EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 02 11
COM(2021) 68 final
2021/0036(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl 2021 m. bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių ir dėl 2021 bei 2022 m. bendrų leidžiamų sužvejoti tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių kiekių
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste, dėl 2021 m. bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių BLSK nustatymo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 1 laikinai įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. 2
Sąjunga ir Jungtinė Karalystė (toliau – Šalys) susitarė bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad jų vandenyse vykdoma bendrų išteklių žvejybos veikla būtų aplinkos atžvilgiu darni ilguoju laikotarpiu ir padėtų užtikrinti ekonominę ir socialinę naudą, ir visapusiškai paisydamos Šalių, kaip nepriklausomų pakrantės valstybių, teisių ir pareigų.
Abi Šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.
Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.6 straipsnyje nustatyta, kad Šalys turi surengti konsultacijas, kad susitartų dėl kitų metų BLSK.
Todėl Komisija Sąjungos vardu pradės konsultacijas su Jungtine Karalyste dėl 2021 m. bendrų išteklių ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybių nustatymo.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 3 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.
Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtotę, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams.
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnyje taip pat aiškiai nustatyta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose. Pagal jo 33 straipsnį Sąjunga taip pat kuo labiau stengiasi pasiekti bendrą susitarimą dėl bendrų išteklių žvejybos, kad būtų įmanoma juos valdyti tausiai.
Remiantis 2021 m. sausio 7 d. Tarybai pateiktame Komisijos neoficialiame dokumente (dok. 5031/21) ir 2021 m. sausio 14 d. Tarybai pateiktame patikslintame neoficialiame dokumente, kuriame pateikti papildomi proceso paaiškinimai (dok. 5031/1/21 REV 1), išdėstytu požiūriu ir atsižvelgiant į 2021 m. sausio 26 d. dokumente 5543/21 išdėstytas Tarybos gaires, tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste, dėl 2021 m. bendrų išteklių ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių BLSK nustatymo.
Per visą konsultacijų procesą Taryba ir Komisija turi plačiai koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti, kad tinkamais momentais būtų užtikrintas reguliarus ir visapusiškas Tarybos dalyvavimas. Prieš pasibaigiant konsultacijoms su Jungtine Karalyste Komisija, bendradarbiaudama su Taryba, sieks, kad Sąjungos pozicija, įskaitant gaires, būtų patvirtinta atitinkamu lygmeniu. Komisijos tarnybos prieš kiekvieną konsultacijų etapą laiku ves diskusijas su Žuvininkystės darbo grupe ir, be kita ko, pristatys tolesnius kito etapo veiksmus, o po kiekvieno konsultacijų etapo jai pateiks ataskaitą. Valstybių narių atstovai bus pakviesti dalyvauti ES delegacijos narių teisėmis. Bus užtikrintas in situ koordinavimas.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
Tai – pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijų su Jungtine Karalyste posėdžius siekiant nustatyti 2021 m. bendrų išteklių ir 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių BLSK.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Tikslinga nustatyti poziciją, kurios pagal taikytiną ES teisinę sistemą turi būti laikomasi Sąjungos vardu, dėl Šalių, taikančių su žvejybos galimybėmis susijusius BLSK, susitarimų.
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas laikinai iki tol, kol bus ratifikuotas ir įsigalios. Laikydamasi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, Sąjunga turi konsultuotis su Jungtine Karalyste dėl bendro bendrų jūrų biologinių išteklių, visų pirma bendrų žuvų išteklių, valdymo 2021 metais. Tokia pareiga atitinka JT jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) 63 straipsnį.
Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi konsultuotis, nes pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.6 straipsnio 2 dalį, FISH.6 straipsnio 4 dalies a–d punktus ir FISH.6 straipsnio 6 dalį Šalys turi siekti susitarimo dėl 2021 kalendorinių metų žvejybos galimybių bei su jomis neatsiejamai susijusių sąlygų ir dėl 2021 bei 2022 metų tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybių ir su jomis neatsiejamai susijusių sąlygų, taikytinų nuo 2021 m. sausio 1 d.
Sąjunga Tarybos reglamentu 4 nustatė žvejybos galimybes, taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.6 straipsnį dėl jų turėtų būti susitarta su Jungtine Karalyste.
Numatomais aktais Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama. Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žvejybos galimybių nustatymu.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 3 dalis. Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 yra teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 3 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2021/0036 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl 2021 m. bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių ir dėl 2021 bei 2022 m. bendrų leidžiamų sužvejoti tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių kiekių
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 5 Sąjunga pagal Tarybos sprendimu (ES) 2020/2252 6 suteiktą įgaliojimą pasirašė 2020 m. gruodžio 30 d. ir jis yra laikinai taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.;
(2)pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.2 straipsnį Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad jų vandenyse vykdoma bendrų išteklių žvejybos veikla būtų aplinkos atžvilgiu darni ilguoju laikotarpiu ir padėtų užtikrinti ekonominę ir socialinę naudą, ir visapusiškai paisydamos Šalių, kaip nepriklausomų pakrantės valstybių, teisių ir pareigų. Abi Šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;
(3)laikydamasi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, Sąjunga turi konsultuotis su Jungtine Karalyste dėl bendro bendrų jūrų biologinių išteklių, visų pirma bendrų žuvų išteklių, valdymo;
(4)pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.6 straipsnį Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi surengti konsultacijas, kad susitartų dėl 2021 m. bendrų žuvų išteklių ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (toliau – BLSK);
(5)metines konsultacijas žvejybos klausimais Komisija turėtų vykdyti remdamasi Sąjungos pozicijomis, o jas pagal atitinkamas Sutarties nuostatas turi nustatyti Taryba;
(6)todėl Komisija turėtų pradėti konsultacijas su Jungtine Karalyste dėl tokių žvejybos galimybių nustatymo.Kad būtų užtikrintas reguliarus ir visapusiškas Tarybos dalyvavimas šiame procese, Taryba ir Komisija turi plačiai koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti;
(7)kaip nustatyta SESV 218 straipsnio 10 dalyje, apie visus procedūros etapus turėtų būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas Europos Parlamentas, kad jis galėtų pagal Sutartis visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis;
(8)konsultavimosi ir ataskaitų teikimo reikalavimas turėtų būti suderinamas su Komisijos turimais atstovavimo išorės lygmeniu įgaliojimais ir padėti greitai ir laiku užtikrinti konsultacijų rezultatą. Pagal nustatytą darbo metodą taip pat turėtų būti gerbiama Komisijos iniciatyvos teisė;
(9)poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste, dėl 2021 m. bendrų išteklių ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių BLSK nustatymo turi nustatyti Taryba;
(10)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą;
(11)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, žuvininkystės valdymas turėtų derėti su Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje įtvirtintu siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę (2 straipsnio 5 dalies j punktas). 2 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtotę, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų valdymo ir išsaugojimo priemonių. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose, o to reglamento 33 straipsnyje nustatyti bendro Sąjungos ir trečiųjų šalių intereso išteklių valdymo principai bei tikslai ir susitarimai dėl keitimosi ir bendro valdymo;
(12)pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.7 straipsnį Sąjunga nustatė žvejybos galimybes, taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. 8 , tačiau dėl jų turėtų būti susitarta su Jungtine Karalyste;
(13)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu per konsultacijas, nes konsultacijų rezultatas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste, dėl 2021 m. bendrų išteklių ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybių nustatymo išdėstyta I ir II prieduose.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 02 11
COM(2021) 68 final
PRIEDAI
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl 2021 m. bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių ir dėl 2021 bei 2022 m. bendrų leidžiamų sužvejoti tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių kiekių
1 PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi per konsultacijas su Jungtine Karalyste, dėl 2021 m. bendrų išteklių ir dėl 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) nustatymo
1.Principai
Per konsultacijas su Jungtine Karalyste Sąjunga:
(a)siekia užtikrinti, kad BLSK, dėl kurių tariamasi, atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencijos ir 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos bei valdymo nuostatas;
(b)siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;
(c)siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis šalimis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;
(d)siekia, kad bendri leidžiami sužvejoti kiekiai būtų nustatomi drauge, laikantis pagrindinio bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslo išsaugoti išteklius, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) ir taikomų daugiamečių planų;
(e)siekia laikytis 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
(f)siekia derėjimo su Komisijos komunikatu „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020) 248 final) 2 ;
(g)siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui, remdamasi tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
(h)siekia nustatyti metinių konsultacijų dėl 2021 m. žvejybos galimybių tvarkaraštį.
2.Gairės
Sąjunga, kai tinkama, stengiasi pasiekti susitarimą su Jungtine Karalyste dėl 2021 m. žvejybos galimybių (BLSK ir su jais neatsiejamai susijusių priemonių) ir 2021 bei 2022 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybių (BLSK ir su jais neatsiejamai susijusių priemonių), laikydamasi toliau išdėstyto požiūrio.
Sąjunga prireikus apsvarsto galimybę konkrečiais atvejais arba iškilus konkretiems klausimams suformuluoti specialų požiūrį, kartu užtikrinant rezultatus, kuriais prisidedama prie bendro tikslo tvariai valdyti žvejybą ir jūrų biologinius išteklius, laikantis BŽP tikslų. Tuo tikslu Komisija per konsultacijas glaudžiai bendradarbiaus su Taryba siekdama tiksliau suformuluoti požiūrį, padėsiantį siekti BŽP tikslų ir užtikrinti visais trimis aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu) darnią žuvininkystę:
(a)sieks, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, o jei tokių rekomendacijų nėra, laikydamasi žvejybai taikomo atsargumo principo, nustatyti tokius BLSK, kuriuos taikant būtų pasiektas arba išlaikytas MSY naudojimo lygis;
·Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinių rekomendacijų dėl vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies atlantinių silkių, jūrinių plekšnių ir jūrų liežuvių į vakarus nuo Škotijos ir ledjūrio menkių vakarų vandenyse BLSK negauta. Kadangi jų pereikvojimo rizikos nenustatyta, Sąjunga turėtų siekti, kad būtų taikomas tas pats BLSK kaip 2020 m.;
·kalbant apie europinių mažažiočių plekšnių ir raudonųjų plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų, mažųjų tobių ir omarų BLSK, yra neatitiktis tarp rajono, dėl kurio teikiama ICES rekomendacija, ir išteklių valdymo rajono. Kai kurie BLSK taikomi daugiau nei vienai rūšiai, o kitose rekomendacijose vertinami skirtingi tos pačios rūšies ištekliai, kuriems taikomas vienas BLSK. Dėl šių BLSK Sąjunga, panašiai kaip ankstesniais metais, turėtų siekti suderinti įvairias patikimiausias turimas rekomendacijas, įskaitant tas, kuriose derinamas MSY ir atsargumo principas;
(b)sieks nustatyti BLSK atsižvelgdama į BŽP MSY tikslą ir taikomus daugiamečius planus dėl 27 BLSK, dėl kurių pateiktas MSY vertinimas ir FMSY rekomendacijos;
·jei pagal daugiamečius planus leidžiama taikyti ICES nustatytus FMSY intervalus, Sąjunga turėtų siekti pasinaudoti šiomis nuostatomis (jei tenkinamos daugiamečiuose planuose nustatytos sąlygos) ir, atsižvelgdama į rekomendacijose pateiktus kiekybinius ir kokybinius elementus, nustatyti optimalų lygį;
·Sąjunga turėtų stengtis atsižvelgti į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą sunku tuo pačiu metu visus išteklius žvejoti laikantis MSY lygio, ypač tais atvejais, kai labai sunku išvengti reiškinio, kai dėl tam tikrų žuvų rūšių sustabdoma žvejyba. Tai taikytina šiems BLSK:
·dėl Keltų jūros atlantinių menkių pateikta nulinio BLSK rekomendacija. Įvertinta, kad šių išteklių reprodukcija yra žemiau ribinės vertės ir nei 2021 m. vykdyti žvejybą laikantis FMSY lygio, nei nustatyti nulinį laimikį neužtektų, kad 2022 m. išteklių reprodukcija vėl viršytų ribinę vertę. Sąjunga turėtų siekti nustatyti tokį priegaudos BLSK, kuris padėtų išvengti kitų rūšių žuvų žvejybos sustabdymo, kartu atsižvelgdama į poreikį toliau apsaugoti šiuos pažeidžiamus išteklius. Paprastųjų merlangų ištekliai Keltų jūroje taip pat nesiekia ribinės vertės, tačiau, jei bus žvejojama laikantis žemesnės FMSY intervalo dalies, išteklių lygis vėl viršys mažiausią lygį. Kadangi reikia užtikrinti, kad šių dviejų išteklių žvejybos intensyvumas išliktų mažas, turėtų būti susitarta, kad juodadėmių menkių BLSK būtų nustatytas žemesnėje su MSY susijusio mirtingumo dėl žvejybos intervalo dalyje, jei įmanoma, taikant tą patį BLSK kaip 2020 m.;
·Sąjunga sieks, kad kartu su BLSK būtų nustatytos taisomosios priemonės, parengtos laikantis regionalizavimo principo ir pateiktos valstybių narių kaip bendros 2021 m. įgyvendintinos rekomendacijos;
·praeityje abu silkių ištekliai, dėl kurių buvo pateiktos nulinio BLSK rekomendacijos (dėl išteklių 7g, h, k kvadratuose – MSY rekomendacija, o dėl išteklių 5b, 6b kvadratuose ir 6a kvadrato šiaurinėje dalyje – atsargumo principu grindžiama rekomendacija), buvo žvejojami nedaug – žvejyba vykdyta tik tiek, kad būtų galima atlikti tolesnį mokslinį vertinimą. Sąjunga turėtų siekti, kad šio požiūrio būtų laikomasi ir toliau nustatant tokį mokslinį / kontrolinį BLSK, kuris atitiktų ankstesnių metų lygį;
(c)sieks susitarimo remdamasi atsargumo principą atitinkančiomis ICES rekomendacijų dėl 43 BLSK, dėl kurių teikiama atsargumo principu grindžiama rekomendacija, suvestinėje išdėstytomis pagrindinėmis rekomendacijomis;
·atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos daugiausia teikiamos dėl išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda (pagal daugiamečius planus). Dėl tam tikrų daugiamečiuose planuose nurodytų tikslinių išteklių ICES MSY vertinimo pateikti negalėjo. Dėl šių išteklių BLSK taip pat turėtų būti susitarta remiantis atsargumo principu grindžiama rekomendacija;
·dėl nedidelio skaičiaus BLSK (pvz., smulkiadyglių saulažuvių, paprastųjų molvų Šiaurės jūroje ir vakarų vandenyse) teikiamos daugiametės atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos. Sąjunga turėtų siekti, kad atitinkamais metais šie BLSK išliktų stabilūs. Atsižvelgdama į labai mažą paprastosioms brosmėms (Šiaurės jūroje, 5, 6 ir 7 parajoniuose ir 1, 2 ir 14 parajoniuose) taikomų trijų BLSK panaudojimą, Sąjunga galėtų pritarti, kad šiems ištekliams atitinkamuose žvejybos rajonuose būtų nustatyti maži (mažesni už nurodytuosius ICES rekomendacijoje) BLSK;
·dėl atlantinių menkių į vakarus nuo Škotijos pateikta nulinio BLSK rekomendacija. Šių išteklių būklė panaši į išteklių Keltų jūroje būklę. Priegaudos BLSK yra pateisinamas siekiu išvengti žvejybos, daugiausia juodadėmių menkių, sustabdymo. Kad būtų išlaikytas mažas šių išteklių žvejybos intensyvumas, dėl juodadėmių menkių į vakarus nuo Škotijos BLSK (MSY rekomendacija) turėtų būti susitarta laikantis tokio pat požiūrio, kokio laikomasi dėl juodadėmių menkių Keltų jūroje: jų BLSK turėtų būti nustatytas žemesnėje FMSY grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos intervalo dalyje, jei įmanoma, paliekant tą patį BLSK;
(d)sieks derėjimo su Sąjungos specialiu požiūriu, kurio ji laikosi, visų pirma, dėl paprastųjų dygliaryklių, atlantinių argentinų ir europinių upinių ungurių išteklių;
(e)sieks, kad būtų patvirtintas ilgainiui parengtas mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamas žvejoti draudžiamų rūšių sąrašas bei pratęstas jo taikymas ir visų pirma patvirtintas ir toliau taikomas bendras draudimas žvejoti giliavandenius ryklius;
(f)sieks susitarti su Jungtine Karalyste dėl sutartų BLSK, koregavimo metodo ir koregavimo taikymo pritaikius išimtis (įpareigojimui iškrauti visą laimikį pritaikius de minimis išimtį ir išgyvenamumu grindžiamą išimtį). Ji turėtų siekti kuo didesnės tokių išimčių konvergencijos;
(g)sieks susitarti, kad būtų toliau laikomasi šiaurinių paprastųjų vilkešerių išsaugojimo principo, visų pirma, kad būtų įgyvendinamos Reglamente dėl 2021 m. žvejybos galimybių nustatytos priemonės, užtikrinant, kad bendras žvejybos intensyvumas ir toliau būtų grindžiamas ICES pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis;
(h)sieks pagal Žvejybos galimybių reglamentą jame nustatytu mastu susitarti dėl kitų su BLSK funkciškai susijusių priemonių, visų pirma išlaikyti specialias sąlygas, nustatytas BLSK lentelių išnašose, ir tarprajonines lankstumo priemones, nustatytas reglamentuose dėl 2020 ir 2021 m. žvejybos galimybių;
(i)sieks pagal BŽP reglamentą, ypač jo 15 straipsnio 9 dalį, susitarti dėl metų sandūros lankstumo priemonių;
(j)pradės tiriamąsias diskusijas dėl lengvesnių sąlygų turėti pakankamai galimybių toliau tvariai tęsti rūšių, kurioms netaikomos kvotos, žuvų žvejybos veiklą, nedarant poveikio ES pozicijai, kurios turi būti laikomasi specialiajame žuvininkystės komitete, kompetentingame priimti tokias priemones pagal Susitarimą;
(k)pradės tiriamąsias diskusijas dėl kvotų perleidimo, panašaus į kvotų perleidimą, vykdomą tarp ES ir Norvegijos, ir dėl metinių kvotų mainų galimybių;
(l)rems priemones, kuriomis plėtojamas ir skatinamas priemonių (technologijų, informacijos mainų sistemų, registrų ir kt.), skirtų Susitarimo įgyvendinimui sustiprinti ir palengvinti, taikymas, ir užtikrins, kad jos būtų suderintos su Sąjungoje sukurtomis priemonėmis, skirtomis panašiems tikslams;
(m)rems priemones, kuriomis siekiama didinti skaidrumą, dialogą ir bendradarbiavimą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais sprendžiant su Susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus.
2 PRIEDAS
Pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Šalių susitikimuose per kasmetines konsultacijas dėl BLSK, tikslinimas
Sąjunga, visų pirma apsvarstydama požiūrį į atskirus išteklius, su žvejybos galimybėmis funkciškai susijusias priemones arba valdymo priemones, kurios turi būti grindžiamos specialiu požiūriu, užtikrina rezultatus, kuriais prisidedama prie bendro tikslo tvariai valdyti žvejybą ir jūrų biologinius išteklius, laikantis BŽP tikslų, ir kuriais užtikrinama visais trimis aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu) darni žuvininkystė. Tuo tikslu Komisija per konsultacijas glaudžiai bendradarbiaus su Taryba ir nuolat teiks informaciją Europos Parlamentui pagal SESV 218 straipsnio 9 ir 10 dalis.
Tarybai ir Komisijai plačiai koordinuojant veiksmus ir bendradarbiaujant per visą derybų procesą užtikrinamas reguliarus ir visapusiškas Tarybos dalyvavimas tame procese. Tai apima in situ koordinavimo posėdžius, pristatymus, dalijimąsi informacija apie rezultatus ir diskusijas, visapusišką nacionalinių delegacijų dalyvavimą konsultacijose (be kita ko, jų dalyvavimą ES delegacijos narių teisėmis), taip pat prireikus techninius posėdžius. Derybų metu Komisija atsižvelgia į vykdant šį koordinavimo procesą pareikštą nacionalinių delegacijų poziciją.
Konsultavimosi ir ataskaitų teikimo reikalavimas negali procedūriniu požiūriu kliudyti Komisijai naudotis atstovavimo išorės lygmeniu prerogatyvomis ir dėl jo negali kilti neigiamo poveikio konsultacijų rezultatams pavojaus. Nustatant minėtus bendradarbiavimo reikalavimus gerbiama Komisijos iniciatyvos teisė.
Vykstant konsultacijoms pozicijoje, kuri turi būti pareikšta Sąjungos vardu, atsižvelgiama į naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių. Tai turėtų būti tinkamai atspindėta rašytiniame protokole, kuriame užfiksuojamas per konsultacijas, rengiamas pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FISH.6 straipsnį, Šalių sudarytas susitarimas.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki rašytinio protokolo pasirašymo, perduoda Tarybai išsamią informaciją apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų patvirtinti išsamūs konsultacijų rezultatai.
Jei Susitarimo Šalių susitikimuose, įskaitant susitikimus vietoje, pasiekti susitarimo dėl pozicijos, kurioje nustatomi galutiniai BLSK ar bet kurios kitos su žvejybos galimybėmis funkciškai susijusios priemonės, patikslinimo neįmanoma, klausimas, siekiant I priede išdėstytoje Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus elementus, perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.