EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 05 05

COM(2021) 223 final

2021/0114(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų

{SEC(2021) 182 final} - {SWD(2021) 99 final} - {SWD(2021) 100 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos Sąjunga (ES) yra glaudžiai susijusi su pasaulio ekonomika. Jos 2019 m. prekyba prekėmis ir paslaugomis siekia 5 984 mlrd. EUR 1 ir tai sudaro 16,4 % visos pasaulinės prekybos. Taigi, prekyba sudaro beveik 35 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP), o nuo eksporto priklauso 35 mln. darbo vietų ES. Produktų, paslaugų ir kapitalo srautai į ES ir iš jos prisideda prie jos augimo, nes didinamas konkurencingumas, kuriamos darbo vietos, skatinamos inovacijos ir atveriamos naujos rinkos 2 .

2017 m. 28 ES valstybėms narėms teko trečdalis pasaulio investicijų ir jose savo buveines įsteigė maždaug 100 000 užsienio subjektams priklausančių bendrovių 3 . Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra svarbus užimtumo (16 mln. darbo vietų 4 ), ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinis.

Stiprioje, atviroje ir konkurencingoje bendrojoje rinkoje Europos ir užsienio įmonės turi galimybę konkuruoti savo pranašumais, jei vidaus rinkoje užtikrinamos vienodos sąlygos. Todėl 2020 m. kovo 10 d. Komisija pristatė naują Europos pramonės strategiją 5 , kurioje nubrėžiama kryptis, kurios laikantis ES pramonė galėtų būti lydere vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, grindžiamai konkurencija, atviromis rinkomis, pasaulyje pirmaujančiais moksliniais tyrimais ir technologijomis ir stipria bendrąja rinka. ES įgyvendina atviro strateginio savarankiškumo modelį 6 , kurdama pasaulio ekonomikos valdymo sistemą ir plėtodama abipusiškai naudingus dvišalius santykius, kartu saugodama savo vidaus rinką nuo nesąžiningos praktikos ir piktnaudžiavimo. 2021 m. vasario 18 d. priimtame Komunikate dėl prekybos politikos peržiūros nustatyta atviros, tvarios ir ryžtingos prekybos politikos kryptis, grindžiama atvirumu kaip strateginiu pasirinkimu, kartu numatant ir kovos su nesąžininga prekybos praktika priemones 7 .

Pastaraisiais metais užsienio subsidijos, sudarydamos nevienodas konkurencijos sąlygas, kai kuriais atvejais turėjo iškreipiamąjį poveikį ES vidaus rinkai. Nors apskritai trūksta patikimų duomenų apie trečiųjų šalių teikiamas subsidijas, vis daugėja atvejų, kai atrodo, kad užsienio subsidijos sudarė palankesnes sąlygas įsigyti ES įmones, darė įtaką investavimo sprendimams, iškraipė prekybą paslaugomis ar kitaip darė įtaką jų gavėjų elgesiui ES rinkoje, o tai kenkė sąžiningai konkurencijai 8 .

Šiomis aplinkybėmis užsienio subsidijos gali būti įvairių formų, pvz., paskolos be palūkanų, neribotos valstybės garantijos, atleidimas nuo mokesčių ar jų sumažinimas užsienio investicijoms, prekybai ar specialiam valstybės finansavimui. Daugeliu atveju dėl jų kiltų problemų, jeigu jas teiktų ES valstybės narės ir jos būtų vertinamos pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Nuo 2017 m. ES aktyviai dalyvavo trišalėse derybose su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, kad pagerintų daugiašalį bendradarbiavimą keliose pagrindinėse srityse. 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba įgaliojo Komisiją „tęsti PPO modernizavimą, kad ji taptų aktualesnė ir labiau prisitaikytų prie kintančio pasaulio, ir stiprinti PPO veiksmingumą“ 9 . 2020 m. sausio mėn. 10 ES, JAV ir Japonijos vyresnieji prekybos atstovai susitarė, kad reikia griežtinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pramonės subsidijų taisykles. Atsižvelgdama į tai, ES ketina pradėti rengti PPO taisykles, kad būtų pašalinti įvairūs konkurencijos iškraipymai, atsiradę dėl valstybės kišimosi į ekonomiką, įskaitant pramonės subsidijas, kaip nurodyta Komunikato dėl prekybos politikos peržiūros 11 priede.

Atsižvelgdama į uždavinį pakankamai greitai rasti daugiašalį subsidijų klausimo sprendimą, Komisija įsipareigojo (pagal naująją Europos pramonės strategiją) išnagrinėti, kaip būtų galima geriausiai sustiprinti ES antisubsidinius mechanizmus ir priemones 12 . Kad išnagrinėtų šį klausimą, pradėtų viešas diskusijas ir pasiūlytų galimus sprendimus, 2020 m. birželio 17 d. Komisija priėmė baltąją knygą dėl užsienio subsidijų 13 . Baltojoje knygoje, o išsamiau – prie šio pasiūlymo pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 2 skirsnyje aprašoma ES konkurencijos, prekybos ir viešųjų pirkimų taisyklių teisės aktų spraga, dėl kurios ES iš esmės užkertamas kelias imtis veiksmų, kai dėl užsienio subsidijų iškraipoma vidaus rinka, be kita ko, finansuojant koncentracijas arba viešųjų pirkimų pasiūlymus.

Baltojoje knygoje pažymima, kad nors valstybių narių valdžios institucijų teikiamai paramai taikoma ES valstybės pagalbos kontrolė, ES nepriklausančių šalių teikiamai paramai jokia panaši tvarka netaikoma. Dėl to įmonės, vykdančios ekonominę veiklą ES be subsidijų, atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su užsienio subsidijų gavėjais.

Baltojoje knygoje taip pat įvardytos problemos, susijusios su užsienio subsidijas gaunančių veiklos vykdytojų galimybėmis gauti ES finansavimą, dėl kurio gali būti iškraipyta konkurencija ES lėšoms. Prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime pažymima, kad visos Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama pašalinti iškreipiamąjį užsienio subsidijų poveikį viešųjų pirkimų srityje, bus taikomos ES biudžeto išlaidoms pagal pasidalijamąjį valdymą, paskirstytoms vykdant viešuosius pirkimus. Tiesioginiam ES lėšų valdymui taikomas ES finansinis reglamentas. Siekdama atsižvelgti į užsienio subsidijų poveikį, Komisija išnagrinės galimybę per kitą Finansinio reglamento peržiūrą pasiūlyti teisėkūros institucijoms Finansinio reglamento pakeitimus. Jeigu ES lėšos paskirstomos vykdant viešuosius pirkimus pagal pasidalijamojo valdymo principą, galimi iškraipymai būtų šalinami taikant šio pasiūlymo viešųjų pirkimų nuostatas.

Neseniai kelios valstybės narės pateikė pasiūlymų dėl veiksmų, kuriais siekiama pašalinti galimus užsienio subsidijų sukeltus iškraipymus 14 . Be to, Vokietijos monopolijų komisija pasiūlė užsienio valstybės pagalbos priemonę neigiamam užsienio subsidijų poveikiui vidaus rinkai mažinti 15 .

Teisėkūros institucijos taip pat kelis kartus iškėlė užsienio subsidijų klausimą. 2020 m. rugsėjo 11 d. išvadose 16 Taryba paminėjo Komisijos baltąją knygą, o 2020 m. spalio 1–2 d. išvadose 17 Europos Vadovų Taryba paragino imtis „tolesnių priemonių užsienio subsidijų iškreipiamajam poveikiui bendrojoje rinkoje mažinti“. 2020 m. vasario mėn. pranešime dėl konkurencijos politikos 18 Europos Parlamentas paragino Komisiją „ištirti galimybę ES konkurencijos teisę papildyti ramsčiu, pagal kurį Komisijai būtų suteikiamos tinkamos tyrimo priemonės tuo atveju, jei manoma, kad įmonė dėl vyriausybės subsidijų vykdo iškreipiamąją veiklą arba gauna pernelyg didelį pelną dėl dominuojančios padėties savo šalies rinkoje“. Bendrame rašte Komisijos vykdomajai pirmininkės pavaduotojai M. Vestager ir vykdomajam pirmininkės pavaduotojui V. Dombrovskiui bei Komisijos nariui T. Bretonui 19 41 Europos Parlamento nario grupė pareiškė tvirtai remianti priemonę, skirtą problemai, susijusiai su „iš trečiųjų šalių kilusiomis įmonėmis, gavusiomis didelę valstybės paramą“, spręsti.

Todėl, kaip paskelbta 2020–2021 m. Komisijos darbo programoje, šiame pasiūlyme dėl reglamento išdėstomos naujos priemonės, kuria siekiama panaikinti reglamentavimo spragą ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, ypatybės. Tai taip pat paminėta Komunikato dėl prekybos politikos peržiūros 3.2.6 punkte, kuriame raginama daugiau dėmesio skirti įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, taip pat vienodų sąlygų užtikrinimui.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas dera su naująja pramonės strategija ir prekybos politikos peržiūra, nes juo prisidedama prie ES konkurencingumo ir atviro strateginio savarankiškumo užtikrinimo stiprinant antisubsidinius mechanizmus ir priemones. Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į Europos žaliojo kurso tikslus. Juo bus sukurta nuosekli, veiksminga ir proporcinga vidaus rinkos iškraipymų, kurių šiuo metu negalima pašalinti, šalinimo sistema.

Šiuo pasiūlymu papildomas iš dalies pakeistas tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės (TVPP) pasiūlymas 23 – skatinti prekybos partnerius derėtis su ES dėl jų viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo ES įmonėms. Komisijos pateikto TVPP pasiūlymo tikslas – padidinti galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas už ES ribų. Tačiau juo nebus sprendžiama viešųjų pirkimų procesų iškraipymo vidaus rinkoje problema, atsirandanti dėl užsienio subsidijų, teikiamų ES viešųjų pirkimų rinkose dalyvaujančioms įmonėms 24 .

Pasiūlymas dera su ES prekybos politika ir papildo galiojančias prekybos priemones. PPO sutartimi dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) (daugiašaliu lygmeniu), dvišaliais laisvosios prekybos susitarimais ir ES antisubsidijų reglamentu 25 reguliuojamas subsidijų naudojimas pagal jų taikymo sritį ir reglamentuojami veiksmai, kurių galima imtis siekiant pašalinti tų subsidijų poveikį. Kovos su nesąžininga praktika priemonės paprastai yra papildomi importo muitai, kuriais siekiama pašalinti kitų PPO šalių teikiamų subsidijų daromą žalą. Tačiau ES antisubsidijų taisyklėmis sprendžiama tik žalos, kurią daro į ES importuojamos prekės, kurioms buvo skirta užsienio subsidija, problema. Tarptautiniu lygmeniu ES gali iškelti bylą PPO narei dėl SKP sutarties pažeidimų, tačiau sutartis taikoma tik prekybai prekėmis. PPO bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) suteikti įgaliojimai parengti taisykles dėl subsidijų prekybos paslaugomis srityje, bet tokios taisyklės vis dar neparengtos.

Šiuo pasiūlymu papildomas TUI tikrinimo reglamentas 26 , kurio tikslas – nustatyti galimą TUI poveikį saugumui ir viešajai tvarkai, atsižvelgiant į jų poveikį, be kita ko, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, technologijoms ir ištekliams. Šiuo pasiūlymu, priešingai, konkrečiai sprendžiamas vienodų sąlygų iškraipymo, kurį lemia užsienio subsidijuojamos investicijos vidaus rinkoje, įskaitant strategines pramonės šakas, ypatingos svarbos turtą ir technologijas, klausimas.

Pasiūlymas suderintas su kitomis ES priemonėmis, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūlomu reglamentu būtų sugriežtinta tvarka dėl užsienio subsidijų, kurios daro iškreipiamąjį poveikį vidaus rinkai, įskaitant atvejus, kai subsidijuojamas investuotojas planuoja įsigyti tikslinę ES įmonę arba dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūroje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos bendros prekybos politikos taikymo sritis, be kita ko, apima priemones, kurių reikia imtis subsidijų, tiesioginių užsienio investicijų ir prekybos prekėmis bei paslaugomis atveju. Todėl siūlomas reglamentas iš esmės patenka į SESV 207 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta priimti priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą, taikymo sritį.

Be to, siūlomas reglamentas taip pat gali būti taikomas tam tikrai veiklai, kurią vykdo vienoje valstybėje narėje jau įsisteigęs subjektas kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kito subjekto įsigijimui kitoje valstybėje narėje arba dalyvavimui viešajame konkurse kitoje valstybėje narėje. Todėl siūlomas reglamentas gali turėti įtakos įsisteigimo teisei ir laisvam prekių ir paslaugų judėjimui Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas taip pat turėtų būti grindžiamas SESV 114 straipsniu, kuriame numatyta priimti priemones, skirtas valstybių narių priemonėms, kurių tikslas – sukurti arba užtikrinti vidaus rinkos veikimą, suderinti. Nors iki šiol nėra nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių užsienio subsidijas, kelios valstybės narės 28 nurodė, kad, jų nuomone, reikia šalinti užsienio subsidijų sukeltus iškraipymus. Negalima atmesti galimybės, kad, nesant ES lygmens veiksmų, bent kai kurios valstybės narės galėtų nuspręsti priimti nacionalinės teisės aktus. Todėl, siekiant išvengti nereikalingų kliūčių, kurios galėtų atsirasti dėl nacionalinės teisės aktų skirtumų, Komisija turėtų pasiūlyti ES masto teisės aktus dėl rinką iškraipančių užsienio subsidijų.

Todėl siūloma, kad pasiūlymas būtų grindžiamas SESV 207 ir 114 straipsniais.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Prekybos politika priklauso išimtinei ES kompetencijai. Todėl, jei pasiūlymas būtų grindžiamas tik SESV 207 straipsniu, ES institucijos, o ne valstybių narių vyriausybės galėtų priimti naujus teisės aktus dėl rinką iškraipančių užsienio subsidijų.

Kita vertus, vidaus rinka priklauso bendrai kompetencijai. Todėl SESV 114 straipsniu grindžiamo pasiūlymo atveju valstybės narės taip pat gali priimti teisiškai privalomus teisės aktus, nebent pasiūlymo tikslus būtų galima geriau pasiekti ES lygmeniu. Iki šiol nė viena valstybė narė nėra priėmusi nacionalinės teisės aktų, kuriais būtų sprendžiama užsienio subsidijų galimo iškreipiamojo poveikio problema. Be to, kelios valstybės narės kaip tik paragino Komisiją siūlyti šios srities teisės aktų projektus 29 .

Valstybės narės vienos negali pasiekti pasiūlymo tikslų. Užsienio subsidijos iškraipo vidaus rinką, taip pat ir įsigyjant tikslines ES įmones ir vykdant viešuosius pirkimus. Tokia padėtis panaši į ES valstybių narių teikiamą valstybės pagalbą, kuri savo pobūdžiu daro poveikį daugiau nei vienai valstybei narei. Be to, užsienio subsidijų sukelti iškraipymai gali būti Sąjungos masto ir paveikti kelias valstybes nares.

Sprendžiant rinką iškraipančių užsienio subsidijų problemą ES lygmeniu, potencialūs užsienio subsidijų gavėjai gali iš anksto žinoti taisykles, kurias Komisija taikys, kad įvertintų užsienio subsidijų buvimą ir galimus iškraipymus, kuriuos jos gali sukelti. Taip užtikrinamas nuspėjamumas ir didinamas teisinis sistemos tikrumas visose valstybėse narėse.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu siekiama apsaugoti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, kad užsienio subsidijos jos neiškraipytų. Todėl jame daugiausia dėmesio skiriama dviem klausimams: nustatyti rinką iškraipančias užsienio subsidijas ir pašalinti dėl jų atsirandančius iškraipymus.

Kiek tai susiję su koncentracijomis ir viešaisiais pirkimais, pasiūlyme numatyta ex ante pranešimo apie didžiausius ir potencialiai didžiausią iškraipymą sukeliančius atvejus sistema. Ex ante metodu užtikrinamas sistemingas rinką iškraipančių užsienio subsidijų nustatymas tais atvejais, kai kyla pavojus didžiausiai ekonominei vertei. Esant visoms kitoms rinkos situacijoms, įskaitant mažesnes koncentracijas ir mažesnių viešųjų pirkimų procedūras, tokioms subsidijoms taikoma ex officio procedūra, pagal kurią Komisija gali sutelkti dėmesį į svarbiausius atvejus. Remdamasi atitinkama rinkos informacija, priežiūros institucija tuomet įvertins iškraipymo laipsnį. Bet kuriuo atveju mažai tikėtina, kad mažesnės nei 5 mln. EUR užsienio subsidijos turėtų iškreipiamąjį poveikį.

Pasiūlyme numatytos kompensacinės priemonės grindžiamos priemonėmis, taikomomis vykdant ES valstybės pagalbos kontrolę, siekiant pašalinti iškreipiamąjį valstybės pagalbos poveikį. Kadangi galimas iškreipiamasis užsienio subsidijų poveikis vidaus rinkai yra panašus į valstybės pagalbos poveikį, valstybės pagalbos priemonių rinkinys yra veiksmingas užsienio subsidijų sukeltų iškraipymų šalinimo priemonių rinkinys. Didelių koncentracijų ir didelių viešųjų pirkimų procedūrų atveju ex ante metodu užtikrinama, kad sprendimą dėl priemonių būtų galima priimti prieš užbaigiant sandorius – tai suteikia atitinkamoms įmonėms teisinį tikrumą.

Pasiūlyme numatytos priemonės yra proporcingos, nes tikslas jomis pasiekiamas tikslingai užkraunant naštą tik toms ekonominę veiklą vidaus rinkoje vykdančioms įmonėms, kurios gauna užsienio subsidijas. Pasiūlyme reikalaujama, kad tiriamos bendrovės bendradarbiautų, tačiau administracinės išlaidos bus pagrįstos ir proporcingos. Kiek tai susiję su išlaidomis, reikės tam tikrų išteklių pranešimams apie dideles subsidijuojamas koncentracijas arba viešųjų pirkimų procedūras rengti, palaikyti ryšius su Komisija ir atsakyti į prašymus pateikti informaciją.

•Priemonės pasirinkimas

Nustatytas problemas galima veiksmingai spręsti tik teisėkūros procedūra priimtu aktu. Reikia priimti reglamentą, nes jis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse, juo nustatomos tokio paties lygio privačių subjektų teisės ir pareigos ir sudaromos sąlygos nuosekliai ir veiksmingai taikyti taisykles visoje ES. Tai tinkamiausia priemonė galimiems vidaus rinkos iškraipymams dėl užsienio subsidijų šalinti.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija plačiu mastu konsultavosi 30 dėl pasiūlymo:

–2020 m. birželio 17 d. ji priėmė ir paskelbė baltąją knygą dėl užsienio subsidijų , kuria pradėtos 14 savaičių trukmės viešos konsultacijos, užbaigtos 2020 m. rugsėjo 23 d. 31 ;

–2020 m. spalio 6 d. ji pradėjo konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl įžanginio poveikio vertinimo, kuriame išdėstytos politikos galimybės, jų galimas poveikis ir kiti elementai, kurie turi būti įvertinti išsamioje poveikio vertinimo ataskaitoje;

–nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. ji surengė kelias dvišales tikslines konsultacijas su svarbiausių suinteresuotųjų subjektų atstovais 32 ; ir

–ji surengė struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, visų pirma per Tarybos darbo grupes, viešųjų pirkimų ekspertų grupę, o dvišaliai ir daugiašaliai mainai bei konferencijos padėjo kurti politikos galimybes.

Apskritai viešos konsultacijos parodė, kad tvirtai pritariama intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su vidaus rinką iškraipančiomis užsienio subsidijomis. Beveik visi grįžtamąją informaciją apie įžanginį poveikio vertinimą pateikę respondentai pritarė teisėkūros veiksmams ES lygmeniu, kuriuos galbūt papildys tarptautinės taisyklės.

Per konsultacijas dėl baltosios knygos gauti atsakymai buvo labai svarbūs rengiant pasiūlymą. Beveik visi ES suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybes nares, palankiai įvertino iniciatyvą ir sutarė, kad reikia imtis veiksmų. Dauguma pritarė baltojoje knygoje išdėstytam požiūriui, tačiau pabrėžė, kad reikia proporcingos priemonės, kad nebūtų slopinamos užsienio investicijos. Šį susirūpinimą išreiškė ir ne ES suinteresuotieji subjektai. Daugelis respondentų pabrėžė, kad reikia spręsti nepakankamo užsienio subsidijų skaidrumo problemą.

Siekiant spręsti rinką iškraipančių užsienio subsidijų problemą ir kartu kuo labiau sumažinti įmonėms ir valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, siūloma nustatyti palyginti dideles ribines pranešimo vertes, taikomas subsidijuojamoms koncentracijoms ir viešųjų pirkimų procedūroms, kad būtų užfiksuotos tik galimai didžiausią iškraipymą sukeliančios subsidijos. Komisija savo iniciatyva gali nagrinėti atvejus, kurie nesiekia nustatytų ribinių verčių. Panašiai, siekiant padidinti teisinį tikrumą ES ekonominę veiklą vykdančioms bendrovėms, siūloma nustatyti minimalų lygį, iki kurio užsienio subsidijos vidaus rinkos greičiausiai neiškraipytų. Visų pirma tai turės teigiamą poveikį MVĮ. Atsižvelgiant į gausius prašymus nuosekliai taikyti šią priemonę, siūloma, kad Komisija būtų atsakinga už reglamento vykdymo užtikrinimą.

Be to, per tikslines konsultacijas gauta grįžtamoji informacija buvo panaudota subsidijų rūšių, paveiktų sektorių ir konkretaus iškreipiamojo poveikio pavyzdžiams nustatyti. Jie buvo aptarti poveikio vertinime ir panaudoti rengiant pasiūlymą.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Ši iniciatyva parengta remiantis poveikio vertinimu. Be to, 2020 m. Komisija surengė kelias konsultacijas (žr. pirmiau). Atliekant poveikio vertinimą remtasi ir Jungtinio tyrimų centro atliktais vidaus ekonominiais tyrimais. Su valstybėmis narėmis konsultuotasi keliuose Tarybos konkurencijos ir viešųjų pirkimų darbo grupių posėdžiuose ir ekspertų grupių posėdžiuose. Galiausiai, rengiant priemonę pasinaudota kai kuriais valstybių narių pozicijos dokumentais dėl užsienio subsidijų klausimo 33 ir keliomis ataskaitomis bei tyrimais 34 .

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymo poveikio vertinimą nagrinėjo Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba, kuri 2021 m. kovo 5 d. pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis. Valdybos nuomonė, jos rekomendacijos ir paaiškinimas, kaip į jas atsižvelgta, pateikiami prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 1 priede. Poveikio vertinimo 3 priede apžvelgiama, kam ir kaip šis pasiūlymas turės poveikį.

Komisija išnagrinėjo įvairias politikos galimybes, kaip pasiekti bendrą iniciatyvos tikslą, t. y. užtikrinti užsienio subsidijas gaunančioms ir jų negaunančioms bendrovėms vienodas sąlygas vidaus rinkoje:

1 galimybė –    nedaryti nieko (status quo);

2 galimybė –    paskelbti gaires, kokią informaciją apie viešąją paramą reikia pateikti pranešant apie įsigijimą;

3 galimybė –    iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus ir

4 galimybė –    parengti naują ES teisinę priemonę su įvairių parametrų alternatyvomis.

Įžanginio poveikio vertinimo ataskaitoje pasiūlyta penkta galimybė, susijusi su tarptautinių taisyklių keitimu. Poveikio vertinimo ataskaitoje tokia penkta galimybė nebebuvo pateikta, o esminiai jos elementai buvo įtraukti į pagrindinį scenarijų, nes Komisija bet kuriuo atveju tęs tokią politikos iniciatyvą, t. y. skatins rengti tarptautines taisykles neigiamam subsidijų poveikiui mažinti. 2 ir 3 galimybės buvo atmestos pradiniame etape, nes mažai tikėtina, kad jos būtų buvusios veiksmingos. Todėl išsamiau svarstyta tik 4 galimybė.

Išnagrinėtos pagal 4 galimybę pasiūlytos kelios alternatyvos. Šios alternatyvos susijusios su šiais parametrais:

i) tyrimo metodu;

ii) kompetencijos lygiu;

iii) ribine verte, iki kurios užsienio subsidijos nebūtų laikomos sukeliančiomis iškraipymą;

iv) vertinimo kriterijais;

v) pusiausvyros tyrimu, pagal kurį galima atsižvelgti į neigiamą ir teigiamą poveikį, ir

vi) kompensacinėmis priemonėmis.

Remiantis 4 galimybės poveikio vertinimu, su pirmiau nurodytais parametrais susijusios papildomos galimybės buvo sujungtos, siekiant sudaryti galimus politikos priemonių rinkinius visoms trims sritims, kuriose galima rasti rinką iškraipančių subsidijų, t. y. koncentracijoms, viešųjų pirkimų procedūroms ir kitoms rinkos situacijoms.

Tinkamiausia galimybė kiekvienai sričiai gali būti pateikta kaip trijų lygių tyrimo priemonė, kurią sudaro šie komponentai:

·1 komponentas. Pranešimu grindžiama tyrimo priemonė, skirta koncentracijoms, kai tikslinės ES įmonės apyvarta viršija 500 mln. EUR, o užsienio finansiniai įnašai viršija 50 mln. EUR;

·2 komponentas. Pranešimu grindžiama tyrimo priemonė, skirta viešųjų konkursų pasiūlymams, kai sutarties vertė viršija 250 mln. EUR, ir

·3 komponentas. Ex officio tyrimo priemonė, skirta visoms kitoms rinkos situacijoms ir koncentracijoms bei viešųjų pirkimų procedūroms, kurių vertė mažesnė už 1 ir 2 komponentų ribines vertes.

Siūloma, kad Komisija būtų reglamento vykdymą užtikrinanti institucija. Laikoma, kad yra mažai tikėtina, jog mažesnės nei 5 mln. EUR užsienio subsidijos turėtų iškreipiamąjį poveikį.

Tinkamiausia galimybė iš esmės atitinka baltojoje knygoje išdėstytą požiūrį, išskyrus dvi pagrindines išimtis 35 :

·nors baltojoje knygoje buvo numatytas valstybių narių vaidmuo tikrinant viešųjų pirkimų procedūras, pasiūlyme numatyta užtikrinti visų komponentų vykdymą ES lygmeniu. Taip reaguojama į plataus masto suinteresuotųjų subjektų nuogąstavimą, kad nauja užsienio subsidijų priemonė būtų nenuosekliai taikoma visose valstybėse narėse ir pernelyg apsunkintų nacionalines valdžios institucijas 36 , ir

·palyginti su baltąja knyga, tinkamiausia galimybė susijusi su išsamesne informacija, visų pirma apie pranešimo ribines vertes ir ribinę vertę, iki kurios užsienio subsidijos nebūtų laikomos sukeliančiomis iškraipymą. Nustatant tokias ribines vertes taip pat atsižvelgiama į plataus masto suinteresuotųjų subjektų nuogąstavimą dėl administracinės naštos ir kelių suinteresuotųjų subjektų grįžtamąją informaciją 37 , kad ribinė vertė, iki kurios subsidijos nelaikomos sukeliančiomis iškraipymą, turėtų būti didesnė nei 200 000 EUR per trejų metų laikotarpį, kaip buvo siūlyta iš pradžių.

Ex ante pranešant apie didžiausius ir potencialiai didžiausią iškraipymą sukeliančius atvejus bus užtikrintas sistemingas rinką iškraipančių užsienio subsidijų nustatymas situacijose, susijusiose su didžiausia ekonomine verte. Esant visoms kitoms rinkos situacijoms (įskaitant mažesnes koncentracijas ir mažesnes viešųjų pirkimų procedūras), rinką iškraipančios užsienio subsidijos būtų nustatytos pagal ex officio procedūrą. Pagal šį metodą priežiūros institucija gali sutelkti dėmesį į svarbiausius atvejus. Pagal tinkamiausią galimybę taip pat numatytas veiksmingas kompensacinių priemonių rinkinys užsienio subsidijų sukeltam iškraipymui pašalinti.

Tikimasi, kad tinkamiausios galimybės privalumai apims vienodas sąlygas vidaus rinkoje užsienio subsidijas gaunančioms ir jų negaunančioms bendrovėms. Tai padidins pastarųjų konkurencingumą. Įmonės, ypač tos, kurios gauna dideles užsienio subsidijas, rengdamos pranešimus arba vykdydamos prašymus pateikti informaciją, gali patirti tam tikrų administracinių išlaidų. Tačiau šios išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos.

Politikos galimybių poveikis įvairių kategorijų suinteresuotiesiems subjektams išsamiai paaiškintas poveikio vertinimo 3 priede. Kiek įmanoma, vertinimas yra ir kokybinis, ir kiekybinis. Atsižvelgiant į didelę ribinę vertę, iki kurios užsienio subsidijos nebūtų laikomos sukeliančiomis iškraipymą, ir į siūlomas dideles pranešimo ribines vertes, taikomas subsidijuojamoms koncentracijoms ir viešųjų pirkimų sandoriams, ši iniciatyva neužkraus papildomos naštos MVĮ. Palyginti su nauda ekonomikai, Komisijai tenkanti šios iniciatyvos įgyvendinimo našta yra pagrįsta (daugiausia susijusi su darbo vietų perskirstymu arba sukūrimu).

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymas nesusijęs su REFIT, nes jis susijęs su sritimi, kurioje šiuo metu nėra ES (arba nacionalinių) teisės aktų.

Atsižvelgiant į dideles pranešimo ribines vertes, taikomas subsidijuojamoms koncentracijoms ir viešųjų pirkimų sandoriams, šiame pasiūlyme nustatomos priemonės, kurios daugiausia bus taikomos didelių užsienio subsidijų, kurios greičiausiai taip pat gali suketi didžiausią iškraipomąjį poveikį, gavėjams. Tai sumažins administracinę naštą įmonėms ir valdžios institucijoms. Be to, dėl siūlomų didelių pranešimo ribinių verčių MVĮ nepatirs papildomos administracinės naštos, atsirandančios dėl to, kad reikia teikti pranešimus.

Pašalinus užsienio subsidijų iškreipiamąjį poveikį vidaus rinkoje, pasiūlymu bus sukurtos vienodos sąlygos užsienio subsidijas gaunančioms ir jų negaunančioms bendrovėms, taip padidinant ES bendrovių konkurencingumą. Atsižvelgiant į nedidelę įmonėms tenkančią administracinę naštą ir šiame pasiūlyme nustatytą aiškią sistemą, laikoma, kad rizika, jog naujoji priemonė darys neigiamą poveikį prekybai ir investicijų srautams, yra maža. Be administracinės naštos keliamos rizikos, užkirsdama kelią subsidijuojamoms koncentracijoms naujoji priemonė gali sumažinti koncentracijų skaičių. Tačiau tai yra numatomas poveikis ir jį turėtų kompensuoti neiškraipytų kainų signalų ir neiškraipyto bendrovių vertinimo atkūrimo bei palankesnių sąlygų koncentracijoms, kurioms anksčiau buvo trukdoma, sudarymo nauda.

Pasiūlymas pritaikytas internetui ir tinka tiek fizinei, tiek skaitmeninei aplinkai.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas suderintas su ES pagrindinių teisių chartija ir juo paisoma laisvės užsiimti verslu. Rengiant naują teisinę priemonę, skirtą kovoti su rinką iškraipančiomis užsienio subsidijomis, būtina visapusiškai laikytis pagrindinių teisių į teisingą bylos nagrinėjimą ir gerą administravimą.

Įgyvendindama teisinę priemonę Komisija, naudodamasi savo įgaliojimais atlikti tyrimus, turės atsižvelgti į visas teises į teisingą bylos nagrinėjimą, pavyzdžiui, teisę į motyvuotą sprendimą ir teisę į teisminę peržiūrą, įskaitant galimybę apskųsti vykdymo užtikrinimo priemones ir sankcijas. Šios teisės taikomos, kai vyksta administracinė procedūra.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti šios iniciatyvos tikslus, būtina finansuoti tam tikrus Komisijos lygmens veiksmus, kuriems reikės perskirstyti arba sukurti maždaug 145 etato ekvivalentus 38 . 2021–2027 m. žmogiškųjų išteklių išlaidos sudarys apie 80,490 mln. EUR. Prognozuojama, kad kitos administracinės išlaidos sieks 0, 800 mln. EUR per tą laikotarpį. Veiklos išlaidos būtinai IT infrastruktūrai, tyrimams ir konsultacijoms finansuoti, siekiant užtikrinti veiksmingą priemonės įgyvendinimą, sudarys apie 7,825 mln. EUR. IT plėtojimui ir viešiesiems pirkimams iš anksto turės pritarti Europos Komisijos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo valdyba. Kitiems administracinio pobūdžio asignavimams, finansuojamiems iš konkrečių programų paketo lėšų, biudžete numatyta apie 1,225 mln. EUR.

Taigi 2021–2027 m. bendros administracinės pasiūlymo įgyvendinimo išlaidos sudarys 90,340 mln. EUR, iš kurių dalis bus finansuojama pagal bendrosios rinkos programą. Finansavimu bus remiami tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmai, stebėjimo veikla ir rinkos tyrimai. Juo taip pat bus remiama reguliari konkrečių nuostatų peržiūra, reglamento vertinimas ir nuolatinis taikomų priemonių veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas. Išsami susijusių išlaidų apžvalga pateikta su šia iniciatyva susijusioje finansinėje pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimas, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Svarbi pasiūlymo dalis – stebėjimas ir vertinimas. Stebėjimas bus vykdomas nuolat, remiantis veiklos tikslais ir konkrečiais rodikliais. Reguliarus ir nuolatinis stebėjimas apims šiuos pagrindinius aspektus:

i) iškraipymą sukeliančių užsienio subsidijų skaičių (remiantis konkrečiais atvejais), ir

ii) nustatytų kompensacinių priemonių veiksmingumą.

Be to, atlikdama rinkos tyrimą, Komisija gali stebėti pokyčius, susijusius su iškraipymą sukeliančiomis užsienio subsidijomis.

Pasiūlymo veiksmingumas ir efektyvumas bus stebimi taikant iš anksto nustatytus rodiklius, siekiant nustatyti, ar gali reikėti papildomų taisyklių (pvz., dėl vykdymo užtikrinimo), kad būtų galima užtikrinti, kad užsienio subsidijos nebeiškraipytų vidaus rinkos. Todėl priemonės poveikis bus įvertintas atliekant vertinimą ir prireikus bus pasinaudota peržiūros nuostata, kuria remdamasi Komisija gali imtis tinkamų priemonių, be kita ko, teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 skyriuje išdėstytos bendrosios nuostatos, įskaitant reglamento dalyką ir taikymo sritį (1 straipsnis). Jame nustatyta, kada laikoma, kad suteikta užsienio subsidija (2 straipsnis), kokiomis sąlygomis ji laikoma iškraipančia vidaus rinką (3 straipsnis) ir kokių rūšių subsidijos greičiausiai turės iškreipiamąjį poveikį (4 straipsnis). Jame aprašytas pusiausvyros tyrimas, kurį Komisija atlieka (5 straipsnis) prieš nustatydama kokias nors kompensacines priemones, ir galimos kompensacinių priemonių ir įsipareigojimų rūšys (6 straipsnis).

2 skyriuje reglamentuojama subsidijų ex officio peržiūra. Konkrečiau kalbant, jame nustatyta, kad Komisija savo iniciatyva gali nagrinėti bet kurio šaltinio informaciją, susijusią su įtariamai rinką iškraipančiomis užsienio subsidijomis (7 straipsnis), atlikdama preliminarią peržiūrą (8 straipsnis) arba išsamų tyrimą (9 straipsnis). Jame taip pat nustatytos taisyklės, susijusios su įvairiomis priemonėmis, kurios gali būti naudojamos pagal reglamentą vykdomose procedūrose, įskaitant Komisijos laikinąsias priemones (10 straipsnis) ir prašymus pateikti informaciją (11 straipsnis). Be to, Komisija galės atlikti patikrinimus vietoje Sąjungos teritorijoje (12 straipsnis) ir kitur (13 straipsnis). Jei atitinkama įmonė nebendradarbiautų, Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turimais faktais (14 straipsnis). Ji gali skirti vienkartines ir periodines baudas (15 straipsnis) už procedūrinius pažeidimus, pavyzdžiui, neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą atliekant tyrimą, taip pat už Komisijos sprendimų, kuriais nustatomos kompensacinės ar laikinosios priemonės arba įsipareigojimai, nesilaikymą. Ji taip pat gali atšaukti ankstesnį sprendimą ir priimti naują sprendimą (16 straipsnis), jeigu atitinkama įmonė nesilaiko savo įsipareigojimų arba paaiškėja, kad ankstesnis sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija.

3 skyriuje pateiktos konkrečios koncentracijos taisyklės. Visų pirma jame nustatytos sąlygos, kuriomis laikoma, kad užsienio subsidija koncentracijos atveju iškraipo vidaus rinką (17 straipsnis), apibrėžiama, kas yra koncentracija (18 straipsnis) ir nustatoma, kada turėtų būti pranešama apie koncentraciją (19 straipsnis). Jame pateikta daugiau informacijos apie įpareigojimą pranešti, apibrėžiant kontrolės sąvoką (20 straipsnis) ir paaiškinant, kaip apskaičiuoti apyvartą (21 straipsnis) ir finansinio įnašo dydį (22 straipsnis). Jame nurodyta, kada koncentracija turėtų būti sustabdyta, ir pateikiami atitinkami terminai (23 straipsnis). Jame nurodyta, kurios 2 skyriaus procedūrinės taisyklės taikomos koncentracijoms, apie kurias pranešta, atliekant preliminarią peržiūrą ir išsamų tyrimą, pritaikytos prie pranešimo sistemos ypatumų (24 straipsnis). 2 skyriuje nustatytos vienkartinės ir periodinės baudos (25 straipsnis) taip pat taikomos koncentracijoms, apie kurias pranešta, papildomai numatant galimybę jas skirti tuo atveju, jei pranešime pateikiama neteisinga ar klaidinanti informacija arba jei pranešimas nepateikiamas arba nesilaikoma įpareigojimo sustabdyti procesą ar sprendimo, draudžiančio koncentraciją.

4 skyriuje pateiktos konkrečios nuostatos dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Visų pirma jame nustatytos sąlygos, kuriomis laikoma, kad užsienio subsidija vykdant viešųjų pirkimų procedūrą iškraipo vidaus rinką (26 straipsnis), nustatytos pranešimo ribinės vertės (27 straipsnis) ir nurodoma, kada pranešimas pagal tokią procedūrą yra privalomas (28 straipsnis). Jame nurodyta, kurios 2 skyriaus procedūrinės taisyklės taikomos finansiniams įnašams, apie kuriuos pranešta, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, ir pateikiami išsamaus tyrimo inicijavimo ir užbaigimo terminai (29 straipsnis). Jame aprašytos sprendimų, kuriuos Komisija gali priimti, rūšys (30 straipsnis) ir kada turėtų būti sustabdytas viešosios sutarties skyrimas galimai subsidijuojamiems konkurso dalyviams (31 straipsnis). Galiausiai jame nustatyta, kad vienkartinės ir periodinės baudos gali būti skiriamos, kaip nustatyta 2 skyriuje, papildomai numatant galimybę tai daryti, jei pranešime pateikiama neteisinga ar klaidinanti informacija arba jei pranešimas nepateikiamas (32 straipsnis).

5 skyriuje pateikiamos bendros procedūrinės nuostatos. Jame aprašytas ex officio peržiūros, pranešimo apie koncentraciją ir pranešimo apie viešuosius pirkimus ryšys (33 straipsnis). Jame numatyta galimybė pradėti rinkos tyrimą (34 straipsnis) ir nustatyti senaties terminai (35 straipsnis). Taip pat nustatytas įpareigojimas skelbti pagal reglamentą priimtus sprendimus (36 straipsnis) ir nurodyta, kam tokie sprendimai turėtų būti skirti (37 straipsnis). Keliose nuostatose išdėstytos procedūrinės garantijos, taikomos palaikant ryšius su Komisija, visų pirma teisė į gynybą (38 straipsnis) ir profesinės paslapties apsauga (39 straipsnis).

6 skyriuje aprašytas reglamento ir kitų teisinių priemonių ryšys (40 straipsnis).

7 skyriuje pateiktos papildomos bendrosios nuostatos, pavyzdžiui, dėl komiteto sprendimų priėmimo procedūros (41 straipsnis), taip pat dėl galimybės priimti įgyvendinimo nuostatas (42 ir 43 straipsniai) ir deleguotuosius aktus (44 straipsnis), laikantis konkrečių taisyklių dėl įgaliojimų delegavimo (45 straipsnis). Be to, yra nuostata dėl reglamento peržiūros (46 straipsnis). Galiausiai, reglamente yra tam tikrų pereinamojo laikotarpio nuostatų (47 straipsnis) ir nurodyta, kada jis įsigalios ir kada bus taikomas (48 straipsnis).

2021/0114 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 39 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)stiprioje, atviroje ir konkurencingoje vidaus rinkoje Europos ir užsienio įmonėms suteikiama galimybė konkuruoti pagal gebėjimus. Sąjungai naudinga turėti sudėtingą ir veiksmingą valstybės pagalbos kontrolės sistemą, kurios tikslas – užtikrinti sąžiningas sąlygas visoms ekonominę veiklą vidaus rinkoje vykdančioms įmonėms. Pagal šią valstybės pagalbos kontrolės sistemą valstybėms narėms neleidžiama teikti valstybės pagalbos, kuri nederamai iškraipytų konkurenciją vidaus rinkoje;

(2)kartu įmonės gali gauti subsidijų iš trečiųjų valstybių, kurios teikia viešąsias lėšas, vėliau naudojamas, pavyzdžiui, finansuoti ekonominei veiklai bet kurio ekonomikos sektoriaus vidaus rinkoje, kaip antai, dalyvavimui viešųjų pirkimų konkursuose arba įmonių įsigijimui, įskaitant įmones, turinčias strateginio turto, pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir naujoviškų technologijų. Tokioms subsidijoms Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės šiuo metu netaikomos;

(3)užsienio subsidijos gali iškreipti vidaus rinką ir trukdyti sudaryti vienodas sąlygas įvairiai ekonominei veiklai Sąjungoje. Tai visų pirma galėtų atsitikti vykdant koncentracijas, dėl kurių pasikeičia Sąjungos įmonių kontrolė, kai tokios koncentracijos visiškai arba iš dalies finansuojamos užsienio subsidijomis, arba jei įmonėms, gaunančioms užsienio subsidijas, Sąjungoje skiriamos viešosios sutartys;

(4)galiojančių Sąjungos priemonių, kuriomis būtų šalinami užsienio subsidijų sukelti iškraipymai, nėra. Prekybos apsaugos priemonėmis Komisijai suteikiama galimybė veikti, kai subsidijuojamos prekės importuojamos į Sąjungą, bet ne tada, kai užsienio subsidijos teikiamos subsidijuojamų investicijų forma arba kai tai susiję su paslaugomis ir finansiniais srautais. Pagal PPO sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių Sąjunga turi galimybę inicijuoti valstybių ginčų dėl PPO narių suteiktų ir tik prekėms taikomų tam tikrų užsienio subsidijų sprendimą;

(5)todėl esamas Sąjungos priemones būtina papildyti nauja priemone, kad būtų galima veiksmingai kovoti su užsienio subsidijų sukeltais vidaus rinkos iškraipymais ir užtikrinti vienodas sąlygas. Visų pirma naująja priemone papildomos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, kuriomis šalinami valstybių narių subsidijų sukelti vidaus rinkos iškraipymai;

(6)reikėtų nustatyti užsienio subsidijų, kurios iš tikrųjų iškraipo ar gali iškraipyti vidaus rinką, tyrimo taisykles ir procedūras ir, kai tinkama, tuos iškraipymus pašalinti. Jei užsienio subsidiją gavusi įmonė vykdo ekonominę veiklą Sąjungoje, užsienio subsidijos galėtų iškraipyti vidaus rinką. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės visoms ekonominę veiklą Sąjungoje vykdančioms įmonėms. Atsižvelgiant į MVĮ vykdomos ekonominės veiklos svarbą ir jų indėlį siekiant pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, ypatingas dėmesys skiriamas šio reglamento poveikiui MVĮ;

(7)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoje vidaus rinkoje ir nuoseklų šio reglamento taikymą, Komisija turėtų būti vienintelė institucija, kompetentinga taikyti šį reglamentą. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai savo iniciatyva, remiantis visų turimų šaltinių informacija, išnagrinėti bet kurią užsienio subsidiją, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį bet kuriame ekonomikos sektoriuje. Siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę konkrečiu didelės koncentracijos (susijungimų ir įsigijimų) ir viešųjų pirkimų procedūrų, viršijančių tam tikras ribines vertes, atveju, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai peržiūrėti užsienio subsidijas, remiantis jai pateiktu išankstiniu įmonės pranešimu;

(8)šiame reglamente užsienio subsidija turėtų būti suprantama kaip visas tris sąlygas atitinkanti intervencija;

(9)finansinį įnašą turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai teikti trečiosios šalies valdžios institucijos. Finansinis įnašas gali būti teikiamas per viešuosius arba privačiuosius subjektus. Tai, ar viešasis subjektas teikia finansinį įnašą, turėtų būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atsižvelgiant į tokius elementus, kaip atitinkamo subjekto ypatybės ir šalyje, kurioje subjektas veikia, vyraujanti teisinė ir ekonominė aplinka, įskaitant vyriausybės vaidmenį ekonomikoje. Finansiniai įnašai taip pat gali būti teikiami per privatų subjektą, jei jo veiksmai gali būti priskirti trečiajai valstybei;

(10)toks finansinis įnašas turėtų būti naudingas ekonominę veiklą vidaus rinkoje vykdančiai įmonei. Finansinis įnašas, kuris naudingas neekonominę veiklą vykdančiam subjektui, nėra užsienio subsidija. Naudos buvimas turėtų būti nustatomas remiantis palyginamais kriterijais, pavyzdžiui, privačių investuotojų investavimo praktika, rinkoje taikomomis finansavimo palūkanų normomis, panašia apmokestinimo tvarka arba pakankamu atlygiu už konkrečią prekę ar paslaugą. Jei nėra tiesiogiai palyginamų kriterijų, esamus kriterijus būtų galima koreguoti arba būtų galima nustatyti alternatyvius kriterijus remiantis visuotinai pripažintais vertinimo metodais;

(11)nauda turėtų būti suteikta vienai įmonei ar sektoriui arba kelioms įmonėms ar sektoriams. Naudą būtų galima nustatyti įstatymu arba faktiškai;

(12)nustačiusi užsienio subsidijos buvimą, Komisija turėtų įvertinti, ar užsienio subsidija iškraipo vidaus rinką. Priešingai, nei valstybės narės teikiama valstybės pagalba, užsienio subsidijos iš esmės nėra draudžiamos. Eksportui finansuoti skiriamos subsidijos gali kelti ypatingą susirūpinimą dėl savo iškreipiamojo poveikio. Taip nėra, jei toks finansavimas teikiamas pagal EBPO susitarimą dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų. Komisija turėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar užsienio subsidija iškraipo vidaus rinką;

(13)dėl nepakankamo su užsienio subsidijomis susijusio skaidrumo ir dėl komercinės tikrovės sudėtingumo gali būti sunku vienareikšmiškai nustatyti arba kiekybiškai įvertinti konkrečios užsienio subsidijos poveikį vidaus rinkai. Todėl, siekiant nustatyti iškraipymą, būtina naudoti nebaigtinį rodiklių rinkinį. Vertindama, kokiu mastu užsienio subsidija gali pagerinti atitinkamos įmonės konkurencinę padėtį ir taip iš tikrųjų neigiamai veikia arba gali veikti konkurenciją vidaus rinkoje, Komisija galėtų atsižvelgti į tam tikrus rodiklius, įskaitant, be kita ko, subsidijos sumą ir pobūdį, užsienio subsidijos tikslą ir sąlygas, taip pat jos naudojimą vidaus rinkoje;

(14)taikydama šiuos rodiklius Komisija galėtų atsižvelgti į įvairius elementus, pavyzdžiui, subsidijos dydį absoliučiąja verte arba palyginti su rinkos dydžiu ar su investicijos verte. Pavyzdžiui, tikėtina, kad koncentracija, kurią vykdant didelę tikslinės įmonės pirkimo kainos dalį padengia užsienio subsidija, gali turėti iškreipiamąjį poveikį. Panašiai tikėtina, kad užsienio subsidijos, kurios sudaro didelę dalį numatomos sutarties, kuri bus skirta per viešųjų pirkimų procedūrą, vertės, gali sukelti iškraipymų. Jei užsienio subsidija skirta veiklos išlaidoms, labiau tikėtina, kad ji sukels iškraipymus nei tuo atveju, jei ji būtų skirta investicinėms išlaidoms. Gali būti laikoma, kad yra mažiau tikėtina, jog užsienio subsidijos, skirtos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sukels iškraipymų nei užsienio subsidijos, skirtos didžiosioms įmonėms. Be to, reikėtų atsižvelgti į rinkos ypatybes, ypač į konkurencijos sąlygas rinkoje, pvz., patekimo į rinką kliūtis. Tikėtina, kad iškraipymus gali sukelti užsienio subsidijos, dėl kurių susidaro perteklinis pajėgumas, nes išlaikomas neekonomiškas turtas arba skatinamos investicijos į pajėgumų didinimą, kuris priešingu atveju nebūtų buvęs vykdomas. Mažiau tikėtina, kad iškraipymų sukels užsienio subsidija gavėjui, kurio veiklos lygis vidaus rinkoje yra mažas, vertinant, pavyzdžiui, pagal apyvartą Sąjungoje, nei užsienio subsidija gavėjui, kurio veiklos lygis vidaus rinkoje yra daug reikšmingesnis. Galiausiai, užsienio subsidijos, neviršijančios 5 mln. EUR, paprastai turėtų būti laikomos neiškraipančiomis vidaus rinkos, kaip apibrėžta šiame reglamente;

(15)kaip ir tam tikrų rūšių valstybės pagalba, tam tikrų kategorijų užsienio subsidijos, pavyzdžiui, neribotos garantijos, dėl savo pobūdžio gali iškraipyti vidaus rinką. Toms kategorijoms neturėtų reikėti išsamaus rodikliais pagrįsto vertinimo. Bet kuriuo atveju įmonė galėtų įrodyti, kad atitinkama užsienio subsidija konkrečiomis aplinkybėmis vidaus rinkos neiškraipytų;

(16)Komisija turėtų atsižvelgti į teigiamą užsienio subsidijos poveikį atitinkamos subsidijuojamos ekonominės veiklos plėtrai. Komisija turėtų palyginti šį teigiamą poveikį su neigiamu užsienio subsidijos poveikiu, t. y. vidaus rinkos iškraipymu, kad prireikus galėtų nustatyti tinkamą kompensacinę priemonę arba priimti įsipareigojimus. Atlikus pusiausvyros tyrimą taip pat gali būti padaryta išvada, kad jokių kompensacinių priemonių taikyti nereikėtų. Tų kategorijų užsienio subsidijos, kurios, kaip manoma, labiausiai tikėtina, kad iškraipys vidaus rinką, greičiausiai turės labiau neigiamą nei teigiamą poveikį;

(17)kai Komisija savo iniciatyva nagrinėja užsienio subsidiją, ji turėtų turėti įgaliojimus įmonei taikyti kompensacines priemones, kad pašalintų bet kokį iškraipymą, atsiradusį dėl užsienio subsidijos vidaus rinkoje. Kompensacinės priemonės turėtų būti proporcingos ir tinkamos esamam iškraipymui pašalinti. Jos turėtų apimti elgesio ar struktūrines taisomąsias priemones arba užsienio subsidijos grąžinimą;

(18)atitinkamai įmonei turėtų būti suteikta galimybė pasiūlyti prisiimti įsipareigojimus, kad būtų pašalintas dėl užsienio subsidijos atsiradęs iškraipymas. Jei Komisija mano, kad prisiimtais įsipareigojimais iškraipymas visiškai ir veiksmingai pašalinamas, ji galėtų juos pripažinti ir sprendimu padaryti juos privalomais;

(19)atitinkama įmonė galėtų pasiūlyti grąžinti subsidiją kartu su atitinkamomis palūkanomis. Komisija turėtų sutikti su pasiūlytu įsipareigojimu grąžinti subsidiją, jei ji gali įsitikinti, kad grąžinimu visiškai pašalinamas iškraipymas, jis vykdomas skaidriai ir yra praktiškai veiksmingas, kartu atsižvelgdama į šio reglamento tikslų apėjimo riziką;

(20)išskyrus atvejus, kai atitinkamos įmonės pasiūlo prisiimti įsipareigojimus, kuriais būtų visiškai ir veiksmingai pašalintas nustatytas iškraipymas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti koncentraciją arba viešosios sutarties skyrimą prieš jiems įvykstant. Jeigu koncentracija jau įvykdyta, ypač tais atvejais, kai nebuvo reikalaujama iš anksto pranešti, nes nebuvo pasiektos ribinės pranešimo vertės, iškraipymas vis dėlto gali būti toks didelis, kad jo nebūtų galima pašalinti taikant elgesio ar struktūrines priemones arba grąžinant subsidiją. Tokiais atvejais Komisija galėtų nuspręsti iškraipymą pašalinti įpareigodama atitinkamas įmones nutraukti koncentraciją;

(21)Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai savo iniciatyva nagrinėti bet kokią informaciją apie užsienio subsidijas. Šiuo tikslu būtina nustatyti dviejų etapų procedūrą, t. y. preliminarią peržiūrą ir išsamų tyrimą;

(22)Komisijai turėtų būti suteikti tinkami tyrimo įgaliojimai, kad ji galėtų surinkti visą reikalingą informaciją. Todėl ji turėtų turėti įgaliojimus per visą procedūrą bet kurios įmonės ar įmonių asociacijos prašyti informacijos. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai skirti vienkartines ir periodines baudas už prašomos informacijos nepateikimą laiku arba už neišsamios, neteisingos ar klaidinančios informacijos pateikimą. Komisija taip pat galėtų teikti klausimus valstybėms narėms arba trečiosioms valstybėms. Be to, faktams nustatyti Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai apsilankyti įmonės patalpose Sąjungoje arba, jei įmonė ir atitinkama trečioji valstybė sutinka, įmonės patalpose trečiojoje valstybėje. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti sprendimus remiantis turimais faktais, jei atitinkama įmonė nebendradarbiauja;

(23)be to, kai būtina nedelsiant atkurti konkurenciją vidaus rinkoje ir išvengti nepataisomos žalos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti laikinąsias priemones;

(24)visais atvejais, kai atlikus preliminarią peržiūrą Komisija turi pakankamai duomenų apie vidaus rinką iškraipančios užsienio subsidijos buvimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pradėti išsamų tyrimą, siekiant surinkti papildomos svarbios informacijos užsienio subsidijai įvertinti ir leisti suinteresuotiesiems subjektams pasinaudoti savo teisėmis į gynybą;

(25)Komisija turėtų užbaigti išsamų tyrimą priimdama sprendimą;

(26)Komisija turėtų turėti tinkamas priemones įsipareigojimų ir kompensacinių priemonių veiksmingumui užtikrinti. Jei atitinkama įmonė nesilaiko sprendimo dėl įsipareigojimų, sprendimo, kuriuo nustatomos kompensacinės priemonės, arba sprendimo, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, Komisija turėtų turėti įgaliojimus skirti vienkartines ir periodines baudas;

(27)siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą šio reglamento taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atšaukti sprendimą ir priimti naują sprendimą, jei sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija arba jei įmonė nesilaiko savo įsipareigojimų ar nesiima nustatytų kompensacinių priemonių;

(28)atsižvelgiant į galimą reikšmingą koncentracijų poveikį vidaus rinkai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai gavus pranešimą išnagrinėti informaciją apie užsienio finansinius įnašus siūlomos koncentracijos atveju. Įmonėms neturėtų būti leidžiama įgyvendinti koncentracijos iki tol, kol bus parengta Komisijos peržiūros išvada;

(29)šis Komisijos tyrimas turėtų būti atliekamas pagal tą pačią procedūrą, pagal kurią užsienio subsidija peržiūrima Komisijos iniciatyva, atsižvelgiant į pakeitimus, kuriais siekiama atspindėti koncentracijų ypatumus;

(30)būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp veiksmingos vidaus rinkos apsaugos ir poreikio riboti administracinę naštą, tenkančią įmonėms, kurioms taikomas šis reglamentas. Todėl iš anksto pranešti turėtų būti privaloma tik apie tas koncentracijas, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas bendras ribines vertes, grindžiamas apyvartos Sąjungoje dydžiu ir subsidijos dydžiu;

(31)kai nesiekiamos ribinės pranešimo vertės, Komisija galėtų reikalauti pranešti apie galimas subsidijuojamas koncentracijas, kurios dar nebuvo įgyvendintos, arba apie galimus subsidijuojamus pasiūlymus iki viešosios sutarties skyrimo, jei ji mano, kad koncentracija arba pasiūlymas, atsižvelgiant į jų poveikį Sąjungoje, turėtų būti ex ante peržiūrėti. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę savo iniciatyva peržiūrėti jau įgyvendintas koncentracijas arba skirtas viešąsias sutartis;

(32)kai peržiūrima koncentracija, vertinimas, ar vidaus rinka yra iškraipyta, turėtų apimti tik nagrinėjamą koncentraciją ir jame turėtų būti atsižvelgiama tik į užsienio subsidijas, suteiktas per trejus metus iki koncentracijos;

(33)poreikis spręsti iškraipymą sukeliančių užsienio subsidijų klausimą yra ypač aktualus vykdant viešuosius pirkimus, turint omenyje jų ekonominę svarbą vidaus rinkoje ir tai, kad jie finansuojami iš mokesčių mokėtojų lėšų. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai gavus pranešimą iki viešosios sutarties ar koncesijos skyrimo patikrinti informaciją apie užsienio finansinius įnašus dalyvaujančioms įmonėms, susijusius su viešųjų pirkimų procedūra. Išankstiniai pranešimai turėtų būti privalomi, kai viršijama šiame reglamente nustatyta ribinė vertė, kad būtų užfiksuoti ekonomiškai reikšmingi atvejai ir kartu mažinama administracinė našta ir netrukdoma MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tas įpareigojimas iš anksto pranešti viršijus ribinę vertę taip pat turėtų būti taikomas ekonominės veiklos vykdytojų grupėms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES 40 26 straipsnio 2 dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 41 19 straipsnio 2 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 42 37 straipsnio 2 dalyje. Jis taip pat turėtų būti taikomas pagrindiniams subrangovams ir pagrindiniams įmonės tiekėjams;

(34)kai apie užsienio finansinį įnašą pranešama vykdant viešųjų pirkimų procedūrą, vertinama turėtų būti tik ta procedūra;

(35)turėtų būti užtikrinta, kad visų viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujančių įmonių atžvilgiu būtų laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių principų, visų pirma proporcingumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir skaidrumo principų, neatsižvelgiant į pagal šį reglamentą inicijuotus ir nebaigtus tyrimus;

(36)turėtų būti laikoma, kad užsienio subsidijos, kuriomis įmonei suteikiama galimybė pateikti pasiūlymą, kuris yra nepagrįstai palankus, palyginti su atitinkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis, iš tikrųjų iškraipo ar gali iškraipyti viešųjų pirkimų procedūrą. Todėl tie iškraipymai turėtų būti vertinami remiantis 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse apibūdintu nebaigtiniu rodiklių rinkiniu, taip pat nepagrįstai palankaus pasiūlymo sąvoka. Rodikliai turėtų padėti nustatyti, kaip užsienio subsidija iškraipo konkurenciją, pagerindama įmonės konkurencinę padėtį ir suteikdama jai galimybę pateikti nepagrįstai palankų pasiūlymą. Įmonėms turėtų būti suteikta galimybė pagrįsti, kad pasiūlymas nėra nepagrįstai palankus, be kita ko, pateikiant Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus paaiškinimus. Draudimas skirti sutartį turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai pasiūlymo, kuriam skiriamos užsienio subsidijos, palankaus pobūdžio negalima pagrįsti, pasiūlymą pateikusiai įmonei būtų skirta sutartis, o pasiūlymą teikianti įmonė nepasiūlytų prisiimti įsipareigojimų, kurie būtų laikomi tinkamais ir pakankamais, kad iškraipymas būtų visiškai ir veiksmingai pašalintas;

(37)atsižvelgiant į koncentracijų ir viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo ex ante peržiūros mechanizmo pobūdį ir į būtinybę užtikrinti teisinį tikrumą dėl šių konkrečių sandorių, Komisija negali savo iniciatyva dar kartą peržiūrėti koncentracijos arba viešųjų pirkimų konkurso, apie kurį pranešta ir kuris buvo įvertintas pagal atitinkamas procedūras. Tačiau finansiniai įnašai, apie kuriuos Komisija buvo informuota taikant pranešimo procedūrą, taip pat gali būti svarbūs ne tik koncentracijos ar viešųjų pirkimų procedūros atveju. Siekdama surinkti informaciją apie užsienio subsidijas, Komisija turėtų turėti galimybę pradėti konkrečių ekonomikos sektorių, konkrečių rūšių ekonominės veiklos arba konkrečių užsienio subsidijų priemonių naudojimo tyrimus;

(38)dėl tų pačių priežasčių tikslinga nustatyti vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminus;

(39)siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga skelbti visų Komisijos priimtų sprendimų visą tekstą arba jo santrauką;

(40)skelbdama savo sprendimus, Komisija turėtų laikytis profesinės paslapties, taip pat visos konfidencialios informacijos, verslo paslapčių ir asmens duomenų apsaugos taisyklių pagal Sutarties 339 straipsnį;

(41)tais atvejais, kai manoma, kad informacijai, kurią įmonė nurodė kaip konfidencialią ar verslo paslaptį, nėra taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, tikslinga numatyti mechanizmą, kuriuo naudodamasi Komisija galėtų nuspręsti dėl tokios informacijos atskleidimo masto. Tokiuose sprendimuose atmesti pareiškimą, kad informacija yra konfidenciali, turėtų būti nurodytas laikotarpis, kuriam pasibaigus informacija bus atskleista, kad respondentas galėtų pasinaudoti galima teismine apsauga, įskaitant bet kurią laikinąją priemonę;

(42)įmonės arba įmonių asociacijos, susijusios su tyrimu pagal šį reglamentą, turėtų turėti galimybę pateikti pastabas. Užtikrinant atitinkamų įmonių teisių į gynybą apsaugą, labai svarbu apsaugoti verslo paslaptis;

(43)šio reglamento įgyvendinimas Sąjungoje turėtų atitikti Sąjungos teisę, PPO sutartį ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal kitus prekybos ir investicijų susitarimus, kuriuose dalyvauja Sąjunga arba valstybės narės;

(44)Sutarties 34, 49, 56 ir 63 straipsnių apribojimai gali būti pateisinami būtinybe išvengti nesąžiningos konkurencijos, jei tokie apribojimai, kaip ir kiti pagrindinių laisvių apribojimai, atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus, pavyzdžiui, proporcingumo, teisinio tikrumo ir pagrindinių teisių principus;

(45)šio reglamento įgyvendinimas gali dubliuotis su sektorių taisyklėmis, visų pirma jūrų ir oro transporto srityje. Todėl būtina paaiškinti šio reglamento ir su užsienio subsidijomis susijusių sektorinių priemonių, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1035 43 , Tarybos reglamento (EEB) 4057/86 44 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/712 45 , ryšį;

(46)kai išsamaus tyrimo pabaigoje Komisija priima sprendimą, valstybės narės prieš sprendimo priėmimą turėtų būti tinkamai įtrauktos į patariamąją procedūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 46 4 straipsnį. Šios procedūros pasirinkimas yra pagrįstas atsižvelgiant į valstybių narių vaidmenį įgyvendinant konkurencijos ir valstybės pagalbos priemones, kuriomis taip pat siekiama suvienodinti sąlygas vidaus rinkoje;

(47)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pagal Sutarties 291 straipsnį. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi siekiant nustatyti pranešimų apie koncentracijas ir finansinius įnašus vykdant viešųjų pirkimų procedūras formą ir turinį, informacijos atskleidimo detales, skaidrumo reikalavimų formą ir turinį, terminų apskaičiavimą, įsipareigojimų sąlygas ir terminus ir išsamias taisykles dėl procedūrinių veiksmų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūrų tyrimais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(48)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir ilguoju laikotarpiu, kad būtų užtikrinta pakankama atvejų, ištirtų tiek per pranešimus, tiek ex officio, aprėptis, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos pranešimo apie koncentracijas ir viešųjų pirkimų procedūras ribinės vertės, tam tikrų kategorijų įmones atleidžiant nuo įpareigojimų pranešti pagal šį reglamentą, taip pat iš dalies keičiami koncentracijų, apie kurias pranešta, arba finansinių įnašų, apie kuriuos pranešta vykdant viešųjų pirkimų procedūrą, preliminarios peržiūros ir išsamių tyrimų terminai. Kalbant apie finansinius įnašus, susijusius su viešųjų pirkimų procedūra, įgaliojimais priimti tokius aktus turėtų būti naudojamasi atsižvelgiant į MVĮ interesus. Ypač svarbu, kad rengdama tuos aktus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 47 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti nuolat suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(49)kai apie koncentraciją turi būti pranešta pagal šį reglamentą, finansiniai įnašai, suteikti bet kuriai iš koncentracijos šalių per trejus metus iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Viešųjų pirkimų procedūros atveju šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas finansiniam įnašui, kuris suteiktas įmonei per trejus metus iki šio reglamento taikymo pradžios dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

(1)Šiuo reglamentu nustatomos vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų tyrimo ir tokių iškraipymų pašalinimo taisyklės ir procedūros. Tokie iškraipymai gali atsirasti dėl bet kokios ekonominės veiklos, ypač vykdant koncentracijas ir viešųjų pirkimų procedūras.

(2)Šis reglamentas skirtas finansinėms subsidijoms, suteiktoms ekonominę veiklą vidaus rinkoje vykdančiai įmonei. Laikoma, kad įmonė, įgyjanti Sąjungoje įsisteigusios įmonės kontrolę arba su ja susijungianti, arba įmonė, dalyvaujanti viešųjų pirkimų procedūroje, vykdo ekonominę veiklą vidaus rinkoje.

2 straipsnis

Užsienio subsidijos buvimas

(1)Šiame reglamente laikoma, kad užsienio subsidija egzistuoja, kai trečioji valstybė skiria finansinį įnašą, kuris yra naudingas ekonominę veiklą vidaus rinkoje vykdančiai įmonei ir kuris teisiškai ar faktiškai skirtas tik vienai įmonei ar sektoriui arba keliomis įmonėmis ar sektoriams.

(2)Šiame reglamente:

(a)finansinį įnašą sudaro:

i) lėšų ar įsipareigojimų, pavyzdžiui, kapitalo injekcijų, dotacijų, paskolų, paskolų garantijų, mokestinių paskatų, veiklos nuostolių užskaitos, kompensacijos už valdžios institucijų užkraunamą finansinę naštą, atleidimo nuo skolos arba grafiko pakeitimo, perleidimas;

ii) negautos pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos, arba

iii) prekių tiekimas ar paslaugų teikimas arba prekių ir paslaugų pirkimas;

(b)trečiosios valstybės teikiamą finansinį įnašą sudaro finansinis įnašas, kurį teikia:

i) centrinė valdžia ir visų kitų lygmenų valdžios institucijos;

ii) užsienio viešieji subjektai, kurių veiksmai gali būti priskirti trečiajai valstybei, atsižvelgiant į tokius elementus, kaip subjekto ypatybės, teisinė ir ekonominė aplinka, vyraujanti valstybėje, kurioje veikia subjektas, įskaitant vyriausybės vaidmenį ekonomikoje, arba

iii) bet kuris privatus subjektas, kurio veiksmai gali būti priskirti trečiajai valstybei, atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes.

3 straipsnis

Vidaus rinkos iškraipymai

(1)Laikoma, kad vidaus rinka yra iškraipyta, kai užsienio subsidija gali pagerinti atitinkamos įmonės konkurencinę padėtį vidaus rinkoje ir taip iš tikrųjų neigiamai veikia arba gali veikti konkurenciją vidaus rinkoje. Ar vidaus rinka iškraipoma, nustatoma remiantis rodikliais, kurie gali apimti:

(a)subsidijos sumą; 

(b)subsidijos pobūdį;

(c)įmonės ir atitinkamų rinkų padėtį;

(d)atitinkamos įmonės ekonominės veiklos vidaus rinkoje lygį;

(e)užsienio subsidijos tikslą ir sąlygas, taip pat jos naudojimą vidaus rinkoje.

(2)Mažai tikėtina, kad užsienio subsidija iškraipytų vidaus rinką, jei jos bendra suma per bet kurį trejų iš eilės einančių finansinių metų laikotarpį būtų mažesnė nei 5 mln. EUR.

4 straipsnis

Užsienio subsidijų, kurios labiausiai tikėtina, kad iškraipys vidaus rinką, kategorijos

Labiausiai tikėtina, kad vidaus rinką iškraipys bet kuriai iš toliau nurodytų kategorijų priskiriama užsienio subsidija:

(1)užsienio subsidija, suteikta sunkumų patiriančiai įmonei, t. y. kuri, jei negaus subsidijos, trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai nutrauks veiklą, nebent būtų parengtas restruktūrizavimo planas, galintis užtikrinti ilgalaikį tos įmonės gyvybingumą, kuriame būtų numatytas reikšmingas įmonės nuosavas įnašas;

(2)užsienio subsidija neribotos garantijos forma, skirta įmonės skoloms ar įsipareigojimams, t. y. be jokių apribojimų dėl tokios garantijos sumos ar trukmės;

(3)užsienio subsidija, kuria tiesiogiai palengvinama koncentracija;

(4)užsienio subsidija, kuria įmonei suteikiama galimybė pateikti nepagrįstai palankų pasiūlymą, kuriuo remiantis įmonei būtų skirta viešoji sutartis.

5 straipsnis

Pusiausvyros tyrimas

(1)Pagrįstais atvejais Komisija įvertina neigiamo užsienio subsidijos poveikio, t. y. vidaus rinkos iškraipymo, ir teigiamo poveikio atitinkamos ekonominės veiklos plėtrai pusiausvyrą.

(2)Spręsdama, ar taikyti kompensacines priemones, ar priimti įsipareigojimus, Komisija atsižvelgia į neigiamo ir teigiamo poveikio pusiausvyrą ir į tų kompensacinių priemonių ar įsipareigojimų pobūdį ir lygį.

6 straipsnis

Įsipareigojimai ir kompensacinės priemonės

(1)Siekdama pašalinti vidaus rinkos iškraipymą, kurį iš tikrųjų sukėlė arba gali sukelti užsienio subsidija, Komisija gali nustatyti kompensacines priemones. Atitinkama įmonė taip pat gali pasiūlyti prisiimti įsipareigojimus.

(2)Įsipareigojimais ar kompensacinėmis priemonėmis visapusiškai ir veiksmingai pašalinamas užsienio subsidijos sukeltas vidaus rinkos iškraipymas.

(3)Įsipareigojimus ar kompensacines priemones gali sudaryti:

(a)pasiūlymas sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikti prieigą prie infrastruktūros, kuri buvo įgyta arba remiama pasitelkiant iškraipymą sukeliančias užsienio subsidijas, išskyrus atvejus, kai tokia sąžininga ir nediskriminacinė prieiga jau numatyta galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose;

(b)pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas;

(c)susilaikymas nuo tam tikrų investicijų;

(d)turto, įsigyto arba sukurto naudojantis užsienio subsidijomis, licencijavimas sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis;

(e)mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų skelbimas;

(f)tam tikro turto pardavimas;

(g)reikalavimas, kad atitinkamos įmonės nutrauktų koncentraciją;

(h)užsienio subsidijos grąžinimas kartu su atitinkamomis palūkanomis.

(4)Komisija gali nustatyti ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimus.

(5)Jei įmonė pasiūlo prisiimti įsipareigojimus, kuriais visiškai ir veiksmingai pašalinamas vidaus rinkos iškraipymas, Komisija gali juos priimti ir nustatyti, kad jie įmonei būtų privalomi sprendimu dėl įsipareigojimų pagal 9 straipsnio 3 dalį.

(6)Kai atitinkama įmonė siūlo grąžinti užsienio subsidiją kartu su atitinkamomis palūkanomis, Komisija sutinka su tokiu grąžinimu kaip įsipareigojimu, jei ji gali įsitikinti, kad grąžinimas yra skaidrus ir veiksmingas, kartu atsižvelgdama į priemonių vengimo riziką.

2 skyrius. Užsienio subsidijų ex officio peržiūra

7 straipsnis

Užsienio subsidijų ex officio peržiūra

Komisija gali savo iniciatyva išnagrinėti bet kurio šaltinio informaciją apie įtariamai iškraipymą sukeliančias užsienio subsidijas.

8 straipsnis

Preliminari peržiūra

(1)Komisija siekia gauti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina norint preliminariai įvertinti, ar nagrinėjamas finansinis įnašas yra užsienio subsidija ir ar ji iškraipo vidaus rinką. Tuo tikslu Komisija visų pirma gali:

(a)paprašyti informacijos pagal 11 straipsnį;

(b)atlikti patikrinimus Sąjungoje ir už jos ribų pagal 12 arba 13 straipsnį.

(2)Jeigu Komisija, remdamasi preliminaria peržiūra, mano, kad yra pakankamai požymių, jog įmonei buvo suteikta vidaus rinką iškraipanti užsienio subsidija, ji:

(a)priima sprendimą pradėti išsamų tyrimą (toliau – sprendimas pradėti išsamų tyrimą), kuriame apibendrinami svarbūs faktiniai ir teisiniai klausimai ir pateikiamas preliminarus užsienio subsidijos buvimo ir faktinio ar galimo vidaus rinkos iškraipymo įvertinimas;

(b)informuoja atitinkamą įmonę, ir

(c)Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriuo suinteresuotosios šalys, valstybės narės ir atitinkama trečioji valstybė raginamos per nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę.

(3)Jei Komisija, atlikusi preliminarų vertinimą, padaro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo pradėti išsamų tyrimą dėl to, kad užsienio subsidijos nėra, arba dėl to, kad nėra požymių, kad vidaus rinka būtų arba galėtų būti iškraipyta, ji užbaigia preliminarią peržiūrą ir apie tai informuoja atitinkamą įmonę.

9 straipsnis

Išsamus tyrimas

(1)Atlikdama išsamų tyrimą, Komisija toliau vertina vidaus rinką iškraipančią užsienio subsidiją, nurodytą sprendime pradėti išsamų tyrimą, siekdama gauti visą informaciją, kurią jį laiko reikalinga pagal 11, 12 ir 13 straipsnius.

(2)Jei Komisija nustato, kad užsienio subsidija iškraipo vidaus rinką, kaip apibrėžta 3–5 straipsniuose, ji gali taikyti kompensacines priemones (toliau – sprendimas dėl kompensacinių priemonių).

(3)Jei Komisija nustato, kad užsienio subsidija iškraipo vidaus rinką, kaip apibrėžta 3–5 straipsniuose, o atitinkama įmonė pasiūlo prisiimti įsipareigojimus, kurie, Komisijos nuomone, yra tinkami ir pakankami, kad šis iškraipymas būtų visiškai ir veiksmingai pašalintas, ji gali priimti sprendimą, kuriuo šie įsipareigojimai taptų įmonei privalomi (toliau – sprendimas dėl įsipareigojimų). Sprendimas, kuriuo pritariama užsienio subsidijos grąžinimui pagal 6 straipsnio 6 dalį, laikomas sprendimu dėl įsipareigojimų.

(4)Komisija priima neprieštaravimo sprendimą, jei nustato, kad:

(a)preliminarus vertinimas, kaip nustatyta jos sprendime pradėti išsamų tyrimą, nepatvirtinamas; arba

(b)vidaus rinkos iškraipymą nusveria teigiamas poveikis, kaip apibrėžta 5 straipsnyje.

10 straipsnis

Laikinosios priemonės

Komisija gali imtis laikinųjų priemonių, kai:

(1)yra požymių, kad finansinis įnašas yra užsienio subsidija ir iškraipo vidaus rinką; ir

(2)kyla rimtas pavojus, kad bus padaryta didelė ir nepataisoma žala konkurencijai vidaus rinkoje.

11 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

(1)Komisija gali paprašyti, kad atitinkama įmonė pateiktų visą reikalingą informaciją.

(2)Komisija taip pat gali prašyti tokios informacijos iš kitų įmonių ar įmonių asociacijų.

(3)Įmonei ar įmonių asociacijai skirtame prašyme pateikti informaciją:

(a)nurodomas jo teisinis pagrindas ir tikslas, patikslinama, kokios informacijos reikia, ir nustatomas atitinkamas terminas, per kurį informacija turi būti pateikta;

(b)pareiškiama, kad, jei pateikta informacija yra neteisinga, neišsami arba klaidinanti, gali būti skiriamos 15 straipsnyje numatytos vienkartinės ir periodinės baudos;

(c)pareiškiama, kad pagal 14 straipsnį, jei atitinkama įmonė nebendradarbiauja, Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turimais faktais.

(4)Komisijos prašymu valstybės narės jai suteikia visą reikalingą informaciją, kad ji galėtų vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas pareigas.

(5)Komisija taip pat gali paprašyti, kad atitinkama trečioji valstybė pateiktų visą reikalingą informaciją.

12 straipsnis

Patikrinimai Sąjungoje

(1)Komisija gali atlikti būtinus įmonių patikrinimus.

(2)Komisijai atliekant tokį patikrinimą, pareigūnams, kuriuos Komisija įgaliojo atlikti patikrinimą, suteikiama teisė:

(a)patekti į bet kurias atitinkamos įmonės patalpas ir teritoriją;

(b)patikrinti buhalterines knygas ir kitus verslo dokumentus ir padaryti arba paprašyti padaryti jų kopijas;

(c)paprašyti bet kurios įmonės atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir užrašyti atsakymus;

(d)užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti.

(3)Atitinkama įmonė turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, kuriuos Komisija įgaliojo atlikti patikrinimą, savo įgaliojimais naudojasi pateikę Komisijos sprendimą:

(a)kuriame nurodytas patikrinimo objektas ir tikslas;

(b)kuriame nurodyta, kad pagal 14 straipsnį, jei atitinkama įmonė nebendradarbiauja, Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turimais faktais;

(c)kuriame nurodyta galimybė skirti vienkartines ir periodines baudas, kaip numatyta 15 straipsnyje.

(4)Gerokai iki patikrinimo Komisija apie jį informuoja valstybę narę, kurios teritorijoje jis bus atliekamas.

(5)Komisijos pareigūnai ir valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, įgalioti arba paskirti pareigūnai valstybės narės arba Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems lydintiesiems asmenims. Todėl jiems suteikiami 2 dalyje numatyti įgaliojimai.

(6)Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ar kiti lydintieji asmenys nustato, kad įmonė priešinasi pagal šį straipsnį atliekamam patikrinimui, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą paramą ir, kai reikia, kreipiasi pagalbos į policiją ar kitą teisėsaugos instituciją, kad galėtų atlikti patikrinimą.

(7)Komisijos prašymu valstybė narė savo teritorijoje pagal savo nacionalinę teisę atlieka bet kokius patikrinimus arba taiko kitas faktų nustatymo priemones, kad nustatytų, ar esama užsienio subsidijos, iškraipančios vidaus rinką.

13 straipsnis

Patikrinimai už Sąjungos ribų

Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas pareigas, Komisija gali atlikti patikrinimus trečiosios valstybės teritorijoje, jei atitinkama įmonė davė sutikimą, o trečiosios valstybės vyriausybė buvo oficialiai informuota ir sutiko, kad būtų atliktas patikrinimas. Analogiškai taikomos 12 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 3 dalies a ir b punktai.

14 straipsnis

Nebendradarbiavimas

(1)Remdamasi turimais faktais Komisija gali priimti sprendimą pagal 8 arba 9 straipsnius, jei atitinkama įmonė arba trečioji valstybė:

(a)atsiliepdama į 11 straipsnyje nurodytą prašymą pateikti informaciją pateikia neišsamią, neteisingą ar klaidinančią informaciją;

(b)nepateikia prašomos informacijos per Komisijos nustatytą terminą;

(c)atsisako leisti Komisijai atlikti patikrinimą Sąjungoje arba už jos ribų pagal 12 arba 13 straipsnį; arba

(d)kitaip trukdo atlikti preliminarią peržiūrą arba išsamų tyrimą.

(2)Jei įmonė ar įmonių asociacija, valstybė narė arba trečioji valstybė Komisijai pateikė neteisingą ar klaidinančią informaciją, į tą informaciją neatsižvelgiama.

(3)Jeigu atitinkama įmonė, įskaitant valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamą viešąją įmonę, nepateikia būtinos informacijos, kad būtų galima nustatyti, ar finansinis įnašas jai suteikia naudos, ta įmonė gali būti laikoma gavusia tokios naudos.

(4)Naudojantis turimais faktais procedūros rezultatas atitinkamai įmonei gali būti mažiau palankus, nei būtų buvęs tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

15 straipsnis

Vienkartinės ir periodinės baudos

(1)Komisija gali priimti sprendimą skirti vienkartines ir periodines baudas, jei atitinkama įmonė arba įmonių asociacija tyčia ar dėl aplaidumo:

(a)atsiliepdamos į prašymą, pateiktą pagal 11 straipsnį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą laikotarpį;

(b)per 12 straipsnyje numatytus patikrinimus pateikia ne visas reikalaujamas su vykdoma veikla susijusias buhalterines knygas ar kitus verslo dokumentus;

(c)atsakydama į klausimus, užduotus pagal 12 straipsnio 2 dalies c punktą:

i) pateikia neteisingą ar klaidinantį atsakymą,

ii) per Komisijos nustatytą laikotarpį neištaiso darbuotojo pateikto neteisingo, neišsamaus ar klaidinančio atsakymo,

iii) nepateikia išsamaus atsakymo apie faktus, susijusius su patikrinimo, nurodyto atlikti pagal 12 straipsnio 3 dalį priimtame sprendime, objektu ir tikslu, arba atsisako pateikti tokį atsakymą;

(d)atsisako leisti atlikti pagal 12 straipsnį nurodytus patikrinimus arba pažeidė plombas, uždėtas pagal 12 straipsnio 2 dalies d punktą.

(2)1 dalyje nurodytais atvejais skiriamos vienkartinės baudos turi neviršyti 1 % atitinkamos įmonės ar įmonių asociacijos bendros praėjusių finansinių metų apyvartos;

(3)1 dalyje nurodytais atvejais skiriamos periodinės baudos turi neviršyti 5 % atitinkamos įmonės ar įmonių asociacijos bendros praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną ir yra skaičiuojamas nuo sprendime nustatytos dienos tol, kol ji nepateikia išsamios ir teisingos informacijos, kurios prašė Komisija.

(4)Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį, Komisija nustato galutinį dviejų savaičių terminą, per kurį atitinkama įmonė arba įmonių asociacija turi pateikti trūkstamą informaciją.

(5)Jei atitinkama įmonė nesilaiko sprendimo dėl įsipareigojimų pagal 9 straipsnio 3 dalį, sprendimo, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės pagal 10 straipsnį, arba sprendimo, kuriuo nustatomos kompensacinės priemonės pagal 9 straipsnio 2 dalį, Komisija gali priimti sprendimą skirti:

(a)vienkartines baudas, neviršijančias 10 % atitinkamos įmonės bendros praėjusių finansinių metų apyvartos; ir

(b)periodines baudas, neviršijančias 5 % atitinkamos įmonės bendros praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną reikalavimų nesilaikymo dieną, skaičiuojant nuo Komisijos sprendimo skirti tokias baudas priėmimo dienos iki tol, kol Komisija nustatys, kad atitinkama įmonė laikosi sprendimo.

(6)Nustatant vienkartinės arba periodinės baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tinkamai laikantis proporcingumo ir tinkamumo principų.

16 straipsnis

Panaikinimas

Komisija gali panaikinti pagal 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą bet kuriuo iš šių atvejų:

(1)kai atitinkama įmonė pažeidžia savo įsipareigojimus arba nustatytas kompensacines priemones;

(2)kai sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija.

3 skyrius. Koncentracija

17 straipsnis

Užsienio subsidijų sukelti vidaus rinkos iškraipymai koncentracijos atveju

Koncentracijos atveju vertinant, ar esama vidaus rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta 3 arba 4 straipsnyje, apsiribojama tik konkrečia koncentracija. Vertinant atsižvelgiama tik į užsienio subsidijas, suteiktas per trejus kalendorinius metus iki sutarties sudarymo, viešo pasiūlymo paskelbimo arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimo.

18 straipsnis

Koncentracijos apibrėžtis ir pranešimo apie jas ribinės vertės

(1)Šiame reglamente laikoma, kad koncentracija atsiranda tada, kai ilgalaikis kontrolės pasikeitimas įvyksta dėl kurios nors iš šių priežasčių:

(a)dviejų arba daugiau anksčiau savarankiškų įmonių arba jų dalių susijungimo;

(b)įsigijimo, kai įmonę įsigijo vienas arba daugiau asmenų, kurie jau kontroliuoja bent vieną įmonę, arba kai įmonę įsigijo viena ar kelios įmonės pirkdamos vertybinius popierius arba turtą, sudariusios sutartį arba kitomis priemonėmis, kurios leidžia tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti vieną arba kelias kitas įmones arba jų dalis.

(2)Bendrosios įmonės, kuri nuolat atlieka visas savarankiško ūkio subjekto funkcijas, sukūrimas yra laikomas koncentracija, kaip apibrėžta 1 dalyje.

(3)Taikant 19 straipsnį laikoma, kad koncentracija, apie kurią reikia pranešti, atsiranda tada, kai ją įvykdžius:

(a)įsigyta įmonė arba bent viena iš susijungiančių įmonių yra įsisteigusi Sąjungoje ir jos bendra apyvarta Sąjungoje yra ne mažesnė kaip 500 mln. EUR; ir

(b)atitinkamos įmonės iš trečiųjų valstybių per trejus kalendorinius metus iki pranešimo gavo didesnį kaip 50 mln. EUR bendrą finansinį įnašą.

(4)Steigiant 2 dalyje nurodytą bendrąją įmonę laikoma, kad koncentracija, apie kurią reikia pranešti, atsiranda, kai:

(a)pati bendroji įmonė arba viena iš jos patronuojančiųjų įmonių yra įsisteigusi Sąjungoje ir jos bendra apyvarta Sąjungoje yra ne mažesnė kaip 500 mln. EUR; ir

(b)pati bendroji įmonė ir jos patronuojančiosios įmonės iš trečiųjų valstybių per trejus kalendorinius metus iki pranešimo gavo didesnį kaip 50 mln. EUR bendrą finansinį įnašą.

19 straipsnis

Išankstiniai pranešimai apie koncentraciją

(1)Apie koncentracijas, apie kurias reikia pranešti, Komisijai pranešama prieš jas įvykdant ir po to, kai buvo sudaryta sutartis, paskelbtas viešas konkursas arba įsigytas kontrolinis akcijų paketas.

(2)Atitinkamos įmonės taip pat gali pranešti apie siūlomą koncentraciją, kai jos įrodo Komisijai savo sąžiningus ketinimus sudaryti susitarimą arba, jeigu skelbiamas viešas konkursas, kai jos viešai paskelbia apie savo ketinimą pateikti paraišką, jeigu dėl numatomo susitarimo arba paraiškos susidarytų koncentracija, apie kurią reikia pranešti pagal 1 dalį.

(3)Apie koncentraciją, susidarančią susijungus įmonėms, kaip apibrėžta 18 straipsnio 1 dalies a punkte, arba įgijus bendrą kontrolę, kaip apibrėžta 18 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrai praneša tame susijungime dalyvaujančios arba bendrą kontrolę įgyjančios šalys. Visais kitais atvejais pranešimą pateikia asmuo arba įmonė, įsigijusi vienos arba kelių įmonių arba jų dalių kontrolę.

(4)Jei atitinkamos įmonės nevykdo savo įpareigojimo pranešti, Komisija gali peržiūrėti koncentraciją, apie kurią reikia pranešti, pagal šį reglamentą, prašydama pranešti apie tą koncentraciją. Tokiu atveju Komisija neprivalo laikytis 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų.

(5)Komisija gali pareikalauti iš anksto pranešti apie bet kokią koncentraciją, apie kurią nereikia pranešti, kaip apibrėžta 18 straipsnyje, bet kuriuo metu iki jos įgyvendinimo, jeigu Komisija įtaria, kad atitinkamos įmonės per trejus metus iki koncentracijos galėjo pasinaudoti užsienio subsidijomis. Šiame reglamente tokia koncentracija laikoma koncentracija, apie kurią reikia pranešti.

20 straipsnis

Kontrolės apibrėžtis

(1)18 straipsnyje kontrolės samprata apima teises, sutartis arba bet kokias kitas priemones, kurios atskirai arba kartu, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, ypač:

(a)nuosavybės teise arba teise naudotis visu įmonės turtu arba jo dalimi;

(b)teisėmis arba sutartimis, kurios leidžia daryti lemiamą poveikį formuojant įmonės organus, jiems balsuojant arba priimant sprendimus.

(2)Kontrolę įgyja asmenys arba įmonės, kurie:

(a)yra teisių turėtojai arba turi teisių pagal atitinkamas sutartis; arba

(b)nebūdami tokių teisių turėtojai arba neturėdami jų pagal tokias sutartis turi galią naudotis iš jų išplaukiančiomis teisėmis.

21 straipsnis

Apyvartos apskaičiavimas

(1)Bendroji apyvarta apima koncentracijoje dalyvaujančių įmonių per praeitus finansinius metus vykdant jų įprastą veiklą už prekių pardavimą ir paslaugų teikimą gautas sumas, išskaičiavus prekybines nuolaidas ir pridėtinės vertės mokestį bei kitus tiesiogiai su apyvarta susijusius mokesčius. Atitinkamos įmonės bendroji apyvarta neapima 4 dalyje nurodytoms įmonėms parduotų produktų arba suteiktų paslaugų.

Apyvarta vidaus rinkoje apima įmonėms arba vartotojams vidaus rinkoje parduotus produktus ir suteiktas paslaugas.

(2)Nukrypstant nuo 1 dalies, kai koncentraciją sudaro vienos ar kelių įmonių padalinių įsigijimas, nepriklausomai nuo to, ar tie padaliniai yra savarankiški juridiniai subjektai, atsižvelgiama tik į pardavėjo ar pardavėjų metinę apyvartą, susijusią su įsigyjamais padaliniais, kurie yra koncentracijos objektas.

Tačiau du arba daugiau sandorių, kaip apibrėžta pirmojoje šios dalies pastraipoje, kuriuos per dvejų metų laikotarpį sudaro tie patys asmenys arba įmonės, laikomi viena ir ta pačia koncentracija, kuri atsiranda vėliausio sandorio sudarymo metu.

(3)Toliau nurodytų kategorijų įmonėse vietoj apyvartos naudojama:

(a)kredito įstaigose ir kitose finansų įstaigose šių rūšių pajamų suma, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 86/635/EEB 48 , atskaičius pridėtinės vertės mokestį ir kitus su šių rūšių pajamomis tiesiogiai susijusius mokesčius tam tikrais atvejais:

i) pajamos iš palūkanų ir panašios pajamos;

ii) pajamos iš vertybinių popierių:

–pajamos iš akcijų ir kitų kintamų pajamų vertybinių popierių,

–pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale,

–pajamos iš akcijų susijusiose įmonėse;

iii) gautini komisiniai;

iv) grynasis pelnas iš finansinių operacijų;

v) kitos veiklos pajamos;

(b)draudimo įmonėse apdrausta bendrų draudimo įmokų suma, kurią sudaro visos sumos, gautos arba gautinos pagal draudimo įmonių išduotas arba jų vardu išduotas draudimo sutartis, taip pat įskaitant išmokamas perdraudimo įmokas, atskaičius mokesčius ir parafiskalinius įnašus arba rinkliavas, uždedamas atsižvelgiant į individualias draudimo įmokas arba bendrą draudimo įmokų apimtį.

Taikant a punktą, kredito arba finansų įstaigos vidaus rinkoje apyvartą sudaro tame punkte apibrėžtų rūšių pajamos, kurias gauna tos įstaigos filialas ar padalinys, įsteigtas vidaus rinkoje.

(4)Nepažeidžiant 2 dalies, bendra atitinkamos įmonės apyvarta apskaičiuojama sudedant šias atitinkamas apyvartas:

(a)atitinkamos įmonės;

(b)tų įmonių, kuriose atitinkama įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai:

i) valdo daugiau nei pusę kapitalo arba verslo turto;

ii) turi daugiau kaip pusės balsų teisę;

iii) turi įgaliojimus skirti daugiau nei pusę narių į priežiūros tarybą, valdybą arba įmones teisiškai atstovaujančias institucijas;

iv) turi įmonės valdymo teisę;

(c)įmonių, turinčių atitinkamoje įmonėje b punkte nurodytas teises arba įgaliojimus;

(d)įmonių, kuriose c punkte nurodyta įmonė turi b punkte nurodytas teises arba įgaliojimus;

(e)įmonių, kuriose a–d punktuose nurodytos dvi ar daugiau įmonių bendrai turi b punkte nurodytas teises arba įgaliojimus.

(5)Kai atitinkamos įmonės bendrai turi 4 dalies b punkte išvardytas teises ar įgaliojimus, apskaičiuojant atitinkamų įmonių bendrą apyvartą:

(a)atsižvelgiama į apyvartą, susijusią su produktų pardavimu ir paslaugų teikimu, vykstančiu tarp bendrosios įmonės ir bet kurių trečiųjų įmonių ir ši apyvarta proporcingai ir lygiai padalijama atitinkamoms įmonėms;

(b)neatsižvelgiama į apyvartą, susijusią su produktų pardavimu arba paslaugų teikimu, vykstančiu tarp bendrosios įmonės ir kiekvienos iš atitinkamų įmonių arba bet kurios kitos įmonės, susijusios su viena iš jų, kaip nurodyta 4 dalies b–e punktuose.

22 straipsnis

Finansinių įnašų susumavimas

Bendras finansinis įnašas atitinkamai įmonei apskaičiuojamas sudedant atitinkamus finansinius įnašus, kuriuos iš trečiųjų valstybių gavo visos 21 straipsnio 4 dalies a–e punktuose nurodytos įmonės.

23 straipsnis

Koncentracijų sustabdymas ir terminai

(1)Koncentracija, apie kurią reikia pranešti, nevykdoma, kol apie ją nepranešta.

Be to, taikomi tokie terminai:

(a)kai Komisija gauna išsamų pranešimą, koncentracija nevykdoma 25 darbo dienas nuo to pranešimo gavimo;

(b)kai Komisija pradeda išsamų tyrimą ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo išsamaus pranešimo gavimo, koncentracija nevykdoma 90 darbo dienų nuo išsamaus tyrimo pradžios; tas laikotarpis pratęsiamas 15 darbo dienų, jei atitinkamos įmonės pasiūlo prisiimti įsipareigojimus pagal 6 straipsnį, siekdamos pašalinti vidaus rinkos iškraipymą;

(c)kai pagal 24 straipsnio 3 dalies a arba b punktą priimtu sprendimu paskelbiama, kad koncentracija neiškraipo vidaus rinkos, ji gali būti vėliau vykdoma.

Kiekvienas laikotarpis prasideda kitą darbo dieną nuo išsamaus pranešimo gavimo arba atitinkamo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

(2)1 dalimi neužkertamas kelias skelbti viešą konkursą arba sudaryti vertybinių popierių sandorių serijas, įskaitant tuos vertybinius popierius, kuriuos galima paversti kitais vertybiniais popieriais, kuriais galima prekiauti rinkoje, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje, ir kai šiais vertybiniais popieriais iš įvairių pardavėjų įgyjama kontrolė, jeigu:

(a)apie koncentraciją nedelsiant pranešama Komisijai remiantis 19 straipsniu ir

(b)vertybinių popierių įgijėjas nesinaudoja konkrečių vertybinių popierių teikiamomis balsavimo teisėmis arba jomis naudojasi tik siekdamas išlaikyti visą savo investicijų vertę remdamasis Komisijos numatyta nukrypti leidžiančia nuostata pagal 3 dalį.

(3)Gavusi prašymą Komisija gali leisti nukrypti nuo 1 ir 2 dalyse išdėstytų įsipareigojimų. Prašyme taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą nurodoma, kokiu pagrindu ją prašoma taikyti. Priimdama sprendimą dėl prašymo, Komisija visų pirma atsižvelgia į koncentracijos sustabdymo poveikį vienai ar kelioms su ja susijusioms įmonėms arba trečiajai šaliai ir į koncentracijos keliamą vidaus rinkos iškraipymo riziką. Tokia nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma laikantis tam tikrų sąlygų ir įpareigojimų, siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškraipoma vidaus rinka. Taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą galima prašyti ir prašymas gali būti patenkintas bet kuriuo metu, tiek prieš pranešimą, tiek sudarius sandorį.

(4)1 dalies b punkte numatyti terminai pratęsiami, jei atitinkamos įmonės pateikia atitinkamą prašymą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo išsamaus tyrimo pagal 8 straipsnį pradžios. Atitinkamos įmonės gali pateikti tik vieną tokį prašymą. Be to, bet kuriuo metu po išsamaus tyrimo pradžios Komisija, gavusi atitinkamų įmonių sutikimą, gali pratęsti 1 dalies b punkte nurodytą terminą. Bendra pagal šią pastraipą pratęsto termino trukmė turi neviršyti 20 darbo dienų.

(5)1 dalyje numatyti terminai išimties tvarka gali būti sustabdyti, jei įmonės nepateikė išsamios informacijos, kurios Komisija paprašė pagal 11 straipsnį, arba atsisakė leisti atlikti patikrinimą, nurodytą sprendimu pagal 12 straipsnį.

(6)Komisija gali priimti sprendimą pagal 24 straipsnio 3 dalį nebūdama susaistyta 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų tais atvejais, kai:

(a)ji mano, kad koncentracija įvykdyta pažeidžiant įsipareigojimus, susijusius su pagal 24 straipsnio 3 dalies a punktą priimtu sprendimu, kuriame nustatyta, kad be šių įsipareigojimų koncentracija iškraipytų vidaus rinką; arba

(b)sprendimas buvo atšauktas pagal 24 straipsnio 1 dalį.

(7)Bet kuris sandoris, įvykdytas pažeidžiant 1 dalį, laikomas galiojančiu tik priėmus sprendimą pagal 24 straipsnio 3 dalį.

(8)Šis straipsnis neturi jokių padarinių vertybinių popierių sandorių galiojimui, įskaitant tuos vertybinius popierius, kuriuos galima paversti kitais vertybiniais popieriais, kuriais galima prekiauti rinkoje, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje, nebent jei pirkėjas ir pardavėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris atliktas pažeidžiant 1 dalį.

24 straipsnis

Procedūrinės taisyklės, taikomos koncentracijų, apie kurias pranešta, preliminariai peržiūrai ir išsamiam tyrimui

(1)Koncentracijoms, apie kurias pranešta, taikomas 8 straipsnis, 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 10, 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsniai.

(2)Komisija gali pradėti išsamų tyrimą pagal 8 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo išsamaus pranešimo gavimo.

(3)Atlikusi išsamų tyrimą, Komisija priima vieną iš šių sprendimų:

(a)sprendimą dėl įsipareigojimų pagal 9 straipsnio 3 dalį;

(b)neprieštaravimo sprendimą pagal 9 straipsnio 4 dalį;

(c)sprendimą uždrausti koncentraciją, jei Komisija nustato, kad užsienio subsidija iškraipo vidaus rinką, kaip apibrėžta 3–5 straipsniuose.

(4)Sprendimai pagal 3 dalį priimami ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo išsamaus tyrimo pradžios, prireikus pratęsiant pagal 23 straipsnio 1 dalies b punktą ir 4–5 dalis. Jei Komisija per tą laiką sprendimo nepriima, atitinkamoms įmonėms leidžiama vykdyti koncentraciją.

(5)Visuose prašymuose, kad įmonė pateiktų informaciją, Komisija nurodo, ar terminai bus sustabdyti pagal 23 straipsnio 5 dalį, jei įmonė per nustatytą laikotarpį nepateiks išsamios informacijos.

(6)Nustačiusi, kad koncentracija jau įvykdyta ir kad ta koncentracija iškraipo vidaus rinką, kaip apibrėžta 3–5 straipsniuose, Komisija gali imtis vienos iš šių priemonių:

(a)reikalauti atitinkamų įmonių nutraukti koncentraciją, visų pirma nutraukiant susijungimą arba perduodant visas įsigytas akcijas arba turtą, kad būtų galima grįžti į pradinę padėtį iki koncentracijos įvykdymo; tokiomis aplinkybėmis, kai grįžti į pradinę padėtį iki koncentracijos įvykdymo nutraukiant koncentraciją neįmanoma, Komisija gali imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių, kad kiek įmanoma būtų grįžta į pradinę padėtį;

(b)nustatyti bet kokią kitą tinkamą priemonę siekiant užtikrinti, kad atitinkamos įmonės nutrauktų koncentraciją arba imtųsi kitų priemonių, kad būtų grįžta į pradinę padėtį, kaip reikalaujama jos sprendime.

a ir b punktuose nurodytos priemonės gali būti nustatytos arba sprendimu pagal 3 dalies c punktą, arba atskiru sprendimu.

Komisija gali imtis kurios nors iš a arba b punktuose nurodytų priemonių, jei nustato, kad koncentracija buvo įvykdyta pažeidžiant pagal 3 dalies a punktą priimtą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad, jei nebūtų prisiimti įsipareigojimai, koncentracija atitiktų 3 dalies c punkte nustatytą kriterijų.

(7)Komisija taip pat gali nurodyti taikyti 10 straipsnyje nurodytas laikinąsias priemones, jei:

(a)koncentracija įvykdyta pažeidžiant 19 straipsnį;

(b)koncentracija įvykdyta pažeidžiant sprendimą dėl įsipareigojimų pagal šio straipsnio 3 dalies a punktą.

25 straipsnis

Koncentracijoms taikomos vienkartinės ir periodinės baudos

(1)Komisija gali skirti vienkartines ir periodines baudas, kaip nustatyta 15 straipsnyje.

(2)Be to, Komisija gali priimti sprendimą atitinkamoms įmonėms skirti baudas, neviršijančias 1 % jų bendros praėjusių finansinių metų apyvartos, jeigu jos tyčia ar dėl aplaidumo pateikia neteisingą ar klaidinančią informaciją pranešime pagal 19 straipsnį arba jo papildymą.

(3)Komisija sprendimu gali skirti atitinkamoms įmonėms vienkartines baudas, neviršijančias 10 % jų bendros praėjusių finansinių metų apyvartos, jei jos tyčia ar dėl aplaidumo:

(a)nepraneša apie koncentraciją, apie kurią reikia pranešti pagal 19 straipsnį prieš ją įvykdant, išskyrus atvejus, kai joms aiškiai leidžiama tai daryti pagal 23 straipsnį;

(b)vykdo koncentraciją pažeisdamos 23 straipsnį;

(c)vykdo koncentraciją, apie kurią pranešta ir kurią uždrausta vykdyti pagal 24 straipsnio 3 dalies c punktą.

4 skyrius. Viešųjų pirkimų procedūros

26 straipsnis

Užsienio subsidijų sukelti vidaus rinkos iškraipymai vykdant viešųjų pirkimų procedūras

Užsienio subsidijos, dėl kurių iškraipoma arba gali būti iškraipyta viešųjų pirkimų procedūra, suprantamos kaip užsienio subsidijos, kuriomis įmonei sudaroma galimybė pateikti pasiūlymą, kuris būtų nepagrįstai pranašus, palyginti su atitinkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Vertinant, ar esama vidaus rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, ir ar pasiūlymas yra nepagrįstai pranašus, palyginti su atitinkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis, apsiribojama tik konkrečia viešųjų pirkimų procedūra. Vertinant atsižvelgiama tik į užsienio subsidijas, suteiktas per trejus metus iki pranešimo.

27 straipsnis

Viešųjų pirkimų procedūrų apibrėžtis ir pranešimo apie jas ribinė vertė

(1)28 straipsnyje viešųjų pirkimų procedūra reiškia:

(a)bet kokios rūšies viešojo pirkimo sutarties, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte, arba prekių, darbų ir paslaugų pirkimo sutarties, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 2 straipsnio 1 dalyje, sudarymo procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES;

(b)darbų arba paslaugų koncesijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES 5 straipsnio 1 punkte, suteikimo procedūrą;

(c)sutarčių skyrimo procedūras, nurodytas Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 4 dalies a punkte, Direktyvos 2014/24/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte ir Direktyvos 2014/25/ES 20 straipsnio 1 dalies a punkte.

(2)Taikant 28 straipsnį laikoma, kad apie užsienio finansinį įnašą, gautą vykdant ES viešųjų pirkimų procedūrą, būtina pranešti, kai numatoma tų viešųjų pirkimų vertė yra 250 mln. EUR arba didesnė.

(3)Šis skyrius netaikomas sutarčių, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB 49 , sudarymo procedūroms.

(4)Šiame skyriuje vartojami terminai „perkančioji organizacija“, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnyje, Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnyje, ir „perkantysis subjektas“, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnyje.

28 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie užsienio finansinius įnašus vykdant viešųjų pirkimų procedūras

(1)Pateikdamos pasiūlymą arba prašymą dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, įmonės perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui praneša apie visus per trejus metus iki to pranešimo gautus užsienio finansinius įnašus arba pateikdamas deklaraciją patvirtina, kad per pastaruosius trejus metus negavo jokių užsienio finansinių įnašų. Tokios informacijos ar deklaracijos nepateikusioms įmonėms sutartis neskiriama.

(2)Įpareigojimas pranešti apie užsienio finansinius įnašus pagal šią dalį taikoma ir ekonominės veiklos vykdytojams, ekonominės veiklos vykdytojų grupėms, nurodytoms Direktyvos 2014/23/ES 26 straipsnio 2 dalyje, Direktyvos 2014/24/ES 19 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2014/25/ES 37 straipsnio 2 dalyje, pagrindiniams subrangovams ir pagrindiniams tiekėjams. Subrangovas arba tiekėjas laikomas pagrindiniu, jeigu jo dalyvavimas užtikrina pagrindinius sutarties vykdymo elementus ir visais atvejais, kai jo įnašo ekonominė dalis viršija 30 % numatomos sutarties vertės.

(3)Ekonominės veiklos vykdytojų grupės, pagrindinių subrangovų ir pagrindinių tiekėjų atveju pranešimo pateikimu pasirūpina vadovaujantis ekonominės veiklos vykdytojas.

(4)Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas nedelsdami perduoda pranešimą Komisijai.

(5)Jei 1 dalyje nurodyta įmonė, ekonominės veiklos vykdytojai ar ekonominės veiklos vykdytojų grupės nepraneša apie užsienio finansinį įnašą arba jei toks pranešimas neperduodamas Komisijai, Komisija gali pradėti peržiūrą.

(6)Jei Komisija įtaria, kad įmonė galėjo pasinaudoti užsienio subsidijomis per trejus metus iki pasiūlymo pateikimo arba prašymo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje pateikimo, ji gali bet kuriuo metu iki sutarties skyrimo prašyti pranešti apie tos įmonės per bet kurią viešųjų pirkimų procedūrą gautus užsienio finansinius įnašus, apie kuriuos nereikia pranešti pagal 27 straipsnio 2 dalį arba kuriems taikoma šio straipsnio 5 dalis. Komisijai paprašius pranešti apie tokį finansinį įnašą, jis laikomas užsienio finansiniu įnašu, apie kurį reikia pranešti vykdant viešųjų pirkimų procedūrą.

29 straipsnis

Procedūrinės taisyklės, taikomos vykdant viešųjų pirkimų procedūrą gautų finansinių įnašų, apie kuriuos pranešta, preliminariai peržiūrai ir išsamiam tyrimui

(1)Vykdant viešųjų pirkimų procedūrą gautiems finansiniams įnašams, apie kuriuos pranešta, taikomas 8 straipsnis, 9 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 11, 12, 13, 14, 16 ir 22 straipsniai.

(2)Komisija atlieka preliminarią peržiūrą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo gavimo.

(3)Komisija per preliminarios peržiūros užbaigimo terminą nusprendžia, ar pradėti išsamų tyrimą, ir nedelsdama apie tai praneša atitinkamai įmonei ir perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui.

(4)Komisija gali priimti sprendimą užbaigti išsamų tyrimą ne vėliau kaip per 200 dienų nuo pranešimo gavimo. Išskirtinėmis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas pasikonsultavus su atitinkama perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu.

30 straipsnis

Komisijos sprendimai

(1)Jei atlikusi išsamų tyrimą Komisija nustato, kad įmonė gauna naudos iš užsienio subsidijos, kuri iškraipo vidaus rinką, kaip apibrėžta 3–5 straipsniuose, ir jei atitinkama įmonė pasiūlo prisiimti įsipareigojimus, kuriais visiškai ir veiksmingai panaikinamas vidaus rinkos iškraipymas, Komisija priima sprendimą dėl įsipareigojimų pagal 9 straipsnio 3 dalį. Atlikus vertinimą pagal 5 straipsnį, įmonės pateiktas pradinis pasiūlymas neturėtų būti pakeistas taip, kad tai būtų nesuderinama su Sąjungos teise.

(2)Jeigu atitinkama įmonė nepasiūlo prisiimti įsipareigojimų arba jei Komisija mano, kad 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai nėra nei tinkami, nei pakankami, kad iškraipymas būtų visiškai ir veiksmingai panaikintas, ji priima sprendimą, kuriuo draudžiama skirti sutartį atitinkamai įmonei (toliau – sprendimas, kuriuo draudžiama skirti sutartį).

(3)Jei atlikusi išsamų tyrimą Komisija nenustato, kad įmonė gauna naudos iš užsienio subsidijos, kuri iškraipo vidaus rinką, ji priima sprendimą pagal 9 straipsnio 4 dalį.

31 straipsnis

Vertinimai vykdant viešųjų pirkimų procedūrą, apimančią pranešimą ir sutarties skyrimo sustabdymą

(1)Atliekant preliminarią peržiūrą ir išsamų tyrimą gali būti toliau vykdomas viešųjų pirkimų procedūros pasiūlymų vertinimas. Sutartis neskiriama nepasibaigus 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

(2)Jei pagal 29 straipsnio 3 dalį priimamas sprendimas pradėti išsamų tyrimą, sutartis neskiriama įmonei, teikiančiai pranešimą pagal 28 straipsnį, kol Komisija nepriima sprendimo pagal 30 straipsnio 3 dalį arba kol nepasibaigia 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Jei per šį terminą Komisija nepriima sprendimo, sutartis gali būti skiriama bet kuriai įmonei, įskaitant tą, kuri teikia pranešimą.

(3)Sutartis gali būti skiriama įmonei, pateikiančiai deklaraciją pagal 28 straipsnį, prieš Komisijai priimant bet kurį iš 30 straipsnyje nurodytų sprendimų arba prieš pasibaigiant 29 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, tik jei įvertinus pasiūlymą nustatoma, kad atitinkama įmonė bet kuriuo atveju pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

(4)Kai Komisija priima sprendimą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pagal 30 straipsnio 2 dalį, sutartis gali būti skiriama įmonei, pateikusiai antrą geriausią pasiūlymą, dėl kurio nepriimtas sprendimas pagal 30 straipsnio 2 dalį.

(5)Jei Komisija priima sprendimą pagal 30 straipsnio 1 arba 3 dalį, sutartis gali būti skiriama bet kuriai įmonei, pateikusiai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, įskaitant, priklausomai nuo atvejo, įmonę (-es), pateikusią (-ias) pranešimą pagal 28 straipsnį.

(6)Visais atvejais perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas informuoja Komisiją apie visus sprendimus, susijusius su viešųjų pirkimų procedūros rezultatais.

(7)Visų viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujančių įmonių atžvilgiu laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių principų, įskaitant proporcingumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir skaidrumo principus. Atlikus užsienio subsidijų tyrimą pagal šį reglamentą perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas neturėtų atitinkamos įmonės atžvilgiu nustoti laikytis minėtų principų.

(8)Kiekvienas terminas prasideda kitą darbo dieną nuo pranešimo gavimo arba susijusio Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

32 straipsnis

Vienkartinės ir periodinės baudos, taikomos finansiniams įnašams vykdant viešųjų pirkimų procedūras

(1)Komisija gali skirti vienkartines ir periodines baudas, kaip nustatyta 15 straipsnyje.

(2)Be to, Komisija gali priimti sprendimą atitinkamoms įmonėms skirti baudas, neviršijančias 1 % jų bendros praėjusių finansinių metų apyvartos, jeigu jos tyčia ar dėl aplaidumo pateikia neteisingą ar klaidinančią informaciją pranešime pagal 28 straipsnį arba jo papildymą.

(3)Komisija gali priimti sprendimą atitinkamoms įmonėms skirti baudas, neviršijančias 10 % jų bendros praėjusių finansinių metų apyvartos, jeigu vykdydamos viešųjų pirkimų procedūrą jos tyčia ar dėl aplaidumo nepraneša apie subsidiją pagal 28 straipsnį.

5 skyrius. Bendros procedūrinės nuostatos

33 straipsnis

Procedūrų tarpusavio ryšys

(1)Finansinis įnašas, apie kurį vykdant koncentraciją pranešta pagal 19 straipsnį, gali būti svarbus ir dar kartą įvertinamas kitos ekonominės veiklos atžvilgiu.

(2)Finansinis įnašas, apie kurį vykdant viešųjų pirkimų procedūrą pranešta pagal 28 straipsnį, gali būti svarbus ir dar kartą įvertinamas kitos ekonominės veiklos atžvilgiu.

34 straipsnis

Rinkos tyrimas

(1)Jei turima informacija duoda pagrindo įtarti, kad tam tikrame sektoriuje, tam tikros rūšies ekonominei veiklai arba pagal konkrečią subsidijų priemonę skiriamos užsienio subsidijos gali iškraipyti vidaus rinką, Komisija gali atlikti konkretaus sektoriaus, konkrečios ekonominės veiklos rūšies arba konkrečios subsidijų priemonės naudojimo rinkos tyrimą. Atlikdama tą rinkos tyrimą Komisija gali prašyti atitinkamų įmonių ar įmonių asociacijų pateikti reikiamą informaciją ir gali atlikti būtinus patikrinimus. Komisija taip pat gali paprašyti, kad informaciją pateiktų atitinkama valstybė narė arba trečioji valstybė.

(2)Komisija gali paskelbti konkretaus sektoriaus, konkrečios ekonominės veiklos rūšies arba konkrečių subsidijų priemonių rinkos tyrimo rezultatų ataskaitą ir paprašyti suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(3)Atliekant tokius rinkos tyrimus gautą informaciją Komisija gali naudoti laikydamasi procedūrų pagal šį reglamentą.

(4)Taikomi šio reglamento 12, 13 ir 15 straipsniai.

35 straipsnis

Senaties terminai

(1)Komisijos įgaliojimams pagal 9 straipsnį taikomas dešimties metų senaties terminas, prasidedantis tą dieną, kai atitinkamai įmonei suteikiama užsienio subsidija. Bet kokie veiksmai, kurių Komisija imasi dėl užsienio subsidijos pagal 8, 11, 12 arba 13 straipsnius, senaties terminą nutraukia. Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

(2)Komisijos įgaliojimams skirti vienkartines ir periodines baudas pagal 15, 25 ir 32 straipsnius taikomas trejų metų senaties terminas, prasidedantis tą dieną, kai buvo padarytas 15, 25 arba 32 straipsniuose nurodytas pažeidimas. Tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atvejais senaties terminas prasideda tą dieną, kurią pažeidimas baigiasi. Bet kokie veiksmai, kurių Komisija imasi dėl 15, 25 ar 32 straipsniuose nurodyto pažeidimo, nutraukia vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminą. Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

(3)Komisijos įgaliojimams užtikrinti sprendimų, kuriais skiriamos vienkartinės ir periodinės baudos pagal 15, 25 ir 32 straipsnius, vykdymą taikomas penkerių metų senaties terminas, prasidedantis tą dieną, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas skirti vienkartines arba periodines baudas. Bet kokie Komisijos arba Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų sumokėta vienkartinė arba periodinė bauda, tą senaties terminą nutraukia. Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

36 straipsnis

Sprendimų skelbimas

(1)Komisija skelbia sutrumpintą pranešimą apie sprendimus, priimtus pagal 8 straipsnio 2 dalį.

(2)Pagal 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 24 straipsnio 3 dalį ir 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtus sprendimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 

(3)Skelbdama sutrumpintus pranešimus ir sprendimus, Komisija deramai atsižvelgia į teisėtus įmonių interesus apsaugoti savo verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją.

37 straipsnis

Sprendimų adresatai

(1)Pagal 8, 9, 15 straipsnius, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnį, 30 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnį priimti sprendimai yra skirti atitinkamoms įmonėms arba įmonių asociacijai. Komisija apie sprendimą nedelsdama praneša adresatui ir suteikia jam galimybę nurodyti Komisijai, kurią informaciją jis laiko konfidencialia. Komisija atitinkamai perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui pateikia visų Komisijos sprendimų, skirtų viešojo pirkimo procedūroje dalyvaujančiai įmonei, kopijas.

(2)Pagal 30 straipsnio 2 ir 3 dalis priimti sprendimai yra skirti atitinkamai perkančiajai organizacijai arba perkančiajam subjektui. Įmonei, kuriai draudžiama skirti viešojo pirkimo sutartį, Komisija pateikia to sprendimo kopiją.

38 straipsnis

Informacijos atskleidimas ir teisė į gynybą

(1)Prieš priimdama sprendimą pagal 9, 15 straipsnius, 24 straipsnio 3 dalies c punktą, 25 straipsnį, 30 straipsnio 2 dalį arba 32 straipsnį Komisija suteikia atitinkamai įmonei galimybę pateikti pastabas dėl to, kokiu pagrindu Komisija ketina priimti sprendimą.

(2)Komisija savo sprendimą grindžia tik tokiu pagrindu, dėl kurio atitinkamoms įmonėms buvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas.

39 straipsnis

Profesinė paslaptis

(1)Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo gauta.

(2)Komisija, jos pareigūnai ir kiti jos priežiūroje dirbantys asmenys neatskleidžia pagal šį reglamentą gautos informacijos, kuriai taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

(3)1 ir 2 dalys neužkerta kelio skelbti statistinius duomenis ir ataskaitas, kuriose nėra informacijos, leidžiančios identifikuoti konkrečias įmones ar įmonių asociacijas.

6 skyrius. Ryšys su kitomis priemonėmis

40 straipsnis

Ryšys su kitomis priemonėmis

(1)Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sutarties 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsnių, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 50 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 51 taikymui.

(2)Šiuo reglamentu nedaromas poveikis 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 52 taikymui.

(3)Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/452 53 taikymui.

(4)Šis reglamentas turi pirmenybę Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1035 atžvilgiu, kol tas reglamentas bus pradėtas taikyti pagal jo 18 straipsnį. Jeigu po tos datos užsienio subsidijai taikomas ir Reglamentas (ES) 2016/1035, ir šis reglamentas, pirmenybė teikiama Reglamentui (ES) 2016/1035. Tačiau šio reglamento nuostatoms, taikomoms viešiesiems pirkimams ir koncentracijai, teikiama pirmenybė prieš Reglamentą (ES) 2016/1035.

(5)Šiam reglamentui teikiama pirmenybė prieš Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4057/86.

(6)Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/712 taikymui. Koncentracijoms, apie kurias reikia pranešti, kaip apibrėžta šio reglamento 18 straipsnyje, ir kuriose dalyvauja oro vežėjai, taikomos 3 skyriaus nuostatos. Viešųjų pirkimų procedūroms, kaip apibrėžta šio reglamento 27 straipsnyje, kuriose dalyvauja oro vežėjai, taikomos 4 skyriaus nuostatos.

(7)Tyrimas pagal šį reglamentą nėra atliekamas, ir priemonės nėra taikomos arba jų nėra laikomasi, jeigu toks tyrimas ar priemonės prieštarautų Sąjungos įsipareigojimams pagal kokius nors jos pasirašytus susijusius tarptautinius susitarimus. Visų pirma pagal šį reglamentą nesiimama jokių veiksmų, kurie prilygtų konkrečiam veiksmui prieš subsidiją, kaip apibrėžta Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 32 straipsnio 1 dalyje. Šiuo reglamentu neužkertamas kelias Sąjungai naudotis savo teisėmis arba vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus.

7 skyrius. Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

41 straipsnis

Komiteto sprendimų priėmimo procedūra

Sprendimai pagal 9 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį ir 30 straipsnį priimami taikant 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

42 straipsnis

Komiteto įgyvendinimo aktų priėmimo procedūra

(1)Komisijai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

(a)pagal 19 straipsnį teikiamų pranešimų apie koncentracijas formos, turinio ir procedūrinės tvarkos;

(b)pagal 28 straipsnį teikiamų pranešimų apie vykdant viešųjų pirkimų procedūras gautus užsienio finansinius įnašus formos, turinio ir procedūrinės tvarkos;

(c)informacijos atskleidimo pagal 38 straipsnį tvarkos;

(d)skaidrumo reikalavimų formos, turinio ir procedūrinės tvarkos;

(e)išsamių terminų skaičiavimo taisyklių;

(f)30 straipsnyje numatytų įsipareigojimų prisiėmimo pasiūlymo sąlygų ir terminų;

(g)išsamių 28, 29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytų procedūrinių etapų taisyklių, susijusių su viešųjų pirkimų procedūrų tyrimais.

(2)1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

43 straipsnis

Komitetas

(1)Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas yra Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytas komitetas.

(2)Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

44 straipsnis

Deleguotieji aktai

(1)Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama:

(a)iš dalies pakeisti 18 ir 27 straipsniuose nustatytas pranešimų ribines vertes, atsižvelgiant į Komisijos praktiką per pirmuosius penkerius šio reglamento taikymo metus ir į taikymo veiksmingumą;

(b)atleisti tam tikrų kategorijų įmones nuo įpareigojimo pranešti pagal 19 ir 28 straipsnius, atsižvelgiant į Komisijos praktiką per pirmuosius penkerius šio reglamento taikymo metus, jei ši praktika leidžia nustatyti ekonominę veiklą, kurioje užsienio subsidijos greičiausiai neiškraipys vidaus rinkos;

(c)iš dalies pakeisti 24 ir 29 straipsniuose nustatytus peržiūros ir išsamių tyrimų terminus.

(2)1 dalyje nurodyti deleguotieji aktai priimami pagal 45 straipsnį.

45 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

(1)Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

(2)44 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui, prasidedančiam po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

(3)Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 44 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

(4)Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

(5)Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(6)Pagal 44 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

46 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

47 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

(1)Šis reglamentas taikomas užsienio subsidijoms, suteiktoms per dešimt metų iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, jei pradėjus taikyti šį reglamentą tokios užsienio subsidijos iškraipo vidaus rinką.

(2)Šis reglamentas taikomas užsienio finansiniams įnašams, suteiktiems per trejus metus iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, jei tokie užsienio finansiniai įnašai buvo suteikti įmonei, pagal šį reglamentą pranešančiai apie koncentraciją arba apie finansinius įnašus vykstant viešųjų pirkimų procedūrai.

(3)Šis reglamentas netaikomas koncentracijoms, dėl kurių buvo sudarytas susitarimas, paskelbtas viešas konkursas arba kontrolinis akcijų paketas buvo įgytas iki šio reglamento taikymo pradžios dienos.

(4)Šis reglamentas netaikomas viešųjų pirkimų procedūroms, pradėtoms iki reglamento taikymo pradžios dienos.

48 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios diena

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [data: po šešių mėnesių nuo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

☒nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 54  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

☒ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2022 iki 2025 m.;

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 55   

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☒ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

–

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☒    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☒    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–☒    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    2020 m. rugpjūčio mėn. Prekybos GD statistikos vadovas, neįskaitant ES vidaus prekybos;    
https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2013/may/tradoc_151348.pdf .

(2)    Komisijos ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją (COM(2017) 491 final).

(3)    Eurostatas, su užsieniu susijusių įmonių statistika (FATS), Užsienio subjektų vykdoma įmonių kontrolė pagal ekonominę veiklą ir kontroliuojančių šalių atranka (nuo 2008 m.) [fats_g1a_08]. Tarp tų 100 000 bendrovių yra ir Jungtinės Karalystės, kaip 28 ES narės, bendrovės. Remiantis preliminariais duomenimis, šis skaičius 27 ES valstybėse narėse greičiausiai labai nepasikeis. 2018 m. apie 84 000 įmonių, įsteigtų 27 ES valstybėse narėse, priklausė užsienio subjektams (JK neįtraukta), o 2015–2017 m. kitose ES 27 šalyse buvo apie 18 000 JK priklausančių įmonių.

(4)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl tiesioginių užsienio investicijų ES (SWD(2019) 108 final), grindžiamas Komisijos komunikatu „Skatinti tiesiogines užsienio investicijas kartu apsaugant svarbiausius interesus“ (2017 m. rugsėjo 13 d.).

(5)    Komisijos komunikatas „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020) 102 final), atnaujintas 2021 m. Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32).

(6)    Komisijos komunikatas „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020) 456 final). Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32).

(7)    Komisijos komunikatas „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021) 66 final).

(8)    Neseniai paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje nustatyta, kad tam tikros Kinijos valstybės suteiktos subsidijos būtų laikomos valstybės pagalba, jei jas suteiktų ES valstybė narė, ir pažymima, „kadangi šios taisyklės traktuojamos skirtingai, gali būti iškreipta konkurencija ES vidaus rinkoje“. Europos Audito Rūmai, „ES atsakas į Kinijos valstybės valdomą investavimo strategiją“, Apžvalga Nr. 03 (2020 m.);    
https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/RW20_03/RW_EU_response_to_China_LT.pdf .

(9)    Europos Komisijos „Koncepcijos dokumentas. PPO modernizavimas“ (2018 m. rugsėjo mėn.).

(10)    Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos prekybos ministrų trišalio susitikimo jungtinis pareiškimas (Vašingtonas, Kolumbijos apyg., 2020 m. sausio 14 d.).

(11)    Komisijos komunikato „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021) 66 final) priedas.

(12)    Nauja Europos pramonės strategija (COM(2020) 102 final), atnaujinta 2021 m.

(13)    Baltoji knyga dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo (COM(2020) 253 final).

(14)    Siekdami užkirsti kelią galimam trikdančiam elgesiui, Nyderlandai pasiūlė imtis veiksmų prieš įmones, kurios gauna užsienio subsidijas arba užima nereguliuojamą dominuojančią padėtį ne ES rinkoje;    
https://www.permanentrepresentations.nl/documents/publications/2019/12/09/non-paper-on-level-playing-field .Italija, Lenkija, Prancūzija ir Vokietija paragino pritaikyti Sąjungos konkurencijos taisykles, visų pirma siekiant atsižvelgti į galimus iškraipymus, kuriuos gali sukelti užsienio valstybės parama ir apsaugotos rinkos;    
https://g8fip1kplyr33r3krz5b97d1-wpengine.netdna-ssl.com/wp-content/uploads/2020/02/Letter-to-Vestager.pdf.

(15)    Monopolijų komisijos dvimetė ataskaita XXIII („Konkurencija 2020 m.“);    
https://www.monopolkommission.de/images/HG23/Main_Report_XXIII_Chinese_state_capitalism.pdf .

(16)    Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl gilesnės bendrosios rinkos siekiant stipraus atsigavimo ir konkurencingos, tvarios Europos (2020 m. rugsėjo 11 d.);    
https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10698-2020-INIT/lt/pdf .

(17)    Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2020 m. spalio 1–2 d.) – Išvados (2020 m. spalio 2 d.);    
https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13-2020-INIT/lt/pdf .

(18)    Europos Parlamento pranešimas dėl konkurencijos politikos. 2019 m. metinė ataskaita (A9-0022/2020, 2020 2 25);    
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-9-2020-0022_LT.pdf  

(19)    Raštas ES telekomunikacijų ir prekybos ministrams bei Komisijos nariams T. Bretonui, M. Vestager ir V. Dombrovskiui (2020 10 14);    
https://reinhardbuetikofer.eu/2020/10/14/letter-to-eu-telecom-and-trade-ministers-and-to-european-commissioners-thierry-breton-margrethe-vestager-and-valdis-dombrovskis/ .

(20)    SESV 101 ir 102 straipsniai.

(21)    2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(22)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, OL L 94, 2014 3 28, p. 65. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, OL L 94, 2014 3 28, p. 243.2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo, OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

(23)

   Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, pakeistas pasiūlymas (COM(2016) 34 final, 2016 m. sausio 29 d.). Pasiūlymas svarstomas Taryboje.

(24)    2019 m. kovo mėn. Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai paraginus vėl pradėti diskusijas, teisėkūros institucijos šiuo metu dalyvauja konstruktyviose diskusijose dėl TVPP, remdamosi 2016 m. pakeistu Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

(25)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(26)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).

(27)    Kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1035 (kuris vis dėlto netaikomas, nes neįvykdytos 18 straipsnio sąlygos), Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 ir Reglamente (ES) 2019/712.

(28)    Tarp jų – Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Italija.

(29)    Žr., pavyzdžiui, pirmiau minėtas Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Italijos pastabas.

(30)    Išsami šių konsultacijų rezultatų apžvalga pateikta poveikio vertinimo 2 ir 6 prieduose.

(31)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12621-Prekyba-ir-investicijos-Uzsienio-subsidiju-sukelto-iskraipymo-salinimas_lt .

(32)     https://ec.europa.eu/competition/international/overview/foreign_subsidies.html .

(33)    Žr. 15 išnašą.

(34)    Monopolijų komisijos dvimetė ataskaita XXIII („Konkurencija 2020 m.“);    
https://www.monopolkommission.de/images/HG23/Main_Report_XXIII_Chinese_state_capitalism.pdf . „Mercator“ Kinijos studijų institutas (MERICS), Strategija „Pagaminta Kinijoje 2025 m. Aukštųjų technologijų supergalios kūrimas ir pasekmės pramoninėms šalims“, MERICS dokumentai dėl Kinijos Nr. 2 (2016 m. gruodžio mėn.);    
https://merics.org/sites/default/files/2020-04/Made%20in%20China%202025.pdf .

(35)    Nors kai kurie suinteresuotieji subjektai pareiškė abejonių dėl baltojoje knygoje išdėstyto požiūrio, dauguma ES suinteresuotųjų subjektų (valstybės narės ir kiti suinteresuotieji subjektai) ir kai kurie ne ES suinteresuotieji subjektai iniciatyvai pritaria (žr. poveikio vertinimo 2 ir 6 prieduose nurodytas pastabas).

(36)    Žr., pvz., poveikio vertinimo 2 ir 6 prieduose pateiktas Nyderlandų, Europos paslaugų forumo, Europos puslaidininkių pramonės asociacijos (ESIA), Viešųjų pirkimų vyriausybės ekspertų grupės ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastabas.

(37)    Pvz., Čekijos, Lenkijos, Europos pramonininkų apskritojo stalo, Danijos pramonės konfederacijos, Bundesverband der Deutschen Industrie, Eurometaux.

(38)    Taip pat žr. poveikio vertinimą (III priedo 2 punktas).

(39)    OL C , , p. .

(40)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).

(41)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(42)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(43)    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1035 dėl apsaugos nuo žalingo laivų įkainojimo (OL L 176, 2016 6 30, p. 1).

(44)    1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4057/86 dėl nesąžiningos kainų nustatymo veiklos jūrų transporte (OL L 378, 1986 12 31, p. 14).

(45)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/712 dėl konkurencijos oro transporto sektoriuje apsaugos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 (OL L 123, 2019 5 10, p. 4).

(46)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(47)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(48)    1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(49)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(50)    2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(51)    2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(52)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(53)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).

(54)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(55)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(56)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(57)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(58)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(59)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(60)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(61)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(62)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(63)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(64)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.