EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 23

COM(2021) 89 final

2021/0049(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Europos metrologijos partnerystėje

{SEC(2021) 91 final} - {SWD(2021) 35 final} - {SWD(2021) 36 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Naująja mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąja programa „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) siekiama didesnio poveikio moksliniams tyrimams ir inovacijoms, per sudarant Europos partnerystes skiriamas bendras investicijas pritraukiant papildomų privačiųjų ir viešųjų lėšų. Šios partnerystės numatytos tose srityse, kuriose mokslinių tyrimų ir inovacijų išteklių apimtis ir mastas yra pagrįsti siekiant remti Sąjungos prioritetų, kuriems skirta programa „Europos horizontas“, visų pirma jos 2 ramstis „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, įgyvendinimą.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [XXX] 1 (toliau – Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“) 8 straipsnyje nustatyta, kad, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 185 ir 187 straipsniais, institucionalizuotosios Europos partnerystės įgyvendinamos tik jei įgyvendinant kitas programos „Europos horizontas“ dalis, be kita ko, kitų rūšių Europos partnerystes, nebūtų pasiekti nustatyti tikslai arba nebūtų padarytas reikalingas numatomas poveikis ir jei tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir didelį integravimo laipsnį.

Reglamente dėl programos „Europos horizontas“ teisėkūros institucijos taip pat nustatė aštuonias prioritetines sritis, kuriose, remiantis SESV 185 arba 187 straipsniu, galima sudaryti institucionalizuotas Europos partnerystes. Todėl nustatyta 12 iniciatyvų kandidačių ir atliktas jų koordinuotas poveikio vertinimas 2 .

Teisėkūros institucijos viena iš šių prioritetinių sričių pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ pripažino metrologiją, todėl teikiamas šis pasiūlymas dėl Europos metrologijos partnerystės. Jis grindžiamas patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (EMRP) ir Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programą (EMPIR). Tačiau ši iniciatyva yra susijusi su nauja partneryste naujiems uždaviniams spręsti. Ji nėra skirta vien tik ankstesnėms programoms tęsti.

Pasiūlymas yra susijęs su Europos Sąjungos dalyvavimu kelių valstybių narių vykdomoje Europos metrologijos programoje. Metrologija – matavimus tiriantis mokslas. Jos poveikis ekonominei ir socialinei veiklai yra didelis, todėl ji yra viešoji gėrybė. Šiuo metu metrologijos mokslinių tyrimų programos nedaro poveikio ES lygmeniu, nes veikla yra fragmentiška ir dubliuojamos valstybių narių pastangos.

Ši padėtis yra susiklosčiusi dabar, kai dėl investicijų masto ir joms skiriamo dėmesio, taip pat dėl ilgalaikio finansinio įsipareigojimo siekti metrologijos tikslų, Europa susiduria su didėjančia pasauline konkurencija metrologijos srityje. Per pastarąjį dešimtmetį JAV, Kinija ir Indija savo investicijas į metrologiją padidino atitinkamai 60, 50 ir 52 proc. Šiuo laikotarpiu Europos institutams skiriamos investicijos išliko palyginti pastovios ir netenkino naujų ir vis svarbesnių mokslinių tyrimų sričių poreikių. Nepakankamas investicijų lygis Europoje ir metrologijos pajėgumų susiskaidymas lėmė tai, kad pastangos yra pernelyg mažos ir nėra jokio strateginio akcento. Ankstesnės ES lygmeniu finansuotos programos – EMPR ir EMPIR – parodė, kad pajėgumų sumažinti šį susiskaidymą yra, taip pat įmanoma bendrai finansuoti su naujais metrologijos pajėgumais ir bendrais prioritetais susijusią veiklą.

Pastaraisiais metais ES nepriklausančios valstybės toliau investavo. JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) – šalies nacionalinio metrologijos instituto – bendras metinis biudžetas 2018 ir 2019 m. buvo 724,5 mln. JAV dolerių. Paminėtini veiksmai – speciali tiriamiesiems matavimo mokslams skirta programa (vadinamoji laboratorijų programa), kurios metinis biudžetas viršija 60 mln. JAV dolerių, ir fundamentinių matavimų mokslinių tyrimų, įskaitant kvantinį mokslą, programa, kurios metinis biudžetas yra didesnis kaip 160 mln. JAV dolerių. Remiantis naujausia turima informacija, 2018 m. Kinijos Nacionalinio metrologijos instituto (NIM) veiklos biudžetas buvo 180 mln. EUR. Be to, 2016–2019 m. Kinija įgyvendino maždaug 65 mln. EUR vertės tikslinę metrologijos mokslinių tyrimų programą ir finansavo 160 bendradarbiaujamųjų mokslinių tyrimų projektų visoje Kinijoje. Palyginti, PTB, Vokietijos nacionalinio metrologijos instituto (NMI), kuris yra didžiausias Europoje, metinis veiklos biudžetas yra iš viso 200 mln. EUR, kurio didžioji dalis skiriama ne moksliniams tyrimams, bet metrologijos paslaugoms pramonei ir visuomenei.

Šias strategines investicijas mūsų pasauliniai konkurentai skiria todėl, kad didėja metrologijos sprendimų, skirtų besiformuojančioms technologijoms ir kuriamiems naujiems produktams, poreikis. Be to, visuomenei kyla vis daugiau uždavinių, reikalaujančių patikimų standartų ir taisyklių, todėl būtina skubiai spręsti nepakankamo metrologijos integravimo į inovacijų sistemą Europos lygmeniu problemą.

Siekiant išlaikyti Europos konkurencinę lyderystę besiformuojančių technologijų ir naujų produktų kūrimo srityje ir užtikrinti į ateitį orientuotą požiūrį į patikimus standartus ir taisykles, kuriuose numatomi visuomenei iškilsiantys uždaviniai 3 , labai svarbu, kad įgyvendinant Europos metrologijos iniciatyvą būtų užtikrinta, jog iki 2030 m. metrologijos sprendimai Europoje būtų bent lygiaverčiai geriausių pasaulinio masto veikėjų sprendimams, ir parodyta, kad gali būti teikiamos pasaulinio lygio metrologijos paslaugos esamiems sudėtingiems matavimo uždaviniams spręsti ir naujoms technologijoms kurti. To turėtų būti siekiama pasitelkiant specializuotus visos Europos tinklus, telkiančius išteklius, kad būtų pasiekta kritinė pajėgumų masė. Šie metrologijos sprendimai turėtų padėti parduoti naujus novatoriškus produktus ir paslaugas diegiant ir naudojant pagrindines besiformuojančias technologijas. Šie sprendimai taip pat turėtų padėti veiksmingai rengti ir įgyvendinti konkrečius standartus ir reglamentus, kuriais grindžiama viešoji politika, skirta visuomenės uždaviniams spręsti.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Kadangi metrologija daro poveikį visoms mokslo ir technologijų sritims, metrologijos pajėgumų gerinimas gali paspartinti mokslo pažangą ir pramonės plėtrą siekiant padėti spręsti uždavinius, susijusius, pavyzdžiui, su sveikata, aplinka, klimato kaita, socialine apsauga ir kultūros paveldu. Todėl pagal bet kokią būsimą Europos metrologijos iniciatyvą, skirtą bendriems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, turėtų būti kuriamos ir išnaudojamos sąsajos su keliomis kitomis iniciatyvomis, įgyvendinamomis pagal programą „Europos horizontas“ ir už jos ribų.

Programoje „Europos horizontas“ metrologija yra svarbi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, finansuojamai iš programos skaitmeninių, pramonės ir kosmoso veiksmų grupės lėšų, nes patikimi tikslūs metrologiniai matavimai labai svarbūs visuose gamybos sektoriuose, visų pirma tikslumo reikalaujančiai didelės pridėtinės vertės produktų, pavyzdžiui, orlaivių ir erdvėlaivių, našių IRT ir kosmoso įrangos bei vaistų, gamybai.

Tačiau patikimų tikslių matavimų naudojimas yra daug platesnis, todėl Europos metrologijos partnerystė yra svarbi daugeliui kitų Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sričių ir iniciatyvų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Pavyzdžiui, ji svarbi pažangiųjų elektros tinklų eksploatavimui. Metrologija taip pat svarbi siekiant užtikrinti tikslius matavimus sveikatos diagnostikos ir priežiūros srityje.

Apskritai ji papildo pagal programą „Europos horizontas“ numatytas Europos partnerystes:

·daug skaitmeninių technologijų reikalaujančioms pramonės šakoms skirtas partnerystes, pvz., Made in Europe, kuri yra susijusi su išskirtinių produktų gamyba;

·išmetamo CO2 kiekio ir bendros oro taršos stebėsenai skirtas partnerystes „Perėjimas prie švarios energetikos“ ir „Processes4Planet“;

·Bazinių skaitmeninių technologijų partnerystę, Pažangiųjų tinklų ir paslaugų, Dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos partnerystes;

·Netaršaus kelių transporto (2Zero), Saugaus ir automatizuoto kelių transporto naudojant susietąjį vairavimą ir Netaršios aviacijos partnerystes.

·Taip pat reikėtų kurti sąveiką su Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyva ir Didelio masto sveikatos srities inovacijų ir sveikatos sistemų pertvarkos skaitmeninėje ir senėjančioje visuomenėje partnerystei. Dėl kompleksinio pobūdžio būsima Europos metrologijos partnerystė taip pat turėtų padėti įgyvendinti būsimas programos „Europos horizontas“ misijas. Ją įgyvendinant taip pat turėtų būti kuriamos sąsajos su būsima Europos atvirojo mokslo debesijos partneryste.

Be programos „Europos horizontas“, bus papildomos kitos Europos programos, kurios padės diegti metrologijos sprendimus, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Skaitmeninės Europos programa ir aplinkos programa LIFE. Nauja iniciatyvinė grupė prižiūrės Metrologijos partnerystės ir kitų atitinkamų programų sąsajas ir veiksmingą komunikaciją.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Europos metrologijos iniciatyva bus labai naudinga kitoms Sąjungos politikos sritims, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Metrologijos sprendimai, kurie daro poveikį įvairiems sektoriams ir įvairioms disciplinoms, yra susiję su visais šešiais Komisijos įgyvendinamais prioritetais, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje.

Lentelė. Metrologijos vaidmuo įgyvendinant Komisijos prioritetus

Prioritetas	Metrologijos vaidmens pavyzdžiai
Europos žaliasis kursas	Teikia siektinus poveikio klimatui neutralizavimo rodiklius
Žmonėms tarnaujanti ekonomika	Novatoriškos ir tikslesnės matavimo priemonės yra sėkmingo kovos su vėžiu plano dalis
Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa	Sudaro 5G tinklų ir skaitmeninių paslaugų standartų nustatymo pagrindą
Europinio gyvenimo būdo apsauga	Užtikrina pasitikėjimą visapusiškai veikiančia Šengeno erdve siekiant sustiprinti europinį požiūrį į muitinės rizikos valdymą
Pasaulyje stipresnė Europa	Padeda Europai vykdyti standartų nustatymo funkciją vadovaujantis tvirta, atvira ir sąžininga prekybos darbotvarke ir veikiančia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
Naujas postūmis Europos demokratijai	Užtikrina Europos apsaugos nuo slapto išorės kišimosi standartus

Metrologija užtikrina, kad atliekami matavimai galėtų būti pagrįsti tarptautiniu mastu sutartomis apibrėžtimis ir standartais. Tai nacionalinių ir tarptautinių metrologijos sistemų, kurios sukuria tikslius, patikimus matavimus, kuriais grindžiama įvairi ekonominė veikla ir viešosios paslaugos ir kurie apima visą žmonėms naudingos ekonomikos vidaus rinką, pagrindas. Tai susiję su vartojimo prekių ir finansinių paslaugų saugumu, kai remiantis metrologija galima tiksliai pažymėti kiekvieno finansinio sandorio laiką, siekiant užtikrinti, kad būtų galima jį atsekti bei įrodyti jo atlikimą ir užtikrinti Europos finansinių taisyklių laikymąsi.

Siekiant skatinti Europos prisitaikymą prie skaitmeninio amžiaus, nacionalinių metrologijos institutų ir paskirtų institutų tikslūs pažangiausi matavimo pajėgumai atvers kelią šiuolaikinėms skaitmeninėms paslaugoms, taip pat visoms atsirandančioms skaitmeninėms technologijoms, pavyzdžiui, kvantinėms technologijoms ar dirbtiniam intelektui.

Norint iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, reikės aiškių matavimo pajėgumų nuotolinio stebėjimo (pvz., Žemės stebėjimo), aplinkos ir energijos srityse. Konkrečiau, visos Europos žaliojo kurso politikos sritys yra tiesiogiai susijusios su metrologijos uždaviniais. Tikslūs ir atsekami matavimo pajėgumai sudaro sąlygas patikimai vykdyti aplinkos stebėseną, susijusią su klimato būkle. Naudojantis šiais pajėgumais taip pat galima veiksmingai rengti aplinkos apsaugos taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, nes jie teikia patikimus duomenis klimato kintamiesiems, kuriais grindžiamas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, ir aplinkos parametrams, pvz., oro ir vandens kokybei, nustatyti.

Pavyzdžiui, energijos matavimo mokslas bus labai svarbus siekiant padėti pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Ateityje, kai bus išmetama mažai anglies dioksido, svarbiausia bus suprasti klimato kaitos mastą, trukmę ir poveikį. Todėl būtina užtikrinti, kad visų klimato kintamųjų stebėsena ilguoju laikotarpiu, reikalingu siekiant nustatyti ir suprasti klimato tendencijas, būtų tiksli ir patikima.

Be to, metrologija turėtų būti pagrįsti paskirtį atitinkantys aplinkos apsaugos teisės aktai, pavyzdžiui, vandens ar oro taršos, įskaitant stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Žaliojo kurso politikos sritims, pavyzdžiui, tvariai pramonei, tvariam judumui ir biologinei įvairovei, reikės ne tik energetikos ir aplinkos politikos, bet ir modernios ir pajėgios metrologijos sistemos.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Europos metrologijos iniciatyvos pasiūlymas grindžiamas SESV 185 straipsniu, kuriame numatyta galimybė Europos Sąjungai dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurias įgyvendina kelios valstybės narės, įskaitant dalyvavimą toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Kadangi pasiūlymas nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, taikomas subsidiarumo principas. Subsidiarumas užtikrinamas pasiūlymą grindžiant SESV 185 straipsniu, kuriame aiškiai numatomas Sąjungos dalyvavimas kelių valstybių narių vykdomose mokslinių tyrimų programose.

Pasiūlymo tikslų pačios valstybės narės negali deramai pasiekti, nes dėl metrologijos masto ir sudėtingumo būtinos investicijos, viršijančios nacionalinių metrologijos institutų pagrindinių mokslinių tyrimų biudžetus. Pačių moderniausių metrologijos sprendimų moksliniams tyrimams ir plėtrai reikalinga kompetencija yra pasklidusi po įvairias valstybes, todėl vien nacionaliniu lygmeniu jos pasiekti neįmanoma. Be nuoseklaus požiūrio Europos lygmeniu ir kritinės masės kyla didelis pastangų dubliavimo pavojus, kuris lemtų didesnes išlaidas ir mažesnį poveikį.

Proporcingumo principas

SESV 185 straipsniu Sąjunga raginama „susitarusi su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis, [...] nuspręsti dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi kelios valstybės narės, taip pat dalyvauti toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose“.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes valstybės narės bus atsakingos už savo bendros programos sukūrimą ir visus veiklos aspektus. Speciali įgyvendinimo struktūra – Europos nacionalinių metrologijos institutų asociacija (EURAMET) – jau ankstesnėse metrologijos iniciatyvose Europos lygmeniu (EMRP ir EMPIR) įrodė, kad gali veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti programą. Sąjunga skatins geresnį koordinavimą, užtikrins sąveiką su ES politika ir programos „Horizontas 2020“ prioritetais ir užtikrins, kad būtų prisidedama prie tos politikos ir prioritetų įgyvendinimo, stebės programos įgyvendinimą ir užtikrins ES finansinių interesų apsaugą.

Europos metrologijos iniciatyvos ex ante poveikio vertinime daroma išvada, kad SESV 185 straipsnis yra tinkamiausias pagrindas tikslui pasiekti. Tai išsamiai aprašyta poveikio vertinimo 4 6 skirsnyje, kuriame pagal SESV 185 straipsnį įgyvendinama iniciatyva veiksmingumo ir suderinamumo požiūriu vertinama geriausiai, o jos ekonominis efektyvumas toks pat, koks būtų pasiektas įgyvendinant pagal programą „Europos horizontas“ skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytą atskaitos scenarijų.

Atitinkamai poveikio vertinimo 6.4 poskirsnyje patvirtinama, kad tokios formos partnerystė būtų stabili sistema, kuria užtikrinami partnerių įsipareigojimai siekti ilgalaikių tikslų. Ji taip pat suteiktų pagrindą strateginiam požiūriui į būsimą metrologijos plėtrą Europoje ir šiuo atžvilgiu būtų pakankamai lanksti, kad iniciatyvinė grupė galėtų teikti gaires „iš viršaus į apačią“ ir kad iniciatyva galėtų būti tikslingai įgyvendinama per specializuotus tinklus.

Be to, poveikio vertinime nustatyta, kad, sudarydama palankesnes sąlygas laikytis ilgalaikio strateginio požiūrio ir tikslingai įgyvendinti jos uždavinius, šios formos partnerystė paskatintų pramonės atstovus ir kitus galutinius naudotojus labiau įsipareigoti ir aktyviau dalyvauti, o tai paskatintų taikyti metrologijos sprendimus. Šis strateginis požiūris ir tikslingas įgyvendinimas, o kartu – aktyvesnis pramonės atstovų ir kitų galutinių naudotojų dalyvavimas padėtų sukurti metrologijos sistemą, pasižyminčią daug didesniais pajėgumais ir vienais geriausių rezultatų pasauliniu lygmeniu.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma Europos metrologijos iniciatyva bus grindžiama SESV 185 straipsniu Iš tarpinio vertinimo išvadų ir poveikio vertinime aptartų galimų politikos priemonių analizės matyti, kad 185 straipsnis – tinkamiausia priemonė užtikrinti, kad būtų pasiekti Europos metrologijos iniciatyvos tikslai. Ši išvada atitinka išvadas, padarytas dėl ankstesnių programų (EMRP ir EMPIR). Pagal SESV 188 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad dėl tokios SESV 185 straipsnyje numatytos priemonės Europos Parlamentas ir Taryba priimtų sprendimą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Ex post vertinimai

2017 m. nepriklausoma išorės ekspertų grupė atliko tarpinį metrologijos iniciatyvos EMPIR, įgyvendintos pagal SESV 185 straipsnį, vertinimą.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija surengė atviras viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl būsimos Europos metrologijos iniciatyvos 5 . Viešose internetinėse konsultacijose dalyvavo 225 respondentai. Iš jų 50 proc. nurodė, kad jie yra mokslininkai ir (arba) tyrėjai, 16 proc. – ES piliečiai, 14 proc. – įmonės ir (arba) verslo organizacijos ir 12 proc. – valdžios institucijos. Likę 8 proc. – verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, ne ES piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos.

Respondentai pateikė savo nuomonę apie metrologijos mokslinių tyrimų svarbą, nurodė problemas, kurios kyla Europos metrologijos mokslinių tyrimų sistemoje, ir įvertino kelis galimus politikos sprendimus. Per konsultacijas paaiškėjo keletas problemų, įskaitant nepakankamą naudojimą pramonėje, nacionalinių metrologijos institutų (NMI) ir platesnės mokslo bendruomenės bendradarbiavimo trūkumą, skirtingus gebėjimus ES valstybėse narėse, nepakankamą mokslininkų judumą NMI ir Europos standartizavimo tarnybų nedalyvavimą.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Poveikio vertinimas

1) Ataskaitoje paaiškinama, kad įgyvendinant tikslą sukurti tarpvalstybinius metrologijos tinklus, tam tikru metu (iki 2030 m.) partnerystės nebereikės. Ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kodėl tai įtraukta į poveikio vertinimo ataskaitą ir kaip tai susiję su dabartine iniciatyva, kuri apima finansavimo laikotarpį iki 2027 m. Jei bus patvirtinta, kad partnerystė bus nebereikalinga, ataskaitoje turėtų būti aiškiau išdėstyta, kaip numatoma, kad šiuo metu siūloma partnerystė padės sudaryti būtinas sąlygas ją ateityje nutraukti.

2) Ataskaitoje turėtų būti geriau paaiškinta, kaip privačiojo sektoriaus subjektai dalyvautų pagal tinkamiausią viešojo sektoriaus subjektų partnerystės formą. Joje turėtų būti paaiškintos jų dalyvavimo paskatos.

3) Ataskaitoje būtų naudinga pateikti daugiau bendro pobūdžio paaiškinimų apie nacionalines metrologijos mokslinių tyrimų įstaigas ir jų veiklą.

Supaprastinimas

Šiuo pasiūlymu bus supaprastintos (ES arba nacionalinių) valdžios institucijų ir tarnybų bei privačiojo sektoriaus subjektų administracinės procedūros.

ES tiesiogiai palaikys ryšius su specialia Europos metrologijos iniciatyvos įgyvendinimo struktūra, kuri bus atsakinga už ES įnašo skyrimą, stebėjimą ir jo panaudojimo ataskaitų teikimą.

Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Kartu su šiuo sprendimu pateikiamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nurodytas numatomas poveikis biudžetui. Bendrosios programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpiu Metrologijos partnerystei skiriamas didžiausias Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, bus 300 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Šio sprendimo ir susitarimo dėl įnašo, kurį turi sudaryti Komisija ir speciali įgyvendinimo struktūra (Euramet e.V.), nuostatomis privalo būti užtikrinta ES finansinių interesų apsauga.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Iniciatyvos įgyvendinimas bus grindžiamas strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke, dėl kurios šioje iniciatyvoje susitarta su nacionaliniais partneriais.

Iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai bus stebimi rengiant metines ataskaitas; jas tvirtins Europos Komisija. Tai apims pažangos, padarytos įgyvendinant pagrindinius veiklos rodiklius ir kitas priemones, nustatytas strateginėje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje, ataskaitas.

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas sprendimas susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų ją apimti. Vis dėlto, siekiant užtikrinti papildomumą su trečiosiomis šalimis, jų dalyvavimas numatytas atitinkamoje nuostatoje.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2021/0049 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Europos metrologijos partnerystėje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant užtikrinti kuo didesnį Sąjungos finansavimo poveikį ir kuo veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [XXX] 9 nustatyta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, t. y. Europos partnerysčių su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais politinis ir teisinis pagrindas. Europos partnerystės yra pagrindinis programos „Europos horizontas“ politikos metodo elementas. Jos sudaromos siekiant įgyvendinti programoje „Europos horizontas“ numatytus Sąjungos prioritetus ir užtikrinti akivaizdų poveikį Sąjungai ir jos žmonėms – šiuos tikslus galima veiksmingiau pasiekti sudarius partnerystę, kurios bendrą strateginę viziją įsipareigoja įgyvendinti partneriai, o ne vien Sąjunga;

(2)visų pirma tikimasi, kad programos „Europos horizontas“ veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ priklausančios Europos partnerystės atliks svarbų vaidmenį siekiant strateginių tikslų – paspartinti perėjimą prie darnaus vystymosi tikslų ir žaliosios ir skaitmeninės Europos kūrimą – ir ekonomikos atsigavimo 10 . Europos partnerystės yra labai svarbios sprendžiant sudėtingas tarpvalstybines problemas, kai reikalingas integruotas požiūris. Jos padeda spręsti transformacines, sistemines ir rinkos nepakankamumo problemas, nes suteikia galimybių sutelkti įvairius vertės grandinių ir pramonės ekosistemų dalyvius, kad jie siektų bendros vizijos – ją paverstų konkrečiais veiksmų planais ir koordinuotai įgyvendintų veiklą. Be to, šios partnerystės sudaro sąlygas sutelkti pastangas ir išteklius bendriems prioritetams siekiant spręsti sudėtingus ateities uždavinius;

(3)kad būtų įgyvendinami prioritetai ir daromas poveikis, Europos partnerystės turėtų būti sudaromos įtraukiant daugybę atitinkamų suinteresuotųjų subjektų iš visos Europos, be kita ko, pramonę, mokslinių tyrimų organizacijas, įstaigas, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, ir pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, fondus, kurie remia ir (arba) vykdo mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šios Europos partnerystės taip pat turėtų būti viena iš priemonių, skirtų privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimui tarptautiniu lygmeniu stiprinti, be kita ko, sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip užtikrinant abipusę naudą žmonėms ir įmonėms;

(4)atsižvelgiant į Reglamento (ES) XXX tikslus, teisę dalyvauti Europos metrologijos partnerystėje (toliau – Metrologijos partnerystė) turėtų turėti bet kuri valstybė narė ir bet kuri programos „Europos horizontas“ asocijuotoji šalis. Siekiant užtikrinti papildomumą Europos ekonominėje erdvėje ir su kitomis kaimyninėmis šalimis, kitos trečiosios valstybės turėtų turėti galimybę dalyvauti Metrologijos partnerystėje su sąlyga, kad bus sudarytas atitinkamas tarptautinis mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimo susitarimas su Sąjunga ir dalyvaujančiųjų valstybių susitarimas;

(5)programoje „Europos horizontas“ nustatytas strategiškesnis, nuoseklesnis ir į poveikį orientuotas Europos partnerystės sudarymo metodas, grindžiamas patirtimi, įgyta atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą. Reglamentu dėl programos „Europos horizontas“ siekiama veiksmingiau naudotis institucionalizuotomis Europos partnerystėmis, visų pirma sutelkiant dėmesį į aiškius tikslus, rezultatus ir poveikį, kuriuos galima pasiekti iki 2030 m., ir užtikrinant aiškų jų indėlį įgyvendinant susijusius Sąjungos politikos prioritetus ir politiką. Siekiant didesnio poveikio ir užtikrinant rezultatų panaudojimą, labai svarbus glaudus bendradarbiavimas ir sinergija su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, visų pirma su kitomis Europos partnerystėmis;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 555/2014/ES 11 Sąjunga nusprendė 2014–2020 m. bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (toliau – „Horizontas 2020“), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 12 , galiojimo laikotarpiu skirti finansinį įnašą Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programai (EMPIR), kuris atitinka dalyvaujančiųjų valstybių finansinį įnašą, bet neviršija 300 000 000 EUR. 2017 m. liepos mėn. atliktame EMPIR laikotarpio vidurio vertinime pasiūlyta nauja iniciatyva;

(7)Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės oficialiai įsipareigos finansiškai prisidėti prie Metrologijos partnerystės įgyvendinimo ir kad jos tuos įsipareigojimus vykdys. Dalyvaujančiųjų valstybių narių įnašai turėtų apimti įnašą administracinėms išlaidoms padengti, laikantis 5 proc. Metrologijos partnerystės biudžeto viršutinės ribos. Kad būtų užtikrintas dalyvaujančiųjų valstybių gebėjimas finansuoti Metrologijos partnerystės veikloje dalyvaujančius savo nacionalinius subjektus, nacionalinius metrologijos institutus (NMI) ir specializuotus institutus (SI), jos turėtų įsipareigoti savo Metrologijos partnerystei skirtą įnašą prireikus padidinti, nustatydamos finansavimo rezervą. Bendrai įgyvendinant Metrologijos partnerystę reikalinga įgyvendinimo struktūra. Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 13 išdėstytus patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles;

(8)turėtų būti sudaryta Metrologijos partnerystė. Tokia partnerystė būtų veiksmingesnė, palyginti su tradiciniais kvietimais teikti pasiūlymus arba bendrai finansuojama partneryste pagal darbo programas, parengtas pagal visas susijusias programos „Europos horizontas“ II veiklos srities veiksmų grupes;

(9)šio sprendimo tikslas – Sąjungos dalyvavimas Metrologijos partnerystėje siekiant remti jos bendruosius tikslus. Dėl metrologijos reikalavimų masto ir sudėtingumo reikia investicijų, viršijančių pagrindinius NMI ir SI mokslinių tyrimų biudžetus. Pačių moderniausių metrologijos sprendimų moksliniams tyrimams ir plėtrai reikalinga kompetencija yra pasklidusi po įvairias valstybes, todėl vien nacionaliniu lygiu jos pasiekti neįmanoma. Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o integruojant nacionalines pastangas į nuoseklų Europos metodą, suvienijant atskiras nacionalines mokslinių tyrimų programas, padedant rengti bendras tarpvalstybines mokslinių tyrimų ir finansavimo strategijas ir sutelkiant reikalingą subjektų ir investicijų kritinę masę juos būtų galima pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)Metrologijos partnerystė, suderinta su Komisijos politiniais prioritetais (įskaitant Europos žaliąjį kursą, žmonėms tarnaujančią ekonomiką ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą), turėtų būti įgyvendinama dešimties metų laikotarpiu (2021–2031 m.). Palyginti su EMPIR iniciatyva pagal programą „Horizontas 2020“, ši programa turėtų apimti naują veiklą, visų pirma Europos metrologijos tinklų, kuriais bus naudojamasi sprendžiant neatidėliotinus visuomenės uždavinius ir metrologijos poreikius, susijusius su besiformuojančiomis technologijomis, kūrimą. Šių tinklų užtikrinami metrologijos pajėgumai turėtų būti lygiaverčiai kitų pasaulio pirmaujančių metrologijos sistemų pajėgumams ir su jais palyginami siekiant įrodyti pasaulinio lygio kompetenciją. Kvietimai teikti pasiūlymus pagal Metrologijos partnerystę turėtų būti skelbiami įgyvendinant programą „Europos horizontas“;

(11)Metrologijos partnerystės veikla turėtų derėti su programos „Europos horizontas“ tikslais ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sričių prioritetais, taip pat atitikti Reglamento (ES) [XXX] [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] XXX straipsnyje nustatytus bendruosius principus ir sąlygas;

(12)turėtų būti nustatyta Sąjungos finansinio dalyvavimo Metrologijos partnerystėje programos „Europos Horizontas“ įgyvendinimo laikotarpiu viršutinė riba. Neviršijant tos ribos, Sąjungos įnašas neturėtų viršyti Metrologijos partnerystėje dalyvaujančių valstybių narių įnašo, kad būtų pasiektas didelis sverto efektas ir užtikrinta tvirtesnė dalyvaujančiųjų valstybių programų integracija;

(13)pagal Reglamento (ES) [XXX] [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] XX straipsnį bendrasis programos „Europos horizontas“ tikslas – Sąjungos investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinti poveikį mokslui, ekonomikai ir visuomenei, taip sustiprinti Sąjungos mokslinę ir technologinę bazes ir skatinti jos konkurencingumą, be kita ko, pramonės srityje, įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus ir padėti spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją principų;

(14)dalyvaujančiosios valstybės susitarė dėl ankstesnių iniciatyvų – Europos metrologijos mokslinių tyrimų programos (EMRP) ir EMPIR – įgyvendinimo struktūros. Šios struktūros funkcijoms atlikti 2007 m. buvo įsteigta EURAMET e.V. (toliau – EURAMET) – Europos regioninė metrologijos organizacija, pagal Vokietijos teisę įsteigta ne pelno asociacija. EURAMET veikla apima taip pat ir užduotis bei įsipareigojimus, susijusius su metrologijos derinimu visoje Europoje ir pasaulyje. Tapti EURAMET nariais gali visi Europos NMI, o asocijuotaisiais nariais – SI. Narystė EURAMET organizacijoje nepriklauso nuo to, ar vykdomos nacionalinės metrologijos mokslinių tyrimų programos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta EMPIR tarpinio vertinimo ataskaitoje, EURAMET valdymo struktūra veiksmingai ir labai kokybiškai padeda įgyvendinti EMRP ir EMPIR, įgyvendinant Metrologijos partnerystę taip pat reikėtų pasitelkti EURAMET. Todėl EURAMET turėtų valdyti Sąjungos finansinį įnašą;

(15)kad Metrologijos partnerystės tikslai būtų pasiekti, EURAMET turėtų teikti finansinę paramą daugiausia dotacijomis, skirtomis EURAMET lygmeniu atrinktų veiksmų dalyviams. Šie veiksmai turėtų būti atrenkami paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga EURAMET. Atrenkant pasiūlymus ir skirstant finansavimą, skiriamą iš Sąjungos finansinio įnašo ir dalyvaujančiųjų valstybių finansinių įnašų mokslinių tyrimų projektams ir susijusiai veiklai, turėtų būti privaloma laikytis sudaryto eiliškumo sąrašo. Už veiklą, finansuojamą dalyvaujančiųjų valstybių įnašais, skirtais Europos metrologijos tinklams, taip pat turėtų būti atsakinga EURAMET;

(16)dalyvaujant Metrologijos partnerystės lėšomis finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX 14 [dalyvavimo taisyklių reglamentas, programa „Europos horizontas“]. Tačiau dėl konkrečių Metrologijos partnerystės veiklos poreikių, visų pirma siekiant kurti ir valdyti būsimus Europos metrologijos tinklus ir sudaryti palankesnes sąlygas dalyvaujančiosioms valstybėms tinkamai dalyvauti finansiškai, prireikus turėtų būti įmanoma nustatyti koordinatoriaus funkcijos apribojimą pasiūlymuose, teikiamuose dalyvaujančiųjų valstybių NMI ir SI;

(17)dalyvaujančiųjų valstybių įnašai turėtų būti užtikrinami instituciniu finansavimu, kurį skiria NMI ir SI. Didelė pagrindinės veiklos rūšių įvairovė turėtų padėti siekti Metrologijos partnerystės tikslų ir ši įvairi veikla turėtų būti nustatyta metiniuose darbo planuose, susiejant ją su veiklos sąnaudomis ir išlaidomis. Be kita ko, įnašai turėtų padengti išlaidas paslaugoms, kurios reikalingos tiesiogiai atliekant kalibravimą, ir kitoms paslaugoms, susijusioms su tarptautine vienetų sistema. Dalyvaujančiųjų valstybių įnašai taip pat turėtų apimti finansinį įnašą, skiriamą Metrologijos partnerystės administracinėms išlaidoms;

(18)siekiant užtikrinti programos skaidrumą ir prieinamumą, Metrologijos partnerystės kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos valdomas programos „Europos horizontas“ elektronines sklaidos priemones;

(19)finansavimo modelio veikimas, atsižvelgiant į lygiaverčio finansavimo Sąjungos ir ne Sąjungos lėšomis principą, turėtų būti iš naujo įvertintas atliekant tarpinį Metrologijos partnerystės vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi dalyvaujančiųjų valstybių lygiaverčių finansinių įnašų principo;

(20)Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(21)kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą arba sustabdyti ar nutraukti jo teikimą, jei Metrologijos partnerystė įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti prie Metrologijos partnerystės finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos Sąjungos ir EURAMET sudarytiname susitarime dėl įnašo;

(22)supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Atliekant auditą, prireikus turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius nacionalinių programų ypatumus. Pagal šį sprendimą suteiktų Sąjungos lėšų gavėjų auditas turėtų būti atliekamas taip, kad būtų sumažinta administracinė našta, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046;

(23)Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai arba Europos Audito Rūmams paprašius EURAMET ir dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į Metrologijos partnerystės vertinimo ataskaitas;

(24)ne vėliau kaip 2025 m. Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo pirmiausia būtų įvertinta Metrologijos partnerystės kokybė, veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, o ne vėliau kaip 2030 m. – galutinį vertinimą, ir turėtų parengti tų vertinimų ataskaitą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalyvavimas Europos metrologijos partnerystėje

1.Sąjunga dalyvauja Europos metrologijos partnerystėje – institucionalizuotoje partnerystėje, nurodytoje Reglamento (ES) [...] [programa „Europos horizontas“] 8 straipsnio 1 dalies c punkte, kurią kartu vykdo Airija, Austrija, Belgija, [Bosnija ir Hercegovina], Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, [Norvegija], Portugalija, Prancūzija, Rumunija, [Serbija], Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, [Šveicarija], [Turkija], Vengrija ir Vokietija (toliau – dalyvaujančiosios valstybės), pagal šiuo sprendimu nustatytas sąlygas.

2.Bet kuri kita nei 1 dalyje nurodyta valstybė narė ir bet kuri kita programos „Europos horizontas“ asocijuotoji šalis gali dalyvauti Metrologijos partnerystėje, jei ji vykdo 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą. Ji šio sprendimo tikslais laikoma dalyvaujančiąja valstybe.

3.Bet kuri trečioji šalis, kuri nėra programos „Europos horizontas“ asocijuotoji šalis, gali dalyvauti Metrologijos partnerystėje, jei ji su Sąjunga sudaro tarptautinį mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimo susitarimą, kuriame išdėstomos jos dalyvavimo Metrologijos partnerystėje sąlygos, ir jei tam pritaria 13 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytas Metrologijos partnerystės komitetas. Jei vykdo šias sąlygas, ji šio sprendimo tikslais laikoma dalyvaujančiąja valstybe.

2 straipsnis

Metrologijos partnerystės tikslai

1.Metrologijos partnerystė padeda įgyvendinti Reglamentą (ES)... [XXX] [programa „Europos horizontas“], visų pirma jo 3 straipsnį.

2.Nedarant poveikio 1 daliai, Metrologijos partneryste, partneriams dalyvaujant ir prisiimant įsipareigojimus, kai jie rengia ir įgyvendina mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programą, siekiama šių bendrųjų tikslų:

(a)Europos lygmeniu sukurti tvarią koordinuotą metrologijos sistemą;

(b)užtikrinti, kad novatoriai pažangiausius metrologijos pajėgumus tiesiogiai įtrauktų į savo ekosistemas;

(c)didinti metrologijos poveikį visuomenės uždaviniams, susijusiems su politikos, standartų ir taisyklių įgyvendinimu, kad jie atitiktų savo paskirtį.

3.Įgyvendinant 2 dalyje išdėstytus bendruosius tikslus, Metrologijos partneryste siekiama šių konkrečių tikslų:

(a)iki 2030 m. sukurti naujus mokslinių tyrimų pajėgumus, kurie būtų plėtojami naujuose Europos metrologijos tinkluose ir kurių kalibravimo ir matavimo pajėgumai būtų bent lygiaverčiai dalyvaujančiosioms valstybėms nepriklausančių pagrindinių metrologijos institutų pajėgumams;

(b)iki 2030 m. remti naujų novatoriškų produktų ir paslaugų pardavimą naudojant ir diegiant naujus metrologijos pajėgumus pagrindinėse besiformuojančiose technologijose;

(c)iki 2030 m. visapusiškai ir veiksmingai padėti rengti ir įgyvendinti konkrečius standartus ir reglamentus, kuriais grindžiama viešoji politika, skirta visuomenės uždaviniams spręsti.

3 straipsnis

Metrologijos partnerystei skiriamas Sąjungos finansinis įnašas

1.Metrologijos partnerystei skiriamas Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant Europos laisvosios prekybos asociacijos asignavimus ir trečiųjų šalių asignavimus, neviršija dalyvaujančiųjų valstybių Metrologijos partnerystei skiriamų įnašų. Kad atitiktų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų dalyvaujančiųjų valstybių įnašus, Sąjungos finansinis įnašas neviršija 300 mln. EUR.

2.Apskaičiuojant Sąjungos finansinį įnašą neatsižvelgiama į visus dalyvaujančiųjų valstybių įnašus, skirtus administracinėms išlaidoms, 5 proc. viršijančioms visų Metrologijos partnerystei skirtų bendrų įnašų sumą.

3.Sąjungos finansinis įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų atitinkamoms specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ ir kuri nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu [XXX] 15 dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, dalims.

4.Sąjungos finansinį įnašą naudoja EURAMET e.V. (toliau – EURAMET) 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklai finansuoti.

5.Metrologijos partnerystės administracinės išlaidos iš Sąjungos finansinio įnašo nedengiamos.

4 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo teikimo sąlygos

1.Sąjungos finansinis įnašas teikiamas, jei tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos:

(a)dalyvaujančiosios valstybės įrodo, kad Metrologijos partnerystė sudaryta pagal šį sprendimą;

(b)dalyvaujančiosios valstybės arba dalyvaujančiųjų valstybių paskirti nacionaliniai metrologijos institutai (NMI) skiria EURAMET atsakingą už Metrologijos partnerystės įgyvendinimą ir už Sąjungos finansinio įnašo gavimą, paskirstymą ir stebėseną;

(c)kiekviena dalyvaujančioji valstybė įsipareigoja prisidėti prie Metrologijos partnerystės finansavimo ir nustatyti 50 proc. įsipareigojimo sumos dydžio rezervinį finansavimą;

(d)EURAMET įrodo, kad turi pajėgumų įgyvendinti Metrologijos partnerystę, be kita ko, gauti, paskirstyti ir stebėti Sąjungos finansinį įnašą, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 ir 154 straipsnius;

(e)pagal šio sprendimo 13–16 straipsnius sukuriamas Metrologijos partnerystės valdymo modelis.

2.Įgyvendinant Metrologijos partnerystę Sąjungos finansiniam įnašui taip pat taikomos šios sąlygos:

(a)EURAMET vykdo 6 straipsnyje nustatytą Metrologijos partnerystės veiklą pagal 2 straipsnyje nustatytus tikslus;

(b)išlaikomas tinkamas ir efektyvus valdymo modelis pagal 13–16 straipsnius;

(c)EURAMET laikosi Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 155 straipsnyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų;

(d)vykdomi šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti įsipareigojimai.

5 straipsnis

Metrologijos partnerystei skiriamas dalyvaujančiųjų valstybių finansinis įnašas

1.1 straipsnio 1 dalyje nurodytos dalyvaujančiosios valstybės nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d. skiria bent 363 mln. EUR finansinį ar nepiniginį įnašą arba pasirūpina, kad šį įnašą skirtų jų nacionalinės finansavimo įstaigos. Dalyvaujančiųjų valstybių įnašų dalis yra finansiniai įnašai.

2.Dalyvaujančiųjų valstybių įnašus sudaro:

(a)finansiniai ar nepiniginiai įnašai, teikiami 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai įgyvendinti, taip pat

(b)finansiniai ar nepiniginiai įnašai, teikiami visoms EURAMET administracinėms išlaidoms padengti.

3.2 dalies a punkte nurodyti finansiniai ar nepiniginiai įnašai skiriami su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos veiklos įgyvendinimu susijusioms dalyvaujančiųjų valstybių patirtoms išlaidoms padengti, atskaičius visą toms išlaidoms padengti skiriamą tiesioginį ar netiesioginį Sąjungos finansinį įnašą.

4.2 dalies b punkte nurodyti finansiniai ar nepiniginiai įnašai skiriami dalyvaujančiųjų valstybių išlaidoms, susijusioms su EURAMET administracinėmis partnerystės įgyvendinimo išlaidomis.

5.Siekiant įvertinti 2 dalies a ir b punktuose nurodytus nepiniginius įnašus, išlaidos nustatomos pagal įprastą atitinkamų dalyvaujančiųjų valstybių ar nacionalinių finansavimo įstaigų apskaitos praktiką, taikytinus dalyvaujančiosios valstybės, kurioje įsteigtos atitinkamos nacionalinės finansavimo įstaigos, apskaitos standartus ir taikytinus tarptautinius apskaitos standartus ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas sertifikuoja atitinkamų dalyvaujančiųjų valstybių ar nacionalinių finansavimo įstaigų paskirtas nepriklausomas auditorius. Jei kiltų su sertifikavimu susijusio netikrumo, EURAMET gali patikrinti vertinimo metodą. Jei dar liktų netikrumo, EURAMET gali atlikti vertinimo metodo auditą.

6.2 dalyje nurodyti įnašai, kurie laikomi dalyvaujančiųjų valstybių įnašais, teikiami priėmus metinę darbo programą. Jei metinė darbo programa priimama per 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus ataskaitinius metus, 2 dalies b punkte nurodyti įnašai, kurie laikomi dalyvaujančiųjų valstybių įnašais ir kurie yra įtraukti į metinę darbo programą, gali apimti nuo tų metų sausio 1 d. teikiamus įnašus. Išimties tvarka 2 dalies b punkte nurodyti įnašai, teikiami po Sprendimo dėl Metrologijos partnerystės įsigaliojimo dienos, gali būti laikomi dalyvaujančiųjų valstybių įnašais, jei jie įtraukti į pirmąją Metrologijos partnerystės metinę darbo programą.

6 straipsnis

EURAMET veikla

1.Metrologijos partnerystė padeda vykdyti įvairią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą:

(a)netiesioginiais veiksmais, apibrėžtais Reglamento (ES) [XXX] [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] 2 straipsnio 25 punkte, kurie pagal šio sprendimo 7 straipsnį yra finansuojami EURAMET lėšomis daugiausia dotacijų forma, paskelbus EURAMET parengtus tarptautinius atvirus konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus įskaitant:

–i) mokslinius ir techninius veiksmus, kuriais remiama fundamentinė mokslinė metrologija ir grindžiami visi tolesni etapai, įskaitant taikomuosius metrologijos mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat su metrologija susijusias paslaugas;

–ii) metrologijos mokslinius tyrimus, siekiant rasti visuomenės uždavinių sprendimus, daugiausia dėmesio skiriant energetikai, sveikatai ir klimatui, ir plėtoti projektus konkrečiuose Europos metrologijos tinkluose, kurie šias problemas sprendžia;

–iii) mokslinius tyrimus, kurių tikslas – kurti naujoviškas matavimo priemones, siekiant kad pramonė įsisavintų metrologijos technologijas ir būtų skatinamos pramonės inovacijos;

–iv) ikinormatyvinius ir bendranormatyvinius metrologijos mokslinius tyrimus ir plėtrą padedant įgyvendinti politiką, atlikti reglamentavimą ir spartinti novatoriškų produktų ir paslaugų pateikimą rinkai;

(b)dalyvaujančiųjų valstybių finansuojama veikla be 3 straipsnyje nurodyto Sąjungos finansinio įnašo, kurią sudaro metrologijos pajėgumų stiprinimo veikla įvairiais technologiniais lygmenimis ir kuria siekiama sukurti subalansuotą ir integruotą metrologijos sistemą dalyvaujančiosiose valstybėse, kad jos galėtų plėtoti savo mokslinius ir techninius pajėgumus metrologijos srityje, taip pat kuri apima pagal a punkte nurodytus kvietimus teikti pasiūlymus neatrinktą veiklą ir kuri išdėstyta metinėse darbo programose, įskaitant bet kurį iš šių veiksmų:

–i) pagal dalyvaujančiųjų valstybių nacionalines programas vykdomą veiklą, pavyzdžiui, tarpvalstybinius projektus, kuriais prisidedama įgyvendinant Europos metrologijos tinklo ir EURAMET techninių komitetų nustatytus prioritetus;

–ii) metrologijos mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos ir panaudojimo veiksmus;

–iii) veiksmus, konkrečiai skirtus metrologijos institutams, kurie neturi mokslinių pajėgumų arba turi ribotus mokslinius pajėgumus, padedant jiems naudotis kitomis Sąjungos, nacionalinėmis ar regioninėmis mokymo ir judumo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ar investicijų į metrologijos infrastruktūrą programomis;

–iv) išorės sklaidos ir žinių perdavimo veiklos organizavimą siekiant propaguoti Metrologijos partnerystę ir kuo labiau padidinti jos poveikį.

2.Prieš nustatydama kiekvieno 1 dalies a punkte nurodyto kvietimo teikti pasiūlymus temas, EURAMET kviečia suinteresuotuosius asmenis arba organizacijas, priklausančius metrologijos mokslinių tyrimų bendruomenei ir bendrajai metrologijos vertės grandinei, siūlyti galimas mokslinių tyrimų temas.

7 straipsnis

Metinė darbo programa

1.Metrologijos partnerystė įgyvendinama remiantis metinėmis darbo programomis, apimančiomis veiklą, kuri turi būti vykdoma nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. (toliau – ataskaitiniai metai).

2.Gavusi Komisijos pritarimą, EURAMET metines darbo programas priima iki ataskaitinių metų kovo 31 d. Priimant metines darbo programas ir EURAMET, ir Komisija veikia nedelsdamos. EURAMET metinę darbo programą paskelbia viešai.

3.6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyta veikla gali būti pradėta vykdyti tik ataskaitiniais metais ir tik priėmus tų metų metinę darbo programą.

4.EURAMET gali finansuoti tik metinėje darbo programoje nustatytą veiklą. Metinėje darbo programoje atskiriama 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta veikla, 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta veikla ir EURAMET administracinės išlaidos. Į metinę darbo programą įtraukiamos atitinkamos išlaidų sąmatos ir biudžetas, skiriamas veiklai, finansuojamai 3 straipsnyje nurodyto Sąjungos finansinio įnašo lėšomis, ir dalyvaujančiųjų valstybių finansuojamai veiklai be tokio Sąjungos finansinio įnašo. Į metinę darbo programą taip pat įtraukiama numatoma dalyvaujančiųjų valstybių nepiniginių įnašų, nurodytų 5 straipsnio 2 dalies b punkte, vertė.

5.Iš dalies pakeistose ataskaitinių metų metinėse darbo programose ir vėlesnių ataskaitinių metų metinėse darbo programose atsižvelgiama į ankstesnių kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus. Jomis siekiama išspręsti nepakankamos mokslinių temų aprėpties problemas, visų pirma įtraukiant tas temas, kurios iš pradžių buvo įtrauktos į 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą veiklą, tačiau negalėjo būti tinkamai finansuojamos.

6.Kvietimai teikti pasiūlymus pagal atitinkamas metines darbo programas paskelbiami iki 2027 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais jie gali būti paskelbti iki 2028 m. gruodžio 31 d.

7.EURAMET atlieka į metinę darbo programą įtrauktos visos veiklos įgyvendinimo stebėseną ir kasmet teikia Komisijai šios veiklos įgyvendinimo ataskaitas.

8.Visuose pranešimuose ar leidiniuose, susijusiuose su Metrologijos partnerystės veikla ir parengtuose bendradarbiaujant su Metrologijos partneryste – nepriklausomai nuo to, ar juos parengė EURAMET, dalyvaujančioji valstybė ar jos nacionalinės finansavimo įstaigos arba veiklos dalyviai – pateikiamas pagrindinis arba papildomas įrašas, kad tai yra pagal programą „Europos horizontas“ vykdomos Metrologijos partnerystės bendrai finansuojama veikla.

8 straipsnis

Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

1.EURAMET laikoma Reglamento (ES) [XXX] [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta finansavimo įstaiga ir teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, nurodytiems šio sprendimo 6 straipsnio 1 dalies a punkte pagal Reglamento (ES) [XXX] 6 straipsnio 2 dalį.

2.Remiantis Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 13 straipsnio 1 dalimi, tinkamai pagrįstais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai ir dalyvaujančiųjų valstybių įnašo tiksliniai rodikliai, metinėje darbo programoje gali būti nustatytas dalyvaujančiųjų valstybių NMI ir SI koordinavimo funkcijų vykdant netiesioginius veiksmus apribojimas.

3.EURAMET užtikrina tinkamą sąveiką su NMI ir SI vykdant 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus netiesioginius veiksmus, atsižvelgdama į tai, ką paskiria atitinkamos nacionalinės institucijos. EURAMET taip pat skatina ir remia kitų subjektų dalyvavimą visuose kvietimuose teikti pasiūlymus.

9 straipsnis

Sąjungos ir EURAMET susitarimai

Jeigu užtikrinama lygiavertė Sąjungos finansinių interesų apsauga, EURAMET pavedama naudoti Sąjungos įnašą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 3 dalį ir 154 straipsnį.

10 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo teikimo nutraukimas ar sustabdymas arba finansinio įnašo sumažinimas

1.Jei Metrologijos partnerystė neatitinka sąlygų, pagal kurias jai patikimas Sąjungos finansinis įnašas, Komisija gali nutraukti 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos finansinio įnašo teikimą, jį proporcingai sumažinti arba jo teikimą sustabdyti.

2.Jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda prie Metrologijos partnerystės finansavimo, prisideda tik iš dalies arba nesilaiko 5 straipsnyje nurodytų įnašų mokėjimo terminų, Komisija gali 3 straipsnyje nurodyto Sąjungos finansinio įnašo teikimą nutraukti ar sustabdyti arba įnašą proporcingai sumažinti. Komisijos sprendimas netrukdo kompensuoti tinkamų finansuoti išlaidų, kurias dalyvaujančiosios valstybės jau patyrė prieš Metrologijos partnerystei gaunant pranešimą apie sprendimą Sąjungos finansinio įnašo teikimą nutraukti ar sustabdyti arba įnašą proporcingai sumažinti.

11 straipsnis

Ex post auditai

1.Netiesioginių veiksmų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies a punkte, išlaidų ex post auditus EURAMET atlieka pagal Reglamento... [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] (ES) [XXX] [] 48 straipsnį.

2.Komisija gali nuspręsti 1 dalyje nurodytus auditus atlikti pati. Tokiais atvejais ji tai daro vadovaudamasi taikytinomis taisyklėmis, visų pirma Reglamento (ES) [XXX] [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] 48 straipsnio 3 dalies ir Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 127 straipsnio nuostatomis.

12 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.Įgyvendindamos Metrologijos partnerystę, dalyvaujančiosios valstybės imasi teisėkūros, reguliavimo, administracinių ir kitų priemonių, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma užtikrinti visišką Sąjungai priklausančių sumų susigrąžinimą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046.

3.EURAMET suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems Komisijos ir Audito Rūmų įgaliotiems asmenims galimybę patekti į savo objektus ir patalpas ir susipažinti su visa informacija, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

4.Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 16 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 17 nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį sprendimą finansuojamą susitarimą, sprendimą ar sutartį, nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

5.Europos prokuratūra gali atlikti tyrimus pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 18 nuostatas ir jame nustatytas procedūras, siekdama tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip nustatyta to reglamento 4 straipsnyje.

6.Nedarant poveikio3, 4 ir 5 dalims, į susitarimus, sprendimus ir sutartis, sudarytus įgyvendinant šį sprendimą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisija, EURAMET, Audito Rūmai, Europos prokuratūra ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus, patikras vietoje ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

13 straipsnis

Metrologijos partnerystės valdymas

1.Metrologijos partnerystės valdymo organai yra bent jau šie:

(a)Metrologijos partnerystės komitetas,

(b)iniciatyvinė grupė,

(c)EURAMET sekretoriatas.

14 straipsnis

Metrologijos partnerystės komitetas

1.Metrologijos partnerystės komitetas valdo Metrologijos partnerystę, siekdamas užtikrinti, kad vykdoma Metrologijos partnerystė atitiktų savo tikslus.

2.Metrologijos partnerystės komitetą sudaro EURAMET narių atstovai iš visų dalyvaujančiųjų valstybių. Paskirstomi balsai apskaičiuojami pagal nacionalinius įsipareigojimus, pritaikius įsipareigojimo kvadratinės šaknies taisyklę.

3.Metrologijos partnerystės komitetas visų pirma:

(a)priima sprendimus dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės;

(b)priima sprendimus dėl kvietimų teikti pasiūlymus ir vertinimo peržiūros procedūros planavimo;

(c)gavęs Komisijos pritarimą ir pasikonsultavęs su 15 straipsnyje nurodyta iniciatyvine grupe, priima metinę darbo programą;

(d)priima sprendimus dėl finansuotinų projektų atrankos pagal eiliškumo sąrašus po 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto kvietimo teikti pasiūlymus vertinimo;

(e)stebi finansuojamų projektų pažangą;

(f)tvirtina bet kurios trečiosios šalies, kuri nėra programos „Europos horizontas“ asocijuotoji šalis, dalyvavimą Metrologijos partnerystėje, jei trečioji šalis yra sudariusi 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą tarptautinį susitarimą su Sąjunga.

4.Komisija dalyvauja Metrologijos partnerystės komiteto posėdžiuose kaip stebėtoja. Tačiau prieš priimdamas metinę darbo programą, Metrologijos partnerystės komitetas privalo gauti išankstinį Komisijos sutikimą. Metrologijos partnerystės komitetas Komisiją kviečia į savo posėdžius ir jai siunčia visus susijusius dokumentus. Komisija gali dalyvauti Metrologijos partnerystės komiteto diskusijose.

5.Metrologijos partnerystės komitetas savo pirmininką ir jo pavaduotoją renka pagal 2 dalyje paaiškintą balsų paskirstymo principą. Metrologijos partnerystės komiteto pirmininkas atstovauja EURAMET su Metrologijos partneryste susijusiais klausimais.

15 straipsnis

Iniciatyvinė grupė

1.Komisija įsteigia iniciatyvinę grupę. Iniciatyvinė grupė yra Metrologijos partnerystės patariamasis organas ir teikia patarimus Metrologijos partnerystei dėl naujų Europos lygmens metrologijos mokslinių tyrimų prioritetų. Konkrečiai, ji:

(a)nustato besiformuojančias technologijas ir rinkas, kuriose metrologijos moksliniai tyrimai galėtų būti svarbūs ateityje;

(b)nustato mokslinių tyrimų sritis, kurios svarbios sklandžiam bendrosios rinkos veikimui, įskaitant atitinkamas taisykles ir standartus;

(c)teikia patarimus Metrologijos partnerystei dėl būsimų darbo programų prioritetų.

2.Iniciatyvinę grupę sudaro 12 narių:

(a)keturi EURAMET paskirtų Europos standartus nustatančių ir reguliuojančių institucijų atstovai;

(b)penki įvairių Europos partnerysčių, sudarytų pagal Reglamentą [(ES) [XXX][Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] su pramonei atstovaujančiais privačiais partneriais, atstovai. Komisija skiria atstovus atvirai ir skaidriai;

(c)EURAMET pirmininkas;

(d)vienas Komisijos paskirtas atstovas ir vienas nacionalinės ministerijos atstovas, kuris nėra EURAMET atstovaujamo nacionalinio metrologijos instituto darbuotojas. Ministerijos atstovą turėtų paskirti Metrologijos partnerystės komitetas.

3.Ne mažiau kaip 50 proc. 2 dalies a ir b punktuose nurodytų narių rotacijos tvarka pakeičiama ne vėliau kaip po 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto tarpinio vertinimo.

4.Iniciatyvinei grupei bendrai pirmininkauja 2 dalies d punkte nurodyti atstovai.

16 straipsnis

EURAMET sekretoriatas

1.EURAMET sekretoriatas, teikiantis EURAMET bendro pobūdžio administracinę paramą, tvarko Metrologijos partnerystės banko sąskaitas.

2.EURAMET sekretoriate įsteigiamas Valdymo paramos skyrius, atsakingas už Metrologijos partnerystės įgyvendinimą ir einamąjį valdymą.

17 straipsnis

Informacijos perdavimas

1.Komisijos prašymu EURAMET jai teikia visą 18 straipsnyje nurodytoms vertinimo ataskaitoms rengti būtiną informaciją.

2.Dalyvaujančiosios valstybės per EURAMET Komisijai teikia visą su Metrologijos partnerystės finansiniu valdymu susijusią informaciją, kurią jų prašo pateikti Europos Parlamentas, Taryba arba Audito Rūmai.

3.Komisija 2 dalyje nurodytą informaciją įtraukia į 18 straipsnyje nurodytus vertinimus.

18 straipsnis

Vertinimas

1.Vadovaudamasi programos „Europos horizontas“ vertinimų sistema, nurodyta Reglamento (ES) .... [Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“] 47 straipsnyje, Komisija atlieka tarpinį ir galutinį Metrologijos partnerystės vertinimus.

2.Atliekant vertinimus nagrinėjama, kaip Metrologijos partnerystė atlieka savo misiją ir atitinka tikslus bei vykdo visą savo veiklą, taip pat vertinama jos Europos pridėtinė vertė, veiksmingumas, efektyvumas, įskaitant atvirumą ir skaidrumą, vykdomos veiklos aktualumas ir suderinamumas ir (arba) papildomumas su atitinkamomis regioninėmis, nacionalinėmis ir Sąjungos politikos kryptimis, įskaitant sinergiją su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis (pavyzdžiui, misijomis, grupėmis arba teminėmis / konkrečiomis programomis). Vertinimuose atsižvelgiama tiek į Europos, tiek į nacionalinio lygmens suinteresuotųjų subjektų nuomones, o prireikus į juos taip pat įtraukiamas ankstesnių iniciatyvų ilgalaikio mokslinio, socialinio, ekonominio ir technologinio poveikio vertinimas. Prireikus juose įvertinama, koks politikos intervencijos būdas būtų veiksmingiausias imantis bet kokių būsimų veiksmų, taip pat galimo Metrologijos partnerystės atnaujinimo aktualumas ir suderinamumas, atsižvelgiant į bendrus politikos prioritetus ir mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo sistemą, ir, be kita ko, nustatoma jos padėtis, palyginti su kitomis pagal bendrąją programą „Europos horizontas“ remiamomis iniciatyvomis.

19 straipsnis

Galimybė susipažinti su rezultatais ir informacija apie pasiūlymus 

1.EURAMET suteikia Komisijai prieigą prie visos su jos finansuojamais netiesioginiais veiksmais susijusios informacijos. Tokią informaciją sudaro Metrologijos partnerystės netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų veiklos rezultatai arba bet kokia kita informacija, laikoma būtina rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos politiką ar programas. Tokios prieigos teisės suteikiamos tik nekomerciniam ir nekonkurenciniam naudojimui laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių.

2.Sąjungos politikos ar programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo tikslais EURAMET pateikia Komisijai į pateiktus pasiūlymus įtrauktą informaciją.

20 straipsnis

Konfidencialumas

Nedarant poveikio 17 straipsniui, EURAMET užtikrina konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas už Sąjungos institucijų ir kitų Sąjungos organų, tarnybų ar agentūrų ribų galėtų pakenkti jos narių ar Metrologijos partnerystės veiklos dalyvių interesams, apsaugą. Tokia konfidenciali informacija apima asmeninę, komercinę, neskelbtiną neįslaptintą ir įslaptintą informaciją, tačiau ja neapsiriboja.

21 straipsnis

Interesų konfliktas

1.EURAMET, jos organai ir darbuotojai, taip pat Metrologijos partnerystės organai, vykdydami veiklą, vengia bet kokio interesų konflikto.

2.EURAMET pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 154 straipsnio 4 dalies d punktą priima interesų konfliktų prevencijos, vengimo ir valdymo taisykles, skirtas EURAMET darbuotojams, Metrologijos partnerystės komitete ir kituose EURAMET ir Metrologijos partnerystės organuose ar grupėse dirbantiems nariams ir kitiems asmenims.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

23 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistemos

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

☑ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 19  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis 

☑ trukmė ribota

–☑    galioja nuo 2021[/01/01] iki 2031[/12/31]

–☑    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2022 iki 2030 m.

◻ trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 20   

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–☑ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

 

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika – programa „Europos horizontas“	DA / NDA 21 .	ELPA šalių 22	valstybių kandidačių 23	trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
1	01 02 02 40 – Skaitmeninės ekonomikos, pramonės ir kosmoso grupė	DA	TAIP	TAIP	TAIP	TAIP

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

1

Išlaidų kategorija „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ „Europos horizontas“

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes)	Įsipareigojimai	1)	26 000	43 000	51 000	51 000	47 000	43 000	39 000		300 000
	Mokėjimai	2)	0	11 700	31 050	44 900	50 200	49 200	45 600	67 350	300 000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 24	Įsipareigojimai = Mokėjimai	3)	0,381	0,389	0,396	0,405	0,413	0,420	0,430	-	2,834
IŠ VISO asignavimų programos paketui	Įsipareigojimai	=1+3	26,381	43,389	51,396	51,405	47,413	43,420	39,430		302,834
	Mokėjimai	=2+3	0,381	12,089	31,446	45,305	50,613	49,620	46,030	67,350	302,834

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta f inansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai		-	-	-	-	-	-	-		0
Kitos administracinės išlaidos		-	-	-	-	-	-	-		0
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	-	-	-	-	-	-	-		0

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų visose daugiametės finansinės programos IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE	Įsipareigojimai		26,381	43,389	51,396	51,405	47,413	43,420	39,430		302,834
	Mokėjimai		0,381	12,089	31,446	45,305	50,613	49,620	46,030	67,350	302,834

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos  7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos  7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 25   of the multiannual financial framework
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Daugiametės finansinės programos  Į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ neįtraukta suma

IŠ VISO

0

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip 26 :

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Metai		2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės
Delegacijos		-	-	-	-	-	-	-
Moksliniai tyrimai		2,5	2,5	2,5	2,5	2,5	2,5	2,5
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES  27 7 išlaidų kategorija.
Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	– būstinėje	-	-	-	-	-	-	-
	– delegacijose	-	-	-	-	-	-	-
Finansuojama iš programos paketo lėšų  28	– būstinėje	-	-	-	-	-	-	-
	– delegacijose	-	-	-	-	-	-	-
Moksliniai tyrimai		-	-	-	-	-	-	-
Kita (nurodyti)		-	-	-	-	-	-	-
IŠ VISO		2,5	2,5	2,5	2,5	2,5	2,5	2,5

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Programos priežiūra ir politikos gairės (PO ir LO), vertinimo ir (arba) valdymo administracinės užduotys ir atsakomybė Komisijai.
Išorės darbuotojai	n/a

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–☑    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	IŠ VISO
Dalyvaujančiosios valstybės	31,000	52,000	62,000	62,000	57,000	52,000	47,000	363,000
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų	31,000	52,000	62,000	62,000	57,000	52,000	47,000	363,000

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 29
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
............straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija). 

[…]

(1)    Reglamentas (ES) …[Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“].

(2)    Buvo atliktas tik 12 iniciatyvų koordinuotas poveikio vertinimas, nes vienos Našiosios kompiuterijos iniciatyvos poveikio vertinimas jau buvo atliktas 2017 m. (SEC(2018) 47).

(3)    2020 m. Europos Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitoje nurodoma, kad dabar ES „turi stiprinti ateities perspektyvomis grindžiamus aljansus, kad galėtų toliau formuoti tarptautines normas ir standartus taip, kad jie atspindėtų Europos vertybes ir interesus“, 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita „Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“, p. 15.

(4)    Orientacinis Europos metrologijos partnerystės poveikio vertinimas

(5)    Atviros viešos konsultacijos vyko 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn.

(6)    Technopolis Group (2020 m.), Institucionalizuotųjų Europos partnerysčių pagal programą „Europos horizontas“ poveikio vertinimo tyrimas, galutinė ataskaita, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros GD skirtas tyrimas.

(7)    Komisija konsultavosi su ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių ministerijų, kurios vykdė savo šalies nacionalinę metrologijos programą, ekspertais. Iš 32 šalių 20 pateikė atsiliepimus, iš kurių 16 aiškiai pareiškė pritariantys metrologijos iniciatyvos tęsimui institucionalizuotosios partnerystės forma, tačiau nebuvo nuomonių, prieštaraujančių šiai idėjai. Iš viso 89 proc. korespondentų manė, kad metrologija yra svarbi jų mokslinių tyrimų organizacijoms, įskaitant universitetus, o 86 proc. manė, kad ji yra svarbi nacionalinei politikai ir prioritetams įgyvendinti.

(8)    OL C , , p. .

(9)    [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [XXX], kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (OL C , , p. ). [Prašom įrašyti visą nuorodą].

(10)    Europos Komisija (2018 m.), programos „Europos horizontas“ poveikio vertinimas, SWD(2018) 307.

(11)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 555/2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programoje (EMPIR) (OL L 169, 2014 6 7, p. 2).

(12)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB ( OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(13)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(14)    ... Tarybos reglamentas (ES) XXX (OL …).

(15)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [XXX] dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (OL C […], […], p. […]). [Prašom įrašyti visą nuorodą].

(16)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(17)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(18)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(19)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(20)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(21)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(22)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(23)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(24)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. Apimamas su programa „Europos horizontas“ susijusių veiksmų administravimas. Etato ekvivalentų išlaidos nustatomos remiantis vidutinėmis metinėmis išlaidomis, kurios nuo 2021 m. sausio mėn. naudojamos nuolatinių darbuotojų darbo užmokesčiui (0,127 EUR) ir kitoms su pastatais susijusioms administracinėms išlaidoms (0,025 EUR) bei netiesioginių mokslinių tyrimų personalo IT išlaidoms padengti. 2022–2027 m. taikomas metinis 2 proc. indeksavimas. Reikiamų Komisijos GD darbuotojų skaičiaus nurodymas taip pat yra orientacinio ir neprivalomojo pobūdžio.

(25)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(26)    Reikiamų Komisijos GD darbuotojų skaičiaus nurodymas taip pat yra orientacinio ir neprivalomojo pobūdžio.

(27)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(28)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(29)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.