EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 04 12
COM(2021) 181 final
2021/0097(CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl importo ir tam tikrų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo neapmokestinimo PVM, kai taikomos Sąjungos viešojo intereso priemonės
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Šia iniciatyva siekiama remti viešojo intereso priemones, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu, ir palengvinti jų taikymą, visų pirma tais atvejais, kai Sąjunga vykdo įgaliojimus įsigyti prekių ir paslaugų, kad jas nemokamai paskirstytų valstybėms narėms pagal jų skubius poreikius. Šiomis priemonėmis, be kita ko, siekiama užkirsti kelią ekstremaliosioms situacijoms, joms pasirengti arba reaguoti į jas esant dabartinėms ar būsimoms krizėms ir nelaimėms. Šios priemonės remiamos iniciatyva, kuria panaikinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) kaip išlaidų veiksnys ir susijusi reikalavimų laikymosi našta. Konkrečiau, šiame pasiūlyme numatytas Komisijai arba ES agentūrai ar įstaigai tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų ir šių subjektų importuojamų prekių neapmokestinimas PVM, kai Komisija arba bet kuri tokia agentūra ar įstaiga šias prekes ar paslaugas įsigyja vykdydamos Sąjungos teisės aktais joms suteiktus viešojo intereso įgaliojimus.
Besitęsianti COVID-19 pandemija ypač parodo, kaip svarbu gerai pasirengti ir gebėti greitai reaguoti, remiantis ES lygmens struktūriniu, nuosekliu ir centralizuotu požiūriu. Ši išvada taip pat taikoma kitoms dabartinėms ir būsimoms situacijoms, dėl kurių Sąjungos lygmeniu reikia imtis koordinuotų veiksmų. Todėl, remiantis patirtimi, įgyta valdant COVID-19 pandemiją, šia iniciatyva siekiama Europos Sąjungai pateikti plataus masto perspektyvius sprendimus. Tikslas – suderinti ES PVM nuostatas, pavyzdžiui, susijusias su nelaimių ir krizių valdymo priemonėmis, ir taip palengvinti Komisijos, ES agentūrų ar kitų ES įstaigų veiklą vykdant bet kokius joms pagal Sąjungos teisę suteiktus įgaliojimus.
Patirtis, įgyta Komisijai imantis neatidėliotinų priemonių per COVID-19 pandemiją, parodė, kad vykdant viešuosius pirkimus dėl PVM kai kurie sandoriai pabrangsta, todėl sumažėja ribotų biudžetų galimybės. Dėl tų PVM sumų sumažėja prekių ir paslaugų kiekis, kurį Komisija gali įsigyti atsargoms kaupti arba nedelsiant paskirstyti valstybėms narėms, kartu atsiranda papildomų sunkumų ir vilkinamos solidarumu grindžiamos operacijos, kuriomis siekiama patenkinti neatidėliotinus poreikius. Be to, reikalavimų laikymosi išlaidos tampa našta įmonėms, tiekiančioms prekes ir teikiančioms paslaugas Sąjungai, visų pirma dėl jų registracijos daugelio ar visų valstybių narių mokesčių administracijose.
Todėl reikia skubiai imtis neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kova su dabartine COVID-19 pandemija, ir užtikrinti, kad būtų pasirengta imtis veiksmų, susijusių su panašiomis būsimomis viešojo intereso priemonėmis, kurių bus imamasi Sąjungos lygmeniu. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti pirkimų, kuriuos vykdo Komisija arba ES agentūra ar įstaiga, kad dovanotų, kauptų ar kitaip tiektų prekes ar teiktų paslaugas valstybėms narėms ar trečiosioms šalims, plataus masto neapmokestinimą PVM, nes tai yra tinkamas sprendimas, reikalingas siekiant palengvinti priemonių koordinavimą Sąjungos lygmeniu.
Remiantis per COVID-19 pandemiją įgyta patirtimi ir siekiant rasti perspektyvų sprendimą, šio pasiūlymo taikymo sritis yra plati ir apima visų rūšių prekes ir paslaugas. Kiek tai susiję su prekėmis, pasiūlymas būtų taikomas, pavyzdžiui, visų rūšių medicininėms atsako priemonėms, pvz., biologiniams vaistams 1 , vaistams 2 , taip pat medicinos priemonėms 3 . Pasiūlymas taip pat apimtų nemedicininius reikmenis, būtinus humanitarinėms krizėms įveikti 4 . Šis pasiūlymas taip pat apima įvairias su sveikatos sektoriumi susijusias arba nesusijusias paslaugas 5 .
Tinkamas tikslas, kuriuo Komisija, ES agentūra ar įstaiga naudoja šias prekes ir paslaugas, yra bet kokia veikla, kuria vykdomi pagal Sąjungos teisę joms suteikti įgaliojimai ir kuri atitinka viešąjį interesą. Pavyzdžiui, įsigytos prekės ar paslaugos gali būti nemokamai tiekiamos ar teikiamos valstybėms narėms arba trečiajai šaliai 6 . Atsižvelgiant į būsimą dovanojimą, jos taip pat galėtų būti įtrauktos į atsargų kaupimo strategiją.
Susidūrus su COVID-19 pandemija, Komisija ėmėsi išskirtinių priemonių PVM srityje siekdama padėti nuo pandemijos nukentėjusiems asmenims ir subjektams. 2020 m. balandžio 3 d. Komisija priėmė sprendimą (ES) 2020/491 7 , kuriuo valstybėms narėms suteikiama galimybė laikinai neapmokestinti PVM ir muitais gyvybiškai svarbių prekių, reikalingų kovai su COVID-19 pandemijos padariniais (kaip antai asmenines apsaugos priemonių, in vitro diagnostikos medicinos priemonių, tokių medicinos priemonių kaip dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir riboto skaičiaus vaistų 8 ).
Šis sprendimas taikomas tik importui, bet ne prekių tiekimui Bendrijos ar šalies viduje, nes toje konkrečioje srityje Komisijos autonominės galios yra ribotos. Pradinė priemonė buvo taikoma šešis mėnesius ir jos galiojimas buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 31 d. 9 ir 2021 m. balandžio 30 d. 10 . Šiuo metu rengiamas papildomas pratęsimas.
2020 m. gruodžio 7 d. 11 Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą 12 , kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2006/112/EB 13 (PVM direktyva) ir valstybėms narėms leidžiama COVID-19 diagnostikos in vitro medicinos priemonių tiekimui ir su jomis glaudžiai susijusioms paslaugoms taikyti lengvatinį PVM tarifą. Be to, valstybėms narėms leidžiama neapmokestinti PVM šių priemonių tiekimo ir su jomis glaudžiai susijusių paslaugų, taip pat vakcinų nuo COVID-19 tiekimo ir su tomis vakcinomis glaudžiai susijusių paslaugų, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM.
Šiomis priemonėmis buvo greitai, veiksmingai ir tikslingai patenkinti COVID-19 pandemijos metu iškilę neatidėliotini poreikiai. Tačiau šių priemonių taikymo sritis yra labai ribota ir jos yra laikinos, ir ne visos valstybės narės nusprendė taikyti nulinį tarifą, jei tokia galimybė buvo suteikta.
PVM direktyvoje numatyta, laikantis tam tikrų sąlygų ir apribojimų, neapmokestinti PVM 14 Europos įstaigų (įskaitant Komisiją), kurioms taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – PPI 15 ), vykdomo prekių importo ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo šioms įstaigoms, suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM. Remiantis atitinkamu PPI aiškinimu, šis neapmokestinimas PVM griežtai taikomas tik pirkimams, vykdomiems oficialiai naudoti tai ES įstaigai. Neapmokestinimas PVM nebūtų taikomas prekių ir paslaugų, kurias, pavyzdžiui, ketinama nemokamai tiekti ir teikti valstybėms narėms arba trečiajai šaliai, pavyzdžiui, nacionalinei sveikatos priežiūros institucijai ar ligoninei, pirkimui, nes tai nelaikoma oficialiu naudojimu. Tačiau būtent tokie atvejai gali tapti ypač svarbūs reaguojant į krizes, todėl šiuo atveju dabar taikomas neapmokestinimas PVM yra nepakankamas.
Taryboje nagrinėjamas 2018 m. Komisijos pasiūlymas 16 iš dalies pakeisti PVM direktyvos nuostatas dėl PVM tarifų taip pat negalėtų būti tinkamas sprendimas, kad visi sandoriai, kuriems skirta ši iniciatyva, būtų neapmokestinami PVM. Jei Taryba vieningai priimtų šį dokumentą, valstybėms narėms būtų suteikta galimybė taikyti lengvatinį ar net nulinį PVM tarifą 17 tam tikrų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, jei toks tiekimas ar teikimas būtų naudingas tik galutiniam vartotojui ir būtų siekiama bendrojo intereso tikslo. Bet kuriuo atveju valstybės narės savo nuožiūra spręstų, ar taikyti tokią palankią PVM tvarką.
Siekiant padėti valstybėms narėms geriau įveikti skaitmeninio amžiaus problemas ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 18 II priede numatytos neapmokestinimo PVM sertifikato popierinės versijos naudojimu krizių, pavyzdžiui, pandemijų, atvejais, visų pirma turėtų būti nustatyta elektroninė forma. Šios formos tikslas – patvirtinti, kad sandoris atitinka neapmokestinimo PVM reikalavimus pagal PVM direktyvos 151 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Kaip jau padaryta pagal PVM direktyvos 199b straipsnio 4 dalį, Komisijai, konsultuojantis su Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 19 58 straipsniu įsteigtu Administracinio bendradarbiavimo nuolatiniu komitetu, taikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011 20 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti tos formos techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo turi būti perduodama informacija.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šiuo pasiūlymu papildomas 2020 m. balandžio 3 d. Komisijos sprendimas (ES) 2020/491 dėl importuojamų prekių, reikalingų kovai su COVID-19 protrūkio padariniais, atleidimo nuo importo muitų ir nuo PVM 2020 m., kurio galiojimas pratęstas iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos. Juo taip pat papildoma 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/2020, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB, kiek tai susiję su laikinosiomis priemonėmis dėl pridėtinės vertės mokesčio, taikytino vakcinoms nuo COVID-19 ir COVID-19 in vitro diagnostikos medicinos priemonėms reaguojant į COVID-19 pandemiją. Šis pasiūlymas taip pat atitinka Taryboje nagrinėjamą 2018 m. Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti PVM direktyvos nuostatas dėl PVM tarifų.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas dera su ES politikos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos sveikatos sąjunga ir ES vaistų strategija. Jis ypač dera su toliau aprašytomis iniciatyvomis.
2020 m. balandžio 14 d. Taryba aktyvavo Skubios paramos priemonę (SPP 21 ), kuri padeda valstybėms narėms reaguoti į COVID-19 pandemiją strategiškai ir koordinuotai ES lygmeniu tenkinant neatidėliotinus poreikius.
2020 m. birželio 2 d. Komisija pasiūlė 22 tikslingus ES civilinės saugos mechanizmo 23 pakeitimus, kuriais sudaromos sąlygos Sąjungai ir valstybėms narėms geriau pasirengti būsimoms krizėms, visų pirma turinčioms didelį poveikį, ir greitai bei veiksmingai į jas reaguoti, atsižvelgiant į galimą mūsų ekonomikos ir visuomenės sutrikdymą, kaip tai aiškiai matyti iš COVID-19 ekstremaliosios situacijos. Bendras ES civilinės saugos mechanizmo tikslas – stiprinti ES valstybių narių ir šešių dalyvaujančių valstybių 24 bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas. Kai nelaimės mastas viršija šalies reagavimo pajėgumus, ši gali kreiptis dėl pagalbos pagal mechanizmą. Pasitelkdama mechanizmą Komisija atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant reagavimą į nelaimes Europoje ir už jos ribų ir padeda padengti bent 75 % transporto ir (arba) dislokavimo veiklos išlaidų. Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centras 25 yra ES civilinės saugos mechanizmo pagrindas ir koordinuoja pagalbos, pavyzdžiui, pagalbos išteklių, ekspertinių žinių, civilinės saugos grupių ir specializuotos įrangos, teikimą nelaimės ištiktoms šalims.
2020 m. rugsėjo 16 d. 2020-ųjų metų pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad reikia pasimokyti iš dabartinės krizės ir sukurti Europos sveikatos sąjungą. Kartu ketinimų rašte 26 Europos Parlamento pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei ji išdėstė atitinkamas pagrindines 2021 m. iniciatyvas. Tose iniciatyvose taip pat pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama įsteigti naują Europos biomedicinos tyrimų ir technologinės plėtros agentūrą, išplėsti Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) įgaliojimus ir sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę.
2021 m. darbo programoje 27 Komisija pabrėžė, kad reikia stiprinti mūsų pasirengimą krizėms ir tarpvalstybinių grėsmių sveikatai valdymą, ir patvirtino, kad laikas sukurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą. Darbo programoje pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų patobulinti ES didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai nustatymo ir reagavimo į jas sistemą ir sustiprinti esamų agentūrų vaidmenį. Kitos iniciatyvos apims pasiūlymą įsteigti Pažangiųjų biomedicinos tyrimų ir technologinės plėtros agentūrą, naują vaistų strategiją, kuria užtikrinama, kad piliečiai galėtų pasikliauti saugiais, įperkamais ir aukštos kokybės vaistais, ir Europos sveikatos duomenų erdvę, kad duomenys būtų naudojami geresnei sveikatos priežiūrai, geresniems moksliniams tyrimams ir geresniam politikos formavimui užtikrinti siekiant naudos pacientams.
2021 m. kovo mėn. priimta nauja Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (toliau – programa „ES – sveikatos labui“) 28 , kuria siekiama, kad sveikatos sistemos taptų atsparesnės tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai, pavyzdžiui, COVID-19, ir kad būtų pagerinti krizių valdymo gebėjimai. Be to, investuojant į onkologinę priežiūrą, geresnį pasirengimą pandemijai, vaistų prieinamumą ir inovacijas ir skatinant skaitmenines sveikatos priežiūros ir ligų prevencijos paslaugas, bus sukurta reali Europos sveikatos sąjunga.
2020 m. lapkričio 11 d. komunikatu 29 Komisija išdėstė pirmuosius pagrindinius Europos sveikatos sąjungos elementus. Prie komunikato pridėti trys pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: dėl Reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES 30 , dėl ECDC įgaliojimų 31 ir dėl EMA įgaliojimų stiprinimo 32 .
Naujojoje Europos sveikatos sąjungos iniciatyvoje raginama stiprinti esamas struktūras ir mechanizmus, skirtus geresnei ES lygmens apsaugai, prevencijai, pasirengimui ir reagavimui į pavojus žmonių sveikatai. Joje rekomenduojama stiprinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo dėl visų grėsmių sveikatai sistemą, kad būtų geriau apsaugos žmonių gyvybės ir vidaus rinka, taip pat būtų išsaugoti aukščiausi standartai žmogaus teisių ir piliečių laisvių apsaugos srityje. Ja taip pat stiprinamas ES vaidmuo tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus, skirtus tarpvalstybinių grėsmių sveikatai prevencijai ir jų kontrolei bei pasaulinio sveikatos saugumo gerinimui.
Atsižvelgdama į naująją Europos sveikatos sąjungą, Komisija taip pat paskelbė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris bus pateiktas iki 2021 m. pabaigos ir kuriuo bus sukurta Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA).
Kartu su 2020 m. lapkričio 25 d. komunikatu 33 Komisija pateikė naują Europos vaistų strategiją, kurioje nurodomi konkretūs veiksmai galimybėms naudotis vaistais, jų prieinamumui ir įperkamumui užtikrinti. Šiomis priemonėmis bus remiamos diversifikuotos ir saugios tiekimo grandinės, užtikrinamas ES atviras strateginis savarankiškumas pasaulyje ir skatinama gaminti aplinką tausojančius vaistus. Strategija taip pat siekiama stiprinti pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas mechanizmus.
Svarbu pažymėti, kad esamos ir būsimos ES agentūros bei kitos ES įstaigos atlieka vis svarbesnį vaidmenį siekiant pirmiau minėtų ar kitų būsimų iniciatyvų tikslų. Taigi šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat turėtų apimti šioms agentūroms ar įstaigoms tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas ar jų vykdomą importą.
EMA buvo įsteigta 1995 m. 34 , jos uždavinys – visuomenės ir gyvūnų sveikatos labui ugdyti mokslinę kompetenciją vykdant vaistų vertinimą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į naująją Europos sveikatos sąjungą, jos įgaliojimai bus sustiprinti, kad būtų galima stebėti ir mažinti galimą ypatingos svarbos vaistų ir medicinos priemonių trūkumą, teikti mokslines konsultacijas dėl vaistų, galinčių gydyti krizes sukeliančias ligas, užkirsti joms kelią arba jas diagnozuoti, koordinuoti tyrimus, skirtus vakcinų veiksmingumui ir saugumui stebėti, taip pat koordinuoti klinikinius tyrimus.
2005 m. įsteigto 35 ECDC uždavinys – nustatyti, įvertinti ir pranešti apie esamas ir atsirandančias grėsmes žmonių sveikatai, kurias kelia infekcinės ligos. Jos būsimi įgaliojimai apims epidemiologinę (tikralaikę) priežiūrą, parengties ir reagavimo planavimą, ataskaitų teikimą ir auditą, neprivalomų rekomendacijų teikimą ir rizikos valdymo galimybes, gebėjimą sutelkti ir dislokuoti ES sveikatos darbo grupę, kuri padėtų reaguoti vietos lygmeniu valstybėse narėse, ir ES etaloninių laboratorijų tinklo bei medžiagų, gautų iš žmogaus, tinklo sukūrimą.
Būsimos HERA užduotis bus sudaryti sąlygas ES ir jos valstybėms narėms greitai įgyvendinti pažangiausias medicinines ir kitas priemones ekstremaliosios sveikatos situacijos atveju, kurios apimtų visą vertės grandinę, pradedant koncepcija ir baigiant platinimu ir naudojimu 36 .
2020–2021 m. buvo surengti arba planuojami keli bendri viešieji pirkimai 37 , susiję su prekėmis, būtinomis COVID-19 pandemijai įveikti, pavyzdžiui, asmeninės apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, laboratorine įranga, skiepijimo medžiagomis, greitaisiais antigenų testais ir terapinėmis priemonėmis (pvz., Remdesivir). Pagal Skubios paramos priemonę Komisija tiesiogiai pirko kaukes, terapines priemones ir testus, skirtus nemokamai perduoti valstybėms narėms.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl ES veikimo 113 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas dėl valstybių narių netiesioginio apmokestinimo srities taisyklių suderinimo.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje, veiksmų Sąjungos lygiu galima imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu. Pagal dabartinę PVM direktyvą valstybėms narėms draudžiama bendrai neapmokestinti PVM Komisijos arba ES agentūros ar įstaigos vykdomo prekių importo ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo šioms įstaigoms, siekiant remti ir palengvinti viešojo intereso priemones, kurių imamasi ES lygmeniu. ES lygmens teisėkūros iniciatyva iš dalies pakeisti direktyvą yra veiksmingiausias būdas užtikrinti tokių priemonių veikimą visiškai panaikinant PVM kaip išlaidų veiksnį ir pašalinant papildomą naštą dėl susijusių reikalavimų laikymosi išlaidų.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo neviršijama to, kas būtina ir proporcinga numatytam tikslui pasiekti. Pagal šią iniciatyvą neapmokestinamas PVM prekių importas ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, kai Komisija arba ES agentūra ar įstaiga šias prekes ar paslaugas įsigyja vykdydamos Sąjungos teisės aktais joms suteiktus įgaliojimus, visų pirma siekdamos parengti kovos su krizėmis ir nelaimėmis priemones. Atsižvelgiant į poveikį, kurį tokios krizės ar nelaimės, kaip COVID-19 pandemija, gali turėti valstybių narių ekonomikai, siūlomos priemonės yra proporcingos, turint omenyje jų poveikį tam tikrų valstybių narių biudžetui dėl neapmokestinimo PVM.
•Priemonės pasirinkimas
Siekiant iš dalies pakeisti dabartinę PVM direktyvą, reikia priimti direktyvą.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo surengtos, nes ši iniciatyva pristatyta dėl COVID‑19 pandemijos yra skubaus pobūdžio.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Komisija rėmėsi viešai prieinama informacija apie epidemiologinę padėtį ir atitinkamais turimais moksliniais įrodymais, susijusiais su besitęsiančia COVID-19 pandemija ir jos poveikiu panašioms problemoms ateityje.
•Poveikio vertinimas
Atskiras poveikio vertinimas nebuvo atliktas, nes ši iniciatyva, pristatyta dėl COVID-19 pandemijos, yra skubaus pobūdžio.
•Pagrindinės teisės
Šiuo pasiūlymu bus iš esmės sudarytos palankesnės sąlygos Sąjungos priemonėms, visų pirma susijusioms su sveikatos apsauga. Sveikata – pagrindinė žmogaus teisė. Pasiūlymas yra suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsniu, kuriame nustatyta, kad apibrėžiant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis yra užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. Be to, jis suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymu bus panaikintas PVM kaip ES programų išlaidų veiksnys. Turėdama tokį patį biudžetą, ES galės įsigyti daugiau prekių ir paslaugų, kurias, pavyzdžiui, ketinama nemokamai paskirstyti valstybei narei, nacionalinei sveikatos priežiūros institucijai ar ligoninei.
Nustačius naują neapmokestinimo PVM nuostatą, pasiūlymu būtų galima sumažinti valstybių narių surenkamas PVM pajamas ir kartu PVM pagrįstus nuosavus išteklius. Nors pasiūlymas neturės neigiamo poveikio ES biudžetui, nes išlaidos, kurios nedengiamos iš tradicinių nuosavų išteklių ir PVM pagrįstų nuosavų išteklių, kompensuojamos bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj) pagrįstais nuosavais ištekliais, kai kurių valstybių narių nesurinktus PVM pagrįstus nuosavus išteklius turėtų kompensuoti visos valstybės narės iš BNPj pagrįstų nuosavų išteklių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dabartinis ES institucijų perkamų ir PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų kiekis yra nedidelis (palyginti su visa ekonomika), tikėtina, kad šis poveikis bus labai nedidelis.
5.KITI ELEMENTAI
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Aiškinamųjų dokumentų dėl šio pasiūlymo perkėlimo į nacionalinę teisę nereikia.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto tikslas – iš dalies pakeisti PVM direktyvą, įtraukiant nuostatą dėl Europos Komisijos arba pagal Sąjungos teisės aktus įsteigtos agentūros ar įstaigos vykdomo prekių importo (143 straipsnio 1 dalies naujas fb punktas) ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (151 straipsnio 1 dalies naujas ab punktas) šioms įstaigoms neapmokestinimo PVM, kai Komisija arba agentūra ar įstaiga šias prekes ar paslaugas įsigyja vykdydamos Sąjungos teisės aktais joms suteiktus viešojo intereso įgaliojimus.
1 straipsnio 2 dalies b punkto tikslas – suteikti Komisijai įgaliojimus elektronine forma išduoti neapmokestinimo PVM sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad sandoris atitinka neapmokestinimo PVM reikalavimus pagal PVM direktyvos 151 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Ta elektroninė forma turėtų būti įdiegta, kad valstybėms narėms būtų lengviau susidoroti su skaitmeninio amžiaus uždaviniais ir būtų sumažinta su popierinės formos naudojimu susijusi administracinė našta, ypač kilus krizėms, pavyzdžiui, pandemijoms. Elektroninė forma turėtų būti patvirtinta konsultuojantis su Administracinio bendradarbiavimo nuolatiniu komitetu, įsteigtu pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 38 58 straipsnį, taikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011 39 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Taigi pasiūlymu bus remiamos viešojo intereso priemonės, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu, ir palengvinamas jų taikymas, panaikinant PVM sumas, kurios tampa išlaidų veiksniu ir susijusia reikalavimų laikymosi našta. Sandoriai, kuriems taikomas šis pasiūlymas, jokiu būdu nesusiję tik su PVM direktyvos IX antraštinės dalies 2 skyriuje nurodyta „su visuomenės interesais susijusia veikla“.
Nors šia iniciatyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas priemonėms, kurių imamasi įvairiose politikos srityse, ji yra ypač skubi, atsižvelgiant į besitęsiančią COVID-19 pandemiją. Tam tikros priemonės, patenkančios į šioje iniciatyvoje numatytą taikymo sritį, jau įgyvendinamos. Siekdamos užtikrinti didžiausią naudą, valstybės narės turėtų atgaline data taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. vykdomiems sandoriams pasiūlyme nustatytą neapmokestinimą PVM.
2021/0097 (CNS)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl importo ir tam tikrų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo neapmokestinimo PVM, kai taikomos Sąjungos viešojo intereso priemonės
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 40 ,
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 41 ,
laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB 42 valstybės narės turi neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos, Europos Centrinio Banko ar Europos investicijų banko arba Europos Sąjungos įsteigtų įstaigų, kurioms taikomas prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridedamas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas), prekių importo ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo šioms institucijoms, laikydamosi tame protokole ir jo įgyvendinimo susitarimuose arba pagrindinių būstinių susitarimuose nustatytų apribojimų bei sąlygų ir jei taip neiškraipoma konkurencija. Tačiau šis neapmokestinimas griežtai taikomas tik tarnybiniam naudojimui skirtiems pirkimams ir netaikomas tais atvejais, kai Sąjungos įstaigos perkamos prekės ir paslaugos susijusios su viešuoju interesu, ypač kai jomis gali nemokamai naudotis valstybės narės arba trečiosios šalys, pavyzdžiui, nacionalinės institucijos ar institucijos;
(2)patirtis, įgyta per COVID-19 pandemiją, rodo, kad skubiai reikia patvirtinti priemones, kad būtų pasirengta imtis veiksmų reaguojant į panašias situacijas ateityje. Kad būtų galima imtis tokių veiksmų, būtina plačiu mastu neapmokestinti PVM Komisijos arba pagal Sąjungos teisę įsteigtos agentūros ar įstaigos prekių ir paslaugų įsigijimo vykdant Sąjungos teisės aktais jai suteiktus viešojo intereso įgaliojimus. Toks neapmokestinimas visų pirma yra būtinas, kad būtų galima pateikti reikiamų sprendimų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suderintoms krizių valdymo Sąjungos lygmeniu priemonėms. Taip būtų užtikrinta, kad surinktinos PVM sumos arba susijusi reikalavimų laikymosi našta, tenkanti reikalingų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams, netrukdytų įgyvendinti priemonių, kurių reikia imtis pagal įvairias Sąjungos iniciatyvas. Sandoriai, kuriems taikomas šiame pasiūlyme aptariamas neapmokestinimas, jokiu būdu nesusiję tik su Direktyvos 2006/112/EB IX antraštinės dalies 2 skyriuje nurodyta „su visuomenės interesais susijusia veikla“;
(3)jau yra taikomas Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 43 II priede nustatytas neapmokestinimo PVM sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad reikalavimus atitinkančiai įstaigai ar asmeniui tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos atitinka neapmokestinimo PVM reikalavimus pagal Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnį. Turėtų būti reikalaujama, kad Komisija arba pagal Sąjungos teisės aktus įsteigta agentūra ar įstaiga, įsigyjanti prekes ir paslaugas, kurioms taikoma nauja neapmokestinimo PVM nuostata, savo tiekėjams pateiktų sertifikatą, patvirtinantį, kad susijęs sandoris atitinka neapmokestinimo PVM reikalavimus. Kad būtų lengviau tą sertifikatą išduoti ir perduoti, jis turėtų būti elektroninis. Siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2006/112/EB 151 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su neapmokestinimo PVM sertifikato turinio ir išdavimo techniniais duomenimis, taip pat su elektroninio pranešimo, kuriuo turi būti perduodama sertifikate nurodyta informacija, specifikacijomis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 44 ;
(4)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;
(5)atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 pandemiją, kai kurios priemonės, kurioms galėtų būti taikomas šis neapmokestinimas PVM, jau įgyvendinamos. Siekiant kuo geriau panaudoti Sąjungos biudžetą viešojo intereso tikslais, šia direktyva nustatytas neapmokestinimas PVM turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
1) 143 straipsnio 1 dalyje įterpiamas fb punktas:
„fb)prekes importuoja Komisija arba pagal Sąjungos teisės aktus įsteigta agentūra ar įstaiga, kai Komisija arba bet kuri tokia agentūra ar įstaiga šias prekes ar paslaugas įsigyja vykdydamos Sąjungos teisės aktais joms suteiktus su visuomenės interesais susijusius įgaliojimus;“;
2) 151 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a) pirmoje pastraipoje įterpiamas ab punktas:
„ab)tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos Komisijai arba pagal Sąjungos teisės aktus įsteigtai agentūrai ar įstaigai, kai Komisija arba bet kuri tokia agentūra ar įstaiga šias prekes ar paslaugas įsigyja vykdydamos Sąjungos teisės aktais joms suteiktus su visuomenės interesais susijusius įgaliojimus;“;
b) pridedama ši pastraipa:
„Parengiamas neapmokestinimo PVM sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad sandoris atitinka neapmokestinimo PVM reikalavimus pagal šios dalies pirmą pastraipą. Įgyvendinimo aktais Komisija nustato techninius duomenis, susijusius su neapmokestinimo PVM sertifikato turiniu ir išdavimu, taip pat specifikacijas, susijusias su elektroniniu pranešimu, kuriuo turi būti perduodama sertifikate nurodyta informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir šiuo tikslu komitetas yra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsnį įsteigtas komitetas.“.
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos turi taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO PAVADINIMAS
Pasiūlymas dėl TARYBOS DIREKTYVOS, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2006/112/EB, siekiant panaikinti Sąjungos viešojo intereso priemonėms dėl PVM tenkančias išlaidas.
2.BIUDŽETO EILUTĖS
2021 m.
13 skyrius, 130 straipsnis
2021 metų biudžete numatyta suma: 17 967 491 250 EUR
3.FINANSINIS POVEIKIS
Pasiūlymas turi finansinį poveikį tiek išlaidoms, tiek pajamoms. Šis poveikis yra toks:
|
Biudžeto eilutė |
Pajamos Poveikis nuosaviems ištekliams |
Laikotarpis: nuo 2021 01 01 iki 2021 12 31 (mln. EUR, dešimtųjų tikslumu) |
|
Sutaupytos Komisijos PVM išlaidos (gali būti pagal labai skirtingas biudžeto eilutes) |
|
|
|
130 straipsnio 13 skyrius |
1,65 |
|
|
Iš viso |
− 108,35 |
Šiuo pasiūlymu nustatyta nauja neapmokestinimo PVM nuostata taikoma tik Komisijos arba pagal Sąjungos teisės aktus įsteigtos agentūros ar kitos įstaigos vykdomam prekių importui ir prekių tiekimui bei paslaugų teikimui šioms įstaigoms, o komercinės veiklos vykdytojų importui ar pirkimams ji netaikoma.
Pasiūlymo tikslas – iš Komisijos arba pagal Sąjungos teisės aktus įsteigtos agentūros ar kitos įstaigos biudžeto išlaidų pašalinti PVM sumas. Tai daugiausia bus susiję su prekių ar paslaugų, kurias ketinama nemokamai teikti ar teikti (dovanoti) valstybėms narėms ar trečiosioms šalims, viešaisiais pirkimais. Supaprastinimo tikslais ir dėl to, kad trūksta duomenų apie faktines iš ES biudžeto sumokėtas PVM sumas, retrospektyviai apskaičiuota, kad, palyginti su 2020 m. Skubios paramos priemonės (SPP) biudžetu, 2021 m. bus sutaupyta 3 450 mln. EUR lėšų. Iš šios sumos išskaičiuotas 2 900 mln. EUR vertės vakcinų finansavimo priemonės biudžetas, nes šie sandoriai buvo tiesiogiai atlikti valstybėms narėms (o ne Komisijai).
Atsižvelgiant į tai, bendra apskaičiuota importo ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, susijusių su pasiūlyme numatyta „pirkimo ir dovanojimo“ veikla, vertė yra 550 mln. EUR. Sutaupytų biudžeto išlaidų PVM suma apskaičiuota taikant numanomą 20 % mokesčio tarifą, taigi, sudaro 110 mln. EUR.
Apskaičiuota, kad PVM pagrįstų nuosavų išteklių sumažėjimo poveikis ES biudžetui, atsižvelgiant į vienodą pareikalavimo tarifą (0,30 %), sieks 1,65 mln. EUR.
Nors dauguma šių išlaidų pagal SPP iš tiesų neapmokestinamos PVM pagal Sprendimą (ES) 2020/491 (sveikatos priežiūros priemonių importas) ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/2020 (nulinis tarifas testams), „pirkimo ir dovanojimo“ veikla ateityje iš esmės gali būti vykdoma bet kokiai prekei ar paslaugai, o minėti teisės aktai yra laikino pobūdžio. Todėl tikslinga daryti prielaidą dėl bendros SPP sumos (atėmus skiepams skirtą dalį).
4.KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS
Sprendimas apima nuostatas, pagal kurias valstybių narių institucijos privalo pateikti Komisijai šio pasiūlymo taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).