EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 563 final

2021/0213(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 663 final} - {SWD(2021) 640 final} - {SWD(2021) 641 final} - {SWD(2021) 642 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Energinių produktų ir elektros energijos mokesčiai yra svarbus klimato ir energetikos politikos aspektas. 2003 m. spalio 27 d. Direktyva 2003/96/EB, pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (Energijos mokesčių direktyva arba EMD), nustatytomis suderintomis taisyklėmis siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Tačiau nuo tada, kai buvo priimta EMD, pagrindinė klimato ir energetikos politikos sistema iš esmės pasikeitė ir ši direktyva nebedera su dabartine ES politika. Be to, EMD nebeužtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.

Pasiūlymas dėl direktyvos išdėstymo nauja redakcija yra Europos žaliojo kurso (EŽK) ir pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą (Fit for 55) priemonių rinkinio dalis; daugiausia dėmesio jame skiriama aplinkos ir klimato klausimams, remiant Komisijos įsipareigojimą spręsti su aplinka susijusius uždavinius ir siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ES tikslų ir oro taršos mažinimo tikslų.

Europos žaliuoju kursu pradėta įgyvendinti nauja ES augimo strategija, siekiant ES paversti teisinga ir klestinčia visuomene. Juo dar kartą patvirtintas Komisijos siekis padidinti klimato srities užmojus, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Būtinybė Europai laikytis žaliojo kurso ir jo vertė dar labiau padidėjo stipriai Sąjungos piliečių sveikatą ir ekonominę gerovę paveikusios COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Remiantis EŽK strategija ir išsamiu poveikio vertinimu 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ 1 (2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas) pasiūlyta išplėsti ES užmojį ir pateiktas išsamus planas atsakingai padidinti Europos Sąjungos privalomą tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. Išplėsti 2030 m. užmojai politikos formuotojams ir investuotojams teikia tikrumo, kad per ateinančius metus nebus priimami tokie sprendimai, kuriais būtų išlaikytas esamas išmetamųjų teršalų kiekis, nederantis su ES tikslu iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. 2030 m. tikslas dera su Paryžiaus susitarimo tikslu pasiekti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, ir dėti pastangas, kad šis padidėjimas neviršytų 1,5 °C. Naują privalomą 2030 m. ES tikslą 2020 m. gruodžio mėn. susitikime patvirtino Europos Vadovų Taryba 2 .

Europos klimato teisės aktu 3 , dėl kurio susitarė Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba 4 , nustatyta, kad ES poveikio klimatui neutralumo tikslas yra teisiškai privalomas, ir išplėstas 2030 m. užmojis, nustatant tikslą iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

Siekdama laikytis Europos klimato teisės akte siūlomo kurso ir užtikrinti šio didesnio 2030 m. tikslo pasiekimą Komisija peržiūrėjo šiuo metu galiojančius su klimatu ir energetika susijusius teisės aktus. Kaip paskelbta 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą (Fit for 55) priemonių rinkinys yra išsamiausias elementas siekiant naujo plataus užmojo 2030 m. klimato tikslo, prie kurio turės prisidėti visi ekonomikos sektoriai ir politikos sritys.

Pagal EŽK Komisija įsipareigojo peržiūrėti EMD, dėmesį sutelkdama į aplinkos klausimus ir siekdama užtikrinti, kad energijos mokesčiai derėtų su klimato srities tikslais. Mokesčiais siunčiami tinkami kainų signalai ir teikiamos tinkamos paskatos tvariam vartojimui ir gamybai, todėl jais tiesiogiai remiama žalioji pertvarka.

Norint sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtina visoje ES nustatyti veiksmingus aplinkosaugos mokesčius ir panaikinti paskatas naudoti iškastinį kurą, taip pat reikalingos kitos reguliavimo priemonės.

Pirma, EMD nedera su ES klimato ir energetikos tikslais. Direktyva nepakankamai skatina mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir elektros energijos bei alternatyviųjų degalų (vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių, sintetinių degalų, pažangiųjų biodegalų ir kt.) naudojimą. Taip yra dėl to, kad nauji, mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai apmokestinami taip pat, kaip jiems lygiaverčiai iškastiniai degalai, jei naujieji degalai atsirado po paskutinės EMD priėmimo 2003 m., todėl jiems nenustatytas aiškus tarifas. Dėl tūriu grindžiamo apmokestinimo (tarifai nustatyti litrui biodegalų) biodegalai atsiduria nepalankesnėje padėtyje. To priežastis yra ta, kad vieno litro biodegalų energinė vertė paprastai yra mažesnė nei vieno litro konkuruojančio iškastinio kuro, tačiau jiems taikomas mokesčio tarifas yra toks pat. Apskritai EMD nesuteikia pakankamų paskatų investuoti į švarias technologijas.

Antra, EMD de facto skatina naudoti iškastinį kurą. Labai skiriasi taikomi nacionaliniai tarifai, be to, yra daug įvairių nuo mokesčių atleidžiančių ir juos mažinančių priemonių. Įvairiausiomis nuo mokesčių atleidžiančiomis ir juos mažinančiomis priemonėmis teikiama paskatų naudoti iškastinį kurą, o tai neatitinka EŽK tikslų. Naujasis pasiūlymas iškastinio kuro naudojimą padėtų sumažinti dviem būdais. Pirma, nustatant didesnius tarifus iškastiniam kurui ir mažesnius tarifus atsinaujinančiųjų išteklių produktams, taip sumažinant santykinį iškastinio kuro kainų pranašumą, palyginti su mažiau taršiomis alternatyvomis. Tai atgrasytų nuo iškastinio kuro naudojimo. Antra, persvarstant galimybę sumažinti mokesčius ir atleisti nuo jų, nes šiuo metu taip mažinamas iškastinio kuro apmokestinimas. Tokios lengvatos taikomos žemės ūkyje naudojamam gazoliui, buitiniam šildymui naudojamam gazoliui ir anglims (galimybė toliau taikyti išimtį pažeidžiamiems namų ūkiams būtų išlaikyta) arba energijai imliuose pramonės sektoriuose naudojamam iškastiniam kurui. Be to, pasiūlymu būtų panaikinta dabar taikoma privaloma išimtis aviacijos ir laivybos bei žvejybos sektoriams.

Trečia, EMD nebeprisideda prie tinkamo vidaus rinkų veikimo, nes minimalūs mokesčių tarifai prarado konvergencinį poveikį nacionaliniams mokesčių tarifams. Minimalūs tarifai yra maži, nes nebuvo atnaujinti nuo 2003 m., nors daugeliu atvejų nacionaliniai tarifai gerokai viršija EMD nustatytus minimalius tarifus. Todėl EMD nustatyti minimalūs tarifai bet kuriuo atveju nebepadeda išvengti lenktynių dėl mažiausių mokesčių ir jie taip pat nėra žemiausia mokesčio riba. Visi šie veiksniai, taip pat galimybė atleisti nuo mokesčių ir juos sumažinti, didina vidaus rinkos susiskaidymą ir visų pirma iškraipo vienodas sąlygas visuose susijusiuose ekonomikos sektoriuose.

Be to, kai kurie EMD aspektai yra nepakankamai aiškūs, aktualūs ir nuoseklūs, todėl atsiranda teisinis netikrumas. Tai, be kita ko, apima apmokestinamų produktų ir naudojimo paskirčių, kuriems direktyva netaikoma, apibrėžtį ir atleidimo nuo mokesčių, susijusio su oro navigacijai ir laivybai naudojamais variklių degalais, aiškinimą. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama šių tikslų:

(1)parengti pritaikytą sistemą, kuri, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, padėtų siekti ES 2030 m. tikslų ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apimtų energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimo suderinimą su ES energetikos, aplinkos ir klimato politika, taip prisidedant prie ES pastangų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

(2)parengti sistemą, kuri padėtų išsaugoti ir pagerinti ES vidaus rinką atnaujinant tarifų taikymo sritį ir struktūrą, taip pat racionalizuojant atleidimo nuo mokesčių ir jų sumažinimo taikymą valstybėse narėse;

(3)išsaugoti galimybę surinkti pajamų į valstybių narių biudžetus.

Kaip minėta pirmiau, šie tikslai bus pasiekti pereinant nuo tūriu prie energine verte grindžiamų mokesčių, panaikinant paskatas naudoti iškastinį kurą ir įvedant tarifų klasifikavimo pagal aplinkosauginį veiksmingumą sistemą. Be to, dabartinė mokesčių struktūra bus supaprastinta energinius produktus (naudojamus kaip variklių degalai arba krosnių kuras) ir elektros energiją suskirstant į kategorijas ir klasifikuojant pagal jų aplinkosauginį veiksmingumą. Aplinkosauginis veiksmingumas apibrėžtas atsižvelgiant į Europos žaliajame kurse nurodytas kitas ES politikos sritis ir visų pirma į likusius pasiūlymus, pateiktus pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą (Fit for 55) priemonių rinkinyje. Pagal šią klasifikaciją tradicinis iškastinis kuras, pavyzdžiui, gazolis ir benzinas, bus apmokestinamas didžiausiu tarifu. Kitai tarifų kategorijai bus priskirtas mažiau žalingas iškastinis kuras, galintis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Dviem trečdaliams orientacinio tarifo lygus tarifas 10 metų pereinamuoju laikotarpiu bus taikomas, pavyzdžiui, gamtinėms dujoms, SND ir iškastinės kilmės vandeniliui. Vėliau šis tarifas padidės iki viso orientacinio tarifo. Tolesnei kategorijai priklauso tvarūs, bet ne pažangieji biodegalai. Siekiant atspindėti jų indėlį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, jiems taikomas tarifas lygus pusei orientacinio tarifo. Mažiausias tarifas taikomas elektros energijai, nepriklausomai nuo jos naudojimo, pažangiesiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams, biodujoms ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gautam vandeniliui. Šiai grupei taikomas tarifas yra gerokai mažesnis už orientacinį tarifą, nes elektros energija ir toks kuras Europos Sąjungai gali padėti pereiti prie švarios energetikos ir taip pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus, o galiausiai – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Siekiant sumažinti ekonomines ir socialines mokesčio įvedimo išlaidas, kai kuriems sektoriams, daugiausia tiems, kurie šiuo metu visiškai atleisti nuo mokesčių (pavyzdžiui, aviacijos), arba namų ūkių, kurie nelaikomi pažeidžiamais, naudojamam krosnių kurui, bus taikomi pereinamieji laikotarpiai.

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į socialinį aspektą nustatant galimybę pažeidžiamus namų ūkius dešimties metų laikotarpiu atleisti nuo krosnių kuro mokesčio ir nustatant dešimties metų pereinamąjį laikotarpį minimaliam mokesčio tarifui pasiekti.

Valstybės narės taip pat gali krosnių kurui nustatyti sumažintą (bet ne mažesnį už minimalų) tarifą, kuris būtų taikomas visiems namų ūkiams. Spręsti, kaip naudoti mokestines pajamas, paliekama pačioms valstybėms narėms ir jos šias pajamas gali panaudoti teisingumui užtikrinti ir socialiniam poveikiui sušvelninti.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Iniciatyvos, susijusios su ES kovos su klimato kaita tikslais pagal EŽK, visų pirma su 2030 m. klimato politikos tikslu, pristatomos pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje. Šiame dokumentų rinkinyje visų pirma numatoma klimato, energetikos, transporto ir mokesčių sričių sektorių teisės aktų peržiūra 7 .

Šis pasiūlymas dėl EMD išdėstymo nauja redakcija yra šio nuosekliai parengto dokumentų rinkinio dalis. Be kitų rinkinyje pateiktų pasiūlymų, juo prisidedama prie ES klimato tikslų įgyvendinimo sprendžiant atleidimo nuo energijos mokesčių ir jų mažinimo, kuriais de facto skatinamas iškastinio kuro naudojimas, klausimus, kartu skatinant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir švaresnių degalų naudojimą. Todėl pasiūlymas dėl EMD išdėstymo nauja redakcija ir pasiūlymas peržiūrėti ES ATLPS, įskaitant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įvedimą pastatams ir kelių transportui, papildo vienas kitą.

Kitos pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio iniciatyvos apima naujus pasiūlymus ir galiojančių klimato, energetikos ir transporto politikos acquis persvarstymą, kaip antai:

·ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) 8 , siekiant ją pritaikyti prie naujo klimato tikslo ir apyvartiniais taršos leidimais pradėti prekiauti statybos, jūrų ir kelių transporto sektoriuose, taip pat pakeisti aviacijos sektoriui, kuris jau įtrauktas į jos taikymo sritį, taikomą tvarką;

·Pastangų pasidalijimo reglamento 9 dėl privalomų įpareigojimų 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį;

·reglamento, kuriuo nustatomos lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos 10 ;

·Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 11 ;

·iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“, kuria siekiama skatinti tvarių aviacinių degalų gamybą ir naudojimą oro transporto sektoriuje;

·iniciatyvos „FuelEU Maritime“, kuria siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų paklausą jūrų transporto sektoriuje;

·Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, siekiant įgyvendinti naująjį 2030 m. klimato tikslą ir užtikrinti teisingą pertvarką;

·naujojo pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo;

·reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), kiekio įtraukimo 12 ;

·Direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 13 ;

·Reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (Taksonomijos reglamentas) 14 .

Be to, EMD išdėstymas nauja redakcija atitinka nulinės taršos tikslą, prisiimtą pagal Europos žaliąjį kursą, ir mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką klimato, energetikos ir judumo srityse pagal 2021–2027 m. bendrąją mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsniu, pagal kurį ES leidžiama nustatyti suderintas taisykles tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti. Be to, pagal SESV 192 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą gali būti priimtos atitinkamos fiskalinio pobūdžio nuostatos, susijusios, inter alia, su aplinkos išsaugojimu ir apsauga.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

(1)Dabar taikomi minimalūs tarifai gali riboti aplinkos apsaugos užmojus, kurių valstybės narės gali siekti apmokestindamos energiją, visų pirma dėl to, kad energijos apmokestinimas daro tiesioginį poveikį įmonių sąnaudoms.

(2)Energijos mokesčių direktyva suderinus energijos mokesčius sumažėtų žalingas energijos mokesčių konkurencijos tarp valstybių narių poveikis, atsirandantis, pavyzdžiui, dėl galimo įmonių perkėlimo į valstybes nares, kuriose taikomas palankesnis mokesčių režimas.

(3)Akivaizdu, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra veiksminga priemonė mažinant iš įrenginių, kuriems taikoma ši sistema, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje siūloma į ES ATLPS taikymo sritį įtraukti jūrų sektorių ir apyvartiniais taršos leidimais pradėti prekiauti kelių transporto ir pastatų sektoriuose. Vis dėlto valstybių narių energijos mokesčiai taikomi kartu su ES lygmens prekyba apyvartiniais taršos leidimais, todėl EMD turi užtikrinti, kad ES lygmeniu nustatyti minimalūs mokesčių tarifai teikia paskatų, derančių su ES energetikos, klimato ir aplinkosaugos tikslais. Atsižvelgiant į tai, ES lygmens veiksmais gali būti užtikrintas ES ATLPS ir energinių produktų bei elektros energijos mokesčių derėjimas, taip pat bendras ES požiūris į energinių produktų apmokestinimą.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas 15

Iš pradžių EMD iš esmės teigiamai prisidėjo prie pagrindinio tikslo – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui arba bet kokiam prekybos ir konkurencijos tarp energijos šaltinių ir energijos vartotojų bei tiekėjų iškraipymui.

Tačiau per pastaruosius 15 metų įvykus su technologijomis, nacionaliniais mokesčių tarifais ir energijos rinkomis susijusių pokyčių, esamos formos EMD tokio pat teigiamo vaidmens nebeatlieka. Be to, nuo tada, kai 2003 m. buvo priimta EMD, ES teisės aktų sistema ir politikos tikslai gerokai išsiplėtė, todėl iškilo tam tikrų klausimų dėl aktualumo ir nuoseklumo. Todėl bendra EMD ES pridėtinė vertė ilgainiui labai sumažėjo, visų pirma dėl to, kad nenumatytas minimalių tarifų indeksavimas, dėl to, kad valstybės narės plačiai ir labai skirtingai taiko neprivalomą atleidimą nuo mokesčių bei dėl kintančios politikos aplinkos.

Galiojanti EMD tik labai menkai prisideda prie platesnių ES ekonominių, socialinių ir aplinkos politikos tikslų. EMD bent iš dalies dera su politikos pastangomis skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, tačiau jos derėjimas su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų dujų kiekio mažinimo, energijos šaltinių įvairinimo ar energetinės nepriklausomybės ir saugumo tikslai yra mažesnis. Pagrindinės šio nederėjimo priežastys – neatsižvelgiama į energinių produktų ir elektros energijos energinę vertę ir išmetamą CO2 kiekį, nustatyti (per) žemi minimalūs apmokestinimo lygiai ir taikoma (per) daug išimčių. Dėl tų pačių priežasčių EMD nepadeda mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti oro taršą. Todėl EMD indėlis siekiant tikslų, nustatytų tarptautiniuose susitarimuose, pavyzdžiui, 2015 m. Paryžiaus susitarime, yra menkas. Be to, EMD neskiriami atsinaujinantieji ir didelio taršos anglies dioksidu intensyvumo elektros energijos šaltiniai ir neatsižvelgiama į biodegalų aplinkosauginį veiksmingumą. Todėl EMD nuostatos dėl biodegalų apmokestinimo nedera su ES energetikos, kovos su klimato kaita ir aplinkos politika.

EMD taikoma mažėjančiai ES energijos rūšių derinio daliai, nes nuolat atsiranda naujų technologijų ir produktų (pvz., elektros energijos naudojimas dujoms gaminti, ne biologinės kilmės degalai) arba jie įgauna daugiau svarbos. Todėl dabartinė energijos apmokestinimo sistema negali užtikrinti, kad naujoms aplinkos atžvilgiu tvarioms technologijoms ir produktams būtų taikomos lengvatinis režimas. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad rinkoje vis dažniau naudojami atsinaujinančiųjų išteklių degalai, pagal EAD jiems taikoma apmokestinimo tvarka tebegrindžiama taisyklėmis, kurios parengtos tada, kai tokie degalai buvo reta alternatyva.

Pagal galiojančią EMD dyzelinui taikomas mažesnis minimalus tarifas, nei benzinui ir taip benzinui sudaromos nepalankesnės sąlygos. Tai didina dyzelino paklausą. Be to, nepalankios sąlygos sudarytos ir naujiems degalams. Jei jie nėra aiškiai nurodyti galiojančioje EMD, taikomas lygiaverčiais tikslais naudojamų degalų mokesčio tarifas. Paprastai vieno litro šių degalų energinė vertė yra mažesnė nei lygiaverčių degalų. Dėl to litrui naujų degalų taikomas mokesčio tarifas yra didesnis. Be to, ypatingai probleminis direktyvos aspektas yra tai, kad tarptautinė aviacija ir laivyba privalomai atleisti nuo mokesčių, nes tai yra nesuderinamas su dabartiniais klimato srities iššūkiais ir politika.

Aviacijos srityje ES derėjosi Sąjungos ir valstybių narių vardu su trečiosiomis šalimis dėl horizontaliųjų oro susisiekimo paslaugų susitarimų ir išsamių oro susisiekimo susitarimų. Be to, valstybės narės taip pat sudarė dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su trečiosiomis šalimis. Horizontalieji oro susisiekimo paslaugų susitarimai ES suteikia galimybę iš dalies pakeisti kai kurias valstybių narių dvišalių susitarimų nuostatas. Išsamūs oro susisiekimo susitarimai pakeičia dvišalius susitarimus, kuriuos atskiros valstybės narės sudarė su trečiosiomis šalimis. Daugeliu atvejų tais susitarimais leidžiama apmokestinti valstybių narių teritorijoje tiekiamus degalus, skirtus naudoti orlaiviuose, kuriais vykdomi skrydžiai ES viduje.

Vandens transporto srityje vežimas Reinu reglamentuojamas peržiūrėtoje 1868 m. spalio 17 d. Manheimo konvencijoje dėl laivybos Reinu. Be to, 1952 m. gegužės 16 d. Strasbūre sudarytame Susitarime dėl muitų ir gazolio apmokestinimo tvarkos, taikomos laivybą Reino upe vykdančių laivų atsargoms 16 (Strasbūro susitarimas), numatyta, kad gazolis, naudojamas Reine, jo intakuose ir kituose vandens keliuose, neapmokestinamas. Kadangi vandens transportui naudojami degalai turėtų būti ES apmokestinami vienodai, valstybės narės, kurios yra Strasbūro susitarimo šalys, turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad nesuderinamumas būtų veiksmingai panaikintas. Pagal SESV 351 straipsnio 2 dalį, jeigu ES valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudarytos sutartys yra nesuderinamos su ES teise, atitinkamos valstybės narės turi imtis visų reikiamų priemonių nustatytiems nesuderinamumams pašalinti.

Krosnių kurui taikomi minimalūs tarifai yra per maži, kad prisidėtų prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, nes jie sudaro tik nedidelę šių produktų kainos dalį. Be to, namų ūkiams ir verslo naudotojams taikomas neprivalomas atleidimas nuo mokesčių ir jų sumažinimas dar labiau didina skirtumą, todėl kai kuriose valstybėse narėse taikomi faktiniai mokesčio tarifai yra gerokai mažesni nei kitose.

Vidaus rinkos susiskaidymą didina tai, kad elektros energijai ir gamtinėms dujoms taikomi labai skirtingi tarifai ir daug įvairių atleidimo nuo mokesčių ir juos mažinančių priemonių.

Kadangi EMD numatyti apmokestinimo lygiai neparemti jokia konkrečia logika (pavyzdžiui, neatsižvelgiama į energinę vertę ir išorinį poveikį), valstybėms narėms leidžiama nustatyti savo nuožiūra nacionalinius tarifus, neprivalant laikytis jokių nurodymų ar produktų koeficientų. Todėl galiojanti EMD vartotojams gali teikti netinkamų kainų signalų, neskatinančių rinktis ekologiškesnių ir efektyvesnių energijos šaltinių, o nacionaliniu lygmeniu neužtikrinamas nuoseklus energijos šaltinių traktavimas.

Dėl EMD valstybės narės ar ekonominės veiklos vykdytojai nepatyrė didelės reguliavimo naštos ar sąnaudų, susijusių su direktyvos laikymusi. Didžioji išlaidų ir naštos dalis atsiranda dėl horizontaliųjų teisės aktų arba nacionalinių įgyvendinimo priemonių, kurios direktyvoje nenumatytos ir skirtingose valstybėse narėse ar ekonominės veiklos sektoriuose labai skiriasi.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į įvairių išorės subjektų pastabas. Su suinteresuotaisiais subjektais pirmiausia konsultuotasi remiantis įžanginio poveikio vertinimo grįžtamojo ryšio mechanizmu ir specialiomis viešomis konsultacijomis.

Viešos konsultacijos vyko nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. spalio 14 d. Iš viso gauti 563 atsakymai iš 25 valstybių narių ir 5 trečiųjų šalių, taip pat 129 pozicijos dokumentai. Didžioji dauguma respondentų pritaria bendriems ES kovos su klimato kaita ir tarša tikslams ir EMD peržiūrai siekiant šių tikslų. Kalbant apie EMD peržiūros prioritetus, dauguma respondentų sutinka, kad peržiūrint EMD, nustatant tarifus (kurie taip pat turėtų būti nustatyti remiantis energine verte, o ne tūriu) turėtų būti atsižvelgta į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir turėtų būti numatytos paskatos naudoti alternatyvius energijos šaltinius, pavyzdžiui, švarųjį vandenilį ir tvarius biodegalus. Apskritai respondentai nepritarė sektorių, kuriuose kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, apmokestinimui. Viešos konsultacijos atskleidė tam tikrą pritarimą mokesčių skirtingų rūšių transportui suvienodinimui, kad jos galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, ir plėtoti efektyviau energiją vartojančias ir mažai anglies dioksido išskiriančias transporto rūšis. Susijusių socialinių priemonių srityje dauguma respondentų pritarė perėjimui nuo darbo jėgos apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų, taip pat skurstantiems namų ūkiams skirtų socialinės paramos programų.

Siekiant įvertinti, kaip būtų galima siekti skirtingų politikos tikslų, buvo išnagrinėta keletas metodų ir palyginta su atskaitos scenarijumi. 

Atskaitos scenarijus – tai galiojanti 2030 m. klimato ir energetikos teisės aktų sistema, t. y. anksčiau sutarti klimato ir energetikos tikslai iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, taip pat pagrindinės politikos priemonės jiems įgyvendinti. Pagal šią politikos galimybę daroma prielaida, kad EMD liks nepakeista.

Pagal 1 galimybę būtų indeksuoti minimalūs tarifai ir iš dalies išplėsta mokesčio bazė, iš esmės nekeičiant jos struktūros. ES vidaus aviacijos ir jūrų sektoriai būtų įtraukti į direktyvos taikymo sritį su nuliniu minimaliu tarifu, panaikinant dabar taikomą atleidimą nuo mokesčių.

Pagal 2 galimybę būtų supaprastinta tarifų sistema. Minimalūs tarifai būtų indeksuoti ir grindžiami energine verte, taip pat būtų taikomas pereinamasis laikotarpis (2a galimybės atveju – 10 metų, o 2b galimybės atveju – trumpesnis laikotarpis iki 2030 m.). Pagal šią galimybę daugiausia dėmesio skiriama energinei vertei ir apmokestinimo didinimui (daugiausia krosnių kuro) bei mokesčio bazės išplėtimui, į direktyvos taikymo sritį įtraukiant ES vidaus navigaciją aviacijos ir jūrų sektoriuose, šiems sektoriams nustatant minimalius tarifus, kurie 10 metų pereinamuoju laikotarpiu būtų didinami linijiniu būdu. Pagal 2c galimybę, be 2a galimybės ypatybių, įvedamas naujas komponentas, pagal kurį tarifai būtų nustatomi atsižvelgiant į produktų išmetamą oro teršalų kiekį.

2020 m. rugsėjo mėn. siūlydama atnaujintą tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., Europos Komisija taip pat apibūdino veiksmus visuose ekonomikos sektoriuose, kurie papildytų nacionalines pastangas siekti platesnio užmojo tikslo. Remiant numatomą pagrindinių į pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį įtrauktų teisės aktų peržiūrą buvo atlikti poveikio vertinimai.

Atsižvelgiant į tai, šiame poveikio vertinime išnagrinėtos įvairios galimybės, kaip peržiūrima Energijos mokesčių direktyva galėtų veiksmingai prisidėti prie atnaujinto tikslo, nustatyto pagal pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, kartu atsižvelgiant į su vidaus rinka susijusį tikslą išvengti pajamų erozijos.

Remiantis galimybių palyginimu ir konkrečių politikos galimybių analize, tinkamai tikslus pasiekti leistų 2 ir 3 galimybės.

Šios galimybės padeda siekti klimato ir energetikos bei kitų politikos tikslų.

Kalbant apie pereinamąjį laikotarpį, poveikis abiejų galimybių ir abiejų laikotarpių (10 arba 7 metų) atveju iki 2035 m. būtų toks pat. Tačiau socialiniu aspektu geriausių rezultatų būtų pasiekta pagal galimybes, kuriose numatytas dešimties metų pereinamasis laikotarpis (2a ir 3a galimybės), palyginti su trumpesniu pereinamuoju laikotarpiu.

Jei atsižvelgiama į taršos komponentą, teigiamą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo poveikį atsveria neigiamas socialinis poveikis dėl smarkaus anglių ir biomasės kainos padidėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema turėtų būti taikoma kelių transporto ir pastatų sektoriuose išmetamam anglies dioksidui, kaip siūloma persvarstant pasiūlymą dėl ES ATLPS pagal pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, geriausia galimybe laikoma 2a galimybė, nes ja išvengiama šių dviejų mechanizmų dubliavimosi.

Plataus užmojo ES klimato srities tikslą iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat likusius peržiūrint EMD nustatytus tikslus būtų galima pasiekti tinkamai išplėtus ES ATLPS taikymą jūrų sektoriui ir pradėjus prekybą apyvartiniais taršos leidimais kelių transporto ir pastatų sektoriuose bei pasirinkus EMD peržiūros 2 galimybę.

Poveikio vertinimas taip pat parodė, kad EMD peržiūra nesukurtų bereikalingos naštos ekonomikai. Pirmiau nurodytus tikslus galima pasiekti labai nedidelėmis ekonominėmis sąnaudomis, o peržiūra gali duoti ekonominės naudos, visų pirma jei papildomas pajamas, gautas dėl bendrų energijos vartojimo mokesčių, valstybės narės panaudotų nenumatytoms socialinėms išlaidoms kompensuoti.

Poveikio vertinimas parodė, kad didesni iškastinio kuro mokesčiai gali labiau paveikti mažas pajamas gaunančius namų ūkius, visų pirma dėl padidėjusių šildymo išlaidų. Tokiais atvejais galimą energijos mokesčių regresyvų poveikį būtų galima kompensuoti tas pajamas panaudojant žaliajai pertvarkai paremti, finansuojant investicijas į mažai anglies dioksido išskiriančius ir energiją taupančius gaminius ir prietaisus arba fiksuotųjų sumų pervedimais. Pavyzdžiui, iš analizės matyti, kad kai papildomos iš energijos mokesčių gautos mokestinės pajamos namų ūkiams grąžinamos fiksuotųjų sumų pavidalu, siūlomi pakeitimai tampa progresyvūs, nes šie pervedimai prisideda prie didesnio skurdesnių namų ūkių disponuojamųjų pajamų padidėjimo.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Kiek tai susiję su sąnaudomis, susijusiomis su direktyvos veikimu, konkretus EMD įgyvendinimas priklauso nuo kelių kitų veiksnių. Jie apima tokius aspektus kaip toje pačioje srityje taikomos konkrečios nacionalinės ar kitos ES politikos priemonės, nacionaliniai prioritetai ir pramonės palikimas, vyraujančios ekonominės ir prekybos sąlygos arba atskirų sektorių ar bendrovių verslo modeliai.

Remiantis (jau paskelbtu) dabartinės EMD vertinimu 17 , kadangi dabartinėje EMD valstybėms narėms palikta daug laisvės taikyti atleidimo nuo mokesčių, jų sumažinimo ir grąžinimo priemones, buvo sudėtinga visoje ES suderintai apskaičiuoti efektyviuosius tarifus. Visų pirma vertinimo metu nebuvo renkami oficialūs duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti efektyviuosius mokesčio tarifus. Todėl buvo sunku išskirti ir kiekybiškai įvertinti kai kuriuos direktyvos poveikius.

Tačiau dabartiniame poveikio vertinime atitinkamame skirsnyje apie politikos galimybių poveikį tam tikros ekonominės išlaidos įvardytos.

Tam tikrų reguliavimo išlaidų (daugiausia susijusių su leidimų bei deklaracijų tvarkymu ir IT sistemų atnaujinimu) atsiras prekiautojams į EMD taikymo sritį naujai įtrauktais energiniais produktais ir administracijoms, nes šiems produktams bus taikomos tam tikros bendros akcizų tvarkos nuostatos 18 ; tačiau šios išlaidos prekiautojams vandeniliu ir kietąja biomase turėtų būti ribotos, nes šiems produktams bus leidžiama taikyti tokius pačius judėjimo kontrolės supaprastinimus, kaip ir atitinkamai gamtinėmis dujomis ir anglimis. Tai, kad bus panaikintas kai kuriems degalams ar veiklos sektoriams (pvz., aviacijos ir jūrų laivybos) taikomas atleidimas nuo akcizų, nekeis reguliavimo išlaidų, susijusių su bendra tvarka, nes nuo mokesčių atleistiems degalams vis tiek buvo taikoma laikymo ir judėjimo kontrolė.

Degalų mokesčio surinkimas aviacijos sektoriuje neturėtų kelti problemų administraciniu požiūriu. Valstybės narės jau turi patirties rinkdamos kitų rūšių transporto (daugiausia kelių transporto) degalų mokesčius. Manoma, kad aviacinių degalų mokestis būtų renkamas panašiai, t. y. mokestį rinktų degalų tiekėjai tiekdami žibalą į oro uostus, o vėliau tas lėšas pervestų atitinkamiems mokesčių administratoriams.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Energijos vartojimo mokesčių stebėsena reguliariai atliekama bent kartą per metus, renkant informaciją iš valstybių narių per Netiesioginių mokesčių ekspertų grupės (ITEG) posėdžius. Be to, Mokesčių ir muitų sąjungos GD kartu su valstybėmis narėmis dukart per metus atnaujina taikomų energijos mokesčių tarifų duomenų bazę (Europos mokesčių duomenų bazę).

Be to, EMD numatyta, kad, remiantis Komisijos ataskaita, periodiškai nagrinėjamos įvairios direktyvos nuostatos ir minimalūs apmokestinimo lygiai ir, jei reikia, Komisijos pasiūlymu keičiami. Nagrinėjant atsižvelgiama į tinkamą vidaus rinkos veikimą ir į Sutartyje nustatytus platesnio masto tikslus. |Po EMD peržiūros atliekant tokį nagrinėjimą visų pirma dėmesys bus kreipiamas į tai,

(a)kaip valstybės narės įtraukė į nacionalines sistemas naująją energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimo sistemą,

(b)kaip naujoji sistema leido joms geriau integruoti aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir

(c)koks yra ekonominis poveikis, atsižvelgiant į tai, kaip valstybės narės panaudojo papildomas pajamas.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Energine verte grindžiami mokesčiai suteikia galimybę geriau palyginti skirtingus energinius produktus ir elektros energiją ir panaikinti kai kuriems produktams, pvz., biodegalams, šiuo metu taikomą nepalankų mokesčių režimą.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

2021/0213 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ⌦ Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ⌫, ypač į jos 93 straipsnį⌦ 113 straipsnį ir 192 straipsnio 2 antros dalies pirmos pastraipos a punktą ⌫,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

⇩ naujas

(1)Tarybos direktyva 2003/96/EB 26 buvo keletą kartų iš esmės keičiama 27 . Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)Direktyva 2003/96/EB buvo priimta siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, susijusį su energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimu. Į Direktyvą 2003/96 taip pat buvo įtraukti aplinkos apsaugos reikalavimai, visų pirma atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą;

🡻 2003/96/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo 28 ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo 29 taikymo sritis yra skirta tik mineralinėms alyvoms.

🡻 2003/96/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Bendrija neturi nuostatų minimaliai elektros energijos ir kitų, išskyrus mineralines alyvas, energetikos produktų apmokestinimo normai nustatyti, o tai gali turėti neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui.

⇩ naujas

(3)būtina užtikrinti, kad aiškiomis energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimo taisyklėmis ir toliau būtų prisidedama prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir kartu, atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ 30 , sprendžiamos su klimatu ir aplinkos apsauga susijusios problemos. Energijos mokesčiai gali padėti siekti tikslo iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., taip pat įgyvendinant principą „teršėjas moka“ siekti nulinės taršos tikslo, užtikrinant, kad variklių degalų, krosnių kuro ir elektros energijos mokesčiais būtų geriau atspindėtas jų poveikis aplinkai ir sveikatai. Energijos mokesčių indėlis siekiant šių tikslų patvirtintas Tarybos išvadose dėl ES energijos mokesčių sistemos 31 ;

🡻 2003/96/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Tinkamam rinkos funkcionavimui ir norint pasiekti tikslų kitose Bendrijos politikos srityse, reikia Bendrijos lygiu nustatyti minimalų daugelio energetikos produktų, įskaitant elektrą, gamtines dujas ir anglį, apmokestinimo lygį.

⇩ naujas

(4)aplinkosaugos mokesčiai gali būti ekonomiškai efektyvi priemonė valstybėms narėms tikslingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kad vidaus rinka tinkamai veiktų reikia nustatyti bendras tokio apmokestinimo taisyklės;

(5)tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė taikyti energijos mokesčius variklių degalams, krosnių kurui ir elektros energijai įvairiais kitais tikslais, nebūtinai tiesiogiai ar išimtinai susijusiais su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu;

🡻 2003/96/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(6)Valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomų energijos apmokestinimo lygių pastebimas skirtumas galėtų turėti žalos tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui.⌦ dideli valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomų energijos mokesčių lygių skirtumai gali kenkti tinkamam vidaus rinkos veikimui; ⌫

🡻 2003/96/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(7)atitinkamų Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ minimalių apmokestinimo lygių nustatymas gali leisti sumažinti dabartinius nacionalinių apmokestinimo lygių skirtumus;

🡻 2003/96/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Pagal Sutarties 6 straipsnį, nustatant ir įgyvendinant kitas Bendrijos politikos sritis turi būti įtraukiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

🡻 2003/96/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(8)Bendrija ⌦ Sąjunga ⌫, kaip Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos dalyvė, ratifikavo Kioto protokolą ⌦ Paryžiaus susitarimą ⌫. Energinių produktų ir, tam tikrais atvejais, elektros energijos apmokestinimas yra viena iš priemonių, tinkamų siekiant Kioto protokolo ⌦ Paryžiaus susitarimo ⌫ tikslų;

⇩ naujas

(9)turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias energijos mokesčiai būtų grindžiami energinių produktų ir elektros energijos energetine verte ir jų aplinkosauginiu veiksmingumu. Šiuo tikslu reikėtų daryti nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES 32 apibrėžtis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 33 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 34 . Be to, reikėtų atnaujinti energinių produktų sąrašą į jį įtraukiant tam tikrus energinius produktus, siekiant užtikrinti, kad tie degalai būtų traktuojami vienodai ir standartiškai;

🡻 2003/96/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Taryba turi periodiškai patikrinti atleidimą nuo mokesčių ir jų sumažinimą bei minimalius apmokestinimo lygius, atsižvelgdama į tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, minimalių apmokestinimo lygių tikrąją vertę, Bendrijos įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu ir tolimesnius Sutarties tikslus.

⇩ naujas

(10)mokesčių neutralumo sumetimais kiekvieno energijos mokesčių elemento atveju tie patys minimalūs apmokestinimo lygiai turėtų būti taikomi visiems tam tikra paskirtimi naudojamiems energiniams produktams. taigi, jeigu nustatomi lygiaverčiai minimalūs apmokestinimo lygiai, valstybės narės, taip pat mokesčių neutralumo sumetimais, turėtų užtikrinti, kad lygiaverčiai nacionaliniai apmokestinimo lygiai būtų taikomi visiems susijusiems produktams;

🡻 2003/96/EB 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas lankstumas, būtinas jų nacionalines sąlygas atitinkančioms politikos sritims nustatyti ir įgyvendinti.

⇩ naujas

(11)valstybės narės taip pat bet kuriuo metu turėtų laikytis priede nustatytos tos pačios skirtingiems produktams kiekvienai paskirčiai taikomos minimalių apmokestinimo lygių klasifikacijos, kad būtų užtikrinta aplinkos apsaugai pritaikyta tarifų struktūra. Minimalūs energijos apmokestinimo lygiai turėtų būti kasmet automatiškai suderinami siekiant atsižvelgti į jų tikrosios vertės pokyčius, kad būtų išlaikytas dabartinis tarifų suderinimo lygis ir taip sumažintas energijos ir maisto kainų keliamas nepastovumas. Toks derinimas turėtų būti atliekamas remiantis Eurostato skelbiamo Sąjungos suderinto vartotojų kainų indekso, į kurį neįtraukta energija ir neperdirbtas maistas, pokyčiais;

(12)siekiant užtikrinti sklandų tam tikrų nuostatų, susijusių su tam tikrais produktais ar naudojimo paskirtimis, įgyvendinimą, reikalingas pereinamasis taikymo laikotarpis;

🡻 2003/96/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(13)⇨ paprastai valstybės narės turėtų nustatyti tokį energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimo lygį, kuris yra ne mažesnis už direktyvoje nustatytą minimalų apmokestinimo lygį. ⇦ Valstybės narės nori įdiegti arba išlaikyti įvairias mokesčių rūšis, taikomas energetikos produktams ir elektros energijai. Tuo tikslu Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ minimalų apmokestinimo lygį, atsižvelgiant į visą taikomą mokestį, apimantį visus netiesioginius mokesčius, kuriuos jos nusprendė taikyti (išskyrus PVM);

🡻 2003/96/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14)šiai Bendrijos energetikos ⌦ Sąjungos energinių ⌫ produktų ir elektros energijos apmokestinimo struktūrai įgyvendinti skirtą fiskalinę tvarką pasirenka valstybė narė. Šiuo atžvilgiu valstybės narės gali nuspręsti nedidinti bendros mokesčių naštos, jei mano, kad šio mokesčių neutralumo principo įgyvendinimas galėtų prisidėti prie jų mokesčių sistemų pertvarkymo ir modernizavimo skatinant veiklą, leidžiančią labiau saugoti aplinką ir padidinti darbo jėgos sunaudojimą. ⌦ elgesį, padedantį užtikrinti didesnę aplinkos apsaugą ir didinti darbo jėgos naudojimą; ⌫

🡻 2003/96/EB 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(15)energijos kainos yra pagrindiniai Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ energetikos, transporto ir aplinkosaugos politikos elementai;

🡻 2003/96/EB 13 konstatuojamoji dalis

Apmokestinimas iš dalies lemia energetikos produktų ir elektros energijos kainą.

🡻 2003/96/EB 14 konstatuojamoji dalis

Minimalūs apmokestinimo lygiai turėtų atspindėti įvairių energetikos produktų ir elektros energijos vietą pagal konkurencingumą. Turint tai omenyje, būtų patartina kiek galima greičiau šių minimalių lygių apskaičiavimą pagrįsti produktų energetiniu turiniu. Tačiau šis metodas neturėtų būti taikomas variklių degalams.

🡻 2003/96/EB 15 konstatuojamoji dalis

Galimybė tam pačiam produktui taikyti diferencijuotas nacionalines apmokestinimo normas turėtų būti leidžiama konkrečiomis aplinkybėmis ar ilgalaikėmis sąlygomis, jei laikomasi Bendrijos minimalių apmokestinimo lygių ir vidaus rinkos bei konkurencijos taisyklių.

🡻 2003/96/EB 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(16)Šiluma priklauso tiktai nuo labai ribotos Bendrijos vidaus prekybos, ši Bendrijos mokesčių struktūra neturėtų būti taikoma šilumos gamybos apmokestinimui. ⌦ kadangi šilumai tenka tiktai labai nedidelė Sąjungos vidaus prekybos dalis, ši Sąjungos mokesčių sistema neturėtų būti taikoma šilumos išeigos apmokestinimui; ⌫

🡻 2003/96/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(17)Būtina nustatyti įvairius Bendrijos minimalius apmokestinimo lygius pagal energetikos produktų ir elektros energijos sunaudojimą; ⌦ būtina nustatyti skirtingus Sąjungos minimalius apmokestinimo lygius, pagrįstus energinių produktų ir elektros energijos naudojimo paskirtimi; ⌫ 

🡻 2003/96/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(18)Energiniams produktams, naudojamiems tam tikrais tikslais kaip variklių degalai pramonės ir komercijos ir kaip krosnių kuras, paprastai taikomi mažesni mokesčiai nei tie, kurie taikomi energiniams produktams, naudojamiems kaip reaktyvinių variklių kuras. ⌦ energiniams produktams, naudojamiems kaip variklių degalai konkrečiais tikslais bei kaip krosnių kuras, paprastai taikomi mažesni mokesčiai nei tie, kurie taikomi energiniams produktams, naudojamiems kaip degalai. ⌫ ⇨ Siekiant skatinti elektros energijos naudojimą, visų pirma transporto sektoriuje, ji visada turėtų būti vienas iš mažiausiai apmokestinamų energijos šaltinių. Tuo tikslu per reikiamą laikotarpį nuo šios direktyvos įsigaliojimo valstybės narės turėtų siekti elektros energijai, naudojamai elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti, taikyti tokį patį apmokestinimo lygį kaip ir šildymui naudojamai elektros energijai; ⇦

🡻 2003/96/EB 19 konstatuojamoji dalis

Būtina galimybė vežėjų bendrovių, ypač tų, kurios užsiima veikla Bendrijoje, naudojamų dyzelinių degalų apmokestinimą nagrinėti konkrečiai, įskaitant priemones, kurios leidžia įdiegti eismo dalyvio mokesčių sistemą, siekiant apriboti konkurencijos iškraipymus, su kuriais galėtų susidurti operatoriai.

⇩ naujas

(19)siekiant direktyvos tikslų neturėtų būti daromas skirtumas tarp komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelino, taip pat verslo ir ne verslo reikmėms naudojamo krosnių kuro ir elektros energijos;

🡻 2003/96/EB 20 konstatuojamoji dalis

Valstybėms narėms gali prireikti atskirti komercinės ir nekomercinės paskirties dyzeliną. Valstybės narės gali pasinaudoti šia galimybe sumažinti skirtumą tarp nekomercinės paskirties gazolio, naudojamo kaip reaktyvinių variklių kuras ir benzinas, apmokestinimo.

🡻 2003/96/EB 21 konstatuojamoji dalis

Energetikos produktų ir elektros energijos naudojimas verslui ir ne verslui apmokestinant gali būti traktuojamas skirtingai.

🡻 2003/96/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20)energiniams produktams, naudojamiems kaip krosnių kuras ar variklių degalai, iš esmės turėtų būti taikoma Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ sistema. Ta prasme, atsižvelgiant į mokesčių sistemos pobūdį ir logiką, iš sistemos taikymo ribų turi būti išskirtas energinių produktų dvejopas naudojimas ir jų naudojimas ne kurui, taip pat mineraloginius procesus. Panašiu būdu naudojama elektros energija turėtų būti traktuojama pagal tuos pačius principus;

🡻 2003/96/EB 23 konstatuojamoji dalis

Dėl esamų tarptautinių įsipareigojimų ir norint išlaikyti Bendrijos įmonių vietą konkurencijoje, patartina ir toliau atleisti nuo mokesčių energetikos produktus, tiekiamus oro ir jūrų navigacijai, skirtai ne privatiems pramoginiams tikslams, tuo pačiu valstybės narės turėtų turėti galimybę riboti šiuos atleidimus.

⇩ naujas

(21)Sąjunga ir valstybės narės yra sudariusios daugiašalius susitarimus dėl oro susisiekimo paslaugų ir oro transporto arba dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Į šiuos susitarimus įtrauktos nuostatos dėl aviacinių degalų apmokestinimo. Aviaciniams degalams tradiciškai taikytas lengvatinių mokesčių režimas. Siekiant direktyvos tikslų, reikia, kad, nepažeidžiant tų tarptautinių susitarimų, ES vidaus oro navigacijai, išskyrus tik krovininiams gabenti skirtus skrydžius, tiekiami energiniai produktai ir elektros energija būtų apmokestinti. Vis dėlto nesant efektyvesnių alternatyvų vis dar reikia taikyti išimtį degalams, naudojamiems tik kroviniams gabenti skirtiems skrydžiams;

(22)siekiant užtikrinti sklandų šios direktyvos įgyvendinimą, minimalūs variklių degalų, naudojamų ES vidaus ne verslo ir ne pramoginiams skrydžiams, apmokestinimo lygiai būtų pasiekti per dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, o tvariems alternatyviesiems degalams ir elektros energijai dešimt metų būtų taikomas nulinis minimalus tarifas. Energiniams produktams ir elektros energijai, naudojamiems ES vidaus verslo ir pramoginiams skrydžiams, turėtų būti taikomi standartiniai variklių degalams ir elektros energijai valstybėse narėse taikomi apmokestinimo lygiai;

(23)laivybai, įskaitant žvejybą, naudojami degalai taip pat turėtų būti apmokestinti, o valstybės narės, kurios yra tarptautinių susitarimų, numatančių tokių degalų neapmokestinimą, šalys, iki šios direktyvos taikymo pradžios dienos turi užtikrinti, kad būtų pašalinti neatitikimai. Būtina nustatyti skirtingą apmokestinimo lygį, kuris būtų taikomas energiniams produktams ir elektros energijai, naudojamiems ES vidaus reguliariosioms laivybos, žvejybos ir krovinių transporto paslaugoms, ir atitinkamai veiklai prisišvartavus. Atsižvelgiant į tų naudojimo paskirčių specifiškumą, minimalūs apmokestinimo lygiai turėtų būti mažesni už tuos, kurie taikomi bendro pobūdžio variklių degalų naudojimui. Siekiant paskatinti naudoti tvarius alternatyviuosius degalus ir elektros energiją, tokie degalai ir elektros energija turėtų būti nepamokestinami dešimt metų. Energiniams produktams ir elektros energijai, naudojamiems likusiai ES vidaus laivybos veiklai, turėtų būti taikomi standartiniai variklių degalams ir elektros energijai valstybėse narėse taikomi apmokestinimo lygiai; 

(24)valstybės narės gali netaikyti mokesčio ES išorės oro navigacijai (nepažeisdamos tarptautinių įsipareigojimų) ir ES išorės laivybai, įskaitant žvejybą, arba, priklausomai nuo veiklos rūšies, gali taikyti tokius pačius apmokestinimo lygius, kaip ir ES viduje vykdomos veiklos atveju;

🡻 2003/96/EB 24 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(25)valstybėms narėms turėtų būti leidžiama konkrečiais atvejais atleisti nuo mokesčių ar taikyti sumažintus apmokestinimo lygius, kai tai nedarys žalos ⇨ aplinkosaugos tikslams ir ⇦ tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui ir nesukels konkurencijos iškraipymo;

🡻 2003/96/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(26)Ypač bendra šilumos ir energijos gamyba bei, siekiant skatinti alternatyvios energijos šaltinių naudojimą, atsinaujinančios energijos formos gali turėti teisę į atleidimus nuo mokesčių.⌦ lengvatinis režimas visų pirma gali būti taikomas ⌫ ⇨ itin veiksmingai ⇦ ⌦ bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai ir, siekiant skatinti alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimą, atsinaujinančiosioms energijos rūšims; ⌫

🡻 2003/96/EB 26 konstatuojamoji dalis

Pageidautina, kad būtų sukurta Bendrijos sistema, leidžianti valstybėms narėms atleisti nuo akcizų ar juos sumažinti siekiant skatinti biokuro naudojimą, taip prisidedant prie geresnio vidaus rinkos funkcionavimo ir suteikiant valstybėms narėms bei ekonominiams operatoriams pakankamą teisinio užtikrintumo laipsnį. Konkurencijos iškraipymas turėtų būti apribotas, o paskata biokuro gamintojams ir paskirstytojams sumažinti pagrindines kainas turėtų būti išlaikyta, inter alia, valstybėms narėms atliekant koregavimus, atsižvelgiant į žaliavų kainų pokyčius.

🡻 2003/96/EB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Ši direktyva nepažeidžia atitinkamų 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės 35 ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų, taikomų alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 36 nuostatų, kai produktas, numatytas naudoti, parduodamas arba naudojamas kaip degalai ar degalų priedas, yra Direktyvoje 92/83/EEB apibrėžtas etilo alkoholis.

🡻 2003/96/EB 28 konstatuojamoji dalis

Gali paaiškėti, jog būtina atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti; ypač todėl, kad nėra tikslaus suderinimo Bendrijos lygiu, dėl pavojaus prarasti tarptautinį konkurencingumą arba socialiniais ar ekonominiais sumetimais.

⇩ naujas

(27)siekiant suteikti paskatų siekti aplinkos apsaugos tikslų ir didinti Sąjungos gamybos sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą, gali būti reikalinga tikslingai sumažinti apmokestinimo lygį;

(28)Siekiant spręsti energijos mokesčių daromo socialinio poveikio problemą gali būti reikalinga tikslingai sumažinti apmokestinimo lygį. Siekiant apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius, gali būti reikalinga juos laikinai atleisti nuo mokesčių;

🡻 2003/96/EB 29 konstatuojamoji dalis

Verslo įmonių pradedami susitarimai dėl žymaus aplinkos apsaugos ir energijos efektyvumo padidinimo verti dėmesio; iš šių įmonių tos, kurios naudoja daug energijos, nusipelno, jog būtų nagrinėjamos ypatingai.

🡻 2003/96/EB 30 konstatuojamoji dalis

Gali prireikti pereinamųjų laikotarpių ir susitarimų, kad būtų leidžiama valstybėms narėms sklandžiai prisitaikyti prie naujų apmokestinimo lygių, taip apribojant galimą šalutinį poveikį.

🡻 2003/96/EB 31 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(29)⇨ atsižvelgiant į kiekvienai valstybei narei daromą finansinį, ekonominį poveikį ar poveikį aplinkai, kaip antai poreikį elektrifikuoti transporto sektorių, ⇦ Bbūtina numatyti tvarką, leidžiančią valstybėms narėms nustatytam laikotarpiui įvesti kitus atleidimus nuo mokesčių ar sumažintus apmokestinimo lygius. ⇨ Dėl priežasčių, susijusių su aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga, įskaitant oro taršos mažinimą, būtina numatyti tvarką, pagal kurią valstybėms narėms būtų leidžiama nustatytam laikotarpiui įvesti konkrečius padidintus tarifus. Toks įgaliojimas, valstybėms narėms pateikus pagrįstą prašymą ir remiantis Komisijos pasiūlymu, pagal SESV 291 straipsnį turėtų būti priimtas Tarybos įgyvendinimo sprendimu; ⇦Šie atleidimai nuo mokesčių ar jų sumažinimas ⇨ Tokios priemonės ⇦ turėtų būti nuolat peržiūrimos;

⇩ naujas

(30)į energinių produktų, kuriems taikomos Tarybos direktyvos 2008/118/EB 37 nuostatos dėl kontrolės ir judėjimo, sąrašą turėtų būti įtraukti tam tikri energiniai produktai, siekiant užtikrinti, kad tie produktai būtų traktuojami vienodai ir standartiškai, ir siekiant atsižvelgti į mokesčių slėpimo, vengimo ar piktnaudžiavimo jais riziką;

(31)siekiant užtikrinti laisvą judėjimą ir laikytis saugumo reikalavimų, taikomų komercinėms transporto priemonėms ir specialioms talpykloms, tokių transporto priemonių standartinių bakų apibrėžtyje turėtų būti atsižvelgta į tai, kad degalų bakus komercinėse transporto priemonėse montuoja ne vien tik jų gamintojai;

🡻 2003/96/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32)turėtų būti priimta nuostata, kad valstybės narės turi pranešti Komisijai apie konkrečias nacionalines priemones. Šis pranešimas neatleidžia valstybių narių nuo įsipareigojimo, nurodyto Sutarties ⌦ SESV ⌫ 88 ⌦ 108 ⌫ straipsnio 3 dalyje, informuoti apie konkrečias nacionalines priemones. Šia direktyva nepažeidžia ⌦ neturėtų būti daromas poveikis ⌫ jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imamasi pagal Sutarties ⌦ SESV ⌫ 87 ⌦ 107 ⌫ ir 88 ⌦ 108 ⌫ straipsnius, rezultatams;

🡻 2003/96/EB 33 konstatuojamoji dalis

(33)Direktyvos 92/12/EEBDirektyvos 2008/118/EB taikymo sritis tam tikrais atvejais turėtų būti praplėsta produktams ir netiesioginiams mokesčiams, kuriems taikoma ši direktyva;

⇩ naujas

(34)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, ar Direktyvos 2008/118/EB nuostatos dėl kontrolės ir judėjimo turi būti taikomos produktams, susijusiems su mokesčių slėpimu, vengimu ar piktnaudžiavimu jais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 38 ;

🡻 2003/96/EB 34 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką 39 ,

⇩ naujas

(35)reikėtų pateikti nuorodą į šiuo metu galiojančią Kombinuotąją nomenklatūrą. Siekiant užtikrinti, kad šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodus prireikus būtų atnaujinamos ir kad minimalūs apmokestinimo tarifai atspindėtų kainų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nuorodų į tuos KN kodus atnaujinimo ir dėl minimalių mokesčių tarifų atnaujinimo remiantis metiniais vartotojų kainų indekso pokyčiais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)kas penkerius metus, o pirmą kartą – penkerius metus po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija turėtų pateikti Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjami minimalūs apmokestinimo lygiai, inovacijų ir technologinės plėtros poveikis, visų pirma energijos vartojimo efektyvumo srityje, elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje ir šioje direktyvoje nustatyto atleidimo nuo mokesčių, jų sumažinimo ir diferencijavimo pagrįstumas. Ataskaitoje turi būti atsižvelgiama į tinkamą vidaus rinkos veikimą, aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus, realią minimalaus apmokestinimo lygio vertę ir atitinkamus platesnius Sutarčių tikslus;

(37)pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą;

(38)ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų II priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

🡻 2003/96/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.    Valstybės narės energinius produktus ir elektros energiją apmokestina pagal šią direktyvą.

⇩ naujas

2.    Taikant šią direktyvą mokesčiai apskaičiuojami eurais už gigadžaulį, remiantis energinių produktų ir elektros energijos apatiniu šilumingumu, nustatytu Direktyvos 2012/27/ES IV priede ir konvertuotu į gigadžaulius. Jeigu tai iš biomasės gauti produktai, taikomos Direktyvos (ES) 2018/2001 III priede nustatytos ir į gigadžaulius konvertuotos atskaitos vertės.

Jeigu atitinkamai Direktyvoje 2012/27/ES arba Direktyvoje (ES) 2018/2001 nenurodyta nagrinėjamojo produkto šilumingumo vertė, valstybės narės naudojasi atitinkama turima informacija apie jo apatinį šilumingumą.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2 straipsnis

1.    Šioje direktyvoje terminas „energetikos ⌦ energiniai ⌫ produktai“ taikomas produktams:

a)kurių KN kodai 1507–1518, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

b)kurių KN kodai ⇨ 2207, 2208 90 91 ir 2208 90 99, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai ir jie pagal Direktyvos 92/83/EB 40 27 straipsnio 1 dalies a arba b punktą neapmokestinami alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomu suderintu akcizu ⇦ 2701, 2702 ir 2704–2715;

c)kurių KN kodai ⇨ 2701–2715 ⇦ 2901 ir 2902;

d)kurių KN kodas ⇨ 2804 10 ⇦ 29051100, yra ne sintetinės kilmės, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

⇩ naujas

e)kurių KN kodas 2814, jei jie skirti naudoti kaip variklių degalai;

🡻 2003/96/EB

⇨ naujas

ef)kurių KN kodai 3403 ⇨ 2901 ir 2902 ⇦ ;

fg)kurių KN kodas 3811 ⇨ 2905 11 00 ir jie nėra sintetinės kilmės, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai ⇦ ;

gh)kurių KN kodai 3817 ⇨ 2909 19 10 ir 2909 19 90, pastarasis, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai ⇦ ;

hi)kurių KN kodas ⇨ 3403; ⇦ 38249986, 38249992 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius), 38249993, 38249996 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius), 38260010 ir 38260090, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai. 

⇩ naujas

j)kurių KN kodas 3811;

k)kurių KN kodas 3814, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

l)kurių KN kodas 3817;

m)kurių KN kodas 3823 19, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

n)kurių KN kodai 3824 99 86, 3824 99 92 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius), 3824 99 93, 3824 99 96 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius) ir 3826 00 10 ir 3826 00 90, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

o)kurių KN kodai 4401 ir 4402, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra 5 MW arba didesnė.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2.    Ši direktyva taip pat taikoma:

elektros energijai, kurios KN kodas 2716.

3.    Energiniams produktams, kuriems apmokestinimo lygiai šioje direktyvoje nenustatyti, mokestis taikomas, jeigu jie skirti naudoti, parduodami ar naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Mokesčio suma nustatoma atsižvelgiant atitinkamai į ekvivalentišką krosnių kurą ar variklių degalus.⇨ Jeigu energiniai produktai, kuriems minimalūs apmokestinimo lygiai šioje direktyvoje nenustatyti, skirti naudoti, yra parduodami ar naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, jiems pagal jų naudojimo pobūdį taikomi tokie mokesčio tarifai, kokie nustatyti lygiaverčiam krosnių kurui arba variklių degalams. ⇦

Mokestis, imamas už variklių degalus, taikomas ne tik 1 straipsnyje nurodytiems produktams, bet ir visiems produktams, skirtiems naudoti, parduodamiems ar naudojamiems kaip variklių degalai arba variklių degalų priedas ar užpildas.

Be 1 dalyje išvardytų apmokestinamų produktų, už bet kokį kitą angliavandenilį, išskyrus durpes, skirtą naudoti, parduodamą ar naudojamą šildymui, imamas tokio pat dydžio mokestis, kaip ir už ekvivalentišką energetikos produktą.

⇩ naujas

Jeigu produktai, išskyrus energinius produktus, skirti naudoti, yra parduodami ar naudojami kaip variklių degalai, jiems taikomas toks mokesčio tarifas, koks nustatytas lygiaverčiams variklių degalams.

Variklių degalų priedams ir užpildams, išskyrus vandenį, taikomas toks mokesčio tarifas, koks nustatytas lygiaverčiams variklių degalams.

Angliavandeniliams, išskyrus išvardytus 1 dalyje ir skirtus naudoti, parduodamus arba naudojamus šildymo tikslu, taikomas toks mokesčio tarifas, koks nustatytas lygiaverčiams energiniams produktams.

🡻 2003/96/EB

4.    Ši direktyva netaikoma:

a)šilumos išeigos apmokestinimui ir apmokestinant produktus, kuriems taikomi KN kodai 4401 ir 4402;

b)toliau išvardytai energetikos produktų ir elektros energijos paskirčiai:

–energetikos produktams, kurie naudojami ne variklių degalams ar krosnių kurui, o kitiems tikslams,

–energetikos produktų dvejopam naudojimui,

energetikos produktas naudojamas dvejopai, kai yra naudojamas ir kaip krosnių kuras, ir kitiems, nei variklių degalai ar krosnių kuras, tikslams; energetikos produktų naudojimas cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose laikomas dvejopu,

–elektros energijai, daugiausiai naudojamai cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose,

–elektros energijai, kai ji sudaro daugiau kaip 50 % produkto kainos. „Produkto kaina“ – tai kaina, gaunama sudedant bendrą prekių ir paslaugų pirkimą, personalo sąnaudas, pagrindinio kapitalo suvartojimą verslo įmonėje, kaip apibrėžta 11 straipsnyje. Ši kaina skaičiuojama vienam vienetui apskritai. „Elektros energijos kaina“ – tai tikroji elektros energijos pirkimo kaina ar elektros energijos gamybos sąnaudos, jei ji gaminama įmonėje,

–mineraloginiams procesams:

„mineraloginiai procesai – tai procesai, kurie klasifikuojami NACE nomenklatūroje kodu DI 26 "kitų naudingųjų iškasenų (nemetalų) gamyba" 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos klasifikatoriaus 41 .

Tačiau šiems energetiniams produktams taikomas 20 straipsnis.

5.    Šioje direktyvoje nurodomi kombinuotosios nomenklatūros kodai atitinka 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies pakeičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 42 I priedą, nurodytus kodus.

Sprendimas atnaujinti kombinuotosios nomenklatūros kodus šioje direktyvoje nurodytiems produktams priimamas vieną kartą per metus 27 straipsnyje nurodyta tvarka. Sprendimas negali pakeisti šioje direktyvoje taikomų minimalių mokesčių normų ar turėti įtakos pridedant ar išbraukiant bet kokius energetikos produktus ar elektros energiją.

⇩ naujas

4.    1 ir 3 dalyse nurodytiems iš biomasės pagamintiems arba gautiems apmokestinamiems produktams, taikant fiskalinės kontrolės priemones, taikomi specialūs apmokestinimo lygiai, nustatyti tiems produktams pagal šią direktyvą, jeigu jie atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

a)    Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, išskyrus didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančius produktus, nustatytus tos direktyvos 26 straipsnio 2 dalyje;

b)    jei jie yra pagaminti iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede išvardytų pradinių žaliavų.

Šioje direktyvoje vartojamų terminų „biomasė“, „biodujos“, „skystieji bioproduktai“, „biodegalai“ ir „pažangieji biodegalai“ apibrėžtys pateiktos Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio atitinkamai 24, 28, 32, 33 ir 34 punktuose.

Šioje direktyvoje pažangiosios biodujos, pažangieji skystieji bioproduktai ir pažangieji produktai, kurių KN kodai yra 4401 ir 4402, – produktai, pagaminti iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priedo A dalyje išvardytų pradinių žaliavų. Biodegalai, biodujos ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš tos direktyvos IX priedo B dalyje išvardytų pradinių žaliavų, laikomi lygiaverčiais pažangiesiems produktams.

5.    1 ir 3 dalyse nurodytiems apmokestinamiems produktams, patenkantiems į nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalų arba mažo anglies dioksido pėdsako degalų apibrėžtį, gali būti, taikant fiskalinės kontrolės priemones, taikomi specialūs apmokestinimo lygiai, nustatyti tiems produktams pagal šią direktyvą, jeigu:

a)    nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalai – degalai, išskyrus biodegalus, skystuosius bioproduktus arba biodujas, kurių energinė vertė gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę;

b)    mažo anglies dioksido pėdsako degalai – mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis arba sintetiniai dujiniai arba skystieji degalai, kurių energinė vertė gauta iš mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio, taip pat bet koks iškastinės kilmės kuras, atitinkantis techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 43 10 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) […]/[…] 44 I priedą. Į šią kategoriją įtraukiamas terminas „perdirbtos anglies kuras“, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 35 punkte.

6.    Jeigu apmokestinamo produkto dalį sudaro vienas ar daugiau pirmesnėse pastraipose nurodytų produktų, tų dalių apmokestinimas atitinkamai nustatomas pagal šią direktyvą, neatsižvelgiant į KN kodą, kuriam priskiriamas visas produktas.

7.    Taikant šio straipsnio 1 dalies a, b, d, e, g, h, k, m, n ir o punktus ir 21 straipsnio 1 dalies a, b, h, i, l, m ir n punktus, laikoma, kad tiekimui skirti produktai bus naudojami kaip krosnių kuras arba variklių degalai, kai tiekėjas žino arba pagrįstai turėtų žinoti, kad gavėjas ketina naudoti produktus kaip krosnių kurą arba variklių degalus. Šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 21 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti produktai nelaikomi skirtais naudoti kaip krosnių kuras arba variklių degalai, jei jie tiekiami šio straipsnio 1 dalies n punkte ir 21 straipsnio 1 dalies n punkte nurodytų prekių gamintojui.

8.    Šioje direktyvoje nuorodos į Kombinuotosios nomenklatūros kodus laikomos nuorodomis į Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 45 su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1577 46 , pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros kodus.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas reglamentas pakeičiamas arba jei dėl pakeitimo kombinuotoje nomenklatūroje reikia pakeisti šioje direktyvoje nurodytus kodus, Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant atnaujinti šioje direktyvoje nurodytų produktų kombinuotosios nomenklatūros kodus arba pirmoje pastraipoje pateiktą nuorodą tam, kad ji būtų suderinta su galiojančia kombinuotosios nomenklatūros versija.

Tuose deleguotuosiuose aktuose neturi būti keičiami šioje direktyvoje nustatyti minimalūs mokesčio tarifai ir neturi būti įtraukiami ar pašalinami jokie energiniai produktai ir elektros energija.

🡻 2003/96/EB

3 straipsnis

Direktyvoje 92/12/EEB nuorodos „mineralinis kuras“ ir „akcizas“ tol, kol ji taikoma mineralinėms alyvoms, apima visus energetikos produktus, elektros energiją ir nacionalinius netiesioginius mokesčius, atitinkamai nurodytus šios direktyvos 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.

⇩ naujas

3 straipsnis

1.    Ši direktyva netaikoma:

a)    šilumos išeigos apmokestinimui;

b)    energiniams produktams ir elektros energijai, kurių naudojimo paskirtis nurodyta toliau:

—    energiniams produktams, kurie naudojami ne kaip variklių degalai ar krosnių kuras, o kitiems tikslams,

—    dvejopo naudojimo energiniams produktams.

Energinis produktas yra dvejopo naudojimo, kai yra naudojamas ir kaip krosnių kuras, ir ne kaip variklių degalai ar krosnių kuras, o kitiems tikslams. Energinių produktų naudojimas cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose, kai energiniai produktai procese naudojami tiesiogiai arba tiesioginiam tiekiamosios energijos teikimui, arba kai jų vartojimas yra susijęs su procesu, laikomas dvejopu naudojimu,

—    elektros energija, naudojama daugiausia cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose, kai elektros energija procese naudojama tiesiogiai arba tiesioginiam tiekiamosios energijos teikimui, arba kai jos vartojimas yra susijęs su procesu.

2.    21 straipsnis taikomas energiniams produktams, naudojamiems taip, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies b punkte.

🡻 2003/96/EB

4 straipsnis

1.    Apmokestinimo lygiai, kuriuos valstybės narės taiko 2 straipsnyje išvardytiems energiniams produktams ir elektros energijai, negali būti mažesni už šioje direktyvoje nurodytus minimalius apmokestinimo lygius.

2.    Šioje direktyvoje apmokestinimo lygis – visas taikomas mokestis, apimantis visus netiesioginius mokesčius (išskyrus PVM), atidavimo naudojimui metu tiesiogiai ar netiesiogiai apskaičiuotus pagal energinių produktų ir elektros energijos kiekį.

5 straipsnis

Jei valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių ir jie atitinka Bendrijos teisės aktus, jos gali taikyti diferencijuotas apmokestinimo normas, taikant fiskalinės kontrolės priemones, šiais atvejais:

–kai diferencijuotos normos tiesiogiai susiję su produkto kokybe,

–kai diferencijuotos normos priklauso nuo elektros energijos ir energetikos produktų, naudojamų šildymui, kiekybinio suvartojimo,

–šioms reikmėms: vietiniam viešajam keleiviniam transportui (įskaitant taksi), atliekų surinkimui, ginkluotosioms pajėgoms ir viešajam administravimui, neįgaliesiems, greitosios pagalbos automobiliams,

–9 ir 10 straipsniuose nurodytiems energetikos produktams ir elektros energijai, atsižvelgiant į tai, ar jie naudojami verslui, ar skiriami ne verslo reikmėms.

⇩ naujas

5 straipsnis

1.    Valstybės narės užtikrina, kad jeigu I priede yra nustatyti vienodi minimalūs konkretaus naudojimo apmokestinimo lygiai, tokiam naudojimui skirtiems produktams taip pat nustatomi lygiaverčiai apmokestinimo lygiai. Valstybės narės taip pat bet kuriuo metu taiko I priede skirtingiems produktams kiekvienai naudojimo paskirčiai nustatytą tą pačią minimalių apmokestinimo lygių klasifikaciją.

Jei šioje direktyvoje nenurodyta kitaip , kiekvienas pirmoje pastraipoje nurodytas naudojimas, kuriam I priedo atitinkamai A, B ir C lentelėse nustatytas minimalus apmokestinimo lygis, laikomas vienos paskirties naudojimu.

Jei šioje direktyvoje nenurodyta kitaip, atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą klasifikaciją, elektros energija turi būti vertinama kartu su I priedo B ir C lentelėse nurodytais kitais variklių degalais ir krosnių kuru, išskyrus atvejus, kai valstybės narės taiko specialų apmokestinimo lygį elektros energijai, naudojamai elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti, – tokiu atveju elektros energija vertinama kartu su I priedo A lentelėje nurodytais variklių degalais.

Šios dalies trečioje pastraipoje elektra varoma transporto priemonė – elektra varoma transporto priemonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES 47 2 straipsnio 2 punkte.

2.    Šioje direktyvoje nustatyti minimalūs apmokestinimo lygiai keičiami kasmet pradedant 2024 m. sausio 1 d., siekiant atsižvelgti į suderinto vartotojų kainų indekso pokyčius, išskyrus Eurostato skelbiamus energijos ir neperdirbto maisto kainų indekso pokyčius. Minimalūs lygiai keičiami automatiškai, padidinant arba sumažinant bazinę sumą eurais procentine tokio indekso pokyčio per ankstesnius kalendorinius metus dalimi.

Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiami pirmoje pastraipoje nurodyti minimalūs apmokestinimo lygiai.

🡻 2003/96/EB

⇨ naujas

6 straipsnis

Valstybės narės gali savarankiškai atleisti nuo šioje direktyvoje nustatytų mokesčių ar juos sumažinti vienu iš šių būdų:

a)tiesiogiai,

b)taikant diferencijuotą tarifą

arba

c)grąžinant visą mokesčio sumą arba jos dalį.

7 straipsnis

1.    Nuo 2004 m. sausio 1 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. ⇨ 2023 m. sausio 1 d. ⇦ variklių degalams taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo A lentelėje.

⇩ naujas

Nepažeidžiant 5 straipsnio 2 dalies, kai taikomas pereinamasis laikotarpis, kaip numatyta I priedo A lentelėje, minimalūs apmokestinimo lygiai iki 2033 m. sausio 1 d. didinami vienu dešimtadaliu per metus. Mažo anglies dioksido pėdsako degalams pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais nustatytas minimalus apmokestinimo lygis taikomas iki 2033 m. sausio 1 d.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

Ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, remdamasi Komisijos ataskaita ir jos pasiūlymu, vienbalsiai nusprendžia dėl minimalių apmokestinimo lygių, taikomų gazoliui tolimesniam laikotarpiui, prasidedančiam 2013 m. sausio 1 d.

2.    Neatsižvelgdamos į jokias šioje direktyvoje numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, nuo toliau nurodyto panaudojimo, valstybės narės gali atskirti komercinės ir nekomercinės paskirties gazolį, kai jis yra naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad yra laikomasi minimalių Bendrijos lygių, o komercininės paskirties gazolio, naudojamo kaip reaktyvinių variklių degalai, norma nėra mažesnė už 2003 m. sausio 1 d. galiojantį nacionalinį apmokestinimo lygį.

3.    „Komercinės paskirties gazolis, naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai“ – tai gazolis, naudojamas kaip raketinių variklių degalai šiems tikslams:

a)prekių vežimui nuomai, už atlygį ar savo poreikiams motorinėmis transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiais, skirtais tik prekėms vežti keliais, ir kurių maksimalus leidžiamas bendras pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 7,5 tonos;

b)keleivių vežimui teikiant nuolatines ar atsitiktines paslaugas M2 ar M3 kategorijos motorinėmis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo 48 .

4.    Neatsižvelgdamos į 2 dalį, valstybės narės, kurios įdiegia eismo dalyvio mokesčius motorinėms transporto priemonėms ar transporto priemonių junginiams, skirtiems tik prekėms vežti keliais, šių transporto priemonių naudojamam gazoliui gali taikyti sumažintą normą, kuri yra mažesnė už 2003 m. sausio 1 d. galiojantį nacionalinį apmokestinimo lygį, tol, kol bendra mokesčių našta yra maždaug tolygi, su sąlyga, kad yra laikomasi minimalių Bendrijos lygių, o 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, yra mažiausiai du kartus didesni už minimalų apmokestinimo lygį, taikomą 2004 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

1.    Neatsižvelgiant į 7 straipsnį, nuo 2004 ⇨ 2023 ⇦ m. sausio 1 d. minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi produktams, naudojamiems kaip variklių degalai ⌦ šio straipsnio ⌫ 2 dalyje nurodytiems tikslams, yra tokie, kaip nustatyta I priedo B lentelėje.

⇩ naujas

Nepažeidžiant 5 straipsnio 2 dalies, kai taikomas pereinamasis laikotarpis, kaip numatyta I priedo B lentelėje, minimalūs apmokestinimo lygiai iki 2033 m. sausio 1 d. didinami vienu dešimtadaliu per metus. Mažo anglies dioksido pėdsako degalams pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais nustatytas minimalus apmokestinimo lygis taikomas iki 2033 m. sausio 1 d.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2.    Šis straipsnis ⌦ 1 dalis ⌫ taikoma šiems pramoniniams ir komerciniams tikslams:

a)žemės ūkio, sodininkystės ar žuvivaisos ⌦ akvakultūros ⌫ darbams, taip pat miškininkystei;

b) stacionariesiemsstacionariniams varikliams;

c)statybos ir viešuosiuose darbuose naudojamiems įrenginiams bei mašinoms;

d)transporto priemonėms, kurios skirtos naudoti ne valstybiniuose keliuose arba kai nėra išduotas leidimas jų naudoti daugiausia valstybiniuose keliuose.

9 straipsnis

1.    Nuo 2004 ⇨ 2023 ⇦ m. sausio 1 d. krosnių kurui taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo C lentelėje.

⇩ naujas

Nepažeidžiant 5 straipsnio 2 dalies, kai taikomas pereinamasis laikotarpis, kaip numatyta I priedo C lentelėje, minimalūs apmokestinimo lygiai iki 2033 m. sausio 1 d. didinami vienu dešimtadaliu per metus. Mažo anglies dioksido pėdsako degalams pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais nustatytas minimalus apmokestinimo lygis taikomas iki 2033 m. sausio 1 d.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2.    Valstybės narės, kurioms 2003 m. sausio 1 d. leista taikyti monitoringo mokestį už šildymui skirtą gazolį, šiam produktui toliau gali taikyti sumažintą 10 eurų už 1 000 litrų normą. Šis leidimas atšaukiamas 2007 m. sausio 1 d., jeigu Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita ir pasiūlymu, taip vieningai nusprendžia, pažymėdama, kad sumažintos normos lygis yra per žemas, kad būtų galima išvengti prekybos tarp valstybių narių netolygumo problemų.

10 straipsnis

1.    Nuo 2004 ⇨ 2023 ⇦ m. sausio 1 d. elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta I priedo C⌦ D ⌫ lentelėje.

2.    Be 1 dalyje nurodytų minimalių apmokestinimo lygių, valstybės narės turės galimybę nustatyti galiojančią mokestinę bazę, su sąlyga, kad jos atsižvelgia į Direktyvą 92/12/EEB.

11 straipsnis

1.    Šioje direktyvoje „naudojimas verslui“ – tai pagal 2 dalį nustatyto verslo subjekto, kuris į bet kokią vietą savarankiškai tiekia prekes ir paslaugas, naudojimas nepriklausomai nuo šios ekonominės veiklos tikslo ir rezultatų.

Ekonominė veikla apima visą gamintojų, prekybininkų ir asmenų, teikiančių paslaugas, įskaitant kalnakasybą ir žemės ūkio veiklą, taip pat įvairių profesijų žmonių darbą.

Valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos bei kitos institucijos, kurios vadovaujasi viešąja teise, nelaikomos verslo subjektais veiklos ir sandorių, kuriuose dalyvauja kaip valstybės institucijos, atžvilgiu. Tačiau, dalyvaudamos šioje veikloje ar sandoriuose, šios veiklos ar sandorių atžvilgių laikomos verslo įmonėmis, kai jų traktavimas kaip neverslo įmonių smarkiai iškreiptų konkurenciją.

2.    Šios direktyvos atžvilgiu, verslo subjektu laikoma įmonė ar juridinis asmuo, kuris organizaciniu požiūriu sudaro savarankišką verslo įmonę, kitaip tariant, subjektas, gebantis funkcionuoti savarankiškai.

3.    Kai naudojimas yra įvairių tipų, apmokestinimas taikomas proporcingai kiekvieno tipo naudojimui, nors kai naudojimas verslui ir ne verslui yra nereikšmingas, jis gali būti traktuojamas kaip lygus nuliui.

4.    Naudojimo verslui atveju sumažinto apmokestinimo lygio taikymą valstybės narės gali riboti.

1211 straipsnis

1.    Savo nacionalinius apmokestinimo lygius valstybės narės gali išreikšti kitais vienetais nei nustatyti 7 ir 10 straipsniuose, jei atitinkami apmokestinimo lygiai, perskaičiuoti į šiuose straipsniuose nurodytus vienetus, nėra mažesni už šioje direktyvoje nustatytus minimalius lygius.

2.    7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytų energetikos produktų, kuriems mokesčių lygiai taikomi pagal masę, masė matuojama, kai jos temperatūra yra 15 C. ⇨ Kai taikomi tūrio vienetai, tūris matuojamas 15° C temperatūroje. ⇦

1312 straipsnis

1.    Valstybėse narėse, kurios nepriėmė euro, euro vertė nacionaline valiuta, kuri turi būti taikoma apskaičiuojant apmokestinimo lygių vertę, nustatoma vieną kartą per metus. Taikomas pirmąją spalio mėnesio darbo dieną galiojantis keitimo kursas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Nustatytas keitimo kursas įsigalioja nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 dienos.

2.    Kasmet koreguodamos apmokestinimo lygius, kaip numatyta 1 dalyje, valstybės narės gali palikti galioti tuo metu taikomas mokesčių sumas, jeigu, konvertavus eurais išreikštas apmokestinimo lygio sumas, nacionaline valiuta išreikštas apmokestinimo lygis padidėtų mažiau negu 5 proc. arba 5 EUR (priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė).

⇩ naujas

13 straipsnis

1.    Valstybės narės, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, atleidžia nuo mokesčių energinius produktus ir elektros energiją, naudojamus elektros energijai gaminti, ir elektros energiją, naudojamą elektros gamybos pajėgumams išlaikyti.

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies, aplinkos apsaugos politikos sumetimais valstybės narės gali 1 dalyje nurodytus produktus apmokestinti neatsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius. Tokiu atveju tuos produktus apmokestinant laikomasi I priede nustatytos tos pačios minimalių apmokestinimo lygių klasifikacijos ir į jų apmokestinimą neatsižvelgiama siekiant patenkinti 10 straipsnyje nustatytą minimalų elektros energijos apmokestinimo lygį.

🡻 2003/96/EB

14 straipsnis

1.    Be Direktyvoje 92/12/EEB pateiktų bendrųjų nuostatų, atleidžiančių nuo mokesčio apmokestinamus produktus, ir, nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis, siekdamos užtikrinti teisingą tokių išimčių taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui, atleidžia nuo apmokestinimo šiuos produktus:

a)energetikos produktus ir elektros energiją, naudojamus elektros energijai gaminti, ir elektros energiją, naudojamą elektros gamybos pajėgumams išlaikyti. Tačiau, aplinkos apsaugos politikos sumetimais, valstybės narės gali pateikti šiuos produktus apmokestinimui neatsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius. Šiuo atveju, į tokių produktų apmokestinimą neatsižvelgiama, siekiant patenkinti 10 straipsnyje nustatytą minimalų elektros energijos apmokestinimo lygį;

b)energetikos produktus, tiekiamus naudoti kaip orlaivių degalai, jei tai nėra privatūs skrydžiai pramogų tikslu.

Šioje direktyvoje „privatūs skrydžiai pramogų tikslu“ reiškia, kad orlaivio savininkas arba nuomos ar kitu būdu juo besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo naudojasi orlaiviu ne komerciniais tikslais, ir ypač ne keleivių ar krovinių pervežimui ar paslaugų teikimui už užmokestį, arba pagal valdžios institucijų užsakymą.

Valstybės narės gali taikyti šią išimtį tik reaktyviniams degalams (KN kodas 27101921);

c)energetikos produktus, tiekiamus kaip laivų degalai navigacijos Bendrijos vandenyse tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus privačius pramoginius laivus, ir laive gaminamą elektros energiją.

Šioje direktyvoje „privatūs pramoginiai laivai“ reiškia bet kokį laivą, kurį jo savininkas arba nuomos ar kitu būdu juo besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo naudoja ne komerciniams tikslams, ir ypač ne keleiviams ar kroviniams vežti ar paslaugoms teikti už užmokestį, ir ne valdžios institucijų užsakymu.

2.    Valstybės narės gali riboti 1 dalies b ir c punktuose nustatytą mokesčių netaikymo sritį tarptautiniam ir Bendrijos vidaus transportui. Be to, kai valstybė narė sudaro dvišalį susitarimą su kita valstybe nare, ji taip pat gali atsisakyti 1 dalies b ir c punktuose nustatytų atleidimų nuo mokesčių. Šiais atvejais valstybių narių taikomas apmokestinimo lygis gali būti žemesnis už šioje direktyvoje nustatytą minimalų apmokestinimo lygį.

⇩ naujas

14 straipsnis

1.    Nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų ir šios direktyvos 5 straipsnio, vienos paskirties naudojimo vykdant ES vidaus oro navigacijos skrydžius (išskyrus verslo ir pramoginius skrydžius) atveju, valstybės narės, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, energiniams produktams, tiekiamiems kaip orlaivių degalai, ir elektros energijai, tiesiogiai naudojamai elektra varomiems orlaiviams įkrauti, siekiant vykdyti tuos ES vidaus oro navigacijos skrydžius, taiko ne mažesnį už šioje direktyvoje nustatytą minimalų apmokestinimo lygį.

Taikant pirmą pastraipą elektros energija priskiriama prie I priedo A lentelėje nurodytų variklių degalų.

Pirmoje pastraipoje nurodyti minimalūs apmokestinimo lygiai pradedami taikyti nuo nulio ir dešimties metų pereinamuoju laikotarpiu kasmet didinami dešimtadaliu I priedo A ir D lentelėse nustatytų galutinių minimalių tarifų. Per tą dešimties metų pereinamąjį laikotarpį tvariesiems biodegalams ir biodujoms, mažo anglies dioksido pėdsako degalams, nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalams, pažangiesiems tvariems biodegalams ir biodujoms ir elektros energijai taikomas minimalus nulinis tarifas.

Šiame straipsnyje ES vidaus oro navigacija – tai skrydžiai tarp dviejų Sąjungoje esančių oro uostų, įskaitant skrydžius šalies viduje.

Šiame straipsnyje verslo aviacija – tai įmonių ar asmenų vykdomas orlaivių eksploatavimas ar naudojimas keleiviams arba prekėms vežti, padedant jiems vykdyti verslą, kai jie skraidinami tokiais tikslais, kurie apskritai nelaikomi viešosios samdos tikslais, ir juos pilotuoja asmenys, turintys bent jau galiojančią komercinės aviacijos piloto licenciją skrydžiams pagal prietaisus.

Šiame straipsnyje pramoginiai skrydžiai – tai orlaivio naudojimas asmeniniais ar pramoginiais tikslais, nesusijusiais su verslo ar profesinėmis reikmėmis.

2.    Energiniai produktai, tiekiami naudoti kaip orlaivių degalai, ir elektros energija, tiesiogiai naudojama elektra varomiems orlaiviams įkrauti, siekiant vykdyti ES vidaus tik kroviniams gabenti skirtus skrydžius, neapmokestinami.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės gali taikyti tą patį apmokestinimo lygį, koks nustatytas 1 dalyje, tik kroviniams gabenti skirtiems skrydžiams šalies viduje, nurodytiems šios dalies pirmoje pastraipoje.

Jei valstybė narė yra sudariusi susitarimą su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, ji taip pat gali taikyti tokį patį apmokestinimo lygį, koks nustatytas 1 dalyje, pirmoje pastraipoje minėtiems ES vidaus tik kroviniams gabenti skirtiems skrydžiams.

Šioje dalyje tik kroviniams gabenti vykdomi skrydžiai – tai reguliariosios arba nereguliariosios oro susisiekimo paslaugos, kurias teikia orlaivis, už atlygį vežantis krovinius (bet ne už kelionę mokančius keleivius), išskyrus reisus, kuriais vežamas vienas ar daugiau už kelionę mokančių keleivių, ir reisus, kurių tvarkaraščiuose skelbiama, kad jais gali vykti keleiviai.

3.    Valstybės narės, nepažeisdamos tarptautinių įsipareigojimų, gali neapmokestinti ES išorės oro navigacijos arba, priklausomai nuo skrydžio rūšies, ją apmokestinti tokiu pačiu lygiu, koks taikomas ES vidaus oro navigacijai.

4.    Variklių degalams, naudojamiems orlaivių gamybos, kūrimo, bandymo ir techninės priežiūros srityje, taikomas 1 dalyje numatytas apmokestinimo lygis.

5.    Valstybės narės, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, gali visiškai arba iš dalies atleisti nuo mokesčio stovintiems orlaiviams tiekiamą elektros energiją.

Pirmoje pastraipoje elektros tiekimas stovinčiam orlaiviui – tai elektros energijos tiekimas naudojant standartizuotą stacionariąją arba mobiliąją sąsają prie vartų arba nutolusioje orlaivių stovėjimo aikštelėje stovintiems orlaiviams.

15 straipsnis

1.    Nepažeidžiant 5 straipsnio, valstybės narės, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, vienos paskirties naudojimo atveju energiniams produktams, tiekiamiems naudoti kaip degalai laivams, ir elektros energijai, tiesiogiai naudojamai elektriniams laivams įkrauti, siekiant vykdyti ES vidaus reguliariąją laivybą, žvejybą ir krovininių transportą, taiko ne mažesnius apmokestinimo lygius, nei I priedo B ir D lentelėse nustatyti minimalūs lygiai.

Taikant pirmą pastraipą elektros energija priskiriama prie I priedo B lentelėje nurodytų variklių degalų.

Per dešimties metų pereinamąjį laikotarpį tvariems biodegalams ir biodujoms, mažo anglies dioksido kiekio degalams, nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalams, pažangiesiems tvariems biodegalams ir biodujoms bei elektros energijai taikomas minimalus nulinis tarifas.

Taikant šį straipsnį ES vidaus vandens laivyba – tai laivyba tarp dviejų Sąjungoje esančių uostų, įskaitant laivybą šalies viduje.

Taikant šį straipsnį reguliariosios paslaugos – tai serija perkėlimų ro-ro keleiviniais laivais arba greitaeigiais keleiviniais laivais, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp dviejų ar daugiau tų pačių uostų, arba serija reisų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų, vykdomų pagal paskelbtą tvarkaraštį arba taip reguliariai ar dažnai, kad jie sudaro atpažįstamą reisų sistemą.

Šiame straipsnyje krovinių vežimas – tai reguliariosios arba nereguliariosios pervežimo paslaugos, kurias teikia laivas, už atlygį vežantis krovinius (bet ne už kelionę mokančius keleivius), išskyrus reisus, kuriais vežamas vienas ar daugiau už kelionę mokančių keleivių, ir reisus, kurių tvarkaraščiuose skelbiama, kad jais gali vykti keleiviai.

2.    Valstybės narės gali neapmokestinti ES išorės laivybos arba, priklausomai nuo veiklos rūšies, ją apmokestinti tokiu pačiu lygiu, koks taikomas ES vidaus vandens laivybai.

3.    Valstybės narės apmokestina pirmoje pastraipoje nurodytus variklių degalus ir elektros energiją, naudojamus laivų gamybai, kūrimui, bandymui ir priežiūrai, taip pat variklių degalus ir elektros energiją, naudojamus dugno gilinimo operacijoms laivybai tinkančiuose vandens keliuose ir uostuose.

4.    Laive pagaminta elektros energija neapmokestinama.

5.    Valstybės narės, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, gali visiškai arba iš dalies neapmokestinti elektros energijos, tiesiogiai tiekiamos uostuose prisišvartavusiems laivams.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

1516 straipsnis

1.    Nepažeidžiant kitų Bendrijos ⌦ Sąjungos ⌫ nuostatų, valstybės narės gali, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, visiškai ar dalinai atleisti nuo mokesčio ar nustatyti mažesnį apmokestinimo lygį:

a)apmokestinamiems produktams, kurie naudojami, taikant fiskalinės kontrolės priemones, bandomiesiems projektams, skirtiems labiau aplinką tausojančių produktų technologinei plėtrai arba susijusiems su degalais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

b)elektros energijai:

–saulės, vėjo, bangų, potvynio ir geoterminės kilmės,

–hidraulinės kilmės, gaminamai hidraulinėse elektrinėse,

–gaminamai iš ⇨ tvarios ⇦ biomasės ar iš ⇨ tvarios ⇦ biomasės pagamintų produktų,

–gaminamai iš metano, kuris kaupiasi nebenaudojamose anglies kasyklose,

–gaminamai iš kuro elementų;

⇩ naujas

Valstybės narės taip pat gali gamintojui grąžinti visą vartotojo sumokėtą mokesčio už elektros energiją, pagamintą iš šioje dalyje nurodytų produktų, sumą ar šios sumos dalį.

🡻 2003/96/EB

⇨ naujas

c)energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai;

dc)elektros energijai, gaunamai iš bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, jei ⇨ kogeneracija naudojant ⇦ mišriuosius generatorius yra tinkami aplinkai ⇨ yra didelio naudingumo kogeneracija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte;
 ⇦ Valstybės narės gali taikyti nacionalines „aplinkai tinkamos“ (arba didelio efektyvumo) bendrosios gamybos sąvokas, kol Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita ir pasiūlymu, vieningai priims bendrąją sąvoką;

⇩ naujas

d)nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalams, skystiesiems bioproduktams, biodujoms ir pažangiesiems tvariems produktams, kurių KN kodai 4401 ir 4402;

e)šildymui naudojamiems produktams, kurių KN kodas 2705.

🡻 2003/96/EB

e)energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems prekėms ir keleiviams vežti traukiniu, metro, tramvajumi ir troleibusu;

f)energetikos produktams, tiekiamiems kaip laivų degalai navigacijos vidaus vandenyse tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus privačius pramoginius laivus, ir laive gaminamai elektros energijai;

g)gamtinėms dujoms valstybėse narėse, kuriose 2000 m. gamtinės dujos sudarė 15 % bendrojo elektros energijos suvartojimo;

Visiškas ar dalinis atleidimas nuo mokesčio ar sumažintas apmokestinimo lygis gali būti taikomi minimaliu dešimties metų laikotarpiu nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos arba kol nacionalinė gamtinių dujų dalis bendrajame energijos suvartojime pasiekia 25 %, priklausomai nuo to, kas pasiekiama anksčiau. Tačiau, kai tik nacionalinė gamtinių dujų dalis bendrajame energijos suvartojime pasiekia 20 %, suinteresuotosios valstybės narės taiko tiksliai apibrėžtą apmokestinimo lygį, kuris kasmet didėja, kad anksčiau nurodyto laikotarpio pabaigoje pasiektų bent jau minimalią normą.

Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė gali Šiaurės Airijai atskirai taikyti visišką ar dalinį atleidimą nuo mokesčio už gamtines dujas arba jį sumažinti;

h)elektros energijai, gamtinėms dujoms, angliai ir kietajam kurui, kurie yra naudojami namų ūkyje ir (arba) organizacijose, kurias suinteresuotosios valstybės narės pripažino kaip labdaros. Šias labdaros organizacijas valstybės narės gali atleisti nuo mokesčio ar sumažinti joms apmokestinimo lygį tik naudojimo neverslui atveju. Kai naudojimas yra įvairių tipų, apmokestinimas taikomas proporcingai kiekvieno tipo naudojimui. Kai naudojimo tipas yra nereikšmingas, jis gali būti traktuojamas kaip lygus nuliui;

i)gamtinėms ir suskystintosioms naftos dujoms, naudojamoms kaip rektyvinių variklių degalai;

j)variklių degalams, kurie naudojami orlaivių ir laivų gamybos, tobulinimo, bandymo ir techninės priežiūros srityje;

k)variklių degalams, kurie naudojami vykdant laivybai tinkančių vandens kelių ir uostų dugno valymo operacijas;

l)šildymui naudojamiems produktams, kuriems taikomas KN kodas 2705.

2.    Valstybės narės taip pat gali gamintojui grąžinti dalį ar visą vartotojo sumokėtą mokesčio už elektros energiją, pagamintą iš 1 dalies b punkte nurodytų produktų, sumą.

3.    Valstybės narės gali taikyti apmokestinimo iki nulio lygį energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkio, sodininkystės ar žuvivaisos darbams bei miškininkystėje.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba iki 2008 m. sausio 1 d. išnagrinėja, ar galimybė taikyti apmokestinimo iki nulio lygį yra panaikinama.

16 straipsnis

1.    Nepažeisdamos 5 dalies, valstybės narės gali atleisti nuo mokesčio ar sumažinti apmokestinimo normą, taikant fiskalinės kontrolės priemones, 2 straipsnyje nurodytiems apmokestinamiems produktams, kai šie produktai yra pagaminti iš, arba jų sudėtyje yra vienas ar keli iš toliau nurodytų produktų:

–kuriems taikomi KN kodai nuo 1507 iki 1518,

–kuriems taikomi KN kodai 38249955 ir 38249980, 38249985, 38249986, 38249992 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius), 38249993, 38249996 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius), 38260010 ir 38260090 dėl jų sudėtinių dalių, gaminamų iš biomasės,

–kuriems taikomi KN kodai 22072000 ir 29051100 ir kurie yra ne sintetinės kilmės,

–gaminami iš biomasės, įskaitant produktus, kuriems taikomi KN kodai 4401 ir 4402.

Valstybės narės taip pat gali taikyti, vykdant fiskalinės kontrolės priemones, sumažintą apmokestinimo lygį 2 straipsnyje nurodytiems apmokestinamiems produktams, kai šiuose produktuose yra vandens (KN kodai 2201 ir 28539010).

„Biomasė“ – tai mikroorganizmų suskaidoma produkto, atliekų ir žemdirbystės, miškininkystės ir susijusių pramonės šakų veiklos liekanų (tarp jų augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų) dalis, taip pat pramonės ir komunalinių atliekų mikroorganizmų suskaidoma dalis.

2.    Atleidimas nuo mokesčių ar sumažinti mokesčiai taikant 1 dalyje nurodytą sumažintą normą negali būti didesni už mokesčio sumą, mokamą už 1 dalyje nurodytų produktų, kuriems leidžiama sumažinti mokestį, masę.

Produktams, pagamintiems iš, arba kurių sudėtyje yra 1 dalyje nurodytų produktų, valstybių narių taikomi apmokestinimo lygiai gali būti žemesni nei 4 straipsnyje nustatyti minimalūs lygiai.

3.    Valstybių narių taikomas atleidimas nuo mokesčio ar jo sumažinimas yra koreguojami siekiant atsižvelgti į žaliavų kainų pokyčius, kad būtų išvengta 1 dalyje nurodytų produktų gamybos procese atsiradusių papildomų sąnaudų per didelio kompensavimo.

4.    Iki 2003 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali atleisti arba ir toliau taikyti atleidimą nuo mokesčio produktus, kurie yra pagaminti tik arba daugiausiai tik iš 1 dalyje nurodytų produktų.

5.    1 dalyje nurodytiems produktams numatytas atleidimas nuo mokesčio ar jo sumažinimas gali būti suteikiamas pagal daugiametę programą leidimu, kurį ekonominiam operatoriui daugiau nei vieneriems kalendoriniams metams išduoda administracinė institucija. Leidimas atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti negali būti taikomas daugiau kaip šešeriems metams iš eilės. Šis laikotarpis gali būti atnaujinamas.

Kaip administracinės institucijos prieš 2012 m. gruodžio 31 d. priimtos daugiametės programos dalį valstybės narės gali taikyti atleidimą nuo mokesčio ar jo sumažinimą po 2012 m. gruodžio 31 d. ir iki daugiametės programos pabaigos. Šis laikotarpis neatnaujinamas.

6.    Jei pagal Bendrijos teisę valstybėms narėms būtų privalomi teisiniai įsipareigojimai pateikti savo rinkai minimalią 1 dalyje nurodytų produktų dalį, tai 1-5 dalys nebetaikomos nuo tos dienos, kai šie įsipareigojimai valstybėse narėse tampa privalomi.

7.    Iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir po to kas 12 mėnesių valstybės narės pateikia Komisijai atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo taikymo pagal šį straipsnį planą.

8.    Ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. Komisija Tarybai pateikia ataskaitą apie pagal šį straipsnį suteiktų mokesčių sumažinimų finansinius, ekonominius, žemės ūkio, energetikos, pramonės ir aplinkosaugos aspektus.

⇩ naujas

17 straipsnis

Nepažeidžiant 5 straipsnio, valstybės narės, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, vienos paskirties naudojimo atveju gali:

a)    sumažinti energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai, apmokestinimo lygį (nenustatydamos mažesnių lygių nei I priedo C ir D lentelėse nustatyti minimalūs lygiai), nepažeidžiant 13 straipsnio;

b)    sumažinti energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų prekėms ir keleiviams vežti traukiniu, metro, tramvajumi ir troleibusu, taip pat vietiniam viešajam keleiviniam transportui, atliekų surinkimui, ginkluotosioms pajėgoms ir viešajam administravimui, neįgaliesiems ir greitosios pagalbos automobiliams, apmokestinimo lygį (nenustatydamos mažesnių lygių nei I priedo B ir D lentelėse nustatyti minimalūs lygiai).

Taikant b punktą elektros energija priskiriama prie I priedo B lentelėje nurodytų variklių degalų;

c)    sumažinti energinių produktų, naudojamų kaip krosnių kuras, ir elektros energijos, jei ją naudoja namų ūkiai ir (arba) organizacijos, kurias atitinkama valstybė narė pripažino labdaros organizacija, apmokestinimo lygį (nenustatydamos mažesnių lygių nei I priedo C ir D lentelėse nustatyti minimalūs lygiai). Valstybės narės gali sumažinti tokioms labdaros organizacijoms nustatytą mokestį tik kai energiniai produktai naudojami nekomercinei veiklai. Kai produktai naudojami įvairių rūšių veiklai, mokesčiai taikomi proporcingai kiekvienos rūšies naudojimui. Jei tam tikras naudojimas yra nereikšmingas, jis gali būti laikomas lygiu nuliui.

Taikant c punktą minimalūs apmokestinimo lygiai, nustatyti I priedo C ir D lentelėse, pradedami taikyti nuo nulio ir dešimties metų pereinamuoju laikotarpiu kasmet didinami dešimtadaliu galutinių minimalių tarifų.

Taikant c punktą energiniams produktams ir elektros energijai, kuriuos naudoja pažeidžiamais pripažinti namų ūkiai, ne ilgesnį kaip dešimties metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo laikotarpį gali būti netaikomas mokestis. Šioje dalyje pažeidžiami namų ūkiai – tai namų ūkiai, kuriems ši direktyva daro didelį poveikį; šioje direktyvoje tai reiškia, kad jie yra žemiau skurdo rizikos ribos, kuri apibrėžiama kaip 60 proc. nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

d)    sumažinti energinių produktų, naudojamų šildymo tikslu, ir elektros energijos, naudojamos žemės ūkio, sodininkystės ar akvakultūros veiklai bei miškininkystės sektoriuje, apmokestinimo lygį (nenustatydamos mažesnių lygių nei I priedo C ir D lentelėse nustatyti minimalūs lygiai).

🡻 2003/96/EB

⇨ naujas

1718 straipsnis

1.    Jei šioje direktyvoje nustatyti apmokestinimo lygiai, bendrai paėmus, taikomi kiekvienai įmonei, ⇨ Nepažeidžiant 5 straipsnio, vienos paskirties naudojimo atveju ⇦ valstybės narės gali taikyti mokesčio sumažinimą ⇨ (nenustatydamos mažesnių lygių nei I priedo B, C ir D lentelėse nustatyti minimalūs lygiai) ⇦ energiniams produktams, naudojamiems šildymui arba 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems tikslams, bei elektros energijai šiais atvejais:

a)energijai imlių įmonių atveju

Energijai imli įmonė – tai 19 straipsnyje nurodytas verslo subjektas, kurio perkamų energinių produktų ir elektros energijos kaina sudaro bent 3,0 proc. gamybos vertės arba mokamas nacionalinis energijos mokestis sudaro bent 0,5 proc. pridėtinės vertės. Šiame apibrėžime valstybės narės gali taikyti labiau apribojančias sąvokas, tarp jų ir pardavimo vertės, technologinio proceso ir sektoriaus apibrėžimus.

Perkami energiniai produktai ir elektros energija – tai tikroji energijos, pirktos ar pagamintos įmonėje, kaina. Apibrėžtis apima tik elektros energiją, šilumą ir energinius produktus, naudojamus šildymui arba 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems tikslams. Įtraukti visi mokesčiai, išskyrus atskaitytiną PVM.

Gamybos vertė – tai apyvarta, įskaitant su produkto kaina tiesiogiai susijusias subsidijas, pridėjus ar atėmus gatavų produktų atsargų, nebaigtos gamybos ir perpardavimui pirktų prekių ir paslaugų pokyčius, atėmus perpardavimui skirtų prekių ir paslaugų pirkimą.

Pridėtinė vertė – tai bendroji apyvarta, apmokestinama PVM, įskaitant pardavimą eksportui, atėmus bendrąjį pirkimą, apmokestinamą PVM, įskaitant importą.

🡻 2003/96/EB

⇨ naujas

Valstybėms narėms, kurios šiuo metu taiko nacionalines mokesčių sistemas, kuriose daug energijos naudojančios įmonės apibrėžiamos kitais nei elektros energijos kainos palyginimo su gamybos verte ir mokamo nacionalinio mokesčio už elektros energiją palyginimo su pridėtine verte kriterijais, leidžiamas pereinamasis prisitaikymo prie a punkto pirmame papunktyje nurodytos sąvokos laikotarpis, trunkantis ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d.;

b)jei su įmonėmis ⇨ 19 straipsnyje nurodytais verslo subjektais ⇦ ar įmonių ⇨ tokių verslo subjektų ⇦ asociacijomis sudaromi susitarimai arba yra įgyvendinamos apyvartinių leidimų programos ar lygiavertės susitarimai ⇨ priemonės ⇦ , su sąlyga, kad jos padeda pasiekti aplinkos apsaugos tikslų ar padidinti energetikos vartojimo efektyvumą.

⇩ naujas

Pirmoje dalyje apyvartinės leidimų programos – tai kitos apyvartinių leidimų programos, nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB 49 nustatyta Sąjungos programa.

🡻 2003/96/EB

2.    Neatsižvelgdamos į 4 straipsnio 1 dalį, valstybės narės 2 straipsnyje nurodytiems energetikos produktams ir elektros energijai gali taikyti apmokestinimo iki nulio lygį, kai juos naudoja daug energijos naudojančios įmonės, apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje.

3.    Neatsižvelgdamos į 4 straipsnio 1 dalį, valstybės narės 2 straipsnyje nurodytiems energetikos produktams ir elektros energijai gali taikyti apmokestinimo lygį iki 50 % šioje direktyvoje nustatyto minimalaus lygio, kai juos naudoja 11 straipsnyje apibrėžtos verslo subjektai, nenaudojantys daug energijos, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.

4.    Įmonės, kurios naudojasi 2 ir 3 dalyje nurodytomis galimybėmis, sudaro susitarimus, apyvartinių leidimų programas ar lygiaverčius susitarimus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte. Susitarimų, apyvartinių leidimų programų ar lygiaverčių susitarimų tikslai turi būti aplinkos apsauga ar padidintas energijos efektyvumas, maždaug lygiavertis tam, kuris būtų pasiektas, jei būtų laikomasi Bendrijos standartinių minimalių normų.

18 straipsnis

1.    Nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, valstybėms narėms šiuo dokumentu leidžiama ir toliau taikyti II priede nurodytų apmokestinimo lygių mažinimą ar atleidimą nuo mokesčių.

Priklausomai nuo Tarybos atliktos išankstinės peržiūros, remiantis Komisijos pasiūlymu, šis leidimas nustoja galios 2006 m. gruodžio 31 d. arba II priede nurodytą dieną.

2.    Neatsižvelgdamos į 3–13 dalyse nurodytus laikotarpius, jei tai labai neiškreipia konkurencijos, valstybės narės, turinčios sunkumų įgyvendinant naujus minimalius apmokestinimo lygius, galės taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., ypač siekiant išvengti pavojaus kainų stabilumui.

3.    Ispanijos Karalystė gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., kad pritaikytų savo nacionalinį gazolio, kuris naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinimo lygį iki naujo minimalaus 302 eurų lygio, ir iki 2012 m. sausio 1 d., kad pasiektų 330 eurų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji gali toliau taikyti konkrečią sumažintą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 287 eurų už 1 000 l ir kad 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ji gali taikyti diferencijuotą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 302 eurų už 1 000 l ir kad 2010 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Konkreti sumažinta norma komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių kuras, apmokestinti taip pat gali būti taikoma iki 2012 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į 7 straipsnio 3 dalies a punktą, apibrėžiant komercinę paskirtį, iki 2008 m. sausio 1 d. ji gali taikyti maksimalų leidžiamą ne mažesnį kaip 3,5 t pakrautos transporto priemonės svorį.

4.    Austrijos Respublika gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., kad pritaikytų savo nacionalinį gazolio, kuris naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinimo lygį iki naujo minimalaus 302 eurų lygio, ir iki 2012 m. sausio 1 d., kad pasiektų 330 eurų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji gali toliau taikyti konkrečią sumažintą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 287 eurų už 1 000 l ir kad 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ji gali taikyti diferencijuotą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 302 eurų už 1 000 l ir kad 2010 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti.

5.    Belgijos Karalystė gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., kad pritaikytų savo nacionalinį gazolio, kuris naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinimo lygį iki naujo minimalaus 302 eurų lygio, ir iki 2012 m. sausio 1 d., kad pasiektų 330 eurų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji gali toliau taikyti konkrečią sumažintą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 287 eurų už 1 000 l ir kad 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ji gali taikyti diferencijuotą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 302 eurų už 1 000 l ir kad 2010 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti.

6.    Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2009 m. sausio 1 d., kad pritaikytų savo nacionalinį gazolio, kuris naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinimo lygį iki naujo minimalaus 302 eurų lygio, ir iki 2012 m. sausio 1 d., kad pasiektų 330 eurų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji gali toliau taikyti konkrečią sumažintą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 272 eurų už 1 000 l ir kad 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ji gali taikyti diferencijuotą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 302 eurų už 1 000 l ir kad 2010 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti.

7.    Portugalijos Respublika gali nustatyti mažesnius nei šioje direktyvoje nustatyti apmokestinimo lygius už energetikos produktus ir elektros energiją, suvartojamus autonominiuose Azorų salyno ir Madeiros regionuose, siekiant kompensuoti transporto išlaidas, patiriamas dėl šių regionų geografinės padėties.

Portugalijos Respublika gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2009 m. sausio 1 d., kad pritaikytų savo nacionalinį gazolio, kuris naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinimo lygį iki naujo minimalaus 302 eurų lygio, ir iki 2012 m. sausio 1 d., kad pasiektų 330 eurų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji gali toliau taikyti konkrečią sumažintą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 272 eurų už 1 000 l ir kad 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ji gali taikyti diferencijuotą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 302 eurų už 1 000 l ir kad 2010 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Diferencijuota norma komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinti taip pat gali būti taikoma iki 2012 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į 7 straipsnio 3 dalies a punktą, iki 2008 m. sausio 1 d. komercinės paskirties apibrėžimui ji gali taikyti maksimalų leidžiamą ne mažesnį kaip 3,5 t pakrautos transporto priemonės svorį.

Portugalijos Respublika elektros energijai apmokestinti iki 2010 m. sausio 1 d. gali taikyti visišką ar dalinį atleidimą nuo mokesčių.

8.    Graikijos Respublika už Lesbos, Chijos, Samos, Dodekaneso ir Kyklado departamentuose bei Egėjo jūros Tasos, Šiaurės Sporado, Samotrako ir Skiros salose kaip reaktyvinių variklių degalai naudojamą gazolį ir suvartojamą benziną 1000 l gali taikyti apmokestinimo lygį, ne daugiau kaip 22 eurų mažesnį už šioje direktyvoje nustatytas minimalias normas.

Iki 2010 m. sausio 1 d. Graikijos Respublika gali taikyti pereinamąjį laikotarpį, kad savo dabartinę sunaudotos elektros energijos apmokestinimo sistemą pakeistų į produkcijos apmokestinimo sistemą ir pasiektų naują benzino apmokestinimo lygį.

Graikijos Respublika gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., kad pritaikytų savo nacionalinį gazolio, kuris naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinimo lygį iki naujo minimalaus 302 eurų lygio, ir iki 2012 m. sausio 1 d., kad pasiektų 330 eurų. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. ji gali toliau taikyti konkrečią sumažintą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 264 eurų už 1 000 l ir kad 2003 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ji gali taikyti diferencijuotą normą komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, su sąlyga, kad šis mokestis netaps mažesnis nei 302 eurų už 1 000 l ir kad 2010 m. sausio 1 d. galiojantys nacionaliniai apmokestinimo lygiai nebus sumažinti. Diferencijuota norma komercinės paskirties gazoliui, naudojamam kaip reaktyvinių variklių degalai, apmokestinti taip pat gali būti taikoma iki 2012 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į 7 straipsnio 3 dalies a punktą, iki 2008 m. sausio 1 d. komercinės paskirties apibrėžimui ji gali taikyti maksimalų leidžiamą ne mažesnį kaip 3,5 t pakrautos transporto priemonės svorį.

9.    Airijos Respublika elektros energijai apmokestinti iki 2008 m. sausio 1 d. gali taikyti visišką ar dalinį atleidimą nuo mokesčių.

10.    Prancūzijos Respublika iki 2009 m. sausio 1 d. gali taikyti visišką ar dalinį atleidimą nuo mokesčio ar jį sumažinti energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems valstybinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijų ar kitų viešąja teise besivadovaujančių įstaigų, kai savo veikloje ar sandoriuose jos dalyvauja kaip valstybės institucijos.

Parancūzijos Respublika iki 2009 m. sausio 1 d. gali taikyti pereinamąjį laikotarpį, kad pritaikytų savo dabartinę elektros energijos apmokestinimo sistemą prie šios direktyvos nuostatų. Šiuo laikotarpiu turi būti atsižvelgiama į dabartinio vietinio elektros energijos apmokestinimo visuotinį vidutinį lygį, kad būtų galima įvertinti, ar laikomasi šioje direktyvoje nustatytų minimalių normų.

11.    Italijos Respublika iki 2008 m. sausio 1 d. komercinės paskirties apibrėžimui gali taikyti maksimalų leidžiamą ne mažesnį kaip 3,5 t pakrautos transporto priemonės svorį, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalies a punkte.

12.    Vokietijos Federacinė Respublika iki 2008 m. sausio 1 d. komercinės paskirties apibrėžimui gali taikyti maksimalų leidžiamą 12 t pakrautos transporto priemonės svorį, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalies a punkte.

13.    Nyderlandų Karalystė iki 2008 m. sausio 1 d. komercinės paskirties apibrėžimui gali taikyti maksimalų leidžiamą 12 t pakrautos transporto priemonės svorį, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalies a punkte.

14.    Nustatytų pereinamųjų laikotarpių metu valstybės narės palaipsniui mažina atitinkamą skirtumą tarp savo ir naujų minimalių apmokestinimo lygių. Tačiau, kai skirtumas tarp nacionalinio lygio ir minimalaus lygio neviršija 3 % šio minimalaus lygio, suinteresuotos valstybės narės gali palaukti iki laikotarpio pabaigos, kad pritaikytų savo nacionalinį lygį.

⇩ naujas

19 straipsnis

1.    18 straipsnyje verslo subjektas – tai pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytas subjektas, kuris bet kokioje vietoje savarankiškai vykdo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo veiklą, nepriklausomai nuo šios ekonominės veiklos tikslo ir rezultatų.

Ekonominė veikla apima visą gamintojų, prekybininkų ir paslaugas teikiančių asmenų veiklą, įskaitant kasybos, žemės ūkio ir laisvųjų profesijų veiklą.

Valstybės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir kitos viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos nelaikomos verslo subjektais veiklos ir sandorių, kuriuose jos dalyvauja kaip valdžios institucijos, atžvilgiu. Tačiau jeigu joms dalyvaujant tokioje veikloje ar sandoriuose jos būtų traktuojamos kaip ne verslo subjektai ir tai smarkiai iškreiptų konkurenciją, jos tos veiklos ar sandorių atžvilgių laikomos verslo subjektais.

2.    1 dalyje nurodytu verslo subjektu negali būti laikomas subjektas, kuris yra mažesnis už dalį įmonės ar juridinį asmenį ir kuris organizaciniu požiūriu sudaro savarankišką verslo įmonę, kitaip tariant, subjektą, gebantį funkcionuoti savarankiškai.

🡻 2004/74/EB 1 straipsnio 2 dalis, iš dalies pakeista klaidų ištaisymu, OL L 195, 2004 6 2, p. 26

18a straipsnis

1.    Nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, III priede išvardytoms valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti tame priede nurodytus sumažintus apmokestinimo lygius ar atleidimą nuo mokesčių.

Šis leidimas baigia galioti 2006 m. gruodžio 31 d. arba II priede nurodytą dieną, su sąlyga, kad jį iš anksto patvirtina Taryba, remdamasi Komisijos pateiktu pasiūlymu.

2.    Nepaisant į 3–11 straipsnio dalyse nustatytų laikotarpių, ir jei ženkliai neiškraipoma konkurencija, valstybėms narėms, negalinčioms įgyvendinti naujų mažiausių apmokestinimo lygių, leidžiama iki 2007 m. sausio 1 d. taikyti pereinamąjį laikotarpį, pirmiausia siekiant išvengti pavojaus pakenkti kainų stabilumui.

3.    Čekijos Respublika gali iki 2008 m. sausio 1 d. visiškai arba iš dalies atleisti nuo mokesčių arba sumažinti elektros energijos, kietojo kuro ir gamtinių dujų apmokestinimo lygį.

4.    Estijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamų naftos dujų nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 330 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų naftos dujų apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 245 eurai už 1000 litrų.

Estijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamo bešvinio benzino nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 359 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų neeiliuotų degalų apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 287 eurai už 1000 litrų.

Estijos Respublika gali iki 2009 m. sausio 1 d. visiškai atleisti nuo mokesčių už skalūno degutą. Iki 2013 m. sausio 1 d. ji gali toliau taikyti sumažintą skalūno deguto apmokestinimo lygį, jei nuo 2011 m. sausio 1 d. dėl šios priežasties apmokestinimas nesudarys mažiau kaip 50 % atitinkamos Bendrijos mažiausios normos.

Estijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti esamos elektros energijos sąnaudų apmokestinimo sistemos pertvarkymo į elektros energijos produkcijos apmokestinimo sistemą pereinamąjį laikotarpį.

Estijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti esamos elektros energijos sąnaudų apmokestinimo sistemos pertvarkymo į elektros energijos produkcijos apmokestinimo sistemą pereinamąjį laikotarpį.

5.    Latvijos Respublika gali iki 2011 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamų naftos dujų ir žibalo nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 302 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį; iki 2013 m. sausio 1 d. turi būti pasiektas 330 eurų lygis. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų naftos dujų ir žibalo apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 245 eurai už 1000 litrų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – mažiau kaip 274 eurai už 1000 litrų.

Latvijos Respublika gali iki 2011 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojam bešvinio benzino nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 359 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų neeiliuotų degalų apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 287 eurai už 1000 litrų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – mažiau kaip 323 eurai už 1000 litrų.

Latvijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti regionų šilumos tiekimo tikslais naudojamo mazuto nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su mažiausiu apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį.

Latvijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti nacionalinio elektros energijos apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais mažiausias apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. elektros energijos apmokestinimo lygis negali sudaryti mažiau kaip 50 % atitinkamų Bendrijos mažiausių normų.

Latvijos Respublika gali iki 2009 m. sausio 1 d. taikyti nacionalinio anglies ir kokso apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais mažiausias apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. anglies ir kokso apmokestinimo lygis negali sudaryti mažiau kaip 50 % atitinkamų Bendrijos mažiausių normų.

6.    Lietuvos Respublika gali iki 2011 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamų naftos dujų ir žibalo nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 302 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį; iki 2013 m. sausio 1 d. turi būti pasiektas 330 eurų lygis. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų naftos dujų ir žibalo apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 245 eurai už 1000 litrų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – mažiau kaip 274 eurai už 1000 litrų.

Lietuvos Respublika gali iki 2011 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamo bešvinio benzino nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 359 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamo bešvinio benzino apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 287 eurai už 1000 litrų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – mažiau kaip 323 eurai už 1000 litrų.

7.    Vengrijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti regionų šilumos tiekimo tikslais naudojamos elektros energijos, gamtinių dujų bei anglių ir kokso nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį.

8.    Maltos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti elektros energijos nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. elektros apmokestinimo lygis negali sudaryti mažiau kaip 50 % atitinkamų Bendrijos mažiausių normų.

Maltos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamų naftos dujų ir žibalo nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 330 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų naftos dujų ir žibalo apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 245 eurai už 1000 litrų.

Maltos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamo bešvinio ir benzino su švinu nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais naujaisiais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamo bešvinio ir benzino su švinu atitinkami apmokestinimo lygiai negali būti mažiau kaip 287 eurai už 1000 litrų ir 337 eurai už 1000 litrų.

Maltos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti šildymui naudojamų gamtinių dujų nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais naujaisiais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. galiojantys gamtinių dujų apmokestinimo tarifai negali sudaryti mažiau kaip 50 % mažiausių Bendrijos normų.

Maltos Respublika gali iki 2009 m. sausio 1 d. taikyti kietojo kuro nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais naujaisiais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. galiojantys šių energetikos produktų apmokestinimo tarifai negali sudaryti mažiau kaip 50 % mažiausių Bendrijos normų.

9.    Lenkijos Respublika gali iki 2009 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamo bešvinio benzino nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 359 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų neeiliuotų degalų apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 287 eurai už 1000 litrų.

Lenkijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti kurui naudojamų naftos dujų nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 302 eurų už 1000 litrų apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį; iki 2012 m. sausio 1 d. turi būti pasiektas 330 eurų lygis. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. kurui naudojamų naftos dujų apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 245 eurai už 1000 litrų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – mažiau kaip 274 eurai už 1000 litrų.

Lenkijos Respublika gali iki 2008 m. sausio 1 d. taikyti mazuto nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su naujuoju mažiausiu 15 eurų už 1000 kg apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. krosnių kuro apmokestinimo lygis negali būti mažiau kaip 13 eurų už 1000 kg.

Lenkijos Respublika gali iki 2012 m. sausio 1 d. taikyti regionų šilumos tiekimo tikslais naudojamų anglių ir kokso nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamu mažiausiu apmokestinimo lygiu pereinamąjį laikotarpį.

Lenkijos Respublika gali iki 2012 m. sausio 1 d. taikyti šildymo tikslais, išskyrus regionų šilumos tiekimą, naudojamų anglių ir kokso nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį.

Lenkijos Respublika gali iki 2008 m. sausio 1 d. taikyti dalinį ar visišką atleidimą nuo mokesčių arba sumažinti mokesčius už naftos dujas, kurias mokyklos, darželiai ir kitos komunalinės įmonės naudoja kaip šildymo kurą, vystydamos veiklą arba sudarydamos sandorius kaip valdžios institucijos.

Lenkijos Respublika gali iki 2006 m. sausio 1 d. taikyti elektros energijos apmokestinimo sistemos suderinimo su Bendrijos tvarka pereinamąjį laikotarpį.

10.    Finansinės kontrolės sąlygomis Slovėnijos Respublika gali taikyti dalinį ar visišką atleidimą nuo mokesčių arba sumažintą gamtinių dujų apmokestinimo lygį. Dalinį ar visišką atleidimą nuo mokesčių arba sumažintą apmokestinimo lygį leidžiama taikyti iki 2014 m. gegužės, arba kol galutinio energijos suvartojimo nacionalinė gamtinių dujų dalis pasieks 25 %, žiūrint, kas greičiau. Tačiau, kai tik energijos suvartojimo nacionalinė gamtinių dujų dalis pasieks 20 %, ji pradės taikyti griežtą teigiamą apmokestinimo lygį, kuris kasmet bus didinamas, kol pasieks bent pirmiau minėto laikotarpio pabaigai nustatytą mažiausią normą.

11.    Slovakijos Respublika gali iki 2010 m. sausio 1 d. taikyti elektros energijai ir šildymui naudojamų gamtinių dujų nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. elektros ir šildymui naudojamų gamtinių dujų apmokestinimo lygis negali sudaryti mažiau kaip 50 % atitinkamų mažiausių Bendrijos normų.

Slovakijos Respublika gali iki 2009 m. sausio 1 d. taikyti kietojo kuro rūšių nacionalinio apmokestinimo lygio suderinimo su atitinkamais mažiausiais apmokestinimo lygiais pereinamąjį laikotarpį. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d. kietojo kuro rūšių apmokestinimo lygis negali sudaryti mažiau kaip 50 % atitinkamų mažiausių Bendrijos normų.

12.    Nustatytų pereinamųjų laikotarpių metu valstybės narės laipsniškai mažina atitinkamus atotrūkius nuo naujųjų mažiausių apmokestinimo tarifų. Tačiau, kai nacionalinio apmokestinimo laipsnio ir minimalių lygių skirtumas sudaro ne daugiau kaip 3 % to mažiausio lygio, atitinkama valstybė narė nacionalinį lygį gali suderinti laikotarpio pabaigoje.

🡻 2004/75/EB 1 straipsnio 1 dalis, iš dalies pakeista klaidų ištaisymu, OL L 195, 2004 6 2, p. 31.

18b straipsnis

1.    Neatsižvelgdamos į straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius, jei tai labai neiškreipia konkurencijos, valstybės narės, turinčios sunkumų įgyvendinant naujus minimalius apmokestinimo lygius, galės taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d., ypač siekiant išvengti pavojaus kainų stabilumui.

2.    Kipro Respublika gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2008 m. sausio 1 d., kad suderintų savo nacionalinį gazolio ir žibalo, naudojamo kaip raketinis kuras, apmokestinimo lygį su nauju minimaliu 302 eurų už 1000 l lygiu, ir kad iki 2010 m. sausio 1 d. šis lygis pasiektų 330 eurų. Tačiau gazolio ir žibalo, naudojamo kaip raketinis kuras, apmokestinimo lygis neturi būti mažesnis nei 245 eurai už 1000 l nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Kipro Respublika gali taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d., kad suderintų savo nacionalinį bešvinio benzino, naudojamo kaip raketinis kuras, apmokestinimo lygį su nauju minimaliu 359 eurų už 1000 l lygiu. Tačiau bešvinio benzino apmokestinimo lygis neturi būti mažesnis nei 287 eurai už 1000 l nuo 2004 m. gegužės 1 d.

3.    Nustatytų pereinamųjų laikotarpių metu valstybės narės palaipsniui mažina atitinkamą skirtumą tarp savo ir naujų minimalių apmokestinimo lygių. Tačiau, kai nacionalinio apmokestinimo laipsnio ir minimalių lygių skirtumas sudaro ne daugiau kaip 3 % to mažiausio lygio, atitinkama valstybė narė nacionalinį lygį gali suderinti laikotarpio pabaigoje.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

1920 straipsnis

1.    Be ankstesniuose straipsniuose, visų pirma 5 ⌦ 14 ⌫ , ⌦ 15 ⌫ , 1516, ⌦ 17 ⌫ ir 1718 straipsniuose išdėstytų nuostatų, Taryba, Komisijai pasiūlius, gali vieningai ⇨ priimti įgyvendinimo aktus, kuriais ⇦ bet kuriai valstybei narei leidžiama dėl konkrečių politikos sumetimų priimti tolesnių atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo priemonių. ⇨ Kai to reikia dėl aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos, įskaitant oro taršos mažinimą, priežasčių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais bet kuriai valstybei narei leidžiama, nukrypstant nuo I priede klasifikuojamų minimalių apmokestinimo lygių, nustatyti tam tikrus didesnius tarifus. ⇦

Valstybė narė, norinti taikyti šią priemonę ⌦ tokias ⌫ ⌦ priemones ⌫, apie tai atitinkamai praneša Komisijai ir taip pat jai pateikia visą tiesiogiai susijusią ir būtiną informaciją.

Komisija išnagrinėja prašymą, atsižvelgdama, inter alia, į tinkamą vidaus rinkos veikimą, poreikį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir Bendrijos⌦ Sąjungos ⌫ sveikatos, aplinkos apsaugos, energetikos ir transporto politiką.

Per tris mėnesius nuo visos tiesiogiai susijusios ir būtinos informacijos gavimo dienos Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą leisti tokią priemonę arba praneša Tarybai priežastis, dėl kurių nepateikė pasiūlymo leisti šią priemonę.

2.    1 dalyje nurodyti leidimai suteikiami ilgiausiam 6 metų laikotarpiui, kurį galima atnaujinti 1 dalyje nustatyta tvarka.

3.    Jei Komisija nusprendžia, kad 1 dalyje numatyti atleidimai ⇨ numatytos priemonės ⇦ nebėra subalansuotos, ypač kalbant apie sąžiningą konkurenciją ar vidaus rinkos veiklos iškraipymą, arba ⌦ visų pirma siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, išvengti vidaus rinkos veikimo iškraipymo arba dėl priežasčių, susijusių su ⌫ Bendrijos⌦ Sąjungos ⌫ sveikatos, aplinkos apsaugos, energetikos ir transporto politikos sričių atžvilgiu ⌦ sritimis ⌫ , ji Tarybai pateikia atitinkamus pasiūlymus. Taryba vienbalsiai priima sprendimą dėl šių pasiūlymų.

2021 straipsnis

1.    Direktyvos 92/12/EEBDirektyvos 2008/118/EB kontrolės ir judėjimo nuostatos taikomos tik šiems energiniams produktams:

a)kurių KN kodai 1507–1518, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

⇩ naujas

b)kurių KN kodai 2207, 2208 90 91 ir 2208 90 99, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai ir jie pagal Direktyvos 92/83/EB 50 27 straipsnio 1 dalies a arba b punktą yra neapmokestinami alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomu suderintu akcizu;

🡻 2003/96/EB

🡺1 2018/552 1 straipsnio 3 dalies a punktas

🡺2 2018/552 1 straipsnio 3 dalies b punktas

🡺3 2018/552 1 straipsnio 3 dalies c punktas

🡺4 2018/552 1 straipsnio 3 dalies d punktas

⇨ naujas

bc) kurių KN kodai yra 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707 50;

cd)kurių KN kodai yra 🡺1 2710 12–2710 19 68 ⇨ ir 2710 19 71–2710 19 99 ⇦ ir 2710 20–2710 20 39 ir 2710 20 90 (tik produktai, kurių mažiau nei 90 proc. tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 210 °C temperatūroje ir ne mažiau kaip 65 proc. tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje, nustatant pagal ISO 3405 metodą (ekvivalentiškas ASTM D 86 metodui)) 🡸. Tačiau produktams, kurių KN kodai 🡺2 2710 12 21 🡸, 🡺3 2710 12 25 🡸 ir 🡺4 2710 19 29 ir 2710 20 90 (tik produktai, kurių mažiau nei 90 proc. tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 210 °C temperatūroje ir ne mažiau kaip 65 proc. tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje, nustatant pagal ISO 3405 metodą (ekvivalentiškas ASTM D 86 metodui)) 🡸, ⇨ ir 2710 19 71–2710 19 99, ⇦ kontrolės ir judėjimo nuostatos taikomos tik komerciniam nepakuotų produktų vežimui;

de)kurių KN kodai 2711 (išskyrus 2711 11, 2711 21 ir 2711 29);

ef)kurių KN kodas 2901 10;

fg)kurių KN kodai 2902 20, 2902 30, 2902 41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44;

gh)kurių KN kodas 2905 11 00 ir jie nėra sintetinės kilmės, jei jie skirti naudoti kaip krosnių ar variklių kuras;

⇩ naujas

i)kurių KN kodai 2909 19 10 ir 2909 19 90, pastarasis jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

j)kurių KN kodas 3403. Kontrolės ir judėjimo nuostatos taikomos tik komerciniam nepakuotų produktų vežimui;

k)kurių KN kodas 3811;

l)kurių KN kodas 3814, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Kontrolės ir judėjimo nuostatos taikomos tik komerciniam nepakuotų produktų vežimui;

m)kurių KN kodas 3823 19, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai;

🡻 2003/96/EB

hn)kurių KN kodai 3824 99 86, 3824 99 92 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius), 3824 99 93, 3824 99 96 (išskyrus apsaugos nuo rūdijimo preparatus, kurių aktyviosios sudedamosios dalys yra aminai, ir sudėtinius neorganinius lakų ir panašių produktų tirpiklius ir skiediklius) ir 3826 00 10 ir 3826 00 90, jei jie skirti naudoti kaip krosnių kuras ar variklių degalai.;

⇩ naujas

1 dalyje komercinis nepakuotų produktų vežimas – tai nepakuotų produktų vežimas talpyklose, kurios neatskiriamos nuo transporto priemonės (pvz., autocisternose, vagonuose, cisterniniuose vagonuose, tanklaiviuose), arba ISO cisternose. Šis terminas taip pat apima nesupakuotus produktus, vežamus kitose didesnio kaip 210 litrų tūrio talpyklose.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2.    Jei valstybė narė sužino, kad kiti nei 1 dalyje nurodytieji energiniai produktai yra skirti naudoti, parduodami arba naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai arba su jais susiję kitokie mokesčių slėpimo, vengimo ar piktnaudžiavimo jais veiksmai, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Ši nuostata taip pat taikoma elektros energijai. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos. ⇨ Per du mėnesius nuo to pranešimo valstybės narės pateikia Komisijai savo nuomonę dėl atskleistos su tais energiniais produktais ir elektros energija susijusios slėpimo, vengimo ar piktnaudžiavimo praktikos. Remdamasi valstybių narių pateiktomis nuomonėmis ir jei kyla rizika tinkamam vidaus rinkos veikimui arba aplinkai, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad atitinkamiems produktams taikomos Direktyvos 2008/118/EB kontrolės ir judėjimo nuostatos. ⇦ Tada sprendimas, ar aptariamam produktui turėtų būti taikomos Direktyvos 92/12/EEB kontrolės ir judėjimo nuostatos, priimamas 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. ⇨ Tie įgyvendinimo aktai priimami ⇦ laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos ⌦ nagrinėjimo ⌫ procedūros.

3.    Pagal dvišalius susitarimus valstybės narės gali apsieiti be kai kurių arba visų Direktyvoje 92/12/EEBDirektyvoje 2008/118/EB nustatytų kontrolės priemonių kai kurių arba visų ⌦ šio straipsnio ⌫ 1 dalyje nurodytų produktų atžvilgiu, jei jiems netaikomi šios direktyvos 7-9 7, 8 ir 9 straipsniai. Šie susitarimai neturi įtakos valstybėms narėms, kurios nėra šių susitarimų šalys. Apie visus dvišalius susitarimus pranešama Komisijai, kuri informuoja kitas valstybes nares.

2122 straipsnis

1.    Be bendrųjų nuostatų, apibrėžiančių apmokestinamąjį įvykį, ir Direktyvoje 92/12/EEB Direktyvoje 2008/118/EB nustatytų mokėjimo nuostatų, energinių produktų mokestis taip pat taikomas įvykus vienam iš ⌦ šios direktyvos ⌫ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų apmokestinamųjų įvykių.

2.    Šioje direktyvoje Direktyvos 92/12/EEB 4 straipsnio c punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje esantis žodis „gamyba“ atitinkamai apima ir „gavybą“.

32.    Energinių produktų vartojimas energinius produktus gaminančioje įmonėje nelaikomas apmokestinamuoju įvykiu, dėl kurio tie produktai apmokestinami, jei vartojami toje įmonėje pagaminti energiniai produktai. Valstybės narės taip pat gali laikyti, kad elektros energijos ir kitų energinių produktų, kurie nėra pagaminti tokioje įmonėje, vartojimas ir energinių produktų bei elektros energijos vartojimas įmonėje, gaminančioje degalus elektros energijai gaminti, nėra apmokestinamasis įvykis. Jei vartojimas nėra susijęs su energinių produktų gamyba ir visų pirma su transporto priemonių varymu, jis laikomas apmokestinamuoju įvykiu, dėl kurio jie apmokestinami.

43.    Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad energiniai produktai ir elektros energija apmokestinami tuomet, kai nustatoma, kad nevykdoma ar nebevykdoma nacionalinėse taisyklėse galutiniam naudojimui nustatyta sąlyga, kuria suteikiama teisė į sumažintą apmokestinimo lygį ar atleidimą nuo mokesčio.

54.    Taikant Direktyvos 92/12/EEB 2008/118/EB 52 ir 67 straipsnius, elektros energija, ir gamtinės dujos ⇨ ir vandenilis ⇦ turi būti apmokestinami ir mokesčių mokėjimo prievolė atsiranda paskirstytojo ar perskirstytojo tiekimo metu. Jei produktai vartojimui pristatomi valstybėje narėje, kurioje paskirstytojas ar perskirstytojas neįsisteigęs, įmonė, kuri turi būti registruota pristatymo valstybėje narėje, apmokestinama pristatymo valstybės narės mokesčiu. Visais atvejais mokestis skiriamas ir renkamas kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka.

⇩ naujas

Taikant pirmą pastraipą, kai elektros energijos kaupimo įrenginiai ir transformatoriai tiekia elektros energiją, jie gali būti laikomi perskirstytojais.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

Nepaisant pirmos pastraipos valstybės narės turi teisę nustatyti apmokestinamąjį įvykį tuo atveju, kai jų dujotiekiai nesijungianesujungti su kitų valstybių narių dujotiekiais.

Įmonė, gaminanti elektros energiją savo reikmėms, yra laikoma paskirstytoju. Neatsižvelgiant į 14 straipsnio 1 dalies a punkto ⌦ 13 straipsnį ⌫ valstybės narės gali atleisti nuo mokesčių smulkius elektros energijos gamintojus, jei jos apmokestina tai elektros energijai gaminti naudojamus energinius produktus.

Taikant Direktyvos 92/12/EEB ⌦ 2008/118/EB ⌫ 52 ir 67 straipsnius, anglis, koksas, ir lignitas ⇨ ir produktai, kurių KN kodai 2703, 4401 ir 4402, ⇦ turi būti apmokestinami ir tai atliekama tuomet, kai juos pristato įmonės, kurias šiam tikslui turi registruoti atitinkamos institucijos. Šios institucijos gali leisti gamintojui, pardavėjui, importuotojui ar finansiniam atstovui pavaduoti registruotą įmonę vykdant jai uždėtus finansinius įsipareigojimus. ⌦ fiskaliniam agentui pavaduoti registruotą įmonę vykdant jai nustatytas mokestines prievoles. ⌫ Mokestis uždedamas ⌦ skiriamas ⌫ ir renkamas kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka.

65.    Valstybės narės neprivalo laikyti energetikos ⌦ energinių ⌫ produktų gamyba šių operacijų:

a)operacijų, kurių metu atsitiktinai išgaunami nedideli naftos ⌦ energinių produktų ⌫ kiekiai;

b)operacijų, kurias atlikdamas energetikos ⌦ energinių ⌫ produktų naudotojas gali juos pakartotinai panaudoti savo paties įmonėje, jeigu už tokius produktus jau sumokėtas mokestis yra ne mažesnis už tą, kurį reikėtų sumokėti už pakartotinai naudojamą energinį produktą, jeigu šis būtų iš naujo apmokestintas;

c)operacijos, kurią sudaroenergetikos ⌦ energinių ⌫ produktų maišymas su kitais energiniais produktais ar kitomis medžiagomis už įmonės-gamintojos ar muitinės ⌦ gamybos įmonės arba apmokestinamo prekių ⌫ sandėlio ribų, jeigu:

i)mokestis už atskirus komponentus jau sumokėtas ir

ii)sumokėta suma yra ne mažesnė už mokesčio sumą, kurią reikėtų sumokėti už produktų mišinį.

i papunkčio sąlyga netaikoma, jei mišinys neapmokestinamas dėl konkretaus panaudojimo.

2223 straipsnis

Pasikeitus mokesčio tarifams, mokestis už naudojamus energetikos produktus gali būti padidintas arba sumažintas. ⌦ vartojimui jau išleistų energinių produktų atsargoms gali būti taikomas didesnis ar mažesnis mokestis. ⌫ 

2324 straipsnis

Valstybės narės gali grąžinti mokesčius, jau sumokėtus už užterštus ar atsitiktinai sumaišytus energetikos ⌦ energinius ⌫ produktus, grąžintus į muitinės ⌦ apmokestinamų prekių ⌫ sandėlį perdirbimui.

2425 straipsnis

1.    Vienoje valstybėje narėje vartojimui išleisti energetikos produktai, patalpinti į komercinių transporto priemonių standartines cisternas ir skirti naudoti kaip tų transporto priemonių variklių degalai, taip pat specialiuose konteineriuose, ir vežimo metu skirti naudoti šiuos konteinerius aprūpinančių sistemų darbui, kitose valstybėse narėse neapmokestinami. ⌦ energiniai produktai, esantys transporto priemonių standartiniuose bakuose ir skirti naudoti kaip tų transporto priemonių degalai, taip pat specialiose talpyklose ir vežimo metu skirti naudoti šias talpyklas aprūpinančių sistemų darbui, kitose valstybėse narėse neapmokestinami. ⌫

2.    Šiame straipsnyje standartiniai bakai – tai:

–cisternos, gamintojo nuolatinai pritvirtintos prie visų to paties tipo, kaip ir nagrinėjama, transporto priemonių ir kurių nuolatinis pritaikymas leidžia kurą naudoti tiesiogiai ir varymui, ir, tam tikrais atvejais, šaldymo bei kitų sistemų darbui vežimo metu. Dujų cisternos, pritaikytos prie transporto priemonių, suprojektuotų dujas naudoti tiesiogiai kaip degalus, ir cisternos, pritaikytos prie kitų sistemų, kurios gali būti įrengtos transporto priemonėje, taip pat laikomi standartinėmis cisternomis,

–cisternos, gamintojo nuolatinai pritvirtintos prie visų to paties tipo, kaip ir nagrinėjamas, konteinerių, ir kurių nuolatinis pritaikymas transportavimo metu leidžia degalus naudoti tiesiogiai šaldymo bei kitų sistemų, kuriomis aprūpinti specialūs konteineriai, darbui.

„Specialūs konteineriai“ – tai bet koks konteineris, turintis specialiai suprojektuotus prietaisus šaldymo, prisotinimo deguonimi, šiluminės izoliacijos ir kitoms sistemoms. 

⇩ naujas

a) gamintojo arba trečiosios šalies prie variklinės transporto priemonės stacionariai pritvirtinti bakai, kurie, remiantis transporto priemonės registracijos dokumentais arba techninės apžiūros pažyma, atitinka taikomus techninius ir saugumo reikalavimus ir kurių stacionarus įrengimas leidžia degalus naudoti tiesiogiai tiek varymui, tiek, tam tikrais atvejais, šaldymo bei kitų sistemų darbui vežimo metu, įskaitant dujų bakus, įrengtus transporto priemonėse ir skirtus dujas tiesiogiai naudoti kaip degalus, ir bakus, prijungtus prie kitų sistemų, kurios gali būti įrengtos transporto priemonėje;

b) gamintojo arba trečiosios šalies prie specialios talpyklos stacionariai pritvirtinti bakai, kurie, remiantis talpyklos registracijos dokumentais, atitinka taikomus techninius ir saugumo reikalavimus ir kurių stacionarus įrengimas leidžia degalus naudoti tiesiogiai šaldymo sistemų ir kitų sistemų, kurios gali būti talpykloje įrengtos, darbui vežimo metu.

Šiame straipsnyje speciali talpykla – tai bet kokia talpykla, specialiais prietaisais pritaikyta šaldymo, prisotinimo deguonimi, šiluminės izoliacijos ir kitoms sistemoms.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2526 straipsnis

1.    Valstybės narės kiekvienų metų sausio 1 d. ir kiekvieną kartą, kai pakeičiamos nacionalinės teisės nuostatos, praneša Komisijai apie 2 straipsnyje išvardytiems produktams taikomus mokesčių lygius ⇨ ir susijusius tūrius ⇦.

2.    Kai valstybių narių taikomų mokesčių lygiai yra išreikšti kitais nei 7–10 straipsniuose kiekvienam produktui nurodytais matavimo vienetais, valstybės narės taip pat praneša apie atitinkamus apmokestinimo lygius, išreikštus tais vienetais.

2627 straipsnis

1.    Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių ėmėsi pagal 5 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį, 15 ir 17 ⌦ 13–18 ⌫ straipsnius.

2.    Tokios priemonės kaip atleidimas nuo mokesčio, jo sumažinimas, diferencijavimas ar grąžinimas šioje direktyvoje apibrėžta prasme galėtų sudaryti valstybės pagalbą, o apie tai pagal Sutarties 88⌦ Šioje direktyvoje apibrėžtos atleidimo nuo mokesčių, jų sumažinimo, diferencijavimo ar grąžinimo priemonės gali būti valstybės pagalba ir apie jas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 ⌫ straipsnio 3 dalį turi būti pranešama Komisijai.

Informacija, pateikta Komisijai remiantis šia direktyva, neatleidžia valstybių narių nuo įpareigojimo teikti informaciją pagal Sutarties ⌦ dėl Europos Sąjungos veikimo ⌫ 88 ⌦ 108 ⌫ straipsnio 3 dalį.

3.    1 dalies įpareigojimas teikti Komisijai informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi pagal 5 straipsnį, neatleidžia valstybių narių nuo Direktyvos 83/189/EEB įpareigojimo teikti bet kokią informaciją.

2728 straipsnis

1.    Komisijai padeda Akcizų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 92/12/EEB 2008/118/EB 24 straipsnio 1 dalį43 straipsnį. ⇨ Tas komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytas komitetas. ⇦

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai Reglamento (ES) 182/2011 51 5 straipsnis.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.    Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

⇩ naujas

29 straipsnis

1.    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.    2 straipsnio 8 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d.

3.    Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 8 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.    Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais 52 .

5.    Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

6.    Pagal 2 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie tą aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

7. Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, bet kokį prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos sprendimą atšaukti deleguotuosius įgaliojimus.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

2830 straipsnis

1.    Valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, šios direktyvos įgyvendinimui ne vėliau kaip nuo 2003 m. gruodžio 31 d. ⌦ Valstybės narės ne vėliau kaip ⌫ ⇨ [2022 m. gruodžio 31 d.] ⇦ ⌦ priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 1 dalies b–o punktų, 2 straipsnio 3 dalies antros, trečios ir ketvirtos pastraipos, 2 straipsnio 4–8 dalių, 3 straipsnio, 5 straipsnio, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 ir 15 straipsnių, 16 straipsnio b punkto paskutinio sakinio, 16 straipsnio c, d ir e punktų, 17 straipsnio, 18 straipsnio, 19 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies b punkto, 21 straipsnio 1 dalies d punkto, 21 straipsnio 1 dalies i–m punktų, 21 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 21 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio, 29 straipsnio, 30 straipsnio, 31 straipsnio ir I priedo. ⌫ Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.⌦ Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą ⌫.

2.Jos taiko šias nuostatas ⌦ tas priemones ⌫ nuo ⇨ [2023 m. sausio 1 d.] ⇦ 2004 m. sausio 1 d., išskyrus 16 straipsnyje ir 18 straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, kurias valstybės narės gali taikyti nuo 2003 m. sausio 1 d..

3.Valstybės narės, priimdamos šias ⌦ tas ⌫ priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. ⌦ Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą (-as), kurią (-as) panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės. ⌫ Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

42.    Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Article29

Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita ir, jei reikia, jos pasiūlymu, periodiškai nagrinėja atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo atvejus bei šioje direktyvoje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius ir, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vienbalsiai priima būtinas priemones. Komisijos ataskaitoje ir Tarybos nuomonėje atsižvelgiama į tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, tikrąją minimalaus apmokestinimo lygio vertę ir į platesnius Sutarties tikslus.

⇩ naujas

31 straipsnis

Kas penkerius metus, o pirmą kartą – penkeri metai po 2023 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.

Komisijos ataskaitoje, be kita ko, nagrinėjami minimalūs apmokestinimo lygiai, inovacijų ir technologinės plėtros poveikis, visų pirma kiek tai susiję su energijos vartojimo efektyvumu, elektros energijos naudojimu transporto srityje ir šioje direktyvoje nustatyto atleidimo nuo mokesčių, jų sumažinimo ir diferencijavimo pagrįstumu. Ataskaitoje turi būti atsižvelgiama į tinkamą vidaus rinkos veikimą, aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus, realią minimalaus apmokestinimo lygio vertę ir atitinkamus platesnius Sutarčių tikslus.

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

⇨ naujas

3032 straipsnis

Neatsižvelgiant į 28 straipsnio 2 dalį, nuo 2003 m. gruodžio 31 d. Direktyvos 92/81/EEB ir 92/82/EEB yra panaikinamos. ⌦ Direktyva 2003/96/EB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais II priedo A dalyje, panaikinama nuo ⌫ ⇨ 2023 m. sausio 1 d. ⇦ ⌦ , nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų II priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis. ⌫ 

🡻 2004/75/EB 1 straipsnio 2 dalis, iš dalies pakeista klaidų ištaisymu, OL L 195, 2004 6 2, p. 31 (pritaikytas)

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ⌦, ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę. ⌫

🡻 2003/96/EB (pritaikytas)

3133 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja ⌦ dvidešimtą dieną po jos paskelbimo ⌫ Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

⌦ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, 4 straipsnis, 6 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnis, 11 straipsnis, 12 straipsnis, 16 straipsnio a punktas, 16 straipsnio b punktas, 20 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies a punktas, 21 straipsnio 1 dalies c punktas, 21 straipsnio 1 dalies e–h punktai, 21 straipsnio 1 dalies n punktas, 21 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio 5 dalis), 23 straipsnis, 24 straipsnis, 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnis, kurie nepakeisti, palyginti su panaikinama Direktyva, taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d. ⌫

3234 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    COM (2020) 562 final.

(2)    2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados EUCO 22/20 CO EUR 17 CONCL 8.

(3)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), COM(2020) 80 final.

(4)    Žr. 2021 m. balandžio 21 d. pranešimą spaudai „ Komisija džiaugiasi, kad preliminariai susitarta dėl Europos klimato teisės akto “, IP/21/1828.

(5)    SWD(2019) 329 final.

(6)    2019 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvados 14608/19, FISC. 458.

(7)    Europos Komisija (2020). 2021 m. Komisijos darbo programa. I priede išdėstytos visos siūlytinos priemonės, įskaitant, be kita ko, energijos mokesčių (EMD) peržiūrą.

(8)    Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(9)    Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.

(10)    Reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos.

(11)    Direktyva (ES) 2018/2001. Šia direktyva degalų tiekėjai įpareigojami užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. tam tikrą galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje mažiausią privalomą dalį sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija.

(12)    2018 m. gegužės 30 d. Reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.

(13)    2014 m. spalio 22 d. Direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo.

(14)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(15)    Energijos mokesčių direktyvos vertinimo ataskaita, 2019 m.

(16)    Accord relatif au régime douanier et fiscal du gasoil consommé comme ravitaillement de bord dans la navigation rhénane Conclu à Strasbourg le 16 mai 1952.

(17)    Žr. Komisijos ataskaitą „Energijos mokesčių direktyvos įvertinimas“ , SWD(2019) 329 final, 2019 9 11.

(18)    2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB.

(19)    CE Delft et al. (2012). An inventory of measures for internalising eXternal costs in transport. Brussels: European Commission.

(20)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(21)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(22)    2020 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1577, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 361, 2020 10 30, p. 1).

(23)    ES vidaus oro navigacija – skrydžiai tarp dviejų ES esančių oro uostų, įskaitant skrydžius šalies viduje.

(24)    ES vidaus jūrų laivyba – laivyba tarp dviejų ES esančių uostų, įskaitant laivybą šalies viduje.

(25)    Verslo aviacija – tai įmonių vykdomas orlaivių eksploatavimas ar naudojimas keleiviams arba prekėms vežti, siekiant padėti joms vykdyti verslą, kai orlaiviai skraidinami tokiais tikslais, kurie apskritai nelaikomi viešosios samdos tikslais, ir juos pilotuoja asmenys, turintys bent jau galiojančią komercinės aviacijos piloto licenciją skrydžiams pagal prietaisus.Pramoginiai skrydžiai – tai orlaivio naudojimas asmeniniais ar pramoginiais tikslais, nesusijusiais su verslo ar profesinėmis reikmėmis.

(26)    2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(27)    Žr. II priedo A dalį.

(28)    OL L 316, 1992 10 31, p. 12. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/74/EB (OL L 365, 1994 12 31, p. 46).

(29)    OL L 316, 1992 10 31, p. 19. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 94/74/EB.

(30)

   2019 m. gruodžio 11 d. COM(2019) 640 final.

(31)    14861/19, 2019 m. gruodžio 5 d.

(32)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(33)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(34)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(35)    OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/47/EB (OL L 193, 2000 7 29, p. 73).

(36)    OL L 316, 1992 10 31, p. 21.

(37)

   2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009 1 14, p. 12).

(38)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(39)    OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(40)    1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(41)    OL L 293, 1990 10 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 29/2002 (OL L 6, 2002 1 10, p. 3).

(42)    OL L 279, 2001 10 23, p. 1.

(43)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(44)    Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) […]/[...], kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, C/2021/2800 final (OL […], p.[…]).

(45)    1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(46)    2020 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1577, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 361, 2020 10 30, p. 1).

(47)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(48)    OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

(49)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(50)    1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(51)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(52)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 563 final

PRIEDAI

prie

PASIŪLYMO DĖL TARYBOS DIREKTYVOS

kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra (nauja redakcija)

















(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 663 final} - {SWD(2021) 640 final} - {SWD(2021) 641 final} - {SWD(2021) 642 final}

🡻 2003/96/EB

I PRIEDAS

B lentelė.    Minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi variklių degalams, naudojamiems pagal 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą paskirtį
Gazolis (eurai už 1000 l) KN kodai 27101943–27101948 ir 27102011–27102019	21
Žibalas (eurai už 1000 l) KN kodai 27101921 ir 27101925	21
Suskystintosios naftos dujos (eurai už 1000 kg) KN kodai 27111211–27111900	41
Gamtinės dujos (eurai už aukštesniosios degimo šilumos gigadžaulį) KN kodai 27111100 ir 27112100	0,3

C lentelė.    Krosnių kurui ir elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai
	Naudojimas verslui	Naudojimas neverslui
Gazolis (eurai už 1000 l) KN kodai 27101943–27101948 ir 27102011–27102019	21	21
Labai sieringas mazutas (eurai už 1000 kg) KN kodai 27101962–27101968 ir 27102031–27102039	15	15
Žibalas (eurai už 1000 l) KN kodai 27101921 ir 27101925	0	0
Suskystintosios naftos dujos (eurai už 1000 kg) KN kodai 27111211–27111900	0	0
Gamtinės dujos (eurai už aukštesniosios degimo šilumos gigadžaulį) KN kodai 27111100 ir 27112100	0,15	0,3
Anglis ir koksas (eurai už aukštesniosios degimo šilumos gigadžaulį) KN kodai 2701, 2702 ir 2704	0,15	0,3
Elektros energija (eurai už MWh) KN kodas 2716	0,5	1,0

II PRIEDAS

18 straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinimo normų sumažinimas ir atleidimas nuo apmokestinimo

1.BELGIJA:

–suskystintosioms naftos dujoms, gamtinėms dujoms ir metanui,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–navigacijai privačiais pramoginiais laivais,

–sumažinama labai sieringam mazutui taikoma akcizo norma, norint paskatinti aplinkai tinkamų kuro rūšių naudojimą. Šis sumažinimas yra konkrečiai susijęs su sieros kiekiu, o sumažinta norma nė vienu atveju negali būti mažesnė nei 6,5 euro už toną,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas,

–diferencijuojama mažai sieros (50 ppm) ir aromatinių angliavandenilių (35 %) turinčio bešvinio benzino akcizo norma,

–diferencijuojama mažai sieros (50 ppm) turinčio dyzelino akcizo norma.

2.DANIJA:

–nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.: diferencijuojama akcizo norma, taikoma labai sieringam mazutui ir krosnių kurui, kuriuos naudoja daug energijos vartojančios įmonės šilumai ir karštam vandeniui gaminti. Maksimali leidžiama diferencijuoto akcizo mokesčio suma labai sieringam mazutui yra 0,0095 euro už kg, o krosnių kurui - 0,008 euro už litrą. Akcizo normos sumažinimas turi atitikti šios direktyvos sąlygas, ypač minimalias normas,

–sumažinamos dyzelinui taikomos akcizo normos, norint paskatinti aplinkai tinkamų kuro rūšių naudojimą, su sąlyga, kad tokios paskatos yra susiję su nustatytomis techninėmis charakteristikomis, apimančiomis savitąjį sunkį, sieros kiekį, distiliacijos temperatūrą, cetaninį skaičių bei indeksą, ir kad šios normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus,

–diferencijuotų akcizo normų taikymas benzinui, paskirstomam degalinėse, kurios aprūpintos benzino garų grąžinimo sistemomis, ir kitose degalinėse paskirstomam benzinui, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–diferencijuojamos benzino akcizo normos, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač jos 7 straipsnyje nustatytas minimalias akcizo normas,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–diferencijuojamos gazolino akcizo normoms, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač jos 7 straipsnyje nustatytas minimalias akcizo normas,

–iš dalies kompensuojama suma komerciniam sektoriui, jei susiję mokesčiai atitinka Bendrijos teisę, ir kad sumokėto ir nekompensuoto mokesčio suma visada atitinka minimalias mineralinių alyvų akcizo normas ar monitoringo mokestį, nustatytus Bendrijos teisės aktuose,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–taikoma sumažinta benzino maksimali 0,03 Danijos kronos už litrą norma, kai jis paskirstomas degalinėse, atitinkančiose griežtesnius įrangos ir eksploatacijos standartus, skirtus metilo ir tretinio butilo eterių nutekėjimui į gruntinius vandenis sumažinti, jei diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas.

3.VOKIETIJA:

–nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. diferencijuojama akcizo norma, taikoma kurui, kuriame maksimalus sieros kiekis yra 10 ppm,

–panaudotiems dujiniams angliavandeniliams, kai jie naudojami kaip krosnių kuras,

–diferencijuojama akcizo norma mineralinėms alyvoms, naudojamoms kaip vietinio keleivinio transporto priemonių variklių degalai, priklausomai nuo Direktyvos 92/82/EEB įpareigojimų atitikimo,

–mineralinių alyvų pavyzdžiams, skirtiems analizei, gaminių bandymams ar kitiems moksliniams tikslams,

–diferencijuojama akcizo norma krosnių kurui, naudojamam apdirbamojoje pramonėje, jei diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

4.GRAIKIJA:

–naudojimui šalies ginkluotosioms pajėgoms,

–suteikiama akcizo nuolaida mineralinėms alyvoms, naudojamoms kaip degalai oficialioms ministrų kabineto ir šalies policijos pajėgų transporto priemonėms varyti,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–bešviniam benzinui taikomos diferencijuotos mokesčio normos įvairioms aplinkosaugos kategorijoms atspindėti, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač 7 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–pramonės tikslis naudojamiems suskystintosioms naftos dujoms ir metanui.

5.ISPANIJA:

–suskystintosioms naftos dujoms, naudojamoms kaip degalai vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–suskystintosioms naftos dujoms, naudojamoms kaip degalai taksi automobiliams,

–bešviniam benzinui taikomos diferencijuotos mokesčio normos įvairioms aplinkosaugos kategorijoms atspindėti, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač 7 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

6.PRANCŪZIJA:

–iki 2005 m. sausio 1 d. diferencijuojamos mokesčių normoms dyzelinui, naudojamam komercinės paskirties transporto priemonėse; nuo 2003 m. kovo 1 d. šios normos negali būti mažesnės kaip 380 eurų už 1 000 l,

–tam tikrų politikų, kurių tikslas - padėti gyventojų sumažėjimą patiriančioms sritims, pagrindu,

–vartojimui Korsikos saloje, su sąlyga, kad sumažintos normos visą laiką atitinka minimalias mineralinių alyvų akcizo normas, numatytas pagal Bendrijos įstatymus,

–diferencijuotai akcizo normai, taikomai naujam kurui, kurį sudaro paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis stabilizuota vandens ir antifrizo/dyzelino emulsija, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–diferencijuojamos akcizo normos aukščiausios rūšies bešviniam benzinui, turinčiam kalio priedų (ar kitų tokį pat poveikį turinčių priedų), didinančių pasipriešinimą vožtuvo degimui,

–taksi automobiliams naudojamiems degalams, metinės kvotos ribose,

–nuo akcizo mokesčio atleidžiamos dujos, naudojamos kaip degalai viešajam transportui, priklausomai nuo metinės kvotos,

–nuo akcizo mokesčio atleidžiamos dujos, naudojamos kaip variklių degalai dujomis varomose šiukšliavežėse,

–sumažinamos labai sieringam mazutui taikomos apmokestinimo normos, norint paskatinti aplinkai tinkamų kuro rūšių naudojimą; šis sumažinimas yra konkrečiai susijęs su sieros kiekiu, o labai sieringam mazutui taikoma akcizo norma turi atitikti minimalią labai sieringo mazuto apmokestinimo normą, nustatytą Bendrijos teisės aktuose,

–labai sieringas mazutas, naudojamas kaip kuras aliuminio oksido gamybojeGardanne regione, atleidžiamas nuo mokesčio,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–gazolinui, tiekiamam iš Korsikos uostų į privačius pramoginius laivus,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms iki 2005 m. gruodžio 31d.,

–išduodami leidimai taikyti diferencijuotą akcizo normą degiajam mišiniui "benzinas/etilo alkoholio deriniai, kuriuose esantis alkoholis yra pagamintas iš žemės ūkio produktų" ir degiajam mišiniui "dyzelinas/augalinio aliejaus esteriai". Norėdami leisti sumažinti akcizą augalinio aliejaus esterių ir etilo alkoholio produktų turintiems mišiniams, naudojamiems kaip degalai šioje direktyvoje apibrėžta prasme, Prancūzijos valdžios institucijos vėlausiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi išduoti reikiamus leidimus suinteresuotoms biokurą gaminančioms įmonėms. Leidimai galioja daugiausiai šešerius metus nuo išdavimo dienos. Leidime nurodytas sumažinimas gali būti taikomas po 2003 m. gruodžio 31 d. iki leidimo galiojimo pabaigos. Sumažinti akcizai minėtuose mišiniuose naudojamam augalinio aliejaus esteriui neviršija 35,06 eurų už hl arba 396,64 eurų už t, o etilo alkoholio produktams neviršija 50,23 eurų už hl arba 297,35 eurų už t. Sumažintas akcizo mokestis yra koreguojamas atsižvelgiant į žaliavų kainų kitimą, siekiant išvengti per didelės kompensacijos už biokuro gamybos procese atsirandančias papildomas išlaidas. Šis sprendimas taikomas nuo jo įsigaliojimo 1997 m. lapkričio 1 d. Jis netenka galios 2003 m. gruodžio 31 d.,

–išduodami leidimai taikyti diferencijuotą akcizo normą mišiniui "buitinis krosnių kuras/augalinio aliejaus esteriai". Norėdami leisti sumažinti akcizą augalinio aliejaus esterių turintiems mišiniams, naudojamiems kaip kuras šioje direktyvoje apibrėžta prasme, Prancūzijos valdžios institucijos vėliausiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi išduoti reikiamus leidimus suinteresuotoms biokurą gaminančioms įmonėms. Leidimai galioja daugiausiai šešerius metus nuo išdavimo dienos. Leidime nurodytas sumažinimas gali būti taikomas po 2003 m. gruodžio 31 d. iki leidimo galiojimo pabaigos, tačiau negali būti pratęsiamas. Sumažinti akcizo mokesčiai minėtuose mišiniuose naudojamam augalinio aliejaus esteriui neviršija 35,06 eurų už hl arba 396,64 eurų už t. Sumažintas akcizas yra koreguojamas atsižvelgiant į žaliavų kainų kitimą, siekiant išvengti per didelės kompensacijos už biokuro gamybos procese atsirandančias papildomas išlaidas. Šis sprendimas taikomas nuo jo įsigaliojimo 1997 m. lapkričio 1 d. Jis netenka galios 2003 m. gruodžio 31 d.

7.AIRIJA:

–suskystintosioms naftos dujoms, gamtinėms dujoms ir metanui, naudojamiems kaip variklių degalai,

–neįgaliųjų naudojamose motorinėse transporto priemonėse,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–bešviniam benzinui taikomos diferencijuotos mokesčio normos įvairioms aplinkosaugos kategorijoms atspindėti, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač 7 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–diferencijuojama mažai sieros turinčio dyzelino norma,

–aliuminio oksido gamybai Shannon regione,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–navigacijai privačiais pramoginiais laivais,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

8.ITALIJA:

–iki 2004 m. birželio 30 d. diferencijuojamos akcizo normos mišiniams, turintiems 5 % ar 25 % biodyzelino ir naudojamiems kaip variklių degalai. Akcizas negali būti didesnis nei akcizo suma, mokama už biokuro, esančio produktuose, kuriems leidžiama sumažinti mokestį, masę. Sumažintas akcizas koreguojamas atsižvelgiant į žaliavų kainų kitimą, siekiant išvengti per didelės kompensacijos už biokuro gamybos procese atsirandančias papildomas išlaidas,

–iki 2005 m. sausio 1 d.: kelių transporto operatorių naudojamiems degalams taikoma sumažinta akcizo norma, kuri nuo 2004 m. sausio 1 d. negali būti mažesnė kaip 370 eurų už 1000 l,

–naudotoms angliavandenilių dujoms, naudojamoms kaip kuras,

–sumažintai akcizo normai vandens/dyzelino emulsijoms ir vandens/labai sieringo mazuto emulsijoms nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad sumažinta norma atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–metanui, naudojamam kaip motorinių transporto priemonių degalai,

–šalies ginkluotosioms pajėgoms,

–greitosios pagalbos automobiliams,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–taksi automobiliuose naudojamiems degalams,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms, - konkrečiose ypač nepalankią geografinę padėtį turinčiose zonose: sumažinamos akcizo normos buitiniam kurui ir suskystintosioms naftos dujoms, naudojamiems šildymui ir paskirstomiems šios srities tinkluose, su sąlyga, kad sumažinta norma atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–vartojimui Val d'Aosta ir Gorizia regionuose,

–sumažinama akcizo norma už benziną, naudojamą Friuli-Venezia Giulia teritorijoje, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–sumažinama akcizo norma už mineralines alyvas, naudojamas Udine ir Trieste regionuose, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–atleidžiama nuo akcizo už mineralines alyvas, naudojamas kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Sardinijoje,

–sumažinamas akcizas už mazutą, skirtą garo gamybai, ir gazolį, naudojamą molekulinių sietų džiovimo ir "aktyvinimo" spintose Reggio Calabria, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

9.LIUKSEMBURGAS:

–suskystintosioms naftos dujoms, gamtinėms dujoms ir metanui,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–sumažinama labai sieringam mazutui taikoma akcizo norma, norint paskatinti aplinkai tinkamų kuro rūšių naudojimą. Šis sumažinimas yra konkrečiai susijęs su sieros kiekiu, o sumažinta norma nė vienu atveju negali būti mažesnė nei 6,5 euro už toną,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

10.NYDERLANDAI:

–suskystintosioms naftos dujoms, gamtinėms dujoms ir metanui,

–mineralinių alyvų pavyzdžiams, skirtiems analizei, gaminių bandymams ar kitiems moksliniams tikslams,

–šalies ginkluotosioms pajėgoms,

–taikomos diferencijuotos akcizo normos suskystintosioms naftos dujoms, naudojamoms kaip degalai viešajame transporte,

–taikomos diferencijuotos akcizo normos suskystintosioms naftos dujoms, naudojamoms kaip degalai atliekų surinkimo, nuotekų siurbimo ir gatvių valymo transporto priemonėse,

–iki 2004 m. gruodžio 31 d. taikomos diferencijuotos akcizo normos mažai sieros priemaišų (50 ppm) turinčiam dyzelinui,

–iki 2004 m. gruodžio 31 d. taikomos diferencijuotos akcizo normos mažai sieros priemaišų (50 ppm) turinčiam benzinui.

11.AUSTRIJA:

–gamtinėms dujoms ir metanui,

–suskystintosioms naftos dujoms, naudojamoms kaip degalai vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

12.PORTUGALIJA:

–bešviniam benzinui taikomos diferencijuotos mokesčio normos įvairioms aplinkosaugos kategorijoms atspindėti, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač 7 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–atleidžiama nuo akcizo mokesčio už suskystintąsias naftos dujas, gamtines dujas ir metaną, naudojamus kaip degalai vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–sumažinama akcizo norma už mazutą, naudojamą autonominiame Madeiros regione; šis sumažinimas neturi būti didesnis nei papildomos išlaidos, susidarančios mazuto vežimo į šį regioną metu,

–sumažinama akcizo norma už labai sieringą mazutą, norint paskatinti aplinkai tinkamų kuro rūšių naudojimą; šis sumažinimas yra konkrečiai susijęs su sieros kiekiu, o labai sieringam mazutui taikoma akcizo norma turi atitikti minimalią labai sieringo mazuto apmokestinimo normą, nustatytą Bendrijos teisės aktuosė,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

13.SUOMIJA:

–gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip kuras,

–atleidžiami nuo akcizo mokesčio įvairios paskirties metanas ir suskystintosios naftos dujos,

–sumažinamos akcizo normos už dyzelinius degalus ir labai sieringą mazutą, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač jos 7 ir 9 straipsniuose nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–sumažinamos akcizo normos už perdirbtą bešvinį ir švino turintį benziną, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač jos 7 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–navigacijai privačiais pramoginiais laivais,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

14.ŠVEDIJA:

–pagal aplinkosaugos klasifikatorius sumažinamos mokesčių normos už dyzeliną,

–bešviniam benzinui taikomos diferencijuotos mokesčių normos įvairioms aplinkosaugos kategorijoms atspindėti, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–iki 2008 m. birželio 30 d. diferencijuojamos energijos mokesčio normos už alkilatų turintį benziną dvitakčiams varikliams, su sąlyga, kad bendras taikomas mokestis atitinka šios direktyvos sąlygas,

–atleidžiami nuo akcizo mokesčio biologiškai gaminamas metanas ir kitos naudotos dujos,

–sumažinama akcizo norma už mineralines alyvas, naudojamas pramonės tikslams, su sąlyga, kad šios normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus,

–sumažinama akcizo norma už mineralines alyvas, naudojamas pramonės tikslams, įvedant mažesnę nei standartinė normą ir sumažintą normą daug energijos naudojančioms įmonėms, su sąlyga, kad šios normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus ir neiškreipia konkurencijos,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį.

15.JUNGTINĖ KARALYSTĖ:

–iki 2007 m. kovo 31 d.: sumažinamos akcizo normos už kelių degalus, turinčius biodyzelino, ir biodyzeliną, naudojamą kaip gryni kelių degalai. Turi būti atsižvelgiama į Bendrijos minimalias normas, o už biodegalų gamybos metu atsiradusias papildomas išlaidas negali būti mokamos per didelės kompensacijos,

–suskystintosioms naftos dujoms, gamtinėms dujoms ir metanui, naudojamiems kaip variklių degalai,

–sumažinama akcizo norma už dyzeliną, norint paskatinti aplinkai tinkamų kuro rūšių naudojimą,

–bešviniam benzinui taikomos diferencijuotos mokesčio normos įvairioms aplinkosaugos kategorijoms atspindėti, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač 7 straipsnyje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius,

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms,

–diferencijuojama akcizo norma už vandens/dyzelino emulsiją, su sąlyga, kad diferencijuotos normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,

–oro skrydžiams, kurie nepatenka į šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį,

–navigacijai privačiais pramoginiais laivais,

–naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo ar po naudotų alyvų perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

🡻 2004/74/EB 1 straipsnio 3 dalis ir priedas su pakeitimais, padarytais klaidų ištaisymu, OL L 195, 2004 6 2, p. 26.

III PRIEDAS

18 a straipsnio 1 dalyje nurodyti sumažinti mokesčių tarifai ir atleidimai nuo mokesčių taikomi:

1.Latvija

–vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms skirtiems energetikos produktams ir elektros energijai.

2.Lietuva

–anglims, koksui ir rusvosioms anglims – iki 2007 m. sausio 1 d.,

–gamtinėms dujoms ir elektros energijai – iki 2010 m. sausio 1 d.,

–orimulsijai, išskyrus naudojamai elektros ar šilumos gamybos tikslais – iki 2010 m. sausio 1 d.

3.Vengrija

–anglims ir koksui – iki 2009 m. sausio 1 d.

4.Мalta

–pramogų tikslu naudojamų privačių laivelių laivybai,

–orlaivių navigacijai, išskyrus navigaciją, kuriai taikomas Direktyvos 2003/96/EB 14 straipsnio 1 dalies b punktas.

5.Lenkija

–aviaciniams degalams ir turbininių vidaus degimo variklių degalams bei aviacinių variklių alyvoms, kurias Nacionalinės gynybos ministro ar kompetentingo vidaus reikalų ministro įsakymu šių degalų gamintojas parduoda aviacijos pramonės reikmėms ar Materialinių išteklių agentūrai valstybės atsargoms papildyti, arba sanitarinės aviacijos organizaciniams padaliniams šių padalinių reikmėms,

–laivų varikliams ir jūrų technologijų varikliams skirtoms naftos dujoms bei laivų varikliams ir jūrų technologijoms skirtai variklių alyvai, kurią šių degalų gamintojas parduoda Atsargų sudarymo agentūros įsakymu valstybės atsargoms papildyti, Nacionalinės gynybos įsakymu karinio jūsų laivyno reikmėms arba kompetentingo vidaus reikalų ministro įsakymu jūros inžinierinėms reikmėms,

–aviaciniams degalams, turbininių vidaus degimo variklių degalams bei laivų varikliams ir jūrų technologijų varikliams skirtoms naftos dujoms, taip pat aviacinių variklių, laivų variklių ir jūrų technologijų variklių alyvoms, kurias Atsargų sudarymo agentūra parduoda Nacionalinės gynybos ministro ar kompetentingo vidaus reikalų ministro įsakymu.

⇩ naujas

I PRIEDAS

B lentelė. Minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi variklių degalams, naudojamiems pagal 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą paskirtį (eurai už gigadžaulį)

	Pereinamojo laikotarpio pradžia (2023 01 01)	Galutinis tarifas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (2033 01 01) prieš indeksavimą
Gazolis	0,9	0,9
Mazutas	0,9	0,9
Žibalas	0,9	0,9
Netvarūs biodegalai	0,9	0,9
Suskystintos naftos dujos (LPG).	0,6	0,9
Gamtinės dujos	0,6	0,9
Netvarios biodujos	0,6	0,9
Nebiologinės kilmės neatsinaujinančiųjų išteklių degalai	0,6	0,9
Tvarūs iš maistinių ir pašarinių augalų pagaminti biodegalai	0,45	0,9
Tvarios iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintos biodujos	0,45	0,9
Tvarūs biodegalai	0,45	0,45
Tvarios biodujos	0,45	0,45
Mažo anglies dioksido pėdsako degalai	0,15	0,45
Nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalai	0,15	0,15
Pažangieji tvarūs biodegalai ir biodujos	0,15	0,15

C lentelė. Krosnių kurui taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai (eurais už gigadžaulį)

	Pereinamojo laikotarpio pradžia (2023 01 01)	Galutinis tarifas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (2033 01 01) prieš indeksavimą
Gazolis	0,9	0,9
Mazutas	0,9	0,9
Žibalas	0,9	0,9
Anglis ir koksas	0,9	0,9
Netvarūs skystieji bioproduktai	0,9	0,9
Netvarūs kietieji produktai, kurių KN kodai yra 4401 ir 4402	0,9	0,9
Suskystintos naftos dujos (LPG).	0,6	0,9
Gamtinės dujos	0,6	0,9
Netvarios biodujos	0,6	0,9
Nebiologinės kilmės neatsinaujinančiųjų išteklių degalai	0,6	0,9
Tvarūs iš maistinių ir pašarinių augalų pagaminti skystieji bioproduktai	0,45	0,9
Tvarios iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintos biodujos	0,45	0,9
Tvarūs skystieji bioproduktai	0,45	0,45
Tvarios biodujos	0,45	0,45
Tvarūs kietieji produktai, kurių KN kodai yra 4401 ir 4402	0,45	0,45
Mažo anglies dioksido pėdsako degalai	0,15	0,45
Nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių degalai	0,15	0,15
Pažangieji tvarūs skystieji bioproduktai, biodujos ir produktai, kurių KN kodai yra 4401 ir 4402	0,15	0,15

D lentelė. Elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai (eurais už gigadžaulį)
	Pereinamojo laikotarpio pradžia (2023 01 01)	Galutinis tarifas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (2033 01 01) prieš indeksavimą
Elektros energija	0,15	0,15

🡹

II PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas
(nurodyta 32 straipsnyje)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyti 32 straipsnyje)

_____________

III PRIEDAS

Atitikties lentelė

_____________