EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

COM(2021) 423 final

2021/0250(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2021) 190, 191}
{SEC(2021) 391}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas kelia didelę grėsmę ES ekonomikos ir finansinės sistemos vientisumui ir jos piliečių saugumui. Europolo vertinimu, apie 1 proc. ES metinio bendrojo vidaus produkto „naudojama įtartinoje finansinėje veikloje“ 1 . 2019 m. liepos mėn., po kelių plačiai nuskambėjusių įtariamo pinigų plovimo atvejų, susijusių su kredito įstaigomis Sąjungoje, Komisija priėmė dokumentų rinkinį 2 , kuriame analizuojamas tuo metu galiojusio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimo veiksmingumas ir daroma išvada, kad reformos yra būtinos. Atsižvelgiant į tai, 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijoje 3 pabrėžta, kaip svarbu stiprinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, kad europiečiai būtų apsaugoti nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo.

2020 m. gegužės 7 d. Komisija pateikė Visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos veiksmų planą 4 . Tame veiksmų plane Komisija įsipareigojo imtis priemonių, kad sustiprintų ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles bei jų įgyvendinimą, ir nustatė šešis prioritetus arba ramsčius:

1)    veiksmingo esamos ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo užtikrinimas;

2)    bendro ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių sąvado nustatymas;

3)    ES lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros nustatymas;

4)    finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimas;

5)    ES lygmens baudžiamosios teisės nuostatų vykdymo užtikrinimas ir keitimasis informacija;

6)    tarptautinio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos aspekto stiprinimas.

Nors veiksmų plano 1, 5 ir 6 ramsčiai įgyvendinami, kitiems ramsčiams įgyvendinti reikia teisėkūros veiksmų. Šis pasiūlymas dėl reglamento patenka į keturių pasiūlymų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinį, kuris laikomas viena nuoseklia visuma įgyvendinant 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos veiksmų planą ir kuriuo sukuriama nauja ir nuoseklesnė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reguliavimo ir institucinė sistema ES. Dokumentų rinkinį sudaro:

–pasiūlymas dėl reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos 5 ;

–šis pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatomi mechanizmai, kuriuos valstybės narės turėtų nustatyti, kad užkirstų kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais, ir panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 6 ;

–pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija 7 ; ir

–pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2015/847 naujos redakcijos, pagal kurią atsekamumo reikalavimai būtų taikomi ir kriptoturtui 8 .

Šiuo pasiūlymu dėl teisės akto, taip pat pasiūlymu dėl reglamento dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir pasiūlymu dėl Reglamento (ES) 2015/847 naujos redakcijos siekiama sukurti bendrą ES taisyklių sąvadą (2 ramstis).

Ir Europos Parlamentas, ir Taryba pritarė Komisijos 2020 m. gegužės mėn. veiksmų plane numatytiems veiksmams. 2020 m. liepos 10 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino sugriežtinti Sąjungos taisykles ir palankiai įvertino planus peržiūrėti ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucinę struktūrą 9 . 2020 m. lapkričio 4 d. ECOFIN taryba patvirtino išvadas, kuriomis pritarta kiekvienam iš Komisijos veiksmų plano ramsčių 10 .

2019 m. Komisijos paskelbtose ataskaitose pateikti įrodymai patvirtina tai, kad būtinas ir taisyklių suderinimas, priimant reglamentą dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, ir taisyklių dėl nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų sugriežtinimas, priimant direktyvą dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Šiose ataskaitose nustatyta, kad trūksta nuoseklių įpareigotųjų subjektų priežiūros metodų, ir tai lemia skirtingas pasekmes subjektams, teikiantiems paslaugas visoje vidaus rinkoje. Jose taip pat pabrėžiama, kad FŽP turi nevienodą prieigą prie informacijos, o tai riboja jų gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje ir kad FŽP trūksta bendrų priemonių. Visi šie aspektai ribojo kelias valstybes apimančių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atvejų nustatymą. Galiausiai dėl nepakankamo teisinio pagrindo iki šiol nebuvo įmanoma sujungti banko sąskaitų registrų ir duomenų paieškos sistemų, kurios yra pagrindinės FŽP ir kompetentingų institucijų priemonės.

Siekiant išspręsti minėtus klausimus ir išvengti reguliavimo skirtumų, visos privačiajam sektoriui taikomos taisyklės buvo perkeltos į pasiūlymą dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reglamento. Tačiau pripažįstant, kad šioje srityje valstybėms narėms reikia lankstumo, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucinės sistemos organizavimo nacionaliniu lygmeniu klausimas paliktas spręsti pasiūlyme dėl direktyvos.

Tačiau šiuo pasiūlymu ne tik perkeliamos nuostatos iš dabar galiojančios direktyvos į būsimą direktyvą; siekiant labiau suvienodinti priežiūros institucijų ir FŽP praktiką ir atsižvelgiant į kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, atliekama keletas esminių pakeitimų:

–kad FŽP administracinė struktūra neturėtų įtakos jų analitinėms funkcijoms ir gebėjimui bendradarbiauti su partneriais, patikslinami jų įgaliojimai ir užduotys, taip pat pateikiamas minimalus informacijos, prie kurios FŽP turi būti suteikta prieiga, sąrašas;

–siekiant užtikrinti, kad FŽP galėtų veiksmingai bendradarbiauti, nustatoma bendros analizės sistema. Taip pat pateikiamas sistemos „FIU.net“ teisinis pagrindas;

–siekiant informuoti įpareigotuosius subjektus apie riziką, nustatomos aiškios taisyklės dėl grįžtamosios informacijos, kurią turi teikti FŽP. Taip pat nustatomos aiškios grįžtamosios informacijos teikimo FŽP taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad FŽP žinotų, kaip naudojama jų teikiama finansinė žvalgybos informacija;

–išaiškinti priežiūros institucijų įgaliojimai ir užduotys, siekiant užtikrinti, kad visos priežiūros institucijos turėtų priemonių imtis tinkamų taisomųjų veiksmų. Nustatoma valdžios institucijos pareiga prižiūrėti savireguliavimo organus, kurie veikia kaip priežiūros institucijos, ir aiškiai apibrėžiamos šios valdžios institucijos užduotys;

–rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros metodas yra suderintas taikant bendrą rizikos klasifikavimo priemonę, kad panašiose situacijose rizika nebūtų vertinama skirtingai;

–siekiant pagerinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą, įsteigiamos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kolegijos ir sukuriami mechanizmai, kuriais užtikrinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas keliose valstybėse paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu;

–bendradarbiavimas su kitomis institucijomis paaiškinamas numatant konkrečius atvejus, kai atsiranda pareiga bendradarbiauti, kad uždarumas nelemtų neveiksmingumo;

–patikslinti tikrųjų savininkų registrų įgaliojimai, kad jie galėtų gauti naujausią, tinkamą ir tikslią informaciją;

–siekiant ištaisyti dabartinius teisės aktų trūkumus, numatytas banko sąskaitų registrų sujungimas;

–siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su ES duomenų apsaugos taisyklėmis, nustatomi tam tikrų kategorijų asmens duomenų tvarkymo reikalavimai.

Kita vertus, nuostatos dėl rizikos vertinimo ar statistinių duomenų rinkimo iš esmės nekeičiamos, o tik peržiūrimos siekiant įvertinti nustatytą neveiksmingumą, pavyzdžiui, pernelyg dažną viršvalstybinį rizikos vertinimą ir reikalavimą rinkti statistinius duomenis apie neteisėtą veiklą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu panaikinama ir pakeičiama galiojanti Direktyva (ES) 2015/849 su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/843 11 . Kaip nurodyta, šis pasiūlymas patenka į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu dokumentų rinkinį, apimantį pasiūlymą dėl reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui prevencijos, reglamento, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija ir naujos Reglamento (ES) 2015/847 redakcijos. Šis keturių pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinys laikomas viena nuoseklia visuma įgyvendinant 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų planą, kuriuo sukuriama nauja ir nuoseklesnė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reguliavimo ir institucinė sistema ES. Kartu su šio dokumentų rinkinio priėmimu Komisija taip pat siūlo iš dalies pakeisti Direktyvą (ES) 2019/1153 12 , kad kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už nusikalstamų veikų prevenciją, nustatymą, tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas, būtų suteikta prieiga prie sistemos, jungiančios centralizuotus bankų sąskaitų registrus.

Šis pasiūlymas, grindžiamas Direktyva (ES) 2015/849, atitinka Finansinių veiksmų darbo grupės (toliau – FATF) rekomendacijas. Palyginti su dabartine direktyva, pasiūlymu didinamas nuoseklumas, užtikrinant, kad tais atvejais, kai priežiūrą vykdo savireguliavimo organai, juos prižiūrėtų valdžios institucija. Be to, viršvalstybinio rizikos vertinimo dažnumas suderinamas su FATF pripažinta geriausia praktika (bus vykdomas kas ketverius metus). Į šį pasiūlymą taip pat įtraukti pakeitimai, padaryti neseniai persvarsčius FATF rekomendacijas, susijusias su tikslinių finansinių sankcijų vengimo rizikos vertinimu ir mažinimu.

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir teisės aktais

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimai / tinkamumo patikros

Išsamus dabartinio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimo ex post vertinimas, atsižvelgiant į naujausius teisės aktų pokyčius, dar nėra atliktas. Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva buvo priimta 2015 m. gegužės 20 d., o jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas valstybėms narėms buvo 2017 m. birželio 26 d. Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva 17 buvo priimta 2018 m. gegužės 30 d., o perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2020 m. sausio 10 d. Perkėlimo kontrolė tebevykdoma. Tačiau 2019 m. liepos mėn. Komisijos komunikatu ir prie jo pridėtomis ataskaitomis įvertintas tuo metu galiojusio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimo veiksmingumas.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

–konsultacijos dėl gairių, rengiantis paskelbti Komisijos veiksmų planą. Konsultacijos Komisijos portale „Have Your Say“ vyko nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kovo 12 d., per jas buvo gautos 42 įvairių suinteresuotųjų šalių pastabos;

–viešos konsultacijos dėl veiksmų plane numatytų veiksmų, kuriose galėjo dalyvauti plačioji visuomenė ir visos suinteresuotųjų šalių grupės, vykusios nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki rugpjūčio 26 d. Konsultacijų metu gautos 202 oficialios pastabos;

–tikslinės konsultacijos su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis. Valstybės narės turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę įvairiuose Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ekspertų grupės posėdžiuose, o ES finansinės žvalgybos padaliniai pateikė savo nuomonę FŽP platformos posėdžiuose ir rašytiniuose dokumentuose. Diskusijos buvo paremtos tikslinėmis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis institucijomis, naudojant klausimynus;

–2020 m. kovo mėn. Europos bankininkystės institucijai pateiktas prašymas patarti; EBI savo nuomonę pateikė rugsėjo 10 d.;

–2020 m. liepos 23 d. EDAPP pateikė nuomonę dėl Komisijos veiksmų plano;

–2020 m. rugsėjo 30 d. Komisija surengė aukšto lygio konferenciją, kurioje dalyvavo nacionalinių ir ES valdžios institucijų atstovai, Europos Parlamento nariai, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės atstovai.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

–palikti esamas ES taisykles be jokių pakeitimų;

–užtikrinti, kad įpareigotiesiems subjektams taikomos taisyklės butų labiau suderintos, ir palikti valstybėms narėms teisę pačioms išsamiai nustatyti kompetentingų institucijų įgaliojimus ir pareigas;

–užtikrinti, kad būtų geriau suderintos taisyklės, taikomos subjektams, saistomiems kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įpareigojimų, taip pat priežiūros institucijų bei FŽP įgaliojimai.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Nors, kaip minėta pirmiau, dar nebuvo atliktas oficialus galiojančių ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų ex post vertinimas ar tinkamumo patikrinimas, galima pateikti keletą pastabų dėl siūlomo bendro priemonių rinkinio elementų, kurie padės siekti supaprastinimo ir didesnio veiksmingumo. Pirma, pakeitus tam tikras direktyvos taisykles labiau suderintomis ir tiesiogiai taikomomis reglamento taisyklėmis, valstybėms narėms nebereikės perkelti teisės aktų į nacionalinę teisę ir bus sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniams subjektams vykdyti veiklą. Be to, prekiautojų prekėmis pašalinimas iš ES kovos su pinigų plovimu sistemos taikymo srities, susijęs su siūlomu draudimu atlikti 10 000 EUR viršijančias grynųjų pinigų operacijas, panaikins tokių asmenų administracinę prievolę teikti FŽP ataskaitas apie grynųjų pinigų operacijas, viršijančias 10 000 EUR. Galiausiai, geriau suderinus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles tam tikrose konkrečiose srityse, priežiūros institucijų ir FŽP bendradarbiavimas taps paprastesnis, nes sumažės jų taisyklių ir praktikos skirtumų. Į šį direktyvos projektą įtrauktos tik tam tikros nuostatos, kurios turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, todėl jis yra trumpesnis nei direktyva, kurią jis pakeičia; dauguma Direktyvoje (ES) 2015/849 nagrinėjamų klausimų dabar yra įtraukti į siūlomą reglamentą, pridedamą prie šios siūlomos direktyvos.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis direktyvos projektas neturi poveikio biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pinigų plovimo prevencijos priežiūra

Nuostatos dėl sankcijų grindžiamos dabartine kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema ir įpareigoja valstybes nares nustatyti administracines priemones ir sankcijas už įpareigotųjų subjektų daromus šiurkščius pakartotinius ar sistemingus pagrindinių sistemos reikalavimų pažeidimus, nurodant mažiausias ir didžiausias piniginių sankcijų sumas ir numatant taikomų sankcijų skelbimą, pranešėjų apsaugą ir keitimąsi informacija apie sankcijas.

Naujosiose nuostatose pateikiami: administracinių priemonių, išskyrus sankcijas už mažiau šiurkščius pažeidimus, paaiškinimas ir reikalavimas, kad valstybės narės praneštų Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai apie savo administracinių sankcijų ar priemonių taikymo tvarką. aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengs techninius reguliavimo standartus, kuriuose bus apibrėžti pažeidimų sunkumo klasifikavimo rodikliai ir kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant administracinių sankcijų dydį arba taikant administracines priemones.

Bendradarbiavimas

Nuostatos dėl priežiūros institucijų, FŽP ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo grindžiamos dabartine kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema, įskaitant valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir nuostatas dėl atvejų, kai institucijos privalo saugoti profesinę paslaptį.

Naujose šio pasiūlymo nuostatose yra nuorodos į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją ir įpareigojimas kitoms įstaigoms bendradarbiauti su ja. Esamos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą bendradarbiavimą su finansų įstaigų prudencinės priežiūros institucijomis, sustiprinamos papildomomis sąlygomis, taip pat ir dėl pertvarkymo institucijų ir už kredito įstaigų priežiūrą atsakingų institucijų, siekiant bendradarbiavimo pagal Mokėjimo sąskaitų direktyvą ir Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą. Finansų priežiūros institucijos ir FŽP kasmet pateiks Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai ataskaitą apie bendradarbiavimą su šiomis institucijomis. Įtraukiamos nuostatos dėl bendradarbiavimo su auditoriais, o Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija paskelbs bendradarbiavimo gaires.

Baigiamosios nuostatos

Pagal šį pasiūlymą, kaip ir pagal dabartinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, tvarkant asmens duomens taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 arba Reglamentas (ES) 2018/1725, jei tai atlieka Sąjungos institucijos, agentūros ar įstaigos.

Komisijai padės komitetas, visų pirma rengiant įgyvendinimo aktus.

Įtraukiamos nuostatos dėl tinklo „FIU.net“ prieglobos perkėlimo iš Komisijos į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją.

Direktyva (ES) 2015/849 su pakeitimais (dabartinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema) panaikinama. Siūloma direktyva įsigalios dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Oficialiajame leidinyje; perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – dveji metai nuo direktyvos įsigaliojimo. Pirmą kartą Komisija turi peržiūrėti ir įvertinti šią direktyvą per penkerius metus nuo jos taikymo pradžios, o vėliau – kas trejus metus.

2021/0250 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 20 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 21 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 22 yra pagrindinė teisinė priemonė, kuria užkertamas kelias Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais. Minėtoje direktyvoje nustatyta išsami teisinė sistema Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 23 dar labiau sustiprinta mažinant naują kylančią riziką ir didinant informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumą. Patirtis parodė, kad, nepaisant pasiektų rezultatų, siekiant toliau tinkamai mažinti riziką ir veiksmingai išsiaiškinti nusikalstamus bandymus piktnaudžiauti Sąjungos finansų sistema nusikalstamais tikslais, Direktyvą (ES) 2015/849 reikėtų tobulinti toliau;

(2)po Direktyvos (ES) 2015/849 įsigaliojimo buvo išskirta keletas sričių, kuriose būtų reikalingi pakeitimai siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos finansų sistemos atsparumą ir pajėgumą užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui;

(3)įgyvendinant Direktyvą (ES) 2015/849 pastebėta, kad kompetentingų institucijų visoje Sąjungoje taikoma praktika ir metodika yra labai skirtingos, taip pat trūksta pakankamai veiksmingų tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmų. Todėl yra tikslinga nustatyti aiškesnius reikalavimus, kurie padėtų visoje Sąjungoje užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, tačiau kartu valstybėms narėms leistų atsižvelgti į savo nacionalinių sistemų ypatumus;

(4)šis naujas dokumentas yra įtrauktas į išsamų dokumentų, kuriais siekiama stiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, rinkinį. Šis dokumentas, Reglamentas [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final], Reglamentas [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2015/847 naujos redakcijos, COM/2021/420 final] ir Reglamentas [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] sudarys teisinę sistemą, pagal kurią bus nustatyti įpareigotiesiems subjektams privalomi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimai ir veiks institucinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema, įskaitant Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos įsteigimą;

(5)pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Priemonės, kurių būtų imamasi Sąjungos lygiu, neatsižvelgiant į tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl priemonės, kurių imasi Sąjunga, turėtų derėti su kitais veiksmais, kurių imamasi tarptautiniu lygiu, ir būti ne mažiau už juos griežtos. Vykdant Sąjungos veiksmus ir toliau reikėtų ypač atsižvelgti į Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, toliau – FATF) rekomendacijas ir kitų tarptautinių organizacijų, kovojančių su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, priemones. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmingumą, reikiamas atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatas reikėtų suderinti su 2012 m. vasario mėn. FATF patvirtintais Tarptautiniais kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartais (toliau – peržiūrėtos FATF rekomendacijos) ir vėlesniais tų standartų pakeitimais;

(6)konkrečios tam tikruose ekonomikos sektoriuose nacionaliniu lygiu kylančios pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės, rizika ir šių sektorių pažeidžiamumas įvairiais būdais silpnina valstybių narių pajėgumą prisidėti prie Sąjungos finansų sistemos vientisumo ir patikimumo. Todėl, apibrėžus tokius sektorius ir konkrečią riziką, yra tikslinga leisti valstybėms narėms nuspręsti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimus taikyti ir kitiems, ne tik į Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] taikymo sritį patenkantiems sektoriams. Siekdama išsaugoti vidaus rinkos ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veiksmingumą, Komisija turėtų turėti galimybę padedama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos įvertinti, ar numatomi valstybių narių sprendimai taikyti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimus ir kitiems sektoriams yra pagrįsti. Tais atvejais, kai tam tikruose sektoriuose Sąjungos interesų būtų siekiama Sąjungos lygiu, Komisija turėtų informuoti tą valstybę narę, kad ketina imtis veiksmų Sąjungos lygiu ir kad valstybė narė numatytų nacionalinių priemonių turėtų atsisakyti;

(7)atsižvelgiant į konkrečias kovos su pinigų plovimu spragas, pastebėtas elektroninių pinigų išleidimo, mokėjimo paslaugų ir kriptoturto paslaugų teikimo sektoriuje, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad paslaugų teikėjai, kurie jų teritorijoje įsteigti ne filialų forma ir kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, paskirtų pagrindinį kontaktinį punktą. Veikdamas skiriančiosios įstaigos vardu toks pagrindinis kontaktinis punktas turėtų užtikrinti, kad įstaiga laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių;

(8)priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad asmenys, faktiškai vadovaujantys valiutos keityklų, čekių išgryninimo, patikos, bendrovių paslaugų teikėjų ar lošimo paslaugų teikėjų veiklai, ir tikrieji tokių subjektų savininkai veiktų sąžiningai, teisingai, turėtų jų funkcijoms vykdyti būtinų žinių ir patirties. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar asmuo laikosi tų reikalavimų, turėtų atspindėti bent poreikį apsaugoti tokius subjektus, kad jų vadovai ar tikrieji savininkai jais nesinaudotų nusikalstamais tikslais;

(9)siekiant įvertinti asmenų, kurie įpareigotuosiuose subjektuose užima vadovaujamas pareigas ar kitaip juos kontroliuoja, tinkamumą informacija apie baudžiamosiose bylose priimtus nuosprendžius visais atvejais turėtų būti keičiamasi laikantis Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 24 ir Tarybos sprendimo 2009/316/TVR 25 ;

(10)Komisija turi geras galimybes konkrečioms tarpvalstybinėms grėsmėms, kurios galėtų paveikti vidaus rinką ir kurių pavienės valstybės narės negali nustatyti ir veiksmingai su jomis kovoti, apžvelgti. Todėl Komisijai turėtų būti pavesta koordinuoti su tarpvalstybine veikla susijusios rizikos vertinimą. Kad rizikos vertinimo procesas būtų veiksmingas, būtina įtraukti atitinkamus ekspertus, pavyzdžiui, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ekspertų grupę, FŽP atstovus, o prireikus – kitų Sąjungos institucijų atstovus. Nacionalinių rizikos vertinimų rezultatai ir patirtis taip pat yra svarbus šio proceso informacijos šaltinis. Komisijai vertinant tarpvalstybinę riziką, asmens duomenys neturėtų būti tvarkomi. Duomenys bet kuriuo atveju turėtų būti visiškai nuasmeninti. Nacionalinės ir Sąjungos duomenų apsaugos priežiūros valdžios institucijos turėtų būti įtraukiamos tik tais atvejais, kai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimas turi įtakos asmenų privatumui ir duomenų apsaugai;

(11)Sąjungos lygiu padarytos rizikos vertinimo išvados gali padėti kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo, taip pat tikslinių finansinių sankcijų netaikymo ir vengimo riziką. Todėl svarbu, kad rizikos vertinimo išvados būtų skelbiamos viešai;

(12)geriausias pozicijas, leidžiančias nustatyti, įvertinti, suprasti tiesiogiai kylančią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką, ir nuspręsti, kaip ją mažinti, tebeužima valstybės narės. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų imtis reikiamų veiksmų, kad tinkamai nustatytų, įvertintų ir suprastų savo patiriamą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo, taip pat tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir vengimo riziką, ir apibrėžtų nuoseklią nacionalinę strategiją, pagal kurią būtų imamasi veiksmų tai rizikai mažinti. Toks nacionalinis rizikos vertinimas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, į jį turėtų būti įtrauktas (tiek, kiek turima informacijos) valstybės narės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucinės struktūros ir bendrų procedūrų bei skirtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių aprašas;

(13)atitinkamais atvejais su rizikos vertinimo rezultatais turėtų būti leista laiku susipažinti įpareigotiesiems subjektams, kad jie galėtų nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti jiems patiems kylančią riziką;

(14)be to, siekiant dar geriau nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti riziką Sąjungos lygiu, valstybės narės turėtų savo rizikos vertinimo rezultatus pateikti viena kitai, Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai;

(15)kad galėtų įvertinti savo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti atitinkamus statistinius duomenis bei gerinti jų kokybę. Kad Sąjungos lygiu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija turėtų stebėti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu padėtį Sąjungos lygiu ir reguliariai skelbti apžvalgas;

(16)FATF parengė jurisdikcijoms skirtus standartus dėl rizikos, kad su ginklų platinimo finansavimu susijusios tikslinės finansinės sankcijos gali būti neįgyvendinamos arba jų gali būti vengiama, nustatymo, vertinimo ir veiksmų jai mažinti. Esami griežti reikalavimai, pagal kuriuos šalys turi įgyvendinti tikslines finansines sankcijas, kad būtų laikomasi atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos taisyklių dėl masinio naikinimo ginklų platinimo ir jo finansavimo prevencijos, mažinimo ir stabdymo, naujaisiais FATF standartais nepakeičiami ir nešvelninami. Esami įpareigojimai, Sąjungos lygiu įtvirtinti Tarybos sprendimuose 2010/413/BUSP 26 ir (BUSP) 2016/849 27 , taip pat Tarybos reglamentuose (ES) 267/2012 28 ir (ES)2017/1509 29 , tebėra griežti, grindžiami taisyklėmis ir privalomi visiems Sąjungos fiziniams ir juridiniams asmenims;

(17)siekiant atsižvelgti į naujausius tarptautiniu lygiu vykstančius procesus, į šią direktyvą įtrauktas reikalavimas Sąjungos ir valstybių narių lygiais nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti riziką, kad su ginklų platinimo finansavimu susijusios tikslinės finansinės sankcijos gali būti neįgyvendinamos arba jų gali būti vengiama;

(18)centriniai informacijos apie tikruosius savininkus registrai yra labai svarbūs kovojant su piktnaudžiavimu juridiniais asmenimis. Siekiant užtikrinti, kad informacijos apie tikruosius savininkus registrai būtų lengvai prieinami ir juose būtų saugomi aukštos kokybės duomenys, reikėtų nustatyti nuoseklias šios informacijos rinkimo ir saugojimo taisykles;

(19)siekdamos didinti skaidrumą ir taip kovoti su piktnaudžiavimu juridiniais asmenimis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija apie tikruosius savininkus būtų saugoma ne bendrovėje esančiame centriniame registre, visapusiškai laikantis Sąjungos teisės. Valstybės narės tam tikslui gali naudotis centrine duomenų baze, kurioje renkama informacija apie tikruosius savininkus, verslo registru arba kitu centriniu registru. Valstybės narės gali nuspręsti, kad įpareigotieji subjektai privalo teikti informaciją centriniam registrui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ta informacija visais atvejais būtų prieinama kompetentingoms institucijoms ir FŽP ir būtų pateikta įpareigotiesiems subjektams, kai jie taiko išsamaus klientų patikrinimo priemones;

(20)informacija apie patikos fondų ir panašių juridinių vienetų tikruosius savininkus turėtų būti registruojama patikėtinių ir asmenų, einančių lygiavertes pareigas panašiuose juridiniuose vienetuose, įsisteigimo arba buvimo vietos valstybėje. Siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos apie patikos fondų ir panašių juridinių vienetų tikruosius savininkus stebėseną ir registravimą, taip pat būtinas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas. Sujungus valstybių narių registrus, kuriuose kaupiama informacija apie patikos fondų ir panašių juridinių vienetų tikruosius savininkus, ta informacija taptų prieinama ir taip būtų išvengta tų pačių patikos fondų ir panašių juridinių vienetų pakartotinės registracijos Sąjungoje;

(21)galimybė laiku gauti informaciją apie tikruosius savininkus turėtų būti užtikrinta taip, kad nekiltų nusikalstamo informacijos nutekinimo suinteresuotajai įmonei pavojaus;

(22)į tikrųjų savininkų registrus įtrauktų duomenų tikslumas yra labai svarbus visoms atitinkamoms institucijoms ir kitiems asmenims, kuriems suteikta prieiga prie tų duomenų, tai svarbu ir tam, kad remiantis šiais duomenimis priimami sprendimai būtų pagrįsti ir teisėti. Todėl tais atvejais, kai, registrų tvarkytojams atlikus kruopščią analizę, atsiranda pakankamai priežasčių abejoti registrų informacijos apie tikruosius savininkus tikslumu, atsižvelgiant į riziką turėtų būti reikalaujama, kad juridiniai asmenys ir juridiniai vienetai pateiktų papildomos informacijos. Taip pat svarbu, kad valstybės narės už registrų tvarkymą atsakingam subjektui suteiktų pakankamus įgaliojimus tikrinti tikruosius savininkus ir jam pateiktos informacijos teisingumą ir apie visus įtarimus pranešti savo FŽP. Šie įgaliojimai turėtų apimti ir įgaliojimus atlikti patikrinimus juridinių asmenų patalpose;

(23)taip pat pažymėtina, kad informavimas apie neatitikimus tarp centriniuose registruose saugomos informacijos apie tikruosius savininkus ir tarp įpareigotųjų subjektų ir, atitinkamais atvejais, kompetentingų institucijų turimos informacijos apie tikruosius savininkus yra veiksmingas mechanizmas, padedantis tikrinti informacijos tikslumą. Visi tokie neatitikimai turėtų būti greitai išsiaiškinti, apie juos turėtų būti pranešta ir jie turėtų būti ištaisyti;

(24)siekdamos užtikrinti, kad informavimo apie neatitikimus mechanizmas būtų proporcingas ir pirmiausia skirtas informacijos apie tikruosius savininkus neatitikimams išsiaiškinti, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams reikalauti, kad klientas ištaisytų techninio pobūdžio neatitikimus tiesiogiai bendraudamas su subjektu, kuris yra atsakingas už centrinius registrus. Tokia galimybė taikoma tik mažos rizikos klientams ir techninio pobūdžio klaidoms, pavyzdžiui, nedidelėms informacijos rašybos klaidoms, kai yra akivaizdu, kad jos netrukdo nustatyti tikrojo (-ų) savininko (-ų) ir dėl jų informacijos tikslumas nesumažėja;

(25)jei FŽP ir kitų kompetentingų institucijų pranešimas apie neatitikimus pakenktų vykdomam baudžiamajam tyrimui, FŽP arba kitos kompetentingos institucijos turėtų atidėti pranešimą apie neatitikimą, kol išnyks pranešimo neteikimo priežastys. Be to, FŽP ir kompetentingos institucijos neturėtų pranešti apie neatitikimą, jei tai pažeistų nacionalinės teisės nuostatas dėl konfidencialumo arba jei taip būtų nusikalstamai nutekinta informacija;

(26)kad tikrojo savininko sąvoka būtų taikoma vienodai, labai svarbu, kad juridiniams asmenims visoje Sąjungoje pranešimų teikimo kanalų ir priemonių vienodumas būtų naudingas. Todėl informacija apie tikruosius savininkus atitinkamiems nacionaliniams registrams turėtų būti teikiama vienodu formatu, taip užtikrinant skaidrumą ir teisinį tikrumą;

(27)siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas įvairaus juridinio statuso subjektams, taip pat turėtų būti reikalaujama, kad patikėtiniai surinktų, saugotų informaciją apie tikruosius savininkus ir perduotų ją į centrinį registrą arba centrinę duomenų bazę;

(28)vieša prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus taip pat gali suteikti galimybę pilietinei visuomenei, įskaitant žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės organizacijas, nuodugniau tikrinti informaciją ir padeda išsaugoti pasitikėjimą finansų sistemos teisingumu. Tai gali padėti kovoti su netinkamu bendrovių ir kitų juridinių asmenų bei juridinių vienetų naudojimu pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo tikslais (dėl pagalbos tyrimams ir dėl poveikio reputacijai), nes visi, galintys užmegzti verslo santykius, žino tikrųjų savininkų tapatybę. Be to, vieša prieiga gali suteikti įpareigotiesiems subjektams ir trečiųjų valstybių institucijoms, kovojančioms su tokiais nusikaltimais, daugiau galimybių laiku ir efektyviai gauti informaciją. Prieiga prie tos informacijos taip pat padėtų tirti pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir terorizmo finansavimo atvejus;

(29)investuotojų ir plačiosios visuomenės pasitikėjimas finansų rinkomis didele dalimi priklauso nuo to, ar yra nustatyta tiksli informacijos atskleidimo tvarka, užtikrinanti informacijos apie tikruosius savininkus ir bendrovių kontrolės struktūras skaidrumą. Tai ypač taikytina bendrovių valdymo sistemoms, kurioms, kaip Sąjungos atveju, būdinga nuosavybės koncentracija. Viena vertus, stambūs investuotojai, kuriems tenka daug balsavimo teisių ir teisių į grynųjų pinigų srautus, gali paskatinti ilgalaikį augimą ir veiklos stabilumą. Tačiau, antra vertus, kontroliuojantys tikrieji savininkai su dideliu balsuotojų bloku gali turėti paskatų įmonės turtą ir galimybes smulkiųjų investuotojų sąskaita nukreipti asmeninei naudai. Galimas pasitikėjimo finansų rinkomis padidėjimas turėtų būti laikomas teigiamu šalutiniu poveikiu, o ne skaidrumo didinimo tikslu – skaidrumo didinimo tikslas yra sukurti tokią aplinką, kad tikimybė, jog ji bus naudojama pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais, būtų mažesnė;

(30)investuotojų ir plačiosios visuomenės pasitikėjimas finansų rinkomis didele dalimi priklauso nuo to, ar yra nustatyta tiksli informacijos atskleidimo tvarka, užtikrinanti informacijos apie bendrovių ir kitų juridinių asmenų bei tam tikrų rūšių patikos fondų ir panašių juridinių vienetų tikruosius savininkus ir kontrolės struktūras skaidrumą. Todėl valstybės narės turėtų leisti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus pakankamai nuosekliai ir koordinuotai, nustatydamos patikimas viešos prieigos taisykles, kad trečiosios šalys galėtų visoje Sąjungoje išsiaiškinti, kas yra bendrovių ir kitų juridinių asmenų bei (jeigu tam turi teisėtą interesą) tam tikrų rūšių patikos fondų ir panašių juridinių vienetų tikrieji savininkai;

(31)bendrovių ir kitų juridinių asmenų atžvilgiu reikėtų siekti teisingos pusiausvyros, ypač tarp bendrojo viešojo intereso užkirsti kelią pinigų plovimui bei terorizmo finansavimui ir duomenų subjektų pagrindinių teisių. Viešai skelbiami duomenys turi būti riboti, aiškiai ir išsamiai apibrėžti bei būti bendro pobūdžio, siekiant kuo labiau sumažinti galimą žalą tikriesiems savininkams. Kartu viešai skelbiama informacija neturėtų stipriai skirtis nuo tuo metu surinktų duomenų. Siekiant sumažinti poveikį teisei į pagarbą privačiam gyvenimui apskritai ir ypač teisei į asmens duomenų apsaugą, tą informaciją iš esmės turėtų sudaryti informacija apie bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikrųjų savininkų statusą ir ji turėtų būti teikiama tik apie tikrųjų savininkų vykdomos ekonominės veiklos sritį. Tais atvejais, kai vyresnysis vadovas laikomas tikruoju savininku tik ex officio, o ne todėl, kad turi nuosavybės dalį arba kitomis priemonėmis vykdo kontrolę, registruose tai turėtų būti aiškiai nurodyta;

(32)patikos fondų ir panašių juridinių vienetų atveju informacija turėtų būti prieinama bet kuriam plačiosios visuomenės nariui, jei jis gali įrodyti, kad turi į tai teisėtą interesą. Informacija taip pat turėtų būti prieinama, jeigu fizinis arba juridinis asmuo pateikia prašymą dėl patikos fondo ar panašaus juridinio vieneto, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso bet kurio už Sąjungos ribų įsteigto arba sukurto juridinio asmens kontrolinis akcijų paketas, įskaitant pareikštines akcijas arba kitais būdais vykdomą kontrolę. Aiškindamos teisėto intereso sąvoką valstybės narės prie teisėto intereso neturėtų priskirti vien to, kad yra vykdomos administracinės ar teisminės procedūros, ir turėtų turėti galimybę atsižvelgti į prevencinį nevyriausybinių organizacijų ir tiriamosios žurnalistikos atstovų darbą kovos su pinigų plovimu, susijusių pirminių nusikaltimų ir terorizmo finansavimu srityje. Nors patikos fondai ir kiti juridiniai vienetai sudėtingose įmonių struktūrose gali būti naudojami, jų pagrindiniu tikslu išlieka individualaus turto valdymas. Siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp tikslo neleisti naudotis finansų sistema pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo tikslais (tai padeda užtikrinti visuomenės kontrolė) ir tarp siekio apsaugoti pagrindines asmenų teises, ypač teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, būtina nustatyti sąlygą, kad teisėtas interesas susipažinti su informacija apie patikos fondų ir kitų juridinių vienetų tikruosius savininkus turi būti įrodytas;

(33)siekiant užtikrinti, kad viešai prieinama informacija leistų teisingai nustatyti tikrąjį savininką, reikalingas viešai prieinamas minimalus duomenų rinkinys. Tokie duomenys turėtų suteikti galimybę vienareikšmiškai nustatyti tikrąjį savininką, tačiau kartu užtikrintų, kad viešai prieinamų asmens duomenų kiekis būtų kuo mažesnis. Jeigu informacijos apie tikrojo savininko vardą, pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamąją šalį ir pilietybę nėra, vienareikšmiškai nustatyti, kas yra tikrasis savininkas, kai jis yra fizinis asmuo, neįmanoma. Taip pat jei nėra informacijos apie turimas naudos teises, neįmanoma nustatyti, kodėl tas asmuo turėtų būti laikomas tikruoju savininku. Todėl, siekiant išvengti klaidingo viešai prieinamos informacijos apie tikruosius savininkus aiškinimo ir visoje Sąjungoje nuosekliai užtikrinti, kad asmens duomenys būtų atskleidžiami proporcingai, tikslinga nustatyti, koks minimalus duomenų rinkinys gali būti prieinamas viešai;

(34)sustiprinta vieša priežiūra gali padėti išvengti piktnaudžiavimo juridiniais asmenimis ir juridiniais vienetais, įskaitant mokesčių vengimą. Todėl labai svarbu, kad informacija apie tikruosius savininkus išliktų pasiekiama per nacionalinius registrus ir jungtinę tikrųjų savininkų registrų sistemą bent penkerius metus nuo tada, kai registruoti informaciją apie patikos fondo arba panašaus juridinio vieneto tikruosius savininkus nebelieka pagrindo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę teisės aktais nustatyti informacijos apie tikruosius savininkus tvarkymą, įskaitant asmens duomenų tvarkymą kitiems tikslams, jei toks tvarkymas atitinka viešąjį interesą ir pagal siekiamą teisėtą tikslą yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė;

(35)be to, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingos ir subalansuotos metodikos, ir garantuoti teises į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti išskirtinėmis aplinkybėmis taikomas registruose saugomos tikrųjų savininkų asmeninės informacijos atskleidimo ir prieigos prie tokios informacijos išimtis, jeigu dėl tos informacijos tikrasis savininkas patirtų neproporcingą sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, prievartos ar bauginimo riziką. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę reikalauti registracijos internetu, kad galėtų nustatyti bet kurio asmens, prašančio suteikti registre saugomos informacijos, tapatybę, taip pat reikalauti sumokėti už prieigą prie registre saugomos informacijos;

(36)pagal Direktyvą (ES) 2018/843 valstybių narių centrinius registrus, kuriuose kaupiama informacija apie tikruosius savininkus, pavyko sujungti pasinaudojant Europos centrine platforma, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 30 . Tolesnis valstybių narių dalyvavimas visos sistemos veikime turėtų būti užtikrinamas palaikant reguliarų Komisijos ir valstybių narių atstovų dialogą su sistemos veikimu ir tolesniu jos kūrimu susijusiais klausimais;

(37)sujungus valstybių narių tikrųjų savininkų registrus, valstybės narės atitinkamo subjekto priimtu sprendimu, vadovaujantis teisėto intereso apibrėžtimi, prie kiekvienos valstybės narės registre saugomos informacijos apie juridinių vienetų tikruosius savininkus turėtų būti suteikiama tiek nacionalinė, tiek tarpvalstybinė prieiga. Siekiant išvengti tokių atvejų, kai nepagrįstų sprendimų apriboti prieigą prie informacijos apie tikruosius savininkus nebūtų galima peržiūrėti, turėtų būti nustatyti tokių sprendimų apskundimo mechanizmai. Siekdamos užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą registravimą ir keitimąsi informacija, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už registrą atsakingi jų subjektai bendradarbiautų su partneriais kitose valstybėse narėse keisdamiesi informacija apie vienos valstybės teisės aktais reglamentuojamus, tačiau kitoje valstybėje narėje administruojamus patikos fondus ir panašius juridinius vienetus;

(38)tvarkant asmens duomenis šios direktyvos tikslais taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 31 . Fiziniai asmenys, kurių asmens duomenys nacionaliniuose registruose laikomi kaip tikrųjų savininkų asmens duomenys, turėtų būti informuojami apie taikytinas duomenų apsaugos taisykles. Be to, prieiga turėtų būti suteikta tik prie tų asmens duomenų, kurie yra atnaujinti ir atitinka realius tikruosius savininkus, o savininkai turėtų būti informuoti apie jų teises pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisės sistemą ir toms teisėms įgyvendinti taikomas procedūras. Siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui registruose saugoma informacija ir užtikrinti pusiausvyrą su tikrųjų savininkų teisėmis, valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad tikslinga apsvarstyti galimybę informuoti tikrąjį savininką apie prašymą pateikusį asmenį ir nurodyti prašymo teisinį pagrindą;

(39)jeigu FŽP ir kitos kompetentingos institucijos informaciją apie banko ir mokėjimo sąskaitų bei banko seifų (ypač anoniminių) savininkų tapatybę gauna pavėluotai, tai kliudo aptikti su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimu susijusius lėšų pervedimus. Nacionaliniai duomenys, leidžiantys identifikuoti vienam asmeniui priklausančias banko ir mokėjimų sąskaitas bei banko seifus, nėra apjungti, todėl FŽP ir kitos kompetentingos institucijos negali jų gauti laiku. Todėl itin svarbu visose valstybėse narėse sukurti centralizuotus automatizuotus mechanizmus, pavyzdžiui registrus ar duomenų paieškos sistemas, kurie veiksmingai padėtų laiku gauti informaciją apie banko ir mokėjimo sąskaitų bei banko seifų savininkus, jų įgaliotinius ir tikruosius savininkus. Taikant nuostatas dėl prieigos tikslinga naudoti anksčiau sukurtus mechanizmus, jei nacionaliniai FŽP gali gauti prašomus duomenis iš karto ir tie duomenys nėra filtruoti. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę į tokius mechanizmus įtraukti kitą informaciją, jei tai, jų manymu, būtina ir proporcinga siekiant veiksmingiau mažinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką. FŽP ir kitos kompetentingos institucijos, išskyrus už baudžiamąjį persekiojimą atsakingas institucijas, turėtų užtikrinti visišką tokių tyrimų ir su jais susijusios informacijos prašymų konfidencialumą;

(40)gerbiant privatumą ir saugant asmens duomenis, minimalūs duomenys, reikalingi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo tyrimams atlikti, turėtų būti laikomi banko ir mokėjimų sąskaitų centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, pavyzdžiui, registruose ar duomenų paieškos sistemose. Valstybės narės, atsižvelgdamos į esamas sistemas ir teisės tradicijas, turėtų galėti nustatyti, kokius duomenis naudinga ir proporcinga rinkti, kad būtų galima tinkamai nustatyti tikruosius savininkus. Perkeldamos su tais mechanizmais susijusias nuostatas į nacionalinę teisę valstybės narės turėtų nustatyti saugojimo laikotarpius, atitinkančius laikotarpį, kurį turi būti saugomi dokumentai ir informacija, gauti taikant išsamaus klientų patikrinimo priemones. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pratęsti saugojimo laikotarpį remdamosi bendrosiomis teisės nuostatomis, kad nereikėtų prašyti priimti sprendimų kiekvienu konkrečiu atveju. Papildomas saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti papildomų penkerių metų. Tas laikotarpis neturėtų pažeisti nacionalinės teisės, kurioje nustatomi kiti duomenų saugojimo reikalavimai, ir turėtų leisti tam tikrais atvejais priimti sprendimus, palengvinančius baudžiamųjų ar administracinių bylų nagrinėjimą. Prieiga prie tų mechanizmų turėtų būti suteikiama tik būtinumo žinoti pagrindu;

(41)valstybių narių centralizuotus automatizuotus mechanizmus sujungus, nacionaliniai FŽP galėtų greitai gauti tarpvalstybinę informaciją apie kitose valstybėse narėse esančių banko ir mokėjimo sąskaitų bei seifų savininkų tapatybę, o tai sustiprintų jų galimybes veiksmingai atlikti finansinę analizę ir bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse narėse. Tiesioginė tarpvalstybinė prieiga prie informacijos apie banko ir mokėjimo sąskaitas bei banko seifus suteiktų finansinės žvalgybos padaliniams galimybę per pakankamai trumpą laikotarpį atlikti finansinę analizę ir aptikti galimus pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atvejus bei užtikrinti greitus teisėsaugos veiksmus;

(42)siekiant užtikrinti pagarbą teisei į asmens duomenų apsaugą ir teisei į privatų gyvenimą bei apriboti tarpvalstybinės prieigos prie informacijos, saugomos nacionaliniuose centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, poveikį, informacijos, prieinamos per banko sąskaitų registrų centrinį prieigos punktą, apimtis pagal duomenų kiekio mažinimo principą būtų apribota iki būtino minimumo, leidžiančio nustatyti visus fizinius ar juridinius asmenis, kuriems priklauso mokėjimo sąskaitos ir tarptautinį banko sąskaitos numerį (IBAN) turinčios banko sąskaitos bei seifai, arba kurie juos kontroliuoja. Be to, skubi ir neribota prieiga prie centrinio prieigos punkto turėtų būti suteikiama tik FŽP. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad FŽP darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartų, būtų itin sąžiningi ir turėtų tinkamą kvalifikaciją. Valstybės narės taip pat turėtų įdiegti technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrinama aukštus technologinius standartus atitinkanti duomenų apsauga;

(43)tam, kad valstybių narių centralizuotus automatizuotus mechanizmus (centrinius registrus arba centrines elektronines duomenų paieškos sistemas), kuriuose saugoma informacija apie banko ir mokėjimo sąskaitas bei seifus, būtų galima sujungti per banko sąskaitų registrų bendrą prieigos punktą, skirtingais techniniais ypatumais pasižyminčias nacionalines sistemas būtina koordinuoti. Tam, atsižvelgiant į nacionalinių centralizuotų automatizuotų mechanizmų skirtumus, turėtų būti parengtos techninės priemonės ir specifikacijos;

(44)nekilnojamasis turtas nusikaltėliams yra patraukli priemonė plauti iš neteisėtos veiklos gaunamas pajamas, nes taip galima nuslėpti tikrąjį lėšų šaltinį ir tikrojo savininko tapatybę. Tiek aiškinantis pinigų plovimo schemas, tiek įšaldant ir konfiskuojant turtą svarbu, kad FŽP ir kitos kompetentingos institucijos tinkamai ir laiku nustatytų, kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui priklauso nekilnojamasis turtas. Todėl svarbu, kad valstybės narės FŽP ir kompetentingoms institucijoms suteiktų prieigą prie informacijos, kuri leistų laiku nustatyti, kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso nekilnojamasis turtas, ir prie informacijos, kuri yra svarbi sandorio rizikai ir įtarimams dėl sandorio nustatyti;

(45)visos valstybės narės yra įsteigusios arba turėtų įsteigti nepriklausomus ir savarankiškus FŽP, kurie kauptų ir analizuotų jų gaunamą informaciją siekdami nustatyti sąsajas tarp įtartinų sandorių ir atitinkamos nusikalstamos veiklos, kad pinigų plovimui bei terorizmo finansavimui būtų galima užkirsti kelią ir su jais kovoti. FŽP turėtų veikti kaip viena centrinė nacionalinė struktūra, atsakinga už pranešimų apie įtartinus sandorius, pranešimų apie tarpvalstybinį fizinį grynųjų pinigų judėjimą, tam tikrą ribą viršijančius mokėjimus grynaisiais pinigais ir kitos informacijos apie pinigų plovimą, susijusius pirminius nusikaltimus arba terorizmo finansavimą, kurią teikia įpareigotieji subjektai, priėmimą ir analizę. FŽP veiklos nepriklausomumas ir savarankiškumas turėtų būti užtikrinti suteikiant FŽP įgaliojimus ir užtikrinant jo pajėgumus laisvai vykdyti savo funkcijas, įskaitant galimybę priimti savarankiškus sprendimus analizuoti konkrečią informaciją, jos prašyti ir ją platinti. Visais atvejais FŽP turėtų turėti nepriklausomą teisę perduoti arba platinti informaciją kompetentingoms institucijoms. FŽP turėtų būti suteikta pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių ir šie ištekliai turėtų būti suteikiami taip, kad būtų užtikrintas FŽP savarankiškumas ir nepriklausomumas ir jam būtų sudarytos sąlygos veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus. FŽP turėtų būti užtikrinta galimybė gauti ir panaudoti išteklius, kurių reikia jo funkcijoms vykdyti atskirais atvejais arba įprasta tvarka taip, kad jam nebūtų daroma nederama politinė, valdžios institucijų ar sektoriaus įtaka ar poveikis, kuris galėtų pakenkti FŽP veiklos nepriklausomumui;

(46)FŽP atlieka svarbų vaidmenį nustatant terorizmo tinklų finansines operacijas (ypač tarpvalstybines) ir aiškinantis jų finansinius rėmėjus. Finansinė žvalgyba gali būti itin svarbi siekiant atskleisti pagalbą teroristiniams nusikaltimams ir teroristinių organizacijų tinklus bei sistemas. Savo funkcijomis, kompetencija ir įgaliojimais FŽP tebėra labai skirtingi. Tačiau dabartiniai skirtumai neturėtų paveikti FŽP veiklos, ypač gebėjimo rengti prevencines analizes remiant visas už žvalgybinę, tiriamąją ir teisminę veiklą atsakingas valdžios institucijas bei tarptautinį bendradarbiavimą. FŽP vykdant savo funkcijas išryškėjo poreikis apibrėžti minimalų duomenų rinkinį, prie kurio FŽP turėtų turėti greitą prieigą ir kuriuo nekliudomi galėtų keistis su partneriais kitose valstybėse narėse. Visais įtariamo pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų atvejais ir ypač bylose dėl terorizmo finansavimo informacija turi būti teikiama tiesiogiai, greitai ir be nederamos gaišaties. Todėl labai svarbu aiškiau apibrėžti FŽP įgaliojimus ir tarpusavio bendradarbiavimą, taip toliau stiprinant FŽP veiksmingumą ir efektyvumą;

(47)FŽP įgaliojimai apima teisę tiesiogiai arba netiesiogiai susipažinti su finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, kurios jiems reikia kovos su pinigų plovimu, susijusiais pirminiais nusikaltimais ir terorizmo finansavimu tikslais. Kadangi tai, kokio pobūdžio informacija įeina į šias bendras kategorijas, neapibrėžta, FŽP suteikta prieiga prie labai įvairios informacijos rinkinių, o tai turi įtakos FŽP analitinėms funkcijoms ir pajėgumui veiksmingai bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse narėse. Todėl būtina apibrėžti, kokie minimalūs finansinės, administracinės ir teisėsaugos informacijos rinkiniai turėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinama kiekvienam FŽP visoje Sąjungoje. Be to, FŽP turėtų turėti galimybę greitai iš bet kurio įpareigotojo subjekto gauti visą jų funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. FŽP taip pat turėtų turėti galimybę gauti tokią informaciją kito FŽP pateikto prašymo pagrindu ir keistis informacija su prašymą pateikusiu FŽP;

(48)didžiajai daugumai FŽP yra suteikti įgaliojimai imtis skubių veiksmų ir sustabdyti sandorį arba neleisti jo vykdyti, kad tą sandorį būtų galima išanalizuoti, patikrinti įtarimą ir išplatinti analizės rezultatus kompetentingoms institucijoms. Tačiau skirtingose valstybėse narėse trukmė, kuriai įgaliota nustatyti atidėjimą, tam tikrais aspektais skiriasi, o tai turi įtakos ne tik tarpvalstybinio pobūdžio veiklos, kuri vykdoma FŽP bendradarbiaujant tarpusavyje, atidėjimui, bet ir asmenų pagrindinėms teisėms. Be to, siekiant užtikrinti, kad FŽP galėtų greitai suvaržyti nusikalstamas lėšas ar turtą ir užkirsti kelią jų plitimui, taip pat juos konfiskuoti, FŽP turėtų būti suteikti įgaliojimai sustabdyti naudojimąsi banko arba mokėjimo sąskaitomis, kad būtų galima išanalizuoti per tas sąskaitas vykdomas operacijas, patikrinti įtarimus ir išplatinti analizės rezultatus kompetentingoms institucijoms. Kadangi atidėjimo įgaliojimai turi įtakos teisei į nuosavybę, reikėtų garantuoti suinteresuotųjų asmenų pagrindinių teisių apsaugą;

(49)siekdami didesnio skaidrumo ir atskaitomybės bei siekdami skleisti daugiau informacijos apie savo veiklą FŽP turėtų kasmet skelbti savo veiklos ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikiami bent statistiniai duomenys apie tai, kiek gauta pranešimų apie įtartinus sandorius, kiek kartų informacija teikta nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kiek kitiems FŽP pateikta ir iš jų gauta prašymų, taip pat turėtų būti pateikta informacija apie nustatytas tendencijas ir dėsningumus. Ši ataskaita turėtų būti skelbiama viešai, išskyrus tas jos dalis, kuriose pateikiama neskelbtina ir įslaptinta informacija. Bent kartą per metus FŽP turėtų teikti įpareigotiesiems subjektams grįžtamąją informaciją apie pranešimų apie įtartinus sandorius kokybę, jų savalaikiškumą, įtarimų aprašymą ir visus pateiktus papildomus dokumentus. Tokia grįžtamoji informacija gali būti teikiama atskiriems įpareigotiesiems subjektams arba įpareigotųjų subjektų grupėms ir ja turėtų būti siekiama toliau gerinti įpareigotųjų subjektų gebėjimą aptikti ir nustatyti įtartinus sandorius bei veiklą ir apskritai stiprinti pranešimo mechanizmus;

(50)FŽP tikslas – rinkti ir analizuoti informaciją, kurią jie gauna siekdami kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei tokios veiklos prevencijos tikslais nustatyti ryšį tarp įtartinų sandorių ir atitinkamos nusikalstamos veiklos, taip pat pateikti savo analizės rezultatus ir papildomą informaciją kompetentingoms institucijoms, kai yra pagrindo įtarimams dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų arba terorizmo finansavimo. FŽP neturėtų susilaikyti nuo keitimosi informacija arba atsisakyti keistis informacija su kitu FŽP savo iniciatyva arba gavęs prašymą remdamasis tokiomis priežastimis kaip susijusio pirminio nusikaltimo nenurodymas, nacionalinės baudžiamosios teisės aktų ypatumai ir susijusių pirminių nusikaltimų apibrėžčių skirtumai ar nuorodos į konkrečius susijusius pirminius nusikaltimus nebuvimas. Kad būtų veiksmingai vykdomos informacijos platinimo funkcijos, FŽP atitinkamai turėtų suteikti savo išankstinį sutikimą kitam FŽP, kad informacija būtų perduodama kitoms kompetentingoms institucijoms, nepriklausomai nuo galimo susijusio pirminio nusikaltimo pobūdžio. FŽP pranešė apie keitimosi informacija sunkumus, kylančius dėl to, kad skiriasi nacionalinėje teisėje įtvirtintos tam tikrų pirminių nusikaltimų, pavyzdžiui, mokestinių nusikaltimų, apibrėžtys, kurios Sąjungos teisės normos nėra suderintos. Tokie skirtumai neturėtų tapti kliūtimi keistis informacija tarpusavyje, ją platinti kitoms kompetentingoms institucijoms ir naudoti. FŽP turėtų operatyviai, konstruktyviai ir veiksmingai kuo platesniu tarptautiniu mastu bendradarbiauti su trečiųjų valstybių FŽP pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir terorizmo finansavimo klausimais, laikydamiesi duomenų perdavimui taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir vadovaudamiesi FATF rekomendacijomis bei Egmonto grupės nustatytais informacijos keitimosi tarp finansinės žvalgybos padalinių principais;

(51)bendradarbiaudami tarpusavyje ir keisdamiesi informacija FŽP turėtų naudotis saugiomis priemonėmis, įskaitant apsaugotus ryšio kanalus. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta valstybių narių FŽP keitimosi informacija sistema (tinklas „FIU.net“). Šią sistemą turėtų valdyti ir jos prieglobą turėtų teikti Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija. FŽP turėtų naudotis tinklu „FIU.net“ bendradarbiaudami ir keisdamiesi informacija vienas su kitu, taip pat, jei tai tikslinga, keisdamiesi informacija su trečiųjų valstybių FŽP ir su kitomis institucijomis bei Sąjungos įstaigomis. FŽP turėtų išnaudoti visas tinklo „FIU.net“ funkcijas. Tos funkcijos turėtų leisti FŽP anonimiškai palyginti savo duomenis su kitų FŽP duomenimis ir nustatyti FŽP dominančius kitose valstybėse narėse esančius subjektus, jų pajamas ir lėšas, kartu užtikrinant visišką asmens duomenų apsaugą;

(52)svarbu, kad FŽP veiksmingai bendradarbiautų ir keistųsi informacija tarpusavyje. Šiuo atžvilgiu Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija turėtų suteikti reikiamą pagalbą ne tik koordinuodama bendrą tarpvalstybinių pranešimų apie įtartinus sandorius analizę, bet ir rengdama techninių reguliavimo standartų projektus dėl to, kokiu formatu FŽP turi keistis informacija, taip pat ji turėtų rengti gaires dėl atitinkamų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar pranešimas apie įtartiną sandorį yra susijęs su kita valstybe nare, dėl veiklos ir strateginės analizės pobūdžio, ypatumų ir tikslų;

(53)kad bendradarbiavimas būtų greitas, veiksmingas ir nuoseklus, būtina nustatyti FŽP keitimosi informacija terminus. Terminai turėtų būti nustatyti siekiant užtikrinti, kad informacija būtų keičiamasi veiksmingai, per pagrįstą laiką arba kad būtų paisoma procesinių apribojimų. Išimtiniais, pagrįstais ir skubiais atvejais, kai prašymą gavęs FŽP turi tiesioginę prieigą prie duomenų bazių, kuriose saugoma prašoma suteikti informacija, turėtų būti numatyti trumpesni terminai. Tais atvejais, kai prašymą gavęs FŽP negali pateikti informacijos per nustatytus terminus, jis turėtų apie tai atitinkamai informuoti FŽP partnerį;

(54)neteisėti pinigų srautai kerta valstybių sienas ir gali paveikti įvairias valstybes nares. Dėl įpareigotųjų subjektų vykdomos tarpvalstybinės veiklos vis dažniau iškyla ir vis didesnės reikšmės įgyja tarpvalstybiniai su keliomis jurisdikcijomis susiję atvejai. Kad su keliomis valstybėmis narėmis susiję atvejai būtų tvarkomi veiksmingai, FŽP turėtų turėti galimybę ne tik keistis informacija, padedančia nustatyti ir išanalizuotų įtartinus sandorius ir veiklą, bet ir patys dalytis analizės rezultatais. FŽP iškėlė keletą svarbių problemų, kurios riboja FŽP galimybes atlikti bendrą analizę arba dėl kurių bendra analizė yra galima tam tikromis sąlygomis. Vykdydami bendrą įtartinų sandorių ir veiklos analizę FŽP galės išnaudoti galimą sąveiką, naudotis įvairių šaltinių informacija, susidaryti išsamų neįprastos veiklos vaizdą ir atlikti išsamesnę analizę. FŽP turėtų turėti galimybę atlikti bendrą įtartinų sandorių ir veiklos analizę ir, padedami Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos, konkretiems tikslams tam tikram laikotarpiui sudaryti jungtines analizės grupes ir dalyvauti jų darbe. Trečiųjų šalių dalyvavimas gali padėti užtikrinti sėkmingus bendros analizės rezultatus. Todėl FŽP gali kviesti trečiąsias šalis dalyvauti bendroje analizėje, jei tai patenka į toms trečiosioms šalims suteiktų įgaliojimų sritį;

(55)veiksminga visų įpareigotųjų subjektų priežiūra yra labai svarbi siekiant apsaugoti Sąjungos finansų sistemos ir vidaus rinkos vientisumą. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingą ir nešališką kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą ir nustatyti veiksmingo, savalaikio ir tvaraus priežiūros institucijų bendradarbiavimo sąlygas;

(56)valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą, nešališką ir rizika grindžiamą visų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, kurią, pageidautina, turėtų atlikti valdžios institucijos per atskirą ir nepriklausomą nacionalinę priežiūros instituciją. Tam, kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų vykdyti veiksmingą visų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, jos turėtų gebėti atlikti labai įvairias užduotis;

(57)Sąjunga kai kuriais atvejais nevykdė griežtos priežiūros, kaip įpareigotieji subjektai vykdo savo pareigas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atžvilgiu. Todėl dabar itin svarbu, kad kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos, taikydamos šia direktyva ir Reglamentu [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] sukurtą integruotą priežiūros mechanizmą, aiškiai suprastų atitinkamas savo teises ir pareigas;

(58)siekiant veiksmingiau ir reguliariau vertinti ir stebėti riziką, kurią patiria įpareigotieji subjektai, ir būdą, kaip jie įgyvendina tikslines finansines sankcijas, būtina aiškiau nurodyti, kad nacionalinės priežiūros institucijos ir turi teisę, ir privalo atlikti visus būtinus nuotoliniu būdu atliekamus tyrimus, tyrimus vietoje, teminius tyrimus ir visus kitus tyrimus ir vertinimus, jei mano, kad tai būtina. Tai priežiūros institucijoms ne tik padės priimti sprendimus tais atvejais, kai konkreti sektoriui būdinga rizika yra aiški ir suprantama, bet ir suteiks joms reikiamų priemonių skleisti atitinkamą informaciją įpareigotiesiems subjektams ir juos informuoti, kad jie geriau suprastų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką;

(59)informavimo veikla, įskaitant priežiūros institucijų vykdomą informacijos sklaidą jų prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams, yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius tinkamai suprastų savo patiriamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos pobūdį ir lygį;

(60)priežiūros institucijos savo darbe turėtų laikytis rizika grindžiamo požiūrio, kuris turėtų suteikti joms galimybę sutelkti savo išteklius ten, kur rizika yra didžiausia, kartu užtikrinant, kad joks sektorius ar subjektas nebūtų paliktas atviras nusikalstamai pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo veiklai. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant vienodą rizikos suvokimą, todėl jai turėtų būti pavesta suformuluoti įpareigotiesiems subjektams būdingos ir likutinės rizikos profilio lyginamuosius rodiklius, parengti šios rizikos vertinimo ir klasifikavimo metodiką ir nustatyti, kokiu dažnumu šis rizikos profilis turėtų būti peržiūrimas;

(61)priežiūros institucijų FŽP atskleidžiami faktai, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu arba terorizmo finansavimu, yra viena iš pagrindinių veiksmingos ir efektyvios pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos priežiūros priemonių. Todėl būtina, kad valstybės narės įdiegtų sistemą, kuri užtikrintų, kad FŽP būtų tinkamai ir greitai informuojami;

(62)kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas priežiūros metodikos vienodumas, labai svarbu, kad nacionalinės priežiūros institucijos bendradarbiautų. Tam, kad šis bendradarbiavimas būtų veiksmingas, jis turi būti kuo glaudesnis ir nepriklausyti nuo atitinkamo priežiūros institucijų pobūdžio ar statuso. Be tradicinio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, galimybės vykdyti tyrimus prašymą pateikusios priežiūros valdžios institucijos vardu, tikslinga suteikti įgaliojimus steigti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijas, kurios prižiūrėtų įpareigotuosius subjektus, besinaudojančius laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo laisve, ir įpareigotuosius subjektus, kurie yra kurios nors grupės dalis;

(63)jei įpareigotasis subjektas valdo kitoje valstybėje narėje esančius padalinius, be kita ko, pasitelkdamas atstovų tinklą, buveinės valstybės narės priežiūros institucija turėtų būti atsakinga už priežiūrą, kad įpareigotasis subjektas taikytų grupės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką ir procedūras. Šią priežiūrą gali sudaryti apsilankymai kitoje valstybėje narėje esančiuose padaliniuose. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija ir informuoti ją visais klausimais, kurie galėtų daryti poveikį atliekant vertinimą, kaip padalinys laikosi priimančiosios valstybės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių;

(64)jei įpareigotasis subjektas valdo kitoje valstybėje narėje esančius padalinius, be kita ko, pasitelkdamas atstovų tinklą, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija privalo užtikrinti, kad padalinys laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių, įskaitant pareigą atitinkamais atvejais vykdyti patikrinimus vietoje, stebėseną nuotoliniu būdu ir imtis tinkamų bei proporcingų priemonių, kad pašalintų šiurkščius tų reikalavimų pažeidimus. Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su buveinės valstybės narės priežiūros institucija ir informuoti ją visais klausimais, kurie galėtų daryti poveikį jai atliekant vertinimą, kaip įpareigotasis subjektas taiko grupės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką ir procedūras. Kad šiurkštūs kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių pažeidimai, dėl kurių nedelsiant reikia taikyti taisomąsias priemones, būtų pašalinti, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turėtų turėti galimybę taikyti tinkamas ir proporcingas laikinas taisomąsias priemones, kurios panašiomis aplinkybėmis būtų taikomos jos kompetencijai priklausantiems įgaliotiesiems subjektams, kad būtų pašalinti tokie šiurkštūs pažeidimai; atitinkamais atvejais tai daroma su buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pagalba ar su ja bendradarbiaujant;

(65)siekiant užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą ir veiksmingai prisidėti prie integruoto priežiūros mechanizmo poreikių tenkinimo, reikėtų aiškiau apibrėžti atitinkamas su tais įpareigotaisiais subjektais susijusias priežiūros institucijų pareigas ir numatyti konkrečius, proporcingus bendradarbiavimo mechanizmus;

(66)tarpvalstybinės grupės turi parengti plataus masto politiką ir procedūras. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybines operacijas papildytų tinkama priežiūra, reikia nustatyti išsamias priežiūros taisykles, kurios sudarytų sąlygas buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms kuo glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, nepriklausomai nuo atitinkamo jų pobūdžio ar statuso, taip pat bendradarbiauti su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, kad būtų galima įvertinti riziką ir stebėti procesus, galinčius daryti poveikį įvairiems subjektams, kurie priklauso kuriai nors grupei, ir koordinuoti priežiūros veiksmus. Atsižvelgiant į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos koordinuojamąjį vaidmenį, šiai institucijai turėtų būti pavesta rengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų išsamiai nustatytos atitinkamos buveinės ir priimančiosios valstybės grupių priežiūros institucijų pareigos ir jų bendradarbiavimo sąlygos. Priežiūra, ar veiksmingai įgyvendinama įmonių grupių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politika, turėtų būti atliekama vadovaujantis konsoliduotos priežiūros principais ir metodais, išdėstytais atitinkamuose ES sektorių teisės aktuose;

(67)Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytas bendras reikalavimas, kad buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros institucijos turi bendradarbiauti. Vėliau šie reikalavimai buvo sugriežtinti siekiant užkirsti kelią tam, kad keitimasis informacija tarp priežiūros institucijų ir jų bendradarbiavimas nebūtų uždrausti arba nepagrįstai apriboti. Tačiau nesant aiškios teisinės sistemos, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijos buvo sudaromos remiantis teisiškai neprivalomomis gairėmis. Todėl, pripažįstant struktūruoto ryšio tarp Sąjungos priežiūros institucijų būtinybę, reikia nustatyti aiškias kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kolegijų steigimo taisykles ir numatyti suderintą, teisiškai pagrįstą metodiką. Atsižvelgiant į koordinavimo ir priežiūros funkciją, kurią turi vykdyti Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, šiai institucijai turėtų būti pavesta rengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų apibrėžiamos bendros sąlygos, leidžiančios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijoms tinkamai veikti;

(68)kadangi pasaulinės finansų sistemos tampa vis labiau integruotos, labai svarbu, kad priežiūros institucijos keistųsi informacija ir bendradarbiautų. Viena vertus, Sąjungos priežiūros institucijos, įskaitant Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją, turėtų informuoti viena kitą apie atvejus, kai pagal trečiosios valstybės teisę neleidžiama įgyvendinti pagal Reglamentą [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] reikalaujamos politikos ir procedūrų. Kita vertus, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti priežiūros institucijoms sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia informacija su partnerėmis trečiosiose valstybėse, laikantis taikytinų asmens duomenų perdavimo taisyklių. Atsižvelgiant į priežiūros funkciją, kurią turi vykdyti Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, ši institucija turėtų teikti pagalbą, kurios gali prireikti siekiant įvertinti partnerei iš trečiosios valstybės taikomų profesinės paslapties reikalavimų lygiavertiškumą;

(69)pagal Direktyvą (ES) 2015/849 valstybėms narėms leidžiama kai kurių įpareigotųjų subjektų priežiūrą patikėti savireguliavimo organams. Tačiau tokių savireguliavimo organų vykdomos priežiūros kokybė ir intensyvumas buvo nepakankami, o jos vieša priežiūra buvo nevykdoma arba beveik nevykdoma. Jeigu valstybė narė nusprendžia pavesti priežiūrą savireguliavimo organui, ji taip pat turėtų paskirti valdžios instituciją, kuri prižiūrėtų savireguliavimo organo veiklą ir taip būtų užtikrinama, kad minėtos veiklos vykdymas atitiktų šios direktyvos reikalavimus;

(70)atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu svarbą valstybės narės nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines sankcijas bei priemones už Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] nesilaikymą. Valstybės narės turėtų suteikti įgaliojimus nacionalinėms priežiūros institucijoms taikyti tas priemones įpareigotiesiems subjektams už padarytus pažeidimus padėčiai ištaisyti, o jei pažeidimas sudaro tam pakankamą pagrindą, – skirti pinigines sankcijas. Sankcijų ir priemonių įvairovė turėtų būti pakankamai plati, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į įpareigotųjų subjektų skirtumus, visų pirma kredito įstaigų bei finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis ir veiklos pobūdžiu;

(71)šiuo metu valstybės narės už pagrindinių prevencinių nuostatų pažeidimus taiko skirtingas administracines sankcijas ir priemones ir laikosi nevienodos kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų tyrimo ir sankcijų už pažeidimus skyrimo metodikos, priežiūros institucijos taip pat nevienodai aiškina, kas turėtų būti laikoma „sunkiu“ pažeidimu, ir kaip atskirti, kada turėtų būti skiriama administracinė sankcija. Tokie skirtumai kenkia pastangoms kovoti su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu, o Sąjungos atsakas yra nenuoseklus. Todėl reikėtų nustatyti bendrus kriterijus, pagal kuriuos būtų pasirenkamas tinkamiausias priežiūros institucijų atsakas į pažeidimus, taip pat reikėtų apibrėžti įvairias administracines priemones, kurias priežiūros institucijos galėtų taikyti, kai pažeidimai nėra pakankamai sunkūs, kad už juos būtų baudžiama administracine sankcija. Siekiant paskatinti įpareigotuosius subjektus laikytis Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] nuostatų, būtina stiprinti administracinių sankcijų atgrasomąjį pobūdį. Todėl maksimalios baudos, kurią galima skirti už sunkius Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] pažeidimus, minimalų dydį reikėtų padidinti. Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinių sankcijų bei priemonių ir baudžiamųjų sankcijų pagal nacionalinę teisę taikymas nepažeistų principo ne bis in idem;

(72)įpareigotieji subjektai gali naudotis laisve teikti paslaugas bei steigtis visoje vidaus rinkoje bei siūlyti savo produktus ir paslaugas visoje Sąjungoje. Kad priežiūros sistema būtų veiksminga, priežiūros institucijos turi žinoti apie įpareigotųjų subjektų atitikties kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklėms spragas. Todėl svarbu, kad priežiūros institucijos galėtų viena kitai pranešti apie įpareigotiesiems subjektams taikomas administracines sankcijas ir priemones, jeigu tokia informacija kitoms priežiūros institucijoms irgi būtų aktuali;

(73)skelbimas apie administracines sankcijas ar priemones už Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] pažeidimą gali daryti didelį atgrasomąjį poveikį, kad toks pažeidimas nepasikartotų. Tokiu būdu ir kiti subjektai yra informuojami apie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką, susijusią su įpareigotuoju subjektu, kuriam taikomos sankcijos, prieš jiems užmezgant verslo santykius, o kitų valstybių narių priežiūros institucijoms padedama valdyti su įpareigotuoju subjektu susijusią riziką, kai šis subjektas vykdo tarpvalstybinę veiklą jų valstybėje narėje. Dėl šių priežasčių reikėtų patvirtinti reikalavimą skelbti sprendimus dėl sankcijų, dėl kurių nevyksta apeliacinės procedūros. Tačiau visais atvejais skelbimas turėtų būti proporcingas ir, priimdamos sprendimą dėl paskelbimo apie administracinę sankciją ar priemonę, priežiūros institucijos turėtų atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir atgrasomąjį poveikį, kuris yra tikėtinas paskelbus apie administracinę sankciją arba priemonę;

(74)yra pasitaikę atvejų, kad darbuotojams, pranešusiems apie įtariamą pinigų plovimą, buvo grasinama arba jie susidūrė su priešiškais veiksmais. Siekiant užtikrinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veiksmingumą šį klausimą labai svarbu išspręsti. Valstybės narės turėtų suprasti šią problemą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų asmenis, įskaitant įpareigotojo subjekto darbuotojus ir atstovus, nuo tokių grasinimų ar priešiškų veiksmų, ir pagal nacionalinę teisę suteikti tokiems asmenims tinkamą apsaugą, ypač apsaugoti jų teisę į jų asmens duomenų apsaugą ir teises į veiksmingą teisminę apsaugą bei atstovavimą;

(75)nauja visapusiškai integruota ir nuosekli Sąjungos lygiu vykdomos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politika, kurioje būtų nustatytos Sąjungos ir nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijos ir kuria būtų siekiama užtikrinti sklandų ir nuolatinį šių institucijų bendradarbiavimą. Šiuo atžvilgiu visų nacionalinių ir Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus, jį reikėtų aiškiau apibrėžti ir stiprinti. Valstybės narės savo viduje ir toliau turi nustatyti būtinas taisykles, pagal kurias būtų užtikrinama, kad politikos formuotojai, FŽP, priežiūros institucijos, įskaitant Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją, ir kitos kompetentingos institucijos, dalyvaujančios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veikloje, taip pat mokesčių ir teisėsaugos institucijos, veikdamos pagal šią direktyvą, turėtų veiksmingus mechanizmus, suteikiančius joms galimybes bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, be kita ko, ribojant kompetentingų institucijų galimybes atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija kitos kompetentingos institucijos prašymu;

(76)siekiant palengvinti ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą, ypač keitimąsi informacija, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu savo kompetentingų institucijų sąrašą ir atitinkamus kontaktinius duomenis;

(77)pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką gali aptikti visos kredito įstaigas prižiūrinčios priežiūros institucijos. Prudencinio pobūdžio informacija apie kredito ir finansų įstaigas, pavyzdžiui, informacija apie direktorių ir akcininkų tinkamumą ir kompetenciją, vidaus kontrolės mechanizmus, vidaus valdymą arba atitiktį ir rizikos valdymą dažnai būna būtina tam, kad tose įstaigose būtų galima vykdyti tinkamą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą. Informacija apie kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taip pat yra svarbi atliekant tokių įstaigų prudencinę priežiūrą. Todėl reikalavimas bendradarbiauti ir keistis informacija su kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijomis bei FŽP turėtų būti taikomas visoms kompetentingoms institucijoms, kurios yra atsakingos už tokių įpareigotųjų asmenų priežiūrą pagal kitus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2013/36 32 , Direktyvą (ES) 2014/49 33 , Direktyvą (ES) 2014/59 34 , Direktyvą (ES) 2014/92 35 ir Direktyvą (ES) 2015/2366 36 Kad šis bendradarbiavimas vyktų veiksmingai, valstybės narės turėtų kasmet informuoti Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją apie palaikomus ryšius;

(78)bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, kompetentingomis vykdyti kredito įstaigų priežiūrą pagal Direktyvą (ES) 2014/92 ir Direktyvą (ES) 2015/2366, gali padėti sumažinti nenumatytas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų pasekmes. Kredito įstaigos gali pasirinkti nutraukti arba apriboti verslo santykius su klientais ar tam tikrų kategorijų klientais, ir taip rizikos išvengti, o ne ją valdyti. Tokia rizikos mažinimo praktika gali susilpninti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą ir sumažinti galimybes aptikti įtartinus sandorius, nes ji skatina klientus savo finansinėms reikmėms naudotis mažesnio saugumo arba nereguliuojamais mokėjimo kanalais. Be to, jeigu rizikos mažinimo praktika plačiai paplis bankų sektoriuje, gali pasireikšti tam tikrų kategorijų mokėjimo subjektų ar vartotojų finansinė atskirtis. Finansų priežiūros institucijos turi geriausias galimybes nustatyti atvejus, kai kredito įstaiga atsisako užmegzti verslo santykius, nors galbūt pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva (ES) 2014/92 arba Direktyva (ES) 2015/2366, privalo juos užmegzti, ir taip elgiasi be pagrindo, kuris būtų patvirtintas išsamaus klientų patikrinimo dokumentais. Tokiais atvejais finansų priežiūros institucijos turėtų įspėti institucijas, atsakingas už tai, kad finansų įstaiga laikytųsi Direktyvos (ES) 2014/92 arba Direktyvos (ES) 2015/2366 reikalavimų;

(79)siekiant suderinti pagal šią direktyvą siekiamą tikslą užkirsti kelią pinigų plovimui ir pagal direktyvas 2014/49/ES ir 2014/59/ES siekiamą tikslą apsaugoti finansinį stabilumą bei indėlininkus, būtina, kad finansų priežiūros institucijos ir institucijos, atsakingos už kredito įstaigų ir investicinių įmonių krizių valdymą, pirmiausia indėlių garantijų sistemoje paskirtos institucijos ir pertvarkymo institucijos, bendradarbiautų. Jeigu nustatoma, kad kredito įstaiga žlunga ar gali žlugti, arba jeigu pripažįstama, kad indėlių grąžinti neįmanoma, finansų priežiūros institucijos turėtų prižiūrėti, kaip vykdomas išsamus klientų patikrinimas ir FŽP pranešama apie visus įtartinus sandorius. Finansų priežiūros institucijos turėtų informuoti institucijas, atsakingas už kredito įstaigų ir investicinių įmonių krizių valdymą, apie visus svarbius atlikto išsamaus klientų patikrinimo rezultatus ir apie visas sąskaitas, kurių naudojimą FŽP sustabdė;

(80)siekdama palengvinti tokį su kredito įstaigomis susijusį bendradarbiavimą Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, konsultuodamasi su Europos bankininkystės institucija, turėtų paskelbti gaires, kuriose būtų išdėstytos pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos, įskaitant tai, kaip turėtų būti keičiamasi informacija;

(81)bendradarbiavimo mechanizmai taip pat turėtų būti taikomi institucijoms, atsakingoms už auditorių priežiūrą ir kontrolę, nes toks bendradarbiavimas gali padidinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistemos veiksmingumą;

(82)įgyvendinant šią direktyvą itin svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija tarpusavyje ir viena kitai teiktų pagalbą. Todėl valstybės narės tokio keitimosi informacija ir pagalbos neturėtų drausti arba nustatyti nepagrįstai ar nederamai tai ribojančias sąlygas;

(83)priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę bendradarbiauti ir keistis konfidencialia informacija, nepriklausomai nuo atitinkamo jų pobūdžio ar statuso. Tuo tikslu jos turėtų turėti pakankamą teisinį pagrindą keistis konfidencialia informacija ir bendradarbiauti. Teisinis netikrumas, kurio gali atsirasti dėl aiškių nuostatų šioje srityje nebuvimo, neturėtų tapti netyčine kliūtimi, trukdančia keistis informacija ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis, atsakingomis už įpareigotųjų subjektų priežiūrą ar kontrolę pagal kitus Sąjungos aktus. Aiškesnė teisinė sistema yra svarbi dar ir dėl to, kad prudencinę priežiūrą tam tikrais atvejais patikėta vykdyti ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, Europos Centriniam Bankui (ECB);

(84)Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veiksmingumas priklauso nuo daugelio įvairių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo. Kad bendradarbiauti būtų lengviau, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai turėtų būti pavesta, koordinuojant savo darbą su ECB, Europos priežiūros institucijomis, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra, parengti visų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo gaires. Gairėse taip pat turėtų būti aprašyta, kaip už įpareigotųjų subjektų priežiūrą ar kontrolę pagal kitus Sąjungos aktus atsakingos kompetentingos institucijos, vykdydamos savo pareigas turėtų atsižvelgti į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo keliamą nerimą;

(85)asmens duomenys šios direktyvos tikslais tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679. Šios direktyvos tikslais Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 37 . Visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu yra svarbus viešojo intereso pagrindas. Tačiau kompetentingos institucijos, atsakingos už pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ar terorizmo finansavimo tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą už juos, arba kompetentingos institucijos, vykdančios nusikalstamu būdu įgyto turto paieškos, areštavimo, įšaldymo ir konfiskavimo funkcijas, turėtų laikytis asmens duomenų, kurie yra tvarkomi policijai ir teismams bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose, apsaugos taisyklių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 38 ;

(86)itin svarbu, kad šios direktyvos suderinimas su peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis būtų vykdomas visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, visų pirma atsižvelgiant į Sąjungos duomenų apsaugos teisę, įskaitant duomenų perdavimo taisykles, taip pat pagrindinių teisių, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) apsaugą. Tam tikri šios direktyvos įgyvendinimo aspektai yra susiję su duomenų rinkimu, analize, saugojimu ir keitimusi jais Sąjungos viduje ir su trečiosiomis valstybėmis. Toks asmens duomenų tvarkymas, visapusiškai gerbiant pagrindines teises, turėtų būti leidžiamas tik šioje direktyvoje nustatytais tikslais ir vykdant pagal šią direktyvą reikalaujamą veiklą, pavyzdžiui, kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija;

(87)šios direktyvos tikslais tvarkomiems asmens duomenims galioja duomenų subjekto teisės susipažinti su duomenimis. Tačiau duomenų subjekto prieiga prie bet kurios informacijos, susijusios su pranešimu apie įtartiną sandorį, labai sumažintų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmingumą. Todėl gali būti pagrindo taikyti Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnyje ir, atitinkamais atvejais, Reglamento (EB) 2018/1725 25 straipsnyje nurodytas išimtis ir apribojimus. Duomenų subjektas turi teisę prašyti, kad Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija arba, atitinkamais atvejais, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas patikrintų duomenų tvarkymo teisėtumą, taip pat turi teisę imtis minėto reglamento 79 straipsnyje nurodytų teisminių teisių gynimo priemonių. Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija taip pat gali veikti ex officio pagrindu. Nedarant poveikio teisės susipažinti su duomenimis apribojimams, priežiūros valdžios institucija turėtų turėti galimybę pranešti duomenų subjektui, kad atliko visus būtinus patikrinimus, ir informuoti jį apie rezultatus, susijusius su atitinkamo duomenų tvarkymo teisėtumu;

(88)siekdama užtikrinti, kad Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos steigimo laikotarpiu FŽP nuolat keistųsi informacija tarpusavyje, Komisija turėtų ir toliau laikinai teikti tinklo „FIU.net“ prieglobą. Siekdama užtikrinti visapusišką FŽP dalyvavimą valdant sistemą, Komisija turėtų reguliariai keistis informacija su ES finansinės žvalgybos padalinių platforma (toliau – ES FŽP platforma) – neoficialia nuo 2006 m. veikiančia iš FP atstovų sudaryta grupe, kurios paskirtis yra palengvinti FŽP bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis su bendradarbiavimu susijusiais klausimais;

(89)techniniais reguliavimo standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus suderinimas visos Sąjungos lygiu. Labai specializuotos kompetencijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje turinčiai Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai tikslinga pavesti rengti ir Komisijai teikti su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus;

(90)siekiant užtikrinti, kad FŽP ir priežiūros institucijos laikytųsi vienodos metodikos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti šią direktyvą papildančius aktus –priimti techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatyti kriterijai dėl tam tikrų paslaugų teikėjų pagrindinio kontaktinio punkto paskyrimo ir funkcijų, nustatyti lyginamieji standartai ir metodika, pagal kuriuos būtų vertinamas ir klasifikuojamas įpareigotųjų subjektų būdingos ir likutinės rizikos profilis ir nustatomas rizikos profilio peržiūrų dažnumas, nustatytos buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų pareigos, jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos, bendros kovos su pinigų plovimu priežiūros kolegijų veiklos sąlygos ir veiklos vykdymo tvarka, apibrėžti rodikliai, pagal kuriuos būtų klasifikuojamas šios direktyvos pažeidimų sunkumo lygis, ir kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas administracinių sankcijų lygis arba imamasi administracinių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų tinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Ypač pažymėtina, kad siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams visada suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(91)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji nustatytų statistinių duomenų rinkimo metodiką, informacijos apie tikruosius savininkus teikimo formatą, apibrėžtų tikrųjų savininkų registrų, banko sąskaitų registrų ir duomenų paieškos mechanizmų sujungimo technines sąlygas ir priimtų techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose būtų nurodyta, kokiu formatu valstybių narių FŽP keičiasi informacija. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 39 ;

(92)šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Chartijoje – visų pirma, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą (Chartijos 7 straipsnis), teisės į asmens duomenų apsaugą (Chartijos 8 straipsnis) ir laisvės užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis);

(93)rengdama ataskaitą, kurioje įvertinamas šios direktyvos įgyvendinimas, Komisija turėtų deramai išnagrinėti, ar yra paisoma pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Chartijoje;

(94)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sukurti koordinuojamą ir darnų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(95)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 40 valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(96)pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnį buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu [ir jis pateikė nuomonę ... m. ...... d. 41 ].

(97)todėl Direktyva (ES) 2015/849 turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skirsnis

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl:

a)priemonių, taikomų sektoriams, kuriuose kyla pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmė nacionaliniu lygmeniu;

b)pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos nustatymo Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu;

c)tikrųjų savininkų, banko sąskaitų ir nekilnojamojo turto registrų sukūrimo ir prieigos prie jų;

d)finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) pareigų ir užduočių;

e)įpareigotųjų subjektų priežiūrą vykdančių įstaigų pareigų ir užduočių;

f)kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir jų bendradarbiavimo su institucijomis, kurioms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)finansų priežiūros institucija – už kredito ir finansų įstaigas atsakinga priežiūros institucija;

2)įpareigotieji subjektai – fiziniai arba juridiniai asmenys, išvardyti Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 3 straipsnyje, kuriems netaikoma išimtis pagal reglamento 4, 5, 6 straipsnius; 

3)buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra įpareigotojo subjekto registruota buveinė, arba, jei įpareigotasis subjektas neturi registruotos buveinės – valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

4)priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje įpareigotasis subjektas turi patronuojamąją įmonę arba filialą arba teikia paslaugas;

5)muitinė – muitinė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 42 5 straipsnio 1 dalyje, ir kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 2 straipsnio 1 dalies g punkte 43 ;

6)kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegija – nuolatinė bendradarbiavimo ir keitimosi informacija struktūra, skirta grupės ar tarpvalstybiniu mastu veikiančio subjekto priežiūrai;

7)tarpvalstybinę veiklą vykdantis subjektas – įpareigotasis subjektas, turintis bent vieną padalinį kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

8)padalinys – įpareigotojo subjekto, veikiančio valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kitoje nei ta, kurioje įsteigta jo pagrindinė buveinė, filialas arba bet kurios kitos formos padalinys arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, įsteigta kitoje valstybėje nei ta, kurioje įsteigta patronuojančioji įmonė.

2 skirsnis

Nacionalinės priemonės sektoriuose, kuriuose kyla pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmė

3 straipsnis

Sektorių, kuriuose kyla grėsmė, nustatymas nacionaliniu lygmeniu

1.Jei pagal 8 straipsnį valstybėms narėms atlikus nacionalinį rizikos vertinimą nustatoma, kad, be įpareigotųjų subjektų, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika kyla ir kitų sektorių subjektams, valstybės narės gali nuspręsti šiems papildomiems subjektams taikyti Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimus.

2.Įgyvendindamos 1 dalį, valstybės narės praneša Komisijai apie savo ketinimą taikyti Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimus kitų sektorių subjektams, ir pateikia:

a)tokį ketinimą pagrindžiantį pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos paaiškinimą;

b)įvertinimą dėl tokio reikalavimų taikymo išplėtimo poveikio paslaugų teikimui vidaus rinkoje;

c)nacionalinių priemonių, kurias valstybė narė ketina patvirtinti, tekstą.

3.Valstybės narės sustabdo 2 dalies c punkte nurodytų nacionalinių priemonių patvirtinimą šešiems mėnesiams nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos.

4.Iki 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos Komisija, pasikonsultavusi su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, įsteigta Reglamentu [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final], pateikia išsamią nuomonę dėl to, ar numatyta priemonė:

a)yra tinkama nustatytai rizikai mažinti, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar valstybės narės nurodyta rizika yra susijusi su vidaus rinka;

b)gali sudaryti kliūčių laisvam paslaugų ar kapitalo judėjimui arba paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvei vidaus rinkoje, kurios būtų neproporcingos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikai, kurią siekiama sumažinti šia priemone.

Išsamioje nuomonėje taip pat nurodoma, ar Komisija ketina siūlyti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu.

5.Jei Komisija nemano, kad tikslinga siūlyti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, atitinkama valstybė narė per du mėnesius nuo 4 dalyje nurodytos išsamios nuomonės gavimo praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji siūlo imtis atsižvelgiant į tą išsamią nuomonę. Komisija pateikia pastabas dėl valstybės narės pasiūlytų veiksmų.

6.Jei Komisija nurodo ketinanti siūlyti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, atitinkama valstybė narė susilaiko nuo 2 dalies c punkte nurodytų nacionalinių priemonių priėmimo.

7.Jeigu [įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą] valstybės narės jau taikė nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2015/849, ne įpareigotiesiems subjektams, o kitiems sektoriams, jos gali tiems sektoriams taikyti Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimus.

Iki [6 mėnesiai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] valstybės narės praneša Komisijai apie nacionaliniu lygmeniu pagal pirmą pastraipą nustatytus sektorius, kuriems taikomi Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimai, kartu pateikdamos paaiškinimą, kaip šiuose sektoriuose kyla pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika. Per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo Komisija, pasikonsultavusi su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, pateikia išsamią nuomonę dėl 4 dalies a ir b punktų ir nurodo, ar ketina siūlyti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Jei Komisija nemano, kad tikslinga siūlyti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, taikoma 5 dalis.

8.Iki [1 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] ir vėliau kiekvienais metais Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia suvestinį sektorių, kuriems valstybės narės nusprendė taikyti Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimus, sąrašą.

4 straipsnis

Su tam tikrais paslaugų teikėjais susiję reikalavimai

1.Valstybės narės užtikrina, kad valiutos keityklos, čekių gryninimo įstaigos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami arba registruojami.

2.Valstybės narės užtikrina, kad visi azartinių lošimų paslaugų teikėjai būtų reguliuojami.

5 straipsnis

Kontaktiniai punktai

1.Valstybės narės gali reikalauti, kad elektroninių pinigų išleidėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 3 dalyje 44 , mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 11 dalyje, ir kriptoturto paslaugų teikėjai, veikiantys per agentus, esančius priimančiojoje valstybėje narėje ir vykdantys veiklą pagal įsisteigimo teisę arba laisvę teikti paslaugas, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, paskirtų pagrindinį kontaktinį punktą savo teritorijoje. Šis pagrindinis kontaktinis punktas tarpvalstybiniu mastu veikiančio subjekto vardu užtikrina, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių, ir sudaro palankesnes sąlygas priežiūros institucijoms vykdyti priežiūrą, be kita ko, pateikdamas priežiūros institucijoms dokumentus ir informaciją jų prašymu.

2.Iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikia juos Komisijai priimti. Šiuose techninių reguliavimo standartų projektuose pateikiami aplinkybių, kuriomis tikslinga paskirti pagrindinį kontaktinį punktą pagal 9 dalį, nustatymo kriterijai ir nurodoma, kokios turėtų būti pagrindinių kontaktinių punktų funkcijos.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 38–41 straipsnius.

6 straipsnis

Tam tikrų įpareigotųjų subjektų vyresniosios vadovybės ir tikrųjų savininkų patikrinimai

1.Valstybės narės reikalauja, kad priežiūros institucijos patikrintų, ar 4 straipsnyje nurodytų įpareigotųjų subjektų vyresnieji vadovai ir tikrieji tokių subjektų savininkai veikia sąžiningai ir dorai. Tokių subjektų vyresnioji vadovybė taip pat turėtų turėti žinių ir patirties savo funkcijoms atlikti.

2.Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 3 straipsnio 3 dalies a, b, d, e ir h–l punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos imtųsi būtinų priemonių, kad asmenys, nuteisti už pinigų plovimą, bet kurį iš jo pirminių nusikaltimų arba terorizmo finansavimą, arba su jais susiję asmenys negalėtų gauti profesinės akreditacijos, eiti vadovaujamų pareigų tuose įpareigotuosiuose subjektuose arba būti jų tikraisiais savininkais.

3.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos reguliariai ir atsižvelgdamos į rizikos lygį tikrintų, ar ir toliau laikomasi 1 ir 2 dalių reikalavimų. Visų pirma jos tikrina, ar vyresnioji vadovybė elgiasi sąžiningai ir dorai ir ar ji turi žinių ir patirties, reikalingų jos funkcijoms atlikti tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad įpareigotajame subjekte vykdomas arba buvo vykdomas pinigų plovimas ar terorizmo finansavimas arba yra (buvo) bandoma jį vykdyti, arba yra padidėjusi rizika, kad jis bus vykdomas.

4.Priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad bet kuris asmuo, nuteistas už pinigų plovimą, bet kurį iš jo pirminių nusikaltimų arba terorizmo finansavimą, būtų pašalintas iš 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigotųjų subjektų vadovaujamų pareigų. Priežiūros institucijos turi teisę pašalinti vyresniuosius vadovus, kurie, kaip manoma, neveikia sąžiningai ir dorai ir neturi žinių ir patirties, būtinos jų funkcijoms atlikti.

5.Jei asmuo, nuteistas už pinigų plovimą, bet kurį iš jo pirminių nusikaltimų ar terorizmo finansavimą, yra 2 dalyje nurodyto įpareigotojo subjekto tikrasis savininkas, valstybės narės užtikrina, kad tokie asmenys galėtų būti atskirti nuo bet kurio įpareigotojo subjekto, be kita ko, suteikdamos priežiūros institucijoms įgaliojimus reikalauti, kad tikrasis savininkas parduotų savo valdomą dalį įpareigotajame subjekte.

6.Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos arba bet kuri kita institucija, įgaliota nacionaliniu lygmeniu vertinti 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tinkamumą, pagal savo nacionalinę teisę patikrintų, ar nuosprendžių registre esama duomenų apie atitinkamą vertinamo asmens apkaltinamąjį nuosprendį. Tais tikslais informacija keičiamasi pagal nacionalinėje teisėje įgyvendintą Pamatinį sprendimą 2009/315/TVR ir Sprendimą 2009/316/TVR.

2 skirsnis

Rizikos vertinimai

7 straipsnis

Viršvalstybinis rizikos vertinimas

1.Komisija atlieka pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, įvertinimą.

Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip [4 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] parengia ataskaitą, kurioje nustatoma, analizuojama ir įvertinama ta rizika Sąjungos lygiu. Po to Komisija savo ataskaitą atnaujina kas ketverius metus. Prireikus Komisija gali dažniau atnaujinti ataskaitos dalis.

2.1 dalyje nurodyta ataskaita apima bent šiuos aspektus:

a)vidaus rinkos sritis ir sektorius, kuriuose kyla pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika;

b)su kiekviena sritimi ir sektoriumi susijusios rizikos pobūdį ir lygį;

c)labiausiai paplitusias priemones, naudojamas neteisėtoms pajamoms plauti, įskaitant, jei įmanoma, tas, kurios visų pirma naudojamos sandoriuose tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių, neatsižvelgiant į trečiosios valstybės nustatymą pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] III skyriaus 2 skirsnį;

d)riziką, kad nebus įgyvendintos su ginklų platinimo finansavimu susijusios tikslinės finansinės sankcijos ar jų bus išvengta.

3.Komisija teikia rekomendacijas valstybėms narėms dėl nustatytai rizikai mažinti tinkamų priemonių. Jei valstybės narės, rengdamos savo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu procedūras, nusprendžia nesilaikyti jokių rekomendacijų, jos apie tai praneša Komisijai ir nurodo tokio sprendimo priežastis.

4.Iki [3 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija pateikia Komisijai skirtą nuomonę dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, darančios įtaką Sąjungai. Vėliau Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija savo nuomonę skelbia kas dvejus metus.

5.Komisija, atlikdama 1 dalyje nurodytą įvertinimą, organizuoja veiklą Sąjungos lygiu, atsižvelgia į 4 dalyje nurodytas bendras nuomones ir į tą veiklą įtraukia valstybių narių ekspertus pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje, nacionalinių priežiūros valdžios institucijų ir FŽP atstovus bei, kai tikslinga, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją ir kitas Sąjungos lygmens įstaigas.

6.Per dvejus metus nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos priėmimo, o vėliau kas ketverius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi remiantis tos ataskaitos išvadomis.

8 straipsnis

Nacionalinis rizikos vertinimas

1.Kiekviena valstybė narė atlieka nacionalinį rizikos vertinimą, kad nustatytų, įvertintų, suprastų ir sumažintų jai kylančią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką. Ji nuolat atnaujina rizikos vertinimą ir jį peržiūri ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Kiekviena valstybė narė taip pat imasi tinkamų veiksmų, kad nustatytų, įvertintų, suprastų ir sumažintų su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir vengimo riziką.

2.Kiekviena valstybė narė paskiria valdžios instituciją arba įsteigia mechanizmą, siekiant koordinuoti nacionalinius atsakomuosius veiksmus į 1 dalyje nurodytą riziką. Apie tą instituciją pranešama arba to mechanizmo aprašymas pateikiamas Komisijai, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai ir kitoms valstybėms narėms.

3.Atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nacionalinius rizikos vertinimus, valstybės narės atsižvelgia į 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą.

4.Kiekviena valstybė narė atlieka nacionalinį rizikos vertinimą, siekdama:

a)tobulinti savo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimą, visų pirma nustatydama sritis, kuriose įpareigotieji subjektai turi taikyti griežtesnes priemones, ir atitinkamais atvejais patikslindama, kokių priemonių imtis;

b)prireikus nustatyti, kuriuose sektoriuose arba srityse pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika yra mažesnė ar didesnė;

c)įvertinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką, susijusią su kiekvienos rūšies juridiniais asmenimis ir juridiniais vienetais jų teritorijoje, ir suprasti, kokia rizika kyla dėl užsienio juridinių asmenų ir juridinių vienetų;

d)priimti sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir prioritetų nustatymo kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, taip pat su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimu ir vengimu;

e)užtikrinti, kad kiekvienam sektoriui arba sričiai būtų parengtos atitinkamos taisyklės, atsižvelgiant į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką;

f)nedelsiant suteikti reikiamos informacijos kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams, kad jiems būtų lengviau atlikti savo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimus, taip pat įvertinti su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų, nurodytų Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 8 straipsnyje, vengimo riziką.

Nacionaliniame rizikos vertinime valstybės narės aprašo savo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tvarkos institucinę struktūrą ir bendras procedūras, įskaitant, be kita ko, FŽP, mokesčių administratorius ir prokurorus, taip pat tam skirtus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, jei tokios informacijos esama.

5.Valstybės narės pateikia savo nacionalinių rizikos vertinimų rezultatus, įskaitant jų atnaujinimus, Komisijai, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai ir kitoms valstybėms narėms. Bet kuri valstybė narė prireikus gali pateikti atitinkamą papildomą informaciją valstybei narei, atliekančiai nacionalinį rizikos vertinimą. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija. Iš joje pateiktos informacijos negali būti įmanoma nustatyti fizinio ar juridinio asmens tapatybės.

9 straipsnis

Statistika

1.Valstybės narės kaupia išsamius statistinius duomenis, susijusius su jų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų veiksmingumu, kad būtų galima įvertinti tų sistemų veiksmingumą.

2.1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys apima:

a)skirtingų sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, dydį ir svarbą rodančius duomenis, įskaitant kiekvieno sektoriaus fizinių asmenų ir subjektų skaičių bei reikšmę ekonomikai;

b)duomenis, kuriais vertinami nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos pranešimų, tyrimų ir teisminiai etapai, įskaitant pranešimų FŽP apie įtartinus sandorius skaičių, priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į tuos pranešimus, informaciją apie tarpvalstybinius fizinius grynųjų pinigų pervedimus, pateiktą FŽP pagal Reglamento (ES) 2018/1672 9 straipsnį, ir apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į pateiktą informaciją, taip pat per metus ištirtų atvejų skaičių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų skaičių, už pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo nusikaltimus nuteistų asmenų skaičių, pirminių nusikaltimų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 45 2 straipsnį, rūšis, jei tokia informacija prieinama, ir įšaldyto, areštuoto ar konfiskuoto turto vertę eurais;

c)jei turima, duomenis apie pranešimų, dėl kurių pradėtas tolesnis tyrimas, skaičių ir procentinę dalį, kartu su pagal 21 straipsnį FŽP parengta metine ataskaita;

d)duomenis apie tai, kiek tarpvalstybinių prašymų dėl informacijos FŽP buvo pateikta, gauta, atmesta ir iš dalies arba visiškai patenkinta, suskirstytus pagal valstybę partnerę;

e)iš partnerių už Sąjungos ribų gautų arba joms pateiktų savitarpio teisinės pagalbos arba kitų tarptautinių prašymų pateikti informaciją apie tikruosius savininkus ir banko sąskaitos informaciją, kaip nurodyta Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] IV skyriuje ir šios direktyvos II skyriaus 1 ir 2 skirsniuose, suskirstytų pagal kompetentingas institucijas ir valstybes partneres, skaičių;

f)priežiūros institucijoms skirtus žmogiškuosius išteklius, taip pat FŽP skirtus žmogiškuosius išteklius 17 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti;

g)priežiūros veiksmų skaičių vietoje ir ne vietoje, atliekant priežiūros veiksmus nustatytų pažeidimų skaičių ir priežiūros valdžios institucijų arba savireguliavimo organų pagal IV skyriaus 4 skirsnį paskirtas sankcijas ir (arba) administracines priemones.

h)nustatytų pažeidimų, susijusių su Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] IV skyriuje nustatytais įpareigojimais, skaičių ir pobūdį, dėl šių pažeidimų taikytas sankcijas arba administracines priemones, taip pat už centrinį registrą atsakingo subjekto pagal šios direktyvos 10 straipsnio 8 dalį atliktų patikrinimų skaičių.

3.Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti statistiniai duomenys būtų renkami ir kasmet perduodami Komisijai. 2 dalies a, c, d ir f punktuose nurodyti statistiniai duomenys perduodami ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai.

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija saugo šiuos statistinius duomenis savo duomenų bazėje pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 11 straipsnį.

4.Iki [3 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija priima Komisijai skirtą nuomonę dėl 2 dalies a, c, d ir f punktuose nurodytų statistinių duomenų rinkimo metodikos.

5.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 2 dalyje nurodytų statistinių duomenų rinkimo metodika ir jų perdavimo Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai tvarka. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.Kas dvejus metus Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje apibendrina ir paaiškina 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis. Ši ataskaita skelbiama jos interneto svetainėje.

II SKYRIUS

REGISTRAI

I skirsnis

Tikrųjų savininkų registrai

10 straipsnis

Tikrųjų savininkų registrai

1.Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie tikruosius savininkus, nurodyta Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 44 straipsnyje, ir informacija apie nominaliems subjektams taikytiną tvarką, nurodytą to reglamento 47 straipsnyje, būtų laikoma valstybės narės, kurioje įsteigtas juridinis asmuo arba kurioje įsteigtas ar gyvena patikėtinis arba analogiškas pareigas panašiame juridiniame vienete užimantis asmuo, centriniame registre. Toks reikalavimas netaikomas bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje ir kurioms taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, lygiaverčiai šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai.

Centriniuose registruose laikoma informacija apie tikruosius savininkus gali būti renkama taikant nacionalines sistemas.

2.Jei yra priežasčių abejoti centriniuose registruose esančios informacijos apie tikruosius savininkus tikslumu, valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog juridiniai asmenys ir juridiniai vienetai pateiktų papildomą informaciją atsižvelgdami į rizikos lygį, įskaitant direktorių valdybos nutarimus ir posėdžių protokolus, partnerystės sutartis, patikos dokumentus, įgaliojimą arba kitus sutartinius susitarimus ir dokumentus.

3.Jeigu pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 45 straipsnio 2 ir 3 dalis nenustatyta, kad asmuo yra tikrasis savininkas, į centrinį registrą įtraukiama ši informacija:

a)pareiškimas, kad tikrojo savininko nėra arba tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) negalima nustatyti ir patikrinti, ir šio pareiškimo pagrindimas;

b)išsami informacija apie fizinį (-ius) asmenį (-is), einantį (-čius) vyresniojo (-ųjų) vadovaujančio (-ių) pareigūno (-ų) pareigas bendrovėje arba juridiniame asmenyje, lygiavertę informacijai, kurios reikalaujama pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 44 straipsnio 1 dalies a punktą.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais patvirtinti informacijos apie tikruosius savininkus pateikimo centriniam registrui formą. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.Valstybės narės reikalauja, kad centriniuose registruose saugoma informacija apie tikruosius savininkus būtų tinkama, tiksli ir naujausia. Šiuo tikslu valstybė narė taiko bent šiuos reikalavimus:

a)įpareigotieji subjektai praneša už centrinius registrus atsakingam subjektui apie visus neatitikimus, kuriuos jie nustato tarp informacijos apie tikruosius savininkus, esančios centriniuose registruose, ir informacijos apie tikruosius savininkus, kurią jie turi pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] 18 straipsnį.

b)kompetentingos institucijos, jei tinkama ir jei šis reikalavimas be reikalo netrukdo joms vykdyti savo funkcijų, informuoja centrinius registrus tvarkantį subjektą apie nustatytus neatitikimus tarp centriniuose registruose esančios ir kompetentingų institucijų turimos informacijos apie tikruosius savininkus.

6.Valstybės narės reikalauja, kad apie 5 dalyje nurodytus neatitikimus būtų pranešta per 14 kalendorinių dienų nuo neatitikimo nustatymo. Mažesnės rizikos atvejais, kai taikomos Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] III skyriaus 3 skirsnyje numatytos priemonės, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams prašyti kliento ištaisyti techninio pobūdžio neatitikimus, kurie netrukdo nustatyti tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) tapatybės, tiesiogiai kreipiantis į centrinius registrus tvarkantį subjektą.

7.Valstybės narės užtikrina, kad už centrinius registrus atsakingas subjektas imtųsi tinkamų veiksmų neatitikimams pašalinti, įskaitant į centrinius registrus įtrauktos informacijos keitimą, jei subjektas gali nustatyti ir patikrinti informaciją apie tikruosius savininkus. Konkretus įrašas apie tai, kad pranešta apie neatitikimus, įtraukiamas į centrinius registrus ir matomas bent jau kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams.

8.Įmonių ir kitų juridinių asmenų atveju valstybės narės užtikrina, kad už centrinį tikrųjų savininkų registrą atsakingas subjektas būtų įgaliotas atlikti patikrinimus, įskaitant tyrimus vietoje juridinio asmens patalpose arba registruotoje buveinėje, siekiant nustatyti dabartinius tikruosius subjekto savininkus ir patikrinti, ar centriniam registrui pateikta informacija yra tiksli, tinkama ir naujausia. Centrinio registro teisė tikrinti tokią informaciją jokiais būdais neribojama, netrukdoma ir neužkertamas kelias ja pasinaudoti.

9.Valstybės narės užtikrina, kad už centrinį registrą atsakingas subjektas būtų įgaliotas taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias priemones arba sankcijas, jei registre nepateikiama tiksli, tinkama ir naujausia informacija apie jų tikruosius savininkus.

10.Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei pagal šį straipsnį atliekamų patikrinimų metu arba bet kokiu kitu būdu tikrųjų savininkų registrus tvarkantys subjektai nustato faktų, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu arba terorizmo finansavimu, jie nedelsdami informuotų FŽP.

11.Centriniai registrai sujungiami per Europos centrinę platformą, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį.

12.1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per nacionalinius registrus ir tikrųjų savininkų centrinių registrų sujungimo sistemą bent penkerius metus ir ne daugiau kaip 10 metų nuo tada, kai bendrovė ar kitas juridinis asmuo išbraukiamas iš registro.

11 straipsnis

Bendros taisyklės dėl kompetentingų institucijų, savireguliavimo organų ir įpareigotųjų subjektų prieigos prie tikrųjų savininkų registrų

1.Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų laiku ir nemokamai suteikta neribota prieiga prie 10 straipsnyje nurodytuose sujungtuose centriniuose registruose esančios informacijos, neįspėdamos atitinkamo subjekto ar struktūros.

2.Prieiga prie 10 dalyje nurodytų centrinių registrų suteikiama FŽP, priežiūros valdžios institucijoms, valdžios institucijoms su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu funkcijomis, taip pat mokesčių administratoriams ir institucijoms, kurių užduotis yra tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir terorizmo finansavimo, aptikti ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą. Priežiūros funkcijas vykdantiems savireguliavimo organams suteikiama prieiga prie registrų.

3.Valstybės narės užtikrina, kad, taikydami išsamaus klientų patikrinimo priemones pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] III skyrių, įpareigotieji subjektai galėtų laiku susipažinti su 10 straipsnyje nurodytuose sujungtuose centriniuose registruose esančia informacija.

4.Iki [3 mėnesiai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] valstybės narės pateikia Komisijai kompetentingų institucijų ir savireguliavimo organų sąrašą ir nurodo įpareigotųjų subjektų, kuriems buvo suteikta prieiga prie registrų, kategorijas ir įpareigotųjų subjektų turimos informacijos rūšį, taip pat pateikia informaciją apie tikruosius savininkus, su kuria visuomenė gali susipažinti pagal 12 straipsnį. Valstybės narės atnaujina tokią informaciją, kai pasikeičia kompetentingų institucijų sąrašas arba įpareigotųjų subjektų kategorijos, arba įpareigotiesiems subjektams ar visuomenei suteikiamos prieigos apimtis. Komisija informaciją apie kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams suteiktą prieigą, įskaitant visus jos pakeitimus, pateikia kitoms valstybėms narėms.

12 straipsnis

Specialios viešos prieigos prie tikrųjų savininkų registrų taisyklės

1.Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriam visuomenės nariui būtų prieinama ši 10 straipsnyje nurodytuose sujungtuose centriniuose registruose esanti informacija:

a)juridinių asmenų atveju – bent tikrojo savininko vardas ir pavardė, gimimo metai ir mėnuo, gyvenamosios vietos valstybė ir pilietybė, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdis ir apimtis;

b)tiesioginės patikos ar panašių juridinių vienetų atveju – tikrojo savininko vardas ir pavardė, gimimo metai ir mėnuo, gyvenamosios vietos valstybė ir pilietybė, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdis ir apimtis, jei galima įrodyti jo teisėtą interesą.

Be informacijos, nurodytos pirmos pastraipos a punkte, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis gali suteikti prieigą prie papildomos informacijos, būtinos norint nustatyti tikrojo savininko tapatybę. Ta papildoma informacija apima bent gimimo datą arba kontaktinius duomenis vadovaujantis Sąjungos ir valstybės narės duomenų apsaugos taisyklėmis.

2.Valstybės narės gali nuspręsti savo centriniuose registruose esančią informaciją apie tikruosius savininkus padaryti viešai prieinamą su sąlyga, kad tapatumas būtų nustatomas naudojant elektroninės atpažinties priemones ir atitinkamas patikimumo užtikrinimo paslaugas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 46 , ir būtų mokamas mokestis, kuris neviršija administracinių informacijos pateikimo išlaidų įskaitant registro priežiūros ir plėtros išlaidas.

13 straipsnis

Prieigos prie tikrųjų savininkų registrų taisyklių išimtys

Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta prieiga tikrajam savininkui gali sukelti neproporcingą sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip teisiškai neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies asmeninės informacijos apie tikrąjį savininką. Valstybės narės užtikrina, kad šios išimtys būtų suteikiamos tik atlikus išsamų išimtinių aplinkybių pobūdžio įvertinimą. Užtikrinamos teisės į administracinę sprendimo dėl išimties taikymo peržiūrą ir į veiksmingą apskundimą teismine tvarka. Išimtį suteikusi valstybė narė paskelbia metinius statistinius duomenis apie suteiktų išimčių skaičių bei nurodytas priežastis ir pateikia šiuos duomenis Komisijai.

Šiame straipsnyje numatytos netaikomos Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] 3 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, kurie yra valstybės pareigūnai.

2 skirsnis

Banko sąskaitos informacija

14 straipsnis

Banko sąskaitų registrai ir elektroninės duomenų paieškos sistemos

1.Valstybės narės įdiegia centralizuotus automatizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančius laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, turinčius arba kontroliuojančius mokėjimo sąskaitas ir pagal IBAN nustatomas banko sąskaitas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012 47 , taip pat jų teritorijoje kredito įstaigos turimus banko seifus.

Valstybės narės praneša Komisijai apie šių nacionalinių mechanizmų ypatybes ir kriterijus, pagal kuriuos informacija įtraukiama į tuos nacionalinius mechanizmus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytuose centralizuotuose mechanizmuose laikomą informaciją nedelsiant ir jos nefiltravus tiesiogiai gautų nacionaliniai FŽP. Informacija taip pat turi būti prieinama nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

3.Toliau nurodyta informacija pasiekiama ir paieška joje galima per 1 dalyje nurodytus centralizuotus mechanizmus:

a)kliento sąskaitos turėtojo ir bet kurio asmens, veikiančio kliento vardu: vardas ir pavardė, papildyti kitais pagal Reglamento 18 straipsnio 1 dalį [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] reikalaujamais atpažinties duomenimis, arba unikaliu atpažinties kodu;;

b)kliento sąskaitos turėtojo tikrojo savininko: vardas ir pavardė (pavadinimas), papildyti kitais pagal Reglamento 18 straipsnio 1 dalį [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] reikalaujamais atpažinties duomenimis, arba unikaliu atpažinties numeriu;;

c)banko arba mokėjimo sąskaitos: IBAN numeris ir sąskaitų atidarymo ir uždarymo data;

d)banko seifo: nuomininko vardas ir pavardė (pavadinimas), papildyti kitais pagal Reglamento 18 straipsnio 1 dalį [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties numeriu ir nuomos laikotarpio trukme.

4.Valstybės narės gali reikalauti, kad FŽP ir kitų kompetentingų institucijų įsipareigojimams pagal šią direktyvą vykdyti itin svarbi informacija būtų prieinama ir joje būtų galima atlikti paiešką per centralizuotus mechanizmus.

5.1 dalyje nurodyti centralizuoti automatizuoti mechanizmai tarpusavyje sujungiami per banko sąskaitų registrų (BSR) bendrą prieigos punktą, kurį įsteigia ir valdo Komisija.

Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti valstybių narių centralizuotų automatizuotų mechanizmų prijungimo prie bendro prieigos punkto technines specifikacijas ir procedūras. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.Valstybės narės užtikrina, kad 3 dalyje nurodyta informacija būtų prieinama per bendrą prieigos punktą, jungiantį centralizuotus automatizuotus mechanizmus. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad per jų nacionalinius centralizuotus automatizuotus mechanizmus ir per bendrą prieigos punktą, jungiantį šioje dalyje nurodytus centralizuotus automatizuotus mechanizmus, būtų teikiama tik 3 dalyje nurodyta naujausia informacija, atitinkanti faktinę banko sąskaitos informaciją. Prieiga prie šios informacijos suteikiama laikantis duomenų apsaugos taisyklių.

Kita informacija, kurią valstybės narės laiko svarbia FŽP ir kitoms kompetentingoms institucijoms pagal 4 dalį, neturi būti prieinama ir paieška joje neturi būti galima per bendrą prieigos punktą, jungiantį centralizuotus automatizuotus mechanizmus.

7.Nacionaliniams FŽP nedelsiant ir nefiltruojant suteikiama prieiga prie informacijos apie kitose valstybėse narėse esančias mokėjimo ir banko sąskaitas bei seifus, kurią galima gauti per bendrą prieigos punktą, jungiantį centralizuotus automatizuotus mechanizmus. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad įgyvendintų šią dalį.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių FŽP darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartų, būtų sąžiningi ir tinkamos kvalifikacijos.

8.Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos techninės ir organizacinės priemonės, užtikrinančios duomenų saugumą pagal aukštus technologinius standartus, siekiant, kad FŽP galėtų naudotis įgaliojimais gauti ir ieškoti informacijos, kuri prieinama per bendrą prieigos punktą, jungiantį centralizuotus automatizuotus mechanizmus pagal 5 ir 6 dalis.

15 straipsnis

Įgyvendinimo aktai registrams sujungti

1.Prireikus Komisija įgaliojama įgyvendinimo aktais priimti šias technines specifikacijas ir procedūras, būtinas valstybių narių centrinių registrų sujungimui pagal 10 straipsnio 11 dalį:

a)technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami techniniai duomenys, kurių reikia platformos funkcijoms vykdyti, taip pat tokių duomenų saugojimo, naudojimo ir apsaugos metodą;

b)bendruosius kriterijus, pagal kuriuos informacija apie tikruosius savininkus prieinama per sujungtų registrų sistemą, priklausomai nuo valstybių narių suteiktos prieigos laipsnio;

c)techninius duomenis, kaip galima susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus;

d)galimybės naudotis registrų sujungimo sistemos teikiamomis paslaugomis technines sąlygas;

e)technines įvairių rūšių prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus pagal šios direktyvos 11 ir 12 straipsnius sąlygas, įskaitant naudotojų tapatumo nustatymą elektroninėmis atpažinties priemonėmis ir atitinkamas patikimumo užtikrinimo paslaugas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014;

f)mokėjimo tvarką, kai prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus apmokestinama pagal 12 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į prieinamas mokėjimų priemones, pavyzdžiui, nuotolinio mokėjimo operacijas.

Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Prireikus Komisija įgaliojama įgyvendinimo aktais šias pobūdžio technines specifikacijas ir procedūras, būtinas 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybių narių centralizuotų mechanizmų sujungimui:

a)technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami banko sąskaitų registrų (BSR) bendrajam prieigos punktui skirti ryšių palaikymo elektroninėmis priemonėmis būdai;

b)informacijos perdavimo protokolų technines specifikacijas;

c)technines specifikacijas, kuriomis apibrėžiamas duomenų saugumas, duomenų apsaugos priemonės, informacijos, kurios galima ieškoti ir gauti per banko sąskaitų registrų (BSR) bendrą prieigos punktą, jungiantį centralizuotus automatizuotus mechanizmus, naudojimas ir apsauga;

d)bendri kriterijai, pagal kuriuos banko sąskaitos informacijos galima ieškoti bendrame prieigos punkte, jungiančiame centralizuotus automatizuotus mechanizmus;

e)techninius duomenis apie tai, kaip informacija pateikiama bendrame prieigos punkte, jungiančiame centralizuotus automatizuotus mechanizmus, įskaitant naudotojų tapatumo nustatymą elektroninėmis atpažinties priemonėmis ir atitinkamas patikimumo užtikrinimo paslaugas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014;

f)galimybės naudotis bendro prieigos punkto, jungiančio centralizuotus automatizuotus mechanizmus, teikiamomis paslaugomis technines sąlygas.

Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Priimdama 1 ir 2 dalyse nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į jau išbandytas technologijas ir esamą praktiką. Komisija užtikrina, kad bendro prieigos punkto įsteigimo ir valdymo išlaidos neviršytų to, kas absoliučiai būtina siekiant įgyvendinti šią direktyvą.

3 skirsnis

Nekilnojamojo turto registrai

16 straipsnis

Nekilnojamojo turto registrai

1.Valstybės narės suteikia kompetentingoms institucijoms prieigą prie informacijos, kuri leidžia laiku identifikuoti bet kokį fizinį ar juridinį asmenį, turintį nekilnojamo turto. Tai gali būti daroma ir per registrus arba elektroninių duomenų paieškos sistemas, jei tokie registrai ar sistemos yra įdiegti. Kompetentingos institucijos taip pat turi prieigą prie informacijos, pagal kurią galima identifikuoti ir analizuoti sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, taip pat ir jų ekonominę vertę bei informaciją apie tuose sandoriuose dalyvaujančius fizinius ar juridinius asmenis, įskaitant, jei turima, informaciją apie tai, ar fizinis ar juridinis asmuo nuosavybės teise valdo, parduoda ar įsigyja nekilnojamojo turto juridinio vieneto vardu.

FŽP suteikiama tiesioginė ir neatidėliotina prieiga prie pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos.

2.Iki [3 mėnesiai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] valstybės narės pateikia Komisijai kompetentingų institucijų, kurioms buvo suteikta prieiga prie 1 dalyje nurodytų registrų ar sistemų, sąrašą ir nurodo jų turimos informacijos rūšį. Valstybės narės atnaujina tokią informaciją, kai pasikeičia kompetentingų institucijų sąrašas arba suteikiamos prieigos prie informacijos apimtis. Komisija šią informaciją, įskaitant visus jos pakeitimus, pateikia kitoms valstybėms narėms.

III SKYRIUS

FŽP

17 straipsnis

FŽP steigimas

1.Siekdama užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, nustatyti tokią veiklą ir veiksmingai su ja kovoti, kiekviena valstybė narė įsteigia FŽP.

2.FŽP yra bendras centrinis nacionalinis padalinys, atsakingas už informacijos apie įtartinus sandorius ir kitos informacijos dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų arba terorizmo finansavimo, kurią pateikia įpareigotieji subjektai pagal 50 straipsnį, arba pranešimų, kuriuos pateikia įpareigotieji subjektai pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 59 straipsnio 4 dalies b punktą ir muitinės pagal Reglamento (ES) 2018/1672 9 straipsnį, priėmimą ir analizę.

3.FŽP yra atsakingas už savo analizės rezultatų ir bet kokios papildomos aktualios informacijos platinimą kitoms kompetentingoms institucijoms, kai yra pagrindo įtarti pinigų plovimą, susijusius pirminius nusikaltimus arba terorizmo finansavimą. Jis turi galimybę gauti papildomos informacijos iš įpareigotųjų subjektų.

FŽP finansinės analizės funkcija apima:

a)operatyvinę analizę, kurią atliekant daugiausia dėmesio skiriama atskiriems atvejams ir konkretiems tikslams arba atitinkamai atrinktai informacijai, priklausomai nuo gautos atskleistos informacijos rūšies bei apimties ir nuo to, kaip ketinama naudoti išplatintą informaciją;

b)strateginę analizę, kurioje vertinamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tendencijos ir modeliai.

Iki [1 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija paskelbia FŽP skirtas gaires dėl operatyvinės ir strateginės analizės pobūdžio, ypatybių ir tikslų.

4.Kiekvienas FŽP veikia nepriklausomai ir savarankiškai, o tai reiškia, kad jis turi turėti įgaliojimus ir pajėgumų laisvai vykdyti savo funkcijas, įskaitant galimybę priimti savarankiškus sprendimus analizuoti konkrečią informaciją, jos prašyti ir ją platinti. Politikai, vyriausybės ar pramonės atstovai negali daryti įtakos FŽP ar kištis į jų veiklą.

Jei FŽP yra esamoje kitos institucijos struktūroje, pagrindinės FŽP funkcijos turi būti nepriklausomos ir veiklos požiūriu atskirtos nuo kitų priimančiosios institucijos funkcijų.

5.Valstybės narės savo FŽP suteikia atitinkamus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas. FŽP turi turėti galimybę gauti ir panaudoti išteklius, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Jų darbuotojai turi būti sąžiningi, turėti reikiamą kvalifikaciją ir laikytis aukštų profesinių standartų.

6.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų informacijos saugumo ir konfidencialumo taisykles.

7.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos FŽP galėtų savarankiškai susitarti arba bendradarbiauti su kitomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis pagal 45 straipsnį dėl keitimosi informacija.

18 straipsnis

Prieiga prie informacijos

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP būtų suteikta:

a)neatidėliotina ir, išskyrus ii punkte nurodytu atveju, tiesioginė prieiga bent prie šios finansinės informacijos:

i) nacionaliniuose centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose esančios informacijos pagal 14 straipsnį;

ii) informacijos apie elektroninius pervedimus;

iii) iš įpareigotųjų subjektų gautos informacijos;

iv) informacijos apie hipotekas ir paskolas;

v) nacionalinės valiutos ir valiutos keitimo duomenų bazėse esančios informacijos;

vi) informacijos apie vertybinius popierius;

b)neatidėliotina ir, išskyrus xiv punkte nurodytu atveju, tiesioginė prieiga bent prie šios administracinės informacijos:

i) fiskalinių duomenų, įskaitant mokesčių administratorių turimus duomenis;

ii) nacionalinių nekilnojamojo turto registrų arba elektroninių duomenų paieškos sistemų ir žemės bei kadastro registrų;

ii) nacionalinių fizinių asmenų pilietybės ir gyventojų registrų;

iv) nacionalinių pasų ir vizų registrų;

v) kelionių i užsienį duomenų bazių;

vi) komercinių duomenų bazių, įskaitant verslo įmonių ir bendrovių registrus bei politikoje dalyvaujančių asmenų duomenų bazes;

vii) nacionaliniai motorinių transporto priemonių, orlaivių ir vandens transporto priemonių registrų;

viii) nacionalinių socialinės apsaugos registrų;

ix) muitinės duomenų, įskaitant tarpvalstybinius fizinius grynųjų pinigų pervedimus;

x) nacionalinių ginklų registrų;

xi) nacionalinių tikrųjų savininkų registrų;

xii) duomenų, prieinamų sujungus tikrųjų savininkų registrus pagal 10 straipsnio 11 dalį;

xiii) ne pelno organizacijų registrų;

xiv) nacionalinių finansų priežiūros ir reguliavimo institucijų turimos informacijos, remiantis 45 straipsniu ir 50 straipsnio 2 dalimi;

xv) duomenų bazių, kuriose saugomi duomenys apie prekybą CO2 apyvartiniais taršos leidimais, sukurtų pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 389/2013 48 ;

xvi) informacijos apie bendrovių metines finansines ataskaitas;

xvii) nacionalinių migracijos ( imigracijos) registrų;

xviii) komercinių teismų turimos informacijos;

xix) nemokumo duomenų bazėse saugomos ir nemokumo specialistų turimos informacijos;

c)tiesioginė ar netiesioginė prieiga prie šios teisėsaugos informacijos:

i) bet kokios rūšies informacijos arba duomenų, kuriuos kompetentingos institucijos jau turi nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo už jas kontekste;

ii) bet kokios rūšies informacijos ar duomenų, kuriuos nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo už jas kontekste turi valdžios institucijos arba privatūs subjektai ir kurie yra prieinami kompetentingoms institucijoms netaikant prievartos priemonių pagal nacionalinę teisę.

c punkte nurodyta informacija gali būti informacija apie teistumą, informacija apie tyrimus, informacija apie turto įšaldymą ar areštą arba apie kitas tiriamąsias ar laikinąsias priemones ir informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius bei konfiskacijos atvejus.

2.Jei 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyta informacija nėra saugoma duomenų bazėse ar registruose, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad FŽP galėtų gauti šią informaciją kitais būdais.

3.Tais atvejais, kai FŽP suteikiama netiesioginė prieiga prie informacijos, institucija, į kurią kreipiamasi, laiku atsako į prašymą.

4.Vykdydamas savo funkcijas, kiekvienas FŽP gali iš bet kurio įpareigotojo subjekto paprašyti informacijos, ją gauti ir naudoti, kad galėtų vykdyti savo funkcijas pagal 17 straipsnio 3 dalį, net jei nepateiktas išankstinis pranešimas pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 50 straipsnio 1 dalies a punktą arba 51 straipsnio 1 dalį. Įpareigotieji subjektai neprivalo patenkinti pagal šią dalį pateiktų prašymų pateikti informaciją, jei jie susiję su informacija, gauta Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 51 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

19 straipsnis

Atsakymai į prašymus pateikti informaciją

1.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP laiku atsakytų į kitų atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų arba Sąjungos institucijų, kompetentingų tirti nusikalstamas veikas ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, pagrįstus prašymus pateikti informaciją, jei tokie prašymai pateikti informaciją grindžiami susirūpinimu dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ar terorizmo finansavimo arba ši informacija reikalinga kompetentingai institucijai, kad galėtų atlikti savo užduotis pagal šią direktyvą. Sprendimą dėl informacijos platinimo priima FŽP.

Jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų padarytas neigiamas poveikis atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išimtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma, FŽP neprivalo patenkinti prašymo pateikti informaciją.

2.Kompetentingos institucijos teikia FŽP grįžtamąją informaciją apie pagal šį straipsnį pateiktos informacijos panaudojimą. Tokia grįžtamoji informacija pateikiama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus, kad FŽP būtų informuotas apie veiksmus, kurių kompetentingos institucijos ėmėsi remdamosi FŽP pateikta informacija, ir kad FŽP galėtų vykdyti savo operatyvinės analizės funkciją.

20 straipsnis

Sandorio sustabdymas arba atsisakymas leisti jį vykdyti, disponavimo sąskaita sustabdymas

1.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų įgaliojimus skubiai imtis tiesioginių arba netiesioginių veiksmų, kai įtariama, jog sandoris yra susijęs su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, sustabdyti jau pradėtą sandorį arba neleisti jo vykdyti. Toks sustabdymas įpareigotajam subjektui taikomas per 48 valandas nuo pranešimo apie įtartiną sandorį gavimo, kad jis galėtų išanalizuoti sandorį, patvirtinti įtarimą ir išplatinti analizės rezultatus kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės užtikrina, kad, atsižvelgiant į nacionalines procesines garantijas, sandoris būtų sustabdytas ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo tokio sustabdymo nustatymo įpareigotajam subjektui dienos.

FŽP suteikiami įgaliojimai kitos valstybės narės FŽP prašymu tiesiogiai arba netiesiogiai taikyti tokį sustabdymą prašymą gavusio FŽP valstybės nacionalinėje teisėje nustatytais laikotarpiais ir sąlygomis.

2.Kai kyla įtarimas, kad keli sandoriai, panaudojant banko ar mokėjimo sąskaitą, yra susiję su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, valstybės narės užtikrina, kad FŽP būtų įgaliotas tiesiogiai ar netiesiogiai imtis skubių veiksmų, kad sustabdytų disponavimą banko ar mokėjimo sąskaita, siekiant išanalizuoti per sąskaitą atliktas operacijas, patvirtinti įtarimą ir išplatinti analizės rezultatus kompetentingoms institucijoms.

Toks sustabdymas įpareigotajam subjektui nustatomas per 48 valandas nuo pranešimo apie įtartiną sandorį gavimo ir apie tai nedelsiant pranešama kompetentingai teismo institucijai. Valstybės narės užtikrina, kad disponavimas ta banko ar mokėjimo sąskaita būtų sustabdytas ne ilgesniam kaip 5 dienų laikotarpiui nuo sustabdymo nustatymo dienos. Valstybės narės nustato, kad bet koks tokio sustabdymo pratęsimas turi būti patvirtintas kompetentingos teismo institucijos.

3.Asmeniui, dėl kurio banko ar mokėjimo sąskaitos priimtas sprendimas, valstybės narės numato galimybę teisme veiksmingai užginčyti sustabdymą, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų.

4.FŽP suteikiami įgaliojimai kitos valstybės narės FŽP prašymu tiesiogiai arba netiesiogiai taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytą sustabdymą prašymą gavusio FŽP valstybės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis.

21 straipsnis

FŽP teikiama grįžtamoji informacija

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos FŽP parengtų metinę savo veiklos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami statistiniai duomenys apie:

a)įpareigotųjų subjektų pateiktus pranešimus apie įtartinus sandorius;

b)priežiūros institucijų ir tikrųjų savininkų registrų atskleistą informaciją;

c)platinimą kompetentingoms institucijoms;

d)kitiems FŽP pateiktus ir iš jų gautus prašymus;

e)muitinių pateiktus duomenis apie tarpvalstybinius fizinius grynųjų pinigų pervedimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie tendencijas ir tipologijas, nustatytas kitoms kompetentingoms institucijoms išplatintuose dokumentuose.

FŽP išplatina ataskaitą įpareigotiesiems subjektams. Tokia ataskaita paskelbiama viešai per keturis mėnesius nuo jos išplatinimo, išskyrus tuos ataskaitos elementus, kuriuose yra įslaptintos informacijos. Iš joje pateiktos informacijos negali būti įmanoma nustatyti fizinio ar juridinio asmens tapatybės.

2.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP teiktų įpareigotiesiems subjektams grįžtamąją informaciją apie pranešimus dėl įtariamo pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo. Tokia grįžtamoji informacija apima bent jau pateiktos informacijos kokybę, ataskaitų pateikimą laiku, įtarimų aprašymą ir pateikimo etape pateiktus dokumentus.

FŽP tokią grįžtamąją informaciją teikia bent kartą per metus, nepriklausomai nuo to, ar ji teikiama atskiram įpareigotajam subjektui, ar įpareigotųjų subjektų grupėms, atsižvelgdamas į bendrą įtartinų sandorių, apie kuriuos pranešė įpareigotieji subjektai, skaičių.

Tokia grįžtamoji informacija taip pat pateikiama priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vykdyti rizika pagrįstą priežiūrą pagal 31 straipsnį.

Prievolė pateikti grįžtamąją informaciją nekelia pavojaus jokiam FŽP analitiniam darbui, jokiam tyrimui ar administraciniams veiksmams, vykdomiems FŽP išplatinus informaciją, ir neturi įtakos duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų taikymui.

3.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP laiku pateiktų muitinėms grįžtamąją informaciją apie informacijos, pateiktos pagal Reglamento (ES) 2018/1672 9 straipsnį, veiksmingumą ir su ja susijusius tolesnius veiksmus.

22 straipsnis

FŽP tarpusavio bendradarbiavimas

Valstybės narės užtikrina, kad FŽP kuo labiau bendradarbiautų tarpusavyje ir su savo partnerėmis trečiosiose valstybėse, nepriklausomai nuo jų organizacinio statuso.

23 straipsnis

Apsaugoti ryšių palaikymo kanalai

1.Sukuriama valstybių narių FŽP keitimosi informacija sistema (toliau – tinklas „FIU.net“). Šia sistema užtikrinamas saugus ryšys ir sudaromos galimybės parengti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad būtų galima nustatyti autentiškumą Ši sistema taip pat gali būti naudojama ryšiams su FŽP partneriais trečiosiose valstybėse ir kitomis institucijomis bei Sąjungos įstaigomis palaikyti. Tinklą „FIU.net“ tvarko Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija.

2.Valstybės narės užtikrina, kad bet koks keitimasis informacija pagal 24 straipsnį vyktų naudojant tinklą „FIU.net“. Tinklo „FIU.net“ techninio gedimo atveju informacija perduodama kitomis tinkamomis priemonėmis, užtikrinančiomis aukštą duomenų saugumo lygį.

Keitimasis informacija tarp FŽP ir su jų partneriais trečiosiose valstybėse taip pat vykdomas saugiais ryšių kanalais.

3.Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP, siekdami atlikti šioje direktyvoje jiems nustatytas užduotis, pagal nacionalinę teisę bendradarbiautų pažangiausių technologijų taikymo srityje.

24 straipsnis

Keitimasis informacija tarp FŽP

1.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP savo iniciatyva arba jų to paprašius keistųsi bet kokia informacija, kuri gali būti aktuali FŽP tvarkant ir analizuojant informaciją, susijusią su pinigų plovimu, susijusiais pirminiais nusikaltimais ar terorizmo finansavimu ir su tuo susijusiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, net jeigu galimų susijusių pirminių nusikaltimų rūšis keičiantis informacija nenurodoma.

Prašyme nurodomi svarbūs faktai, bendrosios aplinkybės, prašymo priežastis ir prašomos informacijos naudojimo tikslai.

Kai FŽP gauna pranešimą pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento – COM/2021/420 final] 50 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, susijusį su kita valstybe nare, jis nedelsdamas persiunčia pranešimą arba visą iš jo gautą atitinkamą informaciją tos valstybės narės FŽP.

2.Iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir pateikia juos Komisijai priimti. Šiuose techninių įgyvendinimo standartų projektuose nurodoma keitimosi 1 dalyje nurodyta informacija forma.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 42 straipsnį.

4.Iki [1 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija paskelbia FŽP skirtas gaires dėl atitinkamų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar pranešimas pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 50 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą yra susijęs su kita valstybe nare, dėl procedūrų, kurios turi būti taikomos perduodant ir gaunant tokį pranešimą, ir dėl tolesnių veiksmų.

5.Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, kuriam kitas FŽP pateikė 1 dalyje nurodytos informacijos prašymą, atsakydamas į jį būtų įpareigotas pasinaudoti visais turimais įgaliojimais, kuriais jis paprastai naudotųsi šalies viduje, kad gautų ir išanalizuotų informaciją.

Kai FŽP nori gauti papildomos informacijos iš kitoje valstybėje narėje įsisteigusio įpareigotojo subjekto, veikiančio savo valstybės narės teritorijoje, prašymas adresuojamas valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs įpareigotasis subjektas, FŽP. Šis FŽP gauna informaciją pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 50 straipsnio 1 dalį ir nedelsdamas perduoda atsakymus.

6.Valstybės narės užtikrina, kad, kai FŽP prašoma pateikti informaciją pagal 1 dalį, jis atsakytų į prašymą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip iki 14 dienų. Jei FŽP, į kurį kreipiamasi, negali gauti prašomos informacijos, jis apie tai praneša jos prašymą pateikusiam FŽP.

7.Valstybės narės užtikrina, kad išimtiniais, pagrįstais ir skubiais atvejais ir, nukrypstant nuo 6 dalies, kai pagal 1 dalį FŽP prašoma pateikti informaciją, kuri yra prašymą gavusio FŽP tiesiogiai prieinamoje duomenų bazėje ar registre arba kurią FŽP jau turi, šis FŽP tokią informaciją pateikia ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo.

Jei prašymą gavęs FŽP negali atsakyti per 24 valandas arba negali tiesiogiai gauti informacijos, jis pateikia paaiškinimą. Jei prašomos informacijos pateikimas per 24 valandas būtų neproporcinga našta prašymą gavusiam FŽP, jis gali atidėti informacijos pateikimą. Tokiu atveju prašymą gavęs FŽP nedelsdamas praneša apie tą atidėjimą prašymą pateikusiam FŽP ir pateikia prašomą informaciją kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas.

8.FŽP gali atsisakyti keistis informacija tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai apsikeitimas informacija galėtų prieštarauti pagrindiniams jo nacionalinės teisės principams. Tokios išimtinės aplinkybės nurodomos taip, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir nepagrįstiems laisvo keitimosi informacija analitiniais tikslais apribojimams.

Iki [1 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytas išimtines aplinkybes. Pasikeitus nacionaliniu lygmeniu nustatytoms išimtinėms aplinkybėms, valstybės narės atnaujina tokius pranešimus.

25 straipsnis

Bendra analizė

1.Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP galėtų atlikti bendrą įtartinų sandorių ir veiklos analizę.

2.1 dalies tikslais atitinkami FŽP, padedami Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 33 straipsnį, konkrečiam tikslui ir ribotam laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas abipusiu susitarimu, įsteigia jungtinę analizės grupę, kuri atlieka operatyvinę įtartinų sandorių ar veiklos, susijusios su vienu ar keliais grupę sudarančiais FŽP, analizę.

3.Jungtinė analizės grupė gali būti sudaryta, kai:

a)vykdant FŽP operatyvinę analizę reikia atlikti sudėtingas ir daug pastangų reikalaujančias analizes, susijusias su kitomis valstybėmis narėmis;

b)keli FŽP atlieka operatyvinę analizę, kai dėl bylos aplinkybių reikia imtis koordinuotų ir suderintų veiksmų atitinkamose valstybėse narėse.

Prašymą sudaryti jungtinę analizės grupę gali pateikti bet kuris iš atitinkamų FŽP.

4.Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP narys, paskirtas į jungtinę analizės grupę, pagal savo nacionalinę teisę ir neviršydamas savo kompetencijos, galėtų teikti grupei jo FŽP turimą informaciją grupės atliekamos analizės tikslais.

5.Jei jungtinei analizės grupei reikia kito FŽP, kuris nėra grupės narys, pagalbos, ji gali kreiptis į tą FŽP su prašymu:

a)prisijungti prie jungtinės analizės grupės;

b)pateikti finansinės žvalgybos ir finansinę informaciją jungtinei analizės grupei.

26 straipsnis

FŽP naudojimasis informacija, kuria tarpusavyje keičiamasi

Pagal 22 ir 24 straipsnius gauta informacija ir dokumentai naudojami šioje direktyvoje nustatytoms FŽP pareigoms vykdyti. Pagal 22 ir 24 straipsnius keisdamasis informacija ir dokumentais, juos teikiantis FŽP gali nustatyti tos informacijos naudojimo apribojimus ir sąlygas. Juos gaunantis FŽP laikosi tokių apribojimų ir sąlygų.

Valstybės narės užtikrina, kad FŽP paskirtų bent vieną asmenį ryšiams ar punktą, atsakingą už gaunamus informacijos prašymus iš FŽP kitose valstybėse narėse.

27 straipsnis

Sutikimas dėl tolesnio informacijos, kuria keičiasi FŽP, platinimo

1.Valstybės narės užtikrina, kad informacija, kuria apsikeista pagal 22 ir 24 straipsnius, būtų naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma ar kuriuo ji buvo pateikta, ir kad gaunančiojo FŽP gautos informacijos platinimo bet kokiai kitai institucijai, agentūrai ar skyriui atveju arba bet kokio tos informacijos naudojimo tokiais tikslais, kurie viršija iš pradžių patvirtintus tikslus, atveju būtų privaloma gauti išankstinį informaciją suteikusio FŽP sutikimą.

2.Valstybės narės užtikrina, kad prašomas FŽP išankstinis sutikimas dėl informacijos platinimo kompetentingoms institucijoms būtų suteiktas nedelsiant ir kuo platesniu mastu, nepriklausomai nuo pirminių nusikaltimų rūšies. Gavęs prašymą FŽP negali atsisakyti duoti sutikimo dėl tokio platinimo, išskyrus tuos atvejus, kai tai viršytų jo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu nuostatų taikymo sritį arba galėtų pakenkti tyrimui, arba kitaip neatitiktų tos valstybės narės nacionalinės teisės pagrindinių principų. Kiekvienas toks atsisakymas duoti sutikimą turi būti tinkamai paaiškinamas. Aplinkybės, kai FŽP gali atsisakyti duoti sutikimą, nurodomos taip, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir nepagrįstiems informacijos platinimo kompetentingoms institucijoms apribojimams.

28 straipsnis

Baudžiamosios teisės nuostatų poveikis

Pirminių nusikaltimų apibrėžčių nacionalinėje teisėje skirtumai netrukdo FŽP teikti pagalbos kitam FŽP ir neriboja keitimosi informacija, jos platinimo ir naudojimo pagal 24, 26 ir 27 straipsnius.

IV SKYRIUS

KOVOS SU PINIGŲ PLOVIMU PRIEŽIŪRA

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

29 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimai ir ištekliai

1.Valstybės narės užtikrina, kad visi įpareigotieji subjektai būtų tinkamai prižiūrimi. Tuo tikslu valstybės narės paskiria priežiūros institucijas, kad jos veiksmingai stebėtų, kaip įpareigotieji subjektai laikosi Reglamente [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] nustatytų reikalavimų ir reikalavimo įgyvendinti tikslines finansines sankcijas, ir imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai jų laikytųsi.

2.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius 4 dalyje išvardytoms užduotims atlikti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai būtų sąžiningi ir tinkamos kvalifikacijos ir laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo, duomenų apsaugos ir su interesų konfliktais susijusius standartus.

3.Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 3 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų atveju valstybės narės gali leisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą funkciją atlikti savireguliavimo organams, jei tie savireguliavimo organai turi šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įgaliojimus ir tinkamus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius savo funkcijoms atlikti. Valstybės narės užtikrina, kad šių organų darbuotojai būtų sąžiningi ir tinkamos kvalifikacijos ir laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo, duomenų apsaugos ir su interesų konfliktais susijusius standartus.

4.Siekdamos 1 dalies tikslų, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės priežiūros institucijos atliktų šias funkcijas:

a)pagal 30 straipsnį platinti atitinkamą informaciją įpareigotiesiems subjektams;

b)priimti sprendimą dėl tų atvejų, kai konkreti sektoriui būdinga rizika yra aiški ir suprantama, o atskiri dokumentais pagrįsti rizikos vertinimai pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 8 straipsnį nereikalingi;

c)tikrinti, ar įpareigotųjų subjektų vidaus politika, kontrolės priemonės ir procedūros pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] II skyrių ir žmogiškieji ištekliai, skirti reglamente nurodytoms užduotims atlikti, yra tinkami ir įgyvendinami;

d)reguliariai vertinti ir stebėti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką, su kuria susiduria įpareigotieji subjektai;

e)stebėti, kaip įpareigotieji subjektai laikosi savo prievolių, susijusių su tikslinėmis finansinėmis sankcijomis;

f)atlikti visus būtinus tyrimus vietoje, nuotolinius tyrimus ir teminius tyrimus ir visus kitus tyrimus, vertinimus ir analizes, būtinus siekiant patikrinti, ar įpareigotieji subjektai vykdo Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimus, reikalavimą taikyti tikslines finansines sankcijas ir visas administracines priemones, taikomas pagal 41 straipsnį;

g)imtis tinkamų priežiūros priemonių, kad būtų pašalinti visi įpareigotųjų subjektų padaryti galiojančių reikalavimų pažeidimai, nustatyti atliekant priežiūrai skirtus vertinimus, ir stebėti tokių priemonių įgyvendinimą.

5.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų 4 dalyje numatytoms užduotims atlikti, įskaitant įgaliojimą:

a)reikalauti, kad įpareigotieji subjektai pateiktų bet kokią informaciją, kuri yra svarbi stebint ir tikrinant, ar laikomasi Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimų, ir atlikti patikrinimus, įskaitant atstovų ar užsakomųjų paslaugų teikėjų, kuriems įpareigotasis subjektas perdavė dalį savo užduočių, kad įvykdytų Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimus;

b)pažeidimų atveju taikyti tinkamas ir proporcingas administracines priemones padėčiai ištaisyti, įskaitant administracinių sankcijų taikymą pagal šio skyriaus 4 skirsnį.

6.Valstybės narės užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos ir už lošimų organizatorius atsakingos priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus, papildančius 5 dalyje nurodytus įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą be išankstinio pranešimo atlikti tyrimą įpareigotojo subjekto tarnybinėse patalpose, kai to reikia tinkamam ir veiksmingam patikrinimui atlikti, ir kad jos turėtų visas reikiamas priemones tokiam tyrimui atlikti.

Pirmos pastraipos tikslais priežiūros institucijos turi turėti bent šiuos įgaliojimus:

a)patikrinti įpareigotojo subjekto buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

b)gauti prieigą prie bet kokios įpareigotojo subjekto naudojamos programinės įrangos, duomenų bazių, IT priemonių ar kitų elektroninių informacijos registravimo priemonių;

c)gauti raštiškus arba žodinius paaiškinimus iš bet kurio asmens, atsakingo už pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo vidaus politiką ir kontrolės priemones, arba jų atstovų ar darbuotojų, taip pat iš bet kurio subjektų, kuriems įpareigotasis subjektas perdavė užduotis pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 40 straipsnį, atstovo ar darbuotojo ir apklausti bet kurį kitą asmenį, kuris sutinka būti apklaustas, kad būtų surinkta su tyrimo dalyku susijusi informacija.

30 straipsnis

Informacijos teikimas įpareigotiesiems subjektams

1.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos sudarytų galimybę jų prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams susipažinti su informacija apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.

2.1 dalyje nurodyta informacija apima:

a)Komisijos pagal 7 straipsnį parengtą viršvalstybinį rizikos vertinimą ir visas atitinkamas Komisijos rekomendacijas, parengtas remiantis minėtu straipsniu;

b)pagal 8 straipsnį parengtus nacionalinius arba sektorių rizikos vertinimus;

c)atitinkamas gaires, rekomendacijas ir nuomones, kurias Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija paskelbė pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 43 ir 44 straipsnius;

d)informaciją apie trečiąsias valstybes, nustatytas pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] III skyriaus 2 skirsnį;

e)bet kokias Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos ir kitų priežiūros institucijų, o atitinkamais atvejais – savireguliavimo organus prižiūrinčios valdžios institucijos, FŽP ar bet kurios kitos kompetentingos institucijos arba tarptautinių organizacijų ir standartų rengėjų parengtas gaires ir ataskaitas dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo metodų, kurie gali būti taikomi sektoriui, ir nuorodų, kurios gali padėti nustatyti sandorius ar veiklą, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika tame sektoriuje, taip pat dėl įpareigotųjų subjektų pareigų, susijusių su tikslinėmis finansinėmis sankcijomis.

3.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos nedelsdamos jų prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams pateiktų informaciją apie asmenis ar subjektus, paskirtus tikslinėms finansinėms sankcijoms įgyvendinti.

31 straipsnis

Rizika grindžiama priežiūra

1.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos taikytų rizika pagrįstą priežiūros metodą. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad jos:

a) aiškiai suprastų savo valstybėje narėje kylančią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką;

b) įvertintų visą svarbią informaciją apie konkrečią vidaus ir tarptautinę riziką, susijusią su įpareigotųjų subjektų klientais, produktais ir paslaugomis;

c) vietoje ar nuotoliniu būdu vykdomos ir teminės priežiūros periodiškumą ir nuodugnumą grįstų įpareigotųjų subjektų rizikos profiliu ir toje valstybėje narėje kylančia pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika. Tuo tikslu priežiūros institucijos rengia metines priežiūros programas.

2.Iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikia juos Komisijai priimti. Šiuose techninių reguliavimo standartų projektuose nustatomi įpareigotųjų subjektų būdingos ir likutinės rizikos profilio vertinimo ir klasifikavimo kriterijai ir metodika, taip pat tokio rizikos profilio peržiūros periodiškumas. Nustatant periodiškumą, atsižvelgiama į visus svarbius įvykius ar pokyčius, susijusius su įpareigotojo subjekto valdymu ir veikla, taip pat į verslo pobūdį ir dydį.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 38–41 straipsnius.

4.Iki [1 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija paskelbia priežiūros institucijoms skirtas gaires dėl rizika grindžiamo priežiūros metodo ypatumų ir veiksmų, kurių reikia imtis vykdant priežiūrą atsižvelgiant į rizikos lygį.

5.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos atsižvelgtų į įpareigotajam subjektui leidžiamos diskrecijos laipsnį ir atitinkamai peržiūrėtų su šia diskrecija susijusius grėsmės vertinimus, taip pat jo politikos, vidaus kontrolės priemonių ir procedūrų tinkamumą.

6.Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį priežiūros institucijų atliktų rizikos vertinimų rezultatai apibendrinta forma būtų pateikti FŽP.

32 straipsnis

Informacijos atskleidimas FŽP

1.Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei priežiūros institucijos atlikdamos įpareigotųjų subjektų tikrinimus arba bet kuriuo kitu būdu nustato faktus, kurie galėtų būti susiję su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, jos skubiai apie tai praneštų FŽP.

2.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos, įgaliotos prižiūrėti akcijų, valiutos keitimo ir išvestinių finansinių priemonių rinkas, nustačiusios faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, apie tai informuotų FŽP.

33 straipsnis

Įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas besinaudojančių įpareigotųjų subjektų priežiūra

1.Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos kuo labiau bendradarbiautų tarpusavyje, nepriklausomai nuo jų atitinkamo pobūdžio ar statuso. Toks bendradarbiavimas gali apimti prašymą gavusios priežiūros institucijos įgaliojimų ribose atliekamus tyrimus prašymą pateikusios priežiūros institucijos vardu ir vėlesnį keitimąsi per tokius tyrimus gauta informacija.

2.Be to, kas numatyta 5 straipsnyje, įpareigotieji subjektai, norintys pasinaudoti laisve teikti paslaugas pirmą kartą pradėdami vykdyti veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms praneša apie planuojamą veiklą. Tokio pranešimo taip pat reikalaujama, kai tarpvalstybines paslaugas teikia įpareigotojo subjekto atstovai.

3.Per mėnesį nuo 2 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos perduoda minėtą pranešimą priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms.

4.Šio straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje numatytais atvejais priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos bendradarbiauja su buveinės valstybės narės priežiūros institucijomis ir teikia pagalbą, siekdamos užtikrinti, kad būtų patikrinta, ar įpareigotasis subjektas laikosi Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] ir Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2015/847 naujos redakcijos, COM/2021/422 final] reikalavimų, ir imasi tinkamų ir proporcingų priemonių pažeidimams pašalinti.

5 straipsnyje numatytais atvejais priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms leidžiama savo iniciatyva imtis tinkamų ir proporcingų priemonių, kad būtų pašalinti dideli trūkumai, kuriuos reikia nedelsiant ištaisyti. Tos priemonės yra laikinos ir nutraukiamos pašalinus nustatytus trūkumus, be kita ko, padedant įpareigotojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms arba su jomis bendradarbiaujant.

5.Jei buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos nesutaria dėl priemonių, kurių reikia imtis įpareigotojo subjekto atžvilgiu, jos gali perduoti klausimą Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 5 ir 10 straipsnius. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija per vieną mėnesį pateikia savo nuomonę dėl nesutarimų sukėlusio klausimo.

34 straipsnis

Nuostatos, susijusios su bendradarbiavimu vykdant grupės priežiūrą

1.Kredito ir finansų įstaigų, kurios priklauso grupei, atveju valstybės narės užtikrina, kad 29 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės finansų priežiūros institucijos kuo labiau bendradarbiautų tarpusavyje, neatsižvelgiant į jų atitinkamą pobūdį ar statusą. Jos taip pat bendradarbiauja su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, kai ji vykdo priežiūros funkcijas pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 5 straipsnio 2 dalį.

2.Išskyrus atvejus, kai Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija vykdo priežiūros funkcijas pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 5 straipsnio 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės finansų priežiūros institucijos prižiūrėtų visos grupės politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų, nurodytų Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 13 straipsnyje, veiksmingą įgyvendinimą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad priimančiosios valstybės narės finansų priežiūros institucijos prižiūrėtų, kaip tos valstybės narės teritorijoje esančios įstaigos laikosi Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimų.

3.Taikydamos šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai pagal 36 straipsnį įsteigiamos kovos su pinigų plovimu ir (arba) terorizmo finansavimo prevencija priežiūros kolegijos, valstybės narės užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos paprašytos arba savo iniciatyva teiktų viena kitai visą informaciją, kurios joms reikia priežiūros užduotims vykdyti. Visų pirma finansų priežiūros institucijos keičiasi bet kokia informacija, kuri gali turėti didelės įtakos kredito ar finansų įstaigai kylančios būdingos arba likutinės rizikos kitoje valstybėje narėje vertinimui, taip pat ir dėl:

a)grupės teisinės, valdymo ir organizacinės struktūros, apimančios visas patronuojamąsias įmones ir filialus, nustatymo;

b)grupės vidaus kontrolės priemonių, politikos ir procedūrų;

c)nepalankių pokyčių, susijusių su patronuojančiąja įmone, patronuojamomis įmonėmis ar filialais, kurie gali rimtai paveikti kitas grupės dalis;

d)administracinių priemonių ir sankcijų, kurias finansų priežiūros institucijos taiko pagal šio skyriaus 4 skirsnį.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos pagal savo įgaliojimus galėtų atlikti tyrimus prašančiosios priežiūros institucijos vardu ir dalytis tokių tyrimų metu gauta informacija.

4.Iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikia juos Komisijai priimti. Šiuose techninių reguliavimo standartų projektuose išsamiai nurodomos buveinės ir priimančiosios valstybės priežiūros institucijų atitinkamos pareigos ir jų bendradarbiavimo sąlygos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šio pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 38–41 straipsnius.

5.Finansų priežiūros institucijos gali kreiptis į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

a)jei finansų priežiūros institucija nepateikė 3 dalyje nurodytos informacijos;

b)jei prašymas bendradarbiauti buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką.

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija gali veikti pagal įgaliojimus, jai suteiktus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 5 ir 10 straipsnius. Šiuo tikslu Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija per vieną mėnesį pateikia savo nuomonę dėl prašymo dalyko.

6.Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio nuostatos taip pat būtų taikomos įpareigotųjų subjektų grupių, išskyrus kredito ar finansų įstaigas, priežiūrai. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai, išskyrus kredito ir finansų įstaigas, priklauso struktūroms, kurios turi bendrus savininkus ir vadovybę arba kuriose vykdoma bendra atitikties reikalavimams kontrolė, įskaitant tinklus ar bendrijas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos priežiūros institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija.

35 straipsnis

Keitimasis informacija dėl grupės politikos įgyvendinimo trečiosiose valstybėse

Priežiūros institucijos, įskaitant Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją, informuoja viena kitą apie atvejus, kai trečiosios valstybės teisė neleidžia įgyvendinti politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų, kurių reikalaujama pagal Reglamento [įrašyti nurodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/420 final] 13 straipsnį. Tokiais atvejais priežiūros institucijos gali imtis suderintų veiksmų sprendimui rasti. Vertindamos, kuriose trečiosiose valstybėse negalima įgyvendinti politikos, kontrolės priemonių ir procedūrų, kurių reikalaujama pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 13 straipsnį, priežiūros institucijos atsižvelgia į visus teisinius apribojimus, kurie gali trukdyti tinkamai įgyvendinti šią politiką ir procedūras, įskaitant profesines paslaptis, nepakankamą duomenų apsaugos lygį ir kitus suvaržymus, ribojančius keitimąsi informacija, kuri gali būti svarbi šiam tikslui.

2 skirsnis

Finansų sektoriui taikomos konkrečios nuostatos

36 straipsnis

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijos

1.Valstybės narės užtikrina, kad specialios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijos būtų įsteigtos bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

a)kai kredito ar finansų įstaiga yra įsteigusi padalinius bent dviejose skirtingose valstybėse narėse, išskyrus valstybę narę, kurioje yra jos pagrindinė buveinė;

b)kai trečiosios valstybės kredito ar finansų įstaiga yra įsteigusi padalinius bent trijose valstybėse narėse.

2. Siekdamos 1 dalies tikslų valstybės narės užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos nustatytų:

a)visas tarpvalstybiniu mastu veikiančias kredito ir finansų įstaigas, turinčias teisę veikti savo valstybėje narėje;

b)visus šių įstaigų kitose jurisdikcijose įsteigtus padalinius;

c)padalinius, kuriuos jų teritorijoje įsteigė kitų valstybių narių arba trečiųjų valstybių kredito ir finansų įstaigos.

3. Valstybės narės gali leisti steigti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijas, jei Sąjungoje įsteigta kredito ar finansų įstaiga yra įsteigusi padalinius bent dviejose trečiosiose valstybėse. Finansų priežiūros institucijos gali pakviesti savo partneres iš tų trečiųjų valstybių įsteigti tokią kolegiją. Kolegijoje dalyvaujančios finansų priežiūros institucijos sudaro rašytinį susitarimą, kuriame išsamiai išdėstomos bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sąlygos ir tvarka.

4. Tokios kolegijos gali būti naudojamos keičiantis informacija, teikiant savitarpio pagalbą arba derinant įstaigos priežiūros metodą, įskaitant, jei reikia, tinkamų ir proporcingų priemonių taikymą, kad būtų pašalinti šiurkštūs Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final ] reikalavimų pažeidimai, nustatyti padaliniuose, kuriuos įstaiga įsteigė kolegijoje dalyvaujančios priežiūros institucijos jurisdikcijoje.

5. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija dalyvauja kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijų posėdžiuose ir padeda joms dirbti pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 29 straipsnį.

6. Iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikia juos Komisijai priimti. Šiuose techninių reguliavimo standartų projektuose nurodomos bendrosios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros kolegijų veikimo sąlygos, įskaitant dalyvių bendradarbiavimo sąlygas, ir tokių kolegijų veiklos funkcijos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 38–41 straipsnius.

37 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių finansų priežiūros institucijomis

1. Valstybės narės gali įgalioti finansų priežiūros institucijas sudaryti susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia informacija su partnerėmis trečiosiose valstybėse. Tokie bendradarbiavimo susitarimai turi atitikti taikytinas perduodamų duomenų apsaugos taisykles ir sudaromi remiantis abipusiškumo principu ir tik tuomet, jeigu atskleidžiamai informacijai taikoma garantija dėl profesinės paslapties reikalavimų, kurie turi būti bent lygiaverčiai nurodytiesiems 50 straipsnio 1 dalyje . Konfidenciali informacija, kuria keičiamasi pagal tuos bendradarbiavimo susitarimus, naudojama tik tų institucijų priežiūros užduotims atlikti.

Jeigu informacijos, kuria keičiamasi, šaltinis yra kita valstybė narė, informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų ją pateikusios finansų priežiūros institucijos sutikimą ir, atitinkamais atvejais, gali būti atskleista tik tais tikslais, kuriais ta priežiūros institucija davė savo sutikimą.

2. Taikydama 1 dalį, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, gali suteikti pagalbą, kokios gali prireikti vertinant partnerės iš trečiosios valstybės taikomų profesinės paslapties reikalavimų lygiavertiškumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos apie visus pagal šį straipsnį pasirašytus susitarimus praneštų Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai per vieną mėnesį nuo jų pasirašymo.

3 skirsnis

Konkrečios nuostatos dėl savireguliavimo organų

38 straipsnis

Savireguliavimo organų priežiūra

1. Jei valstybės narės pagal 29 straipsnio 3 dalį nusprendžia leisti savireguliavimo organams vykdyti Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento,  COM/2021/420 final] 3 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose nurodytų subjektų priežiūrą, jos užtikrina, kad tokių savireguliavimo organų veiklą vykdant tokias funkcijas prižiūrėtų valdžios institucija.

2. Savireguliavimo organus prižiūrinti institucija turi:

a)tikrinti, ar bet kuris savireguliavimo organas, atliekantis 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas arba siekiantis jas atlikti, atitinka to straipsnio 3 dalies reikalavimus;

b)teikti rekomendacijas dėl 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų atlikimo;

c)užtikrinti, kad savireguliavimo organai savo funkcijas pagal šio skyriaus 1 skirsnį vykdytų laikydamiesi aukščiausių standartų;

d)įvertinti savireguliavimo organų taikomą atleidimą nuo prievolės parengti individualų dokumentuotą rizikos vertinimą pagal 29 straipsnio 4 dalies b punktą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad savireguliavimo organus prižiūrinčiai institucijai būtų suteikti tinkami įgaliojimai vykdyti savo pareigas pagal 2 dalį. Valstybės narės užtikrina, kad institucija turėtų bent šiuos įgaliojimus:

a)pareikalauti pateikti bet kokią informaciją, kuri yra svarbi vykdant stebėseną ir patikrinimus, išskyrus bet kokią informaciją, kurią renka Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento,  COM/2021/420 final ] 3 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose nurodyti įpareigotieji subjektai, kai jie nustatinėja savo kliento teisinę padėtį arba vykdo užduotį ginti tą klientą ar jam atstovauti teismo procese arba su juo susijusiais atvejais, įskaitant konsultacijų dėl tokio proceso inicijavimo ar vengimo teikimą, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija buvo gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.

b)duoti nurodymus savireguliavimo organui, kad būtų ištaisytas 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų jo funkcijų arba to straipsnio 6 dalies reikalavimų nevykdymas arba kad tokio nevykdymo būtų išvengta. Duodama tokius nurodymus, institucija atsižvelgia į visas atitinkamas gaires, kurias pateikė ji arba Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija.

4. Valstybės narės užtikrina, kad savireguliavimo organų priežiūrą vykdanti institucija laiku tiesiogiai arba per FŽP informuotų institucijas, kompetentingas tirti nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, apie visus pažeidimus, už kuriuos taikomos baudžiamosios sankcijos ir kuriuos ji nustato vykdydama savo užduotis.

5. Savireguliavimo organus prižiūrinti institucija skelbia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)kiekvieno savireguliavimo organo nustatytų pažeidimų skaičius ir pobūdis bei įpareigotiems subjektams taikomos administracinės priemonės ar sankcijos;

b)įtartinų sandorių, apie kuriuos FŽP pranešė subjektai, kuriuos prižiūri kiekvienas savireguliavimo organas, skaičius, nesvarbu, ar pranešimai pateikti tiesiogiai pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 50 straipsnio 1 dalį ar juos FŽP persiuntė kiekvienas savireguliavimo organas pagal to reglamento 51 straipsnio 1 dalį;

c)priemonių, kurių pagal 40 straipsnį ėmėsi kiekvienas savireguliavimo organas, kad stebėtų, kaip įpareigotieji subjektai laikosi 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimų, skaičius ir aprašymas;

d)priemonių, kurių pagal šį straipsnį ėmėsi savireguliavimo organus prižiūrinti institucija, skaičius ir aprašymas bei savireguliavimo organams duotų nurodymų skaičius.

Tokia ataskaita skelbiama savireguliavimo organų priežiūrą vykdančios institucijos interneto svetainėje ir pateikiama Komisijai bei Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai.

4 skirsnis

Administracinės sankcijos ir priemonės

39 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų būti patraukti atsakomybėn už reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] pažeidimus pagal šį skirsnį.

2. Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų bei priemonių ir užtikrina, kad priežiūros institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas bei priemones už šios direktyvos pažeidimą, taip pat užtikrina, kad jos būtų taikomos. Pagal šį skirsnį taikomos sankcijos arba priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

3. Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] pažeidimo atveju valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigojimai taikomi juridiniams asmenims, administracinės sankcijos ir priemonės galėtų būti taikomos vyresniajai vadovybei ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos, nustačiusios pažeidimus, už kuriuos taikomos baudžiamosios sankcijos, laiku informuotų institucijas, kompetentingas tirti nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

4. Priežiūros institucijos naudojasi savo įgaliojimais pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę taikyti administracines sankcijas ir priemones bet kuriuo iš toliau nurodytų būdų:

a)tiesiogiai;

b)bendradarbiaujant su kitomis valdžios institucijomis;

c)savo atsakomybe perduodant funkcijas tokioms kitoms valdžios institucijoms;

d)kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas.

Iki [3 mėnesiai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos] valstybės narės Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai pateikia informaciją apie tvarką, susijusią su administracinių sankcijų ar priemonių taikymu pagal šią dalį, įskaitant, jei reikia, informaciją apie tai, ar dėl tam tikrų sankcijų ar priemonių reikia taikyti konkrečią procedūrą.

5.Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį priežiūros institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, prireikus ir į:

a)pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, įskaitant jo bendrą apyvartą ar metines pajamas;

d)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens iš pažeidimo gautą naudą, jei ją galima nustatyti;

e)trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

6. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti administracines sankcijas ir priemones, priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tomis administracinėmis sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir koordinuoja savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

7. Iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikia juos Komisijai priimti. Šiuose techninių reguliavimo standartų projektuose apibrėžiami pažeidimų sunkumo klasifikavimo rodikliai ir kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant administracinių sankcijų dydį arba imantis administracinių priemonių pagal šį skirsnį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final] 38–41 straipsnius.

40 straipsnis

Administracinės sankcijos

1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotiesiems subjektams būtų taikomos administracinės sankcijos už šiurkščius, pakartotinius ar sistemingus šių Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] nuostatų reikalavimų pažeidimus:

a)III skyriaus (deramas klientų tikrinimas);

b)V skyriaus (pranešimo įpareigojimai);

c)56 straipsnio (įrašų saugojimas);

d)II skyriaus 1 skirsnio (vidaus kontrolė).

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais didžiausios piniginės sankcijos, kurios gali būti taikomos, būtų bent du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu tokią naudą galima nustatyti, arba siektų bent 1 000 000 EUR.

3. Valstybės narės užtikrina, kad, nukrypstant nuo 2 dalies, tais atvejais, kai atitinkamas įpareigotasis subjektas yra kredito įstaiga arba finansų įstaiga, taip pat būtų galima taikyti šias sankcijas:

a)jei tai juridinis asmuo – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių suma sudarytų bent 10 mln. EUR arba 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, nurodytos turimose naujausiose valdymo organo patvirtintose finansinėse ataskaitose; jei įpareigotasis subjektas yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 49 22 straipsnį, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos sistemą, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo;

b)jei tai fizinis asmuo – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų ne mažesnė kaip 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo dieną].

4. Valstybės narės gali įgalioti kompetentingas institucijas skirti administracines pinigines sankcijas, viršijančias 2 ir 3 dalyse nurodytas sumas.

41 straipsnis

Administracinės priemonės, kurios nėra sankcijos

1. Kai priežiūros institucijos nustato reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final ] reikalavimų pažeidimus, kurie nelaikomi pakankamai šiurkščiais, kad už juos būtų galima skirti administracinę sankciją, jos gali nuspręsti įpareigotajam subjektui taikyti administracines priemones. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos galėtų bent:

a)teikti rekomendacijas;

b)nurodyti įpareigotiesiems subjektams laikytis reikalavimų, be kita ko įgyvendinti konkrečias taisomąsias priemones;

c)paskelbti viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

d)paskelbti įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

e)tais atvejais, kai įpareigotajam subjektui būtina turėti leidimą – panaikinti leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

f)nustatyti laikiną draudimą bet kuriam vadovaujamas pareigas įpareigotajame subjekte einančiam asmeniui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, laikomam atsakingu už pažeidimą, atlikti valdymo funkcijas įpareigotuosiuose subjektuose.

2. Taikydamos 1 dalyje nurodytas administracines priemones, priežiūros institucijos gali:

a)prašyti ad hoc arba reguliariai pateikti bet kokį dokumentą, reikalingą jų užduotims atlikti, įskaitant dokumentus, kuriais pagrindžiamas prašomų administracinių priemonių įgyvendinimo procesas;

b)reikalauti, kad būtų sustiprinta tvarka, procesai, mechanizmai ir strategijos;

c)reikalauti, kad įpareigotasis subjektas taikytų konkrečią politiką arba reikalavimus, susijusius su atskirais klientais, sandoriais arba veikla, keliančiais didelę riziką;

d)reikalauti, kad būtų įgyvendintos priemonės, skirtos sumažinti pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo riziką, būdingą įpareigotojo subjekto veiklai ir produktams.

3. Kartu su 1 dalyje nurodytomis administracinėmis priemonėmis nustatomas privalomas jų veiksmingo įgyvendinimo terminas. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos stebėtų ir vertintų, ar įpareigotasis subjektas veiksmingai įgyvendina nurodytus veiksmus.

4. Be 1 dalyje nurodytų administracinių priemonių, valstybės narės gali suteikti priežiūros institucijoms įgaliojimus nustatyti papildomų rūšių administracines priemones.

42 straipsnis

Administracinių sankcijų ir priemonių paskelbimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimą, kuriuo skiriama administracinė sankcija ar priemonė už Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento – COM/2021/420 final] pažeidimą, priežiūros institucijos paskelbtų savo oficialioje interneto svetainėje iš karto po to, kai asmuo, kuriam skirta sankcija, informuojamas apie tą sprendimą. Skelbime nurodoma bent jau informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Valstybės narės nėra įpareigotos taikyti šios pastraipos nuostatų sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Kai priežiūros institucijos, įvertinusios kiekvieną konkretų atvejį, mano, kad pirmoje pastraipoje nurodytų atsakingų asmenų tapatybės arba tokių asmenų asmens duomenų paskelbimas yra neproporcingas, arba kai paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam tyrimui, priežiūros institucijos:

a)atideda sprendimo skirti administracinę sankciją ar priemonę paskelbimą tol, kol nelieka priežasčių jo neskelbti;

b)viešai paskelbia nuasmenintą sprendimą skirti administracinę sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris atitinka nacionalinę teisę, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga; tokiu atveju atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį nebeliks priežasčių nuasmenintam paskelbimui;

c)apskritai neskelbia sprendimo skirti administracinę sankciją ar priemonę, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta, kad:

i) nekiltų pavojus finansų rinkų stabilumui arba

ii) sprendimo paskelbimas būtų proporcingas priemonių, kurios laikomos nereikšmingomis, atžvilgiu.

2. Jeigu valstybės narės leidžia paskelbti sprendimus, kurie yra apskųsti, priežiūros institucijos savo oficialioje interneto svetainėje taip pat nedelsdamos paskelbia tokią informaciją ir tolesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Be to, paskelbiamas ir sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas skirti administracinę sankciją ar priemonę.

3. Priežiūros institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų penkerius metus po jos paskelbimo. Tačiau į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 5 metus.

4. Valstybės narės užtikrina, kad juridinius asmenis būtų galima traukti atsakomybėn už 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kuriuos juridinio asmens naudai padarė bet koks asmuo, veikdamas tiek individualiai, tiek kaip to juridinio asmens organo dalis ir tame juridiniame asmenyje einantis vadovaujamas pareigas, remdamasis:

a)įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui;

b)įgaliojimais juridinio asmens vardu priimti sprendimus;

c)įgaliojimais vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

5. Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn, kai dėl 4 dalyje nurodytų asmenų vykdomos nepakankamos priežiūros ar kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus to juridinio asmens naudai.

43 straipsnis

Informatorių apsauga

1. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros valdžios institucijos ir, kai taikoma, savireguliavimo organai nustatytų veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų skatinama pranešti apie galimus ir faktinius Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymą dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento – COM/2021/420 final] pažeidimus.

Tuo tikslu jos suteikia vieną ar daugiau saugaus ryšio kanalų pranešimams pagal pirmą dalį teikti. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik priežiūros valdžios institucijai arba, atitinkamais atvejais, savireguliavimo organui.

2. 1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a)specialias pranešimų apie pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūras;

b)tinkamą įpareigotųjų subjektų darbuotojų arba panašioje padėtyje esančių asmenų, kurie praneša apie įpareigotajame subjekte padarytus pažeidimus, apsaugą;

c)tinkamą kaltinamo asmens apsaugą;

d)asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsaugą laikantis Reglamente (ES) 2016/679/EB nustatytų principų;

e)aiškias taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visais atvejais būtų garantuotas asmens, kuris praneša apie įpareigotajame subjekte padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant tolesnius tyrimus arba vėliau vykdant teisminį procesą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, įskaitant įpareigotojo subjekto darbuotojus ir atstovus, kurie pačioje įstaigoje arba FŽP praneša apie įtariamus ar faktinius Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] pažeidimus būtų teisiškai apsaugoti nuo grasinimų, atsakomųjų ar priešiškų veiksmų, visų pirma nuo priešiškų ar diskriminacinių su darbo santykiais susijusių veiksmų.

Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie susiduria su grasinimais, priešiškais veiksmais arba priešiškais ar diskriminaciniais su darbo santykiais susijusiais veiksmais dėl to, kad įstaigos viduje arba FŽP pranešė apie įtariamus ar faktinius Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] pažeidimus turėtų teisę saugiai pateikti skundą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Nedarant poveikio FŽP surinktos informacijos konfidencialumui, valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokie asmenys turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą siekdami apsaugoti savo teises pagal šią dalį.

44 straipsnis

Keitimasis informacija apie sankcijas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų priežiūros institucijos ir, kai tinkama, nacionalinė institucija, prižiūrinti priežiūros funkcijas vykdančius savireguliavimo organus, informuotų Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją apie visas pagal šį skirsnį paskirtas administracines sankcijas ir priemones, įskaitant visus su jomis susijusius skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Tokia informacija taip pat dalijamasi su kitomis priežiūros institucijomis, jei administracinė sankcija ar priemonė susijusi su subjektu, veikiančiu dviejose ar daugiau valstybių narių.

2. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos interneto svetainėje pateikiamos nuorodos į kiekvienos priežiūros institucijos pagal 42 straipsnį paskelbtas administracines sankcijas ir priemones ir nurodomas laikotarpis, į kurį patenkančias sankcijas ir priemones skelbia kiekviena valstybė narė.

V SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS

1 skirsnis

Bendradarbiavimas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje

45 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Valstybės narės užtikrina, kad politikos formuotojai, FŽP, priežiūros institucijos, įskaitant Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją, ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat mokesčių administratoriai turėtų veiksmingus mechanizmus, kad galėtų šalies viduje bendradarbiauti ir derinti veiksmus rengiant ir įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką ir veiklą ir užkirsti kelią su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimui ir vengimui, be kita ko, siekdami įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 8 straipsnį.

2. Kalbant apie informaciją dėl tikrųjų savininkų, kurią kompetentingos institucijos gauna pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] IV skyrių ir šios direktyvos II skyriaus I skirsnį, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laiku ir nemokamai pateikti tokią informaciją kitų valstybių narių arba trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms.

3. Taikydamos šią direktyvą valstybės narės nedraudžia kompetentingų institucijų savitarpio informacijos mainų arba pagalbos ir tuo tikslu nenustato nepagrįstų ar per didelių apribojimų. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neatsisakytų vykdyti pagalbos prašymo tokiais pagrindais:

a)prašymas laikomas susijusiu ir su mokesčių klausimais;

b)nacionalinėje teisėje reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai išlaikytų slaptumą ar konfidencialumą, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkama informacija, kurios prašoma, saugoma pagal teisinę privilegiją arba jai taikomas teisinės profesinės paslapties principas, kaip nurodyta Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 51 straipsnio 2 dalyje;

c)prašymą gavusioje valstybėje narėje vyksta apklausa, tyrimas arba nagrinėjimas, išskyrus atvejus, kai pagalbos teikimas kliudytų tai apklausai, tyrimui arba nagrinėjimui;

d)prašymą pateikusios kompetentingos institucijos partnerės įgaliojimų pobūdis ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų.

46 straipsnis

Kompetentingų institucijų sąrašo pateikimas

1. Siekdamos palengvinti ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą, visų pirma keitimąsi informacija, valstybės narės pateikia Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai:

a)priežiūros institucijų, atsakingų už įpareigotųjų subjektų atitikties Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimams priežiūrą, sąrašą, taip pat, kai tinkama, valdžios institucijos, prižiūrinčios savireguliavimo organus jiems vykdant priežiūros funkcijas pagal šią direktyvą, pavadinimą ir jų kontaktinius duomenis;

b)savo FŽP kontaktinius duomenis;

c)kitų kompetentingų nacionalinių institucijų sąrašą;

2. 1 dalies tikslais pateikiami šie kontaktiniai duomenys:

a)kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos;

b)kontaktinio asmens tarnybinis e. pašto adresas ir telefono numeris.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pasikeitus pagal 1 dalį Komisijai ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai pateiktai informacijai, ji būtų iškart atnaujinta.

4. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija savo interneto svetainėje paskelbia 1 dalyje nurodytų institucijų registrą ir padeda kompetentingoms institucijoms keistis 2 dalyje nurodyta informacija. Į registrą įtrauktos institucijos, neviršydamos savo įgaliojimų, atlieka ryšių su kompetentingomis institucijomis partnerėmis palaikymo funkcijas. FŽP ir priežiūros valdžios institucijos taip pat veikia kaip Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos kontaktinis punktas.

47 straipsnis

Bendradarbiavimas su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija

FŽP ir priežiūros valdžios institucijos bendradarbiauja su Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija ir teikia jai visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, pagal Reglamentą [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] ir Reglamentą [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final].

2 skirsnis

Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir keitimasis konfidencialia informacija

48 straipsnis

Su kredito įstaigomis susijęs bendradarbiavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos, FŽP ir institucijos, kompetentingos prižiūrėti kredito įstaigas pagal kitus teisės aktus, glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje pagal savo atitinkamą kompetenciją ir teiktų viena kitai informaciją, susijusią su jų atitinkamų užduočių vykdymu. Toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nedaro poveikio vykstančiai apklausai, tyrimui ar procesui pagal valstybės narės, kurioje yra finansų priežiūros institucija arba institucija, įgaliota vykdyti kredito įstaigų priežiūrą kitais teisės aktais, baudžiamąją ar administracinę teisę, ir nedaro poveikio 50 straipsnio 1 dalyje nustatytoms pareigoms saugoti profesinę paslaptį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai finansų priežiūros institucijos nustato kredito įstaigos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu vidaus kontrolės sistemos ir Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimų taikymo trūkumus, finansų priežiūros institucija nedelsdama informuotų Europos bankininkystės instituciją (EBI) ir instituciją ar įstaigą, prižiūrinčią kredito įstaigą pagal Direktyvą (ES) 2013/36, įskaitant ECB, veikiantį pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 10/2013 50 .

Galimo rizikos padidėjimo atveju finansų priežiūros institucijos turi turėti galimybę palaikyti ryšius su institucijomis, prižiūrinčiomis įstaigą pagal Direktyvą 2013/36, ir parengti bendrą vertinimą, apie kurį turi būti pranešta EBI. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija informuojama apie visus tokius pranešimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai finansų priežiūros institucijos nustato, kad kredito įstaiga atsisakė užmegzti verslo santykius, tačiau pagal 17 straipsnio 2 dalį atliktas dokumentuotas išsamus klientų patikrinimas tokio atsisakymo nepagrindžia, jos apie tai praneštų institucijai, atsakingai už tai, kad ta įstaiga laikytųsi Direktyvos (ES) 2014/92 arba Direktyvos (ES) 2015/2366 reikalavimų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad finansų priežiūros institucijos bendradarbiautų su pertvarkymo institucijomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnio 18 punkte, arba paskirtomis institucijomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Finansų priežiūros institucijos informuoja tokias institucijas apie išsamaus klientų patikrinimo priemonių, taikomų pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] III skyrių, rezultatus ir visas sąskaitas, kurių naudojimą FŽP sustabdė pagal 20 straipsnį.

5. Finansų priežiūros institucijos ir FŽP kasmet teikia Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai ataskaitą dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis pagal šį straipsnį.

6. Iki [2 metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, pasikonsultavusi su EBI, paskelbia finansų priežiūros institucijų ir 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų institucijų bendradarbiavimo gaires, be kita ko, dėl FŽP dalyvavimo tokiame bendradarbiavime masto.

49 straipsnis

Su auditoriais susijęs bendradarbiavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad auditorius prižiūrinčios priežiūros institucijos ir, kai tinkama, valdžios institucijos, prižiūrinčios savireguliavimo organus pagal šios direktyvos IV skyrių, jų FŽP ir valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ir audito įmones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB 51 32 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 52 20 straipsnį, glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje pagal savo atitinkamą kompetenciją ir teiktų viena kitai informaciją, susijusią su jų atitinkamų užduočių vykdymu.

Konfidencialią informaciją, kuria keičiamasi pagal šį straipsnį, pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos naudoja tik savo funkcijoms, patenkančioms į šios direktyvos ar kitų pirmoje pastraipoje nurodytų Sąjungos aktų taikymo sritį, vykdyti ir administraciniame ar teismo procese, konkrečiai susijusiame su tų funkcijų vykdymu.

2. Valstybės narės gali uždrausti 1 dalyje nurodytoms institucijoms bendradarbiauti, jei toks bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija, pakenktų vykdomai apklausai, tyrimui ar procesui pagal valstybės narės, kurioje yra įsikūrusios institucijos, baudžiamąją ar administracinę teisę.

50 straipsnis

Profesinių paslapčių saistomų subjektų keitimasis informacija apie kredito ir finansų įstaigas

1.Valstybės narės reikalauja, kad visi finansų priežiūros valdžios institucijose dirbantys ar dirbę asmenys ir finansų priežiūros institucijų vardu dirbantys auditoriai ar ekspertai būtų saistomi prievolės saugoti profesinę paslaptį.

Nedarant poveikio atvejams, kai vykdomi nusikalstamų veikų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas pagal valstybių narių ir Sąjungos teisę, ir FŽP pagal 32 straipsnį pateiktai informacijai, konfidenciali informacija, kurią pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys gauna atlikdami savo pareigas pagal šią direktyvą, gali būti atskleidžiama tik santraukos ar apibendrinta forma tokiu būdu, kad nebūtų įmanoma atpažinti konkrečių kredito ir finansų įstaigų.

2. 1 dalies nuostatos netrukdo tarpusavyje keistis informacija:

a)finansų priežiūros institucijoms valstybėje narėje arba skirtingose valstybėse narėse, įskaitant Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją, kai jos veikia pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos įsteigimo, COM/2021/421 final ] 5 straipsnio 2 dalį;

b)finansų priežiūros institucijoms ir FŽP;

c)finansų priežiūros institucijoms ir kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už kredito ir finansų įstaigas pagal kitus teisės aktus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų priežiūra, įskaitant ECB, veikiantį pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, tiek valstybėje narėje, tiek skirtingose valstybėse narėse.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais keitimuisi informacija taikomi 1 dalyje numatyti profesinės paslapties reikalavimai.

3. Bet kuri institucija, gavusi konfidencialios informacijos pagal 2 dalį, naudoja šią informaciją tik:

a)atlikdama savo pareigas pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir riziką ribojančio kredito ir finansų įstaigų reguliavimo srityje, įskaitant sankcijų skyrimą;

b)kai pateikiamas skundas dėl institucijos sprendimo, įskaitant teismo procese;

c)kai inicijuojami teismo procesai pagal specialias nuostatas, numatytas šios direktyvos taikymo sritį arba riziką ribojančio reguliavimo bei kredito ir finansų įstaigų priežiūros sritis apimančiuose Sąjungos teisės aktuose.

51 straipsnis

Priežiūros institucijų keitimasis informacija tarpusavyje ir su kitomis institucijomis

1. Išskyrus atvejus, kuriems taikoma Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 51 straipsnio 2 dalis, valstybės narės leidžia keistis informacija:

a)priežiūros institucijoms ir valdžios institucijoms, prižiūrinčioms savireguliavimo organus pagal šios direktyvos IV skyrių toje pačioje valstybėje narėje arba skirtingose valstybėse narėse;

b)priežiūros institucijoms ir institucijoms, pagal įstatymus atsakingoms už finansų rinkų priežiūrą vykdant savo atitinkamas priežiūros funkcijas;

c)už auditorius atsakingoms priežiūros institucijoms ir, kai tinkama, valdžios institucijoms, prižiūrinčioms savireguliavimo organus pagal šios direktyvos IV skyrių, ir valdžios institucijoms, kompetentingoms prižiūrėti teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ir audito įmones pagal Direktyvos 2006/43/EB 32 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnį, įskaitant skirtingų valstybių narių institucijas.

50 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti profesinės paslapties reikalavimai netrukdo keistis informacija.

Konfidenciali informacija, kuria keičiamasi pagal šią dalį, naudojama tik vykdant atitinkamų institucijų pareigas ir vykstant administraciniams ar teismo procesams, konkrečiai susijusiems su tų funkcijų vykdymu. Gautai informacijai bet kuriuo atveju taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 50 straipsnio 1 dalyje.

2. Valstybės narės gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją kitoms nacionalinėms institucijoms, pagal teisės aktus atsakingoms už finansų rinkų priežiūrą arba konkrečiai atsakingoms už kovą su pinigų plovimu, susijusiais pirminiais nusikaltimais ar terorizmo finansavimu arba už minėtų veikų tyrimą. 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti profesinės paslapties reikalavimai neužkerta kelio tokiam atskleidimui.

Tačiau konfidenciali informacija, kuria keičiamasi pagal šią dalį, turi būti naudojama tik atitinkamų institucijų teisinėms užduotims atlikti. Prieigą prie tokios informacijos turintiems asmenims taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie turi būti bent lygiaverčiai nurodytiems 50 straipsnio 1 dalyje.

3. Valstybės narės gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją, susijusią su įpareigotųjų subjektų priežiūra, kad būtų laikomasi Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] reikalavimų, parlamentų tyrimo komitetams, audito teismams ir kitiems už tyrimus atsakingiems subjektams jų valstybėje narėje šiomis sąlygomis:

a)subjektai pagal nacionalinę teisę turi tikslius įgaliojimus tirti arba tikrinti priežiūros institucijų arba institucijų, atsakingų už įstatymus dėl tokios priežiūros, veiksmus;

b)informacija yra tikrai būtina a punkte nurodytiems įgaliojimams vykdyti;

c)prieigą prie informacijos turintiems asmenims pagal nacionalinę teisę taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiems 1 dalyje;

d)informacija, kurios šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, atskleidžiama tik gavus aiškų informaciją atskleidusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik tais tikslais, kuriais ta priežiūros institucija davė sutikimą.

3 skirsnis

Bendradarbiavimo gairės

52 straipsnis

Bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu gairės

Iki [2 metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, bendradarbiaudama su ECB, Europos priežiūros institucijomis, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra, parengia gaires dėl:

a)kompetentingų institucijų bendradarbiavimo pagal šio skyriaus 1 skirsnį, taip pat bendradarbiavimą su šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytomis institucijomis ir už šios direktyvos II skyriaus 1 skirsnyje nurodytus registrus atsakingomis institucijomis, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui;

b)procedūrų, kurias turi taikyti institucijos, kompetentingos prižiūrėti ar prižiūrėti įpareigotuosius subjektus pagal kitus Sąjungos aktus, kad vykdydamos savo pareigas pagal atitinkamus Sąjungos aktus atsižvelgtų į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo problemas.

VI SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA

53 straipsnis

Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas

1. Tiek, kiek tikrai būtina šios direktyvos tikslais, kompetentingos institucijos gali tvarkyti Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus specialių kategorijų asmens duomenis ir reglamento 10 straipsnyje nurodytus asmens duomenis, susijusius su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis, su sąlyga, kad taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir šios papildomos apsaugos priemonės:

a)tokius duomenis kiekvienu konkrečiu atveju tvarko tik kiekvienos kompetentingos institucijos darbuotojai, kurie yra specialiai paskirti ir įgalioti atlikti šias užduotis;

b)kompetentingų institucijų darbuotojai laikosi aukštų profesinių konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartų, yra sąžiningi ir turi tinkamą kvalifikaciją;

c)siekiant užtikrinti duomenų saugumą pagal aukštus technologinius standartus, taikomos techninės ir organizacinės priemonės.

2. 1 dalyje nurodytos apsaugos priemonės taip pat taikomos Sąjungos institucijų, agentūrų ar organų atliekamam specialių kategorijų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 1 dalyje, ir asmens duomenų, susijusių su to reglamento 11 straipsnyje nurodytais apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis, tvarkymui šios direktyvos tikslais.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos komitetas, įsteigtas pagal Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2015/847 naujos redakcijos, COM/2021/422 final] 28 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

55 straipsnis

Tinklo „FIU.net“ valdymas pereinamuoju laikotarpiu

Ne vėliau kaip [3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija perduoda tinklo „FIU.net“ valdymą Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai.

Kol toks perdavimas bus baigtas, Komisija teikia reikiamą pagalbą tinklo „FIU.net“ veikimui ir FŽP keitimuisi informacija Sąjungoje. Šiuo tikslu Komisija reguliariai šaukia iš valstybių narių FŽP atstovų sudarytos ES FŽP platformos posėdžius, kad būtų prižiūrimas tinklo „FIU.net“ veikimas.

56 straipsnis

Peržiūra

Iki [5 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] ir vėliau kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

57 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva (ES) 2015/849 panaikinama nuo [perkėlimo data]

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir į Reglamentą [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

58 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [įrašyti datą – 3 metai nuo įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

59 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

60 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    Europolas, „From suspicion to action: Converting financial intelligence into greater operational impact“, 2017.

(2)    Komisijos komunikatas „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“ (COM/2019/360 final), Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo (COM/2019/373 final), Ataskaita dėl finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo sistemos vertinimo (COM/2019/371 final), Viršnacionalinio rizikos vertinimo ataskaita (COM/2019/370 final).

(3)    COM(2020) 605 final

(4)    Komisijos komunikatas dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų plano (C/2020/2800, OL C 164, 2020 5 13, p. 21–33).

(5)    COM/2021/420 final

(6)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(7)    COM/2021/421 final

(8)    COM/2021/422 final

(9)    2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai (2020/2686(RSP)), P9_TA(2020)0204).

(10)    Tarybos išvados dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, 12608/20.

(11)    Visos nuorodos į „galiojančius ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktus“ šiame aiškinamajame memorandume turi būti laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

(12)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR (OL L 186, 2019 7 11, p. 122–137).

(13)    2018 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

(14)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6–21).

(15)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR.

(16)    Atitinkamai Direktyva (ES) 2015/2366, Direktyva 2014/92 ir Direktyva 2009/110.

(17)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos.

(18)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie Komisijos pasiūlymų dėl teisės aktų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei teisėsaugos srityje rinkinio, kurį sudaro:

(19)    Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (Reglamentas (ES) 2016/679) ir ES institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms skirtas Vidaus duomenų apsaugos reglamentas (Reglamentas (ES) 2018/1725).

(20)    OL C [...], [...], p. [...].

(21)    OL C , , p. .

(22)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(23)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

(24)    2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį (OL L 93, 2009 4 7, p. 33).

(25)    2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).

(26)    2010/413/BUSP: 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010 7 27, p. 39).

(27)    2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP (OL L 141, 2016 5 28, p. 79).

(28)    2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012 3 24, p. 1).

(29)    2017 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 (OL L 224, 2017 8 31, p. 1).

(30)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(31)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(32)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(33)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(34)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES ir 2013/36/ES, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(35)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(36)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(37)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(38)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(39)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(40)    OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(41)    OL C , , p. .

(42)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(43)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL L 284, 2018 11 12, p. 6)

(44)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(45)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL 2018 L 284, p. 22).

(46)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(47)    2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

(48)    2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL L 122, 2013 5 3, p. 1–59).

(49)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(50)    2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(51)    2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87–107).

(52)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

COM(2021) 423 final

PRIEDAS

prie pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849

PRIEDAS […]

Atitikties lentelė