EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 06

COM(2021) 391 final

2021/0191(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos žaliųjų obligacijų

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 390 final} - {SWD(2021) 181 final} - {SWD(2021) 182 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas yra platesnės Europos Komisijos tvaraus finansavimo darbotvarkės dalis. Juo nustatomas obligacijų, kuriomis siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2020/852 1 (toliau – Taksonomijos reglamentas), žymėjimo nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, taisyklių bendros sistemos pagrindas. Juo taip pat nustatoma įmonių, veikiančių kaip žaliųjų obligacijų išorės vertintojai, registracijos ir priežiūros sistema, suderinta su šia taisyklių sistema. Tai sudarys palankesnes sąlygas toliau plėtoti aukštos kokybės žaliųjų obligacijų rinką ir taip padės kurti kapitalo rinkų sąjungą ir kartu kuo labiau sumažinti veikiančių žaliųjų obligacijų rinkų sutrikimus ir ekologinio manipuliavimo riziką. Nuoroda „Europos žalioji obligacija“ gali naudotis visi šio pasiūlymo reikalavimus atitinkantys emitentai Sąjungoje arba už jos ribų.

Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama geriau išnaudoti bendrosios rinkos ir kapitalo rinkų sąjungos potencialą įgyvendinant Sąjungos klimato srities ir aplinkos tikslus pagal 2016 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir Europos žaliąjį kursą 3 .

Europos žaliajame kurse aiškiai nurodyta, kad norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir pasiekti Sąjungos tvarumo aplinkos atžvilgiu tikslus, reikia didelių investicijų visuose ekonomikos sektoriuose. Dabartiniams Sąjungos 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslams pasiekti 2021–2030 m. laikotarpiu reikės 336 mlrd. EUR investicijų į energetikos sistemą (neįskaitant transporto) per metus (2015 m. palyginamosiomis kainomis), t. y. 2,3 proc. BVP 4 . Didelė šių finansinių srautų dalis turės būti gauta iš privačiojo sektoriaus. Norint sumažinti šį investicijų deficitą, didelius privataus kapitalo srautus reikia nukreipti į aplinkos atžvilgiu tvaresnes investicijas ir iš esmės persvarstyti Europos finansinę programą.

Visų pirma, Europos žaliajame kurse pabrėžta, kad investuotojai ir įmonės turėtų galėti lengviau sužinoti, kurios investicijos yra aplinkos atžvilgiu tvarios, ir įsitikinti jų patikimumu. Tai būtų galima padaryti aiškiai ženklinant mažmeninius investicinius produktus ir parengiant ES žaliųjų obligacijų standartą, kuris sudarytų sąlygas patogiausiu būdu investuoti aplinkos atžvilgiu tvariai. Nors rinka smarkiai auga, išleidžiamos žaliosios obligacijos vis dar sudaro mažą dalį visų išleidžiamų obligacijų – 2020 m. jos sudarė apie 4 proc. visų įmonių obligacijų emisijų 5 . Tolesnis aukštos kokybės žaliųjų obligacijų rinkos augimas bus didelių žaliųjų investicijų šaltinis ir padės panaikinti Europos žaliojo kurso investicijų deficitą.

Šiuo tikslu 2020 m. sausio 14 d. Europos žaliojo kurso investicijų plane 6 paskelbta, kad bus nustatytas žaliųjų obligacijų standartas. 2020 m. gruodžio mėn. išvadose dėl klimato kaitos Europos Vadovų Taryba 7 pabrėžė, kad svarbu parengti bendrus pasaulinius žaliojo finansavimo standartus, ir paragino Europos Komisiją iki 2021 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl žaliųjų obligacijų standarto. Galiausiai 2021 m. darbo programoje Komisija pabrėžė, kad „žmonėms tarnaujanti ekonomika“ yra prioritetas, ir kad svarbu toliau daryti pažangą tvaraus finansavimo srityje, visų pirma siūlant nustatyti ES žaliųjų obligacijų standartą 8 .

Kadangi žaliosioms obligacijoms plačiai naudojamos nuosavybinės rinkos sistemos ir, nepaisant to, kad kai kurios iš šių sistemų visuotinai pripažįstamos kaip standartizacijos sistemos, investuotojams gali būti brangu ir sudėtinga nustatyti teigiamą obligacijomis grindžiamų investicijų poveikį aplinkai ir palyginti įvairias rinkoje esančias žaliąsias obligacijas. Kadangi nėra bendrų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos apibrėžčių, emitentams neaišku, kuri ekonominė veikla gali būti teisėtai laikoma žaliąja. Tokiomis sąlygomis emitentams gali kilti rizika, kad bus padaryta žala reputacijai dėl galimų kaltinimų ekologiniu manipuliavimu, ypač perėjimo sektoriuose. Be to, jie gali patirti papildomų išlaidų dėl nevienodos išorės vertinimo praktikos. Šios kliūtys gali turėti įtakos projektų, turinčių didelį poveikį klimatui ir aplinkai, pelningumui, todėl gali sumažėti tokių investavimo galimybių pasiūla ir trukdoma siekti Sąjungos aplinkos tikslų.

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti šias kliūtis nustatant aukštos kokybės žaliųjų obligacijų standartą. Tai turėtų: 1) padidinti investuotojų gebėjimą nustatyti aukštos kokybės žaliąsias obligacijas ir jomis pasitikėti, 2) palengvinti šių aukštos kokybės žaliųjų obligacijų išleidimą patikslinant žaliosios ekonominės veiklos apibrėžtis ir sumažinant galimą riziką emitentų reputacijai perėjimo sektoriuose ir 3) standartizuoti išorės vertinimo praktiką bei didinti pasitikėjimą išorės vertintojais nustatant savanorišką registracijos ir priežiūros tvarką.

Šis pasiūlymas dėl Europos žaliųjų obligacijų yra glaudžiai susijęs su Taksonomijos reglamentu. Taksonomijos reglamente nustatyta ekonominės veiklos, kuri gali būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, klasifikacija, kurios vienas iš lemiamų kriterijų yra visiškas būtiniausių socialinių apsaugos priemonių laikymasis. Ši sistema gali būti naudojama kaip lyginamasis standartas priskiriant ekonominę veiklą ir atitinkamai susijusį turtą arba projektus žaliajai kategorijai. Pagal Taksonomijos reglamento 4 straipsnį 9 Sąjunga, nustatydama bet kuriuos aplinkos atžvilgiu tvarių įmonių obligacijų standartus, turi taikyti taksonomijos kriterijus 10 . Taigi, kalbant apie Europos žaliąsias obligacijas, Komisija siūlo Taksonomijos reglamente ir pagal jį rengsimuose deleguotuosiuose aktuose apibrėžti, kas laikoma žaliuoju.

Šiuo pasiūlymu nustatoma sistema, skirta visiems žaliųjų obligacijų emitentams, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių emitentus, taip pat įskaitant finansų ir ne finansų įmones. Sistema taip pat skirta naudoti padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais, kurių vertybinius popierius išleidžia specialiosios paskirties įmonė, emitentams 11 . Sąsaja su Taksonomijos reglamentu leidžia iš Europos žaliųjų obligacijų gautas pajamas naudoti įvairiai ekonominei veiklai, kuria svariai prisidedama prie tvarumo aplinkos atžvilgiu tikslų. Remiantis dabartine geriausia žaliųjų obligacijų rinkos patirtimi, šiame pasiūlyme pateikiama daug naudojimo galimybių, pavyzdžiui, bankas gali išleisti Europos žaliąsias obligacijas žaliosioms hipotekoms finansuoti, plieno gamintojas gali išleisti Europos žaliąsias obligacijas naujai mažiau taršiai gamybos technologijai finansuoti ar suverenus emitentas gali išleisti Europos žaliąsias obligacijas atsinaujinančiosios energijos įrenginių subsidijavimo schemai finansuoti.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu nustatomos taisyklės, kurių turi laikytis žaliųjų obligacijų emitentai, norėdami obligaciją vadinti „Europos žaliąja obligacija“ arba „ES ŽO“. Pasiūlymas grindžiamas esama geriausia rinkos praktika ir jame nustatomi papildomi reikalavimai, grindžiami jau taikomais atitinkamais teisės aktais. Šie reikalavimai atitinka politikos srityje esamų politikos nuostatų, visų pirma Taksonomijos reglamento, tikslus. Šiuo pasiūlymu reikalaujama, kad Europos žaliųjų obligacijų emitentai, siekdami užtikrinti, kad pati obligacija būtų visiškai tvari aplinkos atžvilgiu, užtikrintų, kad pajamos iš obligacijų būtų priskiriamos turtui ir išlaidoms visiškai laikantis Taksonomijos reglamento reikalavimų. Šis pasiūlymas taip pat dera su kitomis tvaraus finansavimo iniciatyvomis, įskaitant Komisijos pasiūlymą dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos 14 , kuria visos didelės akcinės bendrovės ir dauguma akcinių bendrovių, įtrauktų į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, skatinamos teikti su tvarumu susijusią informaciją, todėl tai taip pat aktualu daugeliui obligacijų emitentų.

Šis pasiūlymas taip pat dera su tikslais, kurių siekiama kapitalo rinkų sąjunga, t. y. pagerinti Sąjungos kapitalo rinkų gebėjimą sutelkti ir nukreipti investicijas, galinčias padėti finansuoti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas priklauso pasidalijamosios kompetencijos sričiai remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 straipsnio 2 dalies a punktu ir yra grindžiamas SESV 114 straipsniu, kuriuo suteikiama kompetencija nustatyti tinkamas nuostatas, kurių tikslas – sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą.

SESV 114 straipsniu Sąjungai leidžiama imtis priemonių ne tik siekiant pašalinti esamas kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis, bet ir siekiant užkirsti kelią tikėtinam tokių kliūčių atsiradimui ateityje. Tai apima ir tas kliūtis, dėl kurių rinkos dalyviams, pavyzdžiui, žaliųjų obligacijų emitentams arba investuotojams, sudėtinga visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais.

Dabartinė žaliųjų obligacijų rinka yra visiškai pagrįsta rinkos standartais ir praktika, o užtikrinimą investuotojams teikia išorės vertintojų funkcijas atliekančios įmonės. Šiais galiojančiais standartais nustatomos aukšto lygio procesu grindžiamos gairės arba rekomendacijos, tačiau pagrindinės žaliųjų projektų apibrėžtys yra nepakankamai standartizuotos, griežtos ir išsamios. Dėl to investuotojai negali lengvai atpažinti obligacijų, kurių pajamos atitinka aplinkos apsaugos tikslus arba kurių pajamomis padedama tų tikslų siekti, įskaitant visų pirma tikslą apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 ℃, ir dėti pastangas, kad šis lygis neviršytų 1,5 ℃, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime. Tokia padėtis taip pat riboja emitentų galimybes naudoti aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas, kad savo veiklą labiau pritaikytų prie aplinkos atžvilgiu tvaresnių verslo modelių.

Be to, šiuo metu taikomais rinkos standartais nepakankamai užtikrinamas išorės vertintojų skaidrumas ir atskaitomybė ir nevykdoma nuolatinė įmonių, veikiančių kaip išorės vertintojai, priežiūra. Taigi investuotojams kyla papildomų sunkumų nustatant ir lyginant aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas bei jomis pasitikint.

Todėl visoje Sąjungoje vienu metu taikoma skirtinga praktika, dėl to investuotojams brangiai kainuoja atpažinti tikras žaliąsias obligacijas, o kartu užkertamas kelias žaliųjų obligacijų rinkos augimui atsižvelgiant į jos potencialą.

Kol kas nė viena valstybė narė dar nėra priėmusi teisės aktų, kuriais nacionaliniu lygmeniu būtų nustatytas oficialus žaliųjų obligacijų standartas. Tačiau nacionalinėse ženklinimo sistemose jau nustatyti įvairūs aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų reikalavimai, dėl to tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti taikomi ir obligacijoms, pavyzdžiui, kai yra nustatyti obligacijų fondams skirti reikalavimai. Lyginant ES valstybių narių suverenių emitentų išleistas žaliąsias obligacijas, jau yra pavyzdžių, kai valstybėse narėse taikomos skirtingos aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos apibrėžtys. Be to, atsižvelgiant į nuolatinį žaliųjų obligacijų rinkos augimą ir jos vaidmenį finansuojant investicijas į pagrindinį kapitalą, kurių reikia Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti, tikėtina, kad kai kurios valstybės narės svarstys galimybę nacionaliniu lygmeniu parengti standartus arba nustatyti gaires.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Žaliųjų obligacijų rinka iš esmės yra tarptautinė – dalyviai prekiauja obligacijomis tarpvalstybiniu mastu. Finansinių produktų emitentams ir investuotojams į šiuos produktus reikia bendrų parametrų ir apibrėžčių, kad galėtų nustatyti, kurie projektai ir veikla yra aplinkos atžvilgiu tvarūs, ir juos palyginti tarpusavyje. Atsižvelgiant į šią padėtį, nacionaliniai teisėkūros veiksmai, kuriais būtų siekiama šalinti nustatytus žaliųjų obligacijų rinkos trūkumus, galėtų lemti Europos žaliųjų obligacijų rinkos susiskaidymą.

Žaliųjų obligacijų išorės vertintojų rinka taip pat yra tarpvalstybinė. Siekiant išlaikyti vienodas sąlygas šias paslaugas teikiantiems subjektams, Europos lygmeniu reikalinga centralizuota Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojų registracijos ir priežiūros tvarka, kurią koordinuotų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA).

Taigi tokia iniciatyva negali būti taikoma tik vienos valstybės narės teritorijoje – reikia imtis koordinuotų veiksmų Sąjungos lygmeniu. Siekiant pagerinti bendrosios rinkos veikimą ir išvengti rinkos iškraipymo, tik Sąjungos lygmens intervencija galima nustatyti nuoseklius ir standartizuotus Europos žaliųjų obligacijų reikalavimus.

Galiausiai, atsižvelgiant į didelę pasiūlymo dėl Europos žaliųjų obligacijų ir kitų atitinkamų Sąjungos lygmens teisės aktų, pavyzdžiui, Taksonomijos reglamento, sąveiką, panašu, kad Sąjungos priemonė yra tinkamesnė dabartinei padėčiai ištaisyti.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių vienodas galimybes naudotis Sutartyje numatytomis laisvėmis ir su tuo susijusį teisinį tikrumą galima geriau užtikrinti Sąjungos lygmens veiksmais.

•Proporcingumo principas

Sąjungos lygmeniu nustačius suderintą savanorišką žaliųjų obligacijų standartą, Europos ir galbūt pasaulio rinkose bus nustatytas aukštos kokybės žaliųjų obligacijų lyginamasis standartas, neverčiant to standarto laikytis dabartinių rinkos dalyvių. Šis reglamentas sudarys sąlygas pašalinti tam tikras kliūtis tinkamam aukštos kokybės žaliųjų obligacijų rinkos veikimui, tad galėtų padėti nukreipti kapitalo srautus į aplinkos atžvilgiu tvarius projektus ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms žaliosioms investicijoms. Atsižvelgiant į riziką, kad neveikimas sukels rinkos susiskaidymą ir investuotojų sumaištį, šiuo pasiūlymu bus užtikrintas Europos žaliųjų obligacijų teisinis aiškumas, skaidrumas ir palyginamumas visoje Sąjungoje.

Tiek suinteresuotųjų šalių atsiliepimai, tiek šio pasiūlymo poveikio vertinimas parodė, kad pagrindinės problemos priežastys yra nuoseklios apibrėžties, kas yra aplinkos požiūriu tvarūs būdai naudoti žaliųjų obligacijų pajamas, trūkumas ir nuolatinės išorės vertintojų priežiūros nebuvimas. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina kiekvienam klausimui spręsti ir trūkumams pašalinti, konkrečiai: 1) parengiant savanorišką žaliųjų obligacijų standartą, kuriuo įpareigojama naudoti pajamas laikantis Taksonomijos reglamento reikalavimų, ir 2) įpareigojant Europos žaliųjų obligacijų emitentus iš registruoto ir pagal šio reglamento reikalavimus prižiūrimo išorės vertintojo gauti vertinimą prieš emisiją ir po jos. Valstybės audito institucijoms arba kitiems suverenių emitentų įgaliotiems viešiesiems subjektams šiame reglamente nustatyti registracijos ir priežiūros reikalavimai netaikomi, nes jie yra teisės aktais nustatyti subjektai, atsakingi už viešųjų išlaidų priežiūrą ir paprastai turi teisiškai garantuojamą nepriklausomumą.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2020 m. balandžio 8 d. Komisija pradėjo atviras viešas konsultacijas dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos, kurios vyko 16 savaičių. Per šias konsultacijas buvo pateikta daugiau kaip 100 klausimų, įskaitant keletą klausimų apie finansinių produktų standartus ir ženklinimą, taip pat apie ES žaliųjų obligacijų standartą, kaip jis tuo metu vadintas. Per šias konsultacijas Komisija gavo daugiau kaip 600 atsakymų iš įvairių suinteresuotųjų šalių. Atsiliepimų suvestinė, kurioje apžvelgiami gauti atsakymai, paskelbta Komisijos interneto svetainėje 18 .

Vykdydama šį procesą, 2020 m. birželio 12 d. Komisija taip pat pradėjo tikslines konsultacijas, kad iš suinteresuotųjų šalių gautų daugiau informacijos apie ES ŽOS. Šios konsultacijos vyko 16 savaičių ir buvo baigtos 2020 m. spalio 2 d. gavus 167 atsakymus. Atsakymai paskelbti internete 19 . Konsultacijų dokumentą iš viso sudarė 19 klausimų, daugiausia dėmesio skirta dviem pagrindinėms temoms, t. y. ES ŽOS ir socialinio poveikio obligacijoms bei COVID-19. Atsakymus pateikė įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant įmonių ir (arba) verslo organizacijas, verslo asociacijas, vartotojų organizacijas, NVO ir valdžios institucijas. Vertinant geografiškai, atsakymai gauti iš 20 valstybių narių, dviejų kitų Europos valstybių ir dviejų ne Europos valstybių.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2020 m. gegužės ir birželio mėn. Komisija surengė struktūrizuotus išsamius pokalbius su 11 atrinktų suinteresuotųjų šalių iš įvairių sektorių ir valstybių narių.

Be to, 2020 m. gruodžio 2–23 d. Komisija, naudodamasi tiksliniu klausimynu, Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) Europos valstybės skolos vertybinių popierių rinkų (ESDM) pogrupio žaliųjų obligacijų darbo grupėje surengė trumpas konsultacijas su nacionaliniais skolos valdymo pareigūnais. Klausimynas taip pat buvo išplatintas Valstybių narių ekspertų grupei tvarių finansų klausimams; respondentų buvo paprašyta kiekvienos valstybės narės atsakymus teikti koordinuotai. Atsiliepimus pateikė 17 valstybių narių.

Komisija taip pat reguliariai kreipėsi į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) dėl nuomonės ir konsultacijų, be kita ko, galimos Sąjungos lygmens išorės vertintojų registracijos ir priežiūros tvarkos klausimais.

Komisijos Jungtinis tyrimų centras parengė keletą akademinių dokumentų, darbinių dokumentų ir ataskaitų dėl žaliųjų obligacijų: 1) „Žaliosios obligacijos ir bendrovių aplinkosauginis veiksmingumas: Galimybių studija“ (angl. Green bonds and companies’ environmental performance: a feasibility study); 2) „Žaliosios obligacijos ir pajamų panaudojimo ataskaitų teikimas: ką sužinome iš rinkos duomenų teikėjų?“ (angl. Green bonds and use of proceeds reporting: what do we know from market data providers?); 3) „Žaliųjų obligacijų kainodara. Ar finansų įstaigos yra ypatingos?“ (angl. The pricing of green bonds. Are financial institutions special?); 4) „Žaliosios obligacijos kaip kovos su klimato kaita priemonė“ (angl. Green Bonds as a tool against climate change).

Europos žaliųjų obligacijų iniciatyva nuo 2019 m. buvo aptariama reguliariuose Valstybių narių ekspertų grupės tvarių finansų klausimams posėdžiuose: valstybėms narėms buvo reguliariai teikiama naujausia informacija ir jos dalyvavo diskusijose konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl sąsajos su Taksonomijos reglamentu ir dėl galimos Europos žaliųjų obligacijų iniciatyvos formos ir pobūdžio.

•Poveikio vertinimas

Be pradinės padėties, kai nesiimama jokių Sąjungos lygmens veiksmų, poveikio vertinime svarstytos įvairios politikos galimybės, susijusios su trimis pagrindiniais politikos aspektais:

(1)kalbant apie žaliųjų obligacijų emitentams taikomo standarto aprėptį, svarstytos šios galimybės: 1) savanoriškas metodas, pagal kurį žaliųjų obligacijų emitentai galėtų laisvai pasirinkti, ar prisiderinti prie būsimos Europos žaliųjų obligacijų iniciatyvos, ir 2) privalomas metodas, pagal kurį visos žaliosios obligacijos, išleistos ES arba ES įsikūrusio emitento, turėtų atitikti būsimą Europos žaliųjų obligacijų iniciatyvą.

(2)Kalbant apie Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojų reguliavimo tvarką, svarstytos galimybės: 1) pavesti ESMA teikti veiklos leidimus Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojams, taikant ribotą priežiūrą ir reikalavimus, ir 2) pavesti ESMA pagal griežtesnę sistemą teikti veiklos leidimus ES ŽOS išorės vertintojams ir vykdyti griežtesnę jų priežiūrą.

(3)Kalbant apie galimą lankstumą, kuriuo galėtų naudotis suverenūs emitentai, pageidaujantys leisti Europos žaliąsias obligacijas, palyginti su ne suvereniais emitentais, svarstytos galimybės: 1) jokio lankstumo, 2) lankstumas taikant su obligacijomis susijusius reikalavimus, bet jokio lankstumo taikant ir įgyvendinant Taksonomijos reglamentą ir 3) lankstumas taikant su obligacijomis susijusius reikalavimus ir Taksonomijos reglamentą.

Dviejų internetu vykdytų konsultacijų rezultatai parodė, kad didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių pritarė ES žaliųjų obligacijų standarto, kaip jis tuo metu vadintas, koncepcijai, kurią pasiūlė Techninė ekspertų grupė tvarių finansų klausimams, įskaitant savanoriško standarto reikalavimą. Tik labai maža dalis pritarė privalomam standartui.

Didžioji dauguma respondentų pritarė išorės vertintojų reguliavimo tvarkai, prižiūrimai ESMA, ir daugelis jų prašė taikyti proporcingą tvarką. Iš to matyti, kad dauguma suinteresuotųjų šalių labiausiai pritartų galimybei taikyti švelnesnę arba tikslingesnę priežiūros tvarką.

Su Sąjungos dabartiniais ir potencialiais suvereniais žaliųjų obligacijų emitentais konsultuotasi dėl galimo lankstumo, taikytino suvereniems emitentams, ir pusė jų pritarė lankstumui taikant Taksonomijos reglamentą, o pusė – nepritarė. Tačiau tvirtai pritarta tam, kad būtų išlaikytas nuoseklus požiūris į suverenius emitentus ir įmones emitentes.

Remiantis įvairių galimybių analize ir gautais suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, poveikio vertinime nustatyta ši tinkamiausia galimybė:

(1)Europos žaliųjų obligacijų iniciatyva nustatoma kaip savanoriškas standartas, atitinkantis geriausią rinkos praktiką ir Taksonomijos reglamentą,

(2)ESMA pavedama teikti veiklos leidimus Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojams, taikant ribotus priežiūros reikalavimus, ir

(3)suvereniems emitentams suteikiamas tam tikras lankstumas, susijęs su Europos žaliųjų obligacijų reikalavimų vykdymo užtikrinimu, tačiau lankstumo taikant ir aiškinant Taksonomijos reglamentą nesuteikiama. 

Tinkamiausia galimybė yra grindžiama geriausia rinkos praktika informacijos teikimo ir išorės vertinimo srityje ir atitinka Taksonomijos reglamentą. Dėl šių elementų Europos žaliųjų obligacijų iniciatyva būtų laikoma svarbiausiu skaidrumo ir aplinkosauginio patikimumo standartu, atitinkančiu tikslą plėtoti ir remti aukštesnės kokybės žaliųjų obligacijų rinką. Siūlomu savanorišku standartu, kartu taikant „švelniosios“ priežiūros metodą, būtų užtikrinta, kad Sąjungos tikslai būtų pasiekti ekonomiškai efektyviausiu ir veiksmingiausiu būdu.

Savanoriškas standartas būtų patrauklus aukštos kokybės žaliųjų obligacijų emitentams – daugelis jų išreiškė paramą Europos žaliųjų obligacijų iniciatyvai, nes taip jiems būtų suteikta galimybių investuotojus ir kitus subjektus aiškiau informuoti apie savo aplinkosauginius požymius ir įsipareigojimus. Kartu tai padėtų išvengti trikdomojo poveikio esamoms žaliųjų obligacijų rinkoms, nes jos galės toliau veikti laisvai. Tai padėtų sukurti konkurencingą rinkos aplinką, kurioje būsimas obligacijų emisijas skatintų investuotojų paklausa, o ne reguliavimo reikalavimai.

Taikant švelnesnės ir tikslingesnės išorės vertintojų priežiūros metodą, išorės priežiūros procedūros emitentams ir investuotojams taptų skaidresnės, būtų geriau derinami tam tikri įvairių metodų aspektai ir sprendžiami su interesų konfliktais susiję klausimai, neatimant esamų paslaugų teikėjų noro registruotis pagal šią tvarką ir veikti kaip Europos žaliųjų obligacijų vertintojai.

Įgyvendinusios suvereniems emitentams taikomo riboto lankstumo galimybę, valstybės narės Europos žaliąsias obligacijas galėtų leisti vienodomis sąlygomis su įmonėmis, kartu galėdamos pasinaudoti tam tikru lankstumu dėl savo institucinių ypatumų. Suverenūs emitentai, kaip ir kiti naudotojai, galės savanoriškai spręsti dėl atitikties Europos žaliųjų obligacijų iniciatyvos reikalavimams.

Apskritai, standartas teiktų akivaizdžių pranašumų, susijusių su pasitikėjimu, o tai gali lemti obligacijų kainodaros pranašumus ir iš naujo paskatinti emitentus jį taikyti. Be to, emitentai gali norėti parodyti tvirtesnį žaliąjį įsipareigojimą vykdydami emisijas pagal standartą.

Norėdami laikytis standarto išorės vertintojai gali patirti papildomų išlaidų. Be priežiūros mokesčių, kurie kol kas turėtų būti minimalūs, vertintojams, siekiantiems gauti ESMA išduodamą veiklos leidimą, tektų patirti tam tikrų tiesioginių reikalavimų laikymosi ir teisinių konsultacijų išlaidų, taip pat organizacinių išlaidų.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir informacijos teikimo tvarka

Vertindama šią iniciatyvą Komisija atsižvelgs į toliau nurodytus šaltinius ir rodiklius ir remsis viešomis konsultacijomis bei diskusijomis su ESMA ir kompetentingomis institucijomis. Vertinimas atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis.

Rodikliai:

(1)[ES ir pasauliniu mastu] per metus išleistų ir neapmokėtų obligacijų, žymimų nuoroda „Europos žalioji obligacija“, ir obligacijų, laikomų „žaliosiomis“ (bet nebūtinai žymimų nuoroda „Europos žalioji obligacija“), bendra išleistų obligacijų suma, bendra neapmokėtų obligacijų suma, bendras kiekis ir kainos;

(2)obligacijų, žymimų nuoroda „Europos žaliosios obligacijos“, obligacijų, kurios laikomos žaliosiomis, ir kitų neapmokėtų obligacijų (naudojamų kaip lyginamasis standartas, t. y. tų pačių ir (arba) panašių emitentų) likvidumo rinkose duomenys;

(3)pagal šį reglamentą registruotų išorės vertintojų skaičius;

(4)šių išorės vertintojų mokamų reguliavimo mokesčių duomenys;

(5)skundai ir (arba) priežiūros ataskaitos dėl atitikties šiam reglamentui.

Šaltiniai:

(1)ESMA registruotų išorės vertintojų duomenų bazė,

(2)ESMA reguliavimo mokesčių ir rinkliavų duomenų bazė,

(3)ESMA pranešimų ir skundų duomenų bazė,

(4)išorinės duomenų bazės, susijusios su obligacijų rinka,

(5)tiesioginiai ir per konsultacijas gauti suinteresuotųjų šalių atsiliepimai.

Sprendimai dėl IT plėtojimo ir viešųjų pirkimų turi būti iš anksto patvirtinti Europos Komisijos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo valdybos.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I antraštinės dalies 1 straipsnyje nustatytas reglamento dalykas, t. y. tai, kad nustatomi vienodi reikalavimai obligacijų emitentams, pageidaujantiems savo aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas, siūlomas investuotojams Sąjungoje, savanoriškai žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ (Europos žaliosios obligacijos), ir diegiamos Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojų registracijos ir priežiūros sistemos.

2 straipsnyje išdėstytos šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys.

Reglamento II antraštinėje dalyje nustatytos žymėjimo nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ sąlygos.

1 skyriuje pateikiami su obligacijomis susiję reikalavimai.

3 straipsnyje nustatyta, kad nuorodą „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ iki obligacijos termino pabaigos gali naudoti tik obligacijų, kurios atitinka šios antraštinės dalies reikalavimus, emitentai. Sistema skirta naudoti bet kuriam obligacijų emitentui, įskaitant padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais, kurių vertybinius popierius išleidžia specialiosios paskirties įmonė, emitentus. Be to, ši sistema skirta naudoti emitentams tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, kai obligacijos siūlomos Sąjungos investuotojams.

4 straipsnyje nustatyta, kad emitentai pajamas privalo paskirstyti tik reikalavimus atitinkančiam ilgalaikiam turtui, reikalavimus atitinkančioms išlaidoms ar reikalavimus atitinkančiam finansiniam turtui, arba jų deriniui finansuoti. Straipsnyje nustatyta, kad obligacijų emitentams neleidžiama paskirstant gautas pajamas iš jų atskaityti sąnaudų. Be to, jame suvereniems emitentams leidžiama paskirstyti pajamas iš obligacijų tam tikrų kitų rūšių išlaidoms, be nurodytųjų 4 straipsnio 1 dalyje.

5 straipsnyje nustatyta, kurioms kategorijoms taikant šį reglamentą turi priklausyti reikalavimus atitinkantis finansinis turtas ir kokių rūšių turtas ir išlaidos turėtų būti finansuojami tokiu finansiniu turtu.

6 straipsnyje reikalaujama, kad bet koks pajamų iš obligacijų naudojimas būtų susijęs su ekonomine veikla, kuri atitinka aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje, t. y. ši veikla turi 1) svariai prisidėti prie vieno ar kelių to reglamento 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, 2) nedaryti reikšmingos žalos nė vienam iš nustatytų aplinkos tikslų, 3) būti vykdoma laikantis to reglamento 18 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių ir 4) atitikti techninės analizės kriterijus, kuriuos Komisija yra nustačiusi pagal to reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ar 15 straipsnio 2 dalį.

Kadangi tvarumo aplinkos atžvilgiu srityje tikimasi technologinės pažangos, tikėtina, kad pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį priimti deleguotieji aktai, kuriais nustatomi techninės analizės kriterijai, laikui bėgant bus peržiūrėti ir iš dalies pakeisti. Todėl 7 straipsnyje nustatyta, kuriuos 4–6 straipsniuose nurodytus taksonomijos reikalavimus turi taikyti emitentai.

Kalbant apie šį skyrių reikėtų pažymėti, kad nuorodos „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ naudojimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 23 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 24 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 25 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 26 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 27 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 28 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 29 reikalavimams. Be to, nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti aiškinama kaip ribojanti emitento galimybę naudoti obligacijas nuostoliams, patirtiems dėl kitos subjekto veiklos, turto ar dalių, padengti. Nė viena šio reglamento nuostata taip pat neturėtų būti aiškinama kaip ribojanti įstaigos atitinkamų kapitalo priemonių ar įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo įgaliojimus pagal Direktyvą 2014/59/ES arba įvykus priežastiniam įvykiui atitinkamai pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba Reglamentą (ES) 2019/2033.

Kalbant apie šį skyrių taip pat reikėtų pažymėti, kad reikalavimu pajamas iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstyti reikalavimus atitinkančiam turtui arba išlaidoms finansuoti tokių obligacijų emitentui neturėtų būti draudžiama nei naudoti ilgalaikį arba finansinį turtą obligacijai užtikrinti, nei susieti obligacijos turėtojams išmokėtą grąžą su obligacijomis finansuojamo projekto rezultatais.

II skyriuje nustatyti Europos žaliosioms obligacijoms taikomi skaidrumo ir išorės vertinimo reikalavimai.

8 straipsnyje paaiškinta, kad Sąjungoje obligacijos gali būti viešai siūlomos tik iš anksto emitento interneto svetainėje paskelbus pagal I priedą parengtą informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinę kartu su išorės vertintojo atliktu informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinės vertinimu prieš emisiją.

9 straipsniu emitentas įpareigojamas kasmet pagal II priedą rengti metines pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaitas, kol bus paskirstytos visos iš obligacijos gautos pajamos, ir paskelbti jas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Taip pat reikalaujama, kad emitentas gautų pirmosios pajamų iš obligacijų paskirstymo ataskaitos vertinimą po emisijos, atliekamą išorės vertintojo, kai paskirstomos visos iš obligacijų gautos pajamos.

10 straipsnyje nustatytas reikalavimas emitentui parengti poveikio ataskaitą pagal III priedą po to, kai paskirstomos visos pajamos, ir bent vieną kartą per obligacijų galiojimo laikotarpį.

Emitentai, kurie yra suverenūs, pagal 11 straipsnį taip pat gali gauti valstybės audito institucijos arba bet kurio kito viešojo subjekto, suverenaus emitento įgalioto vertinti, kaip laikomasi šio reglamento, vertinimus prieš emisiją ir po emisijos.

12 straipsnyje nustatyti reikalavimai toms Europos žaliosioms obligacijoms, kurioms turi būti išleistas prospektas.

13 straipsnyje emitentams nustatytos prievolės jų interneto svetainėse iki obligacijų termino pabaigos laikyti visus emitento pagal 8–12 straipsnius parengtus dokumentus, įskaitant atitinkamus vertinimus prieš emisiją ir po emisijos. Šiame straipsnyje taip pat nustatyti kalbų vartojimo reikalavimai ir reikalaujama pranešti ESMA apie tam tikrus pagal šį reglamentą parengtus dokumentus.

Reglamento III antraštinėje dalyje nustatytos Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojų veiklos vykdymo išankstinės sąlygos. Ši antraštinė dalis netaikoma valstybės audito institucijoms ir kitiems viešiesiems subjektams, kuriuos suverenūs emitentai yra įgalioję vertinti atitiktį reglamentui.

I skyriuje nustatytos išorės vertintojų veiklos vykdymo išankstinės sąlygos. Tai apima reikalavimą įsiregistruoti ir visą laiką laikytis registracijos sąlygų. 15 straipsnyje numatomi įgaliojimai parengti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, kuriais būtų patikslinti tam tikri išorės vertintojų registracijos kriterijai ir nustatytos tam tikros standartinės formos, šablonai ir procedūros. Įregistruotas išorės vertintojas gali vykdyti savo veiklą visoje Sąjungos teritorijoje. Išorės vertintojas dėl registracijos turi kreiptis į ESMA. Jeigu reikšmingai pasikeičia išorės vertintojo pirminės registracijos sąlygos, prieš įgyvendindamas tokius pakeitimus jis turi apie tai pranešti ESMA. ESMA turi galimybę atsisakyti registruoti išorės vertintoją pagal 15 straipsnį ir tam tikromis 51 straipsnyje nustatytomis sąlygomis panaikinti jo registraciją. 59 straipsnyje nustatytas reikalavimas ESMA savo interneto svetainėje atnaujinti duomenų bazę, įtraukiant visus registruotus išorės vertintojus, įskaitant tuos, kuriems laikinai uždrausta vykdyti veiklą pagal šį reglamentą ir kurių registracija buvo panaikinta.

II skyriuje išdėstyti reikalavimai, susiję su išorės vertintojų valdymo organizavimu, procesais ir dokumentais. Šio skyriaus 18 straipsnyje nustatyti bendrieji principai, pagal kuriuos išorės vertintojas įpareigojamas naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras, taip pat bent kartą per metus stebėti ir vertinti savo sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir priemonių pakankamumą ir veiksmingumą bei imtis tinkamų priemonių trūkumams pašalinti. 19–28 straipsniuose išsamiau išdėstyti reikalavimai, susiję su vyresniąja vadovybe, analitikais, darbuotojais ir kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais vertinimo veikloje, atitikties užtikrinimo funkcija, vidaus politika ir procedūromis, vertinimo metodais ir naudota informacija, vertinimo metodų ar jų taikymo klaidomis, veiklos ranga, įrašų saugojimu, interesų konfliktų vengimu, ir kitų paslaugų teikimu. 18–23 ir 25 straipsniuose nustatyti įgaliojimai parengti techninius reguliavimo standartus, kuriais būtų patikslinti kriterijai, reikalingi vertinant išorės vertintojų valdymo organizacinius reikalavimus, procesus ir dokumentus.

III skyriuje nustatyti reikalavimai, susiję su vertinimais prieš emisiją ir po emisijos. 29 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad nei vertinime prieš emisiją, nei vertinime po emisijos negali būti daroma nuoroda į ESMA arba į kurią nors kitą kompetentingą instituciją taip, kad ta nuoroda galėtų rodyti arba reikšti, kad ESMA arba bet kuri kita kompetentinga institucija yra patvirtinusi atitinkamą dokumentą ar bet kurią išorės vertintojo vertinimo veiklą arba jiems pritarusi. 30 straipsnyje nustatyti reikalavimai, susiję su informacija, kurią išorės vertintojai turi nemokamai skelbti savo interneto svetainėse, įskaitant visus pagal šį reglamentą rengiamus vertinimus prieš emisiją ir po emisijos.

IV skyriuje nustatytos trečiųjų valstybių išorės vertintojų paslaugų teikimo taisyklės.

IV antraštinės dalies I skyriuje nustatyti nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimai vykdyti obligacijų emitentų priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomi šio reglamento 8–13 straipsniai. Į jį taip pat įtrauktos kelios nuostatos, kuriomis nustatomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, kurias kompetentingos institucijos gali taikyti, taip pat taisyklės dėl tų sankcijų skelbimo ir pranešimo apie jas teikimo ESMA.

Šios antraštinės dalies II skyriuje nustatyti ESMA įgaliojimai, susiję su išorės vertintojų priežiūra. Tai, be kita ko, įgaliojimas prašyti informacijos paprastu prašymu arba sprendimu, įgaliojimas atlikti bendruosius tyrimus ir įgaliojimas atlikti patikrinimus vietoje. Šiame skyriuje taip pat nustatomos sąlygos, kuriomis ESMA gali naudotis savo priežiūros įgaliojimais. Keliomis nuostatomis nustatomos priežiūros priemonės, baudos ir periodinės baudos, kurias ESMA gali skirti. ESMA taip pat turi teisę taikyti registracijos ir priežiūros mokesčius.

V antraštinėje dalyje „Deleguotieji aktai“ Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis 60 straipsnyje nustatytų sąlygų.

VI antraštinėje dalyje „Baigiamosios nuostatos“ išorės vertintojams nustatyta pereinamojo laikotarpio nuostata, galiojanti pirmuosius 30 mėnesių nuo šio reglamento taikymo pradžios.

2021/0191 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos žaliųjų obligacijų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 30 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, tausiai išteklius naudojančios, žiedinės ir teisingos ekonomikos yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir jos tautų gerovę. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą 31 . Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)2020 m. sausio 14 d. Europos žaliojo kurso investicijų plane 32 numatyta nustatyti aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų standartą, kad būtų toliau didinamos investavimo galimybės ir sudaromos palankesnės sąlygos naudojant aiškų ženklą atpažinti aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas. 2020 m. gruodžio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl žaliųjų obligacijų standarto 33 ;

(3)aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos yra viena iš pagrindinių priemonių investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvarią transporto infrastruktūrą ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą finansuoti. Tokias obligacijas gali leisti finansų ar ne finansų įmonės arba suverenūs emitentai. Įvairiomis esamomis iniciatyvomis, skirtomis aplinkos atžvilgiu tvarioms obligacijoms, neužtikrinamos bendros aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos apibrėžtys. Dėl to investuotojai negali lengvai atpažinti obligacijų, iš kurių gautos pajamos atitinka Paryžiaus susitarime nustatytus aplinkos tikslus arba padeda tų tikslų siekti;

(4)nevienodos taisyklės, susijusios su informacijos atskleidimu, aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas vertinančių išorės vertintojų skaidrumu bei atskaitomybe ir reikalavimus atitinkančių aplinkos atžvilgiu tvarių projektų tinkamumo kriterijais, trukdo investuotojams atpažinti ir palyginti aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas bei jomis pasitikėti, o emitentams – naudoti aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas pritaikant savo veiklą prie aplinkos atžvilgiu tvaresnių verslo modelių;

(5)atsižvelgiant į esamus skirtumus ir bendrų taisyklių trūkumą, tikėtina, kad, siekdamos užtikrinti atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams, valstybės narės patvirtins skirtingas priemones ir metodus, ir tai turės tiesioginį neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui bei sudarys jam kliūčių, taip pat pakenks aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų emitentams. Lygiagrečiai plėtojama rinkos praktika, grindžiama komerciniais prioritetais, duodančiais skirtingus rezultatus, lemia rinkos susiskaidymą ir gali dar labiau padidinti vidaus rinkos veikimo neveiksmingumą. Dėl skirtingų standartų ir skirtingos rinkos praktikos sunku palyginti įvairias obligacijas, emitentams sudaromos nevienodos rinkos sąlygos, atsiranda papildomų kliūčių vidaus rinkoje ir kyla investavimo sprendimų iškraipymo rizika;

(6)kadangi nėra suderintų taisyklių dėl procedūrų, pagal kurias išorės vertintojai vertina aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas, o aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos apibrėžtys skiriasi, investuotojams vidaus rinkoje vis sunkiau veiksmingai palyginti obligacijas pagal jų aplinkos tikslus. Aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų rinka iš esmės yra tarptautinė, joje rinkos dalyviai prekiauja obligacijomis ir naudojasi trečiųjų šalių paslaugų teikėjų tarpvalstybiniu mastu teikiamomis išorės vertinimo paslaugomis. Sąjungos lygmens veiksmais būtų galima sumažinti aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų ir su obligacijomis susijusių išorės vertinimo paslaugų vidaus rinkos susiskaidymo riziką ir užtikrinti, kad tokių obligacijų rinkoje būtų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 34 ;

(7)todėl obligacijoms, kurias išleidžia finansų įmonės, ne finansų įmonės arba suverenūs emitentai, savanoriškai pageidaujantys tokias obligacijas žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, reikėtų nustatyti vienodą konkrečių reikalavimų rinkinį. Europos žaliosioms obligacijoms taikomus kokybės reikalavimus nustačius reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad tokių obligacijų emisijai būtų taikomos vienodos sąlygos, užkertant kelią nacionalinių reikalavimų skirtumams, kurių galėtų atsirasti perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, be to, turėtų būti užtikrinta, kad tos sąlygos tokių obligacijų emitentams būtų taikomos tiesiogiai. Emitentai, savanoriškai naudojantys nuorodą „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, turėtų visoje Sąjungoje laikytis tų pačių taisyklių, kad mažinant skirtumus ir kartu mažėjant investuotojų patiriamoms tų obligacijų vertinimo išlaidoms didėtų rinkos efektyvumas;

(8)pagal Reglamento (ES) 2020/852 4 straipsnį ir siekiant pateikti investuotojams aiškias, kiekybines, išsamias ir bendras apibrėžtis, to reglamento 3 straipsnyje nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi nustatant, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria. Pajamos iš obligacijų, pažymėtų nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, turėtų būti naudojamos tik ekonominei veiklai, kuri yra arba aplinkos atžvilgiu tvari ir todėl atitinka Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytus aplinkos tikslus, arba kuria padedama veiklą pertvarkyti taip, kad ji taptų tvari aplinkos atžvilgiu, finansuoti. Tačiau tos obligacijos gali būti naudojamos tokiai aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai finansuoti tiek tiesiogiai, kai finansuojamas turtas ir išlaidos, susiję su Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančia ekonomine veikla, tiek netiesiogiai, kai naudojamas finansinis turtas, kuriuo finansuojama tuos reikalavimus atitinkanti ekonominė veikla. Todėl būtina nustatyti išlaidų ir turto, kurie gali būti finansuojami pajamomis iš obligacijų, pažymėtų nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, kategorijas;

(9)pajamos iš Europos žaliųjų obligacijų turėtų būti naudojamos ekonominei veiklai, turinčiai ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai, finansuoti. Tokį ilgalaikį teigiamą poveikį galima pasiekti keliais būdais. Kadangi ilgalaikis turtas yra ilgai naudojamas, pirmas būdas yra pajamas iš tokių Europos žaliųjų obligacijų naudoti ilgalaikiam materialiajam arba ilgalaikiam nematerialiajam turtui, kuris nėra finansinis turtas, finansuoti, jeigu tas ilgalaikis turtas yra susijęs su ekonomine veikla, atitinkančia aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje (taksonomijos reikalavimai). Kadangi finansinis turtas gali būti naudojamas ekonominei veiklai, turinčiai ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai, finansuoti, antras būdas yra tas pajamas panaudoti finansiniam turtui finansuoti, jeigu pajamos iš to finansinio turto priskiriamos ekonominei veiklai, atitinkančiai taksonomijos reikalavimus. Kadangi namų ūkių turtas taip pat gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai, šis finansinis turtas turėtų apimti ir namų ūkių turtą. Kadangi kapitalo išlaidos ir pasirinktos veiklos išlaidos gali būti naudojamos ilgalaikiam turtui įsigyti, atnaujinti ar prižiūrėti, trečias būdas yra iš tokių obligacijų gautas pajamas panaudoti finansuoti kapitalui ir veiklos išlaidoms, susijusiems su ekonomine veikla, kuri atitinka taksonomijos reikalavimus arba kuri tuos reikalavimus atitiks per pagrįstai trumpą laikotarpį nuo atitinkamos obligacijos išleidimo, kurį galima pratęsti, kai tai galima tinkamai pagrįsti konkrečiomis atitinkamos ekonominės veiklos ir investicijų ypatybėmis. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių į kapitalo ir veiklos išlaidas taip pat reikėtų įtraukti namų ūkių išlaidas;

(10)suverenūs emitentai dažnai leidžia aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas, todėl jiems taip pat turėtų būti leidžiama leisti „Europos žaliąsias obligacijas“, jeigu pajamos iš tokių obligacijų naudojamos finansuoti turtui ar išlaidoms, atitinkantiems taksonomijos reikalavimus, arba turtui ar išlaidoms, kurie tuos reikalavimus atitiks per pagrįstai trumpą laikotarpį nuo atitinkamų obligacijų išleidimo, kurį galima pratęsti, kai tai įmanoma tinkamai pagrįsti konkrečiomis atitinkamos ekonominės veiklos ir investicijų ypatybėmis;

(11)Reglamento (ES) 2020/852 4 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga taikytų to reglamento 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus siekdamos nustatyti, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, visų priemonių, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie teikiami kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, tikslais. Todėl logiška, kad tai, koks ilgalaikis turtas, išlaidos ir finansinis turtas gali būti finansuojami pajamomis, gautomis iš Europos žaliųjų obligacijų, turi būti nustatoma pagal Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnio d punkte nurodytus techninės analizės kriterijus. Kadangi tvarumo aplinkos atžvilgiu srityje tikimasi technologinės pažangos, tikėtina, kad pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį priimti deleguotieji aktai laikui bėgant bus peržiūrėti ir iš dalies pakeisti. Net ir padarius tokius pakeitimus, kad emitentams ir investuotojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir kad techninės analizės kriterijų pakeitimai neturėtų neigiamo poveikio jau išleistų Europos žaliųjų obligacijų kainai, emitentams turėtų būti suteikta galimybė paskirstant tokių obligacijų pajamas reikalavimus atitinkančiam ilgalaikiam turtui arba išlaidoms iki obligacijų termino pabaigos taikyti techninės analizės kriterijus, galiojusius Europos žaliosios obligacijos išleidimo metu. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl Europos žaliųjų obligacijų, kurių pajamos paskirstytos finansiniam turtui, būtina paaiškinti, kad pagrindinė ekonominė veikla, finansuojama tuo finansiniu turtu, turėtų atitikti finansinio turto sukūrimo metu taikytus techninės analizės kriterijus. Kai atitinkami deleguotieji aktai iš dalies keičiami, emitentas iš dalies pakeistus deleguotuosius aktus pajamų paskirstymui turėtų pradėti taikyti per penkerius metus;

(12)pagrįstai vertinant, laikotarpis, kurio reikia turtui pertvarkyti, kad su juo susijusi ekonominė veikla atitiktų taksonomijos reikalavimus, neturėtų būti ilgesnis kaip penkeri metai, išskyrus tam tikras aplinkybes, kai jis gali užtrukti iki dešimties metų. Dėl tos priežasties reikalavimus atitinkančios kapitalo išlaidos turėtų būti susijusios su ekonomine veikla, kuri atitinka taksonomijos reikalavimus arba atitiks juos per penkerius metus nuo obligacijos išleidimo, išskyrus atvejus, kai ilgesnis laikotarpis, trunkantis iki dešimties metų, yra pagrįstas konkrečiomis atitinkamos ekonominės veiklos ir investicijų ypatybėmis;

(13)investuotojams turėtų būti teikiama visa informacija, reikalinga Europos žaliųjų obligacijų poveikiui aplinkai įvertinti ir obligacijoms tarpusavyje palyginti. Tuo tikslu reikia nustatyti konkrečius standartizuotus informacijos atskleidimo reikalavimus, kuriuos taikant būtų skaidriai matyti, kaip emitentas ketina paskirstyti pajamas iš obligacijų reikalavimus atitinkančiam ilgalaikiam turtui, išlaidoms ir finansiniam turtui ir kaip tos pajamos buvo faktiškai paskirstytos. Tokį skaidrumą geriausia pasiekti naudojant informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestines ir metines pajamų paskirstymo ataskaitas. Kad Europos žaliąsias obligacijas būtų galima dar geriau palyginti ir kad būtų galima lengviau rasti aktualią informaciją, būtina nustatyti tokios informacijos atskleidimo šablonus;

(14)investuotojams turėtų būti naudinga ekonomiškai efektyvi prieiga prie patikimos informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas. Todėl Europos žaliųjų obligacijų emitentai turėtų sudaryti sutartis su išorės vertintojais, kad šie pateiktų informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinės vertinimą prieš emisiją ir metinės pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaitos vertinimus po emisijos;

(15)Europos žaliųjų obligacijų emitentai turėtų laikytis savo įsipareigojimų investuotojams ir paskirstyti savo obligacijų pajamas per pagrįstai trumpą laiką po jų išleidimo. Kartu emitentai neturėtų būti baudžiami už pajamų iš obligacijų paskirstymą ekonominei veiklai, kuri dar neatitinka taksonomijos reikalavimų, bet juos atitiks per penkerių metų laikotarpį (arba per pratęstą dešimties metų laikotarpį). Bet kuriuo atveju emitentai visas pajamas iš savo Europos žaliųjų obligacijų turėtų paskirstyti iki kiekvienos obligacijos termino pabaigos;

(16)kitaip nei emitentai, kurie yra finansų arba ne finansų įmonės, emitentai, kurie yra suverenūs, pajamas iš Europos žaliųjų obligacijų gali naudoti taksonomijos reikalavimus atitinkančiai ekonominei veiklai finansuoti naudodami mokesčių išlaidų programas arba pervedimų programas, įskaitant subsidijas. Tokiais atvejais suverenūs emitentai užtikrina, kad ekonominė veikla, finansuojama pagal tokias programas, atitiktų tų programų sąlygas. Todėl išorės vertintojai, atlikdami suverenių emitentų išleistų Europos žaliųjų obligacijų, kurių pajamos paskirstomos mokesčių išlaidoms arba subsidijoms finansuoti pagal taksonomijos reikalavimus atitinkančias sąlygas, vertinimą prieš emisiją ir vertinimą po emisijos, neturėtų būti įpareigoti vertinti kiekvienos ekonominės veiklos, finansuojamos pagal tokias programas, atitiktį taksonomijos reikalavimams. Tokiu atveju išorės vertintojams turėtų pakakti įvertinti, ar atitinkamų finansavimo programų sąlygos atitinka taksonomijos reikalavimus;

(17)tam tikros finansų įmonės, turinčios Europos žaliųjų obligacijų portfelį, gali negalėti kiekvienos Europos žaliosios obligacijos atžvilgiu nustatyti konkretaus finansinio turto, kuriam buvo paskirstytos pajamos iš minėtų obligacijų. Taip yra dėl to, kad nesutampa, viena vertus, laikas iki tų obligacijų termino pabaigos bei tų obligacijų finansavimo apimtis ir, kita vertus, laikas iki finansų įmonės balanse nurodyto finansinio turto termino pabaigos ir to finansinio turto apimtis. Tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama, kad finansų įmonės atskleistų bendrų pajamų iš savo Europos žaliųjų obligacijų portfelio paskirstymą aplinkos atžvilgiu tvaraus finansinio turto, įtraukto į įmonės balansą, portfeliui. Tos finansų įmonės metinėse pajamų paskirstymo ataskaitose turėtų parodyti, kad susijęs aplinkos atžvilgiu tvarus finansinis turtas jo sukūrimo metu atitiko taksonomijos reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad visos pajamos iš Europos žaliųjų obligacijų būtų paskirstytos aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, finansų įmonės taip pat turėtų parodyti, kad to aplinkos atžvilgiu tvaraus finansinio turto suma atitinka arba viršija Europos žaliųjų obligacijų, kurių terminas dar nėra pasibaigęs, sumą. Siekiant užtikrinti, kad pateikta informacija būtų išsami ir aktuali, išorės vertintojas metines paskirstymo ataskaitas turėtų vertinti kasmet. Tas išorės vertintojas turėtų ypač daug dėmesio skirti finansiniam turtui, kuris, rengiant ankstesnių metų paskirstymo ataskaitą, nebuvo įtrauktas į emitento balansą;

(18)siekiant padidinti skaidrumą, emitentai taip pat turėtų atskleisti informaciją apie savo obligacijų poveikį aplinkai skelbdami poveikio ataskaitas – jos turėtų būti skelbiamos bent kartą per obligacijos galiojimo laikotarpį. Siekiant suteikti investuotojams visą informaciją, kuri yra svarbi vertinant Europos žaliųjų obligacijų poveikį aplinkai, poveikio ataskaitose turėtų būti aiškiai nurodyti poveikio aplinkai vertinimo parametrai, metodai ir prielaidos. Kad Europos žaliąsias obligacijas būtų galima dar geriau palyginti ir kad būtų galima lengviau rasti aktualią informaciją, būtina nustatyti tokios informacijos atskleidimo šablonus;

(19)valstybės audito institucijos arba bet kuris kitas viešasis subjektas, kurį suverenus emitentas yra įgaliojęs įvertinti, ar pajamos iš Europos žaliųjų obligacijų iš tikrųjų yra paskirstomos reikalavimus atitinkančiam ilgalaikiam turtui, išlaidoms ir finansiniam turtui, yra teisės aktais nustatyti subjektai, atsakingi už viešųjų išlaidų priežiūrą ir turintys praktinės patirties šioje srityje, taip pat paprastai turintys teisiškai garantuotą nepriklausomumą. Todėl suvereniems subjektams, leidžiantiems Europos žaliąsias obligacijas, turėtų būti leidžiama pasitelkti tokias valstybės audito institucijas arba subjektus tokių suverenių emitentų išleistų obligacijų išorės vertinimui atlikti. Tokios valstybės audito institucijos arba subjektai neturėtų būti registruojami arba prižiūrimi pagal šį reglamentą;

(20)siekiant užtikrinti Europos žaliųjų obligacijų rinkos veiksmingumą, emitentai savo interneto svetainėse turėtų skelbti informaciją apie savo išleidžiamas Europos žaliąsias obligacijas. Siekiant užtikrinti informacijos patikimumą ir investuotojų pasitikėjimą, emitentai taip pat skelbia vertinimą prieš emisiją ir visus vertinimus po emisijos;

(21)siekiant padidinti skaidrumą, susijusį su tuo, kaip išorės vertintojai prieina prie išvadų, užtikrinti, kad išorės vertintojai turėtų tinkamą kvalifikaciją, profesinę patirtį ir nepriklausomumą, ir sumažinti galimų interesų konfliktų riziką bei taip užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą, Europos žaliųjų obligacijų emitentai turėtų naudotis tik išorės vertintojais, įskaitant trečiųjų valstybių išorės vertintojus, kurie yra registruoti ir nuolat prižiūrimi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA);

(22)siekiant investuotojams padidinti skaidrumą, susijusį su tuo, kaip vertinama, ar pajamos iš obligacijų atitinka taksonomijos reikalavimus, išorės vertintojai, deramai atsižvelgdami į nuosavybinių duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, turėtų vertinimų prieš emisiją ir po emisijos naudotojams pakankamai išsamiai atskleisti metodus ir pagrindines prielaidas, kuriuos taikė atlikdami išorės vertinimą;

(23)išorės vertintojai turėtų būti įdiegę patikimo įmonės valdymo tvarką, kuria būtų užtikrinta, kad jų atliekami vertinimai prieš emisiją ir po emisijos būtų nepriklausomi, objektyvūs ir geros kokybės. Todėl išorės vertintojų vyresnioji vadovybė turėtų turėti pakankamai praktinės patirties finansinių paslaugų ir aplinkos klausimais ir užtikrinti, kad išorės vertinimui atlikti būtų skirta pakankamai darbuotojų, turinčių reikiamų žinių ir patirties. Dėl tos pačios priežasties atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys turėtų turėti galimybę nustatytus faktus pranešti priežiūros arba administraciniam organui;

(24)siekiant užtikrinti išorės vertintojų nepriklausomumą, išorės vertintojai turėtų vengti interesų konflikto situacijų ir tinkamai valdyti tuos konfliktus, kai jie yra neišvengiami. Todėl išorės vertintojai turėtų atskleisti interesų konfliktus laiku. Jie taip pat turėtų saugoti įrašus apie visas reikšmingas grėsmes jų pačių, jų darbuotojų ir kitų išorės vertinimo procese dalyvaujančių asmenų nepriklausomumui. Jie taip pat turėtų saugoti įrašus apie apsaugos priemones, taikomas toms grėsmėms sumažinti;

(25)būtina užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos šio reglamento netaikytų skirtingai. Kartu būtina sumažinti išorės vertintojų sandorių ir veiklos sąnaudas, sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir padidinti teisinį tikrumą. Todėl tikslinga suteikti ESMA bendrą kompetenciją Sąjungoje vykdyti registruotų išorės vertintojų registraciją ir nuolatinę priežiūrą. ESMA nustačius išimtinę atsakomybę už šiuos klausimus, turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, susijusios su registracijos reikalavimais ir nuolatine priežiūra, be to, valstybėse narėse pašalinta reglamentavimo arbitražo rizika. Kartu tokia išimtinė atsakomybė turėtų padėti optimizuoti priežiūros išteklių paskirstymą Sąjungos lygmeniu, nustatant, kad ESMA yra kompetencijos centras, ir padidinant priežiūros veiksmingumą;

(26)ESMA turėtų turėti galimybę reikalauti visos informacijos, būtinos jos priežiūros užduotims veiksmingai vykdyti. Todėl ji turėtų turėti galimybę reikalauti tokios informacijos iš išorės vertintojų, išorės vertinimo veikloje dalyvaujančių asmenų, vertinamų subjektų ir susijusių trečiųjų šalių, trečiųjų šalių, kurioms išorės vertintojai pagal veiklos rangą yra perdavę veiklos funkcijas, ir asmenų, kurie kitaip yra glaudžiai ir iš esmės susiję su išorės vertintojais arba išorės vertinimo veikla;

(27)kad ESMA galėtų vykdyti savo priežiūros užduotis, visų pirma priversti išorės vertintojus nutraukti pažeidimą, pateikti išsamią ir teisingą informaciją arba sutikti leisti atlikti tyrimą ar patikrinimą vietoje, ESMA turėtų turėti galimybę skirti baudas arba periodines baudas;

(28)Europos žaliųjų obligacijų emitentai gali norėti naudotis trečiųjų valstybių išorės vertintojų paslaugomis. Todėl būtina nustatyti trečiųjų valstybių tvarką, taikomą išorės vertintojams, remiantis lygiavertiškumo vertinimu, pripažinimu arba patvirtinimu, pagal kuriuos trečiosios valstybės išorės vertintojai gali teikti išorės vertinimo paslaugas;

(29)kad trečiųjų valstybių išorės vertintojams būtų lengviau teikti paslaugas, kai nėra sprendimo dėl lygiavertiškumo, būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią ESMA pripažintų trečiojoje valstybėje esančius išorės vertintojus;

(30)kad trečiųjų valstybių išorės vertintojams būtų lengviau teikti paslaugas Europos žaliųjų obligacijų emitentams, turėtų būti nustatyta patvirtinimo tvarka, pagal kurią tam tikromis sąlygomis Sąjungoje įsisteigę registruoti išorės vertintojai galėtų patvirtinti trečiosios valstybės išorės vertintojo teikiamas paslaugas. Išorės vertintojui, kuris patvirtino trečiosios valstybės išorės vertintojo suteiktas paslaugas, turėtų tekti visa atsakomybė už tokias patvirtintas paslaugas ir už užtikrinimą, kad toks trečiosios valstybės išorės vertintojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų;

(31)pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti naudojimosi įgaliojimu skirti baudas arba periodines baudas tvarką, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas, baudų arba periodinių baudų surinkimą ir išsamias taisykles dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų ir mokesčių rūšies, dalykų, už kuriuos turi būti mokami mokesčiai, mokesčių dydžio ir jų mokėjimo būdo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 35 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, be to, jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios rengia deleguotuosius aktus, posėdžiuose;

(32)kadangi ESMA turi itin specializuotos praktinės patirties, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus;

(33)ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų patikslinti kriterijai, pagal kuriuos ji gali vertinti išorės vertintojo registracijos paraišką ir to išorės vertintojo pateiktą informaciją, kad galėtų nustatyti jo atitikties šio reglamento reikalavimams lygį 36 ;

(34)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 37 ;

(35)ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais būtų nustatytos informacijos teikimo išorės vertintojų registracijos tikslais standartinės formos, šablonai ir procedūros. Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 38 15 straipsniu turėtų būti suteikti įgaliojimai šiuos techninius įgyvendinimo standartus priimti įgyvendinimo aktais;

(36)siekiant paskatinti išorės vertintojus teikti paslaugas Europos žaliųjų obligacijų emitentams nuo šio reglamento taikymo pradžios, šiame reglamente nustatoma pereinamojo laikotarpio tvarka, taikytina pirmuosius 30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo;

(37)šio reglamento tikslai yra dvejopi. Viena vertus, juo siekiama užtikrinti, kad naudojant nuorodą „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ būtų taikomi vienodi reikalavimai. Kita vertus, juo siekiama sukurti paprastą išorės vertintojų registracijos ir priežiūros sistemą, pavedant išorės vertintojų registraciją ir priežiūrą vykdyti Sąjungoje vienai priežiūros institucijai. Abu tikslai turėtų padėti pritraukti kapitalo projektams, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų. Kadangi tų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis
Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai obligacijų emitentams, pageidaujantiems savo aplinkos atžvilgiu tvarias obligacijas, siūlomas Sąjungos investuotojams, žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“, ir nustatoma Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojų registracijos ir priežiūros sistema.

2 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)emitentas – obligacijas leidžiantis juridinis asmuo;

(2)finansų įmonė – alternatyvaus investavimo fondų valdytojas (AIFV), apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 39 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto (KIPVPS) valdymo įmonė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 40 2 straipsnio 10 punkte, kredito įstaiga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 41 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, investicinė įmonė, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, draudimo įmonė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 42 13 straipsnio 1 punkte, arba perdraudimo įmonė, apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

(3)suverenus emitentas – bet kuris iš toliau nurodytų subjektų:

(a)Euratomas, Sąjunga ir bet kuri jų agentūra;

(b)bet kuri valstybė, įskaitant tokios valstybės vyriausybės departamentą, agentūrą ar specialiosios paskirties įmonę;

(c)federacinės valstybės atveju – federacijos narė;

(d)regioninis arba savivaldybės subjektas;

(e)kelių valstybių kolektyvinė įmonė, kurios forma – organizacija arba specialiosios paskirties įmonė;

(f)privatinės teisės įmonė, visiškai priklausanti vienam arba keliems a–e punktuose nurodytiems subjektams;

(4)taksonomijos reikalavimai – Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

(5)reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos/2014/65/ES 43 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte.

II antraštinė dalis
Nuorodos „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ naudojimo sąlygos

I skyrius
Su obligacijomis susiję reikalavimai

3 straipsnis
Nuoroda

Nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“ naudojama tik šioje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančioms obligacijoms iki jų termino pabaigos.

4 straipsnis
Pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų naudojimas

1.Prieš obligacijos termino pabaigą pajamos iš Europos žaliųjų obligacijų išimtinai ir visiškai, neatskaičius sąnaudų, paskirstomos šiems tikslams arba jų deriniui:

(a)ilgalaikiam turtui, įskaitant namų ūkių turtą, kuris nėra finansinis turtas;

(b)kapitalo išlaidoms, įskaitant namų ūkių kapitalo išlaidas;

(c)veiklos sąnaudoms, patirtoms ne anksčiau kaip trejus metus iki Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;

(d)5 straipsnyje nurodytam finansiniam turtui.

Taikant šią dalį, kapitalo išlaidos – arba ilgalaikio materialiojo ir ilgalaikio nematerialiojo turto padidėjimas finansiniais metais prieš nusidėvėjimą, amortizaciją ir bet kurį pakartotinį vertinimą, įskaitant padidėjimą dėl perkainojimo ir vertės sumažėjimo atitinkamais finansiniais metais, išskyrus tikrąją vertę, arba bet koks ilgalaikio materialiojo ir ilgalaikio nematerialiojo turto padidėjimas, atsirandantis dėl verslo jungimo.

Taikant šią dalį, veiklos sąnaudos – tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, švietimu ir mokymu, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir visos kitos tiesioginės išlaidos, susijusios su ilgalaikio materialiojo arba ilgalaikio nematerialiojo turto, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų einamąja priežiūra, kuri yra būtina siekiant užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą tokio turto veikimą.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, suverenus emitentas taip pat gali pajamas iš išleistų Europos žaliųjų obligacijų paskirstyti šiems tikslams arba bet kuriam jų deriniui:

(a)ilgalaikiam turtui, nurodytam Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 44 A priedo 7.22 punkte;

(b)nesukurtam nefinansiniam turtui, nurodytam Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 7.24 punkte;

(c)Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 20.167 punkte nurodytai mokesčių lengvatai, suteiktai ne anksčiau kaip trejus metus iki Europos žaliosios obligacijos išleidimo;

(d)Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 4.30 punkte nurodytoms subsidijoms, kurios buvo pervestos ne anksčiau kaip trejus metus iki Europos žaliosios obligacijos išleidimo;

(e)kapitalo išlaidoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 20.104 punkte.

3.Europos žalioji obligacija gali būti refinansuojama išleidžiant naujas Europos žaliąsias obligacijas.

5 straipsnis
Finansinis turtas

1.4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas finansinis turtas – toliau nurodytas turtas arba bet koks jo derinys:

(a)skola;

(b)nuosavybės vertybiniai popieriai.

2.Pajamos iš 1 dalyje nurodyto finansinio turto paskirstomos tik ilgalaikiam turtui, kuris nėra 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas finansinis turtas, 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos kapitalo išlaidos arba 4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos veiklos sąnaudos.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, pajamos iš 1 dalyje nurodyto finansinio turto gali būti paskirstytos kitam finansiniam turtui, jeigu iš to finansinio turto gautos pajamos paskirstomos pagal 2 dalį.

6 straipsnis
Pajamų panaudojimo atitiktis taksonominiams kriterijams

1.4 straipsnyje nurodytas pajamų naudojimas turi būti susijęs su ekonomine veikla, kuri atitinka taksonomijos reikalavimus arba kuri atitiks taksonomijos reikalavimus per apibrėžtą laikotarpį, kaip nustatyta atitikties taksonominiams kriterijams plane.

Pirmoje pastraipoje nurodytame atitikties taksonominiams kriterijams plane aprašomi veiksmai ir išlaidos, kurių reikia, kad ekonominė veikla per nustatytą laikotarpį atitiktų taksonomijos reikalavimus.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip penkeri metai nuo obligacijų išleidimo, išskyrus atvejus, kai ilgesnį – iki dešimties metų – laikotarpį galima pagrįsti tuo, kad atitinkama ekonominė veikla turi konkrečių ypatybių, kaip nurodyta atitikties taksonominiams kriterijams plane.

2.Kai pajamos iš Europos žaliųjų obligacijų naudojant finansinį turtą paskirstomos kapitalo išlaidoms, nurodytoms 4 straipsnio 1 dalies b punkte, arba veiklos sąnaudoms, nurodytoms 4 straipsnio 1 dalies c punkte, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas apibrėžtas laikotarpis prasideda nuo finansinio turto sukūrimo momento.

7 straipsnis
Taksonomijos reikalavimų taikymas

1.Emitentai pajamas iš obligacijų 4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir 2 dalyje nurodytai paskirčiai arba 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems nuosavybės vertybiniams popieriams paskirsto taikydami deleguotuosius aktus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį ir taikytus obligacijos emisijos metu.

Jeigu pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį priimti deleguotieji aktai po obligacijos emisijos iš dalies pakeičiami, emitentas pajamas iš obligacijų pirmoje pastraipoje nurodytai paskirčiai pagal iš dalies pakeistus deleguotuosius aktus ima skirstyti per penkerius metus nuo tų aktų taikymo pradžios.

2.Pajamas iš obligacijų paskirstydami 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai skolai, emitentai taiko pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį priimtus deleguotuosius aktus, taikytus tuo metu, kai susidarė skola.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytos skolos susidarymo metu negaliojo jokie pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį priimti deleguotieji aktai, emitentai taiko pirmuosius deleguotuosius aktus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį.

Jeigu pagal Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį priimti deleguotieji aktai po skolos susidarymo iš dalies pakeičiami, emitentas pajamas iš obligacijų pirmoje pastraipoje nurodytai skolai pagal iš dalies pakeistus deleguotuosius aktus ima skirstyti per penkerius metus nuo tų aktų taikymo pradžios.

II skyrius
Skaidrumo ir išorės vertinimo reikalavimai

8 straipsnis
Informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinė ir informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinės vertinimas prieš emisiją

1.Prieš išleisdami Europos žaliąsias obligacijas emitentai:

(a)užpildo I priede nustatytą informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinę;

(b)užtikrina, kad būtų atliktas užpildytos informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinės vertinimas prieš emisiją ir gauta teigiama išorės vertintojo nuomonė.

2.Informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinė gali būti susijusi su viena arba keliomis Europos žaliųjų obligacijų emisijomis.

3.1 dalies b punkte nurodytame informacijos suvestinės vertinime prieš emisiją pateikiama visa ši informacija:

(a)vertinimas, ar užpildyta informacijos apie žaliąsias obligacijas suvestinė atitinka šio reglamento 4–7 straipsnius ir I priedą;

(b)IV priede nustatyti elementai.

9 straipsnis
Pajamų paskirstymo ataskaitos ir jų vertinimas po emisijos

1.Kasmet ir kol bus paskirstytos visos pajamos iš atitinkamų Europos žaliųjų obligacijų, Europos žaliųjų obligacijų emitentai, naudodami II priede pateiktą šabloną, parengia pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaitą, kurioje parodo, kad pajamos iš bet kurių atitinkamų Europos žaliųjų obligacijų nuo jų emisijos dienos iki metų, kurių ataskaita teikiama, pabaigos buvo paskirstytos pagal 4–7 straipsnius.

2.Pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaita gali būti susijusi su viena arba keliomis Europos žaliųjų obligacijų emisijomis.

3.Europos žaliųjų obligacijų emitentai gauna išorės vertintojo atliktą pajamų paskirstymo ataskaitos, parengtos paskirsčius visas pajamas iš Europos žaliųjų obligacijų, kaip nustatyta 4–7 straipsniuose, vertinimą po emisijos.

4.Jeigu po to, kai pagal 13 straipsnio 1 dalies c punktą paskelbiama pajamų paskirstymo ataskaita, pajamų paskirstymas pakoreguojamas, atitinkamų Europos žaliųjų obligacijų emitentai iš dalies pakeičia pajamų paskirstymo ataskaitą ir gauna tos iš dalies pakeistos pajamų paskirstymo ataskaitos vertinimą po emisijos, atliktą išorės vertintojo.

5.Nukrypstant nuo 3 dalies, reikalaujama, kad būtų atliktas kiekvienos emitentų, kurie yra finansų įmonės ir kurie pajamas iš kelių Europos žaliųjų obligacijų portfelio paskirsto 5 straipsnyje nurodyto finansinio turto portfeliui, pajamų paskirstymo ataskaitos vertinimas po emisijos, atliekamas išorės vertintojo. Išorės vertintojas ypatingą dėmesį skiria tam finansiniam turtui, kuris nebuvo įtrauktas į jokią anksčiau paskelbtą pajamų paskirstymo ataskaitą.

6.Europos žaliųjų obligacijų emitentai 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas pajamų paskirstymo ataskaitas išorės vertintojui pateikia per 30 dienų nuo metų, su kuriais pajamų paskirstymo ataskaitos yra susijusios, pabaigos. Vertinimas po emisijos turi būti viešai paskelbtas per 90 dienų nuo pajamų paskirstymo ataskaitos gavimo.

7.3, 4 ir 5 dalyse nurodytame vertinime po emisijos pateikiama visa ši informacija:

(a)remiantis išorės vertintojui pateikta informacija atliktas vertinimas, ar emitentas pajamas iš obligacijų paskirstė pagal 4–7 straipsnius;

(b)remiantis išorės vertintojui pateikta informacija atliktas vertinimas, ar emitentas laikėsi numatytos pajamų panaudojimo paskirties, nurodytos informacijos apie žaliąsias obligacijas suvestinėje;

(c)IV priede nustatyti elementai.

8.Kai pajamos iš obligacijų paskirstomos mokesčių lengvatoms, nurodytoms 4 straipsnio 2 dalies c punkte, arba subsidijoms, nurodytoms 4 straipsnio 2 dalies d punkte, atliekant vertinimą po emisijos vertinama tik sąlygų, kuriomis išmokėtos tos išlaidos arba padaryti pervedimai, atitiktis 4–7 straipsniams.

10 straipsnis
Europos žaliųjų obligacijų poveikio ataskaita

1.Paskirstę visas pajamas iš tokių obligacijų ir bent kartą per obligacijos galiojimo laikotarpį Europos žaliųjų obligacijų emitentai parengia Europos žaliųjų obligacijų poveikio aplinkai dėl pajamų iš obligacijų naudojimo ataskaitą pagal III priede pateiktą šabloną.

2.Viena poveikio ataskaita gali apimti kelias Europos žaliųjų obligacijų emisijas.

11 straipsnis
Suverenūs emitentai

Emitentas, kuris yra suverenus, vertinimus prieš emisiją ir po emisijos gali gauti iš išorės vertintojo, iš valstybės audito institucijos arba iš bet kurio kito viešojo subjekto, kurį suverenus emitentas yra įgaliojęs įvertinti atitiktį šiam reglamentui.

12 straipsnis
Europos žaliųjų obligacijų prospektas

1.Kai pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 turi būti skelbiamas prospektas ir jame reikalaujama pateikti informaciją apie pajamų panaudojimą, tame prospekte aiškiai nurodoma, kad Europos žalioji obligacija yra išleista pagal šį reglamentą.

2.Taikant Reglamento (ES) 2017/1129 19 straipsnio 1 dalies c punktą, reglamentuojama informacija apima informaciją, pateiktą šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoje informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinėje.

13 straipsnis
Paskelbimas emitento interneto svetainėje ir pranešimas ESMA bei nacionalinėms kompetentingoms institucijoms

1.Europos žaliųjų obligacijų emitentai savo interneto svetainės atskirame skirsnyje „Europos žaliosios obligacijos“ bent iki atitinkamų obligacijų termino pabaigos nemokamai skelbia šią informaciją:

(a)prieš obligacijų emisiją – užpildytą 8 straipsnyje nurodytą informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestinę;

(b)prieš obligacijų emisiją – parengtą vertinimą prieš emisiją, susijusį su 8 straipsnyje nurodyta informacijos apie Europos žaliąsias obligacijas suvestine;

(c)kas metus, kol bus paskirstytos visos pajamos iš atitinkamų Europos žaliųjų obligacijų, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos – 9 straipsnyje nurodytas metines pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaitas;

(d)9 straipsnyje nurodytų pajamų iš Europos žaliųjų obligacijų paskirstymo ataskaitų vertinimus po emisijos;

(e)10 straipsnyje nurodytą Europos žaliųjų obligacijų poveikio ataskaitą.

2.Informacija 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytuose dokumentuose pateikiama šia kalba arba kalbomis:

(a)kai Europos žaliosios obligacijos siūlomos viešai arba yra įtrauktos į tik vienos valstybės narės rinkos prekybos sąrašus, šio reglamento 36 straipsnyje nurodytai tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba;

(b)kai Europos žaliosios obligacijos siūlomos viešai arba yra įtrauktos į dviejų arba daugiau valstybių narių prekybos sąrašus, emitento pasirinkimu – šio reglamento 37 straipsnyje nurodytai kiekvienos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, kai pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 turi būti skelbiamas Europos žaliųjų obligacijų prospektas, informacija 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytuose dokumentuose pateikiama to prospekto kalba arba kalbomis.

4.Europos žaliųjų obligacijų emitentai nepagrįstai nedelsdami 36 straipsnyje nurodytai nacionalinei kompetentingai institucijai praneša apie visų 1 dalyje nurodytų dokumentų paskelbimą.

5.Europos žaliųjų obligacijų emitentai ESMA praneša apie visų 1 dalyje nurodytų dokumentų paskelbimą per 30 dienų.

III antraštinė dalis
Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojai

I skyrius
Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojo veiklos vykdymo išankstinės sąlygos

14 straipsnis
Registracija

1.Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojai prieš pradėdami veiklą užsiregistruoja ESMA.

2.ESMA registruoti išorės vertintojai turi visą laiką atitikti 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas registracijos sąlygas.

3.Valstybės audito institucijoms ir kitiems viešiesiems subjektams, kuriuos suverenūs emitentai yra įgalioję vertinti atitiktį šiam reglamentui, šio reglamento III ir IV antraštinės dalys netaikomos.

15 straipsnis
Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojo registracijos paraiška

1.Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojo registracijos paraiškoje pateikiama visa ši informacija:

(a)nesutrumpintas paraiškos pateikėjo pavadinimas, registruotos buveinės adresas Sąjungoje, paraiškos pateikėjo interneto svetainė ir, jeigu yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI);

(b)kontaktinio asmens vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

(c)paraiškos pateikėjo teisinis statusas;

(d)paraiškos pateikėjo nuosavybės struktūra;

(e)paraiškos pateikėjo vyresniosios vadovybės narių tapatybė ir jų kvalifikacija, patirtis ir išeiti kursai;

(f)analitikų, darbuotojų ir kitų tiesiogiai vertinimo veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius, jų patirtis ir išeiti kursai dirbant paraiškos pateikėjui, taip pat jų patirtis ir išeiti kursai;

(g)procedūrų ir metodų, kuriuos paraiškos pateikėjas taiko atlikdamas 8 straipsnyje nurodytus vertinimus prieš emisiją ir 9 straipsnyje nurodytus vertinimus po emisijos, aprašymas;

(h)politika arba procedūros, kurias paraiškos pateikėjas taiko siekdamas nustatyti, valdyti ir atskleisti visus 27 straipsnyje nurodytus interesų konfliktus;

(i)kai taikoma, dokumentai ir informacija, susiję su esamais arba planuojamais išorės vertintojo veiklos, kuriai taikomas šis reglamentas, veiklos rangos susitarimais, įskaitant informaciją apie subjektus, kurie prisiima perduotų paslaugų teikimo funkcijas;

(j)atitinkamais atvejais informacija apie kitą paraiškos pateikėjo vykdomą veiklą.

2.ESMA įregistruoja paraiškos pateikėją kaip išorės vertintoją tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)paraiškos pateikėjo vyresnioji vadovybė:

i)yra pakankamai geros reputacijos;

ii)turi pakankamai įgūdžių, kad užtikrintų, jog paraiškos pateikėjas galės vykdyti išorės vertintojų užduotis, privalomas pagal šį reglamentą;

iii)turi pakankamą profesinę kvalifikaciją;

iv)turi kokybės užtikrinimo, kokybės kontrolės, vertinimų prieš emisiją ir po emisijos atlikimo ir finansinių paslaugų srities patirties;

(b)analitikų, darbuotojų ir kitų tiesiogiai vertinimo veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius, patirtis ir išeiti kursai yra pakankami išorės vertintojų užduotims, reikalaujamoms pagal šį reglamentą, atlikti;

(c)vidaus tvarka, nustatyta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skirsnio II skyriaus reikalavimų, yra tinkama ir veiksminga.

3.ESMA per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo įvertina, ar gauta paraiška išsami.

Jeigu paraiška nėra išsami, ESMA apie tai praneša paraiškos pateikėjui ir nustato galutinį terminą, iki kurio paraiškos pateikėjas privalo papildomą informaciją pateikti.

Jeigu paraiška yra išsami, ESMA apie tai praneša paraiškos pateikėjui.

4.ESMA įregistruoja arba atsisako įregistruoti paraiškos pateikėją per 45 darbo dienas nuo išsamios paraiškos gavimo.

ESMA pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį gali pratęsti 15 darbo dienų, jeigu paraiškos pateikėjas ketina pagal veiklos rangą perduoti savo, išorės vertintojo, veiklą.

ESMA paraiškos pateikėjui raštu praneša apie jo įregistravimą išorės vertintoju arba apie atsisakymą jį registruoti. Sprendime registruoti arba atsisakyti registruoti nurodomos to priežastys ir jis įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo.

5.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi 2 dalies a ir b punktuose nurodyti kriterijai.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

6.ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustato 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo standartines formas, šablonus ir procedūras.

Rengdama techninių įgyvendinimo standartų projektus ESMA atsižvelgia į skaitmenines registracijos priemones.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

16 straipsnis
Su registracija susiję reikšmingi pakeitimai

1.Išorės vertintojas apie visus reikšmingus informacijos, pateiktos pagal 15 straipsnio 1 dalį, arba faktų, susijusių su 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, pakeitimus praneša ESMA prieš juos įgyvendindamas.

ESMA tuos reikšmingus pakeitimus analizuoja. Jeigu ESMA prieštarauja tokiems reikšmingiems pakeitimams, ji apie tai informuoja išorės vertintoją per du mėnesius nuo pranešimo apie tuos pakeitimus gavimo ir nurodo prieštaravimo priežastis. Pirmoje pastraipoje nurodyti pakeitimai gali būti įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu ESMA per tą laikotarpį tiems pakeitimams nepaprieštarauja.

2.ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustato 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo standartines formas, šablonus ir procedūras.

Rengdama techninių įgyvendinimo standartų projektus ESMA atsižvelgia į skaitmenines registracijos priemones.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

17 straipsnis
Kalbų vartojimo tvarka

Išorės vertintojas 15 straipsnyje nurodytą registracijos paraišką pateikia bet kuria oficialiąja Sąjungos institucijų kalba. 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje 45 , nuostatos mutatis mutandis taikomos palaikant bet kuriuos ESMA ir išorės vertintojų bei jų darbuotojų ryšius.

II skyrius
Organizaciniai reikalavimai, procesai ir dokumentai, susiję su valdymu

18 straipsnis
Bendrieji principai

1.Išorės vertintojai naudoja tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras savo prievolėms pagal šį reglamentą vykdyti.

2.Išorės vertintojai bent kartą per metus stebi ir vertina savo sistemų, išteklių ir procedūrų, nustatytų pagal šį reglamentą, tinkamumą bei veiksmingumą ir imasi tinkamų priemonių trūkumams pašalinti.

3.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato 1 ir 2 dalyse nurodytų išorės vertintojų sistemų, išteklių, mechanizmų ir procedūrų tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo vertinimo kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

19 straipsnis
Vyresnioji vadovybė

1.Išorės vertintojo vyresnioji vadovybė užtikrina visus šiuos dalykus:

(a)patikimą ir apdairų išorės vertintojo valdymą;

(b)vertinimo veiklos nepriklausomumą;

(c)tinkamą interesų konfliktų nustatymą, valdymą ir atskleidimą;

(d)tai, kad išorės vertintojas visą laiką laikytųsi šio reglamento reikalavimų.

2.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato vertinimo, ar išorės vertintojo valdymas yra patikimas ir apdairus, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

20 straipsnis
Išorės vertintojų analitikai ir darbuotojai bei kiti išorės vertintojų vertinimo veikloje tiesiogiai dalyvaujantys asmenys

1.Išorės vertintojai užtikrina, kad jų analitikai ir darbuotojai, taip pat visi kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi arba kurių paslaugas jie kontroliuoja ir kurie tiesiogiai dalyvauja vertinimo veikloje, turėtų reikiamų žinių ir patirties paskirtoms pareigoms vykdyti.

2.Išorės vertintojai užtikrina, kad 1 dalyje nurodytiems asmenims nebūtų leidžiama nei pradėti derybų dėl mokesčio ar atlygio su bet kuriuo vertinamu subjektu, susijusia trečiąja šalimi ar bet kuriuo asmeniu, tiesiogiai arba netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusiu su vertinamu subjektu, nei jose dalyvauti.

3.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato 1 dalyje nurodytų asmenų žinių ir patirties tinkamumo vertinimo kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

21 straipsnis
Atitikties užtikrinimo funkcija

1.Išorės vertintojai nustato ir palaiko nuolatinę ir veiksmingą pagal šį reglamentą vykdomos veiklos atitikties užtikrinimo funkciją.

2.Išorės vertintojai užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys subjektai:

(a)turėtų priemonių tinkamai ir nepriklausomai vykdyti savo pareigas;

(b)turėtų reikalingų išteklių ir praktinės patirties bei prieigą prie visos svarbios informacijos;

(c)savo veiklos stebėseną ir vertinimą atliktų ne patys;

(d)negautų atlygio už išorės vertintojo veiklos rezultatus.

3.Atitikties užtikrinimo funkcijos rezultatai pateikiami arba priežiūros organui, arba atitinkamais atvejais išorės vertintojo administraciniam organui.

4.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato vertinimo, ar atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai turi priemonių savo pareigoms atlikti tinkamai ir nepriklausomai, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, kriterijus ir vertinimo, ar atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys darbuotojai turi reikiamų išteklių bei praktinės patirties ir prieigą prie visos svarbios informacijos, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

22 straipsnis
Vidaus politika ir procedūros

1.Išorės vertintojai patvirtina ir įdiegia vidaus išsamaus patikrinimo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad jų verslo interesai nepakenktų vertinimo veiklos nepriklausomumui arba tikslumui.

2.Išorės vertintojai patvirtina ir įdiegia patikimas administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus ir veiksmingas informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

3.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato 2 dalyje nurodytų patikimų administracinių ir apskaitos procedūrų, vidaus kontrolės mechanizmų ir veiksmingų informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos priemonių vertinimo kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

23 straipsnis
Vertinimo metodai ir informacija, naudojami rengiant vertinimus prieš emisiją ir po emisijos

1.Išorės vertintojai patvirtina ir įdiegia priemones, kuriomis užtikrinama, kad jų atliekami 8 straipsnyje nurodyti vertinimai prieš emisiją ir 9 straipsnyje nurodyti vertinimai po emisijos būtų grindžiami visos jiems prieinamos ir pagal jų metodus aktualios informacijos išsamia analize.

2.Išorės vertintojai, rengdami vertinimus prieš emisiją ir po emisijos, naudoja pakankamos kokybės ir iš patikimų šaltinių gautą informaciją.

3.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato vertinimo, ar 2 dalyje nurodyta informacija yra pakankamos kokybės ir ar 2 dalyje nurodyti šaltiniai yra patikimi, kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

24 straipsnis
Vertinimo metodų arba jų taikymo klaidos

1.Išorės vertintojai, sužinoję apie savo vertinimo metodų arba jų taikymo klaidas, turinčias reikšmingą poveikį 8 straipsnyje nurodytam vertinimui prieš emisiją arba 9 straipsnyje nurodytam vertinimui po emisijos, nedelsdami apie tas klaidas praneša ESMA ir Europos žaliųjų obligacijų, kurioms tai turėjo poveikį, emitentams, ir jas paaiškina.

2.Išorės vertintojai 1 dalyje nurodytas klaidas skelbia savo interneto svetainėse kartu, kai tinkama, su pataisytu vertinimu prieš emisiją arba po emisijos. Pataisytuose dokumentuose nurodomos pakeitimų priežastys.

25 straipsnis
Veiklos ranga

1.Išorės vertintojai, kurie savo vertinimo veiklą pagal veiklos rangą perduoda trečiųjų šalių paslaugų teikėjams, užtikrina, kad bet kuris toks trečiosios šalies paslaugų teikėjas turėtų gebėjimų ir pajėgumų tą vertinimo veiklą vykdyti patikimai ir profesionaliai. Tie išorės vertintojai taip pat užtikrina, kad dėl veiklos rangos iš esmės nepablogėtų jų vidaus kontrolės kokybė ir ESMA gebėjimas vykdyti išorės vertintojų atitikties šiam reglamentui priežiūrą.

2.Išorės vertintojai negali pagal veiklos rangą perduoti savo atitikties užtikrinimo funkcijos.

3.Išorės vertintojai praneša ESMA apie tą savo vertinimo veiklą, kurią ketinama perduoti pagal veiklos rangą, taip pat nurodo žmogiškųjų ir techninių išteklių, kurių reikia kiekvienai tai veiklai vykdyti, lygį.

4.Išorės vertintojai, kurie vertinimo veiklą perduoda pagal veiklos rangą, užtikrina, kad dėl tokio veiklos perdavimo nesumažėtų arba nepablogėtų jų gebėjimas atlikti savo, išorės vertintojo vyresniosios vadovybės arba valdymo organo narių, funkciją arba vaidmenį.

5.Išorės vertintojai užtikrina, kad trečiųjų šalių paslaugų teikėjai bendradarbiautų su ESMA, kai vykdoma bet kuri pagal veiklos rangą perduota vertinimo veikla.

6.Išorės vertintojai išlieka atsakingi už bet kurią pagal veiklos rangą perduotą veiklą ir imasi organizacinių priemonių, kad užtikrintų:

(a)savo atliekamą vertinimą, ar trečiųjų šalių paslaugų teikėjai pagal veiklos rangą perduotą veiklą vykdo veiksmingai ir laikydamiesi taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų bei reguliavimo reikalavimų ir tinkamai šalina nustatytus trūkumus;

(b)bet kokios galimos rizikos, susijusios su pagal veiklos rangą perduota vertinimo veikla, nustatymą;

(c)tinkamą periodinę pagal veiklos rangą perduotos vertinimo veiklos stebėseną.

(d)tinkamas kontrolės procedūras, taikomas pagal veiklos rangą perduotai vertinimo veiklai, įskaitant veiksmingą perduotos vertinimo veiklos ir bet kokios galimos rizikos priežiūrą trečiosios šalies paslaugų teikėjo įmonėje;

(e)tinkamą pagal veiklos rangą perduotos vertinimo veiklos tęstinumą.

Taikant e punktą, išorės vertintojai turi gauti informaciją apie trečiųjų šalių paslaugų teikėjų veiklos tęstinumo priemones, įvertinti jų kokybę ir prireikus prašyti jas patobulinti.

7.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi:

(a)trečiųjų šalių paslaugų teikėjų gebėjimo ir pajėgumo patikimai ir profesionaliai vykdyti vertinimo veiklą vertinimo kriterijai;

(b)kriterijai, kuriais būtų užtikrinama, kad dėl vertinimo veiklos vykdymo iš esmės nepablogėtų išorės vertintojų vidaus kontrolės kokybė arba ESMA gebėjimas vykdyti išorės vertintojų atitikties šiam reglamentui priežiūrą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

26 straipsnis
Įrašų saugojimui taikomi reikalavimai

1.Išorės vertintojai tinkamai registruoja visą šią informaciją ir dokumentus:

(a)asmenų, dalyvaujančių nustatant ir patvirtinant 8 straipsnyje nurodytus vertinimus prieš emisiją ir 9 straipsnyje nurodytus vertinimus po emisijos, tapatybę ir sprendimų patvirtinti vertinimus prieš emisiją ir po emisijos priėmimo datą;

(b)dokumentus, susijusius su nustatytomis procedūromis ir metodais, kuriuos išorės vertintojai taiko atlikdami ir rengdami vertinimus prieš emisiją ir po emisijos;

(c)vidaus dokumentus, įskaitant neviešą informaciją ir darbo dokumentus, kuriais buvo grindžiamas bet koks paskelbtas vertinimas prieš emisiją arba po emisijos;

(d)procedūrų ir priemonių, kurias išorės vertintojai taiko siekdami užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, aprašus;

(e)su vertinimo veikla susijusios vidaus ir išorės komunikacijos, įskaitant elektroniniais ryšiais išorės vertintojo ir jo darbuotojų išsiųstus ir gautus pranešimus, susijusius su vertinimo veikla, kopijas.

2.1 dalyje nurodyti įrašai ir dokumentai saugomi penkerius metus ir paprašius pateikiami ESMA.

3.Jeigu ESMA panaikina išorės vertintojo registraciją pagal 51 straipsnio 1 dalį, tas išorės vertintojas užtikrina, kad įrašai ir dokumentai būtų saugomi dar penkerius metus. Įrašai ir dokumentai, kuriuose nustatytos atitinkamos išorės vertintojo ir Europos žaliųjų obligacijų emitento teisės ir prievolės pagal susitarimą dėl vertinimo paslaugų teikimo, saugomi visą ryšių su tuo emitentu laikotarpį.

27 straipsnis
Interesų konfliktai ir informacijos konfidencialumas

1.Išorės vertintojai nustato, šalina, valdo ir skaidriai atskleidžia visus faktinius arba galimus interesų konfliktus, neatsižvelgiant į tai, ar tas interesų konfliktas yra susijęs su jų analitikais ar darbuotojais, bet kuriuo asmeniu, kuris yra pagal sutartį susijęs su išorės vertintojais ir tiesiogiai dalyvauja vertinimo veikloje, ar asmenimis, tvirtinančiais vertinimus prieš emisiją ir po emisijos.

2.Išorės vertintojų taikomi mokesčiai už vertinimo paslaugas nepriklauso nuo vertinimo prieš emisiją arba po emisijos rezultatų arba nuo bet kokių kitų atlikto darbo rezultatų arba baigties.

3.Išorės vertintojo analitikai, darbuotojai ir kiti asmenys, pagal sutartį susiję su išorės vertintojais ir tiesiogiai dalyvaujantys vertinimo veikloje, privalo būti įpareigoti saugoti profesinę paslaptį.

4.Išorės vertintojai užtikrina, kad jų analitikai ir darbuotojai arba bet kuris kitas fizinis asmuo, pagal sutartį susijęs su išorės vertintojais ir tiesiogiai dalyvaujantis vertinimo veikloje:

(a)imtųsi visų pagrįstų priemonių, kad apsaugotų išorės vertintojų turimą turtą ir įrašus nuo sukčiavimo, vagystės ar piktnaudžiavimo, atsižvelgdami į savo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į vykdomos vertinimo veiklos pobūdį ir įvairovę;

(b)neatskleistų jokios informacijos apie vertinimus prieš emisiją arba po emisijos, galimus būsimus vertinimus prieš emisiją arba po emisijos jokioms kitoms šalims, išskyrus emitentus, pavedusius išorės vertintojui atlikti vertinimą;

(c)nenaudotų konfidencialios informacijos ir nesidalytų ja jokiais kitais tikslais, išskyrus vertinimo veiklą.

28 straipsnis
Kitų paslaugų teikimas

Išorės vertintojai, teikiantys paslaugas, kurios nėra vertinimo paslaugos, užtikrina, kad dėl tų kitų paslaugų nekiltų interesų konfliktų, susijusių su jų vykdoma Europos žaliųjų obligacijų vertinimo veikla. Tokie išorės vertintojai savo vertinimuose prieš emisiją ir po emisijos atskleidžia informaciją apie visas kitas paslaugas, teikiamas vertinamam subjektui arba bet kuriai susijusiai trečiajai šaliai.

III skyrius
Vertinimai prieš emisiją ir po emisijos

29 straipsnis
Nuorodos į ESMA arba kitas kompetentingas institucijas

Savo vertinimuose prieš emisiją arba po emisijos išorės vertintojai nedaro nuorodos į ESMA arba į kurią nors kitą kompetentingą instituciją taip, kad ta nuoroda galėtų rodyti arba reikšti, kad ESMA arba bet kuri kita kompetentinga institucija patvirtina tą vertinimą ar bet kurią išorės vertintojo vertinimo veiklą arba pritaria tam vertinimui ar tai veiklai.

30 straipsnis
Vertinimų prieš emisiją ir vertinimų po emisijos skelbimas

1.Išorės vertintojai savo interneto svetainėse nemokamai skelbia ir pateikia visą šią informaciją:

(a)atskirame skirsnyje „Europos žaliųjų obligacijų standartas. Vertinimas prieš emisiją“ – savo pateiktus vertinimus prieš emisiją;

(b)atskirame skirsnyje „Europos žaliųjų obligacijų standartas. Vertinimas po emisijos“ – savo pateiktus vertinimus po emisijos.

2.1 dalies a punkte nurodyti vertinimai prieš emisiją turi būti paskelbti viešai per pagrįstą laikotarpį iki atitinkamos Europos žaliosios obligacijos viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą pradžios.

3.1 dalies b punkte nurodyti vertinimai po emisijos turi būti paskelbti viešai nedelsiant po to, kai išorės vertintojas atlieka pajamų paskirstymo ataskaitos vertinimą.

4.1 dalies a punkte nurodyti vertinimai prieš emisiją ir 1 dalies b punkte nurodyti vertinimai po emisijos, juos paskelbus išorės vertintojo interneto svetainėje, yra viešai prieinami bent iki obligacijų termino pabaigos.

5.Išorės vertintojai, nusprendę nebevykdyti vertinimo prieš emisiją arba vertinimo po emisijos veiklos, 1 dalies a ir b punktuose nurodytuose skirsniuose nedelsdami po tokio sprendimo priėmimo pateikia informaciją apie tokio sprendimo priežastis.

IV skyrius
Trečiųjų valstybių išorės vertintojų teikiamos paslaugos

31 straipsnis
Bendrosios nuostatos

1.Trečiosios valstybės išorės vertintojas gali teikti paslaugas Europos žaliųjų obligacijų emitentams pagal šį reglamentą, jeigu tas trečiosios valstybės išorės vertintojas yra registruotas trečiųjų valstybių išorės vertintojų registre, kurį ESMA tvarko pagal 59 straipsnį.

2.ESMA trečiosios valstybės išorės vertintoją, kuris kreipėsi dėl išorės vertintojo paslaugų teikimo pagal šį reglamentą visoje Sąjungoje, pagal 1 dalį įregistruoja, tik jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a)Komisija priėmė sprendimą pagal 32 straipsnio 1 dalį;

(b)trečiosios valstybės išorės vertintojas yra registruotas arba gavęs veiklos leidimą teikti Sąjungoje teiktinas išorės vertinimo paslaugas ir jam taikoma veiksminga priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, kuriais užtikrinama, kad būtų visapusiškai laikomasi toje trečiojoje valstybėje taikomų reikalavimų;

(c)yra sudaryti bendradarbiavimo susitarimai pagal 32 straipsnio 3 dalį.

3.Jeigu trečiosios valstybės išorės vertintojas yra registruotas pagal šį straipsnį, trečiosios valstybės išorės vertintojui nenustatoma jokių papildomų reikalavimų, susijusių su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.

4.Trečiosios valstybės išorės vertintojas, nurodytas 1 dalyje, pateikia savo paraišką ESMA po to, kai Komisija priima 32 straipsnyje nurodytą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios valstybės, kurioje trečiosios valstybės išorės vertintojas yra registruotas arba gavęs veiklos leidimą, teisinė ir priežiūros sistema atitinka reikalavimus, aprašytus 32 straipsnio 1 dalyje.

5.Trečiosios valstybės išorės vertintojas pirmoje pastraipoje nurodytą paraišką pateikia naudodamas 15 straipsnyje nurodytas formas ir šablonus.

6.Paraišką teikiantis trečiosios valstybės išorės vertintojas pateikia ESMA visą informaciją, kurios reikia jam įregistruoti.

7.Per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos ESMA įvertina, ar paraiška yra išsami. Jeigu paraiška nėra išsami, ESMA nustato galutinį terminą, iki kurio paraišką teikiantis trečiosios valstybės išorės vertintojas privalo pateikti papildomą informaciją.

8.Sprendimas dėl įregistravimo priimamas remiantis sąlygomis, nustatytomis 2 dalyje.

9.Per 45 darbo dienas nuo išsamios paraiškos pateikimo dienos ESMA raštu praneša paraišką pateikusiam trečiosios valstybės išorės vertintojui, ar jis įregistruotas, ar ne, ir kartu pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.

10.Trečiųjų valstybių išorės vertintojai, teikiantys paslaugas pagal šį straipsnį, prieš teikdami bet kokias paslaugas, susijusias su Sąjungoje įsisteigusiais Europos žaliųjų obligacijų emitentais, pasiūlo bet kokius su tomis paslaugomis susijusius ginčus priskirti valstybės narės teismo arba arbitražo kolegijos jurisdikcijai.

32 straipsnis
Sprendimas dėl lygiavertiškumo

1.Komisija gali priimti su trečiąja valstybe susijusį sprendimą, kuriame nurodoma, kad tos trečiosios valstybės teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje trečiojoje valstybėje registruoti arba gavę veiklos leidimą išorės vertintojai laikytųsi teisiškai privalomų organizacinių ir verslo etikos reikalavimų, kurių poveikis lygiavertis šiame reglamente ir pagal šį reglamentą priimtose įgyvendinimo priemonėse nustatytiems reikalavimams, ir kad tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje numatyta veiksminga lygiavertė išorės vertintojų, registruotų arba gavusių veiklos leidimą pagal trečiųjų valstybių teisinę sistemą, pripažinimo sistema.

2.Trečiosios valstybės organizacinė ir verslo etikos sistema gali būti laikoma darančia lygiavertį poveikį, kai ta sistema atitinka visas šias sąlygas:

(a)toje trečiojoje valstybėje išorės vertinimo paslaugas teikiantiems subjektams privaloma registruotis arba gauti veiklos leidimą, be to, nuolat vykdoma veiksminga jų priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

(b)išorės vertinimo paslaugas teikiantiems subjektams taikomi tinkami organizaciniai reikalavimai vidaus kontrolės funkcijų srityje; taip pat

(c)išorės vertinimo paslaugas teikiantiems subjektams taikomos verslo etikos taisyklės.

3.ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų valstybių, kurių teisinės ir priežiūros sistemos pripažintos visiškai lygiavertėmis pagal 1 dalį, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma:

(a)ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa ESMA prašoma informacija apie trečiųjų valstybių išorės vertintojus, kurie yra registruoti arba gavę veiklos leidimą trečiosiose valstybėse;

(b)skubaus pranešimo ESMA mechanizmas, taikomas, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija nustato, kad trečiosios valstybės išorės vertintojas, kurio priežiūrą ji vykdo ir kurį ESMA įregistravo 59 straipsnyje nustatytame registre, pažeidžia jam nustatytas registracijos arba veiklos leidimo sąlygas ar kitą teisės aktą, kurio jis privalo laikytis;

(c)procedūros, susijusios su priežiūros veiklos, įskaitant, jei reikia, patikras vietoje, koordinavimu.

4.Trečiosios valstybės išorės vertintojas, įsisteigęs valstybėje, kurios teisinė ir priežiūros sistema pripažinta visiškai lygiaverte pagal 1 dalį, ir įregistruotas 59 straipsnyje nurodytame registre, visoje Sąjungoje Europos žaliųjų obligacijų emitentams gali teikti paslaugas, nustatytas jį registruojant.

5.Trečiosios valstybės išorės vertintojas nebesinaudoja 31 straipsnyje nustatytomis teisėmis, jeigu Komisija panaikina savo sprendimą, pagal šio straipsnio 1 dalį priimtą tos trečiosios valstybės atžvilgiu.

33 straipsnis
Trečiosios valstybės išorės vertintojo registracijos panaikinimas

1.ESMA panaikina trečiosios valstybės išorės vertintojo registraciją pagal 59 straipsnį sukurtame registre, jeigu įvykdoma viena arba kelios iš šių sąlygų:

(a)ESMA turi svarių dokumentiniais įrodymais pagrįstų priežasčių manyti, kad teikdamas paslaugas ir vykdydamas tokią veiklą Sąjungoje trečiosios valstybės išorės vertintojas veikia taip, kad aiškiai pažeidžiami investuotojų interesai ar trikdomas tvarkingas rinkų veikimas;

(b)ESMA turi svarių dokumentiniais įrodymais pagrįstų priežasčių manyti, kad teikdamas paslaugas Sąjungoje trečiosios valstybės išorės vertintojas rimtai pažeidė jam trečiojoje valstybėje taikomas nuostatas, kuriomis remdamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 32 straipsnio 1 dalį;

(c)ESMA perdavė klausimą spręsti trečiosios valstybės kompetentingai institucijai ir ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti arba neįrodė, kad susijęs trečiosios valstybės išorės vertintojas atitinka trečiojoje valstybėje jam keliamus reikalavimus;

(d)ESMA trečiosios valstybės kompetentingai institucijai pranešė apie ketinimą panaikinti trečiosios valstybės išorės vertintojo registraciją bent 30 dienų iki panaikinimo.

2.ESMA nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokią pagal 1 dalį priimtą priemonę ir savo priimtą sprendimą paskelbia interneto svetainėje.

3.Komisija įvertina, ar sąlygos, kurių laikantis buvo priimtas sprendimas pagal 32 straipsnio 1 dalį, ir toliau taikomos atitinkamai trečiajai valstybei.

34 straipsnis
Trečiojoje valstybėje įsikūrusio išorės vertintojo pripažinimas

1.Kol bus priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo pagal 32 straipsnio 1 dalį, trečiosios valstybės išorės vertintojas gali teikti savo paslaugas pagal šį reglamentą, jeigu yra gavęs ESMA išankstinį pripažinimą pagal šį straipsnį.

2.Trečiosios valstybės išorės vertintojas, ketinantis gauti išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, turi atitikti 15–30 ir 47–49 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3.Trečiosios valstybės išorės vertintojas, ketinantis gauti 1 dalyje nurodytą išankstinį pripažinimą, Sąjungoje turi turėti teisinį atstovą. Tas teisinis atstovas:

(a)kartu su trečiosios valstybės išorės vertintoju atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog trečiosios valstybės išorės vertintojo pagal šį reglamentą teikiamos paslaugos atitiktų 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ir šiuo atžvilgiu yra atskaitingas ESMA už trečiosios valstybės išorės vertintojo veiklą Sąjungoje;

(b)veikia trečiosios valstybės išorės vertintojo vardu kaip pagrindinis asmuo ryšiams su ESMA ir bet kuriuo kitu asmeniu Sąjungoje, kiek tai susiję su išorės vertintojo prievolėmis pagal šį reglamentą;

(c)turi pakankamai žinių, praktinės patirties ir išteklių savo prievolėms pagal šią dalį vykdyti.

4.1 dalyje nurodytoje paraiškoje dėl išankstinio ESMA pripažinimo pateikiama visa informacija, būtina, kad ESMA įsitikintų, jog trečiosios valstybės išorės vertintojas yra įgyvendinęs visas priemones, būtinas siekiant laikytis 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų, ir, kai taikoma, nurodoma kompetentinga institucija, atsakinga už jo priežiūrą trečiojoje valstybėje.

5.ESMA, gavusi paraišką dėl išankstinio ESMA pripažinimo, per 20 darbo dienų įvertina, ar paraiška išsami.

Jeigu paraiška nėra išsami, ESMA apie tai praneša paraiškos pateikėjui ir nustato galutinį terminą, iki kurio paraiškos pateikėjas privalo papildomą informaciją pateikti.

Jeigu paraiška yra išsami, ESMA apie tai praneša paraiškos pateikėjui.

Per 45 darbo dienas nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos išsamios paraiškos gavimo dienos ESMA patikrina, ar įvykdytos 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.

ESMA praneša paraiškos pateikėjui apie jo pripažinimą trečiosios valstybės išorės vertintoju arba apie atsisakymą jį pripažinti. Sprendime pripažinti arba atsisakyti pripažinti nurodomos priežastys ir jis įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo.

6.ESMA sustabdo arba atitinkamais atvejais panaikina pagal 5 dalį suteiktą pripažinimą, jeigu turi svarių, dokumentiniais įrodymais pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios valstybės išorės vertintojo veikla aiškiai prieštarauja jo paslaugų naudotojų interesams ar tvarkingam rinkų veikimui arba kad trečiosios valstybės išorės vertintojas rimtai pažeidė atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, arba kad trečiosios valstybės išorės vertintojas pateikė melagingą informaciją ar naudojo kitas neteisėtas priemones pripažinimui gauti.

7.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato 4 dalyje nurodytoje paraiškoje pateiktiną informaciją, paraiškos formą ir turinį.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą – 16 mėnesių nuo įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

35 straipsnis
Pagal šį reglamentą trečiojoje valstybėje teikiamų paslaugų patvirtinimas

1.Sąjungoje veikiantis išorės vertintojas, registruotas pagal 15 straipsnį ir įtrauktas į registrą pagal 59 straipsnį, gali kreiptis į ESMA dėl galimybės patvirtinti paslaugas, trečiosios valstybės išorės vertintojo nuolat teikiamas Sąjungoje, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)tvirtinantysis išorės vertintojas patikrino ir gali nuolat įrodyti ESMA, kad patvirtintam trečiosios valstybės išorės vertintojui pagal šį reglamentą teikiant paslaugas privaloma tvarka arba savanoriškai laikomasi reikalavimų, kurie yra bent tiek pat griežti kaip šio reglamento reikalavimai;

(b)tvirtinantysis išorės vertintojas turi būtiną praktinę patirtį, kad galėtų veiksmingai stebėti to trečiosios valstybės išorės vertintojo paslaugų teikimo pagal šį reglamentą veiklą ir valdyti susijusią riziką;

(c)į trečiosios valstybės išorės vertintoją kreipiamasi dėl bet kurios iš šių objektyvių priežasčių:

i.pagrindinių rinkų arba investicijų specifikos;

ii.patvirtinto vertintojo artimumo trečiųjų valstybių rinkoms, emitentams arba investuotojams;

iii.trečiosios valstybės vertintojo praktinės patirties teikiant išorės vertinimo paslaugas arba praktinės patirties, susijusios su konkrečiomis rinkomis arba investicijomis.

2.Paraišką dėl patvirtinimo pateikęs išorės vertintojas, kaip nurodyta 1 dalyje, pateikia visą informaciją, būtiną, kad ESMA galėtų įsitikinti, jog paraiškos pateikimo metu visos toje dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos.

3.ESMA, gavusi paraišką dėl 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, per 20 darbo dienų įvertina, ar paraiška išsami.

Jeigu paraiška nėra išsami, ESMA apie tai praneša paraiškos pateikėjui ir nustato galutinį terminą, iki kurio paraiškos pateikėjas privalo papildomą informaciją pateikti.

Jeigu paraiška yra išsami, ESMA apie tai praneša paraiškos pateikėjui.

Per 45 darbo dienas nuo išsamios paraiškos gavimo dienos ESMA išnagrinėja paraišką ir priima sprendimą suteikti patvirtinimą arba atsisakyti jį suteikti.

ESMA praneša paraiškos pateikėjui apie savo sprendimą dėl 1 dalyje nurodyto patvirtinimo. Sprendime nurodomos priežastys ir jis įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo.

4.Patvirtinto trečiosios valstybės išorės vertintojo pagal šį reglamentą teikiamos paslaugos laikomos tvirtinančiojo išorės vertintojo teikiamomis paslaugomis. Tvirtinantysis išorės vertintojas nesinaudoja patvirtinimu siekdamas išvengti šio reglamento reikalavimų taikymo.

5.Išorės vertintojas, patvirtinęs trečiosios valstybės išorės vertintojo pagal šį reglamentą teikiamas paslaugas, lieka visiškai atsakingas už tokias paslaugas ir už šiame reglamente nustatytų prievolių vykdymą.

6.Kai ESMA turi svarių priežasčių manyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nebevykdomos, ji turi įgaliojimus reikalauti, kad tvirtinantysis išorės vertintojas panaikintų patvirtinimą.

7.Išorės vertintojas, kuris patvirtina trečiosios valstybės išorės vertintojo pagal šį reglamentą teikiamas paslaugas, 13 straipsnyje nurodytą informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

8.Išorės vertintojas, kuris patvirtina trečiosios valstybės išorės vertintojo pagal šį reglamentą teikiamas paslaugas, kasmet ESMA pateikia ataskaitą apie paslaugas, kurias jis patvirtino per pastaruosius dvylika mėnesių.

IV antraštinė dalis
Kompetentingų institucijų ir ESMA vykdoma priežiūra

1 skyrius
Kompetentingos institucijos

36 straipsnis
Kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra

Pagal Reglamento (ES) 2017/1129 31 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų taikomi šio reglamento 8–13 straipsniai.

37 straipsnis
Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę turi turėti šiuos priežiūros ir tyrimo įgaliojimus:

(a)reikalauti, kad emitentai į informacijos apie Europos žaliųjų obligacijų suvestinę įtrauktų I priede nurodytą informaciją;

(b)reikalauti, kad emitentai skelbtų metines pajamų paskirstymo ataskaitas arba į metines pajamų paskirstymo ataskaitas įtrauktų informaciją apie visus II priede nurodytus elementus;

(c)reikalauti, kad emitentai paskelbtų poveikio ataskaitą arba į poveikio ataskaitą įtrauktų informaciją apie visus III priede nurodytus elementus;

(d)reikalauti, kad emitento auditoriai ir vyresnioji vadovybė pateiktų informaciją ir dokumentus;

(e)sustabdyti Europos žaliųjų obligacijų siūlymą vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu turima pagrįstų priežasčių įtarti, kad buvo pažeistos šio reglamento 8–13 straipsnių nuostatos;

(f)uždrausti reklamuoti, sustabdyti reklamas arba reikalauti, kad Europos žaliųjų obligacijų emitentai arba atitinkami finansiniai tarpininkai nutrauktų arba sustabdytų reklamas vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu turima pagrįstų priežasčių manyti, kad buvo pažeistos šio reglamento 8–13 straipsnių nuostatos;

(g)viešai paskelbti apie tai, kad Europos žaliųjų obligacijų emitentas nesilaiko jam taikomų prievolių pagal šio reglamento 8–13 straipsnius;

(h)atlikti patikrinimus arba tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias vietas, ir tuo tikslu patekti į patalpas siekiant susipažinti su dokumentais ir kitais bet kokios formos duomenimis, jeigu pagrįstai įtariama, kad su patikrinimo arba tyrimo dalyku susiję dokumentai ir kiti duomenys gali būti svarbūs įrodant šio reglamento pažeidimą.

Jeigu to reikia pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamos teisminės institucijos priimti sprendimą dėl naudojimosi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais.

2.Kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi toje dalyje nurodytais įgaliojimais bet kuriais iš šių būdų:

(a)tiesiogiai;

(b)bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

(c)savo atsakomybe perduodamos įgaliojimus tokioms institucijoms;

(d)kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

3.Valstybės narės užtikrina, jog būtų įgyvendintos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų pareigoms vykdyti.

4.Asmuo, pagal šį reglamentą teikiantis informaciją kompetentingai institucijai, nelaikomas pažeidusiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba įstatymų ir kitų teisės aktų nuostata, ir už tokį pranešimą jam netaikoma jokio pobūdžio atsakomybė.

38 straipsnis
Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1.Taikant šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Jos nepagrįstai nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimų, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiklą.

Valstybės narės, pagal 41 straipsnio 3 dalį nusprendusios už šio reglamento pažeidimus nustatyti baudžiamąsias sankcijas, užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijoms ir gauti konkrečią su nusikalstamų veikų tyrimais arba procesais, pradėtais dėl galimų šio reglamento pažeidimų, susijusią informaciją, taip pat teikti šią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms, kad būtų vykdoma jų prievolė šio reglamento tikslais bendradarbiauti tarpusavyje.

2.Kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją ar prašymą bendradarbiauti vykdant tyrimą tik susiklosčius kuriai nors iš šių išimtinių aplinkybių:

(a)jeigu prašymo įvykdymas gali turėti neigiamą poveikį jos pačios atliekamam tyrimui, vykdymo užtikrinimo veiklai arba nusikalstamos veikos tyrimui;

(b)jeigu valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius asmenis;

(c)jeigu valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau paskelbtas galutinis sprendimas tokiems asmenims dėl tų pačių veiksmų.

3.Kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija padėtų vykdyti patikrinimus ar tyrimus vietoje.

Jeigu kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrą vietoje arba tyrimą, ji gali:

(a)pati atlikti patikrinimą arba tyrimą vietoje;

(b)leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrinimą arba tyrimą vietoje;

(c)leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrinimą arba tyrimą vietoje;

(d)paskirti auditorius arba ekspertus, kurie vykdytų patikrinimą arba tyrimą vietoje;

(e)pasidalyti konkrečiomis su priežiūros veikla susijusiomis užduotimis su kitomis kompetentingomis institucijomis.

4.Jeigu prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis informacija, atmetamas arba į jį per pagrįstą laiką nesureaguojama, kompetentingos institucijos gali kreiptis į ESMA. Nedarant poveikio SESV 258 straipsniui, šios dalies pirmame sakinyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų, naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais.

5.ESMA suteikiami įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų nustatyta informacija, kuria kompetentingos institucijos turi keistis pagal 1 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

6.ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais būtų nustatytos kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

39 straipsnis
Profesinė paslaptis

1.Visa informacija, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje pagal šį reglamentą ir kuri yra susijusi su verslo ar veiklos sąlygomis ir kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija perduodama tokią informaciją nurodo, kad informaciją galima atskleisti arba ją būtina atskleisti dėl teismo proceso.

2.Prievolė saugoti profesinę paslaptį galioja visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingai institucijai arba kuriai nors trečiajai šaliai, kuriai kompetentinga institucija yra perdavusi savo įgaliojimus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus pagal Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytas nuostatas.

40 straipsnis
Atsargumo priemonės

1.Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, kuri turi akivaizdžių ir įrodomų priežasčių manyti, kad Europos žaliųjų obligacijų emitentas padarė pažeidimų arba nesilaikė jam taikomų prievolių pagal šį reglamentą, perduoda tas išvadas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA.

2.Tuo atveju, jeigu buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ėmusis priemonių Europos žaliųjų obligacijų emitentas ir toliau pažeidžia šį reglamentą, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir ESMA, imasi visų tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir nepagrįstai nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir ESMA.

3.Kompetentinga institucija, nesutinkanti su kokiomis nors priemonėmis, kurių ėmėsi kita kompetentinga institucija pagal 2 dalį, gali perduoti klausimą ESMA. ESMA gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

41 straipsnis
Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1.Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros ir tyrimo įgaliojimams pagal 37 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės, nustato, kad kompetentingos institucijos būtų įgaliotos skirti administracines sankcijas ir imtis kitų atitinkamų administracinių priemonių, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės taikomos už:

(a)8–13 straipsnių pažeidimus;

(b)nebendradarbiavimą arba reikalavimų nevykdymą vykstant tyrimui, patikrinimui arba gavus prašymą, kuriems taikomas 37 straipsnis.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pirmoje pastraipoje nurodytų administracinių sankcijų taisyklių, jeigu už tos pastraipos a arba b punkte nurodytus pažeidimus jų nacionalinėje teisėje ne vėliau kaip [šio reglamento taikymo pradžios data] jau numatytos baudžiamosios sankcijos. Jeigu valstybės narės taip nusprendžia, jos praneša Komisijai ir ESMA apie atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

Ne vėliau kaip [šio reglamento taikymo pradžios data] valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją ir ESMA apie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

2.Valstybės narės pagal nacionalinę teisę užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už 1 dalies a punkte išvardytus pažeidimus taikyti šias administracines sankcijas ir kitas administracines priemones:

(a)paskelbti viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis pagal 37 straipsnio 1 dalies g punktą;

(b)paskelbti įsakymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų veiksmus, kuriais daromas pažeidimas;

(c)taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už padarius pažeidimą gautą pelną ar išvengtus nuostolius, jeigu juos įmanoma nustatyti;

(d)jeigu tai juridinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra bent [500 000] EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [įrašyti įsigaliojimo datą], arba 0,5 proc. visos to juridinio asmens metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis;

(e)jeigu tai fizinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra bent [50 000] EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [šio reglamento įsigaliojimo data].

Taikant d punktą, jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES 46 turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba bendros metinės atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos teisę apskaitos srityje, remiantis naujausiomis turimomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintomis konsoliduotosiomis ataskaitomis.

3.Valstybės narės gali numatyti papildomas sankcijas arba priemones ir didesnes administracines pinigines sankcijas, negu nustatyta šiame reglamente.

42 straipsnis
Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais skirti sankcijas

1.Kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšį ir dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jeigu tinka:

(a)pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b)už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

(c)už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

(d)pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

(e)už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių reikšmingumą, jeigu juos įmanoma nustatyti;

(f)už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiu užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną arba atlygintų išvengtus nuostolius;

(g)už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

(h)priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

2.Kompetentingos institucijos, naudodamosi įgaliojimais skirti administracines sankcijas ir taikyti kitas administracines priemones pagal 41 straipsnį, glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad jų naudojimasis priežiūros ir tyrimo įgaliojimais bei jų skiriamos administracinės sankcijos ir taikomos kitos administracinės priemonės būtų veiksmingi ir tinkami pagal šį reglamentą. Jos koordinuoja savo veiksmus, kad tarpvalstybiniais atvejais naudodamosi savo priežiūros ir tyrimo įgaliojimais ir skirdamos administracines sankcijas bei taikydamos kitas administracines priemones, išvengtų visiško ir dalinio dubliavimo.

43 straipsnis
Teisė apskųsti

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą priimti sprendimai būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima apskųsti teisme.

44 straipsnis
Sprendimų skelbimas

1.Sprendimą už šio reglamento pažeidimą skirti administracinę sankciją arba taikyti kitą administracinę priemonę kompetentingos institucijos paskelbia savo oficialiose svetainėse iš karto, kai apie tą sprendimą pranešama asmeniui, kuriam tas sprendimas skirtas. Skelbime nurodoma informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybė. Ta prievolė netaikoma sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2.Jeigu kompetentinga institucija, kiekvienu atveju atskirai įvertinusi tokių duomenų skelbimo proporcingumą, mano, kad skelbti juridinių asmenų arba fizinių asmenų tapatybės arba asmens duomenis yra neproporcinga arba jeigu paskelbus tuos duomenis būtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atliktų kurį nors iš šių veiksmų:

(a)atidėtų sprendimo skirti sankciją ar taikyti priemonę paskelbimą, kol nebeliks pagrindo jų neskelbti;

(b)paskelbtų sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę anonimiškai nacionalinę teisę atitinkančiu būdu, jeigu taip anonimiškai paskelbus duomenis užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga;

(c)neskelbtų sprendimo skirti sankciją arba taikyti priemonę, jeigu mano, kad a ir b punktuose išdėstytos galimybės yra nepakankamos siekiant užtikrinti, kad:

i)nekiltų pavojus finansų rinkų stabilumui;

ii)tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos mažareikšmėmis.

Jeigu apie skirtą sankciją arba taikomą priemonę nusprendžiama paskelbti anonimiškai, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, atitinkamų duomenų paskelbimą galima atidėti pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį priežasčių juos skelbti anonimiškai nebeliks.

3.Kai sprendimas skirti sankciją arba taikyti priemonę apskundžiamas atitinkamoms teisminėms arba kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos iš karto apie tai paskelbia savo oficialioje svetainėje, taip pat paskelbia visą vėlesnę informaciją apie to skundo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiami visi sprendimai panaikinti ankstesnį sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę.

4.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį viešai paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje svetainėje laikomi tik tiek laiko, kiek būtina pagal taikomas duomenų apsaugos taisykles.

45 straipsnis
ESMA informavimas apie sankcijas

1.Kompetentinga institucija kiekvienais metais pateikia ESMA apibendrintą informaciją apie visas pagal 41 straipsnį skirtas administracines sankcijas ir taikytas kitas administracines priemones. ESMA tą informaciją paskelbia metinėje ataskaitoje.

Jeigu valstybės narės pagal 41 straipsnio 3 dalį nusprendė skirti baudžiamąsias sankcijas už toje dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos kasmet pateikia ESMA anoniminius ir apibendrintus duomenis apie visus vykdytus nusikalstamų veikų tyrimus ir skirtas baudžiamąsias sankcijas. ESMA duomenis apie skirtas baudžiamąsias sankcijas paskelbia metinėje ataskaitoje.

2.Kompetentinga institucija, viešai atskleidusi informaciją apie administracines sankcijas, kitas administracines priemones arba baudžiamąsias sankcijas, tuo pačiu metu apie tas sankcijas arba priemones praneša ESMA.

3.Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas nustatytas, tačiau pagal 44 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktą nepaskelbtas administracines sankcijas arba kitas administracines priemones, įskaitant visus dėl jų pateiktus skundus ir skundų nagrinėjimo rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį sprendimą dėl kiekvienos skirtos baudžiamosios sankcijos ir šiuos duomenis pateiktų ESMA. ESMA sankcijų, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę tvarko tik kompetentingų institucijų tarpusavio keitimosi informacija tikslais. Ta duomenų baze naudojasi tik kompetentingos institucijos ir ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.

2 skyrius
ESMA

46 straipsnis
Naudojimasis 47, 48 ir 49 straipsniuose nurodytais įgaliojimais

Pagal 47, 48 ir 49 straipsnius ESMA ar bet kuriam ESMA pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais negali būti pasinaudota siekiant pareikalauti atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma advokato profesinės paslapties apsauga.

47 straipsnis
Prašymai pateikti informaciją

1.ESMA gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad toliau nurodyti asmenys pateiktų visą informaciją, kurios ESMA reikia jos pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti:

(a)asmenys, kurie faktiškai vykdo išorės vertintojo veiklą;

(b)išorės vertintojo priežiūros organo, valdymo organo arba administracinio organo nariai;

(c)išorės vertintojo vyresniosios vadovybės nariai;

(d)bet kuris asmuo, tiesiogiai dalyvaujantis išorės vertintojo vertinimo veikloje;

(e)subjektų, kuriems išorės vertintojas pagal veiklos rangą perdavė tam tikras funkcijas pagal 25 straipsnį, teisiniai atstovai ir darbuotojai;

(f)asmenys, kurie kitu pagrindu yra glaudžiai ir iš esmės susieti arba susiję su išorės vertintojų valdymo procesu;

(g)bet kuris asmuo, kuris veikia arba dedasi veikiantis kaip išorės vertintojas, neįsiregistravęs kaip toks, ir bet kuris asmuo, atliekantis bet kurią iš a–f punktuose nurodytų funkcijų tokio asmens atžvilgiu.

2.Siųsdama paprastą prašymą suteikti informaciją pagal 1 dalį ESMA:

(a)kaip to prašymo teisinį pagrindą, nurodo šį straipsnį;

(b)nurodo prašymo tikslą;

(c)nurodo, kokios informacijos reikia;

(d)nustato, per kiek laiko informacija turi būti pateikta;

(e)praneša asmeniui, kurio prašoma informacijos, kad pateikti informacijos jis neprivalo, tačiau jeigu savanoriškai atsakys į gautą prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;

(f)nurodo 52 straipsnyje nustatytą galimą baudą, jeigu atsakymai į pateiktus klausimus yra neteisingi arba klaidinantys.

3.Jeigu ESMA prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį, ESMA:

(a)kaip to prašymo teisinį pagrindą, nurodo šį straipsnį;

(b)nurodo prašymo tikslą;

(c)nurodo, kokios informacijos reikia;

(d)nustato, per kiek laiko informacija turi būti pateikta;

(e)nurodo 53 straipsnyje nustatytas periodines baudas, jeigu pateikiama ne visa prašoma informacija;

(f)nurodo 52 straipsnyje nustatytą bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;

(g)nurodo teisę apskųsti sprendimą Apeliacinei tarybai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 58 ir 59 straipsnius ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal to reglamento 60 ir 61 straipsnius.

4.Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o jeigu tai juridiniai asmenys arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jeigu teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka pastariesiems.

5.ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.

48 straipsnis
Bendrieji tyrimai

1.Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti su 47 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu ESMA pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:

(a)nagrinėti visus įrašus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;

(b)daryti ar gauti tokių įrašų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;

(c)pakviesti bet kurį 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį arba jo atstovus ar darbuotojus, kad jie pateiktų paaiškinimus žodžiu arba raštu dėl faktų ar dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir įrašyti jų atsakymus;

(d)apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

(e)reikalauti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto duomenų.

2.ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 53 straipsnyje numatytos periodinės baudos, taikomos tais atvejais, kai reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 47 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 52 straipsnyje nustatytos baudos, taikomos, kai atsakymai į klausimus, užduotus 47 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi arba klaidinantys.

3.47 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys laikosi ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojų nurodymų. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 53 straipsnyje numatytos periodinės baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės ir teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

4.Likus pakankamai laiko iki tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai priežiūros institucijai, nurodytai 36 straipsnyje, apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai pateikę prašymą taip pat gali dalyvauti tyrimuose.

5.Jeigu pagal nacionalines taisykles kompetentinga institucija, norėdama reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių arba duomenų srauto duomenų, turi gauti teisminės institucijos leidimą, ESMA taip pat pateikia prašymą tokiam leidimui gauti. ESMA prašymą tokiam leidimui gauti taip pat gali pateikti kaip atsargumo priemonę.

6.Jeigu pateikiamas prašymas 5 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ESMA sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į tyrimo dalyką. Tikrindama procesinių prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ESMA pateikti išsamių paaiškinimų, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria esant šio reglamento pažeidimų, ir dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu nustatytos procesinės prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.

49 straipsnis
Patikrinimai vietoje

1.Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose, jiems priklausančioje teritorijoje arba nuosavybėje. Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimų atlikimo ir veiksmingumo, ESMA gali atlikti patikrinimus vietoje be išankstinio perspėjimo.

2.Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas, jiems priklausančią teritoriją arba nuosavybę ir turi visus 48 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas, nuosavybę ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.

3.Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai priežiūros institucijai. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami, tik jeigu atitinkama institucija patvirtino, kad jiems neprieštarauja.

4.ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 53 straipsnyje numatytos periodinės baudos, kurios taikomos, jeigu atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai.

5.47 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys vykdo ESMA sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojų nurodymus. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 53 straipsnyje numatytos periodinės baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. ESMA tokius sprendimus priima pasikonsultavusi su valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, kompetentinga institucija.

6.Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu aktyviai padeda ESMA pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.

7.ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje.

8.Jeigu ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną pagalbą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.

9.Jeigu 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 8 dalyje nustatytai pagalbai suteikti pagal taikomas nacionalines nuostatas reikia teisminės institucijos leidimo, ESMA taip pat pateikia prašymą tokiam leidimui gauti. ESMA prašymą tokiam leidimui gauti taip pat gali pateikti kaip atsargumo priemonę.

10.Jeigu pateikiamas prašymas 9 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ESMA sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama procesinių prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ESMA pateikti išsamius paaiškinimus. Toks išsamių paaiškinimų prašymas visų pirma gali būti pateikiamas dėl pagrindo, kurio remdamasi ESMA įtaria, kad buvo pažeistas šis reglamentas, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir asmens, kurio atžvilgiu nustatytos procesinės prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.

50 straipsnis
Keitimasis informacija

1.Kompetentingos institucijos, nurodytos 36 straipsnyje, ESMA ir kitos atitinkamos institucijos nepagrįstai nedelsdamos viena kitai teikia informaciją, būtiną jų pareigoms atlikti.

2.Kompetentingos institucijos, nurodytos 36 straipsnyje, ESMA, kitos atitinkamos institucijos ir kitos įstaigos arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdydami savo pareigas pagal šį reglamentą gauna konfidencialią informaciją, ją naudoja tik vykdydami savo pareigas.

51 straipsnis
ESMA taikomos priežiūros priemonės

1.Kai pagal 55 straipsnio 8 dalį ESMA nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 52 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:

(a)panaikina išorės vertintojo registraciją,

(b)panaikina trečiojoje valstybėje įsikūrusio išorės vertintojo pripažinimą;

(c)laikinai, kol pažeidimas nebus nutrauktas, uždraudžia išorės vertintojui vykdyti veiklą pagal šį reglamentą visoje Sąjungoje;

(d)priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;

(e)priima sprendimą skirti baudas pagal 52 straipsnį;

(f)priimta sprendimą skirti periodines baudas pagal 53 straipsnį;

(g)skelbia viešus pranešimus.

2.ESMA išorės vertintojo registraciją arba pripažinimą panaikina šiomis aplinkybėmis:

(a)išorės vertintojas aiškiai atsisakė registracijos ar pripažinimo arba nepasinaudojo registracija ar pripažinimu per 36 mėnesius nuo registracijos ar pripažinimo suteikimo;

(b)išorės vertintojas buvo įregistruotas arba pripažintas pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

(c)išorės vertintojas nebeatitinka sąlygų, kuriomis jis buvo užregistruotas arba pripažintas.

Jeigu ESMA panaikina išorės vertintojo registraciją arba pripažinimą, ji savo sprendime nurodo išsamias priežastis. Panaikinimas įsigalioja nedelsiant.

3.Priimdama 1 dalyje nurodytus sprendimus, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:

(a)pažeidimo trukmę ir dažnumą;

(b)tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;

(c)tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;

(d)už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

(e)už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

(f)pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

(g)už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių reikšmingumą, jeigu juos įmanoma nustatyti;

(h)už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su ESMA lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;

(i)už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

(j)priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

4.ESMA nepagrįstai nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus ESMA viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro:

(a)pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;

(b)atitinkamais atvejais pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;

(c)pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad ESMA Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.

52 straipsnis
Baudos

1.Kai ESMA pagal 55 straipsnio 8 dalį nustato, kad išorės vertintojas ir 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys tyčia arba dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 3 dalį priima sprendimą skirti baudą.

Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo darydamas pažeidimą veikė sąmoningai.

2.1 dalyje nurodyti pažeidimai yra šie:

(a)18–30 straipsnių nuostatų nesilaikymas;

(b)melagingos informacijos pateikimas teikiant prašymą dėl išorės vertintojo registracijos arba bet kokių kitų neteisėtų priemonių naudojimas tokiai registracijai gauti;

(c)informacijos nepateikimas reaguojant į pagal 47 straipsnį priimtą sprendimą, kuriuo reikalaujama pateikti informaciją, arba neteisingos arba klaidinančios informacijos pateikimas atsakant į prašymą pateikti informaciją arba reaguojant į sprendimą;

(d)trukdymas atlikti tyrimą arba tyrimo reikalavimų pagal 48 straipsnio 1 dalies a, b, c arba e punktus nesilaikymas;

(e)49 straipsnio nesilaikymas nepateikiant su patikrinimo dalyku ir tikslu susijusių faktų ar dokumentų paaiškinimo arba pateikiant neteisingą ar klaidinantį paaiškinimą;

(f)išorės vertintojų veiklos pradėjimas arba dėjimasis išorės vertintoju nesant registruotu išorės vertintoju.

3.Mažiausias 1 dalyje nurodytos baudos dydis yra 20 000 EUR. Didžiausias – 200 000 EUR.

Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, ESMA atsižvelgia į 51 straipsnio 3 dalyje išdėstytus kriterijus.

4.Jeigu asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra bent lygus gautai finansinei naudai.

5.Kai veikimas arba neveikimas yra kelių pažeidimų derinys, taikoma tik bauda už pažeidimą, kuriam taikoma didžiausia bauda.

53 straipsnis
Periodinės baudos

1.ESMA savo sprendimu skiria periodinę baudą siekdama:

(a)pagal 52 straipsnio 1 dalies c punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;

(b)priversti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:

i)pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 47 straipsnį priimtu sprendimu;

ii)vykdyti tyrimo vykdytojų nurodymus ir visų pirma pateikti reikalaujamus išsamius įrašus, duomenis, procedūras arba kitą reikalaujamą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 48 straipsnį priimtu sprendimu;

iii)vykdyti patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 49 straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojų reikalavimus.

2.Periodinė bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.

3.Periodinių baudų dydis yra 3 proc. praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodinės baudos skyrimo nustatytos dienos.

4.Periodinės baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą.

54 straipsnis
Baudų ir periodinių baudų atskleidimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas

1.ESMA viešai atskleidžia kiekvieną baudą ir periodinę baudą, paskirtą pagal 52 ir 53 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas atskleidimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Atskleidžiant baudas asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001, neskelbiami.

2.Pagal 52 ir 53 straipsnius paskirtos baudos ir periodinės baudos yra administracinio pobūdžio.

3.Jeigu ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodinės baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.

4.Užtikrinama, kad pagal 52 ir 53 straipsnius skirtos baudos ir periodinės baudos būtų sumokėtos.

Siekdama užtikrinti baudų ir periodinių baudų mokėjimą ESMA taiko civilinio proceso taisykles, galiojančias toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje tai vykdoma.

5.Iš baudų ir periodinių baudų surinktos sumos skiriamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

55 straipsnis
Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūrinės taisyklės

1.Jeigu vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ESMA nustato pagrįstų požymių, kad galbūt esama vieno ar daugiau 52 straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą ESMA pareigūną šiam atvejui tirti. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja arba nėra dalyvavęs atliekant tiesioginę ar netiesioginę atitinkamo išorės vertintojo priežiūrą ar registraciją ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos.

2.Už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria tariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas, pastabas, ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su nustatytais faktais.

3.Siekdamas vykdyti savo užduotis, tyrimą atliekantis pareigūnas gali naudotis įgaliojimu prašyti informacijos pagal 47 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48 ir 49 straipsnius. Naudodamasis šiais įgaliojimais, už tyrimą atsakingas pareigūnas laikosi 46 straipsnio.

4.Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą.

5.Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas ESMA Priežiūros tarybai bylą su nustatytais faktais, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, galėjo pateikti pastabų.

6.Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą.

7.Pateikęs bylą su nustatytais faktais ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai. Asmenys, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuria daromas poveikis trečiosioms šalims.

8.Remdamasi byla, kurioje pateikti už tyrimą atsakingo pareigūno nustatyti faktai, ir pagal 56 straipsnį išklausiusi to pageidavusius asmenis, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, ESMA nusprendžia, ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, padarė vieną ar kelis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ir, jei taip, taiko priežiūros priemonę pagal 51 straipsnį ir skiria baudą pagal 52 straipsnį.

9.Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.

10.Pagal 60 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos] ir juose patikslina naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodines baudas procedūrą, įskaitant teisių į gynybą nuostatas, laiko nuostatas, baudų ar periodinių baudų surinkimo nuostatas, ir nustato išsamias taisykles dėl baudų bei periodinių baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų.

11.Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA baudžiamosios atsakomybės klausimus perduoda spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, ESMA neskiria baudų arba periodinių baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokių pačių arba iš esmės tokių pačių faktų, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui yra įgijęs res judicata galią.

56 straipsnis
Asmenų, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, išklausymas

1.Prieš priimdama sprendimą pagal 51–53 straipsnius, asmenims, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl nustatytų faktų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tais nustatytais faktais, dėl kurių asmenys, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.

2.Pirma pastraipa netaikoma, jeigu pagal 51 straipsnį yra būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.

3.Per procedūrą visapusiškai gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.

57 straipsnis
Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodinę baudą. Jis paskirtą baudą arba periodinę baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.

58 straipsnis
Registracijos, pripažinimo ir priežiūros mokesčiai

1.ESMA iš išorės vertintojų ima mokestį už išlaidas, susijusias su jų registracija, pripažinimu ir priežiūra, ir už bet kokias išlaidas, kurių ji gali patirti atlikdama darbą pagal šį reglamentą.

2.Bet koks mokestis, kurį ESMA taiko paraišką teikiančiam išorės vertintojui, registruotam išorės vertintojui arba pripažintam išorės vertintojui, padengia visas administracines išlaidas, kurias ESMA patiria vykdydama veiklą, susijusią su tuo konkrečiu paraiškos pateikėju arba išorės vertintoju. Bet kuris mokestis turi būti proporcingas atitinkamo išorės vertintojo apyvartai.

3.Pagal 60 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo datos] ir juose nustato mokesčių rūšis, už ką jie mokami, mokesčių dydžius ir mokėjimo būdą.

59 straipsnis
ESMA išorės vertintojų ir trečiųjų valstybių išorės vertintojų registras

1.ESMA savo interneto svetainėje tvarko viešai prieinamą registrą, kuriame pateikiama visa ši informacija:

(a)visi pagal 15 straipsnį registruoti išorės vertintojai;

(b)išorės vertintojai, kuriems laikinai uždrausta vykdyti savo veiklą pagal 51 straipsnį;

(c)išorės vertintojai, kurių registracija buvo panaikinta pagal 51 straipsnį;

(d)trečiųjų valstybių išorės vertintojai, kuriems leidžiama teikti paslaugas Sąjungoje pagal 31 straipsnį;

(e)pagal 34 straipsnį pripažinti trečiųjų valstybių išorės vertintojai;

(f)pagal 15 straipsnį registruoti išorės vertintojai, kurie patvirtina trečiųjų valstybių išorės vertintojų paslaugas pagal 35 straipsnį;

(g)trečiųjų valstybių išorės vertintojai, kurių registracija buvo panaikinta ir kurie nebegali naudotis 31 straipsnyje nustatytomis teisėmis, jeigu Komisija priima 32 straipsnyje nurodytą panaikinimo sprendimą tos trečiosios šalies atžvilgiu;

(h)trečiųjų valstybių išorės vertintojai, kurių pripažinimas buvo sustabdytas arba panaikintas, ir pagal 15 straipsnį registruoti išorės vertintojai, kurie nebetvirtina trečiųjų valstybių išorės vertintojų paslaugų.

2.Registre pateikiami išorės vertintojų kontaktiniai duomenys, jų interneto svetainės ir datos, iki kurių įsigalioja ESMA sprendimai dėl tų išorės vertintojų.

3.Kalbant apie trečiųjų valstybių vertintojus, registre taip pat pateikiama informacija apie paslaugas, kurias trečiosios valstybės išorės vertintojai gali teikti, ir kompetentingos institucijos, atsakingos už jų priežiūrą trečiojoje valstybėje, kontaktiniai duomenys.

V antraštinė dalis
Deleguotieji aktai

60 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Straipsniuose dėl priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo, registracijos, pripažinimo ir priežiūros mokesčių taikymo procedūrinių taisyklių, 55 straipsnio 10 dalyje ir 58 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [LB: įrašyti įsigaliojimo datą].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti straipsniuose dėl priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo, registracijos, pripažinimo ir priežiūros mokesčių taikymo procedūrinių taisyklių nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal straipsnius dėl priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo, registracijos, pripažinimo ir priežiūros mokesčių procedūrinių taisyklių priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

61 straipsnis
Komiteto procedūra

Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB 47 . Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 48 .

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VI antraštinė dalis
Baigiamosios nuostatos

62 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Bet kuris išorės vertintojas, ketinantis teikti paslaugas pagal šį reglamentą nuo jo įsigaliojimo iki [OL, prašom įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėkojame Jums], tokias paslaugas teikia tik pranešęs apie tai ESMA ir pateikęs 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

2.Iki [OL, prašom įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios dienos – dėkojame Jums] 1 dalyje nurodyti išorės vertintojai laikosi 16–30 straipsnių, išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 7 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus reikalavimus.

3.Po [OL, prašom įrašyti datą – viena diena praėjus 30 mėnesių po šio reglamento pirmos taikymo pradžios dienos – dėkojame Jums] 1 dalyje nurodyti išorės vertintojai pagal šį reglamentą teikia paslaugas tik užsiregistravę pagal 15 straipsnį ir laikydamiesi 14 ir 16–30 straipsnių, papildytų 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais.

4.Po [OL, prašom įrašyti datą – viena diena praėjus 30 mėnesių po šio reglamento pirmos taikymo pradžios dienos – dėkojame Jums] ESMA išnagrinės, ar 1 dalyje nurodyti išorės vertintojai ir tų paslaugų teikėjų teiktos paslaugos iki [OL, prašom įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento pirmos taikymo pradžios dienos – dėkojame Jums] atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.

Jeigu ESMA mano, kad išorės vertintojas arba pirmoje pastraipoje nurodytos teikiamos paslaugos neatitinka šiame reglamente nustatytų sąlygų, ESMA imasi vieno arba kelių veiksmų pagal 52 straipsnį.

63 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata dėl trečiųjų valstybių išorės vertintojų

1.Bet kuris trečiųjų valstybių išorės vertintojas, ketinantis teikti paslaugas pagal šį reglamentą nuo jo įsigaliojimo iki [OL, prašom įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėkojame Jums], tokias paslaugas teikia tik pranešęs apie tai ESMA apie tai ir pateikęs 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

2.1 dalyje nurodyti trečiųjų valstybių išorės vertintojai:

(a)laikosi 16–30 straipsnių, išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 7 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus reikalavimus;

(b)turi Sąjungoje įsikūrusį teisinį atstovą, atitinkantį 34 straipsnio 3 dalies a–c punktų reikalavimus.

3.Po [OL: prašom įrašyti datą – viena diena po 30 mėnesių nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, dėkojame Jums] taikomi 32, 34 ir 35 straipsniai.

4.Po [OL, prašom įrašyti datą – viena diena praėjus 30 mėnesių po šio reglamento pirmos taikymo pradžios dienos – dėkojame Jums] ESMA išnagrinės, ar 1 dalyje nurodyti išorės vertintojai ir tų paslaugų teikėjų teiktos paslaugos iki [OL, prašom įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento pirmos taikymo pradžios dienos – dėkojame Jums] atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.

Jeigu ESMA mano, kad išorės vertintojas arba pirmoje pastraipoje nurodytos teikiamos paslaugos neatitinka šiame reglamente nustatytų sąlygų, ESMA imasi vieno arba kelių veiksmų pagal 52 straipsnį.

64 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(2)    2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(3)    Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(4)    Poveikio vertinimas, pridedamas prie Komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ SWD/2020/176 final .

(5)     2021 m. Europos finansinio stabilumo ir integracijos ataskaita .

(6)    Komisijos komunikatas „Tvarios Europos investicijų planas. Europos žaliojo kurso investicijų planas“, COM(2020) 21 final.

(7)    2020 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (EUCO 22/20).

(8)    2021 m. Komisijos darbo programa, 2020 10 20, COM(2020) 690 final.

(9)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

(10)    ES Taksonomijos reglamento 4 straipsnis: „Valstybės narės ir Sąjunga taiko 3 straipsnyje išdėstytus kriterijus siekiant nustatyti, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, visų priemonių, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie teikiami kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, tikslais“.

(11)    Šiame kontekste galima pažymėti, kad 2021 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/557, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės, reikalaujama, kad Komisija, remdamasi Europos bankininkystės institucijos ataskaita, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, iki 2021 m. lapkričio 1 d. pateiktų ataskaitą dėl specialios tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos sukūrimo. Šiuo pasiūlymu šiai ataskaitai poveikis nedaromas. Speciali tvaraus pakeitimo vertybiniais popieriais sistema prireikus nuo pakeitimui vertybiniais popieriais naudojamų vertybinių popierių, kurie gali būti laikomi ES ŽO, galėtų skirtis savo apimtimi ir kitais aspektais.

(12)    https://ec.europa.eu/info/publications/sustainable-finance-high-level-expert-group_en.

(13)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“, 2018 3 8 (COM(2018) 97 final).

(14)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021PC0189.

(15)    2020 m. kovo 4 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (2020/0036 (COD)), kuriame pasiūlė iki 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimą ES padaryti teisiškai privalomu.

(16)    „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, 2021 1 19, COM(2021) 32 final.

(17)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240.

(18)    https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2020-sustainable-finance-strategy_en.

(19)    https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2020-eu-green-bond-standard_en.

(20)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(21)    Remiantis 2018 m. CBI atliktais tyrimais, išorės vertinimo rinkoje dominuoja grupė, kurią sudaro daugiausia Europos paslaugų teikėjai, kuriems šiuo metu priklauso daugiau kaip 90 proc. rinkos, o beveik 75 proc. rinkos tenka šešiems konkretiems paslaugų teikėjams – CICERO, „Sustainalytics“, „Vigeo Eiris“, EY, „ISS-oekom“ ir DNV GL. Apskaičiuojant laikyta, kad pusė jų nuspręs užsiregistruoti ESMA pagal ES ŽO sistemą; žr. Išorės vertinimo poveikio vertinimo 9 priedą.

(22)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32019R2175.

(23)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(24)    2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(25)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).

(26)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014.

(27)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(28)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiami Tarybos direktyva 82/891/EEB ir direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(29)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES.

(30)    OL C , , p. .

(31)    2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(32)    COM(2020) 21 final.

(33)    EUCO 22/20.

(34)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(35)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(37)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(38)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(39)    2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(40)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(41)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(42)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(43)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(44)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(45)    OL 17, 1958 10 6, p. 385/58.

(46)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(47)    2001/528/EB: 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo.

(48)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011 kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 06

COM(2021) 391 final

PRIEDAI

pridedami prie

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl Europos žaliųjų obligacijų

{SEC(2021) 390 final} - {SWD(2021) 181 final} - {SWD(2021) 182 final}

I PRIEDAS

INFORMACIJOS APIE EUROPOS ŽALIĄSIAS OBLIGACIJAS SUVESTINĖ

II PRIEDAS

METINĖ PAJAMŲ IŠ EUROPOS ŽALIŲJŲ OBLIGACIJŲ PASKIRSTYMO ATASKAITA

III PRIEDAS

EUROPOS ŽALIŲJŲ OBLIGACIJŲ POVEIKIO ATASKAITA

IV PRIEDAS

VERTINIMŲ PRIEŠ EMISIJĄ IR PO EMISIJOS TURINYS

(1)    2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).    

(2)    2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).