EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 11

COM(2021) 113 final

2021/0058(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Visos IOTC susitariančiosios šalys yra IOTC narės. IOTC turi įgaliojimus priimti jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones (rezoliucijas) ir jos yra privalomos susitariančiosioms šalims.

Pagal Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją IX straipsnio 4 dalį, rezoliucijos narėms tampa privalomos praėjus 120 dienų nuo IOTC pranešimo gavimo dienos. Komisija, remdamasi Tarybos sprendimu nustatytu penkerių metų įgaliojimu ir mokslinėmis rekomendacijomis, ES vardu parengia derybų gaires. Remiantis įgaliojimu tos gairės pristatomos, svarstomos ir tvirtinamos Tarybos darbo grupėje, o vėliau, atsižvelgiant į tikralaikius pokyčius, koreguojamos per metinius IOTC susitikimus vykstančiuose koordinaciniuose pasitarimuose su valstybėmis narėmis. Metiniuose ES delegacijos IOTC susitikimuose susitinka Komisijos, Tarybos ir suinteresuotųjų šalių atstovai.

Pagal IOTC susitarimo IX straipsnio 5 dalį, susitariančiosios šalys gali pareikšti prieštaravimus IOTC sprendimui per 120 dienų nuo tos dienos, kai joms apie tą sprendimą pranešė IOTC vykdomasis sekretorius. Jei prieštaravimų nepareiškiama arba bet kokie prieštaravimai vėliau atsiimami, visos priemonės yra privalomos. Prieštaravimo procedūra taip pat patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalies taikymo sritį, nes IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės turi teisinę galią (t. y. jos tampa privalomos susitariančiosioms šalims). Prieš nuspręsdama pareikšti prieštaravimą priemonei, Komisija prašo sprendimą patvirtinti atitinkamų Tarybos organų. Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ES turi griežtai laikytis tarptautinės teisės, o tai reiškia, kad ji turi laikytis ir IOTC išteklių išsaugojimo bei vykdymo užtikrinimo priemonių.

Nors IOTC rezoliucijos daugiausia skirtos susitariančiosioms šalims, jomis taip pat nustatomos prievolės veiklos vykdytojams (pvz., laivų kapitonams).

Šis pasiūlymas apima IOTC nuo 2008 m. priimtas priemones su pakeitimais (kai kuriais atvejais), padarytais jos metiniuose susitikimuose. ES turi užtikrinti, kad šių priemonių būtų laikomasi kaip tarptautinių įsipareigojimų, kai tik jos įsigalioja. Šiuo pasiūlymu siekiama perkelti į ES teisę naujausią IOTC rezoliucijų redakciją ir nustatyti jų perkėlimo ir įgyvendinimo ateityje mechanizmą.

Teisėkūros procesas, kurio metu regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės perkeliamos į ES teisę, nuo pirmojo Komisijos pasiūlymo projekto pateikimo iki Tarybos ir Europos Parlamento galutinio teisės akto priėmimo, vidutiniškai užtrunka 18 mėnesių. Deleguotaisiais įgaliojimais užtikrinama, kad Sąjunga, laikydamasi teisėkūros institucijos nurodymų, galėtų greitai į ES teisę perkelti priemones, kurios būtų naudingos ES laivynui, geriau užtikrintų vienodas sąlygas ir toliau padėtų remti ilgalaikį tausų išteklių valdymą. Šiuo pasiūlymu nustatomi Komisijai pagal SESV 290 straipsnį suteikiami deleguotieji įgaliojimai, kad būtų galima atlikti (galimai dažnus) IOTC priemonių pakeitimus ir užtikrinti, kad ES žvejybos laivai žvejotų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kitų susitariančiųjų šalių žvejybos laivai. Tokių priemonių pavyzdžiai yra poveikio tam tikrais žvejybos įrankiais sugautiems jūrų vėžliams švelninimo priemonės, informacijos apie tunus ir durklažuves žvejojančius laivus reikalavimai, tam tikrų žvejybos rūšių minimali stebėjimo ir ėminių ėmimo vietoje aprėptis, frachtavimo sąlygos, būtinoji informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus ir su užsienio valstybių vėliavomis plaukiojančius laivus, taip pat ataskaitų teikimo terminai.

Šiame pasiūlyme nustatyti ataskaitų teikimo terminai nustatyti remiantis IOTC rezoliucijose nurodytais terminais. Tikslas – suteikti ES galimybę ataskaitas laiku pateikti IOTC sekretoriatui.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis politikos nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2021/0058 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 5 , yra užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų padedama užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

(2)Sąjunga Tarybos sprendimu 98/392/EB 6 patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Tarybos sprendimu 98/414/EB Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl tos konvencijos nuostatų, susijusių su daugiateritorių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu bei valdymu 7 , įgyvendinimo, kuriame išdėstyti principai ir taisyklės, susiję su jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama platesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)remiantis 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB 8 , Sąjunga yra Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (IOTC) susitariančioji šalis;

(4)IOTC priima metines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones tvirtindama rezoliucijas, kurios yra privalomos susitariančiosioms šalims ir bendradarbiaujančiosioms šalims, kurios nėra IOTC susitariančiosios šalys, taip pat ir Sąjungai. Paskutiniame 2019 m. birželio mėn. IOTC metiniame susitikime buvo priimtos kelios naujos rezoliucijos. Šiuo reglamentu įgyvendinamos 2000–2019 m. priimtos IOTC rezoliucijos, išskyrus priemones, kurios jau yra įtrauktos į Sąjungos teisę;

(5)siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba). Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 9 nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 10 nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 11 nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Tuose reglamentuose jau yra nuostatos, apimančios nemažai IOTC rezoliucijose nustatytų priemonių. Todėl tų nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina;

(6)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 straipsnio 2 dalį, Sąjungos pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), taip pat tikslo sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai;

(7)siekiant Sąjungos teisės aktais skubiai įgyvendinti būsimas IOTC rezoliucijas, kuriomis iš dalies bus keičiamos arba papildomos šiame reglamente nurodytos rezoliucijos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų galima iš dalies pakeisti nuostatas, susijusias su informacija apie kiekvieną laivą, įtrauktą į žvejybos veiklą vykdančių tunus ir durklažuves žvejojančių laivų sąrašą, taip pat nuostatas, susijusias su stebėjimo aprėpties ir ėminių ėmimo vietoje aprėpties procentiniais dydžiais smulkiosios žvejybos srityje, frachtavimo sąlygomis, inspektuojamų iškrovimo operacijų uoste procentiniu dydžiu, ataskaitų teikimo terminais ir reglamento 1–6 priedais, kuriuose išdėstyti IOTC reikalavimai teikti laimikio ataskaitas, poveikio paukščiams švelninimo priemonės, duomenų rinkimo ir žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) naudojimo bei frachtavimo reikalavimai, taip pat nuostatas, susijusias su nuorodomis į IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones (susijusias su perkrovimo deklaravimu) ir su ŽSĮ konstrukcijos ir jų statymo principais siekiant sumažinti žuvų įsipainiojimą, taip pat su ataskaitų dėl ŽSĮ teikimu, nepinklių ir biologiškai skaidžių ŽSĮ konstrukcija, IOTC uostų paskyrimo procedūra, raguotųjų rajų tvarkymo procedūromis, gairėmis, kaip elgtis su tam tikrais žvejybos įrankiais sugautais jūrų vėžliais, ir poveikio jiems švelninimo priemonėmis, laivų ženklinimu bei identifikavimu, pranešimų apie NNN žvejybą dokumentais, didžiaakių tunų statistinių dokumentų programa, pranešimais apie įplaukimą į uosto valstybę, procedūromis, susijusiomis su minimaliaisiais standartais, taikomais uosto valstybėms narėms vykdant inspektavimą, taip pat pranešimų apie pažeidimus teikimo formomis ir laimikio ir žvejybos priemonių ataskaitų šablonais;

(8)ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi (ir ekspertų lygmeniu) ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 12 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams nuolat suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;  

(9)kadangi šiuo reglamentu nustatomas naujas ir išsamus taisyklių rinkinys, reglamentuose (EB) Nr. 1936/2001 13 , (EB) Nr. 1984/2003 14 ir (EB) Nr. 520/2007 15 išdėstytos nuostatos, susijusios su IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, turėtų būti išbrauktos. Todėl tie reglamentai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išteklių valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonių, susijusių su žvejyba rajone, kuriam taikomas Susitarimas įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (IOTC), nuostatos 16 .

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

(1)Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Rajone;

(2)Sąjungos žvejybos laivams, jei IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvys perkraunamos ir iškraunamos už Rajono ribų,

(3)ir trečiųjų šalių žvejybos laivams, kurie naudojasi valstybių narių uostais ir gabena IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvis arba iš tų rūšių žuvų pagamintus žvejybos produktus.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)Susitarimas – Susitarimas įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją;

(2)Rajonas – Indijos vandenyno dalys, apibrėžtos Susitarime (II straipsnyje ir A priede);

(3)Sąjungos žvejybos laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis bet kokio dydžio laivas, naudojamas arba skirtas naudoti verslinio žvejybos išteklių naudojimo tikslais, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus ir transportinius laivus su žvejybos produktų gabenimo įranga, išskyrus konteinervežius;

(4)IOTC kompetencijai priklausančios žuvų rūšys – tunai ir tunams giminingos rūšys bei rykliai, išvardyti Susitarimo B priede, ir kitos kartu su tomis žuvimis sužvejotų žuvų rūšys;

(5)KSŠ – Susitarimo susitariančioji šalis arba bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra susitariančioji šalis;

(6)CMM – galiojanti periodiškai keičiama išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonė, kurią priėmė IOTC pagal Susitarimo V straipsnio 2 dalies c punktą ir IX straipsnio 1 dalį 17 ;

(7)netinkamos maistui – žuvys, įstrigusios ar sutraiškytos gaubiamajame tinkle arba sužalotos plėšrūnų, arba nugaišusios ir sugedusios tinkle, nes dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei normaliai iškelti tinklo su laimikiu, nei paleisti gyvų žuvų į jūrą. Netinkamomis maistui nelaikomos žuvys, kurios yra nepageidaujamos dėl dydžio, paklausos ar rūšinės sudėties arba yra sugedusios ar užterštos dėl Sąjungos žvejybos laivo įgulos veikimo ar neveikimo;

(8)žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – pastatytas ir (arba) stebimas nuolatinis, pusiau nuolatinis arba laikinas bet kokios medžiagos žmogaus pagamintas ar gamtinis objektas, konstrukcija arba įrenginys, skirtas tikslinėms tunų rūšims privilioti, kad vėliau jas būtų galima sužvejoti;

(9)dreifuojantysis ŽSĮ – prie jūros dugno nepritvirtintas ŽSĮ;

(10)inkarinis ŽSĮ – prie jūros dugno pritvirtintas ŽSĮ;

(11)duomenų plūduras – dreifuojantis ar inkarinis plūduriuojantis įrenginys, valstybinės arba pripažintos mokslo organizacijos ar subjekto įrengtas aplinkos duomenims elektroniniu būdu rinkti ir vertinti, o ne naudoti žvejybos tikslams;

(12)IOTC perkrovimo deklaracija – CMM 19/06 III priede pateiktas dokumentas;

(13)IMO numeris – laivui pagal Tarptautinės jūrų organizacijos įgaliojimus suteiktas 7 skaitmenų numeris;

(14)frachtavimas – sutartis arba susitarimas, pagal kurį veiklos vykdytojui su KSŠ vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu nustatytą laiką leidžiama naudotis kitoje KSŠ, nekeičiant laivo vėliavos. Frachtuojančioji KSŠ yra KSŠ, kuriai paskirta kvota ar žvejybos galimybės, o vėliavos KSŠ yra KSŠ, kurioje frachtuojamas laivas yra registruotas;

(15)transportinis laivas – perkrovimo operacijas vykdantis aptarnaujantis laivas, į kurį iš kito laivo perkraunamos IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvys.

II skyrius 
Valdymas ir išsaugojimas

1 skirsnis
Tropiniai tunai

4 straipsnis
Išmetimo į jūrą draudimas

1.Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai laiko laive ir iškrauna visą tropinių tunų (didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų ir dryžųjų tunų) laimikį, išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas nusprendžia, kad:

(a)žuvys netinkamos maistui arba

(b)nėra pakankamos talpos tropiniams tunams ir netikslinių rūšių žuvims, sužvejotoms paskutinį kartą reiso metu panaudojus žvejybos įrankį, laikyti.

2.1 dalies b punkte minimos žuvys gali būti išmetamos į jūrą tik jei kapitonas ir įgula tropinius tunus ir netikslinių rūšių žuvis stengiasi kuo greičiau paleisti į jūrą gyvus; išmetus į jūrą žuvis, jokia tolesnė žvejyba nevykdoma tol, kol laive esantys tropiniai tunai ir netikslinių rūšių žuvys neiškraunami arba neperkraunami.

3.Sąjungos žvejybos laivo kapitonas atitinkamame laivo žurnale užregistruoja 1 dalies a ir b punktuose nurodytas išimtis, įskaitant išmestų į jūrą žuvų apytikriai įvertintą kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį, taip pat tuo paskutinį kartą reiso metu panaudotu žvejybos įrankiu sužvejotų laive paliktų žuvų apytikriai įvertintą kiekį tonomis ir rūšinę sudėtį.

4.Šiame straipsnyje netikslinių rūšių žuvys apima netikslinių rūšių tunus, taip pat vaivorykštines staurides, auksines skumbres, raguotines, buriažuvines, dygiąsias pelamides ir barakudas.

5 straipsnis
Draudimas žvejoti greta duomenų plūdurų

1.Sąjungos žvejybos laivai nežvejoja mažesniu nei vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro ir nedaro poveikio duomenų plūdurui Rajone, visų pirma:

(a)neapsupa plūduro žvejybos įrankiu,

(b)nepririša arba nepritvirtina laivo ar bet kurio žvejybos įrankio, laivo dalies ar segmento prie duomenų plūduro ar jo pritvirtinimo vietos, arba

(c)nenukerta duomenų plūduro inkarinio lyno.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, Sąjungos žvejybos laivai gali vykdyti veiklą vienos jūrmylės atstumu nuo duomenų plūduro pagal valstybių narių mokslinių tyrimų programas, apie kurias pranešta IOTC, su sąlyga, kad jie tiems duomenų plūdurams nedaro poveikio.

3.Rajone žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai neįkelia duomenų plūduro į laivą, išskyrus atvejus, kai plūduro savininkas konkrečiai tai leidžia ar prašo tai padaryti.

4.Rajone vykdantys veiklą Sąjungos žvejybos laivai stebi jūroje pritvirtintus duomenų plūdurus ir imasi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų jų įsipainiojimo į žvejybos įrankius arba bet kokio tiesioginio poveikio tiems duomenų plūdurams. Jei Sąjungos žvejybos laivo žvejybos įrankis susipainioja su duomenų plūduru, įsipainiojęs žvejybos įrankis pašalinamas kuo mažiau pažeidžiant duomenų plūdurą.

5.Sąjungos žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybėms narėms apie bet kokį pastebėtą apgadintą ar dėl kitų priežasčių neveikiantį duomenų plūdurą, kartu pateikdami išsamius stebėjimo duomenis, informaciją apie plūduro buvimo vietą ir bet kokią įskaitomą ant jo esančią identifikavimo informaciją. Valstybės narės tokius pranešimus ir informaciją apie visame Rajone pastatytų joms priklausančių duomenų plūdurų buvimo vietą pagal 51 straipsnio 5 dalį siunčia Komisijai.

2 skirsnis 
Buriažuvinės

6 straipsnis
Valdymo ir išsaugojimo priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna arba neiškrauna dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių, kurių ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 60 cm, egzempliorių. Jei jie sužvejoja tokių žuvų, jos nedelsiant paleidžiamos į jūrą.

2.Sąjungos žvejybos laivai, sužvejojantys dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių, registruoja atitinkamus laimikio ir žvejybos pastangų duomenis pagal šio reglamento 1 priedą.

3.Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programą, kad užtikrintų tikslių ataskaitų dėl dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių laimikio teikimą pagal 51 straipsnio 1 dalį.

4.Pagal 51 straipsnio 6 dalį valstybės narės savo nacionalinėje mokslinėje ataskaitoje praneša apie veiksmus, kurių ėmėsi laimikio stebėsenai ir žvejybos valdymui užtikrinti, siekiant tausiai naudoti ir išsaugoti dryžųjų marlinų, juodųjų marlinų, atlantinių marlinų ar rytinių buriažuvių išteklius.

3 skirsnis
Melsvieji rykliai

7 straipsnis
Melsvieji rykliai

1.Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas melsvųjų ryklių (Prionace glauca) laimikis registruojamas laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį.

2.Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinamas geresnis tikslių duomenų apie melsvųjų ryklių laimikį, žvejybos pastangas, dydį ir išmetimą į jūrą teikimas. Valstybės narės melsvųjų ryklių laimikio duomenis teikia pagal 51 straipsnio 1 dalį.

3.Pagal 51 straipsnio 5 dalį valstybės narės į įgyvendinimo ataskaitas įtraukia informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi melsvųjų ryklių laimikio stebėsenai užtikrinti.

4.Valstybės narės raginamos vykdyti melsvųjų ryklių mokslinius tyrimus, kuriuos atlikus būtų galima gauti informacijos apie jų svarbiausius biologinius, ekologinius, elgsenos ypatumus, gyvenimo etapus, migraciją, išgyvenamumą po paleidimo į jūrą ir gaires dėl saugaus jų paleidimo į jūrą bei jauniklių augimo vietų nustatymo, taip pat žvejybos praktikos gerinimą. Ši informacija įtraukiama į ataskaitas, siunčiamas Komisijai pagal 51 straipsnio 6 dalį.

4 skirsnis

Žvejyba naudojant orlaivius, ŽSĮ ir dirbtinį apšvietimą

8 straipsnis
Draudimas žvejybai naudoti orlaivius

1.Sąjungos žvejybos laivai, aptarnaujantys laivai ir aprūpinimo laivai kaip pagalbinių žvejybos priemonių nenaudoja orlaivių ar bepiločių orlaivių. Apie bet kokią žvejybos operaciją, vykdomą Rajone pasitelkus orlaivį ar bepilotį orlaivį, nedelsiant pranešama vėliavos valstybei narei ir Komisijai. Komisija nedelsdama apie tai informuoja IOTC sekretoriatą.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, orlaiviai ir bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami moksliniais, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

9 straipsnis
Žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ)

1.Sąjungos žvejybos laivai žvejybos veiklą, susijusią su dreifuojančiaisiais ŽSĮ ir inkariniais ŽSĮ, registruoja atskirai, nurodydami 2 priede išvardytus konkrečius duomenų elementus. Pagal 51 straipsnį šią informaciją valstybės narės siunčia Komisijai.

2.Kasdienė informacija apie visus aktyvius ŽSĮ perduodama Komisijai – pateikiama informacija apie datą, duomenų plūduro identifikavimą, paskirtą laivą ir kasdienę buvimo vietą. Informacija sukaupiama kas mėnesį ir pateikiama bent po 60 dienų, bet ne vėliau kaip po 90 dienų. Komisija šią informaciją siunčia IOTC sekretoriatui.

3.Valstybės narės kiekvienam savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui parengia dreifuojančiųjų ŽSĮ naudojimo valdymo planus. Rengiant valdymo planus:

(a)remiamasi bent jau 2 priede nurodytomis gairėmis;

(b)įtraukiamos iniciatyvos arba tyrimai siekiant ištirti ir, kiek įmanoma, sumažinti nedidelių didžiaakių ir gelsvauodegių tunų ir netikslinių rūšių žuvų sužvejojimą naudojant ŽSĮ;

(c)įtraukiamos gairės, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta ŽSĮ praradimo ar palikimo, ir

(d)vadovaujamasi CMM 19/02 V priede nustatytais principais dėl ryklių, jūrų vėžlių ar bet kokių kitų rūšių gyvūnų įsipainiojimo į žvejybos įrankius mažinimo.

4.Ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki IOTC metinio susitikimo valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį siunčia Komisijai ŽSĮ valdymo planų rengimo pažangos ataskaitą, įskaitant pirmiau pateiktų valdymo planų peržiūrų ir CMM 19/02 V priedo principų taikymo peržiūrų rezultatus. Komisija, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki IOTC metinio susitikimo, perduoda tą informaciją IOTC sekretoriatui.

10 straipsnis
Nepinklūs ir biologiškai skaidūs ŽSĮ

Sąjungos žvejybos laivai ŽSĮ gamybai naudoja nepinklias konstrukcijas ir nepinklias medžiagas, kaip nustatyta CMM 19/02 V priede.

11 straipsnis

Dirbtinio apšvietimo naudojimo siekiant privilioti žuvis draudimas

1.Sąjungos žvejybos laivai tunams ir tunams giminingų rūšių žuvims suburti nenaudoja, neįrengia ir neeksploatuoja dirbtinio apšvietimo nei virš vandens, nei po vandeniu.

2.Naudoti apšvietimą su dreifuojančiaisiais ŽSĮ draudžiama.

3.Jei Sąjungos žvejybos laivai Rajone aptinka dreifuojančiuosius ŽSĮ su įrengtu dirbtiniu apšvietimu, jie nedelsdami juos pašalina ir nugabena atgal į uostą.

4.Sąjungos žvejybos laivai Rajone nevykdo žvejybos veiklos netoli ar prie bet kurio laivo arba dreifuojančiojo ŽSĮ su įrengtu dirbtiniu apšvietimu, skirtu tunams ir tunams giminingų rūšių žuvims privilioti.

5.1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas navigaciniams žibintams ir apšvietimui, kurių reikia saugioms darbo sąlygoms užtikrinti.

5 skirsnis
Perkrovimas uoste

12 straipsnis
Perkrovimas

1.Visos IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvų perkrovimo operacijos vykdomos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį arba CMM 16/11 5 punktą paskirtuose uostuose.

2.IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai neperkrauna savo laimikio į jokį kitą laivą, išskyrus atvejus, kai laimikis buvo pasvertas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 60 straipsnį.

13 straipsnis
Perkrovimo operacijos

1.Perkrovimo operacijos uoste gali būti vykdomos tik laikantis šios procedūros:

(a)Sąjungos žvejybos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki perkrovimo operacijos uosto valstybės institucijoms privalo pateikti šią informaciją:

–žvejybos laivo pavadinimą ir jo numerį IOTC žvejybos laivų registre;

–transportinio laivo pavadinimą ir produktus, kurie turi būti perkrauti;

–perkrautiną kiekį tonomis pagal produktą;

–perkrovimo datą ir vietą;

–pagrindinius sužvejotų tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų bei ryklių žvejybos plotus.

(b)Sąjungos žvejybos laivo kapitonas elektroniniame laivo žurnale užregistruoja ir perduoda perkrovimo deklaraciją, laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 22 straipsnio ir Reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytų procedūrų.

(c)Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo perkrovimo atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo kapitonas užpildo IOTC perkrovimo deklaraciją ir perduoda ją savo vėliavos valstybei narei kartu su laivo numeriu IOTC žvejybos laivų registre.

2.Sąjungos transportinio laivo kapitonas elektroniniame laivo žurnale užregistruoja ir perduoda perkrovimo deklaraciją, laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 22 straipsnio ir Reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytų procedūrų. Be to, kapitonas per 24 valandas užpildo IOTC perkrovimo deklaraciją ir perduoda ją kompetentingoms uosto valstybės institucijoms.

14 straipsnis
Sąjungos transportinių laivų vykdomas perkrauto laimikio iškrovimas

1.Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo perdavimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 48 valandos iki numatomo atvykimo į uostą.

2.Valstybės narės, kuriose iškraunamas perkrautas laimikis, imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su transportinio laivo vėliavos valstybe nare, uosto valstybe, kurioje vyko perkrovimas, ir susijusių žūklės laivų vėliavos valstybėmis, siekdamos užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žvejybos laivo laimikio kiekį. Šis tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant transportinio laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

3.Sąjungos transportinio laivo, iškraunančio laimikį trečiojoje šalyje, kapitonas ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki laivo įplaukimo į uostą, be 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo, pateikia išankstinį pranešimą pagal trečiosios šalies, kurios uoste laivas ketina iškrauti perkrautą laimikį, nacionalinės teisės aktus. Kapitonas taip pat siunčia IOTC perkrovimo deklaraciją valstybės, kurioje turi būti iškrautas perkrautas laimikis, kompetentingoms institucijoms ir laimikio neiškrauna tol, kol negauna leidimo to padaryti.

4.Jei iškrovimo operacijos vykdomos trečiojoje šalyje, transportinio laivo kapitonas bendradarbiauja su uosto valstybės institucijomis.

5.Sąjungos žvejybos laivų vėliavos valstybės narės į savo ataskaitas, teikiamas pagal 51 straipsnio 5 dalį, įtraukia informaciją apie jų laivų vykdytas perkrovimo operacijas.

III skyrius

Tam tikrų jūrinių rūšių apsauga

1 skirsnis
Plokštėtažiaunės žuvys

15 straipsnis

Bendros ryklių išsaugojimo priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivai naudojasi IOTC parengtais identifikavimo vadovais ir tvarkymo praktika.

2.Sąjungos žvejybos laivai sužvejotus gyvus nepageidaujamų rūšių ryklius, išskyrus melsvuosius ryklius, kiek įmanoma, nedelsdami paleidžia į jūrą nesužalotus.

3.Tokie sužvejoti rykliai registruojami laivo žurnale pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį, be kita ko, nurodant ryklių būklę (negyvi ar gyvi) paleidimo į jūrą metu.

4.Valstybės narės savo ataskaitoje pagal 51 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikia duomenis apie jų žvejybos laivų sužvejotus ryklius, įskaitant visus turimus ankstesnius duomenis, įverčius ir ryklių būklę (negyvi ar gyvi) išmetimo į jūrą ir paleidimo į jūrą metu bei jų dydžio pasikartojimo dažnumą.

16 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ar nesiūlo pirkti ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenų ar skerdenų dalių.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, moksliniams stebėtojams leidžiama imti ilgapelekių pilkųjų ryklių, kurie Rajone ištraukiami iš jūros negyvi, biologinius ėminius, su sąlyga, kad tie ėminiai imami įgyvendinant IOTC mokslinio komiteto arba IOTC ekosistemų ir priegaudos darbo grupės patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

3.Jei įmanoma, valstybės narės ir Komisija stengiasi atlikti Rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas jų jauniklių augimo vietas.

17 straipsnis

Paprastosios jūrų lapės

1.Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ar nesiūlo pirkti paprastųjų jūrų lapių (visų Alopiidae šeimai priklausančių rūšių) skerdenų ar skerdenų dalių.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, moksliniams stebėtojams leidžiama imti paprastųjų jūrų lapių, kurios Rajone ištraukiamos iš jūros negyvos, biologinius ėminius, su sąlyga, kad tie ėminiai imami įgyvendinant IOTC mokslinio komiteto arba IOTC ekosistemų ir priegaudos darbo grupės patvirtintą mokslinių tyrimų projektą.

3.Mėgėjų ir sportinę žvejybą vykdantys žvejai paleidžia į jūrą visas paprastąsias jūrų lapes gyvas. Jie jokiomis aplinkybėmis jų nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ar nesiūlo pirkti. Valstybės narės užtikrina, kad mėgėjų ir sportinę žvejybą vykdantys žvejai, esant rizikai sužvejoti paprastųjų jūrų lapių, būtų apsirūpinę įranga, tinkama gyvūnams paleisti į jūrą gyvus.

4.Valstybės narės ir Komisija stengiasi atlikti Rajone sužvejotų paprastųjų jūrų lapių mokslinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas jų jauniklių augimo vietas.

18 straipsnis

Raguotosios rajos

1.Sąjungos žvejybos laivai specialiai nestato bet kokio tipo žvejybos įrankio netoli raguotosios rajos, jei šis gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti žvejybos įrankį.

2.Sąjungos žvejybos laivai nelaiko laive, neperkrauna, neiškrauna, nesandėliuoja, neparduoda ar nesiūlo pirkti raguotųjų rajų skerdenų ar skerdenų dalių.

3.Sąjungos žvejybos laivai atsitiktinai sužvejotas raguotąsias rajas, vos pastebėtas tinkle, ant kabliuko ar denyje, nedelsdami paleidžia į jūrą gyvas ir nesužalotas, kiek praktiškai įmanoma, tokiu būdu, kad kiekvienai sužvejotai rajai būtų padaryta kuo mažesnė žala, ir imasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad būtų taikomos CMM 19/03 I priede išdėstytos tvarkymo procedūros, kartu atsižvelgiant į įgulos saugumą.

4.Nepaisant 3 dalies, jei gaubiamaisiais tinklais žvejojantis Sąjungos laivas vykdydamas veiklą netyčia sužvejoja raguotąją rają ir ją užšaldo, jis perduoda visą neišdorotą jos kūną atsakingoms vyriausybės institucijoms ar kitai kompetentingai institucijai arba išmeta ją į jūrą iškrovimo vietoje. Taip perduotų raguotųjų rajų negalima parduoti ar mainyti, tačiau jas galima dovanoti žmonių vidaus vartojimo reikmėms.

5.Sąjungos žvejybos laivai naudoja tinkamus poveikio švelninimo, identifikavimo, tvarkymo ir paleidimo į jūrą metodus ir laive laiko visą įrangą, reikalingą raguotosioms rajoms paleisti į jūrą.

19 straipsnis

Bangininiai rykliai

1.Sąjungos žvejybos laivams Rajone draudžiama specialiai statyti gaubiamąjį tinklą netoli bangininio ryklio, jei šis gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti tinklą.

2.Jei bangininis ryklys netyčia apsupamas žvejybos įrankiu arba į jį įsipainioja, Sąjungos žvejybos laivai:

(a)imasi visų pagrįstų priemonių siekdami užtikrinti, kad jis būtų saugiai paleistas į jūrą, laikantis IOTC mokslinio komiteto turimos geriausios patirties gairių dėl saugaus bangininių ryklių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais;

(b)praneša apie incidentą laivo vėliavos valstybei narei pateikdami šią informaciją:

–individų skaičių;

–trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jei įmanoma;

–apsupimo vietą;

–priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

–bangininio ryklio būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat ir tuo atveju, kai jis buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.

2 skirsnis
Kitos rūšys

20 straipsnis
Bangininiai

1.Sąjungos žvejybos laivai Rajone nestato gaubiamojo tinklo netoli banginių būrio gyvūno, jei šis gyvūnas pastebimas prieš pradedant statyti tinklą.

2.Jei banginių būrio gyvūnas netyčia apsupamas gaubiamuoju tinklu arba pagaunamas kito tipo žvejybos įrankiais žvejojant tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, susijusias su bangininiais, Sąjungos žvejybos laivai:

(a)imasi visų pagrįstų priemonių siekdami užtikrinti, kad jis būtų saugiai paleistas į jūrą, laikantis IOTC Mokslinio komiteto turimos geriausios patirties gairių dėl saugaus bangininių paleidimo į jūrą ir saugaus elgesio su jais;

(b)praneša apie incidentą atitinkamai laivo vėliavos valstybei narei pateikdami šią informaciją:

–rūšį (jei žinoma);

–individų skaičių;

–trumpą susidūrimo aprašymą, įskaitant informaciją, kaip ir kodėl buvo susidurta su gyvūnu, jei įmanoma;

–apsupimo vietą;

–priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą, ir

–gyvūno būklės įvertinimą paleidimo į jūrą metu, taip pat ir tuo atveju, kai jis buvo paleistas gyvas, bet vėliau nugaišo.

3.Valstybės narės 2 dalies b punkte nurodytą informaciją (įskaitant informaciją apie gyvūno būklę (negyvas ar gyvas) paleidimo į jūrą metu) pateikia naudodamos laivo žurnalus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį arba, jei laive yra stebėtojas, pagal stebėtojų programas, ir pagal 51 straipsnio 1 ir 5 dalis nusiunčia ją Komisijai.

21 straipsnis
Jūrų vėžliai

1.Sąjungos žvejybos laivai taiko šias poveikio švelninimo priemones:

(a)ūdomis žvejojantys laivai turi lynų pjoviklius ir kabliukų atkabinimo įrankius, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam elgesiui su pagautais arba įsipainiojusiais į žvejybos įrankius jūrų vėžliais ir greitai paleisti juos į jūrą, imantis visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti saugų paleidimą į jūrą ir tvarkymą pagal IOTC tvarkymo gaires 18 ;

(b)gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kiek praktiškai įmanoma:

–vengia žvejybos įrankiais apsupti jūrų vėžlius ir, jei jūros vėžlys yra apsupamas žvejybos įrankiu arba į jį įsipainioja, imasi praktiškai įgyvendinamų priemonių saugiai paleisti vėžlį į jūrą, laikantis IOTC parengtų tvarkymo gairių;

–paleidžia visus jūrų vėžlius, rastus įsipainiojusius į žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) ar kitus žvejybos įrankius;

–jeigu jūrų vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, sustabdo tinklo vyniojimą vos tik vėžlys iškyla iš vandens. Tinklo vyniojimą veiklos vykdytojas tęsia tik tada, kai išpainioja vėžlį jo nesužeisdamas ir padeda jam atsigauti prieš paleisdamas į vandenį, ir

–turi ir naudoja panardinamuosius tinklelius, kad prireikus iškeltų jūrų vėžlius.

2.Sąjungos žvejybos laivai kuo greičiau paima į laivą, jei praktiškai įmanoma, bet kokius sugautus sąmonės netekusius ar nejudančius jūrų vėžlius ir padeda jiems atsigauti, be kita ko, suteikia jiems gaivinimo pagalbą, prieš saugiai paleisdami juos į vandenį.

3.Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos žvejybos laivai naudotų tinkamus poveikio švelninimo, identifikavimo, tvarkymo ir atkabinimo nuo kabliukų metodus ir turėtų laive visą įrangą, reikalingą jūrų vėžliams paleisti į jūrą imantis visų pagrįstų priemonių pagal IOTC jūrų vėžlių identifikavimo korteles, pateiktas 1 dalies a punkte nurodytose IOTC parengtose tvarkymo gairėse.

4.Valstybės narės teikia ataskaitas apie tai, kaip įgyvendinamos FAO gairės dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo 19 .

5.Valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį siunčia Komisijai visus duomenis apie jų laivų susidūrimus su jūrų vėžliais. Į tuos duomenis įtraukiami laivo žurnalų arba stebėjimo aprėpties duomenys ir apytikriai įvertintas bendras žvejybos metu atsitiktinai sugautų jūrų vėžlių mirtingumas.

6.Sąjungos žvejybos laivai pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnį laivo žurnale registruoja visus su jūrų vėžliais susijusius incidentus žvejybos operacijų metu, taip pat jūrų vėžlių būklę (negyvi ar gyvi) juos paleidžiant į jūrą. Apie tokius incidentus jie praneša savo vėliavos valstybei narei pateikdami, kai įmanoma, informaciją apie rūšį, sugavimo vietą, sąlygas, veiksmus, kurių buvo imtasi laive, ir paleidimo į jūrą vietą. Šią informaciją valstybės narės pagal 51 straipsnio 1 dalį siunčia Komisijai.

22 straipsnis

Jūrų paukščiai

1.Sąjungos žvejybos laivai naudoja poveikio švelninimo priemones siekdami sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais:

(a)rajone į pietus nuo 25 laipsnių pietų platumos visi ūdomis žvejojantys laivai naudoja bent dvi iš trijų 4 priede nurodytų poveikio švelninimo priemonių ir laikosi šioms priemonėms nustatytų minimaliųjų standartų;

(b)paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas turi atitikti 5 priede išdėstytas papildomas specifikacijas.

2.Sąjungos žvejybos laivai registruoja duomenis apie atsitiktinę jūrų paukščių priegaudą pagal rūšį, visų pirma pagal 30 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, ir pagal 51 straipsnio 1 dalį perduoda tuos duomenis Komisijai. Stebėtojai, kiek įmanoma, nufotografuoja Sąjungos žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius ir perduoda nuotraukas nacionaliniams jūrų paukščių ekspertams arba IOTC sekretoriatui, kad šie patvirtintų identifikavimą.

3.Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį informuoja Komisiją apie tai, kaip įgyvendinama 30 straipsnyje nurodyta regioninė stebėtojų programa.

IV skyrius

Kontrolės priemonės

1 skirsnis
Bendrosios sąlygos

23 straipsnis

Dokumentai Sąjungos žvejybos laivuose

1.Sąjungos žvejybos laivai tvarko žvejybos žurnalus pagal šį reglamentą. Žvejybos žurnaluose padaryti originalūs įrašai žvejybos laive laikomi bent 12 mėnesių.

2.Sąjungos žvejybos laivai laiko laive galiojančius vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, įskaitant:

(a)licenciją arba leidimą žvejoti ir prie licencijos ar leidimo pridėtas sąlygas;

(b)laivo pavadinimą;

(c)uostą, kuriame laivas registruotas, ir registracijos numerį (-ius);

(d)tarptautinį radijo šaukinį;

(e)laivo savininko (-ų) ir, kai taikoma, frachtuotojų vardus, pavardes (pavadinimus) ir adresus;

(f)bendrąjį laivo ilgį ir

(g)atitinkamais atvejais – variklio galią kW ir (arba) arklio galiomis.

3.Valstybės narės reguliariai, bent kartą per metus, patikrina dokumentų, kurie turi būti laikomi žvejybos laivuose, galiojimą.

4.Valstybės narės užtikrina, kad visi laive laikomi dokumentai ir bet kokie tolesni jų pakeitimai būtų išduoti ir sertifikuoti kompetentingos institucijos ir būtų paženklinti taip, kad juos būtų galima lengvai identifikuoti pagal visuotinai priimtus standartus, pavyzdžiui, pagal FAO žvejybos laivų ženklinimo ir identifikavimo standartines specifikacijas 20 .

2 skirsnis
Laivų registras

24 straipsnis

Leidimus turinčių žvejybos laivų registras

1.IOTC žvejybos laivų registre registruojami šie Sąjungos žvejybos laivai:

(a)laivai, kurių bendrasis ilgis 24 metrai ar didesnis;

(b)laivai, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 24 metrai, jei Sąjungos žvejybos laivai žvejoja už išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų.

2.Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra registruoti 1 dalyje nurodytame IOTC registre, neleidžiama Rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvis arba prisidėti prie bet kokios žvejybos veiklos, arba statyti dreifuojančiuosius ŽSĮ. Ši nuostata netaikoma valstybės narės IEZ veiklą vykdantiems laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 24 metrai.

3.Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalies reikalavimus atitinkančių laivų, kurie turi leidimus vykdyti veiklą Rajone, sąrašą. Tame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

(a)laivo (-ų) pavadinimas (-ai), registracijos numeris (-iai);

(b)IMO numeris;

(c)ankstesnis (-i) pavadinimas (-ai) (jei yra) arba nurodoma, kad informacijos nėra;

(d)ankstesnė (-ės) laivo vėliavos valstybė (-ės) (jei yra) arba nurodoma, kad informacijos nėra;

(e) duomenys apie ankstesnį išbraukimą iš kitų registrų (jei yra) arba nurodoma, kad informacijos nėra;

(f)tarptautinis radijo šaukinys (-iai) (jei yra) arba nurodoma, kad informacijos nėra;

(g)registracijos uostas;

(h)laivo (-ų) tipas, bendrasis ilgis (m) ir bendroji talpa (GT);

(i)bendras žuvų triumo (-ų) tūris kubiniais metrais;

(j)savininko (-ų) ir veiklos vykdytojo (-ų) vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

(k)tikrojo (-ųjų) savininko (-ų), jei žinomas (-i) ir jei skiriasi nuo laivo savininko ir (arba) veiklos vykdytojo, vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas arba nurodoma, kad informacijos nėra;

(l)laivą eksploatuojančios įmonės (jei yra) pavadinimas, adresas ir registracijos numeris;

(m)naudojamas (-i) žvejybos įrankis (-iai);

(n)laikotarpis (-iai), kuriuo (-iais) leidžiama žvejoti ir (arba) perkrauti į kitą laivą;

(o)spalvotos laivo nuotraukos, kuriose matyti:

–dešinysis bortas ir kairysis bortas, abiem atvejais turi matytis visa konstrukcija;

–laivapriekis;

–bent viena nuotrauka, kurioje aiškiai matosi bent vienas iš išorinių žymenų, nurodytų a punkte.

Laivams, neturintiems leidimo vykdyti veiklą už valstybės narės IEZ ribų, 3 dalies o punkte nustatytas reikalavimas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

4.Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį IOTC registro papildymą, išbraukimą iš jo ar jo pakeitimą. Komisija šią informaciją nedelsdama siunčia IOTC sekretoriatui.

5.Metų laikotarpiu Komisija prireikus pateikia IOTC sekretoriatui atnaujintą informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, užregistruotus 1 dalyje nurodytame IOTC registre.

25 straipsnis 
Informacijos teikimas

Informacija, kurią valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal 24 straipsnį, teikiama elektroniniu formatu pagal Reglamento (ES) 2017/2403 39 straipsnį.

26 straipsnis

Žvejybos laivų leidimai

1.IOTC kompetencijai priklausančių žuvų rūšių žvejybos leidimus valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams išduoda pagal Reglamento (ES) 2017/2403 21 straipsnį.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai atnaujintą oficialaus leidimo žvejoti už nacionalinei jurisdikcijai priklausančių ribų šabloną, o, kai informacija pasikeičia, tą informaciją atnaujina. Komisija šią informaciją nedelsdama siunčia IOTC sekretoriatui. Šablone pateikiama ši informacija:

(a)kompetentingos institucijos pavadinimas;

(b)kompetentingos institucijos darbuotojų vardai, pavardės ir kontaktiniai duomenys;

(c)kompetentingos institucijos darbuotojų parašai ir

(d)oficialus kompetentingos institucijos antspaudas.

3.2 dalyje nurodytas šablonas naudojamas tik stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais – jei laive laikomas leidimas skiriasi nuo šablono, tai nėra laikoma pažeidimu, tačiau kontrolę atliekanti valstybė turės šį klausimą aiškintis su atitinkamo laivo vėliavos valstybės paskirta kompetentinga institucija.

27 straipsnis

Žvejybos leidimus išduodančių valstybių narių pareigos

1.Valstybės narės:

(a)leidžia savo laivams vykdyti veiklą Rajone tik jei jie gali įvykdyti IOTC susitarime, šiame reglamente ir CMM nustatytus reikalavimus ir įpareigojimus;

(b)imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų žvejybos laivai laikytųsi šio reglamento ir CMM;

(c)imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų pagalbiniai žvejybos laivai laikytų laive galiojančius laivo registracijos liudijimus ir galiojančius leidimus žvejoti ir perkrauti laimikį;

(d)užtikrina, kad jų leidimus turintys žvejybos laivai anksčiau nebūtų vykdę NNN žvejybos veiklos arba, jei tokia veikla buvo vykdyta, naujasis savininkas pateiktų pakankamus įrodymus, kad:

–ankstesni savininkai ir veiklos vykdytojai neturi su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų, nesiekia iš tų laivų gauti naudos ir jų nekontroliuoja;

–NNN žvejybos incidento šalys oficialiai išsprendė šį klausimą, o sankcijos buvo įvykdytos;

–atsižvelgiant į visus svarbius faktus, jų pagalbiniai žvejybos laivai nedalyvauja NNN žvejyboje ar nėra su ja susiję;

(e)užtikrina, kiek įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, kad jų pagalbinių žvejybos laivų savininkai ir veiklos vykdytojai nedalyvautų tunų žvejybos veikloje, kurią vykdo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre neregistruoti laivai, ir nebūtų su ja susiję;

(f)imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kiek įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, kad pagalbinių žvejybos laivų, registruotų 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre, savininkai būtų vėliavos valstybės narės piliečiai arba teisės subjektai, kad prireikus jų atžvilgiu būtų galima imtis bet kokių kontrolės ar baudžiamųjų veiksmų.

2.Valstybės narės pagal 51 straipsnio 5 dalį praneša Komisijai veiksmų ir priemonių, kurių buvo imtasi pagal 1 dalį, peržiūros rezultatus.

3.Valstybės narės, kurios leidimus turintiems savo žvejybos laivams išduoda licencijas, kasmet Komisijai teikia ataskaitas dėl visų priemonių, kurių ėmėsi pagal CMM 05/07 I priedą, naudodamos CMM 05/07 II priede pateiktą formą ir laikydamosi šio reglamento 51 straipsnio.

28 straipsnis

 Priemonės, taikomos IOTC laivų registre neregistruotiems laivams

1.Sąjungos žvejybos laivams, kurie nėra registruoti 24 straipsnio 1 dalyje nurodytame IOTC registre, neleidžiama Rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvų.

2.Siekdamos užtikrinti šio reglamento, susijusio su žuvų rūšimis, patenkančiomis į statistinių dokumentų programas, veiksmingumą, valstybės narės:

(a)tvirtina tik IOTC registre registruotų Sąjungos laivų statistinius dokumentus;

(b)reikalauja, kad į KSŠ teritoriją importuojant Rajone Sąjungos žvejybos laivų sužvejotų rūšių, kurioms taikomos statistinių dokumentų programos, žuvis būtų pridedami statistiniai dokumentai, ir

(c)importuodamos žuvų rūšių, kurioms taikomos statistinių dokumentų programos, laimikį, bendradarbiauja su tą laimikį sužvejojusių laivų vėliavos valstybėmis narėmis siekdamos užtikrinti, kad statistiniai dokumentai nebūtų klastojami arba juose nebūtų klaidingos informacijos.

3.Valstybės narės praneša Komisijai bet kokią faktinę informaciją, rodančią, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog IOTC registre neregistruoti laivai Rajone vykdo IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvų žvejybą arba perkrovimą. Komisija šią informaciją nedelsdama praneša IOTC sekretoriatui.

29 straipsnis

Žvejybos veiklą vykdančių laivų, kurie žvejoja tunus ir durklažuves, registravimas

1.Valstybės narės, kurių laivai Rajone žvejoja tunus ir durklažuves, naudodamos atitinkamą IOTC ataskaitų teikimo šabloną, iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikia Komisijai sąrašą su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie praėjusiais metais Rajone vykdė žvejybos veiklą ir:

(a)kurių bendrasis ilgis didesnis nei 24 metrai,

(b)arba, jei laivo ilgis mažesnis nei 24 metrai, kurie vykdo veiklą vandenyse už vėliavos valstybės IEZ ribų.

2.Komisija iki kiekvienų metų vasario 15 d. persiunčia šią informaciją IOTC sekretoriatui.

3.1 dalyje nurodytame laivų sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

(a)IOTC numeris;

(b)pavadinimas ir registracijos numeris;

(c)IMO numeris, jei yra;

(d)ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei yra);

(e)tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

(f)laivo tipas, ilgis ir bendroji talpa (GT);

(g)savininko, frachtuotojo arba veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (atitinkamais atvejais);

(h)pagrindinės tikslinės rūšys ir

(i)leidimo galiojimo laikas.

3 skirsnis
Regioninė stebėtojų programa

30 straipsnis
Regioninė stebėtojų programa

1.Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra 24 metrai ir didesnis, taip pat mažesni nei 24 metrų ilgio laivai, žvejojantys už jų IEZ ribų, užtikrina, kad pagal regioninę stebėtojų programą patvirtinti stebėtojai stebėtų bent 5 proc. su kiekvieno tipo žvejybos įrankiu susijusių operacijų ir (arba) žvejybos įrankio pastatymo atvejų.

2.Jei gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose yra stebėtojas, kaip nurodyta 1 dalyje, šis stebėtojas taip pat stebi laimikį iškrovimo metu, kad nustatytų didžiaakių tunų laimikio sudėtį.

3.2 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas valstybėms narėms, jau taikančioms ėminių ėmimo sistemą, kurios aprėptis atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

31 straipsnis

Stebėtojų pareigos

1.Stebėtojai Sąjungos žvejybos laivuose:

(a)registruoja laivų žvejybos veiklą ir teikia jos ataskaitas bei tikrina laivo koordinates;

(b)stebi ir, kiek įmanoma, vertina laimikį siekdami nustatyti laimikio sudėtį ir prižiūrėti išmetimą į jūrą, priegaudą bei žuvų dydžio pasikartojimo dažnumą;

(c)registruoja laivo kapitono naudojamų žvejybos įrankių tipą, tinklo akių dydį ir priedus;

(d)renka informaciją (apie rūšinę sudėtį ir kiekį, gyvąjį ir perdirbtų žuvų svorį ir buvimo vietą, jei įmanoma), kad būtų galima atlikti laivo žurnalo įrašų kryžminę patikrą, ir

(e)atlieka IOTC mokslinio komiteto prašomą mokslinį darbą.

2.Stebėtojas per 30 dienų nuo kiekvieno žvejybos reiso pabaigos pateikia ataskaitą vėliavos valstybei narei. Ataskaita pateikiama pagal 1˚platumos ir 1˚ilgumos zoną. Valstybės narės kiekvieną ataskaitą nusiunčia Komisijai per 140 dienų nuo jos gavimo dienos, tačiau užtikrina, kad ūdomis žvejojančiuose laivuose esančių stebėtojų ataskaitos būtų siunčiamos nenutrūkstamai ištisus metus. Komisija per 10 dienų persiunčia ataskaitas IOTC sekretoriatui.

32 straipsnis
Ėminių ėmėjai vietoje

1.Ėminių ėmėjai vietoje stebi Sąjungos smulkiosios žvejybos laivų laimikio iškrovimo operacijų skaičių iškrovimo vietoje. Smulkiosios žvejybos laivų atveju ėminių ėmėjai vietoje turėtų stebėti bent 5 proc. bendro tokių laivų žvejybos reisų skaičiaus arba bendro žvejybos veiklą vykdančių žvejybos laivų skaičiaus.

2.Iškraunant žvejybos laivus, ėminių ėmėjai vietoje renka informaciją krante. Ėminių ėmimo vietoje programas galima pasitelkti laimikio ir laive laikomos priegaudos kiekiams įvertinti ir grąžinamiems įsagams rinkti.

3.Ėminių ėmėjai vietoje stebi laimikį iškrovimo vietoje, siekdami apytikriai apskaičiuoti kiekvienos dydžio kategorijos žuvų skaičių pagal laivo, žvejybos įrankių tipą ir žuvų rūšį, arba atlieka IOTC mokslinio komiteto prašomą mokslinį darbą.

33 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.Valstybės narės samdo kvalifikuotus stebėtojus į laivus, plaukiojančius su jų vėliava.

2.Valstybės narės:

(a)imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad stebėtojai galėtų kompetentingai ir saugiai vykdyti savo pareigas;

(b)užtikrina, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami vis į kitą laivą;

(c)užtikrina, kad laive, kuriame yra stebėtojas, stebėtojo darbo laive metu, jei įmanoma, jam būtų suteiktas toks pat tinkamas maitinimas ir gyvenamoji patalpa, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

(d)užtikrina, kad laivo kapitonas bendradarbiautų su stebėtojais, kad jie galėtų saugiai vykdyti savo pareigas, be kita ko, kaip reikalaujama, suteiktų prieigą prie laive laikomo laimikio ir laimikio, kurį ketinama išmesti į jūrą, ir

(e)padengia stebėtojų programos išlaidas.

3.Valstybės narės pagal 51 straipsnio 6 dalį praneša Komisijai stebėtų laivų skaičių ir stebėjimo aprėptį pagal žvejybos įrankių tipą.

4 skirsnis
Stebėsena ir priežiūra

34 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.Valstybės narės ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po to, kai nustatomas Sąjungos žvejybos laive esančio laivo stebėjimo įtaiso techninis gedimas ar neveikimas arba kai pranešama apie tokį techninį gedimą ar neveikimą, pateikia IOTC sekretoriatui to laivo geografines koordinates arba užtikrina, kad tas koordinates IOTC sekretoriatui perduotų laivo kapitonas, savininkas arba jų atstovas.

2.Jei valstybė narė įtaria, kad vienas ar daugiau laivo stebėjimo įtaisų, esančių kitos vėliavos valstybės narės ar kitos KSŠ laive, neatitinka eksploatavimo sąlygų arba jais buvo neteisėtai manipuliuojama, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai, o ši tą pranešimą perduoda IOTC sekretoriatui ir laivo vėliavos valstybei.

35 straipsnis

Frachtavimas

1.Frachtavimui taikomos šios sąlygos:

(a)vėliavos KSŠ yra raštu pritarusi frachtavimo susitarimui;

(b)pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų bendra trukmė bet kuriais kalendoriniais metais neviršija 12 mėnesių;

(c)žvejybos laivai, kuriuos ketinama frachtuoti, yra registruoti atsakingoje KSŠ, kuri aiškiai sutinka laikytis CMM ir užtikrina, kad jų laikytųsi jos laivai. Visos vėliavos KSŠ veiksmingai vykdo pareigą kontroliuoti savo žvejybos laivus, kad būtų užtikrinta atitiktis CMM;

(d)žvejybos laivai, kuriuos ketinama frachtuoti, yra įtraukti į 24 straipsnyje nurodytą IOTC registrą ir turi leidimus vykdyti veiklą Rajone;

(e)jei frachtuojamam laivui frachtuojančioji KSŠ leidžia vykdyti veiklą atvirojoje jūroje, vėliavos KSŠ yra atsakinga už žvejybos atvirojoje jūroje, vykdomos pagal frachtavimo susitarimą, kontrolę;

(f)frachtuojami laivai laivų stebėjimo sistemos (LSS) duomenis ir laimikio duomenis perduoda tiek frachtuojančiajai KSŠ, tiek vėliavos KSŠ ir IOTC sekretoriatui, kaip nustatyta 6 priede aprašytoje pranešimų apie laivų frachtavimą sistemoje;

(g)visas laimikis, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, sužvejotas pagal frachtavimo susitarimą, įskaičiuojamas į frachtuojančiosios KSŠ kvotą arba žvejybos galimybes. Tokiuose frachtuojamuose laivuose vykdomo stebėjimo aprėptis įskaičiuojama į frachtuojančiosios KSŠ aprėpties normą, nustatytą jos pagal frachtavimo susitarimą vykdomai žvejybos veiklai;

(h)frachtuojančioji KSŠ teikia IOTC viso laimikio, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, ataskaitas ir praneša kitą IOTC reikalaujamą informaciją;

(i)frachtuojami laivai turi tinkamą LSS įrangą, o žvejybos įrankiai yra paženklinti siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos valdymą;

(j)stebėjimo aprėptis yra bent 5 proc. žvejybos pastangų;

(k)frachtuojami laivai turi frachtuojančiosios KSŠ išduotą žvejybos licenciją ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą;

(l)frachtuojamiems laivams neleidžiama naudotis vėliavos KSŠ kvota, be to, laivui jokiu būdu neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą;

(m)iškrovimas vykdomas KSŠ uostuose arba tiesiogiai prižiūrint KSŠ, siekiant užtikrinti, kad frachtuojamų laivų veikla nepažeidžiamos CMM.

36 straipsnis
Pranešimų apie laivų frachtavimą sistema

1.Frachtuojančioji valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie visus pagal šio straipsnio nuostatas frachtuojamais pripažintinus laivus ne vėliau kaip prieš 50 valandų iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios, t. y. nedelsdama elektroniniu būdu pateikia šią informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą:

(a)frachtuojamo laivo pavadinimą (tiek registracijos originalo kalba, tiek lotyniškomis raidėmis) ir registracijos duomenis bei IMO numerį:

(b)laivo tikrojo savininko vardą, pavardę (pavadinimą) ir kontaktinį adresą;

(c)laivo aprašymą, įskaitant bendrąjį ilgį, laivo tipą ir žvejybos metodo (-ų), kuris (-ie) bus taikomas (-i) pagal frachtavimo susitarimą, rūšį (-is);

(d)frachtavimo susitarimo kopiją ir bet kurį žvejybos leidimą arba licenciją, kurią ji išdavė laivui, įskaitant informaciją apie kvotos skyrimą arba laivui paskirtas žvejybos galimybes, ir frachtavimo susitarimo trukmę;

(e)savo pritarimą frachtavimo susitarimui ir

(f)priimtas priemones šioms nuostatoms įgyvendinti.

2.Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie visus pagal šio straipsnio nuostatas frachtuojamais pripažintinus laivus ne vėliau kaip prieš 50 valandų iki žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimą pradžios, t. y. – elektroniniu būdu pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną frachtuojamą laivą.

3.Gavusi iš valstybės narės 1 arba 2 dalyje nurodytą informaciją, Komisija perduoda IOTC sekretoriatui šią informaciją:

(a)savo pritarimą frachtavimo susitarimui;

(b)priimtas priemones šioms nuostatoms įgyvendinti ir

(c)savo sutikimą laikytis CMM.

4.1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie žvejybos operacijų pagal frachtavimo susitarimą pradžią, laikiną sustabdymą, atnaujinimą ir nutraukimą.

5.Žvejybos laivus frachtuojančios valstybės narės iki kiekvienų metų vasario 10 d. pateikia Komisijai ankstesniais kalendoriniais metais sudarytų frachtavimo susitarimų duomenis, įskaitant informaciją apie sužvejotą laimikį ir frachtuojamų laivų panaudotas žvejybos pastangas, taip pat 35 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytą frachtuojamuose laivuose pasiektą stebėjimo aprėptį. Komisija iki kiekvienų metų vasario 28 d. perduoda šią informaciją IOTC sekretoriatui.

37 straipsnis
Nacionalinės priklausomybės neturintys laivai

Jei valstybės narės laivas arba orlaivis pastebi žvejybos laivus, kurie, kaip įtariama arba patvirtinta, neturi jokios nacionalinės priklausomybės ir žvejoja Rajono atvirojoje jūroje, ta valstybė narė apie tai informuoja Komisiją, o ši šią informaciją nedelsdama perduoda IOTC sekretoriatui.

38 straipsnis

Su patogios šalies vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Valstybės narės didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų, plaukiojančių su patogios šalies vėliava, atžvilgiu:

(a)atsisako leisti atlikti iškrovimo ir perkrovimo operacijas su patogios šalies vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo žvejybos veiklą, mažinančią šiame reglamente nustatytų arba IOTC priimtų priemonių veiksmingumą;

(b)imasi visų galimų veiksmų, kad paragintų savo importuotojus, transportuotojus ir kitus susijusius veiklos vykdytojus nesudaryti sandorių ir neiškrauti tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų, kuriuos, vykdydami žvejybos veiklą, sužvejojo su patogios šalies vėliava plaukiojantys laivai;

(c)ragina savo gamintojus ir kitus susijusius verslo atstovus užkirsti kelią tam, kad jų laivai, įranga ir (arba) įtaisai būtų naudojami žvejybos ūdomis operacijose, plaukiojant su patogios šalies vėliava, ir

(d)stebi žvejybos laivų, plaukiojančių su patogios šalies vėliava, veiklą bei keičiasi informacija apie ją, įskaitant informaciją apie IOTC sekretoriato vykdomą ėminių ėmimo uoste veiklą.

V skyrius

Laimikio duomenys ir susitarimai dėl prieigos prie žvejybos išteklių

1 skirsnis
Laimikio duomenų kontrolė

39 straipsnis
Laimikio ir žvejybos pastangų duomenų registravimas

1.Sąjungos žvejybos laivai tvarko elektroninį laivo žurnalą ir jame registruoja duomenis, įskaitant bent 1 priede nurodytą informaciją ir duomenis.

2.Laivo žurnalą pildo žvejybos laivo kapitonas; jis pateikiamas vėliavos valstybei narei, taip pat pakrantės valstybei, kurios IEZ žvejoja Sąjungos žvejybos laivas. Pakrantės valstybei pateikiama tik ta laivo žurnalo dalis, kuri susijusi su pakrantės valstybės IEZ vykdoma veikla.

3.Valstybės narės savo metinėse ataskaitose pagal 51 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikia visus bet kurių atitinkamų metų suvestinius duomenis.

40 straipsnis
Didžiaakių tunų laimikio sertifikatas

1.Į valstybės narės teritoriją importuojant didžiaakius tunus visada pateikiamas IOTC didžiaakių tunų statistinis dokumentas, kaip nustatyta CMM 01/06 I priedo 1 priedėlyje, arba IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatas, atitinkantis CMM 01/06 I priedo 2 priedėlio reikalavimus.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, šis statistinio dokumento reikalavimas netaikomas gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų arba kartinėmis ūdomis (su jauku) žvejojančių laivų sužvejotiems didžiaakiams tunams, kurie daugiausia skirti Rajone esančioms konservų gamykloms.

3.1 dalyje nurodyti dokumentai patvirtinami pagal CMM 01/06 I priedo 4 priedėlyje nustatytą formą, laikantis šių reikalavimų:

(a)IOTC didžiaakių tunų statistinį dokumentą patvirtina tuos tunus sužvejojusio laivo vėliavos valstybė narė arba, jei laivas vykdo veiklą pagal frachtavimo susitarimą, tunus eksportavusi valstybė narė,

(b)IOTC didžiaakių tunų reeksporto sertifikatą patvirtina tunus reeksportavusi valstybė;

(c)Sąjungos laivų sužvejotų didžiaakių tunų statistinius dokumentus gali patvirtinti ta valstybė narė, kurioje iškraunami produktai, jei atitinkamas didžiaakių tunų kiekis iš iškrovimo valstybių narių teritorijos yra eksportuojamas už Sąjungos ribų.

4.Didžiaakius tunus importuojančios valstybės narės iki kiekvienų kovo 15 d. (už laikotarpį nuo praėjusių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir rugsėjo 15 d. (už laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.) pateikia Komisijai duomenis, surinktus pagal didžiaakių tunų statistinių dokumentų programą, naudodamosi CMM 01/06 I priedo 3 priedėlyje nustatyta forma. Komisija išnagrinėja šią informaciją ir atitinkamai iki balandžio 1 d. ir spalio 1 d. perduoda ją IOTC sekretoriatui.

5.Didžiaakius tunus eksportuojančios valstybės narės, gavusios 4 dalyje nurodytus importo duomenis, išnagrinėja eksporto duomenis ir pagal 51 straipsnio 5 dalį rezultatus kasmet pateikia Komisijai.

VI skyrius 
Uosto valstybės taikomos priemonės, inspektavimas, vykdymo užtikrinimas ir NNN žvejyba

1 skirsnis

Uosto valstybės taikomos priemonės

41 straipsnis

Kontaktiniai centrai ir paskirtieji uostai

1.Valstybės narės, norinčios leisti į savo uostus patekti trečiųjų šalių žvejybos laivams, gabenantiems Rajone sužvejotas IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvis ar iš tokių rūšių žuvų pagamintus žvejybos produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti:

(a)pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį paskiria uostą, į kurį įplaukti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai;

(b)paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

(c)paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnio 3 dalį perduodamos inspektavimo ataskaitos.

2.Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų kontaktinių centrų ir paskirtųjų uostų sąrašo pakeitimus likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija tą informaciją perduoda IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos.

42 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, išankstinio pranešimo pateikimo laikotarpis yra ne mažiau kaip 48 valandos iki numatomo atvykimo į uostą.

2.Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnio 1 dalies, jei trečiosios šalies žvejybos laive yra IOTC žvejybos produktų, trečiųjų šalių žvejybos laivų kapitonai arba jų atstovai turi pateikti pagal CMM 16/11 I priedą reikalaujamą informaciją ir prie jos pridėti laimikio sertifikatą, patvirtintą pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyrių.

3.Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas ir informacija, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalį, gali būti perduodami elektroniniu būdu, naudojantis taikomąja programa e-PSM 21 .

4.Uosto valstybės narės, siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodyti žvejybos laivai vykdė NNN žvejybą arba su ja susijusią veiklą, gali paprašyti bet kokios papildomos informacijos.

43 straipsnis
Leidimas įplaukti į uostus, juose iškrauti ir perkrauti

1.Gavusi atitinkamą informaciją pagal šio reglamento 42 straipsnį, uosto valstybė narė nusprendžia leisti ar neleisti trečiosios šalies žvejybos laivui įplaukti į jos uostus ir jais naudotis. Jei uosto valstybė narė trečiosios šalies žvejybos laivui įplaukti į uostą neleidžia, ji apie tai informuoja laivo vėliavos valstybę ir Komisiją, o ši nedelsdama šią informaciją perduoda IOTC sekretoriatui. Uosto valstybės narės neleidžia į uostus įplaukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą įtrauktiems žvejybos laivams.

2.Jei išankstinis pranešimas gautas per e-PSM, uosto valstybė narė savo sprendimą leisti ar neleisti įplaukti į uostą praneša naudodamasi ta pačia taikomąja programa.

3.Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 8 straipsnio 1 dalį, transportinių laivų atveju reikalaujama pateikti IOTC perkrovimo deklaraciją ir šie laivai tokią deklaraciją pateikia likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki numatomo iškrovimo laiko. Valstybės narės, kuriose turi būti iškraunamas perkrautas laimikis, imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su transportinio laivo vėliavos valstybe, uosto valstybėmis, susijusiomis su perkrautu laimikiu, kuris turi būti iškrautas, ir susijusių žūklės laivų vėliavos valstybėmis, siekdamos užtikrinti, kad iškrautas kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žūklės laivo laimikio kiekį. Šis tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant transportinio laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

4.Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 8 straipsnio 1 dalį uosto valstybė narė iš žūklės laivo gavo iškrovimo arba perkrovimo deklaraciją, uosto valstybės narė imasi tinkamų priemonių gautos informacijos tikslumui patikrinti ir bendradarbiauja su vėliavos KSŠ, siekdama užtikrinti, kad iškrauto ir (arba) perkrauto laimikio kiekis atitiktų praneštą kiekvieno žūklės laivo laimikio kiekį.

5.Kiekviena uosto valstybė narė iki kiekvienų metų birželio 15 d. pateikia Komisijai su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie jų uostuose iškrovė praėjusiais kalendoriniais metais Rajone sužvejotus tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, sąrašą. Ši informacija pateikiama atitinkamame IOTC ataskaitos šablone ir ją pateikiant nurodomi duomenys apie laimikio sudėtį pagal iškrautų žuvų svorį ir rūšį. Komisija išnagrinėja šias ataskaitas ir iki kiekvienų metų birželio 30 d. perduoda jas IOTC sekretoriatui.

2 skirsnis

Inspektavimas

44 straipsnis
Inspektavimas uoste

1.Uosto valstybė narė savo paskirtuosiuose uostuose kasmet inspektuoja bent 5 proc. su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų viso iškrauto arba perkrauto kiekio, susijusio su IOTC kompetencijai priklausančių rūšių žuvimis.

2.Inspektavimo metu stebimos visos iškrovimo arba perkrovimo operacijos ir atliekama kiekvienos rūšies žuvų kiekio, įrašyto išankstiniame pranešime, ir faktiškai iškrauto arba perkrauto kiekvienos rūšies žuvų kiekio kryžminė patikra. Kai iškrovimo arba perkrovimo operacijos baigiamos, inspektorius patikrina ir pažymi laive paliktą žuvų kiekį (pagal rūšį).

45 straipsnis
Inspektavimo procedūra

1.Šis straipsnis papildo Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnyje nustatytas inspektavimo procedūros taisykles.

2.Uosto valstybių narių inspektoriai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, atitinkamus įgaliojimus ir galiojantį asmens dokumentą, kurį pateikia inspektuojamo laivo kapitonui.

3.Uosto valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai, kaip minimalųjį standartą, vykdytų CMM 16/11 II priede nustatytas užduotis. Savo uostuose atlikdamos inspektavimą uosto valstybės narės reikalauja, kad laivo kapitonas inspektoriams suteiktų visą reikiamą pagalbą ir informaciją, o prireikus pateiktų atitinkamą medžiagą ir dokumentus arba patvirtintas jų kopijas.

4.Į kiekvieno inspektavimo rezultatų rašytinę ataskaitą kiekviena uosto valstybė narė įtraukia bent jau CMM 16/11 III priede nurodytą informaciją. Uosto valstybė narė per tris darbo dienas nuo inspektavimo pabaigos perduoda inspektavimo ataskaitos kopiją arba, gavusi atitinkamą prašymą, ataskaitos originalą ar patvirtintą kopiją inspektuoto laivo kapitonui, vėliavos valstybei ir Komisijai, o ši perduoda ataskaitą IOTC sekretoriatui.

5.Uosto valstybė narė iki kiekvienų metų birželio 15 d. pateikia Komisijai su kita nei tos uosto valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie jų uostuose iškrovė praėjusiais kalendoriniais metais IOTC kompetencijos rajone sužvejotus tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, sąrašą. Pateikiant šią informaciją nurodomi duomenys apie laimikio sudėtį pagal iškrautų žuvų svorį ir rūšį. Komisija iki kiekvienų metų liepos 1 d. perduoda šią informaciją IOTC sekretoriatui.

3 skirsnis

Vykdymo užtikrinimas

46 straipsnis
Procedūra, taikoma tuo atveju, kai atliekant inspektavimą uoste gaunama įrodymų apie IOTC priemonių pažeidimus

1.Jei atliekant inspektavimą surinkta informacija rodo, kad žvejybos laivas pažeidė IOTC priemones, taikomas šis straipsnis kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsniu.

2.Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas persiunčia Komisijai inspektavimo ataskaitos kopiją. Komisija nedelsdama tą ataskaitą perduoda IOTC sekretoriatui ir vėliavos KSŠ kontaktiniam centrui.

3.Uosto valstybės narės nedelsdamos praneša apie veiksmus, kurių buvo imtasi pažeidimų atveju, vėliavos KSŠ kompetentingai institucijai ir Komisijai, o ši tą informaciją perduoda IOTC sekretoriatui.

47 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

1.Valstybės narės, likus ne mažiau kaip 40 dienų iki IOTC metinio susitikimo, naudodamos CMM 18/03 I priedo ataskaitos formą pateikia Komisijai visą dokumentais pagrįstą informaciją, iš kurios galima spręsti apie galimus atvejus, kai tam tikri žvejybos laivai Rajone per pastaruosius dvejus metus nesilaikė IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir prireikus persiunčia ją IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 30 dienų iki metinio susitikimo dienos.

2.Kartu su 1 dalyje nurodyta dokumentais pagrįsta informacija, pateikiama informacija, susijusi su kiekvieno į sąrašą įtraukto laivo NNN žvejybos veikla, įskaitant, bet ne tik:

(a)pranešimus apie įtariamą NNN žvejybos veiklą, susijusią su galiojančiomis CMM;

(b)prekybos informaciją, gautą remiantis atitinkama prekybos statistika, pavyzdžiui, statistiniais dokumentais ir kita patikrinama nacionaline ar tarptautine statistika;

(c)informaciją, gautą iš kitų šaltinių arba surinktą žvejybos plotuose, pavyzdžiui:

–informaciją, surinktą inspektavimo uoste arba jūroje metu, arba

–informaciją, gautą iš pakrantės valstybių, įskaitant LSS atsakiklio arba automatinio identifikavimo sistemos (AIS) duomenis, palydovinio stebėjimo duomenis arba ore ar jūroje esančių įrenginių duomenis, arba

–IOTC programas, išskyrus atvejus, kai pagal tokią programą nustatyta, kad surinkta informacija turi būti konfidenciali, arba

–trečiųjų šalių surinktą informaciją ir žvalgybinius duomenis.

48 straipsnis
Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša KSŠ ir IOTC sekretoriatas

1.Jei Komisija iš KSŠ arba IOTC sekretoriato gauna bet kokios informacijos apie įtariamą Sąjungos žvejybos laivo vykdomą NNN žvejybos veiklą, ji šią informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

2.Atitinkama valstybė narė, likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki IOTC metinio susitikimo, pateikia Komisijai visų tyrimų, susijusių su įtariamais atvejais, kai su jos vėliava plaukiojantys laivai nesilaikė reikalavimų, išvadas ir informaciją apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant išspręsti su reikalavimų nesilaikymu susijusias problemas. Komisija šią informaciją persiunčia IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki metinio susitikimo dienos.

49 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektas

1.Jei Komisija iš IOTC sekretoriato gauna oficialų pranešimą apie Sąjungos žvejybos laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą, ji tą pranešimą, įskaitant IOTC sekretoriato pateiktus tai patvirtinančius įrodymus ir visą kitą dokumentais pagrįstą informaciją, perduoda atitinkamai vėliavos valstybei narei.

2.Atitinkama valstybė narė pateikia pastabas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki IOTC atitikties komiteto metinio susirinkimo dienos. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir persiunčia ją IOTC sekretoriatui likus ne mažiau kaip 15 dienų iki atitikties komiteto metinio susirinkimo dienos.

3.Gavusios Komisijos pranešimą, atitinkamos vėliavos valstybės narės institucijos:

(a)praneša žvejybos laivo savininkui ir veiklos vykdytojams apie laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą ir apie galimas pasekmes, jei šis įtraukimas į IOTC priimtą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą būtų patvirtintas, ir

(b)atidžiai stebi į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą įtrauktus laivus, siekdamos nustatyti tų laivų veiklą ir galimus jų pavadinimo, vėliavos valstybės ar registruoto savininko pakeitimus.

50 straipsnis

Preliminarus NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašas

1.Siekiant užkirsti kelią tam, kad Sąjungos žvejybos laivas, įrašytas į 49 straipsnyje nurodytą NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašo projektą, būtų įtrauktas į preliminarų NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą, vėliavos valstybė narė pateikia Komisijai šią informaciją:

(a)informaciją, įrodančią, kad laivas visais atitinkamais laikotarpiais laikėsi savo leidime nustatytų sąlygų ir kad:

–laivas vykdė žvejybą laikydamasis CMM,

–laivas vykdė žvejybos veiklą pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse laikydamasis tos pakrantės valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų arba

–laivas žvejojo tik tų rūšių, kurios nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, žuvis, arba

(b)informaciją, įrodančią, kad reaguojant į nagrinėjamą NNN žvejybos veiklą buvo imtasi veiksmingų baudžiamųjų veiksmų, be kita ko, pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir skirtos tinkamo griežtumo sankcijos, kad būtų galima veiksmingai užtikrinti atitiktį reikalavimams ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų.

2.Komisija nedelsdama išnagrinėja šią informaciją ir perduoda ją IOTC sekretoriatui.

VII skyrius
Baigiamosios nuostatos

51 straipsnis

Duomenų pateikimas ataskaitoje

1.Iki kiekvienų metų birželio 15 d. valstybės narės, naudodamos CMM 18/07 II priede pateiktą lentelę, pateikia Komisijai informaciją už praėjusius kalendorinius metus, apimančią šiuos klausimus:

(a)visų IOTC kompetencijai priklausančių rūšių ir plokštėtažiaunių rūšių žuvų, kurių, remiantis laimikio ir incidentų registracijos įrašais, sužvejojama dažniausiai, bendro laimikio įverčius pagal rūšį ir žvejybos įrankį, jei įmanoma, kas ketvirtį, suskaidytus (kai įmanoma) pagal laive laikomo laimikio gyvąjį svorį ir pagal išmestų į jūrą žuvų gyvąjį svorį arba skaičių;

(b)bendro laimikio duomenis, susijusius su bangininiais, jūrų vėžliais ir jūrų paukščiais, kaip nurodyta atitinkamai 20, 21 ir 22 straipsniuose;

(c)kalbant apie žvejybą gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis, laimikio ir žvejybos pastangų duomenys išskaidomi pagal žvejybos metodą. Duomenys ekstrapoliuojami bendram nacionaliniam mėnesio laimikiui pagal kiekvieną žvejybos įrankį, taip pat reguliariai pateikiami dokumentai, kuriuose aprašomos ekstrapoliacijos procedūros;

(d)kalbant apie žvejybą ūdomis, laimikio duomenys pagal žuvų rūšį, išreikšti skaičiumi arba svoriu, ir žvejybos pastangų duomenys, išreikšti ūdose naudojamų kabliukų skaičiumi, pateikiami pagal 5° kartografinio tinklelio zoną kiekvieną mėnesį. Be to, reguliariai pateikiami dokumentai, kuriuose aprašomos ekstrapoliacijos procedūros;

(e)informacijos apie naujausią gelsvauodegių tunų laimikį santrauką pagal 39 straipsnį;

(f) atvejus, kai žuvų sužvejota nebuvo, naudojant CMM 18/07 II priede pateiktą lentelę.

2.Prie 1 dalyje nurodytos informacijos valstybės narės prideda šiuos žvejybos pastangų duomenis, susijusius su gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais, kurie naudojasi aprūpinimo laivais ir ŽSĮ:

(a)gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus aptarnaujančių aprūpinimo laivų, plaukiojančių su jų vėliava, arba aprūpinimo laivų, aptarnaujančių su jų vėliava plaukiojančius gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, arba tokių laivų, turinčių licenciją vykdyti veiklą jų IEZ, kurie Rajone vykdo veiklą, skaičių ir ypatumus;

(b)gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir juos aptarnaujančių aprūpinimo laivų skaičių ir jūroje praleistų dienų skaičių pagal 1° kartografinio tinklelio zoną ir mėnesį, kuriuos turi pranešti aprūpinimo laivo vėliavos valstybė narė;

(c)koordinates, įrenginių statymo datas ir laiką, ŽSĮ identifikatorių ir tipą bei kiekvieno ŽSĮ konstrukcijos ypatumus.

3.1 dalyje nurodyta informacija apie laivų tipą ir informacija, susijusi su preliminariais bei galutiniais duomenimis, pateikiama Komisijai šiomis datomis:

(a)preliminarūs duomenys apie atvirojoje jūroje ūdomis žvejojančius laivus už praėjusius metus pateikiami ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 15 d. Galutiniai duomenys pateikiami ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 15 d.;

(b)galutiniai duomenys apie visus kitus laivus, įskaitant aprūpinimo laivus, pateikiami ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 15 d.

4.Komisija išnagrinėja informaciją ir, laikydamasi reglamente nurodytų konkrečių terminų, nusiunčia ją IOTC sekretoriatui.

5.Valstybės narės likus 75 dienoms iki IOTC metinio susitikimo pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti savo pareigas teikti ataskaitas dėl visos IOTC reguliuojamos žvejybos veiklos, taip pat ir dėl vykdant šią veiklą sugautų rūšių ryklių, visų pirma apie priemones, kurių imtasi, kad būtų geriau renkami duomenys apie tiesioginį ir atsitiktinį laimikį. Komisija surinktą informaciją pateikia Sąjungos įgyvendinimo ataskaitoje, kurią nusiunčia IOTC sekretoriatui.

6.Vėliavos valstybės narės kasmet ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki IOTC mokslinio komiteto posėdžio, Komisijos nurodytą dieną siunčia Komisijai nacionalinę mokslinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

(a)bendra žvejybos statistika;

(b)komiteto rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita;

(c)pažanga, pasiekta vykdant mokslinius tyrimus, kaip nustatyta 15 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 5 dalyje, ir

(d)kita svarbi informacija, susijusi su IOTC kompetencijai priklausančių žuvų rūšių žvejybos veikla, taip pat su rykliais, kitais šalutiniais produktais bei priegaudos rūšimis.

7.6 dalyje nurodyta ataskaita teikiama pagal IOTC mokslinio komiteto nustatytą šabloną. Komisija reikalingą šabloną nusiunčia vėliavos valstybėms narėms. Komisija išnagrinėja ataskaitose pateiktą informaciją, apibendrinusi ją visą įtraukia į Sąjungos ataskaitą ir šią ataskaitą nusiunčia IOTC sekretoriatui.

52 straipsnis
Konfidencialumas

Duomenys, kurie renkami ir kuriais keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.

53 straipsnis

Pakeitimų tvarka

1.Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisės aktais įgyvendinti esamų IOTC rezoliucijų pakeitimus arba papildomus elementus, kurie tampa privalomi Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant IOTC rezoliucijų, Komisijai pagal 54 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama:

(a)24 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną laivą, įtrauktą į žvejybos veiklą vykdančių laivų, žvejojančių tunus ir durklažuves, sąrašą;

(b)30 straipsnio 1 dalyje nurodytas stebėjimo aprėpties procentinis dydis;

(c)32 straipsnio 1 dalyje nurodyta ėminių ėmimo vietoje aprėptis smulkiosios žvejybos srityje;

(d)35 straipsnio 1 dalyje nurodytos frachtavimo sąlygos;

(e)44 straipsnio 1 dalyje nurodytas inspektuojamų laimikio iškrovimo operacijų uoste procentinis dydis;

(f)29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 45 straipsnio 5 dalyje ir 51 straipsnyje nurodyti ataskaitų teikimo terminai;

(g)1–6 priedai;

(h)nuorodos į tarptautinius teisės aktus, pateiktos 3 straipsnio 12 dalyje, 9 straipsnio 3 dalies d punkte, 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 45 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalyje ir 51 straipsnio 1 dalies f punkte.

2.Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai privalo būti susiję tik su atitinkamų IOTC rezoliucijų pakeitimų ir (arba) papildymų įgyvendinimu Sąjungos teisės aktais.

54 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.53 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [mmmm.mm.dd]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 53 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 53 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

55 straipsnis
Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 pakeitimai

1.Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 2 straipsnio b punktas, 20 straipsnis, 20a straipsnis, 20b straipsnis, 20c straipsnis, 20d straipsnis, 20e straipsnis, 21 straipsnis ir 21a straipsnis išbraukiami.

2.Reglamento (EB) Nr. 1984/2003 1 straipsnio b punktas, 8 straipsnio b punktas ir VII, XII, XIV, ir XVIII priedai išbraukiami.

3.Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 2 dalis ir 18, 19 ir 20 straipsniai išbraukiami.

56 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(2)    2020 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/123, kuriuo 2020 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 25, 2020 1 30, p. 1).

(3)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(4)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(5)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)    1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(7)    1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(8)    1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(9)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(10)    2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(11)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(12)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(13)    2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(14)    2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1).

(15)    2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(16)    1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(17)    https://www.iotc.org/cmms

(18)     https://www.iotc.org/sites/default/files/documents/2018/11/IOTC_turtles_for_web.pdf

(19)    http://www.fao.org/publications/card/en/c/525d1262-f0ae-5270-bd6e-ac4ab03bbaf9/

(20)    http://www.fao.org/3/a-i7783e.pdf

(21)     https://www.iotc.org/compliance/port-state-measures

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 11

COM(2021) 113 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

1 PRIEDAS

Registruojama kiekvieną kartą pastačius ar užmetus žvejybos įrankį arba įvykdžius žvejybos operaciją

Pastaba: teikdami duomenis apie visus šiame priede nurodytus žvejybos įrankius, datą ir laiką nurodykite toliau nurodytu formatu.

Data: registruodami žvejybos įrankio pastatymo ar užmetimo arba žvejybos operacijos įvykdymo datą, įrašykite MMMM-MM-DD.

Laikas: vietos laiką, UTC arba nacionalinį laiką registruokite 24 val. formatu ir aiškiai nurodykite, kurį laiką įrašėte.

ŽVEJYBOS OPERACIJA

Ūdos

Pastatymo data

Koordinatės (platuma ir ilguma): galima pasirinktinai nurodyti koordinates vidurdienį arba koordinates pradėjus naudoti žvejybos įrankį, arba operacijos zonos kodą (pvz., Seišelių IEZ, atviroji jūra ir t. t.).

Žvejybos įrankio pastatymo pradžios laikas ir, kai įmanoma, jo iškėlimo laikas

Kabliukų skaičius tarp plūdžių: jei kabliukų skaičius tarp plūdžių kiekvieno pastatymo metu skiriasi, registruokite reprezentatyviausią skaičių (vidurkį).

Bendras kabliukų skaičius žvejybos įrankio pastatymo metu

Žvejybos įrankio pastatymo metu naudotų šviečiančiųjų lazdelių skaičius

Žvejybos įrankio pastatymo metu naudoto jauko rūšis: pvz., žuvis, kalmaras, kt.

Pasirinktinai – jūros paviršiaus temperatūra vidurdienį vienos dešimtainės tikslumu (XX.XoC)

Gaubiamieji tinklai

Pastatymo data

Įvykio rūšis: žvejybos įrankio arba naujo ŽSĮ pastatymas

Koordinatės (platuma ir ilguma) ir įvykio laikas arba, jei tą dieną įvykio nėra, koordinatės vidurdienį

Jei statomi žvejybos įrankiai: nurodykite, ar jie buvo pastatyti sėkmingai, nesėkmingai, patenkinamai; žuvų tunto tipas (laisvai plaukiantis ar su ŽSĮ susijęs žuvų tuntas). Jei jis susijęs su ŽSĮ, nurodykite ŽSĮ tipą (pvz., rąstas ar kitas gamtinis objektas, dreifuojantysis ŽSĮ, inkarinis ŽSĮ ir t. t.). Atsižvelkite į CMM 18/08 

„Žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) valdymo plano procedūros, įskaitant ŽSĮ skaičiaus ribojimą, išsamesnes naudojantis ŽSĮ sužvejoto laimikio ataskaitų teikimo specifikacijas ir patobulintų ŽSĮ modelių, kuriais siekiama sumažinti netikslinių rūšių žuvų įsipainiojimo atvejų skaičių, kūrimą“ (ar į bet kurią vėlesnę pakeičiančią rezoliuciją).

Pasirinktinai – jūros paviršiaus temperatūra vidurdienį vienos dešimtainės tikslumu (XX.XoC)

Žiauniniai tinklai

Pastatymo data: užregistruokite kiekvieno žvejybos įrankių pastatymo datą arba dieną jūroje (dienomis, kai žvejybos įrankiai nebuvo statomi).

Bendras tinklo ilgis (metrais): kiekvieno pastatymo metu naudoto plūduro lyno ilgis metrais

Žvejybos pradžios laikas: užregistruokite kiekvieno žvejybos įrankio pastatymo pradžios laiką ir, kai įmanoma, jo iškėlimo laiką.

Pradžios ir pabaigos koordinatės (platuma ir ilguma): užregistruokite žvejybos įrankio pastatymo pradžios ir pabaigos platumą ir ilgumą, žyminčias zoną, kurioje pastatytas jūsų žvejybos įrankis, o dienomis, kai žvejybos įrankis nebuvo statomas, užregistruokite platumą ir ilgumą vidurdienį.

Gylis, kuriame statomas tinklas (metrais): vidutinis gylis, kuriame statomas žiauninis tinklas

Kartinės ūdos

Informacija apie žvejybos pastangas laivo žurnaluose registruojama pagal dienas. Informacija apie laimikį laivo žurnaluose registruojama pagal žvejybos reisus arba, kai įmanoma, pagal žvejybos dienas.

Žvejybos operacijos data: užregistruokite dieną arba datą.

Koordinatės (platuma ir ilguma) vidurdienį

Tą dieną panaudotų žvejybos karčių skaičius

Žvejybos pradžios laikas (užregistruokite laiką iš karto po to, kai baigiama jauko žvejyba ir laivas išplaukia į jūrą žvejoti. Jei žvejojama kelias dienas, turėtų būti registruojamas paieškos pradžios laikas ir žvejybos pabaigos laikas (užregistruokite laiką iš karto po to, kai baigiama žvejyba iš paskutinio žuvų tunto; jei žvejojama kelias dienas, užregistruokite laiką, kai sustabdoma žvejyba iš paskutinio žuvų tunto). Jei žvejojama kelias dienas, reikėtų registruoti žvejybos dienų skaičių.

Žuvų tunto tipas: susijęs su ŽSĮ ir (arba) laisvai plaukiantis žuvų tuntas

LAIMIKIS

Laimikis, išreikštas svoriu (kg) arba vienetų skaičiumi, pagal žuvų rūšis, tenkantis kiekvienam žvejybos įrankio pastatymui ar užmetimui arba žvejybos operacijai pagal kiekvieną žuvų rūšį (nurodytą toliau pateiktame skirsnyje „Rūšys“) ir perdirbimo būdą

Ūdos – pagal skaičių ir svorį

Gaubiamieji tinklai – pagal svorį

Žiauniniai tinklai – pagal svorį

Kartinės ūdos – pagal svorį arba skaičių

RŪŠYS

Ūdos

Gaubiamieji tinklai

Žiauniniai tinklai

Kartinės ūdos

PASTABOS

Pastabose turėtų būti registruojamas į jūrą išmestų tunų, tunams giminingų rūšių žuvų ir ryklių kiekis pagal rūšį, nurodant svorį (kg) arba skaičių pagal visus žvejybos įrankius. 

Pastabose turėtų būti registruojami visi susidūrimai su bangininiais rykliais (Rhincodon typus), jūrų žinduoliais ir jūrų paukščiais.

Pastabose įrašoma ir kita informacija.

Pastaba. Duomenų apie laivo žurnale nurodytas rūšis teikimas yra laikomas minimaliuoju reikalavimu. Pasirinktinai reikėtų įtraukti kitas dažnai sužvejojamų ryklių ir (arba) žuvų rūšis, atsižvelgiant į įvairiems žvejybos rajonams ir žvejybos rūšims taikomus reikalavimus.

2 PRIEDAS

DREIFUOJANČIŲJŲ ŽUVŲ SUBURIAMŲJŲ ĮRENGINIŲ (DREIFUOJANČIŲJŲ ŽSĮ) VALDYMO PLANŲ RENGIMO GAIRĖS

Kad valstybėms narėms, kurių laivynai žvejoja IOTC kompetencijos rajone, būtų lengviau vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Komisijai pateikiamu dreifuojančiųjų ŽSĮ valdymo planu, į tą planą turėtų būti įtraukti šie elementai:

1. Tikslas

2. Taikymo sritis

Plano taikymo srities aprašas:

laivų tipai ir aptarnaujantys ir pagalbiniai laivai;

pastatytinų dreifuojančiųjų ŽSĮ numeriai ir dreifuojančiųjų ŽSĮ bakenų numeriai;

duomenų apie pastatytus dreifuojančiuosius ŽSĮ teikimo procedūros;

atsitiktinės priegaudos mažinimo ir naudojimo politika;

atsižvelgimas į poveikį kitų tipų žvejybos įrankiams;

prarastų dreifuojančiųjų ŽSĮ stebėsenos ir iškėlimo planai;

pareiškimas ar politika dėl dreifuojančiųjų ŽSĮ nuosavybės.

3. Dreifuojančiųjų ŽSĮ valdymo planų valdymo institucinės procedūros:

institucijų atsakomybė;

prašymo leisti pastatyti dreifuojantįjį ŽSĮ ir (arba) dreifuojančiojo ŽSĮ bakenus procedūros;

su dreifuojančiųjų ŽSĮ ir (arba) dreifuojančiųjų ŽSĮ bakenų pastatymu ir naudojimu susijusios laivų savininkų ir kapitonų pareigos;

dreifuojančiųjų ŽSĮ ir (arba) dreifuojančiųjų ŽSĮ bakenų pakeitimo politika;

prievolės teikti ataskaitas.

4. Dreifuojančiųjų ŽSĮ konstrukcinės specifikacijos ir reikalavimai:

dreifuojančiųjų ŽSĮ konstrukcinės charakteristikos (aprašymas);

dreifuojančiųjų ŽSĮ ženklai ir identifikatoriai, įskaitant dreifuojančiųjų ŽSĮ bakenus;

apšvietimo reikalavimai;

radarų reflektoriai;

matomas atstumas;

radijo plūdurai (serijos numerių reikalavimas);

palydoviniai siųstuvai-imtuvai (serijos numerių reikalavimas).

5. Taikymo sritys

Išsami informacija apie žvejybos draudimo rajonus arba laikotarpius (pvz., teritorinius vandenis, laivybos kelius, smulkiosios žvejybos rajonų artumą ir t. t.)

6. Dreifuojančiųjų ŽSĮ valdymo plano taikymo laikotarpis

7. Dreifuojančiųjų ŽSĮ valdymo plano įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros priemonės

8. Dreifuojančiųjų ŽSĮ žurnalo šablonas (duomenys, kurie turi būti renkami, nurodyti 3 priede).

3 PRIEDAS

DUOMENŲ APIE DREIFUOJANČIUOSIUS ŽSĮ RINKIMAS

a) Dėl kiekvienos su dreifuojančiuoju ŽSĮ susijusios veiklos, nepriklausomai nuo to, ar po to buvo statomas žvejybos įrankis, kiekvienas žvejybos, aptarnaujantis ir aprūpinimo laivas turi pateikti informaciją, kurią sudaro šie elementai:
i. laivas (žvejybos, aptarnaujančio ar aprūpinimo laivo pavadinimas ir registracijos numeris);
ii. koordinatės (geografinė įvykio vieta (platuma ir ilguma) laipsniais ir minutėmis);
iii. data (MMMM-MM-DD, metai-mėnuo-diena);
iv. dreifuojančiojo ŽSĮ identifikatorius (dreifuojančiojo ŽSĮ arba bakeno ID);
v. dreifuojančiojo ŽSĮ tipas (dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);
vi. dreifuojančiojo ŽSĮ konstrukcinės charakteristikos:
• plūduriuojančiosios dalies ir povandeninės konstrukcijos matmenys ir sudedamosios medžiagos;
vii. veiklos rūšis (nuplaukimas, statymas, ištraukimas, iškėlimas, praradimas, su elektroninės įrangos priežiūra susiję intervenciniai veiksmai).

b) Jei nuplaukus pastatomi žvejybos įrankiai, juos pastačius pasiektas rezultatas – laimikis ir priegauda, nurodant tiek laive laikomą, tiek išmestą į jūrą gyvų ar negyvų gyvūnų kiekį. KSŠ turi sekretoriatui pateikti suvestinius duomenis apie kiekvieną laivą 1*1 laipsnių tikslumu (kai taikoma) ir pagal mėnesį.

DUOMENŲ APIE INKARINIUS ŽSĮ RINKIMAS

a) Bet kokia veikla šalia inkarinių ŽSĮ.
b) Informacija apie kiekvieną su inkariniu ŽSĮ susijusią veiklą (remontą, intervencinius veiksmus, sutvirtinimą ir t. t.), nepriklausomai nuo to, ar po to buvo statomas žvejybos įrankis arba vykdoma kita žvejybos veikla:
i. koordinatės (geografinė įvykio vieta (platuma ir ilguma) laipsniais ir minutėmis);
ii. data (MMMM-MM-DD, metai-mėnuo-diena);
iii. inkarinio ŽSĮ identifikatorius (t. y. inkarinio ŽSĮ ženklas ar bakeno ID arba bet kuri kita informacija, pagal kurią galima nustatyti savininką).

c) Jei nuplaukus statomi žvejybos įrankiai arba vykdoma kita žvejybos veikla, žvejybos rezultatai – laimikis ir priegauda, nurodant tiek laive laikomą, tiek išmestų į jūrą gyvų ar negyvų gyvūnų kiekį.

4 PRIEDAS

Ūdomis žvejojančių laivų poveikio jūrų paukščiams švelninimo priemonės

Poveikio švelninimas	Aprašymas	Specifikacija
Žvejybos įrankio statymas naktį esant minimaliam denio apšvietimui	Žvejybos įrankių negalima statyti tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio.  Denio apšvietimas turi būti minimalus.	Jūrinis saulėlydis ir jūrinis saulėtekis apibrėžiami atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai jūrų astronominio metraščio lentelėse.  Minimalus denio apšvietimas turi atitikti minimaliuosius saugos ir navigacijos standartus.
Paukščių baidymo lynai	Paukščių baidymo lynai turi būti ištempti viso ūdų užmetimo metu, kad atbaidytų prie šoninių lynų puolančius paukščius.	35 m ilgio arba ilgesniems laivams taikomi reikalavimai: ·Turi būti ištempiamas bent vienas paukščių baidymo lynas. Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, laivams rekomenduojama, jei praktiškai įmanoma, naudoti dar vieną paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną. Abu paukščių baidymo lynai turėtų būti ištempiami tuo pat metu – po vieną iš abiejų užmestos ūdos pusių. ·Ore esančios paukščių baidymo lyno dalies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 m. ·Turi būti naudojamos pakankamo ilgio ilgosios baidjuostės, kad jos pasiektų vandens paviršių, kai jūra rami. ·Ilgosios baidjuostės turi būti išdėstytos ne ilgesniais kaip 5 m intervalais. Trumpesniems nei 35 m ilgio laivams taikomi reikalavimai: ·Turi būti ištempiamas bent vienas paukščių baidymo lynas. ·Ore esančios lyno dalies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 75 m. ·Turi būti naudojamos ilgosios ir (arba) trumposios (bet ilgesnės nei 1 m ilgio) baidjuostės; jos turi būti išdėstytos tokiais intervalais: ·trumposios: ne ilgesniais kaip 2 m intervalais; ·ilgosios: pirmojoje 55 m paukščių baidymo lyno atkarpoje – ne ilgesniais kaip 5 m intervalais. Papildomos paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairės pateiktos šio reglamento 5 priede.
Lyno gramzdinimas svoriais	Lynų gramzdikliai turi būti tvirtinami prie ilginamųjų lynų prieš statant žvejybos įrankį.	Didesnio kaip 45 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo kabliuko arba  Didesnio kaip 60 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne didesniu kaip 3,5 m atstumu nuo kabliuko, arba  didesnio kaip 98 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne didesniu kaip 4 m atstumu nuo kabliuko.

5 PRIEDAS

Papildomos paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairės

Įvadas

Minimalieji paukščių baidymo lynų naudojimo techniniai standartai pateikti šio reglamento 4 priede, todėl čia nekartojami. Šios papildomos gairės skirtos padėti parengti ir įgyvendinti ūdomis žvejojantiems laivams skirtas taisykles dėl paukščių baidymo lynų. Nors šios gairės gana išsamios, skatinama eksperimentuojant gerinti paukščių baidymo lynų veiksmingumą laikantis reglamento 4 priede pateiktų reikalavimų. Gairėse atsižvelgiama į aplinkos ir veiklos kintamuosius veiksnius, pvz., oro sąlygas, žvejybos įrankio statymo greitį ir laivo dydį – visi jie turi įtakos paukščių baidymo lyno konstrukcijai ir veiksmingumui saugant jauką nuo paukščių. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas gali skirtis atsižvelgiant į šiuos kintamuosius veiksnius, tačiau lynų veiksmingumas turi nesumažėti. Numatoma ir toliau tobulinti paukščių baidymo lynų konstrukciją, todėl ateityje šios gairės turėtų būti peržiūrimos.

Paukščių baidymo lyno konstrukcija (žr. 1 diagramą)

1. Prie vandenyje esančios paukščių baidymo lyno dalies pritvirtintas tinkamas velkamas įtaisas gali pagerinti ore esančios lyno dalies ištempimą.
2. Virš vandens esanti lyno dalis turėtų būti pakankamai lengva, kad jos judėjimo nebūtų galima nuspėti ir paukščiai prie jos nepriprastų, ir pakankamai sunki, kad lynas nepasislinktų dėl vėjo.
3. Geriausia lyną tvirtinti prie laivo stipria cilindro formos lankstine jungtimi, kad lynas mažiau painiotųsi.
4. Baidjuostės turėtų būti iš ryškios medžiagos, kuri smarkiai ir nenuspėjamai judėtų (pvz., tvirtas plonas lynas, apgaubtas raudono poliuretano vamzdeliu). Prie paukščių baidymo lyno jos turėtų būti prikabintos tvirta trišake lankstine jungtimi (kuri taip pat mažintų painiojimąsi).
5. Kiekvieną baidjuostę turėtų sudaryti dvi ar daugiau gijų.
6. Baidjuosčių poras turėtų būti galima atskirti naudojant gnybtą, kad lyną būtų patogiau suvynioti.

Paukščių baidymo lynų naudojimas

1. Lynas turėtų būti prikabintas prie stiebo, pritvirtinto prie laivo. Paukščių baidymo lyno stiebas turėtų būti įtaisytas kuo aukščiau, kad lynas apsaugotų jauką dideliu atstumu nuo laivagalio ir nesusipainiotų su žvejybos įrankiu. Kuo aukštesnis stiebas, tuo geriau apsaugomas jaukas. Pavyzdžiui, jei stiebo aukštis yra apie 7 m virš vaterlinijos, jaukas gali būti apsaugotas maždaug 100 m atstumu.
2. Jei laivai naudoja tik vieną paukščių baidymo lyną, jis turi būti ištemptas priešvėjinėje grimztančio jauko pusėje. Jei kabliukai su jauku užmetami už kilvaterio, paukščių baidymo lynas turėtų būti pritvirtintas prie laivo kelių metrų atstumu nuo to laivo borto, per kurį užmetamas jaukas. Jei laivas naudoja du paukščių baidymo lynus, kabliukai su jauku turėtų būti užmetami tarp tų dviejų paukščių baidymo lynų esančiame plote.
3. Skatinama ištempti kelis paukščių baidymo lynus, kad jaukas būtų dar geriau apsaugotas nuo paukščių.
4. Kadangi lynas gali nutrūkti arba susipainioti, laive reikėtų turėti atsarginių paukščių baidymo lynų, kuriais būtų galima pakeisti sugadintus lynus ir užtikrinti, kad žvejybos operacijos nenutrūktų. Paukščių baidymo lynas gali būti su jungtimis, ties kuriomis lynas lengviau trūksta, kad kuo labiau sumažėtų saugos ir funkcinių problemų tais atvejais, jei ūda susimegztų arba susipainiotų su vandenyje esančia paukščių baidymo lyno dalimi.
5. Žvejai, naudojantys jauko užmetimo įrenginį, turi suderinti paukščių baidymo lyno ir jauko užmetimo įrenginio veikimą, t. y. i) užtikrinti, kad jauko užmetimo įrenginys jauką užmestų tiesiai į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, ir ii) tais atvejais, kai vienas arba daugiau naudojamų jauko užmetimo įrenginių užmeta jauką už kairiojo ir dešiniojo bortų, naudoti du paukščių baidymo lynus.
6. Užmesdami šoninius lynus rankomis, žvejai turėtų užtikrinti, kad kabliukai su jauku ir suvyniotos šoninių lynų dalys būtų užmesti į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, vengdami sraigto turbulencijos, kuri galėtų sulėtinti grimzdimą.
7. Žvejai skatinami įsirengti rankines, elektrines arba hidraulines gerves, kad paukščių baidymo lynus būtų galima lengviau ištempti ir suvynioti.

Ūda (žvejybos įrankio konfigūracija). Vidutinis pavadėlio ilgis (metrais) – tiesus atstumas metrais tarp segtuko ir kabliuko.

Vertimas

Float – plūduras

Sea level – jūros lygis

Sea-surface temperature – jūros paviršiaus temperatūra

Float line length – plūduro lyno ilgis

Main line material – pagrindinio lyno medžiaga

Average length between branches – vidutinis atstumas tarp šoninių lynų

Branch line length – pavadėlio ilgis

Light sticks – šviečiančiosios lazdelės

Leader/trace type – pagrindinio valo tipas

Hook type – kabliuko tipas

Bait type – masalo tipas

Hooks between floats (hooks per basket) – kabliukų skaičius tarp plūdurų (kabliukų skaičius krepšyje)

6 PRIEDAS

Frachtavimo susitarimo bendrosios nuostatos

Frachtavimo susitarime turi būti nustatytos toliau nurodytos sąlygos.

KSŠ yra raštu pritarusi frachtavimo susitarimui.

Pagal frachtavimo susitarimą vykdomų žvejybos operacijų bendra trukmė bet kuriais kalendoriniais metais neviršija 12 mėnesių.

Frachtuojami žvejybos laivai yra registruoti atsakingose susitariančiosiose šalyse ir bendradarbiaujančiosiose šalyse, kurios nėra susitariančiosios šalys, kurios aiškiai sutinka taikyti IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir užtikrinti jų vykdymą savo laivuose. Visos atitinkamos vėliavos susitariančiosios šalys ar bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, veiksmingai vykdo pareigą kontroliuoti savo žvejybos laivus, kad būtų užtikrinta atitiktis IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms.

Frachtuojami žvejybos laivai yra įtraukti į IOTC laivų, kuriems suteiktas leidimas vykdyti veiklą IOTC kompetencijos rajone, registrą.

Nepažeidžiant frachtuojančiosios KSŠ pareigų, vėliavos KSŠ, laikydamasi savo teisių, prievolių ir jurisdikcijos pagal tarptautinę teisę, užtikrina, kad frachtuojamas laivas atitiktų ir frachtuojančiosios KSŠ, ir vėliavos KSŠ teisės aktus, taip pat užtikrina frachtuojamų laivų atitiktį atitinkamoms IOTC nustatytoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms. Jei frachtuojančioji KSŠ leidžia frachtuojamam laivui žvejoti atvirojoje jūroje, vėliavos KSŠ yra atsakinga už žvejybos atvirojoje jūroje, vykdomos pagal frachtavimo susitarimą, kontrolę. Frachtuojamas laivas LSS ir laimikio duomenis perduoda abiem KSŠ (frachtuojančiajai ir vėliavos) ir IOTC sekretoriatui.

Visas laimikis (ankstesnis, dabartinis ir (arba) būsimas), įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, sužvejotas pagal frachtavimo susitarimą, įskaičiuojamas į frachtuojančiosios KSŠ kvotą arba žvejybos galimybes. Stebėjimo aprėptis (ankstesnė, dabartinė ir (arba) būsima) tokiuose laivuose taip pat įskaičiuojama į frachtuojančiosios KSŠ nustatytą aprėpties normą visu laikotarpiu, kuriuo laivas žvejoja pagal frachtavimo susitarimą.

Frachtuojančioji KSŠ teikia IOTC viso laimikio, įskaitant priegaudą ir į jūrą išmestas žuvis, ataskaitas ir praneša kitą IOTC reikalaujamą informaciją, taip pat informaciją, nurodytą CMM 19/07 IV dalyje pateiktoje pranešimų apie laivų frachtavimą sistemoje.

Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos valdymą, pagal atitinkamas IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones naudojama laivų stebėjimo sistema (LSS) ir prireikus – priemonės, skirtos žvejybos rajonams diferencijuoti, pavyzdžiui, žuvų įsagai ar žymos.

Stebėjimo aprėptis sudaro bent 5 proc. žvejybos pastangų.

Frachtuojami laivai turi frachtuojančiosios KSŠ išduotą žvejybos licenciją ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų IOTC sąrašą ir (arba) kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų sudarytus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus.

Frachtuojamiems laivams, vykdantiems veiklą pagal frachtavimo susitarimus, kiek įmanoma, nėra leidžiama naudotis vėliavos susitariančiosios šalies arba bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, kvota (jei tokia yra) ar teisėmis. Frachtuojamiems laivams jokiu būdu neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą.

Siekiant užtikrinti, kad frachtuojamų laivų veikla nebūtų pažeidžiamos IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, frachtuojamų laivų laimikis iškraunamas tik frachtuojančiosios susitariančiosios šalies uostuose arba jai tiesiogiai prižiūrint, išskyrus atvejus, kai frachtavimo susitarime konkrečiai nustatyta kitaip ir tai atitinka susijusius vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus.

Frachtuojamame laive visada turi būti laikomos frachtavimo dokumentų kopijos.

(1)    Jei KSŠ visapusiškai įgyvendina stebėtojų programą, duomenų apie jūrų paukščius teikti neprivaloma.

(2)    Jei KSŠ visapusiškai įgyvendina stebėtojų programą, duomenų apie jūrų paukščius teikti neprivaloma.