Briuselis, 2021 06 30

COM(2021) 346 final

2021/0170(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB


(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 280 final} - {SWD(2021) 168 final} - {SWD(2021) 169 final}


TURINYS

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS    3

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS3

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai3

Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis5

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI6

Teisinis pagrindas6

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)7

Proporcingumo principas8

Priemonės pasirinkimas8

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI8

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas8

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis9

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas11

Poveikio vertinimas11

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas13

Pagrindinės teisės14

4.POVEIKIS BIUDŽETUI15

5KITI ELEMENTAI15

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka15

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas15

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS    dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB    

I SKYRIUS    32

Bendrosios nuostatos    32

II SKYRIUS    35

Saugos reikalavimai    35

III SKYRIUS    37

Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos    37

1 skirsnis    37

2 skirsnis    43

IV SKYRIUS    44

Elektroninės prekyvietės    44

V SKYRIUS    46

Rinkos priežiūra ir įgyvendinimas    46

VI SKYRIUS    47

Skubių pranešimų sistema „Saugos vartai“    47

VII SKYRIUS    48

Komisijos vaidmuo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų koordinavimas    48

VIII SKYRIUS    51

Teisė gauti informaciją ir teisių gynimo priemonė    51

IX SKYRIUS    53

Tarptautinis bendradarbiavimas    53

X SKYRIUS    54

Finansinės nuostatos    54

XI SKYRIUS    57

Baigiamosios nuostatos    57

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA    62

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas dėl reglamento dėl vartotojų gaminių saugos atitinka 2020 m. Naująją vartotojų darbotvarkę 1 , kuria siekiama: i) atnaujinti ir modernizuoti bendrą ne maisto vartojimo gaminių saugos sistemą; ii) toliau atlikti vartotojų apsaugos vaidmenį; iii) kurti nuostatas, skirtas spręsti uždaviniams, kylantiems dėl naujų technologijų ir pardavimo internetu, ir iv) užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms. Nors pasiūlymu bus pakeista Direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 2 (toliau – BGSD), ji ir toliau bus taikoma pagamintiems ne maisto vartojimo gaminiams. Siūlomu reglamentu taip pat bus užtikrinamas BGSD tęstinumas, nes bus: i) reikalaujama, kad vartotojų gaminiai būtų saugūs; ii) nustatomos tam tikros pareigos ekonominės veiklos vykdytojams ir iii) įtrauktos nuostatos dėl standartų, kuriais grindžiamas bendrasis saugos reikalavimas, rengimo. Juo taip pat suderinamos gaminiams, kuriems netaikomi ES derinamieji teisės aktai (toliau – nesuderinti gaminiai), skirtos rinkos priežiūros taisyklės su taisyklėmis, taikomomis gaminiams, kuriems taikomi ES derinamieji teisės aktai (toliau – suderinti gaminiai), kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/1020. Taigi, siūlomu reglamentu siekiama atnaujinti šiuo metu pagal Direktyvą 2001/95/EB taikomas taisykles, kad būtų užtikrinta su visais gaminiais susijusi apsauga, ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad taisyklėmis būtų užtikrinamas didesnis nuoseklumas tarp suderintiems ir nesuderintiems gaminiams taikomų taisyklių.

Dar 2011 m. Bendrosios rinkos akte 3 buvo nustatyta, kad BGSD ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 persvarstymas turėtų būti pagrindinės priemonės, kuriomis turėtų būti siekiama didinti ES rinkai pateiktų gaminių saugą, užtikrinant geresnę gaminių saugos ir rinkos priežiūros taisyklių darną ir jų laikymąsi. Toks persvarstymas 2013 m. buvo pasiūlytas jį įtraukus į dokumentų rinkinį kartu su abiejų teisinių priemonių persvarstymu, siekiant nustatyti bendrą teisės aktų sistemą, taikomą suderintiems ir nesuderintiems gaminiams. Buvo nuspręsta, kad įvairiuose ES teisės aktuose (BGSD, Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir konkretiems sektoriams skirtuose ES derinamuosiuose teisės aktuose) yra rinkos priežiūros taisyklių ir ekonominės veiklos vykdytojų pareigų sutapimų, kurie kelia neaiškumų ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms ir sumažina rinkos priežiūros veiklos ES veiksmingumą. Derybos dėl siūlomo dokumentų rinkinio priėmimo sustojo ir pasiūlymas buvo atsiimtas. Tuo tarpu 2017 m. Komisija, atsižvelgdama į 2015 m. Komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ 5 , priėmė pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 765/2008 persvarstymo, siekdama sustiprinti gaminių atitiktį taikomiems ES derinamiesiems teisės aktams ir jų vykdymo užtikrinimą, jį įtraukdama į prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinį, t. y. dokumentų rinkinį, sudarytą iš iniciatyvų, kuriomis užtikrinamas geresnis bendrosios prekių rinkos veikimas. Todėl 2019 m. buvo priimtas Reglamentas (ES) 2019/1020 6 .

     Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Reglamentas (ES) 2019/1020 7

Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytos taisyklės ir procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti gaminių atitiktį taikomiems ES derinamiesiems teisės aktams ir jų vykdymą. Pasiūlymu siekiama sudaryti geresnes sąlygas nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms bendradarbiauti. Tuo tikslu juo siekiama aiškiai nustatyti savitarpio pagalbos mechanizmo procedūras, o kai kurių gaminių kategorijų atžvilgiu bus reikalaujama, kad jų ne ES gamintojai nurodytų fizinį arba juridinį asmenį, atsakingą už informaciją apie jų atitiktį. Pasiūlymas apima ne maisto gaminių (pramonės gaminių), kurių pateikimui bendrajai rinkai taikomi ES derinamieji teisės aktai, rinkos priežiūrą. Išskyrus atvejį, nurodytą VII skyriuje, jis taikomas tik suderintiems gaminiams.

Siekiant užtikrinti suderintiems ir nesuderintiems gaminiams taikomų taisyklių darną ir nuoseklumą, šiame pasiūlyme perimtos ir pritaikytos kelios Reglamento 2019/1020 nuostatos, pavyzdžiui, IV, V ir VI skyriai dėl rinkos priežiūros ir 4 straipsnis.

Sprendimas Nr. 768/2008/EB 8

Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti bendri principai ir procedūros, kurių turi būti laikomasi ES teisės aktais derinant gaminių pardavimo ES ir EEE sąlygas. Jame pateikiami orientaciniai reikalavimai, kurie turi būti įtraukti tikslinant teisės aktus dėl gaminių. Todėl jis yra šablonas, taikytinas rengiant būsimus gaminiams taikomus derinamuosius teisės aktus.

Siekiant užtikrinti suderintiems ir nesuderintiems gaminiams taikomų teisės aktų nuoseklumą, šiame pasiūlyme perimamos kai kurios Sprendimo Nr. 768/2008/EB nuostatos, pavyzdžiui, dėl atsekamumo reikalavimų ir ekonominės veiklos vykdytojų pareigų.

Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 9

Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 nustatytas Europos produktų ir paslaugų standartų taikymo, IRT techninių specifikacijų nustatymo ir Europos standartizacijos proceso finansavimo teisinis pagrindas. Jame taip pat nustatyta skaidrumo ir dalyvavimo pareiga Europos standartizacijos organizacijoms (CEN, CENELEC ir ETSI) ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms.

Siekiant užtikrinti suderinamumą su bendromis standartizavimo taisyklėmis, nustatytomis Reglamente (ES) Nr. 1025/2012, šiame pasiūlyme numatoma atlikti keletą Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 pakeitimų, kad jis būtų pritaikytas prie siūlomo reglamento ypatumų, visų pirma dėl to, kad šiame reglamente reikalaujama priimti specialius saugos reikalavimus, ir dėl to, kad pagal šį reglamentą priimti standartai negali būti prilyginami darniesiems standartams ir todėl yra vadinami Europos standartais.

Direktyva (ES) 2019/771 10

Direktyvoje 2019/771 nustatytos taisyklės dėl prekių atitikties, teisių gynimo priemonės neatitikties atveju ir naudojimosi jomis būdai.

Pasiūlyme pateikiamos teisių gynimo priemonės konkrečiai pavojingų gaminių, kurie buvo pašalinti iš rinkos, atveju. Šiuo konkrečiu atveju taisyklių, kurios iš dalies skiriasi ir yra lengviau taikomos, rinkinio rengimas yra pateisinamas, visų pirma todėl, kad vartotojui nereikia įrodyti gaminio neatitikties. Šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, jei gaminiai yra atšaukiami. Todėl šiomis taisyklėmis Direktyva 2019/771 nėra iš dalies keičiama – jomis tik suteikiama papildoma apsauga atšaukimo atveju.

Reglamentas (ES) 2019/881 11

Taikant Kibernetinio saugumo aktą visoje ES diegiama IRT produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema. Tačiau į ją neįtraukti minimalūs teisiniai kibernetinio saugumo reikalavimai dėl IRT produktų. Šiame pasiūlyme paaiškinama, kad vartotojų saugumui poveikį turinčiai kibernetinei rizikai taikoma siūlomame reglamente pateikta saugos sąvoka.

Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

Užtikrinant gaminių saugą svarbų vaidmenį vaidina toliau nurodytos ES lygmeniu vykdomos arba planuojamos iniciatyvos.

Skaitmeninių paslaugų aktas, kurį Komisija priėmė 2020 m. gruodžio 15 d. 12 Juo siekiama reglamentuoti tarpininkavimo paslaugų internete teikėjų, be kita ko, interneto platformų, kaip antai socialinės žiniasklaidos ir elektroninių prekyviečių, atsakomybę už neteisėtą turinį, jų naudotojų parduodamas prekes arba paslaugas. Tame pasiūlyme pateikiama keletas interneto platformoms numatytų išsamaus patikrinimo prievolių, kurios yra svarbios siūlomam reglamentui, be kita ko, įtrauktas prekiautojų atsekamumo principas ir prievolė atsižvelgti į gaminių saugos teisę formuojant sąsają (22 straipsnis). Skaitmeninių paslaugų aktas taikomas bet kokiam nacionaline arba ES teise apibrėžtam neteisėtam turiniui, įskaitant pavojingų gaminių pardavimą internete. Kadangi Skaitmeninių paslaugų aktas yra visuotinai taikoma teisėkūros priemonė, jame nėra konkrečių nuostatų, skirtų su tokio tipo turiniu susijusiems klausimams spręsti. Skaitmeninių paslaugų akte taip pat nustatoma pranešimo ir veiksmų procedūrų sistema (14 straipsnis). Siūlomame reglamente nustatomos tam tikros elektroninių prekyviečių pareigos gaminių saugos srityje.

Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dirbtinio intelekto (DI) nustatomos suderintos dirbtinio intelekto sistemų pateikimo į rinką, eksploatacijos ir naudojimo ES taisyklės. Taisyklėmis turi būti užtikrinama viešųjų interesų, ypač sveikatos ir saugos srityse, ir pagrindinių žmonių teisių ir laisvių aukšto lygio apsauga. Jame nustatyti konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti didelės rizikos DI sistemos, ir nustatytos prievolės tokių sistemų teikėjams ir naudotojams.

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į šias nuostatas ir nustatoma apsauga, susijusi su vartotojų sveikatai ir saugai pavojų keliančiais gaminiais, kurie nepatenka į DI pasiūlymo taikymo sritį.

2020 m. spalio mėn. priimtoje cheminių medžiagų strategijoje 13 nurodoma, kad plačiai paplitęs cheminių medžiagų naudojimas dar didės, įskaitant jų naudojimą vartotojų gaminiuose, ir kad norint užtikrinti vartotojų gaminių saugą, būtina uždrausti kenksmingiausių cheminių medžiagų naudojimą juose. Reglamente REACH 14 pramonės subjektams nustatytos prievolės įvertinti ir valdyti cheminių medžiagų keliamą riziką ir pateikti savo vartotojams tinkamą saugos informaciją. Jame taip pat nustatyti apribojimai siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo nepriimtino cheminių medžiagų keliamo pavojaus. Šiuo pasiūlymu nustatoma apsauga, susijusi su gaminiuose, kuriems netaikomi konkretūs teisės aktai, esančių cheminių medžiagų keliama rizika.

2020 m. kovo mėn. priimtu žiedinės ekonomikos veiksmų planu 15 siekiama sumažinti atliekų kiekį pakartotinai naudojant, taisant, atnaujinant ir labai kokybiškai perdirbant gaminius, ypač antrines žaliavas, kuriose gali likti pavojingų medžiagų, ir teigiama, kad pagrindinis tikslas privalo būti gaminių sauga. Šiame pasiūlyme pripažįstama, kad ekonominės veiklos vykdytojams arba valdžios institucijoms sprendžiant, kokius taisomuosius veiksmus rinktis, pirmenybė turėtų būti teikiama tvariausiems veiksmams (t. y. tiems, kurie turi mažiausią poveikį aplinkai), jei imantis šių veiksmų nesumažėja saugos lygis.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Siūlomo reglamento teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis, deramai atsižvelgiant į 169 straipsnį 16 . Jo tikslas – užtikrinti gaminių saugą ir gerinti vidaus rinkos veikimą. Juo taip pat siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, prisidedant prie Europos vartotojų sveikatos ir saugos saugojimo bei remiant jų teisę gauti informaciją 17 .

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

Pasiūlymu suderinamas bendrasis gaminių saugos reikalavimas ES. Valstybėms narėms veikiant atskirai neįmanoma užtikrinti, kad gaminių sauga bendrojoje rinkoje bus pakankama, nes:

bendrojoje rinkoje gaminiai juda laisvai. Labai tikėtina, kad aptikus pavojingą gaminį tam tikroje šalyje, tą patį gaminį bus galima rasti ir kitose valstybėse narėse, ypač dėl pardavimui internetu būdingo eksponentinio augimo;

skirtingos nacionalinės gaminių saugos taisyklės gali reikšti, kad įmonės patirs nevienodas su gaminių saugos teisės aktų laikymusi susijusias išlaidas, o tai gali iškreipti vienodų sąlygų principo taikymą vidaus rinkoje;

siekdama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, ES turi prisidėti prie vartotojų sveikatos ir saugos saugojimo. Skirtingose šalyse taikant skirtingas taisykles, ES vartotojai nebus vienodai apsaugoti nuo pavojingų gaminių;

kad rinkos priežiūra būtų veiksminga, ji turi būti vienoda visoje ES. Jei kai kuriose ES vietose rinkos priežiūra yra mažiau griežta, atsiranda silpnųjų vietų. Taip kyla grėsmė viešajam interesui, sukuriamos nesąžiningos prekybos sąlygos ir skatinamas palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimas 18 .

ES lygmens veiksmais dėl nesuderintų gaminių saugos sukuriama ši pridėtinė vertė:

taikant ES lygmeniu bendras gaminių saugos taisykles ir standartus, įmonėms nebereikėtų laikytis skirtingų nacionalinių taisyklių rinkinių. Taip būtų gaunama naudos, nes būtų sutaupoma išlaidų, mažinama administracinė našta, o įmonėms būtų taikoma paprastesnė teisinė sistema. Taip pat būtų sudaromos sąlygos prekėms laisvai judėti ES, o valstybėms narėms – glaudžiau bendradarbiauti;

taikant bendras ES taisykles galima įgyvendinti rinkos priežiūros masto ekonomiją, o tai ypač svarbu sparčiai augant pardavimui internetu, dėl kurio didėja tarpvalstybiniai pardavimai ir tiesioginis importas iš ES nepriklausančių šalių. Rinkos priežiūros išlaidos taip pat pasidalijamos vykdant bendrus rinkos priežiūros veiksmus ir ES šalims keičiantis informacija;

ES lygmens veiksmais bus pagerintas bendrosios rinkos veikimas. Visoje ES bendromis gaminių saugos ir rinkos priežiūros taisyklėmis bus užtikrinamos vienodos sąlygos įmonėms, todėl bus mažiau tikėtina, kad bus iškreiptas vienodų sąlygų principo taikymas ES vidaus rinkoje;

ES veiksmais sudaromos sąlygos greičiau ir efektyviau skleisti informaciją, visų pirma per sistemą „Saugos vartai“ / RAPEX, taip užtikrinant, kad dėl pavojingų gaminių visoje ES bus sparčiai imamasi veiksmų ir bus taikomos vienodos sąlygos;

tarptautiniu lygmeniu, įgyvendinant BGSD pateiktą bendrą nuostatų rinkinį, ES taip pat suteikiama galimybė intensyviau skatinti aukštą saugos lygį vykdant tiek dvišalį, tiek daugiašalį bendradarbiavimą, taip kovojant su didėjančia prekių apyvarta iš trečiųjų šalių vykdant pardavimą internetu.

Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp, viena vertus, ES šalių su reguliavimu susijusio savarankiškumo, joms nustatant, jų manymu, reikalingą vartotojų apsaugos ir rinkos priežiūros lygį, ir, kita vertus, poreikio centralizuotai spręsti tam tikrus gaminių saugos klausimus. Kaip pabrėžiama poveikio vertinimo 7 skyriuje, spręstini uždaviniai tebėra dideli, nes ES rinkoje daug nesaugių vartotojų gaminių. Su šiuo pasiūlymu susijusias išlaidos ir reguliavimo naštą buvo stengiamasi kuo labiau sumažinti. Apskaičiuota, kad pirmaisiais šio reglamento įgyvendinimo metais bendros ES 27 įmonių išlaidos sudarytų 0,02 proc. ES įmonių, užsiimančių nesuderintų gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba, apyvartos. Į šį pasiūlymą įtrauktos priemonės apima tik veiksmus, kurie yra būtini siekiant išspręsti nustatytas problemas ir pasiekti nustatytus tikslus. Numatytos Komisijai ir valstybėms narėms tenkančios išlaidos laikomos priimtinomis ir bus kompensuojamos įmonių sutaupytomis lėšomis, taip pat įmonių, vartotojų ir valstybių narių gaunama nauda.

Priemonės pasirinkimas

Reglamentas yra vienintelė tinkama priemonė siekiant pagerinti ES gaminių saugos teisės aktų vykdymą ir laikymąsi, užtikrinant jo teisinės sistemos įgyvendinimo nuoseklumą. Direktyva tikslai nebūtų pakankamai pasiekti, nes ją perkėlus į nacionalinę teisę toliau kiltų jurisdikcijos ribų problemos ir galimi jurisdikcijos konfliktai. Taikant reglamentą, o ne direktyvą, taip pat lengviau siekti tikslo užtikrinti suderinamumą su suderintų gaminių rinkos priežiūros teisine sistema, kurios įgyvendinimo teisinė priemonė taip pat yra reglamentas (Reglamentas (ES) 2019/1020). Galiausiai tokiu pasirinkimu reguliavimo našta bus dar labiau sumažinta nuosekliai taikant gaminių saugos taisykles visoje ES.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas 

Šis reglamento pasiūlymas grindžiamas Bendros gaminių saugos direktyvos vertinimu, atliktu kartu su pasiūlymo poveikio vertinimu. BGSD tikslas yra dvejopas. Ja siekiama pagerinti bendrosios rinkos veikimą nustatant bendrą teisinę sistemą, kad būtų išvengta skirtumų tarp valstybių narių, kurie būtų galėję atsirasti, jei nebūtų ES teisės. BGSD taip pat ketinama pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį nustatant bendrąjį gaminių saugos reikalavimą ir kitas priemones. Šie tikslai vienas su kitu susiję – BGSD numatytu suderintu vartotojų gaminių saugos reikalavimu užkertamas kelias skirtumams, kurie sukeltų prekybos kliūčių ir iškreiptų vienodų sąlygų principo taikymą bendrojoje rinkoje.

Vertinime padaryta išvada, kad siekiant vartotojų saugos ir bendrosios rinkos veikimo BGSD yra kertinis akmuo, todėl jos vaidmuo neginčijamas. Ja siekiami tikslai tebėra labai svarbūs, o jos ES pridėtinės vertės negalima paneigti. BGSD atlieka būtiną vartotojų apsaugos vaidmenį, nes ja sukuriamas teisinis pagrindas, kurio tikslas – užtikrinti, kad pavojingi gaminiai nepatektų vartotojams. Įgyvendinant BGSD sėkmingai sukurta skubių pranešimų sistema, skirta pranešti apie pavojingus ne maisto gaminius. Tačiau atlikus BGSD vertinimą buvo atskleisti keletas veiksnių, kurie kelia dvejonių dėl to, ar kai kuriomis BGSD nuostatomis vis dar prisidedama prie tinkamo jos tikslų siekimo.

Visų pirma, augant elektroninei prekybai sumažėjo BGSD veiksmingumas. BGSD taikoma visiems vartotojų gaminiams, neatsižvelgiant į tai, ar jie parduodami fizinėse parduotuvėse, ar internetu. Tačiau BGSD nesant aiškių nuostatų, kuriomis siekiama spręsti konkrečiai su pardavimu internetu, visų pirma su naujais internetinės tiekimo grandinės dalyviais, susijusius klausimus, daromas neigiamas poveikis ES vartotojų saugai ir vienodų sąlygų užtikrinimui reikalavimus atitinkančioms ES įmonėms.

Dėl spartaus naujų technologijų vystymosi taip pat kyla klausimų dėl kai kurių pagrindinių BGSD sąvokų taikymo srities. Atsirandant naujai rizikai, susijusiai su ryšiais, direktyvos taikymu programinės įrangos atnaujinimams ir atsisiuntimams, taip pat besikeičiančiomis dirbtiniu intelektu grindžiamų gaminių funkcijomis, kyla dvejonių, ar BGSD yra pakankamai aiški, kad įmonėms suteiktų teisinį tikrumą, o vartotojams – apsaugą.

Atliekant vertinimą taip pat nustatyta, kad ES teisinėje sistemoje trūksta vidinės darnos, nes taikomi du skirtingi rinkos priežiūros taisyklių rinkiniai, skirti suderintiems ir nesuderintiems gaminiams.

Galiausiai atlikus vertinimą matyti, kad norint pagerinti BGSD veiksmingumą, reikėtų suderinti kai kurias nuostatas. Visų pirma, siekiant pagerinti gaminių atšaukimo veiksmingumą, reikalingi teisės aktų pakeitimai arba papildomi veiksmai. Taip pat reikalingas arbitražo mechanizmas, kuriuo būtų sprendžiami tarp valstybių narių kylantys ginčai dėl rizikos vertinimų. Dėl direktyvoje pateiktos atsekamumo sistemos ir ribotų rinkos priežiūros institucijų išteklių sunku veiksmingai kontroliuoti gaminių saugą, todėl siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą ir bendrosios rinkos veikimą reikia spręsti šiuos klausimus. Be to, Maisto produktus imituojančių gaminių direktyva (angl. Food-Imitating Products Directive) valstybėse narėse šiuo metu vykdoma jos nesuderinus ir šią problemą reikia spręsti.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rengdama šį pasiūlymą, Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis vykdydama viešas konsultacijas dėl įžanginio poveikio vertinimo ir veiksmų gairių, atviras viešas konsultacijas, organizavo suinteresuotosioms šalims skirtus praktinius seminarus, taip pat rinko ad hoc pasiūlymus ir rengė tikslines konsultacijas su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Konsultacijų rezultatai buvo įtraukti į poveikio vertinimą ir yra atspindimi šiame pasiūlyme. Vykdant konsultacijas iškelti šie pagrindiniai klausimai:

su vartotojų apsauga susijusių nuostatų išsaugojimas. Bendrai visos suinteresuotųjų šalių grupės nurodė, kad BGSD yra naudingas teisės aktas ir ja nustatytas vartotojų apsaugos principas turėtų būti išsaugotas. Tačiau dauguma respondentų teigė, kad dabartines ES ne maisto vartojimo gaminių, kuriems taikoma BGSD, saugos taisykles tam tikrose srityse galima patobulinti, kad jomis būtų geriau apsaugoti vartotojai (71 proc. atsakymų vykdant atviras viešas konsultacijas);

sunkumų, kylančių dėl naujų technologijų, sprendimas. Nors visos suinteresuotosios šalys pripažino, kad naujos technologijos kelia daug sunkumų, jiems įveikti jos siūlo skirtingus metodus. Konsultacijų metu vartotojų atstovai ir kelios valstybių narių valdžios institucijos pritarė tam, kad reikėtų išplėsti saugos apibrėžtį, į ją įtraukiant poveikį saugai turinčius (kibernetinio) saugumo aspektus. Tačiau konsultacijų dėl veiksmų gairių ir įžanginio poveikio vertinimo metu į technologijas orientuotos įmonės neišreiškė noro, kad į BGSD būtų įtrauktos naujos technologijos ir su jomis susijusi nauja rizika. Jos norėtų, kad technologijų atžvilgiu BGSD liktų neutrali, o su naujomis technologijomis susijusi rizika būtų įtraukta į kitus, konkretesnius teisės aktus. Nepaisant to, į pasiūlymą dėl reglamento yra įtraukta aspektų, kuriais užtikrinama, kad dėl naujų technologijų kylanti rizika patenka į vartotojų apsaugos taikymo sritį, jei jai netaikomi konkretesni ES teisės aktai 19 ;

saugos problemų, susijusių su internetu parduodamais gaminiais, sprendimas. Konsultacijų metu nuolat minima problema – tiesiogiai arba naudojant internetines platformas iš ES nepriklausančių šalių patenkantys gaminiai. Įmonės ir jų atstovai pabrėžė vienodų sąlygų svarbą ir nurodė, kad šiuo metu daugelis ES mažmenininkų kenčia dėl nesąžiningos trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijos. Valstybių narių valdžios institucijos pabrėžė, kad sunku kontroliuoti iš trečiųjų šalių atvežamus gaminius ir imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų ES nepriklausančių šalių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu. Suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl elektroninėms prekyvietėms numatytų prievolių išsiskyrė:

elektroninės prekyvietės savo atsiliepimuose apie veiksmų gaires nurodė, kad jos sutiktų, kad kai kurios pareigos, nustatytos dabartiniame savanoriškame Įsipareigojime užtikrinti produktų saugą, būtų privalomos, tačiau papildomoms pareigoms nepritartų 20 . Mažmenininkai teigė, kad elektroninės prekyvietės vaidina svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje, todėl jos turėtų prisiimti atitinkamą atsakomybę;

vartotojų atstovai ir valstybių narių valdžios institucijos pritarė atsakomybės didinimui visoje tiekimo grandinėje;

rinkos priežiūros taisyklių ir jų vykdymo užtikrinimo gerinimas. Kalbant apie rinkos priežiūrą ir jos vykdymo užtikrinimą, visoms kategorijoms priklausančios suinteresuotosios šalys pritarė, kad suderintų ir nesuderintų gaminių rinkos priežiūros taisyklės turėtų būti suderintos. Tai yra įtraukta į pasiūlymą. Kalbant apie sąvokos „atsakingas asmuo“ įtraukimą į persvarstytą BGSD, dauguma atvirų viešų konsultacijų respondentų manė, kad gaminiai, kuriems taikoma BGSD, turėtų būti pateikiami ES rinkai tik tuo atveju, jei ES yra įsisteigęs už gaminių saugą atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas (70 proc. respondentų pritarė);

standartizacijos proceso peržiūra. Dauguma suinteresuotųjų šalių pasisakė už standartizacijos proceso supaprastinimą, kai kuriami nauji standartai, vadovaujantis BGSD ir nuo šiol šiuo reglamentu. Tai nurodyta šiame pasiūlyme;

maisto produktus imituojančių gaminių įtraukimas į persvarstytos BGSD taikymo sritį. Suinteresuotųjų šalių dauguma pasisakė už tai, kad teisės aktai dėl maisto produktus imituojančių gaminių būtų įtraukti į persvarstytą BGSD. Dauguma atvirų viešų konsultacijų respondentų teigė, kad į maisto produktus panašūs gaminiai turėtų būti įtraukti į bendrą teisinę gaminių saugos priemonę (tam pritarė 69 proc. respondentų). Konsultacijų dėl įžanginio poveikio vertinimo metu respondentai pasisakė už tai, kad šis elementas būtų įtrauktas į gaminio saugos rizikos vertinimą. Šis požiūris yra atspindėtas pasiūlyme. Niekas neišreiškė pritarimo visiškam maisto produktus imituojančių gaminių uždraudimui;

gaminių atšaukimo sistemos gerinimas. Suinteresuotosios šalys ne kartą pabrėžė, kad atšaukimo atveju labai svarbu tiesiogiai susisiekti su nukentėjusiais vartotojais, kai įmanoma, pavyzdžiui, jei gaminys registruotas, pirktas internetu arba pirktas naudojant lojalumo kortelę. Keletas suinteresuotųjų šalių nurodė, kad vartotojai turėtų galėti pasirinkti gauti tik saugos pranešimus (registruodami gaminį arba užsiregistruodami į lojalumo programą). Plačiai sutarta, kad kai kurie visiems pranešimams apie atšaukimą taikomi svarbūs elementai ir pagrindinės taisyklės turėtų būti standartizuoti ir tapti privalomi, kaip nurodyta siūlomame reglamente. Keletas suinteresuotųjų šalių nurodė, kad dalyvavimą atšaukimo procese būtina padaryti paprastesnį ir patrauklesnį vartotojams;

atsekamumo visoje tiekimo grandinėje gerinimas. Didelė dauguma suinteresuotųjų šalių sutiko, kad BGSD turėtų būti nustatyta stipresnė atsekamumo sistema (atvirų viešų konsultacijų metu tam pritarė 82 proc.). Be to, pabrėžtas elektroninių prekyviečių vaidmuo siekiant gerinti gaminių atsekamumą. Respondentai ypač pritarė tam, kad prieš išleisdamos gaminį į rinką prekyvietės turėtų patikrinti, ar yra pateikta atsekamumo informacija;

su padirbtais gaminiais susijusių klausimų sprendimas. Organizacijos, kurioms priklauso prekių ženklas, pabrėžė, kad siekiant kovoti su padirbtais nesaugiais gaminiais reikėtų iš dalies pakeisti BGSD. Į šį klausimą buvo tinkamai atsižvelgta, tačiau jis nebuvo įtrauktas į šį pasiūlymą, nes padirbti gaminiai jau reglamentuojami ES teisės aktais, o nesaugiems gaminiams, neatsižvelgiant į jų autentiškumą, taikoma BGSD ir šis pasiūlymas. Nors padirbti gaminiai gali kelti grėsmę saugai, konkretaus gaminio sauga turi būti analizuojama remiantis rizikos vertinimu.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas 

Parengiamieji šio pasiūlymo etapai grindžiami ekspertų patarimais ir daugybe tyrimų. Tai ir tyrimai, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas BGSD įgyvendinimui, siekiant remti vertinimą ir poveikio vertinimą, taip pat gaminių atšaukimo veiksmingumui.

Komisija taip pat rinko tiriamuosius duomenis ir nuomones vykdydama tikslines konsultacijas ir dalyvavimo skatinimo veiklą, įskaitant keletą praktinių seminarų, konferencijų, pokalbių su ekspertais ir valdžios institucijomis, taip pat rėmėsi Vartotojų saugos tinklo pogrupio nuomone apie dirbtinį intelektą, tarpusavyje susijusius gaminius ir kitus naujus dėl gaminių saugos kylančius uždavinius. Komisija surengė daug dvišalių susitikimų ir atliko vartotojų organizacijų, pramonės atstovų ir akademinės bendruomenės ad hoc pozicijos dokumentų analizę.

Poveikio vertinimas 

Šis pasiūlymas grindžiamas poveikio vertinimo ataskaita (SWD (2021) 169, SWD (2021) 168). Poveikio vertinimo ataskaitą išnagrinėjo Reglamentavimo patikros valdyba ir pastaroji dėl jos pateikė teigiamą nuomonę (SEC 280 (avis du RSB).

Rengdama šią iniciatyvą, Komisija išnagrinėjo keletą politikos alternatyvų, pateiktų poveikio vertinimo ataskaitoje. Į analizuotas politikos alternatyvas įeina ir su teisėkūra nesusiję, ir su ja susiję veiksmai, kuriais siekiama įvairių ataskaitoje nurodytų konkrečių tikslų: i) užtikrinti, kad į ES teisinę sistemą būtų įtrauktos visiems vartotojų gaminiams ir rizikai skirtos bendros saugos taisyklės, įskaitant su naujomis technologijomis susijusius gaminius ir riziką; ii) spręsti gaminių saugos uždavinius, susijusius su pardavimo internetu kanalais; iii) įgyvendinti veiksmingesnį ir efektyvesnį gaminių atšaukimą siekiant, kad nesaugūs gaminiai nepasiektų vartotojų; iv) stiprinti rinkos priežiūrą ir užtikrinti, kad suderintų ir nesuderintų vartotojų gaminių taisyklės būtų labiau tarpusavyje suderintos, ir galiausiai v) spręsti maisto produktus imituojančių gaminių saugos klausimus.

Buvo vertinamos kelios galimybės. Pirma, Komisija svarstė, kaip ji galėtų įgyvendinti konkrečius tikslus nepersvarstydama BGSD (1 galimybė). Svarstyta keletas su teisėkūra nesusijusių priemonių, konkrečiai: i) išleisti rekomendacinius dokumentus dėl BGSD taikymo naujoms technologijoms ir gaminių atšaukimui ir ii) išplėsti Įsipareigojime užtikrinti produktų saugą nustatytas savanoriškas priemones, siekiant įtraukti pardavimą internetu. Tačiau įvairios konsultacijos parodė, kad tokiomis teisiškai neprivalomomis priemonėmis nebūtų įmanoma pašalinti nustatytų trūkumų.

Komisija svarstė keletą teisėkūros galimybių konkretiems tikslams pasiekti: tikslinę BGSD peržiūrą (2 galimybė), siekiant atlikti ribotą skaičių pakeitimų, ir visapusišką BGSD peržiūrą, siūlant visapusiškus veiksmus visiems tikslams pasiekti (3 galimybė). Iš poveikio vertinimo matyti, kad 3 galimybe, kuri yra platesnio užmojo nei 2 galimybė, taip pat geriau pašalinami nustatyti trūkumai ir įgyvendinami konkretūs siektini tikslai, išlaikant ribotą ekonominį poveikį. Rengiant 4 galimybę buvo svarstoma visapusiška rinkos priežiūros priemonių integracija, pasiūlyta 2013 m. gaminių saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinyje, siekiant išanalizuoti, ar neseniai priimtas Reglamentas (ES) 2019/1020 turėtų poveikį jos galiojimui. Iš poveikio vertinimo matyti, kad įgyvendinant 4 galimybę, nors iš esmės panašią į 3 galimybę, ES įmonės patirtų didesnes išlaidas. Todėl Komisija nusprendė, kad 3 galimybė (visapusiškas BGSD persvarstymas, įskaitant reglamento pakeitimą) – šiam pasiūlymui geriausiai tinkanti politika, nes ja geriausiai siekiama politikos tikslų, kartu ribojant įmonių ir rinkos priežiūros institucijų išlaidas.

Taip pat buvo svarstomos įvairios su maisto produktus imituojančių gaminių sauga susijusios galimybės. Svarstytos galimybės: i) šiems gaminiams parengti atskirą tvarką pagal kitą direktyvą (persvarstant Direktyvą 87/357/EEB); ii) įtraukti konkrečias dabartinės Direktyvos 87/357/EEB nuostatas į naują BGSD, nustatant specialią teisinę tvarką; iii) atsisakyti maisto produktus imituojantiems gaminiams skirtų tikslinių nuostatų ir tokių gaminių saugai užtikrinti naudoti bendrąsias nuostatas, remiantis kiekvienu konkrečiu atveju atliekamu rizikos vertinimu. Pirmų dviejų galimybių atveju Komisija taip pat svarstė parengti gaires, kuriomis būtų sprendžiamas su skirtingu aiškinimu valstybėse narėse susijęs klausimas. Tačiau pasikonsultavus su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad Maisto produktus imituojančių gaminių direktyvos aiškinimo skirtumai yra tokie dideli, kad norint užtikrinti vienodą jos taikymą būtų būtinas teisinis taisyklių persvarstymas. Komisija nusprendė, kad geriausia politikos galimybė – nebetaikyti konkrečiai maisto produktus imituojantiems gaminiams taikomos tvarkos ir jų saugą vertinti pagal rizikos vertinimo principus, taikomus visiems kitiems nesuderintiems vartotojų gaminiams, o į maisto produktų imitavimo aspektą atsižvelgti atliekant konkretaus gaminio rizikos vertinimą.

Tinkamiausia galimybė apima: a) paaiškinimą, kaip šis teisės aktas būtų taikomas dėl naujų technologijų ir pardavimo internetu kylančiai rizikai, b) nuostatas, kuriomis didinamas gaminių atšaukimo veiksmingumas, c) suderinimą su suderintomis rinkos priežiūros taisyklėmis ir užtikrinamą, kad ekonominės veiklos vykdytojams ir elektroninėms prekyvietėms bus taikoma didesnė su gaminių sauga susijusi atsakomybė, d) standartizacijos procedūrų supaprastinimą ir e) Maisto produktus imituojančių gaminių direktyvos nuostatų įtraukimą, o jos įgyvendinimas, numatoma, turėtų tokį poveikį:

kalbant apie ekonominį poveikį, numatoma, kad tinkamiausia galimybė bus labai naudinga vartotojams ir visuomenei. Apskaičiuota, kad pirmaisiais tinkamiausios galimybės įgyvendinimo metais žala vartotojams turėtų sumažėti maždaug 1,0 mlrd. EUR, o per kitą dešimtmetį – maždaug 5,5 mlrd. EUR. Taikant šią galimybę su neveiksmingu gaminių atšaukimu susijusi žala vartotojams taip pat turėtų sumažėti daugiau kaip 400 mln. EUR per metus. Be to, siūlomomis priemonėmis sumažinus nesaugių gaminių skaičių, taip pat turėtų sumažėti žala, kurią šiuo metu patiria ES vartotojai ir visuomenė dėl su gaminiais susijusių nelaimingų atsitikimų, kurių galima išvengti (šiuo metu numatomas sumažėjimas – 11,5 mlrd. EUR per metus), ir dabartinės sveikatos priežiūros išlaidos, patiriamos dėl su gaminiais susijusių sužalojimų (šiuo metu numatomas sumažėjimas – 6,7 mlrd. EUR per metus). Tiksliai įvertinti poveikį nebuvo įmanoma, nes tendencijoms nustatyti trūksta duomenų apie sužalojimus. Apskaičiuota, kad sumažinus nacionalinio įgyvendinimo skirtumus ir teisinį susiskaidymą, per metus įmonės sutaupytų 59 mln. EUR išlaidų, o rinkos priežiūros institucijos – 0,7 mln. EUR išlaidų.

Apskaičiuota, kad ES įmonių (užsiimančių nesuderintų gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba) bendrų išlaidų dydis yra 196,6 mln. EUR, o tai suma, lygi 0,02 proc. jų apyvartos pirmaisiais įgyvendinimo metais. Vėlesniais metais ES įmonių nuolatinių išlaidų dydis būtų 177,8 mln. EUR. Šios išlaidos susijusios su padidėjusiomis įmonių pareigomis, daugiausia dėl prekybos internetu, su naujomis technologijomis susijusių gaminių pardavimu, nesaugių gaminių atšaukimu ir su rinkos priežiūros taisyklių derinimu su suderintiems gaminiams taikomomis taisyklėmis. Įgyvendinant šį pasiūlymą valstybių narių rinkos priežiūros institucijos dėl padidėjusių jų įgaliojimų vykdant nesaugių gaminių rinkos priežiūrą patirtų papildomų nuolatinių išlaidų, kurių dydis per metus iš viso būtų maždaug 6,7 mln. EUR, ir tik palyginti nedidelių vienkartinių prisitaikymo ir įgyvendinimo išlaidų.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas 

Šiame pasiūlyme numatyta peržiūrėti dvi esamas teisines priemones: Bendrą gaminių saugos direktyvą ir Maisto produktus imituojančių gaminių direktyvą. Siekdama supaprastinti teisės aktus, Komisija siūlo panaikinti Maisto produktus imituojančių gaminių direktyvą ir vertinti maisto produktus imituojančių gaminių saugą vadovaujantis dabartiniu pasiūlymu dėl naujo bendros gaminių saugos reglamento.

Komisija taip pat nustatė keletą sričių, kuriose būtų galima sumažinti administracinę naštą ir susijusias išlaidas.

Pirma, šis pasiūlymas sumažintų reguliavimo išlaidas ir naštą įmonėms, nes teisiškai privalomais aiškinimais ir reglamento, kaip priemonės, taikymu bus sumažintas reguliavimo neapibrėžtumas ir užtikrintas vienodesnis su gaminių sauga susijusių teisės aktų įgyvendinimas, palyginti su šiuo metu taikoma BGSD. Be to, suderinus suderintiems ir nesuderintiems gaminiams taikomą bendrą rinkos priežiūrą ir saugos reikalavimus bus sumažinti įgyvendinimo skirtumai ir pagerintas atsekamumas tiekimo grandinėje. Išlaidos sumažės visoms įmonėms, ypač 42 proc. įmonių, kurios pranešė apie patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su nevienodu BGSD įgyvendinimu. Apskaičiuota, kad dėl labiau suderinto įgyvendinimo per metus būtų sutaupyta maždaug 59 mln. EUR įmonių patiriamų išlaidų (34 mln. EUR sutaupytų ES MVĮ, o 26 mln. EUR – didelės ES įmonės).

Antra, įgyvendinant šį pasiūlymą bus padidintas rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiksmingumas valstybėse narėse, nes bus suderintos suderintų ir nesuderintų gaminių rinkos priežiūros nuostatos, bus labiau suderinti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, padidės atgrasomasis poveikis ir bus įgyvendintas naujas arbitražo mechanizmas. Todėl šiuo pasiūlymu mažinamos visų valstybių narių rinkos priežiūros institucijų išlaidos, ypač 16 proc. rinkos priežiūros institucijų, kurios pranešė apie dėl skirtingų suderintiems ir nesuderintiems gaminiams taikomų teisės aktų sistemų patiriamas susijusias papildomas išlaidas. Apskaičiuota, kad visoje ES valstybės narės sutaupytų 0,7 mln. EUR išlaidų per metus.

Galiausiai įgyvendinus siūlomą standartizacijos proceso supaprastinimą bus sumažinta valstybių narių ir Komisijos administracinė našta. Įgyvendinus tokį ES standartizacijos proceso supaprastinimą bus pagreitintas standartizacijos darbas, todėl bus padidintas teisinis tikrumas, o įmonėms bus padedama laikytis bendrojo gaminių saugos reikalavimo.

Šiame pasiūlyme nenumatyta, kad labai mažoms įmonėms ir MVĮ būtų netaikomos kokios nors pareigos. ES gaminių saugos teisės aktais nesudaromos sąlygos MVĮ taikyti ne tokią griežtą tvarką, nes, nepaisant vartotojų gaminių tiekimo grandinės pobūdžio, jie visi turi būti saugūs, kad būtų pasiektas bendras gaminių saugos ir vartotojų apsaugos tikslas. Komisija apskaičiavo, kad pirmaisiais šio pasiūlymo įgyvendinimo metais bendrų ES MVĮ su atitiktimi susijusių išlaidų (vienkartinių ir nuolatinių išlaidų) dydis būtų 111,1 mln. EUR. Vėlesniais metais ES MVĮ nuolatinių išlaidų dydis būtų apie 100 mln. EUR. Apskaičiuota, kad dėl sumažėjusių nacionalinio įgyvendinimo skirtumų ir teisinio susiskaidymo ES MVĮ sutaupytų 34 mln. EUR.

Šis pasiūlymas turės praktinį poveikį tiek ekonominės veiklos vykdytojams, susijusiems su gaminiais, kuriems taikoma BGSD, tiek valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms.

Įmonės turės laikytis papildomų atsekamumo ir skaidrumo reikalavimų. Įmonėms, į rinką pateikusioms nesaugių gaminių, bus taikomi papildomi reikalavimai dėl gaminių atšaukimo. Elektroninės prekyvietės taip pat privalės nustatyti vidinius mechanizmus, kad vykdytų savo naujas su gaminių sauga susijusias pareigas. Be to, bendrojoje rinkoje pardavimus vykdančios ES nepriklausančių šalių įmonės turės taikyti tvarką, kuria būtų užtikrinama, kad yra paskirtas už ES parduodamus gaminius atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas.

Valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms gali reikėti papildomų išteklių, kad jos galėtų vykdyti su didesne rinkos priežiūros atsakomybe ir joms suteikta nauja kompetencija susijusią veiklą. Pavyzdžiui, naujomis priemonėmis, skirtomis skaitmeninės rinkos priežiūrai, išplečiamos nacionalinių valdžios institucijų galimybės, todėl joms gali reikėti papildomų išteklių ir įgūdžių. Tačiau kadangi šie nauji įgaliojimai iš esmės derinami su esamomis rinkos priežiūros nuostatomis, taikomomis suderintiems gaminiams pagal Reglamentą (ES) 2019/1020, rinkos priežiūros institucijoms jie dažnai nėra nauji, ypač tose valstybėse narėse, kuriose tos pačios nacionalinės rinkos priežiūros institucijos jau yra atsakingos už suderintų ir nesuderintų gaminių rinkos priežiūrą. Todėl didesnė sinergija ir geresnis esamų struktūrų ir išteklių panaudojimas valstybėse narėse yra dažnesnė praktinė pasekmė, nei nauji papildomi jų poreikiai. Numatoma, kad į teisės aktų taikymo sritį įtraukus su naujomis technologijomis susijusią riziką (pvz., saugai poveikį turinčią kibernetinę riziką), valstybėse narėse išaugtų profesionalių darbuotojų ir išorės ekspertų, kurie tikrintų su naujomis technologijomis susijusių gaminių saugą, poreikis.

Didžiausias poveikis būtų daromas tokiems verslo sektoriams kaip prekyba internetu ir kai kurie naujų technologijų gamybos sektoriai. Tačiau dėl suderintų ES reikalavimų poveikis jų konkurencingumui neturėtų būti didelis.

Šis pasiūlymas veiksmingas tiek skaitmeniniame, tiek fiziniame pasaulyje ir juo atsižvelgiama į skaitmeninius pokyčius, ypač į prekybos internetu ir su naujomis technologijomis susijusių gaminių raidą. Spręsti su skaitmenine rinka susijusius gaminių saugos uždavinius – vienas iš pagrindinių šio pasiūlymo tikslų. Juo tobulinamos pardavimui internetu taikomos rinkos priežiūros taisyklės ir nustatomos su gaminių sauga susijusios pareigos elektroninėms prekyvietėms ir skaitmeninėje rinkoje veikiantiems mažmenininkams, siekiant padidinti internetu parduodamų gaminių saugą. Į šį pasiūlymą taip pat įtraukta dėl naujų technologijų saugai kylanti rizika ir jame paaiškinama, kaip gaminių saugos taisyklės taikomos programinei įrangai. Šis pasiūlymas visiškai atitinka įgyvendinamą ES skaitmeninę politiką, ypač pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir teisės aktus, susijusius su dirbtiniu intelektu ir daiktų internetu. Ši iniciatyva palaikoma įgyvendinamais IRT sprendimais, konkrečiai ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto gaminius sistema („Saugos vartai“) ir susijusia Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistema.

Pagrindinės teisės 

Šiuo pasiūlymu siekiama stiprinti Europos vartotojų sveikatos apsaugą ir saugą ir remti jų teisę gauti informaciją. Numatoma, kad dėl aiškesnių pareigų ir geresnio gaminių saugos vykdymo užtikrinimo šiuo pasiūlymu bus daromas teigiamas poveikis vartotojų ir aplinkos apsaugai ir bus užtikrinamas aukštesnis jų apsaugos lygis, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 ir 38 straipsniuose.

Įmonėms pasiūlyme numatyti papildomi reikalavimai yra būtini siekiant bendro ES intereso – geresnės vartotojų apsaugos. Apskaičiuota, kad susidarysiančios su atitiktimi susijusios išlaidos, palyginti su įmonių apyvarta, būtų gana mažos. Šiais reikalavimais nedaromas poveikis laisvei užsiimti verslu ir jos proporcingumui, kaip nustatyta Chartijos 52 straipsnyje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI 

Įgyvendinant siūlomą reglamentą reikės, kad Komisija remtų ir lengvintų rinkos priežiūros vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą, įskaitant koordinuotą rinkos priežiūros veiklą, naują arbitražo mechanizmą ir tarpusavio vertinimus. Be to, šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija su ES tarptautiniais partneriais gaminių saugos srityje. Galiausiai šiame pasiūlyme numatyta priimti įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus (susijusius su gaminių atsekamumu ir atšaukimais) ir, taikant supaprastintą standartizacijos procedūrą, galimai intensyviau vykdyti standartizacijos veiklą. Taip Komisijai bus sukurtas papildomas darbo krūvis, kuriam įveikti reikės keturių papildomų visą darbo laiką dirbančių pareigūnų (trijų administratorių ir vieno padėjėjo). Šie ištekliai bus gauti perskirsčius esamų darbuotojų užduotis ir naujai juos apmokius.

Komisija taip pat finansuos elektronines sąsajas, konkrečiai sistemos „Saugos vartai“ tinklalapį, sistemos „Saugos vartai“ portalą (kuriame teikiami pranešimai apie pavojingus gaminius) ir Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemą, kurioje ekonominės veiklos vykdytojai teikia pranešimus rinkos priežiūros institucijoms.

Papildomas šios koordinavimo veiklos ir elektroninių sąsajų išlaidas galima finansuoti iš Bendrosios rinkos programos, įgyvendinamos pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Panašios finansavimo galimybės taip pat gali būti įtrauktos į tolesnes programas, įgyvendinamas pagal būsimas daugiametes finansines programas. Išsami informacija pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje pažymoje.

5KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka 

Pasiūlymo įgyvendinimas bus stebimas remiantis iš anksto nustatytais pagrindiniais vykdymo rodikliais. Komisija atlieka tyrimą, siekdama apibrėžti bendrą galimų ir tinkamų vykdymo užtikrinimo rodiklių rinkinį gaminių saugos srityje, dėl kurio turi būti susitarta su valstybėmis narėmis.

Be reguliarios stebėsenos ir ataskaitų teikimo, praėjus penkeriems metams nuo tada, kai valstybės narės pradėjo įgyvendinimą, siūloma atlikti šios teisėkūros priemonės veiksmingumo, efektyvumo, tinkamumo, nuoseklumo ir kuriamos ES pridėtinės vertės vertinimą.

Komisija padės įgyvendinti pasiūlymą koordinuodama Vartotojų saugos tinklo veiklą (tolesnes įgyvendinimo priemones, valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi ir kt.) ir koordinuotą rinkos priežiūros veiklą (CASP, koordinuota veikla gaminių saugos srityje).

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas 

Siūlomą reglamentą sudaro 11 skyrių, kuriuose išdėstyti 47 straipsniai.

I skyrius. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje aprašoma siūlomo reglamento taikymo sritis ir pagrindinės sąvokos. Jame numatyta su visais į jo taikymo sritį patenkančiais gaminiais susijusi apsauga, nustatant reikalavimus, kuriais užtikrinama vartotojų gaminių, taigi ir vartotojų, sauga. Jame pateikiamos taisyklės dėl šio reglamento taikymo nesuderintiems teisės aktams. Jame atnaujinamos Direktyvoje 2001/95/EB taikomos apibrėžtys, visų pirma siekiant atsižvelgti į kitokią gaminio apibrėžties taikymo sritį, ir pateikiama speciali elektroninės prekyvietės apibrėžtis.

II skyrius. Saugos reikalavimai

Jame nustatomas bendrasis saugos reikalavimas, patvirtinama ES oficialiajame leidinyje paskelbtų standartų svarba dėl juose pateikiamos saugos prielaidos ir atnaujinami gaminių saugos vertinimo apsektai, panaikinus Direktyvą 87/357/EEB į rizikos vertinimą įtraukiant maisto produktus imituojančius gaminius. Dėl galimos su naujomis technologijomis grindžiamais gaminiais susijusios rizikos taip pat nustatyti nauji gaminių saugos vertinimo aspektai.

III skyrius. Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos

1 skirsnis

Šiame skirsnyje nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, išskyrus tuos ekonominės veiklos vykdytojus, kurie patenka į Reglamento (ES) 2019/1020 taikymo sritį. Taip siekiama išvengti prieštaravimo tarp šiame skyriuje nustatytų pareigų ir panašių pareigų, nustatytų derinamuosiuose teisės aktuose. Be bendresnio pobūdžio ekonominės veiklos vykdytojų pareigų užtikrinti gaminių saugą, jame pateikiama esminio pakeitimo sąvoka, kuria numatoma, kad tokio pakeitimo atveju atsakomybė už gaminio saugą tenka jį pakeitusiam asmeniui. Be to, į Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnyje nustatytos atsakingo asmens sąvokos taikymo sritį įtraukiami nesuderinti gaminiai. Tai yra būtina gaminių tiekimo rinkai sąlyga, siekiant spręsti tiesioginio importo iš trečiųjų šalių klausimus. Šiame skyriuje taip pat pateikiamos pagrindinės gaminių atsekamumo nuostatos, daugiausiai perkeltos iš Sprendimo 768/2008/EB, ir galimybė taikyti griežtesnę atsekamumo sistemą gaminiams, kurie gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir saugai, ją priimant deleguotuoju aktu.

2 skirsnis

Šiame skirsnyje išdėstytos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, kurios taip pat taikomos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/1020. Tai yra pareigos, kurios neturi atitikmens suderintuose sektoriuose, todėl jas taikant šiame sektoriuje nekiltų prieštaravimų. Tai susiję su ekonominės veiklos vykdytojų pareigomis nuotolinės prekybos ir nelaimingų atsitikimų atveju.

IV skyrius. Elektroninės prekyvietės

Šiame skyriuje apibūdinamas elektroninių prekyviečių vaidmuo ir nustatomos konkrečios jų pareigos.

V skyrius. Rinkos priežiūra ir įgyvendinimas

Šiame skyriuje iš Reglamento (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros pilnai perkeliami ir pritaikomi IV, V ir VI skyriai. Taip siekiama suderintiems ir nesuderintiems gaminiams sukurti, kiek įmanoma, bendras taisykles.

VI skyrius. Skubių pranešimų sistema „Saugos vartai“

Šiame skyriuje nustatomas keitimosi informacija apie pavojingą gaminį principas, o sistemos RAPEX pavadinimas pakeičiamas į „Saugos vartai“, išlaikant sistemos savybes. Į pasiūlymą įtraukiami konkretesni terminai. Skyriuje aiškiau apibrėžiamas sistemos „Saugos vartai“ ir Rinkos priežiūros informacinės ryšių sistemos (ICSMS) ryšys, taip pat paaiškinama, kad valstybių narių valdžios institucijos gali nuspręsti bendros ryšių palaikymo tarnybos užduotis pavesti vykdyti sistemos „Saugos vartai“ nacionaliniam informaciniam punktui.

VII skyrius. Komisijos vaidmuo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų koordinavimas

Šiame skyriuje Komisijai numatyta galimybė kilus rimtai rizikai, kurios nepavyksta tinkamai suvaldyti taikant atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) priemones arba taikant kitą procedūrą pagal ES teisės aktus, patvirtinti priemones įgyvendinimo aktais. Ši galimybė jau numatyta BGSD, tačiau siūlomame reglamente patikslinama jos taikymo sritis. Į V skyrių taip pat įtrauktas savanoriškas arbitražo mechanizmas, kurį taikant valstybės narės gali teikti klausimus Komisijai dėl su gaminiais susijusios rizikos nustatymo ar lygio, jei skiriasi rizikos vertinimai. Taip dėl pavojingų gaminių ES lygmeniu bus įmanoma imtis vienodesnių veiksmų.

VIII skyrius. Teisė gauti informaciją ir teisių gynimo priemonė 

Šiame skyriuje pateikiamos nuostatos dėl informacijos teikimo vartotojams. Jame patvirtinamas Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimas vartotojams teikti informaciją apie gaminių keliamą pavojų sveikatai ir saugai. Jame taip pat nustatomas valstybių narių įsipareigojimas suteikti vartotojams galimybę teikti skundus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Taip patvirtinama jau veikiančios sistemos „Saugos vartai“ svetainės aprėptis ir ji dar išplečiama, pridedant naują skyrių, kuriame vartotojai gali susipažinti su informacija apie įspėjimus ir gaminių atšaukimus, kurią pateikė patys ekonominės veiklos vykdytojai. Kalbant apie gaminių atšaukimus, naujomis nuostatomis stengiamasi pagerinti jų veiksmingumą, taip užtikrinant, kad vartotojams teikiama informacija yra išsamesnė ir plačiau prieinama, taip pat tobulinant vartotojams prieinamų teisių gynimo priemonių sistemą.

IX skyrius. Tarptautinis bendradarbiavimas 

Šiame skyriuje pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija gali nustatyti bendradarbiavimo formas, siekdama gerinti gaminių saugą. Toks bendradarbiavimas gali būti įgyvendinamas, be kita ko, imantis bendrų vykdymo užtikrinimo veiksmų, teikiant techninę paramą, keičiantis pareigūnais ir informacija apie pavojingus gaminius, ypač sistemoje „Saugos vartai“ talpinama informacija. Šiuo atžvilgiu nuostatoje numatytas arba visapusiškas dalyvavimas sistemoje „Saugos vartai“, arba keitimasis pasirinkta informacija.

X skyrius. Finansinės nuostatos

Siūlomame reglamente numatyta, kad Komisija finansuos veiklą, susijusią su visais klausimais, patenkančiais į jo taikymo sritį.

Į reglamento pasiūlymą įtrauktos bendrosios nuostatos dėl ES finansinių interesų apsaugos.

XI skyrius. Baigiamosios nuostatos

Šiame skyriuje visų pirma nustatyta sankcijų sistema. Pripažįstant, kad sankcijos nustatomos nacionaliniu lygmeniu, šiame skyriuje pateikiamas pagrindinis sankcijų taikymo principas, visų pirma sankcijų nustatymo kriterijai, pažeidimų, už kuriuos turi būti taikomos sankcijos, rūšys, maksimalios sankcijos ribos nustatymo kriterijai, taip pat galimybė skirti periodines baudas.

2021/0170 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 21 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB 22 nustatyta, kad vartotojų gaminiai turi būti saugūs, o valstybių narių rinkos priežiūros institucijos privalo imtis veiksmų dėl nesaugių gaminių, taip pat keistis informacija naudodamosi Sąjungos skubaus keitimosi informacija sistema RAPEX;

(2)Direktyvą 2001/95/EB reikia peržiūrėti ir atnaujinti, atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su naujomis technologijomis ir pardavimu internetu, siekiant užtikrinti, kad ji derėtų su Sąjungos derinamaisiais teisės aktais ir standartizacijos teisės aktais, atsižvelgiant į jų pokyčius, kad būtų užtikrintas geresnis gaminių atšaukimo veikimas, taip pat aiškesnė sistema dėl maisto produktus imituojančių gaminių, iki šiol reglamentuotų Tarybos direktyva 87/357/EEB 23 . Siekiant aiškumo, Direktyva 2001/95/EB ir Direktyva 87/357/EEB turėtų būti panaikintos ir pakeistos šiuo reglamentu;

(3)reglamentas yra tinkama teisinė priemone, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis valstybėms narėms neleidžiama į nacionalinę teisę perkelti skirtingų nuostatų. Pasirinkus reglamentą, o ne direktyvą, taip pat lengviau užtikrinti suderinamumą su rinkos priežiūros teisės aktų sistema, taikoma gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/1020, nes jiems taikytina teisinė priemonė yra tos pačios rūšies, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 24 . Galiausiai tokiu pasirinkimu reguliavimo našta bus dar labiau sumažinta nuosekliai taikant gaminių saugos taisykles visoje ES;

(4)šios priemonės tikslas – prisidėti siekiant Sutarties 169 straipsnyje nurodytų tikslų. Visų pirma, ja turėtų būti siekiama užtikrinti vartotojų sveikatą ir saugą ir vidaus rinkos veikimą vartotojams skirtų gaminių srityje;

(5)šiuo reglamentu turėtų būti siekiama apsaugoti vartotojus ir jų saugą, nes tai vienas iš pagrindinių ES teisės aktų sistemos principų, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje. Pavojingi gaminiai gali turėti labai neigiamų pasekmių vartotojams ir piliečiams. Visi vartotojai, įskaitant pažeidžiamiausius vartotojus, kaip antai vaikus, vyresnio amžiaus asmenis arba negalią turinčius asmenis, turi teisę į saugius gaminius. Vartotojai turėtų turėti pakankamai priemonių tokioms teisėms pasinaudoti, o valstybės narės – atitinkamas priemones, kad galėtų užtikrinti šio reglamento vykdymą;

(6)nors rengiami konkretiems sektoriams skirti Sąjungos teisės aktai, susiję su konkrečių gaminių ar gaminių kategorijų saugos aspektais, praktiškai neįmanoma priimti teisės aktų, kuriais Sąjungoje būtų reglamentuojami visi esami arba galbūt dar tik pasirodysiantys vartotojų gaminiai. Todėl vis dar būtina horizontalaus pobūdžio teisės aktų sistema, kad būtų pašalintos spragos ir užtikrinta trūkstama vartotojų apsauga, visų pirma aukštas vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygis, kaip reikalaujama SESV 114 ir 169 straipsniuose;

(7)tuo pačiu metu dėl gaminių, kuriems taikomi konkretiems sektoriams skirti Sąjungos derinamieji teisės aktai, atskirų šio reglamento dalių taikymo sritis turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad būtų išvengta nuostatų sutapimo ir neaiškios teisės aktų sistemos;

(8)nors kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, nuostatos, susijusios su didžiąja dalimi ekonominės veiklos vykdytojų pareigų, neturėtų būti taikomos gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, nes jie jau yra reglamentuojami tokiais teisės aktais, siekiant papildyti Sąjungos derinamuosius teisės aktus, turėtų būti taikomos tam tikros kitos nuostatos. Visų pirma bendrasis gaminių saugos reikalavimas ir susijusios nuostatos turėtų būti taikomi vartotojų gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, jei tie teisės aktai nėra taikomi tam tikroms rizikos rūšims. Šio reglamento nuostatos, susijusios su elektroninių prekyviečių pareigomis, su nelaimingais atsitikimais susijusiomis ekonominės veiklos vykdytojų pareigomis, vartotojų teise gauti informaciją, taip pat vartotojų gaminių atšaukimu, turėtų būti taikomos gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kai tokiuose teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų, kuriose būtų nustatytas tas pats tikslas. Taip pat sistema RAPEX jau yra naudojama įgyvendinant Sąjungos derinamuosius teisės aktus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 25 20 straipsnyje, todėl šiame reglamente pateikiamos nuostatos, kuriomis reglamentuojama sistema „Saugos vartai“ ir jos veikimas, turėtų būti taikomos įgyvendinant Sąjungos derinamuosius teisės aktus;

(9)Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriaus nuostatos, kuriomis nustatomos į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės taisyklės, jau yra tiesiogiai taikomos gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir šiuo reglamentu neketinama keisti tokių nuostatų. Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyriaus stabilumas yra ypač svarbus, atsižvelgiant į tai, kad už šią kontrolę atsakingos institucijos (kurios beveik visose valstybėse narėse yra muitinės) ją atlieka remdamosi rizikos analize, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (Sąjungos muitinės kodeksas) 46 ir 47 straipsniuose, įgyvendinimo teisės aktuose ir atitinkamose rekomendacijose. Atsižvelgiant į didelį į muitų teritoriją įvežamų ir iš jos išvežamų prekių kiekį, atliekant muitinį tikrinimą šis rizika grindžiamas metodas yra labai svarbus, todėl atsižvelgiant į nustatytus prioritetus taikomos konkrečios kontrolės priemonės. Tai, kad Reglamento 2019/1020 VII skyrius reglamentu visai nekeičiamas, jame tiesiogiai nurodant muitinės teisės aktuose nustatytą rizika grindžiamą metodą, praktiškai reiškia, kad valdžios institucijos (įskaitant muitines), atsakingos už gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką, kontrolę, atsižvelgdamos į rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius, turėtų atlikti tik rizikingiausių gaminių muitinį tikrinimą, taip užtikrindamos savo veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat savo galimybes atlikti tokią kontrolę;

(10)atsargumo principas yra svarbus principas, taikomas siekiant užtikrinti gaminių ir vartotojų saugą, todėl taikydami šį reglamentą visi atitinkami subjektai turėtų į jį tinkamai atsižvelgti;

(11)atsižvelgiant taip pat į plačią sveikatos sąvokos 26 taikymo sritį, taikant šį reglamentą į aplinkai dėl gaminio kylantį pavojų reikėtų atsižvelgti tiek, kiek jis taip pat gali galiausiai kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugai;

(12)gaminiams, sukurtiems tik profesionaliam naudojimui, bet palaipsniui patekusiems į vartotojų rinką, turėtų būti taikomas šis reglamentas, nes jie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, kai yra naudojami pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis;

(13)maistui, pašarams ir susijusioms sritims skirtais Sąjungos teisės aktais yra nustatyta speciali sistema, kuria užtikrinama juose reglamentuojamų gaminių sauga. Todėl maistui ir pašarams šis reglamentas neturėtų būti taikomas, išskyrus medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maistu, kiek tai susiję su rizika, kuriai netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 27 arba kiti konkrečiai maisto produktams skirti teisės aktai, kurie taikomi tik cheminio ir biologinio pobūdžio su maistu susijusiai rizikai;

(14)prieš pateikiant rinkai vaistus atliekamas jų vertinimas, įskaitant specialų rizikos ir naudos vertinimą. Todėl jie neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(15)orlaiviams, nurodytiems Reglamento (ES) 2018/1139 28 2 straipsnio 3 dalies d punkte, taikoma valstybių narių reguliavimo kontrolė, atsižvelgiant į jų keliamą ribotą riziką civilinės aviacijos saugai. Todėl jie neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(16)šiame reglamente nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi naudotiems gaminiams arba taisomiems, atnaujintiems arba perdirbtiems gaminiams, kurie vykdant komercinę veiklą vėl patenka į tiekimo grandinę, išskyrus tuos gaminius, kurių atitikties pažangiausiems saugos standartams vartotojas pagrįstai negali tikėtis, pavyzdžiui, antikvariniai daiktai arba gaminiai, kurie rinkai pateikiami kaip taisytini arba atnaujintini;

(17)Direktyvai 87/357/EEB dėl vartotojų gaminių, kurie nėra maisto produktai, tačiau yra panašūs į juos ir gali būti su jais taip supainioti, kad vartotojai, ypač vaikai, juos gali įsidėti į burną, čiulpti arba nuryti ir dėl to gali, pavyzdžiui, paspringti, apsinuodyti, pradurti ar užkimšti virškinamąjį traktą, būdingi prieštaringi aiškinimai. Be to, ji buvo priimta, kai vartotojų gaminių saugai skirtos teisės aktų sistemos taikymo sritis buvo labai ribota. Todėl Direktyva 87/357/EEB turėtų būti panaikinta;

(18)šis reglamentas neturėtų būti taikomas paslaugoms. Tačiau, kad vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos tikslai būtų tikrai pasiekti, gaminiai, kurie vartotojams tiekiami arba siūlomi kartu su teikiamomis paslaugomis, įskaitant gaminius, su kuriais vartotojai susiduria tiesiogiai, kai jiems teikiamos paslaugos, turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti įrenginiai, kuriais vartotojai važiuoja ar keliauja ir kuriuos naudoja paslaugos teikėjas, kadangi jie turėtų būti vertinami kartu su teikiamos paslaugos sauga;

(19)su kitais daiktais susiejami daiktai arba neįmontuoti daiktai, kurie turi poveikį kito daikto veikimui, gali kelti pavojų gaminio saugai. Į šį aspektą turėtų būti deramai atsižvelgiama, nes jis gali kelti riziką. Sąsajos ir tarpusavio priklausomybė, kuriuos daiktas gali turėti su atskirai gaminamais ir parduodamais daiktais, neturėtų kenkti jo saugai;

(20)naujos technologijos taip pat kelia naują riziką vartotojų sveikatai ir saugai arba keičia esamos rizikos pasireiškimo būdą, pavyzdžiui, neteisėta išorinė prieiga prie gaminio arba jo savybių keitimas;

(21)pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamą apibrėžtį, sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas. Šia apibrėžtimi patvirtinama, kad kuriant naujas technologijas vartotojų sveikatai gali kilti nauja rizika, pavyzdžiui, psichologinė, vystymosi, ypač vaikų atveju, protinė, depresijos, nemigos arba pakitusios smegenų funkcijos rizika;

(22)konkrečios kibernetinės rizikos, turinčios poveikį vartotojų saugai, taip pat protokolų ir sertifikavimo klausimus galima spręsti sektorių teisės aktais. Tačiau sektorių teisės aktuose esant spragų, turėtų būti užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kurdami gaminius, ir nacionalinės valdžios institucijos, juos vertindamos, atsižvelgtų į su naujomis technologijomis susijusią riziką, kad būtų užtikrinta, kad atlikus gaminio pakeitimus jis netaptų nesaugus;

(23)gaminių sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visus svarbius aspektus, konkrečiai į jų savybes ir pateikimą, taip pat į specifinius tam tikrų kategorijų vartotojų, kurie gali naudoti gaminius, ypač tvaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir negalią turinčių asmenų, poreikius ir jiems kylančią riziką. Taigi, jei reikia pateikti konkrečią informaciją, kad tam tikros kategorijos asmenims būtų užtikrinta gaminių saugą, vertinant gaminių saugą taip pat reikėtų atsižvelgti į šios informacijos pateikimą ir jos prieinamumą. Gaminių sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar yra poreikis gaminių saugą išlaikyti visą jų naudojimo laiką;

(24)ekonominės veiklos vykdytojams, atsižvelgiant į atitinkamas jų funkcijas tiekimo grandinėje, turėtų būti taikomos su gaminių sauga susijusios pareigos, kad būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų sauga ir sveikatos apsauga. Visi tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog rinkai tieks tik saugius ir šio reglamento reikalavimus atitinkančius gaminius. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkcijas tiekimo ir platinimo procese;

(25)nuotolinė prekyba, įskaitant pardavimą internetu, taip pat turėtų būti įtraukta į šio reglamento taikymo sritį. Pardavimui internetu nuosekliai ir stabiliai augant, ėmė rastis nauji verslo modeliai ir nauji rinkos dalyviai, kaip antai elektroninės prekyvietės;

(26)elektroninės prekyvietės, kuriomis naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai gali pasiekti neribotą vartotojų skaičių, vaidina svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje, taigi ir gaminių saugos sistemoje;

(27)atsižvelgiant į svarbų elektroninių prekyviečių vaidmenį – tarpininkavimą prekybininkams parduodant gaminius vartotojams, – tokie dalyviai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės kovojant su pavojingų gaminių pardavimu internetu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB 29  nustatoma bendra elektroninės prekybos sistema ir tam tikros interneto platformų pareigos. Reglamentu [… /…] dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB 30 , reglamentuojama tarpininkavimo paslaugų internete teikėjų atsakomybė ir atskaitomybė dėl neteisėto turinio, įskaitant nesaugius gaminius. Tas reglamentas taikomas nepažeidžiant Sąjungos teisės aktais dėl vartotojų apsaugos ir gaminių saugos nustatytų taisyklių. Atitinkamai, remiantis tame reglamente numatyta horizontalia teisine sistema ir atsižvelgiant į to reglamento [1 straipsnio 5 dalies h punktą], turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, būtini siekiant veiksmingai kovoti su pavojingų gaminių pardavimu internetu;

(28)2018 m. pasirašytame Įsipareigojime užtikrinti produktų saugą, prie kurio nuo to laiko prisijungė daugybė prekyviečių, numatomi savanoriški įsipareigojimai dėl gaminių saugos. Įsipareigojimo užtikrinti produktų saugą vaidmuo didinant vartotojų apsaugą nuo internetu parduodamų pavojingų gaminių pasitvirtino. Vis dėlto kadangi šis įsipareigojimas yra savanoriško pobūdžio ir savanoriškais pagrindais jį prisiėmė tik nedidelis skaičius elektroninių prekyviečių, jo veiksmingumas nėra didelis ir juo negalima užtikrinti vienodų sąlygų;

(29)elektroninės prekyvietės turėtų imtis reikiamų priemonių dėl jų elektroninėse sąsajose esančio turinio, susijusio su gaminių sauga, vykdydamos šiuo reglamentu nustatytas konkrečias pareigas. Todėl visoms elektroninėms prekyvietėms turėtų būti nustatytos išsamaus patikrinimo pareigos, susijusios su jų elektroninėse sąsajose esančiu turiniu, susijusiu su gaminių sauga;

(30)be to, siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą, elektroninės prekyvietės turėtų užsiregistruoti portale „Saugos vartai“ ir tame pačiame portale nurodyti informaciją apie savo vieną bendrą informacinį punktą, kad būtų lengviau perduoti informaciją gaminių saugos klausimais. Šiame reglamente numatytas vienas bendras informacinis punktas gali sutapti su kontaktiniu centru, numatytu Reglamento (ES).../... [Skaitmeninių paslaugų aktas] [10 straipsnyje], nekeliant pavojaus tikslui greitai ir konkrečiai spręsti su gaminių sauga susijusius klausimus;

(31)kad elektroninės prekyvietės galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma užtikrinti, kad būtų laiku ir veiksmingai laikomasi valdžios institucijų nurodymų, tvarkomi kitų trečiųjų šalių pranešimai ir bendradarbiaujama su rinkos priežiūros institucijomis taisomųjų priemonių atveju, elektroninės prekyvietės turėtų turėti vidaus mechanizmą, skirtą su gaminių sauga susijusiems klausimams spręsti;

(32)šiuo reglamentu elektroninėms prekyvietėms nustatytos pareigos neturėtų būti nei bendra pareiga stebėti informaciją, kurią jos perduoda ar saugo, nei aktyviai ieškoti faktų arba aplinkybių, rodančių neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, pavojingų gaminių pardavimą internetu. Vis dėlto elektroninės prekyvietės, faktiškai sužinojusios apie neteisėtą turinį arba, žalos atlyginimo ieškinių atveju, apie jį informuotos, visų pirma tais atvejais, kai elektroninė prekyvietė buvo informuota apie faktus arba aplinkybes, kuriais remdamasis rūpestingas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų nustatyti atitinkamą neteisėtumą, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės už prieglobos paslaugų teikimą pagal Elektroninės prekybos direktyvą ir [Skaitmeninių paslaugų aktą], turėtų skubiai pašalinti su pavojingais gaminiais susijusį turinį iš savo elektroninių sąsajų. Elektroninės prekyvietės, pagal Reglamento (ES).../... [Skaitmeninių paslaugų akto] [14 straipsnį] gavusios pranešimų dėl turinio, susijusio su nesaugiais gaminiais, turėtų juos tvarkyti per papildomus šiame reglamente nustatytus terminus;

(33)Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnio 4 dalimi rinkos priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai, kai nėra kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima pašalinti rimtą pavojų, reikalauti iš elektroninės sąsajos pašalinti turinį, kuriame nurodyti susiję gaminiai, arba reikalauti pateikti aiškų įspėjimą galutiniams paslaugų gavėjams, kai jie jungiasi prie elektroninės sąsajos. Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnio 4 dalimi rinkos priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimai taip pat turėtų būti taikomi šiame reglamente. Siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą taikant šį reglamentą ir išvengti pavojingų gaminių Sąjungos rinkoje, šis įgaliojimas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai būtina ir neprieštaraujama proporcingumo principui, taip pat nerimtą pavojų keliantiems gaminiams. Labai svarbu, kad elektroninės prekyvietės kuo skubiau vykdytų tokius nurodymus. Todėl šiuo atžvilgiu šiame reglamente nustatomi privalomi terminai, nedarant poveikio galimybei pačiame nurodyme nustatyti trumpesnį terminą. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Skaitmeninių paslaugų akto [8 straipsnį];

(34)net jei sistemoje „Saugos vartai“ pateiktoje informacijoje nėra nurodyto tikslaus universaliojo ištekliaus adreso (URL) ir, prireikus, papildomos informacijos, pagal kurią būtų galima nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį, elektroninės prekyvietės vis tiek turėtų atsižvelgti į perduotą informaciją, pavyzdžiui, produktų identifikatorius, jei jie pateikti, ir kitą gaminių atsekamumui naudojamą informaciją, taikydamos bet kokias priemones, kurias priima savo iniciatyva ir kuriomis siekiama aptikti ir atpažinti jų prekyvietėje siūlomus pavojingus gaminius, ir, jei reikia, juos pašalinti arba panaikinti prieigą prie jų;

(35)įgyvendindamas Reglamento (ES).../... [Skaitmeninių paslaugų akto] [19 straipsnį] ir siekdamas atsižvelgti į internetu parduodamų gaminių saugą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų suteikti patikimų pranešėjų statusą visų pirma vartotojų organizacijoms ir vartotojų interesus atstovaujančioms asociacijoms, joms pateikus prašymą, jeigu įvykdytos tame straipsnyje nustatytos sąlygos;

(36)gaminių atsekamumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą pavojingų gaminių rinkos priežiūrą ir taisomuosius veiksmus. Nuo pavojingų gaminių vartotojai taip pat turėtų būti vienodai apsaugoti neelektroniniuose ir elektroniniuose prekybos kanaluose, be kita ko, perkant gaminius elektroninėse prekyvietėse. Remiantis Reglamento (ES).../... [Skaitmeninių paslaugų akto] nuostatomis dėl prekiautojų atsekamumo, elektroninės prekyvietės neturėtų savo platformose įtraukti į sąrašą tų gaminių, kuriuos parduodantys prekiautojai nepateikia visos informacijos, susijusios su gaminių sauga ir atsekamumu, kaip nurodyta šiame reglamente. Tokia informacija turėtų būti pateikiama kartu su į sąrašą įtrauktais gaminiais, kad vartotojai turėtų prieigą prie vienodos informacijos elektroniniuose ir neelektroniniuose kanaluose. Tačiau elektroninė prekyvietė neturėtų būti atsakinga už pačios informacijos išsamumo, teisingumo ir tikslumo tikrinimą, nes pareiga užtikrinti gaminių atsekamumą tenka prekiautojui;

(37)taip pat svarbu, kad elektroninės prekyvietės gaminių saugos klausimais glaudžiai bendradarbiautų su rinkos priežiūros institucijomis, teisėsaugos institucijomis ir atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais. Pagal Reglamento (ES) 2019/1020 7 straipsnio 2 dalį, informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyta pareiga bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis dėl gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas, todėl ji turėtų būti nustatyta dėl visų vartotojų gaminių. Pavyzdžiui, rinkos priežiūros institucijos nuolat tobulina technologines priemones, kurias jos naudoja vykdydamos skaitmeninės rinkos priežiūrą, kad nustatytų internetu parduodamus pavojingus gaminius. Kad šios priemonės veiktų, elektroninės prekyvietės turėtų suteikti prieigą prie savo sąsajų. Be to, gaminių saugos tikslais rinkos priežiūros institucijos taip pat gali perimti elektroninių prekyviečių duomenis;

(38)už Sąjungos ribų įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų vykdoma tiesioginė prekyba internetu apsunkina rinkos priežiūros institucijų darbą kovojant su pavojingais gaminiais Sąjungos rinkoje, nes daugeliu atvejų ekonominės veiklos vykdytojai nėra įsisteigę Sąjungoje ir joje neturi savo teisinio atstovo. Todėl būtina užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus ir priemones, kad galėtų veiksmingai spręsti pavojingų gaminių pardavimo internetu problemą. Veiksmingam šio reglamento vykdymui užtikrinti Reglamento 2019/1020 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta pareiga turėtų būti taikoma ir gaminiams, kurie nepatenka į Sąjungos derinamųjų teisės aktų taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų įsisteigęs atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam būtų pavestos su tokiais gaminiais susijusios užduotys, kuris palaikytų ryšį su rinkos priežiūros institucijomis ir laiku atliktų konkrečias užduotis;

(39)Sąjungoje įsisteigusio ir už gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas, atsakingo ekonominės veiklos vykdytojo kontaktinė informacija turėtų būti pateikta kartu su gaminiu, kad būtų lengviau atlikti patikrinimus visoje tiekimo grandinėje;

(40)tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojai arba rinkos priežiūros institucijos gali rinktis iš įvairių taisomųjų veiksmų, pirmenybė turėtų būti teikiama tvariausiems veiksmams, kuriais daromas mažiausias poveikis aplinkai, pavyzdžiui, gaminio taisymui, jei dėl jo nesumažėtų gaminio saugos lygis;

(41)bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis rinkai jo vardą arba prekių ženklą turintį gaminį arba gaminį pakeičiantis taip, kad šis pokytis gali turėti poveikį šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų atitikčiai, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(42)ekonominės veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti vidines atitikties procedūras, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojai savo organizacijos lygmeniu užtikrina veiksmingą ir greitą savo įsipareigojimo vykdymą, taip pat sąlygas, reikalingas laiku reaguoti į pavojingą gaminį;

(43)ekonominės veiklos vykdytojams tiekiant gaminius rinkai, kartu su atitinkamais siūlomais gaminiais turėtų būti pateikiama būtiniausia informacija apie gaminių saugą ir atsekamumą. Tai neturėtų pažeisti informacijos teikimo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES 31 , pavyzdžiui, reikalavimo pateikti informaciją apie pagrindines prekės ypatybes, tiek, kiek tikslinga laikmenos ir prekės atžvilgiu;

(44)užtikrinus gaminių visoje tiekimo grandinėje identifikavimą ir atsekamumą, sudaromos sąlygos nustatyti ekonominės veiklos vykdytojus ir pavojingiems gaminiams taikyti veiksmingus taisomuosius veiksmus, kaip antai konkrečių gaminių atšaukimą iš rinkos. Gaminių identifikavimas ir atsekamumas užtikrina, kad vartotojai ir ekonominės veiklos vykdytojai gaus tikslią informaciją apie pavojingus gaminius, o tai didina pasitikėjimą rinka ir leidžia išvengti nereikalingų prekybos sutrikimų. Todėl gaminiai turi būti su juos identifikuoti leidžiančia informacija, įskaitant gamintojo ir, jeigu taikoma, importuotojo identifikavimą. Tokie atsekamumo reikalavimai galėtų būti sugriežtinti tam tikriems gaminiams. Gamintojai taip pat turėtų parengti su savo gaminiais susijusius techninius dokumentus, kuriuose turėtų būti pateikta informacija, kuria įrodoma, kad jų gaminys yra saugus;

(45)rinkos priežiūros teisinės sistemos, skirtos gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai ir Reglamentas (ES) 2019/1020, ir gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti kiek galima labiau suderintos. Todėl rinkos priežiūros veiklos, pareigų, įgaliojimų, priemonių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo srityse būtina panaikinti atotrūkį tarp šių dviejų nuostatų rinkinių. Tuo tikslu Reglamento (ES) 2019/1020 10–16 straipsniai, 18, 19 ir 21–24 straipsniai taip pat turėtų būti taikomi gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas;

(46)siekiant rinkos priežiūros teisinės sistemos darnos, taip pat užtikrinti veiksmingą už gaminių saugą atsakingų valstybių narių institucijų Europos tinklo (toliau – Vartotojų saugos tinklas), numatyto šiame reglamente, ir Sąjungos gaminių atitikties tinklo, skirto sudaryti sąlygas valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ir Komisijos struktūriniam koordinavimui ir bendradarbiavimui, numatytam Reglamentu (ES) 2019/1020, bendradarbiavimą, būtina Vartotojų saugos tinklą susieti su Sąjungos gaminių atitikties tinklu vykdant Reglamento (ES) 2019/1020 11, 12, 13 ir 21 straipsniuose nurodytą veiklą;

(47)nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė tradicinę rinkos priežiūros veiklą, kuria daugiausia dėmesio skiriama gaminių saugai, papildyti rinkos priežiūros veikla, kuria daugiausia dėmesio skiriama vidinėms atitikties procedūroms, nustatomoms ekonominės veiklos vykdytojų siekiant užtikrinti gaminių saugą. Rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti reikalauti, kad gamintojas nurodytų, kurie kiti gaminiai, pagaminti taikant tą pačią procedūrą arba kurių sudėtyje yra tų pačių sudedamųjų dalių, laikomų keliančiomis pavojų, arba kurie priklauso tai pačiai gamybos partijai, yra susiję su ta pačia rizika;

(48)turėtų būti nustatytas valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija apie šio reglamento įgyvendinimą, grindžiamas rezultatų rodikliais, kuriuos turint būtų galima įvertinti ir palyginti kaip veiksmingai valstybės narės įgyvendina Sąjungos gaminių saugos teisės aktus;

(49)turėtų būti veiksmingai ir greitai keičiamasi tikslia informacija apie pavojingus gaminius;

(50)buvo įrodytas Sąjungos skubaus informavimo sistemos (RAPEX) veiksmingumas ir efektyvumas. RAPEX sistema leidžia visoje Sąjungoje imtis taisomųjų veiksmų dėl gaminių, kurie kelia riziką už kurios nors vienos valstybės narės teritorijos ribų. Tačiau siekiant didesnio aiškumo ir geriau informuoti vartotojus, tikslinga vartojamą sutrumpintą pavadinimą RAPEX pakeisti į „Saugos vartai“. Sistemą „Saugos vartai“ sudaro skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto gaminius sistema, kurią įgyvendinant nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija gali keistis informacija apie tokius gaminius, visuomenei informuoti skirtas interneto portalas (portalas „Saugos vartai“) ir sąsaja, kuria įmonėms sudaromos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimą informuoti institucijas ir vartotojus apie pavojingus gaminius (Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistema);

(51)valstybės narės sistemoje „Saugos vartai“ turėtų pranešti apie taikomus privalomus ir savanoriškus taisomuosius veiksmus, kuriais užkertamas kelias galimam gaminio pardavimui, jis apribojamas arba jam nustatomos tam tikros sąlygos dėl didelio pavojaus vartotojų sveikatai ir saugai arba gaminių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/1020, atveju taip pat kitiems atitinkamiems galutinių naudotojų viešiesiems interesams;

(52)pagal Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnį valstybių narių valdžios institucijos turi pranešti apie priemones, priimtas dėl gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas ir kurie kelia nerimtą pavojų, naudodamos tame pačiame straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą, o taisomieji veiksmai, priimti dėl gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie kelia nerimtą pavojų, turėtų būti nurodyti sistemoje „Saugos vartai“. Valstybės narės ir Komisija turėtų teikti visuomenei informaciją apie gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai. Vartotojams ir įmonėms būtų naudinga, jei visa informacija apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi dėl pavojų keliančių gaminių, būtų pateikta sistemoje „Saugos vartai“, nes taip svarbi informacija apie pavojingus gaminius visuomenei būtų prieinama portale „Saugos vartai“. Todėl valstybės narės raginamos sistemoje „Saugos vartai“ pranešti apie visus taisomuosius veiksmus, taikomus gaminiams, keliantiems pavojų vartotojų sveikatai ir saugai;

(53)jei informacija turi būti pateikta informacinėje ir komunikacijos sistemoje, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2019/1020, tokie pranešimai gali būti pateikti arba tiesiogiai sistemoje „Saugos vartai“, arba suformuoti iš Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje numatytoje rinkos priežiūros informacinėje ir komunikacijos sistemoje pateiktos informacijos. Šiuo tikslu Komisija turėtų prižiūrėti ir tobulinti sąsają, sukurtą informacijai tarp informacinės ir komunikacijos sistemos ir sistemos „Saugos vartai“ perduoti, kad būtų išvengta dvigubo duomenų įvedimo ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam perdavimui;

(54)Komisija turėtų prižiūrėti ir tobulinti Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemos interneto portalą, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo pareigą informuoti rinkos priežiūros institucijas ir vartotojus apie pavojingus gaminius, kuriuos jie pateikia arba tiekia rinkai. Šia priemone ekonominės veiklos vykdytojams taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos informuoti rinkos priežiūros institucijas apie gaminių, kuriuos jie pateikia arba tiekia rinkai, sukeltus nelaimingus atsitikimus. Ja turėtų būti sudarytos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms greitai ir veiksmingai keistis informacija ir ekonominės veiklos vykdytojams palengvinti informacijos teikimą vartotojams;

(55)kai kuriais atvejais, siekiant išvengti didelio pavojaus gali tekti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, nes atitinkamos valstybės narės taikomomis priemonėmis arba bet kuria kita Sąjungos teisės aktais numatyta procedūra neįmanoma tinkamai suvaldyti rizikos. Tai visų pirma galėtų būti taikoma tais atvejais, kai atsiranda nauja rizika arba pažeidžiamiems vartotojams kyla pavojus. Tokiais atvejais Komisija gali patvirtinti priemones savo iniciatyva arba valstybių narių prašymu. Tokios priemonės turėtų atitikti padėties rimtumą ir sprendimų įgyvendinimo skubumą. Be to, būtina numatyti tinkamą mechanizmą, kurį taikydama Komisija galėtų priimti nedelsiant taikytinas laikinąsias priemones;

(56)su gaminiu susijusios rizikos ir jos lygio nustatymas grindžiamas atitinkamų subjektų atliktu rizikos vertinimu. Valstybėms narėms atlikus rizikos vertinimus, nustatytas rizikos egzistavimas arba jos lygis gali skirtis. Tai galėtų kelti pavojų tinkamam bendrosios rinkos veikimui ir vienodų sąlygų taikymui tiek vartotojams, tiek ekonominės veiklos vykdytojams. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savanorišku pagrindu naudotis arbitražo mechanizmu, kuris leistų Komisijai pateikti nuomonę šiuo klausimu;

(57)Vartotojų saugos tinklu stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas gaminių saugos užtikrinimo srityje. Visų pirma juo palengvinami informacijos mainai, bendros rinkos priežiūros veiklos organizavimas, keitimasis praktine ir geriausia patirtimi. Vartotojų saugos tinklui turėtų būti tinkamai atstovaujama ir jis turėtų dalyvauti Sąjungos gaminių atitikties tinklo, numatyto Reglamente (ES) 2019/1020, koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, kai būtina koordinuoti veiklą, kuriai taikomi abu reglamentai, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas;

(58)rinkos priežiūros institucijos galėtų vykdyti bendrą veiklą kartu su kitomis institucijomis arba ekonominės veiklos vykdytojams arba galutiniams naudotojams atstovaujančiomis organizacijomis, siekdamos skatinti gaminių saugą ir nustatyti pavojingus gaminius, įskaitant tuos, kurie siūlomi pirkti internetu. Vykdant šią veiklą rinkos priežiūros institucijos ir Komisija atitinkamai turėtų užtikrinti, kad gaminių ir gamintojų pasirinkimu, taip pat vykdoma veikla nebūtų sudarytos sąlygos iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį šalių objektyvumui, nepriklausomumui ir nešališkumui;

(59)vienalaikiai koordinuojami kontrolės veiksmai (toliau – vienalaikiai patikrinimai) yra konkretūs vykdymo užtikrinimo veiksmai, kuriais galima dar labiau padidinti gaminių saugą. Vienalaikiai patikrinimai visų pirma turėtų būti vykdomi, kai iš rinkos tendencijų, vartotojų skundų arba kitų nuorodų matyti, kad tam tikros gaminių kategorijos dažnai kelia rimtą pavojų;

(60)naudodamasi sistemos „Saugos vartai“ viešąja sąsaja, portalu „Saugos vartai“, plačioji visuomenė, įskaitant vartotojus, ekonominės veiklos vykdytojus ir elektronines prekyvietes, gali būti informuojama apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi Sąjungos rinkoje esančių pavojingų gaminių atžvilgiu. Vienoje iš portalo „Saugos vartai“ dalių vartotojams suteikiama galimybė informuoti Komisiją apie rinkoje aptiktus pavojų vartotojų sveikatai ir saugai keliančius gaminius. Prireikus Komisija turėtų imtis tinkamų tolesnių veiksmų, visų pirma perduodama tokią informaciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms;

(61)teikiant informaciją apie gaminių saugą visuomenei, Sutarties 339 straipsnyje nurodyta profesinė paslaptis turėtų būti apsaugota suderinant tai su poreikiu užtikrinti rinkos priežiūros veiksmų ir apsaugos priemonių veiksmingumą;

(62)paaiškėjus, kad vartotojams jau parduodamas gaminys yra pavojingas, jį gali tekti atšaukti, kad būtų apsaugoti Sąjungos vartotojai. Vartotojai gali nežinoti, kad jų įsigytas gaminys buvo atšauktas. Todėl, siekiant padidinti gaminių atšaukimo veiksmingumą, svarbu gerinti susijusių vartotojų pasiekiamumą. Tiesioginis kontaktas yra veiksmingiausias būdas didinti vartotojų informuotumą apie atšaukimus ir skatinti juos imtis veiksmų. Be to, šiam komunikacijos kanalui pirmenybę teikia visos vartotojų grupės. Siekiant užtikrinti vartotojų saugą, svarbu, kad jie būtų informuojami greitai ir patikimu būdu. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai turėtų naudoti turimus klientų duomenis, kad informuotų vartotojus apie atšaukimus ir įspėjimus dėl saugos, susijusius su jų įsigytais gaminiais. Todėl reikia nustatyti teisinę pareigą reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų bet kokius jau turimus klientų duomenis, kad informuotų vartotojus apie atšaukimus ir įspėjimus dėl saugos. Šiuo atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai užtikrins, kad esamose klientų lojalumo programose ir gaminių registravimo sistemose būtų numatyta galimybė tiesiogiai susisiekti su klientais tais atvejais, kai gaminiai atšaukiami arba esant jiems poveikį turinčiam įspėjimui dėl saugos, ir kurias taikant klientų, įsigijusių gaminį, prašoma savanoriškai pateikti gamintojui tam tikrą informaciją, kaip antai vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją, gaminio modelį arba serijos numerį;

(63)trečdalis vartotojų pavojingus gaminius naudoja net gavę pranešimą apie atšaukimą, visų pirma todėl, kad pranešimai apie gaminių atšaukimą yra pernelyg sudėtingi, arba rizika juose sumažinama. Todėl pranešimas apie atšaukimą turėtų būti aiškus, skaidrus ir jame turi būti aiškiai aprašytas kylantis pavojus, vengiant bet kokių sąvokų, frazių ar kitų elementų, kurie gali sumažinti vartotojų rizikos suvokimą. Vartotojai taip pat turėtų turėti galimybę prireikus gauti daugiau informacijos nemokamu telefono numeriu arba naudojant kitą interaktyvią priemone;

(64)siekiant skatinti vartotojus reaguoti į atšaukimus, taip pat svarbu užtikrinti, kad veiksmai, kurių vartotojai turi imtis, būtų kuo paprastesni ir kad siūlomos teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos, nemokamos ir savalaikės. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/771 32 vartotojams numatytos sutartinės teisių gynimo priemonės dėl prekių neatitikties, egzistavusios jų pristatymo metu ir paaiškėjusios per atsakomybės laikotarpį. Už atšaukimą atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų suteikti vartotojui panašias teisių gynimo priemones;

(65)kad būtų lengviau veiksmingai ir nuosekliai taikyti šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, svarbu remtis Europos standartais, tam tikrus gaminius ir su jais susijusią riziką reglamentuojančius taip, kad tokį Europos standartą, kurio nuoroda skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkantis gaminys būtų laikomas atitinkančiu tą reikalavimą;

(66)Komisija, nustačiusi, kad reikalingas tam tikrų gaminių atitiktį šiuo reglamentu nustatytam bendrajam saugos reikalavimui užtikrinantis Europos standartas, turėtų taikyti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 33 nuostatas prašydama vienos ar kelių Europos standartizacijos organizacijų parengti standartą ar nurodyti, kuris iš standartų būtų tinkamas, norint užtikrinti, kad jį atitinkantys gaminiai būtų laikomi saugiais;

(67)tam tikros Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų atsižvelgta į šio reglamento ypatumus, visų pirma į poreikį apibrėžti specialius saugos reikalavimus pagal šį reglamentą prieš pateikiant prašymą Europos standartizacijos organizacijai;

(68)atliekant Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 pritaikymą turėtų būti nustatyta ir speciali specialiųjų saugos reikalavimų priėmimo procedūra, padedant šiame reglamente numatytam specialiajam komitetui;

(69)Europos standartai, kurių nuorodos paskelbtos pagal Direktyvą 2001/95/EB, ir toliau turėtų leisti daryti atitikties šiame reglamente nustatytam bendrajam saugos reikalavimui prielaidą. Komisijos pagal Direktyvą 2001/95/EB pateikti standartizacijos prašymai turėtų būti laikomi pagal šį reglamentą pateiktais standartizacijos prašymais;

(70)Sąjunga turėtų galėti bendradarbiauti ir keistis su gaminių sauga susijusia informacija su trečiųjų šalių reguliavimo institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis susitarimų, sudarytų tarp Komisijos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų, pagrindu. Toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija turėtų atitikti Sąjungos konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos taisykles;

(71)kad ekonominės veiklos vykdytojams ir elektroninėms prekyvietėms būtų daromas didelis atgrasomasis poveikis, siekiant užkirsti kelią pavojingų gaminių pateikimui rinkai, sankcijos turėtų būti tinkamos atsižvelgiant į pažeidimo rūšį, galimą naudą ekonominės veiklos vykdytojui arba elektroninei prekyvietei ir vartotojo patirtos žalos rūšį ir sunkumą. Be to, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, svarbu taikyti vienodas sankcijas, kad būtų išvengta ekonominės veiklos vykdytojų arba elektroninių prekyviečių veiklos sutelkimo teritorijose, kuriose sankcijos yra mažesnės;

(72)skiriant sankcijas reikėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę. Sankcijos turėtų būti skiriamos proporcingai ir laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Pagrindinių teisių chartijos principus;

(73)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuosekliau taikyti sankcijas, turėtų būti įtraukti bendri neišsamūs orientaciniai sankcijų taikymo kriterijai. Tie kriterijai turėtų apimti pažeidimo trukmę arba poveikį laiko atžvilgiu, taip pat jo pobūdį ir sunkumą, visų pirma vartotojo patiriamos rizikos lygį. Pakartotinis to paties pažeidimo vykdytojo pažeidimas rodo polinkį daryti tokius pažeidimus, todėl tai yra svarbus atliktų veiksmų sunkumo, taigi ir būtinybės sugriežtinti sankciją, kad būtų pasiektas veiksmingas atgrasomasis poveikis, požymis. Jei yra atitinkamų duomenų, turėtų būti atsižvelgta į dėl pažeidimo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui;

(74)siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą, turėtų būti įtrauktas tų rūšių pažeidimų, už kuriuos turėtų būti taikomos sankcijos, sąrašas;

(75)sankcijų atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas suteikiant galimybę skelbti informaciją, susijusią su valstybių narių skirtomis sankcijomis. Kai šios sankcijos skiriamos fiziniams asmenims arba apima asmens duomenis, jos gali būti skelbiamos laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 34 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 35 . Valstybių narių skirtų sankcijų metinė ataskaita turėtų padėti užtikrinti vienodas sąlygas ir užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams. Siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Fizinių asmenų atveju asmens duomenys turėtų būti skelbiami tik išskirtinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis pažeidimo sunkumu, pavyzdžiui, kai sankcija buvo skirta ekonominės veiklos vykdytojui, kurio pavadinime nurodytas fizinis asmuo, ir toks ekonominės veiklos vykdytojas pakartotinai nesilaikė bendrojo gaminių saugos reikalavimo;

(76)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiuosius saugos reikalavimus, nustatyti rezultatų rodiklius, kuriais remdamosi valstybės narės turi perduoti su šio reglamento įgyvendinimu susijusius duomenis, nustatyti keitimosi informacija apie priemones, apie kurias pranešama per sistemą „Saugos vartai“, būdus ir procedūras, taip pat rizikos lygio vertinimo kriterijus, imtis priemonių dėl rimtą pavojų keliančių gaminių, nustatyti priemones, pagal kurias vartotojai siunčia informaciją per sistemą „Saugos vartai“, nustatyti atšaukiamų gaminių registravimo reikalavimus ir patvirtinti pranešimo apie atšaukimą šabloną. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 36 ;

(77)Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su vartotojų sveikata ir sauga, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(78)siekiant išlaikyti aukštą vartotojų sveikatos ir saugos lygį, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gaminių, kurie gali kelti didelį pavojų sveikatai ir saugai, nustatymo ir atsekamumo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 37 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(79)kadangi šio reglamento tikslų, konkrečiai tikslo užtikrinti nuoseklią aukšto lygio vartotojų saugą ir sveikatos apsaugą, kartu išsaugant bendrosios rinkos vientisumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti ir imtis nuoseklių veiksmų, taip pat turi būti sukurtas greito ir veiksmingo keitimosi informacija apie pavojingus gaminius Sąjungoje mechanizmas, o dėl problemos egzistavimo Sąjungos lygmeniu šių tikslų lengviau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(80)bet koks asmens duomenų tvarkymas šio reglamento tikslais turėtų atitikti reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nuostatas. Vartotojams sistemoje „Saugos vartai“ pateikiant pranešimą apie gaminį, bus saugomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini pranešti apie pavojingą gaminį, bet ne ilgiau kaip penkerius metus po to, kai tokie duomenys buvo įkelti. Gamintojai ir importuotojai vartotojų skundų registrą turėtų tvarkyti tik tol, kol tai būtina pagal šį reglamentą. Gamintojai ir importuotojai, kai jie yra fiziniai asmenys, turėtų atskleisti savo vardus ir pavardes, siekiant užtikrinti, kad vartotojas galėtų identifikuoti gaminį atsekamumo tikslais;

(81)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę XX XXXX 38 ,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos pagrindinės vartotojų gaminių, pateikiamų ar tiekiamų Sąjungos rinkai, saugos taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtiems gaminiams, pateikiamiems arba tiekiamiems rinkai, jei Sąjungos teisės taisyklėse, kuriomis reglamentuojama atitinkamų gaminių sauga, nėra nustatyta konkrečių nuostatų, kuriomis būtų siekiama to paties tikslo.

Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, šis reglamentas taikomas tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai.

Visų pirma gaminiams, kuriems taikomi konkretūs reikalavimai, nustatyti Sąjungos derinamaisiais teisės aktais, kaip apibrėžta 3 straipsnio 25 dalyje,

(a)II skyrius netaikomas tik tais atvejais, kai tai susiję su rizika ar rizikos kategorijomis, kurioms taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai;

(b)III skyriaus 1 skirsnis, V ir VII skyriai, IX–XI skyriai netaikomi.

2.Šis reglamentas netaikomas:

(a)žmonėms skirtiems vaistams ir veterinariniams vaistams;

(b)maisto produktams;

(c)pašarams;

(d)gyviems augalams ir gyvūnams, riboto naudojimo genetiškai modifikuotiems organizmams ir genetiškai modifikuotiems mikroorganizmams, taip pat augaliniams ir gyvūniniams produktams, tiesiogiai susijusiems su augalų ir gyvūnų būsimu dauginimusi;

(e)šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams;

(f)augalų apsaugos produktams;

(g)įrenginiams, kuriais vartotojai važiuoja ar keliauja ir kuriuos naudoja paslaugos teikėjas teikdamas vartotojams skirtą paslaugą;

(h)orlaiviams, nurodytiems Reglamento (ES) 2018/1139 2 straipsnio 3 dalies d punkte;

(i)antikvariniams daiktams.

3.Šis reglamentas taikomas Sąjungos rinkai pateikiamiems ir tiekiamiems naujiems, panaudotiems, pataisytiems arba atnaujintiems gaminiams. Jis netaikomas gaminiams, kurie prieš juos naudojant turi būti pataisyti ar perdirbti ir tokie tiekiami rinkai.

4.Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Sąjungos teisės aktais dėl vartotojų apsaugos nustatytų taisyklių.

5.Šis reglamentas taikomas tinkamai atsižvelgiant į atsargumo principą.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1.gaminys – daiktas, susietas arba nesusietas su kitais daiktais, už atlygį arba be jo tiekiamas vykdant komercinę veiklą, įskaitant paslaugų teikimą, skirtas vartotojams arba pagrįstai numatomomis sąlygomis gali būti vartotojų naudojamas, net jei nėra jiems skirtas;

2. saugus gaminys – gaminys, kurio naudojimas įprastomis ar pagrįstai numatomomis naudojimo arba netinkamo naudojimo sąlygomis, įskaitant faktinę naudojimo trukmę, nekelia jokio pavojaus arba kelia tik minimalų pavojų, kuris yra suderinamas su gaminio naudojimu ir laikomas priimtinu ir atitinkančiu aukštą vartotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį;

3.pavojingas gaminys – gaminys, kuris neatitinka saugaus gaminio apibrėžties;

4.pavojus – rizikos, kad bus patirta žala, atsiradimo tikimybės ir tos žalos didumo derinys;

5.rimtas pavojus – tai pavojus, dėl kurio, remiantis rizikos vertinimu ir atsižvelgiant į įprastą bei numatomą gaminio naudojimą, taip pat į pavojaus, kad bus patirta žala, atsiradimo tikimybės ir tos žalos didumo derinį, manoma, kad būtinas skubus rinkos priežiūros institucijų įsikišimas, įskaitant tuos atvejus, kai pavojaus sukeliamas poveikis pasireiškia ne iš karto;

6.tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

7.pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

8. gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina gaminį arba užsako jį suprojektuoti arba pagaminti ir jį parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą;

9.įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu nurodytoms užduotims atlikti;

10.importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris gaminį iš trečiosios valstybės Sąjungos rinkai tiekia pirmą kartą;

11.platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia gaminį rinkai, išskyrus gamintoją ir importuotoją;

12.užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdydamas komercinę veiklą teikia bent dvi iš šių paslaugų: sandėliavimo, pakavimo, adresavimo ir siuntimo, neturėdamas nuosavybės teisių į su tomis paslaugomis susijusius gaminius, išskyrus pašto paslaugas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB 39 2 straipsnio 1 punkte, siuntinių pristatymo paslaugas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/644 40 2 straipsnio 2 punkte, ar bet kokias kitas pašto paslaugas arba krovinių vežimo paslaugas;

13.ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas, platintojas, užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas arba bet koks kitas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam taikomos pareigos, susijusios su gaminių gamyba, gaminių tiekimu rinkai, pagal šį reglamentą;

14.elektroninė prekyvietė – tarpininkavimo paslaugos teikėjas, naudojantis komercinės veiklos subjekto arba jo vardu valdomą programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę, svetainės dalį arba taikomąją programą, taip vartotojams sudarant sąlygas sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su kitais komercinės veiklos subjektais arba vartotojais dėl gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, pardavimo;

15.elektroninė sąsaja – programinė įranga, įskaitant interneto svetainę, svetainės dalį ar taikomąją programą, kurią valdo ekonominės veiklos vykdytojas arba ji yra valdoma jo vardu, kuria galutiniams naudotojams suteikiama prieiga prie ekonominės veiklos vykdytojo gaminių;

16.galutinis naudotojas – Sąjungoje esantis arba įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam gaminys buvo tiekiamas kaip vartotojui kitais tikslais nei prekyba, verslas, amatas ar profesija arba kaip profesionaliam galutiniam naudotojui, vykdančiam pramoninę ar profesinę veiklą;

17.Europos standartas – Europos standartas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

18.tarptautinis standartas – tarptautinis standartas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

19.nacionalinis standartas – nacionalinis standartas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies d punkte;

20.Europos standartizacijos organizacija – Europos standartizacijos organizacija, įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 1 priede pateiktą sąrašą;

21.rinkos priežiūra – rinkos priežiūros institucijų vykdoma veikla ir priemonės, kurių jos imasi siekdamos užtikrinti, kad gaminiai atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

22.rinkos priežiūros institucija – valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2019/1020 10 straipsnį paskirta institucija, atsakinga už rinkos priežiūros organizavimą ir vykdymą tos valstybės narės teritorijoje;

23.atšaukimas – priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas vartotojui jau pateiktas gaminys;

24.pašalinimas – priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje esantį gaminį tiekti rinkai;

25.Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, įtraukti į Reglamento (ES) 2019/1020 I priede pateiktą sąrašą, ir kiti Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas, pardavimo sąlygos.

4 straipsnis

Nuotolinė prekyba

1.Internetu ar kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis siūlomi pirkti gaminiai laikomi tiekiamais rinkai, jei pasiūlymas skirtas vartotojams Sąjungoje. Pasiūlymas pirkti turėtų būti laikomas skirtu vartotojams Sąjungoje, jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas bet kokiomis priemonėmis nukreipia savo veiklą į valstybę narę (-es).

2.Siekiant nustatyti, ar pasiūlymas yra skirtas Sąjungos vartotojams, atsižvelgiama į šiuos neišsamius kriterijus:

(a)valstybių narių oficialiosios kalbos arba valiutos naudojimas,

(b)vienoje iš valstybių narių užregistruotas domeno vardas,

(c)geografinės vietovės, į kurias galimas gaminių siuntimas.

II SKYRIUS

Saugos reikalavimai

5 straipsnis

Bendrasis saugos reikalavimas

Ekonominės veiklos vykdytojai Sąjungos rinkai pateikia ar tiekia tik saugius gaminius.

6 straipsnis

Saugos prielaida

1.Taikant šį reglamentą, prielaida, kad gaminys atitinka 5 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, daroma šiais atvejais:

(a)jei jis atitinka atitinkamus su rizika ir rizikos kategorijomis susijusius Europos standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 7 dalį;

(b)nesant a punkte nurodytų Europos standartų, rizikos, kuriai taikomi valstybės narės, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, teisės aktuose nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai, atžvilgiu, jei gaminys atitinka tokius nacionalinius reikalavimus.

2.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi konkretūs saugos reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti, kad Europos standartus atitinkantys gaminiai atitiktų 5 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Tačiau 1 dalyje nurodyta saugos prielaida rinkos priežiūros institucijoms neužkertamas kelias imtis veiksmų pagal šį reglamentą, jei yra įrodymų, kad, nepaisant tokios atitikties, gaminys yra pavojingas.

7 straipsnis

Gaminių saugos vertinimo apsektai

1.Kai 5 straipsnyje nustatyta saugos prielaida netaikoma, vertinant, ar gaminys yra saugus, visų pirma atsižvelgiama į šiuos aspektus:

(a)gaminio savybes, prie kurių priskiriamas jo dizainas, techninės savybės, sandara, pakuotė, surinkimo ir, kai taikoma, įrengimo ir techninės priežiūros instrukcijos;

(b)poveikį kitiems gaminiams, kai galima pagrįstai numatyti, kad jis bus naudojamas kartu su kitais gaminiais, įskaitant juos susiejančius gaminius;

(c)poveikį, kurį vertinamam gaminiui gali turėti kiti gaminiai, įskaitant neįmontuotus objektus, reikalingi kito gaminio, patenkančio į šio reglamento taikymo sritį, veikimui, skirti jo veikimą pakeisti arba papildyti, ir į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant to kito gaminio saugą;

(d)gaminio pateikimą, ženklinimą, visus įspėjamuosius užrašus ir saugaus naudojimo bei šalinimo instrukcijas, taip pat visas kitas nuorodas ar informaciją apie gaminį;

(e)vartotojų, kuriems kyla pavojus naudojant gaminį, kategorijas, visų pirma pažeidžiamus vartotojus, kaip antai vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir negalią turinčius asmenis;

(f)gaminio išvaizdą, ypač tais atvejais, kai gaminys, nors nėra maisto produktas, yra panašus į maisto produktą ir dėl savo formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės, ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių gali būti palaikytas maisto produktu;

(g)faktą, kad gaminys, nors neskirtas arba nepritaikytas naudoti vaikams, dėl savo dizaino, pakuotės ir savybių yra, kaip bendrai pripažįstama, panašus į vaikams patrauklų arba jiems naudoti skirtą daiktą;

(h)atitinkamas kibernetinio saugumo savybes, būtinas gaminiui apsaugoti nuo išorinio poveikio, įskaitant žalą darančių trečiųjų šalių, kai nuo tokio poveikio gali priklausyti gaminio sauga;

(i)gaminio funkcijas, kurios yra plečiamos, išmokstamos ir nuspėjamos.

2.Gaminys negali būti laikomas nesaugiu dėl to, kad galima užtikrinti didesnį saugos lygį, ar dėl to, kad esama mažesnį pavojų keliančių gaminių.

3.Taikant 1 dalį, kai nustatoma, ar gaminys yra saugus, atsižvelgiama, kai galima, į šiuos elementus, visų pirma:

(a)Europos standartus, išskyrus tuos, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) 1025/2012 10 straipsnio 7 dalį;

(b)tarptautinius standartus;

(c)tarptautinius susitarimus;

(d)savanoriško sertifikavimo sistemas arba panašias trečiųjų šalių atitikties vertinimo sistemas, visų pirma sukurtas Sąjungos teisės aktams įgyvendinti;

(e)Komisijos gaminių saugos vertinimo rekomendacijas arba gaires;

(f)valstybėje narėje, kurioje gaminys tiekiamas rinkai, parengtus nacionalinius standartus;

(g)naujausius technikos laimėjimus ir technologijas, įskaitant pripažintų mokslo įstaigų ir ekspertų komitetų nuomonę;

(h)gaminių saugos gerosios patirties kodeksus, taikomus atitinkamame sektoriuje;

(i)pagrįstus vartotojų lūkesčius dėl saugos;

(j)saugos reikalavimus, priimtus pagal 6 straipsnio 2 dalį.

III SKYRIUS

Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos

1 skirsnis

8 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.Pateikdami gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad šie gaminiai buvo suprojektuoti ir pagaminti laikantis 5 straipsnyje nustatyto bendrojo saugos reikalavimo.

2.Gamintojai nagrinėja gautus skundus, susijusius su gaminiais, kuriuos jie pateikė rinkai ir kuriuos skundo pateikėjas nurodė kaip pavojingus, ir įtraukia šiuos skundus ir informaciją apie gaminių atšaukimus į registrą.

Gamintojai viešai skelbia vartotojams skirtus ryšių kanalus, kaip antai telefono numerį, elektroninį adresą arba specialią savo interneto svetainės dalį, kuriais naudodamiesi vartotojai gali teikti skundus ir informuoti juos apie jų patirtus su gaminiu susijusius nelaimingus atsitikimus arba jiems dėl gaminio kilusius saugos klausimus.

Skundų registre saugomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini gamintojui tiriant skundą dėl tariamai pavojingo gaminio. Tokie duomenys saugomi tik tol, kol tai būtina tyrimui atlikti, ir ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jų įkėlimo.

3.Gamintojai informuoja atitinkamoje tiekimo grandinėje veikiančius platintojus, importuotojus ir elektronines prekyvietes apie visus jų nustatytus su sauga susijusius klausimus.

4.Gamintojai rengia techninius gaminio dokumentus. Techniniuose dokumentuose atitinkamai pateikiami:

(a)bendras gaminio ir jo esminių savybių, kurios yra svarbios vertinant gaminio saugą, aprašymas;

(b)galimos rizikos, susijusios su gaminiu, ir jai pašalinti ar sumažinti skirtų priemonių analizė, įskaitant visų gamintojo ar jo vardu kitos šalies atliktų tyrimų rezultatus;

(c)6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų Europos standartų arba kitų 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų, taikomų siekiant įvykdyti 5 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, sąrašas.

Jei kuris nors iš 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų Europos standartų, su sveikata ir sauga susijusių reikalavimų arba elementų buvo taikomas tik iš dalies, nurodomos taikytos dalys.

5.Gamintojai techninius dokumentus saugo dešimt metų po gaminio pateikimo rinkai ir, gavę rinkos priežiūros institucijų prašymą, leidžia joms su jais susipažinti.

6.Gamintojai užtikrina, kad jų gaminiai būtų pažymėti tipo, partijos ar serijos numeriu ar kitu gaminį identifikuoti leidžiančiu elementu, kuris turi būti toks, kad vartotojai jį lengvai pamatytų ir perskaitytų, arba, kai tai neįmanoma dėl gaminio dydžio ar pobūdžio, – kad būtina informacija būtų pateikta ant pakuotės arba kartu su gaminiu pateikiamuose dokumentuose.

7.Gamintojai ant gaminio arba, kai tai neįmanoma, ant pakuotės arba kartu su gaminiu pateikiamuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotąjį prekybinį pavadinimą arba registruotąjį prekių ženklą ir pašto ir elektroninį adresą, kuriais su jais galima susisiekti. Pateikiant adresą, nurodomas vienas bendras informacinis punktas, per kurį galima susisiekti su gamintoju.

8.Gamintojai užtikrina, kad prie jų gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija vartotojams lengvai suprantama kalba, nustatyta valstybės narės, kurios rinkai tiekiamas gaminys. Šis reikalavimas netaikomas, kai gaminį galima saugiai naudoti pagal gamintojo numatytą paskirtį be tokių instrukcijų ir saugos informacijos.

9.Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatyta ir taikoma tvarka, kuria užtikrinama, kad serijinės gamybos būdu gaminami gaminiai atitiktų 5 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą.

10.Gamintojai, remdamiesi turima informacija, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, yra nesaugus, nedelsdami imasi taisomųjų veiksmų, būtinų gaminio atitikčiai užtikrinti, įskaitant, prireikus, gaminių pašalinimą arba atšaukimą iš rinkos.

11.Gamintojai, naudodamiesi 25 straipsnyje nurodyta Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistema, nedelsdami įspėja vartotojus apie jų gaminamo gaminio keliamą pavojų jų sveikatai ir saugai ir nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkoms gaminys tiekiamas, rinkos priežiūros institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie pavojų vartotojų sveikatai ir saugai ir apie visus taisomuosius veiksmus, kurių jau imtasi.

9 straipsnis

Įgaliotųjų atstovų pareigos

1.Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

2.Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Pagal įgaliojimą įgaliotasis atstovas turi teisę atlikti bent šias užduotis:

(a)gavęs pagrįstą rinkos priežiūros institucijos prašymą, suteikti tai institucijai visą gaminio atitikčiai įrodyti reikalingą informaciją ir dokumentus, parengtus tai institucijai suprantama oficialiąja kalba;

(b)turėdamas pagrindo manyti, kad atitinkamas gaminys kelia pavojų, informuoti apie tai jo gamintoją;

(c)nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, patenkančių į jo įgaliojimų sritį, keliamą pavojų.

10 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.Prieš pateikdami gaminį rinkai, importuotojai įsitikina, kad jis atitinka 5 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą ir kad gamintojas įvykdė 8 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.Jei importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 5 straipsnyje ir 8 straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų, jis neteikia gaminio rinkai tol, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys yra nesaugus, importuotojas praneša apie tai gamintojui ir užtikrina, kad rinkos priežiūros institucijos būtų apie tai informuotos.

3.Importuotojai ant gaminio arba, kai tai neįmanoma, ant pakuotės arba kartu su gaminiu pateikiamuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotąjį prekybinį pavadinimą arba registruotąjį prekių ženklą, pašto ir elektroninį adresą, kuriais su jais galima susisiekti. Jie užtikrina, kad dėl bet kokios papildomos etiketės netaptų mažiau aiški gamintojo etiketėje pateikta informacija.

4.Importuotojai užtikrina, kad prie jų importuoto gaminio būtų pridėtos instrukcijos ir saugos informacija, parengtos vartotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato valstybė narė, kurioje jis tiekiamas, išskyrus atvejus, kai gaminį pagal gamintojo numatytą paskirtį galima saugiai naudoti be tokių instrukcijų ir saugos informacijos.

5.Kai atsakomybė už gaminį tenka importuotojams, jie užtikrina, kad laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jo atitikčiai 5 straipsnyje nustatytam bendrajam saugos reikalavimui ir 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytiems reikalavimams.

6.Importuotojai nagrinėja skundus, susijusius su gaminiais, kuriuos jie patiekė rinkai, ir tuos skundus, taip pat informaciją apie gaminių atšaukimus, įtraukia į 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą registrą arba savo sukurtą registrą. Importuotojai informuoja gamintoją ir platintojus apie atliktą tyrimą ir to tyrimo rezultatus.

Importuotojai užtikrina, kad vartotojai galėtų naudotis 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytais ryšio kanalais, kuriais naudodamiesi jie gali teikti skundus ir pranešti apie jų patirtus su gaminiu susijusius nelaimingus atsitikimus arba jiems dėl gaminio kilusius saugos klausimus. Jei tokių kanalų pateikta nėra, importuotojas pasirūpina, kad jie būtų nurodyti.

Skundų registre saugomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini importuotojui tiriant skundą dėl tariamai pavojingo gaminio. Tokie duomenys saugomi tik tol, kol tai būtina tyrimui atlikti, ir ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jų įkėlimo.

7.Siekdami užtikrinti gaminio saugą importuotojai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis ir gamintojais.

8.Importuotojai, remdamiesi turima informacija, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, yra nesaugus, nedelsdami apie tai informuoja gamintoją ir užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, būtinų gaminio atitikčiai užtikrinti, įskaitant, prireikus, gaminių pašalinimą arba atšaukimą iš rinkos. Jei tokie veiksmai nebuvo patvirtinti, juos patvirtina importuotojas. Importuotojai užtikrina, kad naudojantis 25 straipsnyje nurodyta Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistema, prireikus, vartotojai būtų nedelsiant įspėti apie pavojų ir apie tai būtų nedelsiant pranešta valstybių narių, kurių rinkoms gaminys tiekiamas, rinkos priežiūros institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie pavojų vartotojų sveikatai ir saugai ir apie visus taisomuosius veiksmus, kurių jau imtasi.

9.Importuotojai techninius dokumentus, nurodytus 8 straipsnio 4 dalyje, saugo dešimt metų po gaminio pateikimo rinkai ir, gavę rinkos priežiūros institucijų prašymą, leidžia joms su jais susipažinti.

11 straipsnis

Platintojų pareigos

1.Prieš patiekdami gaminį rinkai, platintojai įsitikina, kad gamintojas ir importuotojas įvykdė 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse bei 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, kai jie taikomi.

2.Kai atsakomybė už gaminį tenka platintojams, jie užtikrina, kad laikymo ar transportavimo sąlygos nekenkia jo atitikčiai 5 straipsnyje nustatytam bendrajam saugos reikalavimui ir 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalims bei 10 straipsnio 3 ir 4 dalims, kai jie taikomi.

3.Platintojai, remdamiesi turima informacija, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 2 dalyje pateiktų nuostatų, netiekia gaminio rinkai tol, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys yra nesaugus, platintojas nedelsdamas apie tai informuoja atitinkamai gamintoją arba importuotoją, ir užtikrina, kad per 25 straipsnyje nurodytą Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemą būtų informuotos rinkos priežiūros institucijos.

4.Platintojai, remdamiesi turima informacija, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie tiekia rinkai, yra nesaugus arba neatitinka 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse bei 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, kai jie taikomi, užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, būtinų gaminio atitikčiai užtikrinti, įskaitant, prireikus, gaminių pašalinimą arba atšaukimą iš rinkos. Be to, jei gaminys yra nesaugus, platintojai nedelsdami apie tai informuoja atitinkamai gamintoją arba importuotoją, ir užtikrina, kad per 25 straipsnyje nurodytą Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemą būtų informuotos valstybių narių rinkos priežiūros institucijos, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie pavojų vartotojų sveikatai ir saugai ir apie visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

12 straipsnis

Atvejai, kai gamintojų pareigos taikomos kitiems ekonominės veiklos vykdytojams

1.Fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją, kuris iš esmės pakeičia gaminį, taikant šį reglamentą laikomas gamintoju ir jam taikomos 8 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos dėl gaminio dalies, kuriai pakeitimas daro poveikį, arba viso gaminio, jei esminis jo pakeitimas daro poveikį jo saugai.

2.Pakeitimas laikomas esminiu, jei tenkinami šie trys kriterijai:

(a)pakeitimu keičiamos numatytos gaminio funkcijos, jo tipas arba eksploatacinės savybės taip, kaip nebuvo numatyta pradiniame gaminio rizikos vertinime;

(b)dėl pakeitimo pakito pavojaus pobūdis arba padidėjo rizikos lygis;

c)    šių pakeitimų nepadarė vartotojas savo reikmėms.

13 straipsnis

Gaminių saugai užtikrinti skirti vidaus procesai

Ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad jie taiko gaminių saugai užtikrinti skirtus vidaus procesus, kuriuos taikant jiems sudaromos sąlygos laikytis 5 straipsnyje nustatyto bendrojo saugos reikalavimo.

14 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas su rinkos priežiūros institucijomis

1.Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis dėl veiksmų, kuriais galima pašalinti tų ekonominės veiklos vykdytojų tiekiamų gaminių keliamą pavojų arba jį sumažinti.

2.Rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojas pateikia visą būtiną informaciją, visų pirma:

(a)išsamų gaminio keliamo pavojaus aprašymą;

(b) taisomųjų veiksmų, kurių imtasi pavojui pašalinti, aprašymą.

3.Gavę prašymą, ekonominės veiklos vykdytojai taip pat nustato ir perduoda informaciją apie:

(a)jiems gaminį tiekiančius ekonominės veiklos vykdytojus;

(b)ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems jie tiekia gaminį.

4.Ekonominės veiklos vykdytojai 2 dalyje nurodytą informaciją, prireikus, turi galėti pateikti 10 metų po to, kai gaminys jiems buvo tiekiamas, ir, atitinkamais atvejais, 10 metų po to, kai jie tiekė gaminį.

5.Ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad taisomasis veiksmas, kurio jie imasi, yra veiksmingas šalinant arba mažinant riziką. Rinkos priežiūros institucijos gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų reguliariai teikti pažangos ataskaitas ir nuspręsti, ar ir kada taisomąjį veiksmą galima laikyti užbaigtu.

15 straipsnis

Už Sąjungos rinkai pateikiamus gaminius atsakingas asmuo

1.Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas. Taikant šį reglamentą, Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse pateiktos nuorodos į Sąjungos derinamuosius teisės aktus yra skaitomos kaip nuorodos į Reglamentą [...].

2.Be Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų užduočių, Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas periodiškai tiria atsitiktinai atrinktų rinkai tiekiamų gaminių mėginius. Kai rinkai tiekiamiems gaminiams taikomas pagal šio reglamento 26 straipsnio 1 dalį priimtas Komisijos sprendimas, Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas visą sprendimo įgyvendinimo laikotarpį bent kartą per metus atlieka rinkai tiekiamų gaminių reprezentatyviųjų mėginių, pasirinktų prižiūrint teismo pareigūnui arba bet kuriam valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, paskirtam kvalifikuotam asmeniui, tyrimus.

3.Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas, registruotasis prekybinis pavadinimas arba registruotasis prekių ženklas ir kontaktiniai duomenys, įskaitant pašto ir elektroninį adresą, nurodomi ant gaminio arba ant jo pakuotės, siuntos arba lydimojo dokumento.

16 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų informavimas

Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią ekonominės veiklos vykdytojų prašymu jiems nemokamai teikiama informacija, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu.

17 straipsnis

Gaminių atsekamumas

1.Remdamasi Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemoje užregistruotais nelaimingais atsitikimais, sistemos „Saugos vartai“ statistiniais duomenimis, bendros veiklos, susijusios su gaminių sauga, rezultatais ir kitais atitinkamais rodikliais arba įrodymais, Komisija gali reikalauti, kad tam tikrų gaminių, jų kategorijų arba grupių, galinčių kelti rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai, kurie pateikia ir tiekia rinkai tuos gaminius, sukurtų atsekamumo sistemą arba jos laikytųsi.

2.Atsekamumo sistemą sudaro duomenų, kuriuos naudojant galima identifikuoti gaminį, jo sudedamąsias dalis arba tiekimo grandinėje dalyvaujančius ekonominės veiklos vykdytojus, rinkimas ir saugojimas, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, taip pat tų duomenų rodymo ir prieigos prie jų būdai, įskaitant duomenų laikmenos pateikimą ant gaminio, jo pakuotės arba lydimųjų dokumentų.

3.Komisijai pagal 41 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nurodant:

(a)gaminius, gaminių kategorijas arba grupes, galinčius kelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir saugai, kaip nurodyta 1 dalyje. Komisija atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose nurodo, ar ji taikė Komisijos sprendime (ES) 2019/417 41 pateiktą rizikos analizės metodiką, arba, jei ta metodika nėra tinkama atitinkamam gaminiui, pateikia išsamų taikytos metodikos aprašymą;

(b)duomenis, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai renka ir saugo naudodamiesi 2 dalyje nurodyta atsekamumo sistema;

(c)duomenų rodymo ir prieigos prie jų būdus, įskaitant duomenų laikmenos pateikimą ant gaminio, jo pakuotės arba lydimųjų dokumentų, nurodytais 2 dalyje.

4.Patvirtindama 3 dalyje nurodytas priemones, Komisija atsižvelgia į:

(a)priemonių ekonominį veiksmingumą, įskaitant jų poveikį įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(b)suderinamumą su Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis naudojamomis atsekamumo sistemomis.

2 skirsnis

18 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos vykdant nuotolinę prekybą

Kai atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai gaminius rinkai tiekia internetu arba kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis, atitinkamame gaminio pasiūlyme aiškiai ir matomai nurodoma bent ši informacija:

(a)gamintojo pavadinimas, registruotasis prekybinis pavadinimas arba registruotasis prekių ženklas, taip pat pašto arba elektroninis adresas, kuriuo su juo galima susisiekti;

(b)jei gamintojas nėra įsisteigęs Sąjungoje, atsakingo asmens, kaip jis apibrėžtas 15 straipsnio 1 dalyje, pavadinimas, adresas, telefono numeris ir elektroninis adresas;

(c)gaminio identifikavimo informacija, įskaitant jo tipą ir, jei yra, partijos arba serijos numerį ir bet kokį kitą gaminio identifikatorių;

(d)bet koks įspėjimas arba saugos informacija, kuri turi būti pritvirtinta prie gaminio arba prie jo pridedama pagal šį reglamentą arba taikytinus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, pateikta vartotojams lengvai suprantama kalba.

19 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nelaimingų atsitikimų arba su gaminiais susijusių saugos klausimų atveju

1.Gamintojas užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, kompetentingoms institucijoms per dvi darbo dienas nuo to momento, kai jis sužinojo apie nelaimingą atsitikimą, per 25 straipsnyje nurodytą Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemą būtų pranešta apie nelaimingą atsitikimą, kurį sukėlė rinkai pateiktas arba tiekiamas gaminys. Pranešime nurodomas gaminio tipas ir identifikavimo numeris, taip pat nelaimingo atsitikimo aplinkybės, jei jos žinomos. Kompetentingoms institucijoms paprašius, gamintojas joms pateikia bet kokią kitą susijusią informaciją.

2.Importuotojai ir platintojai, kurie sužino apie nelaimingą atsitikimą, sukeltą gaminio, kurį jie pateikė ar tiekė rinkai, informuoja gamintoją, kuris gali nurodyti importuotojui arba vienam iš platintojų pateikti pranešimą.

IV SKYRIUS

Elektroninės prekyvietės

20 straipsnis

Specialios elektroninių prekyviečių pareigos dėl gaminių saugos

1.Elektroninės prekyvietės nustato vieną bendrą informacinį punktą, kad būtų palaikomi tiesioginiai ryšiai su valstybių narių rinkos priežiūros institucijomis gaminių saugos klausimais, visų pirma dėl užsakymų, susijusių su pavojingų gaminių pasiūlymais.

Elektroninės prekyvietės registruojasi portale „Saugos vartai“ ir jame nurodo duomenis apie savo vieną bendrą informacinį punktą.

2.Kiek tai susiję su valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnį suteikiamais įgaliojimais, valstybės narės savo rinkos priežiūros institucijoms suteikia įgaliojimus visų gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju nurodyti elektroninei prekyvietei iš savo elektroninės sąsajos pašalinti konkretų neteisėtą turinį, kuriame nurodomas pavojingas gaminys, panaikinti prieigą prie jo arba galutiniams vartotojams pateikti aiškų įspėjimą jiems naudojantis šia prieiga. Tokiuose nurodymuose pateikiamos priežastys ir vienas arba daugiau tikslių universaliųjų išteklių adresų ir, jei reikia, papildoma informacija, kuria naudojantis galima nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį. Jie gali būti perduoti naudojant portalą „Saugos vartai“.

Elektroninės prekyvietės imasi būtinų priemonių, kad gautų ir atsižvelgtų į pagal šią dalį pateiktus nurodymus. Gavusios nurodymą, jos, nepagrįstai nedelsdamos ir visada per dvi darbo dienas nuo nurodymo gavimo, imasi veiksmų valstybėje narėje, kurioje veikia elektroninė prekyvietė. Apie nurodymo įgyvendinimą jos informuoja nurodymą išduodančiąją rinkos priežiūros instituciją naudodamosi sistemoje „Saugos vartai“ skelbiama rinkos priežiūros institucijos kontaktine informacija.

3.Elektroninės prekyvietės atsižvelgia į per portalą „Saugos vartai“ gaunamą, reguliariai jame teikiamą informaciją apie pavojingus gaminius, kurią pagal 24 straipsnį teikia rinkos priežiūros institucijos, kad jos galėtų taikyti savanoriškas priemones, kuriomis siekiama, prireikus, aptikti, nustatyti, pašalinti neteisėtą turinį, susijusį su jų rinkoje siūlomais pavojingais gaminiais, arba panaikinti prieigą prie jo. Apie veiksmus, kurių ėmėsi, jos informuoja pranešimą sistemoje „Saugos vartai“ pateikusią instituciją naudodamosi sistemoje „Saugos vartai“ skelbiama rinkos priežiūros institucijos kontaktine informacija.

4.Elektroninės prekyvietės, nepagrįstai nedelsdamos ir visada per penkias darbo dienas, valstybėje narėje, kurioje elektroninė prekyvietė veikia, pateikia atitinkamą atsakymą į pranešimus, susijusius su gaminių saugos klausimais ir pavojingais gaminiais, gautus pagal Reglamento (ES) [.../...] dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, [14 straipsnį].

5.Taikant Reglamento (ES) [.../...] dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, 22 straipsnio 7 dalies reikalavimus, elektroninės prekyvietės sukuria ir organizuoja savo elektroninę sąsają taip, kad komercinės veiklos subjektai galėtų apie kiekvieną siūlomą gaminį pateikti toliau nurodytą informaciją ir užtikrinti, kad gaminių sąraše vartotojams būtų rodoma arba kitaip lengvai prieinama ši informacija:

(a)gamintojo pavadinimas, registruotasis prekybinis pavadinimas arba registruotasis prekių ženklas, taip pat pašto arba elektroninis adresas, kuriuo su juo galima susisiekti;

(b)jei gamintojas nėra įsisteigęs Sąjungoje, atsakingo asmens, kaip jis apibrėžtas 15 straipsnio 1 dalyje, pavadinimas, adresas, telefono numeris ir elektroninis adresas;

(c)gaminio identifikavimo informacija, įskaitant jo tipą ir, jei yra, partijos arba serijos numerį ir bet kokį kitą gaminio identifikatorių;

(d)bet koks įspėjimas arba saugos informacija, kuri turi būti pritvirtinta prie gaminio arba prie jo pridedama pagal šį reglamentą arba taikytinus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, pateikta vartotojams lengvai suprantama kalba.

6.Elektroninės prekyvietės bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis ir atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais siekiant palengvinti bet kokį veiksmą, skirtą, naudojantis jų teikiamomis paslaugomis, siūlomo arba siūlyto pirkti internetu gaminio keliamam pavojui pašalinti arba, jei tai neįmanoma, tokiam pavojui sumažinti. Šis bendradarbiavimas visų pirma apima:

(a)bendradarbiavimą siekiant užtikrinti veiksmingą gaminių atšaukimą, be kita ko, nekuriant kliūčių atšaukti gaminius;

(b)rinkos priežiūros institucijų informavimą apie visus veiksmus, kurių imtasi;

(c)bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, reguliariai ir struktūrizuotai keičiantis informacija apie pasiūlymus, kuriuos elektroninės prekyvietės pašalino pagal šį straipsnį;

(d)prieigos prie savo sąsajų suteikimą rinkos priežiūros institucijų naudojamoms internetinėms priemonėms, siekiant nustatyti pavojingus gaminius;

(e)gavus rinkos priežiūros institucijų prašymą, jei elektroninės prekyvietės arba internetu prekiaujantys pardavėjai sudaro technines kliūtis duomenims iš savo elektroninių sąsajų išgauti (duomenų perėmimui), leidimą tokius duomenis perimti gaminių saugos tikslais, remiantis prašančiųjų rinkos priežiūros institucijų pateiktais identifikavimo parametrais.

V SKYRIUS

Rinkos priežiūra ir įgyvendinimas

21 straipsnis

Rinkos priežiūra

1.Reglamento (ES) 2019/1020 10–16, 18, 19 ir 21–24 straipsniai taikomi gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas.

2.Taikant šį reglamentą Reglamentas (ES) 2019/1020 taikomas taip:

(a)Reglamento (ES) 2019/1020 10–16, 18, 19 ir 21–24 straipsniuose pateiktos nuorodos į Sąjungos derinamuosius teisės aktus skaitomos kaip nuorodos į šį reglamentą;

(b)Reglamento (ES) 2019/1020 11 straipsnio 1 dalies b punkte tekstas „tų teisės aktų ir šio reglamento“ skaitomas kaip tekstas „Reglamento [...]“;

(c)Reglamento (ES) 2019/1020 10–16 straipsniuose, 18 ir 19 straipsniuose ir 21–24 straipsniuose pateiktos nuorodos į tinklą skaitomos kaip nuorodos į tinklą ir Vartotojų saugos tinklą, nurodytą šio reglamento 28 straipsnyje;

(d)Reglamento (ES) 2019/1020 10–16 straipsniuose, 18 ir 19 straipsniuose ir 21–24 straipsniuose pateiktos nuorodos į neatitiktį skaitomos kaip nuorodos į neatitiktį šiam reglamentui;

(e)Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnio 4 dalies i punkte tekstas „41 straipsnį“ skaitomas kaip tekstas „šio reglamento 40 straipsnį“;

(f)Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsnio 1 dalyje tekstas „20 straipsnį“ skaitomas kaip tekstas „šio reglamento 24 straipsnį“.

3.Jei nustatoma, kad gaminys yra pavojingas, gamintojas, rinkos priežiūros institucijos prašymu, nurodo, kurie kiti gaminiai, pagaminti taikant tą pačią procedūrą, kurių sudėtyje yra tų pačių sudedamųjų dalių arba kurie priklauso tai pačiai gamybos partijai, yra susiję su ta pačia rizika.

4.Rinkos priežiūros institucijos gali nustatyti sistemas, skirtas ekonominės veiklos vykdytojų pagal 13 straipsnį nustatytų gaminių saugos vidaus procesų kontrolei įgyvendinti.

22 straipsnis

Įgyvendinimas

1.Valstybės narės kartą per metus Komisijai teikia duomenis apie šio reglamento įgyvendinimą.

2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato rezultatų rodiklius, kuriais remdamosi valstybės narės turi pateikti šiuos duomenis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

VI SKYRIUS

Skubių pranešimų sistema „Saugos vartai“

23 straipsnis

Sistema „Saugos vartai“

1.Komisija toliau plėtoja ir prižiūri skubių pranešimų sistemą, skirtą keistis informacija apie taisomuosius veiksmus, susijusius su pavojingais gaminiais (toliau – sistema „Saugos vartai“).

2.Komisija ir valstybės narės turi prieigą prie sistemos „Saugos vartai“. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė paskiria vieną bendrą nacionalinį informacinį punktą, kuris atlieka 24 straipsnio 1–6 dalyse numatytas užduotis.

24 straipsnis

Pranešimas apie pavojų keliančius gaminius per sistemą „Saugos vartai“

1.Valstybės narės per sistemą „Saugos vartai“ praneša apie taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi jų institucijos arba ekonominės veiklos vykdytojai:

(a)remdamiesi šio reglamento nuostatomis dėl gaminių, keliančių pavojų vartotojų sveikatai ir saugai;

(b)remdamiesi Reglamentu (ES) 2019/1020 dėl rimtą pavojų keliančių gaminių pagal Reglamento (ES) 2019/1020 20 straipsnį.

2.Valstybės narės per sistemą „Saugos vartai“ gali pranešti apie taisomuosius veiksmus, kurių jų institucijos arba ekonominės veiklos vykdytojai ėmėsi dėl gaminių, keliančių nerimtą pavojų, remdamiesi Sąjungos derinamųjų teisės aktų ir Reglamento (ES) 2019/1020 nuostatomis.

Pranešimas sistemoje „Saugos vartai“ pateikiamas per dvi darbo dienas nuo taisomojo veiksmo patvirtinimo.

3.Gavusi pranešimą, Komisija patikrina, ar jis atitinka šį straipsnį ir reikalavimus, susijusius su sistemos „Saugos vartai“ veikimu, kuriuos Komisija nustatė remdamasi 7 dalimi, ir perduoda jį kitoms valstybėms narėms, jei pranešimas atitinka reikalavimus.

4.Valstybės narės sistemoje „Saugos vartai“ nedelsdamos praneša apie bet kokį 1 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų atnaujinimą, pakeitimą arba panaikinimą.

5.Kai valstybė narė praneša apie taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi dėl rimtą pavojų keliančių gaminių, kìtos valstybės narės per dvi darbo dienas nuo veiksmų priėmimo per sistemą „Saugos vartai“ praneša apie veiksmus, kurių po pranešimo gavimo jose imamasi dėl tų pačių gaminių, ir pateikia visą kitą susijusią informaciją, įskaitant atliktų bandymų arba tyrimų rezultatus.

6.Jei Komisija nustato, kad esama gaminių, kurie gali kelti rimtą pavojų, apie kuriuos valstybės narės nėra pateikusios pranešimo per sistemą „Saugos vartai“, ji apie tai praneša valstybėms narėms. Valstybės narės atlieka atitinkamus patikrinimus ir, jei patvirtina taikytinus veiksmus, apie juos praneša per sistemą „Saugos vartai“ vadovaudamasi 1 dalimi.

7.Komisija sukuria Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje nurodytos informacinės ir komunikacijos sistemos ir sistemos „Saugos vartai“ sąsają, kad būtų išvengta dvigubo duomenų įvedimo ir būtų sudarytos sąlygos naudojant informacijos ir komunikacijos sistemos duomenis suformuoti pranešimo projektą sistemoje „Saugos vartai“.

8.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio įgyvendinimas, visų pirma prieiga prie sistemos, sistemos veikimas, į sistemą įvedama informacija, reikalavimai, kuriuos turi atitikti pranešimai, ir rizikos lygio vertinimo kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

25 straipsnis

Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistema

1.Komisija sukuria interneto portalą, kad ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijoms ir vartotojams galėtų teikti 8 straipsnio 11 dalyje, 9 straipsnio 2 dalies c punkte, 10 straipsnio 8 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnyje nurodytą informaciją.

2.Komisija parengia Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemos praktinio įgyvendinimo gaires.

VII SKYRIUS

Komisijos vaidmuo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų koordinavimas

26 straipsnis

Sąjungos veiksmai dėl rimtą pavojų keliančių gaminių

1.Jei Komisija sužino apie gaminį arba konkrečią gaminių kategoriją arba grupę, keliančius rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, ji gali savo iniciatyva arba valstybių narių prašymu įgyvendinimo aktais, atitinkančiais padėties rimtumą ir įgyvendinimo skubumą, imtis atitinkamų priemonių, jei tuo pačiu metu:

(a)iš ankstesnių konsultacijų su valstybėmis narėmis paaiškėja, kad jų patvirtinti arba numatomi patvirtinti kovos su pavojumi būdai labai skiriasi ir

(b)atsižvelgiant į gaminio, gaminių kategorijos arba grupės keliamos saugos problemos pobūdį, padėties rimtumą ir priemonių įgyvendinimo skubumą, dėl keliamo pavojaus negalima imtis priemonių laikantis kitos tvarkos, nustatytos konkrečiuose Sąjungos teisės aktuose, taikomuose atitinkamiems gaminiams, ir

(c)pavojų galima veiksmingai pašalinti tik Sąjungos lygmeniu patvirtinus atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti pastovų ir aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį ir tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

Tos priemonės gali apimti priemones, kuriomis draudžiamas, sustabdomas arba ribojamas tokių gaminių pateikimas arba tiekimas rinkai arba nustatomos specialios jų pardavimo sąlygos, siekiant užtikrinti aukštą vartotojų saugos lygį.

Tuose įgyvendinimo aktuose Komisija nustato tinkamas kontrolės priemones, kurių turi imtis valstybės narės, kad užtikrintų veiksmingą jų įgyvendinimą.

2.1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Įgyvendinimo akte nustatoma data, nuo kurios jį nustojama taikyti.

3.Jei esama tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su vartotojų sveikata ir sauga, Komisija gali priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 42 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

4.Draudžiama iš Sąjungos eksportuoti gaminį, kurį, įgyvendinant pagal 1 arba 3 dalį priimtą priemonę, uždrausta pateikti arba tiekti Sąjungos rinkai, išskyrus atvejus, kai įgyvendinant priemonę tai aiškiai leidžiama.

5.Bet kuri valstybė narė gali pateikti Komisijai pagrįstą prašymą ištirti, ar būtina priimti 1 arba 3 dalyje nurodytą priemonę.

27 straipsnis

Arbitražo mechanizmas

1.Gaminiai, kurie, remiantis vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos sprendimu, buvo pripažinti pavojingais, kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijų laikomi pavojingais.

2.Jeigu kitų valstybių narių rinkos priežiūros institucijos, remdamosi jų pačių atliktu tyrimu ir rizikos vertinimu, dėl rizikos egzistavimo arba jos lygio padaro kitokią išvadą, atitinkamos valstybės narės gali prašyti Komisiją atlikti arbitro funkciją. Tokiu atveju Komisija ragina visas valstybes nares pateikti rekomendacijas.

3.Atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytas rekomendacijas, Komisija atitinkamai priima nuomonę dėl atitinkamo gaminio keliamos rizikos egzistavimo arba jos lygio.

4.Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į šią nuomonę.

5.Komisija parengia šio straipsnio praktinio įgyvendinimo gaires.

28 straipsnis

Vartotojų saugos tinklas

1.Yra įsteigiamas Europos gaminių saugos srityje kompetentingų valstybių narių institucijų tinklas (toliau – Vartotojų saugos tinklas).

2.Komisija skatina Vartotojų saugos tinklo veiklą ir joje dalyvauja, pirmiausia administracinio bendradarbiavimo būdu.

3.To Vartotojų saugos tinklo tikslas – visų pirma palengvinti:

(a)informacijos apie rizikos vertinimus, pavojingus gaminius, tikrinimo metodus ir rezultatus, naujausius mokslo laimėjimus ir kitus su kontrolės veiksmais susijusius aspektus mainus;

(b)bendrų priežiūros ir tikrinimo projektų kūrimą ir įgyvendinimą;

(c)patirties ir geriausios patirties mainus ir bendradarbiavimą vykdant mokymo veiklą;

(d)geresnį bendradarbiavimą ES lygmeniu surandant, pašalinant ir atšaukiant pavojingus gaminius;

(e)glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą gaminių saugos užtikrinimo srityje, visų pirma siekiant palengvinti 30 straipsnyje nurodytą veiklą.

4.Vartotojų saugos tinklo veiksmai derinami su kita Sąjungos vykdoma veikla.

5.Vartotojų saugos tinklui tinkamai atstovaujama ir jis dalyvauja pagal Reglamento (ES) 2019/1020 29 straipsnį įsteigto Sąjungos gaminių atitikties tinklo veikloje ir prisideda prie jo su gaminių sauga susijusios veiklos, kad būtų užtikrintas tinkamas rinkos priežiūros veiklos koordinavimas suderintose ir nesuderintose srityse.

29 straipsnis

Bendra veikla, susijusi su gaminių sauga

1.Vykdydamos 28 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą veiklą, rinkos priežiūros institucijos gali susitarti su kitomis atitinkamomis institucijomis arba su ekonominės veiklos vykdytojams arba vartotojams atstovaujančiomis organizacijomis vykdyti veiklą, kuria siekiama užtikrinti vartotojų sveikatos apsaugą ir saugą konkrečių kategorijų gaminių, kurie pateikiami ar tiekiami rinkai, atžvilgiu, visų pirma tų kategorijų gaminių, kurie dažnai kelia rimtą pavojų.

2.Rinkos priežiūros institucijos ir Komisija, prireikus, užtikrina, kad susitarimu vykdyti veiklą nebūtų sudaroma nesąžininga ekonominės veiklos vykdytojų konkurencija ir nebūtų daroma poveikio susitarimo šalių objektyvumui, nepriklausomumui ir nešališkumui.

3.Rinkos priežiūros institucija gali naudoti visą informaciją, gautą vykdant veiklą, kai atliekamas tyrimas dėl gaminių saugos.

4.Atitinkama rinkos priežiūros institucija ir, prireikus, Komisija sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su susitarimu dėl bendros veiklos, įskaitant susijusių šalių pavadinimus.

30 straipsnis

Vienalaikiai patikrinimai

1.Rinkos priežiūros institucijos gali nuspręsti atlikti vienalaikius koordinuojamus kontrolės veiksmus (toliau – vienalaikiai patikrinimai), kad patikrintų atitiktį šiam reglamentui arba nustatytų jo pažeidimus.

2.Jei atitinkamos rinkos priežiūros institucijos nesusitaria kitaip, vienalaikius patikrinimus koordinuoja Komisija. Vienalaikio patikrinimo koordinatorius prireikus gali viešai paskelbti apibendrintus rezultatus.

3.Vykdydamos vienalaikius patikrinimus juose dalyvaujančios rinkos priežiūros institucijos gali naudotis V skyriuje nustatytais įgaliojimais atlikti tyrimą ir visais kitais joms pagal nacionalinę teisę suteiktais įgaliojimais.

4.Rinkos priežiūros institucijos gali pakviesti Komisijos pareigūnus ir kitus juos lydinčius asmenis, įgaliotus Komisijos, dalyvauti vienalaikiuose patikrinimuose.

VIII SKYRIUS

Teisė gauti informaciją ir teisių gynimo priemonė

31 straipsnis

Vartotojų prieiga prie valdžios institucijų turimos informacijos

1.Valstybių narių valdžios institucijų arba Komisijos turima informacija dėl priemonių, kurių imtasi dėl gaminių, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, apskritai turi būti prieinama visuomenei pagal skaidrumo reikalavimus ir nedarant poveikio apribojimams, kurie taikomi stebėsenos ir tyrimų veiksmams. Visų pirma visuomenė gali susipažinti su informacija apie gaminių identifikaciją, rizikos pobūdį ir taikomas priemones. Ši informacija turi būti pateikta taip, kad ji būtų prieinama negalią turintiems asmenims.

2.Valstybės narės ir Komisija imasi būtinų priemonių, kad jų pareigūnai ir atstovai būtų įpareigoti neatskleisti šio reglamento tikslais gautos informacijos, kuri, atsižvelgiant į jos pobūdį, tinkamai pagrįstais atvejais laikoma profesine paslaptimi, išskyrus informaciją apie gaminių saugos ypatybes, kuri turi būti paskelbta, kad būtų galima apsaugoti vartotojus.

3.Profesinės paslapties saugojimas netrukdo perduoti kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms informaciją, svarbią rinkos stebėsenos ir priežiūros veiksmingumui užtikrinti. Valdžios institucijos, gaunančios informaciją, kuri laikoma profesine paslaptimi, užtikrina jos apsaugą.

4.Valstybės narės vartotojams ir kitoms susijusioms šalims suteikia galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms pateikti skundus dėl gaminių saugos ir priežiūros ir kontrolės veiksmų ir į šiuos skundus tinkamai reaguojama.

32 straipsnis

Portalas „Saugos vartai“

1.31 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio tikslais Komisija sukuria portalą „Saugos vartai“, kuriuo plačiajai visuomenei suteikiama nemokama prieiga prie tam tikros informacijos, pateiktos pagal 24 straipsnį.

2.Vartotojai turi galimybę informuoti Komisiją apie gaminius, kurie kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, atskirame portalo „Saugos vartai“ skyriuje. Komisija tinkamai atsižvelgia į gautą informaciją ir prireikus užtikrina tolesnius veiksmus.

3.Komisija įgyvendinimo aktu nustato būdus, kuriais vartotojai siunčia informaciją pagal 2 dalį ir kuriais tokia informacija perduodama atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos galėtų imtis tolesnių veiksmų. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

33 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų vartotojams teikiama informacija

1.Tais atvejais, kai gaminys atšaukiamas arba kai vartotojams turi būti pateikta tam tikra informacija, siekiant užtikrinti saugų gaminio naudojimą (toliau – įspėjimas dėl saugos), ekonominės veiklos vykdytojai, laikydamiesi savo atitinkamų pareigų, nurodytų 8, 9, 10 ir 11 straipsniuose, tiesiogiai informuoja visus susijusius vartotojus, kuriuos gali identifikuoti. Ekonominės veiklos vykdytojai, kurie renka savo klientų asmens duomenis, šia informacija naudojasi gaminių atšaukimo atvejais ir įspėdami dėl saugos.

2.Jei ekonominės veiklos vykdytojai taiko gaminių registravimo sistemas arba klientų lojalumo programas, skirtas kitiems tikslams nei susisiekti su savo klientais, siekiant įspėti juos dėl saugos, jie siūlo savo klientams galimybę pateikti atskirus kontaktinius duomenis, naudotinus tik saugos tikslais. Tuo tikslu renkami tik būtiniausi asmens duomenys, kurie gali būti naudojami tik siekiant susisiekti su vartotojais, kai pranešama apie atšaukimą arba įspėjama dėl saugos.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato gaminių arba konkrečių gaminių kategorijų registravimo reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.Jei neįmanoma su visais susijusiais vartotojais susisiekti tiesiogiai, ekonominės veiklos vykdytojai, laikydamiesi savo atitinkamų pareigų, išplatina pranešimą apie atšaukimą arba įspėjimą dėl saugos kitais tinkamais kanalais, užtikrindami kuo didesnį jo gavėjų skaičių, įskaitant, jei įmanoma, bendrovės interneto svetainę, socialinių tinklų kanalus, informacinius biuletenius ir mažmeninės prekybos vietas, taip pat, jei reikia, skelbimus žiniasklaidoje ir kitus ryšių kanalus. Ši informacija turi būti prieinama negalią turintiems vartotojams.

34 straipsnis

Pranešimas apie gaminio atšaukimą

1.Kai informacija apie gaminio atšaukimą vartotojams pateikiama raštu pagal 33 straipsnio 1 ir 4 dalis, ji pateikiama kaip pranešimas apie gaminio atšaukimą.

2.Pranešimas apie gaminio atšaukimą pateikiamas valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) gaminys buvo pateiktas į rinką, kalba (-omis) ir jį sudaro:

(a)antraštė „Pranešimas apie gaminio atšaukimą“;

(b)aiškus atšaukiamo gaminio aprašymas, įskaitant:

i)gaminio nuotrauką, pavadinimą ir prekių ženklą;

ii)gaminio identifikacinius numerius, pavyzdžiui, partijos arba serijos numerius, ir, prireikus, vaizdinę nuorodą, kur juos rasti ant gaminio;

iii)informaciją apie tai, kada ir kur gaminys buvo parduotas, jei ji prieinama;

(c)aiškus žalos, susijusios su atšaukiamu gaminiu, aprašymas, vengiant bet kokių elementų, galinčių sumažinti vartotojų pavojaus suvokimą, įskaitant tokias sąvokas ir frazes kaip „savanoriškas“, „atsargus“, „savo nuožiūra“, „retais / konkrečiais atvejais“, taip pat nurodant, kad nėra pranešta apie nelaimingus atsitikimus;

(d)aiškus veiksmų, kurių vartotojai turėtų imtis, aprašymas, įskaitant nurodymą nedelsiant nutraukti atšaukiamo gaminio naudojimą;

(e)jei reikia, aiškus vartotojams prieinamos teisių gynimo priemonės aprašymas;

(f)nemokamas telefono numeris arba interaktyvi internetinė paslauga, kuriais naudodamiesi vartotojai gali gauti daugiau informacijos atitinkama (-omis) oficialiąja (-iosiomis) Sąjungos kalba (-omis);

(g)jei reikia, raginimas išplatinti informaciją apie atšaukimą.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato pranešimo apie gaminio atšaukimą šabloną, atsižvelgdama į mokslo plėtrą ir rinkos pokyčius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

35 straipsnis

Teisė į teisių gynimo priemonę

1.Nepažeidžiant Direktyvos (ES) 2019/771, gaminio atšaukimo atveju už atšaukimą atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas vartotojui siūlo veiksmingą, nemokamą ir savalaikę teisių gynimo priemonę. Tą teisių gynimo priemonę turi sudaryti bent vienas iš šių elementų:

(a)atšaukiamo gaminio taisymas;

(b)atšaukiamo gaminio pakeitimas saugiu to pačio tipo gaminiu, kurio mažiausiai vertė ir kokybė yra tokie patys;

(c)atšaukiamo gaminio vertės kompensacija.

2.Vartotojų atliekamas gaminio taisymas, šalinimas arba sunaikinimas laikomas veiksminga teisių gynimo priemone tik tuo atveju, jei vartotojas jį gali atlikti lengvai ir saugiai. Tokiais atvejais už gaminio atšaukimą atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas vartotojams teikia būtinas instrukcijas ir (arba), taisymo atveju, nemokamas atsargines dalis arba programinės įrangos atnaujinimus.

3.Teisių gynimo priemonė neturi vartotojui sukelti didelių nepatogumų. Vartotojas nepadengia gaminio siuntimo arba kitokio grąžinimo išlaidų. Kai gaminiai nėra kilnojamo pobūdžio, ekonominės veiklos vykdytojas pasirūpina, kad gaminys būtų paimtas iš vartotojo.

IX SKYRIUS

Tarptautinis bendradarbiavimas

36 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.Komisija gali bendradarbiauti, be kita ko, keisdamasi informacija, su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis klausimais, susijusiais su šio reglamento taikymo sritimi, pavyzdžiui:

(a)užtikrinant vykdymą ir taikant su sauga susijusias priemones, įskaitant rinkos priežiūrą;

(b)kuriant rizikos vertinimo metodus ir atliekant gaminių tyrimus;

(c)koordinuojant gaminių atšaukimus ir atliekant kitus panašius veiksmus;

(d)sprendžiant mokslinius, techninius ir reglamentavimo klausimus, siekiant gerinti gaminių saugą;

(e)sprendžiant naujus svarbius su sveikata ir sauga susijusius klausimus;

(f)vykdant su standartizacija susijusią veiklą;

(g)vykdant pareigūnų mainus.

2.Komisija gali teikti tam tikrą jos sistemoje „Saugos vartai“ saugomą informaciją trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms ir gauti atitinkamą informaciją apie vartotojų gaminių saugą ir apie prevencinius, ribojamuosius ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi tos trečiosios šalys arba tarptautinės organizacijos. Prireikus Komisija dalijasi tokia informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

3.2 dalyje nurodytas keitimasis informacija gali būti:

(a)nesistemingas keitimasis informacija tinkamai pagrįstais ir konkrečiais atvejais;

(b)sistemingas keitimasis informacija, grindžiamas administraciniu susitarimu, kuriame nurodoma informacijos, kuria turi būti keičiamasi, rūšis ir keitimosi būdai.

4.Paraišką pateikusios valstybės ir trečiosios šalys gali visapusiškai dalyvauti sistemoje „Saugos vartai“, jei jų teisės aktai yra suderinti su atitinkamais Sąjungos teisės aktais ir jei jos dalyvauja Europos standartizacijos sistemoje. Tokiems dalyviams taikomi tie patys įsipareigojimai, kurie pagal šį reglamentą yra taikomi valstybėms narėms, įskaitant pareigą teikti pranešimus ir imtis tolesnių veiksmų. Visapusiškas dalyvavimas sistemoje „Saugos vartai“ grindžiamas Sąjungos ir tų šalių susitarimais ir įgyvendinamas pagal šiuose susitarimuose nustatytas sąlygas.

5.Bet koks keitimasis informacija pagal šį straipsnį, kiek ji susijusi su asmens duomenimis, vykdomas laikantis Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių. Asmens duomenys perduodami tik tada, kai toks perdavimas yra būtinas vieninteliu tikslu – siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą arba saugą.

6.Informacija, kuria keičiamasi pagal šį straipsnį, naudojama tik siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą arba užtikrinti saugą ir laikantis konfidencialumo taisyklių.

X SKYRIUS

Finansinės nuostatos

37 straipsnis

Finansinė veikla

1.Sąjungos lėšomis finansuojama tokia pagal šį reglamentą vykdoma veikla:

(a)28 straipsnyje nurodytų Vartotojų saugos tinklo užduočių vykdymas;

(b)23 straipsnyje nurodytos sistemos „Saugos vartai“ kūrimas ir veikimas, įskaitant elektroninių sąveikumo sprendimų kūrimą, kuriais įgyvendinami:

duomenų mainai tarp sistemos „Saugos vartai“ ir nacionalinių rinkos priežiūros sistemų;

duomenų mainai tarp sistemos „Saugos vartai“ ir nacionalinių muitinių sistemų;

duomenų mainai su kitomis susijusiomis apriboto naudojimo sistemomis, kurias rinkos priežiūros institucijos naudoja savo vykdymo užtikrinimo tikslais;

(c)32 straipsnyje nurodyto portalo „Saugos vartai“ ir 25 straipsnyje nurodytos Įmonių įspėjimo apie nesaugius gaminius sistemos, įskaitant viešą neribojamą programinės įrangos sąsają, skirtą duomenų mainams su platformomis ir trečiosiomis šalimis, kūrimas ir priežiūra.

2.Sąjungos lėšomis gali būti finansuojama tokia pagal šį reglamentą vykdoma veikla:

(a)36 straipsnyje nurodytų tarptautinio bendradarbiavimo priemonių plėtojimas;

(b)pagalba rengiant ir atnaujinant rinkos priežiūros ir gaminių saugos gaires;

(c)techninių arba mokslinių ekspertinių žinių teikimas Komisijai siekiant padėti jai įgyvendinti rinkos priežiūros administracinį bendradarbiavimą;

(d)parengiamieji arba papildomi darbai, susiję su rinkos priežiūros veikla, vykdoma taikant šį reglamentą, įskaitant tyrimus, programas, vertinimus, gaires, lyginamąsias analizes, bendrus vizitus ir vizitų programas, keitimąsi darbuotojais, mokslinius tyrimus, duomenų bazių kūrimą ir priežiūrą, mokymų veiklą, laboratorinį darbą, kvalifikacijos tikrinimą, tarplaboratorinius tyrimus ir atitikties vertinimo veiklą;

(e)Sąjungos rinkos priežiūros kampanijos ir susijusi veikla, įskaitant išteklius ir įrangą, IT priemones ir mokymus;

(f)pagal techninės pagalbos programas vykdoma veikla, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir Sąjungos rinkos priežiūros politikos ir sistemų taikymo skatinimas tarp suinteresuotųjų šalių Europos ir tarptautiniu lygmenimis ir jų gerinimas.

3.Sąjungos finansinė parama pagal šį reglamentą vykdomai veiklai skiriama remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 42 tiesiogiai arba pavedant biudžeto vykdymo užduotis to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

4.Asignavimus šiame reglamente nurodytai veiklai kiekvienais metais nustato biudžeto valdymo institucija atsižvelgdama į galiojančioje finansinėje programoje nustatytas ribas.

5.Rinkos priežiūros veiklai finansuoti skirti asignavimai, kuriuos nustato biudžeto valdymo institucija, gali taip pat apimti išlaidas, susijusias su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, būtinais šiame reglamente numatytai veiklai vykdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma tyrimais, ekspertų susitikimais, informavimo ir ryšių palaikymo veiksmais, įskaitant institucijų vykdomą informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su bendraisiais rinkos priežiūros veiklos tikslais, išlaidomis, susijusiomis su informacinių technologijų tinklais, pirmiausia dėmesį skiriant informacijos apdorojimui ir mainams, kartu su visomis kitomis techninės ir administracinės pagalbos išlaidomis, kurias Komisija patiria administruodama pagal šį reglamentą vykdomą veiklą.

38 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal Bendrosios rinkos programą ir ją keičiančią programą 43 , dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

3.Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 44 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 45 nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal programą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą arba sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

XI SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

39 straipsnis

Atsakomybė

1.Nė vienu pagal šį reglamentą priimamu sprendimu, kuriuo ribojamas gaminio pateikimas rinkai arba reikalaujama jį pašalinti arba atšaukti iš rinkos, nedaromas poveikis suinteresuotos šalies atsakomybės vertinimui pagal konkrečiam atvejui taikomą nacionalinę teisę.

2.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Tarybos direktyvai 85/374/EEB 46 .

40 straipsnis

Sankcijos

1.Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip [įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos], praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nepagrįstai nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms poveikį darančius pakeitimus.

2.Kai tinkama, valstybės narės atsižvelgia bent į šiuos orientacinius sankcijų skyrimo kriterijus:

(a)pažeidimo trukmę arba poveikį laiko atžvilgiu, taip pat jo pobūdį ir sunkumą, visų pirma vartotojo patiriamos rizikos lygį;

(b)rinkai tiekiamų pavojingų gaminių skaičių arba poveikį patiriančių vartotojų skaičių, arba ir viena, ir kita;

(c)ekonominės veiklos vykdytojo arba elektroninės prekyvietės vaidmenį ir atsakomybę;

(d)bet kokius veiksmus, kurių ekonominės veiklos vykdytojas arba elektroninė prekyvietė ėmėsi, kad laiku sumažintų arba ištaisytų vartotojų patirtą žalą;

(e)atitinkamais atvejais tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;

(f)visus ankstesnius ekonominės veiklos vykdytojo arba elektroninės prekyvietės padarytus pažeidimus;

(g)ekonominės veiklos vykdytojo arba elektroninės prekyvietės dėl pažeidimo tiesiogiai arba netiesiogiai gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius, jei turima atitinkamų duomenų;

(h)įmonės dydį;

(i)bendradarbiavimo su valdžios institucija laipsnį;

(j)tai, kokiu būdu valdžios institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar ekonominės veiklos vykdytojas arba elektroninė prekyvietė laiku pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu);

(k)kitas su konkrečiu atveju susijusias sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

3.Ekonominės veiklos vykdytojų arba elektroninių prekyviečių padaryti pažeidimai, už kuriuos prireikus taikomos sankcijos, yra šie:

(a)bendrojo gaminių saugos reikalavimo pažeidimas;

(b)savalaikis nepranešimas valdžios institucijai apie pavojingą gaminį, kurį jie pateikė rinkai;

(c)sprendimo, nutarties, laikinosios priemonės, ekonominės veiklos vykdytojo įsipareigojimo arba kitos priemonės, priimtos pagal šį reglamentą, nesilaikymas;

(d)8, 9, 10, 11, 18 ir 19 straipsniuose nurodytų su atsekamumu ir informacijos teikimu susijusių ekonominės veiklos vykdytojų pareigų nevykdymas;

(e)neteisingos, neišsamios arba klaidinančios informacijos teikimas, rinkos priežiūros institucijoms paprašius pateikti informaciją;

(f)prašomos informacijos nepateikimas per nustatytą terminą;

(g)atsisakymas leisti atlikti patikrinimus;

(h)reikiamų dokumentų arba gaminių nepateikimas atliekant patikrinimus;

(i)tyrimų rezultatų klastojimas.

4.Kaip sankciją skiriant baudą, didžiausia jos suma yra ne mažesnė kaip 4 proc. ekonominės veiklos vykdytojo arba, kai taikoma, elektroninės prekyvietės metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse.

5.Valstybės narės taip pat gali skirti periodines baudas, kad priverstų ekonominės veiklos vykdytojus arba elektronines prekyvietes, kai taikoma:

(a)užkirsti kelią šio reglamento nuostatų pažeidimui;

(b)vykdyti sprendimą, kuriuo nurodoma taikyti taisomąjį veiksmą;

(c)teikti išsamią ir teisingą informaciją;

(d)leisti atlikti patikrinimus;

(e)sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms perimti duomenis iš elektroninių sąsajų.

6.Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal šį reglamentą skirtų sankcijų rūšį ir dydį, nustato faktinius šio reglamento pažeidimus ir nurodo ekonominės veiklos vykdytojų arba elektroninių prekyviečių, kurioms buvo skirtos sankcijos, tapatybę.

7.Kiekvienais metais Komisija parengia ataskaitą apie valstybių narių taikytas sankcijas ir ją viešai paskelbia.

8.6 dalyje nurodyta informacija neskelbiama 7 dalyje nurodytoje ataskaitoje jokiomis iš šių aplinkybių:

(a)kai būtina išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;

(b)kai dėl informacijos paskelbimo ekonominės veiklos vykdytojui arba elektroninei prekyvietei būtų padaryta neproporcinga žala;

(c)kai skelbiama informacija yra susijusi su fiziniu asmeniu, išskyrus atvejus, kai asmens duomenų paskelbimas pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis, inter alia, pažeidimo sunkumu.

41 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.17 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašyti datą – šio reglamento įsigaliojimo datos].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 47 nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 17 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepateikia prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dviem mėnesiais.

42 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

43 straipsnis

Vertinimas

1.Šio reglamento vertinimą Komisija atlieka ne vėliau kaip [nurodyti datą – penkeri metai nuo įsigaliojimo datos]. Komisija pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar pasiektas šio reglamento tikslas pagerinti vartotojų apsaugą nuo nesaugių gaminių, atsižvelgiant į jo poveikį verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2.Gavusios prašymą, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, būtiną šiam reglamentui įvertinti.

44 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 pakeitimai

1.Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 iš dalies keičiamas taip:

10 straipsnis papildomas šia 7 dalimi:

„7. Jei Europos standartas, parengtas siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES).../... 48 [šio reglamento (toliau – BGSR)] įgyvendinimą, atitinka to reglamento 5 straipsnyje nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą ir [to reglamento [6] straipsnyje] nurodytus specialius saugos reikalavimus, Komisija nedelsdama paskelbia tokio Europos standarto nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“;

11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Jei valstybė narė ar Europos Parlamentas mano, kad darnusis standartas arba Europos standartas, parengtas siekiant užtikrinti Reglamento (ES).../... [šio reglamento (toliau – BGSR)] įgyvendinimą, ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis turi apimti ir kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose arba tame reglamente, jie praneša apie tai Komisijai, pateikdami išsamų paaiškinimą. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais Sąjungos derinamaisiais teisės aktais įsteigtu komitetu, jei jis yra, arba Reglamentu (ES).../... [šio reglamento (toliau – BGSR)] įsteigtu komitetu, ar pasinaudojusi kitomis konsultavimosi su sektoriaus ekspertais formomis, nusprendžia:

(a)skelbti susijusio darniojo standarto arba Europos standarto, parengto siekiant užtikrinti Reglamento (ES).../... [BGSR] įgyvendinimą, nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jų neskelbti arba skelbti su apribojimais;

(b)susijusio darniojo standarto arba Europos standarto, parengto siekiant užtikrinti Reglamento (ES).../... [BGSR] įgyvendinimą, nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti galioti, palikti galioti su apribojimais arba iš jo išbraukti;

2.Komisija skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie darniuosius standartus ir Europos standartus, parengtus siekiant užtikrinti Reglamento (ES).../... [BGSR] įgyvendinimą, dėl kurių priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas.

3.Komisija praneša susijusiai Europos standartizacijos organizacijai apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir, prireikus, prašo peržiūrėti atitinkamus darniuosius standartus arba Europos standartus, parengtus siekiant užtikrinti Reglamento (ES).../... [BGSR] įgyvendinimą.“

45 straipsnis

Panaikinimas

1.Direktyva 87/357/EEB ir Direktyva 2001/95/EB panaikinamos nuo [taikymo data].

2.Nuorodos į direktyvas 87/357/EEB ir 2001/95/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

46 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai gaminių, kuriems taikoma Direktyva 2001/95/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie rinkai buvo pateikti iki [įrašyti datą – šio reglamento taikymo pradžios data].

47 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus [6 mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl bendros gaminių saugos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Direktyva 2001/95/EB

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

Pavadinimas: 03 Bendroji rinka

Skirsnis: 03 02 Bendrosios rinkos programa

Punktas: 03 02 04 Vartotojo ir visuomenės įgalinimas ir aukšto vartotojų apsaugos ir gaminių saugos lygio užtikrinimas, įskaitant galutinių vartotojų dalyvavimą finansinių paslaugų politikos kūrime

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 49  

esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Vartotojų apsauga, teisingesnė ir stipresnė vidaus rinka; bendroji skaitmeninė rinka.

Užtikrinti, kad vidaus rinkai būtų pateikiami tik saugūs gaminiai, ir užtikrinti aukštą vartotojų saugos ir apsaugos lygį bei vienodas sąlygas įmonėms bendrojoje rinkoje.

Pasiūlymo tikslas – persvarstyti Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos, siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai būtų apsaugoti nuo pavojingų gaminių, kartu užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą, visų pirma vienodas sąlygas įmonėms.

Siūlomų biudžete numatytų veiksmų tikslas – tęsti ir toliau plėtoti bendradarbiavimo priemones, susijusias su rinkos priežiūra (be kita ko, tarptautiniu lygmeniu), elektroninių sąsajų, kuriomis sudaromos sąlygos keistis duomenimis ir informuoti vartotojus ir ekonominės veiklos vykdytojus apie pavojingus gaminius, finansavimą ir įgyvendinti naująjį pasiūlymą (priimant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus ir vykdant aktyvesnę standartizacijos veiklą).

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretus tikslas Nr.

1.    stiprinti vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimo rinkos priežiūros srityje procedūras, mažinant susiskaidymą ir neveiksmingumą;

2.    didinti veiklos pajėgumus, veiksmingumą ir galimybes naudotis ištekliais, skirtais pasiūlymo vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo koordinavimui (stebėsena, deleguotieji aktai), dažniau taikyti standartizacijos procedūrą;

3.    stiprinti vykdymo užtikrinimo priemonių rinkinį, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų naudotis labiau atgrasančiomis, veiksmingesnėmis ir perspektyvesnėmis priemonėmis;

4.    gerinti keitimąsi informacija apie pavojingus gaminius tiek ES viduje, tiek su išorės partneriais (be kita ko, naudojant IT priemones). Gerinti įmonių ir vartotojų informavimą apie pavojingus gaminius naudojant IT priemones;

5    skatinti laikytis ES gaminių saugos teisės aktų dėl nesuderintų vartotojų gaminių.

Tikslų siekiama įgyvendinant rinkos priežiūrą ES ir prie išorės sienų, skaitmeninėse ir tradicinėse tiekimo grandinėse.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Tikslinė grupė bus visi Europos Sąjungos vartotojai, kuriems bus naudinga, kad vidaus rinkai pateikiami saugūs gaminiai. Griežtesnė rinkos priežiūra bus naudinga Europos gamintojams, nes bus užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai, susidarančiai dėl įmonių, kurios nesilaiko savo pareigų saugoti vartotojų sveikatą ir saugą.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

Pasiūlymo įgyvendinimo stebėsena bus grindžiama iš anksto nustatytais pagrindiniais stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo rodikliais. Įsigaliojus iniciatyvai, Komisija pradės stebėti peržiūrėtos BGSD įgyvendinimą.

Poveikio vertinime nustatyti stebėsenos rodikliai, kuriuos siūloma taikyti stebint, kaip įgyvendinami nustatyti politikos tikslai (žr. poveikio vertinimo 9 skirsnį).

Stebėseną daugiausia vykdys Komisija, remdamasi reguliariomis ES masto vartotojų apklausomis, įmonių ir RPI pateiktais duomenimis ir sistemos „Saugos vartai“ duomenimis. Stebėsena ir vertinimas bus atliekami, jei įmanoma, remiantis esamais duomenų šaltiniais.

Pasiūlyme nustatomos valstybių narių pareigos teikti ataskaitas. Šios ataskaitos bus teikiamos remiantis vykdymo užtikrinimo rodikliais, kurie bus išsamiau apibrėžti tyrime. Komisija atlieka tyrimą, siekdama apibrėžti bendrą galimų ir tinkamų vykdymo užtikrinimo rodiklių rinkinį gaminių saugos srityje, dėl kurio turi būti susitarta su valstybėmis narėmis.

Komisija taip pat nustatė esamus informacijos apie sužalojimus šaltinius ir išnagrinėjo galimybę sukurti ES lygmens sužalojimų duomenų bazę, kuria būtų prisidedama prie gaminių saugos teisės aktų įgyvendinimo. Šiuo metu ji vertina tokios ES masto sužalojimų duomenų bazės sukūrimo išlaidas ir naudą (koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis).

Be reguliarios stebėsenos ir ataskaitų teikimo, praėjus penkeriems metams nuo tada, kai valstybės narės pradėjo įgyvendinti šį pasiūlymą, siūloma atlikti šios teisėkūros priemonės veiksmingumo, efektyvumo, tinkamumo, nuoseklumo ir kuriamos ES pridėtinės vertės vertinimą.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Tikimasi, kad šiuo pasiūlymu bus pasiekti toliau pateikti tikslai.

Priėmus pasiūlymą bus pagerintas su naujomis technologijomis susijusių gaminių keliamos rizikos vertinimas, todėl bus galima geriau užtikrinti teisėkūros procedūra priimtame akte numatytą apsaugą.

Trumpuoju laikotarpiu tikimės pagerinti internetu perkamų vartotojų gaminių saugą, nes bus nustatytos geresnės prekybos internetu rinkos priežiūros taisyklės ir sugriežtintos elektroninėms prekyvietėms taikomos gaminių saugos pareigos.

Nesuderintiems gaminiams taikomos rinkos priežiūros taisyklės bus suderintos su suderintų gaminių rinkos priežiūros taisyklėmis. Be to, kai kurie rinkos priežiūros taisyklių patobulinimai pagal šią iniciatyvą, skirtą visų gaminių rinkos priežiūrai, sustiprins rinkos priežiūrą ir užtikrins didesnę gaminių saugą vidutinės trukmės laikotarpiu.

Siūlomu dabartinės sistemos „Saugos vartai“ / RAPEX patobulinimu bus sudaromos sąlygos greičiau keistis informacija, todėl bus galima anksčiau imtis taisomųjų veiksmų.

Tikimasi, kad dėl griežtesnės gaminių atšaukimo procedūros ir geresnio vartotojų informavimo artimiausiu metu padidės gaminių atšaukimo veiksmingumas.

Didesniu nesuderintų gaminių standartizacijos proceso veiksmingumu Komisijos lygmeniu bus palengvintas standartų šiems gaminiams nustatymas, todėl tikimės, kad vidutinės trukmės laikotarpiu bus nustatyta daugiau standartų. Dažniau taikant Europos standartus gamintojams bus suteikta daugiau tikrumo dėl jų gaminių atitikties atitinkamiems saugos reikalavimams ir bus sudaromos sąlygos įmonėms konkuruoti vienodomis sąlygomis, joms užtikrinant lygias galimybes.

Pasiūlymu bus suderintas maisto produktus imituojančių gaminių rizikos vertinimas ir taip bus užtikrinamas vienodas požiūris į juos visose valstybėse narėse.

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

ES dalyvavimo nesuderintų gaminių saugos srityje akivaizdi nauda matoma iš BGSD ir šio pasiūlymo poveikio vertinimo:

-    taikant bendras Sąjungos taisykles galima įgyvendinti rinkos priežiūros masto ekonomiją, o tai ypač svarbu sparčiai augant pardavimui internetu, dėl kurio didėja tarpvalstybiniai pardavimai ir tiesioginis importas iš ES nepriklausančių šalių. Rinkos priežiūros išlaidomis taip pat dalijamasi vykdant bendrus ES šalių rinkos priežiūros veiksmus ir joms keičiantis informacija;

-    ES veiksmais sudaromos sąlygos greičiau ir efektyviau skleisti informaciją, visų pirma per sistemą „Saugos vartai“ / RAPEX, taip užtikrinant, kad dėl pavojingų gaminių visoje ES bus sparčiai imamasi veiksmų ir bus taikomos vienodos sąlygos;

-    bendros gaminių saugos taisyklės ES lygmeniu yra naudingos, nes jas taikant sutaupoma išlaidų, o įmonėms tenka mažesnė administracinė našta ir joms taikomos paprastesnės procedūros, nes joms nereikia laikytis skirtingų nacionalinių taisyklių. Taip pat būtų sudaromos sąlygos prekėms laisvai judėti ES, o valstybėms narėms – glaudžiau bendradarbiauti;

-    bendromis Sąjungos taisyklėmis sudaromos sąlygos rengti ES gaminių saugos standartus, kuriais remiantis ES mastu daroma saugos prielaida įmonėms padedama laikytis gaminių saugos reikalavimų (ir galbūt sumažinti susijusias išlaidas);

-    tarptautiniu lygmeniu, įgyvendinant BGSD pateiktą bendrą nuostatų rinkinį, ES taip pat suteikiama galimybė intensyviau skatinti aukštą saugos lygį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, taip kovojant su didėjančia prekių apyvarta iš trečiųjų šalių vykdant pardavimą internetu.

Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

ES lygmens veiksmais bus pagerintas vidaus rinkos veikimas, nes nuosekliomis visoje ES taikomomis gaminių saugos ir rinkos priežiūros taisyklėmis bus užtikrintos vienodesnės sąlygos įmonėms ir todėl bus mažiau tikėtina, kad ES bendrojoje rinkoje bus iškraipyta konkurencija. Dėl geresnės rinkos priežiūros ir geresnio valstybių narių veiklos koordinavimo bus sudaromos sąlygos nustatyti daugiau nesaugių gaminių ir taip padidinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Pirmasis reglamentas dėl bendros gaminių saugos Sąjungoje priimtas 1992 m. Dabartinė BGSD priimta 2001 m. Iš dabartinės BGSD vertinimo ir suinteresuotųjų šalių nuomonių matyti, kad BGSD vis dar yra labai tinkama priemonė, visų pirma dėl joje numatytos apsaugos funkcijos. Atrodo, kad apskritai ja užsibrėžti tikslai – užtikrinti aukštą vartotojų saugos lygį, kartu užtikrinant veiksmingą gaminių vidaus rinkos veikimą – pasiekti. Tačiau pastebime, kad vis tiek per daug nesaugių gaminių pasiekia vartotojus arba pas juos pasilieka, o tai yra dabartinio pasiūlymo pagrindas.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymo tikslas – persvarstyti Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos, siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai būtų apsaugoti nuo pavojingų gaminių, kartu užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą, visų pirma vienodas sąlygas įmonėms. Todėl jis puikiai atitinka Bendrosios rinkos programos reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriuo siekiama suteikti galių vartotojams ir pilietinei visuomenei ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos ir gaminių saugos lygį.

Į finansinį pasiūlymo poveikį veiklos asignavimams bus atsižvelgta skiriant 2021–2027 m. DFP numatytus asignavimus finansiniuose paketuose, skirtuose Bendrosios rinkos programai.

Pasiūlymas yra viena iš teisinių iniciatyvų, įgyvendintinų pagal naująją vartotojų darbotvarkę.

Pasiūlymu užtikrinamas geresnis suderinimas su Reglamento (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties nuostatomis. Pasiūlymas, kaip apsaugos priemonė, yra suderinamas su derinamaisiais teisės aktais ir juos papildo. Pirma, jis visas taikomas vartotojų gaminiams, kuriems netaikomi derinamieji teisės aktai (pvz., baldams, vaikų priežiūros prekėms, drabužiams). Antra, jis iš dalies taikomas vartotojų gaminiams, kuriems taikomi derinamieji teisės aktai (pvz., žaislams arba automobiliams), jeigu į derinamuosius teisės aktus neįtraukti gaminių saugos aspektai, kuriems taikoma BGSD.

Maisto produktų sauga reglamentuojama atskirai pagal Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentą (EB) Nr. 178/2002. Vis dėlto yra galima Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl su maistu liestis skirtų medžiagų sąveika su pasiūlymu gaminių, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų (pvz., daugkartinio naudojimo priešpiečių dėžutės) atžvilgiu, tačiau jis išlieka suderinamas su pasiūlymu. Dėl nesaugių gaminių, kurių sudėtyje yra su maistu liestis skirtų medžiagų, įspėjimai apie saugą gali būti teikiami abiejose įspėjimo sistemose – maisto produktams skirtoje sistemoje RASFF ir ne maisto produktams skirtoje sistemoje „Saugos vartai“ / RAPEX.

Pasiūlymas visiškai dera su kitomis ES politikos sritimis ir naujausiais pasiūlymais, kuriais siekiama stiprinti vykdymo užtikrinimą kitose politikos srityse, pavyzdžiui, su:

-    Skaitmeninių paslaugų aktu. Skaitmeninių paslaugų akto pasiūlymu siekiama nustatyti naujus įsipareigojimus internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, inter alia, susijusius su tuo, kaip jie sprendžia su visų rūšių neteisėtu turiniu, saugomu jų interneto svetainėse, įskaitant nesaugius gaminius, susijusius klausimus. Skaitmeninių paslaugų aktu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams nustatomi bendri horizontalūs įsipareigojimai ir paliekama galimybė įsipareigojimus sukonkretinti teisės aktais, susijusiais su konkrečių rūšių neteisėtu turiniu (pavyzdžiui, gaminių sauga). Be internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų vaidmens, šiuo pasiūlymu taip pat bus reglamentuojami kiti su prekyba internetu susiję gaminių saugos aspektai, pavyzdžiui, pardavėjų vaidmuo ir rinkos priežiūros institucijų įgaliojimai;

-    Dirbtinio intelekto horizontaliąja sistema. Ja siekiama sutelkti dėmesį į didelės rizikos prietaikas. Todėl, kalbant apie gaminių saugą, ji bus taikoma kaip sektorių teisės aktai, kuriais nustatomi konkretūs reikalavimai dirbtinio intelekto prietaikoms, o šis pasiūlymas bus taikomas kaip apsaugos priemonė gaminiams ir aspektams, kuriems netaikomi kiti sektorių teisės aktai, kad būtų sukurtas teisinis tokių gaminių pašalinimo iš rinkos pagrindas siekiant užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą;

-    TIS direktyva. Naujausiame pasiūlyme nustatytas įsipareigojimas visoms valstybėms narėms patvirtinti nacionalinę tinklų ir informacinių sistemų saugumo strategiją, kad būtų padidintas kibernetinis saugumas visoje ES. Tačiau ji neapima būtiniausių kibernetinio saugumo reikalavimų, susijusių su vartotojų gaminiais, todėl valdžios institucijoms nesuteikiama jokio teisinio pagrindo imtis veiksmų dėl tokią riziką keliančių gaminių;

-    Žiedine ekonomika. Pagal naująjį ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą ES rinkai pateikiami produktai turėtų būti tvaresni, todėl turėtų būti sukurti taip, kad juos būtų galima ilgiau naudoti, lengviau remontuoti ir atnaujinti, perdirbti ir pakartotinai naudoti. Labai svarbu, kad suremontuoti, atnaujinti, perdirbti arba pakartotinai naudotini gaminiai ir toliau atitiktų gaminių saugos reikalavimus. Pagal Ekologinio projektavimo direktyvą, renkantis konkretų projektinį sprendimą reikia atsižvelgti į jo poveikį saugai ir sveikatai. Tačiau su galutiniais produktais susiję saugos klausimai joje nėra konkrečiai sprendžiami. Tvarių gaminių politikos iniciatyva (kuri pakeis Ekologinio projektavimo direktyvą ir išplės jos taikymo sritį) visų pirma bus siekiama ištaisyti tai, kad daugelio gaminių negalima lengvai ir saugiai pakartotinai naudoti, pataisyti arba perdirbti. Jei kai kurie su žiedinės ekonomikos gaminiais susiję saugos aspektai nebus konkrečiai įtraukti į Žiedinės ekonomikos veiksmų plano iniciatyvas, svarbia taps šiame pasiūlyme numatyta apsaugos funkcija.

Taigi šios iniciatyvos ne sutampa, o papildo viena kitą. Todėl esminių alternatyvių politikos sričių aspektų integravimo į gaminių saugos teisės aktus privalumas – tikra vartotojų apsauga, užtikrinant, kad visi ne maisto vartojimo gaminiai ES rinkoje būtų saugūs.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

/

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

   galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

   įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 50  : 

 tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

vykdomųjų įstaigų;

 pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis;

 netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

EIB ir Europos investicijų fondui;

Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Vykdomoji įstaiga galėtų valdyti konkrečių projektų sutartinius aspektus prižiūrint pagrindiniam generaliniam direktoratui.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasiūlyme numatyta pareiga atlikti vertinimą.

Šiuo pasiūlymu bus sustiprinta IT sistema „Saugos vartai“, sujungianti rinkos priežiūros institucijas ir Komisiją. Taikant IT sistemą, operatyvinės veiklos stebėsena galėtų būti vykdoma nuolat ir veiksmingai.

Taikant IT sistemą vykdoma stebėsena bus papildyta esamo Vartotojų saugos tinklo darbu ir valstybėms narėms teikiant patikimesnę ir išsamesnę informaciją apie gaminių saugą ir joms vykdant su nesuderintais gaminiais susijusią vykdymo užtikrinimo veiklą, kuri yra jų nacionalinių vykdymo užtikrinimo strategijų dalis.

Konkrečių tikslų įgyvendinimas bus stebimas remiantis iš anksto nustatytais rodikliais.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Komisijai vykdant tiesioginį valdymą bus sudarytos sąlygos palaikyti tiesioginius ryšius su valstybių narių valdžios institucijomis ir veikloje dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis. Vykdydama tiesioginį valdymą, Komisija gali geriau pritaikyti veiksmus prie politikos poreikių, kad būtų galima lanksčiau koreguoti prioritetus atsiradus naujiems poreikiams ir prisidėti prie bendrų Sąjungos tikslų įgyvendinimo.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Su IT sistema „Saugos vartai“ susijusi operacinė rizika yra rizika, kad taikant IT sistemą nebus įmanoma veiksmingai palaikyti rinkos priežiūros institucijų ir Vartotojų saugos tinklo bendradarbiavimo.

Operacinė rizika taip pat susijusi su rinkos priežiūros institucijoms valstybių narių lygmeniu skiriamų išteklių mastu.

Siekiant ją sumažinti, įgyvendinami veiksmingi IT valdymo procesai, kuriuose aktyviai dalyvauja sistemų naudotojai.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

Kontrolės išlaidos yra nedidelės, palyginti su pačios IT sistemos kūrimui skirtais asignavimais.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Komisijos įgyvendinamoms priemonėms bus taikoma ex ante ir ex post kontrolė pagal Finansinį reglamentą. Sutartyse ir susitarimuose, pagal kuriuos finansuojamas šio Reglamento įgyvendinimas, Komisijai, įskaitant OLAF ir Audito Rūmus, bus aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų 
rūšis

Įnašas

Numeris  

DA / NDA 51

ELPA šalių 52

šalių kandidačių 53

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1

03,020401

DA

TAIP

NE

NE

NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

1 numeris

GD: JUST

2024 54  
m.

2025 
m.

2026 
m.

2027 
m.

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

Po 2027 m.

03.020401 biudžeto eilutė 55

Įsipareigojimai

(1a)

7,000

7,000

7,000

7,000

28,000

Mokėjimai

(2a)

2,100

7,000

7,000

7,000

4,900

28,000

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 56  

03010101 biudžeto eilutė

(3)

0,200

0,200

0,200

0,200

0,800

IŠ VISO asignavimų 
JUST GD 

Įsipareigojimai

= 1a + 1b + 3

7,200

7,200

7,200

7,200

28,800

Mokėjimai

= 2a + 2b

+3

2,300

7,200

7,200

7,200

4,900

28,800





Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2024 
m.

2025 
m.

2026 
m.

2027 
m.

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

GD: JUST

•Žmogiškieji ištekliai

3,054

3,054

3,054

3,054

12,216 

•Kitos administracinės išlaidos

0,095

0,095

0,095

0,095

0,380 

IŠ VISO JUST GD

Asignavimai

3,149

3,149

3,149

3,149

12,596

IŠ VISO asignavimų 
pagal daugiametės finansinės programos 
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

3,149

3,149

3,149

3,149

12,596

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2024 57  
m.

2025 
m.

2026 
m.

2027 
m.

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų  
pagal daugiametės finansinės programos
1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

10,349

10,349

10,349

10,349

41,396

Mokėjimai

5,449

10,349

10,349

10,349

4,900

41,396

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

2024 
m.

2025 
m.

2026 
m.

2027 
m.

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 58

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 59

Stiprinti vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimo rinkos priežiūros srityje procedūras, mažinant susiskaidymą ir neveiksmingumą

Koordinuota veikla gaminių saugos srityje

Veikla

0,300

10

3,000

10

3,000

10

3,000

10

3,000

40

12,000

Tyrimai, tarpusavio vertinimai, nacionalinių gaminių saugos strategijų bandymai

Pranešimai

0,200

2

0,400

2

0,400

2

0,400

2

0,400

8

1,600

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

12

3,400

12

3,400

12

3,400

12

3,400

48

13,600

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

Didinti veiklos pajėgumus, veiksmingumą ir galimybes naudotis ištekliais, skirtais pasiūlymo vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo koordinavimui (stebėsena, deleguotieji aktai), dažniau taikyti standartizacijos procedūrą

Pasiūlymo įgyvendinimas (deleguotieji aktai, stebėsena, standartizacija)

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

3 KONKRETUS TIKSLAS

Stiprinti vykdymo užtikrinimo priemonių rinkinį, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų naudotis labiau atgrasančiomis, veiksmingesnėmis ir perspektyvesnėmis priemonėmis

Didieji duomenys ir kitos novatoriškos skaitmeninės rinkos priežiūros ir gaminių saugos priemonės –

duomenų rinkimas IT priemonės

0,125

2

0,250

2

0,250

2

0,250

2

0,250

1,000

3 konkretaus tikslo tarpinė suma

2

0,250

2

0,250

2

0,250

2

0,250

1,000

4 KONKRETUS TIKSLAS

Gerinti keitimąsi informacija apie pavojingus gaminius tiek ES viduje, tiek su išorės partneriais (be kita ko, naudojant IT priemones). Gerinti įmonių ir vartotojų informavimą apie pavojingus gaminius naudojant IT priemones

Sistema „Saugos vartai“

IT sistemos

0,166

9

1,500

9

1,500

9

1,500

9

1,500

6,000

Keitimasis duomenimis su tarptautiniais partneriais ir kitoks tarptautinis bendradarbiavimas

Ryšys su kitomis sistemomis

0,35

3

1,050

3

1,050

3

1,050

3

1,050

4,200

4 konkretaus tikslo tarpinė suma

12

2,550

12

2,550

12

2,550

12

2,550

10,200

5 KONKRETUS TIKSLAS

Skatinti laikytis ES gaminių saugos teisės aktų dėl nesuderintų vartotojų gaminių

Pardavimo skatinimo ir informavimo veikla

Konferencijos, žiniasklaida, kampanijos

0,2

4

0,800

4

0,800

4

0,800

4

0,800

3,200

5 konkretaus tikslo tarpinė suma

4

0,800

4

0,800

4

0,800

4

0,800

3,200

IŠ VISO

7,000

7,000

7,000

7,000

28,000

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2024 60  
m.

2025 
m.

2026 
m.

2027 
m.

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

3,054

3,054

3,054

3.054

12,216

Kitos administracinės išlaidos

0,095

0,095

0,095

0.095

0,380 

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

3,149

3,149

3,149

3,149

12,596

IŠ VISO

3,149

3,149

3,149

3,149

12,596

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų GD, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

2024 
m.

2025 
m.

2026 m.

2027 m.

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

18

18

18

18

20 01 02 03 (Delegacijos)

01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 61

20 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

5

5

5

5

20 02 03 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)

XX 01 xx yy zz 62

būstinėje

delegacijose

01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

01 01 01 12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

23

23

23

23

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus GD, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Deleguotųjų aktų (susijusių su atsekamumu ir atšaukimu) rengimas, naujos bendradarbiavimo veiklos nustatymas (naujas arbitražo mechanizmas, tarpusavio vertinimai, bendradarbiavimas su Sąjungos gaminių atitikties tinklu), bandomosios nacionalinės gaminių saugos vykdymo užtikrinimo strategijos, sąsajų su kitomis duomenų bazėmis (ICSMS, muitinėmis) gerinimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir reglamento stebėsena. Standartizacijos veiklos įgyvendinimo aktų rengimas.

AD darbuotojai gaminių saugos ir rinkos priežiūrai, techninei ir teisinei analizei, bendrų veiksmų valdymui, konkrečios rinkos priežiūros patirties taikymui, projektų valdymui, sistemos „Saugos vartai“ koordinavimui ir įgyvendinimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, Vartotojų saugos tinklo sekretoriato veiklai, ryšių ir skatinimo veiklai, IT ir duomenų sistemų priežiūrai ir finansų valdymo užduotims atlikti.

AST darbuotojai, padedantys organizuoti posėdžius ir atlikti visas administracines užduotis.

Išorės darbuotojai

Įprastinė IT priežiūra ir konkretūs plėtros projektai.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymo (iniciatyvos) finansavimas:

   galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje;

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.

Perprogramavimas nereikalingas.

   reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente;

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.

   reikia persvarstyti DFP.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

   nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo;

   numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N 63
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams;

kitoms pajamoms.

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms .

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 64

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis ………….

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

/

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

/

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“, COM(2020) 696 final.
(2)    2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (tekstas svarbus EEE) (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).
(3)    Komisijos komunikatas Europos parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą““* KOM/2011/0206 galutinis.
(4)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(5)    2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“, COM/2015/0550 final.
(6)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).
(7)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).
(8)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Tarybos sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).
(9)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
(10)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (Tekstas svarbus EEE), OL L 136, 2019 5 22, p. 28.
(11)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L 151, 2019 6 7, p. 15). 
(12)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, COM(2020) 825 final.
(13)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM/2020/667 final.
(14)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(15)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos, COM(2020) 98 final.
(16)    169 straipsnyje nurodytų tikslų siekimo pagrindu nurodomas 114 straipsnis.
(17)    Į gaminių saugą taip pat atsižvelgiama įgyvendinant aukštą vartotojų apsaugos lygį, kuris užtikrinamas įgyvendinant ES politiką (žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnį), todėl ji yra vienas iš ES vartotojų apsaugos politikos ramsčių.
(18)    Prekiautojai į ES rinką bando patekti skirtingais būdais.
(19)    Žr. 2020 m. gruodžio mėn. Vartotojų saugos tinklo pogrupio išreikštą nuomonę apie dirbtinį intelektą (DI), tarpusavyje susijusius gaminius ir kitus naujus dėl gaminių saugos kylančius uždavinius.
(20)    Apie veiksmų gaires gauti atsiliepimai: Bendros gaminių saugos direktyva. Peržiūra (europa.eu)
(21)    . OL C , , p. .
(22)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).
(23)    1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/357/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo (OL L 192, 1987 7 11, p. 49).
(24)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). 
(25)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). 
(26)    Europos Aplinkos Agentūra, „Sveika aplinka, sveikas gyvenimas: kaip aplinka veikia sveikatą ir gerovę Europoje“ (angl. Healthy environment, healthy lives: how the environment influences health and well-being in Europe), EAA ataskaita Nr. 21/2019, 2020 m. rugsėjo 8 d.
(27)    2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4).
(28)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1–122).
(29)    2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva), OL L 178, 2000 7 17, p. 1–16.
(30)    Reglamentas […/…] dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB.
(31)    2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(32)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28).
(33)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
(34)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(35)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(36)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(37)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(38)    
(39)    1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998 1. 21, p. 14).
(40)    2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/644 dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų (OL L 112, 2018 5 2, p. 19).
(41)    2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/417, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos skubaus informavimo sistemos (RAPEX), nustatytos pagal Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12 straipsnį, ir jos pranešimų sistemos naudojimo gairės (OL L 73, 2019 3 15, p. 121).
(42)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(43)    OL L 292, 1996 11 14, p. 2.
(44)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(45)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(46)    1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
(47)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(48)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (OL ...).
(49)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(50)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .
(51)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(52)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(53)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(54)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(55)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.
(56)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(57)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(58)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(59)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
(60)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(61)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).
(62)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(63)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.
(64)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

Briuselis, 2021 06 30

COM(2021) 346 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl reglamento

dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB

{SEC(2021) 280 final} - {SWD(2021) 168 final} - {SWD(2021) 169 final}


PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 87/357/EEB

Direktyva 2001/95/EB

Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012

Šis reglamentas

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 1 ir 2 dalys

2 straipsnis, išskyrus a punkto antrą pastraipą ir b punkto antrą pastraipą

3 straipsnis

2 straipsnio a punkto antra pastraipa

2 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio b punkto antra pastraipa

7 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 1 dalis

5 straipsnis

3 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalies b punktas

10 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies c punktas

-

-

4 straipsnio 1 dalies d punktas

-

-

4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 7 dalis

4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

-

-

4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos

11 straipsnio 1 dalies b punktas

-

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

8 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

5 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas

8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipa, 10 straipsnio 6 dalies trečias sakinys

5 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktas

8 straipsnio 11 dalis ir 10 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos a punktas

8 straipsnio 6 ir 7 dalys,10 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos b punkto pirmas sakinys

15 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

5 straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos b punkto antras sakinys

8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 10 straipsnio 6 dalis

5 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa

-

5 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 1 ir 2 dalys

5 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

8 straipsnio 11 dalis, 10 straipsnio 8 dalis ir 11 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

-

5 straipsnio 4 dalis

14 straipsnis

6–9 straipsniai

21 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

28 straipsnis

10 straipsnio 2 dalis

29 straipsnis

11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

24 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

11 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

24 straipsnio 8 dalis

11 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 1 dalies pirma ir ketvirta pastraipos

24 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

-

12 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 8 dalis

12 straipsnio 4 dalis

36 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalys

13 straipsnis

26 straipsnis

14 straipsnis

-

15 straipsnis

42 straipsnis

16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

31 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

31 straipsnio 2 dalis

16 straipsnio 2 dalis

31 straipsnio 3 dalis

17 straipsnis

39 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 1 ir 2 dalys

21 straipsnis

18 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalis

-

19 straipsnio 2 dalis

43 straipsnis

20 straipsnis

-

I priedo 1 dalis

8 straipsnio 11 dalis, 10 straipsnio 8 dalis, 11 straipsnio 4 ir 5 dalys

I priedo 2 ir 3 dalys

26 straipsnis

III priedas

-

IV priedas

Priedas

1 straipsnis

-

2 straipsnis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 6 straipsnio 1 dalies f punktas

3–7 straipsniai

-