EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 564 final

2021/0214(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 564 final} - {SWD(2021) 643 final} - {SWD(2021) 644 final} - {SWD(2021) 647 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pasaulis susiduria su gilia klimato krize, o klimato kaitos iššūkiai turi būti sprendžiami pasauliniu mastu. Stiprus tarptautinis bendradarbiavimas sustiprins bendrus veiksmus klimato srityje, kurių turi imtis visos Paryžiaus susitarimo šalys, kad pasiektų tikslą – užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu 1 .

Europos Sąjungos tarptautinė lyderystė turi būti derinama su ryžtingais veiksmais Sąjungos viduje. Siekdama iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui ES pagal Paryžiaus susitarimą, Sąjunga turi padidinti savo ateinančio dešimtmečio užmojį ir atnaujinti savo klimato ir energetikos politikos strategiją. Numatoma, kad šis procesas jau prasidės pagal dabar galiojančius ES teisės aktus. Be to, kaip skelbta Europos žaliojo kurso komunikate 2 , remdamasi išsamiu poveikio vertinimu 3 Komisija pasiūlė naują ES tikslą 2030 m. – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu 4 . Šiam tikslui pritarė Europos Vadovų Taryba 5 ir jis buvo paskelbtas Jungtinių Tautų bendroje klimato kaitos konvencijoje, todėl jis tapo privalomas tarptautiniu mastu 6 . Teisėkūros institucijų sutarimu priimtame Europos klimato teisės akte nustatomas naujas 2030 m. tikslas, o ES neutralaus poveikio klimatui tikslas tampa teisiškai privalomas 7 .

Siekdama įgyvendinti šį išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą pagal Europos klimato teisės aktą Komisija siūlo iki 2021 m. liepos mėn. prireikus peržiūrėti visas aktualias politines priemones, įtrauktas į pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, visų pirma peržiūrint atskirų sektorių teisės aktus klimato, energetikos, transporto ir mokesčių srityse 8 . Europos žaliojo kurso komunikate paskelbtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) yra šio priemonių rinkinio dalis ir labai svarbus ES priemonių rinkinio elementas, kuris dėl padidinto Sąjungos klimato srities užmojo padės pagal Paryžiaus susitarimą iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui ES mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką. 2021 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pritariama su PPO suderinto pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo nustatymui 9 .

Komisija savo ES Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane 10 taip pat paskelbė remsianti atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“ 11 ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti sinergiją tarp priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo.

Apie savo ketinimą siūlyti PADKM Komisija paskelbė Europos žaliojo kurso komunikate. Kaip nurodyta šiame komunikate, „Jei, ES didinant savo užmojus klimato srityje, užmojai visame pasaulyje ir toliau skirsis, Komisija, siekdama sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, pasiūlys tam tikriems sektoriams skirtą pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą. Taip būtų užtikrinta, kad importuojamų prekių kaina tiksliau atspindėtų su jomis susijusio anglies dioksido kiekį. Ši priemonė bus parengta taip, kad atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir kitus ES tarptautinius įsipareigojimus 12 “.

Šis mechanizmas yra alternatyva priemonėms, kuriomis mažinama anglies dioksido nutekėjimo rizika ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje 13 (toliau – ES ATLPS). Juo siekiama neleisti, kad Sąjungos pastangos mažinti išmetamą ŠESD kiekį būtų atsveriamos didėjančio išmetamo ŠESD kiekio už Sąjungos ribų perkėlus gamybą arba padidėjus daugiau anglies dioksido į aplinką išskiriančių produktų importui. Netaikant tokio mechanizmo, dėl anglies dioksido nutekėjimo bendras pasaulio išmetamas ŠESD kiekis galėtų padidėti.

Paryžiaus susitarimu tarptautinė bendruomenė įpareigojama nuolat didinti kovos su klimato kaita veiksmų užmojus, kuriais siekiama apriboti vidutinį temperatūros didėjimą pasaulyje ir tokiu būdu gerokai sumažinti klimato kaitos riziką ir poveikį. Kiekviena šalis turi parengti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC) šiam visuotiniam tikslui pasiekti, kurie turi atspindėti šalies „didžiausią galimą užmojį“ bei „bendrą, bet skirtingą atsakomybę ir atitinkamus pajėgumus, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes“ 14 .

Kol didelė dalis ES tarptautinių partnerių laikosi politikos, dėl kurios jų klimato srities užmojis nėra toks didelis kaip Sąjungos ir išlieka išmetamam ŠESD kiekiui taikomų kainų skirtumai, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Anglies dioksido nutekėjimas įvyksta, jei dėl skirtingų su klimato politika susijusių užmojų tam tikrų verslo sektorių ar pasektorių įmonės perkelia gamybą į kitas šalis, kuriose išmetamam ŠESD kiekiui taikomi ne tokie griežti apribojimai, arba dėl klimato politikos skirtumų importas iš šių šalių pakeičia lygiaverčius, bet mažiau ŠESD išmetančius produktus. Tai keltų pavojų ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo politikos veiksmingumui ir galėtų lemti bendro pasaulinio išmetamo ŠESD kiekio padidėjimą, todėl būtų pakenkta ŠESD kiekio mažinimo pastangoms, kurias būtina skubiai dėti, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Šiuo metu anglies dioksido nutekėjimo rizikos problema Sąjungoje sprendžiama pagal ES ATLPS. Tai pirmoji pasaulyje tarptautinė ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, veikianti nuo 2005 m. Sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema ir kuriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didžiausia, ši rizika šiuo metu valdoma teikiant nemokamus leidimus ir kompensacijas už elektros energijos sąnaudų padidėjimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tačiau nemokamas leidimų paskirstymas pagal ES ATLPS silpnina kainos signalą, kurį sistema siunčia jį gaunantiems įrenginiams, palyginti su visų leidimų pardavimu aukcione. Tai turi įtakos paskatoms investuoti į tolesnį išmetamo ŠESD kiekio mažinimą.

Be to, numatoma, kad Sąjungai didinant klimato srities užmojį jo atotrūkis nuo trečiųjų šalių veiksmų klimato kaitos srityje didės ir didins anglies dioksido nutekėjimo iš ES riziką. To priežastis – vis platesnio užmojo ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai, kurie turėtų sumažinti bendrą ATLPS leidimų skaičių. Dėl šios priežasties stiprinamas ES ATLPS anglies dioksido kainos signalas, kuris skatina Sąjungos gamintojus mažinti išmetamą ŠESD kiekį, tačiau didina skirtumą tarp Sąjungos ir šalių, netaikančių anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų. Be to, bėgant laikui ir mažinant viršutinę išmetamo ŠESD kiekio ribą, bendras nemokamai paskirstomų leidimų kiekis taip pat mažės.

Atsižvelgiant į minėtas problemas, šiuo pasiūlymu sprendžiama išmetamo ŠESD kiekio mažinimo Sąjungoje problema ir siekiama neleisti, kad šias išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pastangas pasauliniu mastu atsvertų už Sąjungos ribų didėjantis išmetamas ŠESD kiekis. Tokiomis aplinkybėmis bendras siūlomo PADKM tikslas yra mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, kad būtų galima kovoti su klimato kaita mažinant išmetamą ŠESD kiekį tiek Sąjungoje, tiek visame pasaulyje.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą (angl. Fit for 55) priemonių rinkinyje PADKM nėra savarankiška priemonė. Tai yra klimato politikos priemonė, kuria siekiama išsaugoti ES užmojo klimato srityje vientisumą ir taip įgyvendinti galutinį tikslą – poveikio klimatui neutralumą. PADKM paskirtis – mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir stiprinti ES ATLPS. Todėl ES ATLPS ir PADKM yra glaudžiai susiję.

ES ATLPS yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, todėl siūloma peržiūrėti ir ją 15 . Tai reikštų, kad ES ATLPS bus taikoma ir jūrų transportui, taip pat bus nustatyta apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Didesnis siūlomų ES ATLPS pakeitimų užmojis klimato srityje bus pastebimiausias dėl nustatytos griežtesnės išmetamo ŠESD kiekio viršutinės ribos – tai reiškia, kad bendras galimų leidimų skaičius mažės. Griežtesnė viršutinė riba reiškia stipresnį anglies dioksido kainos signalą. Dėl ES tikslo pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir sprendimo padidinti užmojį klimato srityje iki 2030 m. taip pat reikėtų plačiau persvarstyti šiuo metu taikomas anglies dioksido nutekėjimo riziką mažinančias priemones. Visų pirma, nors nemokamas leidimų paskirstymas veiksmingai užkerta kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, jis silpnina anglies dioksido kainos signalą Sąjungos pramonei, palyginti su visų leidimų prekyba aukcione.

Kaip nurodyta Europos žaliojo kurso komunikate, PADKM padėtų užtikrinti, kad importuojamų prekių kaina tiksliau atspindėtų su jomis susijusio anglies dioksido kiekį. Ši priemonė parengta taip, kad atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir kitus Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. Be to, Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė: „Anglies dioksidas turi būti įkainotas, nes gamta už jį mokėti nebeišgali. Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas turėtų motyvuoti užsienio gamintojus ir ES importuotojus mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį 16 “.

Šiuo tikslu būtų svarbu aktyviai informuoti trečiąsias šalis apie PADKM reikalavimų supratimą ir laikymąsi. Be to, ES bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis, kurių prekybai su ES šis reglamentas turės poveikį, stengdamasi išnagrinėti dialogo ir bendradarbiavimo galimybes, susijusias su konkrečių šio mechanizmo elementų įgyvendinimu. Taip pat turėtų būti nagrinėjamos galimybės sudaryti sutartis, pagal kurias būtų atsižvelgiama į šių šalių anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą.

Esami anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo mechanizmai yra nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas ir kai kuriais atvejais – finansinės priemonės, kuriomis kompensuojamos netiesioginės su išmetamosiomis ŠESD susijusios išlaidos, patiriamos padidėjus elektros energijos kainoms dėl ES ATLPS (netiesioginės išmetamo ŠESD kiekio sąnaudos). PADKM yra šių priemonių alternatyva, todėl laikui bėgant turėtų jas pakeisti. Tačiau kad gamintojai, importuotojai ir prekybininkai galėtų prisitaikyti prie naujos tvarkos, nemokamų leidimų paskirstymas turėtų būti mažinamas palaipsniui, tuo pačiu metu palaipsniui įvedant PADKM ir užtikrinant, kad šios priemonės nebūtų suminės.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Sąjunga itin aktyviai dalyvauja tarptautiniuose forumuose siekdama stiprinti pasaulines aplinkosaugos taisykles ir padėti prekybos partneriams ir mažiau išsivysčiusioms šalims mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. PADKM prisidės prie tarptautinių Sąjungos veiksmų aplinkosaugos srityje ir teiks pirmenybę priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui trečiosiose šalyse.

Nuo 1992 m. Sąjunga stengiasi rasti bendrų sprendimų ir skatinti pasaulinio masto veiksmus kovojant su klimato kaita. Konkrečiai, ES lygmens veiksmais turėtų būti siekiama ekonomiškai efektyviai įgyvendinti ilgalaikius klimato politikos tikslus, kartu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą. Nustačius patikimą ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo valdymą, bus lengviau užtikrinti kryptingą Sąjungos pažangą šio tikslo link.

Komisija taip pat paskelbė remsianti atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“ 17 ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti ES Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane 18  minimos „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti sinergiją tarp priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Klimato kaita dėl savo pobūdžio yra tarpvalstybinė problema, kurios negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais. Veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinio ir vietos lygmenų veiksmus ir klimato politikos priemones gali koordinuoti ES veiksmai. Klimato politikos veiksmus būtina koordinuoti Sąjungos lygmeniu ir, kai įmanoma, pasaulio lygmeniu, todėl pagal subsidiarumo principą ES veiksmai yra pagrįsti.

Nustačius ES mastu taikomą PADKM, bus sukurta bendra ir vieninga sistema, užtikrinsianti ES vidaus rinkoje taikomos anglies dioksido apmokestinimo politikos ir importuojamoms prekėms taikomos anglies dioksido apmokestinimo politikos lygiavertiškumą. Viso to tikslas yra tik aplinkosauginis ir pasižymi tarpvalstybiniu aspektu, todėl valstybės narės negali šio klausimo išspręsti savarankiškai. Dėl savo aplinkosauginio pobūdžio ir siekiant išvengti prekybos nukreipimo PADKM turėtų būti veiksmingiau ir vieningai taikomas Sąjungos lygmeniu, atspindėti ES ATLPS ir būti suderintas su PPO taisyklėmis.

Be to, jei PADKM nebūtų taikomas vieningai, jis skatintų prekybos nukreipimą ir palankiausių sąlygų prekybai paiešką, nes trečiųjų šalių eksportuotojai importuotų prekes per tas ES jurisdikcijas, kurios švelniausiai taikytų PADKM.

Tai nereiškia, kad kompetentingoms nacionalinėms institucijoms neleidžiama įgyvendinti ir vykdyti šio mechanizmo, tačiau turėtų būti apsiribojama tik įgyvendinimu ir vykdymu.

·Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu siekiama spręsti Sąjungoje išmetamo ŠESD kiekio mažinimo problemą ir tuo pačiu neleisti, kad šias išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pastangas atsvertų už Sąjungos ribų didėjantis išmetamas ŠESD kiekis. Todėl politinius sprendimus akivaizdžiai lemia noras pasiekti PADKM tikslus – t. y. mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, kad būtų galima kovoti su klimato kaita mažinant išmetamą ŠESD kiekį tiek Sąjungoje, tiek visame pasaulyje.

Siūlomi produktai, kuriems būtų taikomas PADKM, atitinka sektorius ir išmetamus ŠESD kiekius, kuriems taikoma ES ATLPS ir kurių įtraukimas pagrįstas įvairiais kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais, susijusiais su ES ATLPS aplinkosaugos tikslais. PADKM taikymo sritis turėtų būti nurodoma pateikiant nuorodas į atitinkamas prekes pagal jų klasifikaciją Kombinuotojoje nomenklatūroje 19 . Tai atitinka šios priemonės siekį, t. y. sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką tam tikruose energijai imliuose sektoriuose. PADKM remiasi ES ATLPS klimato logika – pradedant tais sektoriais, kuriuose išmetamas ŠESD kiekis matuojant absoliučiais skaičiais yra didžiausias ir kuriuose toks mechanizmas būtų reikšmingiausias.

Produktų išskiriamo anglies dioksido kiekis yra kertinis PADKM elementas, nes jis nurodo produktų gamybos užsienyje metu išmetamą ŠESD kiekį (anglies dioksido ekvivalentu, „CO2e“). Šia priemone siekiama užtikrinti, kad importuojamiems produktams taikomos sąlygos būtų ne mažiau palankios nei vidaus produktams, gaminamiems ES ATLPS įrenginiuose, taikomos sąlygos. Įrenginiams, kuriems taikoma ES ATLPS, nustatoma anglies dioksido kaina pagal faktinį jų išmetamą ŠESD kiekį, todėl ir importuojami produktai, kuriems taikoma PADKM, turėtų būti vertinami pagal faktinį jų išmetamą ŠESD kiekį. Tačiau, kad įmonės galėtų prisitaikyti, siūloma pradėti nuo pereinamojo laikotarpio be finansinio koregavimo.

Kalbant apie šios priemonės administravimą, jos įgyvendinimas ir vykdymas būtų veiksmingiausias, jeigu būtų perduotas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, nes tokiu atveju būtų atsižvelgiama į nacionalinę ES ATLPS valdymo patirtį. Sistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka nacionalinės kompetentingos klimato institucijos, didele dalimi atspindi beveik dešimtmetį sėkmingai naudojamą ES ATLPS sistemą.

•    Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Remdamasi viešų ir tikslinių konsultacijų rezultatais, Komisija galėjo susipažinti su įvairiu požiūriu ir daug nuomonių apie šią iniciatyvą. Tiek viešų, tiek tikslinių konsultacijų metu išryškėjo pritarimas, kad PADKM yra būtinas norint mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir padėti Sąjungai pasiekti didesnių užmojų klimato srityje. Į atsiliepimus, gautus per šias konsultacijas, buvo atsižvelgta priimant sprendimus dėl struktūros elementų ir tinkamiausių politikos galimybių. Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai apibendrinti atitinkamame poveikio vertinimo priede.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Parengiamieji pasiūlymo veiksmai pagrįsti įvairiais tyrimais ir ekspertų patarimais, jų metu analizuojama galima PADKM struktūra ir taikymo sritis, taip pat jo aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis poveikis.

Visų pirma, su išorės ekspertų pagalba Komisija atliko optimalios mechanizmo struktūros ir jo apimamų sektorių tyrimą. Šiame tyrime buvo peržiūrėta intervencijos logika, įvertintos įvairios alternatyvios galimybės ir jų įgyvendinamumas, pateikta techninių patarimų dėl techninių struktūros elementų ir suteikta pagalba atrenkant sektorius, kuriems bus taikomas šis mechanizmas. Šio tyrimo elementai pateikiami poveikio vertinime 22 , o visą tyrimą skelbia Komisija 23 .

Be kokybinio PADKM tyrimo, taip pat buvo atliktas specialus kiekybinis poveikio vertinimas padedant Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui ir išorės ekspertams. Jungtinis tyrimų centras tyrė PADKM poveikį materialiems produktams, o išorės ekspertai – PADKM poveikį elektros energijai. Šiais kiekybiniais vertinimais suteikta įžvalgų apie iniciatyvos poveikį aplinkai, taip pat ekonominį ir socialinį poveikį, jie yra viešai paskelbti kaip poveikio vertinimo dalis.

Galiausiai, analizė pagrįsta papildoma literatūros apžvalga, tyrimais ir mokslinių tyrimų dokumentais, kuriuos pateikė akademikai viešose konsultacijose ir kituose nepriklausomuose tyrimuose.

•Poveikio vertinimas

Pasirinkus 4 politikos galimybę materialiems produktams, o elektrai – išmetamo anglies dioksido faktorių, būtų sukurtas proporcingas kovos su klimato kaita mechanizmas, mažinantis ŠESD kiekį Sąjungoje ir neleidžiantis šio ŠESD kiekio pakeisti už Sąjungos ribų išmetamu ŠESD kiekiu. Be to, laipsniškas nemokamų leidimų paskirstymo atitinkamuose sektoriuose pagal ES ATLPS mažinimas ir laipsniškas PADKM įvedimas užtikrintų protingą ir nuspėjamą perėjimą verslui ir valdžios institucijoms.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Didžioji dalis PADKM gaunamų pajamų bus skirta ES biudžetui 26 . 2020 m. liepos 17–21 d. vykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime 27 ES vadovai sutarė dėl ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“. Pagal šią priemonę ES bus suteikti būtini įrankiai spręsti COVID-19 pandemijos keliamas problemas ir remti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. Komisija galės tai finansuoti pasiskolindama iki 750 mlrd. EUR finansų rinkose. Tokiomis aplinkybėmis Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė, kad siekdamos grąžinti pagal „NextGenerationEU“ pasiskolintus pinigus „Institucijos stengsis nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengta suma, atitinkanti numatomas išlaidas, susijusias su grąžinimu“ 28 . Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymus dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant PADKM pirmąjį 2021 m. pusmetį.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

XI skyriuje nurodytas pasiūlymo įsigaliojimo laikas – kai kurios nuostatos galios tik pereinamuoju laikotarpiu, o kitos pradės galioti 2026 m. (36 straipsnis).

2021/0214 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 29 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 30 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ 31 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis (išmetamas ŠESD kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje. Komisija savo ES nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane 32 taip pat paskelbė remsianti atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“, išdėstytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo sinergiją;

(2)2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas 33 įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. Paryžiaus susitarimo šalys šio susitarimo 2 straipsniu sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(3)pagrindiniai Europos žaliojo kurso uždaviniai – spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso svarba dar labiau padidėjo;

(4)Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, kaip nurodyta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu UNFCCC pateiktame pranešime dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo 34 ;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 35 teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Šiame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. sumažinti išmetamo ŠESD kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio temperatūros pakilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų 36 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad, siekiant sumažinti ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybę, būtina skubiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai pasaulio temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C;

(7)Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra įdiegusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti išsikelto tikslo iki 2030 m. atitinkamai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Tas tikslas įgyvendinamas, , inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB 37 , kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ES ATLPS) ir Sąjungos lygmeniu nustatomos suderintos energijai imliuose sektoriuose ir pasektoriuose išmetamų ŠESD kainos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 38 , kuriuo nustatomi nacionaliniai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 39 , kuriuo valstybės narės įpareigojamos kompensuoti žemėje išmetamą ŠESD kiekį iš atmosferos absorbuojamu ŠESD kiekiu;

(8)kol didelė Sąjungos tarptautinių partnerių dalis laikosi politikos, dėl kurios jų klimato srities užmojis nėra toks didelis kaip Sąjungos, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Anglies dioksido nutekėjimas įvyksta, jei dėl su klimato politika susijusių sąnaudų tam tikrų pramonės sektorių ar pasektorių įmonės perkelia gamybą į kitas šalis arba iš tų šalių importuojamais produktais pakeičiami lygiaverčiai produktai, kuriems būdingas mažesnis taršos ŠESD intensyvumas. Tai galėtų lemti bendro pasaulinio jų išmetamo ŠESD kiekio padidėjimą, todėl būtų pakenkta ŠESD kiekio mažinimo pastangoms, kurias būtina skubiai dėti, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(9)pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) iniciatyva yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis. Šis mechanizmas yra labai svarbus ES priemonių rinkinio elementas, padėsiantis pagal Paryžiaus susitarimą iki 2050 m. pasiekti tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką, kylančią dėl padidėjusio Sąjungos klimato srities užmojo;

(10)esami anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo mechanizmai sektoriuose arba pasektoriuose, kuriems gresia anglies dioksido nutekėjimas, yra pereinamasis nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas ir finansinės priemonės, kuriomis kompensuojamos netiesioginės su išmetamosiomis susijusios išlaidos, perkeliamos į elektros energijos kainas, kaip išdėstyta, atitinkamai, Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalyje ir 10b straipsnyje. Tačiau nemokamas leidimų paskirstymas pagal ES ATLPS silpnina kainos signalą, kurį sistema siunčia jį gaunantiems įrenginiams, palyginti su visų leidimų pardavimu aukcione – tai turi poveikį paskatoms investuoti į tolesnį ŠESD kiekio mažinimą;

(11)PADKM siekiama pakeisti šiuos esamus mechanizmus mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką kitu būdu, t. y. užtikrinant lygiavertį anglies dioksido apmokestinimą importuojamų ir vidaus produktų atveju. Siekiant užtikrinti laipsnišką perėjimą nuo dabartinės nemokamų leidimų sistemos prie PADKM, PADKM turėtų būti įvedamas palaipsniui, o sektoriuose, kuriuose jis taikomas, nemokamų leidimų turėtų būti palaipsniui atsisakoma. Bendras ir pereinamojo laikotarpio nemokamai skiriamų ES ATLPS leidimų ir PADKM taikymas jokiu būdu neturėtų sudaryti palankesnių sąlygų Sąjungos prekėms, palyginti su į Sąjungos muitų teritoriją importuotomis prekėmis;

(12)nors PADKM tikslas yra užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, šis reglamentas taip pat skatintų trečiųjų šalių gamintojus naudoti technologijas, kuriomis užtikrinamas mažesnis išmetamas ŠESD kiekis, kad gaminant vieną produkcijos vienetą būtų išmetama mažiau ŠESD;

(13)kaip priemonė, padedanti užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir mažinti išmetamą ŠESD kiekį, PADKM turėtų užtikrinti, kad importuojamiems produktams būtų taikoma tokia reguliavimo sistema, pagal kurią nustatomos dėl išmetamo anglies dioksido patiriamos išlaidos būtų lygiavertės toms, kurios kitu atveju būtų patiriamos pagal ES ATLPS. PADKM yra klimato priemonė, kuri turėtų užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, prisidėti prie didesnio Sąjungos užmojo klimato kaitos švelninimo srityje ir kartu būti suderinta su PPO reikalavimais;

(14)šis reglamentas turėtų būti taikomas į Sąjungos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, išskyrus atvejus, kai jų gamybai jau buvo pritaikyta ES ATLPS, kai ji taikoma trečiosioms šalims arba teritorijoms, arba su ES ATLPS visiškai susieta anglies dioksido apmokestinimo sistema;

(15)būsimų susitarimų atveju siekiant neįtraukti į PADKM trečiųjų šalių arba teritorijų, visiškai integruotų į ES ATLPS arba su ja susijusių, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus , kuriais iš dalies keičiamas II priede pateiktas šalių sąrašas. Ir priešingai, tos trečiosios šalys arba teritorijos turėtų būti neįtrauktos į II priede pateiktą sąrašą ir joms turėtų būti taikomas PADKM, jeigu jos netaiko ATLPS antkainio į Sąjungą eksportuojamoms prekėms;

(16)šis reglamentas turėtų būti taikomas kontinentiniam šelfui ir išskirtinei ekonominei zonai, kurią valstybės narės yra paskelbusios pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją 40 , kad būtų užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimo jūroje esančiuose įrenginiuose rizikai;

(17)PADKM reguliuojamos išmetamosios ŠESD turi būti išmetamosios ŠESD, kurioms taikomas Direktyvoje 2003/87/EB nustatytos ES ATLPS I priedas, t. y. anglies dioksidas (CO2) ir atitinkamais atvejais azoto suboksidas (N2O) bei perfluorangliavandeniliai (PFC). PADKM iš pradžių turėtų būti taikomas gaminant prekes tiesiogiai išmetamam tų ŠESD kiekiui iki prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bei atlikus tolesnį vertinimą šis mechanizmas turėtų būti taikomas ir netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui, kad atitiktų ES ATLPS taikymo sritį;

(18)ES ATLPS ir PADKM turi bendrą tikslą – apmokestinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris būdingas tiems patiems sektoriams ir prekėms, naudojant specialius leidimus arba sertifikatus. Abi sistemos yra reguliuojamojo pobūdžio ir pagrįstos poreikiu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį pagal Sąjungoje iškeltą aplinkos tikslą;

(19)nors pagal ES ATLPS į ją įtrauktai veiklai nustatoma absoliuti viršutinė išmetamo ŠESD kiekio riba ir leidžiama prekiauti apyvartiniais taršos leidimais (vadinamoji didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistema), PADKM neturėtų būti nustatyta kiekybinių importo apribojimų, kad nebūtų ribojami prekybos srautai. Be to, ES ATLPS taikoma Sąjungoje veikiantiems įrenginiams, o PADKM turėtų būti taikomas tam tikroms į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms;

(20)palyginti su ES ATLPS, PADKM sistema pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, įskaitant PADKM sertifikatų kainos apskaičiavimą, prekybos sertifikatais galimybes ir sertifikatų galiojimą bėgant laikui. Šios savybės reikalingos dėl būtinybės išsaugoti PADKM, kaip anglies dioksido nutekėjimui kelią užkertančios priemonės, veiksmingumą ir užtikrinti, kad šios sistemos valdymas nebūtų pernelyg sudėtingas dėl veiklos vykdytojams nustatomų pareigų ir dėl reikalingų administravimo išteklių, ir kartu būtų išlaikytas lygiavertis lankstumas, kurį veiklos vykdytojams suteikia ES ATLPS;

(21)kad PADKM būtų veiksminga apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo priemonė, jis turi tiksliai atspindėti ES ATLPS kainą. ES ATLPS rinkoje leidimų kaina nustatoma aukcionuose, todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų logiškai atspindėti tokių aukcionų kainą pagal kiekvieną savaitę apskaičiuojamus vidurkius. Tokios vidutinės savaitės kainos tiksliai atspindi ES ATLPS kainų svyravimus ir suteikia pagrįstą maržą importuotojams, kad jie galėtų pasinaudoti ES ATLPS kainų pokyčiais, o kartu padeda administracinėms institucijoms išlaikyti šios sistemos kontrolę;

(22)taikant ES ATLPS, bendras išduotų leidimų skaičius (viršutinė riba) lemia apyvartinių taršos leidimų pasiūlą ir suteikia aiškumo dėl didžiausio galimo išmetamo ŠESD kiekio. Anglies dioksido kainą lemia šios pasiūlos ir rinkos paklausos pusiausvyra. Trūkumas yra būtinas norint sukurti kaina pagrįstas paskatas. Viršutinės PADKM sertifikatų, kuriuos gali gauti importuotojai, skaičiaus ribos nustatyti neįmanoma, todėl, jei importuotojai turėtų galimybę perkelti PADKM sertifikatus ir jais prekiauti, galėtų susiklostyti tokia padėtis, kai PADKM sertifikatų kaina nebeatspindėtų ES ATLPS kainos raidos. Todėl susilpnėtų paskata mažinti vidaus ir importuojamų prekių priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tai sudarytų palankias sąlygas anglies dioksidui nutekėti ir pakenktų bendram PADKM klimato tikslui. Dėl to skirtingų šalių veiklos vykdytojams taip pat galėtų tekti mokėti skirtingas kainas. Todėl galimybių prekiauti PADKM sertifikatais ir juos perkelti apribojimas pateisinamas poreikiu nekenkti PADKM veiksmingumui ir klimato tikslui bei užtikrinti vienodas sąlygas skirtingų šalių veiklos vykdytojams. Tačiau, siekiant išlaikyti importuotojų galimybę optimizuoti sąnaudas, šiame reglamente turėtų būti numatyta sistema, pagal kurią valdžios institucijos galėtų iš importuotojų perpirkti tam tikrą perteklinių sertifikatų kiekį. Šis kiekis būtų nustatomas toks, kad sertifikatų galiojimo laikotarpiu importuotojams būtų suteikta pagrįsta marža, suteikianti galimybę jiems taikyti sverto efektą savo sąnaudoms, ir kartu išliktų bendras kainų pokyčių poveikis galutinei kainai, tokiu būdu išlaikant aplinkosauginį šios priemonės tikslą;

(23)atsižvelgiant į tai, kad PADKM taikomas į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms, o ne įrenginiams, pagal PADKM režimą taip pat reikėtų taikyti tam tikrus pritaikymus ir supaprastinimus. Vienas iš tokių supaprastinimų turėtų būti deklaratyvi sistema, pagal kurią importuotojai turėtų pranešti bendrą patikrintą per tam tikrus kalendorinius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį. Siekiant išvengti galimų kliūčių, atsirandančių dėl akredituotiems tikrintojams pagal šį reglamentą ir ES ATLPS nustatytų pareigų, taip pat turėtų būti taikomi kitokie terminai nei taikomi ES ATLPS atitikties ciklui;

(24)sankcijų atveju valstybės narės turėtų taikyti baudas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios baudos būtų įgyvendintos. Šių baudų dydis turėtų būti identiškas baudoms, kurios šiuo metu taikomos Sąjungoje pažeidus ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 ir 4 dalis;

(25)ES ATLPS taikoma tam tikriems gamybos procesams ir veiklai, o PADKM turėtų būti taikomas atitinkamų prekių importui. Tam reikia aiškiai identifikuoti importuojamas prekes, t. y. nurodyti jų klasifikaciją Kombinuotojoje nomenklatūroje 41 (toliau – KN), ir susieti su joms būdingu išmetamu ŠESD kiekiu;

(26)į PADKM įtraukti produktai turėtų atitikti veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, nes ši schema pagrįsta kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais, susietais su Direktyvoje nustatytu 2003/87/EB aplinkos tikslu, ir yra išsamiausia išmetamo ŠESD kiekio reguliavimo sistema Sąjungoje;

(27)į PADKM įtraukus produktus, atitinkančius veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, taip pat būtų padedama užtikrinti, kad importuojamiems produktams taikomos sąlygos būtų ne mažiau palankios nei sąlygos, taikomos panašiems vietinės kilmės produktams;

(28)nors galutinis PADKM tikslas – kad jis būtų taikomas daugeliui įvairių produktų, būtų racionalu pradėti nuo tam tikro skaičiaus atrinktų sektorių, kurie pasižymi palyginti vienarūšiais produktais ir kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika. Sąjungos sektoriai, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, išvardyti Komisijos deleguotajame sprendime 2019/708 42 ;

(29)prekės, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų būti atrenkamos atidžiai išanalizavus jų aktualumą pagal bendrą išmetamą ŠESD kiekį ir jų keliamą anglies dioksido nutekėjimo riziką atitinkamuose ES ATLPS sektoriuose, kartu apribojant sudėtingumą ir administravimo naštą. Visų pirma faktinė atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į pagrindines medžiagas ir pagrindinius produktus, kuriems taikoma ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad ES ATLPS anglies dioksido apmokestinimo atžvilgiu į Sąjungą importuojamiems energijai imliems produktams būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip ir ES produktams, ir siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Kiti svarbūs atrankos siaurinimo kriterijai: pirma, sektorių svarba išmetamo ŠESD kiekio atžvilgiu, t. y. ar sektorius vertinant bendrai yra vienas didžiausių ŠESD skleidėjų; antra, ar sektorius susiduria su didele anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/87/EB; trečia, būtinybė rasti pusiausvyrą tarp plataus produktų spektro pagal išmetamą ŠESD kiekį bei poreikio apriboti sudėtingumą ir administravimo naštą;

(30)taikant pirmąjį kriterijų, galima įtraukti šiuos pramonės sektorius pagal jų bendrą išmetamą ŠESD kiekį: geležies ir plieno pramonę, naftos perdirbimo gamyklas, cemento, pagrindinių organinių cheminių medžiagų ir trąšų pramonę;

(31)tačiau dėl savo ypatumų tam tikri sektoriai, nurodyti Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/708, šiame etape neturėtų būti įtraukti į šį reglamentą;

(32)visų pirma į šį reglamentą dėl techninių apribojimų, kurie neleidžia aiškiai apibrėžti importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio, nėra įtraukta organinių cheminių medžiagų pramonė. Pagrindinis šių prekių parametras yra ES ATLPS taikomas lyginamasis standartas, kuris neleidžia vienareikšmiškai priskirti atskiroms importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio. Tikslesniam organinių cheminių medžiagų priskyrimui reikės daugiau duomenų ir platesnės analizės;

(33)panašūs techniniai apribojimai galioja ir naftos perdirbimo gamykloms, kurių atskiriems produktams neįmanoma vienareikšmiškai priskirti išmetamų ŠESD kiekių. Be to, atitinkamas ES ATLPS lyginamasis standartas yra tiesiogiai susijęs ne su konkrečiais produktais, pavyzdžiui, benzinu, dyzelinu ar žibalu, bet su visa perdirbimo gamyklos produkcija;

(34)tačiau į PADKM turėtų būti įtraukti aliuminio produktai, nes jie kelia labai didelę anglies dioksido nutekėjimo riziką. Be to, kai kuriose pramonės srityse jie tiesiogiai konkuruoja su plieno produktais, nes jų savybės labai panašios į plieno produktų savybes. Aliuminio įtraukimas yra svarbus ir todėl, kad PADKM taikymo sritis ateityje gali būti išplėsta, kad apimtų ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį;

(35)atitinkamai vamzdžiai ir vamzdžių jungiamosios detalės turėtų būti įtraukti į PADKM taikymo sritį nepaisant to, kad jiems būdingas išmetamas ŠESD kiekis yra mažas, nes jų neįtraukimas padidintų tikimybę, kad PADKM taikymas plieno produktams bus apeinamas perorientuojant prekybos pobūdį į tolesnės grandies produktus;

(36)ir priešingai, šis reglamentas neturėtų būti taikomas tam tikriems produktams, kuriuos gaminant išmetamas nereikšmingas ŠESD kiekis, pvz., juodųjų metalų laužui (KN kodas 7204), ferolydiniams (KN kodas 7202) ir tam tikroms trąšoms (KN kodas 3105 60 00);

(37)šis reglamentas turėtų apimti elektros energijos importą, nes šiame sektoriuje išmetama 30 % viso Sąjungoje išmetamo ŠESD kiekio. Didesnis Sąjungos užmojis klimato srityje padidintų skirtumą tarp Sąjungos ir užsienio elektros energijos gamintojams tenkančių išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido. Toks padidėjimas ir tolesnė Sąjungos elektros energijos tinklų prijungimo prie kaimyninių šalių tinklų plėtra didintų anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl padidėjusio elektros energijos, kurios didelė dalis gamina anglimis kūrenamose elektrinėse, importo;

(38)kadangi prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, importuotojai neturėtų vykdyti su PADKM susijusių savo pareigų pagal šį reglamentą importo metu, turėtų būti taikomos specialios administracinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad šios pareigos būtų įvykdytos vėliau. Todėl importuotojams turėtų būti suteikta teisė PADKM prekes importuoti tik gavus už šio reglamento taikymą atsakingų kompetentingų institucijų leidimą;

(39)PADKM turėtų būti pagrįstas deklaratyvia sistema, pagal kurią įgaliotasis deklarantas, kuris gali atstovauti daugiau nei vienam importuotojui, kasmet teikia į Sąjungos muitų teritoriją importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio deklaraciją ir atsisako tam tikro skaičiaus PADKM sertifikatų, atitinkančių tą deklaruotą ŠESD kiekį;

(40)įgaliotajam deklarantui turėtų būti leidžiama teikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, atsižvelgiant į kitose jurisdikcijose jau sumokėtą anglies dioksido kainą už atitinkamą išmestą ŠESD kiekį;

(41)deklaruojamą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį turėtų patikrinti asmuo, kurį akreditavo nacionalinė akreditacijos įstaiga, paskirta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 765/2008 43 4 straipsnio 1 dalį arba pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067 44 ;

(42)sistema turėtų sudaryti sąlygas trečiųjų šalių gamybos įrenginių veiklos vykdytojams registruotis centrinėje duomenų bazėje ir leisti įgaliotiesiems deklarantams susipažinti su patikrintu tų veiklos vykdytojų gaminamoms prekėms būdingu ŠESD kiekiu. Veiklos vykdytojas turėtų galėti pasirinkti, kad jo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys centrinėje duomenų bazėje nebūtų prieinami viešai;

(43)PADKM sertifikatai skiriasi nuo ES ATLPS leidimų, kurių esminė savybė yra kasdienis pardavimas aukcionuose. Dėl būtinybės nustatyti aiškią PADKM sertifikatų kainą kasdienis kainos skelbimas veiklos vykdytojams taptų pernelyg sudėtingas ir klaidinantis, nes dienos kainos gali pasikeisti vos jas paskelbus. PADKM kainų skelbimas kas savaitę tiksliai atspindėtų ES ATLPS leidimų kainų tendencijas ir padėtų siekti to paties klimato tikslo. Todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų būti apskaičiuojama ilgesniam laikotarpiui (kas savaitę) nei nustatyta ES ATLPS (kiekvieną dieną). Pareiga apskaičiuoti ir paskelbti šią vidutinę kainą turėtų tekti Komisijai;

(44)siekiant įgaliotiesiems deklarantams suteikti lankstumo vykdyti savo pareigas pagal PADKM ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti ES ATLPS leidimų kainų svyravimais, PADKM sertifikatai turėtų galioti dvejus metus nuo įsigijimo dienos. Įgaliotajam deklarantui turėtų būti leidžiama perparduoti dalį perteklinių sertifikatų nacionalinei institucijai. Įgaliotasis deklarantas per metus turėtų sukaupti tiek sertifikatų, kiek jų reikia atsisakymo metu, o kiekvieno ketvirčio pabaigoje būtų nustatomos ribinės vertės;

(45)šiek tiek kitokią elektros energijai taikomo PADKM struktūrą pateisina elektros kaip produkto fizikinės savybės – ypač tai, kad neįmanoma sekti faktinio elektronų srauto. Numatytosios vertės turėtų būti naudojamos kaip standartinis metodas, o įgaliotiesiems deklarantams turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymą dėl su PADKM susijusių jų pareigų nustatymo pagal faktinį išmetamą ŠESD kiekį. Prekyba elektros energija skiriasi nuo prekybos kitomis prekėmis, visų pirma dėl to, kad ja prekiaujama per tarpusavyje sujungtus elektros tinklus, naudojant elektros biržas ir specifines prekybos formas. Rinkų susiejimas yra stipriai reguliuojama prekybos elektros energija forma, leidžianti kaupti visos Sąjungos pirkimo ir pardavimo kainas;

(46)siekiant išvengti reikalavimų apėjimo rizikos ir pagerinti galimybę atsekti faktinį dėl elektros energijos importo ir jos naudojimo prekėms išmetamą CO2 kiekį, faktinio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas turėtų būti leidžiamas tik taikant tam tikras griežtas sąlygas. Visų pirma turėtų būti privaloma įrodyti tvirtą paskirstyto jungiamųjų linijų pralaidumo priskyrimą ir tiesioginį sutartinį ryšį tarp pirkėjo ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamintojo arba tarp pirkėjo ir elektros energijos, kurią gaminant išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis už numatytąją vertę, gamintojo;

(47)Energijos bendrijos sutarties 45 šalys arba asociacijos susitarimų, įskaitant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, šalys yra įsipareigojusios vykdyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesus, dėl kurių ilgainiui jos turėtų priimti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus, tokius pačius kaip ES ATLPS arba į juos panašius, arba prisijungti prie ES ATLPS;

(48)trečiųjų šalių integravimas į Sąjungos elektros energijos rinką toms šalims yra svarbi paskata sparčiau pereiti prie energetikos sistemų, kuriose didelę dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija. Komisijos reglamente (ES) 2015/1222 46 nustatytas elektros energijos rinkų susiejimas leidžia trečiosioms šalims geriau integruoti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių į elektros energijos rinką, veiksmingai vykdyti tokios elektros energijos mainus platesnėje teritorijoje, užtikrinti pusiausvyrą tarp pasiūlos bei paklausos ir didesnės Sąjungos rinkos ir sumažinti savo elektros energijos gamybos keliamos taršos anglies dioksidu intensyvumą. Trečiųjų šalių integravimas į Sąjungos elektros energijos rinką taip pat prisideda prie elektros energijos tiekimo tose šalyse ir kaimyninėse valstybėse narėse saugumo;

(49)susiejus rinkas ir tokiu būdu glaudžiai integravus trečiąsias šalis į Sąjungos elektros energijos rinką, turėtų būti rasti techniniai sprendimai, kaip užtikrinti PADKM taikymą iš tokių šalių į Sąjungos muitų teritoriją eksportuojamai elektros energijai. Jei techninių sprendimų rasti nepavyktų, trečiosioms šalims, kurių rinkos yra susietos su Sąjungos, PADKM turėtų būti netaikomas ribotą laiką, bet ne ilgiau nei iki 2030 m., ir tik elektros energijos eksportui – su sąlyga, kad bus tenkinamos tam tikros sąlygos. Tačiau tos trečiosios šalys turėtų parengti veiksmų gaires ir įsipareigoti įgyvendinti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį numatoma ES ATLPS kainai lygiavertė kaina, ir įsipareigoti iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, [taip pat?] suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teisės aktais aplinkos, klimato, konkurencijos ir energetikos srityse. Ši išimtis turėtų būti panaikinta bet kuriuo metu, jei yra priežasčių manyti, kad atitinkama šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba iki 2030 m. nepriėmė ATLPS, kuri yra lygiavertė ES ATLPS;

(50)pereinamasis laikotarpis turėtų tęstis nuo 2023 m. iki 2025 m. Turėtų būti taikomas PADKM be finansinio koregavimo, kad būtų galima palengvinti sklandų mechanizmo įvedimą tokiu būdu sumažinant prekybą trikdančio poveikio riziką. Deklarantai kas ketvirtį turėtų teikti informaciją apie faktinį pereinamuoju laikotarpiu importuotoms prekėms būdingą ŠESD kiekį, išsamiai nurodydami tiesioginį ir netiesioginį ŠESD kiekį bei užsienyje sumokėtą anglies dioksido kainą;

(51)siekdama palengvinti ir užtikrinti tinkamą PADKM veikimą, Komisija turėtų padėti už šio reglamento taikymą atsakingoms kompetentingoms institucijoms vykdyti savo pareigas;

(52)Komisija iki pereinamojo laikotarpio pabaigos turėtų įvertinti šio reglamento taikymą ir taikymo ataskaitą pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisijos ataskaitoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybėms sustiprinti klimato srities veiksmus, kurių tikslas – iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos. Atlikdama šį vertinimą Komisija turėtų pradėti rinkti informaciją, reikalingą tam, kad būtų galima išplėsti taikymo sritį – įtraukti netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir kitas prekes bei paslaugas, keliančias anglies dioksido nutekėjimo riziką, ir sukurti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako matavimo metodais 47 ;

(53)atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, turėtų būti tęsiamas dialogas su trečiosiomis šalimis ir turėtų būti palikta erdvės bendradarbiavimui bei sprendimams, kurie įgyvendinimo metu, ypač pereinamuoju laikotarpiu, padėtų priimti konkrečius sprendimus dėl šios priemonės struktūros detalių;

(54)laikydamasi ES tarptautinių įsipareigojimų Komisija turėtų stengtis lygiomis sąlygomis bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurių prekybai su ES šis reglamentas darys poveikį, ieškoti dialogo ir bendradarbiavimo galimybių įgyvendinant konkrečius šiame reglamente ir susijusiuose įgyvendinimo aktuose nustatyto mechanizmo elementus. Taip pat turėtų būti nagrinėjamos galimybės sudaryti susitarimus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į tų šalių anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą;

(55)CBEM tikslas – skatinti švaresnius gamybos procesus, todėl ES yra pasirengusi bendradarbiauti su mažų ir vidutinių pajamų šalimis ir padėti mažinti jų gamybos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, Sąjunga mažiau išsivysčiusioms šalims turėtų teikti būtiną techninę pagalbą, kad palengvintų jų prisitaikymą prie šiame reglamente nustatytų naujų pareigų;

(56)šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 48 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui 2018/1725 49 ; 

(57)veiksmingumo sumetimais turėtų būti taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 50 nuostatos;

(58)siekiant apsisaugoti nuo šio reglamento nuostatų apėjimo, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas I priede pateiktas prekių sąrašas;

(59)ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 51 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(60)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 52 ;

(61)Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines nuobaudas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), skirtas I priede nurodytoms prekėms būdingo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio problemai spręsti, kai šios prekės importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją, siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai.

2.PADKM papildo Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nustatytą Direktyva 2003/87/EB, – šiuo mechanizmu lygiaverčių taisyklių rinkinys taikomas 2 straipsnyje nurodytų prekių importui į Sąjungos muitų teritoriją.

3.Šis mechanizmas palaipsniui taps alternatyva mechanizmams, nustatytiems pagal Direktyvą 2003/87/EB siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, – visų pirma nemokamam taršos leidimų suteikimui pagal minėtos direktyvos 10a straipsnį.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas I priede nurodytoms prekėms, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, kai tos prekės arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 53 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą iš tų prekių perdirbti produktai importuojami į Sąjungos muitų teritoriją.

2.Šis reglamentas taikomas 1 dalyje nurodytoms prekėms, kai tos prekės įvežamos į valstybės narės kontinentinį šelfą arba išskirtinę ekonominę zoną.

3.Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, šis reglamentas netaikomas prekėms, kurių kilmės šalis yra viena iš II priedo A skirsnyje išvardytų šalių ir teritorijų.

4.Trečiosios šalys importuotų prekių kilmės šalimis laikomos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 59 straipsnyje apibūdintas nelengvatinės kilmės taisykles.

5.Šalys ir teritorijos įtraukiamos į II priedo A skirsnį, jei išpildomos visos šios sąlygos:

a)tai šaliai arba teritorijai taikoma pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatyta ES ATLPS arba ta trečioji šalis arba teritorija su Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriuo ES ATLPS visiškai susiejama su tos trečiosios šalies arba teritorijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema;

b)kaina, mokama prekių kilmės šalyje, yra faktiškai sumokėta už tas prekes, netaikant jokių korekcijos mechanizmų, išskyrus tuos, kurie taikomi ir ES ATLPS.

6.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos PADKM taikymo 2 dalyje nurodytoms prekėms sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.Jei susiejus rinkas trečiosios šalies arba teritorijos elektros energijos rinka yra integruota į Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir neįmanoma rasti techninio sprendimo, pagal kurį PADKM būtų galima taikyti elektros energijos importui į Sąjungą iš tos trečiosios šalies arba teritorijos, tokiam elektros energijos importui iš tos šalies arba teritorijos PADKM netaikomas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)trečioji šalis arba teritorija su Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriame nustatyta pareiga elektros energijos srityje taikyti Sąjungos teisę, įskaitant teisės aktus dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, taip pat kitas taisykles energetikos, aplinkos ir konkurencijos srityse;

b)tos trečiosios šalies arba teritorijos nacionalinėje teisėje įgyvendintos pagrindinės Sąjungos elektros energijos rinkos teisės aktų nuostatos, įskaitant nuostatas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros ir elektros energijos rinkų susiejimo;

c)trečioji šalis arba teritorija Komisijai pateikė veiksmų gaires, kuriose nurodytas priemonių, skirtų d ir e punktuose nurodytoms sąlygoms įgyvendinti, priėmimo tvarkaraštis;

d)trečioji šalis arba teritorija įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir oficialiai parengė bei (jei taikytina) Jungtinių Tautų bendroje klimato kaitos konvencijoje paskelbė ilgalaikę, į šio amžiaus vidurį orientuotą ir su minėtu tikslu suderintą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją, ir nustatė šį įsipareigojimą savo nacionaliniuose teisės aktuose;

e)įgyvendindama veiksmų gaires pagal c punktą trečioji šalis arba teritorija pademonstravo didelę pažangą pagal minėtas veiksmų gaires derindama vidaus teisės aktus su Sąjungos teise kovos su klimato kaita srityje, įskaitant tokio paties kaip Sąjungos lygio anglies dioksido apmokestinimą bent jau elektros energijos gamybos srityje. Elektros energijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, pagal kurią taikoma kaina būtų lygiavertė ES ATLPS, įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2030 m. sausio 1 d.;

f)trečioji šalis arba teritorija įdiegė veiksmingą sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią netiesioginiam elektros energijos importui į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių, neatitinkančių a–e punktuose nustatytų reikalavimų.

8.7 dalies a–f punktuose nustatytas sąlygas atitinkanti trečioji šalis arba teritorija įtraukiama į šio reglamento II priedo B skirsnį ir pateikia dvi ataskaitas dėl 7 dalies a–f punktuose nurodytų sąlygų išpildymo: vieną ataskaitą – iki 2025 m. liepos 1 d., kitą – iki 2029 m. liepos 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir iki 2029 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina (visų pirma remdamasi 7 dalies c punkte nurodytomis veiksmų gairėmis ir iš trečiosios šalies arba teritorijos gautomis ataskaitomis), ar ta trečioji šalis arba teritorija ir toliau laikosi 7 dalyje nustatytų sąlygų.

9.Šio reglamento II priedo B skirsnyje nurodyta trečioji šalis arba teritorija išbraukiama iš šio sąrašo:

a)jeigu Komisija turi priežasčių manyti, kad ta šalis arba teritorija nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama kurį nors iš 7 dalies a–f punktuose išvardytų reikalavimų, arba jeigu ta šalis arba teritorija ėmėsi veiksmų, nesuderinamų su Sąjungos klimato ir aplinkos teisės aktuose nustatytais tikslais;

b)jeigu ta trečioji šalis arba teritorija ėmėsi veiksmų, prieštaraujančių jos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams, pavyzdžiui, teikė viešą paramą naujiems gamybos pajėgumams, dėl kurių išskiriama daugiau kaip 550 g iškastinio kuro kilmės CO2 vienai elektros energijos kWh, sukurti.

10.Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais nustatomi iš II priedo B skirsnio sąrašo išbraukiamoms šalims arba teritorijoms skirti reikalavimai ir procedūros, kuriais užtikrinamas šio reglamento taikymas jų teritorijose elektros energijos srityje. Jeigu tokiais atvejais rinkų susiejimas lieka nesuderinamas su šio reglamento taikymu, Komisija gali nuspręsti atsieti šias trečiąsias šalis arba teritorijas nuo Sąjungos rinkos ir reikalauti atsieto pralaidumo paskirstymo Sąjungos ir tos trečiosios šalies pasienyje, kad būtų galima taikyti PADKM.

11.Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus , kuriais iš dalies keičiami II priedo A arba B skirsniuose pateikti sąrašai atsižvelgiant į tai, ar tenkinamos 5, 7 arba 9 dalyse nustatytos sąlygos.

12.Taikydama 9 straipsnį Sąjunga gali su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimus, kuriais atsižvelgiama į anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus šiose šalyse.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)prekės – 1 priede išvardytos prekės;

2)šiltnamio efektą sukeliančios dujos – I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su kiekviena iš tame priede išvardytų prekių;

3)išmetamas ŠESD kiekis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas į atmosferą gaminant prekes;

4)importas – išleidimas į laisvą apyvartą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje;

5)ES ATLPS – Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, taikoma Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai veiklai, išskyrus aviacijos veiklą;

6)trečioji šalis – Sąjungos muitų teritorijai nepriklausanti šalis arba teritorija;

7)kontinentinis šelfas – kontinentinis šelfas, apibrėžtas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje;

8)išskirtinė ekonominė zona – išskirtinė ekonominė zona, kuri apibrėžta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje ir kurią valstybė narė pagal tą konvenciją yra paskelbusi išskirtine ekonomine zona;

9)rinkų susiejimas – pralaidumo paskirstymas per Sąjungos sistemą, kurioje vienu metu suderinami pavedimai ir paskirstomas tarpzoninis pralaidumas, kaip nustatyta Komisijos reglamente (ES) 2015/1222;

10)atsietas pralaidumo paskirstymas – tarpvalstybinio pralaidumo paskirstymas, nesusijęs su prekyba elektros energija;

11)kompetentinga institucija – pagal šio reglamento 11 straipsnį kiekvienos valstybės narės paskirta institucija;

12)muitinė – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos valstybių narių muitinės administracijos;

13)deklarantas – asmuo, savo vardu teikiantis išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija teikiama, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 952/2013;

14)asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus;

15)tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas vykstant prekių gamybos procesams, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja gamintojas;

16)būdingasis išmetamas ŠESD kiekis – gaminant prekes tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuojamas pagal III priede nustatytus metodus;

17)CO2e tona – viena tona anglies dioksido (CO2) arba CO2, azoto suboksido ir perfluorangliavandenilių, kaip nurodyta prie I priede išvardytų prekių;

18)PADKM sertifikatas – elektroninio formato sertifikatas, atitinkantis vieną toną prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio;

19)atsisakymas – deklaruoto importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio kompensavimas PADKM sertifikatais;

20)gamybos procesai – cheminiai ir fiziniai procesai, vykdomi gaminant prekes įrenginyje;

21)numatytoji vertė – vertė, apskaičiuota arba gauta iš antrinių duomenų, rodančių prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį;

22)faktinis išmetamas ŠESD kiekis – išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuotas remiantis pirminiais prekių gamybos procesų duomenimis;

23)anglies dioksido kaina – pinigų suma, mokama trečiojoje šalyje mokesčiais arba apyvartiniais taršos leidimais pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir apskaičiuojama pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma tokia priemonė ir kurios išskiriamos gaminant prekes, kiekį;

24)įrenginys – stacionarus techninis objektas, kuriame vykdomas gamybos procesas;

25)veiklos vykdytojas – asmuo, valdantis arba kontroliuojantis įrenginį trečiojoje šalyje;

26)nacionalinė akreditacijos įstaiga – pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnio 1 dalį kiekvienos valstybės narės paskirta nacionalinė akreditacijos įstaiga;

27)ES ATLPS leidimas – Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio a punkte nurodytas leidimas, susijęs su tos direktyvos I priede išvardyta veikla, išskyrus aviacijos veiklą;

28)netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas gaminant elektros, šilumos ir vėsumos energiją, kuri suvartojama vykstant prekių gamybos procesams.

II skyrius
Prekių įgaliotųjų deklarantų pareigos ir teisės

4 straipsnis
Prekių importas

Prekes į Sąjungos muitų teritoriją importuoja tik deklarantas, kurį pagal 17 straipsnį įgaliojo kompetentinga institucija (toliau – įgaliotasis deklarantas).

5 straipsnis
Prašymas suteikti leidimą

1.Prieš importuodamas 2 straipsnyje nurodytas prekes, deklarantas kreipiasi į kompetentingą instituciją toje vietoje, kurioje jis yra įsisteigęs, prašydamas suteikti leidimą importuoti tas prekes į Sąjungos muitų teritoriją.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, kai importuojamos elektros energijos pralaidumo paskirstymas yra atsietas, asmuo, kuriam buvo skirtas pralaidumas importui ir kuris paskiria šį pralaidumą importui, šio reglamento taikymo tikslais laikomas įgaliotuoju deklarantu valstybėje narėje, kurioje tas asmuo deklaruoja elektros energijos importą. Importas per sieną matuojamas ne ilgesniu kaip vienos valandos laikotarpiu ir per tą pačią valandą negalima atskaityti eksporto ar tranzito.

3.Prašyme suteikti leidimą pateikiama tokia informacija apie deklarantą, kuris turi būti registruotas Sąjungoje:

a)vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktinė informacija;

b)ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (toliau – EORI kodas) pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį;

c)pagrindinė Sąjungoje vykdoma ekonominė veikla;

d)valstybės narės, kurioje deklarantas įsisteigęs, mokesčių administratoriaus patvirtinimas, kad deklarantui netaikomas negrąžintų nacionalinių mokestinių skolų išieškojimas;

e)priesaikos deklaracija, kad deklarantas per penkerius metus iki prašymo pateikimo metų nėra dalyvavęs jokiuose rimtuose arba pakartotiniuose muitų teisės aktų, apmokestinimo taisyklių ir su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių pažeidimuose, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų padaręs su savo ekonomine veikla susijusių sunkių nusikaltimų;

f)informacija, būtina norint įrodyti deklaranto finansinį ir operacinį pajėgumą vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, ir, jei taip nusprendžia kompetentinga institucija remdamasi rizikos vertinimu, tą informaciją patvirtinantys dokumentai, kaip antai ne daugiau kaip trejų paskutinių finansinių metų, kurių ataskaitos uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaita ir balansas;

g)apskaičiuota prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją piniginė vertė ir kiekis pagal prekių rūšį už kalendorinius metus, kuriais pateiktas prašymas, ir už po tų metų einančius kalendorinius metus;

h)jei taikoma, asmenų, kurių interesais deklarantas veikia, vardai, pavardės (pavadinimai) ir kontaktinė informacija.

4.Prašymo teikėjas gali bet kuriuo metu atsiimti savo prašymą.

5.Įgaliotasis deklarantas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius pagal 3 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus, atsiradusius po sprendimo priėmimo, kurie gali turėti įtakos pagal 17 straipsnį priimtam sprendimui arba pagal 17 straipsnį suteikto leidimo turiniui.

6.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinės prašymo formos, vėlavimų, tvarkos, kurios turi laikytis kompetentinga institucija, nagrinėdama pagal 1 dalį pateiktus prašymus suteikti leidimą, ir dėl taisyklių, pagal kurias kompetentinga institucija identifikuoja elektros energijos importo deklarantus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis
PADKM deklaracija

1.Iki kiekvienų metų gegužės 31 d. kiekvienas įgaliotasis deklarantas kompetentingai institucijai pateikia deklaraciją (toliau – PADKM deklaracija) už kalendorinius metus iki deklaracijos pateikimo.

2.PADKM deklaracijoje nurodoma:

a)bendras kalendoriniais metais iki deklaracijos pateikimo importuotų kiekvienos rūšies prekių kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas megavatvalandėmis, o kitų prekių atveju – tonomis;

b)pagal 7 straipsnį apskaičiuotas bendras būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai megavatvalandei, o kitų prekių atveju – išmetamo CO2e tonomis vienai kiekvienos rūšies prekių tonai;

c)bendrą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį atitinkantis bendras atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičius, atitinkamai sumažintas, jeigu kilmės šalyje buvo sumokėta anglies dioksido kaina pagal 9 straipsnį, ir pagal 31 straipsnį pakoreguotas, kiek būtina atsižvelgiant į nemokamo ES ATLPS leidimų paskirstymo mastą.

3.Jeigu importuojamos prekės yra perdirbtieji produktai, gauti taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, įgaliotasis deklarantas PADKM deklaracijoje nurodo bendrą šio reglamento I priede išvardytoms prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, būdingą išmetamą ŠESD kiekį, net jei perdirbtasis produktas į tą priedą nėra nurodytas.

4.Jeigu importuojamos prekės yra perdirbtieji produktai, gauti taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 259 straipsnyje nurodytą laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, įgaliotasis deklarantas PADKM deklaracijoje nurodo tik ŠESD kiekį, išmestą vykdant perdirbimo operaciją už Sąjungos muitų teritorijos ribų, jeigu perdirbtasis produktas yra nurodytas šio reglamento I priede.

5.Jeigu importuojamos prekės yra grąžinamos prekės pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 203 straipsnį, įgaliotasis deklarantas PADKM deklaracijoje atskirai nurodo, kad bendras toms prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis yra „nulis“.

6.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl PADKM deklaracijos standartinės formos ir pateikimo procedūros bei PADKM sertifikatų atsisakymo tvarkos, numatytos 2 dalies c punkte. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 straipsnis
Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas

1.Prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal III priede nustatytus metodus.

2.Kitoms nei elektra prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu pagal III priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus metodus. Kai faktinis išmetamas ŠESD kiekis negali būti tinkamai nustatytas, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas atsižvelgiant į numatytąsias vertes pagal III priedo 4.1. punkte nustatytus metodus.

3.Importuojamai elektrai būdingas išmetamas ŠESD kiekis nustatomas atsižvelgiant į numatytąsias vertes pagal III priedo 4.2. punkte nustatytą metodą, išskyrus atvejus, kai įgaliotasis deklarantas nusprendžia būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį nustatyti remdamasis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu pagal to priedo 5 punktą.

4.Įgaliotasis deklarantas registruoja informaciją, reikalingą būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pagal IV priede nustatytus reikalavimus. Tokie registravimo įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad pagal 18 straipsnį akredituoti tikrintojai galėtų patikrinti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal 8 straipsnį ir V priedą ir kad kompetentinga institucija galėtų peržiūrėti PADKM deklaraciją pagal 19 straipsnio 1 dalį.

5.Įgaliotasis deklarantas tuos 4 dalyje nurodytus informacijos įrašus, įskaitant tikrintojo ataskaitą, saugo iki ketvirtų metų po metų, kuriais PADKM deklaracija buvo arba turėjo būti pateikta, pabaigos.

6.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių taisyklių dėl III priede nustatytų skaičiavimo metodų elementų, įskaitant gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių ir numatytųjų verčių nustatymą bei jų atitinkamą taikymą atskiroms prekėms, taip pat įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi duomenų patikimumo užtikrinimo metodai, kuriais remiantis nustatomos numatytosios vertės, įskaitant duomenų išsamumo lygį ir tikrinimą. Prireikus tuose aktuose nustatoma, kad numatytosios vertės gali būti pritaikytos konkrečioms sritims, regionams ar šalims atsižvelgiant į konkrečius objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, geografinius ypatumus, gamtos išteklius, rinkos sąlygas, vyraujančius energijos šaltinius ar pramonės procesus. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami galiojančiais teisės aktais, skirtais įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamam ŠESD kiekiui ir veiklos duomenims tikrinti, ypač Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2067.

7.6 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis
Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimas

1.Įgaliotasis deklarantas užtikrina, kad bendrą pagal 6 straipsnį pateiktoje PADKM deklaracijoje nurodytą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį patikrintų pagal 18 straipsnį akredituotas tikrintojas, remdamasis V priede nustatytais tikrinimo principais.

2.Kad įvykdytų 1 dalyje nurodytą pareigą, deklaruodamas trečiojoje šalyje registruotuose įrenginiuose pagamintoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį pagal 10 straipsnį įgaliotasis deklarantas gali pasirinkti naudoti pagal 10 straipsnio 7 dalį jam atskleistą patikrintą informaciją.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nurodytų tikrinimo principų, kuriais suteikiama galimybė atleisti tikrintoją nuo pareigos apsilankyti įrenginyje, kuriame gaminamos atitinkamos prekės, ir pareigos nustatyti ribas, pagal kurias sprendžiama, ar klaidingi pareiškimai arba neatitikimai yra reikšmingi, taip pat dėl tikrinimo ataskaitai reikalingų patvirtinamųjų dokumentų.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9 straipsnis
Kilmės šalyje sumokama anglies dioksido kaina

1.Įgaliotasis deklarantas savo PADKM deklaracijoje gali pateikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, kad būtų atsižvelgta į kilmės šalyje už deklaruojamą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį sumokėtą anglies dioksido kainą.

2.Įgaliotasis deklarantas saugo nepriklausomo asmens patvirtintus dokumentus, kurių reikia norint įrodyti, kad už deklaruotą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį prekių kilmės šalyje buvo sumokėta anglies dioksido kaina, ir faktinio šios anglies dioksido kainos, kuriai negali būti taikomas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia kompensacija už eksportą, sumokėjimo įrodymus.

3.Įgaliotasis deklarantas šiuos 2 dalyje nurodytus dokumentus saugo iki ketvirtų metų po metų, kuriais PADKM deklaracija buvo arba turėjo būti pateikta, pabaigos.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičiaus sumažinimo skaičiavimo metodika, dėl užsienio valiuta sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą pagal 1 dalį, ir dėl šią informaciją patvirtinančio asmens kvalifikacijos, taip pat įrodymo, kad sumokėta anglies dioksido kaina ir netaikytas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia eksporto kompensacija, kaip nurodyta 2 dalyje, elementų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis
Veiklos vykdytojų ir įrenginių registravimas trečiosiose šalyse

1.Gavusi trečiojoje šalyje esančio įrenginio veiklos vykdytojo prašymą, Komisija užregistruoja informaciją apie tą veiklos vykdytoją ir apie jo įrenginį centrinėje duomenų bazėje, nurodytoje 14 straipsnio 4 dalyje.

2.1 dalyje nurodytame registracijos prašyme pateikiama tokia informacija, kuri registruojant turi būti įtraukta į duomenų bazę:

a)veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys;

b)kiekvieno įrenginio vieta, įskaitant tikslų adresą ir koordinates, nurodant ilgumą ir platumą 6 skaitmenimis po kablelio;

c)pagrindinė įrenginio ekonominė veikla trečiojoje šalyje.

3.Komisija praneša veiklos vykdytojui apie registraciją duomenų bazėje. Registracija galioja penkerius metus nuo pranešimo apie ją įrenginio veiklos vykdytojui dienos.

4.Veiklos vykdytojas nedelsdamas informuoja Komisiją apie bet kokius 2 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus, atsiradusius po registracijos, o Komisija atnaujina atitinkamą informaciją.

5.1 dalyje nurodytas veiklos vykdytojas įpareigojamas:

a)III priede išdėstytais metodais nustatyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal 1 dalyje nurodytame įrenginyje gaminamų prekių rūšį;

b)užtikrinti, kad a punkte nurodytą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį patikrintų pagal 18 straipsnį akredituotas tikrintojas vadovaudamasis V priede nustatytais tikrinimo principais;

c)ketverius metus po patikrinimo saugoti tikrintojo ataskaitos kopiją ir informacijos įrašus, reikalingus IV priede nurodytoms prekėms būdingam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti.

6.5 dalies c punkte nurodyti įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima atlikti tikrinimą pagal 5 dalies b punktą ir kad bet kuri kompetentinga institucija galėtų pagal 19 straipsnio 1 dalį peržiūrėti įgaliotojo deklaranto, kuriam atitinkama informacija buvo atskleista pagal 8 dalį, PADKM deklaraciją.

7.Veiklos vykdytojas įgaliotajam deklarantui gali atskleisti informaciją apie 5 dalyje nurodytą būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą. Įgaliotasis deklarantas turi teisę pasinaudoti ta atskleista informacija, kad įvykdytų 8 straipsnyje nurodytą pareigą.

8.Veiklos vykdytojas bet kuriuo metu gali paprašyti jį išregistruoti iš duomenų bazės.

III skyrius
Kompetentingos institucijos

11 straipsnis
Kompetentingos institucijos

1.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri vykdo šiame reglamente numatytas pareigas, ir apie tai informuoja Komisiją.

Komisija valstybėms narėms pateikia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir šią informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, kuri yra esminė ar susijusi su jų funkcijų ir pareigų vykdymu.

12 straipsnis
Komisija

Komisija padeda kompetentingoms institucijoms vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas ir koordinuoja jų veiklą.

13 straipsnis
Profesinė paslaptis ir informacijos atskleidimas

Visa informacija, kurią gauna kompetentinga institucija vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Kompetentinga institucija tokios informacijos neatskleidžia be ją pateikusio asmens ar institucijos aiškaus sutikimo. Ja galima dalytis su muitine , Komisija ir Europos prokuratūra ir ji tvarkoma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97.

14 straipsnis
Nacionaliniai registrai ir centrinė duomenų bazė

1.Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija sukuria toje valstybėje narėje įgaliotų deklarantų nacionalinį registrą – standartizuotą elektroninę duomenų bazę, kurioje pateikiami tų deklarantų PADKM sertifikatų duomenys, ir užtikrina konfidencialumą pagal 13 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje yra sąskaitos, kuriose pateikiama informacija apie kiekvieną įgaliotąjį deklarantą, visų pirma:

a)įgaliotojo deklaranto vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;

b)įgaliotojo deklaranto EORI kodas;

c)PADKM sąskaitos numeris;

d)kiekvieno įgaliotojo deklaranto PADKM sertifikatų skaičius, pardavimo kaina, pirkimo data, atsisakymo data arba perpirkimo data, arba kompetentingos institucijos atlikto panaikinimo data.

3.2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje laikoma informacija yra konfidenciali.

4.Komisija sukuria viešai prieinamą centrinę duomenų bazę, kurioje pagal 10 straipsnio 2 dalį nurodomi veiklos vykdytojų vardai, pavardės (pavadinimai), adresai bei kontaktiniai duomenys ir įrenginių vieta trečiosiose šalyse. Veiklos vykdytojas gali pasirinkti, kad jo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys nebūtų viešai prieinami.

15 straipsnis
Vyriausiasis administratorius

1.Komisija veikia kaip vyriausiasis administratorius ir tvarko nepriklausomą sandorių žurnalą, kuriame registruojamas PADKM sertifikatų pirkimas, jų laikymas, atsisakymas, perpirkimas ir panaikinimas, ir užtikrina nacionalinių registrų koordinavimą.

2.Vyriausiasis administratorius atlieka rizika grindžiamą nacionaliniuose registruose registruojamų sandorių kontrolę naudodamasis nepriklausomu sandorių žurnalu ir tokiu būdu užtikrindamas, kad nebūtų su PADKM sertifikatų pirkimu, laikymu, atsisakymu, perpirkimu ir panaikinimu susijusių pažeidimų.

3.Jeigu pagal 2 dalį atlikus kontrolę nustatoma pažeidimų, Komisija apie tai praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms, kad būtų galima atlikti tolesnį tyrimą ir ištaisyti nustatytus pažeidimus.

16 straipsnis
Sąskaitos nacionaliniuose registruose

1.Kompetentinga institucija kiekvienam įgaliotajam deklarantui priskiria unikalų PADKM sąskaitos numerį.

2.Kiekvienam įgaliotajam deklarantui suteikiama prieiga prie jo sąskaitos registre.

3.Kompetentinga institucija atidaro sąskaitą, kai tik suteikiamas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, ir apie tai praneša įgaliotajam deklarantui.

4.Jei įgaliotasis deklarantas nutraukia ekonominę veiklą arba atšaukiamas jo leidimas, kompetentinga institucija uždaro to deklaranto sąskaitą.

17 straipsnis
Leidimų deklarantams suteikimas

1.Kompetentinga institucija suteikia leidimą deklarantui, pateikusiam prašymą suteikti leidimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)deklarantas per penkerius metus iki prašymo pateikimo nėra dalyvavęs rimtuose arba pakartotiniuose muitų teisės aktų, apmokestinimo taisyklių ir su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių pažeidimuose, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų padaręs su jo ekonomine veikla susijusių sunkių nusikaltimų;

b)deklarantas įrodo savo finansinį ir operacinį pajėgumą vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

2.Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad 1 dalyje išvardytos sąlygos netenkinamos, arba jei prašymo teikėjas nepateikia 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, ji atsisako suteikti leidimą deklarantui.

3.Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti leidimą deklarantui, prieš pateikdamas apeliaciją leidimo prašantis deklarantas gali pagal nacionalinę teisę pateikti prieštaravimą atitinkamai institucijai, o ši nurodo nacionaliniam administratoriui atidaryti sąskaitą arba pagrįstu sprendimu pritaria šiam atsisakymui, laikydamasi nacionalinės teisės reikalavimų, kuriais siekiama teisėto su šiuo reglamentu suderinamo tikslo ir kurie yra proporcingi.

4.Kompetentingos institucijos sprendime, kuriuo deklarantui suteikiamas leidimas, nurodoma ši informacija:

a)įgaliotojo deklaranto vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

b)įgaliotojo deklaranto EORI kodas;

c)PADKM sąskaitos numeris.

5.Įgaliotasis deklarantas bet kuriuo metu gali paprašyti atšaukti jam suteiktą leidimą.

6.Kad suteiktų deklarantui leidimą pagal 1 dalį, kompetentinga institucija reikalauja pateikti garantiją, jeigu deklarantas nebuvo įsisteigęs dvejus finansinius metus prieš tuos metus, kuriais buvo pateiktas prašymas pagal 5 straipsnio 1 dalį.

Kompetentinga institucija nustato didžiausią apskaičiuotą tokios garantijos sumą, remdamasi PADKM sertifikatų, kurių įgaliotasis deklarantas turi atsisakyti pagal 22 straipsnį, verte.

7.Garantija teikiama kaip banko garantija, mokėtina pagal pirmąjį pareikalavimą, ir ją teikia Sąjungoje veikianti finansų įstaiga arba tai gali būti kitos formos garantija, suteikianti lygiavertį užtikrinimą. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad suteikta garantija neužtikrina, nebėra aišku, ar užtikrina, arba ji nebėra pakankama, kad užtikrintų PADKM įsipareigojimų sumą, ji savo nuožiūra reikalauja, kad įgaliotasis deklarantas pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų pradinę garantiją nauja.

8.Kompetentinga institucija atsisako garantijos iš karto po antrų metų, kuriais įgaliotasis deklarantas atsisakė PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį, gegužės 31 d.

9.Kompetentinga institucija atšaukia deklaranto, kuris nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų arba nebendradarbiauja su ta institucija, leidimą.

18 straipsnis
Tikrintojų akreditacija

1.Pagal šį reglamentą akredituotu tikrintoju laikomas bet kuris asmuo, akredituotas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067.

2.Be to, kas nustatyta 1 dalyje, nacionalinė akreditacijos įstaiga, gavusi prašymą, gali akredituoti asmenį tikrintoju pagal šį reglamentą, patikrinusi dokumentus, patvirtinančius jo gebėjimą taikyti V priede nurodytus tikrinimo principus 8, 10 ir 38 straipsniuose nustatytoms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio kontrolės pareigoms vykdyti.

3.Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 2 dalyje nurodytos akreditacijos, kuriais nustatomos akredituotų tikrintojų vykdomos kontrolės ir priežiūros, akreditacijos atšaukimo ir akreditacijos įstaigų tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio vertinimo sąlygos.

19 straipsnis
PADKM deklaracijų peržiūra

1.Kompetentinga institucija gali peržiūrėti PADKM deklaraciją per laikotarpį, kuris baigiasi ketvirtais metais po metų, kuriais deklaracija turėjo būti pateikta. Peržiūrą gali sudaryti PADKM deklaracijoje pateiktos informacijos patikrinimas remiantis muitinės pagal 25 straipsnio 2 dalį pateikta informacija ir kitais atitinkamais įrodymais, taip pat visais auditais, kuriuos būtina atlikti, be kita ko, įgaliotojo deklaranto patalpose.

2.Jeigu PADKM deklaracija pagal 6 straipsnį nepateikta, valstybės narės, kurioje įgaliotasis deklarantas yra įsisteigęs, kompetentinga institucija vertina to deklaranto PADKM įsipareigojimus remdamasi turima informacija ir apskaičiuoja bendrą PADKM sertifikatų, kurių reikia atsisakyti ne vėliau kaip iki ketvirtų metų po metų, kuriais PADKM deklaracija turėjo būti pateikta, gruodžio 31 d., skaičių.

3.Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad deklaruotas PADKM sertifikatų, kurių reikia atsisakyti, skaičius yra neteisingas arba kad pagal 2 dalį PADKM deklaracija nebuvo pateikta, ji patikslina PADKM sertifikatų, kurių turi atsisakyti įgaliotasis deklarantas, skaičių. Kompetentinga institucija praneša įgaliotajam deklarantui apie tokį patikslinimą ir nurodo įgaliotajam deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.

4.3 dalyje nurodyto pranešimo gavėjas dėl tokio pranešimo gali pateikti skundą. Pranešimo gavėjui pateikiama informacija apie procedūrą, kurios reikia laikytis teikiant apeliaciją.

5.Jeigu PADKM sertifikatų atsisakoma daugiau nei privaloma, kompetentinga institucija nedelsdama kompensuoja įgaliotajam deklarantui perteklinių PADKM sertifikatų vertę, apskaičiuotą pagal vidutinę kainą, kurią už PADKM sertifikatus įgaliotasis deklarantas sumokėjo importo metais.

IV skyrius
PADKM sertifikatai

20 straipsnis
PADKM sertifikatų pardavimas

1.Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija parduoda PADKM sertifikatus toje valstybėje narėje įgaliotiems deklarantams už kainą, apskaičiuotą pagal 21 straipsnį.

2.Kompetentinga institucija užtikrina, kad kiekvienam PADKM sertifikatui nuo jo sukūrimo būtų priskirtas unikalus identifikavimo kodas, ir šį unikalų identifikavimo kodą, sertifikato pardavimo kainą ir datą užregistruoja nacionaliniame registre, sertifikatą perkančio įgaliotojo deklaranto sąskaitoje.

21 straipsnis
PADKM sertifikatų kaina

1.Komisija kiekvieną kalendorinę savaitę apskaičiuoja PADKM sertifikatų kainą kaip vidutinę ES ATLPS leidimų prekybos aukcionų platformoje uždarymo kainą Komisijos reglamente (ES) Nr. 1031/2010 54 nustatyta tvarka.

Tomis kalendorinėmis savaitėmis, kuriomis aukcionų platformoje numatytų aukcionų nėra, PADKM sertifikatų kaina yra paskutinės savaitės, kurią aukcionų platformoje aukcionai vyko, ES ATLPS leidimų vidutinė uždarymo kaina.

2.Šią vidutinę kainą Komisija skelbia savo interneto svetainėje pirmąją kitos kalendorinės savaitės darbo dieną ir ši kaina galioja nuo kitos darbo dienos iki pirmosios kitos kalendorinės savaitės darbo dienos.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tiksliau apibrėžiama PADKM sertifikatų vidutinės kainos apskaičiavimo metodika ir praktinė kainos skelbimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 straipsnis
PADKM sertifikatų atsisakymas

1.Iki kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis deklarantas kompetentingai institucijai pateikia tokį atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, kuris atitinka būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, deklaruotą pagal 6 straipsnio 2 dalies c punktą ir patikrintą pagal 8 straipsnį, už kalendorinius metus iki atsisakymo metų.

2.Įgaliotasis deklarantas 1 dalies taikymo tikslais užtikrina, kad nacionaliniame registre esančioje jo sąskaitoje būtų reikiamas PADKM sertifikatų skaičius. Be to, įgaliotasis deklarantas užtikrina, kad jo sąskaitoje nacionaliniame registre esančių PADKM sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje atitiktų ne mažiau kaip 80 % visoms nuo kalendorinių metų pradžios jo importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio – tai apskaičiuojama remiantis numatytosiomis vertėmis pagal III priede nustatytus metodus.

3.Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad PADKM sertifikatų skaičius įgaliotojo deklaranto sąskaitoje neatitinka pareigų pagal 2 dalies antrą sakinį, ta institucija praneša apie pakoregavimą ir nurodo įgaliotajam deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.

4.3 dalyje nurodyto pranešimo gavėjas dėl tokio pranešimo gali pateikti skundą. Pranešimo gavėjui pateikiama informacija apie procedūrą, kurios reikia laikytis teikiant apeliaciją.

23 straipsnis
PADKM sertifikatų perpirkimas

1.Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija toje valstybėje narėje įgalioto deklaranto prašymu perperka PADKM sertifikatų perteklių, likusį deklaranto sąskaitoje nacionaliniame registre po sertifikatų atsisakymo pagal 22 straipsnį. Prašymas dėl perpirkimo pateikiamas iki kiekvienų metų, kuriais PADKM sertifikatų buvo atsisakyta, birželio 30 d.

2.1 dalyje nurodytas sertifikatų, kuriuos galima perpirkti, skaičius negali būti didesnis nei trečdalis visų PADKM sertifikatų, kuriuos įgaliotasis deklarantas įsigijo per praėjusius kalendorinius metus.

3.Kiekvieno PADKM sertifikato perpirkimo kaina yra kaina, kurią už tą sertifikatą pirkdamas sumokėjo įgaliotasis deklarantas.

24 straipsnis
PADKM sertifikatų panaikinimas

Iki kiekvienų metų birželio 30 d. kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija panaikina PADKM sertifikatus, kurie buvo pirkti prieš praėjusius kalendorinius metus buvusiais metais ir kurie liko toje valstybėje narėje įgaliotų deklarantų sąskaitose nacionaliniame registre.

V skyrius
Prekių administravimas pasienyje

25 straipsnis
Procedūros pasienyje, taikomos importuojant prekes

1.Muitinė leidžia importuoti prekes tik tuomet, jeigu kompetentinga institucija deklarantui yra suteikusi leidimą ne vėliau kaip prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu.

2.Deklarantui leidimą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai muitinė periodiškai perduoda informaciją apie importo procedūrai įforminti deklaruotas prekes – ši informacija apima deklaranto EORI kodą ir PADKM sąskaitos numerį, prekių aštuonženklį KN kodą, kiekį, kilmės šalį, deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.

3.Muitinė atlieka prekių tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnį, įskaitant importuojamų prekių aštuonženklio KN kodo, kiekio ir kilmės šalies tikrinimą. Komisija į su PADKM susijusią riziką atsižvelgia rengdama bendrus rizikos kriterijus ir standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 50 straipsnį.

4.Deklarantui leidimą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai muitinė pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalį gali perduoti konfidencialią informaciją, kurią muitinė gavo vykdydama savo funkcijas arba kuri buvo pateikta konfidencialiai. Valstybių narių kompetentingos institucijos tokią informaciją tvarko ir ja keičiasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97.

5.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma informacija, jos pateikimo laikas ir priemonės pagal 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI skyrius
Vykdymo užtikrinimas

26 straipsnis
Baudos

1.Jeigu iki kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis deklarantas neatsisako per praėjusius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį atitinkančio PADKM sertifikatų skaičiaus, už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio įgaliotasis deklarantas turėjo atsisakyti, prekių importo metais taikoma bauda, atitinkanti Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą baudą už perteklinį išmestą ŠESD kiekį, padidinta pagal tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį.

2.Bet kuriam asmeniui, išskyrus įgaliotąjį deklarantą, įvežančiam prekes į Sąjungos muitų teritoriją ir neatsisakiusiam PADKM sertifikatų pagal šį reglamentą, už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio asmuo turėjo atsisakyti, prekių įvežimo metais taikoma 1 dalyje nurodyta bauda.

3.Baudos sumokėjimas jokiu būdu neatleidžia įgaliotojo deklaranto nuo pareigos jam leidimą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai atitinkamais metais pateikti likusį PADKM sertifikatų, kurių jis turėjo atsisakyti, skaičių.

4.Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad įgaliotasis deklarantas neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos atsisakyti PADKM sertifikatų arba kad asmuo įvežė prekes į Sąjungos muitų teritoriją kaip nurodyta 2 dalyje, kompetentinga institucija skiria nuobaudą ir praneša įgaliotajam deklarantui arba 2 dalyje nurodytu atveju asmeniui:

a)kad kompetentinga institucija padarė išvadą, jog įgaliotasis deklarantas arba asmuo nevykdo pareigos atitinkamais metais atsisakyti PADKM sertifikatų;

b)tokios išvados priežastis;

c)baudos, skirtos įgaliotajam deklarantui arba asmeniui, dydį;

d)datą, nuo kurios turi būti sumokėta bauda;

e)kokių veiksmų, kompetentingos institucijos nuomone, įgaliotasis deklarantas arba asmuo turėtų imtis, kad įvykdytų a punkte nurodytą savo pareigą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, ir

f)apie įgaliotojo deklaranto arba asmens teisę pateikti skundą pagal nacionalines taisykles.

5.Be 2 dalyje nurodytų baudų, valstybės narės pagal savo nacionalines taisykles taip pat gali taikyti administracines arba baudžiamąsias sankcijas už PADKM teisės aktų nesilaikymą. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

27 straipsnis
Apėjimas

1.Atsižvelgdama į aktualius ir objektyvius duomenis Komisija pagal šį straipsnį imasi veiksmų, kad būtų apsisaugota nuo šio reglamento apėjimo praktikos.

2.Apėjimo praktika – tai tokie atvejai, kai prekybos į šio reglamento taikymo sritį įtrauktomis prekėmis pobūdžio pasikeitimas neturi pakankamos priežasties ar ekonominio pagrindimo, išskyrus tai, kad siekiama išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų, – tokiais atvejais prekės pakeičiamos šiek tiek pakeistais produktais, kurie nėra įtraukti į I priede nurodytų prekių sąrašą, bet priklauso į šį reglamentą įtrauktam sektoriui.

3.Valstybė narė arba bet kuri šalis, kuriai padarė poveikį arba kuriai davė naudos 2 dalyje aprašytos situacijos, gali pranešti Komisijai apie reikšmingą į šį reglamentą įtrauktų importuotų prekių kiekio sumažėjimą ir šiek tiek pakeistų produktų, kurie nėra įtraukti į I priede nurodytų prekių sąrašą, importo apimties padidėjimą per dviejų mėnesių laikotarpį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Komisija Sąjungos lygmeniu nuolat stebi bet kokius reikšmingus prekybos prekėmis ir šiek tiek pakeistais produktais pobūdžio pokyčius.

4.3 dalyje nurodytame pranešime nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas, ir pateikiami atitinkami 2 dalyje nurodytų prekių ir produktų statistiniai ir kiti duomenys.

5.Tais atvejais, kai Komisija, atsižvelgusi į atitinkamus statistinius ir kitus duomenis bei ataskaitas, įskaitant tuos, kuriuos pateikia valstybių narių muitinės, turi pakankamai priežasčių manyti, kad vienoje ar daugiau valstybių narių susiklostė 3 dalyje nurodytos aplinkybės, jai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma šio reglamento taikymo sritis – į ją įtraukiami šiek tiek pakeisti produktai, kad būtų apsisaugota nuo reikalavimų apėjimo.

VII skyrius
Įgaliojimų delegavimas ir komiteto procedūra

28 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

4.Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

6.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

7.Pagal 2 straipsnio 10 dalį, 2 straipsnio 11 dalį. 18 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

29 straipsnis
Komisijos naudojimasis įgyvendinimo įgaliojimais

1.Komisijai padeda PADKM komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VIII skyrius
Ataskaitų teikimas ir peržiūra

30 straipsnis
Komisijos vykdoma peržiūra ir ataskaitų teikimas

1.Komisija renka informaciją, reikalingą siekiant išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir prekes, kurios nėra nurodytos I priede, ir kuria būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako metodais.

2.Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiamas galimybių labiau išplėsti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio sąvokos aprėptį, kad ji apimtų netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį ir kitas prekes, kurios kelia anglies dioksido nutekėjimo riziką ir kurios į šį reglamentą dar nėra įtrauktos, vertinimas bei valdymo sistemos vertinimas. Joje taip pat pateikiamas galimybės dar labiau išplėsti taikymo sritį įtraukiant transporto paslaugoms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, tolimesnėje vertės grandinės dalyje esančias prekes ir paslaugas, kurios ateityje gali kelti anglies dioksido nutekėjimo riziką.

3.Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

IX skyrius
Koordinavimas nemokamai paskirstant leidimus pagal ES ATLPS

31 straipsnis
Nemokamas leidimų paskirstymas pagal ES ATLPS ir pareiga atsisakyti PADKM sertifikatų

1.Pagal 22 straipsnį atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičius koreguojamas atsižvelgiant į tai, kiek ES ATLPS leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį nemokamai paskirstoma įrenginiams, kurie Sąjungoje gamina I priede išvardytas prekes.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodyto sumažinimo skaičiavimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

X skyrius
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

32 straipsnis
Taikymo sritis

Šio reglamento taikymo pereinamuoju laikotarpiu PADKM mechanizmas taikomas kaip pareiga teikti ataskaitas, kaip nustatyta 33–35 straipsniuose.

33 straipsnis
Prekių importas

1.Prekes importuojantis deklarantas privalo vykdyti 35 straipsnyje nustatytą pareigą teikti ataskaitas.

2.Ne vėliau kaip tų prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu muitinė informuoja deklarantą apie 1 dalyje nurodytą pareigą.

3.Naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalį sukurtu priežiūros mechanizmu muitinė perduoda importuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie importuojamas prekes, įskaitant perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą. Tokia informacija apima deklaranto EORI kodą, aštuonženklį KN kodą, prekių kiekį, kilmės šalį, deklarantą, deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.

34 straipsnis
Pareiga teikti ataskaitas apie tam tikras muitinės procedūras

1.Kai perdirbtos prekės yra gautos taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga teikti ataskaitas apima šio reglamento I priede nurodytas prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, net jei perdirbtasis produktas tame priede nėra nurodytas.

2.Pareiga teikti ataskaitas netaikoma importuojant šiuos produktus:

a)perdirbtuosius produktus, gautus taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 259 straipsnyje nurodytą laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

b)importuotas prekes, kurios laikomos grąžintomis prekėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 203 straipsnį.

35 straipsnis
Pareiga teikti ataskaitas

1.Kiekvienas deklarantas už kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį pateikia ataskaitą (toliau – PADKM ataskaita), kurioje nurodoma informacija apie per tą ketvirtį importuotas prekes, importuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai arba, jei prekės importuotos į daugiau nei vieną valstybę narę, deklaranto nuožiūra pasirinktos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

2.PADKM ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a)vienam įrenginiui, gaminančiam prekes kilmės šalyje, tenkantis bendras kiekvienos rūšies prekių kiekis elektros energijos atveju išreiškiamas megavatvalandėmis, o kitų prekių atveju – tonomis;

b)III priede nustatytu metodu apskaičiuotas faktinis bendras būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai megavatvalandei, o kitų prekių atveju – išmetamo CO2e tonomis vienai kiekvienos rūšies prekių tonai;

c)6 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytu metodu apskaičiuotas faktinis bendras būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai kitos nei elektros energija rūšies prekių tonai;

d)kilmės šalyje mokėtina anglies dioksido kaina už importuojamoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, kuriam netaikomas eksporto korekcinis mechanizmas ar kitokia kompensacija už eksportą.

3.Kompetentinga institucija perduoda Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ketvirčio, už kurį pateikta ataskaita, pabaigos.

4.PADKM ataskaitos nepateikusiems deklarantams kompetentinga institucija skiria proporcingą ir atgrasomą baudą.

5.Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad deklarantas neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti PADKM ataskaitą, ji skiria baudą ir praneša deklarantui:

a)kad kompetentinga institucija padarė išvadą, jog deklarantas nesilaiko pareigos pateikti ataskaitą už atitinkamą ketvirtį;

b)tokios išvados priežastis;

c)baudos, skirtos deklarantui, dydį;

d)datą, nuo kurios turi būti sumokėta bauda;

e)kokių veiksmų, kompetentingos institucijos nuomone, deklarantas turėtų imtis, kad įvykdytų a punkte nurodytą savo pareigą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, ir

f)apie deklaranto teisę pateikti skundą pagal nacionalines taisykles.

6.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl praneštinos informacijos, 3 dalyje nurodytos informacijos perdavimo procedūros ir užsienio valiuta sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl tikslesnio būtinų III priede nustatyto skaičiavimo metodo elementų apibrėžimo, be kita ko, dėl gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių nustatymo bei jų atitinkamo taikymo atskiroms prekėms, taip pat įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi duomenų patikimumo užtikrinimo metodai, įskaitant šių duomenų išsamumo lygį ir tikrinimą. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sukuriamas importuojamoms prekėms būdingo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodas.

7.Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

XI skyrius
Baigiamosios nuostatos

36 straipsnis
Įsigaliojimas

1.Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies:

a)32–34 straipsniai taikomi iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

b)35 straipsnis taikomas iki 2026 m. vasario 28 d.;

c)5 ir 17 straipsniai taikomi nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.;

d)4, 6, 7, 8, 9, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 31 straipsniai taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

× nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 55  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

× trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 57   

✓ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): Einamosiomis kainomis

Mokesčių ir muitų sąjungos GD								2022	2023	2024	2025	2026	2027	IŠ VISO
• Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė 61	Įsipareigojimai	(1a)	1,3	2,25	2,45	1,8				1,65	1,55	11,1
	Mokėjimai	(2a)	1,3	2,25	2,45	1,8				1,65	1,55	11,1
IŠ VISO asignavimų MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Įsipareigojimai	=1a	1,3	2,25	2,45	1,8				1,65	1,55	11,1
	Mokėjimai	=2a	1,3	2,25	2,45	1,8				1,65	1,55	11,1

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): Einamosiomis kainomis

IŠ VISO asignavimų pagal 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ daugiametėje finansinėje programoje

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

1,064

1,216

1,216

1,216

0,912

5,624

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): Einamosiomis kainomis

3.2.2.Numatomo poveikio Komisijos administraciniams asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–×    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Outside HEADING 7 62 daugiametėje finansinėje programoje
Žmogiškieji ištekliai
Other expenditure administracinio pobūdžio
Subtotal ne pagal 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ of the multiannual financial framework

IŠ VISO

1,064

1,216

1,216

1,216

0,912

5,624

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–×    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

✓    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 65 .

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

✓    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

✓    nuosaviems ištekliams

◻    kitoms pajamoms

◻ nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pastaba. Nesitikima, kad iš PADKM bus gauta pajamų pereinamuoju laikotarpiu 2023–2025 m.

Galutiniame etape, t. y. nuo 2026 m., metinės PADKM pajamos priklausys nuo laipsniško nemokamų leidimų paskirstymo mažinimo ir laipsniško pasienio priemonės įvedimo spartos.

Numatoma, kad 2030 m. bendros metinės pajamos vien iš pasienio priemonės sieks 2,1 mlrd. EUR, o papildomos pajamos sudarys 7 mlrd. EUR.

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1)    Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a) punktas.

(2)    2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, p. 4.

(3)    2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatas dėl platesnio Europos 2030 m. klimato srities užmojo. (COM(2020) 562 final: 1/2 dalis).

(4)    Komisija pateikė pasiūlymą COM(2020) 563 final, kuriuo iš dalies keičiamas pradinis Komisijos pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto ir įtraukiamas pakoreguotas ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas – ne mažiau kaip 55 % iki 2030 m. 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pritarė šiam padidintam ES tikslui.

(5)    2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados. (EUCO 22/20 CO EUR 17 CONCL 8).

(6)    ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija (2020 m.). Nacionaliniu lygmeniu nustatyto Europos Sąjungos ir jos valstybių narių indėlio atnaujinimas.

(7)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(8)    2021 m. Komisijos darbo programa. (COM(2020) 690 final). I priede išdėstytos visos šiame priemonių rinkinyje esančios priemonės.

(9)    2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „Perėjimas prie su PPO suderinto ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo“.

(10)    2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatas „Kuriame sveiką planetą visiems“ (COM(2021) 400 final).

(11)    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalis.

(12)    Komisijos komunikatas. (2019 m.). „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final), p. 4.

(13)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(14)    Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 3 dalis.

(15)    [Įrašyti siūlomos ES ATLPS peržiūros numerį, kai bus]

(16)    Pirmininkės U. von der Leyen pranešimas apie Sąjungos padėtį Europos Parlamento plenariniame posėdyje 2020 m. rugsėjo 16 d. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/SPEECH_20_1655

(17)    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalis.

(18)    Komisijos komunikatas. (2021 m.). Kelias į sveiką planetą visiems. (COM(2021), 400 final).

(19)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(20)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12228-ES-zaliasis-kursas-pasienio-anglies-dioksido-mokescio-mechanizmas-_lt

(21)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12228-ES-zaliasis-kursas-pasienio-anglies-dioksido-mokescio-mechanizmas-_lt  

(22)    [Leidinių biuro prašoma įterpti nuorodą į poveikio vertinimą po jo paskelbimo]

(23)    [Leidinių biuro prašoma įterpti nuorodą į tyrimą po jo paskelbimo]

(24)    [Įterpti nuorodas į santraukos lapą ir teigiamą Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę po paskelbimo.]

(25)    OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(26)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(27)    Žr. Europos Vadovų Tarybos išvados, 2020 m. liepos 17–21 d. .

(28)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 28).

(29)    OL C, , p. . [Leidinių biuro prašoma įrašyti šios nuomonės numerį]

(30)    OL C, , p. . [Įrašyti šios nuomonės numerį]

(31)    2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

(32)    2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatas „Kuriame sveiką planetą visiems“ (COM(2021) 400).

(33)    OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(34)    Europos Sąjungos Taryba ST/14222/1/20/REV1.

(35)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(36)    IPCC, 2018: Global Warming of 1.5°C. An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, and T. Waterfield (eds.)].

(37)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(38)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(39)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(40)    Jūrų teisės konvencija, Montego Bėjus, 1982 m. gruodžio 10 d.

(41)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(42)    2019 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/708, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB papildoma nustatytu 2021–2030 m. sektorių ir pasektorių, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašu (OL L 120, 2019 5 8, p. 2).

(43)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(44)    2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 334, 2018 12 31, p. 94).

(45)    2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2006/500/EB dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 198, 2006 7 20, p. 15).

(46)    2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015 7 25, p. 24).

(47)    2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

(48)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(49)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(50)    1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(51)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(52)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(53)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(54)    2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Direktyvą 2003/87/EB (OL L 302, 2010 11 18, p. 1).

(55)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(56)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 28).

(57)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(58)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(59)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(60)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(61)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(62)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(63)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(64)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(65)    Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2093/2020, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 564 final

PRIEDAI

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

{SEC(2021) 564 final} - {SWD(2021) 643 final} - {SWD(2021) 644 final} - {SWD(2021) 647 final}

I PRIEDAS
Prekių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąrašas

1.Šis reglamentas taikomas toliau išvardytų sektorių prekėms, kurioms identifikavimo sumetimais šiuo metu priskiriami nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87( 1 ).

2.Šio reglamento taikymo tikslais šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su toliau išvardytų sektorių prekėmis toliau išvardijamos pagal prekių rūšis.

Cementas

Elektros energija

Trąšos

Geležis ir plienas

Aliuminis

II PRIEDAS
Šalys ir teritorijos, kurioms netaikomas šis reglamentas

1.A skirsnis. Šalys ir teritorijos, kurioms netaikomas šis reglamentas

Šis reglamentas netaikomas prekėms, kurių kilmės šalis yra:

–Islandija

–Lichtenšteinas

–Norvegija

–Šveicarija

Šis reglamentas netaikomas prekėms, kurių kilmės teritorija yra:

–Biuzingenas

–Helgolandas

–Livinjas

–Seuta

–Melilja

2.B skirsnis. Šalys ir teritorijos, kurioms netaikomas šis reglamentas elektros energijos importo į Sąjungos muitų teritoriją atžvilgiu

[Šiuo metu nėra]

III PRIEDAS
Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodai

1.Apibrėžtys

Šiame priede ir IV priede vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)paprastos prekės – prekės, kurių gamybos procese naudojamos tik tokios žaliavos ir kuras, kuriems būdingas išmetamas ŠESD kiekis yra nulinis;

(b)sudėtingos prekės – prekės, kurių gamybos procese naudojamos kitos paprastos prekės;

(c)savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis – vienai tonai prekių būdingas išmetamas ŠESD kiekis, išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai prekių tonai;

(d)išmetamo CO2 faktorius – konkrečioje geografinėje vietovėje iš iškastinio kuro gaminant elektros energiją susidarančios taršos CO2 intensyvumo svertinis vidurkis. Išmetamo CO2 faktorius apskaičiuojamas energetikos sektoriuje išmetamo CO2 kiekį padalijus iš bendro iš iškastinio kuro pagaminto elektros energijos kiekio. Jis išreiškiamas CO2 tonomis vienai megavatvalandei;

(e)elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią asmuo sutinka pirkti elektros energiją tiesiai iš elektros energijos gamintojo;

(f)perdavimo sistemos operatorius – operatorius, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 35 punkte( 2 ).

2.Faktinio paprastoms prekėms būdingo tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms paprastoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo tikslu taikoma ši lygtis:

kur SEEg yra savitasis prekėms g būdingas išmetamas ŠESD kiekis, matuojamas CO2e vienai tonai, AttrEmg yra prekėms g priskirtas išmetamas ŠESD kiekis, o ALg yra prekių gamybos aktyvumo lygis. Aktyvumo lygis yra prekių kiekis, pagamintas tame įrenginyje per ataskaitinį laikotarpį.

Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis yra įrenginio ataskaitiniu laikotarpiu tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio dalis, atsirandanti dėl gamybos proceso, kurį vykdant gaunamos prekės g, taikant proceso sistemos ribas, nustatytas pagal 7 straipsnio 6 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

kur DirEm yra vykstant gamybos procesui tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2e tonomis, taikant sistemos ribas, nurodytas pagal 7 straipsnio 6 dalį priimame įgyvendinimo akte.

3.Faktinio sudėtingoms prekėms būdingo tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nustatymas

Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms sudėtingoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį. Tokiu atveju taikoma ši lygtis:

kur AttrEmg yra prekėms g priskirtas išmetamas ŠESD kiekis, ALg yra prekių gamybos aktyvumo lygis, t. y. prekių kiekis, pagamintas tame įrenginyje per ataskaitinį laikotarpį, o EEInpMat yra gamybos procese sunaudojamoms žaliavoms (pirmtakams) būdingas išmetamas ŠESD kiekis. Atsižvelgiama tik į žaliavas, kurios nurodytos kaip aktualios gamybos proceso sistemos riboms, nurodytoms pagal 7 straipsnio 6 dalį priimtame įgyvendinimo akte. Atitinkamas EEInpMat apskaičiuojamas taip:

kur Mi yra gamybos procese naudojamų žaliavų i masė, o SEEi yra savitasis šioms žaliavoms būdingas išmetamas ŠESD kiekis. SEEi apskaičiuoti įrenginio veiklos vykdytojas naudoja įrenginio, kuriame buvo pagamintos žaliavos, išmetamo ŠESD kiekio vertę – su sąlyga, kad to įrenginio duomenys gali būti tinkamai įvertinti.

4.7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų numatytųjų verčių nustatymas

Jeigu negalima tinkamai pateikti faktinių stebėsenos duomenų, rodančių tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį pagal 2 ir 3 punktus, taikoma numatytoji vertė.

Nustatant numatytąsias vertes, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis turi būti nustatytas naudojant tik faktines vertes. Jeigu faktinių duomenų nėra, galima naudoti atitinkamuose literatūros šaltiniuose pateiktas vertes. Prieš rinkdama duomenis, kurių reikia, kad būtų galima nustatyti numatytąsias vertes I priede nurodytoms kiekvienos rūšies prekėms, Komisija paskelbia gaires, kaip išskaičiuoti išmetamąsias dujas arba šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios naudojamos kaip gamybos proceso žaliavos. Šios gairės periodiškai peržiūrimos priimant įgyvendinimo aktus, pagrįstus naujausia ir patikimiausia informacija, įskaitant trečiosios šalies arba trečiųjų šalių grupės pateiktą informaciją.

4.1.7 straipsnio 2 dalyje nurodytos numatytosios vertės

Kai įgaliotasis deklarantas negali tinkamai nustatyti faktinio išmetamo ŠESD kiekio, naudojamos numatytosios vertės. Šios vertės nustatomos pagal kiekvienos eksportuojančios šalies ir kiekvienos I priede nurodytos prekės, išskyrus elektros energiją, vidutinį išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą, prie jo pridedant tam tikrą priedą, kuris nustatomas šio reglamento įgyvendinimo aktuose. Kai nėra patikimų su eksportuojančios šalies eksportuojamų prekių rūšimi susijusių duomenų, numatytosios vertės nustatomos pagal vidutinį 10 % prasčiausius rezultatus pasiekusių tos rūšies prekes gaminančių ES įrenginių išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą.

4.2.7 straipsnio 3 dalyje nurodytos importuojamos elektros energijos numatytosios vertės

Importuojamos elektros energijos numatytosios vertės nustatomos pagal konkrečias trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės ar trečiosios šalies regiono numatytąsias vertes arba, jei tokių verčių nėra, pagal panašios elektros energijos gamybos ES numatytąsias vertes, kaip nurodyta 4.2.2. punkte.

4.2.1.Trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės ar trečiosios šalies regiono konkrečios numatytosios vertės

Konkrečios numatytosios vertės grindžiamos geriausiais Komisijos turimais duomenimis, pagal kuriuos nustatomas vidutinis išmetamo CO2 faktorius tonomis CO2 vienai megavatvalandei kainą nustatančiuose šaltiniuose trečiojoje šalyje, trečiųjų šalių grupėje ar trečiosios šalies regione.

Jeigu trečiajai šaliai, trečiųjų šalių grupei ar trečiosios šalies regionui nustatomos konkrečios numatytosios vertės ir elektros energija į šią trečiąją šalį, trečiųjų šalių grupę arba trečiosios šalies regioną importuojama iš kitos trečiosios šalies ar kito regiono siekiant ją reeksportuoti į Sąjungą, ta pati konkreti numatytoji vertė nenaudojama.

4.2.2.Alternatyvios numatytosios vertės

Jeigu trečiajai šaliai, trečiųjų šalių grupei ar trečiosios šalies regionui konkreti numatytoji vertė nenustatyta, elektros energijai taikytina numatytoji vertė yra ES išmetamo CO2 faktorius tonomis CO2 vienai megavatvalandei. Tai yra gaminant elektros energiją iš iškastinio kuro ES susidarančios taršos CO2 intensyvumo svertinis vidurkis. Ši reikšmė atspindi ES gamybos iš iškastinio kuro rūšių derinį. CO2 faktorius apskaičiuojamas energetikos sektoriuje išmetamo CO2 kiekį padalijus iš bendro iš iškastinio kuro pagaminto elektros energijos kiekio megavatvalandėmis.

Jeigu prekių, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis arba trečiųjų šalių grupė, kurios elektros energijos mainai su ES yra reikšmingi, įgaliotieji deklarantai remdamiesi patikimais duomenimis gali įrodyti, kad toje trečiojoje šalyje ar trečiųjų šalių grupėje esančių kainą nustatančių šaltinių vidutinis išmetamo CO2 faktorius yra mažesnis nei ES arba mažesnis už konkrečią numatytąją vertę, tai šaliai ar šalių grupei nustatoma alternatyvi numatytoji vertė, pagrįsta minėtu vidutiniu išmetamo CO2e faktoriumi.

Jeigu trečiajai šaliai ar trečiosios šalies regionui arba trečiųjų šalių grupei ar trečiųjų šalių regionams nustatomos alternatyvios numatytosios vertės ir elektros energija į šią trečiąją šalį importuojama iš kitos trečiosios šalies ar kito trečiosios šalies regiono arba kitos trečiųjų šalių grupės ar trečiųjų šalių regionų, kuriuose taikoma minėta alternatyvi numatytoji vertė, ta pati alternatyvi numatytoji vertė nenaudojama.

5.Faktinio elektros energijai būdingo išmetamo ŠESD kiekio taikymo sąlygos

Įgaliotasis deklarantas gali prašyti leisti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytiems skaičiavimams taikyti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne numatytąsias vertes, jei laikomasi visų šių kriterijų:

(a)įgaliotasis deklarantas sudarė elektros energijos pirkimo sutartį su elektros energijos gamintoju, esančiu trečiojoje šalyje, dėl elektros energijos kiekio, atitinkančio kiekį, kuriam prašoma leisti naudoti konkrečią vertę;

(b)elektros energiją gaminantis įrenginys yra tiesiogiai prijungtas prie ES perdavimo sistemos arba gali būti įrodyta, kad eksporto metu jokiame tinklo taške tarp šio įrenginio ir ES perdavimo sistemos nebuvo fizinių tinklo perkrovų;

(c)visiems atsakingiems perdavimo sistemos operatoriams kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jei reikia, kiekvienoje tranzito trečiojoje šalyje tvirtai priskirtas toks pats elektros kiekis, kokiam prašoma leisti naudoti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, pagal paskirtą jungiamųjų linijų pralaidumą, ir priskirtam pralaidumui bei elektros energijos gamybai b punkte nurodytame įrenginyje nustatytas tas pats laikotarpis, ne ilgesnis kaip viena valanda;

(d)minėtų kriterijų laikymąsi patvirtina akredituotas tikrintojas. Tikrintojas bent kas mėnesį gauna tarpines ataskaitas, rodančias, kaip laikomasi minėtų kriterijų.

6.Numatytųjų verčių pritaikymas atsižvelgiant į specifines regiono savybes

Numatytosios vertės gali būti pritaikytos konkrečioms šalių teritorijoms, regionams, pasižymintiems specifinėmis savybėmis dėl tokių objektyvių veiksnių kaip geografiniai ypatumai, gamtos ištekliai, rinkos sąlygos, energijos rūšių derinys ar pramoninė gamyba. Kai yra duomenų, pritaikytų tokioms specifinėms vietos savybėms, kuriais remiantis galima nustatyti tikslingesnes numatytąsias vertes, tos vertės gali būti naudojamos vietoj pagal ES įrenginius apskaičiuojamų numatytųjų verčių.

Jeigu prekių, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis arba trečiųjų šalių grupė, deklarantai remdamiesi patikimais duomenimis gali įrodyti, kad alternatyvios konkrečiam regionui pritaikytos numatytosios vertės yra mažesnės už Komisijos nustatytas numatytąsias vertes, galima naudoti minėtas alternatyvias numatytąsias vertes.

IV PRIEDAS
Apskaitos reikalavimai, taikomi duomenims, naudojamiems būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti

1.Būtinieji duomenys apie importuojamas prekes, kuriuos turi kaupti įgaliotasis deklarantas:

1.Duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti įgaliotojo deklaranto tapatybę:

(a)vardas, pavardė (pavadinimas);

(b)unikalus identifikatorius, kurį priskyrė kompetentinga nacionalinė institucija.

2.Duomenys apie importuojamas prekes:

(a)prekių rūšys ir kiekvienos rūšies prekių kiekis;

(b)kilmės šalis;

(c)faktinis išmetamas ŠESD kiekis arba numatytosios vertės.

2.Būtiniausi duomenys apie importuojamoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, kuriuos turi kaupti įgaliotasis deklarantas:

Apie kiekvienos rūšies prekes, kurioms taikomas šis reglamentas, turi būti kaupiami šie papildomi duomenys:

(a)įrenginio, kuriame prekės buvo pagamintos, identifikavimo duomenys;

(b)įrenginio, kuriame prekės buvo pagamintos, veiklos vykdytojo kontaktinė informacija;

(c)patikrinta išmetamo ŠESD kiekio ataskaita, apimanti duomenis apie kiekvienos rūšies deklaruotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, kaip nustatyta V priede;

(d)savitasis prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis.

V PRIEDAS
Tikrinimo principai ir tikrinimo ataskaitos turinys

1.Tikrinimo principai

Pagal 8 straipsnį reikalaujamiems tikrinimams taikomi šie principai:

(a)tikrintojai tikrinimus atlieka laikydamiesi profesinio skepticizmo principo;

(b)išmetamo ŠESD kiekio ataskaita laikoma patikrinta ir tinkama naudoti tik tuo atveju, jei tikrintojas pagrįstai įsitikina, kad ataskaitoje nėra reikšmingų klaidingų pareiškimų ir reikšmingų neatitikčių III priede pateiktoms skaičiavimo taisyklėms;

(c)tikrintojo apsilankymai įrenginyje yra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai tenkinami konkretūs kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įrenginyje nesilankyti;

(d)kad įvertintų, ar klaidingi pareiškimai arba neatitikimai yra reikšmingi, vertintojas vadovaujasi pagal 8 straipsnį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytomis ribinėmis vertėmis.

Jeigu tam tikriems parametrams tokios ribinės vertės nenustatytos, vertintojas pasitelkia ekspertų vertinimą, pagal kurį nustato, ar klaidingi pareiškimai (tiek pavieniai, tiek kartu su kitais klaidingais pareiškimais), atsižvelgiant į jų dydį ir pobūdį, turi būti laikomi reikšmingais ir gali turėti įtakos naudotojų, kuriems skirta ši ataskaita, visų pirma kompetentingų nacionalinių institucijų, naudojimuisi šia ataskaita.

2.Tikrinimo ataskaitos turinys

Tikrinimo ataskaitoje turi būti pateikiama bent ši informacija:

(a)įrenginio, kuriame prekės buvo pagamintos, identifikavimo duomenys;

(b)įrenginio, kuriame prekės buvo pagamintos, veiklos vykdytojo kontaktinė informacija;

(c)taikytinas ataskaitinis laikotarpis;

(d)tikrintojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktinė informacija;

(e)akreditacijos numeris, akreditacijos įstaigos pavadinimas;

(f)apsilankymo įrenginyje data, jei taikoma, arba priežastys, dėl kurių įrenginyje apsilankyta nebuvo;

(g)kiekvienos rūšies deklaruotų prekių kiekis, pagamintas per ataskaitinį laikotarpį;

(h)įrenginio per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai išmestas ŠESD kiekis;

(i)aprašymas, kaip įrenginio išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas skirtingų rūšių prekėms;

(j)kiekybinė informacija apie prekes, išmetamą ŠESD kiekį ir energijos srautus, nesusijusius su tomis prekėmis;

(k)sudėtingų prekių atveju:

i.naudotų žaliavų (pirmtakų) kiekis;

ii.savitasis būdingasis išmestas ŠESD kiekis;

iii.jei naudojamas faktinis išmestas ŠESD kiekis: įrenginio, kuriame buvo pagaminta žaliava, identifikavimo duomenys ir faktinis gaminant tą žaliavą išmestas ŠESD kiekis;

(l)tikrinimo išvada;

(m)informacija apie rastus ir neištaisytus reikšmingus klaidingus pareiškimus, jei yra;

(n)informacija apie neatitiktis III priede nurodytoms skaičiavimo taisyklėms, jei yra.

(1)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(2)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).