EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 22

COM(2021) 340 final

2021/0164(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl LATVIJOS ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 162 final}

2021/0164 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl LATVIJOS ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Latvijos ekonomiką. 2019 m. Latvijos vienam gyventojui tekęs bendrasis vidaus produktas (BVP vienam gyventojui) sudarė 51,0 % ES vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. pavasario prognozę Latvijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 3,6 % ir numatoma, kad 2020 ir 2021 m. jis iš viso sumažės 0,3 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgiau veikiančių veiksnių – mokestinių prievolių vykdymas, įgūdžių trūkumas, prasti sveikatos rezultatai ir menkas inovacijų diegimo mastas;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Latvijai pateikė rekomendacijų. Visų pirma Taryba rekomendavo mažinti mažas pajamas gaunantiems asmenims taikomus mokesčius, juos perkeliant į kitus šaltinius, visų pirma kapitalą ir nekilnojamąjį turtą, ir gerinant mokestinių prievolių vykdymą, ir toliau tobulinti kovos su pinigų plovimu sistemą. Taip pat ji rekomendavo stiprinti minimalios socialinės apsaugos sistemą ir spręsti socialinės atskirties problemą, visų pirma didinant minimalių pajamų išmokų, minimalių senatvės pensijų ir neįgaliųjų pajamų rėmimo adekvatumą, gerinti švietimo ir mokymo, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų, kokybę ir didinti veiksmingumą, be kita ko, skatinant dalyvavimą profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymosi programose, ir gerinti sveikatos sistemos atsparumą, prieinamumą, kokybę ir išlaidų efektyvumą, be kita ko, suteikiant papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Ji rekomendavo investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas, švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą, darnųjį transportą ir skaitmeninę infrastruktūrą. Kalbant apie kovą su krizės poveikiu, ji rekomendavo teikti pakankamą paramą labiausiai nuo krizės nukentėjusių asmenų grupių pajamoms ir švelninti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, taikant lanksčias darbo sąlygas ir aktyvias darbo rinkos priemones ir gerinant įgūdžius. Galiausiai ji rekomendavo stiprinti viešojo sektoriaus, visų pirma vietos valdžios institucijų ir valstybės bei savivaldybių valdomų įmonių, atskaitomybę ir veiksmingumą, taip pat gerinti interesų konfliktų tvarką. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant tas šaliai skirtas rekomendacijas, tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad, įgyvendinant rekomendacijas dėl fiskalinės politikos, kovos su pinigų plovimu, pajamų rėmimo ir likvidumo paramos siekiant sumažinti krizės poveikį, padaryta didelė pažanga;

(3)[Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos 2 euro zonos valstybėms narėms rekomenduota, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje taip pat rekomenduota stiprinti nacionalines institucines sistemas, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, taip pat baigti kurti EPS ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;] [If the Council recommendation is not adopted by the time of the CID adoption, please remove the recital].

(4)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Latvija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra sėkmingo jo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(5)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 3 nustatytos ES ekonomikos gaivinimo priemonės bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie kiekvieno iš Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

(6)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas bei vykdant tarpvalstybinius projektus, šios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį, todėl tinkamai prisideda prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

(8)plane numatytas subalansuotas reformų ir investicijų rinkinys, skirtas didžiausiems šalies sunkumams spręsti, ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės skatinti ir ilgalaikio jos augimo pagrindams padėti. Į planą įtrauktos 85 priemonės, kuriomis sprendžiamos pagrindinės Latvijos problemos ir nagrinėjami europinės svarbos politikos klausimai, taigi jos aprėpia visus šešis ramsčius. Planą sudaro šeši komponentai: žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, nelygybės mažinimas, sveikata, našumas ir teisinė valstybė. Šių komponentų tikslai vienas kitą papildo, o reformas teigiamai veikia susijusios investicijos, visų pirma, įgyvendinamos struktūrinės permainos ir didinamas privačiojo sektoriaus dalyvavimo ir finansavimo mastas;

(9)šiame plane daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams Latvijos uždaviniams, t. y. žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, socialinei atskirčiai, sveikatos priežiūrai, regionų skirtumams, skaitmeniniams įgūdžiams ir suaugusiųjų švietimui bei aukštajam mokslui, konvergencijai ir našumo didinimui, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas bei paramą verslo investicijoms, taip pat administraciniams gebėjimams, įskaitant mokesčių administravimą, viešuosius pirkimus ir teismų sistemą;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(10)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(11)rekomendacijas, susijusias su skubiu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, galima vertinti kaip nepatenkančias į Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aprėptį, nors iš esmės ši valstybė narė tinkamai ir pakankamai reagavo į būtinybę skubiai paremti ekonomiką 2020 ir 2021 m. taikydama fiskalines priemones pagal bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos sąlygas. Be to, rekomendacija pasiekti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą 2020 m. nebėra aktuali, nes atitinkamas biudžeto laikotarpis jau pasibaigė ir atsižvelgiant į pandemiją 2020 m. kovo mėn. pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga;

(12)plane yra daug viena kitos poveikį stiprinančių reformų ir investicijų, kurios padeda veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nustatytų per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestrą Latvijai skirtose Tarybos rekomendacijose, visų pirma sveikatos priežiūros srityje, kaip antai sveikatos priežiūros sektoriaus atsparumo, prieinamumo, kokybės ir išlaidų efektyvumo; švietimo ir įgūdžių srityje, kaip antai švietimo sistemos ir skaitmeninių įgūdžių kokybės ir veiksmingumo; socialinės įtraukties srityje, kaip antai minimalių pajamų išmokų; mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; investicijų srityje, kaip antai žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įperkamo būsto; viešojo administravimo ir verslo aplinkos srityje;

(13)kalbant apie gyventojų gyvenimo lygio gerinimą, Latvijai ir toliau daugiausia sunkumų kelia tolesnė konvergencija. Reformos ir investicijos į įgūdžius, švietimą ir mokymą, sveikatos priežiūrą ir socialinę įtrauktį turėtų padėti didinti Latvijos našumą ir ilgalaikį integracinį augimą. Numatyta daug investuoti į kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, kuriomis siekiama suteikti darbuotojams reikalingų įgūdžių ir naujų įperkamų būstų, kad būtų pagerintas regioninis darbo jėgos judumas. Plane numatytos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama gerinti sveikatos sistemos atsparumą ir prieinamumą, remti kompleksinių priežiūros paslaugų teikimą ir didinti sveikatos įstaigų pajėgumą prisitaikyti prie kritinių situacijų. Planu padedama spręsti socialines problemas: minimalių pajamų paramos sistema toliau gerinama, taikant metinį indeksavimo mechanizmą ir jį siejant su pajamų medianos augimu. Pasiekti pažangą sprendžiant dabartines problemas turėtų padėti ir kitos investicijos – į prieinamumo ir reabilitacijos infrastruktūrą, skirtą riboto judumo ir neįgaliems asmenims, ir į ilgalaikę vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą;

(14)plane numatyta smarkiai padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remti įvairias viešojo administravimo reformas. Jame taip pat numatyta, atsižvelgiant į regioninius skirtumus, mažinti socialinę ir ekonominę žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kainą. Planu siekiama imtis didelių padrikos inovacijų valdymo sistemos permainų ir kurti tvarias inovacijų ekosistemas, tokiu būdu paskatinant apskritai daugiau investuoti. Daug investuoti numatyta į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, be kita ko, į energijos vartojimo efektyvumą, elektros tinklo modernizavimą, viešojo sektoriaus IT sistemas ir bazinius bei aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Įvairiarūšės transporto infrastruktūros Rygoje ir jos apylinkėse tobulinimo priemonėmis siekiama palengvinti darbuotojų judumą ir padėti pažaboti dėl lengvųjų automobilių didėjantį energijos vartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekiant mažinti regionų skirtumus, plane remiamasi administracine teritorine reforma ir numatomos didelės investicijos į pramonės parkus, visuomeninį transportą, kelių renovaciją, mokyklas ir įperkamą būstą. Reformomis ir investicijomis turėtų būti didinama viešojo administravimo įstaigų atskaitomybė ir veiklos veiksmingumas, siekiant kovoti su šešėline ekonomika ir ekonominiais nusikaltimais, tobulinti viešųjų pirkimų sistemą ir diegti inovacijas viešajame sektoriuje. Plane numatyta tęsti kovos su pinigų plovimu strategijos įgyvendinimą, reformuojant teisėsaugos įstaigų, dalyvaujančių nustatant, tiriant ekonominius nusikaltimus ir nagrinėjant jų bylas, bendradarbiavimo, informacijos mainų ir mokymo sistemas ir kartu stiprinant jų techninius pajėgumus;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą, ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(15)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(16)Komisijos atliktas modeliavimas rodo, kad įgyvendinus planą Latvijos BVP iki 2026 m. gali padidėti 2 % 4 . Latvijos 2021 m. stabilumo programoje aiškiai pabrėžiamas plano papildomumas, nes tikimasi, kad viešųjų investicijų lygis bus gerokai didesnis nei prieš pandemiją – vidutiniškai 5,9 % BVP 2021–2024 m., palyginti su vidutiniškai 5,1 % BVP 2017–2019 m.;

(17)Latvijos augimo potencialą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu padidins investicijos į žaliąją ir skaitmeninę infrastruktūrą, regionų vystymąsi, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir šių sričių reformos, taip pat plataus masto paramos verslo investicijoms schemos. Investicijos į Rygos transporto sistemą ir susijusios reformos padidins šio miesto konkurencingumą ir galimybes pritraukti investicijų ir gabių specialistų. Privačiųjų investicijų į vėjo energiją skatinimo priemonėmis bus padedama siekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų ir tapti konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Taikydama paramos verslo investicijoms schemas, Latvija greičiau pasieks didesnius eksporto pajėgumus ir našumo augimą – tai bus grindžiama pramonės pagrindais: inovacijomis, konkurencija ir tvirta bei sklandžiai veikiančia rinka. Latvijos plane numatyta investicijų ir reformų, kuriomis siekiama ugdyti gyventojų įgūdžius. Investicijos į būstus ir infrastruktūrą periferiniuose regionuose pagerins atsiliekančių Latvijos regionų augimo galimybes. Visomis šiomis priemonėmis sprendžiamos ilgalaikės Latvijos ekonomikos problemos: mažos išlaidos inovacijoms, menkas modernių technologijų naudojimo lygis ir dideli regionų skirtumai;

(18)investicijomis ir reformomis, kuriomis siekiama gerinti socialinę įtrauktį ir sveikatos priežiūrą, tikimasi sustiprinti socialinę sanglaudą ir socialinę apsaugą. Įvedus minimalių pajamų išmokų indeksavimą turėtų būti užtikrinta, kad jos būtų kasmet koreguojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą ir išliktų adekvačios. Taip pat padidinus minimalių pajamų ribinę vertę, kad ji siektų ne mažiau kaip 20 % pajamų medianos, tikimasi, kad šios priemonės padės sumažinti pajamų nelygybę ir padidins socialinių pervedimų – vieno didžiausių Latvijos socialinių uždavinių – veiksmingumą. Be to, tikimasi, kad investicijos į sveikatos infrastruktūrą ir reformos, kuriomis į sveikatos priežiūros sektorių siekiama pritraukti papildomų žmogiškųjų išteklių, padės pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų, kurių labiausiai trūksta mažas pajamas gaunantiems asmenims ir periferijoje gyvenantiems žmonėms, prieinamumą;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(19)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone (A reitingas) nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 5 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

(20)Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas atitikties principui „nedaryti reikšmingos žalos“ įvertinimas buvo atliktas pagal Europos Komisijos technines gaires dėl principo „nedaryti reikšmingos žalos“ taikymo (2021/C58/01). Jis apima šešis pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nustatytus aplinkos tikslus, t. y. klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Poveikis aplinkai įvertintas priemonių lygmeniu, t. y. kiekvienai reformai ar investicijai atliktas atskiras vertinimas. Latvija pasisiūlė prireikus imtis švelninimo priemonių, kad būtų išvengta reikšmingos žalos. Konkrečiai, numatyta prireikus imtis apsaugos nuo potvynių priemonių, kurių atitiktis principui „nedaryti reikšmingos žalos“ užtikrinama nustatant specialią tarpinę reikšmę. Taigi, investicijomis į apsaugą nuo potvynių turi būti užtikrinta, kad būtų griežtai laikomasi Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų ir nebūtų padaryta žalos vandens telkinių būklei. Kelių renovacijos srityje numatyta investuoti į mažiau nuo iškastinio kuro priklausantį transportą, kad nebūtų pakenkta tikslui dėl klimato kaitos švelninimo;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(21)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 37,6 % visų plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka informaciją, pateiktą 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane;

(22)Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane visų pirma dėmesys skiriamas darniam judumui. Rygos didmiesčio regiono rekonstravimas ir susijusi investicijų programa, skirta miesto viešajam transportui ir infrastruktūrai žalinti, turėtų labai padėti sumažinti Latvijos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat yra priemonių, kuriomis siekiama gerinti energijos vartojimo efektyvumą daugiabučiuose, viešuosiuose pastatuose ir įmonėse ir atnaujinti elektros tinklą. Tai turėtų padėti padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pastatų sektoriuje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat skiriamas dėmesys prisitaikymui prie klimato kaitos, nes yra numatyta investicijų į potvynių prevenciją ir priešgaisrinę apsaugą, kuriomis turėtų būti tiesiogiai prisidedama siekiant tikslo prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Plane nėra priemonių, kurių tikslas būtų biologinė įvairovė. Tačiau kai kurios klimato kaitai švelninti skirtos priemonės gali būti naudingos ir siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, nes klimato kaita yra viena iš pagrindinių grėsmių biologinei įvairovei;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(23)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninimo tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 21 % visų plane numatytų asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką);

(24)plane numatytos skaitmeninės priemonės apima įvairius skaitmeninės pertvarkos aspektus – viešąjį ir privatųjį sektorių, gebėjimus ir junglumą – visų pirma siekiant vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu padidinti Latvijos konkurencingumą. Pagrindiniai skaitmeninėje srityje Latvijai kylantys sunkumai yra susiję su prastais pagrindiniais skaitmeniniais įgūdžiais, žemu skaitmeninių technologijų naudojimo įmonėse lygiu, taip pat su informacinių ir ryšių technologijų specialistų trūkumu, ir šie sunkumai turi įtakos darbo jėgos pasiūlai, konkurencingumui, atsparumui, e. valdžios paslaugų bei panašių inovacijų diegimui. Reaguojant į tai Latvijos plane numatytos didelės investicijos į pagrindinius ir aukštesnio lygmens skaitmeninius įgūdžius. Latvijos plane taip pat numatyta priemonių viešojo administravimo skaitmeninei modernizacijai ir viešųjų paslaugų skaitmeninei pertvarkai, įskaitant centralizuotus viešuosius sprendimus. Plane su skaitmenine pertvarka susiję uždaviniai taip pat sprendžiami remiant įmonių skaitmeninę pertvarką ir kuriant geresnę aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninimo tobulinimo priemonėmis, taip pat sukuriant būtiną sistemą, kad Latvija galėtų dalyvauti Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo veikloje. Plane numatytos itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtojimo priemonės, kurios turėtų padėti toliau tobulinti skaitmeninę infrastruktūrą;

Ilgalaikis poveikis

(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 skirsnį, iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti Latvijai ilgalaikį poveikį;

(26)numatytomis reformomis ir investicijomis tikimasi struktūriškai patobulinti ekonomiką. Visų pirma ilgalaikį poveikį Latvijos švietimo ir mokslinių tyrimų kokybei turėtų turėti aukštojo mokslo institucijų valdymo reforma. Tarp kitų priemonių – reformos, kuriomis skatinamas skaitmeninimas, parama skaitmeniniams įgūdžiams ir savivaldybių reorganizavimas, mokesčių administravimo reforma, kuria mažinamas šešėlinės ekonomikos mastas, ir viešųjų pirkimų centralizacijos ir profesionalizacijos strategija. Struktūrinių patobulinimų tikimasi ir investicijomis, kuriomis siekiama, renovuojant pastatus, užtikrinti jų energijos vartojimo efektyvumą, ir investicijomis į skaitmeninimą, į paramą administracinei teritorinei reformai, į universitetinių ir regioninių ligoninių sveikatos priežiūros infrastruktūrą, į antrinės ambulatorinės priežiūros paslaugų teikėjų infrastruktūrą ir į pramonės parkų infrastruktūrą. Ilgalaikį plano poveikį galima taip pat padidinti plano ir kitų programų, be kita ko, finansuojamų iš sanglaudos politikos fondų, sąveika, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant subalansuotą vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(28)Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo plane pristatytas administracinis jo įgyvendinimo šalyje proceso organizavimas turėtų būti užtikrintas pagal dabartinę nacionalinę pasidalijamojo valdymo lėšų įgyvendinimo sistemą. Plane apžvelgiami numatyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesai ir aiškiai nurodomi subjektai, jų vaidmenys ir atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą. Koordinuoti plano įgyvendinimą bus pavesta Finansų ministerijai, o užtikrinti ir kontroliuoti jo įgyvendinimą turėtų būti pavesta Valstybės kanceliarijai, atsakingoms ministerijoms ir Centrinei finansavimo ir sutarčių sudarymo agentūrai. Tarpinės ir siektinos reikšmės yra realistiškos, o siūlomi jų rodikliai – tinkami ir patikimi. Plano priemonės iš dalies fragmentiškos, todėl daug tarpinių ir siektinų reikšmių. Dauguma jų, ypač investicijos į infrastruktūrą ir horizontaliosios verslo investicijų programos, nukeltos į 2026 m.;

(29)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansavimą pagal priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos planams įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę;

Išlaidų įvertinimas

(30)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas iš dalies (B reitingas) yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(31)Latvija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikė atskirai įvertintas visų investicijų išlaidų sąmatas. Išlaidų suskaidymas iš esmės yra detalus ir deramai pagrįstas. Sąmatos pagrįstos palyginimais su ankstesnėmis panašaus pobūdžio investicijomis ir rinkos bei kainų analize. Iš išlaidų sąmatų ir susijusių patvirtinamųjų dokumentų matyti, kad didžioji dalis išlaidų yra deramai pagrįstos ir priimtinos. Finansuoti siūlomos sumos laikomos tinkamomis ir vertinamos kaip iš dalies įrodančios išlaidų sąmatų tikėtinumą. Nors daugumos priemonių išlaidos laikomos labai tikėtinomis (t. y. numatomos išlaidos yra mažos arba vidutinės, palyginti su panašių reformų ar investicijų išlaidomis), kelių priemonių išlaidos atrodo mažai tikėtinos. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Finansinių interesų apsauga

(32)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis ES teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092;

(33)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta kontrolės sistema ir tvarka yra pagrįstos patikimais dabartinės nacionalinės struktūrinių lėšų įgyvendinimo sistemos procesais ir struktūromis. Plane aiškiai nustatyti subjektai (įstaigos ir (arba) subjektai) ir jų vaidmenys bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą. Atitinkamos funkcijos deramai atskirtos. Kontrolės sistema ir kita atitinkama tvarka, be kita ko, susijusios su duomenų apie galutinius lėšų gavėjus rinkimu ir skelbimu, yra tinkamos;

(34)2020 m. rugpjūčio 18 d. Latvijos ministrų kabinetas pritarė bendrai tvarkai. Papildomus įgyvendinimo aktus tikimasi priimti prieš pradedant planą įgyvendinti. Tai nesutrukdė įvertinti aprašytų procesų ir struktūrų. Latvijos institucijos turėtų pateikti naują informaciją apie šių teisės aktų priėmimą ir susiję įsipareigojimai turėtų būti nustatyti Finansavimo susitarime, kuris turi būti sudarytas pagal Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalį;

(35)Latvija nurodė, kad gali reikėti iš dalies pakeisti turimas IT priemones arba sukurti naujas (pvz., EGADP modulį Sanglaudos politikos fondų valdymo informacinėje sistemoje (KPVIS)) ir naudoti pereinamojo laikotarpio IT priemones, kad būtų laikomasi specialių plane aprašytų valdymo ir ataskaitų teikimo reikalavimų. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą, Latvija turėtų įgyvendinti šį turimų IT priemonių pakeitimą, kad būtų laikomasi to reglamento 22 straipsnio, patvirtindama jo įgyvendinimo būseną su pirmuoju mokėjimo prašymu. Jei toks mokėjimo prašymas nebūtų visiškai pagrįstas plane aprašytomis pakeistų IT priemonių funkcijomis, turėtų būti parengta speciali sistemos audito ataskaita. Ataskaitoje turėtų būti išanalizuoti visi nustatyti susiję trūkumai ir taisomieji veiksmai, kurių imtasi arba planuojama imtis;

Plano darna

(36)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 skirsnį, į planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios laikomos darniais veiksmais;

(37)Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra darnus: jame numatytos nuoseklios, viena kitos poveikį stiprinančios reformos ir investicijos ir skirtingų komponentų sąveika. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios laikomos darniais veiksmais. Investicijos ir reformos suskirstytos į šešis komponentus, jas sieja bendros temos ir tarpusavio sąsajos. Darna užtikrinama tiek pačiuose komponentuose (investicijos lydi atitinkamas reformas), tiek tarp skirtingų plano komponentų. Į planą įtraukti komponentai sudaro vieną reformų ir investicijų sistemą, kurios pagrindinė užduotis yra didinti našumą, mažinti nelygybę ir skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Visi šeši komponentai stiprina vienas kito poveikį, o jų siekiai dera tarpusavyje;

Lygybė

(38)kalbant apie lyčių lygybę ir lygias galimybes, plane apibūdinamos su lyčių lygybe ir neįgaliųjų poreikiais susijusios problemos. Plane taip pat paaiškinama, kokiomis investicijomis tikimasi įveikti nustatytas problemas. Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta imtis įvairių priemonių lyčių lygybei ir lygioms galimybėms puoselėti. Siekiant atsižvelgti į specifinius neįgaliųjų poreikius, plane numatyta prieigos prie viešųjų ir privačiųjų pastatų užtikrinimo priemonė. Be to, visos naujos viešojo transporto priemonės turėtų būti įrengiamos taip, kad riboto judumo asmenys galėtų į jas lengvai patekti. Į pažeidžiamų asmenų grupių padėtį, visų pirma sveikatos srityje, iš esmės atsižvelgta. Plane taip pat numatyta priemonių, kuriomis gerinamos visų moksleivių mokymosi galimybės. Kalbant apie lyčių lygybę, plane yra priemonių, kuriomis konkrečiai siekiama skatinti moteris siekti karjeros informacinių ir ryšių technologijų srityje, kad būtų padidinta pusiausvyra tarp informacinių ir ryšių technologijų specialistų ir specialisčių. Pagerinti darbo ieškančių moterų padėtį darbo rinkoje tikimasi tikslinėmis priemonėmis, kuriomis, atveriant vaikų turintiems namų ūkiams nuotolinio ir darbo ne visą laiką galimybių, siekiama skatinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą. Valdant ir įgyvendinant projektus turėtų būti užtikrintas vienodas darbo užmokestis už vienodos vertės darbą ir vadovų įvairovė. Be to, atrenkant projektus turėtų būti laikomasi įtraukties principo ir pareigos kovoti su diskriminacija ne tik dėl lyties, bet ir dėl rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos;

Saugumo įsivertinimas

(39)plane pateiktas bendras kiekvieno komponento saugumo įsivertinimas ir išvardytos su saugumu susijusios priemonės. Nors Latvijos saugumo įsivertinimas yra bendro pobūdžio, plane kalbama apie kibernetinį saugumą ir kitus skaitmeninio saugumo aspektus. Saugumo įsivertinimas baigiamas išvada, kad numatytomis investicijomis atitinkamų priemonių saugumas būtų sustiprintas;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(40)planu numatyta prisidėti prie įvairių daugiašalių projektų ir planuojamų vykdyti bendriems Europos interesams svarbių projektų: „Via Baltica“ 5G ryšio koridoriaus, Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo, Europos bendros duomenų infrastruktūros ir paslaugų (sukuriant potencialų bendriems Europos interesams svarbų projektą dėl naujai kartai skirtos debesijos), susietojo viešojo administravimo, Europos genomo, Baltijos šalių rentgeno vaizdų mainų sistemos („Baxe“) ir mikroprocesorių bei puslaidininkių technologijų. Šie projektai yra finansuojami ir pagal kitas programas, pvz., Skaitmeninės Europos programą arba Europos infrastruktūros tinklų priemonę, ir iš struktūrinių fondų;

Konsultavimosi procesas

(41)2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. kovo mėn. buvo organizuotos teminės konsultacijos, kuriose galėjo dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai, vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Socialinių partnerių, verslo organizacijų, vietos valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai dalyvavo Komisijos ir Latvijos institucijų diskusijose dėl šio plano. Partnerių pasiūlymai dėl plano yra viešai prieinami ir buvo paskelbti kartu su planu;

(42)suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant planą ketinama užtikrinti taikant valdymo ir kontrolės sistemą, kuri naudojama sanglaudos politikos paramai įgyvendinti ir kurioje suinteresuotųjų subjektų atstovai yra neatsiejama ES lėšų kontrolės komiteto dalis. Siekiant užtikrinti susijusių subjektų atsakomybę, į visus plane numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimo etapus būtina įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;

Teigiamas įvertinimas

(43)Komisijai teigiamai įvertinus Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(44)Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1 826 000 000 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra mažesnė už Latvijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai, nedarant poveikio plano atnaujinimui atsižvelgiant į didžiausią finansinį įnašą pagal to reglamento 18 straipsnio 2 dalį;

(45)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Latvijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Latvijai turėtų būti pateikta suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą;

(46)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 6 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Latvija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(47)Latvija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo; Ta suma Latvijai turėtų būti skiriama vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje;

(48)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Reglamentą (ES) 2021/241, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Latvijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 1 826 000 000 EUR finansinį įnašą. Dėl pateikiamos 1 640 779 642 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. 7 Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą gauta suma Latvijai yra lygi šiai sumai arba už ją didesnė, dėl pateikiamos papildomos 185 220 358 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Latvijai pateikia dalimis pagal priedą. 237 380 000 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Latvija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(2)    Laukiama, kol Taryba galutinai priims po to, kai patvirtins Europos Vadovų Taryba. Tekstas, dėl kurio 2020 m. gruodžio 16 d. susitarė Euro grupė, pateikiamas adresu https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14356-2020-INIT/lt/pdf.

(3)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(4)    Toks modeliavimas atspindi bendrą NGEU poveikį, kuris taip pat apima REACT-EU finansavimą ir didesnį finansavimą programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, TPF, kaimo plėtrai ir rezervui „rescEU“. Toks modeliavimas neapima galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio, kuris gali būti didelis.

(5)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(6)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(7)    Ši suma atitinka sumą, dėl kurios galima priimti teisinį įsipareigojimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., atėmus Latvijos proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 22

COM(2021) 340 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 162 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS. KLIMATO KAITA IR APLINKOS TVARUMAS

Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie žaliosios pertvarkos ir visų pirma padėti siekti aplinkos apsaugos tikslų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Kiekvienoje komponento dalyje daugiausia dėmesio skiriama kai kuriems žaliosios pertvarkos uždaviniams. 1.1 komponento dalyje daugiausia dėmesio skiriama tvariam judumui, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje, ypač Rygoje ir jos pakraščiuose, investuojant į netaršaus viešojo transporto (visų pirma geležinkelių) infrastruktūrą. 1.2 komponento dalyje daugiausia dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui remiant įvairias energijos renovavimo programas viešuosiuose ir privačiuose pastatuose ir remiant tvarios energijos tinklus. Galiausiai 1.3 komponento dalis padeda prisitaikyti prie klimato kaitos užkertant kelią su klimato kaita susijusiai rizikai, pavyzdžiui, gaisrams ir potvyniams.

Komponentas remia konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl transporto, visų pirma dėl jo tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos jungčių, įgyvendinimą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Ji taip pat padeda paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektus ir daugiausia dėmesio skirti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, visų pirma švariai ir efektyviai energijos gamybai ir naudojimui, tvariai transporto infrastruktūrai (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: 1.1.1. Rygos metropolinės transporto sistemos žalinimas

Bendrasis priemonės tikslas – padėti mažinti Latvijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, daugiausia dėmesio skiriant transportui, kuris yra didžiausias išmetamo ŠESD kiekio šaltinis (28,5 % viso išmetamo ŠESD kiekio (išskyrus žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę) 2018 m. ir 36,7 % ŠESD kiekio, kuriam netaikoma ATLPS). Ši priemonė konkrečiai skirta Rygos metropolinei teritorijai, kurioje gyvena apie 65 % Latvijos gyventojų. Konkretus tikslas – konsoliduoti ir racionalizuoti šiuo metu susiskaidžiusią transporto sistemą, kad būtų skatinama naudotis viešuoju transportu.

Priemonę sudaro bendra Rygos metropolinės transporto sistemos pertvarka. Sukuriamas daugiarūšio viešojo transporto tinklas su bendru ir nuosekliu tvarkaraščiu, bendra kainų ir nuolaidų politika ir viena bilietų sistema. Priemonė taip pat apima didelių investicijų į netaršų judumą ir infrastruktūrą programą, daugiausia dėmesio skiriant geležinkelio sprendimams (81 km geležinkelio elektrifikavimui) ir netaršiam viešajam transportui (keturiems žemagrindžiams tramvajams, 17 elektrinių autobusų ir septynioms elektrinėms autobusų įkrovimo stotims, dviračių takų statybai). Be to, siekiant remti daugiarūšio transporto naudojimą, turi būti pastatyti aplinkai nekenkiantys judumo mazgai (šeši regioniniai ir du vietos judumo taškai), nepriklausoma greitųjų geležinkelių linija, skirta viešajam transportui, ir tramvajaus linija 3,5 km.

Priemonė įgyvendinama iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 1.2.1.1.i.I. Daugiabučių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos technologijų

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Kadangi pastatų sektoriuje suvartojama energija sudaro iki 40 % galutinės suvartojamos energijos, tikimasi, kad priemonė sumažins poveikį aplinkai ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Kitas tikslas – sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją ir padidinti energijos tiekimo saugumą. Kiti konkretūs tikslai – mažinti energijos nepriteklių ir remti užimtumą. Ši priemonė skirta daugiabučiams pastatams.

Priemonę sudaro energijos renovavimo daugiabučiuose pastatuose paramos programa. Tai finansinė priemonė (paskola), kurios kapitalo diskontas sudaro iki 49 % paskolos sumos. Pagalba teikiama tik tiems pastatams, kuriuose numatoma, kad įgyvendinus projektą bus sutaupyta bent 30 % energijos.

Priemonė įgyvendinama nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 1.2.1.2.i. Verslo energijos vartojimo efektyvumo didinimas mišrios finansinės priemonės forma

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Investicijomis į įmonių energijos vartojimo efektyvumą siekiama skatinti racionalizuoti energijos išteklių naudojimą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat didinti įmonių našumą, konkurencingumą ir eksporto pajėgumus. Ši priemonė skirta konkrečiai įmonėms.

Pirmąjį priemonės ramstį sudaro paramos programa mišrios finansinės priemonės forma (paskola su dotacija kapitalo diskonto forma). Pagal investicijų programą finansuojamos įmonių investicijos į energijos vartojimo efektyvumo gerinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimą ir susijusią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, energijos vartojimo auditą, taip pat investicijas į tvarų transportą ir naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimą gamyboje. Antrasis priemonės ramstis – dotacijos naujų produktų ir technologijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie klimato kaitos, plėtrai (atliekant pramoninius mokslinius tyrimus, bandomąją taikomąją veiklą, galimybių studijas).

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos – 1.2.1.3.i.I. Savivaldybių pastatų ir infrastruktūros gerinimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir didinant energijos vartojimo efektyvumą

Bendrasis šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos savivaldybių pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Didelė dalis esamų savivaldybių pastatų buvo pastatyti dar nepadidinus pastatams keliamų šiluminių reikalavimų, todėl jų energinis naudingumas yra žemas. Konkrečiau, priemonės tikslas – pagerinti vietos valdžios institucijų pastatų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą siekiant sumažinti metinį pirminės energijos suvartojimą ir išmetamą ŠESD kiekį. Be to, tikimasi, kad šia priemone bus sumažintos savivaldybių pastatų priežiūros išlaidos.

Priemonę sudaro investicijos į energijos vartojimo efektyvumo renovaciją vietos valdžios institucijoms priklausančiuose pastatuose (ir mišriuose pastatuose, kuriuose savivaldybės yra didžiosios akcininkės), įskaitant pastatus, skirtus socialiniam būstui, sveikatos priežiūrai, švietimui ir socialinėms paslaugoms.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 1.2.1.4.i.I. Viešojo sektoriaus pastatų, įskaitant istorinius pastatus, energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Bendras šios priemonės tikslas – pagerinti Latvijos viešųjų pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą. Ji taikoma centrinės valdžios pastatams, įskaitant istorinius ir teisminius pastatus. Šia priemone siekiama didinti jų energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos gaminant energiją ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Priemonę sudaro investicijos į viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Pagalba užtikrinama, kad įgyvendinant visus projektus vidutiniškai būtų sutaupoma bent 30 % energijos pagal programą.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 1.2.1.5.i. Elektros perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimas

Bendrasis šios priemonės tikslas – padėti siekti neutralaus poveikio klimatui tikslų sukuriant tvarią tinklo infrastruktūrą, kurioje būtų galima lengviau diegti ekologiškas technologijas, visų pirma vėjo energiją. Investicijos į ekologišką elektros energijos tinklų pertvarką ir skaitmeninę infrastruktūrą yra būtinos, kad būtų užtikrinta tinkama elektros energijos tiekimo infrastruktūra elektromobilumui ir tvarus bei veiksmingas sistemos veikimas. Taip pat tikimasi, kad šia priemone bus prisidėta prie Baltijos elektros energijos sistemų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais ir Baltijos elektros energijos rinkos integravimo plano tikslų ir veiklos.

Priemonę sudaro tiesioginės investicijos į elektros energijos tinklo modernizavimą, IT sprendimų, kuriais siekiama padidinti perdavimo sistemos ir skirstymo sistemos lankstumą ir saugumą, kūrimas ir, be kita ko, nacionalinės elektros energijos rinkos duomenų mainų ir kaupimo platformos bei automatizuotos pažangiosios apskaitos sistemos sukūrimas. Šia priemone taip pat gerinama reguliavimo sistema ir reikiamos sąlygos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sausumos vėjo energijos naudojimui valstybinės miškų žemėje ir sumažintas teisinis netikrumas, susijęs su investicijomis į vėjo energiją. Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 1.3.1.r. Nelaimių valdymo sistemos prisitaikymas prie klimato kaitos, gelbėjimo ir greitojo reagavimo paslaugos

Bendrasis šios priemonės tikslas – prisidėti prie kovos su klimato kaita tikslų stiprinant reagavimo į nelaimes ir gaisrinės gelbėjimo tarnybų pajėgumus. Šia priemone prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos sutrumpinant priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų reagavimo laiką (vykdant bendresnę reformą, apimančią įvairias Vidaus reikalų ministerijos tarnybas po vienu stogu). Taip pat tikimasi, kad priemonė padės švelninti klimato kaitą, nes šios paslaugos bus perkeltos į naujus efektyviai energiją vartojančius pastatus.

Priemonę sudaro aštuonių naujų efektyviai energiją vartojančių nelaimių valdymo centrų statyba.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d.

Investicijos – 1.3.1.2.i. Investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą

Bendrasis šios priemonės tikslas – prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos užkertant kelią potvyniams. Dėl to turi būti renovuojamos konstrukcijos, kuriomis nuo potvynių rizikos apsaugoma daugiau kaip 59 000 ha.

Priemonę sudaro investicijos į potvynių rizikos mažinimo infrastruktūrą, įskaitant polderių pumpavimo stočių atkūrimą, apsauginių pylimų atkūrimą ir reguliuojamų upių ruožų atkūrimą.

Priemonė įgyvendinama nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B. 2 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ TRANSFORMACIJA

Pagal šį komponentą sprendžiamos pagrindinės skaitmeninės problemos – pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir menka įmonių skaitmeninė integracija. Be to, šis komponentas apima visus skaitmeninės transformacijos aspektus – viešąjį ir privatųjį sektorius, įgūdžius ir junglumą. Daugiausia investuojama į infrastruktūrą ir paslaugas.

Komponento tikslai – prisidėti prie skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos transformacijos, įskaitant atsigavimą po COVID-19 krizės, plėtojant būtiną infrastruktūrą, pajėgumus ir įgūdžius; gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, skaitmeninius procesus ir duomenų valdymą; teikti paramą įmonių skaitmeninei transformacijai ir gerinti junglumą.

Komponentas skirtas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms dėl įgūdžių ir suaugusiųjų mokymosi (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 2). Visų pirma ji padeda gerinti švietimo ir mokymo kokybę ir veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams. Įtrauktos darbuotojų ir bedarbių perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, nors ir neskirtos žemos kvalifikacijos darbuotojams (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Investicijos į skaitmeninę pertvarką skirtos su investicijomis susijusioms konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 3) – numatoma investuoti į viešojo sektoriaus IT sistemas, bazinius ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, įmonių skaitmeninę adaptaciją ir junglumą.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: 2.1.1r Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija

Priemonės tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą ir jo paslaugas vykdant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio skiriant svarbioms viešojo administravimo funkcijoms, procesams ir paslaugoms, kurios dar nėra transformuotos skaitmeniniu būdu, yra naujai plėtojamos ar iš esmės stiprinamos. Antrąjį ramstį sudaro modernizavimo priemonės, kurios yra susijusios su esminių viešojo administravimo duomenų rinkinių tvarkymu ir taip sudaro sąlygas įgyvendinti duomenų valdymo reformą.

Reforma siekiama sukurti bendrą IRT koncepcinę viešojo administravimo paslaugų architektūrą ir jų valdymo paramą, nustatyti kokybinius ir kiekybinius paslaugų rodiklius. Reformos įgyvendinimą koordinuoja ir valdo nacionalinė IRT valdymo organizacija, o konkrečias reformos įgyvendinimo užduotis įgyvendina už kiekvieną užduotį atsakinga institucija.

Reforma įgyvendinama iki 2022 m. birželio 30 d.

Investicijos – 2.1.1.1i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką

Priemonės tikslai – pakeisti viešojo administravimo paslaugas ir jų teikimo procesus, kad būtų veiksmingai įgyvendinta skaitmeninė ekonomikos transformacija. Tai daroma naudojant naujoviškas technologijas ir metodus, įskaitant dirbtinį intelektą ir mašinų mokymosi sprendimus, taip pat įdiegiant duomenimis grindžiamą prognozavimo ir sprendimų priėmimo požiūrį į paslaugų ir procesų valdymą ir užtikrinant visišką vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimą.

Priemonę sudaro investicijos į 11 atskirų sistemų arba sprendimų: 1) rinkimų procesų skaitmeniniai elementai; 2) civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos priežiūros procesai; 3) visuomenės saugumo stebėsenos procesai; 4) bibliotekų, muziejų ir kultūros paminklų apsaugos procesai; 5) informacijos erdvės stebėjimo procesai; 6) visuomeninės žiniasklaidos tvarumo procesai; 7) veterinarinių vaistų registravimo procesai; 8) transporto ir logistikos duomenų tvarkymas uostuose; 9) Verslo registro duomenų tvarkymas; 10) apmokestinimo duomenų tvarkymas; ir 11) viešųjų pirkimų duomenų tvarkymas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 2.1.2.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas

Reformos tikslai – pakeisti IRT teikimo metodą viešojo administravimo srityje centralizuotai teikiant vienodas dalijimosi IRT paslaugas kompetencijos centruose, remiančiuose kelias institucijas.

Reformą sudaro centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtojimas ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, sudarant sąlygas automatizuoti ir veiksmingai vykdyti tiekimo procesus, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie viešojo administravimo paslaugų ir konsoliduoti viešojo administravimo kompiuterijos ir duomenų saugojimo infrastruktūros paslaugas.

Reforma įgyvendinama iki 2022 m. birželio 30 d.

Investicijos – 2.1.2.1.i. Centralizuoto valdymo platformos ir sistemos

Investicijų tikslas – užtikrinti, kad administracija veiktų kaip viena organizacija, įskaitant standartizuotų pagalbinių funkcijų, pvz., apskaitos, personalo administravimo, išteklių apskaitos ir valdymo, įdiegimą.

Investicijas sudaro keturios viešųjų paslaugų teikimo platformos, penkios departamentų ir pagalbinių funkcijų platformos; ir šešios savivaldybių platformos ir sistemos.

Investicijos įgyvendinamos nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 2.1.2.2i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija

Investicijų tikslai – sukurti pasidalijamąją skaičiavimo ir duomenų valdymo infrastruktūrą ir jos paslaugas viešajam administravimui ir plėtoti IRT infrastruktūros kompetencijos centrus, skirtus duomenų saugojimui ir informavimui (Latvijos federaliniai debesijos mazgai).

Investuota į Latvijos federalinę debesiją, pagal kurią koordinuojamame projekte numatyta konsoliduoti viešojo sektoriaus duomenų saugojimo ir skaičiavimo pajėgumus. Iš pradžių keturi bendrų paslaugų teikėjai – Latvijos radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centras – integruojami į nacionalinę federalinę debesiją. Iš viso trys viešųjų paslaugų teikimo platformos ir paslaugos bei septynios departamentų ir pagalbinių funkcijų platformos integruojamos į nacionalinę federalinę debesiją.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 2.1.3. Nacionalinės ekonomikos duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra

Reformos tikslas – užtikrinti galimybę naudotis viešaisiais ir privačiaisiais duomenimis bei paslaugomis ir jais dalytis, suteikiant pagrindą duomenų ir platformų ekonomikos plėtojimui ir sąveikumui su Europos duomenų erdvėmis ir užtikrinant dalijimąsi duomenimis ES viduje.

Reformą sudaro viešojo sektoriaus pajėgumų rinkti ir tvarkyti duomenis plėtojimas ir atitinkamų valdymo principų nustatymas siekiant užtikrinti vieno langelio principu grindžiamą požiūrį į keitimąsi duomenimis tarp sektorių ir Europos duomenų erdvių.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė

Investicijų tikslai – skatinti dalijimąsi duomenimis viešajame sektoriuje, viešajame ir privačiajame sektoriuose, vienkartinio principo įvedimą ir dalijimąsi duomenimis nacionalinėje ir Europos erdvėje.

Investicijomis siekiama sukurti aukšto prieinamumo duomenų įkėlimo ir atkūrimo sprendimus ir švietimo, verslo, pilietybės ir tapatybės dokumentų sektorių duomenų objektus (iki 2023 m.), taip pat socialinio draudimo ir saugos duomenų objektus; žemė ir nekilnojamasis turtas ir mokesčių sektoriai (iki 2026 m.).

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 2.2.1.r Regionine aprėptimi apimamo viso verslo skaitmeninės transformacijos paramos ciklo sukūrimas

Reformos tikslai – įsteigti Europos skaitmeninių inovacijų centrą (EDIH), užtikrinti jo regioninę veiklą per regioninius informacijos centrus ir sukurti bendrą koordinuojamą paramos ekosistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei komercinės veiklos transformacijai.

Šia reforma siekiama sukurti vieną platformą ir (arba) ekosistemą, remiančią skaitmeninę transformaciją kaip vieno langelio principu veikiančią EDIH, sukuriant skaitmeninio brandumo tikrinimo sistemą; užtikrinti, kad regioniniai kontaktiniai centrai teiktų šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas: skaitmeninio brandumo bandymai regionuose; prieiga prie bandymų ir pilotavimo; kuravimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.

Reforma įgyvendinama iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Investicijos – 2.2.1.1i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių kontaktinių centrų steigimo rėmimas

Investicijų tikslas – skatinti skaitmeninę verslo transformaciją pasiūlant specialiai pritaikytas paramos priemones, pagrįstas nustatytais įmonių skaitmeninimo poreikiais.

Investicijas sudaro skaitmeninio brandumo testo teikimas įmonėms; mokyti bendrovių atstovus, nustatyti investicijų ir infrastruktūros poreikius ir skatinti tarptautinį matomumą.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 5 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 6 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos – 2.2.1.2.i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui

Investicijų tikslai – skatinti didesnį našumą tikslingomis investicijomis į išteklius ir sukurti didesnę pridėtinę vertę verslo procesuose.

Investicijas sudaro įmonių procesų ir funkcijų skaitmeninimo dotacijų schema. Parama gali būti teikiama IT sprendimams – programinei ir aparatinei įrangai – įsigyti, jutikliams įsigyti, IT įrangai įsigyti, IT infrastruktūrai įsigyti, skaitmeninės integracijos procesams įgyvendinti.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicijos – 2.2.1.3.i. Parama naujų produktų ir paslaugų įdiegimui į verslą

Investicijų tikslas – skatinti kurti naujus aukštųjų technologijų skaitmeninius produktus ir paslaugas.

Investicijas sudaro dotacijų schema, skirta šiuolaikinių automatizavimo, robotizavimo ir darbo jėgos kontrolės priemonių įdiegimui gamybos ir paslaugų kūrimo procesuose, taip pat parama individualiems poreikiams pritaikytų e. prekybos sprendimų diegimui. Remiama veikla, susijusi su naujais skaitmeniniais produktais ir paslaugomis, apima galimybių studijas; pramoniniai tyrimai; bandomoji taikomoji veikla, įskaitant prototipų kūrimą; ir parama projektams pagal Skaitmeninės Europos programą.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 9 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 10 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos – 2.2.1.4i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti

Investicijų tikslai – didinti našumą ir gamybos proceso efektyvumą siekiant didžiausios grąžos remiant didelio masto ir į našumą orientuotas investicijas į skaitmeninės transformacijos priemones. Investicijomis lengvinamas „Pramonė 4.0“ sprendimų įtraukimas į gamybos procesus.

Investicijas sudaro finansinių priemonių schema, pagal kurią teikiamos paskolos su dotacijų elementais, siekiant iš esmės pakeisti bendrą gamybos ar paslaugų kūrimo procesą, suskaitmeninti tradicinius procesus įmonėse, įdiegti „Pramonės 4.0“ sprendimus (daiktų internetą, dirbtinį intelektą, mašinų mokymąsi, blokų grandinę, didžiuosius duomenis, debesijos kompiuteriją, itin našią kompiuteriją) pagrindinei bendrovių veiklai.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 13 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 14 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 15 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 16 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos – 2.2.1.5i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas

Investicijų tikslai – palengvinti žiniasklaidos sektoriaus skaitmeninę transformaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas žiniasklaidos įmonėms prisitaikyti prie šiuolaikinių žiniasklaidos vartojimo tendencijų skaitmeninėje aplinkoje.

Investicijas sudaro paramos schema, skirta investicijoms į technologinių sprendimų kūrimą ir skaitmeninių įgūdžių bei verslo modelių gerinimą žiniasklaidos sektoriuje.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. birželio 30 d.

Reforma: 2.3.1.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas

Reformos tikslai – iki 2025 m. gruodžio 31 d. padidinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi programose iki 8 proc. (25–64 metų amžiaus suaugusieji) ir sudaryti palankesnes sąlygas siekti kitų tikslų, nustatytų 2021–2027 m. Švietimo plėtros gairėse. Reforma sukuriama ir stiprinama tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos teisinė sistema; skatinti įmones (ypač MVĮ) suteikti savo darbuotojams galimybių tobulinti savo įgūdžius ir kompetenciją; ir suteikti daugiau galimybių ir teisių darbuotojams dalyvauti švietimo sistemoje.

Reformą sudaro politikos plėtojimo orientyrai, nustatyti 2021-2027 m. įsigaliosiančiose švietimo plėtros gairėse; įmonių atsakomybės už savo darbuotojų švietimą nustatymas; individualių mokymosi paskyrų kūrimas ir išbandymas; ir bandomi trys įgūdžių fondai.

Reforma įgyvendinama iki 2026 m. birželio 30 d.

Investicijos – 2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių įgijimo užtikrinimas

Investicijomis siekiama gerokai padidinti aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius turinčių specialistų (DESI 3-5 lygiai), galinčių per ateinančius šešerius metus įvairiuose sektoriuose taikyti aukštųjų technologijų žinių ir daug technologijų reikalaujančius naujus produktus ir paslaugas, skaičių.

Investicijas sudaro maždaug 20 aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo modulių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, įtrauktinų į formaliojo švietimo ir suaugusiųjų švietimo programas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 2.3.1.2.i. Įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas

Investicijų tikslas – didinti įmonių skaitmeninių įgūdžių lygį.

Investicijas sudaro pagrindinių, vidutinio ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymas, kurį vykdo Europos skaitmeninių inovacijų centrai, bendradarbiaudami su sektorių asociacijomis, švietimo įstaigomis ir įtraukiant esamus regioninius verslo centrus.

Investicijos į skaitmeninių įgūdžių mentorių mokymą įgyvendinamos iki 2024 m. birželio 30 d., o iki 2026 m. birželio 30 d. – dėl darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymo 3 000 įmonių.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 17 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 18 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 19 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 20 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos – 2.3.1.3.i IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas

Investicijų tikslas – parengti naują IRT specialistų rengimo metodą, sukuriant mokymosi aplinką savarankiškai valdomai IRT mokymo mokyklai, kad būtų padidinta IRT specialistų, įskaitant moteris, dalis darbuotojų struktūroje.

Investicijas sudaro mokymosi aplinkos, skirtos savarankiškam IRT mokymui, kūrimas ir mokymo paslaugų teikimas ne mažiau kaip 1 000 savarankiškai valdomų IRT specialistų.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 2.3.1.4. Individualios mokymosi sąskaitos metodo kūrimas

Investicijų tikslai – sukurti ir patvirtinti individualių mokymosi sąskaitų koncepciją, kad būtų skatinamas suaugusiųjų dalyvavimas švietimo sistemoje, visų pirma gerinant skaitmeninius įgūdžius.

Investicijas sudaro parama 3 500 suaugusiųjų, kad jie per individualias mokymosi sąskaitas įgytų skaitmeninių įgūdžių. Tai įgyvendinama suteikiant geriausias skaitmenines mokymosi priemones; naudoti specializuotus sprendimus dėl aukštos kokybės mašininio vertimo ir kitų dirbtinio intelekto technologijų, įtraukiant švietimo ekspertus į lokalizuoto turinio patvirtinimo ir pritaikymo procesą.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 2.3.r Visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai

Reformos tikslas – pasiekti bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių lygį 54 proc. 16–74 m. gyventojų.

Reformą sudaro bendros pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistemos kūrimas, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas bei vertinimas.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., kiek tai susiję su aukštojo mokslo standartų keitimo sistemos sukūrimu, 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. rugpjūčio 31 d., siekiant skaitmeninių įgūdžių tobulinimo tikslų.

Investicijos – 2.3.2.1.i Piliečių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai

Investicijų tikslai – teikti paramos priemones, kad visų visuomenės grupių, ypač jaunimo, piliečiai galėtų įgyti skaitmeninių įgūdžių; sistemingo požiūrio į skaitmeninių įgūdžių ugdymą diegimas savivaldybėse; ugdyti jaunimo skaitmeninį ir technologinį raštingumą ne formaliojo švietimo sistemoje.

Investicijas sudaro skaitmeninių savitarnos įgūdžių e. mokymosi kursų rengimas; savarankiško mokymosi ir kitų skaitmeninių mokymo priemonių teikimas vietos lygmeniu; technologinių inovacijų veikla pagal Jungtines technologijų kūrybiškumo gaires, skirtas jaunimo technologijų ir inovacinių gebėjimų plėtojimui; jaunimui skirtos savivaldybių programos. Investicijomis siekiama suteikti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius bent 50 000 žmonių ir užbaigti jaunimui skirtas skaitmeninių įgūdžių programas visose 42 savivaldybėse.

Investicijos į e. mokymosi kursų rengimą turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.; mokymai, technologinių inovacijų veikla ir savivaldybių programos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas

Investicijų tikslai – gerinti viešojo administravimo darbuotojų įgūdžius skaitmeninės transformacijos ir technologijų naudojimo srityje, kad būtų plėtojama skaitmeniniam amžiui pritaikyta politika.

Investicijas sudaro nacionalinės valdžios institucijų ir vietos valdžios darbuotojų skaitmeninės kompetencijos ir gebėjimų didinimas, įskaitant skaitmeninės transformacijos planavimą ir pokyčių valdymą, duomenų analizės naudojimą, dirbtinį intelektą ir kitas modernias technologijas operacijoms ir paslaugoms modernizuoti, lankstų IRT projektų valdymą, šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros naudojimą ir valdymą.

Investicijos į skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijų sistemą įgyvendinamos iki 2023 m. birželio 30 d., o iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. – viešojo administravimo darbuotojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimui.

Investicijos – 2.3.2.3i. Socialiai pažeidžiamų besimokančių asmenų ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas

Investicijų tikslai – suteikti galimybę socialiai pažeidžiamų grupių moksleiviams susipažinti su mokymosi turiniu ir dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Iki 2021 m. pabaigos bus patvirtinta nuotolinio mokymosi švietimo įstaigose organizavimo ir įgyvendinimo sistema.

Investicijas sudaro informacinių ir ryšių technologijų įrangos, skirtos bendrojo lavinimo įstaigoms, pirkimas, tikslinė parama moksleiviams iš socialiai pažeidžiamų grupių, mokytojams ir „kompiuterių bibliotekos“ sukūrimas švietimo įstaigose. Investicijos įgyvendinamos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Reforma 2.4.1r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra

Reformos tikslai – skatinti susietąjį automatizuotą vairavimą ir remti tvarų judumą, be kita ko, didinant kelių eismo saugumą diegiant inovacijas.

Reformą sudaro techninių reikalavimų dėl susietojo ir automatizuoto vairavimo priėmimas ir bendro paskutiniojo kilometro plėtros modelio priėmimas.

Reforma įgyvendinama iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 2.4.1.1.i. Pasyviosios infrastruktūros kūrimas „Via Baltica“ koridoriuje 5G aprėpčiai

Investicijų tikslas – 5G koridoriaus diegimas pagal 5G veiksmų planą Europai, iš pradžių daugiausia dėmesio skiriant Via Baltica kaip bandomajam projektui, kuriuo siekiama ateityje plėtoti kitas kelio atkarpas.

Investicijas sudaro pasyvios infrastruktūros kūrimas „Via Baltica“ koridoriuje 5G ryšiui, atsižvelgiant į nustatytą investicijų trūkumą ir elektroninių ryšių įmonių poreikius. Tikimasi, kad vėlesniu plėtros etapu privačios investicijos padės diegti aktyvią infrastruktūrą ir teikti „paskutinio kilometro“ paslaugas, be kita ko, užtikrinant sinergiją su Europos infrastruktūros tinklų priemone.

Investicijos įgyvendinamos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 2.4.1.2i.Plačiajuosčio ryšio arba itin didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra

Investicijų tikslai – suteikti regioninės plėtros galimybių ir skatinti naujų skaitmeninių paslaugų paklausą.

Investuojant 1500 namų ūkių, įmonių ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančių subjektų suteikiama prieiga prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo.

Investicijos įgyvendinamos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai  (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai  (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
27	2.1.1 Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija	Tarpinė reikšmė	Bendro IRT plėtros viešojo administravimo srityje valdymo sistemos sukūrimas	Teisinės sistemos įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	1 ketv.	2022	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos bendros IRT plėtros veiklos stebėsenos procedūros. Kad naujosios taisyklės būtų taikomos visai IRT plėtojimo veiklai, kuriai taikomos Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės (įskaitant savivaldybes), Valstybės informacinių sistemų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Jei įstatymo pakeitimų priėmimas atidedamas, buvo priimta laikinoji tvarka, papildanti konkrečią norminę sistemą, taikomą konkretiems atitinkamų IRT projektų veiklos reglamentams.
28	2.1.1 Nacionalinių procesų ir paslaugų modernizavimas ir skaitmeninė transformacija	Tarpinė reikšmė	Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje, sukūrimas	Teisinės sistemos įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Įsigaliojo Ministrų kabineto potvarkis dėl paramos teikimo viešojo administravimo procesų ir paslaugų skaitmeninės transformacijos srityje
29	2.1.1.1i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką	Siektina reikšmė	Parengtos ir suderintos IRT sprendimų kūrimo veiklos aprašymas		Skaičius	0	11	3 ketv.	2023	IRT sprendimų (sistemų) koncepcijos modeliai rengiami pagal priimtą IRT valdymo teisinę sistemą. Aprašymuose apibrėžiama IRT plėtojimo veikla, kuria siekiama plėtoti arba modernizuoti IRT sprendimus šiose srityse: 1) skaitmeniniu būdu transformuoti rinkimų procesų elementai; 2) civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos priežiūros procesai; 3) visuomenės saugumo stebėsenos procesai; 4) bibliotekų, muziejų ir kultūros paminklų apsaugos procesai; 5) informacijos erdvės stebėjimo procesai; 6) visuomeninės žiniasklaidos tvarumo procesai; 7) veterinarinių vaistų registravimo procesai; 8) transporto ir logistikos duomenų tvarkymas uostuose; 9) Verslo registro duomenų tvarkymas; 10) apmokestinimo duomenų tvarkymas; 11) viešųjų pirkimų duomenų tvarkymas ir analizė.
30	2.1.1.1i. Administravimo modernizavimas ir skaitmeninė paslaugų transformacija, įskaitant verslo aplinką	Siektina reikšmė	IRT sprendimų teikimas modernizuotoms viešojo administravimo funkcijoms (įskaitant sistemas)		Skaičius	0	11	3 ketv.	2026	Viešojo administravimo funkcija modernizuojama visapusiškai taikant šiuos IRT sprendimus ir sistemas: 1) skaitmeniniu būdu transformuoti rinkimų procesų elementai; 2) civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos priežiūros procesai; 3) visuomenės saugumo stebėsenos procesai; 4) bibliotekų, muziejų ir kultūros paminklų apsaugos procesai; 5) informacijos erdvės stebėjimo procesai; 6) visuomeninės žiniasklaidos tvarumo procesai; 7) veterinarinių vaistų registravimo procesai; 8) transporto ir logistikos duomenų tvarkymas uostuose; 9) Verslo registro duomenų tvarkymas; 10) apmokestinimo duomenų tvarkymas; 11) viešųjų pirkimų duomenų tvarkymas ir analizė.
31	2.1.r. Nacionalinių IRT išteklių naudojimo veiksmingumo ir sąveikumo didinimas	Tarpinė reikšmė	Teisinės sistemos, skirtos paramai gauti centrinių viešojo administravimo sistemų ir platformų plėtros ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimo srityje, sukūrimas	Teisinės sistemos įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Teisinės sistemos, pagal kurią teikiama parama centrinių IT sistemų ir viešojo administravimo platformų kūrimo srityje ir kompiuterijos infrastruktūros paslaugų konsolidavimas, įsigaliojimas
32	2.1.2.1i. Centralizuoto valdymo platformos ir sistemos	Siektina reikšmė	Suderintų centralizuotų funkcijų ar paslaugų kūrimo, transformavimo ar diegimo planų tvirtinimas		Skaičius	0	15	1 ketv.	2023	Prieš pradėdama veiklą atsakinga institucija, siekdama parengti IRT sprendimus, parengia ir koordinuoja centralizuotos IRT funkcijos arba paslaugų plėtros plano patvirtinimą (įskaitant paslaugų finansavimą).
33	2.1.2.1i. Centralizuoto valdymo platformos ir sistemos	Siektina reikšmė	Suderintų centralizuotų IRT sprendimų plėtojimo veiklos aprašymų priėmimas		Skaičius	0	15	3 ketv.	2023	Centrinė platforma arba sistemos kūrėjas parengia ir derina IRT sprendimų, kurie turi būti parengti pagal IRT valdymo teisinę sistemą, kūrimo veiklos koncepcijas.
34	2.1.2.1i. Centralizuoto valdymo platformos ir sistemos	Siektina reikšmė	Sukurtų ir veikiančių centralizuotų IRT platformų ir sistemų skaičius		Skaičius	0	15	3 ketv.	2026	Veikia šios centralizuotos IRT platformos arba sistemos: 1) viešųjų paslaugų teikimo platformos – 4; 2) departamentų ir pagalbinių funkcijų platformos – 5; 3) savivaldybėms skirtos platformos ir sistemos – 6.
35	2.1.2.2i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija	Siektina reikšmė	Į nacionalinę jungtinę debesiją integruotų bendrų paslaugų teikėjų skaičius. Nuotolinės kompiuterijos sprendimai		Skaičius	0	4	4 ketv.	2024	Veiklos rezultatų rodiklis laikomas įvykdytu, kai keturi bendrų paslaugų teikėjai (Latvijos radijo ir televizijos centras, Latvijos nacionalinė biblioteka, Vidaus reikalų informacijos centras, Žemės ūkio ministerija) yra integruoti į nacionalinę jungtinę debesiją, užtikrinant sąveiką bent abipusio atsarginio atkūrimo ir papildomų kompiuterinių pajėgumų teikimo lygmeniu.
36	2.1.2.2i. Latvijos nacionalinė federalinė debesija	Siektina reikšmė	Viešojo administravimo informacinės sistemos, pakeistos modernia IS architektūra ir prieglobstis nacionalinėje federacinėje debesijoje		Skaičius	0	10	3 ketv.	2026	Šis tikslas pasiekiamas, kai sukuriama arba pakeičiama dešimt viešojo administravimo sistemų ar platformų, kad jos atitiktų modulinės ir sąveikios IRT architektūros reikalavimus ir veiksmingai naudotųsi nacionalinių federacinių debesijos paslaugų paslaugomis. Sistemos arba platformos, kuriose naudojama nacionalinė jungtinė debesija: 1) viešųjų paslaugų teikimo platformos ir paslaugos – 3 (orientacinis sąrašas: skaitmeninio pristatymo platforma Latvija.lv, duomenų agregatorius, subsidijų valdymo platforma);  2) departamentų ir pagalbinių funkcijų platformos – 7 (orientacinis sąrašas: Išteklių valdymo platforma VIRSIS, projektų valdymo platforma DMP, Aplinkos duomenų valdymo platforma, Eksportuotojų platforma, administracinių procesų platforma, sistemos sveikatos ir gerovės srityse).
37	2.1.3 Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra	Tarpinė reikšmė	Teisinės sistemos, skirtos gauti paramą ekonominių duomenų valdymo transformavimo srityje, įsigaliojimas	Teisinės sistemos įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Ministrų kabineto suderintos paramos teikimo ekonominių duomenų transformavimo srityje teisinės sistemos įsigaliojimas
38	2.1.3 Nacionalinių ekonominių duomenų ir skaitmeninių paslaugų ekonomikos plėtra	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės duomenų judėjimo platformos veikimo teisinis pagrindas	Teisinės sistemos įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Sėkmingas reformos įgyvendinimas užtikrinamas įsigaliojus teisinei sistemai, kurioje nustatomi šie nacionalinės platformos aspektai: 1.dalijimosi duomenimis valdymą, įskaitant keitimosi duomenimis procesą centrinėje keitimosi duomenimis platformoje; 2.dalyvaujančių institucijų teises ir pareigas dalijantis duomenimis ir juos platinant centrinėje keitimosi duomenimis platformoje, 3.suvienodintas ir palengvintas asmens duomenų tvarkymas centrinėje keitimosi duomenimis platformoje.
39	2.1.3.1.i. Duomenų prieinamumas, dalijimasis jais ir jų analizė	Siektina reikšmė	Sektoriai, kurių atitinkamus duomenų rinkinius galima rasti nacionalinėje duomenų sklaidos platformoje (duomenų agregavimas aplinkoje)		Skaičius	0	6	3 ketv.	2026	Duomenų agregavimo aplinka užtikrina aukšto prieinamumo duomenų įkėlimo ir (arba) atkūrimo sprendimą ir sudaro duomenų objektų rinkinį iš šių sektorių: 1) švietimas; verslas; pilietybės ir tapatybės dokumentai – iki 2023 m.; 2) socialinis draudimas ir sauga; žemė ir nekilnojamasis turtas mokesčiai – iki 2026 m.
40	2.2.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH)	Įsteigtas Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH).	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	EDIH visapusiškai veikia pagal Skaitmeninės Europos programos prioritetus ir yra bendro Europos skaitmeninių inovacijų centro tinklo dalis. Ji veikia kaip vieno langelio sistema įmonių skaitmeninės transformacijos koordinavimui. (Teikiamas bendras požiūris ir regioninių verslo centrų keitimasis informacija, skaitmeninio brandumo testas.
41	2.2.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Regioniniai verslo rėmimo centrai atlieka naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas	Regioniniai verslo paramos centrai atlieka skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2022	Regioniniai verslo paramos centrai pradeda teikti šias naujas skaitmeninės transformacijos rėmimo funkcijas: 1.Skaitmeninio brandumo bandymai regionuose; 2.Prieiga prie bandymų ir pilotavimo; 3. Kuravimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.
42	2.2.r. Viso verslo skaitmeninės transformacijos rėmimo regioniniu mastu ciklo sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninio brandumo bandymo sistemos, skirtos įmonėms nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis įmonėms ir valstybės paramai, sukūrimas.	Įdiegta skaitmeninio brandumo tikrinimo sistema	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Skaitmeninio brandumo testas yra EDIH interneto svetainėje pateikiama skaitmeninė priemonė, pagal kurią įvairiais aspektais vertinama įmonės skaitmeninė branda ir kurią bendrovė gali užpildyti savarankiškai arba padedama konsultanto.
43	2.2.1.1i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas	Siektina reikšmė	Įmonių, remiamų Europos skaitmeninių inovacijų centro, skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai	0	3500	2 ketv.	2024	Įmonių, gavusių EDIH nefinansinę paramą (skaitmeninio brandumo testą ir mentorystę siekiant sukurti skaitmeninės transformacijos kelių žemėlapį), skaičius. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
44	2.2.1.1i. Skaitmeninių inovacijų centrų ir regioninių informacijos centrų steigimo rėmimas	Siektina reikšmė	Įmonių, remiamų Europos skaitmeninių inovacijų centro (EDIH), skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai	0	7000	2 ketv.	2026	Įmonių, gavusių nefinansinę paramą (skaitmeninio brandumo testą ir mentorystę skaitmeninės transformacijos planui sukurti), skaičius. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
45	2.2.1.2i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui	Siektina reikšmė	Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnių bandymų rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo		Remiami ekonominės veiklos vykdytojai/projektai	0	80	2 ketv.	2024	Tikslas įgyvendinamas, kai bendrovė ir EDIH sudaro sutartį dėl dotacijos gavimo, o bandymo rezultato patobulinimai stebimi atliekant pakartotinį skaitmeninio brandumo bandymą.
46	2.2.1.2i. Parama komercinės veiklos procesų skaitmeninimui	Siektina reikšmė	Įmonių, remiamų suskaitmeninti komercinės veiklos procesus ir kurių skaitmeninio brandumo testo rezultatai pagerėjo, palyginti su ankstesnio bandymo rezultatais, skaičius po dotacijos gavimo ir projekto įgyvendinimo		Remiami ekonominės veiklos vykdytojai/projektai	0	200	2 ketv.	2026	Tikslas įgyvendinamas, kai bendrovė ir EDIH sudaro sutartį dėl dotacijos gavimo, o bandymo rezultato patobulinimai stebimi atliekant pakartotinį skaitmeninio brandumo bandymą.
47	2.2.1.3i. Pagalba naujų produktų ir paslaugų įdiegimui verslo įmonėse	Siektina reikšmė	Paremtų projektų skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai/projektai	0	14 ekonominės veiklos vykdytojai	2 ketv.	2024	Sutarčių, kuriomis BŽKA skiria dotacijas už atliktas investicijas, skaičius; numatoma, kad vienos dotacijos suma bus iki 1000000 EUR. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
48	2.2.1.3i. Pagalba naujų produktų ir paslaugų įdiegimui verslo įmonėse	Siektina reikšmė	Paremtų projektų skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai/projektai	0	43	2 ketv.	2026	Sutarčių, kuriomis BŽKA skiria dotacijas už atliktas investicijas, skaičius; numatoma, kad vienos dotacijos suma bus iki 1000000 EUR. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
49	2.2.1.3i. Pagalba naujų produktų ir paslaugų įdiegimui verslo įmonėse	Siektina reikšmė	Pritrauktas privatus finansavimas	netaikoma	EUR		4860000	2 ketv.	2026	Pritraukė privatų finansavimą iš įmonių naujiems produktams ir paslaugoms diegti
50	2.2.1.4i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti	Siektina reikšmė	Suteiktų paskolų skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai/projektai	0	51	2 ketv.	2024	Paskolų, suteiktų Altum arba su dotacijos elementu (paskolos ar dotacijos mokėjimas), skaičius pagal ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninės transformacijos programą.  Veiklos rodiklis laikomas įvykdytu, kai ekonominės veiklos vykdytojas ir „Altum“ sudaro projekto vykdymo sutartį. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
51	2.2.1.4i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti	Siektina reikšmė	Suteiktų paskolų skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai/projektai	0	133	2 ketv.	2026	Paskolų, suteiktų Altum arba su dotacijos elementu (paskolos ar dotacijos mokėjimas), skaičius pagal ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninės transformacijos programą.  Veiklos rodiklis laikomas įvykdytu, kai ekonominės veiklos vykdytojas ir „Altum“ sudaro projekto vykdymo sutartį. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
52	2.2.1.4i. Finansinės priemonės, skirtos ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti	Siektina reikšmė	Pritrauktas privatus finansavimas		EUR	0	37000000	2 ketv.	2026	Privatus finansavimas iš įmonių, pritrauktų vykdant investicijas ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninei transformacijai palengvinti.  Planuojama, kad kiekvienam projektui bus pritraukta bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurioms bus suteikta paskola, privačios investicijos.
53	2.2.1.5i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas	Siektina reikšmė	Sukurtų platformų ir skaitmeninių sprendimų skaičius	netaikoma	Skaičius	0	3	2 ketv.	2025	Sukurtos, išbandytos ir naudotojams prieinamos trys platformos arba IT sprendimai.
54	2.2.1.5i. Žiniasklaidos įmonių skaitmeninės transformacijos skatinimas	Siektina reikšmė	Paremtų projektų skaičius	netaikoma	Remiami ekonominės veiklos vykdytojai.	0	10	2 ketv.	2026	Rodiklis laikomas įvykdytu, kai veiklos vykdytojas ir BŽKA sudaro sutartį dėl dotacijos projektui vykdyti gavimo.
55	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Paskatų ir atsakomybės įmonėms kriterijai ir tvarka, siekiant šviesti savo darbuotojus ir suteikti daugiau galimybių ir teisių darbuotojams dalyvauti švietimo sistemoje	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomi įmonių paskatų ir atsakomybės jų darbuotojų švietimo srityje kriterijai ir procedūros, taip pat platesnių galimybių ir teisių darbuotojams dalyvauti švietimo sistemoje sukūrimas.
56	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Siektina reikšmė	Suaugusiųjų (25-64 m.), dalyvavusių suaugusiųjų mokymesi, dalis per keturias savaites iki tyrimo (proc.)		%	6,6	8	4 ketv.	2025	Pagal planą siektinas tikslas nustatytas remiantis Latvijos vidutinės trukmės politikos planavimo dokumento „2021-2027 m. švietimo plėtros gairės“, kurį ministrų kabinetas turėtų patvirtinti iki 2021 m. vidurio, laikotarpio vidurio tikslu – padidinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo sistemoje nuo 6,6 % (2020 m.) iki 12 % (2027 m.), t. y. iki 2025 m. padidinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo sistemoje iki 8 %. Tikslo pasiekimas yra tiesiogiai susijęs su planuojamomis reformų priemonėmis, skirtomis suaugusiųjų mokymuisi plėtoti, nes dabartiniu metodu užtikrinama, kad suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi procese svyruotų nuo 6 % iki 8 %, neviršytų jo ir nebūtų stabilus.
57	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Kriterijų, sąlygų ir paramos priemonių, susijusių su paskatomis ir atsakomybe įmonėms (visų pirma MVĮ), kad jos šviestų savo darbuotojus, priėmimas	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai dėl paramos priemonių (finansinės ir nefinansinės), kuriomis įmonės (visų pirma MVĮ) skatinamos ugdyti savo darbuotojų įgūdžius. Tai apima tokios paramos gavimo kriterijus ir paramos priemonių įgyvendinimo tvarką, įtraukiant įvairias suinteresuotąsias šalis (projektas 21LV06). Įgyvendinant TSS projektą taip pat kuriama paramos priemonių įgyvendinimo stebėsenos sistema.
58	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Įgūdžių fondų koncepcijos plėtojimas	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai	netaikoma		netaikoma	4 ketv.	2023	Įsigaliojo Įgūdžių fondų įgyvendinimo Ministrų kabineto nutarimai, kuriais apibrėžiama įgūdžių fondų struktūra ir dalyvaujančių šalių teisės bei pareigos.
59	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Siektina reikšmė	Įgūdžių fondų bandomieji projektai	Įgūdžių fondų kūrimas	Skaičius	0	3	2 ketv.	2026	Trys bandomieji projektai, susiję su įgūdžių fondais pasirinktuose sektoriuose (trys sektoriai, kuriuose labiau pasirengta tokiam socialiniu dialogu grindžiamam požiūriui, pvz., buvo sudaryti bendrieji susitarimai). Bandomojo projekto tikslas – įvertinti tokio požiūrio veiksmingumą Latvijos kontekste, be kita ko, bandant tokius aspektus kaip a) viešųjų ir privačiųjų bendrų investicijų proporcingumas ir dinamiškumas bėgant laikui, b) sektorių ir susijusių sektorių įmonių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimo modelis siekiant parengti bendrą mokymo tvarką, įskaitant visišką būsimų įgūdžių integravimą, c) priemonės veiksmingumas siekiant jos tikslų.
60	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Individualaus mokymosi sąskaitų (ICA) metodo kūrimas	Įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimai	netaikoma		netaikoma	4 ketv.	2023	Įsigalioja reglamentai, kuriuose nustatomas individualios mokymosi sąskaitos kūrimo metodas, įskaitant:  a) tinkamumo kriterijų nustatymą,  b) švietimo paslaugų teikėjų atrankos kriterijų nustatymą.
61	2.3.r. Tvarios ir socialiai atsakingos suaugusiųjų mokymosi rėmimo sistemos kūrimas	Siektina reikšmė	Individualaus mokymosi paskyros metodo išbandymas			0	1	3 ketv.	2026	Buvo užbaigtas vienas bandomasis projektas, skirtas įvertinti individualios mokymosi sąskaitos sprendimo, tinkamiausio Latvijos padėčiai, sukūrimą. Tikimasi, kad bandomajame projekte dalyvaus 3500 asmenų, kurie rengia individualias mokymosi sąskaitas, administruoja šias individualias mokymosi sąskaitas ir saugo duomenis apie dalyvavimą projekte ir rezultatų kūrėjus.
62	2.3.1.1.i. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas	Siektina reikšmė	Profesionalų (verslo, akademinio ir viešojo sektoriaus) ir studentų, turinčių aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų srityse, skaičius		Skaičius	0	3000	3 ketv.	2026	Verslo specialistų, akademinių ir mokslinių tyrimų specialistų, taip pat viešojo sektoriaus specialistų, aukštųjų mokyklų studentų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, gavusių paramą lankantis kvantinių technologijų, našiosios kompiuterijos ir kalbos technologijų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo moduliuose, skaičius.  Planuojama parengti maždaug 20 studijų modulių, kad jie būtų įtraukti į bakalauro, magistro, doktorantūros programas į visas temines švietimo grupes, taip pat į suaugusiųjų švietimo programas, skirtas įmonėse dirbantiems specialistams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, turintiems atitinkamą žinių bazę. Tyrimo modulių turinys apima iki šiol sukauptas žinias našiosios kompiuterijos, kvantinių technologijų ir kalbos technologijų srityse, taip pat pagal ANM atliktų mokslinių tyrimų rezultatus.
63	2.3.1.2.i. Pagrindinių įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas	Siektina reikšmė	Įmonių, kurioms užtikrinti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių įgijimas, skaičius	netaikoma	Skaičius	0	1286	2 ketv.	2024	Įmonių, kurioms užtikrintas pagrindinių skaitmeninių įgūdžių įgijimas, skaičius. Pagal paramos priemonę rengiami mokymai 3 000 įmonių (1286 iki 2024 m. 2 ketv.), be kita ko, naudojantis MOOC internetiniais kursais, taip pat daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių įgūdžių tobulinimui. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
64	2.3.1.2.i. Pagrindinių įmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymas	Siektina reikšmė	Įmonių, kurioms užtikrinti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių įgijimas, skaičius (pagal RRP pateiktą išimčių sąrašą dėl atitikties DNSH techninėms gairėms (2021/C58/01).	netaikoma	Skaičius	0	3000	2 ketv.	2026	Įmonių, kurioms užtikrintas pagrindinių skaitmeninių įgūdžių įgijimas, skaičius. Pagal paramos priemonę rengiami mokymai 3 000 įmonių (1286 iki 2024 m. 2 ketv.), be kita ko, naudojantis MOOC internetiniais kursais, taip pat daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių įgūdžių tobulinimui. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
65	2.3.1.3.i. IRT specialistams skirto savarankiško mokymo metodo kūrimas	Siektina reikšmė	Neformalaus švietimo srityje parengtų IRT specialistų skaičius	netaikoma	Skaičius	0	1000	3 ketv.	2026	Savarankiškai valdomuose IRT mokymuose dalyvaujantys specialistai, baigę bent vieną mokymo etapą
66	2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas	Siektina reikšmė	Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais	netaikoma	Skaičius	0	1500	4 ketv.	2024	Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
67	2.3.1.4.i. Metodo į individualias mokymosi sąskaitas plėtojimas	Siektina reikšmė	Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais	netaikoma	Skaičius	1500	3500	3 ketv.	2026	Suaugusieji, kuriems suteikta parama įgyti skaitmeninių įgūdžių naudodamiesi individualios mokymosi sąskaitos ištekliais
68	2.3.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas 16-74 m.: piliečiai, turintys bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.	netaikoma	%	43 (2020)	54	3 ketv.	2026	Latvijos gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis. Tikslo pasiekimas yra tiesiogiai susijęs su planuojamomis reformų priemonėmis, kurios apima skaitmeninių įgūdžių lygio struktūros stiprinimą, t. y. galimybę juos vertinti remiantis bendru požiūriu ir tinkamų mokymo priemonių, skirtų juos tobulinti, kūrimą, taip pat įvertinti šios mokymo veiklos rezultatus ir jų aktualumą nustatytiems tikslams.
69	2.3.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai	Tarpinė reikšmė	Normatyviniu pagrindu stiprinama ir įgyvendinama bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo, mokymo poreikių nustatymo ir planavimo bei vertinimo sistema.	Įsigaliojo reguliavimo sistema	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Įsigaliojo teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais nustatoma bendra pagrindinių skaitmeninių įgūdžių vertinimo sistema, mokymo poreikių nustatymas ir planavimas bei vertinimas pagal „DigiComp 2.1“.
70	2.3.r. Skaitmeniniai įgūdžiai visuomenės ir valdžios skaitmeninei transformacijai	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų norminių aktų pakeitimai, kuriais numatoma atitinkamais Latvijos kvalifikacijų sąrangos lygmenimis pasiekti skaitmeninės kompetencijos studijų rezultatus.	Įsigaliojo iš dalies pakeista reguliavimo sistema	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Įsigaliojo nacionalinių aukštojo mokslo standartų (valstybinis aukštojo mokslo standartas ir Nacionalinis aukštojo profesinio mokymo standartas) pakeitimai. Jos nustato rezultatus, kurie turi būti pasiekti įgyjant skaitmeninius gebėjimus, ir užtikrina jų taikymą kuriant, išduodant leidimus ir akredituojant aukštojo mokslo programas, su sąlyga, kad į studijų programas, kurios yra rengiamos, licencijuotos ir akredituotos įsigaliojus reguliavimo sistemai, būtų įtraukti tokie pasiekiami studijų rezultatai ir atitinkami kursai ar moduliai jiems pasiekti.
71	2.3.2.1 Piliečių, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai	Siektina reikšmė	Aukšto lygio skaitmeninių savitarnos įgūdžių turinčių piliečių, dalyvavusių technologinių inovacijų veikloje, skaičius	netaikoma	Skaičius	0	20000	4 ketv.	2024	Aukšto lygio skaitmeninių savitarnos įgūdžių turinčių piliečių, dalyvavusių technologinių inovacijų veikloje, skaičius. Buvo parengtas ir įgyvendintas skaitmeninių savitarnos įgūdžių ugdymo metodas (e. mokymosi kursas), įskaitant jungtinių technologijų kūrybiškumo gairių, skirtų jaunimo technologijų ir inovacinių pajėgumų plėtojimui, rengimą ir įgyvendinimą. Aukšto lygio skaitmeninių savitarnos įgūdžių turinčių piliečių, dalyvavusių technologinių inovacijų veikloje, skaičius. Parengtas ir įgyvendintas skaitmeninių savitarnos įgūdžių ugdymo metodas (e. mokymosi kursas), be kita ko, rengiant ir įgyvendinant jungtines technologijų kūrybiškumo gaires, skirtas jaunimo technologijų ir inovacinių gebėjimų plėtojimui.
72	2.3.2.1 Gyventojų, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai	Siektina reikšmė	Aukšto lygio skaitmeninių savitarnos įgūdžių turinčių gyventojų, dalyvavusių technologinių inovacijų veikloje, skaičius	netaikoma	Skaičius	20000	50000	3 ketv.	2026	Dėl investicijų buvo parengtas ir įgyvendintas skaitmeninių savitarnos įgūdžių ugdymo metodas (e. mokymosi kursas), įskaitant jungtinių technologijų kūrybiškumo gairių, skirtų jaunimo technologijų ir inovacinių pajėgumų plėtojimui, rengimą ir įgyvendinimą. Mokymuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 tūkstančių gyventojų (iš tų savarankiškai besimokančių asmenų yra ne mažiau kaip 5000); technologijų inovacijų veikloje dalyvavo ne mažiau kaip 10 tūkstančių asmenų.
73	2.3.2.1. Gyventojų, įskaitant jaunimą, skaitmeniniai įgūdžiai	Siektina reikšmė	Savivaldybių, kuriose įgyvendinamos jaunimui skirtos skaitmeninių įgūdžių ugdymo programos, skaičius	netaikoma	Skaičius	0	42	3 ketv.	2026	Dėl investicijų 42 savivaldybės parengė ir visiškai įgyvendino veiklos programas, kuriomis siekiama užtikrinti skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir naudojimą darbe su jaunimu, skaitmeninės darbo su jaunimu aplinkos kūrimą ir jaunimo dalyvavimą vietos valdžios procesuose.
74	2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas	Tarpinė reikšmė	Iki 2023 m. birželio mėn. parengta skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų sistema		netaikoma	netaikoma		2 ketv.	2023	Viešojo administravimo skaitmeninių įgūdžių planas ir sistema, įskaitant mokymo programas, parengiami viešojo administravimo motinų platformoje ir organizuojami mokymai.
75	2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas	Siektina reikšmė	Viešojo administravimo (valstybės ir vietos valdžios) darbuotojai, turintys aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, įskaitant e. mokymąsi	netaikoma	Skaičius	netaikoma	25160	4 ketv.	2024	Aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius įgijusių asmenų skaičius. Investicijų rezultatas – bendrosios ir specializuotos skaitmeninės kompetencijos sistemos, kompetencijos ugdymo veiksmų planai ir mokymo programų turinys; skaitmeninių įgūdžių ir įgūdžių ugdymo skyrius su kompetencijų sistemomis, mokymo programomis ir mokymo programomis, organizuojamomis ir veikiančiomis bendroje skaitmeninėje nuotolinio mokymosi aplinkoje ir viešojo administravimo platformoje; numatomas stažuotojų skaičius ir vertinimo centrus baigusių stažuotojų skaičius (su sertifikavimu); savarankiško mokymosi galimybių išnaudojimas
76	2.3.2.2.i. Valstybės ir vietos valdžios skaitmeninės transformacijos įgūdžių ir gebėjimų ugdymas	Siektina reikšmė	Viešojo administravimo (valstybės ir vietos valdžios) darbuotojams, įgijusiems skaitmeninės transformacijos įgūdžių, įskaitant e. mokymąsi;	netaikoma	Skaičius	netaikoma	62900	3 ketv.	2026	Aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius įgijusių asmenų skaičius. Investicijų rezultatas – bendrosios ir specializuotos skaitmeninės kompetencijos sistemos, kompetencijos ugdymo veiksmų planai ir mokymo programų turinys; skaitmeninių įgūdžių ir įgūdžių ugdymo skyrius su kompetencijų sistemomis, mokymo programomis ir mokymo programomis, organizuojamomis ir veikiančiomis bendroje skaitmeninėje nuotolinio mokymosi aplinkoje ir viešojo administravimo platformoje; numatomas stažuotojų skaičius ir vertinimo centrus baigusių stažuotojų skaičius (su sertifikavimu); savarankiško mokymosi galimybių išnaudojimas
77	2.3.2.3i. Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas	Tarpinė reikšmė	Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas	Reguliavimo sistemos, nustatančios nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2021	Ministrų kabineto nutarimų, kuriais nustatomi nuotolinio mokymosi organizavimo ir vykdymo kriterijai ir sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuotolinis mokymasis būtų organizuojamas ir įgyvendinamas visose Latvijos švietimo įstaigose ir švietimo lygmenyse (išskyrus ikimokyklinio ugdymo lygius), įsigaliojimas. Švietimo įstaiga į savo vidaus taisykles įtraukia nuotolinio mokymosi organizavimo ir įgyvendinimo sistemą, įskaitant:  1. procedūra, pagal kurią švietimo įstaiga nustato, ar besimokantys asmenys gali naudotis techninėmis nuotolinio mokymosi priemonėmis, taip pat šių techninių priemonių teikimo tvarka, jei jos nėra prieinamos besimokantiems asmenims;  2. studentų dalyvavimo nuotolinio mokymosi programose registravimo procedūra ir paskirtų užduočių atlikimas;  3. tais atvejais, kai besimokančio asmens dalyvavimas nuotoliniame mokymesi yra neįmanomas arba jam trukdoma dėl techninių priežasčių;  4. procedūras, kuriomis užtikrinama, kad nuotolinio mokymosi metu būtų laikomasi saugos reikalavimų, ir ryšių su besimokančio asmens teisiniais atstovais procedūras kilus pavojui saugai ar sveikatai;  5. Procedūra, pagal kurią besimokantys asmenys, vykdydami nuotolinį mokymąsi, naudojasi švietimo įstaigų ištekliais ir infrastruktūra (patalpomis, bibliotekomis ir kt.).
78	2.3.2.3i. Socialiai pažeidžiamų grupių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas	Siektina reikšmė	Tikslinės grupės IRT įrangos vienetų skaičius (mokytojai)	netaikoma	Skaičius	netaikoma	13310	4 ketv.	2022	IRT įrangos vienetų, kuriuos galima naudoti mokantis iš „kompiuterių bibliotekos“, skaičius, nes taip didinamas mokymosi efektyvumas ir mažinama nelygybė. Mokyklų kompiuterių biblioteka suteikia galimybę mokiniams ir mokytojams, kuriems reikia kompiuterio, mokytis ir mokyti ją „skolintis“ studijų laikotarpiu, kartu kuriant tvarią sistemą, kuri visiems mokiniams ir mokytojams visoje Latvijoje užtikrintų prieigą prie technologijų.
79	2.3.2.3i. Socialiai pažeidžiamų moksleivių ir švietimo įstaigų skaitmeninės atskirties mažinimas	Siektina reikšmė	Tikslinės grupės IRT įrangos vienetų skaičius (mokytojai)	netaikoma	Skaičius	netaikoma	26620	4 ketv.	2023	IRT įrangos vienetų, kuriuos galima naudoti mokantis iš „kompiuterių bibliotekos“, skaičius, nes taip didinamas mokymosi efektyvumas ir mažinama nelygybė. Mokyklų „kompiuterių biblioteka“ suteikia galimybę mokiniams ir mokytojams, kuriems reikia kompiuterio, mokytis ir mokyti jį „skolintis“ studijų laikotarpiu, kartu kuriant tvarią sistemą, kuri kiekvienam mokiniui ir mokytojams visoje Latvijoje užtikrintų prieigą prie technologijų.
80	2.4.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra	Tarpinė reikšmė	Susietojo ir automatizuoto vairavimo techninių reikalavimų priėmimas	Bendrųjų techninių reikalavimų priėmimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2021	1. SJSC „Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras“ nustato bendrus techninius reikalavimus elektroninių ryšių operatoriams, kad būtų galima valdyti susietąjį ir automatizuotą vairavimą. Taip atsižvelgiama į veiklos vykdytojų poreikius, bendradarbiaujant su Estijos, Lietuvos ir Lenkijos atstovais, palengvinti susietojo ir automatizuoto vairavimo koridoriaus plėtrą Via Baltica geležinkelio kelyje. Kadangi viešųjų pirkimų komitetas priima bendrus techninius reikalavimus.
81	2.4.r. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra	Tarpinė reikšmė	Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas	Bendro modelio, skirto paskutiniam kilometrui plėtoti, priėmimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2021	1. Remdamasi atliktais tyrimais, Transporto ministerija parengia elektroninių ryšių sektoriaus plėtros planą, kuriame pateikiamas modelio projektas. 2. Remiantis viešų konsultacijų rezultatais priimamas galutinis sprendimas dėl modelio, kuris priimamas ir įgyvendinamas.
82	2.4.1.1.i. Pasyviosios infrastruktūros kūrimas „Via Baltica“ koridoriuje 5G aprėpčiai	Siektina reikšmė	Galimybė naudotis optiniais tinklais kelyje „Via Baltica“	netaikoma	%	6,27	100	4 ketv.	2025	Rodiklis matuojamas kaip procentinė viso Via Baltica kelio ilgio dalis. Duomenys gaunami iš projekto baigtų darbų, t. y. bendro įrengto optinio tinklo ilgio.
83	2.4.1.2i. Plačiajuosčio ryšio arba labai didelio pralaidumo tinklo „paskutinio kilometro“ infrastruktūros plėtra	Siektina reikšmė	Namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie plačiajuosčio ryšio itin didelio pralaidumo tinklo, skaičius	netaikoma	Skaičius	0	1500	4 ketv.	2025	Rodiklis apibrėžiamas kaip namų ūkių, įmonių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų, turinčių prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų, patvirtintų pagal sutartį su elektroninių ryšių prekybininkais dėl ne mažesnės kaip 100 Mbps (labai didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo (VHCN)) paslaugos, turinčios prieigą prie tokios paslaugos, t. y. galimybę sudaryti sutartį su elektroninių ryšių prekybininku ir pradėti gauti paslaugą per orientacinį mėnesį nuo paslaugos taikymo pradžios, skaičius.

C. 3 KOMPONENTAS. NELYGYBĖS MAŽINIMAS

Bendras šio Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – spręsti teritorinės ir socialinės nelygybės Latvijoje problemas, kurias didina COVID-19 pandemija. Šio komponento tikslas – mažinti nelygybę sukuriant daugiau darbo vietų regionuose, gerinant regionų junglumą ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, suteikiant įperkamesnį būstą, gerinant mokyklų infrastruktūrą, padedant kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti darbuotojus ir bedarbius, stiprinant socialinės apsaugos tinklą, gerinant neįgaliųjų prieigą prie pastatų ir naujas ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigas. Visomis komponento priemonėmis remiama viena iš dviejų pagrindinių reformų – vykdoma administracinė teritorinė reforma ir minimalių pajamų reforma.

Komponentas padeda atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl socialinės atskirties, visų pirma gerinti minimalių pajamų išmokų adekvatumą, minimalias senatvės pensijas ir neįgaliųjų pajamų rėmimą, taip pat dėl švietimo ir mokymo kokybės ir veiksmingumo, daugiausia dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Komponentas taip pat pritaria rekomendacijai sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į įperkamo būsto pasiūlą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Galiausiai komponentas pritaria rekomendacijai stiprinti socialinės apsaugos tinklą ir švelninti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, tobulinant aktyvias darbo rinkos priemones ir įgūdžius (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: 3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma

Bendras šios reformos tikslas – gerinti paslaugų kokybę Latvijos gyventojams ir gerinti vietos verslo aplinką mažinant administracinių vienetų skaičių ir didinant paslaugų teikimo efektyvumą ir prieinamumą. Toliau aprašyti veiksmai (valstybinių regioninių ir vietos kelių atnaujinimas ir rekonstrukcija, vietos savivaldybių ir planavimo regionų gebėjimų stiprinimas užtikrinant veiksmingesnes viešąsias paslaugas, pramonės parkų infrastruktūros plėtra, įperkamas būstas, mokyklų infrastruktūros plėtra ir mokyklų autobusai) yra susiję su šia reformų priemone ir ją remia.

Priemonė apima naujo savivaldybės įstatymo, kuriuo peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir uždaviniai, priėmimą. Naujuoju įstatymu užtikrinamas geresnis valdymas savivaldybių lygmeniu, aiškesnis sprendimų priėmimo ir vykdomųjų galių atskyrimas ir kompetencijos pasidalijimas, taip pat didinamas piliečių dalyvavimas vietos bendruomenių sprendimų priėmimo procese.

Nors bendra administracinė teritorinė reforma bus tęsiama pasibaigus RRF laikotarpiui, konkreti reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas

Bendras šių investicijų tikslas – renovuoti ir rekonstruoti valstybinius regioninius ir vietos kelius, siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, užtikrinti naujų savivaldybių susisiekimą ir pagerinti piliečių galimybes įsidarbinti ir naudotis paslaugomis.

Investicinę priemonę sudaro 210 km valstybinių regioninių ir vietinių kelių renovacija ir rekonstrukcija pagal Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos prioritetų sąrašą, sudarytą bendradarbiaujant su planavimo regionais, Latvijos valstybiniais keliais ir Transporto ministerija. Siekiant papildyti Latvijos viešojo transporto parką, įsigytini septyni miesto ir priemiestiniai traukiniai su elektros baterijomis ir 21 mažataršė transporto priemonė (elektriniai autobusai ir tramvajai).

Pagrindinė investicinė priemonė įgyvendinama iki 2024 m. gruodžio 31 d., o papildomos priemonės – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę stiprinimas

Bendras šių investicijų tikslas – pagerinti savivaldybių paslaugų kokybę ir veiksmingumą reorganizavus vietos administracijas. Tikimasi, kad didesni savivaldybių gebėjimai ir profesiniai įgūdžiai padės joms geriau tarnauti piliečiams.

Ši investicinė priemonė – vyriausybės nutarimo, kuriuo apibrėžiama savivaldybės teikiamų paslaugų vertinimo aprėptis, savivaldybės personalo gebėjimų stiprinimo metodinės paramos teikimas ir savivaldybių paslaugų planavimas ir teikimas, įsigaliojimas. Be to, priemone nustatomi vietos valdžios paslaugų trūkumai ir jų tobulinimo veiksmai. Galiausiai šia priemone didinamas 1 300 savivaldybių ir planavimo regionų darbuotojų pajėgumas rengiant specialius mokymus, mokomuosius vizitus, keičiantis patirtimi, atliekant profesinį vertinimą ir taikant kitas gebėjimų stiprinimo priemones.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 3.1.1.3.i. Investicijos į viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkams regionuose plėtoti

Bendras šių investicijų tikslas – remti pramonės zonų infrastruktūrą ir pritraukti investuotojų bei įmonių į Latvijos regionus už Rygos ribų, padedant kurti didelės pridėtinės vertės ir į eksportą orientuotas darbo vietas ir sumažinti Rygos regiono ir likusios šalies išsivystymo atotrūkį.

Priemonę sudaro paramos programos, skirtos regionų pramonės parkų ir teritorijų plėtrai, priėmimas; organizuoti pramonės parkų plėtros konkursus ir sudaryti sutartis su konkrečiais paramos gavėjais, kurie parengė pramonės teritoriją arba parko plėtros strategiją ar verslo planą; pasirašyti bent keturis ketinimų raštus arba sutartis su tarptautiniu mastu pripažintais pramonės parkų operatoriais ir (arba) potencialiais nuomininkais, kuriuose būtų numatyta pritraukti ir (arba) panaudoti papildomas ne mažiau kaip 85 700 000 EUR privačiojo sektoriaus investicijas. Galiausiai priemonė apima bent keturių nacionalinės svarbos pramoninių parkų statybą regionuose, įskaitant būtinų komunalinių jungčių (įskaitant šildymą, vandenį ir kanalizaciją, elektrą) sukūrimą, privažiavimo kelių prie pramoninių zonų atnaujinimą ar įrengimą, taip pat komerciniais tikslais skirtų pastatų ir su jais susijusios infrastruktūros plėtrą. Taikant šią priemonę atitinkamame ekonomikos sektoriuje sukuriamos ne mažiau kaip 328 naujos darbo vietos, kurių vidutinis darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas dėl projektų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 21 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 22 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 23 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 24 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas

Bendras šios priemonės tikslas – skatinti būsto pasiūlą, suteikti įperkamą būstą, prisidėti prie regioninio darbo jėgos judumo ir padėti regionuose pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.

Priemonė – tai naujos nuomos teisinės sistemos įsigaliojimas, siekiant užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir palengvinti ginčų dėl nuomos sprendimą; būsto įperkamumo strategijos priėmimas; priimti mažos nuomos būsto reglamentą, kuriame būtų apibrėžtas paramos dydis, taikymo sritis ir rūšis bei paramos gavėjams taikomi kriterijai; ne mažiau kaip 700 butų projektų patvirtinimas ir bent 300 butų statyba per RRF laikotarpį. Buto vidutinis dydis yra 52,125 m², o nuomos viršutinė riba – 4,40 EUR/m². Patvirtinti projektai turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus: pastatai turi būti beveik nulinės energijos, o pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros ir įrangos plėtra

Bendras šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti regioninių mokyklų kokybę susiejant investicijas su mokyklų tinklo optimizavimu.

Priemonę sudaro teisinės sistemos, kuria nustatomi bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, įsigaliojimas, ne mažiau kaip 20 vietos valdžios institucijų sprendimų dėl mokyklų reorganizavimo priėmimas ir mokyklų infrastruktūros gerinimas. Investicijomis gerinama mokyklos infrastruktūra, pavyzdžiui, higieniniai reikalavimai klasėms, inžineriniai tinklai (įskaitant ventiliacijos sistemas), pakankamas ir energiją taupantis apšvietimas ir kiti ergonominiai ir modernūs švietimo aplinkos sprendimai. Taip pat gali būti planuojamos investicijos į informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įrangos įsigijimą, naujų patobulintų mokymo programų įgyvendinimą ir nuotolinio bei internetinio mokymosi įgyvendinimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti savivaldybių funkcijas ir paslaugas, daugiausia dėmesio skiriant studentų judumui, kartu optimizuojant mokyklų tinklą. Antrinis tikslas – prisidėti prie ekologiškesnio viešojo transporto Latvijoje investuojant į mažataršes transporto priemones.

Pagal šią priemonę priimtas vyriausybės reglamentas, kuriuo nustatomos sąlygos savivaldybėms gauti paramą netaršių transporto priemonių įsigijimui, viešųjų pirkimų procesui ir 15 mažataršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) tiekimui regionuose besimokantiems asmenims vežti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: 3.1.2.r. Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis remiant minimalių pajamų reformą

Bendrasis šios reformos tikslas – mažinti nelygybę, gerinti minimalios socialinės apsaugos sistemą, skatinti socialinę integraciją ir įtrauktį Latvijoje.

Priemonę sudaro du pagrindiniai etapai. Pirmasis žingsnis – priimti 2022-2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos gerinimo planą, kad būtų sustiprinta minimalių pajamų apskaičiavimo metodika; 2021–2027 m. Socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairių, kuriomis siekiama skatinti socialinę gyventojų įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje, priėmimą; priimtas 2021–2023 m. socialinių paslaugų plėtros planas, kuriuo siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą; ir 2021-2023 m. Neįgaliųjų lygių galimybių skatinimo plano, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius, priėmimas. Antrasis etapas – nacionalinio parlamento priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama patobulinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, be kita ko, nustatyti ne mažesnę kaip 20 proc. pajamų medianos minimalią pajamų ribą ir nustatyti metinio teigiamo indeksavimo procedūrą (nuo 2023 m.).

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti neįgaliųjų galimybes naudotis infrastruktūra, darbo vietomis ir paslaugomis, taip prisidedant prie jų socialinės įtraukties.

Priemonė apima 63 viešųjų ir savivaldybių pastatų parinkimą ir jų modifikavimą, kad funkcinių sutrikimų (vizos, klausos, judumo ir psichikos sutrikimų) turintiems asmenims būtų užtikrinta prieiga prie patalpų ir informacijos, įskaitant regimosios informacijos gerinimą, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymą ir teikimą, taip pat pagalbinių priemonių, pvz., rampų, lovelių, liftų, lengvai atidaromų ar automatinių durų, įrengimą. Be to, ši priemonė apima 259 neįgaliųjų (sunkesnės negalios) galimybių gauti būstą parinkimą, modifikavimą ir gerinimą, gerinant jų galimybes įsidarbinti ir naudotis paslaugomis, taip skatinant jų žmogiškąjį orumą ir gyvenimo kokybę. 

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – pagerinti makroekonominio modeliavimo pajėgumus, kad būtų galima įvertinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos tvarumą.

Priemonę sudaro konkursai ir ekonometrinių modelių bei ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodikos kūrimas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos plėtros stebėsena. Į galutinius rezultatus įtraukiama esamos padėties įvertinimo ataskaita; matematinis pensijų prognozavimo modelis; dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas; informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas; visos priemonės sistemos raidos stebėsena.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas

Bendras šios investicinės priemonės tikslas – sudaryti sąlygas pereiti nuo institucinės ilgalaikės priežiūros paslaugų prie labiau bendruomeninės priežiūros modelio.

Priemonė – parengti standartinį naujų ilgalaikės priežiūros įstaigų statybos projektą, sudaryti Socialinės apsaugos ministerijos ir 18 savivaldybių susitarimus dėl naujų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo vietų kūrimo netoli šeimos aplinkos ir pastatyti naujas ilgalaikės priežiūros įstaigas, skirtas 852 pagyvenusiems asmenims 71 pastate. Statant šiuos pastatus užtikrinama, kad kiekviename pastate būtų ne daugiau kaip 12 asmenų ir kad kiekviename pastate būtų įrengti prietaisai, įranga ir baldai. Naujuoju ilgalaikės priežiūros modeliu užtikrinama, kad pensinio amžiaus žmonėms būtų pereinama nuo institucinės prie šeimos tipo priežiūros.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – gerinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų socialinę įtrauktį ir reabilitaciją kuriant ir taikant vienodą paslaugų standartą.

Priemonę sudaro profesinės reabilitacijos paslaugų standarto, kuriuo skatinama išlaikyti, atnaujinti ir įgyti naują išsilavinimą ar įgūdžius, kad fiziškai neįgalūs asmenys galėtų vėl įsidarbinti, rengimas, bandomieji projektai ir priėmimas. Ši priemonė taip pat padeda gerinti infrastruktūrą ir įrangą pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

 
Investicijos – 3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje

Bendrasis šios investicinės priemonės tikslas – gerinti žemos kvalifikacijos darbuotojų ir bedarbių kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą siekiant pagerinti jų įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje.

Priemonė apima Valstybinės užimtumo agentūros (SEA) klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) skirtų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymų rengimą, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą, skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimą ir bent 20 450 asmenų kvalifikacijos kėlimą. Pagal šią priemonę Agentūra daugiausia dėmesio skiria išsamesniam individualiam požiūriui, grindžiamam reformuotos ir pakoreguotos profiliavimo sistemos rezultatais. Investicija papildys 2021-2027 m. sanglaudos fondų numatytas aktyvios darbo rinkos politikos (ALMP) priemones, kurios bus pradėtos įgyvendinti pasibaigus RRP investicijoms.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai  (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai  (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
84	3.1.1.r. Administracinė teritorinė reforma	Tarpinė reikšmė	Naujo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas	Naujojo „Savivaldybių įstatymo“ įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Įsigaliojo „Savivaldybių įstatymas“, kuriame bus peržiūrimos vietos valdžios institucijų funkcijos ir uždaviniai, siekiant juos suderinti su administracinės teritorinės reformos (kuriuo pakeičiamas 1994 m. gegužės 19 d. Vietos valdžios įstatymas) rezultatais. Ji užtikrina geresnį valdymą po savivaldybių administracinės teritorinės reformos, skatina demokratizaciją ir aiškesnį sprendimų priėmimo įgaliojimų atskyrimą nuo vykdomosios valdžios, nustato aiškų kompetencijos ir funkcijų pasidalijimą, mažina galių koncentraciją ir reguliariai didina vietos bendruomenės dalyvavimą.
85	3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas	Siektina reikšmė	Renovuoti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu.	netaikoma	Km	0	70	4 ketv.	2022	Atnaujinti ir atnaujinti valstybiniai regioniniai ir vietos keliai, kad būtų galima patekti į apskričių administracinius centrus, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis gerinama kelių eismo sauga.
86	3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas	Siektina reikšmė	Atnaujinti ir rekonstruoti, regioniniai ir vietos keliai, kad būtų užtikrintas saugus apskričių administracinių centrų ir jų paslaugų bei darbo vietų prieinamumas ir kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu	Netaikoma	Km	70	210	4 ketv.	2024	Atnaujinti ir atnaujinti valstybiniai regioniniai ir vietos keliai, kad būtų galima patekti į apskričių administracinius centrus, jų paslaugas ir darbo vietas, taip pat kad naujosios savivaldybės veiktų visu pajėgumu. Kelių tiesimo darbai apima investicijas, kuriomis gerinama kelių eismo sauga.
87	3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas	Siektina reikšmė	Miesto ir priemiesčių elektrinių traukinių (elektrinių akumuliacinių traukinių) pirkimas	netaikoma	Skaičius	0	7	3 ketv.	2026	7 netaršių elektrinių akumuliatorinių traukinių tiekimas.
88	3.1.1.1.i. Regioninių ir vietinių kelių tinklo tobulinimas	Siektina reikšmė	Elektrinių transporto priemonių (elektrinių autobusų, tramvajų) skaičiaus padidėjimas Rygos mieste	netaikoma	Skaičius	0	21	3 ketv.	2026	21 netaršių miesto viešojo transporto vienetų (elektrinių autobusų ir tramvajų) pristatymas Rygos metropoliniame tinkle.
89	3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Priimtas paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo teisinis pagrindas.	Ministrų kabineto nutarimai priimti	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Priimti Ministrų kabineto nutarimai dėl paramos vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti įgyvendinimo, įskaitant: a) apibrėžti savivaldybių gebėjimų stiprinimo apimtį ir parametrus; b) savivaldybės atliekamas viešosios paslaugos vertinimas; c) metodinės paramos teikimas ir gebėjimų stiprinimas; d) bandomosios savivaldybių viešųjų paslaugų planavimo ir teikimo priemonės.
90	3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vietos valdžios viešųjų paslaugų vertinimo užbaigimas, trūkumų ir jų gerinimo priemonių nustatymas	Vertinimo užbaigimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2024	Vietos valdžios viešųjų paslaugų teikimo efektyvumo vertinimo užbaigimas pagal Ministrų kabineto nutarimo dėl vietos valdžios gebėjimų stiprinimo paramos įgyvendinimo nuostatas.
91	3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas	Siektina reikšmė	Apmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius	netaikoma	Skaičius	0	750	4 ketv.	2024	Apmokytų vietos valdžios darbuotojų skaičius, pagerintas jų veiklos efektyvumas, metodinė parama darbui savivaldybėse po administracinės teritorinės reformos. Mokymo ir kitos gebėjimų stiprinimo priemonės buvo vykdomos remiantis tarnybų ir vietos valdžios gebėjimų vertinimu.
92	3.1.1.2.i. Savivaldybių gebėjimų gerinti savo veiklos efektyvumą ir kokybę stiprinimas	Siektina reikšmė	Apmokytų vietos valdžios institucijų darbuotojų skaičius	netaikoma	Skaičius	750	1300	3 ketv.	2026	Apmokytų vietos valdžios darbuotojų skaičius, pagerintas jų veiklos efektyvumas, metodinė parama darbui savivaldybėse po administracinės teritorinės reformos. Mokymo ir kitos gebėjimų stiprinimo priemonės buvo vykdomos remiantis tarnybų ir vietos valdžios gebėjimų vertinimu.
93	3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai	Tarpinė reikšmė	Paramos programos, skirtos regionų pramonės parkų ir teritorijų plėtrai, priėmimas	Priimti Ministrų kabineto nutarimai ir suderinta pagalbos programa	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Buvo parengti ir priimti Ministrų kabineto nutarimai, kuriais nustatomos pagalbos teikimo pramoninėms teritorijoms sąlygos ir kriterijai. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
94	3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai	Tarpinė reikšmė	Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros sudarymas regionuose	Projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Sutarčių dėl pramoninių parkų plėtros sudarymas regionuose su privačiojo sektoriaus paramos gavėjais, kurie parengė pramonės parko plėtros strategiją arba verslo planą. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
95	3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai	Siektina reikšmė	Ketinimų protokolai/sutartys	netaikoma	Skaičius	0	4	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip keturi ketinimų raštai ir (arba) sutartys, pasirašyti su tarptautiniu mastu pripažintais pramoninių parkų operatoriais ir (arba) potencialiais investuotojais, pritraukiant ne mažiau kaip 85 741 349 EUR nefinansinių investicijų. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
96	3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai	Siektina reikšmė	Pramoninių parkų ir (arba) teritorijų, kuriose regionuose plėtojama viešoji infrastruktūra, statyba	netaikoma	Skaičius	0	4	4 ketv.	2025	Užbaigtas bent keturių nacionalinių pramoninių parkų ir (arba) teritorijų statyba, įskaitant būtinų pramoninių jungčių sukūrimą ir su jais susijusių pajėgumų didinimą (įskaitant šildymą, vandenį ir kanalizaciją, elektrą), privažiavimo kelių prie pramoninių zonų atnaujinimą ar įrengimą, taip pat komercinių pastatų ir su jais susijusios infrastruktūros plėtrą.
97	3.1.1.3.i. Investicijos į verslo viešąją infrastruktūrą, skirtą pramonės parkų ir regionų vietovių plėtrai	Siektina reikšmė	Naujų darbo vietų kūrimas pramonės parkuose, kurių vidutinis atlyginimas viršija vidutinį darbo užmokestį atitinkamame ekonomikos sektoriuje	netaikoma	Skaičius	0	328	3 ketv.	2026	Pateikiamas parko valdytojų arba privačių investuotojų sukurtų darbo vietų ir atlyginimų sąrašas, patvirtinantis naujų darbo vietų, kurių darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį, sukūrimą atitinkamame ekonomikos sektoriuje.
98	3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas	Tarpinė reikšmė	Įstatymo dėl nuomininkų ir nuomotojų teisių suderinimo įsigaliojimas	Būsto nuomos įstatymo įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2021	Naujos nuompinigių teisinės sistemos įsigaliojimas, siekiant užtikrinti teisingą nuomininko ir nuomotojo interesų pusiausvyrą ir paspartinti ginčų dėl nuomos termino sprendimą ir nuomos mokesčių sureguliavimą, nes tai ypač svarbu siekiant skatinti būsto nuomą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas būsto įperkamumui.
99	3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas	Tarpinė reikšmė	Būsto įperkamumo strategijos priėmimas	Vyriausybė patvirtino būsto ir įperkamumo strategiją	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Būsto įperkamumo strategija apima veiksmų kryptis, politikos rodiklius ir užduotis, kuriomis siekiama skatinti galimybes gauti būstą, pateikiant sprendimus, kaip teikti būsto įperkamumo paramą įvairaus tipo ir pajamų lygio namų ūkiams, įskaitant mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius, ir kad paramos mechanizmais ir taisyklėmis būtų skatinamas tiek esamo būsto fondo remontas, tiek naujo būsto fondo kūrimas.
100	3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimas dėl mažai nuomojamų būstų statybos	Vyriausybės nutarimo dėl mažai nuomojamų būstų statybos įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2022	Siekiant apibrėžti paramos dydį, taikymo sritį, rūšį ir paramos gavėjams taikomus kriterijus, įsigaliojo Ministrų kabineto nutarimas dėl mažos nuomos būstų statybos.
101	3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas	Siektina reikšmė	Butų skaičius patvirtintuose projektuose	netaikoma	Skaičius	0	300	4 ketv.	2024	Ne mažiau kaip 300 butų projektų finansavimą turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija „Altum“.  Pagal patvirtintus projektus būsto nuoma turi būti maža (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus: (1) pastatas – beveik nulinės energijos pastatas; (2) tinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas) atliekami pradedant eksploatuoti.
102	3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas	Siektina reikšmė	Butų skaičius patvirtintuose projektuose	netaikoma	Skaičius	300	700	3 ketv.	2026	Ne mažiau kaip 700 butų projektų finansavimą turi patvirtinti nacionalinė plėtros institucija „Altum“. Pagal patvirtintus projektus būsto nuoma turi būti maža (preliminariai 4,40 EUR/m²). Patvirtinti projektai turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus: 1) pastatas – beveik nulinės energijos pastatas; 2) tinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas) atliekami pradedant eksploatuoti.
103	3.1.1.4.i. Mažai nuomojamų būstų statybos finansavimo fondo įsteigimas	Siektina reikšmė	Pastatytų butų skaičius	netaikoma	Skaičius	0	300	3 ketv.	2026	Projektai baigti 300 butų, pastatytų ir pastatytų laikantis šių specifikacijų: 1) pastatas – beveik nulinės energijos pastatas; 2) pradedant eksploatuoti atliekami atitinkami kokybės bandymai (akustiniai matavimai, pastato oro pralaidumo bandymas).
104	3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas	Tarpinė reikšmė	Priimtų kokybinių ir kiekybinių kriterijų apibrėžimas	Teisinis pagrindas įsigaliojo	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2021	Vyriausybės priimtos teisinės sistemos, kuria skatinamas aukštos kokybės švietimas, įsigaliojimas, skatinant visapusišką švietimo programų pasiūlą regionų lygmeniu, taip pat kuriant bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų tinklą, atsižvelgiant į demografinę padėtį. Teisinėje sistemoje nustatomi būtiniausi kiekybiniai ir kokybiniai bendrojo lavinimo įstaigų kriterijai (pvz., minimalus besimokančių asmenų skaičius, infrastruktūros prieinamumas ir t. t.).
105	3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas	Tarpinė reikšmė	Vietos tarybų sprendimų dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo priėmimas	Vietos tarybų sprendimų priėmimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Vietos valdžios institucijų priimti sprendimai dėl bent 20 bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų reorganizavimo (susijungimai, išsilavinimo lygio keitimas).
106	3.1.1.5.i. Švietimo įstaigų infrastruktūros kūrimas ir įrengimas	Siektina reikšmė	Švietimo įstaigų infrastruktūros vystymas ir aprūpinimas įranga	nėra duomenų	Skaičius	0	20	3 ketv.	2026	20 bendrojo lavinimo įstaigų, kurias vietos valdžios institucijos įsteigė pagal specifikacijas, infrastruktūros gerinimas: gali būti numatytos investicijos į švietimo įstaigos fizinės aplinkos gerinimą – higienos reikalavimus atitinkančias klases, inžinerinių tinklų (įskaitant ventiliacijos sistemas) rekonstrukciją, pakankamą ir energiją taupantį apšvietimą bei kitus ergonominius ir modernius švietimo aplinkos sprendimus. Šios investicijos į mokyklų infrastruktūrą pagal RRF taip pat gali būti naudojamos informacinių technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įrangai įsigyti, naujoms tobulesnėms mokymo programoms įgyvendinti ir nuotoliniam mokymuisi bei mokymuisi internetu įgyvendinti.
107	3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti	Tarpinė reikšmė	Patvirtinta vietos valdžios funkcijų vykdymo ir transporto priemonių viešųjų paslaugų teikimui pirkimo paramos programa.	Vyriausybės reglamento įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Ministrų kabineto nutarimų, kuriais nustatomos vietos valdžios funkcijų vykdymo ir elektra varomų transporto priemonių pirkimo viešosioms paslaugoms teikti sąlygos, įsigaliojimas
108	3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti	Siektina reikšmė	Finansavimo suma pagal sutartis, sudarytas dėl elektra varomų autobusų, skirtų savivaldybės funkcijoms vykdyti ir viešosioms paslaugoms teikti, pirkimo	nėra duomenų	Suma (EUR)	0	9 500 000	4 ketv.	2024	Viešųjų autobusų, skirtų vietos valdžios funkcijoms atlikti ir viešosioms paslaugoms vykdyti, pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 9 500 000 EUR, sudarymas.
109	3.1.1.6.i. Netaršių transporto priemonių pirkimas savivaldybės funkcijoms ir paslaugoms atlikti	Siektina reikšmė	Nupirktų elektrinių mokyklų autobusų skaičius	netaikoma	Skaičius	0	15	4 ketv.	2025	15 elektrinių autobusų pristatymas savivaldybėms kaip moksleivių vežimo savivaldybėse naudos gavėjai
110	3.1.2 Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis minimalių pajamų reformai remti	Tarpinė reikšmė	Strateginės programos, skirtos toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, priėmimas	Ministrų kabinetas patvirtino strateginę tolesnio minimalių pajamų rėmimo sistemos plėtojimo programą.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2021	Ministrų kabinetas parengė ir patvirtino strateginę sistemą, skirtą toliau plėtoti minimalių pajamų rėmimo sistemą, kuri apima bent: – 2022–2024 m. minimalių pajamų rėmimo sistemos tobulinimo planas, siekiant sustiprinti minimalių pajamų apskaičiavimo metodiką; – 2021 m. socialinės apsaugos ir darbo rinkos gairės. – 2027 m. skatinti socialinę gyventojų įtrauktį, mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, plėtoti prieinamas ir pritaikytas socialines paslaugas ir skatinti aukštą užimtumo lygį kokybiškoje darbo aplinkoje; – 2021 m. socialinių paslaugų plėtros planas. – 2023 m., kuriais siekiama pagerinti bendruomeninių paslaugų teikimą; – 2021–2023 m. lygių galimybių neįgaliesiems skatinimo planas, kuriuo siekiama sukurti integruotą paramos sistemą, atitinkančią neįgaliųjų poreikius;
111	3.1.2 Galimybė naudotis socialinėmis ir užimtumo paslaugomis minimalių pajamų reformai remti	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	1 ketv.	2023	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti minimalių pajamų rėmimo sistemą, įsigaliojimas, įskaitant: – minimali pajamų riba yra ne mažesnė kaip 20 % pajamų medianos; – minimalių pajamų ribų peržiūros procedūra, kuri turi būti atliekama kasmet (nuo 2023 m.), remiantis pajamų medianos pokyčiais ir užtikrinant, kad pajamų medianos sumažėjimo atveju nebūtų keičiamos minimalių pajamų ribos.
112	3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti	Tarpinė reikšmė	Valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatų, kuriuose atliekamas aplinkos pritaikymas, atranka	63 atrinktų viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatų, į kuriuos investuojama siekiant prisitaikyti prie aplinkos, sąrašo patvirtinimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	1 ketv.	2022	Pastatai atrenkami aplinkos prieinamumo priemonėms įgyvendinti 63 valstybės ir vietos valdžios institucijų pastatuose, kuriuose teikiamos socialinės gerovės sektoriaus viešosios paslaugos arba savivaldybių socialinės paslaugos (šie pastatai jau įtraukti į Ministrų kabineto nuostatus). Investicijos apima priemones, skirtas minimaliam prieinamumo standartui įgyvendinti: užtikrinti funkcinių sutrikimų (regos, klausos, judumo ir psichikos sutrikimų) turinčių asmenų prieigą prie aplinkos ir informacijos, įskaitant regimosios informacijos gerinimą, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymą ir teikimą, taip pat rampų, lovelių, liftų, lengvai atidaromų ar automatinių durų įrengimą ir t. t.
113	3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti	Tarpinė reikšmė	Sutarčių sudarymas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros viešųjų ir vietos valdžios institucijų pastatuose	Darbų sutarčių sudarymas siekiant pradėti darbus, susijusius su prieiga prie viešosios infrastruktūros iš anksto atrinktuose 63 viešuosiuose ir vietos valdžios institucijų pastatuose.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Atitinkamos viešosios ir vietos valdžios institucijos sudaro darbų sutartis, kad užtikrintų galimybę naudotis įrenginiais 63 viešuosiuose ir savivaldybių pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis, įskaitant neįgaliuosius. Sutartys sudaromos siekiant užtikrinti minimalų prieinamumo standartą: kiekvienam pastatui būtini prieinamumo elementai, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinama funkcinių sutrikimų (regos, klausos, judumo ir psichikos sutrikimų) turinčių asmenų prieiga prie patalpų ir informacijos, įskaitant regimosios informacijos gerinimą, neįgaliesiems skirtų evakuacijos sistemų pritaikymą ir teikimą įrengiant rampas, keltuvus, liftus ir lengvai atidaromas arba automatines duris.
114	3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti	Siektina reikšmė	Statybos pabaigimas siekiant užtikrinti prieigą prie viešosios infrastruktūros valstybės ir vietos valdžios pastatuose	netaikoma	Pastatai	0	63	4 ketv.	2024	Užbaigti 63 valstybinės ir vietos valdžios institucijų pastatų statybos darbai, kuriuose teikiamos paslaugos grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis, įskaitant neįgaliuosius, ir pasirašytas perdavimo aktas. Priemonės apima minimalaus prieinamumo standarto įgyvendinimą: funkcinių sutrikimų (regos, klausos, judrumo ir psichikos sutrikimų) turinčių asmenų prieiga prie viešosios infrastruktūros ir informacijos, regimosios informacijos gerinimas, neįgaliųjų evakuacijos sistemų pritaikymas ir teikimas, rampos, pedalai, keltuvai, lengvai atsidarančios durys arba automatinės durys.
115	3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti	Tarpinė reikšmė	Konkrečios tikslinės grupės fizinių galimybių gauti būstą gerinimui atranka	Atrinktų 259 neįgaliųjų, kuriems reikia pritaikyti savo asmeninį būstą, sąrašo patvirtinimas.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2022	Gerovės ministerijos patvirtintas 259 sunkią negalią turinčių ir riboto judumo asmenų, kurie naudojasi atitinkamų valdžios institucijų parama individualiam būstui pritaikyti, sąrašas (1 atrinktas asmuo vienam būstui).
116	3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti	Tarpinė reikšmė	Darbo sutarčių sudarymas siekiant pritaikyti neįgaliųjų būstą	Darbo sutarčių sudarymas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2023	Darbo sutarčių sudarymas ir sudarymas siekiant pritaikyti 259 neįgaliųjų būstą, užtikrinant, kad neįgalieji ir funkcinių sutrikimų turintys asmenys turėtų galimybę įsidarbinti ir naudotis paslaugomis, taip skatinant žmogaus teises ir gyvenimo kokybę. Sudarytos darbų sutartys dėl tokių aplinkos prieinamumo elementų, kurie yra būtini tikslinės grupės asmenims, teikimo, numatant prisitaikymo prie aplinkos apsaugos priemones (rampų ir liftų įrengimas, gyvenamųjų ir bendrų zonų pritaikymas ir t. t.) būstuose 259 asmenims (po vieną asmenį vienam gyvenamajam būstui).
117	3.1.2.1.i. Priemonės, skirtos neįgaliųjų galimybėms gauti viešąsias paslaugas ir įsidarbinti skatinti	Siektina reikšmė	Neįgaliesiems užtikrintas būsto aplinkos prieinamumas	netaikoma	Asmenys	0	259	4 ketv.	2024	259 gyvenamųjų namų statybos darbai ir perdavimo aktas pasirašytas. Ši priemonė apima neįgaliųjų būsto pritaikymą, užtikrinant minimalų prieinamumo standartą: neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų užimtumo ir paslaugų prieinamumas, taip skatinant žmogaus teises ir gyvenimo kokybę, įskaitant: prisitaikymo prie aplinkos priemonės (rampų ir liftų įrengimas, gyvenamųjų ir bendrų zonų pritaikymas ir t. t.) 259 asmenims (po vieną asmenį vienam gyvenamajam būstui).
118	3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas	Tarpinė reikšmė	Sutarties dėl prognozavimo modelio algoritmų kūrimo sudarymas, informacinės sistemos techninių specifikacijų rengimas ir sistemos kūrimo priežiūra	Techninių specifikacijų rengimas ir konsultavimo paslaugų, kuriose dalyvauja Latvijos ir užsienio ekonometrinio ir matematinio modeliavimo ekspertai, sutarties sudarymas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2022	Sutarties sudarymas po konkurso su: - sukurti ekonometrinius modelius ir ilgalaikės socialinės paramos, įskaitant pensijas, prognozavimo metodiką, - parengti informacinės sistemos kūrimo technines specifikacijas - stebėti sistemos plėtrą. Sudarytoje sutartyje pateikiamas šių rezultatų tvarkaraštis: – dabartinės padėties įvertinimo ataskaitą; – matematinis pensijų prognozavimo modelis; – dabartinės prognozavimo priemonės ir jos potencialo vertinimas; – informacinės sistemos kūrimo techninės specifikacijos; – informacinių sistemų kūrimo stebėsena viso projekto metu.
119	3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas	Tarpinė reikšmė	Socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas	Gerovės ministerijos patvirtintos techninės specifikacijos, parengtos pateikti informacinės sistemos kūrėjui	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2023	Naujos socialinės apsaugos prognozavimo priemonės informacinės sistemos techninių specifikacijų pabaigimas. Techninės specifikacijos apima: – dabartinės prognozavimo priemonės ir jos galimybių bei rekomendacijų, susijusių su naujos prognozavimo priemonės kūrimu, vertinimo ataskaita; – sistemos kūrimo techninės specifikacijos (techninėje specifikacijoje taip pat pateikiamas reikalavimas taikyti Agile metodiką sistemos kūrimo etapais).
120	3.1.2.2.i. Prognozavimo priemonės kūrimas	Tarpinė reikšmė	Prognozavimo priemonės kūrimas	Socialinės apsaugos sistemos ilgalaikėms projekcijoms parengta prognozavimo priemonė	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2024	Gerovės ministerijos ir programinės įrangos kūrėjo perdavimo aktas pasirašytas siekiant sukurti socialinės apsaugos sistemos ilgalaikių prognozių prognozavimo priemonę, kuri: – numatyti galimybę prognozėse veiksmingiau atsižvelgti į demografinį aspektą ir į jį atsižvelgti, o tai lems greitesnį ir tikslesnį prognozavimo rezultatą; – stiprinti administracinius gebėjimus socialinės apsaugos srityje; – suteikia galimybę pateikti išsamesnes prielaidas, palyginti su praeityje naudotu modeliu; – suteikia galimybę naudoti modeliavimą kitur (pvz.: Eurostato) turimi rezultatai, demografiniai duomenys ir darbo rinkos rodikliai; – parengti du vadovai priemonės administratoriui ir naudotojams.
121	3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas	Tarpinė reikšmė	Standartinės konstrukcijos kūrimas	Projektavimo užduoties ir standartinio statybos projekto, skirto ilgalaikės priežiūros paslaugoms arti šeimos aplinkos teikti, reikalavimai	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2022	Gerovės ministerija patvirtino statinių, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos aplinkos teikti, statybą. Statybos projektas skirtas labai efektyviai energiją vartojančių pastatų (beveik energijos beveik nevartojančių pastatų) statybai. Savivaldybės turi turėti jau parengtą standartinį statybos projektą, taip sumažindamos projekto išlaidas. Paprastesnis projektų įgyvendinimas savivaldybėms padės sumažinti projektų įgyvendinimo vėlavimo riziką.
122	3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas	Siektina reikšmė	Susitarimų su vietos valdžios institucijomis dėl projektų įgyvendinimo sudarymas	netaikoma	Susitarimų skaičius	0	18	2 ketv.	2023	Centrinė finansų ir sutarčių sudarymo agentūra ir 18 savivaldybių sudarė susitarimus dėl naujų vietų, kuriose būtų teikiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos netoli šeimos aplinkos.
123	3.1.2.3.i. Ilgalaikės socialinės rūpybos paslaugos atsparumas ir tęstinumas	Siektina reikšmė	Naujų vietų, skirtų ilgalaikės priežiūros paslaugoms netoli šeimos narių, teikimas 852 pagyvenusiems asmenims	nėra duomenų	Vietų skaičius	0	852	4 ketv.	2024	Naujų vietų, kuriose būtų teikiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos arti šeiminės aplinkos 852 pensinio amžiaus asmenims, sukūrimas. Statant šiuos pastatus užtikrinama, kad: – ne daugiau kaip 12 asmenų vienam pastatui (t. y. 12 asmenų (paslaugų įrenginių skaičius viename pastate) x71 (bendras pastatytų pastatų skaičius) = 852 (bendras naujai sukurtų paslaugų skaičius); – kiekviename pastate būtų įrengta bent iš anksto nustatyta būtiniausia įranga; – Vyksta perėjimas nuo institucinės prie šeimai palankios priežiūros pensinio amžiaus žmonėms.
124	3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą	Tarpinė reikšmė	Priimtos profesinės reabilitacijos paslaugos aprašymas	Profesinės reabilitacijos paslaugų standarto aprašo patvirtinimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	1 ketv.	2023	Valstybinės socialinės integracijos agentūros patariamoji taryba patvirtino profesinės reabilitacijos paslaugos, kurią ji koordinuos, aprašymą, kuriuo skatinama kuo greičiau išlaikyti, atnaujinti ir įgyti naują išsilavinimą ar įgūdžius, kad būtų galima vėl įsidarbinti, ir taip skatinti klientų saugumą.
125	3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą	Tarpinė reikšmė	Pastatų infrastruktūros pritaikymas, įskaitant aplinkos prieinamumo ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, ir techninės bei materialiosios įrangos tobulinimas	2 pastatų, kuriuose turi būti gerinama infrastruktūra, pritaikymas, įskaitant aplinkosauginį prieinamumą ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat techninės ir materialiosios įrangos tobulinimą;	netaikoma	netaikoma	netaikoma	1 ketv.	2024	Pagerinta infrastruktūra ir logistikos įranga pastatuose, kuriuose teikiamos paslaugos funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti, įskaitant: – priemonės, skirtos pastato aplinkai (Slokas iela 61, Jūrmala) pritaikyti, įskaitant universalius dizaino reikalavimus (durų plotis, kontrastingos spalvos, valdikliai, instrukcijos, keltuvai ir t. t.), patalpų ir lauko apsaugos priemonės, geresnės apsaugos priemonės (evakuacijos sprendimai, priešgaisrinės apsaugos, apšvietimo ir vėdinimo sistemos), liftų pakeitimas ir kt., taip pat moderni žmonių mokymo įranga specialiai pritaikytam požiūriui; – Didesnis energijos vartojimo efektyvumas pastate (Dubultu Prospectus 71, Jūrmala) izoliuojant bazines ir dangtelius, fasadus ir galines sienas, stogą ir ventiliuojamas grindis.
126	3.1.2.4.i. Sąveikusis socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų plėtojimas siekiant didinti funkcinių negalią turinčių asmenų atsparumą	Tarpinė reikšmė	Nustatytas ir patvirtintas naujas socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartas funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti	Patvirtinti du nauji reabilitacijos paslaugų standartai	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2025	Valstybinė socialinės integracijos agentūra patvirtino naują sinerginių socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų standartą, skirtą funkcinių sutrikimų turinčių asmenų atsparumui didinti (kompetencijos ugdymo programa ir profesinės reabilitacijos paslaugos), be kita ko, patvirtinant paslaugas bandomuosiuose projektuose ir naudojant projekto materialinę bazę.
127	3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje	Tarpinė reikšmė	Valstybinės užimtumo agentūros klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) siekiant atgaivinti ekonomiką kuriant darbo vietas, parengtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones.	Naujo perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pasiūlymo (įskaitant skaitmeninius įgūdžius) Valstybinės užimtumo agentūros klientams priėmimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2023	Latvijos mokymo komisijos posėdyje Latvijos užimtumo tarnybos klientams (bedarbiams, darbo ieškantiems asmenims, asmenims, kuriems gresia nedarbas) buvo priimtos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programos, laikantis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, skirtų darbo vietoms palankiai ekonomikai atgaivinti.
128	3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonių kūrimas	Parengtos ir įgyvendintos skaitmeninės priemonės	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Valstybinė užimtumo agentūra parengė ir įgyvendino skaitmenines vertinimo priemones, skirtas geresnei įgūdžių profiliavimo sistemai, kuria užtikrinamas agentūros klientų įgūdžių ir kompetencijos vertinimas, kad būtų užbaigtas tinkamas perkvalifikavimo ir įgūdžių įgijimo pasiūlymas, atsižvelgiant į asmens žinių ir įgūdžių lygį. Šiuo metu agentūros taikomą klientų profiliavimo metodą papildo skaitmeninių įgūdžių vertinimo priemonės (testai), o testų rezultatai naudojami konsultuojant klientą karjeros klausimais ir rengiant individualų mokymo pasiūlymą.
129	3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje	Siektina reikšmė	Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių	netaikoma	Skaičius	0	10 000	1 ketv.	2025	10 000 bedarbių, darbo ieškančių asmenų, asmenų, kuriems gresia nedarbas ir turinčių geresnių įgūdžių, patvirtintų Valstybinės užimtumo agentūros klientų apskaitos sistemoje
130	3.1.2.5.i. Bedarbių, darbo ieškančių asmenų ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, dalyvavimas darbo rinkoje	Siektina reikšmė	Bedarbiai, darbo ieškantys asmenys, asmenys, kuriems gresia nedarbas, turintys geresnių įgūdžių	netaikoma	Skaičius	10 000	20 450	3 ketv.	2026	20 450 bedarbių, darbo ieškančių asmenų, asmenų, kuriems gresia nedarbas ir turinčių geresnių įgūdžių, patvirtintų Valstybinės užimtumo agentūros klientų apskaitos sistemoje

 D. 4 KOMPONENTAS. SVEIKATA

Šis Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda spręsti uždavinius, susijusius su sveikatos sistemos ir jos žmogiškųjų išteklių atsparumu, prieinamumu, kokybe ir ekonominiu efektyvumu. Ribotos galimybės laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač pažeidžiamoms grupėms. Latvija praneša apie didelius nepatenkintus sveikatos priežiūros poreikius ir didelius mokėjimus savo lėšomis. Kita svarbi prastų sveikatos priežiūros rezultatų priežastis – nesveikas gyvenimo būdas. Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas trukdo teikti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir kelia grėsmę sveikatos priežiūros reformų sėkmei. Šios problemos dar labiau padidėjo, visų pirma dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės.

Komponento tikslai – didinti sveikatos priežiūros atsparumą ir prieinamumą i) sukuriant integruotų sveikatos paslaugų teikimo sistemą ir būtiną infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų, ii) kuriant tobulesnius paslaugų teikimo modelius ir iii) gerinant sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimą žmogiškaisiais ištekliais ir profesinio tobulėjimo sistemą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir prieinamumą, be kita ko, suteikiant papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir didinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma 4.1.1.r: Į žmogų orientuotos, visapusiškos ir integruotos sveikatos priežiūros sistemos tvarumas ir atsparumas.

Priemonės tikslai – sukurti į žmogų orientuotą, visapusišką ir integruotą sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrinti jos tvarumą bei atsparumą.

Reforma apima naujų veiksmingų integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visais sveikatos priežiūros lygmenimis (pirminės, antrinės ir tretinės) modelių kūrimą. Reforma siekiama parengti integruotas priežiūros rekomendacijas ir epidemiologinės saugos sistemą.

Investicijų strategija, kurioje apibrėžiami investicijų į infrastruktūrą poreikiai, parengiama iki 2022 m. gruodžio 31 d. Reforma taip pat apima ligoninių paslaugų teikimo vertinimus pagal ligoninės lygmenį ir ligoninių paslaugų žemėlapius. Šie elementai kartu su integruotomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis ir epidemiologine saugos sistema yra būtinos planuojamos investicijos į ligonines ir antrines ambulatorines įstaigas, atsižvelgiant į investicijas: 4.1.1.2.i ir 4.1.1.3.i.

Onkologijos srityje šia priemone užtikrinama, kad būtų nustatytos vienodos gydymo gairės, įsteigiant ir rengiant Latvijos vėžio gydymo centro sertifikavimą, taip pat užtikrinant bendrą valdymą, gydymą ir priežiūrą bei sukuriant ligoninių, kurios specializuojasi onkologinių pacientų gydymo ir priežiūros srityje, tinklą.

Investuojant į genomo projektą pagal Europos iniciatyvą „1+ Million Genomes“ (1+MG) sukuriamas Latvijos piliečių referencinių genomo duomenų reprezentatyvus rinkinys, kuriame renkami Latvijos piliečių dovanoti genetinių duomenų mėginiai. Ja siekiama stiprinti Latvijos genetinius mokslinius tyrimus ir skaitmeninius gebėjimus, kad būtų lengviau saugiai susieti ir analizuoti šiuos duomenis naudojantis Europos 1+MG infrastruktūra.

Siekiant skatinti integruotą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir išteklių naudojimo efektyvumą, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija rengiama Skaitmeninio sveikatos sektoriaus strategija. Ši strategija padės toliau kurti ir diegti saugius ir pramonės bei vartotojų poreikius atitinkančius skaitmeninius sprendimus sveikatos sektoriuje.

Reforma įgyvendinama iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 4.1.1.1.i. Parama visuomenės sveikatos moksliniams tyrimams

Priemonės tikslas – pagerinti visuomenės sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, užtikrinant epidemiologinę saugą plėtojant į pacientą orientuotas darnias integruotas sveikatos paslaugas.

Investicijas sudaro trys tyrimai. i) Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti veiksmingiausius intervencijos ir stebėsenos metodus. ii) tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti neskiepijimo priežastis, siekiant užtikrinti platesnę skiepijimo aprėptį ir sumažinti infekcinių ligų plitimo riziką Latvijoje. iii) užkrečiamųjų ligų plitimo rizikos ir jų poveikio visuomenės sveikatos rodikliams tyrimas.

Tikimasi, kad pagrindiniai šių tyrimų rezultatai bus visuomenės sveikatos politikos tobulinimo pagrindas. Remiantis šiais nustatytais faktais, reglamentavimo sistemoje, metodikoje ir rekomendacijose tikimasi pokyčių.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 4.1.1.2.i. Parama universitetų ir regioninių ligoninių sveikatos infrastruktūrai stiprinti

Priemonės tikslai – didinti sveikatos sektoriaus atsparumą ir paslaugų prieinamumą plėtojant būtiną integruotų sveikatos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinant sveikatos įstaigų gebėjimą prisitaikyti prie krizinių situacijų ir užtikrinant nuolatines ir kokybiškas valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į ligoninių infrastruktūrą padeda gerinti tiek ambulatorinio, tiek stacionarinio gydymo paslaugų prieinamumą.

Planuojama investuoti į tris universitetines klinikines ligonines ir septynias regionines ligonines, kad būtų pagerinta jų infrastruktūra ir įranga. Investicijos grindžiamos integruotos priežiūros ir epidemiologinės saugos reikalavimų rekomendacijomis ir atitinka 2021-2029 m. sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtros investicijų strategiją. Investicijos skiriamos naujų patalpų atnaujinimui, atnaujinimui ir statybai, taip pat medicinos technologijų ir įrangos pirkimui.

Investicijos, skirtos integruotam sveikatos priežiūros metodui užtikrinti ir epidemiologinei saugai užtikrinti, daromos trijose klinikinėse universitetinėse ligoninėse: Rygos rytinės klinikinės universitetinės ligoninės, Paula Stradiņa klinikinės universitetinės ligoninės ir vaikų klinikinės universitetinės ligoninės ir septynios regioninės ligoninės: Liepojos regioninė ligoninė; Daugpilio regioninė ligoninė, Rėzeknės ligoninė, Šiaurės Kurzemo regioninė ligoninė, Jēkabpils regioninė ligoninė, Vidzeme ligoninė ir Jelgavos ligoninė.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos 4.1.1.3.i. Parama antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų sveikatos priežiūros infrastruktūrai stiprinti

Priemonės tikslai – pagerinti antrinių ambulatorinių paslaugų teikėjų infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas integruotų paslaugų teikimas, epidemiologinis saugumas ir aplinkosauginis prieinamumas.

Investicijas sudaro investicijos į infrastruktūrą ir įrangą ne mažiau kaip 40 antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Šios investicijos vykdomos laikantis rekomendacijų dėl integruotos priežiūros ir epidemiologinės saugos reikalavimų, taip pat 2021-2029 m. investicijų į sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtrą strategijos.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 4.2.1.r.: Žmogiškųjų išteklių teikimas ir kvalifikacijos kėlimas.

Priemonės tikslai – pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą ir kvalifikacijos kėlimą sveikatos sektoriuje.

Reformą sudaro žmogiškųjų išteklių strategijos, apimančios visapusišką požiūrį į sveikatos priežiūros darbuotojų planavimą ir mokymosi visą gyvenimą modelį, mokymo koordinavimo mechanizmo ir modeliavimo metodo parengimas. Sveikatos sektoriaus žmogiškųjų išteklių strategija grindžiama žmogiškųjų išteklių žemėlapiu.

Strategija apima tokius veiksmus kaip naujo darbo užmokesčio modelio kūrimas, pagrindinio medicinos mokymo paslaugų teikimas ir paklausą atitinkančių gyvenamųjų vietų skaičius, išlaikymo priemonės ir žmogiškųjų išteklių duomenų bazės kūrimas. Vykdant reformą taip pat sukuriama medicinos švietimo sistemos stiprinimo sistema, numatant taikyti tvarų tęstinio švietimo modelį ir koordinavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinta ir stebima švietimo turinio kokybė, taip pat imitavimo metodą visais švietimo lygmenimis. Turi būti sukurta IT priemonė būsimiems sveikatos priežiūros darbuotojų poreikiams prognozuoti.

Reforma įgyvendinama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 4.2.1.1.i. Parama žmogiškųjų išteklių plėtros sistemos įgyvendinimui.

Priemonės tikslai – parengti bendrą požiūrį į nuolatinį švietimą sveikatos priežiūros srityje ir pradėti taikyti imitavimo metodą švietimo sveikatos srityje sistemoje.

Investicijas sudaro koordinavimo mechanizmo sukūrimas ir apima tokius aspektus kaip metodinis valdymas, švietimo turinio kokybės kontrolė, tvarus finansavimas. Investicijomis taip pat užtikrinama, kad būtų parengtas veiksmų planas, skirtas imitavimo metodui įgyvendinti praktikuojančių gydytojų mokymo procese. Taikant šį metodą turi būti sudarytos sąlygos modeliuoti įvairias realias gyvenimo situacijas, taip sudarant sąlygas būsimiems ir esamiems medicinos specialistams toliau tobulinti savo įgūdžius.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 4.3.1.r. Sveikatos priežiūros tvarumas, valdymo stiprinimas, veiksmingas sveikatos išteklių naudojimas, bendro viešojo biudžeto sveikatos sektoriuje didinimas.

Priemonės tikslai – didinti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą užtikrinant paslaugų prieinamumą ir sukuriant valstybės apmokamų paslaugų sisteminių pokyčių mechanizmą.

Reforma apima tarnybos laboratorijos sistemos, skirtos skirtingiems paslaugų modeliams išbandyti ir įvertinti, sukūrimą. Priemonė apima esamos padėties tyrimą, uždavinių nustatymą ir vertinimą bei sprendimų, pavyzdžiui, naujų paslaugų modelių, kūrimą. Nauji paslaugų modeliai bandomi ir lyginami su esama paslauga. Įvertinama trumpalaikė ir ilgalaikė modelių nauda ir didesnis veiksmingumas. Remiantis rezultatais tikimasi, kad 10 naujų paslaugų modelių bus bandomi ir vertinami siekiant juos integruoti ir įgyvendinti kaip valstybės mokamų paslaugų krepšelio dalis.

Reforma įgyvendinama iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 4.3.1.1.i. Parama vertinant ir gerinant ne ligoninėje teikiamų antrinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Priemonės tikslas – nustatyti trūkumus teikiant valstybės apmokamas ambulatorines paslaugas.

Investicijas sudaro valstybės apmokamų ambulatorinių paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimas, visapusiškų ne ligoninėje teikiamos priežiūros poreikių ir problemų, susijusių su administracinės teritorinės reformos įgyvendinimu ir politikos rekomendacijų rengimu, nustatymas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

 E. 5 KOMPONENTAS. EKONOMIKOS PERTVARKA IR NAŠUMO REFORMA

Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro du skyriai, skirti pagrindiniams uždaviniams inovacijų ir aukštojo mokslo srityse spręsti. Pagrindiniai su inovacijomis susiję uždaviniai yra mažos investicijos į inovacijas, visų pirma privačiajame sektoriuje, silpnos mokslo ir verslo sąsajos, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas ir inovacijų sistemos valdymo susiskaidymas. Pagrindinis su aukštuoju mokslu susijęs iššūkis yra susiskaidžiusi aukštojo mokslo aplinka, kurią sudaro palyginti daug mažų įstaigų, kurių finansavimas yra nepakankamas ir neveiksmingas. Tai reiškia, kad daugumai aukštojo mokslo įstaigų trūksta išteklių, kad jos galėtų užtikrinti kokybišką švietimą ir sukurti aukštos kokybės mokslinių tyrimų kritinę masę. Be to, universitetų valdymo modelis yra neoptimalus, jame menkai atstovaujama išorės suinteresuotiesiems subjektams ir trūksta patrauklių akademinės karjeros galimybių, o tai riboja žmogiškuosius išteklius švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Komponento tikslai – didinti našumą didinant investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, didinti konkurencingumą ir skatinti viešojo sektoriaus, įmonių, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą. Inovacijų sistemos valdymo pokyčiais ir su jomis susijusiomis privačių mokslinių tyrimų ir plėtros paramos schemomis siekiama sukurti tvarias inovacijų ekosistemas ir taip skatinti didesnes bendras investicijas į inovacijas. Plataus masto aukštojo mokslo reforma siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę ir veiksmingumą, didinti Latvijos mokslinių tyrimų konkurencingumą ir ilgainiui suteikti Latvijos gyventojams geresnių įgūdžių. 

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2020 m. rekomendacija Nr. 3) ir didinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma 5.1.r.: Inovacijų sistemos valdymas ir privačių investicijų į MTP paskatos

Priemonės tikslas – inovacijų valdymo srityje įdiegti ekosisteminį metodą. Ja siekiama nustatyti paramos priemonę, kuri sudarytų sąlygas padidinti MTP pajėgumus įmonėse, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, didinti novatoriškų įmonių dalį ir taip skatinti didesnes privačias investicijas į inovacijas.

Reformą sudaro inovacijų valdymo modelio sukūrimas, t. y. konkrečių užduočių paskyrimas susijusioms institucijoms, atstovaujančioms vyriausybei, pramonei ir akademinei bendruomenei. Pagrindinės inovacijų sistemos užduotys yra strategijos nustatymas, inovacijų fondo valdymas, duomenų rinkimas, veiklos rezultatų vertinimas ir stebėsena, taip pat periodiškas pakartotinis valdymo modelio vertinimas.

Reforma įgyvendinama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 5.1.1.1.i. Visaverčio inovacijų sistemos valdymo modelio kūrimas ir nuolatinis veikimas

Priemonės tikslas – sukurti inovacijų sistemos valdymo ir jos nuolatinio veikimo modelį. Investicijomis daugiausia dėmesio skiriama inovacijų sistemos, pagrįstos regioninėmis inovacijų pažangiosios specializacijos strategijomis (RIS3) penkiose srityse: a) žinioms imlia bioekonomika, b) biomedicina, biofarmacija ir medicinos technologijomis, c) išmaniosiomis medžiagomis, technologijomis ir sistemomis, d) informacinėmis technologijomis ir e) pažangia energetika, valdymo gerinimui. Priemonės tikslai – sukurti vertės grandinės ekosistemas RIS3 srityse, įtraukiant visus vyriausybės, pramonės ir akademinės bendruomenės atstovus. Ja siekiama skatinti naujų produktų ir technologijų kūrimą ir žinių perdavimą ekonomikoje, prisidedant prie ekonomikos pertvarkymo siekiant didesnės pridėtinės vertės.

Investicijas sudaro inovacijų valdymo modelio, kuriuo užtikrinamas koordinuotas požiūris į inovacijų fondo įgyvendinimą ir inovacijų rezultatų stebėsena, sukūrimas. Investicijos skatina inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą RIS3 srityse – viešojo administravimo dalyvavimo ir veikimo būdo. Priemone užtikrinamas RIS3 valdymo modelio perėjimas prie ekosisteminio metodo, taip pat gerinamas suinteresuotųjų subjektų (įskaitant valdžios institucijas, atsakingas už inovacijų politiką ir paramos priemonių įgyvendinimą) informacijos srautas ir bendradarbiavimas. Kuriami, išbandomi ir vertinami nauji valdymo metodai ir nustatomos naujos procedūros. Kiekvienoje RIS3 srityje 2023-2025 m. rengiamos trys metinės analitinės ataskaitos, įskaitant inovacijų rėmimo programos veiklos rezultatus, taip pat rekomendacijos dėl galimų programos patobulinimų.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 5.1.1.2.i. Inovacijų grupių plėtros rėmimo priemonė

Investicijų tikslas – padidinti privačių MTP investicijų apimtį tikslinėmis viešosiomis investicijomis, kuriomis skatinamas naujų produktų ir technologijų kūrimas, taip pat žinių perdavimas ekonomikoje.

Investicijomis sukuriama inovacijų grupių plėtros priemonė, kuria būtų plėtojami MTP pajėgumai įmonėse, skatinamas vyriausybės, pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas inovacijų procese ir didinama novatoriškų įmonių dalis ekonomikoje, taip skatinant privačių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mastą, investicijas į plėtrą ir viešųjų investicijų grąžą.

Investicijos apima 15 klasterių ir 8 kompetencijos centrų konsolidavimą į penkias inovacijų grupes, po vieną kiekvienoje RIS3 specializacijos srityje. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų kuriamos išsamios inovacijų ekosistemos, apimančios esamus bendradarbiavimo tinklus, užtikrinant strateginę specializaciją ir inovacijų plėtrą visoje vietos vertės grandinėje, taip užtikrinant glaudesnę Latvijos įmonių integraciją į pasaulines vertės grandines. Naujai įsteigtiems inovacijų branduoliams pavedama: i) įgyvendinti paramos privatiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams programą, ii) vykdyti eksporto skatinimo veiklą, iii) kurti tinklus ir keistis patirtimi, iv) įgyvendinti dalyvavimo ES lygmens mokslinių tyrimų programose ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose paramos programą, v) įgyvendinti Latvijos įmonių dalyvavimo pramonės aljanse ES lygmeniu ir planuojamų IPCEI paramos programą ir vii) rinkti duomenis iš naudos gavėjų, kad būtų galima pagrįsti vertinimo ir stebėsenos veiklą.

Investicijomis užtikrinamas naujų inovacinių produktų kūrimas ir padengiamos tokios išlaidos, kaip pramoniniai moksliniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos, dalyvavimo Europos ir tarptautiniuose MTP projektuose bendras finansavimas. Finansavimas užtikrinamas dalyvavimui planuojamuose bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) projektuose, įskaitant naujos kartos debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos projektus. Latvijos investicijų ir plėtros agentūra nustato tinkamiausią (-ius) dalyvauti projektą (-us) ir į veiksmų planą, pridedamą prie šios priemonės įgyvendinimo, įtraukia atitinkamas nuostatas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma 5.2.1.r.: Aukštojo mokslo ir mokslinės kompetencijos bei valdymo reforma

Reformos tikslai – didinti tarptautinį aukštojo mokslo institucijų konkurencingumą.

Reforma susijusi su trijų ramsčių struktūriniais pokyčiais: i) valdymas sukuriant atskirą akademinį ir strateginį sprendimų priėmimo procesą, įtraukiant išorės narius; ii) finansavimas, skiriamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus pagal nacionalinius prioritetus ir aukštojo mokslo įstaigų tipologinius tikslus; ir iii) žmogiškieji ištekliai kuriant naują ir vieningą akademinių ir mokslo darbuotojų karjeros modelį, atitinkantį geriausią pasaulinę patirtį, skatinant pasaulio darbuotojų, ypač Latvijos diasporos, patrauklumą ir išlaikymą.

Iki 2022 m. gruodžio 31 d. šia priemone užtikrinama, kad įsigaliotų aukštojo mokslo sistemos valdymo reformai įgyvendinti skirta reguliavimo sistema, apimanti: i) aukštojo mokslo įstaigų tipologijas ir kriterijus, pagal kuriuos suteikiama teisė į tam tikros rūšies kvalifikaciją; ii) aukštojo mokslo įstaigų tarybų steigimo ir tvirtinimo tvarka, tarybų kompetencija, kartu patikslinant Senato, rektorius ir Konstitucinę asamblėją; iii) naujų universitetų reaktorių atrankos ir tvirtinimo tvarką; iv) apibrėžti strateginę aukštojo mokslo įstaigų specializaciją.

Iki 2023 m. rugsėjo 30 d. patvirtinami bent keturi aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planai, kuriems gali būti skiriamos konsolidavimo dotacijos (investicijos: 5.2.1.1i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Iki 2024 m. gruodžio 31 d. šia priemone užtikrinama, kad įsigaliotų teisinės nuostatos, i) kuriomis nustatomas naujas doktorantūros modelis; ii) nustatyti ciklišką institucinę aukštojo mokslo institucijų ir kolegijų akreditaciją; iii) tolesnis aukštojo mokslo finansavimo modelio plėtojimas ir iv) viešojo finansavimo susiejimas su mokslo įstaigų tarptautinio vertinimo rezultatais.

Iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. visos valstybės įsteigtos aukštojo mokslo įstaigos įgyvendina naująjį valdymo modelį, įskaitant vidaus valdymo organų pakeitimus, nustato rektoriaus rinkimų kriterijus pagal teisės aktų reikalavimus ir skiria vadovaujančiąją grupę.

Investicijos – 5.2.1.1.i. Dotacijos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir konsolidavimui).

Investicijų tikslas – konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigų ir mokslo institutų skaičių. Pagal planą finansuojamos dotacijos, kuriomis skatinami aukštojo mokslo susijungimai, o tai padeda sutelkti ribotus išteklius aukštojo mokslo ir akademinių tyrimų srityse.

Į patvirtintus aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimo planus įtraukiamas investicijų planas. Tai gali apimti dotacijas struktūriniams pokyčiams; išeitinės stipendijos dėl darbo santykių su vyresniais nei 65 metų akademiniais darbuotojais nutraukimo; skaitmeninimas, technologijų plėtra, mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros gerinimas (išskyrus statybą) ir naujų kompetencijos programų kūrimas.

Investicijos gali apimti universitetų ar mokslinių tyrimų institutų sudarytus susitarimus dėl dotacijų doktorantūros stipendijoms, dotacijoms doktorantūros studijas baigusiems asmenims arba mokslinėms (profesorėms) stipendijoms, taip pat vidaus mokslinių tyrimų stipendijoms.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

.

 F. 6 KOMPONENTAS. TEISINĖ VALSTYBĖ.

Šį Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro keturi skyriai, kuriuose sprendžiami pagrindiniai uždaviniai, susiję su mokestinių prievolių vykdymu, teisėsauga kovojant su ekonominiais nusikaltimais, viešuoju administravimu ir viešaisiais pirkimais. Pagrindinės sprendžiamos problemos, susijusios su mokestinių prievolių vykdymu, yra nedeklaruojamas darbo užmokestis ir užimtumas, mokestinis sukčiavimas ir kontrabanda. Pagrindinės su ekonominiais nusikaltimais susijusios problemos yra tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, turinčių specialių žinių ekonominių nusikaltimų srityje, trūkumas. Pagrindiniai su viešuoju administravimu susiję uždaviniai yra poreikis stiprinti ir gerinti jo pajėgumus, veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Nors apskritai Latvijos rezultatai viešųjų pirkimų srityje yra patenkinami, reikia daugiau dėmesio skirti keliems uždaviniams, t. y. poreikiui didinti viešųjų pirkimų procedūrų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę, skatinti konkurenciją ir stiprinti žmogiškuosius ir analitinius gebėjimus, įskaitant perkančiųjų organizacijų profesinę kvalifikaciją.

Komponento tikslai – sumažinti šešėlinę ekonomiką ir skatinti teisingesnę verslo aplinką, gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, visų pirma kovojant su ekonominiais nusikaltimais, modernizuoti viešąjį administravimą ir gerinti viešųjų pirkimų kokybę, veiksmingumą ir vientisumą.

Pagal komponentą remiamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos gerinti mokestinių prievolių vykdymą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), didinti viešojo administravimo atskaitomybę ir veiksmingumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir toliau daryti pažangą kovos su pinigų plovimu sistemos srityje (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: 6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje

Šios priemonės tikslas – pagerinti atitikties rizikos valdymo ir kitos su kova su šešėline ekonomika susijusios veiklos kokybę ir veiksmingumą taikant įvairias priemones, įskaitant išsamaus kovos su šešėline ekonomika veiksmų plano priėmimą, naujos mokesčių mokėtojų segmentacijos sistemos įdiegimą ir audito bei kontrolės praktikos pritaikymą, kad būtų geriau sprendžiama reikalavimų nesilaikymo rizikos problema. Priemonė taip pat apima investicijas į mokesčių mokėtojų elgesio mokslinius tyrimus, kurie turi būti naudojami siekiant parengti veiksmingesnį politinį atsaką į mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą.

Reformą sudaro: a) priimtas 2021-2022 m. nacionalinis darbo planas šešėlinei ekonomikai apriboti, b) mokesčių mokėtojų reitingų sistemos sukūrimas ir susijęs audito bei kontrolės optimizavimas ir valstybės pajamų tarnybos paslaugų pritaikymas, c) nedeklaruoto darbo užmokesčio rizikos pripažinimo vadovo parengimas, d) mokslinių tyrimų ir politikos rekomendacijų šešėlinės ekonomikos srityje užsakymas.

Reforma įgyvendinama iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicijos – 6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas

Šios priemonės tikslas – perkelti esamas rizikos sistemas į vieną analizės platformą ir modernizuoti atskirų mokesčių mokėtojų rizikos sistemą ir akcizų rizikos sistemą.

Investicijas sudaro: a) individualių mokesčių mokėtojų rizikos sistemos įgyvendinimas, b) akcizų mokesčių rizikos valdymo sistemos įgyvendinimas ir c) ESKORT sistemos perkėlimas į SAP HANA duomenų bazę.

Investicijos įgyvendinamos iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicijos – 6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas

Šios priemonės tikslas – įgyvendinti naują mokesčių mokėtojų segmentavimo sistemą, užtikrinti jos integravimą į 360 laipsnių mokesčių mokėtojų analizės sistemą ir užtikrinti jos integravimą į viešai prieinamos informacijos bazę.

Investicijas sudaro mokesčių mokėtojų segmentacijos IT sistemos diegimas pagal jų atitikties riziką, įskaitant integravimą į paskelbtą duomenų bazę ir duomenų vizualizavimą elektroninėje deklaracijų sistemoje, b) naujos sistemos integravimą su 360 laipsnių mokesčių mokėtojo analize.

Investicijos įgyvendinamos iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicijos – 6.1.1.3.i. Personalo mokymas dirbti su analitine platforma ir konsultavimas

Šios priemonės tikslas – mokyti SRS specialistus dirbti su SAP HANA technologijų platforma.

Investicijas sudaro 50 SRS specialistų mokymas dirbti su platforma SAP HANA. Mokymas skirtas rizikos analitikams ir sistemų administratoriams.

Investicijos įgyvendinamos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Reforma: 6.1.2.r. Nuotolinė ir centralizuota muitinio tikrinimo punktuose nuskenuotų atvaizdų analizė

Šios priemonės tikslas – susieti geležinkelio krovinių rentgeno skaitytuvus, sumontuotus Karsavos ir Indros muitinio tikrinimo punktuose, su viena Rygoje įdiegta analizės sistema, leidžiančia atlikti centralizuotą nuotolinę vaizdų analizę.

Reforma apima užtikrinimą, kad 95 % krovinio vaizdo analizės būtų atliekama nuotoliniu būdu per BAXE sistemą.

Reforma įgyvendinama iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti

Šios priemonės tikslas – užtikrinti galimybę nuotoliniu būdu analizuoti geležinkelio krovinių vaizdus, nuskenuotus muitinės kontrolės punktuose Indroje ir Karsavoje.

Investicijas sudaro: a) geležinkelio skenerių muitinio tikrinimo punktuose Indroje ir Karsavoje prijungimas prie BAXE informacinės sistemos ir b) rentgeno vaizdo analizės platformos, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas, kūrimas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas muitinei veiksmingiau kontroliuoti kontrabandą, suklastotus produktus ir neteisėtas medžiagas.

Investuojama į tai, kad muitinės laboratorija ir Rygos oro uosto muitinio tikrinimo punktas būtų aprūpinti spektrofotometru.

Investicijos įgyvendinamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 6.1.2.3.i. MKP oro uoste gautų pašto siuntų muitinio tikrinimo gerinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti į Rygos tarptautinį oro uostą gaunamų pašto siuntų kontrolės veiksmingumą.

Investicijomis siekiama Rygos oro uosto pašto rūšiavimo įrenginyje įrengti išmaniąją nuskaitymo ir rūšiavimo liniją.

Investicijos įgyvendinamos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas

Šios priemonės tikslas – padidinti muitinio tikrinimo veiksmingumą, sumažinti kontrolės paslaugų naudotojams tenkančią administracinę naštą ir panaikinti neekonomišką sunkiųjų transporto priemonių eismą tarp uosto ir kontrolės įrenginių.

Investicijas sudaro integruotos kontrolės paslaugų infrastruktūros sukūrimas Kundzinsaloje – uoste ir pagrindiniame krovininio transporto mazge Rygoje. Kontrolės postui reikia įrengti kontrolės paslaugų įrangą, būtiną veiksmingai ir sklandžiai kontrolei atlikti, taip pat įrengti rentgeno spindulių skenavimo įrangą kroviniui kontroliuoti.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai

Šios priemonės tikslas – pagerinti pranešimo apie įtartinus sandorius sistemos veiksmingumą.

Reforma siekiama: a) iš dalies pakeisti Pinigų plovimo ir teroristų bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymą, kad būtų užkirstas kelias lygiagrečiam pranešimui apie įtartinus sandorius tiek Finansinės žvalgybos padaliniui, tiek Valstybės pajamų tarnybai, ir nustatyti nuostatas dėl naujos duomenų gavimo ir analizės sistemos, b) ministrų kabinete priimti nutarimą, kuriame būtų nustatyta pranešimų apie įtartinus sandorius procedūra ir turinys bei deklaracijų dėl ribinių verčių turinys.

Reforma įgyvendinama iki 2021 m. birželio 30 d.

Investicijos – 6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus

Šios priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas institucijų, kovojančių su pinigų plovimu, moksliniams tyrimams ir keitimuisi informacija.

Investicijas sudaro: a) saugios keitimosi duomenimis platformos, įskaitant saugius ryšius su išorės suinteresuotaisiais subjektais, b) aprūpintos mokslinių tyrimų salės ir strateginės komunikacijos erdvės sukūrimas ir c) duomenų analizės algoritmų kūrimas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2025 m. kovo 31 d.

Investicijos – 6.2.1.2.i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas

Šios priemonės tikslas – padidinti teisėsaugos pareigūnų, dirbančių su ekonominiais nusikaltimais, prieinamumą ir gebėjimus. Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.

Investicijas sudaro a) kalbos atpažinimo IT priemonės mokymas siekiant ją naudoti ekonominių nusikaltimų tyrimo procese, b) teisėsaugos pareigūnų mokymas, kad jie gautų baudžiamosios teisės pažeidimų prevencijos pažymėjimą, ir c) teisėsaugos pareigūnų ir padalinių aprūpinimas nuotolinio darbo tikslais tinkamais elektroniniais duomenų apdorojimo ir įrašymo prietaisais.

Investicijos įgyvendinamos iki 2025 m. kovo 31 d.

Reforma apima kovos su ekonominiais nusikaltimais stiprinimo veiksmų plano priėmimą. Planas grindžiamas rekomendacijomis, gautomis pagal Struktūrinių reformų programą, ir išsamiau jas detalizuoja valstybės policija. Plane aiškiai apibrėžiama vykdytina veikla, terminai ir už įgyvendinimą atsakingos įstaigos. Veiksmų planu taip pat užtikrinamas suderinamumas su Pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ginklų platinimo plano prioritetais.

Reforma įgyvendinama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicijos – 6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)

Šios priemonės tikslas – pagerinti teismų sistemos žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją sukuriant bendrą teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų mokymo centrą (tarpdalykiniais klausimais). Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.

Reformą sudaro a) įstatymo, kuriuo įsteigiamas teisingumo mokymo centras, priėmimas ir b) ilgalaikio teisingumo mokymo centro veiklos finansavimo valstybės biudžeto įstatyme užtikrinimas.

Reforma įgyvendinama iki 2025 m. kovo 31 d.

Investicijas sudaro a) mokymo centro patalpų atnaujinimas ir įranga, b) sudėtingas požiūris į teisminių institucijų profesinių gebėjimų ugdymą ir c) mokymo programų rengimas ir įgyvendinimas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. liepos 31 d.

Reforma: 6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas

Šios priemonės tikslas – žengti pirmą žingsnį modernizuojant viešąjį administravimą, t. y. padaryti jį veiksmingesnį, novatoriškesnį ir patrauklesnį darbą, kad piliečiams būtų teikiama geresnė politika ir paslaugos, taip pat spręsti naujus uždavinius, kilusius dėl COVID-19 krizės.

Reformą sudaro: a) viešojo administravimo modernizavimo plano priėmimas, b) koncepcijos plėtojimas ir laipsniškas vieno paslaugų centro įgyvendinimas pradedant viešojo administravimo paramos funkcijų centralizavimą, kuris yra modernizavimo plano dalis.

Reforma įgyvendinama iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas

Šios priemonės tikslas – didinti valstybės pareigūnų kompetenciją etikos ir sąžiningumo srityse.

Investicijas sudaro a) etikos ir sąžiningumo sričių kompetencijos valdymo sistemos sukūrimas ir b) bent 16 232 valstybės pareigūnų mokymas etikos ir sąžiningumo srityse.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – didinti valstybės pareigūnų kompetenciją modernios politikos formavimo, pokyčių valdymo, gebėjimo naudotis duomenimis srityse ir kitose srityse, kuriose trūksta valstybės tarnautojų įgūdžių.

Investicijas sudaro: a) parengti kompetencijos ugdymo ir mokymo programas tose srityse, kuriose trūksta valstybės tarnautojų įgūdžių, ir b) mokyti bent 20011 valstybės pareigūnus tose srityse, kuriose trūksta valstybės tarnautojų įgūdžių.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Investicijos – 6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas

Šios priemonės tikslas – puoselėti inovacijų kultūrą ir didinti inovacijų rezultatus viešojo administravimo srityje. Priemonę sudaro ir investiciniai, ir reformų elementai.

Reformą sudaro a) reglamentavimo sistemos, skirtos viešojo sektoriaus inovacijų ekosistemos plėtrai remti, priėmimas ir b) viešojo administravimo inovacijų laboratorijos įsteigimas ir valdymas.

Reforma įgyvendinama iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicijas sudaro a) su inovacijomis susijusių sričių ekspertų samdymas, b) bendro kūrimo veiklai skirtų priemonių sukūrimas ir įrengimas ir c) kai kurių inovacijų laboratorijos sukurtų inovacijų išbandymas.

Investicijos įgyvendinamos iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

Investicijos – 6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus

Šios priemonės tikslas – remti viešąsias iniciatyvas ir dialogą socialinio atsparumo ir visuomenės interesų gynimo srityse.

Investicijos apima: a) paramos nevyriausybinėms organizacijoms viešojo atstovavimo ir socialinio atsparumo srityse programos sukūrimą ir b) bent 30 nevyriausybinių organizacijų socialinio atsparumo ir viešosios paramos srityse patirties stiprinimą, plėtojimą ir gerinimą.

Investicijos įgyvendinamos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas

Šios priemonės tikslas – padidinti informacijos apie sudarytų sutarčių vykdymą ir faktinį vykdymą skaidrumą ir prieinamumą, taip gerinant perkančiųjų subjektų ir tiekėjų elgesį ir mažinant korupcijos riziką viešųjų pirkimų įgyvendinimo etape.

Reforma siekiama: a) iš dalies pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą, kuriuo įpareigojama skelbti atitinkamą papildomą informaciją, ir b) parengti techninį sprendimą dėl viešųjų pirkimų sutarčių registro ir pateikti jį internete.

Reforma įgyvendinama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Reforma: 6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti konkurenciją ir sumažinti interesų konfliktus bei korupcijos riziką viešuosiuose konkursuose, taip pat užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų plačiau taikomi ekonominio naudingumo kriterijai.

Reforma siekiama iš dalies pakeisti taisykles, susijusias su interesų konfliktų reikalavimais, taikomais viešųjų pirkimų komisijoms, įgaliojant plačiau taikyti kokybinius sutarties sudarymo kriterijus, plačiau naudoti rinkos konsultacijas ir išplėsti pasiūlymų teikėjams taikomus atmetimo kriterijus.

Reforma įgyvendinama iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Reforma: 6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas

Šios priemonės tikslas – gerinti viešųjų pirkimų kokybę ir veiksmingumą, kartu optimizuojant išteklius, naudojamus plėtojant viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijas, įgūdžius ir gebėjimus.

Reforma apima: a) standartizuotų kvalifikacinių reikalavimų tam tikrų paslaugų teikėjams, kurie dar turi būti patikslinti, nustatymą, b) reikalavimą statybos viešuosiuose pirkimuose naudoti standartizuotus priėmimo ir perdavimo dokumentus, c) bendros viešųjų pirkimų vykdytojų mokymo programos parengimą, d) viešųjų pirkimų komisijų kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, pasiekusių tam tikrą sutarčių kainų ribą, reikalavimų nustatymą ir e) centralizavimą tose srityse, kurios jai atrodo tinkamos.

Reforma įgyvendinama iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Reforma: 6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas

Šios priemonės tikslas – pagerinti prevencinių priemonių veiksmingumą siekiant laiku nustatyti rizikingus viešuosius pirkimus (t. y. nustatyti riziką konkrečiuose sektoriuose, konkrečių perkančiųjų organizacijų veikloje arba vykdant konkrečius viešuosius pirkimus).

Reformą sudaro a) rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų nustatymas ir b) leidinių valdymo sistemos įgyvendinimas, kad būtų galima geriau analizuoti duomenis, optimizuoti procesus ir padidinti viešųjų pirkimų duomenų skaidrumą.

Reforma įgyvendinama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Nr.	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai  (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai  (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės apibūdinimas ir aiškus apibrėžimas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
166	6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje	Tarpinė reikšmė	Valdžios institucijų darbo plano, skirto šešėlinei ekonomikai pažaboti 2021-2022 m., priėmimas	Nacionalinių valdžios institucijų darbo plano, kuriuo siekiama apriboti šešėlinę ekonomiką 2021-2022 m., priėmimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Priimtas 2021–2022 m. nacionalinių institucijų darbo planas šešėlinei ekonomikai apriboti. Numatyta veikla susijusi su: – neregistruota / neteisėta ekonomine veikla; – nedeklaruotu darbu; – neregistruotais sandoriais ir neteisėtu prekių judėjimu; – neregistruotu / nekontroliuojamu grynųjų pinigų judėjimu; – mokestiniu sukčiavimu. – Daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos sektoriams, kuriuose šešėlinės ekonomikos rizika didžiausia, pavyzdžiui, statybos, prekybos, paslaugų, saugumo, maitinimo ir apgyvendinimo bei transporto sektoriams.
167	6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje	Tarpinė reikšmė	Mokesčių mokėtojų reitingų sistemos veikimo pradžia, kontrolės optimizavimas	Teisės aktų įsigaliojimas				4 ketv.	2022	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas, įskaitant: -     įtraukta mokesčių mokėtojų reitingavimo sistemos teisinė sistema, pagal kurią skelbiamas jų vertinimas. -    optimizuotos mokesčių kontrolės ir patikrinimų rūšys siekiant padidinti mokesčių kontrolės ir patikrinimų veiksmingumą
168	6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje	Tarpinė reikšmė	Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamų paslaugų krepšelio veikimo pradžia	Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių ir (arba) paslaugų teikimo platformos (-ų) pakeitimai				2 ketv.	2024	Kiekvienos mokesčių mokėtojų segmentacijos grupės duomenimis grindžiamo paslaugų krepšelio veikimo pradžia
169	6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje	Tarpinė reikšmė	Atitikties rizikos valdymo vadovo paskelbimas	Valstybės pajamų tarnybos vidaus taisyklių pakeitimai				3 ketv.	2023	Paskelbtas nedeklaruojamo darbo užmokesčio metodinio atitikties rizikos valdymo vadovas, kuriame pateikiama: - rizikos vertinimo gairės - „darbo užmokesčio mokėtojų“ tipologijų aspektai - turimų prevencinių ir kontrolės priemonių aspektai - teismo sprendimų nedeklaruojamo darbo užmokesčio srityje analizė
170	6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje	Siektina reikšmė	Nacionalinės mokslinių tyrimų programos „Šeštosios ekonomikos mažinimas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi“ įgyvendinimas		Tyrimų ataskaitų skaičius	0	5	4 ketv.	2022	Atliekami šie mokestinių prievolių vykdymo srities moksliniai tyrimai: – Ataskaitą apie veiksnius, darančius įtaką šešėlinei ekonomikai Latvijoje, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems sektoriams; – Ataskaitą apie asmenų slepiamus mokesčius lemiančius veiksnius, įskaitant šešėlinės ekonomikos lygio poveikio mokestinių prievolių vykdymui analizę; – Ataskaitą su politikos rekomendacijomis dėl teisėkūros, organizacinių, technologinių ir kitų patobulinimų siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, įskaitant siūlomų rekomendacijų finansinio poveikio vertinimą; – Ataskaitą, kurioje įvertinamos dėl neteisėtos veiklos prarastos biudžeto pajamos, įskaitant teisėkūros rekomendacijas dėl neteisėtos pinigų apyvartos rizikos mažinimo; – Šešėlinės ekonomikos vertinimo metodikos kūrimas taikant dinaminį daugelio rodiklių ir daugelio priežasčių modelį, įskaitant suskirstymą pagal mokesčių rūšis, įmonės dydį ir sektorius.
171	6.1.1.r. Analizės stiprinimas ir duomenų valdymo plėtojimas mokesčių administravimo ir muitinės srityje	Tarpinė reikšmė	Mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas	Paskelbta šešėlinės ekonomikos vertinimo ataskaita	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Skelbiama pirmoji šešėlinės ekonomikos dydžio vertinimo ataskaita, pagrįsta 2022 m. parengta metodika.
172	6.1.1.1.i. Esamų analizės sprendimų modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Atnaujintų analitinių tirpalų naudojimo pradžia	Parengtos ir įdiegtos pažangios rizikos analizės sistemos				2 ketv.	2024	Užbaigti šie modernizavimo darbai: Esamos rizikos sistemos perkeltos į vieną analizės platformą. Sukurta ir įgyvendinta rizikos individualiems mokesčių mokėtojams sistema. Sukurta ir įdiegta akcizų rizikos valdymo sistema. Sistema ESKORT perkelta į SAP HANA duomenų bazę.
173	6.1.1.2.i. Naujų analizės sistemų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Naujų analizės sistemų veikimo pradžia	Pradeda veikti pažangioji rizikos analizės sistema				2 ketv.	2024	Sukuriama ir pradedama naudoti mokesčių mokėtojų segmentavimo IT sistema (įskaitant integravimą į paskelbtą duomenų bazę ir duomenų vizualizavimą elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Naujoji sistema yra integruota į 360 laipsnių mokesčių mokėtojo analizę.
174	6.1.1.3i. Darbuotojų mokymas su analitine platforma ir konsultacijomis	Siektina reikšmė	Darbuotojų mokymas dirbti su analitine platforma		Mokymo pažymėjimų skaičius	0	50	4 ketv.	2023	50 SRS specialistų buvo apmokyti dirbti su SAP HANA platforma. Mokymo metu daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui dirbti su SAP HANA sistema ir praktiniams sistemos administravimo įgūdžiams.
175	6.1.2 R. Nuotolinė ir centralizuota nuskenuotų atvaizdų analizė muitinės kontrolės punktuose	Siektina reikšmė	Krovinių atvaizdų, kuriuos nuskenavo Latvijos muitinės kontrolės punktai nuotoliniu būdu ir centralizuotai, dalis		%	0	95	3 ketv.	2026	95 % krovinio vaizdų analizuojami centralizuotai ir nuotoliniu būdu per Baxe sistemą.
176	6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo atvaizdams analizuoti	Tarpinė reikšmė	Geležinkelio muitinio tikrinimo punktų skeneriai, prijungti prie keitimosi rentgeno vaizdais sistemos BAXE	Priėmimo aktas pasirašytas				4 ketv.	2023	Geležinkelio skeneriai muitinės kontrolės punktuose Indra ir Karsavoje, prijungti prie BAXE informacinės sistemos.
177	6.1.2.1.i. Geležinkelio rentgeno įrangos susiejimas su Baxe ir dirbtinio intelekto naudojimas krovinių skenavimo vaizdams analizuoti	Tarpinė reikšmė	Įdiegta geležinkelio krovinių nuskaityto vaizdo analizės platforma	Priėmimo aktas pasirašytas				4 ketv.	2024	Geležinkelių krovinių skenavimo vaizdams analizuoti naudojama automatinė rentgeno vaizdo analizės platforma, kurioje naudojamas dirbtinis intelektas.
178	6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigytas ir įdiegtas spektrofotometras, skirtas naudoti muitinės laboratorijoje	Priėmimo aktas pasirašytas				4 ketv.	2022	Muitinės laboratorijoje sukuriamas ir naudojamas spektrofotometras.
179	6.1.2.2.i. Muitinės laboratorijos gebėjimų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigytas ir įrengtas spektrofotometras, skirtas naudoti oro uosto muitinio tikrinimo punkte	Priėmimo aktas pasirašytas				4 ketv.	2022	Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įrengtas ir naudojamas spektrofotometras.
180	6.1.2.3.i. Gaunamų pašto siuntų muitinio tikrinimo oro uosto muitinio tikrinimo punkte gerinimas	Tarpinė reikšmė	Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmaniojo nuskaitymo ir automatinio pašto siuntų rūšiavimo ir (arba) analizės linija	Priėmimo aktas pasirašytas				4 ketv.	2023	Oro uosto muitinio tikrinimo punkte įdiegta išmanioji pašto nuskaitymo ir automatinio rūšiavimo ir (arba) analizės linija.
181	6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Bendro projektavimo ir statybos sutartis pasirašyta	Statybos ir projektavimo sutartis pasirašyta				4 ketv.	2022	Po konkurso buvo pasirašyta Kundzinsalos kontrolės paslaugų infrastruktūros projektavimo ir statybos sutartis.
182	6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Gautas statybos leidimas	Pranešimas apie sprendimą dėl leidimo patvirtinimo				4 ketv.	2023	Statybos projektą tvirtina Statybos valdyba ir gautas statybos darbų leidimas.
183	6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas	Tarpinė reikšmė	100 % suplanuotų statybos darbų atlikta, infrastruktūra pradėta eksploatuoti ir patvirtinta kontrolės tarnybų funkcijoms atlikti.	Gautas darbų baigimo pažymėjimas ir pasirašytas priėmimo aktas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2026	Įdiegta nauja kontrolės tarnybų funkcijų vykdymo infrastruktūra.
184	6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo sutarties pirkimas ir sudarymas	Pasirašyta sutartis				4 ketv.	2022	Po konkurso buvo pasirašyta sutartis dėl rentgeno krovinių kontrolės įrangos tiekimo ir įrengimo.
185	6.1.2.4.i. Kontrolės paslaugų infrastruktūros Kundziņsala sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Įrengta krovinių kontrolės rentgeno įranga	Pristatymo aktas				4 ketv.	2024	Įrengta ir eksploatuojama krovinių kontrolės rentgeno įranga.
186	6.2.1.r. Pinigų plovimo nustatymo proceso modernizavimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas ir teismo procesai	Tarpinė reikšmė	Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	NILLTPFN įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	2 ketv.	2021	Įsigaliojo Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įskaitant: naujos finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) duomenų priėmimo ir analizės sistemos įdiegimas ir lygiagrečios FŽP ir valstybės pajamų tarnybos (SRS) ataskaitų teikimo sistemos panaikinimas, numatant tik ataskaitų teikimą FŽP. Priimtas ministrų kabineto reglamentas dėl pranešimų apie įtartinus sandorius ir ribinių verčių deklaracijų procedūros ir turinio.
187	6.2.1.1.i. Kovos su pinigų plovimu inovacijų centro įsteigimas siekiant geriau nustatyti pinigų plovimo atvejus	Tarpinė reikšmė	IT platforma, skirta keistis žiniomis ir dokumentais ir koordinuoti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.	Keitimosi žiniomis ir ryšių su suinteresuotaisiais subjektais IT platformos sukūrimas				1 ketv.	2025	1) sukurtos ir naudojamos saugios dalijimosi žiniomis, perdavimo ir komunikacijos platformos, įskaitant aprūpintą mokslinių tyrimų salę ir strateginės komunikacijos erdvę. Platformose numatoma kurti duomenų analizės ir valdymo algoritmus, apibrėžti spręstinas problemas ir pasirinkti matematinius modelius, taip pat sukurti technologijų analizės platformą hipotezių analizei atlikti. 2) sukuriami ir veikia dalyvaujančių šalių vidaus ryšiai, užtikrinantys informacijos apsaugą. Įsigyjama įranga, reikalinga visu pajėgumu vykdomoms funkcijoms atlikti, o FŽP sistema pritaikoma reikiamiems duomenų mainams.
188	6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita patvirtinta	Pažangos ataskaitos patvirtinimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2025	Ministrų kabinetas patvirtina pažangos ataskaitą dėl kovos su ekonominiais nusikaltimais stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo. Informaciniame pranešime patvirtinama, kad įgyvendinti visi plane nustatyti tikslai. Planas buvo patvirtintas 2022 m., remiantis REFORM GD struktūrinių reformų programos rekomendacijomis, kurias išsamiau išsakė Valstybinė policija. Plane bus apibrėžta vykdytina veikla, terminai ir už įgyvendinimą atsakingos įstaigos.
189	6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas	Siektina reikšmė	Nustatytų baudžiamųjų procesų dėl nusikaltimų aplinkai dalis		%	40	60	1 ketv.	2025	2024 m. nustatytų nusikaltimų aplinkai, kurie išsprendžiami ir patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc.
190	6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas	Siektina reikšmė	Pagal programą „Sertifikuotas kovos su pinigų plovimu specialistas“ sertifikuotų ekonominių nusikaltimų tyrėjų skaičius		Skaičius	0	20	1 ketv.	2025	Bent 20 teisėsaugos pareigūnų bus gavę sertifikuotą kovos su pinigų plovimu specialisto pažymėjimą.
191	6.2.1.2i. Gebėjimų tirti ekonominius nusikaltimus stiprinimas	Siektina reikšmė	Teisėsaugos pareigūnų įranga	Pirkimo įrodymas	Skaičius	0	237	1 ketv.	2025	Tikslas – įsigyti šią įrangą: – 200 mobiliųjų darbo vietų; – 30 nešiojamieji spausdintuvai – 4 stambūs serveriai – 3 vaizdo konferencijų įrangos vienetai,
192	6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)	Tarpinė reikšmė	Įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su teisingumo mokymo centru, įsigaliojimas	Įsigaliojo mokymo centro veiklos reglamentavimo sistema ir viešasis finansavimas, užtikrintas valstybės biudžeto įstatyme 2025 ir 2026 m.				1 ketv.	2025	Įsigaliojo: Įsigaliojo įstatymas dėl teisingumo mokymo centro institucinio modelio sukūrimo ir veikimo, įskaitant teismų ir Teisėjų tarybos dalyvavimo mokymo turinio ir metodikos klausimais apibrėžtį. – užtikrinamas valstybės biudžeto finansavimas, skirtas finansuoti visas mokymo centro priežiūros išlaidas, personalo išlaidas ir mokymo turinio išlaidas, įskaitant mokymo programų atnaujinimą nuo 2026 m.
193	6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)	Siektina reikšmė	Naujos mokymo programos rengimas		Skaičius	0	10	4 ketv.	2024	Turi būti užbaigta dešimt naujų mokymo programų teisėjams, teismų darbuotojams, prokurorams ir prokurorų padėjėjams, specialus tarpdisciplininis tyrėjų mokymas, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.
194	6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)	Siektina reikšmė	Mokymo programų įgyvendinimas ir tvirtinimas		Skaičius	0	10	2 ketv.	2026	Įgyvendinamos ir nuolat atnaujinamos mokymo programos (vietoje, nuotolinis ir e. mokymasis), skirtos teisėjams, teismų darbuotojams, prokurorams ir prokurorų padėjėjams, specialus tarpdisciplininis tyrėjų mokymas, be kita ko, tokiais klausimais kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, korupcija viešųjų pirkimų srityje ir pinigų plovimas.
195	6.2.1.3.i. Vieno mokymo centro, skirto teisėjų, teismų darbuotojų, prokurorų, prokurorų padėjėjų ir specializuotų tyrėjų kvalifikacijai kelti, įsteigimas (tarpdisciplininiai klausimai)	Tarpinė reikšmė	Mokymo centro įsteigimas	Patalpų pritaikymas (renovacija) ir užbaigtas mokymo centro aprūpinimas įranga				4 ketv.	2024	Užbaigtas būtinas patalpų pritaikymas (renovacija) atsižvelgiant į mokymo centro poreikius. Būtinos įrangos pirkimas ir plėtojimas mokymo centro patalpose. Mokymo centro patalpos atnaujinamos ir aprūpinamos įranga.
196	6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas	Patvirtintas viešojo administravimo modernizavimo planas				4 ketv.	2022	Ministrų kabinetas patvirtina viešojo administravimo modernizavimo planą. Planas apima šias prioritetines sritis ir įgyvendinimo terminus: a) atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas: sąžiningumo principai būtų peržiūrimi ir tobulinami nustatant ir įgyvendinant atskaitomybę kiekvienai viešojo administravimo institucijai, taip pat viešojo administravimo veikloje laikantis etikos principų ir vertybių; b) vienodi, centralizuoti ir standartizuoti paramos procesai ir sistemos – centralizuoto išteklių valdymo sistemos įdiegimas viešojo administravimo institucijose, įskaitant apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymą; c) strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas ir plėtojimas, įskaitant atranką, karjeros valdymą, vertinimą, mokymąsi ir tobulėjimą; d) prieinamos, suprantamos ir aktualios paslaugos – parengti skaitmeninio transliavimo gaires ir skaitmeninti paslaugas, kartu užtikrinant jų prieinamumą, prieinamumą ir suprantamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.
197	6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga	Patvirtinta viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos apžvalga				4 ketv.	2025	Ministrų kabinetas patvirtino Viešojo administravimo modernizavimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą, į kurią prireikus įtraukti plano priemonių pakeitimai atsižvelgiant į plano tikslus.
198	6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Bendro paslaugų centro koncepcija, patvirtinta kaip būtina centralizuotų paslaugų teikimo sąlyga	netaikoma				4 ketv.	2022	Bendro paslaugų centro koncepciją parengė ir patvirtino ministrų kabinetas. Koncepcijoje aprašoma, kaip palaipsniui centralizuojamos viešojo administravimo pagalbinių funkcijų (bent apskaitos ir personalo apskaitos) funkcijos.
199	6.3.1.r. Viešojo administravimo modernizavimas	Siektina reikšmė	Tiesioginio viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių, kurie centralizuotai gauna apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas, dalis.	netaikoma	bendro tiesiogiai administracijoje dirbančių darbuotojų skaičiaus procentinė dalis	0	15	3 ketv.	2026	Pradedamas taikyti vienas sprendimas ir laipsniškai centralizuojamos paramos funkcijos, pavyzdžiui, viešojo administravimo apskaita ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Ne mažiau kaip 15 % visų tiesiogiai administracijoje dirbančių darbuotojų turi gauti centralizuotas apskaitos ir žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugas iš vieno sprendimo paslaugų teikėjo.
200	6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas	Tarpinė reikšmė	Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas	Kompetencijos sistemą galima rasti Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje, ji įtraukta į kompetencijų sistemos gaires ir priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Sukurta kompetencijos valdymo sistema, kuria galima naudotis etikos, kovos su korupcija, sukčiavimo, šešėlinės ekonomikos, interesų konfliktų ir viešųjų pirkimų srityse: juo siekiama stiprinti šių subjektų kompetenciją: projektų vadovai, politikos planuotojai ir t. t., jis apima kompetencijos sistemų, mokymo ir testavimo modulių, profesinio sertifikavimo, įvadinių programų, vidaus ekspertų ir trenerių kūrimą. Nuo 2024 m. užtikrinamas pagrindinių viešojo administravimo tobulinimo mokymo programų finansavimas iš valstybės biudžeto.
201	6.3.1.1.i. Atviras, skaidrus, sąžiningas ir atskaitingas viešasis administravimas	Siektina reikšmė	Viešojo administravimo darbuotojų, apmokytų bent vienoje programoje, skaičius	netaikoma	Skaičius	0	16232	3 ketv.	2026	Asmenų, apmokytų vykdyti bent vieną mokymo programą etikos, sąžiningumo, kovos su korupcija, viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemos taikymo, sukčiavimo, šešėlinės ekonomikos ir interesų konfliktų prevencijos srityse, skaičius.
202	6.3.1.2i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Turima kompetencijos sistema, įskaitant mokymo programas	Kompetencijos sistemą galima rasti Valstybinės administracijos mokyklų mokymo valdymo sistemoje, ji įtraukta į kompetencijų sistemos gaires ir priimtas 2024 m. valstybės biudžeto įstatymas.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2023	Viešojo administravimo kompetencijos ugdymo ir perkvalifikavimo programos parengtos šiose srityse: moderni politika ir paslaugos, vadovavimas ir veiksmingas pokyčių valdymas, duomenų išmanymas, veiksmingai pasiekti ES fondų ir užsienio finansinių priemonių politikos tikslus, strateginio planavimo, įrodymais pagrįstos politikos planavimo ir įgyvendinimo, konkrečių sektorių mokymo temos
203	6.3.1.2.i. Viešojo administravimo profesionalumo didinimas ir administracinių bei gebėjimų stiprinimas	Siektina reikšmė	Viešojo administravimo darbuotojų, apmokytų bent vienoje programoje, skaičius	netaikoma	Skaičius	0	20011	3 ketv.	2026	Viešojo administravimo darbuotojų, apmokytų moderniajai politikai ir paslaugoms, lyderystė ir veiksmingas pokyčių valdymas, gebėjimas naudotis duomenimis, veiksmingas ES fondų ir užsienio finansinių priemonių politikos tikslų įgyvendinimas, strateginis planavimas, įrodymais pagrįstas politikos planavimas ir įgyvendinimas, konkrečių sektorių mokymo temos, skaičius
204	6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Reguliavimo sistemos, susijusios su inovacijų ekosistema, įsigaliojimas	Viešojo sektoriaus inovacijų bendros eksperimentinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas				2 ketv.	2025	Įsigalioja reglamentavimo sistema (gairės, reglamentai, rekomendacijos ir kt.), skirta viešojo sektoriaus inovacijų ekosistemos plėtrai remti. Sistemoje, inter alia, sprendžiami šie uždaviniai: – sumažinti Latvijos inovacijų ekosistemos ir jos valdymo susiskaidymą; – gerinti institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant inovacijų politiką; – sukurti bendrą eksperimentavimo sistemą; Inovacijų laboratorija yra įsteigta ir veikia. Pagrindinės Inovacijų laboratorijos funkcijos: 1) viešųjų inovacijų atvejų tyrimų rengimas; 2) novatoriškų viešojo administravimo problemų sprendimų kūrimas; 3) Prototipų tirpalų bandymas 6) Visuomenės informavimas apie inovacijas viešojo administravimo srityje
205	6.3.1.3.i. Viešojo administravimo inovacijų ekosistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Inovacijų laboratorijos finansinio tvarumo užtikrinimas	Valstybės biudžeto įstatymo įsigaliojimas 2026 m.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	3 ketv.	2025	Inovacijų laboratorijos veiklai skiriamas valstybės biudžeto finansavimas užtikrinamas nuo 2026 m.
206	6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus	Tarpinė reikšmė	Nevyriausybinėms organizacijoms skirtos paramos sistemos paskelbimas šiose srityse: socialinis atsparumas viešojo intereso gynimas	Paramos programos taisyklių skelbimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Paskelbtas atviras kvietimas finansuoti nevyriausybinių organizacijų veiklą dviejose srityse: a) socialinio atsparumo didinimas ir b) visuomenės interesų gynimas. Kvietimas apima NVO dalyvavimo paramos programoje sąlygas ir kriterijus, ataskaitų teikimo mechanizmą ir rodiklius bei tikslus, kurie turi būti pasiekti pagal programą.
207	6.3.1.4.i. Nevyriausybinių organizacijų augimas siekiant stiprinti atstovavimą socialinei apsaugai ir stebėti viešuosius interesus	Siektina reikšmė	Paramos pagal paramos programą gavėjai	Dotacijų sutartys sėkmingai užbaigtos	Paramos programos paramos gavėjų (įskaitant partnerius) skaičius	0	30	3 ketv.	2026	Projekto įgyvendinimui skiriamas finansavimas turi būti naudingas bent: - 15 organizacijų, dalyvaujančių socialinio atsparumo programoje - 15 organizacijų, remiančių viešojo intereso programą Laikoma, kad tikslinis rodiklis įvykdytas, kai nevyriausybinė organizacija ir Visuomenės integracijos fondas sudaro projekto vykdymo sutartį.
208	6.4.1.r. Viešųjų pirkimų sutarčių registro sukūrimas	Tarpinė reikšmė	Viešųjų pirkimų sutarčių registras.	Parengti ir naudotini viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimai ir techninis sprendimas	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2022	Įsigaliojo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriuose numatytas sutarčių registras, kuriame pateikiama struktūrizuota informacija apie sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir jų faktinį vykdymą (įskaitant faktines išlaidas ir terminus arba nutraukimo priežastį). Sukurtas techninis viešųjų pirkimų sutarčių registro sprendimas, su kuriuo galima susipažinti internete.
209	6.4.2.r. Konkurencijos aplinkos gerinimas	Tarpinė reikšmė	Reguliavimo sistemos, skirtos konkurencijos aplinkai gerinti ir korupcijos rizikai viešųjų pirkimų srityje mažinti, įsigaliojimas.	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	4 ketv.	2021	Įsigalioja viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, įskaitant, inter alia, šiuos pakeitimus: 1 Pirkimų komisija kiekvienam viešajam pirkimui sudaroma atskirai arba konkrečiam laikotarpiui. 2) viešųjų pirkimų komisijos sekretorius pasirašo interesų konflikto nebuvimo deklaraciją; 3) išplėsti atvejai, kai tiekėjas gali būti pašalintas iš konkurso 4) vertinimo kriterijais nustatomos konkrečios sritys, kuriose be pirkimo kainos turi būti vertinamos gyvavimo ciklo sąnaudos ir kokybės kriterijai; 5) griežtesni reikalavimai tais atvejais, kai teikiamas tik vienas pasiūlymas 6) reikalavimas konsultuotis su rinka siekiant išvengti ribojančių techninių specifikacijų
210	6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas	Tarpinė reikšmė	Viešųjų pirkimų vykdytojų specializacijos strategijos priėmimas	Priimta strategija.				1 ketv.	2022	Specializacijos strategijos, apimančios konkrečias viešųjų pirkimų vykdytojų kompetencijos ir centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo gaires, priėmimas
211	6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir vidaus procedūrų pakeitimai	Atitinkamų teisės aktų, reglamentų ar vidaus procedūrų pakeitimų įsigaliojimas				4 ketv.	2022	Užbaigtas šių dokumentų priėmimas: 1) standartizuoti kvalifikaciniai reikalavimai pagal sektorius (informacinės ir ryšių technologijos, statyba, kelių transportas, mobiliosios ir fiksuotojo ryšio paslaugos), 2) standartizuoti darbų pirkimo priėmimo ir perdavimo dokumentai, 3) galimybė visuomenei susipažinti su metodinėmis medžiagomis, 4) viena mokymo programa, skirta užtikrinti, kad pirkimų vykdytojų kompetencija būtų sukurta ir įgyvendinta, 5) didesni reikalavimai viešųjų pirkimų komisijų kompetencijai viešuosiuose pirkimuose pasiekus tam tikrą sutarčių kainų ribą, pvz., sertifikavimas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui, 6) išankstinis pirkimų komisijos patikrinimas užtikrina, kad pirkimų komisija reklamuotų tinkamą pasiūlymų kokybę.
212	6.4.3.r. Profesionalumo didinimo strategijos rengimas ir įgyvendinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais įgyvendinamas viešųjų pirkimų centralizavimas, įsigaliojimas	Atitinkamų teisės aktų įsigaliojimas				3 ketv.	2026	Ministrų kabineto sprendimo dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo tam tikrose srityse, kurios bus nustatytos ankstesnėje galimybių studijoje, įsigaliojimą.
213	6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Rizikingų rinkos sektorių, klientų ir pirkimų nustatymo kriterijų patvirtinimas	netaikoma				4 ketv.	2021	Patvirtinti rizikingų rinkos sektorių, klientų ir viešųjų pirkimų procedūrų nustatymo kriterijai. Nustatyti kriterijai grindžiami viešųjų pirkimų skelbimo rodikliais ir EB viešųjų pirkimų rodikliais, taip pat kitų šalių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, indekso priemone.
214	6.4.4.r. IUB IT ir analitinių gebėjimų stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas	Užbaigta leidinių valdymo sistemos patobulinimas				4 ketv.	2024	Veikia leidinių valdymo sistema, kuria užtikrinama: - internetinė prieiga, - e. formų publikavimas, - viešųjų pirkimų statistikos apžvalga, - klientų profilių prieinamumą, - skundų dėl viešųjų pirkimų proceso modulis, - išankstinių patikrų atlikimo modulis, - administracinių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų modulį, - nuteistųjų patikrinimas prieš juos įtraukiant į viešųjų pirkimų komisiją.