EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 16

COM(2021) 322 final

2021/0156(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 147 final}

2021/0156 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Ispanijos ekonomiką. 2019 m. Ispanijos vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP vienam gyventojui) sudarė 84,8 % ES vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. pavasario prognozę, Ispanijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 10,8 % ir numatoma, kad 2020–2021 m. jis iš viso sumažės 5,6 %. Tarp ilgalaikių veiksnių, turinčių įtakos vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatams, – aukštas nedarbo lygis ir didelė pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų dalis, didelė išorės, privačiojo sektoriaus ir valdžios sektoriaus skola, struktūriškai vangus našumo augimas ir investicijų trūkumas;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Ispanijai pateikė rekomendacijų. Konkrečiai, viešųjų finansų srityje Taryba rekomendavo išlaikyti pensijų sistemos tvarumą, visais valdžios sektoriaus lygmenimis stiprinti fiskalinę ir viešųjų pirkimų sistemas, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija ir didinamas sveikatos priežiūros sistemos atsparumas ir pajėgumas, palaikyti ekonomiką ir remti būsimą jos atsigavimą, ir, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria būtų siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Užimtumo srityje Taryba rekomendavo skatinti pereiti prie neterminuotų darbo sutarčių, remti užimtumą sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, taikant veiksmingas įdarbinimo paskatas ir ugdant įgūdžius, taip pat stiprinti užimtumo ir socialinių tarnybų pajėgumą ir darbuotojų, ypač netipinių, apsaugą nuo nedarbo. Švietimo ir įgūdžių srityje Taryba rekomendavo didinti skaitmeninio mokymosi galimybes, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, gerinti švietimo rezultatus ir stiprinti švietimo ir verslo bendradarbiavimą, kad darbo rinka būtų geriau aprūpinama jos poreikius atitinkančių įgūdžių ir kvalifikacijų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų srityje, turinčiais darbuotojais. Socialinės politikos srityje Taryba rekomendavo gerinti paramą šeimoms, šalinti minimalių pajamų schemų aprėpties spragas ir mažinti nacionalinės pagalbos bedarbiams padrikumą. Investicijų srityje Taryba rekomendavo Ispanijai sutelkti brandžius viešųjų investicijų projektus laikotarpio pradžioje, skatinti privačiąsias investicijas ir daugiausia investuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimą, švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą, energetikos infrastruktūrą ir jungtis su likusia Sąjungos dalimi, krovinių vežimo geležinkeliais infrastruktūrą, vandens ir atliekų tvarkymą ir darnųjį transportą. Verslo aplinkos srityje Taryba rekomendavo toliau įgyvendinti Įstatymą dėl rinkos bendrumo ir užtikrinti veiksmingą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir savarankiškai dirbančių asmenų likvidumą, taip, be kita ko, išvengiant pavėluoto mokėjimo, įgyvendinimą. Galiausiai viešojo administravimo srityje Taryba rekomendavo Ispanijai gerinti įvairių valdžios lygmenų veiklos koordinavimą. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad padaryta didelė pažanga įgyvendinant konkrečią rekomendaciją imtis visų būtinų priemonių laikantis Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas su tuo susijęs ekonomikos atsigavimas;

(3)2021 m. birželio 2 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 2 5 straipsnį dėl Ispanijos Komisija paskelbė nuodugnią apžvalgą. Atlikusi analizę Komisija padarė išvadą, kad Ispanijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, konkrečiai, didelės išorės ir vidaus (viešojo ir privačiojo sektorių) skolos esant dideliam nedarbo lygiui lemia pažeidžiamumą, turintį tarpvalstybinių pasekmių;

(4)[Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos euro zonos valstybėms narėms rekomenduota, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje taip pat rekomenduota stiprinti nacionalines institucines sistemas, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;] [If the Council recommendation is not adopted by the time of the CID adoption, please remove the recital]. 

(5)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Ispanija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra jo sėkmingo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje bei patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(6)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama bendrųjų Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 3 sukurtos ES ekonomikos gaivinimo priemonės tikslų, kad būtų remiamas atsigavimas po COVID-19 krizės. Jie turėtų didinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, prisidėdami prie Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

(7)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais investicijos ir reformos bus koordinuojamos visoje Sąjungoje. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas bei vykdant tarpvalstybinius projektus, šios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visai Sąjungai. Todėl apie trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui lems kitose valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių šalutinis poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(8)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 skirsnį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį, todėl tinkamai prisideda prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

(9)pagrindinės visų plano veiksmų kryptys – atitinkamomis reformomis ir investicijomis grindžiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka kartu su socialine bei teritorine sanglauda ir lyčių pusiausvyra. Į plano žaliuosius komponentus įtrauktos atitinkamos priemonės, kuriomis remiamas, be kita ko, tvarus judumas, pastatų renovacija, biologinė įvairovė (įskaitant žemės ūkio maisto produktų ir žvejybos sistemų pertvarkymą ir ekosistemų išsaugojimą, integruojant prisitaikymą prie klimato kaitos), žiedinė ekonomika, vandens ir atliekų tvarkymas, energetikos ir transporto infrastruktūra bei atsinaujinančioji energija, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių. Žalioji pertvarka numatoma įvairiose plano dalyse – nuo tokių sričių kaip fiskalinės sistemos modernizavimas (apimantis ekologinių mokesčių priemones) iki priemonių žaliajai pertvarkai būtiniems įgūdžiams ir darbo vietoms remti. Kalbant apie skaitmeninį ramstį, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti keli komponentai, kurie turėtų tiesiogiai prisidėti prie ilgalaikį poveikį turinčios skaitmeninės šalies pertvarkos. Didelėmis investicijomis turėtų būti remiama skaitmeninė infrastruktūra (įskaitant junglumą, kibernetinį saugumą ir 5G ryšį), pramonės, įskaitant MVĮ, skaitmeninimo ir modernizavimo procesas, viešojo administravimo, įskaitant teisingumo ir sveikatos sistemas, skaitmeninimas ir skaitmeninių įgūdžių įgijimas (įskaitant formalųjį švietimą, profesinį rengimą ir mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą);

(10)tikimasi, kad dauguma plano komponentų papildys pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ramstį įvairiomis priemonėmis, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir našumą ir skatinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas. Atitinkami pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo komponentai apima pramonės politikos, paramos MVĮ, paramos turizmo sektoriui ir paramos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms komponentus. Tikimasi, kad aštuoniolika iš trisdešimties plano komponentų konkrečiai papildys socialinės ir teritorinės sanglaudos ramstį priemonėmis, kuriomis didinamas tvarus tarpregioninis judumas, gerinamos kaimo vietovių gyventojų mokymosi taikant skaitmenines priemones galimybės, skatinamos investicijos į socialinį būstą, modernizuojamos ir tobulinamos socialinės paslaugos bei įtraukties politika ir modernizuojama aktyvi darbo rinkos politika. Tikimasi, kad teigiamą poveikį socialinei sanglaudai turės priemonės, kuriomis siekiama, kad darbo rinkoje būtų dažniau sudaromos neterminuotos darbo sutartys arba kad apmokestinimas būtų teisingesnis; tam, kad būtų galima atsiremti į Reglamento 3 straipsnyje nurodytą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ramstį, įgyvendinant priemonę turėtų būti siekiama mažinti skirtingų Ispanijos regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Vadovaujantis SESV 349 straipsniu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės indėliui į Kanarų salų – ES atokiausio regiono, susiduriančio su nuolatiniais suvaržymais, kuriuos reikės šalinti specialiai pritaikytomis priemonėmis, – vystymąsi;

(11)keliais plano komponentais turėtų būti remiamas sveikatos ir ekonominio, socialinio bei institucinio atsparumo ramstis. Pavyzdžiui, sveikatos sistemos stiprinimo ir viešojo administravimo modernizavimo komponentais siekiama didinti atsparumą abiejose srityse, o reformomis, kuriomis modernizuojama mokesčių sistema, be kita ko, užtikrinant veiksmingesnę mokestinio sukčiavimo prevenciją, ir siekiama užtikrinti veiksmingesnes išlaidas, planuojama padidinti ekonominį ir socialinį atsparumą. Kitomis priemonėmis stiprinami šalies pajėgumai išsaugoti savo gamtinį kapitalą ir reaguoti į gaivalines nelaimes. Kitai kartai skirtos politikos ramstis remiamas priemonėmis, skirtomis švietimo sistemai (pvz., ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei profesinio rengimo ir mokymo pasiūlos išplėtimo priemonėmis), skaitmeniniams įgūdžiams (pvz., priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti pažeidžiamų moksleivių skaitmeninę atskirtį) ir darbo rinkai (pvz., nauju kovos su jaunimo nedarbu veiksmų planu). Taip pat numatyta patvirtinti Įstatymą dėl šeimų įvairovės, kuriame, be kita ko, siekiant sumažinti vaikų skurdą, peržiūrimos išmokos šeimai;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(12)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus ar didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose (A reitingas), įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose Ispanijai, arba uždavinių, nustatytų kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(13)rekomendacijas, susijusias su skubiu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, galima vertinti kaip nepatenkančias į Ispanijos plano aprėptį, nors iš esmės ši valstybė narė tinkamai ir pakankamai reagavo į būtinybę skubiai paremti ekonomiką, 2020 ir 2021 m. taikydama fiskalines priemones pagal bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą. Be to, rekomendacija 2020 m. pasiekti pakankamą pažangą įgyvendinant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą nebėra aktuali, nes atitinkamas biudžeto laikotarpis jau pasibaigė, o dėl pandemijos krizės Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga pradėta taikyti 2020 m. kovo mėn.;

(14)plane yra daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios padės veiksmingai spręsti visus ar didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nustatytų rekomendacijose, kurias per Europos semestrą 2019 ir 2020 m. Ispanijai pateikė Taryba, visų pirma užimtumo, pvz., darbo rinkos segmentacijos, aktyvios darbo rinkos politikos ir viešųjų užimtumo tarnybų pajėgumo; švietimo ir įgūdžių, pvz., mokyklos nebaigimo ir darbo rinkai svarbių įgūdžių, įskaitant skaitmeninius; socialinės politikos, pvz., minimalių pajamų schemų, pagalbos bedarbiams ir paramos šeimai; investavimo, pvz., žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų, strateginių sektorių, mokslinių tyrimų ir inovacijų; verslo aplinkos, pvz., Įstatymo dėl rinkos bendrumo, pavėluotų mokėjimų ir nemokumo sistemos; viešojo administravimo ir viešųjų pirkimų srityse;

(15)plane numatytos teisėkūros reformos, kuriomis siekiama mažinti terminuotų sutarčių sudarymo privačiajame ir viešajame sektoriuose mastą, be kita ko, mažinant sutarčių įvairovę ir plačiau taikant neterminuotas darbo sutartis. Vykdant reformas ir investuojant aktyvios darbo rinkos politikos srityje, pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamoms grupėms: visų pirma reikėtų įgyvendinti kovos su jaunimo nedarbu veiksmų planą ir racionalizuoti įdarbinimo paskatas. Šie veiksmai turėtų būti remiami skaitmeninant valstybines užimtumo tarnybas, kad darbo ieškantiems ir jį keičiantiems asmenims būtų teikiama veiksmingesnė pagalba;

(16)remiantis sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymo patirtimi, šiuo planu taip pat siekiama sukurti naują lankstumo ir stabilizavimo mechanizmą, kuriuo ciklinių ar struktūrinių sukrėtimų atveju įmonėms būtų užtikrintas lankstumas, o darbuotojams – stabilumas, ypatingą dėmesį skiriant mokymams. Šis mechanizmas turėtų užtikrinti veiksmingą darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir keitimą, taip pat palengvinti savanorišką jų judėjimą įmonėse ir tarp jų, kad būtų atsižvelgta į šaliai skirtą rekomendaciją dėl darbo vietų išsaugojimo;

(17)plane numatytos kelios darbo rinkos reformos vis dar priklauso nuo socialinio dialogo rezultatų, o jų galutinė koncepcija dar nenustatyta. Šios reformos turėtų sudaryti dalį visapusiško rinkinio, kuriuo bus remiamas darbo vietų kūrimas bei perskirstymas ir mažinama darbo rinkos segmentacija. Prie tarpinių reikšmių turėtų būti nurodyta, kad šios reformos turėtų būti vykdomos paisant socialinio dialogo ir laikantis visapusiško požiūrio, kad darbo rinkoje būtų užtikrinta lankstumo ir saugumo poreikio pusiausvyra. Visų pirma tai taikytina naujam lankstumo ir stabilizavimo mechanizmui ir kolektyvinių derybų reformai;

(18)siekiant prisidėti prie darbo rinkos aprūpinimo jos poreikius atitinkančių įgūdžių ir kvalifikacijų turinčiais darbuotojais, reikalingais šalies žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai vykdyti, numatyta įsteigti 135 000 naujų profesinio rengimo ir mokymo vietų, o profesinius įgūdžius, įgytus per darbo patirtį ir neformalųjį mokymą, oficialiai akredituoti ir imtis kitų įgūdžių srities investicijų ir reformų. Švietimo srityje užkirsti kelią mokyklos nebaigimui siekiama sukuriant 1 000 paslaugų vienetų, skirtų pažeidžiamiems studentams remti, ir įgyvendinant paramos ir konsultavimo programą, skirtą prastai besimokantiems moksleiviams. Be to, tikimasi, kad, investuojant į įrangą ir įgūdžius ir plėtojant internetinius kursus, pavyks gerokai padidinti skaitmeninio mokymosi galimybes;

(19)plane numatyta reforma, kuria siekiama toliau tobulinti visoje šalyje galiojančios minimalių pajamų schemos koncepciją, ir numatoma investuoti į bandomuosius projektus, kad aktyvumo skatinimo priemonėmis būtų didinama paramos gavėjų socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką. Abiem priemonėmis siekiama atsižvelgti į šaliai skirtą rekomendaciją. Tikimasi, kad įgyvendinti šaliai ne kartą teiktas rekomendacijas dėl socialinės politikos padės ir kitos reformos, pavyzdžiui, naujas įstatymas dėl šeimų, socialinių paslaugų modernizavimas ir pagalbos bedarbiams teikimo supaprastinimas bei pagerinimas;

(20)tikimasi, kad prie šaliai skirtų rekomendacijų dėl investicijų įgyvendinimo prisidės plane numatytos viešosios investicijos, padėsiančios sutelkti privačiąsias investicijas įvairiuose sektoriuose, įskaitant tvarią ir švarią energiją ir transportą, pastatų renovaciją, žemės ūkio maisto produktus, žuvininkystę, sveikatos priežiūrą ir pagrindines skaitmenines technologijas. Tikimasi, kad verslo aplinka bus pagerinta imantis tokių reformų kaip Verslo steigimo ir plėtojimo įstatymas, kuriuo turėtų būti puoselėjama išankstinio mokėjimo kultūra ir šalinamos nereikalingos ir neproporcingos reguliavimo kliūtys. Iki to laiko viešųjų pirkimų veiksmingumą ketinama padidinti priėmus nacionalinę viešųjų pirkimų strategiją. Taip pat tikimasi, kad šis planas padės didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos veiksmingumą, imantis priemonių, kuriomis siekiama gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą visais lygmenimis ir pertvarkyti universitetų ir valstybinių mokslinių tyrimų organizacijų atliekamų viešųjų mokslinių tyrimų sistemą. Priemonėmis taip pat siekiama gerinti skirtingų valdžios lygmenų veiklos koordinavimą, be kita ko, užtikrinant centrinių ir regioninių valdžios institucijų IT platformų suderinamumą;

(21)siekiant spręsti viešųjų finansų srities problemas, plane numatytos priemonės, kuriomis planuojama gerinti išlaidų peržiūros sistemos valdymą, ir įsipareigojama įgyvendinti reformas, susijusias su ankstesnėmis išlaidų peržiūromis, ir mokesčių sistemos reformą. Pastaroji turėtų būti pradėta po to, kai Mokesčių ekspertų komitetas pateiks rekomendacijų, kaip didinti viešųjų finansų tvarumą ir veiksmingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti peržiūrėta paramos šeimai sistema, kad būtų padidintas jos veiksmingumas. Be to, plane numatytos svarbios sveikatos priežiūros srities priemonės, įskaitant investicijas į aukštųjų technologijų įrangą, kuriomis siekiama padėti šaliai įgyvendinti rekomendaciją dėl sveikatos sistemos atsparumo ir pajėgumo;

(22)galiausiai, plane numatyta pensijų sistemos reforma, kuria siekiama išlaikyti jos adekvatumą ir ilgalaikį tvarumą. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, indeksavimo sistemos peržiūra, vėlyvo išėjimo į pensiją paskatos ir su ankstyvu išėjimu į pensiją susijusių teisės aktų pakeitimai, turėtų būti svarstomos palaikant socialinį dialogą. Galutinė šios ir kitų su socialiniais partneriais svarstomų reformų, pavyzdžiui, naujojo lankstumo ir stabilumo darbo rinkoje mechanizmo, koncepcija turėtų atitikti siekį užtikrinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį viešųjų finansų fiskalinį tvarumą;

(23)tikimasi, kad sprendžiant minėtus uždavinius šis planas taip pat padės panaikinti Ispanijos disbalansą 4 , susidariusį esant dideliam nedarbo lygiui, visų pirma dėl didelės išorės ir vidaus (tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių) skolos;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(24)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, remiant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(25)Komisijos tarnybų atlikti modeliavimai rodo, kad įgyvendinus planą Ispanijos BVP iki 2024 m. gali padidėti 1,8 %–2,5 % 5 ; Ispanijos pateiktu investicijų ir reformų deriniu planuojama skatinti ekonomikos augimą įvairiais būdais: be kita ko, keliant bendrą gamybos veiksnių našumą, didinant prekybos pajėgumus ir ugdant prekiavimo įgūdžius, šalinant kliūtis investicijoms ir didinant veiksmingumą darbo rinkoje. Visų pirma tikimasi, kad labiausiai prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo prisidės švietimo ir įgūdžių, skaitmeninimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse vykdomos reformos ir investicijos;

(26)plane išdėstytos reformos ir investicijos gali padėti panaikinti didelį Ispanijos ekonomikos pažeidžiamumą, susijusį su išorės sektoriumi. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, į darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą bei MVĮ tarptautinimo rėmimą gali padidinti verslo konkurencingumą. Be to, investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą gali sumažinti energijos importo mastą. Planu iš dalies padedama mažinti dabartinį šalies fiskalinį pažeidžiamumą. Pagrindą stipresnei fiskalinei ir viešųjų pirkimų sistemai turėtų padėti numatoma vykdyti politika, kuria siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir užkirsti jam kelią, taip pat užtikrinti veiksmingesnes viešąsias išlaidas, be kita ko, įgyvendinant viešųjų pirkimų srities reformas, ir veiksmingesnį apmokestinimą. Taip pat tikimasi, kad šis planas padės veiksmingai mažinti teritorinius skirtumus, nes jame numatyta reformų ir investicijų, skirtų demografinėms kaimo teritorijų ir mažų savivaldybių problemoms spręsti, pvz., investuojant į didesnį energijos vartojimo savivaldybėse, kuriose yra mažiau nei 5 000 gyventojų, efektyvumą, diegiant ypač spartų plačiajuostį ryšį, skatinant verslininkystę kaimo vietovėse ir remiant teisingą pertvarką tose teritorijose, kurios patiria sunkumų dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

(27)Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, skirtos socialinės sanglaudos problemoms, kurios jau buvo nurodytos ankstesnėse šalies ataskaitose ir jai skirtose rekomendacijose ir kurių sprendimas stebimas pagal socialinių rodiklių suvestinę, spręsti. Specialios priemonės skirtos socialinės apsaugos sistemos pažeidžiamumui mažinti, pvz., paprastinant ir tobulinant pagalbos teikimą bedarbiams, racionalizuojant neįmokinių išmokų sistemą ir peržiūrint išmokų šeimai sistemą, kad būtų sumažintas vaikų skurdas. Visiškas 2020 m. birželio mėn. priimtos nacionalinės minimalių pajamų schemos įgyvendinimas turėtų būti remiamas vykdant bandomuosius projektus, kuriais didinama socialinė ir ekonominė schemos paramos gavėjų įtrauktis. Be to, atsižvelgiant į kitų valstybių narių praktiką, planu siekiama stiprinti socialinę sanglaudą ir socialinės apsaugos sistemą, kad laikui bėgant pensininkai neprarastų perkamosios galios;

(28)plane numatyta reformų ir investicijų, kurios gali padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir 2021 m. gegužės 7 d. Porto aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą veiksmų planą. Jos apima konkrečias priemones, kuriomis siekiama didinti jaunimo galimybes įsidarbinti, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir didinti vaikų dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros programose, taip pat pirmiau aprašytas priemones socialinei apsaugai stiprinti. Aktyvios darbo rinkos politikos srityje numatytos reformos apima įdarbinimo paskatų peržiūrą, suaugusiųjų skatinimą mokytis ir valstybinių užimtumo tarnybų reformą ir skaitmeninimą. Jas papildo profesinio rengimo ir mokymo ir skaitmeninių įgūdžių srities reformos, kurios, tikimasi, pagerins darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir taip padidins užimtumo lygį ir sumažins nedarbo lygį. Ispanija tikisi, kad, įgyvendinus planą, dėl sukurtų naujų darbo vietų ir darbo kokybės, sąžiningesnio apmokestinimo, veiksmingesnės socialinės apsaugos ir didelių investicijų į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą, socialines paslaugas ir socialinį būstą, vidutiniu laikotarpiu bus atitinkamai sumažinta pajamų nelygybė;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(29)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 6 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“). Pagal Reglamentą (ES) 2021/241 ir Europos Komisijos technines gaires dėl principo „nedaryti reikšmingos žalos“ taikymo 7 , Ispanija pateikė išsamų įvertinimą, kad nė viena į planą įtrauktų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonė neturėtų daryti reikšmingos žalos aplinkos tikslams;

(30)pasirinkus priemones, kuriomis iš esmės prisidedama prie aplinkos tikslų arba nedaroma jokio arba reikšmingo numatomo poveikio aplinkos tikslams, tikimasi, kad dauguma plane numatytų priemonių iš pat pradžių atitiks principą „nedaryti reikšmingos žalos“, pvz., švietimo ir mokymo, darbo rinkos, viešojo administravimo ir kultūros bei sporto srityse. Iš kitų priemonių vertinimo matyti, kad jomis siekiama užtikrinti principo „nedaryti reikšmingos žalos“ laikymąsi. Tarp šių priemonių – kelis sektorius ir veiklos sritis apimančios plataus masto paramos schemos, pvz., taikomos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityse, taip pat parama pramonei ir MVĮ. Ispanija pateikė įrodymų ir garantijų, patvirtinančių, kad priemonės neturėtų daryti reikšmingos žalos nė vienam iš šešių aplinkos tikslų, t. y. klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo. Tam, kad būtų išvengta reikšmingos žalos, Ispanija pasisiūlė prireikus imtis rizikos mažinimo priemonių arba į priemonių struktūrą įtraukė konkrečių elementų – tai turėtų būti užtikrinama pasiekiant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Tai visų pirma pasakytina apie priemones, kuriomis remiami strateginiai projektai, apimantys įrenginius pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, konkrečią atliekų apdorojimo veiklą, žemės ūkio produkcijai reikalingų plotų drėkinimą ir įvairiems sektoriams ir veiklai taikomas plataus masto paramos schemas;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(31)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A kategorija) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytoms priemonėms, kuriomis remiami klimato srities tikslai, skirta suma sudaro 39,7 % visų plano asignavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, šis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka informaciją, kuri yra nurodyta 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 8 (NEKSVP);

(32)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos su žaliąja pertvarka susijusios reformos ir investicijos, kuriomis visų pirma svariai prisidedama prie klimato tikslų, susijusių su energinės būstų ir miestų teritorijų renovacijos, tvaraus judumo ir atsinaujinančiosios energijos komponentais. Todėl Ispanijai skirtas finansinis įnašas suteikia galimybę laikotarpio pradžioje sutelkti investicijas, būtinas norint pasiekti didesnį ES klimato srities užmojį iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m., kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas ES poveikis klimatui, kaip Europos Parlamentas ir Taryba preliminariai susitarė Klimato teisės akte 9 . Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, Ispanija prie ES lygmens tikslo prisidės 39,5 % sumažindama savo pirminės energijos vartojimo mastą, kaip numatyta jos 2021–2030 m. nacionaliniame kompleksiniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytas tikslas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. renovuoti bent 355 000 individualių gyvenamųjų būstų (iš numatytų renovuoti bent 510 000 būstų), bent 600 hektarų miestų teritorijų, bent 40 000 gyvenamųjų pastatų ir 690 000 m2 negyvenamųjų pastatų, bent 26 000 gyvenamųjų pastatų, esančių tose savivaldybėse ir miestų teritorijose, kuriose gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų, ir ne mažiau kaip 1 230 000 m2 viešųjų pastatų. Plane numatytos investicijos į gyvenamųjų pastatų energinę renovaciją sudaro didelę šios srities NEKSVP numatytos viešosios paramos dalį. Jos padės pasiekti energijos taupymo tikslą iki 2030 m. ir NEKSVP nustatytą tikslą dėl renovuotinų būstų skaičiaus. Tačiau reikės ir papildomo viešojo finansavimo, kad būtų pasiekta bendra investicijų suma, reikalinga siekiant įgyvendinti 2030 m. NEKSVP nustatytą tikslą ir norint užtikrinti palyginti didesnį sverto poveikį privačiosioms investicijoms pritraukti. Su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusios reformos ir investicijos turėtų iš esmės padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir diegimą Ispanijoje ir padėti siekti 2030 m. NEKSVP nustatyto 42 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslo. Plane numatyta parama tam, kad pramonėje ir pastatuose būtų naudojami novatoriški atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai (beveik 4 GW), o salose – atsinaujinančiųjų išteklių energija. Elektros energijos infrastruktūros priemonėmis siekiama remti pažangiuosius tinklus ir lankstumo priemonių diegimą bei saugyklų įrengimą. Šiuo tikslu reformomis numatoma sukurti galimybių atveriančią sistemą, palengvinančią atsinaujinančiųjų išteklių integravimą į energetikos sistemą, energijos kaupimo technologijų diegimą ir paklausos valdymo bei lankstumo paslaugų teikimą. Pagal planą taip pat bus investuojama į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių ir prisidedama prie bendro Ispanijos tikslo iki 2030 m. užtikrinti 4 GW vandenilio elektrolizės pajėgumą, kad būtų galima vandenilį gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir įrengti iki 200 vandenilio degalų papildymo punktų. Tai turėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tuose pramonės ir transporto sektoriuose, kuriuose ją sumažinti yra sudėtinga;

(33)plane numatytos priemonės padės Ispanijai iki 2030 m. pasiekti, kad tuose sektoriuose, kuriems taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas (ES) 2018/842 10 (įskaitant transporto, žemės ūkio, atliekų ir pastatų sektorius), šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) būtų išmetama 26 % mažiau nei 2005 m. Išmetamų teršalų kiekį transporto sektoriuje, kur ir toliau labiausiai didėja išmetamas ŠESD kiekis, siekiama mažinti investicijomis į tvarų judumą. Planu bus prisidėta prie bendro Ispanijos tikslo iki 2023 m. įrengti 80 000–110 000 įkrovimo punktų ir sukurti bent 250 000 prie elektros tinklo jungiamų elektromobilių parką. Jame taip pat bus paskatų privačiosioms įmonėms savo keleivinio ir krovininio transporto priemonių parkus keisti švaresnėmis transporto priemonėmis. Be to, plane numatyta savivaldybėse kurti mažos taršos zonas ir skatinti gyventojus aktyviai judėti, pvz., važinėti dviračiais ir vaikščioti pėsčiomis, taip pat gerinti viešąjį transportą, įskaitant geležinkelius, ir skatinti jį naudoti, kad iki 2030 m. eismas asmeninėmis transporto priemonėmis sumažėtų 35 % ir būtų sumažinta oro tarša. Plane taip pat numatytos investicijos į perėjimą nuo krovinių gabenimo keliais prie jų gabenimo geležinkeliais, įskaitant investicijas į 1 400 km ilgio Atlanto ir Viduržemio jūros regionų TEN-T koridorių užbaigimą, į geležinkelių vilkikų įrangą, reikalingą norint pereiti prie vandenilio ar elektros energijos, ir į įvairiarūšio transporto mazgų plėtrą bei geresnę geležinkelių prieigą prie uostų;

(34)kalbant apie biologinę įvairovę, plane numatyta priemonių pagal naują ES biologinės įvairovės strategiją, pvz., tam, kad imantis priešgaisrinės apsaugos veiksmų ir stiprinant gaisrinę saugą būtų išsaugoti vertingi miškų anglies dioksido absorbentai, o aktyvesniais tvarios miškotvarkos veiksmais būtų padidinta CO2 absorbcija. Švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti turėtų padėti ir investicijos į 50 000 hektarų biologinės įvairovės išsaugojimą iki 2026 m. birželio 30 d., įskaitant šlapžemes, ir į ekosistemų atkūrimą (siekiant iki 2024 m. gruodžio 31 d. atkurti 30 000 hektarų ekosistemų). Taip pat numatyta su jūrų ir sausumos ekosistemų ir jų biologinės įvairovės apsauga, išsaugojimu ir atkūrimu susijusių priemonių. Be to, planu remiami ekologiniai ryšiai ir skatinama kurti žaliąją infrastruktūrą, be kita ko, miestų zonose;

(35)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos atliekų tvarkymo teisės aktų tobulinimo priemonės, papildomos investicijomis, kuriomis skatinama žiedinė ekonomika. Priemonėmis taip pat siekiama didinti nuotėkų sistemos sandarumą ir daugiau vandens panaudoti pakartotinai, kad būtų pagerinta vandentvarka. Pagal šį planą taip pat bus investuojama į potvynių rizikos mažinimą ir pakrančių pritaikymą, taip pat į priemones gruntiniam vandeniui ir vandeningiesiems sluoksniams atkurti bei jų būklei pagerinti, į priemones vandens vartojimo efektyvumui žemės ūkyje didinti ir nitratų taršai mažinti;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(36)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Šioms priemonėms, kuriomis prisidedama prie skaitmeninimo tikslo, skiriama suma sudaro 28,2 % visų plane numatytų asignavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateiktą metodiką;

(37)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos ir reformos, kurios, kaip tikimasi, turės ilgalaikį poveikį ekonomikos ir socialinių sektorių skaitmeninei pertvarkai ir svariai prisidės prie dėl skaitmeninės pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Visų pirma numatoma, kad Ispanija investuos į tokias sritis kaip skaitmeniniai įgūdžiai, verslo skaitmeninimas ir pažangiųjų technologijų integravimas verslo sektoriuje. Visai ekonomikai ir gyventojams naudingus horizontaliuosius veiksmus (pvz., junglumo gerinimą) papildys tiksliniai veiksmai, skirti konkretiems sektoriams (turizmo, MVĮ, kultūros, žiniasklaidos) arba konkrečioms gyventojų grupėms (pvz., moksleiviams, valstybės tarnautojams ir bedarbiams). Plane numatyta įgyvendinti septynis strateginius planus, įtrauktus į 2025 m. Ispanijos skaitmeninę darbotvarkę: junglumo planą, 5G rėmimo strategiją, nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją, nacionalinį skaitmeninių įgūdžių planą, viešojo administravimo skaitmeninimo planą, MVĮ skaitmeninimo planą ir Ispanijos audiovizualinio centro planą. Numatytomis skaitmeninėmis priemonėmis atsižvelgiama į ES skaitmeninę strategiją, Europos pramonės strategiją, ES įgūdžių darbotvarkę, Europos socialinių teisių ramstį, Europos švietimo erdvę ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planą;

(38)plane numatytos investicijos į skaitmeninės takoskyros tarp miesto ir kaimo vietovių panaikinimą ir į viso 5G ryšio potencialo atskleidimą. Numatyta investuoti į itin spartaus plačiajuosčio ryšio diegimą tam tikrose vietovėse, kuriose trūksta tokios infrastruktūros, pavyzdžiui, kaimo vietovėse arba istoriniuose miestų centruose. Numatoma, kad 5G tinklas bus įdiegtas tam tikrose tarpvalstybinių atkarpų su Prancūzija ir Portugalija dalyse, palei tam tikras pagrindinių nacionalinių transporto koridorių dalis, vietovėse, kuriose paslaugų neteikia mobiliojo ryšio operatoriai, ir tam tikrose didelės svarbos viešojo belaidžio interneto zonose, pvz., verslo parkuose, pramonės teritorijose ir aplink pagrindinių viešųjų paslaugų teikimo vietas. Siekiant padidinti prie interneto prisijungusių asmenų ir įmonių dalį, remiamas ryšio paslaugų teikimas pažeidžiamoms grupėms ir MVĮ. Plane numatytos priemonės gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygiui kelti, tikslinės švietimo sistemos priemonės (pvz., mokytojų švietimo ir mokymo skaitmeninimas bei profesinis rengimas), investicijos į dirbančių ir darbo ieškančių asmenų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Plane taip pat numatyta parama verslui skaitmeninti ir pažangioms technologijoms integruoti ir speciali parama MVĮ, plačiai diegiant skaitmeninių priemonių rinkinį. Be to, į planą įtrauktos reformos ir investicijos, susijusios su aukšto lygio skaitmeniniais įgūdžiais, įskaitant dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą, kurios, kaip tikimasi, padidins pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir technologijomis ir padės ilgam įvaldyti šias pažangias skaitmenines technologijas. Galiausiai plane yra numatytas išsamus reformų ir investicijų rinkinys, skirtas visų lygmenų viešajam administravimui skaitmeninti, ypatingą dėmesį skiriant tinklų jungtims ir sąveikumui. Jis apima teisingumo sistemą, mokesčių administravimą, valstybines užimtumo tarnybas, skaitmeninius viešuosius pirkimus, visuomenės sveikatą, transporto sektorių, ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimą, pakrančių išsaugojimą ir vandentvarką bei elektros energijos tinklus;

Ilgalaikis poveikis

(39)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 skirsnį, iš esmės numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti Ispanijai ilgalaikį poveikį (A reitingas);

(40)plane numatytomis reformomis tikimasi struktūrinių permainų atitinkamose politikos ir administravimo srityse, visų pirma sustiprinus darbo rinką ir modernizavus socialinę apsaugą, taip pat užtikrinus geresnį administravimo procesų veikimą, be kita ko, juos suskaitmeninant. Kalbant apie darbo rinką, plane pateikta daug reformų, skirtų nedarbui ir darbo rinkos segmentacijai mažinti, be kita ko, viešojo administravimo srityje. Tikimasi, kad šios priemonės turės ilgalaikį poveikį, visų pirma skatins kurti kokybiškas darbo vietas ir padės mažinti jau seniai aukštą nedarbo lygį, o kartu tvariai stiprins socialinę sanglaudą. Į planą taip pat įtrauktos atitinkamos įgūdžių, visų pirma skaitmeninių, srities reformos, kurias vykdant ypatingas dėmesys bus skiriamas žemos kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir darbuotojų perkvalifikavimui pagal darbo rinkos poreikius. Pastangos modernizuoti socialinę apsaugą ir didinti jos veiksmingumą gali turėti ilgalaikį poveikį aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje rėmimui, pajamų stabilizavimui per visą ekonominį ciklą, visų asmenų socialinės ir ekonominės integracijos gerinimui ir nelygybės mažinimui. Viešojo administravimo skaitmeninimas turėtų būti vykdomas imantis priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų atliekami viešosios politikos poveikio ir kiti vertinimai, įskaitant išlaidų vertinimus. Be to, tikimasi, kad numatytos viešųjų pirkimų ir nemokumo sistemų reformos padės šalyje veiksmingiau paskirstyti lėšas ir turtą; 

(41)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta daug investicijų, kuriomis, siekiant ilgalaikio poveikio, remiamos inovacijos ir stiprinamas pramonės, visų pirma MVĮ, modernizavimas ir konkurencingumas. Šios priemonės turėtų padėti Ispanijai greičiau įvaldyti tvarumo ir skaitmeninimo principus. Visiškai įgyvendinus numatytas investicijas šiose srityse, Ispanijos įmonėms gali būti sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti rinkose, kurios atsivers įgyvendinus skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, sumažinta tradicinės pramonės priklausomybė nuo iškastinio kuro ir paskatinta nauja veiksminga ir tvari ekonomika. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į Ispanijos pastatų energinę renovaciją. Be to, šiame plane numatytais miesto aplinkos keitimo veiksmais taip pat siekiama padėti pasiekti tarptautiniu mastu sutartus tikslus dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir dėl oro kokybės. Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu visos šios priemonės padės Ispanijai vykdyti energetikos pertvarką ir mažinti priklausomybę nuo energijos importo, kartu saugant gamtinį kapitalą ir ekosistemas. Ilgalaikį plano poveikį galima padidinti ir išnaudojant šio plano ir kitų iš sanglaudos politikos fondų finansuojamų programų sąveiką, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant subalansuotą vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(42)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(43)nacionalinė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo tvarka išdėstyta gruodžio 30 d. Karaliaus dekrete įstatyme Nr. 36/2020, kuriuo patvirtinamos skubios viešojo administravimo modernizavimo ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo priemonės. Už politines gaires yra atsakinga iš visų planą vykdyti kompetentingų ministrų sudaryta Ekonomikos gaivinimo, pertvarkos ir atsparumo didinimo komisija, kuriai turėtų pirmininkauti Vyriausybės vadovas. Už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą atsakinga institucija yra naujas Finansų ministerijos generalinis sekretoriatas, atsakingas už Europos lėšas. Ši įstaiga turėtų parengti mokėjimo prašymus Komisijai tada, kai už atitinkamų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą atsakingos institucijos paskelbs, kad jos pasiektos, o centrinės valdžios generalinis kontrolierius (IGAE) pateiks pagrįstą patikinimą dėl jų įvykdymo. Apskritai siūlomos tarpinės ir siektinos reikšmės yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi jų pasiekimo vertinimo rodikliai yra tinkami, priimtini ir patikimi. Be to, tarpinių ir siektinų reikšmių seka yra pakankamai aiški, kad būtų galima atlikti mokėjimus ir stebėti pažangą, ir atspindi didelį asignavimų priemonėms sutelkimą laikotarpio pradžioje: dauguma tarpinių ir siektinų reikšmių sutelktos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tarpinės ir siektinos reikšmės taip pat aktualios jau įgyvendintoms priemonėms, kurios atitinka reikalavimus pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalį. Tam, kad būtų galima pagrįsti mokėjimo prašymą, šios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos pakankamai. Visos atitinkamos administravimo institucijos turėtų parengti ir bendrai naudoti integruotą informacinę sistemą;

(44)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos planui įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę;

Išlaidų įvertinimas

(45)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas iš dalies yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui (B reitingas);

(46)Ispanija pateikė atskiras visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų investicijų ir reformų išlaidų sąmatas ir nurodė susijusias išlaidas, remdamasi įvairiais jas pagrindžiančiais šaltiniais. Tarp šių šaltinių: specialiai šio plano tikslais paskelbti kvietimai pareikšti susidomėjimą, tarptautinių organizacijų pateikti išoriniai informacijos šaltiniai ir viešųjų pirkimų sutartys, susijusios su panašiomis paslaugomis ar buvusiomis investicijomis. Todėl daugumos plane numatytų priemonių išlaidų sąmata laikoma pagrįsta. Ispanija taikė supaprastintą išlaidų apmokėjimą tiek fiksuotųjų normų, tiek vieneto įkainių atžvilgiu. Nepriklausomą didelės plane numatytų išlaidų sąmatų dalies pagrįstumo patvirtinimą pateikė Ispanijos centrinės valdžios pagrindinis kontrolierius (IGAE). Numatomų visų plano išlaidų suma atitinka numatomų reformų ir investicijų pobūdį ir rūšį. Todėl daugumos plane numatytų priemonių išlaidų sąmata laikoma tikėtina. Ispanija pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad visų numatytų išlaidų suma nėra padengta esamo arba planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra proporcinga numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Finansinių interesų apsauga

(47)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis ES teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, taip pat apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092;

(48)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta vidaus kontrolės sistema grindžiama patikimais procesais ir struktūromis, kurie buvo anksčiau parengti siekiant stebėti struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Joje aiškiai nustatyti subjektai ir jų vaidmenys bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą. Ispanijos centrinės valdžios generalinis kontrolieriaus tarnyba (IGAE) yra audito įstaiga, koordinuosianti ir regioninių įstaigų darbą. IGAE kartu su įvairių institucijų vidaus kontrolės padaliniais yra pagrindiniai subjektai, atsakingi už plano kontrolę ir auditą. Apskritai kontrolės sistema ir kita atitinkama tvarka, be kita ko, skirta duomenims apie galutinius paramos gavėjus rinkti ir teikti, yra tinkamos siekiant užtikrinti korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų naudojant lėšas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 prevenciją, nustatymą ir ištaisymą ir siekiant išvengti dvigubo finansavimo pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Siekiant užtikrinti integruotos informacinės sistemos įgyvendinimą, įskaitant įpareigojimo rinkti ir saugoti duomenis apie galutinius naudos gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus pagal to reglamento 22 straipsnį laikymąsi, turėtų būti įtraukta speciali tarpinė reikšmė;

(49)Ispanija nurodė, kad, siekiant įvykdyti konkrečius plane aprašytus valdymo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriama integruota tarpinių ir siektinų reikšmių valdymo ir ataskaitų dėl jų teikimo sistema. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą Ispanija turėtų įgyvendinti šią priemonę, kad būtų laikomasi to reglamento 22 straipsnio, ir patvirtinti jos įgyvendinimo būseną, su pirmuoju mokėjimo prašymu pateikdama specialią audito ataskaitą. Ataskaitoje turėtų būti išanalizuoti visi nustatyti susiję trūkumai ir taisomieji veiksmai, kurių imtasi arba planuojama imtis; 

(50)be to, kaip speciali tarpinė reikšmė, kuri turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, turėtų būti nustatyta procedūra ir forma, kuriomis valstybės, autonominių sričių ir vietos viešojo sektoriaus subjektai turėtų teikti informaciją, skirtą projektams pagal planą stebėti ir jų išlaidų apskaitai vykdyti; 

Plano darna

(51)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 skirsnį, į planą dideliu mastu (A kategorija) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios laikomos darniais veiksmais;

(52)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiamas išsamus ir subalansuotas reformų ir investicijų rinkinys. Komponentų priemonės viena kitą papildo, ir visuose komponentuose yra tinkamai subalansuotas reformų ir investicijų rinkinys. Viena kitą sustiprina ir papildo ir skirtingų komponentų priemonės. Galiausiai, plane siūlomas platus reformų rinkinys, kuris iš esmės turėtų palengvinti visų plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nes bus pagerintas sektorių reguliavimas ir verslo aplinka. Tikimasi, kad viešųjų institucijų stiprinimas vykdant reformas, kuriomis siekiama gerinti viešojo administravimo sistemos veikimą ir sąveikumą, palengvins veiksmingą reformų ir investicijų įgyvendinimą ir padidins atskaitomybę pilietinei visuomenei. Taip pat tikimasi, kad priemonės, kuriomis siekiama remti viešojo sektoriaus institucijas ir sistemas, kad jos taptų stipresnės, padės gerinti fiskalinę būklę ir didinti tvarumą. Daug reformų bus sutelkta pirmaisiais dvejais plano metais, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl turėtų būti sudarytos sąlygos veiksmingoms investicijoms;

Lygybė

(53)Ispanija pateikė daug informacijos apie numatomą plano indėlį į lyčių lygybę ir visiems lygias galimybes ir į šių tikslų integravimą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daug dėmesio skiriama lyčių pusiausvyrai, t. y. vienai iš pagrindinių keturių plano veiksmų krypčių. Plane numatyta įvairių priemonių, kurios daro tiesioginį poveikį lyčių nelygybės mažinimui, pvz., moterų skatinimas rinktis informacijos ir ryšių technologijų specialisto profesiją; įmonių skatinimas įgyvendinti darbo užmokesčio skaidrumo ir lyčių lygybės planus; ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pasiūlos didinimas; investicijos, kuriomis remiamas moterų verslumas; pažeidžiamoms grupėms priklausančių moterų socialinė integracija ir integracija į darbo rinką;

Saugumo įsivertinimas

(54)pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punktą Ispanija pateikė investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą saugumo įsivertinimą. Plano dalyje, skirtoje 15 komponentui (skaitmeninis junglumas), Ispanija paaiškino, kad vykdant pagal šį komponentą numatytas dvi reformas bus įgyvendinta Europos Komisijos rekomendacija dėl junglumo 11 ir Įstatymas dėl 5G elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų saugumo užtikrinimo reikalavimų, į jį įtraukiant pagrindines rekomendacijas iš 2020 m. sausio 29 d. Europos Komisijos komunikato „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“ 12 ;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(55)Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis turėtų būti sudarytos sąlygos toliau plėtoti šiuo metu vykdomus tarpvalstybinius ir daugiašalius projektus dėl transporto (TEN-T: geležinkelio jungtys Viduržemio jūros ir Atlanto regiono koridoriais ir per Centrinius Pirėnus) ir skaitmeninio junglumo (jūriniais kabeliais). Į planą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis, kaip tikimasi, bus sudarytos palankesnės sąlygos Ispanijos įmonėms dalyvauti potencialiuose tarpvalstybiniuose arba daugiašaliuose projektuose, įskaitant bendriems Europos interesams svarbius projektus, kuriuos planuojama vykdyti tokiose srityse kaip mikroprocesoriai, vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių, saugus palydovinis ryšys ir naujos kartos debesijos ir tinklo paribio kompiuterija;

Konsultavimosi procesas

(56)kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies q punktą, Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiama dėl jo rengimo ir įgyvendinimo surengtų konsultacijų proceso santrauka. Rengdama planą Ispanija vykdė tikslines konsultacijas su socialiniais partneriais, suinteresuotaisiais subjektais ir patariamosiomis tarybomis. Ispanija taip pat paskelbė įmonėms skirtus kvietimus pareikšti susidomėjimą dėl investicijų projektų. Paskelbusios šiuos kvietimus institucijos gavo daug įvairių pasiūlymų, kurie galėtų tapti pagrindu pagal šį planą remiamiems strateginiams projektams;

(57)siekiant užtikrinti atitinkamų subjektų atsakomybę, į visus planą numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimo etapus būtina įtraukti visas regionines ir vietos valdžios institucijas ir susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius; padidinti plano veiksmingumą ir numatomą ilgalaikį poveikį padėtų didesnės atsakomybės už jo įgyvendinimą prisiėmimas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente pripažįstama, kad įgyvendinant reformas ir investicijas svarbus regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas. Planui įgyvendinti Ispanija numatė naują sektorinę ekonomikos gaivinimo, pertvarkos ir atsparumo konferenciją, kurios tikslas – koordinuoti regionų, vietos subjektų ir centrinės valdžios veiksmus. Be to, įvairiose politikos srityse rengiamose sektorių konferencijose turėtų būti remiamas konkrečių priemonių įgyvendinimas jų kompetencijos srityje. Plane pabrėžiama, kad dėl kelių susijusių plane paskelbtų priemonių, pvz., dėl darbo rinkos ir pensijų sistemos reformų, galutinės koncepcijos bus konsultuojamasi su socialiniais partneriais;

Teigiamas įvertinimas

(58)Komisijai teigiamai įvertinus Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(59)Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 69 528 050 000 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Ispanijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtas finansinis įnašas turėtų būti lygus Ispanijai teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(60)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Ispanijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Ispanijai turėtų būti pateikta suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą;

(61)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 13 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Ispanija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(62)Ispanija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo. Ta suma Ispanijai turėtų būti skiriama vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje;

(63)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Reglamentą (ES) 2021/241, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Ispanijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 69 512 589 611 EUR finansinį įnašą 14 . Dėl pateikiamos 46 592 869 727 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą gauta suma Ispanijai yra lygi šiai sumai arba už ją didesnė, dėl pateikiamos papildomos 22 919 719 884 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Ispanijai pateikia dalimis pagal priedą. 9 036 636 649 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 proc. finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Ispanija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(2)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(3)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(4)    Šis makroekonominis disbalansas minimas 2019 ir 2020 m. rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) 1176/2011 6 straipsnį.

(5)    Šis modeliavimas atspindi bendrą NGEU poveikį, kuris taip pat apima REACT-EU finansavimą ir didesnį finansavimą programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, TPF, kaimo plėtrai ir rezervui „rescEU“. Jis neapima galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio, kuris gali būti reikšmingas.

(6)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(7)    Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės, COM (2021) C58/01.

(8)    https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/es_final_necp_main_en.pdf.

(9)    Remiantis iš dalies pakeistu pasiūlymu (COM(2020) 563 final) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas).

(10)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(11)    C(2020) 6270.

(12)    COM(2020) 50.

(13)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(14)    Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Ispanijos proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 16

COM(2021) 322 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 147 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 01 KOMPONENTAS. TVARUS, SAUGUS IR SUSIETAS REAGAVIMO Į JUDUMO SUKRĖTIMUS PLANAS MIESTŲ IR DIDMIESČIŲ APLINKOJE

Šis komponentas apima su oro kokybe susijusias problemas, kurios daugiausia daro poveikį pagrindinėse didmiesčių teritorijose ir 2018 m. Ispanijoje lėmė daugiau kaip 20 000 pirmalaikių mirčių. Svarbiausias šio komponento reformų ir investicijų tikslas – pereiti prie netaršaus, saugaus ir išmanaus judumo mieste. Konkretūs tikslai, kurių siekiama šiuo komponentu, yra šie:

·visose savivaldybėse, kuriose yra daugiau nei 50 000 gyventojų, ir provincijų sostinėse paspartinti mažos taršos zonų įgyvendinimą ir elektrinio judumo skvarbą;

·skatinti aktyvų judumą, taip pat kitas priemones, siekiant padėti sumažinti privačių automobilių naudojimą; 

·skatinti viešojo transporto skaitmeninį ir tvarų pertvarkymą kaip tikrą privačių automobilių naudojimo alternatyvą;

·gerinti trumpų nuotolių geležinkelio transporto paslaugų kokybę, siekiant padidinti veiksmingą jų naudojimą didmiesčiuose privačių automobilių naudojimo sąskaita;

·optimizuoti eismo valdymą ir palengvinti sprendimų priėmimą siekiant skatinti švaresnį judumą.

Šiame komponente nagrinėjamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų bei žaliosios pertvarkos skatinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), investicijų ir inovacijų bei energijos vartojimo efektyvumo skatinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl bendradarbiavimo vyriausybių lygmeniu skatinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C1.R1). Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo ir sustiprintos infrastruktūros diegimo planas

Šios priemonės tikslas – sustiprinti veiklos ir reglamentavimo sistemą, palengvinančią įkrovimo infrastruktūros diegimą, kad būtų galima padidinti elektra varomų transporto priemonių naudojimą.

Reforma apims šios reglamentavimo sistemos, kuria siekiama pašalinti šiuo metu įkrovimo punktų plėtrai trukdančias kliūtis, priėmimą:

-Karališkojo dekreto, kuriuo reglamentuojamos viešai prieinamos įkrovimo paslaugos ir užtikrinamas tinkamas ir patikimas įrengtų įkrovimo punktų veikimas;

-2020 m. birželio 23 d. Karališkojo įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 23/2020, kuriuo prisidedama prie įkrovimo infrastruktūros diegimo spartinimo, paskelbiant įkrovimo įrenginius, kurių galia viršija 250 kW, naudingais visuomenei;

-Įsakymo Nr. TMA/178/2020, pagal kurį mažinama administracinė našta tvirtinant ir diegiant elektros įkrovimo įrenginius degalinėse;

-iš dalies pakeisto Techninio statybos kodekso, kuriuo padidinamas būtinasis elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros kiekis gyvenamųjų pastatų ir tretinėse automobilių stovėjimo aikštelėse, viršijant Pastatų energinio naudingumo direktyvos būtinuosius reikalavimus, ir

-iš dalies pakeisto Žemos įtampos elektrotechnikos reglamento, apimančio įpareigojimus dėl įkrovimo infrastruktūros su pastatais nesusijusiose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

2 reforma (C1.R2). Judumo ir transporto finansavimo aktas

Šios teisės pagrindu įgyvendinamos priemonės tikslas – suteikti reglamentavimo sistemą, sustiprinančią Ispanijoje atnaujintą judumo politiką, kuri grindžiama patobulintu tvarumo ir skaitmeniniu aspektu.

Teisės aktu numatoma bent:

·galimai nustatyti mokėjimo už valstybinių kelių naudojimą mechanizmą, kuris būtų įvestas nuo 2024 m. pagal principą „teršėjas moka“. Šios priemonės tikslas – internalizuoti kelių transporto išorines išlaidas, taip sukuriant didesnio veiksmingumo šiame sektoriuje paskatas ir skatinant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

·parengti keletą įpareigojimų ir metodinių vadovų, taikytinų savivaldybėms ir tam tikro dydžio įmonėms, atitinkamai siekiant skatinti tvaraus judumo mieste plano įgyvendinimą ir tvarias su darbu susijusias judumo sistemas;

·sukurti mechanizmą, kuriuo būtų didinamas infrastruktūros planavimo tikslumas, atsižvelgiant į nepriklausomos fiskalinės institucijos (Autoridad Independiente de Responsabilidad Fiscal, AIReF) pateiktas rekomendacijas, įtraukiant tvarumo aspektus ir socialinę sąnaudų ir naudos analizę;

·parengti prognozuojamą šalies savivaldybių miesto transporto finansavimo sistemą, grindžiamą vienodais valstybės lėšų paskirstymo kriterijais;

·įvesti apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, lengvinančią inovacijas judumo ir transporto sektoriuje ir jų patekimą į rinką;

·gerinti valdymą pagal AIReF rekomendacijas, sukuriant: i) nacionalinę judumo sistemą, skirtą trijų teritorinių administracijų, atsakingų už transportą ir judumą, koordinavimui ir bendradarbiavimui skatinti; ii) Aukščiausiąją transporto ir judumo tarybą – instituciją, konsultuojančią gamybos sektorius, akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę transporto ir judumo politikos nustatymo klausimais; ir iii) integruotą transporto ir judumo informacijos platformą, kurioje būtų integruojama įvairių administracijų ir išorės šaltinių informacija apie transportą ir judumą. Tai sudaro sąlygas administracijoms optimizuoti viešosios politikos formavimą ir gerinti savo gebėjimą reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

Priemonė Oficialiajame leidinyje paskelbiama ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C1.I1). Mažos taršos teritorijos ir miestų bei didmiesčių transporto pertvarkymas

Šios priemonės tikslas – skatinti tvarų ir skaitmeninį transporto paslaugų pertvarkymą, siekiant prisidėti prie privačių transporto priemonių naudojimo miestų aplinkoje sumažinimo 35 % iki 2030 m. Ši priemonė taip pat apima paskatas pereiti prie švaresnio transporto paslaugas teikiančių bendrovių keleivinio ir krovininio transporto parko. Šią investiciją turėtų įgyvendinti vietos valdžios institucijos, autonominiai regionai ir Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės ministerija (MITMA).

Investiciniai projektai, kurių turi imtis autonominės bendruomenės, gali būti susiję su: a) viešojo transporto parkų pertvarkymu, siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimu ir valdymu; c) viešojo transporto skaitmeninimu, administraciniu valdymu ir jo prieinamumo gerinimu; d) priemonėmis, kuriomis pirmenybė teikiama kolektyviniam transportui ir aktyviam judumui, įskaitant dviračių infrastruktūrą ir pėsčiųjų juostas; e) naujų netaršių transporto technologijų skverbties skatinimu Ispanijoje; f) automobilių stovėjimo aikštelėmis, įrengtomis už šių savivaldybių ir provincijos sostinių ribų atgrasymo tikslais, siekiant sumažinti eismą į miesto centrą ir g) geležinkelių transporto sistemos (pvz., metro arba geležinkelių) plėtra arba modernizavimu; h) skaitmeninimo projektais, kuriais papildomos priemonės, kuriomis remiamas tvarus judumas, įskaitant viešojo transporto paslaugų realiojo laiko informacines sistemas, judumą kaip paslaugą, projektais, kuriais gerinamas įvairiarūšis arba tarpžinybinis bilietų pardavimas, projektais, kuriais remiamas eismo ir judumo valdymas ir informacijos analizė, siekiant padidinti transporto sistemos veiksmingumą, ir i) visais kitais projektais, kuriais: i. prisidedama prie oro kokybės gerinimo, ypač miestuose; ii. skatinama mažinti privataus transporto naudojimą miestų ir didmiesčių teritorijose; iii. skatinama naudotis viešuoju transportu arba iv. skatinamas aktyvus ir sveikas judumas.

Vietos valdžios institucijų projektai apims: a) viešojo transporto parkų pertvarkymą siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimą ir valdymą; c) viešojo transporto skaitmeninimą, jo administracinį valdymą ir prieinamumo gerinimą; ir d) kolektyvinio transporto ir aktyvaus judumo skatinimo ir prioritetų nustatymo priemones.

Ši pagalba skiriama savivaldybėms, turinčioms daugiau kaip 50 000 gyventojų ir provincijų sostinėms, ir tam tikromis sąlygomis taip pat gali būti skiriama nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų turinčioms savivaldybėms.

Investiciniai projektai, kurių imtis pasirengusi MITMA, susiję su eismo jos atsakomybės sričiai priklausančiuose miestų keliuose humanizavimu ir organizavimu. Investicijomis bus prisidedama prie pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų naujų judumo formų (paspirtukų) propaguotojų judumo skatinimo arba automobiliams skirtų erdvių mažinimo bei transporto priemonių greičio mažinimo, siekiant sumažinti ir į orą išmetamų teršalų kiekį, ir triukšmo taršą.

Paskatas pertvarkyti transporto bendrovių keleivių ir krovinių laivynus sudaro šios pagalbos linijos: a) pagalba netaršioms ir mažataršėms keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms įsigyti; b) pagalba komercinių transporto priemonių, varomų alternatyviaisiais degalais (elektra, SkGD, SGD ir biometanu), degalų papildymo infrastruktūrai diegti; c) pagalba įmonėms, kurios įsigyja arba pritaiko priekabas ir puspriekabes įvairiarūšiam vežimui; ir d) pagalba įmonėms už senų transporto priemonių atidavimą į metalo laužą.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma, parama pagal a punkte nurodytą pagalbos liniją teikiama tik elektriniams ir vandeniliniams žemagrindžiams autobusams (M2 ir M3 kategorijų, paprastai miesto ir priemiestiniams autobusams); aukštagrindžiams autobusams, įskaitant varomus SkGD ir (arba) SGD, hibridinius, elektrinius ir vandenilinius (M2 ir M3 kategorijos, paprastai tarpmiestiniams autobusams), atitinkančius EURO VI-E reikalavimus (M2 ir M3 kategorijos, paprastai tarpmiestiniams autobusams); ir netaršiems 1 , mažataršiams 2 ir SkGD ir (arba) SGD varomiems sunkvežimiams, varomiems biodegalais, skystaisiais bioproduktais ir biomasės kuru 3 . b punkte nurodytos pagalbos atveju komercinių transporto priemonių degalų papildymo infrastruktūra turi atitikti biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomas sąlygas 4 .

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 310 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 2 195 000 000 EUR, taikant 40 % klimato koeficientą, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.

Investicijos pagal šią priemonę turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (C1.I2). Paskatų sistema įkrovimo punktų įrengimui, elektra varomų ir kuro elementu varomų transporto priemonių pirkimui ir inovacijoms elektromobilumo, įkrovimo ir vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių srityse

Šia priemone siekiama paremti atitiktį Ispanijos nacionalinei alternatyvios energijos transporto sistemai, paspartinti nacionalinio integruoto energetikos ir klimato plano įgyvendinimą ir remti teritorinę sanglaudą elektrifikuojant mobilumą kaimo vietovėse. Investicijos yra išdėstytos skirtingose​pagalbos schemose, kuriomis bus teikiamos paskatos elektra varomų transporto priemonių ir kuro elementu varomų transporto priemonių diegimui, skatinant individualius novatoriškus projektus, kurie susiję su elektromobilumo vertės grandine ir transporto priemonių parko atnaujinimu apskritai, įskaitant vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijos naudojimą. Investicijos taip pat apima viešųjų įkrovimo stotelių įrengimą gyvenamuosiuose rajonuose ir nacionaliniame kelių tinkle. Kai kurie iš kriterijų, naudotų kvietimuose teikti pasiūlymus, siekiant paskirstyti pagalbos schemas, yra šie: i) poveikio aplinkai mažinimas, ii) techninis ir ekonominis gyvybingumas, iii) technologinės plėtros ir inovacijų lygis, iv) galimybė atkartoti ir išplėsti, v) su projektu susijęs tiesioginis ir netiesioginis darbo vietų kūrimas, vi) poveikis vertės grandinei ir sąveika su kitais sektoriais, daugiausia pramonės.

Ši investicija turi būti įgyvendinta iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

3 investicija (C1.I3). Geležinkelio transporto paslaugų kokybės ir patikimumo gerinimo priemonės

Šios priemonės tikslas – pagerinti viešojo trumpų nuotolių geležinkelių tinklo (vadinamojo Cercanías) patrauklumą ir prieinamumą, kad jis taptų judumo miestų teritorijose pagrindu ir pakeistų privačių transporto priemonių naudojimą didmiesčiuose. Projektus vykdys ADIF (geležinkelių infrastruktūros valdytojas) ir RENFE (viešųjų paslaugų įsipareigojimus turintis geležinkelio paslaugų operatorius).

ADIF įgyvendins infrastruktūros investicijas Cercanías geležinkeliuose, įskaitant bėgių kelio atnaujinimą, stočių modernizavimą, elektrifikavimo ir signalizavimo sistemos patobulinimus. Be to, RENFE bus atsakingas už įgyvendinimo investicijas į viešojo geležinkelių transporto valdymo modernizavimą. Investicijos daugiausia apims penkis aspektus: a) saugumo sistemų stotyse skaitmeninimą; b) keleivių informavimo sistemas; c) prieigos kontrolės gerinimą; d) savitarnos pardavimo mašinų pritaikymą prie naujų technologijų; ir e) patalpų įrengimą Cercanías tinklo stotyse.

Įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2026 m. birželio 30 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

Eil. Nr.	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinis rodiklis (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybinis rodiklis (jei tai siektinos reikšmės)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
1	C1.R1	Tarpinė reikšmė	Potvarkis Nr. TMA/178/2020 ir Karališkasis įstatymo galią turintis dekretas Nr. 23/2020	Potvarkio ir Karališkojo dekreto įstatymo nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą				IV	2020	Įsigaliojo i) Potvarkis TMA/178/2020 dėl elektros įkrovimo įrenginių įrengimo degalinėse administracinės naštos mažinimo ir infrastruktūros šalinimo laiko nustatymo, ii) birželio 23 d. Karališkasis dekretas įstatymas Nr. 23/2020 dėl didesnės kaip 250 kW galios įkrovimo infrastruktūros paskelbimo viešąja paslauga siekiant paspartinti šios rūšies įrenginių diegimą
2	C1.R1	Tarpinė reikšmė	Techninio statybos kodekso pakeitimai (dar nepatvirtinti), Žemosios įtampos elektrotechninis reglamentas ir Karališkojo dekreto dėl viešųjų įkrovimo paslaugų reguliavimo patvirtinimas	Kodekso, reglamento ir Karališkojo dekreto nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą				II	2022	Įsigalioja: i) Techninio statybos kodekso pakeitimai (dar nepatvirtinti) siekiant nustatyti a) įpareigojimą iš anksto įrengti įkrovimo punktus 100 % naujų stovėjimo aikštelių gyvenamuosiuose pastatuose ir 20 %naujų stovėjimo aikštelių komercinės paskirties ir kituose pastatuose, b) įrengti vieną įkrovimo punktą 40 naujų stovėjimo vietų (ir vieną 20 stovėjimo vietų bendrosios administracijos pastatuose) ir c) įpareigojimą iki 2023 m. esamas negyvinamųjų pastatų automobilių stovėjimo aikšteles, turinčias daugiau kaip 20 stovėjimo vietų, pritaikyti prie pirmiau nurodyto reikalavimo (t. y. įrengti vieną įkrovimo punktą 40 stovėjimo vietų); ii) Žemosios įtampos elektrotechninio reglamento pakeitimai siekiant įtraukti įpareigojimus dėl automobilių stovėjimo aikštelių, kurios nėra susijusios su pastatu, įkrovimo infrastruktūros, ir iii) Karališkasis potvarkis, kuriuo siekiama reguliuoti viešąsias įkrovimo paslaugas, įskaitant paslaugos teikime dalyvaujančių subjektų (įkainių operatorių, elektromobilumo paslaugų teikėjų) santykius ir jų teisių ir pareigų nustatymą
3	C1.R2	Tarpinė reikšmė	Įstatymo dėl tvaraus judumo ir transporto finansavimo priėmimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				IV	2023	Įsigalioja Tvaraus judumo ir transporto finansavimo įstatymas, kuriuo gerinamas viešojo transporto politikos planavimas, koordinavimas ir veiksmingumas, remiamas transporto skaitmeninimas ir viešojo transporto naudojimas ir sukuriama finansavimo sistema, skirta viešosios infrastruktūros išsaugojimui ir priežiūrai, internalizuojant aplinkos apsaugos išlaidas
4	C1.I1	Siektina reikšmė	Savivaldybių biudžetas, skirtas tvariam judumui skatinti		Mln. EUR	0	400	IV	2022	Projekto ar subsidijų skyrimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje arba viešųjų pirkimų platformoje, arba išlaidų, susijusių su savivaldybių pirkimais, kuriais prisidedama prie tvaraus judumo savivaldybėse, turinčiose daugiau kaip 50 000 gyventojų, ir provincijų sostinėse ir, tam tikromis sąlygomis, taip pat skiriamais savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų, įvykdymas Projektai gali būti skirti remti: a) viešojo transporto parkų pertvarkymą siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimą ir valdymą; c) viešojo transporto skaitmeninimą, jo administracinį valdymą ir prieinamumo gerinimą; d) priemones, kuriomis siekiama skatinti kolektyvinį transportą ir aktyvų judumą ir teikti jiems pirmenybę. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad iš bendro 1 500 000 000 EUR galutinio biudžeto ne mažiau kaip 310 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 1 190 000 000 EUR taikant 40 % klimato koeficientą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
5	C1.I1	Siektina reikšmė	Ne mažesnis kaip 900 mln. EUR autonominių sričių biudžetas, skirtas tvariam judumui skatinti		Mln. EUR	0	900	IV	2023	Projekto ar subsidijų skyrimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje arba viešųjų pirkimų platformoje arba autonominių sričių išlaidų, susijusių su pirkimais, įvykdymas. Autonominių sričių skirti projektai ir subsidijos ir įvykdyti pirkimai skirti: 1) prisidėti prie tvaraus judumo skatinimo teikiant subsidijas privačioms bendrovėms, kad jos: a) atiduotų metalo laužui senus sunkiasvores transporto priemones, b) atnaujintų sunkiasvorių keleivinių ir krovininių transporto priemonių parką švaresnėmis transporto priemonėmis, c) įsigytų arba pritaikytų savo priekabas ar puspriekabes įvairiarūšiam transportui, arba d) įsirengtų alternatyviųjų degalų (elektros, SkGD, SGD ir biometano) įkrovimo ir pildymo punktus; subsidijos turėtų būti teikiamos laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); arba 2) padėti skatinti tvarų judumą provincijos savivaldybėse, turinčiose daugiau kaip 50 000 gyventojų, ir provincijų sostinėse, remiant a) viešojo transporto parkų pertvarkymą siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimą ir valdymą; c) viešojo transporto skaitmeninimą, jo administracinį valdymą ir prieinamumo gerinimą; d) priemones, kuriomis pirmenybė teikiama kolektyviniam transportui ir aktyviam judumui, įskaitant dviračių infrastruktūrą ir pėsčiųjų juostas; e) naujų netaršių transporto technologijų skverbties skatinimą Ispanijoje; f) parkavimo aikštelių įrengimą už šių savivaldybių ir provincijos sostinių ribų, siekiant sumažinti į miesto centrą įvažiuojančių automobilių eismą; g) geležinkelių transporto sistemų, pvz., metro ar geležinkelių, išplėtimą arba modernizavimą; h) skaitmeninimo projektus, papildančius priemones, kuriomis remiamas tvarus judumas, įskaitant viešojo transporto paslaugų realiojo laiko informacines sistemas, judumą kaip paslaugą, projektus, kuriais gerinamas įvairiarūšis arba tarpžinybinis bilietų pardavimas, projektus, kuriais remiamas eismo ir judumo valdymas ir informacijos analizė, siekiant padidinti transporto sistemos veiksmingumą, ir i) kitus projektais, kuriais: i. prisidedama prie oro kokybės gerinimo, ypač miestuose; ii. skatinama mažinti privataus transporto naudojimą miestų ir didmiesčių teritorijose; iii. skatinama naudotis viešuoju transportu arba iv. skatinamas aktyvus ir sveikas judumas. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 900 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams pasiekti taikant 40 % klimato koeficientą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
6	C1.I1	Siektina reikšmė	Užbaigti projektai, kuriais skatinamas tvarus judumas, be kita ko, miestų ir didmiesčių teritorijose		Skaičius	0	25	IV	2023	Užbaigti bent 25 tvaraus judumo skatinimo projektai 150 miestų ir didmiesčių teritorijų, kuriose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų, o tam tikromis sąlygomis miestų teritorijose, kuriose gyvena nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų. Tvarų judumą skatinantys projektai yra: i. savivaldybių parengti projektai, kuriais siekiama skatinti tvarų judumą savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų ir provincijų sostinėse, ir tam tikromis sąlygomis taip pat skiriamais savivaldybėms, kuriose gyvena 20 000 iki 50 000 gyventojų. Projektai gali būti skirti remti: a) viešojo transporto parkų pertvarkymą siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimą ir valdymą; c) viešojo transporto skaitmeninimą, jo administracinį valdymą ir prieinamumo gerinimą; d) priemones, kuriomis siekiama skatinti kolektyvinį transportą ir aktyvų judumą ir teikti jiems pirmenybę. Projektas – apibrėžta, tarpusavyje susijusi ir koordinuojama veikla, vykdoma siekiant bendro tikslo per tam tikrą laiką ir neviršijant biudžeto, kuriai prašoma subsidijos. Viena savivaldybė gali parengti daugiau nei vieną projektą. ii. autonominių bendruomenių parengti projektai, kuriais skatinamas tvarus judumas miestų ir didmiesčių teritorijose. Tai taikoma a–i tipologijoms, nurodytoms prie C1.I1 investicijos. Miesto ir didmiesčių zonos apibrėžiamos kaip savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų, provincijų sostinės ir tam tikromis sąlygomis savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 20 000 gyventojų. Kiekviena autonominė sritis gali parengti daugiau nei vieną projektą. iii. projektai, pagal kuriuos teikiamos subsidijos privačioms bendrovėms, kad jos: a) atiduotų metalo laužui senus sunkiasvores transporto priemones, b) atnaujintų sunkiasvorių keleivinių ir krovininių transporto priemonių parką švaresnėmis transporto priemonėmis, c) įsigytų arba pritaikytų savo priekabas ar puspriekabes įvairiarūšiam transportui, arba d) įsirengtų alternatyviųjų degalų (elektros, SkGD, SGD ir biometano) įkrovimo ir pildymo punktus; Kad būtų galima laikyti, kad užbaigtas vienas projektas, kuriuo skatinamas tvarus judumas, turi būti subsidijuota ne mažiau kaip 8 500 sunkiasvorių transporto priemonių arba degalų papildymo punktų. Subsidijos turėtų būti teikiamos laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01).
7	C1.I1	Siektina reikšmė	Savivaldybių biudžetas, skirtas tvariam judumui skatinti		Mln. EUR	400	1 500	IV	2024	Projekto ar subsidijų skyrimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje arba viešųjų pirkimų platformoje, arba išlaidų, susijusių su savivaldybių pirkimais, kuriais prisidedama prie tvaraus judumo savivaldybėse, turinčiose daugiau kaip 50 000 gyventojų, ir provincijų sostinėse ir, tam tikromis sąlygomis, taip pat skiriamais savivaldybėms, kuriose gyvena nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų, įvykdymas Projektai gali būti skirti remti: a) viešojo transporto parkų pertvarkymą siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimą ir valdymą; c) viešojo transporto skaitmeninimą, jo administracinį valdymą ir prieinamumo gerinimą; d) priemones, kuriomis siekiama skatinti kolektyvinį transportą ir aktyvų judumą ir teikti jiems pirmenybę. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 310 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 1 190 000 000 EUR, taikant 40 % klimato koeficientą, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą. (Esama padėtis: 2022 m. gruodžio 31 d.)
8	C1.I1	Siektina reikšmė	Projektų, kuriais gerinamos naujos judumo formos valstybiniuose keliuose, skyrimas		Mln. EUR	0	105	IV	2024	Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės ministerija paskelbia Oficialiajame leidinyje arba viešųjų pirkimų platformoje apie ne mažiau kaip 105 mln. EUR vertės projektų, kuriais siekiama pagerinti valstybinius kelius miesto teritorijose, skyrimą. Projektai apims naujų dviračių takų statybą, pėsčiųjų zonų išplėtimą, stovėjimo aikštelių sumažinimą arba saugos perėjose gerinimą.
9	C1.I1	Siektina reikšmė	Užbaigti projektai, kuriais skatinamas tvarus judumas, be kita ko, miestų ir didmiesčių teritorijose		Skaičius	25	280	IV	2025	Užbaigta mažiausiai 280 tvaraus judumo skatinimo projektų, be kita ko, miestų ir didmiesčių teritorijose, siekiant prisidėti prie tvaraus judumo 150 miesto teritorijų, kuriose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų, ir tam tikromis sąlygomis miestų teritorijose, kuriose gyvena nuo 20 000 iki 50 000 gyventojų. Tvarų judumą skatinantys projektai yra: i. savivaldybių parengti projektai, kuriais siekiama skatinti tvarų judumą savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų ir provincijų sostinėse, ir tam tikromis sąlygomis taip pat skiriamais savivaldybėms, kuriose gyvena 20 000 iki 50 000 gyventojų. Projektai gali būti skirti remti: a) viešojo transporto parkų pertvarkymą siekiant Netaršių transporto priemonių direktyvos tikslų ir laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01); b) mažos taršos zonų (LEZ) įgyvendinimą ir valdymą; c) viešojo transporto skaitmeninimą, jo administracinį valdymą ir prieinamumo gerinimą; d) priemones, kuriomis siekiama skatinti kolektyvinį transportą ir aktyvų judumą ir teikti jiems pirmenybę. Projektas – apibrėžta, tarpusavyje susijusi ir koordinuojama veikla, vykdoma siekiant bendro tikslo per tam tikrą laiką ir neviršijant biudžeto, kuriai prašoma subsidijos. Viena savivaldybė gali parengti daugiau nei vieną projektą. ii. autonominių bendruomenių parengti projektai, kuriais skatinamas tvarus judumas miestų ir didmiesčių teritorijose. Tai taikoma a–i tipologijoms, nurodytoms prie C1.I1 investicijos. Miestų ir didmiesčių teritorijos apibrėžiamos kaip savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 50 000 gyventojų, provincijų sostinės ir tam tikromis sąlygomis savivaldybės, turinčios daugiau kaip 20 000 gyventojų. Kiekviena autonominė sritis gali parengti daugiau nei vieną projektą. iii. projektai, pagal kuriuos teikiamos subsidijos privačioms bendrovėms, kad jos: a) atiduotų metalo laužui senus sunkiasvores transporto priemones, b) atnaujintų sunkiasvorių keleivinių ir krovininių transporto priemonių parką švaresnėmis transporto priemonėmis, c) įsigytų arba pritaikytų savo priekabas ar puspriekabes įvairiarūšiam transportui, arba d) įsirengtų alternatyviųjų degalų (elektros, SkGD, SGD ir biometano) įkrovimo ir pildymo punktus; Kad būtų galima laikyti, kad užbaigtas vienas projektas, kuriuo skatinamas tvarus judumas, turi būti subsidijuota ne mažiau kaip 3 000 sunkiasvorių transporto priemonių arba degalų papildymo ar įkrovimo punktų. Subsidijos turėtų būti teikiamos laikantis techninių rekomendacijų „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01). (Esama padėtis: 2023 m. gruodžio 31 d.)
10	C1.I1	Siektina reikšmė	Patobulinti valstybiniai keliai miestų teritorijose, siekiant skatinti naujas judumo formas		Skaičius	0	34	IV	2025	Įrengus naujas dviračių juostas, išplėtus pėsčiųjų zonas, sumažinus stovėjimo aikštelių arba padidinus perėjų saugą pagerinti ne mažiau kaip 34 valstybiniai keliai miestų teritorijose. Šias investicijas į savo valdomus kelius miestų teritorijose atlieka Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės ministerija.
11	C1.I2	Siektina reikšmė	Novatoriškų projektų, kuriais skatinamas elektromobilumas, skyrimas		Mln. EUR	0	250	II	2023	Oficialiajame leidinyje paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus dėl ne mažiau kaip 250 mln. EUR vertės sutarčių, kuriomis remiami novatoriški projektai, skatinantys elektromobilumą. Atrankos kriterijai, naudojami kvietimuose teikti pasiūlymus, pagal kuriuos skiriama pagalba schemos, yra tokie: i) poveikio aplinkai mažinimas, ii) techninis ir ekonominis gyvybingumas, iii) technologinės plėtros ir inovacijų lygis, iv) galimybė atkartoti ir išplėsti, v) su projektu susijęs tiesioginis ir netiesioginis darbo vietų kūrimas, ir vi) poveikis vertės grandinei ir sąveika su kitais sektoriais, daugiausia pramonės.
12	C1.I2	Siektina reikšmė	Elektra varomos transporto priemonės ir įrengti įkrovimo punktai		Skaičius	0	238 000	IV	2023	Subsidijuojamos bent 238 000 elektra varomų transporto priemonių (BEV, REEV, PHEV, FCEV) ir įkrovimo punktų
13	C1.I2	Siektina reikšmė	Novatoriškų projektų, kuriais skatinamas elektromobilumas, užbaigimas		Skaičius	0	85	IV	2025	Ne mažiau kaip 85 projektų pagal novatoriškų elektromobilumo projektų rėmimo programą (MOVES Singulares) užbaigimas
14	C1.I3	Siektina reikšmė	Trumpų nuotolių (Cercanias) geležinkelio linijos		Skaičius (km)	0	200	IV	2023	Atnaujinta ne mažiau kaip 200 km trumpojo nuotolio geležinkelio linijų, bet kuriame iš šių posistemių: platformos, bėgių kelio, elektrifikavimo, saugumo ir ryšių/signalizavimo priemonių. Modernizuotų trumpų nuotolių geležinkelio linijų ilgis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į geležinkelio linijų, kuriose buvo įgyvendinta reikšminga intervencinė priemonė, ilgį miestų ir didmiesčių teritorijose, tai nėra suma, panaudota statybai ar remontui. Intervencinės priemonės galėtų būti elektrifikavimas, bėgių kelio atnaujinimas, signalizavimo ir saugos sistemų pagerinimas ir stoties patobulinimai, apimantys daugiau nei techninę priežiūrą ir remontą ir įgyvendinami visose gyvenamose vietose šalies teritorijoje, kur teikiamos Cercanías Ferroviarias paslaugos.
15	C1.I3	Siektina reikšmė	Stočių patobulinimas skaitmeninėms technologijoms		Skaičius	0	420	IV	2023	Visais arba kai kuriais RENFE, kaip SPO operatoriaus, projektais patobulinta ne mažiau kaip 420 stočių. Tai tokie projektai: • Stočių saugumo sistemų skaitmeninimas (pvz., išmanioji vaizdo analizė, kibernetinis saugumas ir sukčiavimo kontrolė); • Keleivių informavimo sistemos • Patekimo į stotis kontrolės gerinimas • Bilietų pardavimo automatų projektai • Patalpų pritaikymas
16	C1.I3	Siektina reikšmė	Patobulintos Cercanias stotys		Skaičius	0	20	IV	2023	Atlikęs su prieinamumu susijusius darbus ir nutiesus naujus arba atnaujinus senus bėgių kelius ADIF patobulino ne mažiau kaip 20 Cercanias stočių
17	C1.I3	Siektina reikšmė	Kumuliacinis biudžetas, skirtas investicijoms į trumpų nuotolių geležinkelio linijas		Mln. EUR	0	1 619	IV	2024	Oficialiajame leidinyje paskelbiamas bendras biudžetas, skirtas investicijoms į trumpų nuotolių geležinkelio linijas: ne mažiau kaip 1 619 000 000 EUR.
18	C1.I3	Siektina reikšmė	Modernizuotos trumpų nuotolių (Cercanias) geležinkelio linijos		Skaičius (km)	200	700	II	2026	Atnaujinta ne mažiau kaip 700 km trumpojo nuotolio geležinkelio linijų, bet kuriame iš šių posistemių: platformos, bėgių kelio, elektrifikavimo, saugumo ir ryšių/signalizavimo priemonių. Modernizuotų trumpų nuotolių geležinkelio linijų ilgis turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į geležinkelio linijų, kuriose buvo įgyvendinta reikšminga intervencinė priemonė, ilgį miestų ir didmiesčių teritorijose, tai nėra suma, panaudota statybai ar remontui. Intervencinės priemonės galėtų būti elektrifikavimas, bėgių kelio atnaujinimas, signalizavimo ir saugos sistemų pagerinimas ir stoties patobulinimai, apimantys daugiau nei techninę priežiūrą ir remontą ir įgyvendinami visose gyvenamose vietose šalies teritorijoje, kur teikiamos Cercanías Ferroviarias paslaugos. (Esama padėtis: 2023 m. gruodžio 31 d.)
19	C1.I3	Siektina reikšmė	Stočių patobulinimas skaitmeninėms technologijoms		Skaičius	420	850	II	2026	Įgyvendinus visus arba kai kuriuos RENFE, kaip SPO operatoriaus, parengtus projektus patobulinta ne mažiau kaip 850 stočių. Tai tokie projektai: • Stočių saugumo sistemų skaitmeninimas (pvz., išmanioji vaizdo analizė, kibernetinis saugumas ir sukčiavimo kontrolė); • Keleivių informavimo sistemos • Patekimo į stotis kontrolės gerinimas • Bilietų pardavimo automatų projektai • Patalpų pritaikymas (Esama padėtis: 2023 m. gruodžio 31 d.)
20	C1.I3	Siektina reikšmė	Patobulintos Cercanias stotys		Skaičius	20	70	II	2026	Atlikęs su prieinamumu susijusius darbus ir nutiesus naujus arba atnaujinus senus bėgių kelius ADIF patobulino ne mažiau kaip 70 Cercanias stočių. (Esama padėtis: 2023 m. gruodžio 31 d.)

B. 02 KOMPONENTAS. Ispanijos miestų darbotvarkės įgyvendinimas. Miestų atgaivinimo ir atkūrimo planas

Šis Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas skirtas pastatų energinei renovacijai, jų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir jų kokybės bei patogumo gerinimui. Juo taip pat sprendžiami socialinio nuomojamo būsto, jo pasiūlos didinimo ir teisingesnį ir įtraukesnį atsigavimo užtikrinimo klausimai. Be to, šiuo komponentu siekiama spręsti energijos nepritekliaus problemą remiant socialinį arba įperkamą nuomojamą būstą. Taip pat įtraukta skaitmeninimo veikla. Pagal šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą remiamas Ispanijos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NECP) įgyvendinimas, kuriame numatyta iki 2030 m. renovuoti 1 200 000 gyvenamųjų pastatų, taip pat šildymo ir vėsinimo sistemas vidutiniškai 300 000 gyvenamųjų pastatų per metus. Šiomis aplinkybėmis Ispanija siūlo:

a)plėtoti ir įgyvendinti reformų priemones, įskaitant Ispanijos miestų darbotvarkę, Ispanijos ilgalaikę renovacijos strategiją, aprūpinimo būstu įstatymą, įstatymą architektūros kraštovaizdžiui pagerinti ir sukurti vieno langelio principu veikiančią pastatų renovacijos sistemą;

b)iki 2026 m. renovuoti ne mažiau kaip 355 000 unikalių gyvenamųjų būstų, vykdant bent 510 000 renovacijos darbų, bent 600 hektarų miesto vietovių, lygiaverčių bent 40 000 gyvenamųjų pastatų ir 690 000 m² negyvenamųjų pastatų, bent 26 000 gyvenamųjų pastatų savivaldybėse ir miestų teritorijose, kuriose yra mažiau kaip 5 000 gyventojų, ir ne mažiau kaip 1 230 000 m² viešųjų pastatų, kad būtų vidutiniškai sutaupyta daugiau kaip 30 % pirminės energijos, be kita ko, renovuojant ir modernizuojant šildymo ir vėsinimo sistemas;

c)pastatyti bent 20 000 naujų socialinei nuomai skirtų būstų ar būstų prieinamomis kainomis, kurių pirminės energijos poreikis yra bent 20 % mažesnis nei reikalauja energijos beveik nevartojantis pastatas; ir

d)vietos lygmeniu įgyvendinti bent 100 bandomųjų projektų, kuriais remiamas energijos vartojimo efektyvumas ir Ispanijos miestų darbotvarkės įgyvendinimas.

Šiuo Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir visų pirma energijos vartojimo efektyvumo didinimas (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Juo taip pat gerinama parama šeimoms (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2; 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir padedama pirminių suėjusio termino viešųjų investicijų projektams bei skatinamos privačios investicijos, kad būtų galima atgaivinti ekonomiką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.R1). Ispanijos miestų darbotvarkės įgyvendinimas (ir susijęs veiksmų planas)

Šios priemonės tikslas – parengti ir patvirtinti Ispanijos miestų darbotvarkę, kuri yra strateginis ir nereglamentuojamas dokumentas, kuriuo tvarumas įtraukiamas į miestų plėtros politiką. Tai taip pat turi būti darbo metodas, padedantis visiems viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams siekti teisingo, teisingo ir tvaraus vystymosi savo konkrečiose teritorijose ir tarnauti vietos administracijai, miestams ir kaimams, neatsižvelgiant į jų gyventojų skaičių, kaip strateginės, integruotos ir visapusiškos perspektyvos priemonė, kaip reikalaujama ES miestų darbotvarkėje ir Naujojoje Leipcigo chartijoje.

Ispanijos miestų darbotvarkė apima trūkumų ir iššūkių, su kuriais susiduria Ispanijos miestai ir kaimai, nustatymą siekiant užtikrinti aplinkos atžvilgiu tvarią, socialiniu požiūriu darnią ir ekonomiškai įgyvendinamą miestų plėtrą. Ji apima strateginę programą, kurią sudaro šie dešimt strateginių uždavinių: demografinis; aplinkosaugos; ekonominis ir socialinis; dabartinė pastatų ūkio padėtis; pažeidžiamumas neigiamo klimato kaitos poveikio atžvilgiu; (didelio) priklausomumas nuo turizmo; ir su tarša susijusi rizika.

Miestų darbotvarkė taip pat apima specialų veiksmų planą, skirtą nacionalinei administracijai, ir gaires, skirtas padėti vietos subjektams rengti savo vietos veiksmų planus pagal Generalinės valstybės administracijos pasiūlytą metodiką, įsipareigojant gerinti viešąjį ir viešąjį bei privatųjį valdymą. Šią reformą papildo 6 investicija, kuria remiamas ne mažiau kaip 100 vietos veiksmų planų rengimas.

Įgyvendindama Miestų darbotvarkę ir atsižvelgdama į poreikį įgyvendinti Direktyvą (ES) 2018/844 dėl pastatų energinio naudingumo ir energijos vartojimo efektyvumo, Ispanija parengs ilgalaikę renovacijos strategiją, kuria remiama nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacija. Ji apims tiek viešuosius, tiek privačius pastatus, ir iki 2050 m. turi būti sukurtas energijos vartojimo požiūriu labai efektyvus ir nuo iškastinio kuro nepriklausomas pastatų ūkis, sudarant palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai pertvarkyti esamus pastatus į energijos nevartojančius.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2020 m. birželio 30 d.

2 reforma (C2.R2). Ispanijos ilgalaikės renovacijos strategijos 2020 m. atnaujinimas ir susijęs veiksmų planas

Šios priemonės tikslas – įgyvendinti ilgalaikę renovacijos strategiją (ERESEE). Tai apima veiksmus, skirtus parengti, aptarti specialiose darbo grupėse, patvirtinti ir išplatinti ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano strateginį dokumentą. Veiksmų planas turi atitikti į ERESEE įtrauktus veiksmus. Siekiant įgyvendinti ERESEE, turi būti sukurtos kelios darbo grupės, kurios parengtų aiškias miestų atnaujinimo ir atkūrimo veiksmų plano įgyvendinimo rekomendacijas. Ataskaitos su darbo grupių rekomendacijomis bus skelbiamos.

ERESEE III dalyje „Įgyvendinimas“ ERESEE apima tam tikrus veiksmus, įskaitant reformų rinkinį, kuris yra miestų atkūrimo ir atsinaujinimo skatinimo ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos skatinimo veiksmų plano dalis. Veiksmų planas sudaromas pagal vienuolika krypčių ir veiksmų, kuriais siekiama gerinti valdymą, reglamentavimą ir finansavimą. Šis veiksmų planas turi būti įtrauktas į strateginį dokumentą kaip pagrindinis žingsnis įgyvendinant ERESEE. Svarbiausi veiksmai yra šie:

·atnaujinti viešojo administravimo pastatus (suderinta su Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 11 komponentu);

·finansuoti sritis, kuriose reikia patobulinimų, įskaitant naują renovacijai palankų apmokestinimą tiek gyvenamųjų namų, tiek paslaugų sektoriuose;

·skatinti ir telkti privatųjį finansavimą;

·kovoti su energijos nepritekliumi;

·pastatų sektoriuje diegti naują energetikos modelį, siekiant skatinti atsinaujinančiosios energijos vartojimą pastatuose;

·skatinti ir bendrinti rekonstrukcijos paklausą;

·gerinti su pasiūla susijusias sąlygas, skatinant rekonstravimo sektoriaus modernizavimą pasitelkiant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, skaitmeninimą ir stebėseną, stiprinant įgūdžius ir vykdant mokymus;

·skleisti informaciją piliečiams ir įmonėms ir keistis gerąja patirtimi tarp administracijų; ir

·rengti statistinius duomenis ir rodiklius, kad būtų galima stebėti valstybės finansuojamus veiksmus ir tinkamai įvertinti viešąją politiką.

Šis strateginis dokumentas sudarys sąlygas įgyvendinti ERESEE pagal Ispanijos miestų darbotvarkę, integruojant įvairias administracijas (centrines, regionines ir vietos).

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. birželio 30 d.

2 reforma (C2.R3). Būsto įstatymas

Šios priemonės tikslas – pasinaudojant Būsto įstatymu įgyvendinti pirmą tokio tipo reglamentą Ispanijoje, kad būtų atsižvelgta į įvairias jau taikomas viešojo planavimo, programavimo ir bendradarbiavimo priemones, kuriomis remiama teisė į deramą ir tinkamą būstą. Ja siekiama rekonstruoti ir gerinti esamus viešuosius ir privačiuosius gyvenamuosius būstus, taip pat regeneruoti ir atnaujinti gyvenamąją aplinką, kurioje jie yra, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė. Įstatymu siekiama užtikrinti pakankamą nuomojamam turtui skirtų būstų, kuriuos galima įsigyti prieinamomis kainomis, kiekį.

Teisės aktuose numatomos įvairios planavimo, programavimo ir bendradarbiavimo priemonės, kuriomis užtikrinama teisė į deramą ir tinkamą būstą, įskaitant, kaip vieną iš prioritetų, esamo būsto ūkio rekonstrukciją ir gerinimą, taip pat gyvenamosios aplinkos, kurioje jie yra, atkūrimą ir renovaciją.

Be to, įstatymu skatinama didinti būsto prieinamomis kainomis ir socialinio būsto pasiūlą, užtikrinant, kad būtų laikomasi reikalavimų, šiuo metu nustatytų energijos beveik nevartojantiems pastatams pagal Techninio statybos kodekso (CTE) pagrindinį energijos taupymo dokumentą (DB-HE), ir vengiama priemonių, kurios galėtų trukdyti būsto pasiūlai vidutinės trukmės laikotarpiu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

3 reforma (C2.R4). Įstatymas dėl architektūros kokybės ir statybos aplinkos ir naujos nacionalinės architektūros strategijos

Šio įstatymo tikslas – architektūros ir pastatų kokybę paskelbti viešąja gėrybe, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti architektūros socialines šaknis, skatinti tvarią miestų teritorijų ir centrų plėtrą, prisidėti prie ekonominio ir socialinio vystymosi, saugoti kultūros ir gamtos paveldą.

Šiuo tikslu įstatyme nagrinėjamos įvairios iniciatyvos ir veiksmai, glaudžiai susiję su rekonstrukcijos ir regeneracijos programomis pagal šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą. Įstatymu visų pirma reglamentuojama: i) administracinio bendradarbiavimo priemonės architektūros, inžinerijos ir miestų planavimo projektų ir darbų viešųjų pirkimų srityje; ii) gerosios patirties sklaidos ir paramos, mokymo ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės priemonės; ir iii) rekonstrukcijos skatinimas plačiu mastu, kaip aprašyta pirmiau.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

4 reforma (C2.R5). Renovacijos biurai („vieno langelio principas“)

Šios priemonės tikslas – skatinti ir plėsti kai kuriose savivaldybėse įkurtus vietos renovacijos biurus, kurie padėtų namų ūkiams ir savininkų bendruomenėms atlikti labai sudėtingas gyvenamųjų pastatų rekonstravimo užduotis.

Todėl šia priemone siekiama toliau skatinti ir plėsti šį požiūrį nustatant procesą, kuriuo būtų užtikrintas veiksmingas centrinės, regioninės ir (arba) vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas. Tai apima visos viešosios pagalbos koordinavimo stiprinimą (centriniu, regioniniu ar vietos lygmeniu). Siekiant kuo didesnio renovacijos veiksmingumo, šiuose vieno langelio principu veikiančiuose centruose dalyvauja visų lygmenų valdžios institucijos.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

5 reforma (C2.R6). Padidintas renovacijos veiksmų finansavimas

Šios priemonės tikslas – pašalinti vieną iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pradėti renovacijos veiklą, t. y. padėti gauti finansavimą palankiomis sąlygomis. Kad būtų patvirtinta renovacijos paskola, kartais reikia suteikti individualią asmeninę paskolą kiekvienam atskiram pastato savininkui. Tai trukdo visapusiškai renovuoti pastatus.

Siekiant spręsti šį klausimą, priemone:

·nustatoma nauja Instituto de Crédito Oficial (ICO) garantijos linija, skirta iš dalies padengti privačių finansų įstaigų teikiamų paskolų gyvenamiesiems pastatams renovuoti riziką;

·skatinama priimti konkrečias reguliavimo nuostatas, įskaitant Horizontaliosios nuosavybės įstatymo reformą, kad savininkų bendruomenėms būtų lengviau gauti finansavimą; ir

·finansų įstaigos skatinamos naudoti žaliąjį finansavimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

1 investicija (C2.I1). Rekonstravimo programa, skirta ekonominiam ir socialiniam atsigavimui gyvenamojoje aplinkoje

Šios priemonės tikslas – remti energijos vartojimo efektyvumo renovaciją gyvenamuosiuose pastatuose ir rajonuose. Veiksmais pagal šią priemonę įgyvendinama bent 510 000 renovacijos veiksmų bent 355 000 unikalių būstų, kad pirminės energijos poreikis vidutiniškai sumažėtų bent 30 % ir tai būtų patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais. Skatinami šie veiksmai:

a)Programa, skirta su energija susijusiai renovacijai rajonų lygmeniu remti, skiriant dotacijas ir kitą paramą – vidutiniškai 20 000 EUR vienam būstui. Pagal programą bus renovuota ne mažiau kaip 600 hektarų miesto vietovių, kad pirminės energijos poreikis vidutiniškai sumažėtų ne mažiau kaip 30 % ir tai būtų patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais. Šie veiksmai apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą, elektromobilumo infrastruktūros diegimą, pastatų prieinamumo gerinimą ir pavojingų medžiagų šalinimą. Ne daugiau kaip 15 % priemonės lėšų skiriama patobulinimams rajonų lygmeniu, pavyzdžiui, lauko apšvietimo, dviračių takų, žaliosios infrastruktūros ir drenažo sistemų tobulinimui, atsižvelgiant į socialines ir ekonomines rajono charakteristikas.

b)Programa, pagal kurią remiama gyvenamųjų pastatų energinė renovacija, skiriant vidutiniškai 15 000 EUR dotacijas vienam būstui. Teikiama parama yra didesnė, kai pirminės energijos poreikis yra didesnis ir kai remiami mažas pajamas gaunantys namų ūkiai. Šie veiksmai apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą, elektromobilumo infrastruktūros diegimą, pastatų prieinamumo gerinimą ir pavojingų medžiagų šalinimą.

c)Tam tikrais veiksmais bus skatinama energinė renovacija. Tai, be kita ko, apima i) galimybę išskaičiuoti renovacijos išlaidas iš gyventojų pajamų mokesčio, jei pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 30 %, ir ii) finansavimo sistemos gerinimą skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Karališkuoju dekretu bus nustatyti techniniai reikalavimai siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo vidutiniškai 30 % sumažinti pirminės energijos poreikį. Karališkuoju dekretu–įstatymu bus patvirtinti gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kuriais siekiama apibrėžti mokesčių paskatas pastatų atnaujinimui siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C2.I2). Socialinio nuomojamo būsto efektyviai energiją vartojančiuose pastatuose statybos programa

Šios priemonės tikslas – pastatyti ne mažiau kaip 20 000 efektyvaus energijos vartojimo kriterijus atitinkančių naujų būstų socialinei nuomai arba prieinamomis kainomis. Jie visų pirma turi būti statomi vietovėse, kuriose šiuo metu nepakanka socialinio būsto, ir valstybei priklausančioje žemėje.

Socialinio būsto pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 % mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikius. Tuo tikslu karališkuoju dekretu nustatomi techniniai reikalavimai apriboti pirminės energijos poreikio vertę iki 80 % ribos, nustatytos Techninio statybos kodekso (CTE) pagrindinio energijos taupymo dokumento (DB-HE) HE 0 skyriuje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (C2.I3). Pastatų energinio rekonstravimo programa

Šios priemonės tikslas – paremti ne mažiau kaip 40 000 gyvenamųjų pastatų ir 690 000 m² negyvenamųjų pastatų ekvivalento energinę renovaciją, gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir integruojant atsinaujinančiąją energiją. Pagal programą remiama tik atsinaujinančiųjų išteklių energija, išskiriant iškastinį kurą, energijos bendruomenėms skiriama didesnio intensyvumo pagalba ir sudaromos sąlygos iš anksto finansuoti renovacijos veiksmus. Konkretūs veiksmai apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą termiškai izoliuojant, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą šildymo ir vėsinimo sistemose ir apšvietimo sistemos gerinimą. Numatytas tinkamumo kriterijus, pagal kurį pirminės energijos poreikis vidutiniškai sumažinamas bent 30 % ir tai patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicija (C2.I4). Regeneracijos programa ir demografiniai iššūkiai

Šios priemonės tikslas – remti pastatų renovaciją savivaldybėse ir miesto vietovėse, kuriose gyvena mažiau nei 5 000 gyventojų. Veiksmai apima pastatų, viešosios įrangos ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą, pasigamintos energijos vartojimą ir savininkų vietos energetikos bendruomenes ir tvarų judumą (pvz., elektros įkrovimo stoteles). Vykdomi dviejų rūšių veiksmai:

a)Siekiant energijos vartojimo efektyvumo, gyvenamuosiuose pastatuose bus atlikta ne mažiau kaip 26 000 energinių renovacijų, kad pirminės energijos poreikis vidutiniškai sumažėtų bent 30 % ir tai būtų patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais.

b)Bus įgyvendinat ne mažiau kaip 250 unikalių švarios energijos projektų vykdant konkursus arba vietos valdžios institucijoms investuojant į tokias sritis kaip: i) elektros energijos arba šildymo ir aušinimo atsinaujinančiųjų išteklių įrengimas viešuosiuose pastatuose arba infrastruktūroje (įskaitant bent 80 % pasigamintos energijos vartojimą); ii) viešųjų pastatų arba infrastruktūros energijos renovacija (sutaupoma bent 30 % pirminės energijos ir tai patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais); iii) tvarus judumas (modalinių pokyčių arba elektromobilumo projektai); iv) šviesinės taršos mažinimas gerinant viešąjį apšvietimą; ir v) vietos energetikos bendruomenė arba kiti bendruomenės vadovaujami projektai šiose savivaldybėse.

Tuo tikslu reguliavimo pagrindai ir raginimas teikti investicinę pagalbą vietos valdžios institucijoms skelbiami Oficialiajame leidinyje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

5 investicija (C2.I5). Viešųjų pastatų rekonstrukcijos programa

Šios priemonės tikslas – remti energinę renovaciją viešuosiuose pastatuose, įskaitant viešojo administravimo, švietimo, socialinės rūpybos, sporto, sveikatos, kultūros ar viešųjų paslaugų pastatuose. Bus renovuota ne mažiau kaip 1 230 000 m² viešųjų pastatų, pirminės energijos poreikį sumažinant vidutiniškai bent 30 %, ir tai bus patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais. Šia priemone remiama: i) vandens, medžiagų naudojimo, atliekų tvarkymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimas; ii) pastatų prieinamumo didinimas; iii) pavojingų medžiagų šalinimas ir patalpų oro kokybės gerinimas; ir iv) pastatų išsaugojimas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6 investicija (C2.I6). Ispanijos miestų darbotvarkės vietos veiksmų planų bandomųjų projektų rengimo rėmimo programa

Šios priemonės tikslas – padėti vietos valdžios institucijoms įgyvendinti dešimt strateginių Ispanijos miestų darbotvarkės tikslų, patvirtinant bent 100 vietos veiksmų planų. Ispanijos miestų darbotvarkės dešimt strateginių tikslų yra šie: i) racionaliau planuoti ir naudoti žemę, ją išsaugoti ir apsaugoti; ii) vengti padriko miestų vystymosi ir atgaivinti esamus miestus; iii) užkirsti kelią klimato kaitos poveikiui ir atsparumui ir jį mažinti; iv) tausiai naudoti išteklius ir skatinti žiedinę ekonomiką; v) skatinti artumą ir tvarų judumą; vi) skatinti socialinę sanglaudą ir siekti lygybės; vii) skatinti miestų ekonomiką; viii) užtikrinti galimybę gauti būstą; ix) pirmauti kuriant skaitmenines inovacijas ir jas skatinti; ir x) tobulinti dalyvavimo ir valdymo priemones.

Priemonė i) yra pavyzdys ir orientyras kitoms vietos valdžios institucijoms rengiant savo veiksmų planus; ii) ja vietos lygmeniu įgyvendinama Ispanijos miestų darbotvarkė su veiksmų planais; ir iii) ja įgyvendinami konkretūs projektai, kurie yra vietos veiksmų planų dalis, siekiant pabrėžti Ispanijos miestų darbotvarkės potencialą. Parama teikiama skelbiant konkursus ir visų pirma apima kompleksinius ir integruotus projektus su strategine vizija, ir taikant valdymo modelį, kuriuo užtikrinamas kuo platesnis dalyvavimas.

Investicijos pagal šią priemonę turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

C. 03 KOMPONENTAS. Žemės ūkio, maisto produktų ir žuvininkystės sistemos aplinkos ir skaitmeninė transformacija

Šiuo Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu bus didinamas žemės ūkio, maisto produktų ir žuvininkystės sektoriaus tvarumas, konkurencingumas ir atsparumas ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriais. Siekiant šio tikslo, investicijos ir reformos, įtrauktos į šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą, daugiausia skirtos šiems elementams:

a)drėkinimo efektyvumo ir tvarumo didinimui;

b)žemės ūkio ir gyvulininkystės tvarumo ir konkurencingumo didinimui;

c)strategijos, kuria siekiama skatinti skaitmeninimą žemės ūkio, maisto produktų ir kaimo sektoriuose apskritai, įgyvendinimui; ir

d)žuvininkystės sektoriaus tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo skatinimui.

Komponentas skirtas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms dėl investicijų į inovacijas ir energijos vartojimo efektyvumą skatinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), dėl prieigos prie skaitmeninio mokymosi gerinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 ), dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų skatinimo ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C3.R1). Prekybos santykius maisto grandinėje reglamentuojančių taisyklių pakeitimas, įskaitant 2007 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymo Nr. 12/2013 dėl maisto grandinės veikimo gerinimo priemonių pakeitimą

Šios priemonės tikslas – gerinti maisto grandinės veikimą iš dalies pakeičiant nacionalinius teisės aktus, kuriais reglamentuojami prekybos santykiai maisto grandinėje (Įstatymas Nr. 12/2013), įskaitant Direktyvos (ES) 2019/633 perkėlimą į nacionalinę teisę, tačiau tuo neapsiribojant. Priemonė apima bent:

a)įstatymo taikymo srities išplėtimą įtraukiant: i) prekybos santykius tiek su valstybėmis narėmis, tiek su trečiosiomis šalimis, kai veiklos vykdytojas yra įsikūręs Ispanijoje, ir ii) žaliavas ir kitus produktus, kuriems taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedas;

b)minimalaus maisto produktų sutarčių turinio išplėtimą įtraukiant: i) sutartines baudas, ii) išimtis dėl force majeure ir iii) nuorodą į susijusių šalių prašymą tarpininkauti sprendžiant nesutarimo atvejus;

c)nesąžiningos komercinės veiklos sąrašo išplėtimą įtraukiant, pavyzdžiui, vienašališką sutarčių apimties keitimą arba neparduotų produktų grąžinimą; ir

d)pripažinimą, kad Maisto informacijos ir kontrolės agentūra yra įstaiga, atsakinga už kontrolės sistemos, būtinos teisės aktų laikymuisi nacionaliniu lygmeniu tikrinti, sukūrimą ir plėtojimą, taip pat kaip kontaktinis punktas, skirtas bendradarbiavimui tarp vykdymo užtikrinimo institucijų, taip pat su Europos Komisija ir autonominėmis bendruomenėmis jų atitinkamose teritorijose.    

Ši priemonė papildo i) 2020 m. vasario 25 d. Karališkąjį dekretą–įstatymą Nr. 5/2020, kuriuo patvirtintos skubios priemonės, susijusios su žemės ūkiu ir maistu, ir ii) Įstatymą Nr. 8/2020, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 12/2013 dėl skubių priemonių maisto grandinės veikimui gerinti.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C3.R2). Gyvulininkystės sektoriaus aplinkosauginio tvarumo reglamentavimo sistemos kūrimas ir peržiūra

Ši priemonė padės didinti gyvulininkystės sektoriaus aplinkosauginį tvarumą, parengiant ir peržiūrint teisės aktų sistemą:

a)bendrojo geriausių prieinamų gamybos būdų registro sukūrimą, kad būtų lengviau apskaičiuoti kiaulių ir paukštininkystės ūkiuose išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, taip pat įtraukiant kitus aplinkosauginius duomenis. Ji padės geriau įvertinti, kaip gyvulių augintojai laikosi įsipareigojimų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir išmetamųjų teršalų kiekio;

b)palaipsniui peržiūrint gyvulininkystės sektorių planavimo teisės aktus, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl vietos, atstumo, dydžio, sveikatos sąlygų, biologinio saugumo ir aplinkos bei gyvūnų gerovės infrastruktūros ūkiuose, kuriuose ji jau taikoma (kiaulininkystės), taip pat nustatant naują reguliavimo sistemą kol kas nereguliuojamuose sektoriuose (paukštininkystės). Taikant proporcingumo principą, bus nustatyti atskirų sektorių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai, nustatant reikalavimus pagal jų indėlį į teršalų išmetimą.

Priemonė apima abi teisės aktų nuostatas, kurios turi būti paskelbtos iki 2022 m. pabaigos. Pagal ją taip pat numatoma, kad bendrasis GPGB registras kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose bus pradėtas įgyvendinti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Persvarstyti planuojami teisės aktai bus palaipsniui įgyvendinti per maždaug dvejus metus nuo jų paskelbimo.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C3.R3). Tvarios žemės ūkio paskirties žemės maitinimo teisinė sistema ir teisės aktai dėl žemės ūkio kilmės taršos

Šios priemonės tikslas – reglamentuoti tręšimo darbus, kad būtų galima nuosekliai spręsti įvairių maistinių medžiagų patekimo į žemės ūkio paskirties dirvožemį šaltinių klausimą. Be to, bus teikiamos techninės konsultacijos ūkininkams, siekiant padėti jiems laikytis teisinių reikalavimų ir racionalizuoti tręšimą. Tai padės: i) spręsti neigiamo klimato kaitos poveikio klausimą; ii) mažinti vandens taršą žemės ūkio kilmės nitratais ir fosfatais; ir iii) gerinti oro kokybę.

Siūloma teisinė sistema yra susijusi su kita teisine priemone: Karališkojo dekreto dėl vandenų apsaugos nuo pasklidosios taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių projektu (kuris pakeis 1996 m. vasario 16 d. Karališkąjį dekretą Nr. 261). Jis taip pat susijęs su veiksmų plano, skirto užkirsti kelią pasklidajai taršai nitratais, ypač iš žemės ūkio šaltinių, ją koreguoti ir sumažinti, parengimu. Pagal šią priemonę bus priimtas karališkasis potvarkis, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 1991 m. gruodžio 12 d. Direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, nustatant platesnio užmojo tikslus nei Nitratų direktyvoje ir didinant konvergenciją su planavimo tikslais vandens srityje pagal Vandens pagrindų direktyvą.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. kovo 31 d.

4 reforma (C3.R4). Ispanijos drėkinimo valdymo ir tvaraus valdymo skatinimas

Šios priemonės tikslas – nacionaliniu lygmeniu sukurti valdymo mechanizmą, kad visi susiję sektoriai ir visų lygmenų valdžios institucijos galėtų bendradarbiauti drėkinimo srityje. Tai apima aplinkos tvarumą, įgyvendinimo kriterijus ir aspektus, susijusius su taikytinais teisės aktais. Šia priemone įsteigiama drėkinimo tvarumo observatorija Ispanijoje, kuri teiks duomenis apie drėkinimo ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai jos teritorijoje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

5 reforma (C3.R5). Žemės ūkio, maisto produktų ir kaimo vietovių skaitmeninimo strategijos II veiksmų plano įgyvendinimas

Šia priemone siekiama toliau įgyvendinti Ispanijos žemės ūkio, maisto produktų ir kaimo vietovių skaitmeninimo strategiją, kurią Ispanijos vyriausybė priėmė 2019 m. kovo mėn. Priemonėje pateikiamas antrasis veiksmų planas, atitinkantis tris pagrindinius strategijos tikslus: i) skaitmeninės atskirties mažinimą; ii) skatinimą naudoti duomenis; ir iii) verslo plėtros ir naujų verslo modelių skatinimą.

Šia priemone toliau remiamas skaitmeninių procesų ir įgūdžių priėmimas ir įtraukimas į ekonominę veiklą, susijusią su kaimo vietovėmis ir jų socialine struktūra. Šia priemone parengiamas, plėtojamas ir įgyvendinamas žemės ūkio, maisto produktų sektoriaus ir kaimo vietovių skaitmeninimo strategijos antrasis veiksmų planas.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

6 reforma (C3.R6). Nacionalinės reguliavimo sistemos, skirtos tvariai žuvininkystei reguliuoti, peržiūra

Priemonės tikslas i) skatinti ekonominio ir socialinio tvarumo integravimą į žuvininkystės valdymą; ii) užtikrinti didesnį teisinį tikrumą visiems žuvininkystės sektoriaus subjektams; ir iii) užtikrinti didesnį žuvininkystės valdymo skaidrumą, modernizavimą ir skaitmeninimą. Šia priemone atsižvelgiama į ES politikos tikslus ir uždavinius, įskaitant bendros žuvininkystės politikos reformą, 2030 m. biologinės įvairovės strategiją, jūrų strategijas ir darnaus vystymosi tikslus.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, šia priemone siekiama:

a)persvarstyti dabartinį Žuvininkystės įstatymą siekiant jį suderinti su naujais tvarumo kriterijais ir mokslinių tyrimų poreikiais žuvininkystės srityje;

b)atnaujinti įvairių nacionalinių žvejybos plotų priemonių, metodų ir surašymų valdymą pagal karališkąjį potvarkį; ir

c)įgyvendinti įstatymą dėl kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų modernizavimo žvejybos srityje.

Iki 2022 m. birželio 30 d. numatyta paskelbti karališkąjį dekretą dėl įvairių priemonių, metodų ir skundų, susijusių su nacionaliniais žvejybos plotais, valdymo tobulinimo.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C3.I1). Drėkinimo efektyvumo ir tvarumo didinimo planas

Šios priemonės tikslas – vykdant tam tikrus pasirinktus veiksmus pagerinti drėkinimo veiksmingumą ir tvarumą. Ji skatina vandens taupymą ir energijos vartojimo efektyvumą drėkinimo veikloje. Šie veiksmai yra:

a)bent jau tokie modernizavimo veiksmai: i) veiksmai vietovėse, kuriose paviršinis arba požeminis vanduo pakeičiamas netradiciniu vandens išteklių naudojimu (pvz., regeneruotas vanduo pagal Reglamentą (ES) 2020/741 ir nudruskuotas vanduo laikantis Techninių gairių „Nedaryti didelės žalos“ 2021/C58/01), kurie yra modernizavimo proceso dalis; ir ii) veiksmai, kuriais siekiama taupyti vandenį arba dar labiau sumažinti vandens poreikį arba sutaupyti daugiau energijos;

b)energetinio poveikio turinčių drėkinimo sistemų modernizavimas, įskaitant i) pirmenybe teikiant veiksmams, kuriems nereikia elektros energijos, palyginti su tais, kuriems ji reikalinga, arba kuriems naudojama atsinaujinančioji energija; ir ii) modernizavimo priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas apsirūpinti elektros energija, įskaitant atsinaujinančiosios energijos naudojimą; ir

c)naujų technologijų skatinimas, pavyzdžiui: i) veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos didesniam naujų technologijų ir inovacijų diegimo lygiui, kad drėkinimas būtų veiksmingesnis; ir ii) veiksmai, kuriais siūlomas didesnis modernizavimo intensyvumas.

Priemonę įgyvendina viešoji įmonė Sociedad Estatal de Infraestructuras Agrarias (SEIASA). Šiuo tikslu Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos ir SEIASA susitarimu reglamentuojama viešojo ir privačiojo sektorių investicijų į drėkinimo modernizavimą finansavimo tvarka, projektų atrankos kriterijai, planų įgyvendinimo tvarka ir vykdytinų veiksmų sąrašas. Į šį veiksmų sąrašą įtraukiami bent šie veiksmai:

a)požeminio ar paviršinio vandens naudojimo pakeitimas netradiciniu vandens išteklių naudojimu (regeneruotas vanduo arba nudruskintas vanduo pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01) naudojant geriausią turimą technologiją, kurios poveikis aplinkai yra mažiausias šiame sektoriuje);

b)vandens reguliavimo sistemų (tvenkinių), kurios sudarytų sąlygas sunkiam drėkinimui, įgyvendinimas;

c)aerodinaminių griovių pakeitimas požeminiais vamzdžiais;

d)filtravimo ir pumpavimo sistemų konstrukcija;

e)skaitiklių ir nuotolinio valdymo sistemų įrengimas.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma gėlintas vanduo turi būti gaminamas naudojant geriausią turimą technologiją, kurios poveikis aplinkai šiame sektoriuje yra mažiausias. Visa drėkinimo veikla vykdoma laikantis Vandens pagrindų direktyvos, pagal direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EEB atliekami būtini poveikio aplinkai vertinimai ir įgyvendinami būtini poveikio aplinkai mažinimo veiksmai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C3.I2). Žemės ūkio ir gyvulininkystės tvarumo ir konkurencingumo didinimo planas (I). Gyvūnų ir augalų sveikatos laboratorijų modernizavimas

Šia priemone gerinamas aprūpinimas maistu žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriuose, užtikrinant greitus veiksmus, kuriais reaguojama į gyvūnų ligų protrūkius, įskaitant ligas, darančias poveikį žmonėms, taip pat augalų kenkėjus, sukuriant 3 biologinės saugos lygio infrastruktūrą. Konkrečiai, priemone užtikrinama, kad pradėtų veikti šie įrenginiai:

a)3 biologinės saugos lygio laboratorija (LSCA-Santa Fe);

b)3 biologinės saugos lygio priemonė (LCV-Algete); ir

c)nacionalinė augalų sveikatos laboratorija Luge.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (C3.I3). Žemės ūkio ir gyvulininkystės tvarumo ir konkurencingumo didinimo planas (II). Gebėjimų ir biologinio saugumo sistemų stiprinimas lopšeliuose ir valymo bei dezinfekavimo centruose

Šia priemone stiprinama gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų, kurių paplitimas padidėjo dėl klimato kaitos, prevencija ir apsauga nuo jų, gerinant gebėjimų stiprinimą ir biologinio saugumo sistemas daigynuose bei valymo ir dezinfekavimo centruose. Ja stiprinamos biologinio saugumo sistemos patalpose, kur gaminama augalų dauginamoji medžiaga, kuri atlieka svarbų vaidmenį išgaunant kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą medžiagą, kuriai naudojama mažiau augalų apsaugos produktų.

Parama teikiama kaip investicinė pagalba, skirta augalų dauginamosios medžiagos žemės ūkio valdoms ir gyvų gyvūnų transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo centrams. Konkrečiai, numatytos dotacijos šių įrenginių technologiniam tobulinimui automatizuojant, robotizuojant ir diegiant naujas valymo ir dezinfekavimo sistemas, pvz., terminę dezinfekciją.

Ši priemonė apima ne mažiau kaip 465 valymo ir dezinfekavimo centrų ir augalų dauginamosios medžiagos gamybos centrų, turinčių daugiau mokymo ir biologinio saugumo sistemų, stiprinimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (C3.I4). Žemės ūkio ir gyvulininkystės tvarumo ir konkurencingumo didinimo planas (III). Investicijos į tikslųjį ūkininkavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriuose

Šia priemone skatinamas žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriaus tvarumas ir konkurencingumas investuojant į: i) tikslųjį ūkininkavimą; ii) energijos vartojimo efektyvumą; iii) žiedinę ekonomiką; ir iv) atsinaujinančiosios energijos naudojimą.

Konkrečiau, investicijos yra susijusios su:

a)naujų žemės ūkio atliekų ir gyvulių nuotekų bei jų šalutinių produktų tvarkymo sistemų įgyvendinimu, įskaitant struktūrines reformas;

b)šiltnamių, tiek jų įrenginių, tiek įrangos, modernizavimu;

c)skatinimu naudoti biodujas ir atsinaujinančius energijos šaltinius;

d)realiojo laiko duomenų rinkimu naudojant jutiklius, leidžiančius ūkiuose naudoti tikslųjį ūkininkavimą ir technologijas, įskaitant palydovinės navigacijos sistemų (GNSS) ir geografinės vietos nustatymą gyvulininkystės sektoriuje.

Priemonė įgyvendinama kaip individualios arba kolektyvinės investicijos į žemės ūkio valdas arba žemės ūkio paslaugų bendroves. Bent 5 000 ūkių turi būti užbaigę tiksliojo ūkininkavimo, energijos vartojimo efektyvumo, žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo projektus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

5 investicija (C3.I5). Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriaus skaitmeninimo ir kaimo aplinkos strategija. Veiksmų, skirtų žemės ūkio, maisto produktų ir miškininkystės sektoriaus ir kaimo vietovių skaitmeninimui ir verslumui remti, rengimas

Šia priemone nustatomi veiksmai 2019 m. kovo mėn. Ispanijos vyriausybės priimtoje Žemės ūkio, maisto produktų, miškininkystės ir kaimo sektorių skaitmeninimo strategijoje ir jos antrame 2021–2023 m. veiksmų plane. Šie veiksmai apima:

a)specialią finansavimo liniją, skirtą žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus MVĮ, siekiant skatinti novatoriškus ir skaitmeninius verslo projektus, kurie turi būti įgyvendinami teikiant dalyvaujamąsias paskolas;

b)žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonėms skirtas skaitmeninių inovacijų centrą, kuris turi būti įgyvendinamas sudarant vidaus sutartį ir vykdant viešuosius pirkimus konkurso tvarka;

c)žemės ūkio maisto produktų sektoriaus skaitmeninimo observatoriją pagal partnerystės susitarimą tarp MAPA ir bendradarbiaujančios institucijos; ir

d)žemės ūkio žinių ir informacijos sistemos (ŽŪŽIS) konsultantų platformą, kuri veiktų kaip priemonė skatinti žinių ir informacijos perdavimą tarp ŽŪŽIS subjektų ir kuri būtų įgyvendinama sudarant vidaus sutartis ir vykdant viešuosius pirkimus konkurso tvarka.

Pagal šią priemonę ne mažiau kaip 60 žemės ūkio ir maisto pramonės MVĮ įgyvendina novatoriškus ir skaitmeninius verslo projektus, kurie turi atitikti technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01) ir iki 2023 m. pabaigos finansuojami dalyvaujamosiomis paskolomis.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), pagal Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos ir Empresa Nacional de Innovación (ENISA) teisinį susitarimą ir paskesnę finansinės priemonės investavimo politiką:

I.reikalaujama, kad Komisija taikytų „InvestEU“ fondo tvarumo patikrinimo technines gaires; ir

II.nebūtų remiama tokia veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant skirtą naudoti galutinės grandies rinkoje 5 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), ir kurių numatomas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 6 ; iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veikla ir turtas, susiję su ilgalaikiu atliekų šalinimu, galinčiu pakenkti aplinkai;

III.reikalaujama, kad ENISA patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, projektų teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkosaugos teisės aktams.

Neremiama jokia veikla, susijusi su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6 investicija (C3.I6). Tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo žuvininkystės sektoriuje skatinimo planas (I). Žuvininkystei svarbių jūrų rezervatų tinklo modernizavimas

Šios priemonės tikslas – modernizuoti žuvininkystei svarbių jūrų išteklių tinklą imantis šių veiksmų:

a)įsigyjant du specialios paskirties aptarnaujančius laivus, kad būtų užtikrinta rezerve vykdomos veiklos kontrolė ir priežiūra;

b)diegiant informacines ir ryšių technologijas, kad būtų galima kontroliuoti ir stebėti rezervus, įsigyjant i) bent keturis naktinio matymo įrangos vienetus draudžiamai veiklai aptikti; ir ii) bepiločius orlaivius, pakankamai galingus, kad būtų galima vykdyti kontrolės ir stebėsenos veiklą ir optimizuoti esamas priemones;

c)išplečiant rezervų tinklą sukuriant naują jūrų rezervą; ir

d)atnaujinant esamą jūrų rezervatą Faro de Alborán ir jo apylinkes, siekiant palengvinti prieigą, pagerinti jo energijos vartojimo efektyvumą ir aprūpinti jį tinkamais įrenginiais (t. y. radiolokaciniu radijo ryšiu su pusiasaliu), kad būtų galima stebėti ir valdyti rezervą.

Dviejų specialios paskirties pagalbinių laivų įsigijimas ir informacinių bei ryšių technologijų diegimas, kad būtų galima vykdyti kontrolę ir stebėseną, įgyvendinamas taikant viešųjų pirkimų procedūras.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma, du specialios paskirties pagalbiniai laivai turi būti aprūpinti geriausia įmanoma technika, o jų poveikis aplinkai turi būti mažiausias šiame sektoriuje. Investicijas, susijusias su jūrų rezervų tinklo plėtra, sudaro naujo jūrų rezervo sukūrimo tyrimas, kurį planuojama atlikti pagal vidaus sutartį. Tas pats pasakytina ir apie planuojamus Faro de Alborán rezervo ir jo apylinkių atnaujinimo darbus, kurie apima būtiną preliminarų energijos gamybos ir optimizavimo tyrimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

7 investicija (C3.I7). Tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo žuvininkystės sektoriuje skatinimo planas (II). Žuvininkystės ir akvakultūros mokslinių tyrimų skatinimas ir mokymo rėmimas

Šia priemone bus didinamas mokslinių žinių, kuriomis remiantis priimami su žuvininkystės valdymu susiję sprendimai, kiekis ir gerinama jų kokybė. Šio priemonė apima: i) bent dviejų garso zondų, skirtų įrengti dviejuose veikiančiuose žvejybos ir okeanografinius mokslinių tyrimų laivuose, įsigijimą siekiant užtikrinti duomenų, gautų įvairių pelaginių rūšių žuvų išteklių moksliniam vertinimui atlikti, kokybę; ir ii) žvejybos ir akvakultūros mokslinių tyrimų skatinimą siekiant užtikrinti ekosisteminį požiūrį į sprendimų žuvininkystės valdymo srityje priėmimą.

Dviejų garso zondų įsigijimas vykdomas taikant viešųjų pirkimų procedūrą, pagal kurią konkursas vykdomas išskirtine tvarka. Žuvininkystės ir akvakultūros moksliniai tyrimai skatinami pasirašant susitarimus su viešosiomis mokslinių tyrimų įstaigomis ir, tam tikrais atvejais, skiriant nuosavų išteklių stebėtojams laivuose įdarbinti arba skelbiant konkursą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. birželio 30 d.

8 investicija (C3.I8). Tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo žuvininkystės sektoriuje skatinimo planas (III). Technologinė plėtra ir inovacijos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose

Šios priemonės tikslas – sukurti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausesnį žuvininkystės ir akvakultūros sektorių vykdant veiklą dviem kryptimis:

a)kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes siekiant skatinti mėlynąjį sektoriaus augimą, kad būtų įgyvendinti projektai, spartinantys mėlynosios ekonomikos procesus; ir

b)remiant technologinę plėtrą ir inovacijas šiame sektoriuje.

Pagal priemonę numatoma užbaigti bent 20 mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų, skirtų naujoms technologijoms, kuriomis skatinamas žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus atsparumas ir tvarumas, diegti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

9 investicija (C3.I9). Tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo žuvininkystės sektoriuje skatinimo planas (IV). Skaitmeninimas ir IRT naudojimas žuvininkystės sektoriuje

Šia priemone siekiama pagerinti žvejybos veiklos priežiūrą, kad būtų užtikrintas aplinkos tvarumas ir žuvininkystės sektoriaus vidutinės trukmės ir ilgalaikis gyvybingumas. Priemonę sudaro dvi veiklos kryptys:

a)žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus skaitmeninimo pagalbos schema, įskaitant i) paramą, skirtą elektroninio informavimo apie laimikį ir jų geografinės vietos nustatymo įrenginiams trumpesniuose nei 12 metrų laivuose; ir ii) paramą, skirtą stebėjimo sistemos, kurioje naudojamos nuotolinio žvejybos stebėjimo kameros ir kovojama su išmetimu į jūrą, įrengimu ilgesniuose nei 24 metrų laivuose; ir

b)modernūs IRT sprendimai, skirti žvejybos priežiūrai, įskaitant i) laimikio registravimo sistemą su galimybe sekti trumpesnius nei 12 metrų laivus; ii) žvejybos kontrolei ir priežiūrai skirtas bepiločių orlaivių skrydžio paslaugas ir laimikio nuotolinio stebėjimo sistemos įdiegimą ilgesniuose nei 24 metrų žvejybos laivuose; ir iii) prietaisus ir programinę įrangą (t. y. antrosios užkardos įrengimas), skirtus Ispanijos žuvininkystės informacinės sistemos saugumui sustiprinti.

Ispanijos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus skaitmeninimas įgyvendinamas skiriant dotacijas konkurenciniams konkursams, o modernūs IRT sprendimai žvejybos priežiūrai įgyvendinami vykdant atvirus ir centralizuotus viešuosius pirkimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

10 investicija (C3.I10). Tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo žuvininkystės sektoriuje skatinimo planas (V). Kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba rėmimas

Šia priemone remiama kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, kuri tebekelia grėsmę jūrų ekosistemoms. Šiuo tikslu priemone remiamos šios investicijos:

a)keturių patrulinių laivų įsigijimas; ir

b)trijų patruliavimo atviroje jūroje laivų, kurie bus naudojami kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, modernizavimas.

Ši priemonė įgyvendinama vykdant patruliavimo laivų statybos viešųjų pirkimų procedūrą ir iš dalies keičiant susitarimą su Ispanijos kariniu jūrų laivynu dėl patruliavimo jūroje laivų, suteikiant teisinį pagrindą atlikti pervedimą jūrų laivynui, kuris vykdys pirmiau minėtus modernizavimo darbus.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma įsigyjami laivai ir modernizavimas turi atitikti geriausios esamas technologijas, turinčios mažiausią poveikį aplinkai šiame sektoriuje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

11 investicija (C3.I11). Tvarumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo žuvininkystės sektoriuje skatinimo planas (VI). Parama žuvininkystės sektoriaus finansavimui

Pagal šią priemonę finansuojami investiciniai žuvininkystės sektoriaus projektai suteikiant paskolą Sociedad Anónima Estatal de Caución Agraria (SAECA). Priemonės tikslas – sukurti finansavimo liniją projektams, susijusiems su tausia žvejyba, finansuoti, įskaitant: i) darbo ir saugos sąlygų gerinimą; ii) procesų ir sistemų skaitmeninimą; iii) produktų vertės ir atsekamumo gerinimą; iv) naujų produktų ir pateikimo būdų, įskaitant pakuotę, paiešką; ir v) inovacijų, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir perėjimo prie mažesnio poveikio klimato kaitai energijos skatinimą.

Priemonė įgyvendinama Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos ir SAECA susitarimu remti žuvininkystės sektoriaus investicinių projektų finansavimą. Šis mechanizmas grindžiamas paskola SAECA, kuria sukuriama finansavimo linija, skirta projektams, susijusiems su tausios žvejybos veikla, pergarantuoti. Į susitarimą įtraukiama sąlyga, kuria užtikrinama, kad su šiuo finansavimu susijusios investicijos atitiktų technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01).

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), pagal Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų ministerijos ir SAECA teisinį susitarimą ir paskesnę finansinės priemonės investavimo politiką

I.reikalaujama, kad Komisija taikytų „InvestEU“ fondo tvarumo patikrinimo technines gaires; ir

II.nebūtų remiama tokia veikla ir turtas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant skirtą naudoti galutinės grandies rinkoje 9 ; ii) veikla ir turtas, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), ir kurių numatomas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 ; iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 ; ir iv) veikla ir turtas, susiję su ilgalaikiu atliekų šalinimu, galinčiu pakenkti aplinkai; ir

III.reikalaujama, kad SAECA patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, projektų teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkosaugos teisės aktams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. birželio 30 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

D. 04 KOMPONENTAS. Ekosistemos ir biologinė įvairovė

Šiuo Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti Ispanijos pažeidžiamumo dėl tiesioginio ir netiesioginio neigiamo klimato kaitos poveikio, kurį lemia jos biogeografija ir geomorfologija, klausimą gerinant ekosistemų išsaugojimo būklę, prireikus jas atkuriant ekologiniu požiūriu ir stabdant biologinės įvairovės nykimą, užtikrinant tausų gamtos išteklių naudojimą ir išsaugant bei gerinant ekosistemų funkcijas. Šis komponentas taip pat prisideda prie ekosistemų prisitaikymo prie neigiamo klimato kaitos poveikio priimant priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti jos poveikį, daugiausia dėmesio skiriant miškų gaisrams. Daugiau dėmesio skiriama jūrų ekosistemų apsaugai, išsaugojimui ir atkūrimui.

Įgyvendinant šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą bus galima i) pradėti mėlynąją jūrų ir jų biologinės įvairovės gerinimo darbotvarkę; ii) padidinti saugomų jūrų teritorijų dalį, iki 2025 m. pabaigos apsaugant bent 18 % Ispanijos teritorijos ir saugant fauną ir florą; ir iii) pirmą kartą Ispanijoje įdiegti jūrų valdymo sistemą.

Be to, taip pat bus išsaugotos ir tvariai valdomos kaimo vietovės, jų ekosistemos, biologinė įvairovė ir miškingos vietovės. Kaimo vietovėse, kuriose gyventojų skaičiaus mažėjimas turėjo ypač neigiamą poveikį, yra didelė turtingo Ispanijos gamtos paveldo dalis, todėl jos yra vietos gerovės šaltinis, atveriantis galimybes sustabdyti demografinį nuosmukį.

Pagal šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą remiamos investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (Šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 2020). Pagal jį taip pat remiamas tinkamas žemės valdymas, visų pirma miškotvarka, gamtos apsauga ir atkūrimas, suderintas su Europos žaliojo kurso ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslais.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C4.R1). Sausumos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas

Šia reforma atnaujinami biologinės įvairovės ir gamtos paveldo teisės aktai ir planai, kuriais padedama vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir neseniai priimtą ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.

Pagrindinis šios reformos veiksmas bus parengti, patvirtinti ir įgyvendinti Gamtos paveldo ir biologinės įvairovės strateginį planą (kaip nustatyta Įstatyme Nr. 42/2007 dėl gamtos paveldo ir biologinės įvairovės), kuris turės ilgalaikį poveikį visų Ispanijos gamtos sistemų išsaugojimui ir valdymui, taip pat visuomenei teikiamoms paslaugoms. Įgyvendinant reforma taip pat bus vykdomi tokie veiksmai pagal šią priemonę:

a)biologinės įvairovės, mokslo ir žinių strategijos, kurioje nustatomos pagrindinės mokslinių tyrimų spragos ir konkrečios sritys, kuriose būtina atlikti biologinės įvairovės mokslinius tyrimus, priėmimas;

b)karališkojo dekreto, kuriuo patvirtinamas saugomų jūrų rajonų tinklo planas, kuriuo skatinamas ekologiškai darnus tinklas, prisidedantis prie gamtos paveldo ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo, skatinant planuojamą, veiksmingą ir nuoseklų saugomų jūrų teritorijų valdymą, priėmimas;

c)nacionalinėje apdulkintojų apsaugos strategijoje bus numatyti būtini apdulkintojų padėties gerinimo veiksmai. Šioje strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas i) apdulkintojams palankių plotų skatinimui; ii) jos valdymo gerinimui ir kenksmingų rūšių keliamos rizikos mažinimui; iii) fitosanitarijos produktams; ir iv) apdulkintojų išsaugojimo mokslinių tyrimų skatinimui ir susijusių šios srities mokslinių tyrimų rezultatų skleidimui;

d)reglamento dėl institucijų, administracinių ir mokslinių institucijų atnaujinimo pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES reglamentas), kuriuo užtikrinamas CITES nustatytų priemonių įgyvendinimas ir užtikrinama, kad prekyba nepakenktų rūšių išsaugojimo būklei ir jų ilgalaikio išlikimo galimybėms, priėmimas;

e)šlapynių išsaugojimo ir atkūrimo plano, kuriuo užtikrinamas šlapynių išsaugojimas ir racionalus naudojimas, parengimas.

Šių veiksmų pagal priemonę plėtojimas tiesiogiai remiamas šio Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento (apibūdinto toliau) 1 ir 2 investicijomis. Jis taip pat papildys kitas dvi Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašytas reformas ir investicijas.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C4.R2). Ekosistemų ir žaliosios infrastruktūros atkūrimas

Šios reformos tikslas – parengti ir įgyvendinti valstybinę žaliosios infrastruktūros, junglumo ir ekologinio atkūrimo strategiją, siekiant iki 2050 m. atkurti pažeistas ekosistemas ir konsoliduoti visiškai veikiančių sausumos ir jūrų gamtinių bei pusiau gamtinių teritorijų tinklą.

Ši reforma apima septynias skirtingas veiksmų kryptis, kuriomis siekiama: i) mažinti suskaidymo ir ekologinių jungčių praradimo poveikį; ii) atkurti buveines ir ekosistemas svarbiausiose teritorijose; iii) išlaikyti ir gerinti žaliosios infrastruktūros elementų ekosistemos paslaugų teikimą; iv) didinti elementų, susijusių su žaliąja infrastruktūra, atsparumą; v) užtikrinti teritorinę darną; vi) diegti veiksmingą žaliąją infrastruktūrą; ir vii) užtikrinti tinkamą komunikaciją, švietimą ir interesų grupių bei visuomenės dalyvavimą kuriant žaliąją infrastruktūrą.

Ši reforma toliau remiama šio Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento investicijomis Nr. 3, visų pirma atsižvelgiant į 2030 m. Europos biologinės įvairovės strategijos rekomendacijas dėl ekologinių koridorių įtraukimo, didelio masto medžių sodinimo, didelės pažangos atkuriant užterštą žemę ir tikslo užtikrinti, kad miestai, kuriuose gyvena 20 000 ar daugiau gyventojų, turėtų plataus užmojo miestų žalinimo planą. Ji taip pat susijusi su šio Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento 1 reforma ir 1 investicija.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2021 m. birželio 30 d.

3 reforma (C4.R3). Tvari miškotvarka

Šia reforma atnaujinama 1999 m. Ispanijos miškų strategija kartu su 2002–2032 m. Ispanijos miškininkystės planu, parengiant miškininkystės sektoriaus skatinimo veiksmų paketą, apimantį visus Ispanijos miškų aspektus: be kita ko, rūšių ir teritorijų apsaugą, gaisrus, nuosavybės teises, raidą, dabartinę miškų teritorijų ir išteklių būklę ir tendencijas. Vykdant reformą sprendžiamas didelių kaimo vietovių, kurios susiduria su rimtomis gyventojų skaičiaus mažėjimo problemomis ir yra gerai suderintos su ES žaliuoju kursu, ekonominis ir socialinis atgaivinimas.

Ispanijos miškininkystės strategijoje nustatomi penki strateginiai prioritetai:

1)Gamtos paveldo išsaugojimas ir stiprinimas, biologinė įvairovė ir junglumas.

2)Apsauga, sveikatos saugumas ir prevencija bei prisitaikymas prie gamtinių ir aplinkos pavojų.

3)Miškų bioekonomika: ekologiška ekonomika ir darbo vietos, miškų išteklių sutelkimas ir tvarus socialinis bei ekonominis miškininkystės sektoriaus vystymasis.

4)Žinių ir miškininkystės kultūros plėtojimas ir gerinimas.

5)Miškotvarkos modelis: Ispanijos miškininkystės politikos reglamentavimo, administravimo ir instrumentinė sistema.

Ispanijos miškų strategijoje numatytos dvi pagrindinės priemonės, būtinos visam miškininkystės sektoriui reformuoti. Pirmoji – tvarios miškotvarkos gairių priėmimas. Šios gairės apima tokius klausimus kaip biologinė įvairovė, klimato kaita ir žiedinė bioekonomika. Antra, Ispanijos miškų gaisrų valdymo strateginėse gairėse nustatomi tikslai, kurių reikia laikytis, apibrėžiamos pagrindinės darbo kryptys ir nustatomos visuomenės grupės, kurioms tenka tam tikra atsakomybė. Šios strateginės gairės yra labai svarbios siekiant kontroliuoti miškų gaisrus ir užtikrinti, kad vykdant ekologinę pertvarką miškų sektorius taptų strategiškai svarbus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

1 investicija (C4.I1). Gamtos paveldo skaitmeninimas ir pažinimas

Investicijomis sukuriama gamtos paveldo valdymo, kontrolės ir stebėsenos skaitmeninimo sistema, apimanti ir sausumos, ir jūrų sritis. Šiomis investicijomis siekiama iš esmės pagerinti žinias apie rūšis ir jų buveines, taip pat kartografavimo informaciją ir gamtos paveldą (įskaitant geologinį). Investuojant daugiausia dėmesio skiriama informacijos įsigijimui ir jos valdymui, įskaitant:

1)programą, skirta gerinti žinias apie biologinę įvairovę ir gamtos paveldo valdymą ir skaitmeninimą nacionaliniu lygmeniu, plėtojant stebėsenos tinklus, diegiant jutiklius ir naudojant tiek fiksuotojo, tiek judriojo ryšio skaitmenines informacijos gavimo sistemas;

2)informacijos valdymo sistemų ar platformų kūrimą nacionaliniu lygmeniu, užtikrinant papildomus analitinius ir sklaidos gebėjimus.

Atnaujinama amfibinių orlaivių parko avionikos sistema. Šiomis investicijomis gerinamas gaisro gesinimo įtaiso veikimas įdiegiant technologinius atnaujinimus, pvz., geresnes ugnies koordinavimo kameras ir jutiklius, kad orlaiviai būtų saugesni ir veiksmingesni gesinant gaisrus.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Siekiant užtikrinti atitiktį techninėms gairėms „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), amfibinių orlaivių parko aviacijos saugos sistemos tobulinimas turi būti įdiegtas tik esamuose orlaiviuose ir neturi didinti šių orlaivių naudojimo trukmės ar pajėgumo. Jis užtikrina skrydžių saugą ir skrydžio sąlygas tik tais atvejais, kai jie naudojami miškų gaisrams gesinti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C4.I2). Žemės ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas

Šią investiciją sudaro tiesioginių investicijų ir dotacijų linijų, skirtų tiek sausumos, tiek jūrų biologinei įvairovei išsaugoti, rinkinys. Jį sudaro penkios veiksmų kryptys, suderintos su 1 reforma:

1)Sausumos biologinės įvairovės išsaugojimas, sprendžiant rūšių ir buveinių apsaugos būklės gerinimo, grėsmių ir mirtingumo prevencijos klausimus, taip pat veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti ir likviduoti invazines svetimas rūšis.

2)Infrastruktūros tobulinimas, kuris apima tokius veiksmus kaip priemonių ir infrastruktūros, susijusių su gamtos paveldo valdymu ir informuotumo didinimu, teikimas, atnaujinimas ir modernizavimas, biologinės įvairovės išsaugojimo svarbos žmonių sveikatai ir gerovei akcentavimas ir sklaida.

3)Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas, kuriame nustatomas 30 % jūros ploto išsaugojimo iki 2030 m. planas. Šiomis investicijomis iki 2025 m. bus apsaugoti 18 % Ispanijos jūrų teritorijos.

4)Šlapynių atkūrimas vykdant jų išsaugojimo, gerinimo ir atkūrimo veiksmus, visų pirma susijusius su vykdant 2 reformą pateiktu šlapynių išsaugojimo ir atkūrimo planu.

5)Tarptautinės prekybos kontrolė siekiant patobulinti ir konsoliduoti CITES gelbėjimo centrų tinklą ir stiprinti kovos su neteisėta prekyba veiksmų planą.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma, perkant specialiosios paskirties laivus, investicijų atrankos kriterijais užtikrinama, kad būtų atrenkamos tik geriausios turimos technologijos, kurios sektoriuje daro mažiausią poveikį aplinkai, atsižvelgiant į jų paskirtį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (C4.I3). Ekosistemų ir žaliosios infrastruktūros atkūrimas

Šios investicijos apima veiksmus, kuriais remiamas 2 reformos įgyvendinimas. Tikslas – atkurti natūralias ekosistemas ir vietoves, kurias trikdo kasybos veikla, taip pat kitas miestų aplinkos iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti susisiekimą miestuose ir jų keitimą.

Investicijų tikslas – atkurti bent 30 000 hektarų natūralių ekosistemų. Atkūrimo veiksmai sutelkiami į nualintas teritorijas ar ekosistemas pašalinant dirbtinius elementus, gerinant dirvožemį ir morfologiją bei atkuriant augaliją ir natūralizaciją. Kiek tai susiję su kasyba, investicijomis rekonstruojamos ne mažiau kaip 30 buvusių kasyklų. Buvusių kasyklų atkūrimas apima dirvožemio nukenksminimą, morfologijos atkūrimą, augalijos atkūrimą ir buvusių nebeeksploatuojamų kasyklų natūralizaciją.

Galiausiai investuojama į žaliąją infrastruktūrą, tenkinančią vietos valdžios institucijų poreikius, įskaitant: i) miestų planavimo ir atkūrimo strategijos, kuriomis siekiama sukurti ir atkurti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą ir išlaisvinti miestų erdvę, kad būtų padidinta biologinė įvairovė, dirvožemio pralaidumas ir natūralus susisiekimas miestuose; ii) veiksmai ir projektai, apimantys valdymo ir dalyvavimo procesus, žaliųjų ir mėlynųjų erdvių valdymą ir su biologine įvairove susijusius miestų metabolizmo projektus; ir iii) parama miestų planavimo įrangos ir infrastruktūros projektams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C4.I4 Darnusis miškų valdymas

Šios investicijos skirtos investicijoms į tvarią miškotvarką:

1)veiksmai, kuriais gerinamas miškų valdymas kovojant su miškų gaisrais ir kitomis miškotvarkos intervencinėmis priemonėmis; techninė parama miškų savininkams ir administracijoms, kad būtų sustiprinta viešoji nuosavybė; miškotvarkos planai, kuriais siekiama skatinti biologinę įvairovę ir tvarų miškų naudojimą.

2)Veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, įskaitant bent 100 specialios paskirties gaisrų gesinimo įrenginių atnaujinimą, gaisrinės brigadas ir pažangą miškų gerinimo veiksmų srityje.

3)Veiksmų rinkiniu remiamas miškininkystės sektorius, kaip pagrindinis išteklius sprendžiant demografines problemas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškam verslumui ir vietos bioekonomijai. Ši investicijų dalis apima dotacijas vietos valdžios institucijoms ir kitiems viešiesiems ir privatiesiems subjektams, siekiant skatinti miškininkystės sektoriaus ir jo pramonės konkurencingumą, verslumą ir tvarumą. Vykdant šiuos veiksmus ypatingas dėmesys skiriamas ekologiškų darbo vietų kūrimui, visų pirma remiant moterų ir jaunimo dalyvavimą miškininkystės sektoriuje ir ekologišką verslumą.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma šia priemone aiškiai užkertamas kelias paramai monokultūrų sodiniams, ypač eukaliptams, ir ši parama neskiriama, siekiant kuo labiau sumažinti vandens trūkumą ir gaisro riziką. Įsigyjant aeronautinį turtą (lėktuvus ar sraigtasparnius) ir įsigyjant naują antžeminę gaisro gesinimo įrangą, remiamos tik geriausios turimos technologijos, turinčios mažiausią poveikį aplinkai sektoriuje, atsižvelgiant į jų konkrečią paskirtį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

E. 05 KOMPONENTAS. Pakrantė ir vandens ištekliai

Komponento tikslas – gerinti vandens išteklių valdymą, įgyvendinti pakrančių prisitaikymo prie neigiamo klimato kaitos poveikio politiką ir stiprinti jūrų strategijų ir jūrų erdvės planų įgyvendinimą.

Kad pagerintų vandens išteklių valdymą, Ispanija turi spręsti įvairius uždavinius, pavyzdžiui, naujų teršalų, pvz., mikroplastiko, nustatymą, investicijų trūkumą, pakrančių pritaikymą prie klimato kaitos, viešojo hidraulinio domeno kontrolę ir valdymą, jūrų ir sausumos nuosavybę ir vandens valymą, taip pat vėlavimo diegti naujas technologijas ir IRT technologijas vandentvarkos srityje klausimą. Šiuo tikslu Ispanija didina sektoriaus veiksmingumą. Ispanija taip pat turi siekti geriau suderinti vandens išteklių valdymą su tokiais aplinkosaugos tikslais kaip nustatytieji Europos žaliajame kurse, Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. ir ES veiksmų plane dėl nulinės taršos. Šiuo tikslu įgyvendinamos įvairios strategijos, pavyzdžiui, viešojo administravimo skaitmeninimas, kad būtų galima gauti informaciją, įskaitant apie vandens kokybę ir atitiktį ekologiniams srautams, aplinkos infrastruktūros teikimą ir tobulinimą, infrastruktūros saugumą arba požeminio vandens būklės gerinimą ir vandeningojo sluoksnio atkūrimą.

Erozijos ir potvynių poveikį pakrantėms dar labiau sustiprino klimato kaita. Todėl pagal šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą taip pat įgyvendinama Ispanijos pakrantės prisitaikymo prie neigiamo klimato kaitos poveikio politika. Siekiant kovoti su erozija ir sumažinti potvynių riziką, diegiamos įvairios prisitaikymo priemonės, pavyzdžiui, aplinkos atkūrimas nualintose teritorijose, tvarkingo ir teisingo prieinamumo prie viešosios sausumos jūros teritorijos gerinimas arba gamtos procesais pagrįstų sprendimų rengimas ir įgyvendinimas. Pagal šią veiksmų liniją ne tik sukuriama klimato kaitos poveikiui atsparesnė pakrantė, bet ir skatinamas turizmo sektorius ir kiti sektoriai, kurie priklauso nuo geros pakrančių zonų būklės. Be to, tai dar labiau sustiprins programos „Copernicus“, kuri yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią ekstremalių meteorologinių reiškinių daromai žalai ir poveikiui ir įvertinti jų poveikį, vaidmenį.

Įgyvendindama šį Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą, Ispanija skatina optimalų tvarų jūrų sektorių vystymąsi ir saugo jūrų aplinką, kad būtų pasiekta gera aplinkos būklė, priimdama įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Jūrų strategijos pagrindų direktyva, ir sustiprindama jos įgyvendinimą.

Šis Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas padeda sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių naudojimo skatinimą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Joje taip pat daug dėmesio skiriama investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, švarią ir veiksmingą energijos išteklių gamybą ir naudojimą, energetikos infrastruktūrą, vandentvarką ir atliekų tvarkymą bei tvarų transportą (Šalies specialioji rekomendacija Nr. 3 2020).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C5.R1). Vandens planai ir strategijos bei reglamentavimo pakeitimai

Reforma siekiama peržiūrėti ir atnaujinti Vandens įstatymą, jo reglamentus ir kitus antrinės teisės aktus, kad būtų užtikrinta investicijoms skatinti palanki teisinė sistema. Reforma apima keleto planų ir strategijų, kurie sudaro investicijų ir vandentvarkos pagrindą, priėmimą ir peržiūrą, kuriais skatinamos ir didinamos investicijos. Šie reglamentavimo pakeitimai suderinami su Europos žaliuoju kursu.

Šia reforma sprendžiami įvairūs klausimai, susiję su visų rūšių vandeniu, pavyzdžiui, patobulinta pakartotinio nuotekų naudojimo finansinė programa, ekologiniam perėjimui skirta vandens strategija, užtvankų ir jų tvenkinių saugos techninių standartų priėmimas, nacionalinio valymo, valymo, efektyvumo, taupymo ir pakartotinio vandens naudojimo plano priėmimas (valymo, sanitarijos, efektyvumo, taupymo, pakartotinio naudojimo ir infrastruktūros saugumo įgyvendinimas, DSEAR planas), trečiasis upių baseinų valdymo planų ciklas ir, be kita ko, potvynių rizikos valdymo planų antrojo ciklo peržiūra.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

1 investicija (C5.I1). Valymo, sanitarijos, efektyvumo, taupymo, pakartotinio naudojimo ir infrastruktūros saugumo (DESEAR) veiksmų įgyvendinimas

Šia investicija vykdomi šie veiksmai:

1)Vandens valymo, sanitarijos ir pakartotinio naudojimo priemonių įgyvendinimas. Šios veiklos krypties tikslas – pagerinti miesto nuotekų surinkimą ir valymą. Kai kuriais atvejais veiksmais pakartotinai panaudojamos miesto nuotekos, taip sumažinant dabartinį vandens ėmimo slėgį. Naujos valymo priemonės turi užtikrinti, kad visos nuotekų valymo sistemos grynasis energijos suvartojimas būtų lygus nuliui. Infrastruktūromis atsižvelgiama bent į naujus arba atnaujintus nuotekų valymo infrastruktūros objektus, suteikiančius papildomus nuotekų valymo pajėgumus. Valymas bus naujai paskirtas arba pagerintas bent tiek, kad atitiktų Miesto nuotekų valymo direktyvą (Direktyva 91/271/EEB). Patobulinus ir atnaujinus esamą infrastruktūrą, vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažinamas bent 10 %. Šis sutaupymas pasiekiamas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones (termofikaciją, energijos ir šilumos regeneravimą, fotovoltines plokštes, šviesos diodų apšvietimą ir t. t.) rengiant projektus ir nustatant energijos vartojimo efektyvumo sąlygas bei kriterijus projektų ir darbų kvietimuose.

2)Veiksmai, kuriais siekiama didinti efektyvumą ir mažinti vandens nuostolius. Šiais veiksmais įgyvendinama subsidijų schema, skirta vidutinių ir mažų savivaldybių tiekimo tinklų efektyvumui didinti, kad už vandens tiekimą atsakingos savivaldybės ar viešosios įstaigos galėtų jį pagerinti mažindamos nuostolius paskirstymo tinkluose ir vandens saugojimo įrenginių bei vidutinio ir mažų savivaldybių įrenginių remonto ir tobulinimo veiksmus. Gyventojai, kurie naudojasi šiomis infrastruktūromis, turi atitikti vandens paskirstymo sistemos aptarnaujamus gyventojus.

3)Investicijos, skirtos užtvankų ir rezervuarų saugai gerinti. Šiais veiksmais užtikrinamas esamų didelių valstybinių užtvankų saugumas įgyvendinant atitinkamus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir kitus papildomus veiksmus. Dėl to neturi būti statomos naujos užtvankos arba plečiamos esamos užtvankos.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

2 investicija (C5.I2). Upių ekosistemų stebėsena ir atkūrimas, vandeningojo sluoksnio atsikūrimas ir potvynių rizikos mažinimas

Šios investicijos tikslai:

1)Upių ekosistemų ir natūralių upių draustinių stebėsena ir atkūrimas. Ši eilutė apima keletą konkrečių veiksmų, kuriais siekiama atkurti upių erdvę, plėsti stebėsenos tinklus ir gerinti hidromorfologinio spaudimo, keliančio jai grėsmę, inventorizaciją.

2)Potvynių rizikos mažinimo veiksmai. Ši veiksmų kryptis apima esamus potvynių rizikos valdymo planus, įskaitant prevencines priemones, skirtas teritorijų ir miestų planavimui, techninių gairių rengimą siekiant sumažinti potvynių zonų pažeidžiamumą ir skatinti prisitaikyti prie potvynių rizikos įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Be to, remdamosi parengtomis techninėmis gairėmis ir vandens planavimo tikslais, savivaldybės sprendžia upių atkūrimo priemonių įgyvendinimo miesto aplinkoje, tvarių drenažo sistemų diegimo, miestų aplinkos pralaidumo gerinimo ir jų susiejimo su miestų teritorijose esančių upių aplinkosauginėmis vertėmis klausimus.

3)Priemonės požeminio vandens gavybai mažinti naudojant alternatyvius išteklius (vandeningojo sluoksnio atkūrimas). Šiomis priemonėmis mažinamas kai kurių požeminio vandens telkinių – ypač tų, kurie kelia grėsmę Donjanos teritorijai ir tam tikriems Ispanijos pietrytinėje dalyje esantiems vandeningiesiems sluoksniams – išgaunamas kiekis ir plečiami pjezometrinės stebėsenos tinklai.

Šios investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (C5.I3). Skaitmeninė pertvarka vandens sektoriuje (skaitmeninis aplinkosaugos reikalavimų vykdymo užtikrinimas)

Skaitmeninė pertvarka gali atlikti labai svarbų vaidmenį gerinant vandens sektoriaus veiksmingumą. Siekiant spartinti vandentvarkos skaitmeninimą, šios investicijos turi būti vykdomos trimis kryptimis:

1)Geresnis vandens išteklių išmanymas ir jų naudojimas, atsižvelgiant į tokius veiksmus kaip vandens stebėjimo sistemų skaitmeninė raida, viešųjų vandens išteklių stebėsenos ir kontrolės stiprinimas ir veiksmingų prognozavimo ir įspėjimo sistemų diegimas siekiant sumažinti potvynių poveikį.

2)Upių baseinų ir pakrančių zonų kritulių stebėsenos veiksmai. Šia veiksmų linija skatinama atnaujinti meteorologinių radarų tinklą ir baigti kurti naujus trumpojo nuotolio įrenginius, pavyzdžiui, atnaujinti ir patobulinti automatines meteorologines stotis, kad būtų galima kalibruoti radiolokatorių realiuoju laiku, taip pat projektuoti, plėtoti ir įgyvendinti nacionalinį radiolokacinį centrą.

3)Geresnis meteorologinis stebėjimas ir klimato rizikos stebėsena bei prevencija, įskaitant naują integruotą meteorologinės pagalbos sistemą, išankstinio perspėjimo meteorologinio stebėjimo priemones, įskaitant integruotos pasaulinės stebėjimo sistemos įdiegimą, užsakomųjų paslaugų sukūrimą, automatinę meteorologinių duomenų kokybės kontrolę ir ženklinimą naudojant dirbtinio intelekto metodus, NoSQL duomenų gylį siekiant veiksmingai įgyvendinti duomenis, grindžiamus didelių duomenų kiekių tvarkymu.

Investicijomis siekiama pradėti eksploatuoti 26 priemones arba atnaujinti infrastruktūrą, siekiant pagerinti žinias apie vandens išteklius ir jų naudojimą, taip pat stebėti kritulių ir kitus meteorologinius duomenis, kad būtų išvengta klimato rizikos.

Investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (C5.I4). Pakrantės pritaikymas prie klimato kaitos ir jūrų strategijų bei jūrinių teritorijų planavimo planų įgyvendinimas

Klimato kaita daro ir, kaip tikimasi, turės didelį neigiamą poveikį Ispanijos pakrantėms. Šiomis investicijomis įgyvendinama Pakrantės prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio strategija, kuria siekiama padidinti Ispanijos pakrantės atsparumą klimato kaitai ir klimato kaitai, taip pat įtraukti prisitaikymą prie klimato kaitos į Ispanijos pakrantės planavimą ir valdymą. Tai apima lydinčiųjų asmenų, dirbtinių paplūdimių, plūdriųjų paviršių, nuosėdų tvarkymo, gamtos sprendimų, paplūdimių ir kopų sistemos atkūrimo, pakrančių apsaugos infrastruktūros kūrimą, pakrančių erozijos pažangiųjų tinklų diegimą nuotolinei stebėsenai arba panašų poveikį turintiems veiksmams.

Šiomis investicijomis apsaugomos ir atkuriamos pakrančių ekosistemos arba nualintos teritorijos. To siekiama įvairiais veiksmais, pavyzdžiui: I) perkelti įrenginius, kuriuos paveikė regresas; nustatyti valstybei priklausančios sausumos jūrų srities ribas; III) netinkamai arba netinkamai užimtos valstybinės jūrinės žemės atgavimą; rizikos vertinimą ir valdymą arba panašius veiksmus; nualintų pakrančių zonų ir ekosistemų aplinkos atkūrimas, pakrantės išsaugojimas ir valdymas; ir vi) panašų poveikį turintiems veiksmams.

Šia priemone taip pat gerinamos tvarkingos ir teisingos prieigos prie viešosios sausumos jūrų erdvės galimybės atkuriant žemę, kad būtų užtikrinta prieiga prie viešosios erdvės, planavimas, valdymas ir prieigos prie jų atkūrimas, arba panašaus poveikio veiksmai. Investicijomis siekiama įgyvendinti strateginę jūrų planavimo politiką. Tai įgyvendinama pasitelkiant jūrų erdvės planavimą, jūrų strategijas, mokslines rekomendacijas dėl vandenynų ir klimato ir kuriant jūrų naudotojams skirtą georeferencinę interneto taikomąją programą.

Ši investicija turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

F. 06 KOMPONENTAS. Tvarus judumas (tolimojo susisiekimo)

Šiuo Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami šie uždaviniai: 1) perėjimas prie tvaresnių transporto rūšių; 2) sumažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; 3) užtikrinti, kad transporto sektorius būtų saugesnis, prieinamesnis, tvaresnis ir įtraukesnis.

Komponento tikslai yra šie: plėtoti Ispanijos geležinkelių tinklą (visų pirma pagrindinius TEN-T koridorius ir nepagrindinį TEN-T tinklą); sukurti sąveikesnį transporto tinklą (geležinkelių, kelių, uostų) siekiant sumažinti jo anglies pėdsaką; gerinti tarpvalstybines jungtis su Prancūzija ir Portugalija; modernizuoti transporto sektorių diegiant pažangias skaitmenines technologijas.

Šis komponentas skirtas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir išteklių naudojimą skatinimo ir dėl krovinių vežimo geležinkeliais infrastruktūros skatinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir dėl investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei tvarų transportą (Šalies specialioji rekomendacija 2020 3).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C6.R1). Saugaus, tvaraus ir susietojo judumo strategija

Priemonės tikslai:

a)Didinti judumo tinklo saugumą, užtikrinant geresnę žmonių ir prekių apsaugą, gerinant standartus ir mažinant nelaimingų atsitikimų skaičių.

b)Didinti tvarumą pirmenybę teikiant kasdieniam judumui, ekonominiam ir socialiniam teisingumui, energijos vartojimo efektyvumui ir kovai su klimato kaita.

c)Gerinti junglumą pasitelkiant skaitmeninimą, technologinę pažangą ir daugiarūšio transporto jungtis.

Pagal strategiją bus vykdomi konkretūs veiksmai šiose devyniose srityse:

I.Mobilumas visiems (užtikrinant visuotinį prieinamumą pagrįstomis sąnaudomis);

II.Nauja investicijų politika (siekiant užtikrinti tinkamą transporto infrastruktūros ir paslaugų finansavimą);

III.Saugus judumas (pirmenybė investicijoms į stebėseną, priežiūrą ir kibernetinį saugumą);

IV.Mažataršis judumas (didinti efektyvumą, mažinti energijos suvartojimą);

V.Pažangus judumas (spartesnis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir judumo inovacijų diegimas, pažangios infrastruktūros kūrimas ir valdymas);

VI.Pažangios įvairiarūšio transporto logistikos grandinės (prioritetas prekių vežimui geležinkeliais viešosiose ir privačiosiose darbotvarkėse);

VII.Sujungti Europą ir sujungti su pasauliu (sujungti uostus su įvairiarūšio transporto logistikos terminalais ir intensyvinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis siekiant koordinuoti tarpvalstybinės infrastruktūros kūrimą ir (arba) gerinimą);

VIII.Socialiniai ir darbo aspektai (lyčių pusiausvyra ir transporto sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo veiksmai);

IX.Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės skaitmeninimas siekiant pereiti prie skaitmeninės ekonomikos ir tapti atviresnis bei novatoriškesnis.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C6.R2). Orientacinė geležinkelių strategija

Reformos tikslas – sukurti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad geležinkelių tinklas nuosekliai ir veiksmingai atitiktų ateities judumo poreikius. Strategijoje nustatomas aiškus geležinkelių transporto rūšies planavimo scenarijus ir sudaromos sąlygos suderinti investavimo prioritetus su Saugaus, tvaraus ir susietojo susisiekimo strategija (R1).

Reformą sudaro keli veiksmai, įskaitant:

a)nustatyti aiškesnį veiksmų geležinkelių sektoriuje planavimą, ypač atsižvelgiant į kasdienį judumą;

b)gerinti tinklo priežiūrą;

c)užtikrinti geležinkelių tinklo ekonominį tvarumą;

d)pirmenybę teikti efektyviam išteklių naudojimui, atliekant investicinių projektų ex ante ir ex post vertinimą;

e)tinklo sąveikos, ypač transeuropinių tinklų koridoriuose, ir tinklo įvairiarūšiškumo didinimas;

f)krovininio geležinkelių transporto skatinimas;

g)geležinkelių transporto saugos didinimas ir

h)transporto skaitmeninimo ir inovacijų skatinimas siekiant užtikrinti susietąjį judumą.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C6.I1). Nacionalinis perdavimo tinklas. Europos koridoriai

Priemonės tikslai – sukurti naują geležinkelių infrastruktūrą pagrindiniuose Europos TEN-T koridoriuose ir modernizuoti bei modernizuoti esamus koridorius.

Investicijas sudaro veiksmai, susiję su šiais pagrindiniais aspektais:

a)Forumas. Projektai, kuriais sudaromos sąlygos sukurti infrastruktūrą, kuri padėtų geležinkelio bėgiams ir kuri apimtų pylimus, prošvaisą, viadukus, tunelius ir t. t. Šie projektai daugiausia susiję su naujos infrastruktūros statyba;

b)Paslaugų pakeitimas: Veiksmai, kuriais atkuriamos esamos paslaugos (apšvietimas, drėkinimas, vanduo ir t. t.), kurios yra paveiktos vykdant geležinkelio darbus;

c)Bėgiai: Veiksmai, susiję su kelio medžiagų (balasto, pabėgių, bėgio, jungiklių ir plėtimosi įtaisų) surinkimu ir tiekimu naujuose geležinkelio ruožuose, taip pat esamų bėgių kelių atnaujinimu;

d)Elektros energija: Veiksmai, kuriais siekiama elektrifikuoti linijas, įskaitant: orinė kontaktinė linija, traukos pastotės, transformacijos centrai, nuotolinis elektros srovės valdymas, aukštosios įtampos elektros linijos;

e)Eismo signalizacija ir valdymas: Projektai, kuriais siekiama įdiegti naujas signalizavimo ir eismo kontrolės sistemas;

f)Telekomunikacijos: Projektai, skirti fiksuotajam ir mobiliajam ryšiui geležinkelio linijose.

g)Stotys: Modernizuoti ir rekonstruoti esamas stotis, taip pat statyti naujas stotis.

Darbai baigiami ne mažiau kaip 1 400 km ilgio Atlanto ir Viduržemio jūros koridoriuose esančiame tinkle, įskaitant esamų atkarpų tobulinimo veiksmus ir investicijas, kad būtų padaryta pažanga statant naujas atkarpas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C6.I2). Transeuropinio transporto tinklo programa, kiti darbai

Priemonės tikslai – pagerinti nacionalinį transporto tinklą, apimantį visas transporto rūšis (geležinkelių, kelių, oro), kad jis taptų patikimesnis, tvaresnis, saugesnis ir atsparesnis.

Investiciją sudaro šie veiksmai:

a)Modernizuoti geležinkelių tinklą, atsižvelgiant į nepagrindinį TEN-T tinklą, atliekant darbus bent 900 km spinduliu;

b)Kelių tinklo saugumo didinimas pagal nacionalines ir Europos taisykles.

c)Skatinti Bendro Europos dangaus plėtrą (20 projektų);

d)Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės skaitmeninės transformacijos rėmimas.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 1 010 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 301 000 000 EUR, taikant 40 % klimato koeficientą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (C6.I3). Intermodalumas ir logistika

Priemonės tikslas – įgyvendinti Saugaus, tvaraus ir susietojo judumo strategijos (R1) 6 kryptį, susijusią su pažangiomis įvairiarūšio transporto logistikos grandinėmis.

Investicijas sudaro trys veiksmų kryptys:

a)devynių strateginių įvairiarūšio transporto ir logistikos terminalų kūrimas arba atnaujinimas, siekiant tam tikrais atvejais integruoti įvairiarūšio transporto terminalus į logistikos zoną ir visais atvejais skatinti krovinių perkėlimą iš kelių į geležinkelius;

b)pagerinti prieigą prie geležinkelių ir kelių į Ispanijos uostus, kad būtų skatinamas krovinių vežimas geležinkeliais, gerinant uostų susisiekimą su geležinkeliais (2 uostai) ir kelių tinklu (vienas uostas);

c)geresnis susisiekimas (19 projektų) ir tvarumas uostuose (projektai 25 uostų direkcijose).

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 584 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 217 000 000 EUR taikant 40 % klimato koeficientą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicija (C6.I4). Tvaraus ir skaitmeninio transporto rėmimo programa

Priemonės tikslai – didinti transporto sistemos efektyvumą skaitmeninant ir diegiant naujas technologijas šiame sektoriuje ir remiant tvariausias transporto priemones, visų pirma geležinkelius. Šios investicijos suderintos su Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) darbo programos iniciatyvomis ir jomis raginama plėtoti transeuropinį transporto tinklą.

Investiciją sudaro 15 veiksmų šiose srityse:

1 veiklos kryptis: Krovininio geležinkelių transporto sąveika

1. Geležinkelių riedmenų Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS);

2. Veiksmai, kuriais šalinamos kliūtys geležinkelių sąveikai;

3. Lokomotyvų kintamojo vėžės ašies inovacijos ir plėtra;

2 veiklos kryptis: Įvairiarūšio transporto skatinimas

4. Krovinių ir įvairiarūšių geležinkelio-kelių terminalų ir jų sausumos jungčių statyba, pritaikymas ar modernizavimas;

5. Remti tvarų krovininį (geležinkelių ir jūrų) transportą, grindžiamą ECO-INCENTIVES pasiūla ir paklausa;

3 veiklos kryptis: Krovinių vežimo geležinkeliais įrangos modernizavimas

6. Veiksmai, kuriais remiamas krovinių vežimo geležinkeliais vagonų atnaujinimas arba modernizavimas, įskaitant geležinkelio magistralių paslaugų kūrimą;

7. Veiksmai, kuriais remiamas geležinkelio įrenginių atnaujinimas arba pritaikymas prie kitų medžiagų, naudojant alternatyviuosius degalus kaip vandenilį arba elektrą;

4 veiklos kryptis: Saugus, tvarus ir susietasis kelių transportas

8. Komercinių transporto priemonių saugių stovėjimo aikštelių statyba ir modernizavimas bei informacijos paslaugų teikimas;

9. Kelių sektoriui skirtos intelektinės transporto paslaugos, susijusios su mokamų greitkelių koncesijomis ir kitomis kelių eismo saugumo ir išsaugojimo paslaugomis;

10. Veiksmai, kuriais remiamas alternatyvios sunkiosioms transporto priemonėms skirtos degalų papildymo infrastruktūros diegimas kelių tinkle. Šios priemonės tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), nustatant sąlygą, pagal kurią statant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujas būtų galima naudotis dujinių degalų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūra;

11. Veiksmai, kuriais remiamas tvarios kelio dangos, anglies pėdsako mažinimo ir garso mažinimo mašinų atnaujinimas arba pritaikymas;

5 veiklos kryptis: Jūrų ir oro transporto tvarumas

12. Parama alternatyviųjų degalų diegimui uostuose ir oro uostuose. Šios priemonės tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), nustatant sąlygą, pagal kurią statant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujas būtų galima naudotis dujinių degalų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūra;

13. Parama alternatyvių energijos technologijų diegimui jūrų sektoriuje;

6 veiklos kryptis: Transporto skaitmeninimas

14. Nacionalinio lygmens projektai keleivinio ir krovininio transporto paslaugų skaitmeninimo srityje;

Pervežimas į autonomines sritis

15. Regioninio ir vietos lygmens projektai keleivinio ir krovininio transporto paslaugų skaitmeninimo srityje;

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 63 500 000 EUR būtų skirta klimato kaitos tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 210 000 000 EUR taikant 40 % klimato koeficientą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

Eil. Nr.	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinis rodiklis (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybinis rodiklis (jei tai siektinos reikšmės)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
82	C6.R1	Tarpinė reikšmė	Tvaraus, saugaus ir susietojo susisiekimo strategija (viešos konsultacijos)	Pranešimas apie konsultacijų pabaigą				IV	2020	Viešų konsultacijų dėl strategijos proceso pabaiga su reglamentavimo pakeitimais šiose devyniose srityse: 1) Mobilumas visiems (siekiant užtikrinti visuotinį prieinamumą pagrįstomis sąnaudomis); 2) Nauja investicijų politika (siekiant užtikrinti tinkamą transporto infrastruktūros ir paslaugų finansavimą); 3) saugiu judumu (pirmenybe investicijoms į stebėseną, priežiūrą ir kibernetinį saugumą); 4) Mažataršis judumas (didinti efektyvumą, mažinti energijos suvartojimą); 5) Pažangus judumas (spartesnis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir judumo inovacijų diegimas, pažangios infrastruktūros kūrimas ir valdymas); 6) pažangios įvairiarūšio transporto logistikos grandinės (pirmenybė teikiama krovinių vežimui geležinkeliais); Sujungti Europą ir sujungti su pasauliu (sujungti uostus su įvairiarūšio transporto logistikos terminalais ir intensyvinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis siekiant koordinuoti tarpvalstybinės infrastruktūros kūrimą ir (arba) gerinimą); 8) Socialiniai ir darbo aspektai (lyčių pusiausvyra ir transporto sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo veiksmai); 9) Transporto ministerijos skaitmeninimas (MITMA).
83	C6.R1	Tarpinė reikšmė	Tvaraus, saugaus ir susietojo susisiekimo strategija (patvirtinimas)	Ministrų Tarybos patvirtinimas				IV	2021	Ministrų taryba patvirtina strategiją, susijusia su veiksmais šiose devyniose srityse: 1) Mobilumas visiems (siekiant užtikrinti visuotinį prieinamumą už priimtiną kainą); 2) Nauja investicijų politika (siekiant užtikrinti tinkamą transporto infrastruktūros ir paslaugų finansavimą); 3) saugiu judumu (pirmenybe investicijoms į stebėseną, priežiūrą ir kibernetinį saugumą); 4) Mažataršis judumas (didinti efektyvumą, mažinti energijos suvartojimą); 5) Pažangus judumas (spartesnis mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir judumo inovacijų diegimas, pažangios infrastruktūros kūrimas ir valdymas); 6) Pažangios įvairiarūšio transporto logistikos grandinės (prioritetas teikiamas prekių vežimui geležinkeliais viešosiose ir privačiosiose darbotvarkėse); Sujungti Europą ir sujungti su pasauliu (sujungti uostus su įvairiarūšio transporto logistikos terminalais ir intensyvinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis siekiant koordinuoti tarpvalstybinės infrastruktūros kūrimą ir (arba) gerinimą); 8) Socialiniai ir darbo aspektai (lyčių pusiausvyra ir transporto sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo veiksmai); 9) transporto ministerijos skaitmeninimas MITMA.
84	C6.R2	Tarpinė reikšmė	Orientacinė geležinkelių strategija	Paskelbimas Oficialiajame leidinyje				IV	2022	Orientacinės geležinkelių strategijos patvirtinimo rezoliucijos su teisės aktų pakeitimais paskelbimas Oficialiajame leidinyje: a) nustatyti aiškesnį veiksmų geležinkelių sektoriuje planavimą, ypač atsižvelgiant į kasdienį judumą; gerinti tinklo priežiūrą; užtikrinti geležinkelių tinklo ekonominį tvarumą; pirmenybės teikimas išteklių naudojimo efektyvumui, atliekant investicinių projektų ex ante ir ex post vertinimą; tinklo sąveikos, ypač transeuropinių tinklų koridoriuose, ir tinklo įvairiarūšiškumo didinimas; krovinių vežimo geležinkeliais skatinimas; geležinkelių transporto saugos didinimas; H) transporto skaitmeninimo ir inovacijų skatinimas siekiant užtikrinti susietąjį judumą. Visų veiksmų, įtrauktų į orientacinę geležinkelių strategiją, atveju užtikrinti, kad būtų laikomasi Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. 21/2013 ir gruodžio 5 d. Įstatymo Nr. 9/2018, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 21/2013, nuostatų ir įgyvendinti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) poveikio aplinkai apsaugoti būtinus poveikio švelninimo veiksmus.
85	C6.I1	Tarpinė reikšmė	Pagrindinis TEN-T tinklas: projektų skyrimas	Oficialus pranešimas apie projekto skyrimą—				IV	2022	Bent 1 400 000 000 EUR biudžetas skiriamas pagrindiniam TEN-T tinklui šiuose koridoriuose: Atlantic CORRIDOR • Y Vasca: Vitoria-Bilbao-San Sebastian/Astigarraga-Irun • Valjadolida-Palencia-León León-La Robla-Pola de Lena • Castejón-Pamplona • Ourensė-Monfortė Talayuela-Plasencia-Cįceres-Mérida-Badajoz VIDURŽEMIO JŪROS KORIDORIUS: Frontera francesa-Barcelona/Tarragona-Vandellós Sagunto-Teruel – Saragosza Saragosa-Tarragona • Castellón-Valencia-La Encina-Alicante Mursija-Kartagena Mursija-Almerija BENDRAS ABIEM KORIDORIAMS • HSL Barcelona-HSL Levante susiejimas Alcįzar de San Juan-Manzanares Madridas-Sevilija Darbai apima šių rūšių veiksmus: • Platforma. Ji apima projektus, kuriais sudaromos sąlygos sukurti infrastruktūrą, kuri padėtų tiesti kelius ir kuri apimtų pylimus, valymą, viadukus, tunelius ir t. t. Šie projektai daugiausia susiję su naujos infrastruktūros statyba. • Paslaugų pakeitimas: Tai apima veiksmus, kuriais siekiama atkurti esamas paslaugas (šviesą, drėkinimą, vandenį ir t. t.), kurios yra paveiktos vykdant geležinkelio darbus. • Bėgiai Ji apima kelio medžiagų (balasto, pabėgių, bėgio, jungiklių ir plėtimosi įtaisų) surinkimo ir tiekimo veiksmus naujuose geležinkelio ruožuose, taip pat esamų bėgių kelių atnaujinimą. • Elektros energija. Orinė kontaktinė linija, traukos pastotės, transformacijos centrai, nuotolinis elektros srovės valdymas, aukštosios įtampos elektros linijos ir t. t. • Eismo signalizacija ir valdymas. Ji apima projektus, kuriais siekiama įdiegti naujas signalizavimo ir eismo valdymo sistemas (ERTMS ir t. t.). • Telekomunikacijos. Apima projektus, susijusius su stacionariuoju ir judriuoju ryšiu geležinkelio linijose (pvz., šviesolaidinės, GSM-R) • Stotys. Ji apima esamų stočių modernizavimą ir rekonstrukciją, taip pat naujų stočių statybą.
86	C6.I1	Siektina reikšmė	Pagrindinis TEN-T tinklas: darbų eiga	-	Skaičius (km)	0	335	IV	2024	Ne mažiau kaip 335 kilometrų užbaigtų darbų pagrindiniame TEN-T tinkle koridoriuose; apibūdinta kaip 2022 m. IV ketv. 85 siektina reikšmė.
87	C6.I1	Siektina reikšmė	Pagrindinis TEN-T tinklas: darbų užbaigimas	-	Skaičius (km)	335	1 400	II	2026	Ne mažiau kaip 1 400 kilometrų užbaigtų darbų pagrindiniame TEN-T tinkle koridoriuose; apibūdinta kaip 2022 m. IV ketv. 85 siektina reikšmė. (Esama padėtis: 2024 m. gruodžio 31 d.)
88	C6.I2	Tarpinė reikšmė	Ten-T tinklas skirtingų rūšių transportas (geležinkeliai ir keliai): dalinis biudžeto skyrimas	Oficialus pranešimas apie projekto skyrimą—				IV	2022	Ne mažiau kaip 1 000 000 000 EUR (bendras biudžetas – 1 717 000 000 EUR) bendras biudžetas, skirtas intervencijoms į nepagrindinį įvairių rūšių transporto (geležinkelių ir kelių) TEN-T tinklą. Projektai atrenkami pagal šiuos atrankos kriterijus: a) užtikrinti , kad geležinkelių tinklas būtų sąveikesnis, daugiausia TEN-T srityje, atliekant darbus bent 900 km ilgio tinkle (1 010 000 000 EUR). Tai apima šias intervencijas: • Geležinkelių eismo valdymo technologinės infrastruktūros tobulinimas; • Saugumas (pvz., kibernetinis saugumas, avarijų detektoriai) • Garso apsaugos priemonės/triukšmo žemėlapiai • ERTMS geležinkelio signalizacijai taikomos palydovinės technologijos plėtojimas • Sekcijų elektrifikavimas (pvz., Monforte-Lugas) • Geležinkelio kelio atnaujinimas (pvz., Soria-Torralba, Xįtiva-Ontinyent ir Monforte-Lugo); • Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio (pvz., Soria-Torralba ir Lvila-Salamanca) tobulinimas • Naujų atkarpų ar variantų (pvz., Palencia-Santander, Rincón de Soto varianto ir Ourensės varianto) kūrimas b) saugesnis kelių tinklas pagal nacionalines ir Europos taisykles (707 000 000 EUR). • Kelių eismo saugumo didinimas (įskaitant kelių eismo saugą bent 80 tunelių) ir pažeidžiamų laukinės gamtos ir eismo dalyvių apsauga (357 000 000 EUR); • Tvarumo ir energijos vartojimo efektyvumo bei triukšmo mažinimo veiksmai (302 000 000 EUR); • Skaitmeninimas. Tiltų, tunelių, didžiųjų duomenų analizės ir daiktų interneto stebėsenos sistemų diegimas; kelių skaitmeninimas stebėsenos ir priežiūros tikslais (35000000 EUR). • Intelektinių transporto sistemų diegimas autobusų transporto juostose (13 000 000 EUR) • Pagrindinio preliminaraus fiksuotos jungties per Gibraltaro sąsiaurį projekto atnaujinimas (2 300 000 EUR) Atrankos kriterijais užtikrinama, kad 2026 m. II ketv. bent 1 010 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 301 000 000 EUR, taikant 40 % klimato koeficientą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
89	C6.I2	Siektina reikšmė	Nepagrindinis TEN-T tinklas: geležinkelių darbų pažanga	-	Skaičius (km)	0	347	IV	2024	Ne mažiau kaip 347 kilometrai užbaigtų darbų, kuriais siekiama, kad geležinkelių tinklas taptų sąveikesnis, daugiausia TEN-T atžvilgiu, o galutinis tikslas – atlikti bendrus darbus bent 900 km ilgio tinkle. Darbai vykdomi srityse, apibrėžtose 2022 m. IV ketvirčio projekto skyrimo dokumentuose (a punktas) (88 tarpinė reikšmė)
90	C6.I2	Siektina reikšmė	Bendras Europos dangus: projektas, kuriam skirtas finansavimas, ir projektų užbaigimo pažanga	-	Skaičius	0	15	IV	2024	Iš viso užbaigta ne mažiau kaip 15 skaitmeninimo ir saugumo srities projektų (galutinis tikslas – 20 projektų), skirtų Bendro Europos dangaus kūrimui, iš šių atrankos kriterijų sąrašo: Iš viso užbaigta ne mažiau kaip 15 skaitmeninimo ir saugumo srities projektų (galutinis tikslas – 20 projektų), skirtų Bendro Europos dangaus kūrimui, iš šių atrankos kriterijų sąrašo: • Tiesioginės investicijos per ENAIRE (Ispanijos oro navigacijos valdytojas) Bendro Europos dangaus kūrimui, susijusios su oro eismo kontrolės sistemų ir stebėjimo sistemų modernizavimu, informacinių sistemų skaitmenine transformacija ir ryšių sistemų plėtra. • Aeronautikos dokumentų (duomenų ir kartografavimo), kuriais naudotojai gali naudotis skrydžiams vykdyti, skaitmeninimas; • Žemės/oro aprėpties plėtimas ir pilotų ir kontrolierių komunikacijų skaitmeninimas. Didinti žemo lygio aprėptį tam tikrose oro erdvės srityse modernizuojant antžeminio ryšio infrastruktūrą • Kalbinio ryšio sistemos raida skrydžių valdymo centruose pasitelkiant skaitmeninimą ir pažangias technologijas, užtikrinant geresnę kokybę, didesnę saugą, informacijos prieinamumą ir didesnius nenumatytų atvejų pajėgumus; • Pirminio radaro tinklo technologinis modernizavimas, gerinant veikimą ir nukreipiant sistemas į visišką pirminių radarų skaitmeninimą naudojant visas turimas technologines naujoves, kad būtų padidintas veiklos efektyvumas; • Radarų sistemų, susijusių su Modo S. technologija, kuria teikiama informacija skrydžių valdymo sistemai, plėtojimas • Įvairių ENAIRE sistemų aparatinės įrangos pakeitimas • Įvairių valdymo ir eksploatavimo taikomųjų programų, skirtų ENAIRE valdymui, kūrimas • Laivybos sistemų technologinis modernizavimas, pirmenybę teikiant visiškam jų skaitmeninimui ir sistemų stebėsenos ir nuotolinio valdymo sprendimų įgyvendinimui; • Infrastruktūros, skirtos naujoms skrydžių valdymo sistemoms įgyvendinti, kūrimas. Būtina užtikrinti naujų veiklos koncepcijų įgyvendinimą Ispanijoje. Be to, numatyta modernizuoti įrenginius, kad būtų užtikrintas atsparumas gedimams. • Techninio operacijų valdymo skaitmeninimas ir automatizavimas, siekiant integruotai tobulinti nuotolinių sistemų stebėsenos priemones • Skrydžių valdymo sistemos modernizavimas, kad ji atitiktų reguliavimo kriterijus, įtraukiant pajėgumų, saugos, kibernetinio saugumo ir skaitmeninimo koncepcijų patobulinimus, susijusius su Bendru Europos dangumi
91	C6.I2	Tarpinė reikšmė	Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės skaitmeninimas	Oficialus pranešimas apie darbų užbaigimą				IV	2024	Šių projektų užbaigimas: • Kuriant informacinį modeliavimą (angl. Building Information Modeling, BIM), kuriuo sukuriama skaitmeninės informacijos ir modelių valdymo bendradarbiavimo platforma. • Judumo kaip paslaugos skatinimas, atvirųjų duomenų teikimas ir naujų technologijų naudojimas judumo analizei ir optimizavimui. • Įdiegti naujų sausumos transporto technologijų analizės, stebėsenos, priežiūros, poreikių kontrolės, paslaugų diegimo ir diegimo bei taikymo sistemą. • Kelių generalinio direktorato skaitmeninimo planas. • Naujų paslaugų plėtojimas ir geresnis valdymas, be kita ko, oro, jūrų ir geografinės informacijos srityse.
92	C6.I2	Siektina reikšmė	Naujas arba atnaujintas TEN-T tinklas, kiti darbai	-	Skaičius (km)	347	900	II	2026	Ne mažiau kaip 900 kilometrų darbų, kuriais siekiama, kad geležinkelių tinklas taptų sąveikesnis, daugiausia atsižvelgiant į TEN-T, kuriame vykdomi darbai. Darbai vykdomi srityse, apibrėžtose pagal 2022 m. IV ketvirčio projekto skyrimo kriterijus (a punktas) (88 tarpinė reikšmė). (Esama padėtis: 2024 m. gruodžio 31 d.)
93	C6.I2	Siektina reikšmė	Bendras Europos dangus: projekto užbaigimas	-	Skaičius	15	20	II	2026	Bent 20 baigtų įgyvendinti skaitmeninimo ir saugumo srities projektų, skirtų Bendro Europos dangaus plėtrai, ir pagal projektų skyrimo atrankos (90 tarpinė reikšmė) kriterijus atrinkti projektai (esama padėtis: 2024 m. gruodžio 31 d.)
94	C6.I2	Tarpinė reikšmė	Valstybinis kelių tinklas pritaikytas prie dabartinio reglamento	Projektas užbaigtas				II	2026	Darbai, kuriais siekiama, kad valstybinis kelių tinklas būtų saugesnis pagal nacionalines ir Europos taisykles, atliekami 2022 m. IV ketv. b punkte (88 tarpinė reikšmė) nustatytuose projektų skyrimo kriterijuose nustatytose srityse ir apima darbus bent 80 tunelių, tvoras ir ženklus, kuriais siekiama sumažinti susidūrimo su laukiniais gyvūnais tikimybę, įgyvendinti pažeidžiamiausių eismo dalyvių, pvz., pėsčiųjų ir dviratininkų (pėsčiųjų ir dviratininkų) saugos sąlygas, įgyvendinti triukšmo mažinimo veiksmus, skaitmeninimą (tuneliuose naudojamų duomenų perdavimo sistemų diegimas); kelių skaitmeninimas stebėsenos ir priežiūros tikslais), pažangiųjų transporto sistemų diegimas autobusų juostose.
95	C6.I3	Tarpinė reikšmė	Intermodalinė ir logistinė infrastruktūra. Dalinis biudžeto skyrimas	Oficialus pranešimas apie projekto skyrimą				IV	2022	Ne mažiau kaip 330 000 000 EUR (bendras planuojamas biudžetas – 974 000 000 EUR) bendras biudžetas skirtas intervencijoms siekiant gerinti įvairiarūšio transporto ir logistikos infrastruktūras Projektai skiriami pagal šiuos atrankos kriterijus: a) plėtoti ir modernizuoti devynis strateginius įvairiarūšio transporto ir logistikos terminalus (TILOS 217 000 000 EUR), integruoti įvairiarūšio transporto terminalą su logistikos zona kai kuriais atvejais ir visais atvejais paskatinti krovinių vežimą keliais pakeisti geležinkeliais. Šie terminalai ir logistikos įrenginiai yra: • Vicálvaro Madride • Llagosta Barselonoje • San Luis Valensijoje • Júndiz in Alavoje. • Can Tuniso logistikos centras (Barselona) • Terminalas „Orduña“ (Bizkaia) • Logistikos centras Leze (Gipuzkoa) • Muriedas (Santanderis) • Escombreras terminalas (Murcia) b) geresnė prieiga geležinkeliu į du Ispanijos uostus (407 700 000 EUR) ir prieiga prie vieno uosto (43 000 000 EUR), įskaitant: • geležinkelio prieigą prie Korunjos uosto • geležinkelio prieiga prie į Kasteljono uosto • prieiga prie Alchesiraso uosto • 750 metrų atšakų statyba. c) geresnis prieinamumas (19 projektų) ir tvarumas (25 projektai) uostuose (306 000 000 EUR), įskaitant: • prieinamumą (176 000 000 EUR,): prieigos prie geležinkelių darbai, įskaitant atnaujinimo ir atnaujinimo darbus, taip pat nauja prieiga prie uostų vidaus eismo ir jo gerinimas pritaikant infrastruktūrą, kuria toliau naudojamasi išorine sausumos prieiga. • tvarumą: įskaitant vandens tiekimo ir sanitarijos sistemų tinkamumą; oro kokybės gerinimo planai; efektyvesnių energijos tinklų įrengimas; saulės fotovoltinės įrangos; apšvietimo tinklų atnaujinimas ir LED technologijos diegimas; energijos suvartojimo kontrolės sistemos; perdirbimo sistemų atnaujinimas Šių veiksmų tikslas – įgyvendinti Saugaus, tvaraus ir susietojo judumo strategijos (R1) 6 sritį, susijusią su pažangiomis įvairiarūšio transporto logistikos grandinėmis. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad iš bendro 1 974 000 000 EUR galutinio biudžeto ne mažiau kaip 584 000 000 EUR būtų skirta kovos su klimato kaita tikslams taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 217  000 000 EUR taikant 40 % klimato koeficientą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
96	C6.I3	Tarpinė reikšmė	Įvairiarūšio transporto ir logistikos infrastruktūros biudžeto vykdymas	Oficialus pranešimas apie biudžeto įvykdymą				IV	2024	Bendras biudžetas, skirtas ne mažiau kaip 590 000 000 EUR įvairiarūšio transporto ir logistikos infrastruktūros struktūroms, yra susijęs su sritimis, apibrėžtomis 2022 m. 4 ketv. projektų skyrimo atrankos kriterijuose, a, b ir c punktuose (95 tarpinė reikšmė).
97	C6.I3	Siektina reikšmė	Įvairiarūšė logistikos infrastruktūra	-	Skaičius	0	12	II	2026	Devyniuose strateginiuose įvairiarūšiuose logistikos terminaluose (Tilos) ir trijuose uostuose vykdomi darbai, susiję su naujais arba modernizuotais krovinių vežimo geležinkeliais pajėgumais. Darbai vykdomi srityse, apibrėžtose pagal 2022 m. IV ketvirčio projekto skyrimo kriterijus (a ir b punktai) (95 tarpinė reikšmė).
98	C6.I3	Siektina reikšmė	Geležinkelių prieinamumo projektų ir tvarumo projektų uostuose užbaigimas	-	Skaičius	0	44	II	2026	44 veiksmų (19+ 25) užbaigimas: bent 19 projektų, susijusių su geležinkelių prieinamumu ir tvarumo projektų pabaigimu įvairių 25 uostų direkcijų uostuose. Darbai vykdomi srityse, apibrėžtose pagal 2022 m. IV ketvirčio projekto skyrimo kriterijus (c punktas) (95 tarpinė reikšmė).
99	C6.I4	Tarpinė reikšmė	Parama tvaraus ir skaitmeninio transporto programai.	Paskelbimas Oficialiajame leidinyje				IV	2022	Oficialiajame leidinyje paskelbti apie 800 000 000 EUR skyrimą pagal tvaraus ir skaitmeninio transporto programą. Projektams skiriama 15 toliau nurodytų veiksmų. 1 veiklos kryptis: Krovininio geležinkelių transporto sąveika – 45 000 000 EUR 1. Geležinkelių riedmenų Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) 2. Veiksmai, kuriais pašalinamos kliūtys geležinkelių sąveikai pagal TSS. Riedmenų triukšmo mažinimo sistemos Lokomotyvų priderinimas prie įvairios darbinės įtampos Keičiamo vėžės pločio ašių montavimas prekiniuose vagonuose 3. Lokomotyvų kintamojo vėžės ašies inovacijos ir plėtra. 2 veiklos kryptis: Įvairiarūšio transporto skatinimas – 195 000 000 EUR 4. Krovinių ir įvairiarūšių geležinkelio-kelių terminalų ir jų sausumos jungčių statyba, pritaikymas arba modernizavimas 5. Parama tvariam (geležinkelių ir jūrų) krovininiam transportui, grindžiamai ECO-INCENTIVES, kad būtų užtikrinta pasiūla ir paklausa. 3 veiklos kryptis: Krovinių vežimo geležinkeliais įrangos modernizavimas – 125 000 000 EUR 6. Veiksmai, kuriais remiamas krovinių vežimo geležinkeliais vagonų atnaujinimas arba modernizavimas, įskaitant geležinkelio magistralių paslaugų kūrimą. 7. Veiksmai, kuriais remiamas geležinkelio traktorių įrangos atnaujinimas arba pritaikymas prie kitų medžiagų, naudojančių alternatyviuosius degalus (vandenilį arba elektrą). 4 veiklos kryptis: Saugus, tvarus ir susietasis kelių transportas – 56 500 000 EUR 8. Komercinių transporto priemonių saugių stovėjimo aikštelių statyba ir modernizavimas ir informacijos paslaugų teikimas (Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 885/2013). 9. Kelių sektoriui skirtos intelektinės transporto paslaugos (ITS) pagal mokamų greitkelių koncesijas ir kitas kelių eismo saugumo ir išsaugojimo paslaugas. 10. Veiksmai, kuriais remiamas alternatyviųjų degalų papildymo infrastruktūros, skirtos sunkiosioms transporto priemonėms, diegimas kelių tinkle. 11. Veiksmai, kuriais remiamas priemonių ir mechanizmų atnaujinimas arba pritaikymas siekiant tvarios dangos: mažesnis anglies pėdsakas ir garso mažintuvai 5 veiklos kryptis: Jūrų ir oro transporto tvarumas – 111 000 000 EUR 12. Parama alternatyviųjų degalų diegimui uostuose ir oro uostuose. 13. Parama alternatyvių energijos technologijų diegimui jūrų sektoriuje. 6 veiklos kryptis: Transporto skaitmeninimas – 47 500 000 EUR 14. Keleivinio ir krovininio transporto paslaugų skaitmeninimo projektai nacionaliniu lygmeniu. Perkėlimas į autonomines sritis – 220 000 000 EUR 15. Regioninio ir vietos lygmens projektai keleivinio ir krovininio transporto paslaugų skaitmeninimo srityje. 10 ir 12 veiksmų atveju atrankos kriterijai turi atitikti technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), užtikrinant, kad statant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujas būtų galima naudotis infrastruktūra. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad bent 63 500 000 EUR būtų skirta klimato kaitos tikslams pasiekti taikant 100 % klimato koeficientą ir ne mažiau kaip 210 000 000 EUR taikant 40 % klimato koeficientą pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priedą.
100	C6.I4	Tarpinė reikšmė	Tvarus ir skaitmeninis transportas. darbų pradžia	Oficialus pranešimas apie darbų pradžią				IV	2024	Visų 2022 m. IV ketvirtį skirtų tvaraus ir skaitmeninio transporto skatinimo projektų darbų pradžia (99 tarpinė reikšmė). Darbai vykdomi srityse, apibrėžtose pagal 2022 m. IV ketvirčio projekto skyrimo kriterijus (99 tarpinė reikšmė).
101	C6.I4	Tarpinė reikšmė	Tvarus ir skaitmeninis transportas. darbų užbaigimas	Oficialus pranešimas apie darbų užbaigimą				II	2026	Visų 2022 m. IV ketvirtį skirtų tvaraus ir skaitmeninio transporto skatinimo projektų darbų užbaigimas (99 tarpinė reikšmė). Darbai vykdomi srityse, apibrėžtose pagal 2022 m. IV ketvirčio projekto skyrimo kriterijus. 10 ir 12 priemonių atveju atrankos kriterijai turi atitikti technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), užtikrinant, kad statant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujas būtų galima naudotis infrastruktūra.

G. 07 KOMPONENTAS: Atsinaujinančių energijos išteklių diegimas ir integravimas

2021–2030 m. Ispanijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NECP) numatoma, kad 2030 m. Ispanijoje atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis gerokai padidės – iki 74 % elektros energijos sektoriuje ir 42 % galutinio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, šio Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą šiais elementais:

a)sukurti aiškią ir nuspėjamą reguliavimo sistemą, kuria būtų skatinamos investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

b)pramonės vertės grandinės atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje kūrimas ir konsolidavimas;

c)parama atsinaujinantiesiems energijos gamybos technologijų inovatyviems šaltiniams, įskaitant jų integravimą į galutinį naudojimą; ir

d)ekologiškų įgūdžių ugdymas.

Be to, šiuo komponentu konkrečiai siekiama skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą Ispanijos salose, taip pat skatinti piliečių dalyvavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenėse.

Komponentas yra susijęs su investicijų į inovacijas ir energijos vartojimo efektyvumą skatinimu (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Ja taip pat skatinamos viešosios ir privačiosios investicijos ir žalioji pertvarka (konkrečios šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3 2020).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C7.R1). Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos skatinimo reguliavimo sistema

Šios priemonės tikslas – sustiprinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos skatinimo reguliavimo sistemą, kad būtų padidintas tikrumas ir skatinamos privačios investicijos į atsinaujinančiąją energiją, pašalintos atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo kliūtys ir pagerinta jų integracija į aplinką, elektros sistemą ir įvairius sektorius.

Priemonę sudaro keletas teisėkūros ir reguliavimo priemonių, įskaitant:

-2020 m. birželio mėn. priimtas Karališkasis dekretas Nr. 23/2020, kuriuo nustatoma nauja atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos aukcionų sistema ir pagerinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigos prie elektros tinklo mechanizmas;

-2020 m. lapkričio mėn. priimtas Karališkasis dekretas 960/2020, kuriuo padidinamas pajamų, kurios bus gaunamos iš atsinaujinančiosios energijos gamybos naujuose aukcionuose, nuspėjamumas;

-2020 m. gruodžio mėn. Karališkasis dekretas Nr. 1183/2020, kuriuo reglamentuojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigos ir prisijungimo sąlygos pagal Karališkojo įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 23/2020 nuostatas; ir

-Įstatymą dėl klimato kaitos ir energetikos pertvarkos, kurį numatyta priimti 2021 m. pirmąjį pusmetį ir kuriuo į teisės aktus bus įtraukti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai ir tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui (įskaitant 100 % atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos sistemą). Į šį įstatymą taip pat įtraukti elementai, svarbūs kitiems plano komponentams (pavyzdžiui, administracinių kliūčių mažinimas ir viešųjų įkrovimo punktų įrengimo reikalavimai).

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C7.R2). Nacionalinė pasigamintos energijos vartojimo strategija

Šios priemonės tikslas – skatinti pasigamintos energijos vartojimą kaip alternatyvią atsinaujinančiosios energijos gamybos formą, nustatyti šios srities tikslus 2021-2030 m. laikotarpiui ir nustatyti bei plėtoti priemones, skirtas pagrindinėms jų diegimo kliūtims mažinti. Pasigamintos energijos vartojimas prisideda prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo į pastatus ir miesto aplinką ir didina vietos užimtumą.

Be kita ko, Ispanijos vyriausybė per antrąjį 2021 m. pusmetį priims nacionalinę pasigamintos energijos vartojimo strategiją, kad būtų sumažintos administracinės kliūtys vartoti savo reikmėms. Strategijoje bus įvertinta dabartinė ir galima padėtis Ispanijoje ir nustatytos priemonės, kuriomis siekiama: a) geresnis administracijų veiklos koordinavimas; b) informacijos skleidimui vartotojams ir informuotumo didinimui; c) nustatyti esamus atitinkamus įgūdžius ir tolesnio mokymo galimybes, susijusias su pasigamintos energijos vartojimo diegimu.

Šia priemone bus siekiama įgyvendinti pagrindinius Nacionalinės pasigamintos energijos vartojimo strategijos elementus, be kita ko, paskelbti gaires, kaip skatinti pasigamintos energijos vartojimą, ir užbaigti mokymus, skirtus reikiamiems įgūdžiams tobulinti.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. birželio 30 d.

3 reforma (C7.R3). Energetikos bendruomenių plėtra

Šios priemonės tikslas – plėtoti energetikos bendruomenes, kad per atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendruomenes ir piliečių energetikos bendruomenes būtų skatinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje. Šia priemone bus remiami mokymo, dalyvavimo ir bendruomenių kūrimo procesai ir konkretūs projektai.

Siekiant įrodyti šio modelio perspektyvumą, pagal priemonę skiriamas pirmasis bandomasis energetikos bendruomenių projektas remiantis konkurenciniu konkursu. Iki 2023 m. pabaigos ji įgyvendina 37 bandomuosius projektus, kuriuose dalyvauja vietos bendruomenė, su vykdomų veiksmų gairėmis ir tinkamų būsimų veiksmų nustatymu. Šie projektai grindžiami atsinaujinančiąja energija.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (C7.R4). Atsinaujinančiųjų išteklių energijos inovacijų ir technologinės plėtros sistema

Ši priemonė stiprina kelių atsinaujinančiųjų energijos išteklių inovacijų ir technologinės plėtros sistemą ir prisideda prie pažangos siekiant tikslo, kad 100 % energijos paklausos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Atsinaujinančiųjų išteklių energija, kuriai taikoma ši priemonė, apima jūros vėjo energiją ir biodujas. Šia priemone taip pat siekiama palengvinti mokslinius tyrimus ir plėtrą atsinaujinančiųjų išteklių technologijų srityje.

Priemonė apima jūros vėjo ir kitos jūrų energijos veiksmų plano paskelbimą. Šio veiksmų plano tikslas – sumažinti administracines kliūtis šio atsinaujinančiosios energijos šaltinio plėtojimui. Konkrečiai veiksmų planu siekiama: a) skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas sukuriant lankstesnę reguliavimo sistemą ir stiprinant naujų prototipų technologijų centrus ir bandymų platformas; nustatyti galimybes ir sinergiją su pagrindiniais pramonės sektoriais; (C) sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, skirtą diegti Ispanijoje (ypač plūdriąsias technologijas); ir d) nustatyti priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai (nors tuo pačiu metu siekiama supaprastinti administracines procedūras). Šia priemone įgyvendinamos plane nustatytos pagrindinės reguliavimo priemonės, skirtos jūros vėjo jėgainių parkams skatinti, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skatinti ir plūduriuojančių technologijų diegimui remti.

Antrasis šios priemonės elementas – bus paskelbtas biodujų veiksmų planas, kuriame bus analizuojamos tinkamos reguliavimo ir sektorių priemonės biodujoms skatinti, daugiausia dėmesio skiriant efektyviam šio energijos šaltinio naudojimui (pvz., žemės ūkio pramonės reikmėms ir sunkiosioms transporto priemonėms, kuriose elektrifikavimas dar nėra alternatyva). Šia reformos dalimi siekiama įgyvendinti pagrindinius veiksmus, numatytus biodujų veiksmų plane, įskaitant: a) atsinaujinančių išteklių dujų kilmės garantijų sistemos, kuria siekiama skatinti investicijas į biodujas ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tokiuose sektoriuose kaip pramonė ir transportas, sukūrimas; b) priemonės, skirtos biodujų indėliui į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą apskaičiuoti, sukūrimas; ir c) išankstinių galimybių studijas, kuriomis siekiama skatinti biodujų gamybos įrenginių diegimą.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (C7.I1). Naujoviškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, integruotos į pastatus ir gamybos procesus, plėtra

Šios priemonės tikslas – skatinti novatoriškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurie turi būti integruoti į pastatus ir gamybos procesus, plėtrą. Ja remiamas iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimas ir technologijos, kurios dar nėra visiškai konkurencingos, įskaitant žemės ūkio sektoriuje naudojamus elektros ir šilumos atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kuriais siekiama vėsinti ir (arba) šildyti gyvenamuosiuose ir paslaugų sektoriuose, atsinaujinančiųjų išteklių šiluminę energiją pramoniniams procesams, bioenergiją ir jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Parama bus teikiama kaip investicinė pagalba, kuri bus skiriama organizuojant konkursus, kuriais užtikrinamas ekonomiškai efektyvus rezultatas, arba tiesioginė parama nuosavam kapitalui atsinaujinančios energijos projektams. Investicijomis taip pat būtų remiamas perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje.

Ne vėliau kaip 2026 m. pirmoje pusėje pagal šią investiciją turi būti įrengta ne mažiau kaip 3800 MW inovacinės arba pridėtinės vertės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C7.I2). Tvari energetika salose

Šiomis investicijomis bus remiama tvari energetika Ispanijos salose (Kanarų ir Balearų salose) kaip platesnės strategijos, skirtos remti energetikos pertvarką salose, dalis, visų pirma remiant atsinaujinančiosios energijos skverbties ir integravimo į salas ir ne pusiasalines sistemas projektus. Tai atitinka Ispanijos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, į kurį įtraukti salų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir priklausomybės nuo naftos mažinimo veiksmai.

Konkrečios remtinos investicijos apims atsinaujinančiuosius elektros energijos išteklius, kaupimo sprendimus ir pažangiuosius projektus (kaip programos „Pažangiosios salos“ dalį). Dalis veiklos pagal šią investiciją bus grindžiama žiniomis, įgytomis įgyvendinant programą „Švari energija ES saloms“.

Pagal šią investiciją bus įrengta bent 200 MW pažangios atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių, taip pat apie įvykdyta 200 intervencinių priemonių pagal programas „Pažangiosios salos“ ir „Švari energija ES saloms“ ir apie 400 kaupimo projektų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

H. 08 KOMPONENTAS: Elektros infrastruktūra, pažangieji tinklai ir lankstumo bei saugojimo diegimas

Ispanijos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslas – pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų 42 % galutinio energijos suvartojimo. Siekiant integruoti vis daugiau iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos elektros energijos (prognozuojama, kad iki 2030 m. ji sieks 74 %, o iki 2050 m. – 100 %), reikia papildomų investicijų į tinklų skaitmeninimą, kaupimą ir paklausos valdymą. Visų pirma atsinaujinančiosios energijos technologijų kintamumas ir dalinis nuspėjamumas reiškia, kad energijos kaupimui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant sistemos lankstumą ir tinklo stabilumą.

Šiomis aplinkybėmis Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 8 komponento tikslai yra šie:

a)Sukurti lankstesnę, labiau decentralizuotą ir dinamiškesnę energetikos sistemą, kurią taikant būtų galima efektyviai ir saugiai absorbuoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

b)Naujų novatoriškų verslo modelių kūrimas; ir

c)Naujų subjektų (gamintojų, tiekėjų ir vartotojų, neskaitant kaupimo operatorių ir telkėjų) įtraukimas į elektros energijos sistemą ir lankstesnė reguliavimo sistema, kurią taikant būtų galima prisitaikyti prie naujų poreikių naudojantis bandomąja reglamentavimo aplinka.

Komponentu skatinamos investicijos į inovacijas ir energijos vartojimo efektyvumą ir skatinama priimti veiksmingą politiką inovacijoms skatinti (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Ji taip pat skatina viešąsias ir privačiąsias investicijas ir žaliąją pertvarką (konkrečios šaliai skirtos rekomendacijos Nr. 3 2020).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

H.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C8.R1). Atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą plano sukūrimas. Tinklai, sandėliavimas ir infrastruktūra

Šios priemonės tikslas – sukurti skaidrią ir stabilią reguliavimo sistemą, kuri, investuojant į tinklus, kaupimą ir infrastruktūrą, suteiktų tikrumo ir sudarytų sąlygas labiau integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į energetikos sistemą.

Į reformą įtraukiama ilgalaikė 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategija („ELP 2050“). Šios strategijos tikslas – nustatyti veiksmingo atsinaujinančiosios energijos integravimo į lanksčią ir pažangią energetikos sistemą strateginės ir reguliavimo sistemos pagrindą. Vienas iš 2050 m. Europos liaudies partijos (ELP) tikslų yra: a) 90 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. (klimato neutralumas); b) pasiekti, kad 97 % galutinio energijos suvartojimo sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai; ir c) 100 % atsinaujinančiosios elektros energijos sistemos.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2021 m. kovo 31 d.

2 reforma (C8.R2). Energijos saugojimo strategija ir energijos saugojimo reguliavimo sistemos pritaikymas

Šia priemone siekiama sukurti, patvirtinti ir įdiegti reguliavimo ir strateginę sistemą energijos kaupimui skatinti. Reforma sudaro būtiną pagrindą planuojamoms investicijoms pagal C8.I1 ir C8.I3, susijusias atitinkamai su energijos kaupimo diegimu ir naujais verslo modeliais vykdant energetikos pertvarką.

Vykdant reformą Ispanijos vyriausybė turi patvirtinti energijos saugojimo strategiją. Šios strategijos tikslas – užtikrinti, kad 2030 m. būtų 20 GW, o 2050 m. – 30 GW.

Reformą sudaro trys teisėkūros ir norminiai aktai: i) Karališkasis dekretas Nr. 1183/2020, kuriuo reguliuojama prieiga prie saugyklų tinklo; ii) Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia aplinkraštis 1/2021, kuriuo nustatoma prieigos prie elektros energijos gamybos įrenginių perdavimo ir skirstymo tinklų ir prisijungimo prie jų metodika ir sąlygos; iii) 2020 m. gruodžio 10 d. Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia rezoliucija, kuria reglamentuojamas energijos kaupimo įrenginių dalyvavimas teikiant papildomas paslaugas.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2022 m. birželio 30 d.

3 reforma (C8.R3). Sumavimo, paklausos valdymo ir lankstumo paslaugų reguliavimo sistemos kūrimas

Šios priemonės tikslas – sukurti reguliavimo sistemą, būtiną pažangiai ir dinamiškai energetikos sistemai plėtoti, įskaitant: i) paklausos valdymo ir lankstumo paslaugų reglamentavimas nacionalinėje reguliavimo sistemoje, ii) reguliavimo sistemos plėtojimas siekiant aprėpti įvairias lankstumo paslaugas ir iii) sistemos, kuria būtų užtikrinta vartotojų prieiga prie jų energijos suvartojimo duomenų, sukūrimas.

Reforma atitiks nacionalinį energetikos klimato planą, kuriame aiškiai pripažįstama, kad reikia nustatyti techninius reikalavimus dėl dalyvių, siūlančių atsinaujinančių išteklių energiją, energijos kaupimo operatorių ir reguliavimo apkrova paslaugas teikiančių subjektų dalyvavimo esamose ir besivystančiose rinkose.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane taip pat pabrėžiama būtinybė plėtoti telkėjų, visų pirma nepriklausomų telkėjų, statusą, kad jiems būtų lengviau dalyvauti rinkoje. Šiuo tikslu reforma numatoma sukurti nepriklausomo paklausos telkėjo statusą Karališkuoju dekretu Nr. 23/2020, kad būtų sudarytos sąlygos naujiems dalyviams patekti į mažmeninę rinką.

Šia reforma bus ne tik remiamas nacionalinis energetikos klimato planas, bet ir siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria nustatomas įpareigojimas užtikrinti vartotojų dalyvavimą rinkose, be kita ko, taikant reguliavimą apkrova, skatinti vartotojų dalyvavimą individualiu ar bendru pagrindu arba per nepriklausomus telkėjus ir leisti naudotis lankstumu paskirstymo tinkluose.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (C8.R4). Bandomoji reguliavimo nuostatų taikymo aplinka arba bandymo stendai 

Šia priemone siekiama sukurti reguliavimo bandymų stendus (sandboxs) nacionalinėje reguliavimo sistemoje, kad būtų galima pradėti naudoti naujus produktus ar technologinius sprendimus, išimtis ar reguliavimo priemones, kad būtų lengviau vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas energetikos sektoriuje. Reforma yra tiesiogiai susijusi su C8.R3 reforma ir investicijomis C8.I3.

Reguliuojamojo smėlio dėžės turi sudaryti sąlygas pramonei išbandyti naujas technologijas, sistemas ir paslaugas, susijusias su lankstumu, reguliavimu apkrova ir energijos kaupimu saugioje aplinkoje, kurioje suinteresuotosios šalys gali rasti novatoriškus sprendimus, netaikant reguliavimo reikalavimų. Be to, bandomojoje aplinkoje numatomas abipusis administracijos ir reguliuotojo dialogas reguliavimo klausimais, kuris paspartintų ir palengvintų galiojančių teisės aktų peržiūrą ir priderintų juos prie naujų veiksnių patekimo į rinką. Tikimasi, kad tai palengvins technologinių startuolių steigimą, nes jiems bus suteikta galimybė išbandyti savo verslo modelius.

Reforma apima Karališkojo dekreto dėl reguliavimo sandėrių plėtros priėmimą, kad būtų galima plėtoti naujus bandomuosius projektus, siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas elektros energijos sektoriuje.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. birželio 30 d.

1 investicija (C8.I1). Energijos kaupimas

Šios priemonės tikslas – įdiegti energijos kaupimą pradedant paramos ir investavimo iniciatyvas trijose pagrindinėse srityse:

a)Didelio masto saugojimo plėtra. Didelio masto saugojimas yra būtinas siekiant integruoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir teikti paslaugas sistemai, pradedant dažnio reguliavimu, rampos parama (lankstumas) arba „juodąja pradžia“;

b)Saugojimo už skaitiklio ir integruoto sektoriaus lygmeniu skatinimas. Su skaitikliu susijusios technologijos gali apimti nuosavus vartojimo įrenginius, ličio baterijas ir šilumos kaupimo sistemas; ir

c)Vieša iniciatyva sukurti atvirą ekologišką branduolį, skirtą technologiniam ir pramoniniam saugojimo vystymui Ispanijoje, siekiant sutelkti ir integruoti įvairias įmones į energetikos sektorių ir kitus pramonės sektorius, susijusius su saugojimu, stiprinant šalies pramoninius ir technologinius pajėgumus.

Siūlomos investicijos remiamos pagal sistemą, apibrėžtą šio komponento reformomis, visų pirma reformomis C8.R1 ir C8.R2, kurios yra teisinis ir strateginis veiksmingo energijos kaupimo diegimo pagrindas.

Priemonė įgyvendinama įgyvendinant novatoriškus saugojimo projektus, kuriais prisidedama prie energetikos pertvarkos, visų pirma siekiant suteikti naują lankstumą energetikos sektoriui, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą. Turi būti įgyvendinti bent penki novatoriški saugojimo projektai arba turi būti įdiegti bent 600 MW (arba lygiavertis bendras energijos tiekimas (MWh)) bendri pajėgumai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (C8.I2). Tinklų skaitmeninimas

Šia priemone bus remiamos su skirstymo tinklų skaitmeninimu susijusios investicijos, kuriomis siekiama juos suderinti su energetikos pertvarkos įgyvendinimui reikalingais reikalavimais. Elektros energijos tinklų skaitmeninimo poreikis įtrauktas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kurioje teigiama, kad valstybės narės turėtų skatinti tinklų modernizavimą, pavyzdžiui, diegiant pažangiuosius tinklus. Tinklų skaitmeninimas yra būtinas siekiant paspartinti energetikos sistemos pertvarką, kurioje būtų daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kad elektros energijos sistema būtų saugi ir atspari. Tai ypač svarbu ne pusiasalinėms teritorijoms, kurioms būdingas didesnis pažeidžiamumas ir energetinė priklausomybė.

Bendras priemonės tikslas – didinti elektros energijos konkurencingumą spartinant ekonomikos elektrifikaciją. Šiuo tikslu priemonėje numatomas pradinis paramos mechanizmas, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti tinklų skaitmeninimo teikiamas galimybes: I) atsinaujinančių išteklių energijos gamybos nuostolių ir išsiliejimų mažinimas ii) sudarant palankias sąlygas paklausos dalyvavimui elektros energijos sistemos valdyme ir iii) optimizuojant tinklo konfigūraciją.

Pagal priemonę skirstymo įmonėms bus skirti bent 35 novatoriški skaitmeninimo projektai (pažangaus elektros energijos paskirstymo srityje).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (C8.I3). Nauji verslo modeliai energetikos pertvarkos srityje

Ši priemonė apima investicijas ir paramos mechanizmus, kuriais siekiama skatinti naujus verslo modelius, susijusius su energijos kaupimo diegimu, taip pat jo antrojo gyvavimo ciklo valdymu ir perdirbimu, paklausos valdymu, telkėjais, lankstumo paslaugomis, prieiga prie duomenų ir smėlio dėžėmis. Visų pirma priemonė apima:

a)Parama telkėjų diegimui nacionalinėje elektros energijos rinkoje, ypatingą dėmesį skiriant nepriklausomiems telkėjams, įrengiant tikralaikę matavimo įrangą (poteminius matavimus) ir kontrolės bei ryšių centrus, taip pat skatinant telkimo platformas;

b)Saugyklos diegimas visoje vertės grandinėje;

c)Parama paklausos valdymo projektams skirtinguose vartotojų profiliuose (didelio sektoriaus, MVĮ, atsinaujinančiosios energijos bendruomenių, piliečių energetikos bendruomenių, telkėjų ir t. t.);

d)Ragina teikti paraiškas dėl reguliavimo bandymų stendų, t. y. tiesioginės, konkurencingos pagalbos ar bendradarbiavimo susitarimų;

e)Parama pradedančiosioms įmonėms arba novatoriškoms iniciatyvoms energetikos srityje.

Investicijos yra glaudžiai susijusios su C8.R4 reforma, kuria siekiama sukurti inovatyviems projektams skirtą bandomąją reglamentavimo aplinką. Ji taip pat grindžiama strategine ir reguliavimo sistema, nustatyta kitomis reformomis, visų pirma C8.R3 reforma.

Tikimasi, kad bus skirta apie 20 projektų naujiems verslo modeliams, susijusiems su energetikos pertvarka, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, saugojimą, reguliavimą apkrova, lankstumo paslaugas ir duomenis, skatinti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

H.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

Eil. Nr.	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinis rodiklis (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybinis rodiklis (jei tai siektinos reikšmės)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
121	C8.R1	Tarpinė reikšmė	Ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos („ELP2050“) patvirtinimas.	Ministrų Tarybos patvirtinimas				I	2021	Ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos („ELP2050“) patvirtinimas. ELP50 nustatomas veiksmingo atsinaujinančiosios energijos veiksmingo integravimo į lanksčią ir pažangią energetikos sistemą strateginės ir reguliavimo sistemos nustatymo pagrindas, kuris turi būti aiškinamas atsižvelgiant į platesnį NEKSVP išdėstytą požiūrį.
122	C8.R2	Tarpinė reikšmė	Planavimo, teisėkūros ir reguliavimo reformų įsigaliojimas siekiant skatinti energijos kaupimo sprendimų plėtojimą.	Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos dėl įsigaliojimo				II	2021	Toliau nurodytų planavimo, teisėkūros ir reguliavimo reformų priėmimas ir įsigaliojimas, siekiant skatinti energijos kaupimo sprendimų plėtojimą: a) energetikos saugojimo strategijos ministrų tarybos patvirtinimas, siekiant skatinti energijos kaupimo diegimą taikant 66 konkrečias priemones, sugrupuotas į strategiją įtrauktose 10 veiklos krypčių. Siekiama, kad 2030 m. būtų 20 GW, o 2050 m. – 30 GW; b) Karališkojo dekreto Nr. 1183/2020 paskelbimas Oficialiajame leidinyje siekiant reglamentuoti prieigą prie saugyklų tinklo. c) paskelbtas Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia aplinkraštis 1/2021, kuriuo nustatoma prieigos prie elektros energijos gamybos įrenginių perdavimo ir skirstymo tinklų ir prisijungimo prie jų metodika ir sąlygos; d) 2020 m. gruodžio 10 d. rezoliucijos dėl energijos kaupimo įrenginių dalyvavimo teikiant papildomas paslaugas paskelbimas Oficialiajame leidinyje.
123	C8.R3	Tarpinė reikšmė	Reguliavimo priemonių, skirtų lankstumo ir paklausos valdymo integravimui, įsigaliojimas.	Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos dėl įsigaliojimo				IV	2023	Reguliavimo sistemos, skirtos lankstumo ir reagavimo į paklausą integravimui, kūrimas toliau nurodytais veiksmais. a) 2020 m. gruodžio 10 d. Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia paskelbta rezoliucija, kuria pritaikomos tam tikros veiklos procedūros, susijusios su dalyvavimu teikiant balansavimo paslaugas. b) teisės aktų, kuriais Direktyva 2019/944 visiškai perkeliama į nacionalinę teisę, priėmimas c) RDL23/2020 priėmimas siekiant sukurti nepriklausomo telkėjo statusą
124	C8.R4	Tarpinė reikšmė	Priemonių, kuriomis siekiama skatinti reguliavimo sandėrius, kad būtų skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos elektros energijos sektoriuje, įsigaliojimas.	Karališkojo dekreto nuostatos dėl įsigaliojimo				II	2022	Karališkojo dekreto dėl reguliavimo sandėrių plėtros, kad būtų galima plėtoti naujus bandomuosius projektus, siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas elektros energijos sektoriuje paskelbimas ir įsigaliojimas. Teisės aktais pramonei suteikiama galimybė išbandyti naujas technologijas, sistemas ir paslaugas, susijusias su lankstumu, reguliavimu apkrova ir energijos kaupimu, saugioje ir palankioje erdvėje, kurioje suinteresuotosios šalys gali susipažinti su novatoriškais sprendimais nesilaikydamos galiojančių reguliavimo reikalavimų. Be to, tai užtikrina abipusį administracijos ir reguliavimo institucijos dialogą reguliavimo klausimais, kuris paspartins ir palengvins galiojančių teisės aktų peržiūrą ir jų tinkamumą naujiems dalyviams patekti į rinką, skatina technologinių startuolių steigimą, suteikia jiems galimybę išbandyti savo verslo modelius.
125	C8.I1	Siektina reikšmė	Skirti novatoriški saugojimo projektai	-	Skaičius	0	5	IV	2023	Ne mažiau kaip penki skirti novatoriški saugojimo projektai, atitinkantys bendrą ne mažesnę kaip 600 MW įrengtąją galią arba lygiavertį bendrą energijos tiekimą (MWh).
126	C8.I1	Siektina reikšmė	Įgyvendinami novatoriški saugojimo projektai	-	Skaičius	0	5	II	2026	Vykdomi bent penki novatoriški saugojimo projektai, atitinkantys bendrą ne mažesnę kaip 600 MW įrengtąją galią arba lygiavertį bendrą energijos tiekimą (MWh).
127	C8.I2	Siektina reikšmė	Novatoriški skaitmeninimo projektai elektros energijos skirstymo srityje	-	Skaičius	0	35	IV	2023	Bent 35 novatoriški skaitmeninimo projektai (įskaitant tinklo automatizavimą), skirti platinimo bendrovėms, atsižvelgiant į Comisión Nacional de los Mercados y la Competencia aplinkraštyje Nr. 6/2019 išdėstytas charakteristikas ir apibrėžtis.
128	C8.I3	Siektina reikšmė	Projektai, kuriais skatinami nauji energetikos pertvarkos verslo modeliai	-	Skaičius	0	18	IV	2023	Bent 18 projektų, kuriais skatinami nauji energetikos pertvarkos verslo modeliai, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, saugojimą, reguliavimą apkrova, lankstumo paslaugas ir duomenis.

I. 09 KOMPONENTAS: Atsinaujinantis vandenilis

2021-2030 m. Ispanijos nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu siekiama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 23 %, palyginti su 1990 m. Šiomis aplinkybėmis pagrindinis Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 9 komponento tikslas – plėtoti atsinaujinančiosios energijos vandenilio technologijas:

a.Energijos kaupimo priemonė elektros energijos pasiūlos ir paklausos skirtumams valdyti, užtikrinant elektros energijos sistemos lankstumą.

b.Skatinant jų plėtrą ir konsolidavimą pramonės vertės grandinėje, atsižvelgiant į tai, kad šios technologijos šiuo metu nėra pasirengusios veikti rinkos sąlygomis;

c.Remiant jų integravimą į galutinį naudojimą, be kita ko, siekiant pramonėje pakeisti iškastiniu kuru pagrįstą vandenilį; ir

d.Ugdant žaliuosius įgūdžius.

Šiuo Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama skatinti investicijas į inovacijas ir energijos vartojimo efektyvumą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos (konkrečioji šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 2020).

Šis komponentas yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos dalis, kuria grindžiami Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 ir 6 komponentai (vandenilio naudojimas judumo ir gamybos reikmėms), 7 komponentas (atsinaujinančios energijos gamyba) ir 8 komponentas (sandėliavimas ir pažangieji tinklai).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

I.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C9.R1). Vandenilio veiksmų planas

Pagal šią priemonę bus sukurta atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio plėtojimo Ispanijoje sistema (toliau – Vandenilio veiksmų planas). Šiuo tikslu joje nustatyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., atsižvelgiant į įrengtąjį pajėgumą pagal sektorius (pramonę ir transportą). Vandenilio veiksmų planą Ministrų Taryba patvirtino 2020 m. spalio mėn. Šia priemone taip pat nustatomos konkrečios priemonės veiksmų plano įgyvendinimui remti užtikrinant, kad vandenilio elektrolizeriams būtų tiekiama atsinaujinančioji energija. Susijusios reguliavimo priemonės apima: i) reguliavimo priemonės, apimančios nacionalinių institucijų, išduodančių atsinaujinančių išteklių dujų, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančių išteklių, kilmės garantijas, paskyrimą ir valdymą; ir ii) reguliavimo mechanizmas, kuriuo nustatoma, kaip tikrinama atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio kilmė.

Ši reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

1 investicija (C9.I1). Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalies projektas

Šia priemone siekiama prisidėti prie Vandenilio veiksmų plano įgyvendinimo keturiose veiksmų kryptyse.

Pirmasis tikslas – pagerinti Ispanijos žinias ir inovacinę vertės grandinę, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Atsižvelgiant į ankstyvą šios technologijos technologinio pasirengimo lygį, šia priemone numatoma remti bent dešimt MVĮ, kad būtų sustiprinta ir sustiprinta esama Ispanijos vertės grandinė, stiprinant vieną ar kelias iš šių veiklos rūšių: gamybos pajėgumai, įgūdžiai, konkurencingumas, žinių ir technologijų perdavimas ir (arba) tarptautinis aspektas. Šia priemone taip pat bus skiriamas dėmesys penkioms technologinėms naujovėms arba prototipams (pvz., elektrolizeriams, kompresoriams, saugojimo indams, kuro elementams ir H2 grindžiamoms transporto sistemoms), įskaitant „pirmą“ remti naujų patobulintų projektų ar prototipų, susijusių su vandenilio gamyba, paskirstymo logistika arba vartojimu. Be to, pagal šią priemonę numatoma bent dešimt intervencijų, kuriomis siekiama pagerinti bandymų įrenginius arba diegti naujas didelio poveikio technologijų ar sistemų gamybos linijas vandenilio tiekimo grandinėje, pavyzdžiui, elektrolizerius ar kuro elementus. Jos turi: i) pagerinti MTPI bandymų įrangą arba laboratorijas ir (arba) susijusią įrangą; arba ii) gerinti su vandeniliu ir kuro elementais susijusių sistemų, įrangos ar sudedamųjų dalių gamybos įrenginius ir (arba) naujos įrangos (pvz., staklių) įsigijimą.

Antra veiksmų kryptimi siekiama sukurti du atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio klasterius, apimančius plataus masto gamybą, perdirbimą ir vartojimą. Bent vienos iš šių grupių tikslas – integruoti didelio pajėgumo vandenilio elektroliatorių, kuris tiesiogiai tiekia vandenilį vietos pramonės vartotojams. Elektrolizeris turi būti tiekiamas iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija. Gautas vandenilis integruojamas į įmonių pramoninius procesus ir tiekimo grandines (įskaitant verslo modelių pritaikymą ir perėjimą nuo iškastiniu kuru pagrįsto vandenilio vartojimo), siekiant pakeisti bent 5 % jų per metus suvartojamo iškastinio kuro vandenilio. Bendras visų elektrolizerių gamybos pajėgumas bus ne mažesnis kaip 500 MW.

Pagal trečiąją veiksmų kryptį numatoma remti vandenilio diegimą keliuose (bent dešimtyje) kitų novatoriškų projektų, kurie yra mažesni už klasterį. Jose iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas vandenilis turi būti naudojamas ne tik viename pramonės centre, bet ir izoliuotose energetikos sistemose, kurios leidžia integruoti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį į tokias sritis kaip transportas . Tikimasi, kad šios intervencinės priemonės apims vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, paskirstymą ir vartojimą, išplečiant aprėptį įvairiuose sektoriuose ir Ispanijos teritorijos dalyse.

Galiausiai Ispanija siekia skatinti vandenilį kaip platesnės ES strategijos, kuria siekiama sukurti Sąjungos vertės grandinę , dalį . Todėl Ispanija tikisi, kad kai kurios įmonės kartu su kitų valstybių narių įmonėmis gali tapti planuojamo vandenilio BIPSP dalimi kaip tinkama bendradarbiavimo Sąjungoje siekiant integruoti nacionalines vertės grandines, kad jos galėtų konkuruoti pasauliniu mastu, sistema.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma, integruojant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamą vandenilį skatinamas pramoninių procesų elektrifikavimas.

Veiksmai pagal šias investicijas turi būti užbaigti iki 2026 m. birželio 30 d.

I.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.

J. 10 KOMPONENTAS: Teisinga pertvarka

Ši Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sudedamoji dalis skirta ekonominiam ir socialiniam poveikiui geografinėse vietovėse, kuriose uždaromos anglimis kūrenamos ir anglimis kūrenamos ir (arba) branduolinės elektrinės, kurias dar labiau sustiprino Covid Pandemic poveikis ir šiluminių elektrinių uždarymas. Papildomas tikslas – pakeisti gamybos modelį ir paskatinti pokyčius, kad ateityje būtų remiamas atsparesnis teritorijų ekonominis ir socialinis modelis. Strategija rengiama kartu su Ispanijos Teisingos pertvarkos fondo (TPF) teritoriniu planu, kuriuo siekiama platesnės aprėpties, ilgesnio laikotarpio ir strategiškesnio dėmesio verslo plėtrai ir paramai.

Šiuo komponentu prisidedama prie konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijų, kuriomis siekiama remti užimtumą taikant priemones, kuriomis išsaugomos darbo vietos, veiksmingos įdarbinimo ir įgūdžių ugdymo paskatos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) įgyvendinimo; skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kuriomis skatinamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3); ir stiprinti bendradarbiavimą visais valdžios lygmenimis (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines rekomendacijas „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01), tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

J.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C10.R1). Teisingos pertvarkos protokolai

2020 m. vasario mėn. vyriausybė patvirtino Teisingos pertvarkos strategiją, kaip nurodyta nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NECP). Įgyvendinant šią strategiją ir įgyvendinant Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, šia reforma nustatoma 12 teisingos pertvarkos protokolų, apimančių kiekvieną teritoriją, kurioje uždaromos anglimis kūrenamos elektrinės ir anglimis kūrenamos elektrinės. Kiekvienas Teisingos pertvarkos fondo protokolas apima bent teritoriją, kurioje uždaroma anglimis kūrenama elektrinė. Protokoluose nustatomi išsamūs ir išsamūs teritoriniai veiksmų planai kaip paveiktų teritorijų aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo užtikrinimo priemonės. Daugiausia dėmesio skiriama, inter alia , darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui, įvairinimo ir specializacijos skatinimui, teritorijų patrauklumo kovai su gyventojų skaičiaus mažėjimu didinimui ir žemės aplinkos atkūrimui. Šie protokolai apima atitinkamų vietos subjektų (viešųjų ir privačių, įskaitant įmones, socialinius partnerius, švietimo sektorių, NVO ir kt.) bendradarbiavimą.

Ši reforma taip pat apima Teisingos pertvarkos instituto įsteigimą. Instituto tikslas – nustatyti ir patvirtinti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas vienodas požiūris į darbuotojus ir teritorijas, kuriuos paveikė perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis užimtumui ir šių teritorijų gyventojams ir optimizuotos pertvarkymo proceso galimybės. Pagrindinės Instituto funkcijos – skatinti pramonės politikos formavimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ekonominės veiklos skatinimą, užimtumą ir profesinį mokymą.

Ši priemonė taip pat apima patariamosios tarybos, kurią sudaro ministerijų departamentų atstovai ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai, įsteigimą, kuri konsultuos ir vertins teisingos pertvarkos politikos poveikį.

Priemonės įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2023 m. birželio 30 d.

1 investicija (C10.I1). Investicijos į teisingą pertvarką

Teisingos pertvarkos protokolai vykdomi kartu su investicijomis teritorijose, siekiant:

a)kurti darbo vietas ir remti trumpalaikę veiklą;

b)spartinti pokyčius sutelkiant dėmesį į mažesnio masto bandomuosius projektus, kurie, jei būtų laikomi sėkmingais, būtų išplėsti TPF kontekste; ir

c)skatinti ekonomikos vystymąsi, prisidedant prie socialinės ir teritorinės sanglaudos.

Projektai vykdomi keturiose konkrečiose srityse:

I.Aplinkos atkūrimo planai (pvz., miško atželdinimas arba augalijos atkūrimas) uždarytiems arba apleistiems kasybos plotams ir nualintai žemei, besiribojančiai su šiluminėmis arba branduolinėmis elektrinėmis, apimantiems ne mažiau kaip 2 000 ha rekultivuotos žemės. Įgyvendinant šiuos planus, įrenginiai ir kasybos įrenginiai turi būti išmontuojami, dirvožemis turi būti rekultivuojamas ir jam turi būti taikomas miško atkūrimo arba augalijos atkūrimo, atsinaujinančiosios energijos įrenginių arba ekologinės alternatyvios ekonominės plėtros procesas;

II.Bent 100 aplinkosaugos, skaitmeninės ir socialinės infrastruktūros projektų savivaldybėse ir teritorijose, pereinančiose prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, iš viso ne mažiau kaip 91 000 000 EUR. Projektai apima keletą sričių, įskaitant: infrastruktūros ir viešųjų pastatų rekonstrukcija; novatoriški savivaldybių arba izoliuotų gyventojų ryšių palaikymo projektai, grindžiami tvaraus judumo sprendimais ir esamos transporto infrastruktūros atkūrimu bei alternatyviu naudojimu; viešosios infrastruktūros, kuria remiama žiedinė ekonomika, įskaitant bendruomenių kompozitorius, atliekų tvarkymo centrus, atkūrimas; aplinkosaugos projektai, skirti valstybei priklausančių teritorijų (pvz., rezervatų, upių pėsčiųjų takų, krantinių ir gamtos interpretavimo zonų) atkūrimui ir gerinimui; skaitmeninė infrastruktūra ir paslaugos ekologinių produktų kooperatyvams kurti arba bendruomenės bendro pirkimo ir pardavimo internetu schemos.

III.Parama dviem mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektams energijos saugojimo ir ekologiško vandenilio srityse. Projektais pritaikomi CIUDEN (Ciudad de la Energía) – vyriausybės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų fondo, įsteigto Bierzo (Leonas) prie Teisingos pertvarkos instituto ir priklausomai nuo Ekologinio pereinamojo laikotarpio ir demografinių pokyčių ministerijos, įrenginiai ir laboratorijos – dviem MTTPI projektams, susijusiems su ekologiško vandenilio gamyba ir energijos saugojimu; ir

IV.Remti darbuotojų ir asmenų, patiriančių perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos poveikį, perkvalifikavimą ir įsidarbinimo galimybių gerinimą, kai ne mažiau kaip 4 000 asmenų gauna individualią pagalbą ieškant darbo ir perkvalifikavimo kryptis. Perkvalifikavimo pagalba turėtų apimti bent šias sritis: atsinaujinančiųjų išteklių energijos (vėjo ir fotovoltinės) įrengimas ir korespondencijos siuntimas, restauravimas ir aplinkos valdymas ir (arba) integruotas ir energijos rekonstrukcijas būstuose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

J.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Žr. toliau pateikiamą lentelę. Visų rodiklių atskaitos data yra 2020 m. vasario 1 d., nebent veiksmo aprašyme būtų nurodyta kitaip. Lentelėje nurodytos sumos be PVM.