EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 17

COM(2021) 328 final

2021/0159(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 155 final}

2021/0159 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Graikijos ekonomiką. 2019 m. Graikijos bendrasis vidaus produktas einamosiomis kainomis, tenkantis vienam gyventojui (BVP vienam gyventojui), sudarė 55 % ES vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. pavasario prognozę, Graikijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 8,2 % ir numatoma, kad 2020–2021 m. jis iš viso sumažės 4,5 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgiau veikiančių veiksnių – aukštas ilgalaikio nedarbo lygis ir vangus našumo augimas dėl ekonominės veiklos koncentracijos tradiciniuose ir mažai inovatyviuose sektoriuose; be to, privačiąsias investicijas stabdo didelė reglamentavimo našta, biurokratizmas ir lėta bei neveiksminga teisingumo sistema;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Graikijai pateikė rekomendacijų. Visų pirma 2019 m. Taryba rekomendavo Graikijai 2019 ir 2020 m. imtis šių veiksmų: a) užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir panaikinti perviršinį makroekonominį disbalansą, tęsiant ir baigiant reformas pagal 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės posėdyje po programos įgyvendinimo prisiimtus įsipareigojimus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) 2 , ir b) vykdyti su investicijomis susijusią ekonominę politiką, sutelkiant dėmesį į tvarų transportą ir logistiką, aplinkos apsaugą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir jungčių projektus, skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, švietimą, įgūdžius, įsidarbinamumą, sveikatą ir miesto teritorijų atnaujinimą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus ir į būtinybę užtikrinti socialinę įtrauktį (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). 2020 m. Taryba rekomendavo Graikijai 2020 ir 2021 m. imtis šių veiksmų: a) laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas; kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas; stiprinti sveikatos sistemos atsparumą ir užtikrinti adekvačias ir vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūrą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1); b) sušvelninti krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį, be kita ko, įgyvendinant priemones, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarką, ir užtikrinant veiksmingą aktyvumo skatinimo paramą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2); c) skubiai imtis priemonių likvidumui ir nuolatiniam kreditų ir kitokio finansavimo srautui į ekonomiką užtikrinti, daugiausia dėmesio skiriant labiausiai nuo krizės nukentėjusioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms; siekiant remti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas; investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, į saugų ir darnų transportą ir logistiką, švarią ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą, aplinkos infrastruktūrą ir labai didelio pralaidumo skaitmeninę infrastruktūrą ir įgūdžius; didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir skaitmeninimą ir skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir d) tęsti ir užbaigti reformas laikantis 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės posėdyje po programos įgyvendinimo prisiimtų įsipareigojimų, kad, pradėjus laipsniškai mažinti dėl COVID-19 protrūkio nustatytus apribojimus, atsinaujintų tvarus ekonomikos atsigavimas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4). Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant rekomendacijas dėl veiksmingos kovos su pandemija, be kita ko, imantis tokių priemonių kaip trumpalaikio darbo tvarka ir likvidumo užtikrinimas nukentėjusioms įmonėms, taip pat rekomendaciją tęsti ir užbaigti reformas pagal 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės posėdyje po programos įgyvendinimo prisiimtus įsipareigojimus;

(3)2021 m. birželio 2 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 5 straipsnį dėl Graikijos Komisija paskelbė nuodugnią apžvalgą. Atlikusi analizę Komisija padarė išvadą, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, susijęs visų pirma su didele valdžios sektoriaus skola, neužbaigtu išorės perbalansavimu ir dideliu neveiksnių paskolų kiekiu, esant dideliam nedarbui ir vangiam potencialiam augimui;

(4)[Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos euro zonos valstybėms narėms rekomenduota, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos gaivinimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje taip pat rekomenduota stiprinti nacionalines institucines struktūras, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, baigti kurti EPS ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;] [If the Council recommendation is not adopted by the time of the CID adoption, the recital will be removed].]

(5)2021 m. balandžio 27 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Graikija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra sėkmingo jo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis; 

(6)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 4 sukurtos ES ekonomikos gaivinimo priemonės bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių. valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai vienu metu vykdant šias reformas bei investicijas ir įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, šios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visai Sąjungai. Todėl maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prieš šešių ramsčių

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir maksimalų atitinkamos valstybės narės finansinį įnašą bei prašomą paskolos paramą;

(8)Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodyta, kad priemonės taikymo sritis – tai europinės svarbos politikos sritys, suskirstytos į šešis ramsčius: a) žalioji pertvarka; b) skaitmeninė transformacija; c) pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ; d) socialinė ir teritorinė sanglauda; e) sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir f) naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai. Plane numatytomis priemonėmis prisidedama prie visų šešių ramsčių. Be to, yra bendra pusiausvyra tarp c, d, e ir f ramsčių. Todėl planas iš esmės yra išsamus ir tinkamai subalansuotas atsakas į Graikijos ekonominę ir socialinę padėtį;

(9)konkrečiau, kalbant apie žaliąją pertvarką, plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama, kad Graikija pereitų prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių modelio, mažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo mastą, užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų energinę renovaciją, diegti tvaraus transporto rūšis ir saugoti gamtinę aplinką. Reformos ir investicijos į skaitmeninę transformaciją susijusios su ryšio gerinimu ir plačiajuosčio ryšio aprėpties didinimu, viešojo administravimo ir pagrindinių ekonomikos sektorių skaitmeninimu, skaitmeninės infrastruktūros plėtojimu ir skaitmeninių įgūdžių ugdymu. Siekiant palaikyti pažangų ir integracinį augimą, plane numatytos priemonės, skirtos privačiosioms investicijoms, įskaitant investicijas į MVĮ, didinti, verslo aplinkai gerinti, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų diegimo rezultatams skatinti, užimtumui didinti ir įgūdžiams su darbo vietomis sieti, viešojo administravimo ir teisingumo sistemos veiksmingumui didinti. Be to, tikslinėmis intervencinėmis priemonėmis siekiama stiprinti socialinę sanglaudą, sprendžiant su dalyvavimu darbo rinkoje, įgūdžių ugdymu ir lygiomis galimybėmis susijusias problemas, o kai kurios investicijos sudaromos palankesnės sąlygos teritorinei sanglaudai. Be to, siekiant sušvelninti neigiamą sukrėtimų poveikį ir geriau reaguoti į krizes, plane numatyta imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos įsisenėjusios sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų problemos (socialinis atsparumas), didinamas viešųjų pajamų tvarumas, finansų sektoriaus atsparumas ir ekonominės veiklos įvairumas (ekonominis atsparumas) ir užtikrinamas veiksmingas viešasis administravimas ir patikimas valdymas (institucinis atsparumas). Kalbant apie naujai kartai skirtas politikos priemones, visų švietimo lygmenų reformomis ir investicijomis siekiama skaitmeninti procesus ir infrastruktūrą ir ugdyti skaitmeninius jaunimo įgūdžius, o kitos priemonės sutelktos į ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą;

(10)Graikija siekia skatinti privačiąsias investicijas, pasitelkdama paskolų priemonę, kurios lėšos turėtų būti platinamos šiais kanalais: i) per tarptautines finansų įstaigas – pagal veiklos susitarimus; ii) per komercinius bankus – pagal atvirą kvietimą į atranką; iii) per akcijų platformas – pagal įgaliojimo sutartį ir iv) per „InvestEU“ ES valstybės narės skyrių – pagal susitarimą dėl įnašo. Į minėtus susitarimus ir kvietimą į komercinių bankų atranką turėtų būti įtraukiamos nuostatos dėl remiamų įmonių atitikties Reglamentui (ES) 2021/241 ir Europos Komisijos techninėms gairėms dėl „reikšmingos žalos nedarymo“ principo (2021/C58/01) atrankos kriterijų, kuriais reikalaujama atlikti tvarumo patikrą, sudaryti neremiamų įmonių sąrašą, užtikrinti, kad nepriklausomas auditorius atliktų privalomą sandorių, kuriems netaikoma tvarumo patikra, atitikties teisiniams reikalavimams patikrą, ir atrinkti veiklą, atitinkančią susijusių Sąjungos ir nacionalinių aplinkos apaugos teisės aktų reikalavimus. Įsipareigojimą investuoti lėšas siekiant remti su klimatu susijusią ir skaitmeninę pertvarką tarptautinės finansų įstaigos, komerciniai bankai ir „InvestEU“ turėtų vykdyti taikydami Reglamento (ES) 2021/241 VI ir VII prieduose nurodytą metodiką, o nepriklausomi auditoriai turėtų patikrinti, ar laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo ir Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų klimato ir skaitmeninimo tikslų;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(11)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 skirsnį numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus ar didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose Graikijai, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą. Kalbant apie 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 1 ir 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 4, politika, kurią Graikijos vykdo siekdama įgyvendinti 2018 m. birželio mėn. Euro grupės posėdyje prisiimtus konkrečius įsipareigojimus, bus toliau stebima vykdant griežtesnę priežiūrą;

(12)rekomendacijos dėl neatidėliotino fiskalinės politikos atsako į pandemiją gali būti laikomos nepatenkančiomis į Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritį. Laikydamasi bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos ir reaguodama į COVID-19 pandemiją ir dėl jos kilusį ekonomikos nuosmukį, Graikija ėmėsi biudžeto priemonių, kad padidintų sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų paramą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Šis ryžtingas politikos atsakas sušvelnino BVP susitraukimą, o tai savo ruožtu apribojo valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos augimą 5 ; 

(13)į planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kuriomis padedama veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nustatytų rekomendacijose, kurias Taryba pateikė Graikijai per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą, visų pirma susijusių su viešųjų finansų kokybe ir tvarumu; sveikatos sistemos prieinamumu ir atsparumu; aktyvia darbo rinkos politika; politika, kuria remiamos viešosios ir privačiosios investicijos į švietimą, įgūdžius ir įsidarbinamumą; moksliniais tyrimais ir plėtra; saugiu ir tvariu transportu bei logistika, švaria ir veiksminga energijos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, gamyba bei naudojimu ir energetikos tinklų jungčių projektais; aplinkosaugos infrastruktūra; miestų teritorijų atnaujinimu ir viešojo administravimo ir įmonių skaitmenine transformacija. Į planą taip pat įtraukta daug priemonių, kuriomis sprendžiami fiskalinės ir struktūrinės politikos, socialinės gerovės, finansinio stabilumo, darbo ir produktų rinkų ir viešojo administravimo modernizavimo sričių uždaviniai ir taip tęsiami, plečiami ir papildomi po programos įgyvendinimo prisiimti įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, kad plane daug dėmesio skiriama investicijų, užimtumo ir našumo didinimo politikai, tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu, įgyvendinant planą, bus remiamas ekonomikos atgavimas ir taip prisidedama prie apdairios fiskalinės būklės ir skolos tvarumo užtikrinimo, įgyvendinant atitinkamą šaliai skirtą rekomendaciją (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1). Siūlomomis įvairiomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, skirtomis grupėms, kurioms reikia paramos, siekiama kurti darbo vietas ir kartu prisidėti prie žaliosios pertvarkos (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Plane remiamas svarbių Graikijos švietimo sistemos uždavinių sprendimas, numatomos didelės investicijos į įgūdžių ugdymą skatinant dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose ir daug dėmesio skiriama skaitmeninei transformacijai abiejuose švietimo segmentuose (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Siūloma imtis tikslinių priemonių siekiant remti pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius ir benamius, romus ir itin skurdžiai gyvenančius asmenis, socialinę integraciją, be to, numatyta nemažai priemonių moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2);

(14)plane numatyta paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas prioritetiniuose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriais užtikrinamas indėlis į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, taikant su energijos vartojimo efektyvumu, tvariu transportu, aplinkos apsauga ir miestų teritorijų atnaujinimu susijusias priemones, proporcingas susijusiems uždaviniams pagal šaliai skirtas rekomendacijas dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Be to, plane remiamas su viešojo administravimo ir įmonių skaitmeninimu susijusių uždavinių sprendimas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Planas grindžiamas pagrindinėmis struktūrinėmis reformomis, kurios pradėtos pagal ekonominio koregavimo programas, siekiant pagerinti bendrą ekonomikos veikimą, ir kurios šiuo metu stebimos pagal griežtesnės priežiūros sistemą, ir jas papildo. Plane siūlomos plataus užmojo reformos, susijusios su verslo aplinka, darbo rinka ir socialine politika, sveikatos priežiūros sistema ir viešuoju administravimu, įskaitant mokesčių administravimą ir teisingumą. Šias reformas lydi investicijos, kuriomis remiamas jų įgyvendinimas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1);

(15)tikimasi, kad, sprendžiant minėtus uždavinius, įgyvendinamas planas taip pat padės ištaisyti Graikijoje susidariusį perviršinį makroekonominį disbalansą, susijusį visų pirma su didele valdžios sektoriaus skola, neužbaigtu išorės perbalansavimu ir dideliu neveiksnių paskolų kiekiu, esant dideliam nedarbui ir vangiam potencialiam augimui 6 ;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(16)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) Graikijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(17)iš Komisijos tarnybų atlikto modeliavimo matyti, kad dėl plano iki 2026 m. realus Graikijos BVP gali padidėti 2,1–3,3 % 7 . Planas grindžiamas ir dera su 2020 m. lapkričio mėn. paskelbtu išsamiu Graikijos ekonomikos plėtros planu 8 . Todėl juo siekiama šalinti pagrindines kliūtis ilgalaikiam Graikijos ekonomikos augimui, įskaitant didelį investicijų trūkumą ir poreikį gerinti švietimo kokybę, taip pat viešojo administravimo ir teisingumo sistemos veiksmingumą bei kokybę. Vykdant numatytą aktyvią darbo rinkos politiką ir darbuotojų perkvalifikavimą bei kvalifikacijos kėlimą yra galimybių padidinti dalyvavimo darbo rinkoje ir užimtumo lygį, be kita ko, moterų;

(18)tikimasi, kad keliomis priemonėmis bus padidintas ekonomikos našumas. Kai kuriomis reformomis siekiama pagerinti verslo aplinką ir palengvinti verslo sąlygas, o prie to prisidės skaitmeninimo pažanga. Tikimasi, kad bus modernizuotas viešasis administravimas ir sumažinta reguliavimo ir administracinė našta, o patobulinus mokesčių administravimą turėtų būti lengviau kurti augimui palankesnę mokesčių aplinką. Plane numatyta plataus užmojo teisingumo sistemos veiksmingumo ir kokybės didinimo darbotvarkė: skaitmenizacija, teismų žemėlapių peržiūra ir investicijų į materialųjį ir žmogiškąjį kapitalą projektai. Be to, tikimasi, kad papildomomis lėšomis, suteiktomis privačiajam sektoriui pagal paskolų priemonę, bus skatinamos privačiosios investicijos;

(19)plane pateikiamas išsamus priemonių, skirtų darbo rinkos trūkumams šalinti ir socialinei sanglaudai didinti, rinkinys. Šiomis priemonėmis ketinama stiprinti užimtumo ir socialinių institucijų pajėgumus. Tikimasi, kad, peržiūrėjus Darbo kodeksą ir dėl skaitmenizacijos ir geresnės darbo rinkos stebėsenos padidinus viešojo administravimo efektyvumą, taip pat sumažės neatsparumas sukrėtimams. Be to, tikimasi, kad šios priemonės prisidės prie sanglaudos, nes bus skatinamas dalyvavimas darbo rinkoje, įskaitant pažeidžiamų grupių dalyvavimą;

(20)įgyvendinant planą, ketinama veiksmingai prisidėti prie daugybės užimtumo ir socialinių problemų, susijusių su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, sprendimo. Siekiant skatinti užtikrinti lygias galimybes ir galimybes dalyvauti darbo rinkoje, plane numatyta nauja mokymosi visą gyvenimą strategija ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo sistemos modernizavimas. Vykdant reformą būtų pertvarkytos ir atnaujintos dabartinės padrikos programos parengiant naujas mokymo programas, susijusias su darbo rinkos poreikiais, ir kvalifikacijos kėlimo programų teikėjų vertinimo sistemą. Taip pat numatyta investuoti į tolesnį profesinio rengimo ir mokymo tobulinimą. Siekdama pagerinti darbo rinkos dinamiką, Graikija taip pat planuoja daug investuoti į kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(21)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį 9 (principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

(22)kiekviena priemone ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatoma užtikrinti, kad nebūtų padaryta reikšminga žala nė vienam iš šešių aplinkos tikslų, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį, t. y. klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir jų apsaugai, žiedinei ekonomikai, taršos prevencijai ir kontrolei ir biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui. Vadovaudamasi Komisijos priimtomis techninėmis gairėmis dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C 58/01), Graikija pateikė pagrindimą. Graikija pasisiūlė prireikus įgyvendinti švelninimo priemones, kad būtų išvengta reikšmingos žalos, kurios turėtų būti užtikrintos pasiekiant atitinkamas tarpines ir galutines reikšmes;

(23)ypatingas dėmesys skiriamas horizontaliosioms schemoms, įskaitant tas, kurioms prašoma suteikti paskolą, kai reikalavimai laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo yra įtraukti į schemų struktūrą ir turėtų būti nurodyti tarpinėse ar siektinose reikšmėse;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(24)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 37,5 % visų plano asignavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo metodiką. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(25)tikimasi, kad reformos ir investicijos labai prisidės prie Graikijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetikos pertvarkos tikslų, nustatytų Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP 2030) ir Anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimo iki 2050 m. veiksmų gairėse, įgyvendinimo, taip prisidedant prie Sąjungos klimato kaitos tikslo ir uždavinio įgyvendinimo. Kai kurios investicijos, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos, yra įtrauktos į platesnius nacionalinius planus, pavyzdžiui, ilgalaikę renovacijos strategiją, atliekų tvarkymo strategiją, miškų atkūrimo, žiedinės ekonomikos ir biologinės įvairovės didinimo planus, ir tikimasi, kad jos padės įgyvendinti šias strategijas;

(26)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis sprendžiami įvairūs žaliosios pertvarkos srities uždaviniai. Kalbant apie švarią energiją, plane numatytos reformos ir investicijos, kuriomis tikimasi padidinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalį Graikijos energijos rūšių derinyje. Planuojamos didelės investicijos, kuriomis tikimasi padidinti senstančio Graikijos būsto fondo energinį efektyvumą ir kurios bus papildytos veiksmais, skirtais energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Kitas svarbus indėlis į klimato ir aplinkos apsaugą yra susijęs su priemonėmis, kuriomis remiamas tvarus judumas: bus vykdomos reformos ir investicijos, kuriomis ketinama pagerinti miestų viešąjį transportą ir išplėsti elektra varomų transporto priemonių infrastruktūrą. Plane numatytos investicijos, kuriomis ketinama padidinti biologinę įvairovę, t. y. atsodinti miškus siekiant atkurti nualintas miškų ekosistemas ir sustiprinti aplinkos apsaugą, įdiegiant rūšių ir buveinių tipų stebėsenos sistemą. Plane numatytos investicijos į tvarų ūkininkavimą, kuriomis tikimasi skatinti inovacijas, saugoti aplinką gerinant žemės ūkio valdų aplinkosauginį profilį ir švelninti klimato kaitos poveikį. Galiausiai, paskolų priemonė turėtų būti skirta vykdyti su klimatu susijusiai veiklai pasirinktose intervencijos srityse, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo ir parodomiesiems projektams, kuriais sutaupoma daug energijos arba sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, naujiems atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (saulės ir vėjo) pajėgumams ir pažangioms energetikos sistemoms;

(27)atsižvelgiant į aplinkosaugos tikslus, nustatytus Reglamente (ES) 2020/852 10 , į planą įtrauktos klimato kaitos švelninimo priemonės, kuriomis tikimasi sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, daugiausia didinant pastatų energinį efektyvumą. Plane numatyta nemažai su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių priemonių, įskaitant vietinius miestų planus, kuriais tikimasi palengvinti miestų atnaujinimą, padaryti juos atsparesnius klimato kaitos poveikiui ir patobulinti potvynių švelninimo infrastruktūrą. Be to, vandentiekos ir miesto nuotekų srities priemonės susietos su konkrečiais tikslais, kuriuos įgyvendinant tikimasi sumažinti vandens nuotėkį ir energijos suvartojimo mastą, taip prisidedant prie tausesnio vandens išteklių naudojimo. Galiausiai, kalbant apie biologinę įvairovę, plane numatyta miškų atsodinimo, daugiausia naudojant vietines rūšis, priemonė, pagal kurią tikimasi, kad miško teritorija padidės 16 500 ha;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(28)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 23,3 % visų plano asignavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priedo metodiką;

(29)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos skaitmeninės pertvarkos sričių priemonės, kuriomis sprendžiami susiję uždaviniai, ir apskritai jis gerai dera su pagrindiniais Sąjungos skaitmeninės strategijos tikslais ir Komisijos 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje nustatytais skaitmenizacijos prioritetais. Šios priemonės susijusios su viešųjų paslaugų junglumu ir sąveikumu, kibernetiniu saugumu, dirbtiniu intelektu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, atvirųjų duomenų prieinamumu, taip pat moterų, vyresnio amžiaus žmonių ir pažeidžiamų grupių įgalėjimu bei lygiateisiu dalyvavimu skaitmeninėje visuomenėje. Į plano 2.1 komponentą įtrauktos investicijos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įrengti pastatuose šviesolaidinę infrastruktūrą, plėtoti 5G tinklus visuose pagrindiniuose Graikijos greitkeliuose, nutiesti šalies salas tarpusavyje jungiančius ir šalį su Kipru jungiančius jūrinius kabelius, taip pat panaudoti kosmoso technologijas ir taikomąsias programas. Reformomis sukuriama sistema, kurios reikia, kad būtų lengviau pereiti prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio ir 5G technologijos. 2.2 komponento priemonės skirtos valstybės sektoriaus subjektų skaitmeninei transformacijai, susijusiai su archyvais ir geresnėmis skaitmeninėmis paslaugomis, verslo procesų tobulinimu, didesniu sistemų ir duomenų sąveikumu, kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo strategijomis ir politika, taip pat su platesniu pažangiųjų technologijų, kaip antai debesijos kompiuterijos ir didelių duomenų kiekių, naudojimu. 2.3 komponentu ir 4.1 komponento priemonėmis siekiama skatinti įmones, ypač MVĮ, naudotis skaitmeninėmis technologijomis sprendžiant pagrindinius e. įtraukties uždavinius. Tikimasi, kad šios iniciatyvos sudarys sąlygas sukurti skaitmeninio verslo ekosistemą ir padės MVĮ gauti skaitmeninių paslaugų, duomenų platformų ir erdvių, taip pat naujų kasos aparatų technologijų ir prekybos vietų terminalų. Tikimasi, kad 2.3 komponento priemonės kartu su kitomis 4.1 ir 4.6 komponentų priemonėmis prisidės prie Graikijos pramonės skaitmeninės pertvarkos, paspartins šalies perėjimą prie ketvirtosios pramonės revoliucijos ir pertvarkys įmonių verslo modelius, kad padidėtų jų konkurencingumas ir atsparumas. Į plano 3.2 komponentą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama mažinti dabartinę skaitmeninę žmogiškojo kapitalo takoskyrą, modernizuojant ir atnaujinant mokymosi visą gyvenimą sistemą ir užtikrinant rinkos poreikius atitinkantį darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą ir daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams. Tikimasi, kad tokios priemonės padės mažinti skaitmeninę atskirtį tarp gyventojų ir gerinti jų elementarius skaitmeninius įgūdžius. Galiausiai, paskolų priemonė turėtų būti skirta su skaitmenine veikla susijusioms veikloms, vykdomoms įvairiose intervencinėse srityse, visų pirma investicijoms į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklus, investicijoms, skirtoms MVĮ ir didelėms įmonėms skaitmeninti, investicijoms į kibernetinio saugumo technologijų kūrimą ir diegimą, pažangias skaitmenines technologijas ir kitų rūšių IRT infrastruktūrą;

(30)panašu, kad plano priemonėmis, susijusiomis su skaitmenine pertvarka, tinkamai ištaisomi Graikijos skaitmenizacijos srities trūkumai, nurodyti Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI). Tikimasi, kad šios priemonės veiksmingai papildys esamus nacionalinius planus ir iniciatyvas ir apskritai labai prisidės prie Graikijos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės transformacijos, nes padės didinti ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą, kartu užtikrindamos įtrauktį. Be to, tikimasi, kad šiomis priemonėmis bus įnešta permainų ir jos turės ilgalaikį poveikį;

Ilgalaikis poveikis

(31)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 skirsnį iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti ilgalaikį poveikį Graikijai;

(32)planą sudaro kelios reformos, kuriomis, kaip tikimasi, bus paskatinti ilgalaikiai politikos pokyčiai ir palengvintas veiksmingas jų įgyvendinimas. Reformos, kuriomis siekiama palengvinti administracinę verslo vykdymo naštą ir pagerinti reglamentavimo kokybę, padeda sudaryti įmonėms vienodas sąlygas ir išnaudoti Graikijos investicinį potencialą. Šiuo tikslu rinkos priežiūros stiprinimo priemonės turėtų palengvinti veiksmingą politikos vykdymą. Energetikos politikos srityje, racionalizuojant energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančių elektrinių licencijavimo procedūrą, siekiama išspręsti lėtos elektrinių statybos problemą ir paremti Graikijos žaliąją pertvarką, kartu laikantis aplinkos teisės aktų. Finansų sektoriaus reformomis siekiama pagerinti sprendimų dėl kreditų priėmimą ir suteikti daugiau galių neveiksnių paskolų rinkai, sprendžiant informacijos asimetrijos problemą, ir sustiprinti kapitalo rinkas, taip didinant Graikijos ekonominį atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tikimasi, kad svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama pagerinti valdymo sistemą visais viešojo administravimo lygmenimis, modernizuoti darbuotojų įdarbinimo procedūras ir stiprinti nacionalines viešųjų pirkimų ir kovos su korupcija sistemas, padės pašalinti būdingus struktūrinius trūkumus. Svarbiomis teisingumo sistemos reformomis siekiama ją modernizuoti ir padidinti jos kokybę ir veiksmingumą, be kita ko, peržiūrint teismų žemėlapį, vykdant skaitmenizaciją ir keliant teisėjų bei teismo tarnautojų kvalifikaciją;

(33)į planą įtrauktomis investicijomis siekiama šalinti pagrindines nustatytų didžiausių uždavinių priežastis ir, žvelgiant iš finansinės ir biudžetinės perspektyvos, panašu, kad investicijos tvarios. Numatyta daug investicijų į viešojo administravimo – tiek centriniu, tiek savivaldybių lygmeniu – skaitmeninę infrastruktūrą. Tikimasi, kad kartu su išsamia procesų supaprastinimo programa taip bus paskatinti ilgalaikiai struktūriniai administracijos veiklos pokyčiai ir bus lengviau spręsti šiuo metu piliečiams ir įmonėms teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų prastos kokybės problemą. Be to, tikimasi, kad dėl didelių investicijų į skaitmeninį mokesčių administravimą bus lengviau kovoti su mokesčių slėpimu ir kontrabanda ir bus sumažinta mokesčių mokėtojams tenkanti administracinė našta. Teisingumo sistemoje įdiegus skaitmeninius procesus ir priemones, o teisėjams ir teismų darbuotojams surengus mokymus, bus užtikrintas geresnis teismų darbas. Tikimasi, kad investicijos į švietimą, socialinę gerovę, sveikatos priežiūrą ir užimtumo paslaugas, taip pat į darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, daugiausia dėmesio skiriant ekologiškiems ir skaitmeniniams įgūdžiams, padės užtikrinti šių svarbiausių paslaugų atsparumą ir įtraukiai bei tvariai pagerinti jų kokybę. Taip pat numatytos didelės investicijos, kad būtų lengviau įgyvendinti ilgalaikius aplinkosaugos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos tikslus, įskaitant pastatų renovaciją siekiant efektyvesnio energijos vartojimo, strateginius žaliuosius miestų atnaujinimo projektus, lignitu užterštų teritorijų žemės rekultivavimo priemones, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros įrengimą ir priemones, skirtas miškų atsodinimui ir tvariam ūkininkavimui remti. Prailginti plano poveikį taip pat galima užtikrinant jo ir kitų Sąjungos finansuojamų (be kita ko, iš sanglaudos politikos fondų ir „InvestEU“ lėšų) programų sąveiką, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant subalansuotą vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas 

(34)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(35)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiama valdymo kontrolės sistema, kurią sudaro keturios įstaigos: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių koordinavimo agentūra, šakinių ministerijų kompetentingos tarnybos, vykdomosios institucijos ir Finansų audito komitetas (EDEL). Bendra atsakomybė už įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimą tenka neseniai įsteigtai Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių koordinavimo agentūrai, kuri pavaldi Finansų ministerijai. Dauguma vykdomųjų institucijų, atsakingų už priemonių įgyvendinimą, dar nenustatytos. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą Graikija turėtų tinkamai sukurti valdymo ir kontrolės sistemą iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo Europos Komisijai, kad būtų laikomasi to reglamento 22 straipsnio. Plane pateikiama išsami numatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesų apžvalga;

(36)Graikijos plane numatytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra tinkama plano įgyvendinimo stebėsenos sistema. Apskritai jos yra pakankamai aiškios ir išsamios, kad būtų galima atsekti ir patikrinti jų įvykdymą. Be to, tarpinės ir siektinos reikšmės yra tinkamos ir priimtinos, nes jų taikymo sritis atspindi bendrą priemonių tikslą;

(37)tarpinės ir siektinos reikšmės taip pat aktualios jau užbaigtoms priemonėms, kurios atitinka reikalavimus pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalį. Tam, kad prašymas išmokėti lėšas būtų pagrįstas, šios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti patenkinamai pasiektos;

(38)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos planams įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę;

Išlaidų įvertinimas

(39)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(40)pateiktas išsamus išlaidų suskirstymas pagal priemones; priemonių išlaidų apskaičiavimo metodika skyrėsi, dažniausiai taikytas principas „iš apačios į viršų“. Didžiosios daugumos priemonių išlaidos vertinamos kaip pagrįstos, tikėtinos, ekonomiškai efektyvios ir proporcingos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma taip pat yra proporcinga plane numatytų priemonių tikėtinam socialiniam ir ekonominiam poveikiui, o pateiktas išlaidų įvertinimo pagrindimas iš esmės yra pakankamas. Kai kurios vertintos išlaidos vidutiniškai viršijo panašių projektų išlaidų intervalą. Išlaidų vertinimą atliko išorės konsultantas, o jį patvirtino Graikijos nacionalinė produktyvumo taryba. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Finansinių interesų apsauga

(41)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis ES teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092;

(42)nustatyta papildoma tarpinė reikšmė, pagal kurią reikalaujama nustatyti teisinius Finansų audito komiteto įgaliojimus ir sukurti valdymo kontrolės ir audito sistemas, kad būtų galima: a) užtikrinti duomenų rinkimą ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną; b) sudaryti sąlygas rengti valdymo deklaracijas, audito santrauką ir mokėjimo prašymus ir c) nustatyti procedūras, būtinas duomenims apie paramos gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus rinkti ir saugoti pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnį, kad iki 2021 m. rugsėjo 30 d. būtų pateiktas pirmasis mokėjimo prašymas. Reikėtų parengti specialią sistemos kūrimo audito ataskaitą. Ataskaitoje turėtų būti analizuojami visi nustatyti susiję trūkumai ir taisomieji veiksmai, kurių imtasi arba planuojama imtis;

(43)Graikijos sukurta kontrolės ir audito sistema yra nuosekliai parengta taip, kad atitiktų Reglamento (ES) 2021/241 reikalavimus. Vidaus kontrolės sistema grindžiama patikimais procesais ir struktūromis: kontrolės ir audito dalyvių vaidmenys ir atsakomybė yra aiškūs, atitinkamos kontrolės funkcijos yra tinkamai atskirtos ir užtikrinamas auditą atliekančių dalyvių nepriklausomumas. Finansų audito komitetas atlieka auditus, siekdamas patikrinti, ar vykdomosios institucijos, kurios turi valdyti ir įgyvendinti patvirtintus projektus, taiko procedūras, skirtas užkirsti kelią sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų atvejams naudojant pagal Reglamentą (ES) 2021/241 skirtas lėšas, juos nustatyti ir ištaisyti, įskaitant priemones, kuriomis siekiama išvengti dvigubo finansavimo iš kitų Sąjungos programų, taip pat ar laikomasi taikomų taisyklių. Kiekviena vykdomoji institucija įvertinama pagal jai būdingą ir kontrolės riziką, o Finansų audito komitetas, remdamasis rizikos veiksnių eiliškumo tvarka, nustato audito prioritetus. Dvigubo finansavimo pagal Reglamentą (ES) 2021/241 ir kitas Sąjungos programas išvengiama vykdant kelių lygmenų kontrolę. Nepriklausomi atestuoti auditoriai turėtų atlikti vykdomųjų institucijų, atsakingų už investicijų ir reformų įgyvendinimą ir valdymą, auditą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių koordinavimo agentūrai pavesta bendrai koordinuoti ir stebėti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ji yra Graikijos valdžios institucijų ir Komisijos bendras kontaktinis punktas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių koordinavimo agentūra mokėjimo prašymus kartu su valdymo deklaracija ir Finansų audito komiteto atliktų auditų santrauka Komisijai turėtų teikti kas pusmetį, patikrinusi, ar pasiektos tarpinės ir siektinos reikšmės, ir naudodamasi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės valdymo informacine sistema. Tikimasi, kad už kontrolę atsakingi veikėjai turės teisinių galių ir administracinių gebėjimų vykdyti numatytas funkcijas ir užduotis;

(44)Graikija nurodė, kad, siekiant įvykdyti konkrečius plane aprašytus valdymo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriama IT priemonė, skirta tarpinėms ir siektinoms reikšmėms valdyti ir ataskaitoms dėl jų teikti. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą Graikija turėtų įgyvendinti šią priemonę, kad būtų laikomasi to reglamento 22 straipsnio;

Plano darna

(45)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 skirsnį, į planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų įgyvendinimo priemonės ir viešųjų investicijų projektai, kurie laikomi darniais veiksmais;

(46)Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktos reformos ir investicijos papildo viena kitą. Jos grindžiamos išsamiu augimo planu, kuriuo užtikrinamas jo nuoseklumas siekiant prisidėti prie pažangaus, integracinio ir tvaraus ekonomikos vystymosi ateityje. Keturi pagrindiniai plano ramsčiai: i) žalioji pertvarka, ii) skaitmeninė transformacija, iii) užimtumas, įgūdžiai ir socialinė sanglauda ir iv) privačiosios investicijos ir ekonomikos transformacija, yra tarpusavyje labai susiję ir vienas kitą stiprina. Juose numatytos su skaitmenine transformacija susijusios priemonės, kurios yra pagrindinės priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti Graikijos perėjimą prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos. Taip pat tikimasi, kad su klimatu ir tvarumu susijusių kriterijų įtraukimas į žaliosios pertvarkos ramstį paskatins skaitmeninių technologijų diegimą ir palengvins skaitmeninio ramsčio įgyvendinimą. Tikimasi, kad strateginės investicijos į daugiašalius skaitmeninius projektus ir naujas technologijas padės pasiekti mastą ir sąveikumą. Trečiuoju ramsčiu tikimasi užtikrinti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka būtų teisinga visoje Graikijos visuomenėje, pirmenybę teikiant tvariam darbo vietų kūrimui, švietimo sistemos ir įgūdžių tobulinimui bei aukštos kokybės ir veiksmingų sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimui. Ketvirtuoju ramsčiu siekiama sutelkti privačiąsias ir viešąsias investicijas, kad būtų didinamas konkurencingumas, remiamas našumas ir ilgalaikis augimas bei kuriamos naujos darbo vietos, taip pat sukurti institucines struktūras, kurios, kaip tikimasi, padės Graikijoje įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;

Lygybė

(47)tikimasi, kad plane numatytos priemonės padės spręsti problemas, susijusias su lyčių lygybe ir lygiomis galimybėmis visiems. Tarp numatytų priemonių – tikslinės reformos ir investicijos užimtumo, įgūdžių, sveikatos ir socialinės sanglaudos srityse. Tarp paramos gavėjų yra ilgalaikiai bedarbiai, neįgalieji ir benamiai, tautinių mažumų atstovai, migrantai ir prieglobsčio prašytojai bei itin skurdžiai gyvenantys žmonės. Be to, planu siekiama didinti privačiojo ir viešojo sektoriaus informuotumą apie įvairovę ir tobulinti stebėsenos mechanizmus. Kalbant apie lyčių lygybę, plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, skiriant tikslines užimtumo subsidijas, taikant kvalifikacijos kėlimo programas ir didinant ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigų skaičių. Lygybės aspektas numatytas ir keliose kitose priemonėse, kuriomis aiškiai nesiekiama skatinti užtikrinti lygių galimybių. Plano įgyvendinimo etapu turėtų būti užtikrinta, kad būtų renkami pagal lytį ir etninę kilmę suskirstyti duomenys, siekiant geriau įvertinti su lygybe susijusias problemas ir imtis veiksmų joms spręsti;

Saugumo įsivertinimas

(48)į planą įtrauktas investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir ryšį saugumo įsivertinimas. Kalbant apie investicijas į ryšį, visų pirma į 5G tinklus, plane nurodomos atitinkamos saugumo problemos ir susijusi rizika, taip pat nustatomos kiekvienos iš jų mažinimo priemonės, kurios turi būti įgyvendintos remiantis bendraisiais objektyviais kriterijais, įtrauktais į 5G tinklams skirtą ES kibernetinio saugumo priemonių rinkinį;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(49)į planą įtraukti keli tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai, daugiausia skirti skaitmeniniam ramsčiui įgyvendinti. Numatyti skaitmeninio pobūdžio investiciniai projektai, pavyzdžiui, investicija į 5G koridorius, kuria taip pat tikimasi paremti tarpvalstybinį koridorių Salonikai–Sofija–Belgradas, ir investicija į mažus palydovus, kuria tikimasi užtikrinti sąveiką su Europos kvantinės komunikacijos infrastruktūros (EuroQCI) iniciatyva 11 . Be to, tikimasi, kad pagal investicijų projektą „Jūriniai šviesolaidiniai kabeliai“ bus remiamas jūrinių šviesolaidinių kabelių, skirtų sujungti žemyninei Graikijai su jos salomis ir Kipru, įrengimas. Plane taip pat numatyta investuoti į naujas itin našias kompiuterines sistemas, siekiant atnaujinti esamą nacionalinės mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros sistemą ir ją sujungti su EuroHPC superkompiuteriais, ir sukurti nacionalinį kibernetinio saugumo operacijų centrą ir sujungti jį į tinklą su panašiais kitų valstybių narių centrais. Į planą taip pat įtraukta Europos bendrosios duomenų infrastruktūros paslaugų sistema, t. y. numatytas centrinės debesijos kompiuterijos infrastruktūros ir paslaugų teikimas;

Konsultavimosi procesas

(50)plane yra specialus skyrius, kuriame aprašomas konsultavimosi procesas, vykęs prieš pateikiant planą Komisijai. Plane taip pat išvardyti suinteresuotieji subjektai, su kuriais nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. buvo konsultuojamasi ir kurie prisidėjo prie plano rengimo, įskaitant vietos ir regioninių valdžios institucijų, pramonės ir kitų ekonominių asociacijų, NVO ir pagrindinių socialinių partnerių atstovus. Plane taip pat pateikiami rekomendacijų dėl reformų ir investicijų, į kurias buvo atsižvelgta rengiant planą, pavyzdžiai. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami subjektai prisiimtų atsakomybę, labai svarbu, kad visos vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, dalyvautų įgyvendinant plane numatytas investicijas ir reformas;

Teigiamas įvertinimas

(51)Komisijai teigiamai įvertinus Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį šiame sprendime turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės, siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė ir paskolos parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(52)Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 31 164 331 515 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, vadovaujantis šio reglamento 20 straipsnio 2 dalimi, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Graikijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Graikijai teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(53)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Graikijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Graikijai turėtų būti pateikta suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą;

(54)be to, papildomoms reformoms ir investicijoms remti Graikija paprašė paskolos paramos. Didžiausia Graikijos prašomos paskolos suma neviršija 6,8 % jos 2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) einamosiomis kainomis. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra didesnė už bendrą Graikijai teikiamo finansinio įnašo ir prašomos paskolos paramos sumą;

(55)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu 12 . Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Graikija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(56)Graikija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo ir 13 % paskolos. Ta suma turėtų būti skirta Graikijai vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje, ir įsigaliojusiu paskolos susitarimu, numatytu to reglamento 15 straipsnio 2 dalyje;

(57)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Reglamentą (ES) 2021/241, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, taip pat su paskolos mokėjimu susijusias papildomas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Graikijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 17 769 942 602 EUR finansinį įnašą 13 . Dėl pateikiamos 13 515 279 418 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą gauta suma Graikijai yra lygi šiai sumai arba už ją didesnė, dėl pateikiamos papildomos 4 254 663 184 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Graikija pateikia dalimis pagal priedą. 2 310 092 538 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Graikija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Paskolos parama

1.Sąjunga Graikijai pateikia ne didesnę kaip 12 727 538 920 EUR paskolą.

2.Paskolos paramą Komisija Graikijai pateikia dalimis pagal priedą. 1 654 580 060 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % paskolos. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu paskolos susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 2 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal paskolos susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Graikija patenkinamai pasiekė nustatytas papildomas su paskola ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, papildomos su paskola susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

4 straipsnis
Sprendimo adresatas

Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17-75.

(2)    Šie politiniai įsipareigojimai susiję su struktūrinėmis reformomis, pradėtomis pagal ekonominio koregavimo programas, kuriomis siekiama pagerinti Graikijos ekonomikos veikimą, o jų vykdymo terminai siekia 2022 m. vidurį. Jų vykdymas stebimas vykdant griežtesnę priežiūrą ir kas ketvirtį atliekant pažangos apžvalgas, ypač daug dėmesio skiriant šioms sritims: i) fiskalinės, įskaitant fiskalinę struktūrinę, politikos, ii) socialinės gerovės, iii) finansinio stabilumo, iv) darbo ir produktų rinkų, v) Graikijos turto ir dalyvavimo valdant turtą įmonės ir privatizavimo ir vi) viešojo administravimo modernizavimo.

(3)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(4)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23.).

(5)    Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Graikijos stabilumo programos, COM(2021) 508 final.

(6)    Šis makroekonominis disbalansas minimas rekomendacijose, pateiktose 2019 ir 2020 m. pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį.

(7)    Toks modeliavimas atspindi bendrą NGEU poveikį, kuris taip pat apima REACT-EU finansavimą ir didesnį finansavimą programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, TPF, kaimo plėtrai ir rezervui „rescEU“. Toks modeliavimas neapima galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio, kuris gali būti didelis.

(8)    Planas buvo paskelbtas (graikų kalba) ir pateikiamas vyriausybės svetainėje adresu https://government.gov.gr/wp-content/uploads/2020/11/growth_plan_2020-11-23_1021.pdf.

(9)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(10)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(11)    Žr. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/quantum .

(12)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(13)    Ši suma atitinka finansinį asignavimą, iš kurio atimama Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalyje numatyta Graikijos išlaidų proporcinga dalis, apskaičiuota pagal to reglamento 11 straipsnio metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 17

COM(2021) 328 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 155 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1.1 KOMPONENTAS. PAGREITINIMAS

Šia Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi siekiama reformų ir investicijų, kad būtų padidinta atsinaujinančiųjų energijos išteklių svarba elektros energijos sistemoje ir palengvintas Graikijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesas. Reformomis supaprastinamos investavimo į atsinaujinančiųjų išteklių energiją licencijavimo taisyklės, padidinamas elektros energijos rinkos veiksmingumas ir užtikrinamas paramos schemų finansinis tvarumas. Šis komponentas taip pat apima pagrindines investicijas į tinklus, siekiant užbaigti jungtį su Kikladų salomis ir užtikrinti, kad elektros energijos skirstymas būtų palankesnis aplinkai ir galėtų suvartoti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Kaupimo sistemomis taip pat remiamas ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas kaupiant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos perteklių. Žemės atkūrimas taip pat remiamas vietovėse, kurios šiuo metu naudojamos kaip rusvųjų anglių kasyklos, nes tai yra vienas iš teisingo perėjimo proceso etapų teritorijose, kurios labiausiai nukentėjo nuo laipsniško rusvųjų anglių atsisakymo. Komponentas atitinka nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir juo remiamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų įgyvendinimas (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. 2-oji rekomendacija). Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijos: Parama kaupimo sistemų įrengimui siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtį (priemonės Nr. 16926)

Investicijomis teikiamos viešosios dotacijos, skirtos iki 1380 MW galios energijos kaupimo pajėgumų įrengimui elektros energijos sistemoje. Šiomis investicijomis sudaromos sąlygos sistemai integruoti naujus atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumus, kurių reikia NEKSVP tikslams pasiekti. Be to, šiais veiksmais taip pat mažinama tinklo perkrova, didinamas elektros energijos sistemos lankstumas ir balansavimo rinkos likvidumas, didinamas sistemos adekvatumas, sudaromos sąlygos energijos vartojimo efektyvumui, skatinamas elektros energijos kainų nustatymo skaidrumas ir mažinamos energijos sąnaudos. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Labiausiai paveiktų teritorijų (teisingo pereinamojo laikotarpio teritorijų) atgaivinimo veiksmai (priemonės Nr. 16871)

Investicijas sudaro dotacijos, skirtos žemės atkūrimui buvusiose lignito kasyklose Vakarų Makedonijoje ir Megalopolio vietovėse finansuoti. Priemonė skirta teisingos pertvarkos vietovėms, taikant aplinkosaugos ir ekonomines intervencijas, kaip antai dirvožemio atkūrimas, pertvarkymas ir intervencijų, susijusių su kraštovaizdžio ir aplinkos atkūrimu, atkūrimas, žemės naudojimo koregavimas ir organizuotų veiklos receptorių kūrimas. Šios investicijos įgyvendinimą valdo specialios paskirties įmonė, kurią turi įsteigti Graikija. Specialiosios paskirties įmonė tampa nauju teisėtu perduotų geografinių teritorijų savininku ir žemės plėtotoju. Speciali projekto priemonė yra atsakinga už dezinfekavimo, restauravimo, rekonstravimo ir modernizavimo darbų finansavimą ir vykdymą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Intervencinės priemonės, skirtos salų elektros energijos tinklų sujungimui ir elektros energijos tinklo modernizavimui (priemonės Nr. 16870)

Investicijos apima Kikladų salų (D etapas) elektros energijos tinklų sujungimą, orinę liniją, jungiančią itin aukštos įtampos centrą (EHVC) Corinth ir EHVC Koumoundouros, ir susijusius projektus. Projektais didinamas energetikos sistemos saugumas ir kartu didinamas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių salose ir Peloponese potencialas. Jos mažina energijos sąnaudas, dėl to atsiranda naujų investicijų ir darbo vietų daug energijos suvartojančiuose ekonomikos sektoriuose. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Graikijos elektros energijos skirstymo tinklo operatoriaus (HEDNO) tinklo modernizavimas siekiant didinti atsparumą ir apsaugoti aplinką (priemonės Nr. 16901)

Investicijas sudaro požeminis elektros energijos paskirstymo tinklo nukreipimas į vietoves, kurios yra ypač svarbios kultūros ar turizmo požiūriu, taip pat miestų centrai, pirmenybę teikiant vietovėms, kuriose infrastruktūra yra pažeidžiama dėl ekstremalių oro sąlygų. Ja didinamas skirstomojo tinklo atsparumas ir prisidedama prie aplinkos apsaugos. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Graikijos elektros energijos skirstymo tinklo operatoriaus (HEDNO) antžeminio tinklo modernizavimas miško teritorijose (priemonės Nr. 16900)

Investicijas sudaro nepritvirtintų laidininkų pakeitimas antžeminiame elektros skirstomajame tinkle (su įdengtais arba sukamaisiais kabeliais), izoliacinių dangų įrengimas ir požeminis elektros paskirstymo tinklo perkėlimas per miško teritorijas. Projektu didinamas tinklo atsparumas ir patikimumas (energijos kokybės rodikliai SAIDI, SAIFI) ir geriau saugoma aplinka (miškas, laukinė gyvūnija). Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Graikijos elektros energijos skirstymo tinklo operatoriaus (HEDNO) aukštos įtampos/vidutinės įtampos pastočių, skirtų naujai atsinaujinančiųjų energijos išteklių jungčiai, įrengtasis pajėgumas (priemonės Nr. 16899)

Investicijomis didinamas esamų tinklo pastočių pajėgumas siekiant spręsti skirstomojo tinklo perkrovos problemą, dėl kurios šiuo metu užkertamas kelias tolesnėms investicijoms į atsinaujinančiąją energiją. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kombinuotosios šilumos ir elektros energijos (RES-CHP) sąskaitos pajamų restruktūrizavimas ir didinimas (priemonės Nr. 16865)

Reformą sudaro: a) esamos AEI gamintojų atlygio struktūros restruktūrizavimas sukuriant naujus AEI vienetus (eksploatuojamus po 2021 m. sausio 1 d.) naują RES-CHP sąskaitą, pakeičiant dabartinę sąskaitą, papildytą naujais mechanizmais, kuriais užtikrinamas esamų ir naujų RES-CHP sąskaitų finansinis perspektyvumas; ir b) prekybos kilmės garantijomis sistemos, specialaus „Covid-19 muito“ AEI gamintojams ir tiekėjams įvedimo ir nuolatinio „anglies dioksido mokesčio“ dyzelinui įvedimo. Priemonėmis užtikrinamas esamų įdiegtųjų atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų perspektyvumas ir sudaromos palankesnės sąlygos finansuoti naujus AEI projektus, nes bet kokie nenumatyti gaunamų ir netenkamų pinigų srautai, dėl kurių daromas neigiamas poveikis AEI sąskaitai (-oms), sprendžiami taikant reguliavimo mokesčius, kurie perduodami vartotojams. Reforma, įskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų padidinimą 3 gigavatais, turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

Reforma: Supaprastinti veiksmingą naujojo elektros energijos rinkos modelio veikimą ir naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių kūrimą, kad būtų pasiekti NEKSVP tikslai, įgyvendinant stebėsenos mechanizmą, dalyvaujant reguliavimo apkrova priemonėms ir iš esmės reformuojant naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių licencijavimo procedūrą (priemonės Nr. 16860)

Reforma apima atsinaujinančiųjų energijos išteklių licencijavimo sistemos supaprastinimą, įskaitant procedūrų supaprastinimą ir skaitmeninimą, trumpą ir privalomą administracinio reagavimo laiką ir atskaitomybės už bereikalingus vėlavimus procedūras, būtinų dokumentų ir procedūrų sumažinimą, taip pat naują specialią sistemą, skirtą jūroje veikiančioms atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams. Siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengtųjų pajėgumų padvigubinimą, atsižvelgiant į laipsnišką rusvųjų anglių atsisakymą Graikijoje.

Galiausiai, vykdant reformą taip pat sukuriama nacionalinės reguliavimo institucijos (RAE) rinkos stebėsenos sistema ir užtikrinamas paklausos valdymo (DSR) dalyvavimas balansavimo rinkoje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Didžiausios investicijos Nr. 1: Intervencinės priemonės, skirtos salų elektros energijos tinklų sujungimui ir elektros energijos tinklo modernizavimui

1 pagrindinė reforma: RES-CHP sąskaitos pajamų restruktūrizavimas ir didinimas. Pažvelgti veiksmingą naujojo elektros energijos rinkos modelio veikimą ir naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių kūrimą, kad būtų pasiekti NEKSVP tikslai įgyvendinant stebėsenos mechanizmą, dalyvaujant reguliavimo apkrova priemonėms ir iš esmės reformuojant naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių licencijavimo procedūrą

1 grupei – Pagreitinimas

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Parama kaupimo sistemų įrengimui siekiant padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių skvarbą (priemonės Nr. 16926)

●    Labiausiai paveiktų teritorijų (teisingo pereinamojo laikotarpio teritorijų) atgaivinimo veiksmai (priemonės Nr. 16871)

●    HEDNO tinklo atnaujinimas siekiant didinti atsparumą ir apsaugoti aplinką (priemonės Nr. 16901)

●    HEDNO viršutinio tinklo modernizavimas miško teritorijose (priemonės Nr. 16900)

●    Graikijos elektros energijos skirstymo tinklo operatoriaus (HEDNO) HV/MV pastočių, skirtų naujai atsinaujinančiųjų energijos išteklių jungčiai, įrengtasis pajėgumas (priemonės Nr. 16899)

B. 1.2 KOMPONENTAS. RENOVACIJA

Pagal žaliuoju ramsčiu grindžiamą Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano renovacijos komponentą didinamas energijos vartojimo efektyvumas, skatinamas ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos ir skatinamas socialinis atsparumas. Ji apima tikslines reformas ir investicijas, kuriomis siekiama mažinti išmetamą CO2 kiekį, paramą miestų teritorijų poveikio klimatui neutralizavimui ir miestų bei jų pastatų atsparumo klimato kaitai didinimą. Pagal komponentą teikiamos paskatos pastatų renovacijai ir energijos atnaujinimui, kurios padeda gaivinti miestų teritorijas ir mažinti energijos nepriteklių, taip pat padeda siekti Graikijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NECP) nustatytų tikslų. Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. 3 rekomendaciją ir 2019 m. 2-ąją šaliai skirtą rekomendaciją dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų. Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: Energijos nepritekliaus veiksmų planas (priemonės Nr. 16920)

Reforma apima veiksmų plano, skirto energijos nepritekliaus problemai spręsti, priėmimą. Pranešama, kad 2019 m. maždaug 18 proc. visų gyventojų negalėjo šildyti namų, palyginti su maždaug 34 proc. ekonomiškai pažeidžiamų gyventojų pogrupio (Eurostatas, ES SPGS tyrimas). Strategijoje nustatomos tikslinės politikos priemonės, kuriomis siekiama didinti ekonomiškai pažeidžiamų namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose pastatuose. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Investicijos: Gyvenamųjų pastatų energinė renovacija (priemonės Nr. 16872)

Investicijomis didinamas gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas. Ji apima renovacijas, kurias vykdant turi būti sutaupyta daug pirminės energijos ir taip padedama siekti atitinkamų NEKSVP tikslų. Ja gerinamas galutinio energijos suvartojimo skaitmeninimas pasitelkiant energijos valdymo sistemas ir skatinama diegti e. judumo infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stoteles. Pagal ją taip pat skiriamos lėšos, skirtos energijos nepriteklių patiriančioms gyvenamosioms patalpoms, taip sukuriant sąsają su reforma, kuria siekiama parengti energijos nepritekliaus veiksmų planą. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Intervencinės priemonės gyvenamuosiuose rajonuose ir pastatų ūkyje (priemonės Nr. 16873)

Šią investiciją sudaro: 1) prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo intervencinės priemonės 16 miesto ir pakrančių teritorijų, pavyzdžiui, labai svarbių miestų teritorijų apsauga ir miestų poveikio klimatui neutralumo skatinimas; 2) buvusios pramoninės Votanikos/Elaiono vietovės, esančios Atėnų širdyje, atkūrimas; 3) modernizuoti jūros pakrantę, kad ji būtų prieinama dviratininkams ir pėstiesiems Atėnų pakrantėje (Atėnų Rivjera); ir 4) kitos strateginės intervencinės priemonės, atrinktos paskelbus atvirą kvietimą savivaldybėms, kuriomis skatinamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir prisidedama prie pirminės energijos taupymo bei išmetamo ŠESD kiekio mažinimo. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Energetika ir verslumas (priemonės Nr. 16874)

Investicijomis teikiama finansinė parama privačioms įmonėms, kad jos renovuotų savo pastatus ir procesus efektyviai energiją vartojančioms renovacijoms. Jį sudaro du paprogramiai: a) energijos vartojimo efektyvumo renovacija paslaugų ir antriniuose sektoriuose vidutinėms, didelėms ir labai didelėms įmonėms ir b) efektyviai energiją vartojančios įrangos įrengimas labai mažose įmonėse. Įdiegus efektyviai energiją vartojančią įrangą ir sistemas, skirtas energijos taupymui gamybos, saugojimo, paskirstymo ir įmonių veiklos srityse, ši priemonė padeda didinti pastatų ir procesų energijos vartojimo efektyvumą laikantis NEKSVP nustatytų tikslų ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimuose teikti projektus nurodytus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus. Investicijos taip pat turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires dėl statybos atliekų perdirbimo žiedinės ekonomikos principų ir pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą (2010/31/ES). Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Viešojo sektoriaus pastatų energijos atnaujinimas (priemonės Nr. 16876)

Šios investicijos apima viešojo sektoriaus pastatų renovaciją, siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, įtraukiant energijos taupymo įmones (ESCO). Investicijos taip pat apima gatvių apšvietimo infrastruktūros energijos atnaujinimą. Šios investicijos padeda siekti NEKSVP patvirtintų energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Infrastruktūros plėtra ir pastatų atkūrimas buvusioje karališkoje viloje Tatojyje (priemonės Nr. 16875)

Investicijos apima pastatų renovaciją ir jų energijos vartojimo efektyvumo bei infrastruktūros tinklų atnaujinimą Tatoi rajone, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takų statybą netoliese. Įgyvendinant projektą Atikos gyventojams bus sukurta žalioji, renovuota ir laisvai prieinama poilsio erdvė, taip pat nauja turistų traukos vieta. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Atėnų olimpinis lengvosios atletikos centras (priemonės Nr. 16932)

Investuojant į Atėnų olimpinių sporto kompleksą bus pailgintas jo naudojimo laikas, atkurtas jo įvaizdis, sumažintos einamosios ir (arba) energijos sąnaudos ir užtikrintas jo finansinis tvarumas, paverčiant jį šiuolaikiška ir gyva miesto sporto ir laisvalaikio vieta, siekiant centrą perduoti Graikijos turto ir dalyvavimo valdant turtą įmonei. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. birželio 30 d.

Reforma: Miestų planų rengimas įgyvendinant miestų politikos reformą (priemonės Nr. 16879)

Šią reformą sudaro penki veiksmai: a) vietos miestų planų (apimančių savivaldybes ar savivaldybių vienetus) rengimas, b) specialių miestų planų rengimas (planai, kurie gali apimti daugiau nei vienos savivaldybės teritorijas), c) plėtros teisių perdavimo zonų apibrėžimas, d) gyvenviečių ribų nustatymas, 5) žemės naudojimo klausimų, susijusių su (savivaldybės) kelių prieigos pripažinimu, sprendimas. Reforma siekiama šalinti zonų nustatymo ir žemės naudojimo trūkumus ir spragas, kad būtų skatinama tvari ekonominė veikla ir saugoma aplinka. Į vietos miestų planus įtraukiamas specialus skyrius, skirtas klimato kaitos priemonėms ir su klimatu susijusios rizikos prevencijai ir valdymui. Iš viso 700 savivaldybių ar savivaldybių vienetų bus parengti vietos miestų planai; bus parengti penki specialūs miestų planai, plėtros teisių perdavimo zonos bus apibrėžtos 50 savivaldybių vienetų, gyvenviečių ribos bus nustatytos 50 savivaldybių vienetų, o savivaldybių keliai bus nustatyti 120 savivaldybių vienetų. Iš viso priemonės bus įgyvendintos bent 750 savivaldybių vienetų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Naujo jūrų erdvės planavimo nustatymas (priemonės Nr. 16891).

Reforma siekiama sukurti nacionalinę jūrų aplinkos erdvės strategiją ir jūrų erdvės planus. Reforma siekiama tvaraus jūrų ir pakrančių zonų vystymosi, kartu apsaugant jūrų aplinką ir biologinę įvairovę. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Naujos specialios teritorijų planavimo sistemos, skirtos atsinaujinančiajai energijai, pramonei, turizmui ir akvakultūrai, sukūrimas (priemonės Nr. 16894). Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma nustatomos naujos specialios teritorijų sistemos, skirtos atsinaujinančiajai energijai, pramonei, turizmui ir akvakultūrai, siekiant skatinti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, biologinės įvairovės apsaugą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis 

2 didžiausia investicija: Gyvenamųjų pastatų energinė renovacija

2 pagrindinė reforma. Miestų planai

2 grupė: Įmonių ir viešųjų pastatų energinė renovacija

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Energetika ir verslumas (priemonės Nr. 16874)

●    Viešojo sektoriaus pastatų ir viešųjų subjektų energetikos infrastruktūros atnaujinimas energetikos srityje (priemonės Nr. 16876)

●    Energijos nepritekliaus veiksmų planas (priemonės Nr. 16920)

3 grupė: Intervencinės priemonės gyvenamuosiuose rajonuose ir pastatų ūkyje

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Intervencinės priemonės gyvenamuosiuose rajonuose ir pastatų ūkyje (priemonės Nr. 16873)

●    Infrastruktūros plėtra ir pastatų atkūrimas buvusioje karališkoje viloje Tatojyje (priemonės Nr. 16875)

●    Atėnų olimpinis lengvosios atletikos centras (priemonės Nr. 16932)

C. 1.3 KOMPONENTAS. ĮKROVIMAS IR DEGALŲ PAPILDYMAS

Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įkrovimo ir degalų papildymo komponentas apima tikslines reformas ir investicijas, kuriomis siekiama didinti tvarų judumą, skatinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir skatinti socialinį atsparumą. Į šį komponentą įtrauktos priemonės yra susijusios su nacionaline tvaraus judumo strategija, taip remiant nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NECP) įgyvendinimą. Jos taip pat prisideda prie žaliosios pertvarkos teikdamos paramą įmonėms, vykdančioms veiklą, susijusią su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika ir atsparumu klimato kaitai. Šis komponentas taip pat apima reformas, kuriomis remiamas e. judumo infrastruktūros diegimas, ir viešųjų miesto ir regioninio keleivinio transporto paslaugų peržiūrą. Komponentas taip pat apima investicijas, kuriomis remiamas su e. judumu susijusių išteklių gamybos pajėgumų plėtojimas ir autobusų bei taksi pakeitimas baterinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. 3 rekomendaciją ir 2019 m. 2-ąją šaliai skirtą rekomendaciją dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų. Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijos: „Produc-E Green“ (priemonės Nr. 16831)

Šias investicijas sudaro du projektai, kuriais siekiama prisidėti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai. Pirmasis projektas skirtas e. judumo pasiūlai. Pagal ją teikiama parama daugiau kaip 10 vietų, kuriose veikia mokslinių tyrimų ir plėtros skyriai, skirti novatoriškiems produktams ar paslaugoms, pavyzdžiui, elektrinių automobilių baterijų perdirbimui pakartotinai naudojant žaliavas, pvz., ličio ir kobalto, arba elektra varomų transporto priemonių projektavimui ir įprasto arba didelio galingumo įkrovimo punktų kūrimui. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimo teikti projektus aprašyme nurodytus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 5 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 6 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Antruoju projektu bus remiama pirmosios CO2 saugyklos Graikijoje plėtra. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginys skirtas ilgalaikiam iš vietos teršėjų surenkamo CO2 saugojimui (iki 150 km) ir atvežamas į objektą vamzdynais, o atokiose vietose surenkamas CO2 atgabenamas laivu ir patenka į buferinę saugyklą. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginio pajėgumas iš pradžių turi būti 1 mln. tonų per metus, o pajėgumas – bent 25 metus. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginys eksploatuojamas nenaudojant komercinės naftos gavybos arba naftos gavybos veiklos (tam tikra naftos arba dujų gavyba gali būti reikalinga dėl saugos ar techninių priežasčių). Be to, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas taip pat turi atitikti reikalavimą, kad nebus jokių technologinių prietaikų, taip pat jokių įrenginių ir įrangos, sukurtų siekiant geriau panaudoti naftą ir padidinti naftos gamybą. Bus pasirūpinta, kad bet kokia galima naftos ar dujų gavyba atitiktų būtinuosius poreikius, susijusius su slėgio valdymu ir saugyklų saugos užtikrinimu, ir kad tokia gavyba būtų vykdoma tik tuo atveju, jei tai būtina saugiam CO2 saugojimui užtikrinti. CO2 kartu su bet kokia nafta ar dujomis, kurios gali būti išgautos, bus atskiriamos ir grąžinamos nuolatiniam saugojimui.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: EV įkrovimo infrastruktūros įrengimo ir eksploatavimo sistema (priemonės Nr. 16281)

Reforma nustatoma išsami elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo ir eksploatavimo reguliavimo sistema. Tai padės Graikijai pasiekti NEKSVP tikslą iki 2030 m. pasiekti 30 proc. elektrinių transporto priemonių dalį vidaus rinkoje. Iki 2022 m. pabaigos Aplinkos ir energetikos ministerija priima ne mažiau kaip 300 vietos valdžios institucijų pateiktų planų įrengti viešai prieinamas elektromobilių įkrovimo prieigas. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Elektromobilumas (priemonės Nr. 16924)

Investicijomis siekiama e. judumo, atsižvelgiant į NEKSVP tikslus, ir jos apima: 1) parama viešai prieinamų įkrovimo punktų įrengimui pagrindinėse miesto ir priemiesčių vietose ir svarbiuose taškuose (pvz., oro uostuose, greitkeliuose, uostuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse); 2) senesnių autobusų pakeitimas 220 naujų elektra varomų autobusų; 3) paskatas senesnius taksi pakeisti 2 000 baterinių elektra varomų transporto priemonių; 4) teisės aktų dėl autobusų bendrovių įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas reforma pagal galiojantį ES acquis, sudarant sąlygas autobusų bendrovėms už Atėnų ir Salonikų ribų saugiai investuoti į elektra varomas viešojo transporto priemones; ir 5) atlikti galimybių studiją siekiant įsteigti e. transporto agentūrą, kuri užtikrintų tinkamą planavimą ir koordinavimą tarp transporto ir energetikos infrastruktūros, regioninės ir vietos valdžios bei kitų mokslinių tyrimų ir privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų. Senus autobusus ir transporto priemones pakeičiantis investicinis komponentas turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), ypač atsižvelgiant į senesnių transporto priemonių (autobusų) atidavimą į metalo laužą, kurį atlieka leidimą turinti apdorojimo įmonė pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą (2000/53/EB). Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

3 pagrindinė reforma. EV įkrovimo infrastruktūros įrengimo ir eksploatavimo sistema

4 grupė: E. judumas

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    „Produc- E Green“ (priemonės Nr. 16831)

●    Elektromobilumas (priemonės Nr. 16924)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
44	3 – 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16924_Elektromobilumas	Tarpinė reikšmė	Viešasis transportas. Viešojo paslaugų įsipareigojimo rinkos reguliavimo (autobusų) įsigaliojimas	Peržiūrėtos teisinės sistemos įsigaliojimas.				IV ketv.	2021	Stiprinti rinkos reguliavimą, įsigaliojus persvarstytai viešojo miesto ir regioninio keleivinio transporto paslaugų teisės aktų sistemai (laikantis ES reglamento (EB) Nr. 1370/2007). Patikslintoje sistemoje: a) užtikrinti nuolatinį viešojo miesto ir regioninio keleivinio kelių transporto (reguliaraus ir fiksuoto maršruto) tiekimą; b) prižiūrėti susijusių transporto tinklų projektavimą, organizavimą ir eksploatavimą; c) užtikrinti aukštą viešojo kelių transporto kokybę mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis; d) reglamentuoti išimtinių teisių teikti paslaugas viešaisiais regioniniais ir miesto maršrutais (reguliariais ir fiksuotaisiais maršrutais) suteikimo procesą; ir e) reglamentuoti kompensacijos už pirmiau minėtų paslaugų teikimą dydį. Be to, įstatyme nustatomi bendrieji būsimų keleivinio transporto paslaugų pirkimo kriterijai. Atitinkami regionai ir regioniniai padaliniai nustato išsamius konkrečiam regionui taikomus kriterijus, kuriais tinkamai atsižvelgiama į konkrečiam regionui būdingus transportavimo poreikius, ir atitinkamai pakoreguoja viešųjų pirkimų procesą.
45	3 – 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16924_Elektromobilumas	Tarpinė reikšmė	Viešasis transportas. Naujo rinkos reglamento dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų įgyvendinimas (autobusai)	Antrinės teisės aktų, susijusių su peržiūrėta teisine sistema, įsigaliojimas.				Q3	2022	Antrinės teisės aktų, nurodytų peržiūrėtoje teisinėje sistemoje, siekiant sustiprinti viešųjų miesto ir regioninio keleivinio transporto paslaugų rinkos reguliavimą, įsigaliojimas.
46	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16831_„Produc- E Green“	Tarpinė reikšmė	Pramonės vienetai. Programos pradžia	Ministrų sprendimo (-ų) įsigaliojimas.				IV ketv.	2022	Pradėta pramonės padalinių atrankos programa ir Aplinkos ir energetikos ministerijos priimtas (-i) atitinkamas (-i) ministerijos sprendimas (-ai), kuriame (-iuose) nustatoma: Atranka mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai; Nustatytas įgyvendinimo mechanizmas; Sertifikavimo mechanizmas (-ai), skirtas (-i) patvirtinti, kad klimato kaitos tikslas pasiektas (įskaitant išsamią informaciją apie galimus taisomuosius veiksmus, jei reikia; ir Tvarkaraštis. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijų rinkiniu užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
47	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16924_Elektromobilumas	Tarpinė reikšmė	Elektrinių transporto priemonių įkrovimo punktai. Programų pradžia	Ministrų sprendimo (-ų) įsigaliojimas.				IV ketv.	2022	Programos, pagal kurią atrenkama daugiau kaip 8 000 viešųjų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų strateginėse miestų ir priemiesčių vietose miestuose ir svarbiose vietose („Elektromobilumas“), pradžia ir Aplinkos ir energetikos ministerijos atitinkamo (-ų) ministerijos sprendimo (-ų), kuriame (-iuose) nustatoma: —Atrankos procesas; Nustatytas įgyvendinimo mechanizmas; Sertifikavimo mechanizmas (-ai), skirtas (-i) patvirtinti, kad klimato kaitos tikslas pasiektas (įskaitant išsamią informaciją apie galimus taisomuosius veiksmus, jei reikia; ir - Tvarkaraštis.
48	3 – 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16924_Elektromobilumas	Tarpinė reikšmė	Tvarus transportas – galimybių studija	Įsigalioja bendras ministrų sprendimas, kuriuo patvirtinama e. mobilumo agentūros galimybių studija.				IV ketv.	2022	Įsigalioja bendras ministrų sprendimas, kuriuo priimama galimybių studija dėl elektromobilumo agentūros įsteigimo, kuri užtikrina tinkamą transporto ir energetikos infrastruktūros, regionų ir vietos valdžios institucijų planavimą ir koordinavimą ir skatina e. tiekimo grandinės, įskaitant baterijų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojus, sąsajas su mokslinių tyrimų ir inovacijų baze.
49	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16924_Elektromobilumas	Tarpinė reikšmė	Elektrinių transporto priemonių įkrovimo punktai. Patvirtintos įrengimo vietos	Aplinkos ir energetikos ministerijos pranešimas apie patvirtintą paraišką				IV ketv.	2023	Aplinkos ir energetikos ministerijos pranešimas apie patvirtintas paraiškas įrengti 8 656 viešai prieinamus elektromobilių įkrovimo punktus (Elektromobilumas)
50	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16831_„Produc- E Green“	Tarpinė reikšmė	Pramonės vienetai – atrinktos bendrovės	Aplinkos ir energetikos ministerijos pranešimas apie patvirtintas paraiškas				IV ketv.	2023	Aplinkos ir energetikos ministerijos pranešimas apie patvirtintas paraiškas, pateiktas dėl daugiau kaip 10 pramonės vienetų („Produce E-Green“). Paraiškos atrenkamos laikantis atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijų ir jomis užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant pašalinių subjektų sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
51	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16831_„Produc- E Green“	Tarpinė reikšmė	Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) – leidimas saugoti	Leidimo saugoti išdavimą ir ataskaitų teikimo sistemos sukūrimą.				II ketv.	2024	Už anglies dioksido surinkimą ir saugojimą atsakinga ministerija išduoda leidimą saugoti patvirtintam operatoriui. Pareiškėjo pateikta išsami paraiška Aplinkos ir energetikos ministerijai, kurioje būtų pateikti visi susiję tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimo tyrimas. Sukurti metinių ataskaitų apie saugomą CO2 teikimo sistemą ir patvirtinti, kad neišgaunama nafta, išskyrus tą, kuri būtina siekiant valdyti slėgį ir užtikrinti saugyklų saugą, ir kad visi su būtinu išgavimu susiję procesai bus atskiriami ir grąžinami nuolatiniam saugojimui. Intervencija vykdoma laikantis atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijų, įtrauktų į reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), ypač atsižvelgiant į reikalavimą, kad neturi būti jokių technologinių taikmenų, nei jokių įrenginių ir įrangos, sukurtų siekiant geriau panaudoti alyvą ir padidinti naftos gamybą. Bus pasirūpinta, kad bet kokia galima naftos ar dujų gavyba atitiktų būtinuosius poreikius, susijusius su slėgio valdymu ir saugyklų saugos užtikrinimu, ir kad tokia gavyba būtų vykdoma tik tuo atveju, jei tai būtina saugiam CO2 saugojimui užtikrinti. CO2 su bet kokia nafta ar dujomis, kurias galima išgauti, atskiriamas ir grąžinamas nuolatiniam saugojimui.
52	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16924_Elektromobilumas	Siektina reikšmė	Autobusai ir taksi – pakeisti elektra varomais autobusais		Patvirtintų apdorojimo įrenginių atiduotų senų taksi ir autobusų, pakeistų baterinėmis elektra varomomis transporto priemonėmis arba elektriniais autobusais, skaičius	0	2 200	IV ketv.	2024	Ekologiškam transportui skirtos paramos schemos užbaigimas a) pakeičiant 2 000 senų taksi 2 000 naujų baterinių elektrinių transporto priemonių (BEV) ir b) 220 senų autobusų pakeičiant 220 naujų elektrinių autobusų (163 elektriniai autobusai bus įsikūrę Atėnuose ir 57 elektriniai autobusai bus įrengti Salonikuose), kur senesnių transporto priemonių (autobusų) atidavimą į metalo laužą atliks įgaliotoji apdorojimo įmonė (ATF) pagal eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą (2000/53/EB).
53	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16831_„Produc- E Green“	Tarpinė reikšmė	CCS – išduotas veiklos sertifikatas	Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo veiklos pažymėjimo išdavimas.				IV ketv.	2025	Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo darbų užbaigimas pagal specifikacijas ir sėkmingai atlikus bandymus
54	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16831_„Produc- E Green“	Tarpinė reikšmė	Pramonės vienetai — veikia	Užbaigimas patvirtintas Aplinkos ir energetikos ministerijos ataskaita dėl visiškai veikiančių pramonės padalinių				IV ketv.	2025	Atrinkti pramonės vienetai, kuriems suteikta parama, visapusiškai veikia su specialiu mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) departamentu, atsakingu už novatoriškus produktus ir (arba) paslaugas tvaraus judumo srityje (pvz., elektromobilių baterijų perdirbimas pakartotinai naudojant žaliavas, pvz., ličio ir kobalto, elektrinių transporto priemonių projektavimas ir nuolatinės arba didelės galios įkrovimo punktai).
55	3 - 1.3. Įkrovimas ir degalų papildymas. 16831_„Produc- E Green“ 16924_elektromobilumas	Siektina reikšmė	Elektromobilių įkrovimo punktai. Įrengti įrenginiai		Įrengtų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų skaičius, patvirtintas Aplinkos ir energetikos ministerijos		8 000	IV ketv.	2025	Užbaigtas bent 8 000 viešai prieinamų elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų įrengimas strateginėse miestų ir priemiesčių vietovėse miestuose ir interesų vietose ir parinktuose operaciniuose blokuose.

D. 1.4 KOMPONENTAS. TAUSUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS, ATSPARUMAS KLIMATO KAITAI IR APLINKOS APSAUGA

Šia Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi siekiama skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Ji apima tikslines reformas ir investicijas, kuriomis siekiama stiprinti natūralios aplinkos apsaugą ir atkūrimą, įskaitant biologinės įvairovės apsaugą, gerinti aplinkos infrastruktūrą ir susigrąžinti miškų ploto nuostolius. Be to, ji apima atliekų tvarkymo reformą, kuria visų pirma siekiama įsteigti Valstybinę atliekų reguliavimo instituciją, kad būtų remiamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, grindžiamos atliekų prevencija, pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu. Juo taip pat įsteigiama Nacionalinė vandens reguliavimo institucija, siekiant padidinti vandens tiekimo operacijų ir investicijų tvarumą. Įgyvendinant į komponentą įtrauktas reformas ir investicijas didinamas gamtos išteklių naudojimo efektyvumas ir didinama apsauga nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio tiek visuomenei, tiek ekonomikai. Šis komponentas taip pat apima investicijas, kuriomis siekiama gerinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tiekimą, taip pat užkirsti kelią aplinkos problemoms, kylančioms dėl klimato kaitos, ir jas sušvelninti.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. 3 rekomendaciją ir 2019 m. 2-ąją šaliai skirtą rekomendaciją dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų. Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijos: Vandens tiekimo projektai (priemonės Nr. 16898)

Investicijas sudaro vandens tiekimo darbai Vakarų Graikijoje ir Lesbo bei Korfu salose. Investicijų tikslas – patenkinti didelius vandens tiekimo poreikius vasaros mėnesiais ir spręsti nuotėkio problemas. Įrengtos sistemos vidutiniškai turi atitikti infrastruktūros nuotėkio rodiklį (ILI), kuris bus ne didesnis kaip 1,5. Pagal priemonę reikalaujama, kad visi darbai atitiktų šiuos principus: i) siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandeniui ir atitinkamoms buveinėms bei rūšims, įgyvendinamos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu požiūriu svarbios poveikio mažinimo priemonės; ii) užtikrinti, kad naujai pastatytos užtvankos būklė neblogėtų ir netrukdytų pasiekti geros atitinkamų ir prijungtų vandens telkinių būklės. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma prieš pradedant statybos darbus užtikrinama, kad kiekvienos investicijų dalies atveju būtų visiškai laikomasi Vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB) reikalavimų. Be to, pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas priemonės poveikio aplinkai vertinimas (PAV), taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Nacionalinis miškų atkūrimo planas ir pavyzdinės investicijos „Parnitha“ (priemonės Nr. 16849)

Šią investiciją sudaro dvi dalys. Pirma, Graikijos 16500 ha nualintų miškų ekosistemų atkūrimas. Projektas apima ir miškų atkūrimo tyrimus, ir jų įgyvendinimą. Antra, Pavyzdinį Parnithos kalno (šiaurėje nuo Atėnų) projektą, kuriuo siekiama atkurti natūralią aplinką, geriau apsaugoti ją nuo gaisrų, pagerinti prieigą prie jos ir rekonstruoti paliktus įrenginius, skirtus lengvam naudojimui. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Nuotekų valymo miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūra (priemonės Nr. 16846)

Investicijomis mažinama dėl nuotekų valymo atsirandanti tarša gamtinei ir žmogaus sukurtai aplinkai, statant naują infrastruktūrą ir modernizuojant esamą infrastruktūrą. Jį sudaro trys projekto dalys: a) 37 naujos kanalizacijos tinklų infrastruktūros ir nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) statyba, b) 11 nuotekų valymo įrenginių atnaujinimas, išplėtimas ir modernizavimas bei išvalyto vandens pakartotinis naudojimas ir c) 16 dumblo tvarkymo infrastruktūrų iš nuotekų valymo įrenginių statyba. Investicijų dalis, susijusi su 11 nuotekų valymo įrenginių modernizavimu ir modernizavimu, turi atitikti reikalavimą atnaujinti iš priekinės dalies nuotekų sistemą, kad vidutinis energijos suvartojimas būtų sumažintas bent 10 % tik energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, o ne esminiais pokyčiais ar apkrovos pokyčiais. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas priemonės poveikio aplinkai vertinimas (PAV), taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Investicijos į nacionalinį drėkinimo tinklą pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas (priemonės Nr. 16285)

Investicijos yra holistinė nacionalinės agrarinės aplinkosaugos, žemės gerinimo ir žalos ištaisymo sistemos atnaujinimo ir modernizavimo programa. Šiomis investicijomis didinamas žemės ūkio sektoriaus atsparumas ir konkurencingumas, gerinamas prieinamo vandens tiekimas ir kokybė, racionalizuojamas vandens vartojimas, mažinama įdruskėjimo ir dykumėjimo rizika, sprendžiami biologinės įvairovės ir natūralių buveinių išsaugojimo ir apsaugos klausimai. Ši priemonė taip pat apima kolektyvinių drėkinimo tinklų institucinės, organizacinės ir veiklos sistemos reformą. Pagal priemonę reikalaujama, kad visi darbai atitiktų šiuos principus: i) įgyvendinamos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu požiūriu svarbios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, taip pat galimo neigiamo poveikio vandeniui ir atitinkamoms buveinėms bei rūšims mažinimas, kai reikia imtis papildomų priemonių; ii) užtikrinti, kad naujai pastatytos užtvankos būklė neblogėtų ir netrukdytų pasiekti geros atitinkamų ir prijungtų vandens telkinių būklės. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir jiems pasibaigus užtikrinama, kad kiekvienos investicijų dalies atveju būtų visapusiškai laikomasi ES teisės, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, reikalavimų. Be to, pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas priemonės poveikio aplinkai vertinimas (PAV), taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo infrastruktūra (priemonės Nr. 16850)

Investicijomis siekiama pagerinti geriamojo vandens prieinamumą bei kokybę ir sumažinti su vandens infrastruktūra susijusią nuotėkio ir visuomenės sveikatos riziką. Investicijas sudaro keturios projekto dalys: a) naujos vandens tiekimo infrastruktūros statybą septyniose teritorijose ir tris gėlinimo įrenginius, b) telemetrijos – nuotolinio valdymo sistemų, skirtų nuotėkiams vandens tiekimo tinkluose aptikti, sukūrimą, c) skaitmeninių areometrų įsigijimą ir d) kitus vandens taupymo veiksmus. Investicijos atitinka šiuos reikalavimus: i) naujai pastatytos sistemos vidutinis infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) bus ne didesnis kaip 1,5 ir ii) renovacijos veikla, kuria siekiama nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 %, ir iii) gėlinimo įrenginiai, prijungiami prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas priemonės poveikio aplinkai vertinimas (PAV), taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Oro transporto priemonės krizėms valdyti (priemonės Nr. 16911)

Investicijas sudaro nupirktų oro transporto priemonių pristatymas ir esamų civilinei saugai naudojamų orlaivių modernizavimas, pavyzdžiui, medicininiam naudojimui skirti sraigtasparniai, avarinės infrastruktūros pervežimas ir dislokavimas, bepiločiai orlaiviai oro stebėjimui ir gaisrams gesinti skirti orlaiviai. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma visi specialiosios paskirties orlaiviai turi būti geriausi klasės turtas. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Potvynių mažinimo projektai (priemonės Nr. 16882)

Investicijos apima potvynio rizikos mažinimą, drėkinimui skirto vandens tiekimą vietovėse, kurios vasarą susiduria su sausra, ir paviršinio vandens valdymo veiksmingumo didinimą keliose Graikijos vietovėse. Pagal priemonę reikalaujama, kad visi darbai atitiktų šiuos principus: i) siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandeniui ir atitinkamoms buveinėms bei rūšims, įgyvendinamos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu požiūriu svarbios poveikio mažinimo priemonės; ii) užtikrinti, kad naujai pastatytos užtvankos būklė neblogėtų ir netrukdytų pasiekti geros atitinkamų ir prijungtų vandens telkinių būklės. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma prieš pradedant statybos darbus, jų metu ir jiems pasibaigus užtikrinama, kad kiekvienos investicijų dalies atveju būtų visiškai laikomasi Vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB) reikalavimų. Be to, pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas priemonės poveikio aplinkai vertinimas (PAV), taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir Direktyvą 92/43/EEB, įskaitant reikiamų poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Miškų gaisrų gesinimo, prevencijos ir reagavimo įranga (priemonės Nr. 16912)

Investicijas sudaro įsigytos miškų gaisrų gesinimo, prevencijos ir reagavimo įrangos tiekimas; rengti prevencijos projektus, skirtus regionams ir vietos valdžios institucijoms; ir parama Generaliniam sekretoriatui civilinės saugos savanorių organizacijoms. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Biologinės įvairovės apsauga kaip tvaraus augimo varomoji jėga (priemonės Nr. 16851)

Investicijas sudaro šie projektai: a) nacionalinio kelių ir greitkelių tinklo sukūrimą, b) aplinkos apsaugos stiprinimą įgyvendinant nacionalinę rūšių ir buveinių tipų nuolatinės stebėsenos sistemą, c) nacionalinės saugomų teritorijų priežiūros sistemos sukūrimą, d) daugialypės terpės prietaikų įdiegimą, bioklimato ir energijos atnaujinimą saugomų teritorijų valdymo skyrių statybvietėse, e) saugomų teritorijų informacijos centrų modernizavimą, ir (arba) saugomų teritorijų informacijos centrų kūrimą, f) sukurti integruotą skaitmeninę platformą, kurioje būtų teikiama informacija apie saugomas teritorijas, pvz., ekologinį turizmą, ir g) populiarinti vietos produktus su bendruoju prekės ženklu „Nature Greece“. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Infrastruktūra. Strateginio nacionalinio nelaimių rizikos valdymo sukūrimas (priemonės Nr. 16909)

Investicijas sudaro civilinės saugos pastatų generalinio sekretoriato skaitmeninės įrangos modernizavimas ir tiekimas, taip pat mobiliojo administravimo ir vietos valdymo centrų, pavyzdžiui, skrydžių valdymo ir telekomunikacijų įrangos, kūrimas. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Stebėsenos ir valdymo sistema (priemonės Nr. 16910)

Investicijas sudaro skaitmeninės infrastruktūros, pavyzdžiui, GPS stebėjimo sistemos, ir ankstyvojo perspėjimo sistemos, gaisro aptikimo ir gaisro gesinimo sistemų bei avarinių ryšių stočių tiekimas civilinės saugos generaliniam sekretoriatui. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Regioninių civilinės saugos centrų (PEKEPP) įgyvendinimas taikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas (priemonės Nr. 16283)

13 regioninių civilinės saugos centrų statyba pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Investicijų tikslas – užtikrinti, kad rizika ir krizės būtų laiku ir veiksmingai valdomos regioniniu lygmeniu. Naujai pastatyti pastatai turi atitikti pirminį energijos poreikį (PED), kuris yra bent 20 % mažesnis už BNEP reikalavimą (beveik nulinės energijos pastatas, nacionalinės direktyvos). Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Atliekų tvarkymo įstatymas siekiant įgyvendinti tvarų atliekų šalinimą sąvartynuose ir perdirbimą (priemonės Nr. 16772)

Ši reforma apima galiojančių atliekų tvarkymo teisės aktų peržiūrą, kad būtų sudarytos sąlygos pereiti prie žiedinės ekonomikos. Visų pirma šia reforma nustatomos paskatos savivaldybėms pasiekti didesnį perdirbimo lygį, užtikrinti, kad iki 2022 m. pabaigos būtų atskirai surenkamos biologinės atliekos ir metalas, popierius, stiklas ir plastikas, išplėsta gamintojo atsakomybės schema, pagerinta perdirbimo rūšiavimo įrenginių veikla ir supaprastinti teisės aktai, susiję su žaliaisiais taškais. Reforma padedama siekti tikslų – iki 2030 m. komunalinių kietųjų atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodiklius padidinti iki 60 proc., o šalinimo sąvartynuose rodiklį sumažinti iki 10 proc. Nacionalinė atliekų reguliavimo institucija, kuri turi būti įsteigta vykdant šią reformą, inter alia, atsako už kainų nustatymo politikos patikimumo užtikrinimą, atliekų tvarkymo įgyvendinimo visoje šalyje priežiūrą ir tinkamo regioninių ir vietos atliekų tvarkymo įmonių veikimo priežiūrą. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

Reforma: Naujos vandens ir nuotekų reguliavimo institucijos įsteigimas (priemonės Nr. 16979)

Vykdant reformą įsteigiama viena institucija – Nacionalinė vandens reguliavimo institucija (NWRA), atsakinga už Aplinkos ir energetikos ministerijos parengtos racionalaus vandens išteklių valdymo politikos įgyvendinimą. Tikimasi, kad naujoji institucija stiprins institucinę sistemą ir vykdys sektoriaus priežiūrą, be kita ko, racionalizuos vandens tarifų politiką pagal principą „teršėjas moka“ ir užtikrins vandens paslaugų tvarumą Graikijoje. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

4 pagrindinė reforma. Atliekų tvarkymas ir vandens reforma siekiant tausaus išteklių naudojimo

5 grupė Nacionalinis miškų atkūrimo planas ir biologinės įvairovės apsauga

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Nacionalinis miškų atkūrimo planas ir pavyzdinės investicijos „Parnitha“ (priemonės Nr. 16849)

●    Biologinės įvairovės apsauga kaip tvaraus augimo varomoji jėga (priemonės Nr. 16851)

6 grupė: Nuotekų ir vandens infrastruktūra, vandens taupymas

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūra (priemonės Nr. 16846)

●    Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo infrastruktūra (priemonės Nr. 16850)

●    Apsaugos nuo potvynių projektas (priemonės Nr. 16882)

●    Vandens tiekimo projektai (priemonės Nr. 16898)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
65	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16882_Potvynių mažinimo projektai	Tarpinė reikšmė	Pranešimas apie apsaugos nuo potvynių sutarčių skyrimą	Pranešimas apie visų sutarčių skyrimą				IV ketv.	2023	Pranešimas apie visų potvynių padarinių švelninimo darbų sutarčių skyrimą 4 regionuose: Lasithi Crete, Amvrakia-Amfilohia regionas, Lutrakio regionas ir Oreokastro sritis. Prieš pradedant bet kokius statybos darbus užtikrinama ir įrodoma, kad kiekviena investicijų dalis visiškai atitinka Vandens pagrindų direktyvos reikalavimus.
66	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16850_Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas vandens taupymo veiksmams paskelbimas	Aplinkos ministerijos paskelbtas kvietimas pareikšti susidomėjimą				II ketv.	2023	Kvietimo teikti paraiškas dėl vandens taupymo veiksmų programos paskelbimas, siekiant įtraukti reikalavimą, kad sistema būtų sukonstruota taip, kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų <= 0,5 kWh, arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) — <= 1,5.
67	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16898_Vandens tiekimo projektai	Tarpinė reikšmė	Pranešimas apie vandens tiekimo projektų sutarties skyrimą	Pranešimas apie visų sutarčių skyrimą				IV ketv.	2023	Pranešimas apie visų vandens tiekimo infrastruktūros projektų sutarties sudarymą: 1. Vandens tiekimo sistemos Preveza-Arta-Lefkada prefektūroms 2. Vandens tiekimo sistemos Lesbo saloje 3. Vandens tiekimas Korfu saloje Prieš pradedant bet kokius statybos darbus užtikrinama ir įrodoma, kad kiekviena investicijų dalis visiškai atitinka Vandens pagrindų direktyvos reikalavimus.
68	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16846_Nauja infrastruktūra – Nuotekų valymo miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Pranešimas apie sutarties dėl nuotekų projektų skyrimą	Pranešimas apie visų sutarčių skyrimą				IV ketv.	2023	Pranešimas apie sutarties dėl nuotekų ir dumblo tvarkymo projektų sudarymą: 1. Kanalizacijos tinklo infrastruktūra ir nuotekų valymo įrenginiai (WWTP). 2. Nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, plėtra ir modernizavimas bei išvalyto vandens pakartotinis naudojimas. 3. Nuotekų valymo įrenginių dumblo tvarkymo infrastruktūros diegimas. Visose sutartyse turi būti numatytas reikalavimas, kad iš priekinės iki galo nuotekų sistemos grynasis energijos suvartojimas būtų nulinis.
69	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16882_Potvynių mažinimo projektai	Tarpinė reikšmė	60 % potvynių padarinių švelninimo darbų užbaigimas	Infrastruktūros ministerijos sertifikuoto nepriklausomo inžinieriaus ataskaita				IV ketv.	2024	60 % darbų, susijusių su potvynių mažinimo projektais 4 regionuose, užbaigimas: Lasithi Crete, Amvrakia-Amfilohia regionas, Lutrakio regionas ir Oreokastro sritis.
70	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16898_Vandens tiekimo projektai	Tarpinė reikšmė	60 % vandens tiekimo projektų užbaigimas	Infrastruktūros ministerijos sertifikuoto nepriklausomo inžinieriaus ataskaita				IV ketv.	2024	60 % darbų vertės pagal tris vandens tiekimo projekto dalis: 1. Vandens tiekimo sistemos Preveza-Arta-Lefkada prefektūroms; 2. Vandens tiekimo sistemos Lesbo saloje; ir 3. Vandens tiekimas Korfu saloje.
71	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16850_Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	50 % vandens taupymo veiksmų ir vandens tiekimo užbaigimas	Aplinkos ir energetikos ministerijos sertifikuota nepriklausomo inžinieriaus ataskaita				IV ketv.	2024	Vandens taupymo veiksmų, skirtų 50 % namų ūkių, užbaigimas ir 50 % vandens tiekimo projektų darbų vertės užbaigimas.
72	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16846_Nauja infrastruktūra – Nuotekų valymo miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	50 % nuotekų valymo darbų užbaigimas	Nepriklausomo inžinieriaus, patvirtinto Aplinkos ir energetikos ministerijos, užpildymo ataskaita				IV ketv.	2024	50 % darbų, skirtų miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūroms, vertės užbaigimas.
73	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16846_Nauja infrastruktūra – Nuotekų valymo miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimas	Nepriklausomo inžinieriaus, patvirtinto Aplinkos ir energetikos ministerijos, užpildymo ataskaita				IV ketv.	2025	Visų miesto nuotekų ir dumblo tvarkymo projektų užbaigimas: 1. Kanalizacijos tinklo infrastruktūra ir nuotekų valymo įrenginiai (WWTP); 2. Nuotekų valymo įrenginių modernizavimas, plėtra ir modernizavimas bei išvalyto vandens pakartotinis naudojimas; ir 3. Nuotekų valymo įrenginių dumblo tvarkymo infrastruktūros diegimas.
74	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16850_Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo infrastruktūros pabaigimas	Nepriklausomo inžinieriaus, patvirtinto Aplinkos ir energetikos ministerijos, užpildymo ataskaita				IV ketv.	2025	Visų projektų užbaigimas, įskaitant: 1: Vandens tiekimo infrastruktūra septyniose srityse 2: Trys gėlinimo įrenginiai 3 : Nuotėkių vandens tiekimo tinkluose aptikimo nuotolinio valdymo projektai 4: Skaitmeninių vandens skaitiklių įsigijimas 5: Vandens taupymo veiksmai: bent 45 000 namų ūkių ir 10 000 įmonių
75	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16882_Potvynių mažinimo projektai	Tarpinė reikšmė	Potvynių mažinimo projektų užbaigimas	Nepriklausomo inžinieriaus, patvirtinto Aplinkos ir energetikos ministerijos, užpildymo ataskaita				IV ketv.	2025	Potvynių švelninimo projektų užbaigimas keturiuose regionuose: Lasithi Crete, Amvrakia-Amfilohia regionas, Lutrakio regionas ir Oreokastro sritis.
76	4 - 1.4. Tvarus išteklių naudojimas, atsparumas klimato kaitai ir aplinkos apsauga – 16898_Vandens tiekimo projektai	Tarpinė reikšmė	Vandens tiekimo projektų užbaigimas	Nepriklausomo inžinieriaus, patvirtinto Aplinkos ir energetikos ministerijos, užpildymo ataskaita				IV ketv.	2025	Trijų vandens tiekimo projekto dalių užbaigimas a) Preveza – Arta – Lefkada, b) Korfu ir c) Lesbo: užbaigti ir veikiantys vandens įsiurbimo ir galvutės darbai, vamzdynai, saugyklos ir siurblinės.

7 grupė: Civilinės saugos projektai

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Oro transporto priemonės krizėms valdyti (priemonės Nr. 16911)

●    Novatoriškos stebėsenos ir valdymo sistemos kūrimas (priemonės Nr. 16910)

●    Strateginio nacionalinio nelaimių rizikos valdymo sukūrimas (priemonės Nr. 16909)

●    Miškų gaisrų gesinimo, prevencijos ir reagavimo įranga (priemonės Nr. 16912)

●    Regioninių civilinės saugos centrų (PEKEPP) įgyvendinimas taikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas (priemonės Nr. 16283)

E. 2.1 KOMPONENTAS. JUNGLUMAS

Šis Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima priemones, kuriomis siekiama skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas plačiai diegti itin didelio pralaidumo tinklus, įskaitant 5G ir šviesolaidinius tinklus, laikantis 2025 m. ES 5G ir gigabitinio ryšio tikslų, ir mažų palydovų sistemos kūrimą. Į šį komponentą įtrauktos investicijos yra susijusios su šviesolaidinės infrastruktūros įrengimu pastatuose, 5G tinklų, apimančių visus pagrindinius Graikijos greitkelius, kūrimu, povandeninių skaidulinių kabelių tiesimu, kad žemyninė Graikija būtų sujungta su Graikijos salomis ir Kipru, ir kosmoso technologijų bei prietaikų naudojimu kuriant mažų palydovų sistemą, kuria būtų remiamos saugaus ryšio paslaugos ir daugiatikslės žemės stebėjimo taikomosios programos. Į šį komponentą įtrauktomis reformomis sukuriama sistema, skirta palengvinti perėjimą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio ir perėjimą prie 5G technologijos.

Visomis siūlomomis investicijomis ir reformomis sprendžiamos problemos, kylančios dėl didėjančio ryšio ir Žemės stebėjimo bei stebėjimo poreikio. Šiomis priemonėmis remiama konkrečiai šaliai skirta rekomendacija dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kurioje Graikija raginama sutelkti investicijas į perėjimą prie skaitmeninių technologijų, visų pirma į itin didelio pajėgumo skaitmeninę infrastruktūrą. Jos taip pat veiksmingai reaguoja į skaitmeninę pertvarką ir (arba) su ja susijusius iššūkius, nes tikimasi, kad jos labai padės pagerinti itin didelės spartos ryšį Graikijoje. Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Investicijos: Maži palydovai (priemonės Nr. 16855)

Investicijos yra susijusios su mažų palydovų sistemos, kuria remiamos ryšio paslaugos, taip pat žemės stebėjimo taikomosios programos kartografavimo, laivybos, tiksliojo ūkininkavimo, teritorijų planavimo ir kitose srityse, kūrimu. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Perėjimas prie 5G technologijos, padedantis plėtoti novatoriškas nuotolinio ryšio paslaugas (priemonės Nr. 16844)

Reforma nustatomas perėjimo prie 5G technologijos pagrindas. Pirmuoju reformos etapu daugiausia dėmesio skiriama reguliavimo ir teisės aktų sistemos įgyvendinimui, visų pirma 25 proc. daugiajuosčio 5G ryšio aukcionų pajamų panaudoti novatoriškam fondui „Faistos“, kuris investuoja į įmones ir projektus, teikiančius 5G produktus ir paslaugas. Antrasis etapas apima tolesnių 5G tinklų plėtros galimybių ir rizikos nustatymo procesą, procedūrų supaprastinimą ir reikalavimų bei rizikos vertinimą konkrečioms ekonominėms reikmėms (pvz., transportui). Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Investicijos: 5G koridoriai – plėtojami 5G tinklai, kuriais užtikrinama visų Graikijos greitkelių, kurie yra transeuropinių transporto tinklų dalis, aprėptis (priemonės Nr. 16834)

Investicijos apima 5G tinklo infrastruktūros plėtrą pagrindiniuose Graikijos greitkeliuose, kurie yra transeuropinių transporto tinklų dalis, siekiant patenkinti susietojo ir autonominio judumo poreikius. Investicijos turėtų būti pradėtos įgyvendinti 2021 m. gruodžio 31 d. ir užbaigtos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Perėjimas prie spartaus plačiajuosčio ryšio. Perėjimas prie 100/200 Mbps (ypač spartaus) plačiajuosčio ryšio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio paklausos stiprinimas (priemonės Nr. 16857)

Šią reformą sudaro veiksmų plano, skirto pereiti prie 100/200 Mbps (Ultrafast) plačiajuosčio ryšio diegiant šviesolaidines optines skaidulas ir su jais susijusią įrangą pastatuose, taip pat povandeninius kabelius Graikijos salose, parengimas ir įgyvendinimas, sudarant sąlygas didesnei itin spartaus tinklo jungčių aprėpčiai. Į planą įtraukiami veiksmai, būtina veikla, tvarkaraščiai, taip pat visi būtini esamos teisinės ir reguliavimo sistemos pakeitimai, kuriais būtų remiamas ir stebimas perėjimas prie itin spartaus plačiajuosčio ryšio. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. birželio 30 d.

Investicijos: Povandeniniai šviesolaidžiai (priemonės Nr. 16962)

Investicijas sudaro modernių povandeninių skaidulų kabelių, kurie sujungia žemyninę Graikijos dalį su jos salomis ir su Kipru, diegimas. Juo siekiama pašalinti pagrindinę kliūtį, trukdančią galutiniams paslaugų gavėjams naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugomis tiek fiksuotojo, tiek judriojo ryšio tinkluose, ir padidinti tranzitinio tinklo infrastruktūros pajėgumą ir atsparumą remiant 5G. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Šviesolaidinė infrastruktūra pastatuose (priemonės Nr. 16818)

Investicijomis skatinamas šviesolaidinės infrastruktūros įrengimas gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose ir galutinių paslaugų gavėjų prijungimas prie itin didelio pralaidumo tinklų (VHCN) pagal paklausos subsidijos (voucher) schemą, kuria subsidijuojamos a) kabelių vidaus sąnaudos ir b) prijungimo mokesčiai (vienkartinis plačiajuosčio ryšio paslaugų diegimo mokestis). Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

8 grupė: Junglumas

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Perėjimas prie 5G technologijos, sudarant palankesnes sąlygas novatoriškų nuotolinių paslaugų plėtojimui. (priemonės Nr. 16844)

●    Perėjimas prie spartaus plačiajuosčio ryšio. Perėjimas prie 100/200 Mbps (ypač spartaus) plačiajuosčio ryšio ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio paklausos didinimas (priemonės Nr. 16857)

●    Šviesolaidinė infrastruktūra pastatuose (priemonės Nr. 16818)

●    5G koridoriai – plėtoti 5G tinklus, kurie apims visus Graikijos greitkelius, kurie yra transeuropinių transporto tinklų dalis (priemonės Nr. 16834)

●    Maži palydovai (priemonės Nr. 16855)

●    Povandeniniai šviesolaidžiai (priemonės Nr. 16962)

F. 2.2 KOMPONENTAS. MODERNIZAVIMAS

Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano modernizavimo komponentu siekiama modernizuoti viešąjį administravimą tobulinant jo veiklos modelį ir užtikrinant aukštos kokybės paslaugų teikimą piliečiams ir įmonėms. Siekiant šio tikslo spartinamos pastangos gerinti viešojo administravimo skaitmeninius rezultatus. Reformų ir investicijų tikslas: a) viešojo sektoriaus organizacijų skaitmeninę transformaciją, įskaitant archyvų skaitmeninimą ir geresnes skaitmenines paslaugas; b) veiklos proceso patobulinimus ir modernių IT sistemų įdiegimą; c) didesnis sistemų ir duomenų sąveikumas; d) plataus masto kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo strategijas ir politiką; taip pat e) platesnis pažangiųjų technologijų, pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų, naudojimas.

Šiuo komponentu siekiama spręsti viešojo administravimo modernizavimo ir skaitmeninimo uždavinį, kartu racionalizuojant ir supaprastinant pagrindinius procesus ir procedūras. Ji remia konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų (konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos 2020 m. Nr. 3 ir 2019 m. Nr. 2) įgyvendinimą didinant viešojo administravimo veiksmingumą ir skaitmeninimą. Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: Viešojo administravimo į klientą orientuotos paslaugos supaprastinant ir tobulinant procesus, tobulinant sistemas ir užtikrinant atitiktį Europos strategijoms ir politikai (priemonės Nr. 16929)

Reformos tikslas – Graikijos piliečiams ir įmonėms teikti į naudotojus orientuotas paslaugas ir gerinti Graikijos viešojo administravimo vidaus veikimą. Reformą sudaro vidutinės trukmės administracinės naštos mažinimo strategijos įgyvendinimas ir į klientus orientuotų paslaugų viešajame administravime kūrimas bei procesų, sistemų patobulinimų ir atitikties Europos strategijoms ir politikai tobulinimas 1) priimant reguliavimo pakeitimus, kad būtų sukurtas platus nacionalinių viešųjų organizacijų keitimosi duomenimis registrų ir paslaugų tarpusavio sujungimo ir sąveikumo reguliavimo pagrindas pagal naująją Europos sąveikumo sistemą; ir 2) įgyvendinti Nacionalinę proceso supaprastinimo programą, įskaitant nacionalinio procedūrų registro sukūrimą ir visišką Observatorijos įsteigimą reguliavimo ir Nacionalinio procedūrų registro poveikiui stebėti (toliau – „Diavlos“). Reforma apima supaprastinimą ir (arba) skaitmeninimą: poveikio vertinimo procesus, prašymą suteikti pilietybę, individualiųjų įmonių steigimą, procedūrų, susijusių su piliečių gyvenimo įvykiais, įskaitant gimimą, mirtį ir santuokos nutraukimą, supaprastinimą, su teisininkais susijusių teisingumo procedūrų supaprastinimą, teismo sprendimus, skaitmeninius parašus, teismų išduodamus pažymėjimus, vairuotojo pažymėjimo atnaujinimą ir mifoto.gov.gr veikimą ir elektroninį dokumentų platinimą viešojo administravimo sistemoje. Pagrindiniai reformų prioritetai taip pat apima viešųjų pirkimų procesus, visų rūšių įmonių steigimo reikalavimus ir procesus po registracijos, socialinės apsaugos ir mokesčių prašymus ir kitą su užimtumu susijusią biurokratiją, planavimą, mokėjimus ir finansų valdymo stebėsenos procesus. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Archyvų skaitmeninimas ir susijusios paslaugos (priemonės Nr. 16778)

Investicijas sudaro pagrindinių archyvų skaitmeninimas įvairiuose sektoriuose (teisingumas, sveikata, bendrieji valstybės archyvai, miestų planavimas, ekspropriacija, kadastras, imigracija ir prieglobstis, jūrų reikalai) ir integravimas į atitinkamas IT sistemas, taip pat viešojo sektoriaus saugaus saugojimo ir platesnio masto viešojo sektoriaus archyvų (iš viso devynių projekto dalių) bandomasis įgyvendinimas. Konkrečiai minėtos projekto dalys apima skaitmeninimo įgyvendinimą ir kitus būtinus veiksmus, susijusius su šiais archyvais: 1) 300 000 000 fizinių puslapių (A3/A4 įrištų ir neįrištų, įskaitant OCR ir anoniminimo procesą) teisingumo sistemoje, 2) 190 000 000 įvairaus dydžio visuomenės sveikatos sistemos tyrimų nuotraukų (rentgeno, ašinių, magnetinio rezonanso, kardiografų), 3) 55 000 000 valstybės bendrojo archyvo fizinių puslapių (A4/A3 formato įrištų ir neįrištų) (30 000 000 A3/A4 puslapių centrinėms ir vietos agentūroms ir 25 000 000 A2/A1/A0 puslapių centrinėse agentūrose), 4) 61 500 000 puslapių (A4 formato įrištų ir neįrištų) imigracijos ir prieglobsčio sistemoje, 5) 17 000 000 fizinių puslapių (A0, A1, A3) ekspropriacijų, 6) 387 200 000 vizualizavimo archyvų ir bylų geografinio kodavimo (suskaitmeninti 217 200 000 įvairių dydžių fizinių įrašų ir (arba) dokumentų, sukurti 170 000 000 bylų metaduomenis ir geokoduoti) miestų planavimo agentūrose, 7) 600 000 000 (A0/A1/A3) nuosavybės teisės ir atitinkami dokumentai Kadastre hipotekos įstaigose, 8) 7 000 000 jūrų reikalų (laivų registro, bendrovių bylų, jūrininkų asmens bylų, kitų jūrų bylų) fizinių įrašų (A4/A3 įrištų ir neįrištų), ir 9) bandomasis archyvų, skirtų saugiam maždaug 65 000 000 bylų saugojimui (Α5/Α4/Α3/Α2/Α1/Α0) saugojimas kituose viešojo sektoriaus archyvuose, modelio įgyvendinimas. Tai pagrindinė investicija siekiant veiksmingesnio viešojo administravimo. Juo siekiama sumažinti viešojo administravimo įstaigų teikiamų paslaugų visuomenei laiko sąnaudas, o geresnė prieiga prie archyvų taip pat turėtų padėti sutaupyti daug lėšų ir atlaisvinti išteklius. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Valdžios sektoriaus CRM (priemonės Nr. 16810)

Investicijos susijusios su integruotos sistemos, skirtos valdyti visą viešojo administravimo santykių su piliečiais ir įmonėmis ciklą, kūrimu, plėtojimu, įgyvendinimu ir veikimu. Įgyvendinant projektą gerinami esami viešojo administravimo institucijų pajėgumai stebėti jos sąveiką ir sandorius su piliečiais ir įmonėmis. Sistema naudoja piliečių ir įmonių surinktą informaciją, kad pritaikytų požiūrį ir skatintų teikti aukštesnio lygio paslaugas. Investicijos apima: a) integraciją ir sąveikumo paslaugas, taikant modernias programinės įrangos kūrimo ir kūrimo metodikas, b) prieigą prie paslaugų, kuriomis remiamas paslaugų teikimo mechanizmas, kuris yra naujų taikomųjų programų, grindžiamų mažo kodo technologija, kūrimo priemonių rinkinį, c) ryšių su klientais valdymo (CRM) platformą, kurioje bus renkami ir tvarkomi visi aptarnaujamų piliečių duomenys ir bus koordinuojami verslo procesai, neatsižvelgiant į tai, kokia paslauga inicijuojama, d) piliečių konsensuso valdymo sistemą, skirta prieigai prie elektroninių paslaugų), ryšių centro paslaugos, per kurias piliečiams ir įmonėms teikiamos paslaugos naudojantis tradiciniais kanalais, pavyzdžiui, skambučių centrais, taip pat šiuolaikiniais kanalais, pavyzdžiui, internetinėmis formomis, socialine žiniasklaida, pranešimų programėlėmis, telekonferencijos programėlėmis, e) KEP skaitmeninės platformos tobulinimą ir jos ryšys su bendra piliečių bylų valdymo sistemą, skambučių centru ir gov.gr., f) procesų ir paslaugų, susijusių su fiziniu klientų buvimu, supaprastinimą ir tobulinimą išplečiant esamą „MyKEPLive“ infrastruktūrą ir ją integruojant į fizinio buvimo paskyrų sudarymo sistemą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Tolesnis viešojo administravimo vieno langelio sistemų modernizavimas (priemonės Nr. 16780)

Investicijas sudaro tolesnis Piliečių paslaugų centrų (KEP) modernizavimas modernizuojant jų infrastruktūrą ir periferinius įrenginius, taip pat naujos telekonferencijų įrangos ir naujų prietaikų, suderinamų su šiuolaikine skaitmenine darbo vieta (vertinimo sistemos, mobiliosios programos, automatiniai bilietų automatai, eilių valdymas ir išmaniosios pranešimo sistemos), įrengimas. Investicijos apima: a) esamos technologinės įrangos modernizavimas, b) modernus eilių valdymas ir išmaniosios pranešimo sistemos, c) klientų (piliečių) vertinimo sistemos. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Nauja viešųjų pirkimų sistema (priemonės Nr. 16736)

Investicijos susijusios su naujos IT sistemos, skirtos viešiesiems pirkimams, pertvarkymu ir įgyvendinimu. Investicijas sudaro skaitmeninimas ir viso viešųjų pirkimų funkcinio gyvavimo ciklo integravimas, sąveikumo paslaugų modernizavimas, pažangių viešųjų pirkimų metodų ir priemonių kaip skaitmeninių paslaugų integravimas (e. parduotuvės ir e. prekyvietės) ir IRT parama Nacionalinei centrinei sveikatos viešųjų pirkimų institucijai (EKAPY). Investicijos apima: a) portalo perprojektavimas ir tobulinimas www.eprocurement.gov.gr ; b) didelio masto papildymų ir pritaikymo posistemiams, naudojamiems konkursams; c) centrinio elektroninio viešųjų pirkimų registro (KIMDIS) reforma, pertvarkymu ir plėtimu, statistinių duomenų rinkimo sistemų atnaujinimu ir plėtimu bei jų tolesniu statistiniu apdorojimu; d) elektroninės viešųjų pirkimų sistemos (ESIDIS) derinimo ir įgyvendinimo išplėtimas siekiant elektroninėmis priemonėmis remti naujas strategijas ir veiklos procesus viešųjų pirkimų srityje; e) jau įdiegtų sąveikumo paslaugų tobulinimas ir naujų duomenų mainams skirtų paslaugų diegimas; f) elektroninės sąveikos paslaugos su gov.gr, KI, bankininkystės organizacijomis, siekiant integruoti elektroninių dokumentų ir kitų duomenų skaitmeninio parašo naudojantis sistema galimybes ir užtikrinti „neatsisakymą“; g) įdiegti sistemos duomenų bazėse saugomą duomenų šifravimo mechanizmą, kad būtų užkirstas kelias piktavališkiems ESIDIS ir G-Cloud administratorių veiksmams; h) naujas saugumo tyrimas ir sistemos papildymai ir (arba) pakeitimai siekiant padidinti jos saugumą, sertifikavimą ir intervencijas siekiant padidinti sistemos saugumą, kad ji būtų sertifikuojama atliekant nepriklausomą saugumo vertinimą; i) viešųjų pirkimų planavimo sistemos tobulinimas ir atnaujinimas, siekiant plačiau remti viešuosius pirkimus ir centralizuotas viešųjų pirkimų procedūras naudojant elektroninius katalogus; j) ekonominės veiklos vykdytojų paramos paraiškų įtraukimas: paraiškų konkursams ieškoti gerinimas, istoriniai ir statistiniai duomenys apie jų dalyvavimą viešųjų pirkimų procesuose, tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų informacijos ir ryšių posistemių tobulinimas, bilietų pardavimo sistema klausimams užduoti ir problemų sprendimas arba pagalbos tarnybos priemonė; k) virtualiųjų padėjėjų gebėjimų įtraukimas, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų užduoti klausimus natūralia kalba; l) elektroninės bylų archyvavimo sistemos (ESIDIS – KIMDIS), atitinkančios elektroninių rinkmenų teisinės sistemos nuostatas, įdiegimas; m) mokymo medžiagos rengimas ir viešinimo veiksmai; n) techninės paramos ir projektų stebėsenos paslaugos; o) tyrimą, kuriame vertinamos esamų e. viešųjų pirkimų priemonių ir jų atrankos, atnaujinimo arba pakeitimo naujomis ir veiksmingesnėmis priemonėmis galimybės ir veiksmingumas; p)pastatų informacinis modeliavimas (BIM); q) IRT parama Nacionalinei centrinei sveikatos viešųjų pirkimų institucijai (EKAPY). Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Užsienio reikalų ministerijos skaitmeninė transformacija (priemonės Nr. 16742)

Investicijomis siekiama modernizuoti Užsienio reikalų ministeriją plečiant jos operacijų ir IT infrastruktūros skaitmeninimą. Investicijas sudaro: a) URM procesų standartizavimą, kuriuo užtikrinamas strateginio ir veiklos planavimo (SVP) gyvybingumas ir atitinkamai jo sėkmė; b) padėti plačiau propaguoti MFP veiklos apimtį ir kuo geriau panaudoti jos išteklius suderinant juos su siekiamais tikslais, c) užtikrinti tiesioginę prieigą prie informacijos per kuo trumpesnį laikotarpį, įtraukiant semantinę paieškos paramą, grindžiamą pažangiausiomis dirbtinio intelekto priemonėmis; d) sukurti prieinamą ir svarbią archyvų duomenų bazę ir informacijos centrą veiksmingoms administracinėms pareigoms vykdyti ir apimti URM reikalavimus, kad ji galėtų veiksmingiau vykdyti viešąją ir ekonominę diplomatiją, e) Užsienio reikalų ministerijos kripto IT ir telekomunikacijų saugumo infrastruktūros atnaujinimą vykdant jos skaitmeninę transformaciją. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicijos: Šauktinių skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programos (priemonės Nr. 16826)

Investuojant į privalomą karinę tarnybą integruojama mokymo programa ir skaitmeninių įgūdžių sertifikavimas. Tikslas – išnaudoti šauktinių darbo laiką, kad būtų įgyti skaitmeniniai įgūdžiai, kurių reikia šiandieninėms ginkluotosioms pajėgoms ir darbo rinkai. Šios investicijos įgyvendinamos modernizuojant ir plečiant skaitmeninės piliečių akademijos platformą ir apima: a) personalizuota šauktinių prieiga prie mokymo portalo, kuriame turi būti tvirti kibernetinio saugumo mechanizmai ir atgrasymas nuo kibernetinių išpuolių, taip pat sustiprinta asmens duomenų apsaugos struktūra, b) šauktinio elektroninio portfelio (e. portfelio), kuriame atsispindės jo išsilavinimas ir jo turima kvalifikacija, konfigūracija, c) skaitmeninių įgūdžių ugdymo programų rengimas ir konfigūracija, d) savarankiško vertinimo priemonės kūrimas ir naudojimas, e) 50 000 planšetinių kompiuterių, kurie įgyjami ir teikiami skaitmeniniams įgūdžiams įgyti skaitmeninio mokymo proceso metu, e) mokymo proceso metu įgytų skaitmeninių įgūdžių sertifikavimas, grindžiamas Europos ir nacionalinėmis skaitmeninių įgūdžių sistemomis. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicijos: Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos skaitmeninė transformacija (priemonės Nr. 16791)

Investicijas sudaro Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos skaitmeninių pajėgumų, t. y. skaitmeninio turizmo žemėlapio, Graikijos kultūros vertybių skaitmeninės saugyklos ir novatoriškos sistemos, kuria turistams ir piliečiams teikiama informacija naudojant antrosios kartos dirbtinio intelekto technologiją, plėtojimas. Investicijos apima: a) platformos (skaitmeninio turizmo žemėlapio), kurioje lankytojas galės gauti informacijos apie miesto ar salos turistinio produkto specifines savybes, kūrimą, kad potencialus lankytojas, naudodamasis šia platforma, gautų svarbų informacijos šaltinį, susijusį su patirtimi ir interesais, kuriems jis teikia pirmenybę, b) kurti reklamos priemones, pavyzdžiui, skaitmenines programėles, interneto svetaines ir reklaminę veiklą, ir saugyklą, kuri taip pat veiktų kaip biblioteka, kad lankytinos vietos ir jų pagrindiniai suinteresuotieji subjektai galėtų vykdyti gerai parengtas ir tvarias reklamos strategijas, c) sukurti inovatyvią turizmo informacijos sistemą, kurioje būtų informacijos – kioskai su jutikliniais ekranais pagrindiniuose centruose, taip pat žemėlapiai su istoriniais, geografiniais, kultūriniais sluoksniais, įskaitant visas kultūrines vertybes ir veiklą, lengvai pasiekiamus mobiliosios programėlės. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Reforma: Viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo strategija ir politika ir pažangios saugumo paslaugos nacionaliniams ypatingos svarbos infrastruktūros objektams (priemonės Nr. 16823)

Reforma susijusi su kibernetinio saugumo strategijos ir kibernetinio saugumo politikos, kuriomis siekiama padidinti viešojo sektoriaus sistemų ir duomenų arba informacijos patikimumą ir saugumą ir padidinti piliečių pasitikėjimą jų sąveika su viešuoju sektoriumi, rengimu ir įgyvendinimu. Be to, reforma apima Nacionalinio kibernetinio saugumo operacijų centro (SOC) įgyvendinimą, taip pat pažangiųjų saugumo paslaugų (SOC ir DDoS) teikimą G-Cloud ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, siekiant sistemingai ir nuolat gerinti saugumą ir riboti kibernetinio saugumo grėsmes, kylančias per jį veikiančioms viešojo sektoriaus centrinėms infrastruktūroms ir informacinėms sistemoms. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Sąveikumas ir saityno paslaugų plėtojimas (priemonės Nr. 16779)

Investicijas sudaro centrinės sąveikos infrastruktūros, skirtos integruotam paslaugų valdymui, sukūrimas ir sąsajų su viešuoju administravimu plėtojimas bei teikimas, sudarant palankesnes sąlygas vyriausybinėms agentūroms keistis informacija ir teikti interaktyvias internetines paslaugas. Investicijos apima a) interneto paslaugų ir jų dokumentų įgyvendinimą, b) paslaugų integravimą į gov.gr c) būtinų kontrolės testų apibrėžtį ir atlikimą, d) interneto paslaugų bandomąjį veikimą, e) saityno paslaugų perkėlimą į gamybą (galutinis įgyvendinimas pasibaigus bandomajam etapui), f) paramą naujoms saityno paslaugoms. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Registrų, sistemų ir paslaugų, skirtų nacionalinių viešųjų organizacijų keitimuisi duomenimis, sujungimas ir sąveikumas (priemonės Nr. 16782)

Reformos tikslas – parengti išsamią registrų ir paslaugų, skirtų viešųjų organizacijų keitimuisi duomenimis, sujungimo ir sąveikumo sistemą ir veiksmų planą, atsižvelgiant į naująją Europos sąveikumo sistemą (EIF). Reforma palengvina sąveikių, personalizuotų ir vartotojui patogių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimą piliečiams ir įmonėms. Reforma numatomi organizaciniai, procedūriniai ir teisės aktų pakeitimai, kuriais: a) dabartinė Graikijos nacionalinė sąveikumo sistema (eGIF) suderinama su dabartine Europos sąveikumo sistemos versija, b) atitinkami nacionaliniai, regioniniai ir vietos duomenų šaltiniai ir skaitmeninė infrastruktūra susiejami su Europos vienkartinio keitimosi įrodymais sistema, sukurta pagal Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą, ir c) peržiūrimos ir analizuojamos sistemos ir duomenys, skirti sertifikatų ir oficialių dokumentų skaitmeninimui. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Viešojo sektoriaus informacinių sistemų duomenų klasifikavimo tyrimai (priemonės Nr. 16965)

Investicijomis siekiama apibrėžti viešojo sektoriaus informacinių sistemų, įdiegtų Vyriausybės debesijoje viešojo sektoriaus debesijoje (G-Cloud), kurią valdo Viešojo administravimo informacinių sistemų generalinis sekretoriatas (GSISPA), duomenų klasifikavimo tyrimų šabloną. Investicijas sudaro centrinių informacinių sistemų duomenų klasifikavimo tyrimų rengimas ir standartizavimas bei 220 atitinkamų tyrimų, susijusių su visomis jau įdiegtomis centrinėmis informacinėmis sistemomis ir viešojo sektoriaus taikomosiomis programomis, atlikimas. Šablonas taip pat naudojamas visose būsimose informacinėse sistemose prieš jas įdiegiant G-Cloud. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Kitos kartos sąveikos centras (KED) (priemonės Nr. 16964)

Investicijomis siekiama modernizuoti viešojo administravimo informacinių sistemų generalinio sekretoriato sąveikumo centrą (GSISPA), kad būtų galima užtikrinti tarpinstitucinį ir tarpsisteminį sąveikumą esant didelei prieigai. Investicijas sudaro: a) galimybių ir saugumo tyrimas, b) reikiamų licencijų duomenų bazei ir mišriajai debesijos programų platformai teikimas ir diegimas, c) kitos kartos sąveikumo centro (KED) kūrimas ir diegimas, d) naujų saityno paslaugų diegimas kitos kartos sąveikumo centre (KED). Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicijos: E. registrai (priemonės Nr. 16824)

Investicijas sudaro esamų centrinių viešojo administravimo įstaigų registrų sąveikumo ir sąsajų sukūrimas, taip pat registrų rinkimas ir plėtojimas, siekiant palaipsniui užtikrinti sklandų ir tinkamą skaitmeninių viešųjų paslaugų veikimą, naudojant tarpusavyje sujungtus ir naujausius registrus, kuriuose saugomi išvalytų duomenų įrašai. Tuo tikslu investicijomis sudaromos palankesnės sąlygos    esamų registrų rinkimas ir plėtojimas viename centriniame šaltinyje, siekiant palaipsniui užtikrinti sklandų ir tinkamą skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimą. Tai apima: a) duomenis vienoje vietoje: registrai turi būti prieinami per vieną sąsają ir juose turi būti galima atlikti paiešką b) naujausiuose duomenyse: visi registrų duomenys turi būti atnaujinti ir parengti naudoti. Prie kiekvieno registro galima prisijungti naudojant bendrą API. c) švarius duomenis: iki projekto pabaigos registrų duomenys turi būti kuo švarūs, o švarių duomenų tvarkymo procedūros ir politika turi būti nustatytos d) susieti registrai: užtikrinamas sąveikumas. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Turizmo registras e-MHTE (priemonės Nr. 16785)

Investicijas sudaro turizmo įmonėms skirtos skaitmeninės registrų platformos (e-MHTE), kuria siekiama sąveikauti su kitais viešaisiais registrais ir IT sistemomis, sukūrimas. Visi esamo registro (MΗTE) duomenys ir funkcijos perduodami į naująją platformą siekiant teikti geresnes ir patobulintas paslaugas, išduoti naujas veiklos licencijas ir atnaujinti esamas. Investicijos taip pat apima archyvo skaitmeninimą (1 875 000 erdvinio planavimo ir infrastruktūros skyriaus rinkmenų), įskaitant metažymėjimą ir saugojimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Reforma: Naujų technologijų ir tendencijų įtraukimas į viešojo administravimo pažangias paslaugas, našumo ir efektyvumo didinimas ir sistemų eksploatavimo, atnaujinimo ir priežiūros sąnaudų sumažėjimas (priemonės Nr. 16928)

Reformą sudaro holistinės sistemos, kuria siekiama į viešojo administravimo sistemą įtraukti technologinę pažangą (nuotolinė kompiuterija, verslo intelektas, dirbtinis intelektas – dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, paskirstytojo registro technologija) veiksmingo duomenų rinkimo, tvarkymo, pateikimo ir saugojimo tikslais, sukūrimas, taip sudarant palankesnes sąlygas geresnėms skaitmeninėms paslaugoms, tinkamam sprendimų priėmimui ir sistemų bei infrastruktūros efektyviam eksploatavimui ir priežiūrai. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Pažangieji miestai (priemonės Nr. 16854)

Investicijomis siekiama 11 Graikijos miestų palaipsniui paversti pažangiaisiais miestais, kuriant naują infrastruktūrą, skaitmenines platformas ir IT sistemas. Pažangiųjų miestų sprendimais miestams suteikiama galimybė naudotis technologijomis, informacija ir atviraisiais duomenimis, siekiant pagerinti miestų infrastruktūrą ir e. paslaugas, taip pat skatinti bendruomenės skatinamą ekonomikos augimą. Investicijomis taip pat siekiama remti savivaldybių pažangiųjų miestų modelių, kuriais turi vadovautis likusios savivaldybės, kūrimą pagal įgyvendinimo planų logiką. Priemonę sudaro dvi projekto dalys: 1) Graikijos pažangiųjų miestų investicijų iniciatyva, investuojanti į 11 miestų, iš kurių keturi jau atrinkti (Atėnai, Salonikų, Pirėjas ir Trikala), o dar septyni – remiantis miestų parengtais pasiūlymais. 2) iniciatyvos įgyvendinimo ir veiklos stebėsenos paramos mechanizmas. 1 projekto dalyje reikalaujama, kad paramos gavėjai parengtų išsamų įgyvendinimo planą kartu su dešimties metų pažangaus miesto strategija ir veiksmų planu, kurie būtų susieti su vietos, regioniniais ir nacionaliniais strateginiais tikslais. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Centrinės debesijos kompiuterijos infrastruktūros ir paslaugų teikimas (priemonės Nr. 16853)

Investicijomis siekiama pagerinti pagrindinių Skaitmeninio valdymo ministerijos institucijų, t. y. GSISPA ir IDIKA SA, veikimą diegiant debesijos kompiuterijos infrastruktūrą ir paslaugas (pagal Įstatymą Nr. 4727/2020) remiantis geriausia tarptautine patirtimi įgyvendinant vyriausybės debesijos infrastruktūrą ir paslaugas (G-Cloud). Projektu siekiama sukurti modernią hibridinių debesijos infrastruktūrą, kurią sudarytų du nuomininkai: Viena – G-Cloud, kita – H-Cloud. Kiekvienas nuomininkas turi turėti privačią nuotolinių kompiuterinių išteklių dalį ir viešojo debesijos komponentą bendroje valdymo ir paslaugų teikimo aplinkoje. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. birželio 30 d.

Debesijos paslaugų teikėjo duomenų centrai privalo laikytis „Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso“. Reikalavimas suderintas su 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, remiant perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir padedant siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų, nustatytų 2 straipsnio 11 dalyje, iš dalies pakeistų ES klimato teisės akto 10 straipsniu, ir laikantis tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir pereiti prie skaitmeninės ekonomikos, taip prisidedant prie didėjančios ekonominės ir socialinės konvergencijos, atkuriant ir skatinant tvarų Sąjungos ekonomikos augimą ir integraciją.

Investicijos: Nacionalinės mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros (GRNET) nuotolinių kompiuterinių išteklių infrastruktūros ir paslaugų modernizavimas (priemonės Nr. 16955)

Investicijas sudaro GRNET infrastruktūros ir paslaugų modernizavimas: a) jos programinės įrangos ir debesijos kompiuterijos paslaugų, daugiausia skirtų mokslinių tyrimų ir akademinės bendruomenės nariams, atnaujinimas, b) nacionalinės našiosios kompiuterijos sistemos ARIS išplėtimas ir atnaujinimas (B etapas) ir c) šviesolaidinės infrastruktūros nuoma. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Duomenų centrai privalo laikytis „Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso“. Reikalavimas suderintas su 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, remiant perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir padedant siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų, nustatytų 2 straipsnio 11 dalyje, iš dalies pakeistų ES klimato teisės akto 10 straipsniu, ir laikantis tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir pereiti prie skaitmeninės ekonomikos, taip prisidedant prie didėjančios ekonominės ir socialinės konvergencijos, atkuriant ir skatinant tvarų Sąjungos ekonomikos augimą ir integraciją.

Investicijos: Viešojo sektoriaus veiklos tęstinumo gerinimas (priemonės Nr. 16287)

Investicijas sudaro visų veiksmų, reikalingų veiklos tęstinumui viešojo administravimo sektoriuje užtikrinti, rengimas ir įgyvendinimas, taip sudarant sąlygas bet kurios viešojo sektoriaus agentūros darbuotojams atlikti savo darbą nuotoliniu būdu ir saugiai. Ji apima būtinų bendrųjų įrenginių (planšetinių kompiuterių) ir tinklo (VPN) infrastruktūros tiekimą ir G-debesijos paslaugų plėtrą. Investuojant pirmiausia analizuojami viešojo sektoriaus poreikiai ir parengiamas veiklos tęstinumo planas, skirtas ne tik orientacinei valstybės tarnautojų grupei, kuri bus dengiama įgyvendinant šį projektą (maždaug 71 500), bet ir visiems valstybės tarnautojams (maždaug 550 000). Įgyvendinus veiklos tęstinumo planą, investicijomis bus užtikrintas veiklos tęstinumo visoje viešojo administravimo sistemoje sąlygų įvykdymas. Šios išankstinės sąlygos apima a) korporatyvinio prietaiso buvimą, kuriame įdiegtos atnaujintos operacinės sistemos ir atnaujintos apsaugos nuo virusų programos, b) interneto paslaugų teikėjo prieigą prie interneto ryšio, c) virtualiojo privataus tinklo (VPN) prisijungimą per SYZEFXIS tinklą d) naudojant VPN ryšį užtikrinama saugi prieiga prie viešųjų agentūrų duomenų ir taikomųjų programų, kurių reikia, kad darbuotojas galėtų dirbti nuotoliniu būdu, ir, jei tai neįmanoma, turi būti parengti alternatyvūs sprendimai, e) techninė parama. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Syzefksis II plėtra (priemonės Nr. 16956)

Investicijas sudaro Nacionalinio viešojo sektoriaus tinklo (SYZEFXIS II) plėtra siekiant visiems valdžios sektoriui teikti patobulintas telekomunikacijų paslaugas, viešojo sektoriaus tinklo sukūrimas (išplėtimas), siekiant trejus metus iš eilės teikti atnaujintas telekomunikacijų paslaugas valdžios sektoriaus institucijoms ir konkrečiai užtikrinti aprėptį maždaug 34 000 pastatų, taip pat belaidžio ryšio paslaugas. Tai apima esamo nacionalinio viešojo administravimo tinklo „SYZEFXIS“, kuris šiuo metu apima tik 4 500 įstaigų buvimo vietų, plėtrą. Todėl visos viešosios institucijos turi būti modernizavusios telekomunikacijų paslaugas, didindamos interneto prieigos greitį ir taip piliečiams siūlydamos geresnes jungtis. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Viešojo sektoriaus duomenų valdymo strategija ir politika (priemonės Nr. 16827)

Reforma susijusi su: a) vyriausybės debesijos duomenų valdymo strategijos ir politikos plėtojimu ir b) viešųjų duomenų valdymo sistemos, infrastruktūros, pajėgumų sukūrimu, atvirų ir pakartotinai naudojamų duomenų politika ir atitinkamų paslaugų teikimu viešajam ir privačiajam sektoriams. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Centrinė BI – Duomenų analizė (priemonės Nr. 16842)

Investicijomis siekiama sudaryti sąlygas viešajam administravimui kuo labiau padidinti savo duomenų vertę, kurią ji gauna įgyvendindama Centrinė verslo analizės tarnyba – Duomenų analizės platforma. Platforma suteikia galimybę viešojo administravimo įstaigoms rinkti, integruoti ir aiškinti duomenis iš bet kurio šaltinio ir juos naudoti analizuojant informaciją, kuri daro poveikį jų veiklai ir darbo srautams, taip palengvinant sprendimų priėmimą. Tai pasiekiama a) nustatant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, b) sukuriant duomenų žodyną, c) sukuriant duomenų valdymo sistemą, d) kuriant tinkamą architektūrinį projektą, architektūrinį požiūrį, sudedamąsias dalis ir integravimo punktus, e) duomenų saugyklos konfigūraciją, f) integruojant į administravimo informacijos sistemą g) reikiamų verslo žvalgybos ataskaitų ir analizės rengimą; h) techninę paramą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Centrinė dokumentų valdymo sistema (priemonės Nr. 16738)

Investicijas sudaro centrinės dokumentų valdymo sistemos, kuri saugo, saugo ir gauna popierinius ir elektroninius dokumentus, įdiegimas. Ši sistema palengvina viešojo sektoriaus organizacijų sąveikumą ir paspartina piliečių ir įmonių bylų nagrinėjimą bei paslaugų prašymų nagrinėjimą. Investicijos apima: a) papildomų 20 000 patvirtintų nuotolinių skaitmeninių parašų teikimą, b) taikomųjų programų kūrimą sąveikai užtikrinti, unikalaus QR kodo ar identifikatoriaus sukūrimą, kuris turi būti įtrauktas į dokumentus, c) posistemių kūrimą, kad būtų patenkinti valdžios institucijų poreikiai pasirašyti dokumentus skaitmeniniais parašais, d) paramos paslaugas (įskaitant tyrimų rengimo paslaugas), mokymo ir pagalbos tarnybos paslaugas. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

3 pagrindinės investicijos: Archyvų skaitmeninimas ir susijusios paslaugos

5 pagrindinė reforma. Viešojo administravimo į klientą orientuotos paslaugos supaprastinant ir tobulinant procesus – registrų, sistemų ir paslaugų sujungimas ir sąveikumas

9 grupė: Iniciatyvos, susijusios su aktyvesnėmis į vartotoją orientuotomis ir saugiomis skaitmeninėmis paslaugomis, naudojantis sąveikiomis IT sistemomis ir atvirųjų duomenų politika

Šiai grupei priskiriamos šios priemonės:

●    Valdžios sektoriaus ryšių su klientais valdymas (priemonės Nr. 16810)

●    Tolesnis viešojo administravimo vieno langelio sistemos modernizavimas (priemonės Nr. 16780)

●    Nauja viešųjų pirkimų sistema (priemonės Nr. 16736)

●    Užsienio reikalų ministerijos skaitmeninė transformacija (priemonės Nr. 16742)

●    Šauktinių skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programos (priemonės Nr. 16826)

●    Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos skaitmeninė transformacija (priemonės Nr. 16791)

●    Viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo strategija ir politika; Nacionalinio kibernetinio saugumo operacijų centro įsteigimas (priemonės Nr. 16823)

●    Sąveikumas ir saityno paslaugų plėtojimas (priemonės Nr. 16779)

●    Viešojo sektoriaus informacinių sistemų duomenų klasifikavimo tyrimai (priemonės Nr. 16965)

●    Kitos kartos sąveikos centras (KED) (priemonės Nr. 16964)

●    E. registrai (priemonės Nr. 16824)

●    Pažangių saugumo paslaugų teikimas G-Cloud ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose (priemonės Nr. 16823)

●    Turizmo registras e-MHTE (priemonės Nr. 16785)

●    Centrinė dokumentų valdymo sistema (priemonės Nr. 16738)

10 grupė: Iniciatyvos, susijusios su naujų technologijų įtraukimu į viešojo administravimo skaitmeninę pertvarką ir modernizavimą

●Naujų technologijų ir tendencijų įtraukimas į viešojo administravimo pažangias paslaugas, našumo ir efektyvumo didinimas ir sistemų eksploatavimo, atnaujinimo ir priežiūros sąnaudų sumažėjimas (priemonės Nr. 16928)

●Pažangieji miestai (priemonės Nr. 16854)

●Centrinės debesijos kompiuterijos infrastruktūros ir paslaugos teikimas (priemonės Nr. 16853)

●Nacionalinės mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros (GRNET) nuotolinių kompiuterinių išteklių infrastruktūros ir paslaugų modernizavimas (priemonės Nr. 16955)

●Viešojo sektoriaus veiklos tęstinumo didinimas (priemonės Nr. 16287)

●Syzefksis II plėtra (priemonės Nr. 16956)

●Viešojo sektoriaus duomenų valdymo strategija ir politika (priemonės Nr. 16827)

●Centrinė BI – duomenų analizė (priemonės Nr. 16842)

G. 2.3 KOMPONENTAS. ĮMONIŲ SKAITMENINIMAS

Šis Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo komponentas yra susijęs su kapitalo teikimu Graikijos mažosioms ir vidutinėms įmonėms investicijoms į skaitmenines technologijas ir susijusių paslaugų pirkimui finansuoti. Ja siekiama spręsti problemą, susijusią su šiuo metu žemu jų skaitmeninės brandos lygiu, be kita ko, dėl menkų skaitmeninių įgūdžių, kartu skatinant produktyvumą ir novatoriškų įmonių plėtrą. Kartu tikimasi padėti tokioms įmonėms prisitaikyti prie naujų iššūkių ir pasinaudoti atsirandančiomis verslo tendencijomis. Visų pirma pagal komponentą numatoma sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, prie kurios prieigą turėtų ir šių produktų tiekėjai, ir paslaugų teikėjai. Pagrindiniai šio komponento tikslai – skatinti naudoti elektroninius mokėjimus ir pardavimą, modernizuoti kasos aparatus ir POS ekosistemą ir kurti pramonės duomenų platformas. Be to, pagal šį komponentą siūlomos mokesčių paskatos, kurios padeda sukurti skaitmeninio verslo ekosistemą, palankią mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninei transformacijai. Taip pat numatytas pagrindinis paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms mechanizmas, padedantis rengti mokymo ir informavimo programas, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės rinkos teikiamomis priemonėmis ir paslaugomis.

Tikimasi, kad šiomis priemonėmis bus reaguojama į skaitmeninę pertvarką ir su ja susijusius iššūkius, nes tikimasi, kad jomis bus prisidėta prie Graikijos mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninių technologijų įsisavinimo ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimo. Be to, tikimasi, kad šiomis priemonėmis bus sudarytos palankesnės sąlygos pažangiam ir tvariam augimui toliau skatinant privačias investicijas ir taip padedant įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų (CSR 3 2020). Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: Skaitmeninio verslo ekosistemos sukūrimas ir mokesčių paskatų nustatymas siekiant palengvinti MVĮ skaitmeninę transformaciją (priemonės Nr. 16973)

Reforma siekiama sukurti skaitmeninę verslo ekosistemą, kuri skatintų MVĮ skaitmeninę transformaciją. Konkrečiai, jį sudaro: a) sukurti skaitmeninę rinką, kurioje būtų galima teikti ir pirkti pažangias skaitmenines paslaugas ir priemones, pritaikytas MVĮ skaitmeninei transformacijai, ir didinti įmonių vadovų skaitmeninį sąmoningumą, b) tiesiogiai skatinti investicijas į modernias skaitmenines technologijas, naudojant mokesčių paskatas materialiam ir nematerialiajam turtui, siekiant pakeisti verslo aplinką ir c) patobulinti kasos aparatų ir prekybos taškų ekosistemą. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į mokesčių paskatų tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 9 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 10 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Pagal tinkamumo kriterijus papildomai reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos ir tinkamumo kriterijais taip pat siekiama skatinti investicijas į skaitmeninę transformaciją, t. y. produktų ir paslaugų, susijusių su e. mokėjimu, e. pardavimu ir e. sąskaitų faktūrų naudojimu, skaitmeninės reklamos priemonių, nuotolinio darbo sistemų, verslo analizės, skaitmeninių įgūdžių tobulinimo, atsarginių kopijų kūrimo ir atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių paslaugų, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, integruotų bekontaktės paslaugos sprendimų, kibernetinio saugumo sistemų, debesijos infrastruktūros ir paslaugų, pramonės duomenų platformų šablonų ir programinės įrangos, įsigijimas, kasos aparatų ir POS ekosistemos atnaujinimas. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

Investicijos: MVĮ skaitmeninė transformacija (priemonės Nr. 16706)

Investicijos susijusios su Graikijos MVĮ tinkamų skaitmeninių priemonių (produktų ir paslaugų) kūrimu ir teikimu a) elektroninių mokėjimų ir pardavimo, b) pramoninių duomenų platformų ir c) kasos aparatų ir POS ekosistemos atnaujinimo srityse. To siekiama sukuriant centrinį paramos MVĮ mechanizmą, palengvinantį mokymo ir informuotumo didinimo programų teikimą, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės rinkos teikiamomis priemonėmis ir paslaugomis, galiausiai siekiant remti Graikijos MVĮ skaitmeninę transformaciją, taip pat didinti skaidrumą ir sveiką konkurenciją pasitelkiant „Next-Gen POS“ ir kasos aparatus. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), į kvietimo teikti projektus aprašyme nurodytus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 13 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 14 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 15 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 16 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijai taip pat taikomi šioms technologijoms ir paslaugoms, t. y. e. mokėjimo, e. pardavimo ir e. sąskaitų prietaikoms, skaitmeninės reklamos priemonėms, nuotolinio darbo sistemoms, verslo analitikai, skaitmeniniam kvalifikacijos kėlimui, atsarginėms ir atkūrimo po ekstremalių įvykių paslaugoms, dirbtiniam intelektui, daiktų internetui, integruotų sprendimų bekontaktėms paslaugoms teikimui, kibernetinio saugumo sistemoms, debesijos infrastruktūrai ir paslaugoms, pramoninių duomenų platformų šablonams ir programinei įrangai, grynųjų pinigų registrams ir POS ekosistemų atnaujinimui.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Didžiausios investicijos 4: Skaitmeninė MVĮ transformacija

H. KOMPONENTAS 3.1. DARBO VIETŲ KŪRIMO IR DALYVAVIMO DARBO RINKOJE SKATINIMAS

Šis Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima priemones, kuriomis siekiama pertvarkyti ir stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką, didinti valstybinių užimtumo tarnybų veiksmingumą ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo nedarbo, kartu stiprinant paskatas sugrįžti į darbo rinką. Didžioji dalis sudedamųjų priemonių yra sutelkta į aktyvią darbo rinkos politiką, įskaitant aktyvumo skatinimo programas, kuriomis subsidijuojamas užimtumas privačiajame sektoriuje ir skatinamas darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, taip pat investicijas, kuriomis didinamas valstybinių užimtumo tarnybų (OAED) pajėgumas teikiant geresnes skaitmeninimo ir konsultavimo paslaugas. Vykdant pasyvios darbo rinkos politikos reformą, planu siekiama gerinti bedarbio pašalpų aprėptį ir paskirstymą, stiprinti minimalios socialinės apsaugos sistemą, skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat ir tarp pažeidžiamų grupių, ir gerinti socialinės apsaugos sistemos veiksmingumą ir efektyvumą. Šis komponentas atitinka konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą paramą aktyvumo darbo rinkoje skatinimui, investuoti į įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes ir pagerinti viešojo administravimo skaitmeninimą (2020 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 2 ir 3 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Be to, daugiausia dėmesio skiriant įgūdžių ir užimtumo skaitmeniniame ir ekologiškame sektoriuje skatinimui, pagal šį komponentą remiamas perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir žaliosios ekonomikos. Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: Darbo teisės modernizavimas ir supaprastinimas (priemonės Nr. 16744)

Reforma apima išsamaus Darbo įstatymo, kuriuo supaprastinami pagrindiniai darbo rinkos aspektai siekiant pagerinti jos veikimą, įsigaliojimą. Reforma visų pirma siekiama modernizuoti a) individualaus darbo įstatymą, b) kolektyvinio darbo įstatymą ir profesinių sąjungų įstatymą, c) Darbo ministerijos IT sistemą ERGANI, kuri naudojama darbo rinkai stebėti ir nedeklaruojamam bei nedeklaruojamam darbui nustatyti, ir d) profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sistemą. Pagrindiniai reformos tikslai – didinti darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, kovoti su nedeklaruojamu ir nedeklaruojamu darbu, gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir mažinti vyrų ir moterų užimtumo skirtumą. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Investicijos: Skaitmeninė darbo sistemų transformacija (priemonės Nr. 16750)

Investuojant daugiausia dėmesio skiriama viešojo administravimo pajėgumų modernizavimui, kad darbuotojams ir darbdaviams būtų teikiamos geresnės ir greitesnės paslaugos, siekiant sumažinti biurokratizmą, pagerinti darbo rinkos stebėsenos mechanizmų veiksmingumą, sumažinti nedeklaruojamą ir nedeklaruojamą darbą ir laiku gauti tikslius duomenis. Visų pirma, investicijas sudaro e. EFKA (Bendrasis socialinės apsaugos fondas), įskaitant Skaitmeninių pensijų apdovanojimų sistemą (ATLAS), skaitmeninės infrastruktūros modernizavimas ir atskirų IT sistemų (ERGANI, EFKA ir SEPE) sujungimas pagal vieną sistemą (ARIADNE). Galiausiai, investicijos apima integruotos IT sistemos darbuotojų sveikatos ir saugos klausimams spręsti (HERIDANOS) sukūrimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Aktyvi darbo rinkos politikos reforma (priemonės Nr. 16747)

Aktyvios darbo rinkos politikos reforma siekiama kuo labiau padidinti jos veiksmingumą pertvarkant ir stiprinant darbo užmokesčio subsidijų programas ir palaipsniui pereinant prie naujo ADRP įgyvendinimo modelio. Reforma derinama su didelėmis investicijomis. Tai visų pirma: a) penkios tikslinės trumpalaikės programos, pagal kurias 52 000 bedarbių subsidijuojamas užimtumas privačiajame sektoriuje (įskaitant programą, pagal kurią derinama mokymo ir užimtumo parama), b) naujo bandomo išbandyto atvirosios programos įgyvendinimo modelio, skirto ADRP priemonėms, įgyvendinimas trijose geografinėse vietovėse (kuriose dalyviams siūloma 22 500 mokymo programų, 15 000 užimtumo subsidijų ir 852 subsidijos verslumui), c) laikinas Valstybinės užimtumo tarnybos konsultavimo darbuotojų skaičiaus didinimas (600 papildomų konsultantų 4 metams) ir d) darbuotojų mokymas. Speciali paskirtų dotacijų dalis turi padėti ekologiškos ekonomikos srityje ugdyti ekologiškus įgūdžius ir kurti darbo vietas. Reforma ir investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Pasyvios darbo rinkos politikos reforma siekiant remti perėjimą prie užimtumo (priemonės Nr. 16746)

Reforma apima du bandomuosius nedarbo draudimo sistemos reformos projektus. Šiais projektais bus tikrinamas a) ilgalaikio bedarbio pašalpos dydžio ir aprėpties didinimo ir b) standartinės bedarbio pašalpos indeksavimo iki naujausio grynojo darbo užmokesčio lygio poveikis darbo rinkai. Be to, plane numatytos nulinių išlaidų reformos, kuriomis siekiama: a) toliau gerinti valstybinių užimtumo tarnybų ir darbo ieškančių asmenų tarpusavio įsipareigojimų sistemą, b) konsoliduoti ir racionalizuoti bedarbio pašalpas ir pašalpas, kad būtų padidintas viešųjų išlaidų veiksmingumas, ir c) pašalinti bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo kliūtis išsaugant jų teisę gauti bedarbio pašalpas dalyvaujant mokymuose. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: OAED vietinių VUT (KPA2) restruktūrizavimas ir pervadinimas (priemonės Nr. 16941)

Investicijomis siekiama reformuoti Graikijos valstybinę užimtumo tarnybą (OAED), siekiant pagerinti jos paslaugų kokybę ir bendrą pajėgumą bei veiksmingumą. Investicija apima a) valstybinės užimtumo tarnybos (OAED) organizacinę reformą atnaujinant jos valdymo modelį ir sukuriant naują organizacinę schemą bei finansų valdymo sistemą; b) 118 OAED vietos padalinių pertvarkymas ir pastatų renovacija siekiant skatinti užimtumą (KPA2), daugiau dėmesio skiriant individualioms suderinimo paslaugoms, geresnėms konsultacijoms ir informavimo veiklai; c) nauja OAED komunikacijos strategija; d) gerinti klientų aptarnavimo kokybės kontrolės mechanizmus vertinant ir stebint veiksmingumo, našumo, našumo ir klientų pasitenkinimo aspektus; e) naujų formų profiliavimo ir konsultavimo paslaugų įgyvendinimas. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Valstybinės užimtumo tarnybos (OAED) skaitmeninė transformacija (priemonės Nr. 16942)

Investuojant daugiausia dėmesio skiriama valstybinei užimtumo tarnybai (OAED) skaitmeninei transformacijai, siekiant padidinti siūlomų paslaugų veiksmingumą. Visų pirma investicijomis numatoma skaitmeninti OAED archyvus, OAED įsigyti keletą naujų IT sistemų, tiek internetinių, tiek vietinių taikomųjų programų, ir perprojektuoti kai kurias dabartines operacines sistemas. Investicijos taip pat apima: a) skaitmeninių paslaugų (naudojant OAEDAP), kurios sudarys sąlygas OAED teikti e. paslaugas bedarbiams ir įmonėms mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, plėtrą ir b) labai sudėtingą šiuolaikinę derinimo priemonę, kuria siekiama padėti OAED optimizuoti darbo pasiūlos ir paklausos derinimo procesą. Pirmiau minėtos investicijos padės užtikrinti geresnę duomenų valdymo ir sprendimų priėmimo sistemą, kuo labiau padidinti išteklius ir padidinti vartotojų pasitenkinimą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

H.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

6 pagrindinė reforma. Darbo teisės modernizavimas ir supaprastinimas ir skaitmeninė darbo sistemų transformacija

I. 3.2 KOMPONENTAS. ŠVIETIMAS, PROFESINIS RENGIMAS IR MOKYMAS BEI ĮGŪDŽIAI

Šia Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi siekiama gerinti švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sistemų kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą. Šis komponentas apima investicijas į horizontaliąsias kvalifikacijos kėlimo programas skaitmeninių, žaliųjų ir finansinio raštingumo įgūdžių srityje, skirtas iš viso 628 000 paramos gavėjų. Be to, reformuojama mokymosi visą gyvenimą sistema, siekiant pagerinti mokymo paslaugų teikimą, ir reformų bei investicijų rinkinys, daugiausia dėmesio skiriant profesiniam rengimui ir mokymui bei pameistrystės sistemoms, kad jos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Kalbant apie profesinį rengimą ir mokymą, planu siekiama atnaujinti profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūrą ir įrangą, modernizuoti esamas mokymo programas ir plėtoti naujus profesinius profilius, be kita ko, energetikos, aplinkos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose. Be to, plane numatyta nauja universitetų kompetencijos strategija, kuria siekiama gerinti jų mokslinių tyrimų rezultatus ir švietimo kokybę investuojant į mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūros atnaujinimą, remiant mokslinių tyrimų projektus ir doktorantūros projektus, taip pat bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, taip pat įgyvendinant kviestinių dėstytojų programas. Šios reformos derinamos su investicijomis į švietimo sistemos skaitmeninimą, kurių didelė dalis skiriama interaktyvioms pradinių ir vidurinių mokyklų mokymosi sistemoms, o mažas pajamas gaunančių šeimų moksleiviams ir studentams – IT įrangai įsigyti. 

Šis komponentas atitinka konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas investuoti į švietimą, įsidarbinimo galimybes ir įgūdžius ir gerinti viešojo administravimo skaitmeninimą (konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 3 – 2020 m. ir Nr. 2 – 2019 m.). Laikoma, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą remiantis reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gairėmis (2021/C58/01).

I.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Reforma: Nauja strategija dėl visą gyvenimą trunkančio darbo. Graikijos įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos modernizavimas ir tobulinimas (priemonės Nr. 16913)

Reforma siekiama pagerinti mokymosi visą gyvenimą sistemą, kad ji būtų kokybiškesnė ir labiau atitiktų darbo rinkos poreikius. Visų pirma reforma sudarys sąlygas geriau stebėti ir tenkinti darbo rinkos poreikius modernizuojant, atnaujinant ir sujungiant esamus įvairių ministerijų ir agentūrų duomenų rinkinius, įskaitant 2016 m. sukurtą Darbo rinkos diagnostikos mechanizmą. Vykdant reformą taip pat sukuriamos Mokymosi visą gyvenimą sąskaitos (LSA), kurios, kaip tikimasi, bus pagrindinė tęstinio mokymo priemonė, atsižvelgiant į individualius poreikius, ir naujas nacionalinis reikalavimus atitinkančių mokymo paslaugų teikėjų sąrašas, kuriame instruktoriams taikomi būtiniausi įdirbiu pagrįsti kokybės kriterijai. Galiausiai, įvykdžius reformą bus sukurta nauja valdymo struktūra – Nacionalinė įgūdžių taryba, kuri turi būti grindžiama OAED ir atsakinga už kasmet atnaujinamą nacionalinę įgūdžių strategiją. Kartu su reforma vykdomos investicijos į įvairioms gyventojų grupėms skirtas horizontaliąsias kvalifikacijos kėlimo programas, kuriomis siekiama suteikti a) bazinius ir vidutinio lygio skaitmeninius įgūdžius, b) ekologinius įgūdžius ir c) finansinio raštingumo įgūdžius. Reforma ir investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Universitetų kompetencijos ir inovacijų strategija (priemonės Nr. 16289)

Reforma siekiama pagerinti Graikijos universitetų mokslinių tyrimų rezultatus ir sklaidą, be kita ko, pritraukiant kvalifikuotus ir išskirtinius akademinius darbuotojus ir mokslininkus, taip pat gerinti studentams siūlomo švietimo kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams. Visų pirma, reformoje numatyta: a) 70 mokslinių tyrimų projektų (mokslinių tyrimų kompetencijos grupių) finansavimo schema, skirta žinomiems nacionaliniams ar tarptautiniams mokslininkams, siekiant paskatinti juos kartu su privačiojo sektoriaus įmonėmis Graikijoje vykdyti novatoriškus ir bendradarbiavimu grindžiamus mokslinių tyrimų projektus; b) finansavimo schema (mokymo praktika), pagal kurią 250 užsienio universitetų arba mokslinių tyrimų institutų akademinių darbuotojų, visų pirma skirtų ne ES universitetams, būtų skatinami ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui prisijungti prie Graikijos universitetų ir dalyvauti bendruose mokslinių tyrimų projektuose su privačiojo sektoriaus įmonėmis iš Graikijos ar užsienio; c) modernizuoti atrinktų Graikijos universitetų ir taikomųjų mokslų ir technologijų universitetų padalinių mokslinių tyrimų ir švietimo infrastruktūrą; d) 249 pramonės doktorantūros programų finansavimas trejiems metams bendradarbiaujant su privačiojo sektoriaus įmonėmis; e) teikti finansavimą atskiriems mokslo darbuotojams ar mokslininkų grupėms remiantis kompetencijos kriterijais; f) pedagogo pažymėjimo, t. y. mokyklos pedagogikos ir mokymo adekvatumo sertifikavimo programos (pusę metų lanko universitetines pamokas ir pusę metų moko mokyklose kaip 30 000 pedagogų stažuotė) ir g) Graikijos nacionalinio bibliotekų tinklo skaitmeninės transformacijos, kūrimo finansavimas. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Pameistrystės sistemos stiprinimas (priemonės Nr. 16794)

Reformos tikslas – atkurti valstybinės užimtumo tarnybos (OAED EPAS) pameistrystės profesines mokyklas, kurios yra neatsiejama vyriausybės profesinio rengimo ir mokymo ir jaunimo užimtumo strategijos dalis. Visų pirma reforma apima: 1) naujos nacionalinės profesinio rengimo ir mokymo sistemos teisinės sistemos įdiegimą; 2) sukurti ir įgyvendinti naują OAED (EPAS) profesinio mokymo mokyklų kokybės kontrolės sistemą, įvertinti jos rezultatus ir stebėti mokinių pažangą ir rezultatus darbo rinkoje; 3) mokymosi procesų supaprastinimą ir naujų metodikų bei priemonių, pvz., e. mokymosi platformų ir suskaitmeninto mokymo turinio, integravimą tiek pameistriams, tiek instruktoriams; 4) dabartinių mokymo programų vertinimas, pertvarkymas ir atnaujinimas (kartu su socialiniais partneriais ir darbdaviais), siekiant jas dar labiau suderinti su faktiniais darbo rinkos poreikiais; 5) PRM infrastruktūros (laboratorijų ir įrangos) atnaujinimas ir modernizavimas; 6) EPAS pastatų renovacija siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir erdvinį funkcionalumą; 7) virtualaus realumo technologijų integravimas į kasdienio mokymosi modulius; 8) ad hoc partnerysčių su darbdaviais ir rūmais skatinimas ir eksperimentinių EPAS mokyklų kūrimas; 9) su perėjimu prie žaliosios ekonomikos susijusioms profesijoms skirtų mokyklų statyba; 10) esamo karjeros biurų tinklo plėtra; 11) plataus masto instruktorių mokymo programos įgyvendinimas EPAS mokyklose; 12) finansuoti informavimo kampaniją, skirtą pameistrystės sistemai populiarinti. Speciali paskirtų dotacijų dalis turi prisidėti prie ekologiškų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo ir ekologiškos ekonomikos. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Energijos vartojimo efektyvumo renovacija ir priemonės turi atitikti i) bent vidutinio lygio nuodugnią renovaciją, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje dėl pastatų renovacijos (ES) 2019/786, arba b) vidutiniškai bent 30 % sumažinti tiesioginį ir netiesioginį išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Laikoma, kad ši priemonė nedarys didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus poveikio mažinimo veiksmus pagal reikšmingos žalos nedarymo techninėmis gaires (2021/C58/01). Visų pirma priemone reikalaujama, kad statybos darbus atliekantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrintų, kad ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus natūraliai susidarančias medžiagas, nurodytas Europos atliekų sąrašo, sudaryto 2000 m. gegužės 3 d. Sprendimu 2000/532/EB, pakeičiančiu Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punktą ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147), 17 05 04 kategorijoje) būtų parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam medžiagų naudojimui, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos pakeičiamos kitomis medžiagomis, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo.

Reforma: Darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas taikant reformuotą mokymo modelį (profesinio švietimo ir mokymo reforma) (priemonės Nr. 16792)

Reforma siekiama 1) pagerinti kokybės kontrolę (pvz., vertinimo sistemas, kuriomis stebima stažuotojų pažanga ir rezultatai) valstybinės užimtumo tarnybos (OAED) profesinio mokymo padaliniuose, 2) atnaujinti jų modulius atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius, vykdant visapusišką OAED aktyvios darbo rinkos politikos reformą, 3) skatinti e. mokymąsi ir mokymo turinio skaitmeninimą, 4) Užimtumo ir profesinio mokymo apskaitos (LAEK), kuria finansuojamos profesinio mokymo programos, reformą. Tai derinama su investicijomis į laboratorijų ir įrangos tiekimo renovaciją. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Reforma: Profesinio rengimo ir mokymo tobulinimas (priemonės Nr. 16934)

Siūloma reforma siekiama paspartinti įstatymo Nr. 4763/2020 įgyvendinimą. Tikimasi, kad siūlomais veiksmais: 1) prisidedama prie profesinio rengimo ir mokymo (PRM) patrauklumo švietimo srityje, 2) sustiprins ryšį tarp švietimo ir darbo rinkos poreikių ir 3) suteiks įgūdžių, kurių reikia dvejopam perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninei pertvarkai, ir gerina užimtumo, visų pirma jaunimo, perspektyvas. Reformą sudaro šie elementai: a) penkių teminių ir dešimties eksperimentinių mokymo institutų (IEK) projektavimas ir plėtojimas renovuojant pastatus, aprūpinant įrangą ir medžiagas, rengiant naujas mokymo programas ir mokymo programas bei teikiant papildomą mokymą ir (arba) mokymą instruktoriams; b) 25 pavyzdinių profesinių licėjų (pavyzdys EPAL) projektavimas ir plėtojimas: pastatų renovacija, įrangos ir medžiagų tiekimas, naujų mokymo programų ir mokymo programų rengimas ir jų dėstytojų papildomo švietimo ir (arba) mokymo paslaugų teikimas (pavyzdys ΕPΑL); c) plėtoti Nacionalinės kvalifikacijų ir profesinio orientavimo sertifikavimo organizacijos (EOPPEP) skaitmenines paslaugas ir plėtoti e. mokymosi profesinio rengimo ir mokymo platformą, kuri esamą mokomąją medžiagą paverstų e. mokymosi moduliais; d) 200 profesinių profilių, įskaitant energetikos, aplinkos ir skaitmeninės ekonomikos sektorius, rengimas ir sertifikavimas. Visais projektais siekiama skatinti moteris dalyvauti profesinio rengimo ir mokymo programose ir ugdyti jų vadovavimo įgūdžius. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Skaitmeninė švietimo transformacija (I priemonė: 16676)

Investicijomis numatoma skaitmeninė švietimo turinio, infrastruktūros ir paslaugų transformacija, taip pat visapusiška reformų strategija, kuria siekiama atnaujinti mokymo programas, racionalizuoti paslaugas ir stebėti švietimo rezultatus. Investiciją sudaro šie komponentai: Skaitmeninis turinys mokyklose; skaitmeninė įranga mokyklose; mokytojų profesinis tobulėjimas mokyklose ir skaitmeninės paslaugos mokyklose ir universitetuose. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Investicijos: Profesinio rengimo ir mokymo tobulinimas: Laboratorinės įrangos tiekimas IEK, EPAL, povidurinių metų pameistrystės klasės ir profesinio mokymo mokyklų laboratoriniams centrams (priemonės Nr. 16933)

Šiomis investicijomis visoje Graikijoje atnaujinama ir modernizuojama profesinio rengimo ir mokymo (PRM) institucijų laboratorijų infrastruktūra, visų pirma profesinio mokymo institutuose (IEK), vyresniosiose profesinio mokymo mokyklose (EPAL), pameistrystės po vidurinės mokyklos klasėje ir profesinio mokymo mokyklose. Šios investicijos papildo profesinio rengimo ir mokymo tobulinimo reformą. Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

I.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Didžiausios investicijos 5: Nauja strategija dėl visą gyvenimą trunkančio darbo. Graikijos įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos modernizavimas ir tobulinimas

11 grupė: Darbo vietų kūrimo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas / Švietimas, profesinis rengimas ir mokymas bei įgūdžiai. OAED- reformos ir investicijos

●OAED vietinių VUT (KPA2) restruktūrizavimas ir pervadinimas (priemonės Nr. 16941)

●Aktyvi darbo rinkos politikos reforma (priemonės Nr. 16747)

●Pameistrystės sistemos stiprinimas (priemonės Nr. 16794)

●Pasyvios darbo rinkos politikos reforma siekiant remti perėjimą prie užimtumo (priemonės Nr. 16746)

●Darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas taikant reformuotą mokymo modelį (profesinio švietimo ir mokymo reforma) (priemonės Nr. 16792)