Estonia“ ir apskrities plėtros centrų bendradarbiavimo sąlygos, sudarymas	Bendradarbiavimo susitarimo tarp „SA Kredex/Enterprise Estonia“ ir apskrities plėtros centrų sudarymas				IV ketv.	2022	„SA KredEx/Enterpise Estonia“ su apskričių plėtros centrais sudaro bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį kiekvienoje Estijos apskrityje „SA KredEx/Enterpise Estonia“ apskričių plėtros centre turi būti bent vienas apmokytas specialistas, kuris konsultuoja renovacijos klausimais.
64	4.1. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Pradėjo veikti skaitmeninės priemonės, palengvinančios prieigą prie informacijos apie renovaciją, įskaitant renovacijos rezultatų vizualizavimą ir renovacijos išlaidų apskaičiavimą	Naudotojui patogi renovacijos klausimams skirta interneto svetainė ir kainodaros modeliai				IV ketv.	2024	„SA KredEx/Enterprise Estonia“ atnaujina Būstų pradžios tinklalapį, kad renovacija besidominantys asmenys ir pareiškėjai greitai gautų naujausią ir aktualią informaciją. Turi būti prieinamos internetinės skaitmeninės priemonės, kad renovacija suinteresuotos šalys, užpildžiusios savo pastato parametrus, galėtų vizualizuoti galimą rezultatą ir apskaičiuoti galimas išlaidas su paramos schemomis ir be jų.
65	4.2. Parama daugiabučių namų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Kvietimų teikti paraiškas gauti dotacijas gyvenamųjų namų renovacijai paskelbimas	Kvietimų teikti paraiškas skelbimas (dėl būsto renovacijos dotacijų)				II ketv.	2022	„SA KredEx/Enterprise Estonia“ skelbia kvietimus teikti paraiškas, kuriomis siekiama pagerinti gyvenamųjų butų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Parama regionams diferencijuojama pagal nekilnojamojo turto vertę, skiriant didesnę paramą regionams, kuriuose vidutinė turto vertė yra maža. Parama teikiama renovacijos projektams, kuriuos įgyvendinus pakylama bent viena energijos vartojimo efektyvumo klase arba, visiškos renovacijos atveju, pasiekiama bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Renovacija turi atitikti bent vidutinės apimties renovaciją, po kurios vidutiniškai sutaupoma bent 30 % pirminės energijos, kaip nustatyta Europos Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.
66	4.2. Parama daugiabučių namų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas pagerintas		Būstų skaičius	0	2600	IV ketv.	2024	Turi būti atnaujinta bent 200 būstų ir pasiekta tai, kad būtų pakilta bent viena energijos vartojimo efektyvumo klase arba, visiškos renovacijos atveju, pasiekiama bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Renovacija turi atitikti bent vidutinės apimties renovaciją, po kurios vidutiniškai sutaupoma bent 30 % pirminės energijos, kaip nustatyta Europos Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.
67	4.2. Parama daugiabučių namų renovacijai	Siektina reikšmė	Numatomas metinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas	Netaikoma	anglies dioksido ekv. tonomis per metus	0	2200	II ketv.	2026	Per metus sutaupoma ne mažiau kaip 2 200 tonų CO2 ekvivalento. Tikslas vertinamas kaip išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimas kaip visų renovacijos projektų, baigtų iki 2024 m., suma. Kiekvieno renovuoto pastato energijos vartojimo efektyvumo klasė matuojama ne vėliau kaip 2025 m.; ir jų metinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas remiantis šiuo pagrindu. Bazinė vertė yra susijusi su numatomu pastato prieš renovaciją išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Vertinama, ar paramos priemonės veikla buvo vykdoma ir ar daugiabučių namų asociacijos pateikė visus reikiamus dokumentus (pvz., energinio naudingumo sertifikatą, auditą). Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo rezultatas apskaičiuojamas remiantis „SA Kredex/Enterprise Estonia“ energijos suvartojimo modeliu ir kitais atitinkamais duomenimis. Pasiekti rezultatai nurodomi užbaigus pagalbinę veiklą.
68	4.3. Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Paskelbti kvietimai gauti renovacijai skirtą dotaciją	Kvietimų skelbimas				II ketv.	2022	„SA KredEx/Enterprise Estonia“ skelbia kvietimus teikti paraiškas, kuriomis siekiama pagerinti privačių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Parama regionams diferencijuojama pagal nekilnojamojo turto vertę, skiriant didesnę paramą regionams, kuriuose vidutinė turto vertė yra maža. Parama teikiama renovacijos projektams, kuriuos įgyvendinus pagerėja energijos vartojimo efektyvumas arba, visiškos renovacijos atveju, pasiekiama bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Rezultatai patvirtinami remiantis ex ante ir ex post „SA KredEx“ pastato energinio naudingumo skaičiavimais.
69	4.3. Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas pagerintas		Būstų skaičius	0	80	IV ketv.	2024	Turi būti atnaujinta bent 80 būstų ir pagerintas energijos vartojimo efektyvumas arba, visiškos renovacijos atveju, pasiekiama bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Rezultatai patvirtinami remiantis ex ante ir ex post „SA KredEx“ pastato energinio naudingumo skaičiavimais.
70	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimas dėl investicijų, kurių reikia siekiant sumažinti su gynyba susijusius vėjo jėgainių parkų aukščio apribojimus	Vyriausybės sprendimo priėmimas				II ketv.	2021	Vyriausybė priima sprendimą dėl investicijų, kurių reikia siekiant sumažinti su gynyba susijusius vėjo jėgainių parkų aukščio apribojimus
71	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimo dėl energetikos sektoriaus nacionalinio plėtros plano rengimo proceso inicijavimo priėmimas, atsakingų asmenų paskyrimas ir terminai	Vyriausybės sprendimo priėmimas				IV ketv.	2021	Vyriausybės sprendimas pradėti energetikos sektoriaus nacionalinio plėtros plano rengimo procesą patvirtinamas, apibrėžiamas atsakingas (-i) subjektas (-ai) ir nustatomi atitinkami terminai. Plėtros plane, be kita ko, siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą ir tiekimo saugumą, taip pat 2035 m. nutraukti degiųjų skalūnų naudojimą elektros energijos gamybai ir iki 2040 m. palaipsniui nutraukti skalūnų naftos gavybą.
72	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų pirminės ir (arba) antrinės teisės aktų įsigaliojimas ir rekomendacinės medžiagos paskelbimas siekiant sumažinti kliūtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių įrengimui	Įstatymo nuostata, nurodanti atitinkamų pirminės ir (arba) antrinės teisės aktų įsigaliojimą ir rekomendacinės medžiagos paskelbimą				IV ketv.	2024	Skelbiama rekomendacinė medžiaga, būtina atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių įrengimui palengvinti ir skatinti, ir įsigalioja atitinkami pirminės ir (arba) antrinės teisės aktai, kuriais šalinamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių įrengimo kliūtys, pavyzdžiui, supaprastinamos leidimų išdavimo procedūros ir šalinamos kitos atitinkamos nustatytos kliūtys.
73	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės priimtas Nacionalinis energetikos sektoriaus plėtros planas	Vyriausybės priimtas dokumentas				IV ketv.	2025	Nacionalinį energetikos sektoriaus plėtros planą priima Vyriausybė. Į planą įtraukiami veiksmai, susiję su laipsnišku degiųjų skalūnų naudojimo elektros energijos gamybai (2035 m.) ir skalūnų naftos gavybai (iki 2040 m.) atsisakymu. Į jį taip pat įtraukiami elektros energijos gamybos pajėgumų, kurie turi būti pakeisti atsinaujinančiąja energija, tiksliniai rodikliai.
74	4.5. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)	Tarpinė reikšmė	Investicijų į tinklą bendro finansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašymas	Sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašymas				I ketv.	2022	Ekonomikos ir ryšių ministerija ir „Elering AS“ sudaro investicijų į elektros energijos tinklus bendro finansavimo susitarimą. Sutartyje nurodomi numatomi rezultatai ir terminai.
75	4.5. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., didesnis atsparumas audroms)	Siektina reikšmė	Papildomi atsinaujinančiosios energijos jungčių pajėgumai, sukurti investuojant į perdavimo tinklą		Papildomi jungčių pajėgumai (MW)	0	310	II ketv.	2026	Bent 310 MW padidinti Estijos elektros energijos perdavimo tinklo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių prijungimo pajėgumus.
76	4.6. Energijos gamybos pramoninėse vietovėse skatinimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl projektų, kuriais skatinama energijos gamyba pramonės objektuose, paskelbimas	Paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus				IV ketv.	2022	Aplinkos investicijų centras paskelbia atvirą kvietimą teikti paraiškas, kuriuo siekiama padengti įmonių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių pramoniniuose objektuose, prijungimo prie tinklo sąnaudas. Kvietimai grindžiami projektų atrankos kriterijais ir sutarties skyrimo sąlygomis, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (naudojamas sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų).
77	4.6. Energijos gamybos pramoninėse vietovėse skatinimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos jungčių pajėgumai prie tinklo prijungtuose pramonės objektuose arba netoli jų		Sukurti jungčių pajėgumai (MW)	0	28	II ketv.	2026	Papildomi atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos jungčių pajėgumai prie tinklo prijungtuose pramonės objektuose arba netoli jų – bent 28 MW.
78	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl bandomosios energijos kaupimo programos paskelbimas	Paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus				IV ketv.	2022	Aplinkos investicijų centras paskelbia atvirą kvietimą teikti paraiškas, kad paremtų bandomąsias energijos kaupimo programas. Kvietimai grindžiami projektų atrankos kriterijais ir sutarties skyrimo sąlygomis, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) (naudojamas sąrašas ir taikomas reikalavimas laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų). Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad remiama veikla ir (arba) įmonės prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumo klimato kaitai ir prisitaikymo prie jos, įskaitant žiedinės ekonomikos tikslus.
79	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi šilumos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl investicinės paramos		Įrengtoji galia (m³)	0	35 000	II ketv.	2026	Pagal paramos investicijoms schemą centralizuoto šilumos tiekimo sistemose bus galima saugoti ne mažiau kaip 35 000 m³ šilumos.
80	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi elektros energijos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl investicinės paramos		Įrengtoji galia (MW)	0	4 MW	II ketv.	2026	Pagal paramos investicijoms schemą bus užtikrinta bent 4 MW elektros energijos saugojimo pajėgumų.

   E. 5 KOMPONENTAS. Darnusis transportas

Šiuo Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamas transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinys. Komponento tikslai – sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skatinti naudoti tvarias transporto rūšis.

Šio komponento reforma ir investicijomis remiamas tarpvalstybinis projektas „Rail Baltic“, jungiantis tris Baltijos sostines ir šalis su Lenkija ir likusia Sąjungos dalimi. Komponento priemonėmis siekiama sujungti „Rail Baltic“ su kitais nacionaliniais geležinkeliais ir kitais TEN-T centrais (Talino oro uostu ir senuoju uostu) ir palengvinti prieigą prie vietos stotelių pėsčiomis arba dviračiu.

Šiuo komponentu remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl investicijų sutelkimo į efektyvų išteklių naudojimą ir darnųjį transportą prisidedant prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (2019 m. ir 2020 m. 3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) įgyvendinimas.

Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

5.1.Reforma. Diegti saugią, ekologišką, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą

Reformos tikslas – sumažinti transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekį ir skatinti naudoti tvarias transporto rūšis.

Priemonę sudaro naujo transporto ir judumo plėtros plano ir susijusio įgyvendinimo plano priėmimas ir įgyvendinimas. Plane daugiausia dėmesio skiriama transporto sistemų aplinkosauginio pėdsako mažinimui ir į jį įtraukiamos priemonės, skirtos plėtoti susietą ir pasidalijamąjį judumą miestų teritorijose privačių automobilių sąskaita ir skatinti visapusišką lengvo judumo (pėsčiomis arba dviračiu) sistemą vietovėse, esančiose už didžiųjų miestų centrų ribų. Plane numatomos investicijos į geležinkelius, kuriomis siekiama padidinti kelionių greitį bei saugą ir sujungti keleivių ir krovinių transporto jungtis. Pagrindiniai veiksmai, kurie turi būti įgyvendinti laikantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tvarkaraščio, yra elektrifikuoto geležinkelio tiesimas ir plėtimas iš Talino į Tartu ir viešojo transporto sistemos Talino sostinės regione suderinimas (bilietų sistemos ir kainodara).

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

5.2.Investicijos. Geležinkelio linijos Talinas-Rohuküla atkarpos vakarų kryptimi statyba

Investicijos tikslas – geležinkeliu sujungti Vakarų regioną Läänemaa su Talinu ir tarptautinėmis TEN-T jungtimis, pavyzdžiui, Talino oro uostu, „Rail Baltic“ ir keltų susisiekimu iš Talino senojo uosto.

Nacionalinei geležinkelio bendrovei „Eesti Raudtee“ teikiama parama, kad ji nutiestų 15 km ilgio vieno bėgių kelio elektrifikuoto geležinkelio ruožą tarp Turbos (kurioje dabartinė jungtis baigiasi) ir Risti stočių. Likusi geležinkelio kelio dalis iki Rohuküla stoties – keltų uosto, jungiančio su Hiiumaa ir Vormsi salomis – turėtų būti finansuojama iš ERPF ir nacionalinio biudžeto ir turėtų būti užbaigta 2026 m. Užbaigus bendrą Talino-Rohukülos geležinkelio liniją Vakarų regionas bus sujungtas su tarptautiniais TEN-T centrais Taline.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

5.3.Investicijos. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline

Priemonės tikslas – padidinti tvaraus judumo dalį Talino regione.

Tikimasi, kad Talino terminalas bus „Rail Baltic“ pradinis taškas. Terminalą sudaro terminalo pastatas, geležinkelių infrastruktūra ir aplinkinė infrastruktūra, iš kurių terminalo pastatas finansuojamas iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tikimasi, kad likusi dalis bus finansuojama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

5.4.Investicijos. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas

Priemonės tikslas – padidinti tvaraus judumo dalį Talino regione. Šiuo tikslu šia priemone siekiama sujungti „Rail Baltic“ ir jūrų jungtis su Šiaurės šalimis per Talino senąjį uostą.

Parama teikiama Talino miesto transporto administracijai, atsakingai už viešojo transporto valdymą Taline, tiesti naują maždaug 2 km ilgio tramvajaus liniją, jungiančią Talino oro uostą, „Rail Baltic“ mazgą, miesto centrą, senąjį uostą ir regioninę traukinių stotį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. birželio 30 d.

5.5.Investicijos. Savivaldybių investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus

Priemonės tikslas – sumažinti priklausomybę nuo automobilių ir padidinti tvarų judumą vietovėse, esančiose už trijų didžiųjų miestų centrų (Talino, Tartu, Pernu) ribų, kuriose savivaldybių finansiniai pajėgumai trukdo plėtoti saugius ir klimatui nekenkiančius dviračių ir pėsčiųjų koridorius.

Parama savivaldybėms teikiama 24 km dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros statybai, siekiant užtikrinti saugią ir tvarią prieigą prie viešųjų paslaugų, įskaitant viešąjį transportą, ir darbo vietų. Dėmesys taip pat bus skiriamas „Rail Baltic“ stotelėms ir jungčiai su esamu dviračių ir pėsčiųjų tinklu.

Priemonė papildo panašią priemonę, kuri, kaip tikimasi, bus finansuojama iš ERPF ir kuri padeda didinti judumą dviračiais trijuose pagrindiniuose Talino, Tartu ir Pernu miestuose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Me-tai
81	5.1. Saugios, ekologiškos, konkurencingos, poreikiais grindžiamos ir tvarios transporto ir energetikos infrastruktūros diegimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros planą	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano priėmimas				I ketv.	2022	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros planą priima Vyriausybė. Ji apima Talino sostinės regiono bendros transporto sistemos sukūrimą, veiksmus, kuriais siekiama palengvinti vietos biometano įsisavinimą, veiksmus, kuriais siekiama plėtoti tvarų ir aktyvų judumą miestuose didesniuose miestuose vadovaujantis integruotų transporto koridorių logika, planuoti daugiarūšio transporto infrastruktūrą, didinti jungtis, geležinkelių greitį ir saugą, didinti jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą ir ekologiškumą ir jį sujungti su daugiarūšiu transportu, plėtoti greitesnį ir saugesnį kelių transportą. Į planą įtraukiamas tikslas sumažinti išmetamą CO2 kiekį 700 000 tonų (arba 30 %), palyginti su 2018 m. lygiu, ir iki 2035 m. pasiekti, kad transporto sektoriuje suvartojamos energijos dalis sudarytų 24 %.
82	5.1. Saugios, ekologiškos, konkurencingos, poreikiais grindžiamos ir tvarios transporto ir energetikos infrastruktūros diegimas	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano, kuriuo siekiama ekologiško ir tvaraus viešojo transporto plėtros, įgyvendinimo plano priėmimas	Įgyvendinimo plano priėmimas				IV ketv.	2022	Įgyvendinimo planą tvirtina 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano iniciatyvinis komitetas. Ji apima Talino sostinės regiono bendros transporto sistemos sukūrimą, veiksmus, kuriais siekiama palengvinti vietos biometano įsisavinimą, veiksmus, kuriais siekiama plėtoti tvarų ir aktyvų judumą miestuose didesniuose miestuose vadovaujantis integruotų transporto koridorių logika, planuoti daugiarūšio transporto infrastruktūrą, didinti jungtis, geležinkelių greitį ir saugą, didinti jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą, ekologiškesnį ir sujungiamą daugiarūšiu transportu, plėtoti greitesnį ir saugesnį kelių transportą. Į įgyvendinimo planą įtraukiamas įpareigojimas atsakingam ministrui kasmet teikti ataskaitas Vyriausybei.
83	5.1. Saugios, ekologiškos, konkurencingos, poreikiais grindžiamos ir tvarios transporto ir energetikos infrastruktūros diegimas	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano įgyvendinimas	Kelių pagrindinių 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano priemonių įgyvendinimas baigtas				II ketv.	2026	Turi būti užbaigtas pagrindinių transporto ir judumo plėtros plano priemonių įgyvendinimas, įskaitant elektrifikuotų geležinkelio linijų tiesimą ir plėtrą nuo Talino iki Tartu ir viešojo transporto sistemos Talino sostinės regione derinimą (įskaitant bendras bilietų pardavimo ir kainodaros sistemas).
84	5.2. Geležinkelio linijos Talinas-Rohuküla atkarpos vakarų kryptimi statyba	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl geležinkelio linijos statybos Turba-Ellamaa ir Ellamaa-Risti atkarpose sudarymas	Sutartis pasirašyta				II ketv.	2022	Sudaroma sutartis dėl elektrifikuoto geležinkelio kelio tiesimo Turba-Ellamaa ir Ellama-Risti atkarpose per visą jų ilgį.
85	5.2. Geležinkelio linijos Talinas-Rohuküla atkarpos vakarų kryptimi statyba	Siektina reikšmė	Naujos geležinkelio linijos (paruoštos eismui) užbaigimas		Km geležinkelio kelio	0	15	IV ketv.	2024	Užbaigti keleiviniam eismui parengtą elektrifikuotą geležinkelio liniją tarp Turbos ir Risčio Talino-Rohukülos geležinkelio linijoje, jungiančio Vakarų Estijos geležinkelius su Talino senuoju uostu ir Talino oro uostu.
86	5.3. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statybos Taline sudarymas	Sutartis pasirašyta				I ketv.	2022	Perkančioji organizacija „Rail Baltic Estonia OÜ“ užbaigia ir priima daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic Ülemiste“ architektūrinį ir inžinerinį projektą, o darbų sutartis pasirašoma su terminalo pastato statytoju.
87	5.3. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline	Tarpinė reikšmė	Terminalo pervažos užbaigimas	Leidžiama po terminalu įrengti tunelį su šviesoforu				IV ketv.	2024	Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros institucija išduoda leidimą naudotis tuneliu, jungiančiu Sankt Peterburgo kelią su Talino oro uostu po Ülemiste terminalu.
88	5.3. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline	Tarpinė reikšmė	Naujos geležinkelio stoties užbaigimas	Užbaigti statybos darbai				I ketv.	2026	Užbaigiami daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic Ülemiste“ statybos darbai ir gauti visi būtini naudojimo leidimai.
89	5.4. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Tramvajaus linijos tiesimo projekto kūrimo užbaigimas	Projekto koncepcijos patvirtinimas				IV ketv.	2021	Talino miesto planavimo ir komunalinių paslaugų valdyba patvirtina tramvajaus linijos tiesimo projekto koncepciją.
90	5.4. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Darbų pirkimo sutarties sudarymas	Pasirašyta tramvajaus linijos tiesimo sutartis				II ketv.	2022	Sudaryta darbų sutartis tarp Talino miesto planavimo ir komunalinių paslaugų valdybos ir rangovo dėl tramvajaus linijos tarp Gonsiori ir Põhja Puiestee gatvių tiesimo
91	5.4. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas	Siektina reikšmė	Nauja tramvajaus linija eksploatuojama		Tramvajaus linijos ilgis	0	2500	II ketv.	2024	2 500 metrų ilgio tramvajaus linijos atkarpa užbaigiama ir pradedama eksploatuoti pagal Talino miesto išduotą leidimą.
92	5.5. Savivaldybių investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti pasiūlymus dėl dotacijų	Skelbiamas pranešimas apie kvietimą teikti pasiūlymus (dėl dotacijų)				IV ketv.	2022	Skelbiamas atviras kvietimas savivaldybėms investuoti į dviračių takus ir pėsčiųjų takus.
93	5.5. Savivaldybių investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus	Siektina reikšmė	Užbaigta dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra		Dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis kilometrais	0	24	IV ketv.	2025	Pagal paramos schemą nutiesiami ne mažiau kaip 24 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Paprastai tai yra nauji takai. Pagrįstais atvejais turi būti leidžiama rekonstruoti esamus dviračių ir pėsčiųjų takus, pvz., jei esamo pėsčiųjų takų plotis neatitinka standartų, todėl pėstiesiems ir dviratininkams vienu metu saugiai ir be trukdžių judėti neįmanoma.

   F. 6 KOMPONENTAS. Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga

Šiuo Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti problemas, susijusias su sveikatos priežiūros sistemos atsparumu ir galimybe ja naudotis, socialinės apsaugos tinklo tinkamumu, galimybe naudotis socialinėmis paslaugomis, ir jaunimo nedarbo problemą. Į komponentą įtrauktų priemonių tikslai yra šie: spręsti darbo jėgos trūkumo sveikatos sektoriuje problemą, stiprinti pirminę ir stacionariąją sveikatos priežiūrą, pratęsti bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį didelio nedarbo laikotarpiais, gerinti galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis, spręsti jaunimo nedarbo problemą ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

Šiuo komponentu remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl sveikatos priežiūros sistemos prieinamumo ir atsparumo didinimo, be kita ko, sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą, stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant svarbiausių medicinos produktų tiekimą (2020 m. 1 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija), dėl socialinės apsaugos tinklo gerinimo, integruoto galimybių naudotis socialinėmis paslaugomis didinimo (2019 m. 2 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija ir 2020 m. 2 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) ir dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo, be kita ko, didinant darbo užmokesčio skaidrumą (2019 m. 2 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija) įgyvendinimas.

Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

6.1.Reforma. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje

Reformos tikslas – didinti Estijos sveikatos sistemos atsparumą, be kita ko, siekiant įveikti krizes, taip užtikrinant, kad visoje Estijoje žmonės galėtų naudotis kokybiškomis ir integruotomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Reformą sudaro šie elementai:

(I)iki 2024 m. gruodžio 31 d. priimamas ligoninių plėtros planas, kuriame apibrėžiamas konsoliduotas ligoninių tinklas, siekiant pagerinti efektyvumą ir infrastruktūrą, ir apibrėžiama ligoninių specializacija siekiant sumažinti didelį nepatenkintų medicininės priežiūros poreikių skaičių.

(II)Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problema sprendžiama taikant tris priemones:

a.Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. priimama strateginė programa, kurioje apibrėžiamas sveikatos paslaugų teikimas įvairiuose sveikatos sektoriuose, visų pirma specializuotos priežiūros, fizinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymas ir finansavimo mechanizmas, skirtas užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas visoje šalyje. Iki 2023 m. priėmimas į slaugytojų rengimo programą bus padidintas 5 %, palyginti su 2020 m.

b.Iki 2023 m. kovo 31 d. iš dalies pakeičiama gydytojų, slaugytojų ir vaistininkų kompensavimo sistema, kad sveikatos priežiūros darbuotojai būtų skatinami dirbti atokiose vietovėse.

c.Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas iš dalies keičiamas siekiant nustatyti reikalavimą laipsniškai padidinti studentų priėmimą į tam tikras profesijas, kurių darbuotojų trūksta, ypač bendrosios praktikos gydytojų, psichiatrų ir vidaus ligų gydytojų. Pakeitimai įsigalioja iki 2026 m. birželio 30 d.

6.2.Investicijos. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas

Investicijomis siekiama prisidėti prie Estijos ligoninių tinklo optimizavimo, padidinti veiksmingumą ir padėti sumažinti nepatenkintą specializuotos priežiūros poreikį, kuris yra vienas didžiausių Sąjungoje. Investicijų tikslas – pastatyti Šiaurės Estijos medicinos centrą kaip kompetencijos centrą Estijoje, kur šiuolaikiškoje ir saugioje aplinkoje dviem trečdaliams Estijos gyventojų būtų teikiamos aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos. Šiaurės Estijos medicinos centras steigiamas sujungiant dvi esamas Talino ligonines – Rytų ir Vakarų Talino centrines ligonines. Tikimasi, kad sumažinus ligoninių pastatų skaičių pagerės teikiamos paslaugos, o nauja moderni įstaiga turėtų padėti susidoroti su dėl didėjančio pacientų skaičiaus kylančiu spaudimu ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, taip pat padėti išlaikyti sveikatos priežiūros darbuotojus Estijoje. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę medicinos centro statyba finansuojama tik iš dalies.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6.3.Reforma. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas

Reformos tikslas – užtikrinti galimybę naudotis bendra sveikatos priežiūra, pagerinti gydymo tęstinumą ir užtikrinti, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos būtų lankstesnės ir labiau orientuotos į žmogų. Reformą sudaro trys papriemonės: Pirma, siekiant sudaryti daugiau galimybių naudotis specializuotomis sveikatos priežiūros paslaugomis, 2020 m. rugsėjo 30 d. išplėstas naudojimasis e. konsultacijomis pirminės sveikatos priežiūros srityje, kad pacientai galėtų gauti specialisto konsultacijas nuotoliniu būdu. Antra, 2021 m. kovo 31 d. įsigaliojo teisės aktai, kuriais gerinamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis didinant paramos bendrosios praktikos gydytojams lygį ir keičiant bendrosios medicininės priežiūros finansavimo modelį, kad darbas atokiose vietovėse esančiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose taptų patrauklesnis. Trečia, iš dalies keičiamas Sveikatos paslaugų organizavimo įstatymas, kiek tai susiję su pacientų sąrašo tvarkymu, pirminės sveikatos priežiūros tęstinumo užtikrinimu ir slaugytojų teisių pacientams išrašyti vaistus išplėtimu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

6.4.Reforma. E. sveikatos valdymo atnaujinimas

Reformos tikslas – atnaujinti e. sveikatos valdymo sistemą, kad būtų geriau tenkinami sveikatos priežiūros sistemos poreikiai, ir užtikrinti skaitmeninių sprendimų, skirtų tvariai Estijos sveikatos sistemai remti, kūrimą. Reforma siekiama patvirtinti persvarstytą dabartinės sveikatos priežiūros sistemos informacinių ir ryšių technologijų nacionalinio valdymo modelį, kad būtų sukurtas į ateitį orientuotas naujas e. sveikatos valdymo modelis ir skatinamas bendras suinteresuotųjų subjektų supratimas apie e. sveikatos funkcijų ir atsakomybės pasidalijimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

6.5.Investicijos. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas

Investicijų tikslas – užtikrinti, kad atsitikus įvykiui, dėl kurio prireikia skubios medicininės pagalbos (pvz., didelių eismo įvykių, masinių gelbėjimo įvykių, medicininės pagalbos laivuose atveju) asmenys, gyvenantys periferinėse vietovėse, ypač salose, galėtų greitai pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis naudodamiesi specializuotais sraigtasparniais. Investicijas sudaro dviejų daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pirkimas, įskaitant papildomą įrangą, techninės priežiūros reikmenis ir sraigtasparnių eksploatacijai reikalingo personalo pirminį mokymą, taip pat bazių ir tūpimo aikštelių greitosios medicinos pagalbos centruose statyba. Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninės gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį. Visų pirma daugiafunkciai sraigtasparniai bus pažangiausia technologija, daranti mažiausią poveikį aplinkai. 

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6.6.Investicijos. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti

Investicijų tikslas – padėti mažai darbo patirties turintiems jaunuoliams įsidarbinti. Teisės aktai dėl atnaujintos programos „Mano pirmasis darbas“ (M1T) turi du komponentus: darbdaviui mokama darbo užmokesčio subsidija ir jauno asmens mokymo išlaidų kompensavimas. Darbo užmokesčio subsidija ir mokymo išmoka (iki 2 500 EUR) mokama darbdaviui, kuris įdarbina 16–29 metų jauną asmenį ir yra užsiregistravęs kaip bedarbis, neturintis darbo patirties arba turintis tik trumpalaikę darbo patirtį. M1T priemonė integruojama su kitomis tarnybomis, visų pirma teikiant tolesnę paramą jaunimui ir darbdaviams po darbo santykių pradžios. Visų pirma siekiama užkirsti kelią pirmalaikiam darbo santykių nutraukimui ir, bendradarbiaujant su darbdaviu ir jaunu asmeniu, nustatyti jauno asmens mokymo poreikius. Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. pateikiamas sustiprintas Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planas, kuriuo remiamas investicijų įgyvendinimas papildomomis priemonėmis, kuriomis remiami jauni bedarbiai. Visų pirma ji apima priemones, kuriomis gerinami jaunimo įgūdžiai, apibrėžiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir su juo kovoti, įskaitant informavimą apie NEET padėtį ir jo prevenciją, taip pat apibrėžiamos pagrindinės šalys ir jų vaidmuo siekiant užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir su juo kovoti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6.7.Reforma. Nedarbo draudimo išmokų mokėjimo termino pratęsimas

Reformos tikslas – spręsti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos adekvatumo didinimo uždavinį. Reformos esmė – nustatyti mechanizmą, pagal kurį 60 dienų pratęsiamas nedarbo draudimo išmokų mokėjimo laikotarpis, kai registruotas nedarbo lygis gerokai viršija infliacijos nedidinantį ir (arba) darbo užmokesčio augimo neskatinantį nedarbo lygį. Dėl pratęsimo mechanizmo ir maržos, kuri negali būti didesnė kaip 2 %, susitariama per dialogą su socialiniais partneriais. Šia priemone siekiama padėti žmonėms įveikti ilgesnį nedarbo laikotarpį sudėtingomis darbo rinkos sąlygomis.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

6.8.Reforma. Ilgalaikė priežiūra

Reformos tikslas – pagerinti ilgalaikės priežiūros teikimą. Reformą sudaro šie elementai:

i) Socialinės gerovės įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma ilgalaikės priežiūros apibrėžtis ir reikalaujama, kad vietos valdžios institucijos atsižvelgtų į principą, pagal kurį asmuo turi turėti galimybę kuo ilgiau gyventi savo namuose, jo įprastinėje aplinkoje ir turėti pakankamai kokybiškų paslaugų. Pakeitimai įsigalioja iki 2022 m. birželio 30 d.

ii) Integruotas socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmų planas, kuriame numatytas visoje Estijoje integruoto priežiūros modelio sukūrimas, nustatomi susijusių subjektų vaidmenys ir atsakomybė bei apibrėžiamas sistemos finansavimas. Veiksmų planas priimamas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

iii) Socialinės apsaugos ministro įsakymas, kuriuo nustatoma vietos valdžios institucijų teikiamų priežiūros paslaugų asmenims, turintiems mažiau priežiūros poreikių, struktūra ir ypatybės, taip pat jų įgyvendinimo sąlygos. Visų pirma ji apima tinkamo dydžio vietos valdžios institucijų investicijas ir paslaugų plėtrą, kad būtų užtikrintas savarankiškas gyvenimas vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems mažiau priežiūros poreikių, ir neįgaliesiems, kad būtų remiamas savarankiškas gyvenimas. Socialinės apsaugos ministro įsakymas priimamas iki 2024 m gruodžio 31 d.

iv) Teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama tobulinti paramos sistemą vaikams, turintiems didesnių priežiūros poreikių, ir numatoma modernizuoti ir integruoti paslaugas vaikams, turintiems didesnių priežiūros poreikių. Visų pirma sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir užimtumo sričių paslaugos integruojamos siekiant teikti visapusišką paramą šeimoms, kurioms tenka priežiūros našta. Dabartinė paramos sistema supaprastinama, o priežiūros poreikių vertinimas turi būti konsoliduotas, kad tėvai turėtų saugų kontaktinį centrą pradinei konsultacijai ir paramai gauti. Teisės akto pakeitimai įsigalioja iki 2025 m. kovo 31 d.

6.9.Reforma. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas

Reformos tikslas – sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Reformą sudaro 2023–2030 m. gerovės didinimo plano priėmimas ir jo įgyvendinimas, taip pat skaitmeninės priemonės, reikalingos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti, diegimas.

Gerovės didinimo planas priimamas iki 2024 m. kovo 31 d. ir jame nustatomi strateginiai tikslai: mažinti socialinę nelygybę ir skurdą, užtikrinti lyčių lygybę ir didesnę socialinę įtrauktį ir skatinti vienodą požiūrį į mažumų grupėms priklausančius asmenis. Plėtros plane išdėstomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, visų pirma didinant darbo užmokesčio skaidrumą, mažinant lyčių stereotipų paplitimą ir neigiamą poveikį moterų ir vyrų gyvenimui ir sprendimams, be kita ko, susijusiems su švietimo ir karjeros pasirinkimu ir priežiūros našta, ir remiant veiksmingesnį Lyčių lygybės akto įgyvendinimą.

Iki 2024 m. kovo 31 d. įdiegiama skaitmeninė priemonė, reikalinga vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti, kurią taikydami darbdaviai gali lengvai gauti ir analizuoti duomenis bei informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą savo organizacijose ir galimas šio skirtumo priežastis, taip jiems padedant priimti informacija pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmingų priemonių vienodo darbo užmokesčio principui įgyvendinti ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. kovo 31 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Me-tai
94	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo dėl ligoninių tinklo plėtros plano įsigaliojimas	Nutarimo įsigaliojimas				IV ketv.	2024	Įsigalioja nutarimas, kuriuo: - nustatomas regioninių, centrinių, vietos ir reabilitacijos ligoninių sąrašas, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; - nustatomi reikalavimai, tikslai ir veiksmai, kurių reikia imtis ligoninių tinklui konsoliduoti; - numatomos būtinos investicijos ligoninių, įtrauktų į ligoninių sąrašą, statybai, renovacijai ir profiliavimui.
95	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Strateginės sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo programos patvirtinimas	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro patvirtinta Strateginė sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo programa				IV ketv.	2022	Strateginėje sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo programoje nurodoma: - sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo įvairiuose sveikatos sektoriuose, ypač specializuotosios priežiūros, priemonės, - fizinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visoje teritorijoje, - finansavimo, valdymo ir keitimosi informacija mechanizmai, užtikrinantys veiklos rezultatus visoje šalyje.
96	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl Paslaugų organizavimo įstatymo, kuriuo iš dalies keičiama gydytojų, slaugytojų ir vaistininkų kompensavimo sistema, įsigaliojimas	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl Paslaugų organizavimo įstatymo įsigaliojimas				I ketv.	2023	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl Paslaugų organizavimo įstatymo, kuriuo pagerinama gydytojų, slaugytojų ir vaistininkų kompensavimo sistema, kuria siekiama paskatinti sveikatos priežiūros darbuotojus dirbti atokiose vietovėse, įsigaliojimas.
97	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Siektina reikšmė	Priėmimas į slaugytojų rengimo programą		Į slaugytojų rengimo programą priimtų asmenų skaičiaus padidėjimas procentais	0	5	IV ketv.	2023	Priėmimas į slaugytojų rengimo programą išaugo 5 %, palyginti su 2020 m.
98	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Ministro nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas dėl tam tikrų specializacijų gydytojų trūkumo, įsigaliojimas	Ministro nutarimo ir Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimo įsigaliojimas				II ketv.	2026	Ministro nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas siekiant nustatyti reikalavimą laipsniškai padidinti studentų priėmimą į tam tikras profesijas, kurių darbuotojų trūksta, ypač bendrosios praktikos gydytojų, psichiatrų ir vidaus ligų gydytojų, įsigaliojimas.
99	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Šiaurės Estijos medicinos centro projektavimo sutarties pasirašymas	Projektavimo sutarties pasirašymas				IV ketv.	2021	Perkančioji organizacija, kuri yra ligoninės savininkė, pasirašo sutartį dėl Šiaurės Estijos medicinos centro projektavimo. Sutartyje numatomas statybai reikalingų leidimų gavimas.
100	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Sutarčių dėl kasimo Šiaurės Estijos medicinos centre, vandens ir elektros tiekimo, taip pat dėl jo gelžbetonio struktūrų pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				IV ketv.	2023	Perkančioji organizacija, kuri yra ligoninės savininkė, pasirašo sutartis dėl: - kasimo darbų ir jungčių su vandens tiekimo, nuotekų surinkimo infrastruktūra ir elektros; ir - gelžbetonio struktūros.
101	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Šiaurės Estijos medicinos centro statybų sutarties pasirašymas	Sutarties pasirašymas				I ketv.	2024	Perkančioji organizacija, kuri yra ligoninės savininkė, pasirašo sutartį dėl Šiaurės Estijos medicinos centro statybų, be kita ko, dėl techninių pastato sistemų, visų pirma šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, apšvietimo ir elektros gamybos, matavimo techninės įrangos, stebėjimo ir kontrolės sistemų bei vidaus apdailos darbų.
102	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Siektina reikšmė	Įvykdyta 10 % statybos sutarties apimties		Statybos darbų pažanga	0 %	10 %	IV ketv.	2024	10 % statybos sutarties, nurodytos prie 101 tarpinės reikšmės, buvo įvykdyta, kai statytojas patvirtino, kad užbaigta 10 % sutartyje nustatytų statybos darbų, o perkančioji organizacija darbus priėmė ir nustatė galimus trūkumus bei jų pašalinimo terminą.
103	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Siektina reikšmė	Įvykdyta 50 % statybos sutarties apimties		Statybos darbų pažanga	10 %	50 %	IV ketv.	2025	50 % statybos sutarties, nurodytos prie 101 tarpinės reikšmės, buvo įvykdyta, kai statytojas patvirtino, kad užbaigta 50 % sutartyje nustatytų statybos darbų, o perkančioji organizacija darbus priėmė ir nustatė galimus trūkumus bei jų pašalinimo terminą.
104	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl Šiaurės Estijos medicinos centro įrengimo, kad jis veiktų visu pajėgumu, pasirašymas	Sutarties pasirašymas				II ketv.	2025	Perkančioji organizacija, kuri yra ligoninės savininkė, pasirašo sutartį dėl visos įrangos, būtinos, kad ligoninė visiškai veiktų (pvz., dėl ligoninės lovų, medicinos įrangos), tiekimo ligoninei po to, kai bus užbaigti statybos darbai.
105	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Statybos darbų užbaigimas	Statybos darbų baigimo pažymėjimas				II ketv.	2026	Perkančioji organizacija, kuri yra ligoninės savininkė, gauna rangovo pažymėjimą, patvirtinantį statybos darbų užbaigimą. Perkančioji organizacija įrodo, kad pradėjo pažymėjimo, kuriuo patvirtinama, kad pastatas užbaigtas ir atitinka atitinkamas taisykles, išdavimo procedūrą. .
106	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl galimybės gauti specializuotą medicininę priežiūrą, įsigaliojimas	Vyriausybės nutarimo pakeitimų įsigaliojimas				III ketv.	2020	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais sudaroma daugiau galimybių naudotis specializuotomis sveikatos priežiūros paslaugomis, išplečiamas naudojimasis e. konsultacijomis pirminės sveikatos priežiūros srityje, kad pacientai galėtų gauti specialisto konsultacijas nuotoliniu būdu.
107	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl bendrosios praktikos gydytojų išlaidų ir paslaugų, pakeitimų įsigaliojimas	Vyriausybės nutarimo pakeitimų įsigaliojimas				I ketv.	2021	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais numatomas fiksuotųjų išlaidų ir paslaugų bendrosios praktikos gydytojams finansavimas siekiant padidinti išteklių skyrimą pirminei medicinos praktikai už didmiesčių ribų, ypač atokiose vietovėse, ir padidinti pacientų galimybes naudotis diagnostikos ir patikros paslaugomis.
108	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos paslaugų organizavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujojo įstatymo įsigaliojimą				I ketv.	2023	Sveikatos paslaugų organizavimo įstatymo pakeitimų, susijusių su pacientų sąrašo tvarkymu, pirminės sveikatos priežiūros tęstinumo užtikrinimu ir slaugytojų teisių pacientams išrašyti vaistus išplėtimu, įsigaliojimas.
109	6.4. E. sveikatos valdymo atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	E. sveikatos valdymo sistemos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimas	Pasiūlymo dėl e. sveikatos valdymo sistemos ir įgyvendinimo gairių patvirtinimas „Eesti tervise IKT juhtimise raamistik“ iniciatyviniame komitete				II ketv.	2023	Pasiūlymo dėl valdymo sistemos ir įgyvendinimo plano, kuriuo atnaujinama e. sveikatos valdymo sistema ir e. sveikatos paslaugų plėtojimo koordinavimas, patvirtinimas.
110	6.5. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Sutarčių dėl daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų sudarymas	Viešojo pirkimo sutarčių sudarymas				IV ketv.	2023	Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos pasirašytos sutartys dėl greitosios pagalbos sraigtasparnių pirkimo ir dėl greitosios pagalbos sraigtasparnių paslaugoms skirtų oro bazių ir tūpimo aikštelių statybos. Perkant specialios paskirties sraigtasparnius ieškoma geriausios technologijos, kuri leistų užtikrinti atitiktį Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms (2021/C58/01).
111	6.5. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas	Siektina reikšmė	Sraigtasparnių gavimas		Sraigtasparnių skaičius	0	2	I ketv.	2025	Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos priimti du sraigtasparniai
112	6.5. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas	Siektina reikšmė	Pastatytų arba išplėstų oro bazių užbaigimas		Sraigtasparnių bazių skaičius	0	2	II ketv.	2026	Turi būti pastatytos/išplėstos dvi sraigtasparnių oro bazės/tūpimo aikštelės ir parengtos naudoti, kaip matyti iš oficialaus Policijos ir sienos apsaugos valdybos pateikto oficialaus pranešimo apie sutarties įvykdymą.
113	6.6. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti	Tarpinė reikšmė	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo, kuriuo siekiama sustiprinti programą „Mano pirmasis darbas“, įsigaliojimas	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo įsigaliojimas				I ketv.	2022	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo, kuriuo apibrėžiamos sistemos ypatybės ir jos įgyvendinimo sąlygos, įskaitant finansavimą ir tikslinę grupę, įsigaliojimas. Programos tikslas – suteikti galimybę darbo patirties neturintiems arba mažai darbo patirties turintiems jaunuoliams įgyti darbo patirties ir tobulinti savo įgūdžius dalyvauti darbo rinkoje.
114	6.6. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti	Tarpinė reikšmė	Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planas	Vyriausybės priimtas sustiprintas Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planas				II ketv.	2022	Vyriausybė priima iš dalies pakeistą Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planą jaunimo užimtumui remti. Šiame veiksmų plane: - įtrauktos priemonės, skirtos jaunimo įgūdžiams gerinti, - nustatyti veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir su juo kovoti, be kita ko, informuoti apie NEET padėtį ir užkirsti jai kelią; - apibrėžtos pagrindinės šalys ir jų vaidmuo užkertant kelią jaunimo nedarbui ir sprendžiant su juo susijusius klausimus.
115	6.6. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti	Siektina reikšmė	Programoje „Mano pirmasis darbas“ dalyvaujančių jaunuolių skaičius		Dalyvių skaičius	0	3178	IV ketv.	2025	Programoje „Mano pirmasis darbas“ dalyvavo ne mažiau kaip 3 178 16–29 metų amžiaus jaunuoliai (bendras dalyvių skaičius).
116	6.7. Nedarbo draudimo išmokų mokėjimo termino pratęsimas	Tarpinė reikšmė	Nedarbo paslaugų ir išmokų įstatymo ir Nedarbo draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				II ketv.	2023	Įsigalioja įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomas nuolatinis mechanizmas, pagal kurį 60 dienų pratęsiamas nedarbo draudimo išmokų mokėjimo laikotarpis, kai registruotas nedarbo lygis gerokai viršija infliacijos nedidinantį ir (arba) darbo užmokesčio augimo neskatinantį nedarbo lygį. Dėl pratęsimo mechanizmo ir maržos, kuri negali būti didesnė kaip 2 %, susitariama per dialogą su socialiniais partneriais.
117	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Teisės akto pakeitimų įsigaliojimas				II ketv.	2022	Įsigalioja Socialinės gerovės įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma ilgalaikės priežiūros sąvoka ir reikalaujama, kad vietos valdžios institucijos atsižvelgtų į principą, pagal kurį asmuo turi turėti galimybę kuo ilgiau gyventi savo namuose, jo įprastinėje aplinkoje ir turėti pakankamai kokybiškų paslaugų.
118	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Integruoto priežiūros modelio veiksmų planas	Veiksmų plano priėmimas				IV ketv.	2022	Socialinių reikalų ministerija priima veiksmų planą, kuriame numatomas integruoto priežiūros modelio sukūrimas visoje Estijoje ir subjektų, dalyvaujančių būsimame sistemos finansavimo modelyje, vaidmuo ir atsakomybė.
119	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės apsaugos ministro įsakymo įsigaliojimas	Socialinės apsaugos ministro įsakymo įsigaliojimas				IV ketv.	2024	Socialinės apsaugos ministro dekretu nustatoma vietos valdžios institucijų teikiamų paslaugų asmenims, turintiems mažiau priežiūros poreikių, struktūra ir ypatybės, taip pat jų įgyvendinimo sąlygos. Visų pirma ji apima vietos valdžios institucijų investicijas ir paslaugų plėtrą, kad būtų užtikrintas savarankiškas gyvenimas vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems mažiau priežiūros poreikių, ir neįgaliesiems, kad būtų remiamas savarankiškas gyvenimas.
120	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Paramos vaikams, turintiems didelių priežiūros poreikių, sistemos pakeitimų įsigaliojimas	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				I ketv.	2025	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais numatoma modernizuoti ir integruoti vaikams, turintiems daugiau priežiūros poreikių, skirtas paslaugas. Visų pirma: - sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir užimtumo sričių paslaugos integruojamos siekiant teikti visapusišką paramą šeimoms, kurioms tenka priežiūros našta, ir - dabartinė paramos sistema supaprastinama, o priežiūros poreikių vertinimas turi būti konsoliduotas, kad tėvai turėtų saugų kontaktinį centrą pradinei konsultacijai ir paramai gauti.
121	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima 2023–2035 m. gerovės didinimo planą	2023–2035 m. gerovės didinimo plano priėmimas				I ketv.	2024	Plane nurodomi veiksmai, kuriais siekiama sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.
122	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė priemonė, reikalinga vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti	Priemonės, reikalingos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti, prototipo kūrimas				IV ketv.	2022	Sukuriamas darbdaviams skirtos priemonės, reikalingos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti, prototipas, siekiant suteikti jiems duomenis ir informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą jų organizacijose ir galimas šio skirtumo priežastis, taip jiems padedant priimti informacija pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmingų priemonių vienodo darbo užmokesčio principui įgyvendinti ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti.
123	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė priemonė, reikalinga vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti	Skaitmeninės priemonės, reikalingos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti, diegimas				I ketv.	2024	Darbdaviai gali naudotis skaitmenine priemone, reikalinga vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti, siekiant suteikti jiems duomenis ir informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą jų organizacijose ir galimas šio skirtumo priežastis, taip jiems padedant priimti informacija pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmingų priemonių vienodo darbo užmokesčio principui įgyvendinti ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui mažinti.

G. Auditas ir kontrolė

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reformos tikslas – nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinę sistemą. Apibrėžiamas atitinkamų viešųjų subjektų vaidmuo įgyvendinant planą ir tai, kaip šios įstaigos turi vykdyti savo užduotis.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Me-tai
124	Plano stebėsena ir įgyvendinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinės sistemos.	Vyriausybės nutarimo įsigaliojimas				IV ketv.	2021	Įsigaliojo nutarimas, kuriuo iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo nustatoma Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinė sistema. Nutarime apibrėžiamos bent institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir jų užduotys, įskaitant Finansų ministerijos, sektorių ministerijų ir Valstybinio bendrų paslaugų centro užduotis.

2.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 982 490 000 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
23	2.1. Įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos	Tarpinė reikšmė	Perėjimo prie žaliosios ekonomikos specialios darbo grupės sukūrimas siekiant įgyvendinti ir stebėti perėjimą prie žaliosios ekonomikos
28	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Tarpinė reikšmė	Darbo grupės plėtros programai planuoti ir rengti sudarymas
37	2.6. Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	Sutarties tarp Ekonomikos ir ryšių ministerijos ir „SmartCap“ pasirašymas
38	2.6. Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	„SmartCap“ patvirtina investicijų politikos dokumentą
44	3.1. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas	Tarpinė reikšmė	Statistikos tarnyboje, Ekonomikos ir ryšių ministerijoje ir Valstybinės informacinės sistemos institucijoje veikiančios duomenų valdymo grupės sudarymas
70	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimas dėl investicijų, kurių reikia siekiant sumažinti su gynyba susijusius vėjo jėgainių parkų aukščio apribojimus
71	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimo dėl energetikos sektoriaus nacionalinio plėtros plano rengimo proceso inicijavimo priėmimas, atsakingų asmenų paskyrimas ir terminai
74	4.5. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)	Tarpinė reikšmė	Investicijų į tinklą bendro finansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašymas
81	5.1. Diegti saugią, ekologišką, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros planą
86	5.3. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statybos Taline sudarymas
89	5.4. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Tramvajaus linijos tiesimo projekto kūrimo užbaigimas
99	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Šiaurės Estijos medicinos centro projektavimo sutarties pasirašymas
106	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl galimybės gauti specializuotą medicininę priežiūrą, įsigaliojimas
107	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl bendrosios praktikos gydytojų išlaidų ir paslaugų, pakeitimų įsigaliojimas
113	6.6. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti	Tarpinė reikšmė	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo, kuriuo siekiama sustiprinti programą „Mano pirmasis darbas“, įsigaliojimas
124	Auditas ir kontrolė	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinės sistemos.
		Paramos dalies suma	145 394 882 EUR

Antra paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
1	1.1. Įmonių skaitmeninė transformacija	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti pasiūlymus, kuriame nustatyti sutarties sudarymo kriterijai ir skyrimo sąlygos
11	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja antrinės teisės aktai, kuriais nustatomos skaitmeninių įgūdžių ugdymo rėmimo sąlygos
16	1.5.1. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Šalies ir regionų strategijos	Tarpinė reikšmė	Pasiruošimas strategijų rengimui
19	1.5.2. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Tarpinė reikšmė	Parengiamoji analizė verslo centrų turiniui ir vietai apibrėžti
21	1.5.3. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualios scenos	Tarpinė reikšmė	Poveikio grupių sudarymas ir pasaulinių skaitmeninių misijų paskirties vietų parinkimas
25	2.2. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja antrinės teisės aktai, kuriais nustatomos žaliųjų įgūdžių ugdymo rėmimo sąlygos
32	2.4. Verslo modelių gamybos įmonėse modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Ministro įsakymo, nustatančio tinkamumo reikalavimus paramai gauti, įsigaliojimas
34	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimų pasiūlymams teikti skelbimas (dėl dotacijų)
51	3.4. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų virtualiojo asistento platformoje
54	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Centralizuotai teikiamų ir (arba) bendrų IT pagrindinių paslaugų plėtojimas
65	4.2. Parama daugiabučių namų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Kvietimų teikti paraiškas gauti dotacijas gyvenamųjų namų renovacijai paskelbimas
68	4.3. Parama gyvenamųjų pastatų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Paskelbti kvietimai gauti renovacijai skirtą dotaciją
84	5.2. Geležinkelio linijos Talinas-Rohuküla atkarpos vakarų kryptimi statyba	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl geležinkelio linijos statybos Turba-Ellamaa ir Ellamaa-Risti atkarpose sudarymas
90	5.4. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Darbų pirkimo sutarties sudarymas
114	6.6. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti	Tarpinė reikšmė	Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planas
117	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
		Paramos dalies suma	145 394 882 EUR

Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
7	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	eFTI (elektroninės krovinių vežimo informacijos) platformų kūrimas
24	2.1. Įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos	Tarpinė reikšmė	Perėjimo prie žaliosios ekonomikos speciali darbo grupė priima žiedinės ekonomikos veiksmų planą
41	2.7. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas	Tarpinė reikšmė	Ministro įsakymo, nustatančio paramos teikimo sąlygas, įsigaliojimas
47	3.2. Asmenims skirtų renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų teikimo pradžia
49	3.3. Verslininkams skirtų renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas	Siektina reikšmė	IT patobulinimų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir vartų įgyvendinimo, diegimas
63	4.1. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Bendradarbiavimo susitarimo, kuriame nustatytos „SA Kredex/Enterprise Estonia“ ir apskrities plėtros centrų bendradarbiavimo sąlygos, sudarymas
76	4.6. Energijos gamybos pramoninėse vietovėse skatinimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl projektų, kuriais skatinama energijos gamyba pramonės objektuose, paskelbimas
78	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl bandomosios energijos kaupimo programos paskelbimas
82	5.1. Diegti saugią, ekologišką, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano, kuriuo siekiama ekologiško ir tvaraus viešojo transporto plėtros, įgyvendinimo plano priėmimas
92	5.5. Savivaldybių investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti pasiūlymus dėl dotacijų
95	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Strateginės sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo programos patvirtinimas
96	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl Paslaugų organizavimo įstatymo, kuriuo iš dalies keičiama gydytojų, slaugytojų ir vaistininkų kompensavimo sistema, įsigaliojimas
108	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos paslaugų organizavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
109	6.4. E. sveikatos valdymo atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	E. sveikatos valdymo sistemos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimas
116	6.7. Nedarbo draudimo išmokų mokėjimo termino pratęsimas	Tarpinė reikšmė	Nedarbo paslaugų ir išmokų įstatymo ir Nedarbo draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
118	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Integruoto priežiūros modelio veiksmų planas
122	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė priemonė, reikalinga vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti
		Paramos dalies suma	145 394 882 EUR

Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
2	1.1. Įmonių skaitmeninė transformacija	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas
12	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	Dalyvavimas mokymo veikloje
14	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	Naujų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius
17	1.5.1. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Šalies ir regionų strategijos	Tarpinė reikšmė	Tyrimų viešieji pirkimai
26	2.2. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius
29	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų technologijų plėtros programos sukūrimas
35	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Po kvietimo teikti pasiūlymus sudarytų sutarčių skaičius
55	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Nacionalinės privačios debesijos infrastruktūros diegimas valdžios institucijose
56	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Debesijos infrastruktūros išplėtimas įtraukiant duomenų ambasadą
61	3.8. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose
91	5.4. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas	Siektina reikšmė	Nauja tramvajaus linija eksploatuojama
97	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Siektina reikšmė	Priėmimas į slaugytojų rengimo programą
100	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Sutarčių dėl kasimo Šiaurės Estijos medicinos centre, vandens ir elektros tiekimo, taip pat dėl jo gelžbetonio struktūrų pasirašymas
101	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Šiaurės Estijos medicinos centro statybų sutarties pasirašymas
110	6.5. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Sutarčių dėl daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų sudarymas
121	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima 2023–2035 m. gerovės didinimo planą
123	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė priemonė, reikalinga vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui analizuoti
		Paramos dalies suma	145 394 882 EUR

Penkta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
4	1.2. E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių technologijų naudojimo statyboje tarptautinių standartų ir geriausios praktikos priėmimas
8	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	eCMR (elektroninio išsiuntimo pranešimo) sąsajos kūrimas
15	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	IRT specialistų kvalifikacijos standartų peržiūra.
39	2.6. Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba investicijas į įmonių nuosavą kapitalą apimtis
42	2.7. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas	Tarpinė reikšmė	Technologijos ir įranga, kuriomis siekiama sukurti tik švariojo vandenilio vertės grandines
57	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Ypatingos svarbos sistemų perkėlimas į nacionalinę duomenų ambasados debesijos infrastruktūrą
58	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Centralizuotas valdžios institucijų informacinių sistemų saugumo tikrinimas
59	3.6. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo strateginės analizės Estijoje sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir kitų teisės aktų, administracinių ir sutarčių pakeitimų, reikalingų Strateginės analizės centrui, įsigaliojimas
64	4.1. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Pradėjo veikti skaitmeninės priemonės, palengvinančios prieigą prie informacijos apie renovaciją, įskaitant renovacijos rezultatų vizualizavimą ir renovacijos išlaidų apskaičiavimą
66	4.2. Parama daugiabučių namų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas pagerintas
69	4.3. Parama gyvenamųjų pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas pagerintas
72	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų pirminės ir (arba) antrinės teisės aktų įsigaliojimas ir rekomendacinės medžiagos paskelbimas siekiant sumažinti kliūtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių įrengimui
85	5.2. Geležinkelio linijos Talinas-Rohuküla atkarpos vakarų kryptimi statyba	Siektina reikšmė	Naujos geležinkelio linijos (paruoštos eismui) užbaigimas
87	5.3. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline	Tarpinė reikšmė	Terminalo pervažos užbaigimas
94	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo dėl ligoninių tinklo plėtros plano įsigaliojimas
102	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Siektina reikšmė	Įvykdyta 10 % statybos sutarties apimties
111	6.5. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas	Siektina reikšmė	Sraigtasparnių gavimas
119	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės apsaugos ministro įsakymo įsigaliojimas
120	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Paramos vaikams, turintiems didelių priežiūros poreikių, sistemos pakeitimų įsigaliojimas
		Paramos dalies suma	145 394 882 EUR

Šešta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
3	1.1. Įmonių skaitmeninė transformacija	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas
5	1.2. E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Viešųjų paslaugų prieinamumas e. statybos platformoje
6	1.2. E. statybos plėtra	Siektina reikšmė	Plėtros ir prototipų kūrimo projektų užbaigimas
9	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	Bendras užbaigtų projektų skaičius
33	2.4. Verslo modelių gamybos įmonėse modernizavimas	Siektina reikšmė	Paremtų projektų skaičius
45	3.1. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų kokybės gerinimo projektų užbaigimas
46	3.1. Kompetencijos centro duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų srityje sukūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkinių skelbimas nacionaliniame atvirųjų duomenų portale
48	3.2. Asmenims skirtų renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir aktyvių paslaugų teikimo pradžia
50	3.3. Verslininkams skirtų renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas	Siektina reikšmė	IT patobulinimų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir vartų įgyvendinimo, diegimas
52	3.4. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Programos „#Bürokrat“ virtualiojo asistento paslaugų naudojimas skaitmeninių viešųjų paslaugų aplinkoje
53	3.4. Programa „#Bürokrat“ (nacionalinė virtualiojo asistento platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų virtualiojo asistento platformoje
62	3.8. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose
73	4.4. Energetikos sektoriaus perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės priimtas Nacionalinis energetikos sektoriaus plėtros planas
93	5.5. Savivaldybių investicijos į dviračių ir pėsčiųjų takus	Siektina reikšmė	Užbaigta dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra
103	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Siektina reikšmė	Įvykdyta 50 % statybos sutarties apimties
104	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl Šiaurės Estijos medicinos centro įrengimo, kad jis veiktų visu pajėgumu, pasirašymas
115	6.6. Darbo rinkos priemonių teikimas jaunimo nedarbui mažinti	Siektina reikšmė	Programoje „Mano pirmasis darbas“ dalyvaujančių jaunuolių skaičius
		Paramos dalies suma	145 394 882 EUR

Septinta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
10	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių važtaraščių rengimo ir diegimo ex post vertinimas
13	1.4. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos	Siektina reikšmė	Mokymo veiklos užbaigimas
18	1.5.1. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Šalies ir regionų strategijos	Siektina reikšmė	Šalies ir regioninių eksporto strategijų skaičius
20	1.5.2. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Siektina reikšmė	Pradėjusių veikti verslo centrų skaičius
22	1.5.3. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualios scenos	Siektina reikšmė	Pasaulinių poveikio grupių misijų skaičius ir svarbių renginių, kuriuose Estijai buvo atstovaujama virtualiose scenose, skaičius
27	2.2. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programose dalyvaujantys asmenys
30	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Siektina reikšmė	Veiksmų grupių, kurios teikiama parama pagal žaliųjų technologijų plėtros programą, skaičius
31	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Siektina reikšmė	Pagal Žaliųjų technologijų plėtros programą remiamų startuolių, gavusių privačių investicijų, skaičius
36	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų skaičius
40	2.6. Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba investicijas į įmonių nuosavą kapitalą apimtis
43	2.7. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas	Siektina reikšmė	Dotacijos, skirtos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamoms švariojo vandenilio technologijoms, sudaro ne mažiau kaip 49,49 mln. EUR
60	3.7. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikralaikei strateginei analizei atlikti skirta informacinė sistema	Tarpinė reikšmė	Naujos tikralaikės Strateginės analizės centro IRT analizės sistemos kūrimas ir pristatymas finansinės žvalgybos padaliniui
67	4.2. Parama daugiabučių namų renovacijai	Siektina reikšmė	Numatomas metinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas
75	4.5. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)	Siektina reikšmė	Papildomi atsinaujinančiosios energijos jungčių pajėgumai, sukurti investuojant į perdavimo tinklą
77	4.6. Energijos gamybos pramoninėse vietovėse skatinimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos jungčių pajėgumai prie tinklo prijungtuose pramonės objektuose arba netoli jų
79	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi šilumos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl investicinės paramos
80	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi elektros energijos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl investicinės paramos
83	5.1. Diegti saugią, ekologišką, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano įgyvendinimas
88	5.3. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline	Tarpinė reikšmė	Naujos geležinkelio stoties užbaigimas
98	6.1. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje	Tarpinė reikšmė	Ministro nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas dėl tam tikrų specializacijų gydytojų trūkumo, įsigaliojimas
105	6.2. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas	Tarpinė reikšmė	Statybos darbų užbaigimas
112	6.5. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas	Siektina reikšmė	Pastatytų arba išplėstų oro bazių užbaigimas
		Paramos dalies suma	96 929 921 EUR

3 SKIRSNIS. PAPILDOMA TVARKA

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi taikant šią tvarką:

Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji ministerija, ir Valstybinis bendrų paslaugų centras užtikrina bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą, stebėseną ir įgyvendinimą. Valstybinis bendrų paslaugų centras vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas. Finansų ministerijos Valstybės biudžeto departamentas, bendradarbiaudamas su Valstybiniu bendrų paslaugų centru, atlieka su stebėsena ir vertinimu susijusias užduotis.

Sektorių ministerijos ir agentūros vykdo joms pavestas pareigas, susijusias su plano įgyvendinimu. Jų tarnybos taip pat remia jų kompetencijai priklausančių projektų pažangos stebėseną ir glaudžiai bendradarbiauja su Valstybiniu bendrų paslaugų centru ir Finansų ministerija. Šiuo tikslu visiems su plano įgyvendinimu ir stebėsena susijusiems duomenims registruoti naudojama esama struktūrinių fondų operacinė sistema (SFOS).

Finansų ministerijos Finansų kontrolės departamentas, audito institucija, reguliariai atlieka įdiegtų valdymo ir kontrolės sistemų auditą. Ji taip pat parengia atliktų mokėjimų prašymų auditų santrauką. Audito institucija taip pat turi Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybą.

Visi nacionaliniai ir išorės šaltiniai įtraukiami į konkretiems sektoriams skirtas programas, kad būtų galima skaidriai stebėti sektorių finansavimą ir nustatyti riziką bei išvengti dvigubo finansavimo.

2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Valstybinis bendrų paslaugų centras, kaip vadovaujančioji institucija, atsako už mokėjimo prašymų pateikimą Europos Komisijai ir už valdymo deklaracijos, kuria jis patvirtina, kad lėšos panaudotos pagal numatytą paskirtį, kad informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad kontrolės sistema suteikia reikiamą patikinimą, parengimą. Be to, stebėseną ir vertinimą taip pat užtikrina Finansų ministerija, bendradarbiaudama su Valstybiniu bendrų paslaugų centru. 

Su plano įgyvendinimu ir stebėsena susiję duomenys saugomi esamoje integruotoje informacinėje sistemoje – Struktūrinių fondų operacinėje sistemoje (SFOS). SFOS pritaikoma prie Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų duomenų rinkimo, pažangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų reikalavimų, įskaitant rodiklių ir kitos informacijos, būtinos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimui įrodyti ir pranešti, rinkimą. SFOS naudoja visi plano įgyvendinime dalyvaujantys subjektai. SFOS esanti informacija nuolat atnaujinama apie plano įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, pasiekusi atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodytas šio priedo 2.1 skirsnyje, Estija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Estija užtikrina, kad, gavusi prašymą, Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1)    Išskyrus pagal šią priemonę vykdomus projektus, susijusius sus elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat su atitinkama jų perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kai naudojamos gamtinės dujos, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(2)    Jeigu vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(3)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(4)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(5)    Išskyrus pagal šią priemonę vykdomus projektus, susijusius sus elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat su atitinkama jų perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kai naudojamos gamtinės dujos, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(6)    Jeigu vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(7)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(8)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(9)    Išskyrus pagal šią priemonę vykdomus projektus, susijusius sus elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat su atitinkama jų perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kai naudojamos gamtinės dujos, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(10)    Jeigu vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(11)

     Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(12)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(13)    Išskyrus pagal šią priemonę vykdomus projektus, susijusius sus elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat su atitinkama jų perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kai naudojamos gamtinės dujos, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(14)    Jeigu vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(15)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(16)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(17)    Išskyrus pagal šią priemonę vykdomus projektus, susijusius sus elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat su atitinkama jų perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kai naudojamos gamtinės dujos, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(18)    Jeigu vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(19)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(20)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(21)    Išskyrus pagal šią priemonę vykdomus projektus, susijusius sus elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat su atitinkama jų perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kai naudojamos gamtinės dujos, atitinkančius Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninių gairių (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(22)    Jeigu vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(23)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(24)    Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; su tuo susiję įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.