EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 551 final

2021/0211(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 551 final} - {SWD(2021) 557 final} - {SWD(2021) 601 final} - {SWD(2021) 602 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Komunikatu dėl Europos žaliojo kurso 1 buvo nustatyta nauja ES augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Juo dar kartą patvirtinamas Komisijos siekis padidinti savo klimato tikslus ir pasiekti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Be to, juo siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusių grėsmių ir poveikio. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo.

Kova su klimato kaita yra neatidėliotinas uždavinys. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje pateiktais mokslinių tyrimų rezultatais, nulinį grynąjį išmetamą CO2 kiekį visame pasaulyje reikia pasiekti maždaug 2050 m., o visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralų poveikį klimatui – kuo greičiau vėlesniais šio amžiaus metais. Atsižvelgiant į šį neatidėliotiną uždavinį, būtina, kad ES paspartintų savo veiksmus ir pademonstruotų pasaulinę lyderystę, iki 2050 m. tapdama neutralaus poveikio klimatui visuomene. Šis tikslas nustatytas Komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ 2 .

Remiantis Europos žaliojo kurso strategija ir išsamiu poveikio vertinimu, 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ 3 (toliau – 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas) pasiūlyta padidinti ES užmojus ir pateikti išsamų planą siekiant padidinti Europos Sąjungos privalomą tikslą iki 2030 m. atsakingai sumažinti grynąjį išmetamą teršalų kiekį bent 55 %. 2030 m. užmojo padidinimas dabar padeda užtikrinti tikrumą politikos formuotojams ir investuotojams, kad artimiausiu metu priimsimais sprendimais nebus susisaistyta su iškastiniu kuru, dėl kurio išmetamas teršalų kiekis neatitiks ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. 2030 m. tikslas atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C.

2020 m. gruodžio mėn. susitikimo metu Europos Vadovų Taryba patvirtino naują ES privalomą 2030 m. tikslą 4 . Ji taip pat paragino Komisiją „įvertinti, kaip visi ekonomikos sektoriai gali geriausiai padėti siekti 2030 m. tikslo, ir pateikti būtinus pasiūlymus, kartu nuodugniai išnagrinėjant poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalinius energetikos bei klimato srities veiksmų planus ir peržiūrint esamas lankstumo galimybes“.

Šiuo tikslu Europos klimato teisės akte 5 , dėl kurio susitarė teisės aktų leidėjai, ES neutralaus poveikio klimatui tikslas tampa teisiškai privalomas ir 2030 m. siekis padidinamas nustatant tikslą, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas kiekis būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m.

Kad būtų laikomasi Europos klimato teisės akte pasiūlytos krypties ir iki 2030 m. pasiektas šis padidintas užmojo lygis, Komisija peržiūrėjo galiojančius klimato srities ir energetikos teisės aktus, pagal kuriuos tikimasi išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti tik 40 % iki 2030 m. ir 60 % iki 2050 m. Šis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą (angl. Fit for 55) priemonių rinkinys, paskelbtas 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, yra išsamiausias elementas stengiantis įgyvendinti naują plataus užmojo 2030 m. klimato politikos tikslą ir prie jo turės prisidėti visi ekonomikos sektoriai ir politikos kryptys.

Europos Vadovų Taryba 2020 m. gruodžio mėn. taip pat paragino Komisiją apsvarstyti galimybę ieškoti būdų sustiprinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) kartu išsaugant jos vientisumą ir atsižvelgiant į poreikį spręsti su paskirstymu susijusius klausimus ir panaikinti energijos nepriteklių. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti priemones, kurių imantis energijai imliuose pramonės sektoriuose būtų galima kurti ir diegti novatoriškas neutralaus poveikio klimatui technologijas, kartu išsaugant pramonės konkurencingumą.

Galiojantys ATLPS teisės aktai buvo peržiūrėti 2018 m. siekiant iki 2030 m. sumažinti ES ATLPS išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m., laikantis tikslo iki 2030 m. visoje ES ekonomikoje sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 40 %, palyginti su 1990 m. Tačiau iš naujesnės Komisijos tarnybų atliktos analizės matyti, kad nepakeitus teisės aktų sektoriuose, kuriems šiuo metu taikoma ES ATLPS, vietoj to išmetamų teršalų kiekis 2030 m. būtų sumažintas 51 %, palyginti su 2005 m. 6  

Nors tai reikštų, kad pirmiau nurodytas sumažinimo 43 % tikslas būtų viršijamas, tai vis tiek būtų nepakankamas indėlis į bendrą tikslą sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. Taigi bendras šios iniciatyvos tikslas – peržiūrėti ATLPS direktyvą atsižvelgiant į 2030 m. klimato politikos tikslą iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiais, ir iki 2050 m. laipsniškai ir subalansuotai siekti neutralaus poveikio klimatui ekonomiškai efektyviu ir nuosekliu būdu, kartu atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti teisingą pertvarką ir tai, kad prie ES klimato srities pastangų turi prisidėti visi sektoriai.

Kaip paaiškinta poveikio vertinime, į ES ATLPS įtrauktų sektorių indėlis išmetamų teršalų kiekį sumažinant 61 %, palyginti su 2005 m., laikomas geriausiai atspindinčiu 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano rezultatus ir ES ATLPS užmoju prisidedant prie bendro tikslo sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. Norint padidinti ES ATLPS aplinkosauginį indėlį reikia pakoreguoti visų pirma bendrą ES ATLPS išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičių (toliau – didžiausias ATL skaičius). Tačiau sumažintas rinkai tiekiamas apyvartinių taršos leidimų skaičius daro poveikį kitiems ES ATLPS ramsčiams ir anglies dioksido kainai. Jis daro poveikį tokiems pagrindiniams principams, kaip poreikis užtikrinti rinkos stabilumą, apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos, kruopščiai subalansuotas su paskirstymu susijęs poveikis valstybėse narėse ir lėšų buvimas siekiant daugiau investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

Kartu ES ATLPS suderinama su bendru tikslu sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m., tokį padidintą klimato politikos siekį taip pat reikia atspindėti indėlyje į ES klimato srities pastangas, kurias deda sektoriai, šiuo metu nepatenkantys į ES ATLPS. Poveikio vertinime, pateiktame kartu su 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planu, nustatyta, kad nesant papildomų priemonių tam tikruose sektoriuose išmetamas teršalų kiekis nesumažės tiek, kiek reikia, kad visoje ekonomikoje būtų pasiektas išmetamų teršalų kiekio sumažinimo 55 % tikslas. Faktiškai jūrų transporto sektoriuje šiuo metu išmetamas teršalų kiekis yra didesnis nei 1990 m., ir numatoma, kad jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis pagal įprastinės veiklos scenarijų didės toliau. Pagal visas kryptis, kurios buvo įvertintos 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane ir Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje 7 , numatoma, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamas teršalų kiekis bus sumažintas 80–82 %, palyginti su 1990 m. (t. y. 88–89 % mažesnis išmetamų teršalų kiekis, palyginti su 2008 m.) 8 , kad būtų nuosekliai laikomasi didesnio klimato srities užmojo lygio. Todėl Europos Komisija įsipareigojo išplėsti ES ATLPS į ją įtraukiant jūrų transportą, ES lygmeniu imantis priemonių, kuriomis siekiama sumažinti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį, kartu vykdant veiksmus, dėl kurių susitarta TJO. Atsižvelgdama į tai, Komisija palankiai vertina pažangą, kurią Europos Parlamentas ir Taryba padarė nuo 2019 m. dirbdami prie pasiūlymo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 9 deramai atsižvelgiant į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (COM(2019) 38 final), ir Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento plenarinės sesijos paramą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) išplėtimui siekiant nuo 2023 m. į ją įtraukti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį. Jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį reikėtų įtraukti į esamą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, reikėtų numatyti laipsniško įgyvendinimo laikotarpį, kuriuo laivybos bendrovės turės atsisakyti apyvartinių taršos leidimų tik dėl dalies patikrinto išmestų teršalų kiekio, o per 4 metus tą dalį laipsniškai padidinti iki 100 %. Kadangi įtraukus jūrų transportą į dabartinę ATLPS ji pasipildytų tik apie 90 mln. tonų CO2, kitų į sistemą įtrauktų sektorių subjektų galimybės įsigyti apyvartinių taršos leidimų iš esmės nesumažės.

Siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757, visų pirma jo nuostatas dėl bendrovės lygmens bendro išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimo ir laivybos bendroves administruojančių institucijų vaidmens. Šiais pakeitimais papildomi pakeitimai, siūlomi dokumente COM(2019) 38 final.

Kaip nurodyta 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, statybos sektorius šiuo metu tiesiogiai ir netiesiogiai išmeta 36 % su energija susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ES ir turi didelį ekonomiškai efektyvų potencialą sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Daugiau nei pusė to išmetamo teršalų kiekio jau įtraukiama į dabartinę ATLPS, visų pirma pastatuose naudojamos elektros tiekimas, o daugiausia teršalų išmetama centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje. Tačiau daug namų vis dar šildoma pasenusiomis sistemomis, kuriose naudojamas taršus iškastinis kuras, kaip antai anglys ir nafta.

Kelių transporto sektorius taip pat turi nemenką ekonomiškai efektyvų išmetamo teršalų kiekio mažinimo potencialą. Šiuo metu kelių transportui tenka vienas penktadalis ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir nuo 1990 m. ta jo dalis padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Kaip jau pažymėta Europos žaliojo kurso komunikate, Komisija siūlo į apyvartinių taršos leidimų prekybą įtraukti statybos sektorių ir kelių transportą. Įtraukus šiuos sektorius į apyvartinių taršos leidimų prekybą, šiuose sektoriuose kartu taikant kitas tinkamas reglamentavimo ir investavimo priemones, atsirastų daugiau darnesnių ekonominių paskatų siekiant šiuose sektoriuose ES sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir geriau užsitikrinti, kad šiuose sektoriuose išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas.

Apyvartinių taršos leidimų prekybą statybos ir kelių transporto sektoriuose reikėtų pradėti apyvartinių taršos leidimų prekybą vykdant atskirai, bet lygiagrečiai. Taip bus išvengta stacionariems įrenginiams ir aviacijai skirtos gerai veikiančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trikdymo, turint omenyje skirtingą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą šiuose sektoriuose ir skirtingus subjektus, darančius įtaką paklausai. Bet kokį galimą dviejų sistemų sujungimą reikėtų vertinti tik po to, kai naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema veiks kelerius metus, remiantis patirtimi. Norint į sistemą įtraukti pastatus ir kelių transportą, reguliuojamoms įmonėms tai reikia taikyti pradinėje grandyje.

Rinkos stabilumas yra būtinas, kad ES ATLPS veiktų teisingai ir pasiektų savo tikslus. Siekiant užtikrinti rinkos stabilumą, Sprendimu (ES) 2015/1814 10 buvo sukurtas rinkos stabilumo rezervas (RSR). Jis pradėjo veikti 2019 m. sausio mėn. RSR tikslai – pašalinti anksčiau atsiradusį pasiūlos ir paklausos disbalansą ir padaryti ES ATLPS atsparesnę dideliam disbalansui. Mechanizmu turi būti išsaugotas stabilus reglamentavimas ir užtikrintas ilgalaikis nuspėjamumas. Pagal sprendimo 3 straipsnį Komisija privalo peržiūrėti rezervo veikimą per trejus metus nuo jo veikimo pradžios. Šią peržiūrą reikia vertinti kartu su ES ATLPS užmojo didinimo poveikiu rinkos stabilumui, tad kartu su ES ATLPS pakeitimais šiame pasiūlyme siūlomi būtini rezervo pakeitimai.

Atsižvelgiant į tai, šiuo pasiūlymu pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje siekiama šių konkrečių tikslų:

–dabartinės ES ATLPS taikymo srities stiprinimas siekiant tinkamai prisidėti prie bendro tikslo sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m.;

–užtikrinti nuolatinę veiksmingą apsaugą sektoriuose, kuriuose kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kartu skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą;

–spręsti klausimus, susijusius su šios pertvarkos skirstomuoju ir socialiniu poveikiu, peržiūrint aukcionų pajamų naudojimą ir mažo anglies dioksido kiekio finansavimo mechanizmų dydį bei veikimą;

–užtikrinti, kad kiti sektoriai, šiuo metu neįtraukti į ES ATLPS, ekonomiškai efektyviai prisidėtų prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo, kuris yra būtinas atsižvelgiant į ES tikslus ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, visų pirma įtraukiant jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį ir pastatų bei kelių transporto išmetamą teršalų kiekį į ES ATLPS taisykles, kartu užtikrinant sinergiją su kitomis šiems sektoriams skirtomis politikos sritimis;

–peržiūrėti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS;

–peržiūrėti rinkos stabilumo rezervą vykdant atitinkamą teisinį įpareigojimą ir svarstant galimus jo struktūros pakeitimus, kad būtų įgyvendinti RSR sprendimo teisiniai tikslai ir išspręsti visi klausimai, galintys kilti padidinus užmojį.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Visi ekonomikos sektoriai turėtų prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Šis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą klimato ir energetikos priemonių rinkinys yra visapusiškas žingsnis nuodugniai peržiūrint Sąjungos teisės aktus siekiant juos suderinti su ES didesniu klimato srities užmoju. Visos šio rinkinio iniciatyvos yra glaudžiai susijusios ir kiekviena priklauso nuo kitų struktūros. Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto papildomi kiti rinkinio pasiūlymai ir jis su jais dera.

Į ES ATLPS neįtrauktiems sektoriams taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas 11 (PPR), kuriuo nustatomas bendras ES masto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslas ir privalomi metiniai tikslai pavienėms valstybėms narėms, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2030 m. PPR, be kita ko, apima kelių transporto ir pastatų sektorius, taip pat vidaus laivybos išmetamą teršalų kiekį; visa tai kartu sudaro maždaug 50 % į PPR įtraukto išmetamo teršalų kiekio. Priešingai nei ES ATLPS atveju, į PPR įtraukti sektoriai nejaučia ES masto anglies dioksido kainos signalo. Teikdama papildomų ekonominių paskatų (susijusių su anglies dioksido kaina), būtinų norint ekonomiškai efektyviai sumažinti pastatų ir kelių transporto išmetamą teršalų kiekį, naujoji ATLPS papildytų dabartinę PPR taikymo sritį, kurioje išlaikomos paskatos imtis nacionalinių veiksmų ir atskaitomybė už juos. Apie pastarosios svarbą kalbėjo ir daugelis suinteresuotųjų subjektų. Kadangi 2030 m. pastatų ir kelių transporto išmetamo teršalų kiekio mažinimo siekis nustatytas taip, kad šių sektorių indėlis būtų ekonomiškai efektyvus, PPR sektorių, kuriems ES masto anglies dioksido apmokestinimas netaikomas, indėlis nėra iškraipomas. Imantis nacionalinių priemonių dėl su kainomis nesusijusių kliūčių arba pateikiant alternatyvius sprendimus anglies dioksido kainodara gali veikti geriau.

Direktyvos (ES) 2018/410 4 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime sutartiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus. Be to, jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio mažinimas yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą visoje ekonomikoje sumažinti išmetamą teršalų kiekį, dalis.

Iki šiol nei pasauliniu lygmeniu, nei ES nebuvo sukurta tinkamų priemonių, kuriomis jūrų transporto sektoriuje išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek būtina, kad atitiktų padidintą ES užmojo klimato srityje lygį. ES lygmeniu didesnių nei 5 000 bendrosios talpos laivų, plaukiančių į EEE esančius uostus arba iš jų, išmetamas CO2 kiekis yra stebimas, pranešamas ir tikrinamas (pagal ES Jūrų MRV reglamentą) 12 nuo 2018 m. Pasauliniu lygmeniu veikia naujų laivų energijos vartojimo efektyvumo reguliavimo sistema ir neseniai patvirtintos esamiems laivams skirtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės. TJO taip pat priėmė pradinę laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategiją, kurioje nustatytas tikslas iki 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 50 %, palyginti su 2008 m. lygiais. Nors neseniai padaryta TJO pažanga vertintina palankiai, šių priemonių nepakanka norint sumažinti tarptautinės laivybos priklausomybę nuo iškastinio kuro pagal tarptautinius klimato politikos tikslus.

Atsižvelgdama į šią padėtį Europos Komisija įsipareigojo pasiūlyti ES priemonių rinkinį, skirtą padidinti jūrų transporto indėlį į ES klimato srities pastangas, kartu su priemonėmis, dėl kurių pasauliniu lygmeniu susitarta TJO. Be ES ATLPS išplėtimo įtraukiant jūrų transportą, į priemonių rinkinį įtraukta, visų pirma, iniciatyva „FuelEU Maritime“, kuria siekiama padidinti alternatyvaus atsinaujinančiųjų šaltinių transporto kuro paklausą ir naudojimą, taip pat pasiūlymas peržiūrėti Energijos mokesčių direktyvą (EMD) 13 dėl šiuo metu neapmokestinamo laivuose naudojamo kuro.

Šiuo metu ES ATLPS tiesiogiai ar netiesiogiai apima maždaug 30 % su pastatų šildymu susijusio išmetamo teršalų kiekio. Tai pasakytina apie sistemos aprėpiamą centralizuotą šilumos tiekimą ir šildymo tikslais naudojamą elektrą. Visą šiame sektoriuje deginant iškastinį kurą išmetamą teršalų kiekį įtraukus ir integravus į ES apyvartinių taršos leidimų prekybą būtų gerokai padidintas išmetamo teršalų kiekio mažinimo efektyvumas. Kelių transporto sektoriuje apyvartinių taršos leidimų prekybos privalumas būtų tas, kad transporto priemonių parkui būtų taikoma išmetamo ŠESD kiekio viršutinė riba ir kartu skatinama keisti elgseną, o dėl kainų signalo daromas ilgalaikis poveikis judumo sprendimams. Vis dėlto automobilių išmetamo CO2 normos tebėra pagrindinis veiksnys užtikrinant modernių ir novatoriškų netaršių transporto priemonių, įskaitant elektromobilius, pasiūlą. Be kelių transporto įtraukimo į apyvartinių taršos leidimų prekybą, Komisija siūlo nuo 2030 d. sugriežtinti automobiliams ir furgonams taikomas CO2 išmetimo normas, kad būtų užtikrintas aiškus kelias siekiant nulinio teršalų kiekio judumo. Be jau nurodytų galimų būdų panaudoti aukcionų pajamas, tarp kurių, pavyzdžiui, įgūdžių ugdymo skatinimas ir darbo perskirstymas, dalį pajamų, gautų prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais naujuose sektoriuose, būtų galima panaudoti siekiant pašalinti naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos šiuose sektoriuose daromą socialinį poveikį ir investuoti į priemones, kuriomis numatoma paspartinti pastatų renovavimo bangą bei netaršių transporto priemonių naudojimą ir kurti reikiamą infrastruktūrą, kaip antai strategiškai išdėstytas pažangias ir išmanias degalų papildymo ir įkrovimo stotis netaršioms transporto priemonėms. Paramos priemonėmis, kuriomis skatinamas efektyvus energijos vartojimas pažeidžiamuose ir mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, taip pat būtų galima padėti išvengti pernelyg didelio su paskirstymu susijusio poveikio. Tuo tikslu pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkinyje Komisija pateikia pasiūlymą įsteigti Socialinį klimato fondą, kurio lėšomis būtų finansuojami atitinkami valstybių narių planai dėl pastatų ir kelių transporto apyvartinių taršos leidimų prekybos socialinių aspektų, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Dalis naujosios sistemos aukcionų pajamų turi būti panaudojama valstybių narių planams finansuoti.

Naujosios ATLPS užmojo lygį, išmetamo teršalų kiekio viršutinę ribą ir trajektoriją siūloma nustatyti atitinkamai ekonomiškai efektyviai mažinant pastatų ir kelių transporto išmetamą teršalų kiekį, derinant anglies dioksido kainodarą ir stiprinant šiuose sektoriuose galiojančią reguliavimo sistemą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Klimato kaita yra tarpvalstybinio masto problema, tad ES veiksmais galima veiksmingai papildyti ir sustiprinti pasaulinius, regioninius, nacionalinius ir vietos veiksmus. ES tikslo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padidinimas paveiks daugelį ES ekonomikos sektorių, todėl koordinuojami veiksmai ES lygmeniu yra būtini ir imantis šių veiksmų atsiranda daug didesnė galimybė įgyvendinti reikiamą pertvarką, nes tai stiprus ekonomiškai efektyvius pokyčius ir didėjančią konvergenciją skatinantis veiksnys. Be to, daugeliui šio pasiūlymo elementų būdingas svarbus vidaus rinkos aspektas, visų pirma galimybės, susijusios su apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo ir mažo anglies dioksido kiekio finansavimo mechanizmais.

ES ATLPS anglies dioksido rinka skatina išmetamo teršalų kiekio mažinimą diegiant ekonomiškai efektyviausius sprendimus pirma įvairiose jos aprėptose veiklos srityse, dėl masto pasiekiant didesnio efektyvumo. Jeigu panaši priemonė būtų įgyvendinta nacionaliniu lygmeniu, susiformuotų mažesnės, labiau suskaidytos anglies dioksido rinkos, kiltų konkurencijos iškraipymo pavojus ir tikriausiai padidės bendros mažinimo išlaidos. Ta pačia logika vadovaujamasi išplečiant anglies dioksido apmokestinimą naujuose sektoriuose.

Dėl jūrų transporto sektoriaus tarpvalstybinio aspekto reikia suderintų Europos lygmens veiksmų. ES veiksmai taip pat gali įkvėpti ir padėti imtis platesnių veiksmų, pvz., dėl jūrų transporto, Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir trečiosiose valstybėse.

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

Direktyva taip pat yra tinkama priemonė iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814 rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, nes šios teisinės priemonės peržiūra yra glaudžiai susijusi su padidinto ES ATLPS užmojo poveikiu rinkos stabilumui.

Ši direktyva taip pat yra tinkama priemonė iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, nes pagal šią direktyvą į ES ATLPS įtraukiamas tam tikros jūrų transporto veiklos išmetamas CO2 kiekis, remiantis išmetamo teršalų kiekio duomenimis pagal Reglamentą (ES) 2015/757.  

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Dėl šių pasiūlymų nebuvo atliktas ex post vertinimas ar tinkamumo patikrinimas, nes galiojančių ATLPS teisės aktų įgyvendinimas tebėra ankstyvuose etapuose; jie pradėti taikyti 2021 m. juos iš dalies pakeitus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 16 . Taigi duomenų vertinimui nėra daug.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rinkos stabilumo rezervas (RSR) sulaukė didelės paramos įvairiose suinteresuotųjų subjektų grupėse; tačiau nesutariama dėl to, kaip reikėtų pakeisti jo parametrus. Pilietinė visuomenė aktyviau pritarė RSR parametrų stiprinimui nei privatusis sektorius. Pritarta tam, kad būtų išlaikyta nebegaliojimo taisyklė, besąlygiškai arba su pakeitimu, o kai kurie suinteresuotieji subjektai pasiūlė panaikinti nebegaliojimo taisyklę. Praktiniuose seminaruose su ekspertais kai kurie suinteresuotieji subjektai nusprendė, kad reikia kintamos perkeliamos dalies, kad būtų išvengta didelio ribinės vertės poveikio ir dažnesnių peržiūrų. Pasiūlymu užtikrinama pusiausvyra tarp poreikio užtikrinti rinkos pertekliaus sumažinimą per pagrįstą laikotarpį, mechanizmo nuspėjamumo ir jo sudėtingumo. Be to, pasiūlymas į pertekliaus apskaičiavimą įtraukti aviacijos apyvartinius taršos leidimus ir išmetamą teršalų kiekį atitinka daugumos suinteresuotųjų subjektų pasirinktą tinkamiausią galimybę.

•Poveikio vertinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija ir toliau stebės ir vertins ES ATLPS veikimą savo metinėje anglies dioksido rinkos padėties ataskaitoje, kaip numatyta ATLPS direktyvos 10 straipsnio 5 dalyje. Ji apima ir dabartinės ES ATLPS peržiūros poveikį. Į Komisijos metinę anglies dioksido rinkos padėties ataskaitą ir valstybių narių metinę ataskaitą įtraukiami ir sektoriai, aprėpiami išplėtus apyvartinių taršos leidimų prekybą. Reguliuojant naujus sektorius gauti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo duomenys bus svarbus informacijos šaltinis Komisijai vertinant pažangą atitinkamuose sektoriuose.

Laivybai taikomos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/757 su pakeitimais, padarytais pasiūlymu COM(2019) 38 final ir šiuo pasiūlymu, nustatytas taisykles.

Be to, ATLPS direktyvos taikymo pažangos vertinimas numatytas galiojančiame pačios direktyvos 21 straipsnyje 29 .

Iniciatyva grindžiama procesu, kurio pagrindas – integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir patikima išmetamo ŠESD kiekio duomenų ir kitos informacijos apie klimatą, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 30 , skaidrumo užtikrinimo sistema. Atlikdama reguliarų pažangos vertinimą Komisija naudosis, inter alia, valstybių narių pagal Valdymo reglamentą pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija. Be to, Reglamente (ES) 2018/1999 yra nuostatų dėl pranešimo apie pagal šią direktyvą gautų aukcionų pajamų naudojimą. Šios direktyvos pakeitimų poveikį reikės išnagrinėti ir tam vėliau gali prireikti iš dalies pakeisti tą reglamentą, siekiant užtikrinti dviejų teisės aktų suderinamumą.

Išsamesnė informacija apie stebėseną ir vertinimą pateikta prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 9 skirsnyje.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Jūrų transportas (3 straipsnis, 3g–3ge straipsniai ir 16 straipsnis) 

Pasiūlymu išplečiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritis, į ją įtraukiant jūrų transportą. Tuo tikslu pasiūlymu iš dalies keičiama 3 straipsnio b punkte pateikta sąvokos „emisijos“ apibrėžtis į ją įtraukiant jūrų transporto veiklą vykdančių laivų išmetamą teršalų kiekį, išplečiamas direktyvos II skyrius į jį įtraukiant aviaciją ir jūrų transportą ir I priede įrašant jūrų transportą kaip naują veiklą. Be to, pateikiamos naujos sąvokų „laivybos bendrovė“ ir „laivybos bendroves administruojanti institucija“ atitinkamai 3 straipsnio v ir w punktuose. Į II skyrių įtraukiant jūrų transportą įrašomi 3g–3ge straipsniai.

Į ES ATLPS įtraukiant jūrų transportą įtraukiamas ES viduje vykdomų reisų išmetamas teršalų kiekis, pusė už ES ribų vykdomų reisų išmetamo teršalų kiekio ir prie prieplaukos ES uoste išmetamas teršalų kiekis; tokios pačios taisyklės, kurios yra taikomos kitiems į ES ATLPS įtrauktiems sektoriams, turėtų būti taikomos jūrų transportui dėl aukcionų, apyvartinių taršos leidimų perleidimo, atsisakymo ir panaikinimo, nuobaudų ir registrų (16 straipsnis). Įsipareigojimas atsisakyti leidimų jūrų transporto sektoriuje laipsniškai įvedamas 2023–2025 m.: nuo 2026 m. laivybos bendrovės turi atsisakyti 100 % patikrinto išmetamo teršalų kiekio (3ga straipsnis). Pagal tokį laipsnišką požiūrį, jeigu per tuos metus bus atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų dėl patikrinto jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio, neatsisakyti leidimai turėtų būti panaikinami. Bus taikomos stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės, taip pat tikrinimo ir akreditavimo taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) 2015/757 su pakeitimais (3gb ir 3gc straipsniai). Be bendrųjų ES ATLPS taisyklių dėl nuobaudų, laivai gali būti įpareigojami išvykti laivybos bendrovei neatsisakius leidimų per du ar daugiau ataskaitinių laikotarpių iš eilės; tokiu atveju vėliavos valstybė narė gali sulaikyti laivus, už kuriuos jos atsako, ir jiems gali būti uždrausta įplaukti į uostą, priklausantį ne vėliavos valstybės narės jurisdikcijai (16 straipsnio 11a dalis). Kiekviena laivybos bendrovė, patenkanti į ES ATLPS taikymo sritį, administravimo pagal direktyvą tikslais priskiriama valstybei narei (administruojančiajai institucijai). Administruojančioji institucija nustatoma remiantis tuo, kur laivybos bendrovė yra užregistruota. Jeigu bendrovė nėra užregistruota kurioje nors valstybėje narėje, ji priskiriama valstybei narei, kurioje per dvejus ankstesnius stebėsenos metus jos laivai buvo daugiausia įplaukę į uostus. Nuo 2024 m. Komisija turi skelbti ir reguliariai atnaujinti į direktyvą įtrauktų laivybos bendrovių ir jų atitinkamų administruojančiųjų institucijų sąrašą (3gd straipsnis). Administruojančios institucijos gali prašyti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) pagalbos joms vykdant savo pareigas pagal šią direktyvą, visų pirma dėl stebėsenos planų patvirtinimo ir išmetamo teršalų kiekio tikrinimo (18b straipsnis). Turėdama patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, EMSA taip pat galėtų padėti administruojančioms institucijoms įgyvendinti šią direktyvą, pavyzdžiui, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus. Įtraukta ataskaitų teikimo ir peržiūros nuostata (3ge straipsnis) siekiant stebėti šio skyriaus įgyvendinimą ir atsižvelgti į atitinkamus pokyčius Tarptautinės jūrų organizacijos lygmeniu.

Pasiūlymu iš dalies keičiamas bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimas, kad į jį būtų įtrauktas aviacijos išmetamas teršalų kiekis ir aviacijos sektoriuje suteikti apyvartiniai taršos leidimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 32 buvo iš dalies pakeista ES ATLPS direktyvos 12 straipsnio 3 dalis, kad visi veiklos vykdytojai galėtų naudotis visais už jų atsisakymo įsipareigojimus suteiktais apyvartiniais taršos leidimais, įskaitant aviacijos apyvartinius taršos leidimus. Rezervo, kaip pasiūla ir paklausa grindžiamos rinkos stabilumo priemonės, tikslumas ir veiksmingumas bus didinami aviacijos apyvartinius taršos leidimus įtraukiant į rezervo apskaičiavimą, kartu išlaikant jo aplinkosauginį naudingumą. Jeigu šis pasiūlymas iš dalies pakeisti ES ATLPS bus priimtas, aviacijos išmetamas teršalų kiekis ir apyvartiniai taršos leidimai bus įtraukiami į bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių ten, kur jis buvo išmestas arba kur jie buvo išleisti, nuo kitų metų po šio pakeitimo įsigaliojimo. Nors jūrų transporto sektoriui skirtų atskirų apyvartinių taršos leidimų nėra, tekstą taip pat reikia pakeisti į skaičiavimą įtraukiant su jūrų transporto sektoriumi susijusius apyvartinius taršos leidimus ir išmetamą teršalų kiekį, nes dabartiniame tekste daroma nuoroda tik į įrenginių išmetamą teršalų kiekį ir apyvartinius taršos leidimus. Siekiant išvengti iškraipymų dėl laipsniško jūrų transportui keliamų reikalavimų įgyvendinimo, patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir jūrų sektoriuje atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skirtumas, kuris veikiau bus panaikinamas, o ne parduodamas aukcionuose, bus įtraukiamas į bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių taip, tarsi tie apyvartiniai taršos leidimai buvo išleisti 33

Rinkos stabilumo rezervas (RSR) apyvartiniais taršos leidimais prekiaujant kelių transporto ir pastatų sektoriuose (1a straipsnis)

2021/0211 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 34 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 35 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas) 36 . Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(2)spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ 37 ;

(3)Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tuo pačiu metu ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(4)atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti. Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą 38 ;

(5)Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti visos Sąjungos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiais, 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikusi atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus 39 ;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 40 Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(7)visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB 41 nustatytos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) užmojį skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų didinti atsižvelgiant į įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(8)ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kuriuos iš dalies ar visiškai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taigi Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į įrenginius atitinkamuose sektoriuose. Be to, nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas už produkto gamybą turėtų būti nepriklausomas nuo gamybos proceso pobūdžio. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį siekiant užtikrinti vienodas sąlygas naujoms ir esamoms technologijoms. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio gamybos svarbą už perdirbimo gamyklų sektoriaus ribų;

(9)Tarybos direktyva 96/61/EB 42 buvo panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/EB 43 . Reikėtų atitinkamai atnaujinti nuorodas į Direktyvą 96/61/EB Direktyvos 2003/87/EB 2 straipsnyje ir IV priede. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai mažinti visos ekonomikos išmetamą teršalų kiekį, valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis veiksmų, kad sumažintų į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdydamos kitą politiką, nesusijusią su išmetamo teršalų kiekio ribomis, priimtomis pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(10)komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems“ 44 Komisija ragina Europoje iki 2050 m. pasiekti nulinę taršą sumažinant oro, gėlo vandens, jūrų ir dirvožemio taršą iki lygių, kurie nebebūtų žalingi sveikatai ir gamtos ekosistemoms. Priemonės, kurių imamasi pagal Direktyvą 2010/75/ES – pagrindinę į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamo teršalų kiekio reguliavimo priemonę – neretai padės sumažinti ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 8 straipsnį valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Direktyvoje 2003/87/EB nustatyti leidimų reikalavimai derėtų su Direktyvos 2010/75/ES reikalavimais;

(11)pripažįstant, kad įdiegus naujas novatoriškas technologijas neretai pavyks sumažinti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir teršalų kiekį, svarbu užtikrinti sinergiją tarp politikos sričių, kuriose sumažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir teršalų kiekis, visų pirma pagal Direktyvą 2010/75/ES, ir peržiūrėti jų veiksmingumą šiuo požiūriu;

(12)elektros energijos gamybos įrenginių apibrėžtis buvo naudojama siekiant nustatyti didžiausią pramonei nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičių 2013–2020 m., bet dėl to imta laikytis kitokio požiūrio į kogeneracines jėgaines nei į pramonės įrenginius. Siekiant paskatinti didelio naudingumo kogeneracijos naudojimą ir užtikrinti, kad būtų vienodai žiūrima į visus įrenginius, kuriems šilumos gamybai ir centralizuotam šilumos tiekimui suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimais, visas nuorodas į elektros energijos gamybos įrenginius Direktyvoje 2003/87/EB reikėtų išbraukti. Be to, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331 45 nustatomas visų pramonės procesų tinkamumas gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Taigi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalies nuostatos dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo paseno ir jas reikėtų išbraukti;

(13)šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomi išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jie būtų saugomi saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB 46 arba būtų nuolat chemiškai surišti produkte ir įprastai naudojant į atmosferą nepatektų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprastai naudojant į atmosferą nepatektų, įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus;

(14)tarptautinė jūrų transporto veikla, kurią sudaro reisai tarp dviejų skirtingų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų arba tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, buvo vienintelė transporto rūšis, neįtraukta į ankstesnius Sąjungos įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda vienoje valstybėje narėje ir baigiasi kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nuo 1990 m. padidėjo 36 %. Tas išmetamas teršalų kiekis sudaro beveik 90 % viso Sąjungos laivybos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, nes išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, nuo 1990 m. sumažėjo 26 %. Pagal įprastos veiklos scenarijų prognozuojama, kad tarptautinės jūrų transporto veiklos metu išmetamas teršalų kiekis 2015–2030 m. padidės 14 %, o 2015–2050 m. – 34 %. Jeigu su jūrų transporto veikla siejamas klimato kaitos poveikis didės, kaip prognozuojama, tai labai pakenktų kituose sektoriuose pasiekiamam sumažinimui kovojant su klimato kaita;

(15)2013 m. Komisija priėmė strategiją, kaip laipsniškai integruoti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį į Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Sąjunga padarė pirmą žingsnį šia kryptimi ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 47 sukūrė jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, po to numatoma nustatyti jūrų sektoriui skirtus mažinimo tikslus ir taikyti rinkos priemonę. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/410 48 nustatytą teisės aktų leidėjų įsipareigojimą Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime sutartiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus;

(16)pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie TJO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl papildomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad jūrų transporto sektorius tinkamai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu sutarti tikslai. Pasaulinės TJO kontekste vykdomos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį; jos turėtų būti skatinamos. Tačiau, nors per TJO jau pasiekta pažanga vertintina palankiai, šių priemonių nepakaks Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti;

(17)Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių ir taip užtikrinti, kad šis sektorius prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato politikos tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys imtųsi iniciatyvos siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų 49 . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio mėn. imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apribotas, nors nesiimama jokių veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba įkainoti, tikslina į ES ATLPS įtraukti dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei turint galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies. Taigi į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, teršalų kiekį, išmetamą laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir teršalų kiekį, išmetamą prie valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto prieplaukos. Pažymėta, kad tokiu būdu galima praktiškai išspręsti bendrų, bet diferencijuotų įsipareigojimų ir gebėjimų klausimą, kurį ilgą laiką bandė išspręsti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Įtraukus dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant atvykstančius ir išvykstančius reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, užtikrinamas ES ATLPS veiksmingumas, visų pirma padidinant priemonės aplinkosauginį poveikį, palyginti su geografine aprėptimi, kai reisai vykdomi tik ES viduje, kartu apribojant atsitiktinių įplaukimų į uostą riziką ir perkrovimo veiklos perkėlimo už Sąjungos ribų riziką. Siekiant užtikrinti, kad sektorius būtų sklandžiai įtrauktas į ES ATLPS, reikėtų laipsniškai didinti laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymą dėl viso patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį bus pranešta 2023–2025 m. Siekiant apsaugoti sistemos aplinkosauginį naudingumą, jeigu per tuos metus jūrų transporto sektoriuje bus atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų dėl patikrinto išmetamo teršalų kiekio, kiekvienais metais nustačius patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumą, atitinkamas apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti panaikinamas. Nuo 2026 m. laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek atitinka visą jų patikrinto išmetamo teršalų kiekį, apie kurį buvo pranešta ankstesniais metais;

(18)Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl jūrų transporto veiklos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant antrąjį bendros pažangos įvertinimą 2028 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Visų pirma, Komisija turėtų bet kada iki antrojo bendros pažangos vertinimo 2028 m., t. y. ne vėliau kaip iki 2028 m. rugsėjo 30 d., Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie pažangą TJO derybose dėl pasaulinės rinkos priemonės. Savo ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti Tarptautinės jūrų organizacijos priemones ir atitinkamai įvertinti, kaip tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje peržiūrėjus Direktyvą 2003/87/EB. Savo ataskaitoje Komisija turėtų pateikti atitinkamus pasiūlymus;

(19)Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB taikymą jūrų transporto veiklai atsižvelgdama į patirtį ją taikant, taip pat dėl vengimo praktikos, ir turėtų pasiūlyti priemones jos veiksmingumui užtikrinti;

(20)už ES ATLPS laikymąsi atsakingas asmuo ar organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžta kaip laivų savininkė, arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą. Ši apibrėžtis pagrįsta sąvokos „bendrovė“ apibrėžtimi Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio d punkte ir 2016 m. TJO sukurta pasauline duomenų rinkimo sistema. Pagal principą „teršėjas moka“ laivybos bendrovė, sudariusi sutartį, galėtų laikyti subjektą, tiesiogiai atsakingą už sprendimus, darančius poveikį laivo išmetama CO2 kiekiui, atsakingu už reikalavimų laikymosi išlaidas pagal šią direktyvą. Tas subjektas paprastai būtų subjektas, atsakingas už laivo kuro, maršruto ir greičio pasirinkimą;

(21)siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrinę veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su kiekviena laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti atnaujinamas bent kas dvejus metus, kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius dvejus stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdant reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius dvejus stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Kas dvejus metus Komisija turėtų skelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame nurodyti kiekvieną laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

(22)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų administruojamos laivybos bendrovės laikytųsi Direktyvos 2003/87/EB reikalavimų. Jeigu laivybos bendrovė nesilaiko tų reikalavimų ir kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kurių imasi administruojančioji institucija, nepavyksta užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės turėtų veikti solidariai. Kraštutiniu atveju valstybės narės turėtų turėti galimybę atsisakyti įleisti laivus, už kuriuos atsako atitinkama laivybos bendrovė, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas ir kuri turėtų turėti galimybę tą laivą sulaikyti;

(23)laivybos bendrovės turėtų vykdyti stebėseną ir pateikti bendrovės lygmens bendrus jūrų transporto veiklos srityje išmetamo teršalų kiekio duomenis pagal Reglamente (ES) 2015/757 nustatytas taisykles. Ataskaitas dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų reikėtų patikrinti pagal tame reglamente nustatytas taisykles. Atlikdamas patikrinimus bendrovės lygmeniu tikrintojas neturėtų tikrinti laivo lygmens išmetamo teršalų kiekio ataskaitos ir to reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos, nes jos jau buvo patikrintos laivo lygmeniu;

(24)remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Turėdama patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, EMSA galėtų padėti administruojančioms institucijoms, visų pirma, vykdant į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje jūrinės veiklos srityje išmetamo teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus;

(25)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 50 buvo iš dalies pakeista Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalis, kad visi veiklos vykdytojai galėtų naudotis visais suteiktais apyvartiniais taršos leidimais. Reikėtų atitinkamai suderinti reikalavimą, kad leidimuose išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas būtų nustatytas įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal tos direktyvos 6 straipsnio 2 dalies e punktą;

(26)norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą teršalų kiekį, išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose, reikės sumažinti 61 %, palyginti su 2005 m. Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto iškastinio kuro naudojimo sumažinimą, reikia sumažinti ES masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Tuo tikslu reikėtų padidinti linijinį mažinimo koeficientą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis. Pastarąjį reikėtų nustatyti pagal teršalų kiekį, išmetamą vykdant jūrų transporto veiklą, apie kurią Sąjungoje buvo pranešta 2018 ir 2019 m. pagal Reglamentą (ES) 2015/757, nuo 2021 m. atliekant korekciją taikant linijinį mažinimo koeficientą;

(27)atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nuspėjamumo, aplinkosauginio veiksmingumo ir paprastumo sumetimais iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB dėl įgyvendinimo laikotarpio, kuris jau prasidėjo 2021 m. sausio 1 d., staigesnis ES ATLPS linijinis sumažinimas 2021–2030 m. turėtų būti tiesioji, kad iki 2030 m. būtų pasiektas tikslas ES ATLPS išmetamą teršalų kiekį sumažinti 61 %; tai būtų tinkamas tarpinis žingsnis siekiant 2050 m. Sąjungos mastu užtikrinti neutralų visos ekonomikos poveikį klimatui. Kadangi linijinis mažinimo koeficientas gali būti taikomas tik nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo, atlikus vienkartinį apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimą turėtų sumažėti bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius, kad atitiktų tą kasmetinio sumažinimo nuo 2021 m. lygį;

(28)norint pasiekti didesnį klimato politikos tikslą ES reikės nemažai viešųjų išteklių, taip pat nacionalinių biudžetų lėšų, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti reikšmingas su klimatu susijusias ES biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, reikėtų panaudoti su klimatu susijusiems tikslams. Tai apima naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus sumažinant iškraipančius mokesčius. Be to, siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse, papildomą 2,5 % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo [direktyvos įsigaliojimo metai] iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 65 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą Modernizavimo fondą;

(29)reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti nemokamai suteikiami stacionariems įrenginiams su sąlyga, kad bus investuojama į būdus padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Užtikrinant, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama didesniems energijos vartotojams, pavyktų iš esmės sumažinti naštą, tenkančią mažiau energijos vartojančioms įmonėms, kurios gali priklausyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms arba labai mažoms įmonėms. [Nuorodą reikėtų patikrinti pagal peržiūrėtą EED]. Susijusius deleguotuosius aktus reikėtų atitinkamai suderinti;

(30)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [.../...] 51 sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas yra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyva siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Taigi sektoriams ir pasektoriams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą reikėtų mažinti CBAM sektoriams skirtiems nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams taikant koeficientą, kol laipsniškai pradedamas naudoti CBAM. Ši procentinė dalis (CBAM koeficientas) per pereinamąjį laikotarpį nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo metų iki 2025 m. turėtų sudaryti 100 %, 2026 m. – 90 % ir po to kasmet turėtų būti sumažinama 10 procentinių punktų, kol nebus pasiektas 0 % lygis, ir taip nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas bus nutrauktas dešimtaisiais metais. Sektoriuose ir pasektoriuose, kuriems taikomas CBAM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami CBAM sektoriams (CBAM paklausa), reikia parduoti aukcionuose ir kaupti pajamas Inovacijų fonde, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido kiekio technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiosios energijos ir energijos saugojimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti CBAM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne CBAM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir parduoti aukcionuose, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią CBAM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų poreikiais;

(31)siekiant geriau atspindėti technologinę pažangą ir pakoreguoti atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes atsižvelgiant į atitinkamą paskirstymo laikotarpį, kartu užtikrinant išmetamo teršalų kiekio mažinimo paskatas ir tinkamai kompensuojant inovacijas, didžiausią santykinių taršos rodiklių verčių koregavimo koeficientą reikėtų padidinti nuo 1,6 % iki 2,5 % per metus. 2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos tokiu pačiu būdu ir būtų pasiekta 4–50 % pažanga, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu;

(32)išsamus požiūris į inovacijas yra būtinas norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. ES lygmeniu remiamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos, be kita ko, programos „Europos horizontas“ lėšomis, taip skiriant didelį finansavimą ir kuriant naujas priemones į ATLPS įtrauktiems sektoriams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatomis nebūtų kliudoma inovacijoms ir kad jos būtų technologiškai neutralios;

(33)Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto Inovacijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų, susijusių su kuro suvartojimu pastatų ir kelių transporto sektoriuose, srityje. Be to, Inovacijų fondas turėtų būti naudojamas siekiant remti investicijas į jūrų transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, įskaitant investicijas į tvarų alternatyvų kurą, kaip antai iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gaminamą vandenilį ir amoniaką, taip pat netaršias varomąsias technologijas, kaip antai vėjo technologijas. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, surinktos iš nuobaudų pagal Reglamentą xxxx/xxxx [„FuelEU Maritime“] 52 , skiriamos Inovacijų fondui kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į paramą novatoriškiems projektams, kuriais siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų šaltinių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro kūrimą ir naudojimą, kaip nurodyta Reglamento xxxx/xxxx [„FuelEU Maritime“] 21 straipsnio 1 dalyje. Siekiant užtikrinti pakankamą inovacijų finansavimą pagal šią išplėstą taikymo sritį, Inovacijų fondą reikėtų papildyti 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurių dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima parduoti aukcionuose, ir dalį – leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima paskirstyti nemokamai, dabartinėmis Inovacijų fondo finansavimo iš visų šaltinių dalimis;

(34)pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 2019/1122 53 10 straipsnį, jeigu orlaivių naudotojai nebevykdo į ES ATLPS įtrauktų skrydžių, jų sąskaitų statusas tampa „pašalinta“ ir iš tų sąskaitų nebegalima inicijuoti procesų. Siekiant išsaugoti sistemos aplinkosauginį naudingumą, apyvartinius taršos leidimus, kurie nebuvo paskirstyti uždarytiems orlaivių naudotojams, reikėtų panaudoti tais atvejais, kai tie naudotojai atsisako nepakankamai leidimų, o likusius apyvartinius taršos leidimus reikėtų panaudoti kovos su klimato kaita veiksmams paspartinti juos perkeliant į Inovacijų fondą;

(35)sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumų (CCD) yra svarbus elementas, kad pramonėje būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą viršijant mažinimą pagal dabartinius ES ATLPS kainų lygius. Reikėtų išplėsti priemones, kad Inovacijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant konkurencinės kainos konkursus, kaip antai sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus dėl tikslių tokio pobūdžio paramos taisyklių;

(36)jeigu įrenginio veikla laikinai sustabdoma, nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas pagal veiklos lygį, apie kurį kasmet pranešama privaloma tvarka. Be to, kompetentingos institucijos gali sustabdyti ATL suteikimą įrenginiams, kurių eksploatacija buvo nutraukta, kol nebus įrodymų, kad jų eksploatacija bus atnaujinta. Taigi laikino veiklos sustabdymo atveju iš veiklos vykdytojų nebeturėtų būti reikalaujama įrodyti kompetentingai institucijai, kad gamyba jų įrenginiuose bus atnaujinta per nustatytą pagrįstą laikotarpį;

(37)koreguojant nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, suteikiamą stacionariems įrenginiams pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 2 dalį, gali prireikti skirti papildomus nemokamus apyvartinius taršos leidimus arba grąžinti perteklinius apyvartinius taršos leidimus. Naujiems rinkos dalyviams skirtus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį reikėtų panaudoti šiais tikslais;

(38)Modernizavimo fondo taikymo sritį reikėtų suderinti su naujausiais Sąjungos klimato politikos tikslais reikalaujant, kad investicijos atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir Reglamentą (ES) 2021/1119, ir nutraukiant paramą visoms su iškastiniu kuru susijusioms investicijoms. Be to, Modernizavimo fondo procentinę dalį, kurią reikia skirti prioritetinėms investicijoms, reikėtų padidinti iki 80  %; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas prioritetine paklausos sritimi; į prioritetinių investicijų taikymo sritį reikėtų įtraukti paramą namų ūkiams, skirtą energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse;

(39)Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 54 nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiosios energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 55 , įgyvendinimo įgaliojimų suteikimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą;

(40)atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku. Jeigu perdirbtos anglies kuras ir atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras gaminami iš surinkto anglies dioksido vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apskaitomas prie tos veiklos. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinantysis nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą anglies dioksidą ir išvengti dvigubo skaičiavimo, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos paskatos, taip pat atsižvelgiant tokio kuro tvarkymą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(41)kadangi taip pat tikimasi, kad anglies dioksidas bus gabenamas kitomis priemonėmis, ne vamzdynais, o, pavyzdžiui, laivais ir sunkvežimiais, Direktyvos 2003/87/EB I priede numatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų gabenimo saugojimo tikslais aprėptį reikėtų išplėsti apimant visas transporto priemones, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonei taikoma ES ATLPS. Jeigu transporto išmetamas teršalų kiekis taip pat priskiriamas kitai veiklai pagal Direktyvą 2003/87/EB, išmetamą teršalų kiekį reikėtų apskaityti prie tos kitos veiklos, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo;

(42)į ES ATLPS neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė, susidarė situacijų, kai įrenginiai, kuriuose deginama daug biomasės, gavo nenumatyto pelno, nes gavo nemokamų apyvartinių taršos leidimų gerokai daugiau nei faktiškai išmetė teršalų. Taigi reikėtų nustatyti netaršios biomasės deginimo ribinę vertę, kurią viršijantys įrenginiai neįtraukiami į ES ATLPS. 95  % ribinė vertė atitinka Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 56 2 straipsnio 16 punkte nustatytą neapibrėžties parametrą;

(43)Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ 57 akcentuojamas ypatingas uždavinys sumažinti išmetamą teršalų kiekį kelių transporto ir pastatų sektoriuose. Taigi Komisija paskelbė, kad toliau plečiant apyvartinių taršos leidimų prekybą būtų galima įtraukti kelių transporto ir pastatų sektoriuose išmetamą teršalų kiekį. Apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose dviejuose naujuose sektoriuose reikėtų pradėti apyvartinių taršos leidimų prekybą vykdant atskirai, bet lygiagrečiai. Tai padėtų išvengti stacionariems įrenginiams ir aviacijai skirtos gerai veikiančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trikdymo. Naujoji sistema kuriama kartu parengiant papildomą politiką ir priemones, kuriomis apsaugoma nuo netinkamo kainų poveikio, formuojami rinkos dalyvių lūkesčiai ir siekiama sukurti anglies dioksido kainų signalą visai ekonomikai. Iš ankstesnės patirties matyti, kad kuriant naująją rinką reikia sukurti veiksmingą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Siekiant užtikrinti sinergiją ir suderinamumą su esama Sąjungos infrastruktūra ES ATLPS, į kurią įtraukiamas stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose išmetamas teršalų kiekis, tikslinga pradėti kelių transporto ir pastatų sektoriams skirtą apyvartinių taršos leidimų prekybą iš dalies pakeitus Direktyvą 2003/87/ЕB;

(44)siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba dviejuose naujuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojamos įmonės turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2024 ir 2025 m. Apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir reikalavimų laikymosi prievolės tokiems subjektams turėtų galioti nuo 2026 m. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose bus galima pradėti tvarkingai ir veiksmingai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti ES finansavimą ir sukurti valstybių narių priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią šiuose dviejuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

(45)dėl labai didelio mažųjų teršėjų skaičiaus pastatų ir kelių transporto sektoriuose neįmanoma vykdyti reguliavimą subjektų, tiesiogiai išmetančių šiltnamio efektą sukeliančias dujas, lygmeniu, kaip yra stacionarių įrenginių ir aviacijos atveju. Todėl techninio įgyvendinamumo ir administracinio veiksmingumo sumetimais būtų tikslingiau vykdyti reguliavimą toliau tiekimo grandinėje. Vykdant naująją apyvartinių taršos leidimų prekybą reikalavimų laikymosi prievolė turėtų būti pradedama taikyti, kai pastatų ir kelių transporto sektoriuose deginimui naudojamas kuras išleidžiamas vartoti, įskaitant atvejus, kai kelių transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančios dujos deginamos geologinio saugojimo tikslais. Siekiant išvengti dvigubo įtraukimo, nereikėtų įtraukti kuro, naudojamo kitai veiklai pagal Direktyvos 2003/87/EB I priedą, išleidimo vartoti;

(46)reguliuojamos įmonės dviejuose naujuose sektoriuose ir reguliavimo lygis turėtų būti nustatyti remiantis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 58 įtvirtinta akcizo mokesčių sistema, ją tinkamai pritaikius, nes toje direktyvoje jau sukurta patvari kontrolės sistema, taikoma visiems vartoti išleisto kuro kiekiams, siekiant mokėti akcizo mokesčius. galutiniams kuro naudotojams tuose sektoriuose neturėtų būti taikomos prievolės pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(47)reguliuojamoms įmonėms, kurioms pastatų ir kelių transporto sektoriuose vykdoma apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Reikia nustatyti taisykles dėl prašymų suteikti leidimą, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojama įmone susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojamos įmonės, kurioms vykdoma naujoji apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2025 m.;

(48)bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m. Bendrą apyvartinių taršos leidimų skaičių pirmą kartą reikėtų nustatyti 2026 m., laikantis trajektorijos nuo 2024 m. pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribų vertės (1 109 304 000 CO2t), apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 59 4 straipsnio 2 dalį, remiantis 2016–2018 m. šiuose sektoriuose išmetamo teršalų kiekio atskaitos verte. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,15 %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamu teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., sudarančią 5,43 % linijinio mažinimo koeficiento, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ši trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

(49)apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose yra paprasčiausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas paskirstyti apyvartinius taršos leidimus, kartu išvengiant nenumatyto pelno. Ir pastatų, ir kelių transporto sektorius patiria palyginti nedidelį konkurencinį spaudimą iš už Sąjungos ribų arba visai jo nepatiria ir juose nekyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Taigi pastatų ir kelių transporto sektoriuose apyvartinius taršos leidimus reikėtų paskirstyti tik aukcionuose nemokamai nesuteikiant jokių leidimų;

(50)siekiant užtikrinti sklandžią apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią pastatų ir kelių transporto sektoriuose ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamoms įmonėms reikia riboti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2026 m. aukcionuose parduodamų leidimų skaičius turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2026 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

(51)aukcionams skirtų dalių paskirstymo taisyklės yra labai svarbios bet kokioms aukcionų pajamoms, kurios kaupsis valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į poreikį didinti valstybių narių gebėjimus sumažinti anglies dioksido kainų signalo socialinį poveikį pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Neatsižvelgiant į tai, kad šiems dviem sektoriams būdingos labai skirtingos charakteristikos, tikslinga nustatyti bendrą paskirstymo taisyklę, panašią į stacionariems įrenginiams taikytiną taisyklę. Pagrindinė apyvartinių taršos leidimų dalis turėtų būti paskirstoma visoms valstybėms narėms remiantis vidutiniu apyvartinių taršos leidimų paskirstymu dalyvaujančiuose sektoriuose 2016–2018 m.;

(52)kelių transporto ir pastatų sektoriuose nustatant anglies dioksido kainą reikėtų kartu įgyvendinti veiksmingas socialines kompensacines priemones, ypač atsižvelgiant į esamus energijos nepritekliaus lygius. Maždaug 34 mln. europiečių, kaip pranešama, 2018 m. negalėjo tinkamai apšildyti savo namų, o 2019 m. ES masto apklausoje 60 tai, kad negali sau leisti pakankamai apšildyti namų, minėjo 6,9 % Sąjungos gyventojų. Siekiant numatyti veiksmingą socialinę ir paskirstymo kompensaciją, valstybės narės turėtų būti įpareigotos skirti aukcionų pajamas su klimatu ir energetika susijusiems tikslams, jau nustatytiems esamoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, bet taip pat priemonėms, nustatytoms konkrečiai siekiant spręsti atitinkamus susirūpinimą keliančius klausimus naujuose kelių transporto ir pastatų sektoriuose, įskaitant susijusias politikos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES 61 . Aukcionų pajamas reikėtų naudoti socialiniams klausimams spręsti vykdant apyvartinių taršos leidimų prekybą naujuose sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Taigi naujas Socialinis klimato fondas teiks valstybėms narėms skirtą finansavimą, kad paremtų Europos piliečius, kurie patyrė didžiausią poveikį arba kuriems kyla energijos ar judumo nepritekliaus pavojus. Šiuo fondu bus skatinamas teisingumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje, kartu per pereinamąjį laikotarpį sumažinant energijos ir judumo nepritekliaus pavojų. Jis bus grindžiamas esamais solidarumo mechanizmais ir juos papildys. Naujojo fondo ištekliai iš principo sudarys 25 % tikėtinų naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamų 2026–2032 m. ir bus įgyvendinami remiantis socialiniais klimato planais, kuriuos valstybės narės turėtų pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 20…/... 62 . Be to, kiekviena valstybė narė turėtų naudoti savo aukcionų pajamas, inter alia, savo socialinių klimato planų išlaidų daliai finansuoti;

(53)ataskaitų teikimą dėl aukcionų pajamų naudojimą reikėtų suderinti su dabartiniu ataskaitų teikimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 63 ;

(54)inovacijos ir naujų mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimas pastatų ir kelių transporto sektoriuose yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų šių sektorių indėlį į numatomą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą. Taigi 150 mln. apyvartinių taršos leidimų prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais pastatų ir kelių transporto sektoriuose taip pat turėtų būti skirta Inovacijų fondui, siekiant skatinti ekonomiškai efektyvų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą;

(55)reguliuojamos įmonės, dalyvaujančios pastatų ir kelių transporto sektorių apyvartinių taršos leidimų prekyboje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį jos turėtų atsisakyti 2026 m. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų ir kelių transporto sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo prievolių;

(56)kad apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų ir kelių transporto sektoriuose būtų veiksminga, turėtų būti galima stebėti išmetamą teršalų kiekį gana užtikrintai ir patiriant pagrįstas išlaidas. Išmetamą teršalų kiekį reikėtų priskirti reguliuojamoms įmonėms remiantis vartoti išleistu kuro kiekiu, kartu taikant išmetamųjų teršalų faktorių. Reguliuojamos įmonės turėtų turėti galimybę patikimai ir tiksliai nustatyti ir atskirti sektorius, kuriuose kuras išleidžiamas vartoti, taip pat galutinius kuro naudotojus, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio, kaip antai dvigubos naštos. Kad būtų pakankamai duomenų bendram 2028–2030 m. apyvartinių taršos leidimų skaičiui nustatyti, reguliuojamos įmonės, turinčios leidimą sistemos veikimo pradžioje 2025 m., turėtų pateikti savo 2024 m. susijusius ankstesnius išmetamųjų teršalų kiekio duomenis;

(57)tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų pašalinama galima pernelyg didelio kainų didėjimo rizika, kuri, būdama ypač didelė apyvartinių taršos leidimų prekybos pastatų ir kelių transporto sektoriuose pradžioje, gali sumažinti namų ūkių ir asmenų norą investuoti į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Šiomis priemonėmis turėtų būti papildomos apsaugos priemonės, užtikrinamos rinkos stabilumo rezervu, sukurtu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 64 ir pradėjusiu veikti 2019 m. Nors rinka ir toliau diktuos anglies dioksido kainą, apsaugos priemonės bus taikomos automatiškai, remiantis taisyklėmis, o apyvartiniai taršos leidimai bus perkeliami iš rinkos stabilumo rezervo tik jeigu tenkinamos konkrečios aktyvinimo sąlygos, grindžiamos vidutine apyvartinių taršos leidimų kaina. Šis papildomas mechanizmas taip pat aktyviai reaguos, siekiant sumažinti pernelyg didelį nepastovumą dėl kitų veiksnių, nesusijusių su pagrindinių rinkos sąlygų pokyčiais. Priemones reikėtų pritaikyti prie skirtingų pernelyg didelio kainų padidėjimo lygių, dėl kurių skirsis ir intervencijos laipsnis. Komisija turėtų atidžiai stebėti aktyvinimo sąlygas ir skubiai priimti priemones, kai sąlygos tenkinamos. Tai nedaro poveikio bet kokioms papildomoms priemonėms, kurias valstybės narės gali priimti, kad pašalintų neigiamą socialinį poveikį;

(58)Komisija turėtų stebėti, kaip vyksta apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų ir kelių transporto sektoriuose, įskaitant kainų konvergencijos laipsnį esamoje ATLPS, ir prireikus pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai atlikti peržiūrą siekiant padidinti apyvartinių taršos leidimų prekybos veiksmingumą ir pagerinti jos administravimą bei praktinį taikymą tuose sektoriuose, remiantis įgytomis žiniomis ir didesne kainų konvergencija. Komisija turėtų būti įpareigota pateikti pirmąją ataskaitą šiais klausimais ne vėliau kaip iki 2028 m. sausio 1 d.;

(59)siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2003/87/EB 3gd straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 3b dalies ir 14 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Siekiant užtikrinti sinergiją su esama reglamentavimo sistema, įgyvendinimo įgaliojimų perdavimą pagal tos direktyvos 14 ir 15 straipsnius reikėtų išplėsti siekiant aprėpti kelių transporto ir pastatų sektorius. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 65 ;

(60)siekiant priimti ne teisėkūros procedūra priimamus bendrojo pobūdžio aktus, skirtus papildyti ar iš dalies pakeisti neesminius teisės akto elementus, įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl tos direktyvos 10 straipsnio 4 dalies ir 10a straipsnio 8 dalies turėtų būti suteikti Komisijai. Be to, siekiant užtikrinti sinergiją su esama reglamentavimo sistema, įgaliojimų perdavimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį ir 10a straipsnio 8 dalį reikėtų išplėsti siekiant aprėpti kelių transporto ir pastatų sektorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 66 valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(61)gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos sutartam 2030 m. tikslui pasiekti ir įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo, skaičius;

(62)atsižvelgiant į poreikį duoti patikimesnį investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad būtų padidinta procentinė norma, taikoma nustatant kasmet į rinkos stabilumo rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, esant mažesniems bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus lygiams, perkeliama dalis turėtų būti lygi bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus ir ribos, pagal kurią nustatoma perkeliama apyvartinių taršos leidimų dalis, skirtumui. Taip būtų išvengta didelės neapibrėžties dėl aukcionuose parduotinų skaičių, kai bendras apyvartoje esančių ATL skaičius yra arti ribos, ir kartu užtikrinta, kad perteklius pasiektų skaičių diapazoną, kuriame laikoma, kad anglies dioksido rinkos veikimas yra subalansuotas;

(63)be to, siekiant užtikrinti, kad rinkos stabilumo rezerve liekantis apyvartinių taršos leidimų skaičius po pripažinimo negaliojančiais būtų nuspėjamas, apyvartinių taršos leidimų pripažinimo negaliojančiais rezerve nebeturėtų priklausyti nuo ankstesnių metų aukcionuose parduotų skaičių. Todėl nustatytinas rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti 400 mln. apyvartinių taršos leidimų, tai atitinka apatinę bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus vertės ribą;

(64)iš prie šios direktyvos pasiūlymo pateikto poveikio vertinimo analizės taip pat matyti, kad grynoji paklausa aviacijos sektoriuje turėtų būti įtraukiama į bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, kadangi aviacijos sričiai skirti apyvartiniai taršos leidimai gali būti naudojami taip pat, kaip bendrieji apyvartiniai taršos leidimai, įtraukus aviaciją į rezervą jis taptų tikslesnė ir atitinkamai geresnė priemonė užtikrinti rinkos stabilumą. Apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių reikėtų įtraukti aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų skaičių ir apyvartinius taršos leidimus, išduotus aviacijos sektoriui nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo;

(65)siekiant patikslinti bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimą, Sprendime (ES) 2015/1814 reikėtų nurodyti, kad į apyvartinių taršos leidimų pasiūlą įtraukiami tik apyvartiniai taršos leidimai, kurie buvo išleisti ir nebuvo perkelti į rinkos stabilumo rezervą. Be to, pagal formulę rinkos stabilumo rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nebereikėtų atimti iš apyvartinių taršos leidimų pasiūlos. Toks pakeitimas neturėtų reikšmingo poveikio bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus apskaičiavimo rezultatui, įskaitant ankstesnius bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus skaičiavimus arba rezervą;

(66)siekiant sumažinti pasiūla ir paklausos disbalanso riziką, siejamą su apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžia pastatų ir kelių transporto sektoriuose, taip pat užtikrinti, kad ji būtų atsparesnė rinkos sukrėtimams, šiems naujiems sektoriams turėtų būti taikoms taisyklėmis grindžiamas rinkos stabilumo rezervo mechanizmas. Kad rezervas tinkamai veiktų nuo pat sistemos veikimo pradžios, į jį pačioje pradžioje reikėtų perkelti 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kad kelių transporto ir pastatų sektoriuose vyktų apyvartinių taršos leidimų prekyba. Pirminėms apatinei ir viršutinei riboms, lemiančioms apyvartinių taršos leidimų perkėlimą į rezervą arba iš jo, turėtų būti taikoma bendroji peržiūros nuostata. Kiti elementai, kaip antai bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus arba iš rezervo ar į jį perkeltų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus paskelbimas, turėtų atitikti kituose sektoriuose galiojančias rezervo taisykles;

(67)reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS. Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones teikti bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis ir teikti tvirtinti atsakingai administruojančiajai institucijai patikrintus stebėsenos planus ir bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai ir stebėsenos taisyklės, taip pat bet kokia kita svarbi informacija, nustatyta Reglamente (ES) 2015/757, siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS veikimą administraciniu lygmeniu ir papildyti Reglamentą (ES) 2015/757 taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir pateikimo ir taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų skaičiaus duomenų tikrinimo bei dėl tikrinimo ataskaitos paskelbimo dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų. Pagal Reglamentą (ES) 2015/757 stebimi, pateikiami ir tikrinami duomenys taip pat gali būti naudojami siekiant laikytis kitų Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama stebėti, teikti ir tikrinti to paties laivo informaciją;

(68)todėl Direktyva 2003/87/EB, Sprendimas (ES) 2015/1814 ir Reglamentas (ES) 2015/757 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/87/EB pakeitimai

Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip:

(1)2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.    Ši direktyva taikoma I ir III prieduose išvardytų rūšių veiklai ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. Kai įrenginys, į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktas todėl, kad jame veikia didesnės nei 20 MW bendros nominaliosios šiluminės galios kuro deginimo įrenginiai, pakeičia savo gamybos procesus, kad sumažintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir nebeatitinka tos ribos, jam po gamybos proceso pakeitimo ir toliau taikoma ES ATLPS iki 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto atitinkamo penkerių metų laikotarpio pabaigos.

2.    Ši direktyva taikoma nedarant poveikio jokiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES nustatytiems reikalavimams(*).

_________

(*) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17.).“;

(2)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)b punktas pakeičiamas taip:

„b) išmetamieji teršalai (emisijos) – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš šaltinių įrenginyje arba atitinkamai veiklai nurodytų dujų išmetimas iš orlaivio, vykdančio I priede nurodytą aviacijos veiklą, arba iš laivų, vykdančių I priede nurodytą jūrų transporto veiklą, arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas vykdant III priede nurodytą veiklą;“;

(b)d punktas pakeičiamas taip:

„d) leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas – pagal 5, 6 ir 30b straipsnius išduotas leidimas;“;

(c)u punktas išbraukiamas;

(d)įterpiami šie v–z punktai:

„v) laivybos bendrovė – laivų savininkas arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą, išdėstytą Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 336/2006(*) I priede.

_________

(*) 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (OL L 64, 2006 3 4, p. 1).

w) laivybos bendrovę administruojanti institucija – institucija, atsakinga už ES ATLPS administravimą laivybos bendrovės atžvilgiu pagal 3gd straipsnį;“;

x) reguliuojama įmonė – IVa skyriuje tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus bet kokį galutinį kuro naudotoją, užsiimantis III priede nurodyta veikla ir priskirtinas prie vienos iš šių kategorijų:

i)kai kuras yra apmokestinamų prekių sandėlyje, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos (ES) 2020/262(*) 3 straipsnio 11 punkte, įgaliotasis sandėlio savininkas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 punkte, privalantis sumokėti akcizą, kuris tampa mokėtinas pagal tos direktyvos 7 straipsnį;

ii)jeigu i papunktis netaikomas, bet kuris kitas asmuo, privalantis sumokėti akcizą, kuris tampa mokėtinas pagal Direktyvos (ES) 2020/262 7 straipsnį už kurą, kuriam taikomas šis skyrius;

iii)jeigu i ir ii papunkčiai netaikomi, bet kuris kitas asmuo, kuris turi būti užregistruotas atitinkamose valstybės narės kompetentingose institucijose, kaip asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, įskaitant bet kokį asmenį, atleidžiamą nuo akcizų mokėjimo, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2003/96/EB(**) 21 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje;

iv)jeigu i, ii ir iii papunkčiai netaikomi arba jeigu prievolė mokėti tą patį akcizą solidariai tenka keliems asmenims, bet kuris kitas valstybės narės paskirtas asmuo.

_________

(*) 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 058, 2020 2 27, p. 4).

(**) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

y) kuras – IVa skyriuje tai bet koks Direktyvos 2003/96/EB I priedo A ir C lentelėse išvardytas kuras, taip pat bet koks kitas produktas, siūlomas parduoti kaip variklių degalai arba krosnių kuras, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje;

z) išleidimas vartoti – IVa skyriuje tai turi tokią pačią reikšmę, kaip Direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnio 3 dalyje.“;

(3)II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„AVIACIJA IR JŪRŲ TRANSPORTAS“;

(4)3a straipsnis pakeičiamas taip:

„3a straipsnis

Taikymo sritis

3B–3f straipsniai taikomi apyvartinių taršos leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklai. 3g–3ge straipsniai taikomi I priede nurodytų rūšių jūrų transporto veiklai.“;

(5)3f ir 3g straipsniai pakeičiami taip:

„3f straipsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo planai

Administruojanti valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas orlaivio naudotojas pateiktų tos valstybės narės kompetentingai institucijai stebėsenos planą, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti išmetamųjų teršalų kiekius bei tonkilometrių duomenis ir teikti ataskaitas apie juos paraiškos pagal 3e straipsnį tikslais, ir užtikrina, kad tokius planus kompetentingos institucijos patvirtintų laikydamosi 14 straipsnyje nurodytų teisės aktų.

3g straipsnis

Taikymo jūrų transporto veiklai sritis

1.Apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimai jūrų transporto veiklai taikomi taip: penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, ir šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, kurį laivai išmeta prisišvartavę valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste.

2.9, 9a ir 10 straipsniai jūrų transporto veiklai taikomi taip pat, kaip jie taikomi kitų rūšių veiklai, įtrauktai į ES ATLPS.“;

(6)įterpiami šie 3ga–3ge straipsniai:

„3ga straipsnis

Laipsniškas jūrų transportui keliamų reikalavimų taikymas

Laivybos bendrovės privalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal šį tvarkaraštį:

(a)už 20 % patikrinto 2023 m. išmesto teršalų kiekio;

(b)už 45 % patikrinto 2024 m. išmesto teršalų kiekio;

(c)už 70 % patikrinto 2025 m. išmesto teršalų kiekio;

(d)už 100 % patikrinto 2026 m. ir visais vėlesniais metais išmesto teršalų kiekio.

Jeigu atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų, palyginti su patikrintu jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekiu 2023, 2024 ir 2025 m., kai nustatomas kiekvienų metų patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumas, jį atitinkantis apyvartinių taršos leidimų skaičius panaikinamas, o ne parduodamas aukcionuose pagal 10 straipsnį.

3gb straipsnis

Jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimas

Kalbant apie teršalų kiekį, išmetamą vykdant I priede nurodytų rūšių jūrų transporto veiklą, administruojančioji institucija užtikrina, kad laivybos bendrovė, už kurią ji atsakinga, per ataskaitinį laikotarpį stebėtų ir praneštų svarbius parametrus ir pateiktų administruojančiai institucijai bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757(*) II skyrių.

_________

(*) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

3gc straipsnis

Jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekio tikrinimas ir akreditavimas

Laivybos bendrovę administruojanti institucija užtikrina, kad laivybos bendrovės lygmens bendri išmetamųjų teršalų kiekio duomenys, kuriuos pateikia laivybos bendrovė pagal 3gb straipsnį, būtų patikrinti remiantis Reglamento (ES) 2015/757(*) III skyriuje nustatytomis tikrinimo ir akreditavimo taisyklėmis.

_________

(*) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

3gd straipsnis

Laivybos bendrovę administruojanti institucija

1. Laivybos bendrovę administruojanti institucija yra:

a) valstybėje narėje užregistruotos laivybos bendrovės atveju – valstybė narė, kurioje laivybos bendrovė yra užregistruota;

b) valstybėje narėje neužregistruotos laivybos bendrovės atveju – valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, tai laivybos bendrovei vykdant reisus per pastaruosius dvejus stebėsenos metus jos laivai daugiausia įplaukė į uostus ir kuri patenka į 3g straipsnyje nustatytą taikymo sritį;

c) trečiojoje valstybėje užregistruotų laivybos bendrovių, kurios per pastaruosius dvejus stebėsenos metus nevykdė nė vieno į 3g straipsnyje nustatytą taikymo sritį patenkančio reiso, atveju administruojančioji institucija yra valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo pirmąjį į 3g straipsnyje nustatytą taikymo sritį patenkantį reisą.

Kai tinkama, atsakinga laivybos bendrovę administruojanti institucija atnaujinama kas dvejus metus.

2. Remdamasi geriausia turima informacija, Komisija:

a) iki 2024 m. vasario 1 d. paskelbia laivybos bendrovių, vykdžiusių I priede nurodytų rūšių jūrinę veiklą, kuri 2023 m. sausio 1 d. arba nuo tos dienos pateko į 3g straipsnyje nustatytą taikymo sritį, sąrašą, ir jame nurodo kiekvienos laivybos bendrovės administruojančiąją instituciją pagal 1 dalį, ir

b) po to bent kas dvejus metus atnaujina sąrašą, kad, kai tinkama, priskirtų laivybos bendroves kitai administruojančiajai institucijai arba įtrauktų laivybos bendroves, vėliau vykdžiusias I priede išvardytų rūšių jūrinę veiklą, patenkančią į 3g straipsnyje nustatytą taikymo sritį.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su administruojančiųjų institucijų pagal šią direktyvą vykdomu laivybos bendrovių administravimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3ge straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1. Komisija svarsto galimus pakeitimus, susijusius su pasaulinės rinkos priemonės jūrų transporto išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui sumažinti priėmimu Tarptautinėje jūrų organizacijoje. Priėmus tokią priemonę ir bet kuriuo atveju iki bendros pažangos vertinimo 2028 m. ir ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina bet kokią tokią priemonę. Po ataskaitos Komisija, kai tinkama, gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitinkamai iš dalies pakeisti šią direktyvą.

2. Komisija stebi šio skyriaus įgyvendinimą ir galimas tendencijas, susijusias su bendrovėmis, kurios nori išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi. Jei tinkama, Komisija pasiūlo tokio vengimo prevencijos priemones.“;

(7)3h straipsnis pakeičiamas taip:

„3h straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir (apyvartinių taršos) leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos ir jūrų transporto veiklą, paskirstymui ir išdavimui.“;

(8)6 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, prilygstančio bendram įrenginio kiekvienais kalendoriniais metais išmestų teršalų kiekiui, patikrintam pagal 15 straipsnį, per keturis mėnesius nuo tų metų pabaigos .“;

(9)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)žodžiai „Europos Parlamento ir Tarybos(1)“ ir 1 išnaša išbraukiami;

(b)įterpiama ši pastraipa:

(c)„Komisija peržiūri sinergijos su Direktyva 2010/75/ES veiksmingumą. Su aplinkosauga ir klimatu susiję leidimai turėtų būti suderinami siekiant užtikrinti, kad priemonės, kurių reikia ES klimato ir energetikos tikslams pasiekti, būtų įgyvendintos veiksmingai ir sparčiau. Komisija gali, ateityje atlikus bet kokią šios direktyvos peržiūrą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą.“;

(10)9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„[Kitais metais po šio pakeitimo įsigaliojimo] visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas [-- mln. apyvartinių taršos leidimų (bus nustatyta priklausomai nuo įsigaliojimo metų)]. Tais pačiais metais visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius padidinamas 79 mln. jūrų transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų. Pradedant nuo [kitų metų po šio pakeitimo įsigaliojimo] linijinis koeficientas yra 4,2 %. Komisija paskelbia visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių per 3 mėnesius nuo [įrašyti pakeitimo įsigaliojimo datą].“;

(11)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„2021–2030 m. laikotarpiu 2 % bendro apyvartinių taršos leidimų kiekio skiriami fondui, kurio lėšos būtų naudojamos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energetikos sistemoms modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse (toliau – valstybės narės gavėjos), kaip išdėstyta 10d straipsnyje, sukurti (toliau – Modernizavimo fondas). Tokį apyvartinių taršos leidimų skaičių gaunančios valstybės narės gavėjos yra valstybės narės, kuriose BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2013 m. nesiekė 60 % Sąjungos vidurkio. Šį apyvartinių taršos leidimų skaičių atitinkančios lėšos paskirstomos pagal IIb priedo A dalį.

   Be to, 2,5 % bendro apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nuo [kitų metų po direktyvos įsigaliojimo] iki 2030 m. parduodami aukcionuose juos skiriant Modernizavimo fondui. Tokį apyvartinių taršos leidimų skaičių gaunančios valstybės narės gavėjos yra valstybės narės, kuriose BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2016–2018 m. nesiekė 65 % Sąjungos vidurkio. Šį apyvartinių taršos leidimų skaičių atitinkančios lėšos paskirstomos pagal IIb priedo B dalį.“;

(b)3 dalies pirmas ir antras sakiniai pakeičiami taip:

„3. Valstybės narės nusprendžia, kaip naudoti aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus gautas pajamas, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės panaudoja 2 dalyje nurodytas apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamas, išskyrus pajamas, naudojamas netiesioginėms anglies dioksido išlaidoms kompensuoti, kaip nurodyta 10a straipsnio 6 dalyje, vienu ar daugiau šių tikslų:“;

(c)3 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h) taikyti priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms ir pastatų šiluminei izoliacijai pagerinti, ar teikti finansinę paramą siekiant spręsti su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais susijusius socialinius klausimus, įskaitant iškraipančių mokesčių mažinimą;“;

(d)4 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„4. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų, įskaitant dalies pajamų perkėlimo į Sąjungos biudžetą sąlygas, siekiant užtikrinti, kad jie būtų rengiami atvirai, skaidriai, suderintai ir nediskriminuojant.“;

(12)10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)po antros pastraipos įterpiamos šios dvi pastraipos:

„Jeigu įrenginiams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES(*) 8 straipsnio 4 dalį [nuorodą į straipsnį reikia atnaujinti peržiūrėjus direktyvą] taikomas įpareigojimas atlikti energijos vartojimo auditą, visi apyvartiniai taršos leidimai skiriami nemokamai tik jei įgyvendinamos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, jei pagal jas atliktų investicijų grąžos laikotarpis neviršija penkerių metų ir tokių investicijų sąnaudos yra proporcingos. Antraip skiriamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 25  %. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nesumažinamas, jei veiklos vykdytojas įrodo, jog įgyvendino kitas priemones, kuriomis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas tiek pat, kiek rekomenduojama audito ataskaitoje. Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės atitinkamai patikslinamos.

Nemokami apyvartiniai taršos leidimai neskiriami įrenginiams tuose sektoriuose ar pošakiuose, kuriuose taikomos kitos anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo priemonės, nustatytos Reglamentu (ES) .../... [nuoroda į CBAM](**). Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės atitinkamai patikslinamos.

_________

(*) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).“;

(**) [Išsami nuoroda į CBAM].

ii)trečios pastraipos pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„Siekiant sukurti papildomas paskatas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, prieš 2026–2030 m. laikotarpį Sąjungos masto ex ante santykiniai taršos rodikliai peržiūrimi atsižvelgiant į galimą esamų produktų santykinių taršos rodiklių apibrėžčių ir sistemų ribų pakeitimą.“;

(b)įterpiama ši 1a dalis:

„1a. Nuo pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymo pradžios datos nemokami apyvartiniai taršos leidimai [CBAM] reglamento I priede išvardytų produktų gamybai neskiriami.

Nukrypstant nuo ankstesnės pastraipos, pirmaisiais [CBAM] reglamento taikymo metais šių produktų gamybai skiriamas mažesnis nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Taikomas koeficientas, pagal kurį mažinamas šių produktų gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius (CBAM koeficientas). CBAM koeficientas yra 100 % nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos, 90 % – 2026 m. ir po to kasmet sumažinamas 10 procentinių punktų, kol dešimtaisiais metais nebus pasiektas 0 % lygis.

Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus mažinimas apskaičiuojamas kasmet kaip [CBAM] reglamento I priede išvardytų produktų gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausos procentinės dalies vidurkis, palyginti su apskaičiuota visų įrenginių bendra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausa atitinkamu laikotarpiu, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalyje. Taikomas CBAM koeficientas.

Apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, skiriami remti inovacijoms pagal 10a straipsnio 8 dalį.“;

(c)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)trečios pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c) 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, kaip nustatyta a ir d punktuose, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021 ir 2022 m. informacija ir kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant atitinkamą metinę sumažinimo normą.“;

iii)trečia pastraipa papildoma šiuo d punktu:

„d) Tais atvejais, kai metinė sumažinimo norma viršija 2,5 % arba yra mažesnė nei 0,2 %, 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės yra 2013–2020 m. laikotarpiu taikytos santykinių taršos rodiklių vertės, kiekvienais 2008–2028 m. laikotarpio metais sumažintos atitinkamu iš šių dviejų procentiniu dydžiu.“;

iv)ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo aromatiniams angliavandeniliams ir sintezės dujoms taikomų santykinių taršos rodiklių verčių, tos santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokia pačia procentine dalimi kaip naftos perdirbimo įmonėms taikomi santykiniai taršos rodikliai, siekiant tų produktų gamintojams užtikrinti vienodas sąlygas.“;

(d)3 ir 4 dalys išbraukiamos;

(e)6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės turėtų priimti finansines priemones pagal antrą ir ketvirtą pastraipas, skirtas sektoriams ar jų pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, jei tokios finansinės priemonės atitinka valstybės pagalbos taisykles, ir visų pirma nesukelia nepagrįstų konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje. Priimtomis finansinėmis priemonėmis neturėtų būti kompensuojamos netiesioginės išlaidos, kurios padengiamos nemokamais apyvartiniais taršos leidimais, remiantis pagal 1 dalį nustatytais santykiniais taršos rodikliais. Jeigu valstybė narė išleidžia didesnę sumą nei 25 % aukcionų pajamų tais metais, kai buvo patirtos netiesioginės išlaidos, ji nurodo tos sumos viršijimo priežastis.“;

(f)7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nuo 2021 m. pagal 19, 20 ir 22 dalis įrenginiams nepaskirstyti apyvartiniai taršos leidimai pridedami prie pagal šios dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį atidėtų apyvartinių taršos leidimų kiekio.“;

(g)8 dalis pakeičiama taip:

„8. 365 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus, kuris antraip galėtų būti skirtas nemokamai pagal šį straipsnį, ir 85 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus, kuris antraip galėtų būti parduotas aukcionuose pagal 10 straipsnį, taip pat apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kaip nurodyta 10a straipsnio 1a dalyje, perkeliami į fondą, kurio tikslas – remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų inovacijas ir prisidėti prie nulinės taršos tikslų (toliau – Inovacijų fondas). Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nebuvo paskirstyti orlaivių naudotojams dėl orlaivių naudotojų uždarymo ir kurie nėra būtini siekiant padengti nepakankamą tų orlaivių naudotojų atsisakytų leidimų skaičių, taip pat naudojami inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

Be to, 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo papildomos likusios pajamos, gaunamos už 300 mln. apyvartinių taršos leidimų, numatytų parduoti 2013–2020 m. laikotarpiu pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES(*), ir jie panaudojami tinkamu laiku inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje. Be to, Reglamento (ES) [„FuelEU Maritime“] 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos išorės asignuotosios pajamos perkeliamos į Inovacijų fondą ir panaudojamos pagal šią dalį.

Inovacijų fondo lėšos skiriamos I ir III prieduose išvardytiems sektoriams, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą (CCU), padedantį gerokai sušvelninti klimato kaitą, taip pat produktams, kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, gaminami I priede išvardytuose sektoriuose, pastangoms skatinti projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą (CCS), statybą ir eksploatavimą ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir energijos kaupimo technologijoms geografiniu atžvilgiu subalansuotose vietovėse. Inovacijų fondo lėšomis taip pat gali būti remiamos novatoriškos proveržio technologijos, jūrų sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti skirta infrastruktūra ir mažataršių bei netaršių aviacijos, geležinkelių ir kelių transporto degalų gamyba. Ypatingas dėmesys skiriamas projektams sektoriuose, kuriems taikomas [CBAM reglamentas], siekiant remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, CCU, CCS, atsinaujinančiosios energijos ir energijos kaupimo inovacijas taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo.

Finansavimo reikalavimus atitinka visų valstybių narių teritorijose vykdomi projektai, įskaitant nedidelio masto projektus. Technologijos, kurioms skiriama parama, turi būti novatoriškos ir be paramos dar nebūti komerciškai perspektyvios panašiu mastu; tai turi būti proveržio sprendimai arba pakankamai brandžios technologijos, kurias galima taikyti ikikomerciniame etape.

Komisija užtikrina, kad Inovacijų fondui skirtini apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose laikantis 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų principų ir sąlygų. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį aukcionų pajamos sudaro išorės asignuotąsias pajamas. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

Projektai atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, prireikus atsižvelgiant į tai, kiek projektais padedama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gerokai labiau nei 2 dalyje nurodyti santykiniai taršos rodikliai. Projektai turi turėti potencialo būti plačiai taikomi arba labai sumažinti perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sąnaudas atitinkamuose sektoriuose. Projektais, susijusiais su CCU, sumažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų išvengta CO2 išmetimo arba jis būtų nuolat saugomas. Jei dotacijos skiriamos paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, gali būti remiama iki 60 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 40 % gali nepriklausyti nuo patikrinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekti iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją. Jei parama skiriama surengiant konkurencinius viešuosius pirkimus arba tai yra techninė pagalba, gali būti remiama iki 100  % atitinkamų projektų išlaidų.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl Inovacijų fondo veikimo taisyklių, įskaitant atrankos procedūrą ir kriterijus, ir reikalavimus atitinkančių sektorių ir įvairių rūšių paramai taikomų techninių reikalavimų.

Pagal šį mechanizmą jokiam projektui negali būti skiriama parama, viršijanti 15 % visų šiam tikslui skirtų leidimų. Į šiuos leidimus atsižvelgiama pagal 7 dalį.“;

_________

(*) 2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas 2010/670/ES, kuriuo nustatomi komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, taip pat inovacinių atsinaujinančių išteklių energijos technologijų naudojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytą Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, finansavimo kriterijai ir priemonės (OL L 290, 2010 11 6, p. 39).

(h)19 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„19. Veiklą nutraukusiems įrenginiams nemokami apyvartiniai taršos leidimai neskiriami.“;

(i)įterpiama ši 22 dalis:

„22. Jei tenka koreguoti pagal 11 straipsnio 2 dalį paskirstytų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, tokie koregavimai atliekami arba paimant apyvartinių taršos leidimų iš pagal šio straipsnio 7 dalį atidėtų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, arba prie šio skaičiaus pridedant apyvartinių taršos leidimų.“;

(13)10c straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„Valstybės narės reikalauja, kad lengvatomis besinaudojantys elektros energijos gamintojai ir tinklo operatoriai kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. pateiktų atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, nurodytų nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų ir patirtų investicinių sąnaudų balansą bei remiamų investicijų rūšis. Valstybės narės paneša apie tai Komisijai, o Komisija šias ataskaitas skelbia viešai.“;

(14)10d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„1. 2021–2030 m. laikotarpiui įsteigiamas fondas, skirtas remti valstybių narių gavėjų siūlomas investicijas, įskaitant nedidelio masto investicinių projektų finansavimą, kuriomis modernizuojamos energetikos sistemos ir padidinamas energijos vartojimo efektyvumas (toliau – Modernizavimo fondas). Modernizavimo fondas finansuojamas iš pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcionuose pagal 10 straipsnį ten pat nurodytų valstybių narių gavėjų labui.

   Remiamos investicijos turi atitikti šios direktyvos tikslus, taip pat 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato dėl Europos žaliojo kurso(*) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119(**) tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus ilgalaikius tikslus. Modernizavimo fondo lėšomis nėra remiami energiją gaminantys įrenginiai, kuriuose naudojamas iškastinis kuras.“;

_________

(*) COM(2019) 640 final.

(**) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).";

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Bent 80 % Modernizavimo fondo finansinių išteklių panaudojama remiant investicijas į:

a)elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir naudojimą;

b)šildymą ir vėsinimą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

c)su paklausa susijusios energijos vartojimo efektyvumo didinimą, įskaitant transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektorius;

d)energijos kaupimą ir energetikos tinklų modernizavimą, įskaitant centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynus, elektros perdavimo tinklus ir jungčių tarp valstybių narių didinimą;

e)paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi ir modernizuoti jų šildymo sistemas, ir

f)teisingą pertvarką nuo iškastinio kuro priklausomuose valstybių narių gavėjų regionuose, siekiant remti darbuotojų perkėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, švietimą, darbo paieškos iniciatyvas ir startuolius, palaikant dialogą su socialiniais partneriais.“;

(15)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad nustatant, ar veiklos vykdytojas, orlaivio naudotojas ar laivybos bendrovė laikosi šio straipsnio 3 dalyje nustatytų prievolių, būtų pripažįstami kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduoti leidimai.

(b)2a dalis išbraukiama;

(c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės, administruojančios valstybės narės ir laivybos bendrovę administruojančios institucijos užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d.:

a) kiekvienas įrenginių operatorius atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio bendrą tų įrenginių ankstesniais kalendoriniais metais išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnį;

b) kiekvienas orlaivio naudotojas atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio jo bendrą ankstesniais kalendoriniais metais išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnį;

c) kiekviena laivybos bendrovė atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio jos bendrą ankstesniais kalendoriniais metais išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 3gc straipsnį.

Valstybės narės, administruojančios valstybės narės ir laivybos bendrovę administruojančios institucijos užtikrina, kad pagal pirmą pastraipą atsisakyti apyvartiniai taršos leidimai vėliau būtų panaikinti.“;

(d)3-a dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„3-a. Jeigu būtina ir tiek laiko, kiek būtina, siekiant apsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą, veiklos vykdytojams, orlaivių naudotojams ir laivybos vykdytojams ES ATLPS sistemoje draudžiama naudoti leidimus, kuriuos išdavė valstybė narė, dėl kurios esama baigiančių galioti įsipareigojimų orlaivių naudotojų, laivybos bendrovių ir kitų veiklos vykdytojų atžvilgiu.“;

(e)įterpiama ši 3b dalis:

„3b. Įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų netaikomas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris yra laikomas surinktu ir panaudotu taip, kad liktų nuolat chemiškai surištas produkte, kurį įprastai naudojant jis į atmosferą nepateks.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl reikalavimų, susijusių su tuo, ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos laikytinos nuolat chemiškai surištomis produkte, kurį įprastai naudojant jos į atmosferą nepateks.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(16)14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Tais įgyvendinimo aktais taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001(*) nustatyti biomasės naudojimo tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai (juos reikiamai pakoregavus, kad galėtų būti taikomi pagal šią direktyvą) taip, kad ši biomasė būtų netarši. Jais nustatoma, kaip apskaityti su netaršių šaltinių ir netaršiais nelaikomų šaltinių mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą. Jais taip pat patikslinama, kaip apskaityti išmetamą teršalų kiekį, siejamą su nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuru ir perdirbtos anglies kuru, užtikrinant, kad šis išmetamas teršalų kiekis būtų įtrauktas į apskaitą ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo.“;

_________

(*) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).“;

(17)IV skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„AVIACIJAI, JŪRŲ TRANSPORTUI IR STACIONARIEMS ĮRENGINIAMS TAIKOMOS NUOSTATOS“;

(18)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų paskelbti veiklos vykdytojų, orlaivių naudotojų ir laivybos bendrovių, kurie pažeidė reikalavimus pagal šią direktyvą atsisakyti pakankamo skaičiaus leidimų, pavadinimai.“;

(b)įterpiama ši 3a dalis:

„3 a. 3 dalyje nustatytos nuobaudos taikomos ir laivybos bendrovėms.“;

(c)įterpiama ši 11a dalis:

„11 a. Laivybos bendrovės, kuri nesilaikė atsisakymo reikalavimų du ar daugiau vienas po kito einančių ataskaitinių laikotarpių, atveju, ir kai kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėms šių reikalavimų laikymosi užtikrinti nepavyko, atvykimo uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali, suteikusi galimybę atitinkamai laivybos bendrovei pateikti savo pastabas, priimti draudimo įplaukti nurodymą, apie kurį pranešama Komisijai, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Priėmus tokį draudimo įplaukti nurodymą, kiekviena valstybė narė, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, į visus savo uostus atsisako įleisti laivus, už kuriuos atsako atitinkama laivybos bendrovė, kol bendrovė neįvykdys savo atsisakymo įsipareigojimų pagal 12 straipsnį. Jeigu laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė, suteikusi galimybę atitinkamai bendrovei pateikti savo pastabas, įsako laivą sulaikyti, kol laivybos bendrovė neįvykdys savo įsipareigojimų. Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.“;

(19)18b straipsnis pakeičiamas taip:

„18b straipsnis

Europos jūrų saugumo agentūros ir kitų atitinkamų organizacijų teikiama pagalba

Siekdamos vykdyti savo prievoles pagal 3c straipsnio 4 dalį ir 3f, 3gb, 3gc, 3gd, 3ge bei 18a straipsnius, Komisija ir administruojančios institucijos gali prašyti Europos jūrų saugumo agentūros ar kitos atitinkamos organizacijos pagalbos ir gali tuo tikslu sudaryti bet kokius tinkamus susitarimus su tomis organizacijomis.“;

(20)30 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„CBAM sektoriams taikomos priemonės peržiūrimos atsižvelgiant į Reglamento xxx [nuoroda į CBAM] taikymą.“;

(21)po 30 straipsnio įterpiamas šis IVa skyrius:

„IVa SKYRIUS

PASTATAMS IR KELIŲ TRANSPORTUI TAIKOMA APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMA

30a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos išmetamam teršalų kiekiui, leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, apyvartinių taršos leidimų suteikimui bei atsisakymui ir III priede nurodytos veiklos stebėsenai, ataskaitų teikimui ir tikrinimui. Šis skyrius netaikomas jokiems išmetamiesiems teršalams, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai.

30b straipsnis

Leidimai išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas

1.Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. jokia reguliuojama įmonė nevykdytų III priede nurodytos veiklos, nebent ta reguliuojama įmonė turi pagal 2 ir 3 dalis kompetentingos institucijos išduotą leidimą.

2.Reguliuojamai įmonei pagal 1 dalį pateikiant prašymą kompetentingai institucijai išduoti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas pagal šį skyrių, prašyme nurodoma bent:

(a)reguliuojama įmonė;

(b)kuro rūšis, kurią ji išleidžia vartoti ir kuri naudojama deginant kurą pastatų ir kelių transporto sektoriuose, kaip apibrėžta III priede, ir būdai, kuriais ji išleidžia tą kurą vartoti;

(c)galutinė (-s) vartoti išleidžiamo kuro paskirtis (-ys) vykdant III priede nurodytą veiklą;

(d)priemonės, kuriomis numatyta stebėti išmetamųjų teršalų kiekį ir teikti ataskaitas laikantis 14 ir 30f straipsniuose nurodytų teisės aktų;

(e)a–d punktuose nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka.

3.Kompetentinga institucija suteikia leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kuriuo 1 dalyje nurodytai reguliuojamai įmonei leidžiama vykdyti III priede nurodytą veiklą, jeigu ji įsitikino, kad įmonė geba vykdyti su pagal III priedą vartoti išleidžiamo kuro kiekiais susijusių išmetamųjų teršalų kiekio stebėseną ir teikti ataskaitas.

4.Leidimuose išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas pateikiama bent:

(f)reguliuojamos įmonės pavadinimas ir adresas;

(g)būdų, kuriais reguliuojama įmonė išleidžia kurą vartoti į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose, aprašymas;

(h)kuro, kurį reguliuojama įmonė išleidžia vartoti į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose, rūšių sąrašas;

(i)stebėsenos planas, kuris atitinka 14 straipsnyje nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

(j)ataskaitų teikimo reikalavimai, nustatyti 14 straipsnyje nurodytuose teisės aktuose;

(k)įpareigojimas atsisakyti pagal šį skyrių išduotų leidimų, prilygstančių bendram išmetamam teršalų kiekiui kiekvienais kalendoriniais metais, patikrintam pagal 15 straipsnį, per keturis mėnesius nuo tų metų pabaigos.

5.Valstybės narės gali leisti reguliuojamoms įmonėms atnaujinti stebėsenos planus nekeičiant leidimo. Reguliuojamos įmonės pakeistus stebėsenos planus pateikia kompetentingai institucijai patvirtinti.

6.Reguliuojama įmonė praneša kompetentingai institucijai apie visus numatomus veiklos pobūdžio ar vartoti išleidžiamo kuro pakeitimus, dėl kurių gali reikėti atnaujinti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kai tinkama, kompetentinga institucija atnaujina leidimą pagal 14 straipsnyje nurodytus teisės aktus. Jeigu keičiasi į šį skyrių įtrauktos reguliuojamos įmonės tapatybė, kompetentinga institucija atnaujina leidimą, kuriame įrašo naujos reguliuojamos įmonės pavadinimą ir adresą.

30c straipsnis

Bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius

1.    Pagal šį skyrių suteiktų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius nuo 2026 m. kasmet mažinamas linijiniu būdu, kuris pradedamas taikyti 2024 m. 2024 m. vertė nustatoma kaip 2024 m. išmetamųjų teršalų kiekio ribos, apskaičiuojamos remiantis baziniu išmetamųjų teršalų kiekiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842(*) 4 straipsnio 2 dalį, į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose ir visam į to reglamento taikymo sritį patenkančiam išmetamųjų teršalų kiekiui taikant linijinio mažinimo trajektoriją. Po 2024 m. skaičius kasmet sumažinamas taikant 5,15 % linijinį mažinimo koeficientą. Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija paskelbia 2026 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių.

2.    Pagal šį skyrių suteiktų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius nuo 2028 m. kasmet mažinamas linijiniu būdu, kuris pradedamas taikyti 2025 m., remiantis 2024–2026 m. išmetamųjų teršalų kiekio, apie kurį pranešama pagal šį skyrių, vidurkiu. Apyvartinių taršos leidimų skaičius mažinamas taikant 5,43 % linijinį mažinimo koeficientą, išskyrus atvejus, kai taikomos IIIa priedo 1 punkto sąlygos, kuomet skaičius mažinamas taikant linijinį mažinimo koeficientą, pakoreguotą pagal IIIa priedo 2 punkte nustatytas taisykles. Iki 2027 m. birželio 30 d. Komisija paskelbia 2028 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių ir prireikus pakoreguotą linijinį mažinimo koeficientą.    
_________

(*) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

30d straipsnis

III priede nurodytai veiklai skirtų apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose

1.Nuo 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose, nebent jie būtų perkelti į Sprendimu (ES) 2015/1814 sukurtą rinkos stabilumo rezervą. Apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose atskirai nuo apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai.

2.Apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, pardavimas aukcionuose pradedamas 2026 m., parduodant skaičių, atitinkantį 130 % 2026 m. aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičių, nustatytą remiantis tų metų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiumi ir atitinkamomis aukcionuose parduoti skirtomis procentinėmis dalimis ir kiekiais pagal 3, 5 ir 6 dalis. Papildomi aukcionuose parduotini kiekiai naudojami tik atsisakant apyvartinių taršos leidimų pagal 30e straipsnio 2 dalį ir atimami iš 2028–2030 m. aukcionuose parduotinų kiekių. Tokių ankstyvų aukcionų sąlygos nustatomos pagal šio straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

2026 m. 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, sukuriama ir laikoma rinkos stabilumo rezerve pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 3 dalį.

3.150 mln. pagal šį skyrių išduotų apyvartinių taršos leidimų parduodama aukcionuose ir visos tų aukcionų pajamos perkeliamos į pagal 10a straipsnio 8 dalį sukurtą Inovacijų fondą. 10a straipsnio 8 dalis taikoma šioje dalyje nurodytiems apyvartiniams taršos leidimams.

4.Bendras apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičius, atėmus 3 dalyje nustatytus skaičius, parduodamas valstybių narių aukcionuose ir joms paskirstomas dalimis, atitinkančiomis atitinkamos valstybės narės bazinio išmetamųjų teršalų kiekio dalį pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalį į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose vidutiniškai per 2016–2018 m. laikotarpį.

5.Valstybės narės sprendžia, kaip naudoti pajamas, gautas aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal 4 dalį, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės panaudoja savo pajamas vienos ar kelių 10 straipsnio 3 dalyje išvardytų rūšių veiklai arba vienam ar daugiau iš toliau išvardytų dalykų:

(a)priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti pastatams šildyti ir vėsinti naudojamo iškastinio kuro kiekį arba sumažinti pastatų energijos poreikius, įskaitant atsinaujinančiųjų šaltinių energijos integravimą, ir susijusioms priemonėms pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 11 dalį ir 12 bei 20 straipsnius [atnaujinti nuorodas pagal peržiūrėtą direktyvą], taip pat priemonėms, kuriomis siekiama skirti finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams mažiausio energinio naudingumo pastatuose;

(b)priemonėms, kuriomis ketinama paspartinti netaršių transporto priemonių naudojimą arba skirti finansinę paramą, kad visiškai sąveiki papildymo degalais ir įkrovimo infrastruktūra būtų naudojama netaršioms transporto priemonėms, arba priemonėms, kuriomis siekiama skatinti perėjimą prie viešojo transporto ir pagerinti daugiarūšiškumą arba skirti finansinę paramą siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažas ir vidutines pajamas gaunančiais transporto naudotojais.

Valstybės narės panaudoja dalį savo aukcionų pajamų, gautų pagal šį straipsnį, pagal šį skyrių vykdomos apyvartinių taršos leidimų prekybos socialiniams aspektams, sutelkdamos dėmesį į pažeidžiamus namų ūkius, pažeidžiamas labai mažas įmones ir pažeidžiamus transporto naudotojus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 20…/... [Socialinio klimato fondo reglamentas](*). Kai valstybė narė pagal tą reglamentą Komisijai pateikia [socialinį klimato planą], valstybė narė panaudoja tas pajamas, inter alia, tam planui finansuoti.

Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jeigu jos turi ir įgyvendina fiskalinės ar finansinės paramos politiką ar reguliavimo politiką, pagal kurią pirmoje pastraipoje nustatytais tikslais teikiama finansinė parama ir kurios vertė atitinka šiame skyriuje nurodytų apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamas.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie pajamų naudojimą ir veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, įtraukdamos šią informaciją į savo ataskaitas, teikiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999(**).

6.10 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos pagal šį skyrių suteiktiems apyvartiniams taršos leidimams.

_________

(*) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(**) [Įrašyti nuorodą].

30e straipsnis

Apyvartinių taršos leidimų perleidimas, atsisakymas ir panaikinimas

1.12 straipsnis taikomas išmetamam teršalų kiekiui, reguliuojamoms įmonėms ir apyvartiniams taršos leidimams, įtrauktiems į šį skyrių, išskyrus 12 straipsnio 2a, 3, 3a dalis, 4 dalies trečią ir ketvirtą sakinius ir 5 dalį. Šiuo tikslu:

(a)visos nuorodos į išmetamuosius teršalus laikomos nuorodomis į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas šis skyrius;

(b)visos nuorodos į įrenginių operatorius laikomos nuorodomis į reguliuojamas įmones, kurioms taikomas šis skyrius;

(c)visos nuorodos į apyvartinius taršos leidimus laikomos nuorodomis į apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius.

2.Nuo 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d. reguliuojama įmonė atsisakytų tokio apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičiaus, kuris yra lygus ankstesnių kalendorinių metų bendram išmestam teršalų kiekiui ir atitinka pagal III priedą vartoti išleisto kuro kiekį, patikrintą pagal 15 ir 30f straipsnius, ir kad tie apyvartiniai taršos leidimai vėliau būtų panaikinti.

30f straipsnis

Išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena, ataskaitų teikimas bei tikrinimas ir akreditavimas

1.14 ir 15 straipsniai taikomi išmetamiesiems teršalams, reguliuojamoms įmonėms ir apyvartiniams taršos leidimams, kuriems taikomas šis skyrius. Šiuo tikslu:

(a)visos nuorodos į išmetamuosius teršalus laikomos nuorodomis į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas šis skyrius;

(b)visos nuorodos į I priede nurodytą veiklą laikomos nuorodomis į III priede nurodytą veiklą;

(c)visos nuorodos į veiklos vykdytojus laikomos nuorodomis į reguliuojamas įmones, kurioms taikomas šis skyrius;

(d)visos nuorodos į apyvartinius taršos leidimus laikomos nuorodomis į apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius.

2.Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė nuo 2025 m. kiekvienais kalendoriniais metais stebėtų išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį pagal III priedą vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Jos taip pat užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė praneštų apie tokius išmetamųjų teršalų kiekius kompetentingai institucijai kitais metais, pradedant nuo 2026 m., pagal 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus.

3.Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena reguliuojama įmonė, 2025 m. sausio 1 d. turinti leidimą pagal 30b straipsnį, ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 30 d. pateiktų savo 2024 m. ankstesnius išmetamųjų teršalų kiekio duomenis.

4.Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojamos įmonės galėtų nustatyti ir patikimai bei tiksliai dėl kiekvienos kuro rūšies dokumentuoti tikslius vartoti išleidžiamo kuro kiekius, naudojamus juos deginant pastatų ir kelių transporto sektoriuose, kaip nustatyta III priede, ir reguliuojamų įmonių vartoti išleidžiamo kuro galutinį naudojimą. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad išvengtų išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, ir išmetamųjų teršalų, kuriems taikomi II, IIa ir III skyriai, dvigubo skaičiavimo. Išsamios taisyklės dėl dvigubo skaičiavimo išvengimo priimamos pagal 14 straipsnio 1 dalį.

5.Išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai nustatyti IV priedo C dalyje.

6.Išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, kiekio tikrinimo kriterijai nustatyti V priedo C dalyje.

30g straipsnis

Administravimas

13 ir 15a straipsniai, 16 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 12 dalys, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 22a, 23 ir 29 straipsniai taikomi išmetamiesiems teršalams, reguliuojamoms įmonėms ir apyvartiniams taršos leidimams, kuriems taikomas šis skyrius. Šiuo tikslu:

(a)visos nuorodos į išmetamuosius teršalus laikomos nuorodomis į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas šis skyrius;

(b) visos nuorodos į veiklos vykdytojus laikomos nuorodomis į reguliuojamas įmones, kurioms taikomas šis skyrius;

(c)visos nuorodos į apyvartinius taršos leidimus laikomos nuorodomis į apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius.

30h straipsnis

Priemonės, taikomos pernelyg didelio kainų padidėjimo atveju

1.Jeigu daugiau nei tris mėnesius iš eilės aukcionuose, surengtuose remiantis pagal 10 straipsnio 4 dalį priimtu teisės aktu, vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina daugiau nei dvigubai viršija vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnius šešis mėnesius iš eilės į šį skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų aukcionuose, Komisija skubiai priima sprendimą išleisti 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 7 dalį.

2.Jeigu daugiau nei tris mėnesius iš eilės aukcionuose, surengtuose remiantis pagal 10 straipsnio 4 dalį priimtu teisės aktu, vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina daugiau nei trigubai viršija vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnius šešis mėnesius iš eilės į šį skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų aukcionuose, Komisija skubiai priima sprendimą išleisti 150 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 7 dalį.

30i straipsnis

Šio skyriaus peržiūra

Iki 2028 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo veiksmingumo, administravimo ir praktinio taikymo, taip pat dėl Sprendimo (ES) 2015/1814 taisyklių taikymo ir apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, naudojimo siekiant vykdyti į II, IIa ir III skyrius įtrauktų reikalavimus vykdančių subjektų atitikties įsipareigojimus. Kai tinkama, Komisija kartu su šia ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą iš dalies pakeisti šį skyrių. Iki 2031 m. spalio 31 d. Komisija turėtų įvertinti, ar įmanoma į III priedą įtrauktus sektorius integruoti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, apimančią Direktyvos 2003/87/EB 1 priede išvardytus sektorius.“;

(22)Direktyvos 2003/87/EB I, IIb, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą, o III, IIIa ir IIIb priedai įtraukiami į Direktyvą 2003/87/EB, kaip nustatyta šios direktyvos I priede.

2 straipsnis
Sprendimo (ES) 2015/1814 pakeitimai

Sprendimas (ES) 2015/1814 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Bendras konkrečiais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius gaunamas iš sudėtinio apyvartinių taršos leidimų, išduotų ir neperkeltų į rezervą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tų konkrečių metų gruodžio 31 d. (įskaitant tuo laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 2 dalį išduotus ir per tą laikotarpį nuo 2018 m. kovo 18 d. galiojančius apyvartinius taršos leidimus ir ES ATLPS įrenginių veiklos vykdytojų turimas teises naudoti tarptautinius kreditus), skaičiaus atėmus sudėtinį patvirtintų ES ATLPS įrenginių laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d. išmestų teršalų tonų, visų pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį panaikintų apyvartinių taršos leidimų skaičių.“;

(b)įterpiama ši 4 a dalis:

„4 a. Nuo [kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo] apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių atsižvelgiama į nuo tų metų pradžios aviacijai ir jūrų transportui išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičių ir orlaivių naudotojų ir laivų operatorių atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičių, susijusį su išmetamu teršalų kiekiu, kurio apyvartiniai taršos leidimai yra vienetai, kuriuos galima panaudoti ES ATLPS įsipareigojimams vykdyti.

Apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių, pagal Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnį panaikinti apyvartiniai taršos leidimai laikomi išduotais.“;

(c)5 ir 5a dalys pakeičiamos taip:

„5. Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 833–1 096 mln., apyvartinių taršos leidimų skaičius, atitinkantis bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, pateikto naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, ir 833 mln. skirtumą, išskaičiuojamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį skaičiaus ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliamas į rezervą. Jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija 1 096 mln. apyvartinių taršos leidimų, apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį reikia atimti iš apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, parduotino valstybių narių aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį ir perkeltino į rezervą 12 mėnesių laikotarpiui nuo tų metų rugsėjo 1 d., lygus 12 % bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Nukrypstant nuo paskutinio sakinio, iki 2030 m. gruodžio 31 d. ši procentinė dalis yra dvigubai didesnė.

Nedarant poveikio bendram apyvartinių taršos leidimų, išskaičiuotinų pagal šią dalį, skaičiui, nustatant valstybių narių dalį tame bendrame skaičiuje, neatsižvelgiama į Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus apyvartinius taršos leidimus iki 2030 m. gruodžio 31 d.

5a. Nuo 2023 m. rezerve esantys apyvartiniai taršos leidimai, kurių skaičius viršija 400 mln. apyvartinių taršos leidimų, nebegalioja, nebent vykdant pirmą peržiūrą pagal 3 straipsnį būtų nuspręsta kitaip.“;

(2)įterpiamas šis 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Rinkos stabilumo rezervo taikymas pastatų ir kelių transporto sektoriams

1.Į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtraukti apyvartiniai taršos leidimai perkeliami į šio sprendimo 1 straipsniu sukurto rezervo atskirą skirsnį arba iš jo laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

2.Apyvartiniai taršos leidimai į rezervą pagal šį straipsnį perkeliami nuo 2027 m. rugsėjo 1 d. Į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtraukti apyvartiniai taršos leidimai į rezervą perkeliami, jame laikomi ir iš jo išleidžiami atskirai nuo apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šio sprendimo 1 straipsnis.

3.2026 m. 1 dalyje nurodytas skirsnis sukuriamas remiantis Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 2 dalies antra pastraipa. Šioje dalyje nurodyti apyvartiniai taršos leidimai, kurie nėra išleisti iš rezervo iki 2031 m. sausio 1 d., nebegalioja.

4.Į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktų apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų bendrą skaičių kiekvienais metais Komisija paskelbia iki kitų metų gegužės 15 d. atskirai nuo apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus pagal 1 straipsnio 4 dalį. Bendras konkrečiais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius pagal šį straipsnį gaunamas iš sudėtinio į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų, išduotų nuo 2026 m. sausio 1 d., skaičiaus, atėmus sudėtinį į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktą patikrintą išmetamą teršalų kiekį tonomis per laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tų pačių konkrečių metų gruodžio 31 d. ir visus į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktus apyvartinius taršos leidimus, panaikintus pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį. Pirmą kartą skelbiama 2027 m. gegužės 15 d.

5.Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius, pateiktas naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, viršija 440 mln. apyvartinių taršos leidimų, 100 mln. apyvartinių taršos leidimų išskaičiuojama iš apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas IVa skyrius ir kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnį, skaičiaus ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliama į rezervą.

6.Bet kuriais metais, jei bendras apyvartoje esantis apyvartinių taršos leidimų skaičius yra mažesnis nei 210 mln., iš rezervo į apyvartą perkeliama ir prie į IVa skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės parduos aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnį, pridedama į IVa skyrių įtrauktų 100 mln. apyvartinių taršos leidimų. Kai rezerve yra mažiau nei 100 mln. apyvartinių taršos leidimų, pagal šią dalį į apyvartą perkeliami visi jame esantys apyvartiniai taršos leidimai.

7.Skaičius, kuris pagal Direktyvos 2003/87/EB 30h straipsnį turi būti perkeltas iš rezervo, pridedamas prie į IVa skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kurį valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnį parduos aukcione per tris mėnesius nuo priemonės, priimtos pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnį, taikymo pradžios.

8.1 straipsnio 8 dalis ir 3 straipsnis taikomi apyvartiniams taršos leidimams, įtrauktiems į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių.“.

3 straipsnis
Reglamento (ES) 2015/757 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2015/757 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnis papildomas šiais q ir r punktais:

„q)    administruojančioji institucija – laivybos bendrovę administruojanti institucija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB* 3gd straipsnyje;

r) bendrovės lygmens bendri išmetamųjų teršalų kiekio duomenys – išmetamo CO2 kiekio suma, kurią bendrovė turi pranešti pagal Direktyvą 2003/87/EB dėl visų laivų, už kuriuos ji atsako, per ataskaitinį laikotarpį.

*    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(2)4 straipsnis papildomas šia 8 dalimi:

„8.    Bendrovės pateikia laivų, už kuriuos jos atsako, bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis per ataskaitinį laikotarpį pagal 11a straipsnį.“;

(3)5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.    Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad pakeistų I priede išdėstytus metodus ir II priede išdėstytas taisykles, siekiant atsižvelgti į Direktyvos 2003/87/EB peržiūras, atitinkamas tarptautines taisykles, taip pat tarptautinius ir europinius standartus. Komisijai pagal 23 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad pakeistų I ir II priedus, siekiant patobulinti juose išdėstytus stebėsenos metodų elementus atsižvelgiant į technologijų ir mokslo raidą ir siekiant užtikrinti, kad pagal Direktyvą 2003/87/EB sukurta ES ATLPS veiktų veiksmingai.“;

(4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Bendrovės naudoja standartizuotus stebėsenos planus, grindžiamus šablonais, stebėsenos planai pateikiami naudojant automatizuotas sistemas ir duomenų mainų formatus. Tuos šablonus, įskaitant technines jų vienodo taikymo ir automatinio perdavimo taisykles, nustato Komisija įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(b)įterpiamos šios 6, 7 ir 8 dalys:

„6. Per tris mėnesius nuo [peržiūrėtos ATLPS direktyvos įsigaliojimo] bendrovės atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia kiekvieno laivo, kuris patenka į šio reglamento taikymo sritį, stebėsenos planą ir tikrintojas visų pirma patikrina, ar jis atitinka šį reglamentą.

7. Nepaisant 6 dalies, laivams, pirmą kartą patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį po [peržiūrėtos ATLPS direktyvos įsigaliojimo datos], skirtą stebėsenos planą pagal šio reglamento reikalavimus bendrovės nepagrįstai nedelsdamos atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kiekvieno laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

8. Per dvejus metus nuo [peržiūrėtos ATLPS direktyvos] įsigaliojimo atsakingos administruojančios institucijos patvirtina bendrovių pateiktus stebėsenos planus pagal Komisijos pagal antrą pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles. Laivams, pirmą kartą patenkantiems į [peržiūrėtos ATLPS direktyvos] taikymo sritį po jos įsigaliojimo, skirtą pateiktą stebėsenos planą atsakinga administruojančioji institucija pateikia per keturis mėnesius nuo laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą pagal Komisijos pagal antrą pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų patvirtinimo.“;

(5)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Atlikęs patikrinimą tikrintojas bendrovei praneša apie tai, ar tie pakeitimai atitinka reikalavimus. Bendrovė pateikia pakeistą stebėsenos planą atsakingai administruojančiajai institucijai po to, kai gauna tikrintojo pranešimą, kad stebėsenos planas atitinka reikalavimus.“;

(b)įterpiama ši 5 dalis:

„5.    Administruojančioji institucija patvirtina stebėsenos plano pakeitimus pagal 2 dalies a, b, c ir d punktus remdamasi Komisijos pagal šios dalies antrą pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.

   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų pakeitimų patvirtinimo.“;

(6)10 straipsnio pirmoje pastraipoje įterpiamas šis k punktas:

„k) visas bendras išmetamo CO2 kiekis, apie kurį reikia pranešti pagal Direktyvą 2003/87/EB dėl jūrų transporto veiklos.“;

(7)įterpiamas šis 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Ataskaitų teikimas ir bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų teikimas bendrovės lygmeniu

1.Bendrovės nustato ataskaitinio laikotarpio bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis remdamosi išmetamo teršalų kiekio ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos duomenimis dėl kiekvieno laivo, už kurį jos atsako per ataskaitinį laikotarpį, laikydamosi pagal 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų taisyklių.

2. Nuo 2024 m. bendrovė iki kiekvienų metų kovo 31 m. atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis, į kuriuos įtrauktas ataskaitinio laikotarpio išmetamas teršalų kiekis, apie kurį reikia pranešti pagal Direktyvą 2003/87/EB vykdant jūrų transporto veiklą, laikantis pagal 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų taisyklių, ir kuris yra patikrintas pagal šio reglamento III skyrių (toliau – patikrinti bendrovės lygmens bendri išmetamųjų teršalų kiekio duomenys).

3. Administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti patikrintus bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.

4. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo ir bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų teikimo administruojančiajai institucijai.“;

(8)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma ir bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų teikimas“;

(b)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita ir bendrovės lygmens bendri išmetamųjų teršalų kiekio duomenys teikiami naudojant automatizuotas sistemas ir duomenų mainų formatus, įskaitant elektroninius šablonus.“;

(9)13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tikrintojas įvertina išmetamųjų teršalų ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos atitiktį 8–12 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytiems reikalavimams.“;

(b)pridedamos šios 5 ir 6 dalys:

„5. Tikrintojas įvertina bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų atitiktį pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytiems reikalavimams.

Jeigu tikrintojas pakankamai užtikrintai prieina prie išvados, kad bendrovės lygmens bendruose išmetamųjų teršalų kiekio duomenyse reikšmingų iškraipymų nėra, tikrintojas parengia tikrinimo ataskaitą, kurioje konstatuoja, kad bendrovės lygmens bendri išmetamo teršalų kiekio duomenys patikrinti ir laikomi patenkinamais remiantis pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų tikrinimo ir tikrinimo ataskaitos paskelbimo.“;

(10)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) skaičiavimai, kuriuos atlikus nustatomas bendras išmetamas CO2 kiekis ir visas bendras išmetamas CO2 kiekis, apie kurį reikia pranešti pagal Direktyvą 2003/87/EB dėl jūrų transporto veiklos;“;

(b)pridedama ši 4 dalis:

„4. Atlikdamas bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų tikrinimą, tikrintojas įvertina pateiktų duomenų išsamumą ir suderinamumą su bendrovės pateikta informacija, įskaitant jos patikrinto išmetamo teršalų kiekio ataskaitas ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą.“;

(11)15 straipsnis papildomas šia 6 dalimi:

„6.    Tikrindami bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis, tikrintojas ir bendrovė laikosi pagal antrą pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų tikrinimo taisyklių. Tikrintojas netikrina kiekvieno laivo, už kurią atsako bendrovė, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų kiekio duomenų tikrinimo, įskaitant tikrinimo metodus ir tikrinimo procedūrą.“;

(12)16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Tikrintojus, kurie vertina stebėsenos planus, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas ir bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis ir pateikia šiame reglamente nurodytas tikrinimo ataskaitas ir atitikties patvirtinimo dokumentus, veiklai, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdyti akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.“;

(13)20 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Laivai, kurie nesilaikė stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų du ar daugiau vienas po kito einančių ataskaitinių laikotarpių, atveju, ir kai kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėms šių reikalavimų laikymosi užtikrinti nepavyko, atvykimo uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali, suteikusi galimybę atitinkamai bendrovei pateikti savo pastabas, priimti draudimo įplaukti nurodymą, apie kurį pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Priėmus tokį draudimo įplaukti nurodymą, kiekviena valstybė narė, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, atsisako įleisti atitinkamą laivą į visus savo uostus, kol bendrovė neįvykdys savo stebėsenos ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų pagal 11 ir 18 straipsnius. Jeigu laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė, suteikusi galimybę atitinkamai bendrovei pateikia savo pastabas, įsako laivą sulaikyti, kol bendrovė neįvykdys savo įsipareigojimų. Tų prievolių įvykdymas patvirtinamas draudimo įplaukti nurodymą priėmusiai nacionalinei kompetentingai valdžios institucijai pateikiant galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą. Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.“;

(14)23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus siekiant užtikrinti ES ATLPS veikimą ir 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 6 dalyje ir 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [peržiūrėto MRV reglamento] įsigaliojimo.“;

(b)3 ir 5 dalyse žodžiai „5 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje“ pakeičiami žodžiais „5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje“.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1 ir 2 straipsnių būtų laikomasi nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

2.Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad [dieną prieš šios direktyvos įsigaliojimą] taikomos redakcijos nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio u punktas, 10a straipsnio 3 ir 4 punktai, 10c straipsnio 7 punktas ir I priedo 1 punktas, būtų toliau taikomi iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

3 straipsnio taikymo pradžios data

3 straipsnis taikomas nuo [peržiūrėtos ATLPS direktyvos įsigaliojimo dienos].

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą] dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Kam skirta

Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Tačiau 3 straipsnis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA    

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas    

1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)    

1.3.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:    

1.4.    Tikslas (-ai)

1.4.1.    Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)    

1.4.2.    Konkretus (-ūs) tikslas (-i)    

1.4.3.    Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis    

1.4.4.    Veiklos rezultatų rodikliai    

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas    

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios tvarkaraštį    

1.5.2.    Pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu saugumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.    

1.5.3.    Panašios patirties išvados    

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis    

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą    

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis    

1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)    

2.    VALDYMO PRIEMONĖS    

2.1.    Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės    

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os)    

2.2.1.    Siūlomų valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo sąlygų ir kontrolės strategijos pagrindimas    

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)    

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės    

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS    

3.1.    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis    

3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams    

3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka    

3.2.2.    Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas    

3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka    

3.2.4.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa    

3.2.5.    Trečiųjų šalių įnašai    

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms    

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politinė (-s) sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 67  

✓ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-i)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios tvarkaraštį

1.5.2.Pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu saugumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

- Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

✓ trukmė neribota

·Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 m. iki 2024 m.,

·vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 73  

✓ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

✓ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

✓    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

✓ Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis pavedant:

◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

✓ EIB arba Europos investicijų fondui;

◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

◻ viešosios teisės įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Siūlomų valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo sąlygų ir kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

(2)Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

(3)Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės. Netaikoma.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

·◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

·✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus	Biudžeto eilutė	REZULTATAI		2023			2024		2025		2026		2027		iš viso
		Rūšis[1]	Vidutinės sąnaudos	Ne		Sąnaudos	Ne	Sąnaudos	Ne	Sąnaudos	Ne	Sąnaudos	Ne	Sąnaudos	Ne	Sąnaudos
4 konkretus jūrų transporto tikslas
- atnaujinti platformą Thetis-MRV	09 02 03	bendradarbiavimo susitarimas su EMSA				0,250										0,250
- Sąjungos registro pakeitimai	09 02 03	Paslaugų pirkimo sutartys				0,260		0,304		0,133		0,127		0,126		0,949
	09 01 01 01	QTM, Extramuros, įranga				0,626		0,730		0,330		0,316		0,313		2,314
- pagalbos centro išplėtimas	09 02 03	Paslaugų pirkimo sutartys				0,000		0,013		0,099		0,088		0,080		0,280
	09 01 01 01	QTM, Extramuros, įranga				0,000		0,053		0,116		0,083		0,055		0,306
- ATLPS MRV ataskaitų teikimo sistemos atnaujinimas	09 02 03	Paslaugų pirkimo sutartys				0,099		0,120		0,202		0,103		0,054		0,579
4 konkretaus tikslo tarpinė suma						1,234		1,220		0,880		0,715		0,628		4,677
5 konkretus pastatų ir transporto tikslas
- Sąjungos registro pakeitimai	09 02 03	Paslaugų pirkimo sutartys				0,173		0,203		0,089		0,084		0,084		0,633
	09 01 01 01	QTM, Extramuros, įranga				0,404		0,473		0,207		0,197		0,195		1,476
- pagalbos centro išplėtimas	09 02 03	Paslaugų pirkimo sutartys				0,000		0,091		0,365		0,300		0,250		1,007
	09 01 01 01	QTM, Extramuros, įranga				0,000		0,377		0,824		0,589		0,389		2,178
- ATLPS MRV ataskaitų teikimo sistemos atnaujinimas	09 02 03	Paslaugų pirkimo sutartys				0,459		0,754		1,250		1,191		0,774		4,429
5 konkretaus tikslo tarpinė suma						1,036		1,898		2,734		2,362		1,692		9,722
IŠ VISO						2,270		3,118		3,615		3,077		2,320		14,400

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

·◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

·✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

·◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

·✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

·✓    Galima visiškai finansuoti atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

·◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

·◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių finansinis įnašas 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

·✓    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

·◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas poveikis pajamoms 

·◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

·✓    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

✓    nuosaviems ištekliams

✓kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2019) 640 final.

(2)    COM(2018) 773 final.

(3)    COM(2020) 562 final.

(4)    Europos Vadovų Tarybos išvados, 2020 m. gruodžio 10–11 d., EUCO 22/20 CO EUR 17 CONCL 8.

(5)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(6)    Pagal 2020 m. ES bazinį scenarijų (REF), kuris yra poveikio vertinimo bazinis lygis (žr. poveikio vertinimo 5.1 skirsnį).

(7)    Šaltinis: https://ec.europa.eu/transport/themes/mobilitystrategy_en .

(8)    2008 m. kaip baziniai metai jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio sumažinimui prognozuoti išrinkti siekiant užtikrinti suderinamumą su TJO tikslais, kurie visi susieti su 2008 m.

(9)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55–76).

(10)    2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1–5).

(11)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26–42).

(12)    Reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (OL L 123, 2015 5 19, p. 55–76).

(13)    2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51–70).

(14)        Visų pirma, ESR; Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentu; automobilių ir furgonų išmetamo CO2 išmetimo normomis; Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva (RED II); Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (EED); vėlesniame etape – Pastatų energinio naudingumo direktyva. Tarp kitų svarbių iniciatyvų – Energijos mokesčių direktyva; Nulinės taršos veiksmų planas ir Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūra; judumo iniciatyvos, kaip antai susijusios su transporto kuru (iniciatyva „FuelEU Maritime“ ir iniciatyva „ReFuelEU Aviation“), ir pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM).

(15)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56).

(16)    2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) Nr. 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3–27).

(17)    Įžanginio poveikio vertinimo metu atsiliepimus buvo galima teikti nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. ir buvo gauta apie 250 atsiliepimų. Rezultatai paskelbti šioje svetainėje: https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12660-Updating-the-EU-Emissions-Trading-System .

(18)    Ji truko 12 savaičių nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. vasario 5 d. Rezultatai paskelbti šioje svetainėje: https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12660-Updating-the-EU-Emissions-Trading-System/public-consultation .

(19)    Suinteresuotųjų subjektų apklausa vyko nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., o tikslinė pokalbių programa – nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. vasario mėn.

(20)     https://ec.europa.eu/clima/events/expert-workshop-market-stability-reserve_en . https://ec.europa.eu/clima/events/2nd-expert-workshop-market-stability-reserve_en .

(21)    SWD(2020) 176.

(22)    Europos Komisija. Nuodugni analizė remiant Komisijos komunikatą (COM(2018) 773) „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, 2018 m. lapkričio 28 d., Briuselis.

(23)    Modeliavimu pagrįstos energetikos, transporto ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijų iki 2050 m. prognozės, grindžiamos darniu prielaidų rinkiniu visoje ES, valstybėse narėse ir ES politikos srityse, atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus ir remiantis konsultacijomis su valstybių narių ekspertais.

(24)    „Vivid Economics“ (2021). CLIMA GD parengta ataskaita „ES ATLPS rinkos stabilumo rezervo peržiūra“ (angl. „Review of the EU ETS’ Market Stability Reserve“) (bus paskelbta).

(25)    „Ricardo“, „E3 Modelling“ ir „Trinomics“ (2021). Tyrimas „ES ATLPS jūrų transportui ir galimos alternatyvios galimybės arba jų deriniai siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ (angl. „Study on EU ETS for maritime transport and possible alternative options or combinations to reduce greenhouse gas emissions“) (bus paskelbta).

(26)    SWD(2020) 176.

(27)    OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(28)    C(2020) 6126.

(29)    Pagal tą straipsnį valstybės narės turi Komisijai teikti metinę ataskaitą ypatingą dėmesį skirdamos, be kita ko, tokiems klausimams, kaip apyvartinių taršos leidimų paskirstymas, registro tvarkymas, stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonių taikymas, tikrinimas bei akreditavimas ir su reikalavimų laikymusi susiję klausimai.

(30)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(31)    2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (išdėstymas nauja redakcija) (OL L 58, 2020 2 27, p. 4–42).

(32)     2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL L 350, 2017 12 29, p. 7–14) .

(33)    Panašiai, kaip valstybių narių lankstumo naudojantis ES ATLPS apyvartiniais taršos leidimais apskaitos atveju, kai į juos atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių, kaip nustatyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26–42), 6 straipsnio 2 dalyje.

(34)    OL C , , p. .

(35)    OL C , , p. .

(36)    Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(37)    COM(2019) 640 final.

(38)    Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 513 dėl klimato kaitos, 2021 m. ( https://ec.europa.eu/clima/citizens/support_en ).

(39)     https://www4.unfccc.int/sites/ndcstaging/PublishedDocuments/European%20Union%20First/EU_NDC_Submission_December%202020.pdf .

(40)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(41)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(42)    1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26).

(43)     2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17) .

(44)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ (COM/2021/400 final).

(45)    2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(46)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

(47)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(48)    2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) Nr. 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

(49)    Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 4 dalis.

(50)     2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL L 350, 2017 12 29, p. 7 .

(51)    [Įrašyti išsamią OL nuorodą].

(52)    [Įrašyti nuorodą į „FuelEU Maritime“ reglamentą].

(53)     2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1122, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Sąjungos registro veikimo (OL L 177, 2019 7 2, p. 3).

(54)    2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

(55)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(56)    2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(57)    COM(2020) 562 final.

(58)    2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 58, 2020 2 27, p. 4.).

(59)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(60)    2018 m. duomenys. Eurostatas, SPGS [ilc_mdes01].

(61)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56).

(62)    [Įrašyti nuorodą į reglamentą, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas].

(63)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77).

(64)    2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).

(65)    2011 m. vasario 16 d. Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(66)    OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(67)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(68)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(69)    C(2020) 6126.

(70)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/783, kuriuo nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 (OL L 172, 2021 5 17, p. 53–78).

(71)    Visų pirma, ESR; Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentu; automobilių ir furgonų išmetamo CO2 išmetimo normomis; Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva (RED II); Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (EED); vėlesniame etape – Pastatų energinio naudingumo direktyva. Tarp kitų svarbių iniciatyvų – Energijos mokesčių direktyva; Nulinės taršos veiksmų planas ir Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūra; judumo iniciatyvos, kaip antai susijusios su transporto kuru (iniciatyva „FuelEU Maritime“ ir iniciatyva „ReFuelEU Aviation“), ir pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM).

(72)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56).

(73)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(74)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 551 final

PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757

{SEC(2021) 551 final} - {SWD(2021) 557 final} - {SWD(2021) 601 final} - {SWD(2021) 602 final}

PRIEDAS

Direktyvos 2003/87/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)1 ir 2 punktai pakeičiami taip:

„1. Ši direktyva netaikoma įrenginiams arba jų dalims, naudojamiems moksliniams tyrimams, naujų produktų bei procesų kūrimo ir bandymo tikslais ir įrenginiams, kuriuose deginant 14 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančią biomasę išmetamas teršalų kiekis sudaro daugiau nei 95 % viso išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2. Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą nominalų šiluminį našumą (galią) siekiant nustatyti, ar jis turi būti įtrauktas į ES ATLPS, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, nominalus šiluminis našumas (galia). Šie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, fakelai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiai. Į mazgus, kurių nominalus šiluminis našumas (galia) mažesnis nei 3 MW, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama.“;

(b)lentelė iš dalies keičiama taip:

i)antra eilutė pakeičiama taip:

ii)penkta eilutė pakeičiama taip:

iii)septinta eilutė pakeičiama taip:

(c)veiklos rūšių kategorijų penkiolikta eilutė pakeičiama taip:

iv)aštuoniolikta eilutė pakeičiama taip:

v)dvidešimt ketvirta eilutė pakeičiama taip:

vi)dvidešimt septinta eilutė pakeičiama taip:

vii)po paskutinės naujos eilutės įtraukiama ši eilutė, ją atskiriant skiriamąja linija:

(1)Direktyvos 2003/87/EB IIb priedas pakeičiamas taip:

„IIb PRIEDAS

A dalis. MODERNIZAVIMO FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL 10 STRAIPSNIO 1 DALIES TREČIĄ PASTRAIPĄ

B dalis. MODERNIZAVIMO FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL 10 STRAIPSNIO 1 DALIES KETVIRTĄ PASTRAIPĄ

(2)į Direktyvą 2003/87/EB įterpiami šie III, IIIa ir IIIb priedai:

„III PRIEDAS

VEIKLA, KURIAI TAIKOMAS IVa SKYRIUS

_________

IIIa PRIEDAS

LINIJINIO MAŽINIMO KOEFICIENTO KOREGAVIMAS PAGAL 30c STRAIPSNIO 2 DALĮ

1.Jeigu pagal IVa skyrių pateiktas išmetamo teršalų kiekio 2024–2026 m. vidurkis daugiau nei 2 % viršija 2025 m. kiekio vertę, nustatytą pagal 30c straipsnio 1 dalį, ir jeigu tokie skirtumai atsiranda ne dėl mažesnių nei 5 % skirtumų tarp pagal IVa skyrių pateikto išmetamųjų teršalų kiekio ir registro duomenų dėl 2025 m. Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš JTBKKK kategorijų šaltinių į IVa skyrių įtrauktuose sektoriuose, linijinis mažinimo koeficientas apskaičiuojamas pakoreguojant 30c straipsnio 1 dalyje nurodytą linijinį mažinimo koeficientą.

2.Pagal 1 punktą pakoreguotas linijinis mažinimo koeficientas nustatomas taip:

[LRFadj = 100%* ( ( MRV[2024-2026] – ( MRV[2024-2026] + ( (ESR[2024] - 6*LRF2024*ESR2024) - MRV[2024-2026]) / 5) ) / MRV[2024-2026] ), čia:

LRFadj – pakoreguotas linijinis mažinimo koeficientas;

MRV[2024-2026] – pagal IVa skyrių patikrinto 2024–2026 m. išmetamųjų teršalų kiekio vidurkis;

ESR[2024] – 2024 m. išmetamųjų teršalų kiekio vertė, nustatoma pagal 30c straipsnio 1 dalį, į IVa skyrių įtrauktuose sektoriuose;

LRF2024 – 30c straipsnio 1 dalyje nurodytas linijinis mažinimo koeficientas).]“;

_________

(3)Direktyvos 2003/87/EB IV priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalies skirsnis „Skaičiavimas“ iš dalies keičiamas taip:

i) ketvirtoje pastraipoje paskutinis sakinys „Biomasės išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.“ pakeičiamas taip:

„Biomasės, atitinkančios Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus visas reikiamas korekcijas pagal šią direktyvą, kaip nustatyta 14 straipsniuose nurodytuose įgyvendinimo aktuose, išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.“;

ii) šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Naudotini pagal Direktyvą 2010/75/ES apskaičiuoti oksidacijos faktoriai, nebent operatorius gali įrodyti, kad konkrečios veiklos faktoriai yra tikslesni.“;

b)B dalies skirsnio „Anglies dioksido emisijų stebėsena“ ketvirtoje pastraipoje paskutinis sakinys „Biomasės emisijos išmetimo koeficientas yra lygus nuliui.“ pakeičiamas taip:

„Biomasės, atitinkančios Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus visas reikiamas korekcijas pagal šią direktyvą, kaip nustatyta 14 straipsniuose nurodytuose įgyvendinimo aktuose, išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.“;

a)įterpiama ši C dalis:

„C DALIS. Vykdant III priede nurodytą veiklą išmetamų teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimas

Išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena

Išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena – šio kiekio apskaičiavimas.

Skaičiavimas

Išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

Vartoti išleidžiamas kuras × išmetamųjų teršalų faktorius

Vartoti išleidžiamas kuras apima reguliuojamos įmonės vartoti išleidžiamo kuro kiekį.

Naudojami numatytieji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) išmetamųjų teršalų faktoriai, nustatyti pagal 2006 m. TKKK parengtas ŠESD apskaitos gaires arba paskesnes atnaujintas šių gairių redakcijas, nebent konkrečiai kuro rūšiai taikomi išmetamųjų teršalų faktoriai, kuriuos, pasitelkusios priimtinus analizės metodus, nustatė nepriklausomos akredituotos laboratorijos, būtų tikslesni.

Atskirai atliekamas kiekvienos reguliuojamos įmonės ir kiekvieno kuro rūšies kiekio apskaičiavimas.

Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų teikimas

Savo ataskaitoje kiekviena reguliuojama įmonė pateikia šią informaciją:

A. reguliuojamos įmonės identifikavimo duomenis, įskaitant:

— reguliuojamos įmonės pavadinimą;

— jos adresą, įskaitant pašto indeksą ir šalį;

— vartoti išleidžiamo kuro rūšį ir veiklą, kurią vykdydama ji išleidžia kurą vartoti, įskaitant naudojamą technologiją;

— kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir el. pašto duomenis ir

— reguliuojamos įmonės ir patronuojančiosios įmonės savininko vardą ir pavardę;

B. dėl kiekvienos vartoti išleidžiamo kuro rūšies, naudojamos deginti pastatų ir kelių transporto sektoriuose, kaip apibrėžta III priede, kuriai apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų kiekis:

— vartoti išleidžiamo kuro kiekį;

— išmetamųjų teršalų faktorius;

— bendrą išmetamą teršalų kiekį;

— galutinę (-es) vartoti išleidžiamo kuro paskirtį (-is) ir

— neapibrėžtį.

Valstybės narės, siekdamos, kad verslui tektų kuo mažiau ataskaitų teikimo reikalavimų, imasi priemonių ataskaitos teikimo reikalavimams su kitais galiojančiais šio pobūdžio reikalavimais suderinti.“;

(4)Direktyvos 2003/87/EB V priede įterpiama ši C dalis:

„C DALIS. Vykdant III priede nurodytą veiklą išmetamųjų teršalų kiekio tikrinimas

Bendrieji principai

1. Vykdant III priede išvardytą veiklą išmetamas teršalų kiekis turi būti patikrintas.

2. Tikrinimo procesas apima pagal 14 straipsnio 3 dalį teikiamos ataskaitos ir per ankstesnius metus atliktos stebėsenos nagrinėjimą. Tikrinant vertinamas stebėsenos sistemų patikimumas, įtikimumas ir tikslumas ir su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję duomenys bei informacija, visų pirma:

a) pateikti vartoti išleidžiamo kuro duomenys ir susiję skaičiavimai;

b) išmetamųjų teršalų faktorių pasirinkimas ir naudojimas;

c) skaičiavimai, kuriais remiantis buvo nustatytas bendras išmetamųjų teršalų kiekis.

3. Ataskaitoje nurodytas išmetamųjų teršalų kiekis gali būti patvirtintas tik jei patikimi ir įtikimi duomenys bei informacija leidžia jį nustatyti labai patikimai. Kad būtų užtikrinamas aukštas patikimumo lygis, reguliuojama įmonė turi įrodyti, jog:

a) pateiktuose duomenyse nėra neatitikimų;

b) duomenys buvo surinkti taikant patvirtintus mokslinius standartus ir

c) atitinkami reguliuojamos įmonės įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs.

4. Tikrintojui užtikrinama prieiga į visas veiklos vykdymo vietas ir prie informacijos, susijusios su tikrinamuoju dalyku.

5. Tikrintojas atsižvelgia į tai, ar reguliuojama įmonė užregistruota pagal Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS).

Metodika

Strateginė analizė

6. Patikrinimas grindžiamas viso reguliuojamos įmonės vartoti išleidžiamo kuro kiekio strategine analize. Tam reikia, kad tikrintojas apžvelgtų visą veiklą, kurią vykdydama reguliuojama įmonė išleidžia kurą vartoti, ir jos svarbą išmetamam teršalų kiekiui.

Proceso analizė

7. Pateikta informacija tam tikrais atvejais tikrinama reguliuojamoje įmonėje. Tikrintojas, siekdamas nustatyti pateiktų duomenų ir informacijos patikimumą, atlieka patikrinimus vietoje.

Rizikos analizė

8. Tikrintojas atlieka visų priemonių, kuriomis reguliuojama įmonė išleidžia kurą vartoti, įvertinimą siekdamas nustatyti, ar bendri reguliuojamos įmonės išmetamųjų teršalų kiekio duomenys yra patikimi.

9. Remdamasis šia analize, tikrintojas aiškiai nustato tuos elementus, kurie sietini su didele paklaidos rizika, ir kitus stebėsenos bei ataskaitų teikimo procedūros aspektus, galinčius padidinti tikimybę, kad bendras išmetamųjų teršalų kiekis bus nustatytas klaidingai. Tai pirmiausia siejama su skaičiavimais, kurie yra būtini siekiant nustatyti iš pavienių šaltinių išmetamų teršalų kiekio lygį. Ypatingas dėmesys skiriamas elementams, kurie siejami su aukštu paklaidos lygiu, ir pirmiau minėtiems stebėsenos procedūros aspektams.

10. Tikrintojas atsižvelgia į visus veiksmingus rizikos kontrolės metodus, kuriuos reguliuojama įmonė naudoja siekdama kuo labiau sumažinti neapibrėžties lygį.

Ataskaita

11. Tikrintojas parengia patvirtinimo proceso ataskaitą, kurioje nurodo, ar pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikta ataskaita yra patenkinama. Joje konkrečiai nurodomi visi klausimai, susiję su tikrintojo atliktu darbu. Tikrintojas gali pareikšti, kad pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikta ataskaita yra patenkinama, jeigu, jo nuomone, bendras išmetamųjų teršalų kiekis iš esmės nurodytas teisingai.

Minimalieji tikrintojo kompetencijos reikalavimai

12. Tikrintojas turi būti nepriklausomas nuo reguliuojamos įmonės, dirbti teisingai, objektyviai bei profesionaliai ir išmanyti:

a) šios direktyvos nuostatas, taip pat Komisijos pagal 14 straipsnio 1 dalį priimtus atitinkamus standartus ir rekomendacijas;

b) su tikrinama veikla susijusius teisės aktų, reguliavimo ir administracinius reikalavimus ir

c) kaip gaunama visa informacija, susijusi su visomis priemonėmis, kuriomis reguliuojama įmonė išleidžia kurą vartoti, visų pirma, kaip renkami, matuojami, apskaičiuojami ir pateikiami duomenys.“.