Briuselis, 2021 02 12

COM(2021) 54 final

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004



(Tekstas svarbus EEE)


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Eurostatas ne vieną dešimtmetį rengia Europos žemės ūkio statistiką. Šiuo metu ši statistika apima toliau nurodytus aspektus: ūkių struktūrą, žemės ūkio ekonomines sąskaitas, gyvulininkystės ir augalininkystės produkciją, ekologinį ūkininkavimą, žemės ūkio sektoriaus kainas, pesticidus, maisto medžiagas ir kitus agrarinės aplinkosaugos aspektus. Pagrindinis tikslas – stebėti ir vertinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kitas svarbias ES politikos sritis bei remti politikos formavimą.

Šie duomenų rinkiniai įvertinti 2016 m. 1 ir nustatyta, kad juos reikia atnaujinti, atsižvelgiant į žemės ūkio, BŽŪP ir kitų susijusių ES politikos sričių pokyčius. 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategija 2 – Europos Komisijos (glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis) vykdoma plataus masto Europos Sąjungos žemės ūkio statistikos modernizavimo programa. Šią strategiją remia Europos statistikos sistemos komitetas ir ji yra Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT), kuria siekiama supaprastinti ir patobulinti Europos žemės ūkio statistikos sistemą (EŽŪSS), dalis. Strategijoje taip pat atsižvelgta į tarptautines rekomendacijas, pvz., Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gaires dėl duomenų apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį teikimo ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos standartus, be to, ja įgyvendinama JT Bendroji žemės ūkio ir kaimo statistikos tobulinimo strategija.

Ekonominiu požiūriu žemės ūkis yra palyginti mažas sektorius, tačiau jam tenka beveik pusė ES žemės ploto ir jis tiekia didžiąją dalį maisto produktų, užtikrindamas tiek maisto saugą, tiek apsirūpinimo maistu saugumą. Jis turi didelę įtaką klimato kaitai ir aplinkai, be to, nuo žemės ūkio priklauso daugelis kaimo bendruomenių. ES reikia kuo tikslesnės šios srities informacijos, kad ji leistų formuoti visiems Europos piliečiams naudingą politiką, kuo veiksmingiau bei efektyviau įvairiomis kryptimis skirstant didelį BŽŪP ir susijusių priemonių biudžetą. Be to, žemės ūkiui skiriama daug dėmesio Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso 3 , visų pirma strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“.

Viso žemės ūkio sektoriaus veiklos rezultatus galima įvertinti sutelkus informaciją apie žemės ūkio prekių ir paslaugų apimties ir kainų pokyčius vienoje apskaitos sistemoje. Žemės ūkio ekonominėse sąskaitose (ŽŪES) pateikiama palyginamų duomenų, pagal kuriuos pagrindiniams naudotojams, visų pirma Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui (Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD), suteikiama svarbios makroekonominio lygmens informacijos.

Kadangi ŽŪES yra Europos sąskaitų sistemos (ESS 2010) palydovinės sąskaitos, jos rengiamos iš esmės laikantis nacionalinių sąskaitų metodikos. Vis dėlto joms parengti reikia tinkamų taisyklių ir metodų. Pagal galiojančią metodiką nuo 2000 m. valstybės narės teikia Eurostatui nacionalines ir regionų žemės ūkio ekonomines sąskaitas. Nacionalinio lygmens ekonominių sąskaitų dalis oficialiai nustatyta 2004 m. įsigaliojusiu 2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų Bendrijoje 4 (nuo tada jis šešis kartus iš dalies pakeistas). Tačiau į minėtą reglamentą neįtrauktos regionų lygmens sąskaitos ir šiuos duomenis beveik visos valstybės narės ir toliau teikė pagal savanorišką susitarimą. Tai nėra geriausias sprendimas, nes pagal savanoriškus susitarimus teikiami statistiniai duomenys oficialiai nėra ŽŪES dalis ir nėra jokių prievolių ar garantijų, kad jie bus pateikti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad regionų žemės ūkio ekonominėse sąskaitose pateikiama nusistovėjusių ir svarbių statistinių duomenų, jos turėtų būti oficialiai nustatytos įtraukiant į ŽŪES reglamentą. Tai vienintelis būdas užtikrinti jų kokybę. Europos Audito Rūmai nurodė šį aspektą Specialiojoje ataskaitoje SR 01/2016 5 ir rekomendavo oficialiai nustatyti regionų žemės ūkio ekonomines sąskaitas. Komisija šiai išvadai pritarė.

Toje pačioje Specialiojoje ataskaitoje SR 01/2016 taip pat paminėta, kad trūksta ŽŪES kokybės ataskaitų. Eurostatas pradėjo įgyvendinti šią rekomendaciją 2016 m. ir nuo 2019 m. ES valstybės narės (išskyrus vos kelias išimtis) teikia ŽŪES kokybės ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 6 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tačiau 12 straipsnyje numatyta, kad kokybės ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti įtraukti į konkretiems sektoriams taikomus teisės aktus, kad būtų galima nustatyti ne tik duomenų perdavimo terminus, bet ir kokybės ataskaitų sąlygas, struktūrą, periodiškumą ir vertinimo rodiklius. Šiuo metu kokybės ataskaitos teikiamos savanoriškai, todėl tikslūs reikalavimai turėtų būti nustatyti oficialiai, laikantis galiojančių Reglamento (EB) Nr. 223/2009 reikalavimų.

Be to, valstybės narės perduoda ŽŪES nacionalinio lygmens duomenis taip: pirmieji įverčiai perduodami iki ataskaitinių metų n lapkričio mėn.; antrieji įverčiai – iki metų n+1 sausio mėn., o galutiniai duomenys – iki metų n+1 rugsėjo mėn. Antrieji įverčiai perduodami pernelyg greitai po pirmųjų, kad būtų galima tikėtis, kad kokybė iš esmės pagerėjo, todėl jų perdavimo terminas turėtų būti prailgintas 2 mėnesiais – nuo metų, einančių po ataskaitinių metų, sausio mėn. pabaigos iki kovo mėn. pabaigos.

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Kad politikos formuotojai, įmonės ir visuomenė galėtų priimti tinkamus įrodymais pagrįstus sprendimus, statistika turi būti patikima ir aukštos kokybės.

Minėtoje 2020 m. žemės ūkio statistikos strategijoje keliami šie pagrindiniai tikslai:

·rengti aukštos kokybės statistiką, veiksmingai ir efektyviai tenkinančią naudotojų poreikius,

·užtikrinti, kad Europos žemės ūkio statistika būtų darnesnė ir suderinamesnė.

Trimis į šį pasiūlymą įtrauktomis sritimis tiesiogiai siekiama šių tikslų.

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pagrindinis 2013–2017 m. Europos statistikos programos 7 (pratęstos iki 2020 m. 8 ) tikslas – kad būtų teikiama kokybiška statistika įvairių sričių Europos politikai remti. Vienas iš trijų toje programoje nurodytų statistikos rengimo ramsčių yra aplinkos ir žemės ūkio statistika. Programoje nurodyta, kad vieno iš tikslų bus siekiama „peržiūrint ir supaprastinant žemės ūkio duomenų rinkimą, vadovaujantis po 2013 m. atnaujinta bendra žemės ūkio politika, [...] pertvarkant žemės ūkio duomenų rinkimo procesus, visų pirma, kad būtų pagerinta duomenų kokybė ir sutrumpintas statistinės informacijos pateikimo vartotojui laikas“. Šia iniciatyva įgyvendinamas minėtas tikslas.

Teikiant geresnius duomenis žemės ūkio sektoriaus tvarumui aplinkos, gyventojų, regionų ir ekonomikos atžvilgiu įvertinti, Europos žemės ūkio statistikos sistema taip pat padės įgyvendinti bent du iš šešių U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos prioritetų 9 , būtent:

·Europos žaliąjį kursą ir pagrindines strategijas – „Nuo ūkio iki stalo“ bei biologinės įvairovės ir

·žmonėms tarnaujančios ekonomikos prioritetą.

Tačiau žemės ūkio statistika taip pat naudinga kitiems Sąjungos ar valstybių narių prioritetams, kurie veikia žemės ūkį ir kaimo plėtrą arba patys yra jų veikiami.

Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos finansavimo pagrindas pateikiamas pasiūlyme dėl bendrosios rinkos programos 10 , dėl kurio šiuo metu vyksta institucijų diskusijos. Siekiant įgyvendinti Sąjungos politiką, reikia kokybiškos palyginamos ir patikimos statistinės informacijos apie Sąjungos ekonominę, socialinę, su teritorija ir aplinka susijusią padėtį. Be to, turėdami Europos statistikos Europos piliečiai gali suprasti demokratinius procesus, juose dalyvauti ir diskutuoti apie Sąjungos dabartį ir ateitį. Žemės ūkio statistikos srityje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų laiku teikiami reikalingi duomenys, tenkinantys bendros žemės ūkio politikos, bendros žuvininkystės politikos ir su aplinka, aprūpinimu maistu ir gyvūnų gerove susijusios politikos poreikius.

Žemės ūkio statistika – aukštos kokybės statistiniai duomenys, kuriais grindžiamas BŽŪP įgyvendinimas ir stebėsena. BŽŪP yra svarbus darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo Sąjungoje veiksnys. Kaimo plėtros politika siekiama ne tik socialinių tikslų – kadangi ji yra neatskiriama BŽŪP dalis, ja taip pat siekiama gerinti žemės ūkio produkcijos konkurencingumą ir tvarumą. Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) BŽŪP skiriama daugiau nei 37 proc. viso Sąjungos biudžeto.

Žemės ūkio statistikos taip pat vis dažniau prireikia kitoms svarbioms Sąjungos politikos sritims, pvz., Europos žaliajam kursui, aplinkos ir klimato kaitos politikai, prekybos, socialinei, regionų ir kt. politikai.

 2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

Europos statistikos teisinis pagrindas yra nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 338 straipsnyje. Jei Sąjungai reikia statistikos savo funkcijoms vykdyti, šios statistikos rengimo priemones įprasta teisėkūros procedūra priima Europos Parlamentas ir Taryba. 338 straipsnyje nustatyti Europos statistikos rengimo reikalavimai: laikytis nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, išlaidų efektyvumo ir statistinio konfidencialumo principų.

Kokybės ataskaitų teisinis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnis.

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Subsidiarumo principas taikomas, jei pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Statistinei informacijai infrastruktūrą suteikia ESS. Sistema sukurta taip, kad tenkintų įvairių naudotojų poreikius, kylančius priimant sprendimus demokratinėje visuomenėje. Šio reglamento pasiūlymas parengtas siekiant garantuoti, kad ESS partneriai galėtų ir toliau vykdyti pagrindinę veiklą, ir kartu geriau užtikrinti, kad EŽŪS statistika būtų kokybiška ir palyginama.

Vieni iš pagrindinių statistinių duomenų kokybės kriterijų yra jų nuoseklumas ir palyginamumas. Valstybės narės negali pasiekti reikiamo nuoseklumo ir palyginamumo, jei nėra aiškios Europos sistemos, t. y. Sąjungos teisės aktų, kuriuose nustatomos bendros statistinės sąvokos, duomenų teikimo forma ir kokybės reikalavimai.

Dėl BŽŪP žemės ūkio statistikai labai svarbus būtent palyginamumo reikalavimas.

Siūlomo veiksmo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos atskirai. Veiksmo efektyviau imtis Sąjungos lygmeniu, remiantis Sąjungos teisės aktu, kuriuo užtikrinamas statistinės informacijos apie statistikos sritis, kurioms taikomas siūlomas aktas, palyginamumas. Pačius duomenis gali rinkti valstybės narės.

•    Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties:

Visose valstybėse narėse taikant vienodus principus, bus užtikrinta renkamos ir rengiamos Europos žemės ūkio statistikos kokybė ir palyginamumas. Be to, bus užtikrinta, kad Europos žemės ūkio statistika toliau būtų reikalinga ir pritaikyta prie naudotojų poreikių. Priėmus reglamentą statistika bus rengiama ekonomiškiau, bus atsižvelgta ir į specifinius valstybių narių sistemų bruožus.

Pagal proporcingumo principą siūlomu reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

•    Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslus ir turinį, reglamentas yra tinkamiausia priemonė. Svarbios bendros ES politikos sritys, kaip antai BŽŪP, grindžiamos palyginama, suderinta, aukštos kokybės Europos lygmens žemės ūkio statistika. Šiam tikslui geriausiai tinka reglamentai, nes jie tiesiogiai taikomi valstybėse narėse ir jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.

3.    EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Ex-post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

 
Vertinant 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategiją atsižvelgta į tuo metu vykusį Europos Audito Rūmų auditą (kurį atlikus parengta Specialioji ataskaita SR 01/2016), būtent tai, kad per jį nustatyta, kokiu mastu ŽŪES atitinka naudotojų poreikius turėti duomenų. Kaip minėta, šiomis išvadomis, be kita ko, remtasi rengiant šį pasiūlymą.

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Eurostatas plėtoja, rengia ir skleidžia Europos žemės ūkio statistiką glaudžiai, suderintai ir reguliariai bendradarbiaudamas ESS ir remdamasis ilgalaike Eurostato bei nacionalinių statistikos institucijų (NSI) bei visų kitų susijusių institucijų partneryste.

Apskritai, atsižvelgiant į 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategiją, pagrindinės Europos žemės ūkio statistikos suinteresuotųjų šalių kategorijos yra duomenų rengėjai (NSI ir kitos nacionalinės institucijos, taip pat Eurostatas), respondentai (ūkininkai, ūkininkų organizacijos ir įmonės) ir duomenų naudotojai (sprendimus priimantys asmenys viešajame ir privačiajame sektoriuose, visų pirma kiti Komisijos padaliniai, tyrėjai ir žurnalistai). Su šiomis suinteresuotosiomis šalimis plačiai konsultuotasi dėl problemų ir pageidaujamų esamos padėties pakeitimų, duomenų poreikių ir prioritetų, potencialių politinių galimybių spręsti problemas, siūlomų veiksmų poveikio ir konkrečių strategijų formulavimo. Šios konsultacijos daugiausia vyko: i) Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto (CPSA) ir jį pakeitusios Žemės ūkio statistikos srities vadovų grupės (DGAS) (kurią sudaro NSI žemės ūkio statistikos srities vadovai) posėdžiuose ir seminaruose, į kuriuos dažnai įtraukiami Komisijos padaliniai, tarptautinės organizacijos ir ūkininkų organizacijos, ii) Europos statistikos sistemos komiteto (kurį sudaro NSI vadovai) posėdžiuose ir iii) nuolat rengiamose Komisijos padalinių vidaus konsultacijose ir klausymuose.

Vertinant vykdytos viešos konsultacijos, o jų rezultatai pateikti specialiojoje ataskaitoje 11 .

Pagrindinės šių viešų konsultacijų išvados, kuriomis iš esmės pagrįsta 2020 m. žemės ūkio statistikos strategija ir atitinkamai šis reglamentas, trejopos:

galiojančiais Sąjungos žemės ūkio statistikos teisės aktais nėra tinkamai tenkinami nauji ir besiformuojantys duomenų poreikiai, nes tuose teisės aktuose nenumatyta teikti tokių duomenų, be to, šie aktai nėra pakankamai lankstūs ir integruoti, kad būtų galima laiku reaguoti į naujus poreikius.

Šie nauji duomenų poreikiai daugiausia susiję su žemės ūkio naujovėmis, teisės aktų pakeitimais ir besikeičiančiais politiniais prioritetais, visų pirma neseniai reformuota BŽŪP;

duomenys renkami nepakankamai suderintai ir nuosekliai, nes formuojasi naujų duomenų poreikių, o teisės aktai daugelį metų rengti atskirai ir skirtingose žemės ūkio statistikos srityse vartojamos nevisiškai vienodos terminų apibrėžtys ir sąvokos;

laikoma, kad duomenų teikimo našta pernelyg didelė, nes duomenų poreikis didėja, duomenys renkami nesuderintai, o Sąjungos ir šalių lygmenimis išteklių vis mažėja. Patvirtinta, kad ši našta kelia grėsmę duomenų rinkimui ir jų kokybei.

Modernizuojant Europos Sąjungos žemės ūkio statistiką taip pat savo ruožtu nuo 2016 m. modernizuojamos ir ŽŪES. Tam panaudotos Europos Audito Rūmų atlikto audito dėl ūkininkų pajamų išvados (Specialioji ataskaita SR 01/2016). Šioje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos buvo įtrauktos į platesnio masto modernizavimo veiksmus, kuriais patobulinti keli ŽŪES aspektai.

Dėl dviejų šių patobulintų aspektų Komisija nurodė būtinybę keisti galiojantį reglamentą, t. y. integruoti regionų žemės ūkio ekonomines sąskaitas (RŽŪES) ir nustatyti vėlesnį antrųjų ŽŪES įverčių pateikimo terminą.

Šie klausimai išsamiai aptarti Žemės ūkio sąskaitų ir kainų darbo grupėje ir aukštesnio lygmens Žemės ūkio statistikos srities vadovų grupėje (abi šios grupės sudarytos iš valstybių narių ekspertų).

RŽŪES pateikiami nusistovėję statistiniai duomenys, daugelį metų perduodami Eurostatui, todėl įtraukiant RŽŪES į Reglamentą (EB) Nr. 138/2004 daugiausia tiesiog integruojama esama metodika, taikoma pagal ilgalaikį savanorišką susitarimą. Ši metodika iš esmės yra tinkama (ŽŪES / ŽŪMES vadovo VII dalis 12 ), todėl jos nereikia perrašyti. Metodikoje ir regionų žemės ūkio ekonominėms sąskaitoms skirtame skyriuje (jis bus įtrauktas į reglamentą) gali būti atsižvelgiama į tai, kas pateikta galiojančiame vadove. Vis dėlto tam tikrų nedidelių pakeitimų reikia norint atsižvelgti į ESS 2010 ir technines konsultacijas su valstybėmis narėmis.

Visas šis pasiūlymas aptartas Žemės ūkio sąskaitų ir kainų darbo grupėje ir Žemės ūkio statistikos srities vadovų grupėje, ir pastaroji patvirtino, kad Komisija (Eurostatas) imsis tolesnių veiksmų dėl pasiūlymo, remdamasi savo iniciatyvos teise. Pasiūlymas taip pat pateiktas Europos statistikos sistemos komitetui, įsteigtam Reglamentu (EB) Nr. 223/2009.

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Eurostatas surengė išsamias diskusijas dėl pasiūlymo turinio su NSI specialiose darbo grupėse ir esamose ekspertų grupėse, taip pat vadovų lygmeniu.

2020 m. spalio mėn. pasiūlymas taip pat buvo pateiktas Europos statistikos sistemos komitetui.

•    Poveikio vertinimas

Reglamentavimo patikros valdyba teigiamai įvertino 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijos 13 , kuriai priklauso ŽŪES, poveikio vertinimą 14 .

Poveikio vertinimas atliktas strategijos lygmeniu, nes visa žemės ūkio statistika apžvelgta sistemiškai užtikrinant, kad visos dalys derėtų.

Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad tinkamiausia galimybė – EŽŪSS taikyti tris reglamentus. Du iš šių reglamentų būtų nauji ir jais būtų pakeisti keli seni ES žemės ūkio statistikos reglamentai. Pirmasis iš jų – dėl integruotos ūkių statistikos (IŪS), apimantis ūkių struktūros, sodų ir vynuogynų duomenis – yra priimtas Reglamentas (ES) 2018/1091 15 . Antrasis – lygiagrečiai pateiktas pasiūlymas dėl reglamento dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos (ŽŪSPS), apimantis žemės ūkio sektoriaus sąnaudas ir produkciją: žemės ūkio produkciją (augalus ir gyvūnus), įskaitant ekologinį ūkininkavimą, žemės ūkio produktų kainas, maisto medžiagas ir augalų apsaugos produktus. Trečiasis reglamentas, kaip nurodyta poveikio vertinime, yra Reglamentas (EB) Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų (ŽŪES), kurį siūloma iš dalies keisti šiuo reglamentu. Kadangi ŽŪES yra palydovinės nacionalinių sąskaitų sąskaitos ir iš esmės makroekonominės sąskaitos, nesiūlyta jų įtraukti į naujus pagrindinius reglamentus. Vietoj to buvo pasiūlyta, kad joms ir toliau būtų taikomi atskiri teisės aktai, kaip buvo daroma nuo tada, kai 2004 m. įsigaliojo ŽŪES reglamentas.

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šis pasiūlymas yra 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijos dalis, o ši strategija – Europos Komisijos (glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis) vykdoma plataus masto ES žemės ūkio statistikos modernizavimo programa. Šią strategiją remia Europos statistikos sistemos komitetas, ji yra programos REFIT dalis ir jos tikslas – supaprastinti ir patobulinti EŽŪSS.

Žemės ūkio ekonominėse sąskaitose pateikiami nusistovėję statistiniai duomenys ir joms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 138/2004. Kad būtų užtikrinta šių statistinių duomenų kokybė, naujasis siūlomas reglamentas turėtų apimti visas ŽŪES sudedamąsias dalis. Turėtų būti atsisakyta savanoriškų susitarimų. Tai padėtų supaprastinti padėtį, nes kaip atskaitos taškas bus naudojamas naujasis reglamentas, kuriuo patenkinami visi duomenų poreikiai ir visi kokybės ataskaitų teikimo reikalavimai.

Pasiūlymas dėl to, ką įtraukti į siūlomus reglamento pakeitimus, pagrįstas šiuo metu vykdomu ŽŪES modernizavimu. RŽŪES nėra vieninteliai duomenys, teikiami pagal savanoriškus susitarimus. Daugelį metų pagal tokio pobūdžio susitarimą teikti ir ŽŪES vieneto vertės duomenys ir modernizuojant šias sąskaitas nuspręsta, kad ES lygmeniu šios vertės nebeturėtų būti renkamos. Todėl nepasiūlyta įtraukti vieneto vertės duomenų į iš dalies keičiamą ŽŪES reglamentą ir šių duomenų atsisakyta. Tokiu būdu nedaug, bet vienareikšmiškai sumažės suinteresuotosioms šalims tenkanti našta.

•    Pagrindinės teisės

Pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi.

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

Nėra.

5.    KITI ELEMENTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Manoma, kad siūlomą reglamentą Europos Parlamentas ir Taryba priims 2021 m., o netrukus po to Komisija priims įgyvendinimo priemones dėl kokybės ataskaitų teikimo. Reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse ir atskiro įgyvendinimo plano nereikės.

Valstybės narės turėtų pradėti teikti Komisijai duomenis pagal naująjį reglamentą 2022 m.

Siūlomas teisės aktas yra EŽŪSS dalis ir bus išsamiai įvertintas, kad, be kitų dalykų, būtų įvertinta, kaip efektyviai ir veiksmingai juo siekiama nustatytų tikslų, ir nuspręsta, ar reikia naujų priemonių ar pakeitimų.

•    Parengtos statistikos atitikties stebėsena

Eurostatas reguliariai vertina atitiktį reikalavimams. Per šiuos vertinimus nagrinėjamas duomenų prieinamumas, kokybė ir punktualumas, o nustačius neatitikties reikalavimams atvejų imamasi tolesnių veiksmų.

Sąjungos teisės aktuose nustatyta, kad valstybės narės turi teikti Komisijai tam tikrus žemės ūkio statistinius duomenis. Teikiant šiuos duomenis turi būti laikomasi griežtų perdavimo terminų, kad Europos statistiką būtų galima tinkamai tvarkyti bei skleisti ir ji būtų naudinga, nes dėl nepateiktų ar neišsamių duomenų gali trūkti reikiamos informacijos (t. y. neįmanoma apskaičiuoti suvestinių Sąjungos duomenų ir jų paskelbti pagal suplanuotus tvarkaraščius).

Europos statistikos sistemos ir visų atskiriems sektoriams taikomų teisės aktų, pagal kuriuos rengiama Europos statistika, teisinis pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 223/2009.

Vertinant atitiktį atsižvelgiama į tai, kad norint laiku skleisti žemės ūkio statistiką svarbus jos savalaikiškumas, punktualumas ir išsamumas, tačiau norint užtikrinti pasitikėjimą Eurostato ir ESS parengta statistika daugiau dėmesio bus skiriama ir kitiems kokybės aspektams.

•    Nuolatinis EŽŪSS tobulinimas: naujų duomenų poreikių ir šaltinių nustatymas, didesnis suderinamumas ir mažesnė našta

Eurostatas kasmet rengia klausymus, kuriuose dalyvauja kiti Komisijos padaliniai. Svarbi šių klausymų dalis – keitimasis informacija apie atitinkamas darbo programas. Tai oficialus būdas aptarti numatomus naujos statistikos poreikius ir įvertinti, ar turima statistika yra naudinga.

Su kitomis Komisijos tarnybomis, NSI ir kitomis nacionalinėmis institucijomis bus toliau bendradarbiaujama įvairiais hierarchijos lygmenimis per reguliariai rengiamus ekspertų grupių posėdžius ir seminarus, vadovų grupių ir Europos statistikos sistemos komiteto posėdžius bei dažnai keičiantis informacija dvišaliuose susitikimuose. Ypač daug dėmesio bus skiriama tam, kad būtų nustatyti administracinių duomenų ir kitos informacijos šaltiniai, tvarkomi pagal Sąjungos teisės aktus, ir įvertinta, ar jie tinkami statistikai rengti, ir būtų sudaromi susitarimai dėl jų stabilumo, prieinamumo ir, galiausiai, geresnio pritaikymo statistikos reikmėms. Be to, bus atliekami periodiniai tyrimai ir analizė, siekiant nustatyti įvairias galimybes tobulinti Europos žemės ūkio statistiką ir mažinti administracinę naštą.

Šie koregavimai ir bendras teisinės sistemos veikimas bus stebimi ir vertinami visų pirma atsižvelgiant į išvardytus strateginius tikslus.

•    Kas trejus metus rengiamos stebėsenos ataskaitos

Norint stebėti, kaip veikia atnaujinta EŽŪSS, ir užtikrinti, kad ji atitinka programoje REFIT numatytus supaprastinimo ir naštos mažinimo tikslus, reguliariai (kas trejus metus) bus skelbiama visos sistemos veikimo ataskaita.

•    Vertinimas

Vietoje antros kas trejus metus teikiamos stebėsenos ataskaitos remiantis Komisijos vertinimo gairėmis bus atliktas retrospektyvinis atnaujintos EŽŪSS vertinimas. Šiuo retrospektyviu vertinimu taip pat galėtų būti grindžiama tolesnė teisės akto peržiūra, jei reikėtų.

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomą reglamentą sudaro du nauji straipsniai ir I priedo (ŽŪES metodika) bei II priedo (Duomenų perdavimo programa) pakeitimai.

Pagrindiniai pakeitimai susiję su I ir II priedais.

Pirmasis svarbus pakeitimas susijęs su regionų žemės ūkio ekonominėmis sąskaitomis (RŽŪES). Valstybės narės teikia Eurostatui RŽŪES duomenis nuo 2000 m. pagal savanorišką susitarimą, vadovaudamosi nuo to laiko taikoma metodine praktika. Siekiant įtraukti RŽŪES į Reglamentą (EB) Nr. 138/2004, I priedas papildytas atitinkamu skyriumi. Taip atsižvelgiama į konsultacijas su valstybių narių deleguotų ekspertų grupėmis (Žemės ūkio sąskaitų ir kainų darbo grupe ir Žemės ūkio statistikos srities vadovų grupe) dėl tam tikrų nedidelių galiojančios metodikos pakeitimų, kad būtų užtikrinta, kad ji yra moderni ir tinka būti įtraukta į reglamentą. II priedas atnaujintas taip, kad atitiktų RŽŪES duomenų perdavimo terminus.

Antra, įtrauktas straipsnis dėl kokybės ataskaitų teikimo reikalavimų (4a straipsnis). Nuo 2019 m. ES valstybės narės (išskyrus vos kelias išimtis) savanoriškai teikia ŽŪES kokybės ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Vis dėlto pačiame Reglamente (EB) Nr. 138/2004 nėra kokybės ataskaitų teikimui skirto straipsnio. Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kokybės ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti įtraukti į konkretiems sektoriams taikomus teisės aktus, kad būtų galima nustatyti kokybės ataskaitų sąlygas, struktūrą, periodiškumą ir vertinimo rodiklius, taip pat perdavimo terminus. Šiuo metu ŽŪES kokybės ataskaitos teikiamos savanoriškai, todėl tikslūs reikalavimai turėtų būti nustatyti oficialiai, įtraukiant 4a straipsnį.

Trečias svarbus pakeitimas susijęs su ilgesniais ŽŪES antrųjų įverčių perdavimo terminais – taip siekiama, kad būtų paprasčiau gauti kokybiškesnių duomenų. Valstybės narės perduoda ŽŪES nacionalinius duomenis taip: pirmieji įverčiai perduodami iki ataskaitinių metų n lapkričio mėn.; antrieji įverčiai – iki metų n+1 sausio mėn., o galutiniai duomenys – iki metų n+1 rugsėjo mėn. Antrieji įverčiai perduodami pernelyg greitai po pirmųjų, kad duomenų kokybė būtų iš esmės geresnė. Todėl antrųjų įverčių perdavimo terminai turėtų būti prailginti nuo metų n+1 sausio mėn. iki metų n+1 kovo mėn., kad valstybės narės turėtų daugiau laiko geresnės kokybės duomenims gauti. Kadangi svarbiausių pirmųjų įverčių ir galutinių duomenų pateikimo laikas nekeičiamas, manoma, kad ilgesnis antrųjų įverčių perdavimo terminas tinka šiam tikslui pasiekti. II priedas atnaujintas taip, kad atitiktų siūlomą ŽŪES antrųjų įverčių perdavimo terminų pakeitimą.

Likusiais siūlomais straipsnių pakeitimais siekiama išspręsti šiuos klausimus:

–paaiškinti pirmą regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenų perdavimo terminą (3 straipsnio 2 dalis);

–nustatyti galimybę nukrypti nuo regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų reikalavimų (4b straipsnis);

–pateikti nuorodą į komiteto procedūrą (4c straipsnis) – galiojančiuose teisės aktuose jos nėra, todėl ji turėtų būti pridėta;

–I priede (pasikonsultavus su ekspertų grupėmis) siūloma atlikti dar šiek tiek papildomų pakeitimų.



Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 16 nustatyta pagrindinė bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių sistema (ESS 2010), pagal kurią valstybės narės rengia savo sąskaitas Sąjungos statistikos reikmėms;

(2)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 138/2004 17 nustatyta Sąjungos žemės ūkio ekonominių sąskaitų (ŽŪES) sistema, būtent žemės ūkio sąskaitų rengimo metodika ir duomenų perdavimo terminai. Žemės ūkio ekonominės sąskaitos yra nacionalinių sąskaitų palydovinės sąskaitos, kaip apibrėžta ESS 2010, siekiant, kad valstybių narių rezultatai būtų suderinti ir juos būtų galima lyginti rengiant sąskaitas Sąjungos reikmėms;

(3)    regionų žemės ūkio ekonominės sąskaitos (RŽŪES) yra regionų lygmeniui pritaikytos ŽŪES. Remiantis tik nacionaliniais duomenimis neįmanoma visapusiškai atskleisti, kas vyksta detalesniu lygmeniu, nes visuma kartais sudėtinga. Todėl regionų lygmens duomenys padeda geriau suprasti regionų įvairovę ir papildo informaciją apie Sąjungą, euro zoną ir atskiras valstybes nares. Atitinkamai RŽŪES (tiek jų metodiką, tiek tinkamus duomenų perdavimo terminus) reikia integruoti į Reglamentą (EB) Nr. 138/2004;

(4)    statistika nebelaikoma tik vienu iš daugelio informacijos šaltinių, naudojamų formuojant politiką, – priimant sprendimus jai tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų. Norint, kad sprendimai būtų priimami remiantis įrodymais, reikia aukštos kokybės kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 18 , ir paskirtį atitinkančios statistikos;    

(5)    Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 nustatyta teisinė Europos statistikos sistema ir reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi jame nustatytų statistinių principų ir kokybės reikalavimų. Kokybės ataskaitos yra labai svarbios vertinant ir gerinant Europos statistikos kokybę bei platinant informaciją apie ją. Europos statistikos sistemos komitetas (ESSK) patvirtino bendrą integruotą metaduomenų struktūrą kaip ESS kokybės ataskaitų teikimo standartą, taip vienodais standartais ir suderintais metodais padėdamas įvykdyti Reglamento (EB) Nr. 223/2009, visų pirma jo 12 straipsnio 3 dalyje, nustatytus statistikos kokybės reikalavimus;

(6)    siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl kokybės ataskaitų teikimo tvarkos ir turinio. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl galimų nuo regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų reikalavimų nukrypti leidžiančių nuostatų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(7)    Europos politikos formuotojai tris kartus per metus gauna svarbių metinių makroekonominių duomenų, pagrįstų ŽŪES: pateikiami pirmieji ir antrieji įverčiai bei galutiniai duomenys. Pagal galiojantį ŽŪES antrųjų įverčių pateikimo terminą nesuteikiama pakankamai laiko po ataskaitinio laikotarpio, kad būtų galima surinkti duomenis, geresnius nei pateiktieji pirmiesiems ŽŪES įverčiams parengti. Antrųjų įverčių kokybei pagerinti perdavimo terminą reikia šiek tiek pavėlinti;

(8)    todėl Reglamentas (EB) Nr. 138/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)    konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 138/2004 iš dalies keičiamas taip:

1)    3 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„2. Pirmieji regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenys perduodami ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d.“

2)    Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

Kokybės vertinimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių perduodamų duomenų ir metaduomenų kokybei užtikrinti.

2. Įgyvendinant šį reglamentą pagal šio reglamento 3 straipsnį perduodamiems duomenims taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybės kriterijai.

3. Komisija (Eurostatas) įvertina perduotų duomenų kokybę.

4. Taikydama 2 dalyje nurodytus kokybės kriterijus duomenims, kuriems taikomas šis reglamentas, Komisija įgyvendinimo aktais nustato kokybės ataskaitų sąlygas, struktūrą, periodiškumą ir vertinimo rodiklius bei ataskaitų pateikimo Komisijai (Eurostatui) terminą. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 4c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokią susijusią informaciją ar pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir smarkiai paveiksiančius perduodamų duomenų kokybę.

6. Komisijos (Eurostato) tinkamai pagrįstu prašymu valstybės narės pateikia papildomos aiškinamosios informacijos statistinės informacijos kokybei įvertinti.

 
4b straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Jei norint taikyti šį reglamentą valstybės narės nacionalinę statistikos sistemą reikėtų iš esmės keisti dėl I priedo VII punkto „Regionų žemės ūkio ekonominės sąskaitos“ turinio ir II priede nurodytos regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenų perdavimo programos įgyvendinimo, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tai valstybei narei ne ilgiau kaip dvejiems metams leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2. Atitinkama valstybė narė per tris mėnesius nuo [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą.

3. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 4c straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4c straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“

3) I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedo nuostatas.

4) II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedo nuostatas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

(1)    SWD(2017) 96, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Vertinimas, pridedamas prie 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio žemės ūkio statistikos strategijos bei paskesnių galimų teisėkūros scenarijų (tik anglų k.).
(2)     https://ec.europa.eu/eurostat/documents/749240/749310/Strategy+on+agricultural+statistics+Final+version+for+publication.pdf (tik anglų k.).
(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640, 2019 12 11).
(4)    2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų Bendrijoje (OL L 33, 2004 2 5, p. 1).
(5)    Specialioji ataskaita Nr. 1/2016 „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“
(6)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(7)    Galiojanti programa nustatyta 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos. Ji pratęsta iki 2020 m. 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1951.
(8)

   2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1951, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos, pratęsiant jos galiojimą iki 2020 m. (OL L 284, 2017 10 31, p. 1).

(9)     https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024_lt .
(10)    COM(2018) 441.
(11)    Eurostato viešų konsultacijų svetainė: http://ec.europa.eu/eurostat/about/opportunities/consultations/eass (tik anglų k.).     Viešai prieinama viešų konsultacijų ataskaita:     http://ec.europa.eu/eurostat/documents/10186/6937766/Agricultural-Statistics-Strategy-2020-Report.docx (tik anglų k.).
(12)    ŽŪES vadovas dėl žemės ūkio ir miškininkystės ekonominių sąskaitų (ŽŪES/ŽŪMES 97 (1.1 red.), 2000 m., https://ec.europa.eu/eurostat/fr/web/products-manuals-and-guidelines/-/KS-27-00-782  
(anglų, prancūzų ir vokiečių k.).
(13)     SWD(2016) 430   (tik anglų k.).
(14)     https://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/ia_carried_out/docs/ia_2016/sec_2016_0519_en.pdf (tik anglų k.).
(15)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1091 dėl integruotos ūkių statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1166/2008 ir (ES) Nr. 1337/2011 (OL L 200, 2018 8 7, p. 1).
(16)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).
(17)    2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 dėl žemės ūkio ekonominių sąskaitų Bendrijoje (OL L 33, 2004 2 5, p. 1).
(18)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

Briuselis, 2021 02 12

COM(2021) 54 final

PRIEDAI

prie Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo dėl regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004


I PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1) skirsnis „Turinys“ papildomas toliau pateiktu VII punktu „Regionų žemės ūkio ekonominės sąskaitos“:

„VII. Regionų žemės ūkio ekonominės sąskaitos

A.Bendrieji principai

1.Įžanga

2.Regioninė ekonomika ir regioninė teritorija

3.Regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų pagrindinis vienetas

4.RŽŪES rengimo metodai

5.Rezidavimo vietos sąvoka ir teritorijos sąvoka

6.Žemės ūkio ekonominės veiklos rūšis ir būdingi vienetai

B.Sandoriai dėl produktų

1.Produkcija

2.Tarpinis vartojimas

3.Bendrojo kapitalo formavimas

C.Paskirstymo sandoriai ir kiti srautai

1.Bendrosios taisyklės

2.Pridėtinė vertė

3.Pagrindinio kapitalo vartojimas

4.Subsidijos

5.Mokesčiai

6.Kompensacija darbuotojams

7.Grynasis likutinis perteklius

8.Palūkanos, renta 



9.Žemės ūkio verslo pajamos: bendrosios apskaičiavimo taisyklės

D.Trumpa įgyvendinimo apžvalga

1.Įžanga

2.Regionų žemės ūkio apibrėžimas

3.Žemės ūkio produkcijos vertinimas

4.Neatskiriama ne žemės ūkio nepagrindinė veikla

5.Tarpinis vartojimas“;

2) 1.27 punkto trečia įtrauka pakeičiama taip:

„ — pagal įsigalėjusią tvarką ji negali apimti ne žemės ūkio produktų BPKF (kaip pastatai ar technika) gamybos savo poreikiams. Laikoma, kad galutiniam panaudojimui savo poreikiams skirta gamyba yra atskiriama veikla, kuri traukiama į apskaitą kaip identifikuojamo vietinio VRV gamyba. Panašiai turi būti traktuojamos apgyvendinimo paslaugos, suteikiamos darbuotojams kaip kompensacija natūra (jos traukiamos į apskaitą kaip kompensacija natūra pajamų formavimo sąskaitoje),“;

3) 2.006 punktas pakeičiamas taip:

„2.006. ŽŪES kainos turėtų būti nurodomos apvalinant iki artimiausio sveiko skaičiaus arba vienos ar dviejų dešimtųjų dalių, priklausomai nuo turimų kainų duomenų statistinio patikimumo. Norint rengti ŽŪES reikia atitinkamos informacijos apie sąnaudų ir produkcijos kainas.“;

4) 2.108 punkto g papunktis pakeičiamas taip:

„g) kompensacija už paslaugas, įtrauktas į bendrąsias draudimo įmokas, mokamas apdraudžiant įmonę nuo tokios rizikos kaip gyvulių netekimas, krušos, šalnos, gaisro ir audros padaryta žala ir pan. Likusi dalis, t. y. grynoji įmoka, yra bendrosios sumokėtos įmokos sudedamoji dalis, kurią draudimo bendrovės naudoja reikalavimams patenkinti.

Tiksliai suskirstyti bendrąsias įmokas į dvi sudedamąsias dalis galima tik visos nacionalinės ekonomikos atžvilgiu, kaip yra daroma rengiant nacionalines sąskaitas. Paslaugų sudedamosios dalies paskirstymas tarp gamybos šakų dažniausia atliekamas naudojant atitinkamus suskirstymo raktus, sudarant sąnaudų-produkcijos lenteles. Todėl sudarant šį straipsnį ŽŪES, reikėtų daryti nuorodą į nacionalines sąskaitas (kaip traukiamos į apskaitą su draudimo paslaugomis susijusios subsidijos, žr. 3.063 punkto 1 išnašą);“;

5) 2.136 punkto trečia įtrauka pakeičiama taip:

„— ilgalaikio turto klasifikavimo arba struktūros pokyčiai: pvz., žemės ūkiui skirtos žemės ekonominės paskirties pokyčiai, melžiami gyvuliai, skirti mėsos gamybai (plg. 2.149 punkto 1 išnaša), arba žemės ūkio pastatai, kurie buvo pakeisti privačiam arba kitokiam ekonominiam panaudojimui.“;

6) įtraukiamas šis VII skyrius „Regionų žemės ūkio ekonominės sąskaitos“:

„VII.    REGIONŲ ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINĖS SĄSKAITOS

A.    BENDRIEJI PRINCIPAI

1.    Įžanga

7.01.    Regionų sąskaitos svarbios formuojant, įgyvendinant ir vertinant regioninę politiką. Objektyvūs, patikimi, nuoseklūs, aktualūs ir suderinti regionų statistiniai rodikliai – patikimas pagrindas formuoti politikai, kuria siekiama mažinti Europos regionų ekonominius ir socialinius skirtumus.

7.02.    Regionų žemės ūkio ekonominės sąskaitos (RŽŪES) yra regionų lygmeniui pritaikytos žemės ūkio ekonominės sąskaitos (ŽŪES).

7.03.    RŽŪES sudaro toks pats sąskaitų rinkinys kaip ŽŪES, bet dėl sąvokų ir vertinimo problemų regionų sąskaitų rinkinys yra mažesnės aprėpties ir detalumo nei nacionalinio lygmens ŽŪES.

7.04.    RŽŪES yra regioninės sąskaitos ir todėl rengiamos remiantis tiesiogiai surinktais regionų duomenimis ir nacionaliniais duomenimis, suskirstytais pagal regionus remiantis prielaidomis. Rengiant regionines sąskaitas prielaidomis remiamasi, kai nėra pakankamai išsamių, laiku pateiktų ir patikimų regionų lygmens duomenų. Dėl to regioninėse sąskaitose gali neatsispindėti kai kurie regionų skirtumai (2010 ESS, 13.08).

2.    Regioninė ekonomika ir regioninė teritorija

7.05.    Neatsižvelgiant į tai, ar regioninės sąskaitos susijusios su ekonominės veiklos rūšimis, ar su instituciniais sektoriais, jas rengiant būtina griežtai apibrėžti regioninę ekonomiką ir regioninę teritoriją. Teoriškai regione vykdoma žemės ūkio ekonominė veikla apima vienetus (žemės ūkio valdas), kurios to regiono teritorijoje vykdo žemės ūkio veiklą (plg. 1.60–1.66).

7.06.    Šalies regioninė ekonomika sudaro dalį visos šalies ekonomikos. Visa ekonomika apibūdinama pagal institucinius vienetus ir sektorius. Ją sudaro visi instituciniai vienetai, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai yra susiję su šalies ekonomine teritorija. Ekonominė teritorija nevisiškai sutampa su geografine teritorija (žr. 7.08). Šalies ekonominė teritorija yra skirstoma į regionines teritorijas ir teritoriją už regiono ribų (ESS 2010, 13.09).

7.07.    Regioninę teritoriją sudaro šalies ekonominės teritorijos dalis, tiesiogiai priskirta regionui, kaip apibrėžta ESS 2010. Laisvosios zonos, įskaitant muitinės sandėlius ir muitinės kontroliuojamas gamyklas, siejamos su regionais, kuriose jos yra.

7.08.    Vis dėlto šis teritorijos suskirstymas nevisiškai atitinka nacionalinėse sąskaitose taikomą šalies ekonominės teritorijos sąvoką. Teritoriją už regiono ribų sudaro šalies ekonominės teritorijos dalys, kurių negalima tiesiogiai susieti su vienu regionu ir kurios neįtraukiamos į RŽŪES, t. y.:                

       a)    nacionalinė oro erdvė, teritoriniai vandenys ir kontinentinis šelfas, esantis tarptautiniuose vandenyse, į kurį šalis turi išimtines teises;

       b)    teritoriniai anklavai (t. y. likusio pasaulio sektoriuje esančios geografinės teritorijos, kurias pagal tarptautines valstybių sutartis ar susitarimus naudoja šalies valdžios sektoriaus institucijos (pvz., ambasados, konsulatai, karinės bazės, mokslinės bazės ir kt.);

       c)    už šalies kontinentinio šelfo tarptautiniuose vandenyse esantys naftos, gamtinių dujų ir kiti telkiniai, kuriuos eksploatuoja vienetai rezidentai.

7.09.    Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 1 klasifikatoriuje pateikiamas bendras, vienodas Europos Sąjungos ekonominės teritorijos suskirstymas. Nacionalinio lygmens reikmėms regioninės sąskaitos taip pat gali būti rengiamos išsamesniu regioniniu lygmeniu (ESS 2010, 13.12).

3.    Regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų pagrindinis vienetas

7.10.    Regionų sąskaitoms pagal ekonominės veiklos rūšis rengti naudojami vienetai – vietiniai veiklos rūšies vienetai (toliau – vietiniai VRV). Vietinis VRV yra gamybos vienetas, kurį galima stebėti.

7.11.    Taikant statistinį metodą (pagal ekonominės veiklos rūšis) naudojama stebimo vieneto sąvoka, net jei tai reiškia, kad nukrypstama nuo vienos veiklos sąvokos. Kaip ir NSS 2008, ESS 2010 struktūroje pirmenybė teikiama statistiniam metodui ir nurodoma, kad rengiant nacionalines sąskaitas pagal ekonominės veiklos rūšį reikėtų vadovautis vietiniais VRV. Tokiu būdu apibrėžiamas tas pats ekonominės veiklos vienetas neatsižvelgiant į tai, ar jis apskaitomas regiono lygmeniu, ar šalies lygmeniu.

7.12.    Kaip ir ŽŪES, rengiant RŽŪES kaip pagrindinis žemės ūkio veiklos vienetas naudojama žemės ūkio valdos sąvoka, pritaikyta atitinkamiems tikslams vadovaujantis tam tikrais nusistovėjusiais principais. Šis pasirinkimas pagrįstas dviem labai svarbiomis priežastimis. Viena vertus, žemės ūkio valda yra žemės ūkio vietinis veiklos rūšies vienetas (plg. 1.09–1.17), apibrėžtas kaip veiklos rūšies vieneto (VRV) vietos lygmens dalis. Vietinis VRV taip pat yra tinkamiausias žemės ūkio veiklos rūšies vienetas, net jei jis apima ne žemės ūkio nepagrindinę veiklą, kurios neįmanoma atskirti nuo žemės ūkio veiklos (plg. 1.15 ir 1.16, 1.25–1.32).

7.13.    Naudojant žemės ūkio valdas kaip pagrindinius vienetus šių valdų ne žemės ūkio nepagrindinė veikla įtraukiama į regionų žemės ūkio sąskaitas (plg. 7.12). Kadangi RŽŪES tikslas – įvertinti, apibūdinti ir analizuoti pajamų iš žemės ūkio ekonominės veiklos formavimą, neįtraukiami vienetai, kuriuose vykdoma tik laisvalaikio veikla (pvz., daržai ir gyvulių auginimas privatiems tikslams). Priešingai, natūriniu ūkininkavimu besiverčiantys vienetai yra įtraukiami į ŽŪES (plg. 1.24).

7.14.    Žemės ūkio valda yra su žemės ūkiu susijusių statistinių tyrimų (neatsižvelgiant į tai, ar jie rengiami šalies lygmeniu, ar regionų lygmeniu) ataskaitinis vienetas. Tai papildomai naudinga dėl to, kad kiekybiškai vertinant produkciją galima tiesiogiai remtis statistinėmis ploto, derlingumo, bandų dydžio ir pan. matavimo sistemomis. Naudojant žemės ūkio valdos sąvoką taip pat geriau užtikrinamas apskaitos nuoseklumas.

4.    RŽŪES rengimo metodai

7.15.    ESS (ESS 2010, 13.24–13.32) ekonominės veiklos rūšims ar instituciniams sektoriams siūloma taikyti du metodus: metodą „nuo atskira prie bendra“ ir metodą „nuo bendra prie atskira“. Pagal pirmąjį metodą vienetų (vietinių VRV, institucinių vienetų) duomenys renkami ir sumuojami, kad būtų galima gauti įvairių suvestinių rodiklių regionines vertes. Pagal metodą „nuo bendra prie atskira“ regioninės vertės atkuriamos suskaidant nacionalines vertes pagal rodiklį, kuris kuo tiksliau atitinka atitinkamo kintamojo regioninį pasiskirstymą. Šiuos du metodus taip pat galima įvairiai derinti – tai ESS vadinama metodų „nuo atskira prie bendra“ ir „nuo bendra prie atskira“ deriniais. Pirmenybė teikiama metodams „nuo atskira prie bendra“, tačiau suprantama, kad daugeliu atvejų faktiškai taikomi metodų „nuo atskira prie bendra“ ir „nuo bendra prie atskira“ deriniai.

5.    Rezidavimo vietos sąvoka ir teritorijos sąvoka

7.16.    Ir įmonių, ir namų ūkių ekonominiai sandoriai gali kirsti regionų sienas. Įmonės taip pat gali veikti ne viename regione (nuolatinėse vietose ar laikinai), pvz., dideli ūkiai gali vykdyti užduotis keliuose regionuose. Todėl reikia aiškaus principo, pagal kurį valstybėms narėms būtų lengviau nuosekliai priskirti tokią kelis regionus aprėpiančią veiklą konkrečiam regionui.

7.17.    Regionų ekonominės veiklos rūšių sąskaitos pagrįstos gamybos vieneto rezidavimo vietos kriterijumi. Kiekviena regiono lygmens ekonominės veiklos rūšis yra susijusi su tą pačią ar panašią pagrindinę ekonominę veiklą vykdančių vietinių VRV, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai yra susiję su to regiono teritorija, grupe. Dažniausiai šie interesai yra siejami su konkrečia ilgalaike vieta tame regione, kaip ir su instituciniais vienetais, kuriems priklauso vietiniai VRV.

7.18.    Vis dėlto regionų sąskaitoms būdingi keli išskirtiniai bruožai. Dėl tam tikrų rūšių veiklos ne visada paprasta apibrėžti regioną kaip konkrečią vietovę. Sunkumų gali kelti pagrindinės buveinės vietos ir valdos fizinės vietos ryšys, nes žemės ūkio gamybos veiksniai gali būti administruojami kitame regione esančios pagrindinės buveinės. RŽŪES reikmėms svarbu atskirti du tokius subjektus ir todėl valda turi būti priskiriama regionui, kuriame yra jos gamybos veiksniai, o ne regionui, kuriame yra jos pagrindinė buveinė. Todėl viena pagrindinė buveinė gali būti įsteigusi kelis vienetus, kaip apibrėžta RŽŪES, būtent tiek vienetų, kiek yra vietinių VRV rezidavimo regionų, skirtingų nei pagrindinės buveinės regionas.

7.19.    Kitas principas, paprastai netaikomas nacionalinėse ir regioninėse sąskaitose, yra pagrįstas tik teritorijos sąvoka. Pagal šį principą veikla priskiriama tai teritorijai, kurioje ji faktiškai vykdoma, neatsižvelgiant į toje veikloje dalyvaujančių vienetų rezidavimo vietą.

7.20.    Priskiriant vienetų rezidentų sandorius regionams pirmenybė teikiama rezidavimo vieta pagrįstam metodui, tačiau pagal ESS 2010 paliekama tam tikrų galimybių taip pat taikyti teritorinį metodą (ESS 2010, 13.21). Jis taikomas tais atvejais, kai dėl žemės ir pastatų sukuriami sąlyginiai vienetai regione ar šalyje, kuriame (-oje) ta žemė ar pastatai yra.

7.21.    Hipotetiniu atveju, kai regiono vienetai rezidentai vykdo veiklą tik savo regiono teritorijoje, rezidavimo vietos sąvoka sutampa su teritorijos sąvoka. Jos taip pat sutampa, kai priskyrimas regionams grindžiamas sąlyginiais vienetais, sukurtais dėl žemės ir pastatų, ir kitose šalyse ar regionuose esančių neinkorporuotų įmonių, kurių savininko rezidavimo vieta yra kitame regione, atveju.

6.    Žemės ūkio ekonominės veiklos rūšis ir būdingi vienetai 

7.22.    Ekonominės veiklos rūšis – tai visi vietiniai veiklos rūšies vienetai, vykdantys tokią pačią arba panašią ekonominę veiklą (plg. 1.59). Žemės ūkio veikla, kaip apibūdinta ŽŪES, iš esmės atitinka NACE 2 red. 01 skyrių, o skirtumai nurodyti 1.62–1.66 punktuose. RŽŪES taikymo sritis apibrėžiama remiantis ŽŪES reikmėms sudarytu būdingų veiklų sąrašu. ŽŪES (atitinkamai ir RŽŪES) žemės ūkio ekonominė veikla skiriasi nuo ekonominės veiklos, apibrėžtos pagrindinės nacionalinių sąskaitų sistemos reikmėms (plg. 1.93).

B.    PRODUKTŲ SANDORIAI

7.23.    Vertinant žemės ūkio produkciją kyla specifinių sunkumų. Pagrindiniai sunkumai yra susiję su sezoniniais produktais, gyvulininkystės produkcija ir įtraukimo į sąskaitas laiku. ŽŪES metodikoje nustatytos tikslios taisyklės, kuriose nurodoma, kaip turėtų būti atsižvelgiama į sezoninių produktų saugojimo poveikį, kaip turėtų būti vertinama ūkinių gyvūnų produkcija ir kaip turi būti traukiama į apskaitą nebaigta gamyba. Šių principų turi būti laikomasi ir rengiant RŽŪES. Tačiau tai nereiškia, kad negalima atlikti tam tikrų regioninio lygmens pakeitimų, pvz., dėl ūkinių gyvūnų produkcijos. Reikėtų pabrėžti, kad regioninių verčių visuma turi visiškai sutapti su ŽŪES vertinimu.

1.    Produkcija

a)    Produkcijos vertinimas

7.24.    Pagal RŽŪES regiono produkcija – tai visi į ŽŪES taikymo sritį patenkantys produktai, pagaminti per ataskaitinį laikotarpį tame regione visų žemės ūkio veiklos vienetų, neatsižvelgiant į tai, ar tie produktai skirti tiekti ne žemės ūkio rinkai, parduoti kitoms valdoms ar, tam tikrais atvejais, naudoti toje pačioje valdoje. Todėl:

       a)    bet koks žemės ūkio produktas, išvežamas iš regione esančios valdos, turėtų būti traukiamas į apskaitą kaip to regiono produkcijos dalis, neatsižvelgiant į jo paskirties vietą ar jį įsigyjantį vienetą;

       b)    tam tikri žemės ūkio produktai, naudojami tos pačios valdos tarpiniam vartojimui, turėtų būti įtraukiami kaip regiono produkcija (plg. 2.056).

7.25.    Ūkinių gyvūnų produkcijos gamybos procesas paprastai užtrunka kelerius metus. Nustatant ūkinių gyvūnų vertę reikia atskirti gyvūnus, priskiriamus prie ilgalaikio turto (veisliniai ir darbiniai ūkiniai gyvūnai, pieninės karvės ir pan.), ir prie atsargų priskiriamus gyvūnus (daugiausia mėsai skirti gyvūnai). Todėl siekiant išvengti, kad šie gyvūnai būtų apskaitomi du kartus, su gyvūnų perkėlimu iš valdos į valdą susiję sandoriai (juos parduodančių valdų laikomi „teigiamu“ pardavimu, o juos įsigyjančių valdų – „neigiamu“ pardavimu) traktuojami taip, kaip nurodyta toliau.

       a)    To paties regiono valdų tarpusavio sandoriai, susiję su prie ilgalaikio turto priskiriamais gyvūnais, vienas kitą panaikina, išskyrus nuosavybės teisių perdavimo sąnaudas 2 . Jie neįrašomi į sąskaitas kaip valdų pardavimai ir todėl neįtraukiami į atitinkamo regiono produkciją.

       b)    Prie atsargų priskiriami gyvūnai, dėl kurių vyksta skirtingus regionus apimantis sandoris, laikomi kilmės regiono teigiamu pardavimu (kaip eksportas), o iš kitų regionų įsigyti gyvūnai – neigiamu pardavimu (kaip importas) 3 .

       c)    Jei nuosavybės teisių perdavimo sąnaudos (transportavimo, prekybos pelno ir pan.) yra susijusios su prekyba prie atsargų priskiriamais gyvūnais, jos atimamos iš produkcijos. Tai įvyksta automatiškai, kai įsigyjama iš kitų regionų valdų, kadangi šios sąnaudos yra neigiamo pardavimo dalis, tačiau kai kalbama apie to paties regiono valdų tarpusavio prekybą gyvūnais, reikia atitinkamai koreguoti pardavimo (taigi ir produkcijos) duomenis.

b)    Produkcijos vertės nustatymas

7.26.    Produkcijos vertė turėtų būti nustatoma remiantis bazinėmis kainomis (plg. 2.082), t. y. įskaitant subsidijas produktams ir atėmus produktų mokesčius. Taikant šį apskaičiavimo metodą produktų mokesčiai ir subsidijos turi būti suskirstyti pagal regionus.

2.    Tarpinis vartojimas 

a)    Apibrėžtis

7.27.    Tarpinis vartojimas – prekės (išskyrus ilgalaikį turtą) ir rinkos paslaugos, suvartojamos kitų prekių gamybos proceso metu (plg. 2.097–2.109).

7.28.    Rengiant RŽŪES tarpiniam vartojimui priskiriama:

       a)    žemės ūkio produktai, įsigyti vartojimui gamybos proceso metu iš kitų valdų (neatsižvelgiant į tai, ar tame pačiame regione, ar kitame);

       b)    tam tikri produktai, naudojami vieneto vidaus vartojimui ir įtraukiami į sąskaitas kaip produkcija (plg. 2.054–2.058 ir 7.24).    

7.29.    Netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) regioninėse sąskaitose traktuojamos taip pat, kaip nacionalinėse sąskaitose. Jei turima pagal regionus suskirstytų paskolų ir indėlių likučių įverčių, galima taikyti metodą „nuo atskira prie bendra“. Vis dėlto paprastai pagal regionus suskirstytų paskolų ir indėlių likučių įverčių nėra. Tokiu atveju NAFTAP vartotojų ekonominės veiklos rūšims priskiriamos naudojant antrą pagal tinkamumą metodą: kaip pasiskirstymo rodikliai naudojama regiono bendroji produkcija ar bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis (ESS 2010, 13.40).

b)    Tarpinio vartojimo vertinimas

7.30.    Visi tarpiniam vartojimui naudojami produktai ir paslaugos turėtų būti vertinami įsigijimo kaina (be išskaitytino PVM) (plg. 2.110–2.114).

3.    Bendrojo kapitalo formavimas 

7.31.    Žemės ūkio bendrojo kapitalo formavimas smulkiau skirstomas taip:

       a)    bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas;

       b)    atsargų pokyčiai.

a)    Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (BPKF)

7.32.    Žemės ūkyje pagrindinio kapitalo formavimu laikomi visi atvejai, kai savininkas įsigyja arba pagamina ilgalaikį turtą, skirtą naudoti daugiau nei vienus metus kaip gamybos priemonė žemės ūkio gamybos procese. Priskyrimo kriterijus, taikomas traukiant BPKF į apskaitą, grindžiamas ne teisėto savininko ekonominės veiklos rūšimi, o vartotojų ekonominės veiklos rūšimis.

7.33.    Ilgalaikis turtas, priklausantis daugiaregioniniam vienetui, priskiriamas vietiniams VRV pagal turto naudojimo vietą. Pagal veiklos nuomos sutartį naudojamas ilgalaikis turtas traukiamas į apskaitą turto savininko regione, o pagal finansinės nuomos sutartį – turto naudotojo regione (ESS 2010, 13.33).

7.34.    Į pagrindinį kapitalą įtraukiamas naujas turtas įrašomas bruto, t. y. neatskaičius pagrindinio kapitalo vartojimo. Be to, paprastai šiam turtui skaičiuojamas pagrindinio kapitalo vartojimas. Grynojo kapitalo formavimas apskaičiuojamas iš bendrojo kapitalo formavimo atėmus ilgalaikio turto vartojimą.

7.35.    Gamybos vienetai gali vieni kitiems parduoti esamą turtą (pvz., panaudotas mašinas). Kai turtas perkeliamas iš vienos ekonominės veiklos rūšies ir regiono į kitus, visa sumokėta kaina turėtų būti įtraukiama į vienos ekonominės veiklos rūšies ar regiono BPKF, o gauta kaina turėtų būti atimta iš kitos ekonominės veiklos rūšies ar regiono BPKF. Turto nuosavybės teisių perdavimo sandorių sąnaudos, pvz., žemės ir esamų pastatų pardavimo teisiniai mokesčiai, apskaičiuojamos kaip įsigyjančio subjekto papildomas BPKF, net jei jų dalį sumoka pardavėjas.

7.36.    Regiono veislinių ir darbinių ūkinių gyvūnų BPKF atitinka įsigijimo už regiono ribų (įskaitant importą) ir pardavimo kitiems regionams (įskaitant eksportą) skirtumą, atsižvelgiant į nuosavybės teisių perdavimo parduodant regiono viduje sąnaudas. Kai visi regionai suvedami, svarbu užtikrinti, kad regionų tarpusavio srautai vienas kitą panaikintų (neįskaitant nuosavybės teisių perdavimo sąnaudų) ir viso regioninio BPKF suma sutaptų su nacionalinių žemės ūkio sąskaitų BPKF. Jei pagrindinį kapitalą sudaro ūkiniai gyvūnai, pvz., darbiniai, veisliniai ar pieniniai, jų vertė turi būti nustatoma (kai taikomas metodas „nuo atskira prie bendra“) vadovaujantis šiuo principu: gyvūnų pardavimas kitų regionų valdoms yra neigiamas BPKF, o įsigijimas iš kitų regionų – teigiamas BPKF.

b)    Atsargų pokyčiai

7.37.    Atsargas sudaro visas turtas, kuris nėra pagrindinio kapitalo dalis ir kurį konkrečiu momentu laikinai turi gamybos vienetai. Išskiriamos dviejų rūšių atsargos: sąnaudų atsargos ir produkcijos atsargos (plg. 2.171).

7.38.    Kalbant apie prie atsargų priskiriamus gyvūnus, apskaičiuojant atsargų pokyčius atsižvelgiama į tokią prekybos veiklą kaip pardavimas į kitus regionus ir įsigijimas iš kitų regionų, taip pat į importą ir eksportą.

C.    PASKIRSTYMO SANDORIAI IR KITI SRAUTAI

7.39.    ESS taikoma regionų žemės ūkio ekonominės veiklos sąskaitoms tik kelių suvestinių rodiklių atžvilgiu (pridėtinės vertės, subsidijų, mokesčių, kompensacijos darbuotojams, rentos ir kitų pajamų, palūkanų ir BPKF) dėl to, kad tam tikrais atvejais praktiškai sunku gauti patikimos regioninės informacijos apie paskirstymo sandorius, visų pirma dėl vienetų, vykdančių veiklą daugiau nei viename regione, arba jei regionas nėra aiškiai apibrėžta teritorija, kurioje vykdoma tam tikra veikla.

1.    Bendrosios taisyklės

7.40.    Paskirstymo sandoriai traukiami į apskaitą kaupimo principu, t. y. tada, kai sukuriama, pakeičiama, panaikinama arba nustoja egzistuoti ekonominė vertė, priklausanti suma arba reikalavimas, o ne tada, kai faktiškai atliekamas mokėjimas. Šis apskaitos principas (pagrįstas teisėmis ir įsipareigojimais) taikomas visiems srautams, nepriklausomai nuo to, ar tai piniginiai srautai, ar jie vyksta tarp vienetų ar vieno vieneto viduje.

7.41.    Vis dėlto, kai neįmanoma tiksliai nustatyti, kada įgyjamas reikalavimas (skola), galima naudoti mokėjimo datą arba kitą priimtiną apytikslį kaupimo principu pagrįstą laiką (plg. 3.007).

2.    Pridėtinė vertė

a)    Bendrosios taisyklės

7.42.    Pridėtinė vertė – tai visos ekonomikos arba atskiros ekonominės veiklos rūšies gamybos veiklos tam tikru laikotarpiu rezultatas ir gamybos sąskaitos balansuojantis straipsnis. Tai produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo vertės skirtumas. Tai esminis ekonomikos arba ekonominės veiklos rūšies (plg. 3.013) produktyvumo vertinimo aspektas.

b)    Pridėtinės vertės vertinimas

7.43.    Pridėtinė vertė gali būti traukiama į apskaitą ir kaip bendroji (bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis), ir kaip grynoji (grynoji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis), t. y. iki arba po pagrindinio kapitalo vartojimo atskaitymo. Derinant su produkcijos (bazine kaina) ir tarpinio vartojimo (pirkėjų kaina) vertinimo metodu, pridėtinė vertė matuojama bazinėmis kainomis (plg. 3.013).

7.44.    Naudojant bazines kainas produktų mokesčiai ir subsidijos produktams turi būti priskirti konkrečioms prekėms ir paslaugoms, o šios savo ruožtu turi būti paskirstytos regionams.

7.45.    Iš pridėtinės vertės bazinėmis kainomis atėmus kitus gamybos mokesčius ir pridėjus kitas subsidijas gamybai gaunama pridėtinė vertė gamintojų kainomis. Grynoji pridėtinė vertė gamintojų kainomis yra gamybos veiksnių pajamos (plg. 3.014).

3.    Pagrindinio kapitalo vartojimas 

7.46.    RŽŪES laikoma, kad valdos pagrindinį kapitalą sudarančios prekės ir paslaugos (pvz., sodiniai, iš kurių gaunami pakartotiniai produktai, mašinos ir pastatai, pagrindinis žemės gerinimas, programinė įranga, nesukurto turto nuosavybės teisių perdavimo sąnaudos ir pan.), naudojamos kaip gamybos priemonės gamybos procese, nusidėvi ir sensta. Toks nusidėvėjimas ir senėjimas vertinami pagrindinio kapitalo vartojimu. Panašiai kaip ŽŪES, pagrindinio kapitalo vartojimas neturėtų būti apskaičiuojamas produktyvių gyvūnų atžvilgiu.

4.    Subsidijos

7.47.    RŽŪES taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir ŽŪES: srautai, priskiriami prie veiklos subsidijų ŽŪES, taip pat traktuojami ir RŽŪES, panašiai vertinami ir kapitalo pervedimų formos srautai.

5.    Mokesčiai

7.48.    RŽŪES taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir ŽŪES: įvairūs mokesčiai RŽŪES traktuojami taip pat, kaip ŽŪES.

6.    Kompensacija darbuotojams

7.49.    Gamintojų atveju kompensacija darbuotojams priskiriama vietiniams VRV pagal asmenų darbo vietą. Jei tokių duomenų neturima, kompensacija darbuotojams priskiriama taikant antrą pagal tinkamumą metodą – pagal dirbtas valandas. Jei nėra kompensacijos darbuotojams ar dirbtų valandų duomenų, naudojamas samdomųjų darbuotojų skaičius pagal vietinius VRV (plg. ESS 2010, 13.42).

7.    Grynasis likutinis perteklius 

7.50.    Grynasis likutinis perteklius gaunamas iš grynosios pridėtinės vertės bazinėmis kainomis atėmus kompensaciją darbuotojams ir kitus gamybos mokesčius bei pridėjus kitas subsidijas gamybai.

8.    Palūkanos, renta

7.51.    RŽŪES taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir ŽŪES: srautai, ŽŪES priskiriami prie palūkanų ir rentos, taip pat traktuojami ir RŽŪES.

9.    Žemės ūkio verslo pajamos: bendrosios apskaičiavimo taisyklės

7.52.    Tiesiogiai mokėtinos turto pajamos iš žemės ūkio veiklos ir ne žemės ūkio nepagrindinės veiklos, t. y. tokiai veiklai, įskaitant žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, suteiktų paskolų mokėtinos palūkanos, ir žemės savininkams mokama renta yra atimamos iš likutinio pertekliaus (plg. 3.070–3.087).

D. TRUMPA ĮGYVENDINIMO APŽVALGA

1.    Įžanga

7.53.    Šiame skirsnyje siekiama skirti daugiau dėmesio kai kuriems metodikos aspektams, visų pirma žemės ūkio valdos pasirinkimui ir produkcijos vertinimui.

7.54.    Žemės ūkio valda yra su žemės ūkiu susijusių statistinių tyrimų (ir šalies, ir smulkesnio lygmens) ataskaitinis vienetas. Tuo RŽŪES yra ypač naudingos, nes vertinant produkciją galima tiesiogiai naudotis statistinėmis žemės ploto, derlingumo, bandų dydžio ir pan. matavimo sistemomis. Valdos, kaip vieneto, pasirinkimas taip pat naudingas tuo, kad sąskaitos gali būti nuoseklesnės. Produkcija ir sąnaudos faktiškai yra susijusios su tokiomis pat vienetų grupėmis, net jei priklausomai nuo šaltinio taikomi skirtingi ekstrapoliacijos metodai. Galiausiai, pasirinkus valdos, būdingos veiklos ir vienetų sąvokas, nereikia atlikti potencialiai ginčytinų koregavimų, pvz., dėl daržų ir ūkinių gyvūnų auginimo privatiems tikslams ne žemės ūkio valdoje. Taikant šį principą lengviau palyginti šalių duomenis. Iš tiesų, sąsaja su fiziniais vienetais išreikštais statistiniais duomenimis, ypač svarbiais žemės ūkiui ir užtikrinančiais, kad apskaitos įrašai būtų vertinami nuosekliai, nes tokiu būdu apribojami koregavimai ar nestatistiniai taisymai, neabejotinai supaprastina ir pagerina skaičiavimus. Šie aspektai taip pat atitinka siekį RŽŪES teikti pirmenybę metodui „nuo atskira prie bendra“.

2.    Regionų žemės ūkio apibrėžimas

7.55.    Kiekvieno regiono žemės ūkio ekonominės veiklos rūšis apima visas valdas, kurių gamybos veiksniai yra tame regione. Dėl šio principo, atitinkančio gamybos vienetų rezidavimo vietos sąvoką, gali kilti problemų: paprastai žemės ūkio statistikoje valdos vieta apibrėžiama ne pagal gamybos veiksnių vietą, o pagal pagrindinės buveinės vietą. Šios dvi vietos ne visada sutampa ir tokie atvejai, tikėtina, bus vis dažnesni, nes valdos tampa vis didesnės. Todėl rengiant RŽŪES kai kurios valdos turėtų būti perskirstytos kitiems regionams, o kai kuriais atvejais – net suskaidytos. Tikėtina, kad tai bus sunkiai įgyvendinama praktiškai ir tokiais atvejais gali būti geriau taikyti tokią pat valdos vietą, kaip ir atliekant statistinius tyrimus. Tačiau šis pasiūlymas priklauso nuo dviejų sąlygų: pirma, vieta turi būti apibrėžiama vienodai visų šalies regionų atžvilgiu, antra – visų apskaitos įrašų vertė turi būti nustatoma pagal šaltinius, kurie valdų vietai apibrėžti taiko tas pačias taisykles.

3.    Žemės ūkio produkcijos vertinimas 

7.56.    Žemės ūkio produkcija apima tam tikrus augalininkystės produktus, kuriuos ta pati valda pakartotinai panaudoja tarpiniam vartojimui; daugiausia tai susiję su pašarams skirtais produktais. Visų pirma pasėlių regioninė produkcija dažnai gali būti nustatoma remiantis kiekviename regione nuimto derliaus kiekiu, o šio vertė savo ruožtu nustatoma pagal kainas. Tokiu atveju nustatoma visos produkcijos vertė, neatsižvelgiant į tai, ar ji skirta tiekti ne žemės ūkio rinkai, parduoti kitoms valdoms ar naudoti toje pačioje valdoje. Taigi kiekvieno regiono produkcija gaunama tiesiogiai, vadovaujantis ŽŪES ir RŽŪES principais. Kainos, pagal kurias nustatoma vienete suvartojamos produkcijos vertė, taip pat gali būti grindžiamos regioniniais duomenimis, atitinkančiais produkcijos pardavimo kainas. Vis dėlto vertinant produkciją (tiek rinkai tiekiamą (regiono) produkciją, tiek vienete suvartojamą produkciją) paprastai kyla sunkumų dėl regioninių kainų duomenų trūkumo. Todėl RŽŪES nustatant vienete suvartojamų produktų vertę kyla tokių pat sunkumų, kaip vertinant rinkai tiekiamų produktų vertę. Be abejo, tai negalioja atvejams, kai kiekių vertės neįmanoma nustatyti regionų lygmeniu. Paprastai tokiais atvejais galima taikyti tik metodą „nuo bendra prie atskira“, remiantis šalies lygmens vertėmis 4 .

7.57.    Kalbant apie gyvūnus (neatsižvelgiant į tai, ar jie priskiriami prie atsargų, ar prie ilgalaikio turto), reikėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

·su gyvūnais susijusių atsargų ir BPKF pokyčių vertinimą regionų lygmeniu (iš tiesų, abu šie srautai yra naudojami netiesiogiai apskaičiuojant produkciją);

·regionų tarpusavio prekybos gyvūnais vertinimą (ši prekyba taip pat naudojama netiesiogiai apskaičiuojant produkciją);

·gyvūnų importo ir eksporto srautų suskirstymą pagal regionus;

·tinkamą nuosavybės teisių perdavimo sąnaudų traktavimą;

·RŽŪES koregavimo pagal ŽŪES metodą.

7.58.    Tam tikrais atvejais gali būti pernelyg sudėtinga regionų lygmeniu netiesiogiai apskaičiuoti gyvūninę produkciją. Tuomet geriau apskaičiuoti produkciją pagal fiziniais duomenimis pagrįstą modelį ir tas gautas vertes koreguoti pagal ŽŪES vertes.

4.    Neatskiriama ne žemės ūkio nepagrindinė veikla 

7.59.    Neatskiriamą ne žemės ūkio nepagrindinę veiklą galima traukti į RŽŪES įvairiai, priklausomai nuo veiklos rūšies. Iš tiesų kai kurių rūšių ši nepagrindinė veikla, pvz., žemės ūkio produktų perdirbimas, dažnai sutelkta būtent regionuose. Tokiais atvejais vertinant produkciją (ir kiekius, ir kainas) galima remtis vietos statistiniais duomenimis. Šios produkcijos ŽŪES vertės faktiškai sutampa su RŽŪES vertėmis. Tačiau gali būti ir sudėtingesnių atvejų. Pavyzdžiui, kai kurios veiklos duomenų gali būti neįmanoma gauti iš regioninių šaltinių, ypač jei ta veikla nuo pat pradžių nebuvo sutelkta konkrečiame regione. Kitų rūšių veiklos regiono lygmens duomenys gaunami per statistinius tyrimus ar iš mikroekonominių sąskaitų (pvz., ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT)), tačiau nėra garantijos, kad šie duomenys regiono atžvilgiu reprezentatyvūs. Be to, duomenys gali būti seni ir gali nebūti šaltinių patikimai jiems atnaujinti. Galiausiai, retai turima regionų lygmens kokybinių rodiklių. Visais šiais atvejais RŽŪES vertės grindžiamos ŽŪES vertėmis ir dažnai reikia taikyti principu „nuo bendra prie atskira“ pagrįstus metodus.

5.    Tarpinis vartojimas

7.60.    RŽŪES tarpinis vartojimas apima valdų naudojamus žemės ūkio produktus, neatsižvelgiant į tai, ar jais tiesiogiai keičiasi to paties regiono savininkai, ar skirtingų regionų, ar tai vyksta per tarpininkus, kurie perima produktų nuosavybės teises prieš perpardavimą, arba ne, ir pan. Be to, kai kurie vienete suvartojami žemės ūkio produktai (paprastai – tam tikri pašarams naudojami augalai) taip pat traukiami į apskaitą kaip tarpinis vartojimas. Gyvūnų (net importuotų) įsigijimas neturi būti įtraukiamas kaip tarpinis vartojimas.

7.61.    Vienas iš žemės ūkio produktų tarpinio vartojimo regionų lygmeniu apskaičiavimo būdų – apskaičiuoti RŽŪES produkcijos ir kitoms ekonominės veiklos rūšims skirtos RŽŪES produkcijos dalies skirtumą pagal atskirus produktus 5 . Tačiau šiuo būdu nėra tiksliai nustatomas kiekvieno regiono žemės ūkio produktų tarpinis vartojimas, nes įtraukiami žemės ūkio produktai, skirti tarpiniam vartojimui kitų regionų valdose, bet neįtraukiami žemės ūkio produktai iš kitų regionų valdų. Todėl tarpinis vartojimas turi būti koreguojamas pagal ŽŪES vertes.

7.62.    Tarpinį vartojimą galima apskaičiuoti ir kitu būdu, naudojant ŪADT informaciją. Remiantis šiuo šaltiniu galima nustatyti žemės ūkio produktų tarpinio vartojimo vertę, neatsižvelgiant į tai, ar juos pardavė kitos valdos, ar jie gauti kitaip, pvz., importuoti. Tačiau ŪADT tarpiniam vartojimui tame pačiame ūkyje naudojami produktai traktuojami šiek tiek kitaip, todėl duomenis reikia koreguoti. Todėl tarpinis vartojimas taip pat turi būti koreguojamas pagal ŽŪES vertes.“

II PRIEDAS

II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

DUOMENŲ PERDAVIMO PROGRAMA

Kiekvienam produkcijos straipsniui (nuo 01 iki 18, įskaitant postraipsnius), reikia nurodyti vertę bazinėmis kainomis ir jos sudedamąsias dalis (vertė gamintojų kainomis, subsidijos produktams ir produktų mokesčiai).

Gamybos sąskaitos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) duomenys turi būti pateikiami dabartinėmis ir palyginamosiomis praėjusių metų kainomis.

Visos vertės turėtų būti išreikštos milijonais nacionalinės valiutos vienetų. Darbo sąnaudos turėtų būti išreikštos 1 000 darbo vienetų per metus (DVPM).

Regionų žemės ūkio sąskaitų duomenys turi būti pateikiami tik dabartinėmis kainomis.

1.    Gamybos sąskaita

Ataskaitinių metų n duomenys

a

b

c

d

Straipsnis

Kintamųjų sąrašas

Metų n

lapkričio mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1

kovo mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
rugsėjo mėn.
(galutiniai ŽŪES duomenys)

Metų n+2
birželio mėn.
(RŽŪES)

01

GRŪDAI (įskaitant sėklas)

X

X

X

X

01.1

Kviečiai ir speltos

X

X

X

X

01.1/1

Paprastieji kviečiai ir speltos

—

—

X

X

01.1/2

Kietieji kviečiai

—

—

X

X

01.2

Rugiai ir kviečių ir rugių mišinys

X

X

X

X

01.3

Miežiai

X

X

X

X

01.4

Avižos ir vasarinių javų mišiniai

X

X

X

X

01.5

Grūdiniai kukurūzai

X

X

X

X

01.6

Ryžiai

X

X

X

X

01.7

Kiti javai

X

X

X

X

02

PRAMONINIAI AUGALAI

X

X

X

X

02.1

Aliejinių augalų sėklos ir aliejinių augalų vaisiai (įskaitant sėklas)

X

X

X

X

02.1/1

Rapsai ir aliejinių griežčių sėklos

—

—

X

X

02.1/2

Saulėgrąžos

—

—

X

X

02.1/3

Sojos

—

—

X

X

02.1/4

Kiti aliejinių augalų produktai

—

—

X

X

02.2

Baltymingi augalai (įskaitant sėklas)

X

X

X

X

02.3

Žaliavinis tabakas

X

X

X

X

02.4

Cukriniai runkeliai

X

X

X

X

02.5

Kiti pramoniniai augalai

X

X

X

X

02.5/1

Pluoštiniai augalai

—

—

X

—

02.5/2

Apyniai

—

—

X

—

02.5/3

Kiti pramoniniai augalai: kiti

—

—

X

—

03

PAŠARINIAI AUGALAI

X

X

X

X

03.1

Pašariniai kukurūzai

—

—

X

X

03.2

Pašariniai šakniavaisiai (įskaitant pašarinius runkelius)

—

—

X

X

03.3

Kiti pašariniai augalai

—

—

X

X

04

DARŽOVĖS IR SODO AUGALŲ PRODUKTAI

X

X

X

X

04.1

Šviežios daržovės

X

X

X

X

04.1/1

Žiediniai kopūstai

—

—

X

—

04.1/2

Pomidorai

—

—

X

—

04.1/3

Kitos šviežios daržovės

—

—

X

—

04.2

Augalai ir gėlės

X

X

X

X

04.2/1

Medelynų augalai

—

—

X

—

04.2/2

Dekoratyviniai augalai ir gėlės (įskaitant Kalėdų eglutes)

—

—

X

—

04.2/3

Sodiniai

—

—

X

—

05

BULVĖS (įskaitant sėklas)

X

X

X

X

06

VAISIAI

X

X

X

X

06.1

Švieži vaisiai

X

X

X

X

06.1/1

Desertiniai obuoliai

—

—

X

—

06.1/2

Desertinės kriaušės

—

—

X

—

06.1/3

Persikai

—

—

X

—

06.1/4

Kiti švieži vaisiai

—

—

X

—

06.2

Citrusiniai vaisiai

X

X

X

X

06.2/1

Saldieji apelsinai

—

—

X

—

06.2/2

Mandarinai

—

—

X

—

06.2/3

Citrinos

—

—

X

—

06.2/4

Kiti citrusiniai vaisiai

—

—

X

—

06.3

Atogrąžų vaisiai

X

X

X

X

06.4

Vynuogės

X

X

X

X

06.4/1

Desertinės vynuogės

—

—

X

—

06.4/2

Kitos vynuogės

—

—

X

—

06.5

Alyvuogės

X

X

X

X

06.5/1

Valgomosios alyvuogės

—

—

X

—

06.5/2

Kitos alyvuogės

—

—

X

—

07

VYNAS

X

X

X

X

07.1

Stalo vynas

—

—

X

—

07.2

Rūšinis vynas

—

—

X

—

08

ALYVUOGIŲ ALIEJUS

X

X

X

X

09

KITI AUGALININKYSTĖS PRODUKTAI

X

X

X

X

09.1

Augalinės medžiagos, daugiausia naudojamos pynimui

—

—

X

—

09.2

Sėklos

—

—

X

—

09.3

Kiti augalininkystės produktai: kiti

—

—

X

—



10

AUGALININKYSTĖS PRODUKCIJA (01–09)

X

X

X

X

11

GYVŪNAI

X

X

X

X

11.1

Galvijai

X

X

X

X

11.2

Kiaulės

X

X

X

X

11.3

Arkliai

X

X

X

X

11.4

Avys ir ožkos

X

X

X

X

11.5

Naminiai paukščiai

X

X

X

X

11.6

Kiti gyvūnai

X

X

X

X

12

GYVŪNINIAI PRODUKTAI

X

X

X

X

12.1

Pienas

X

X

X

X

12.2

Kiaušiniai

X

X

X

X

12.3

Kiti gyvūniniai produktai

X

X

X

X

12.3/1

Žaliavinė vilna

—

—

X

—

12.3/2

Šilkverpių kokonai

—

—

X

—

12.3/3

Kiti gyvūniniai produktai: kiti

—

—

X

—

13

GYVŪNINĖ PRODUKCIJA (11+12)

X

X

X

X

14

ŽEMĖS ŪKIO PREKIŲ PRODUKCIJA (10+13)

X

X

X

X

15

ŽEMĖS ŪKIO PASLAUGŲ PRODUKCIJA

X

X

X

X

15.1

ŽEMĖS ŪKIO PASLAUGOS

—

—

X

—

15.2

PIENO KVOTOS NUOMA

—

—

X

—

16

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJA (14+15)

X

X

X

X

17

NE ŽEMĖS ŪKIO NEPAGRINDINĖ VEIKLA (NEATSKIRIAMA)

X

X

X

X

17.1

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMAS

X

X

X

X

17.2

KITA NEATSKIRIAMA NEPAGRINDINĖ VEIKLA (PREKĖS IR PASLAUGOS)

X

X

X

X

18

ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIES PRODUKCIJA (16+17)

X

X

X

X



19

VISAS TARPINIS VARTOJIMAS

X

X

X

X

19.01

SĖKLOS IR SODMENYS

X

X

X

X

19.02

ENERGETIKA; TEPALAI

X

X

X

X

19.02/1

– Elektros energija

—

—

X

—

19.02/2

– Dujos

—

—

X

—

19.02/3

– Kitas kuras ir varomosios medžiagos

—

—

X

—

19.02/4

– Kita

—

—

X

—

19.03

TRĄŠOS IR DIRVOŽEMIO SAVYBES GERINANČIOS MEDŽIAGOS

X

X

X

X

19.04

AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS IR PESTICIDAI

X

X

X

X

19.05

VETERINARINĖS IŠLAIDOS

X

X

X

X

19.06

PAŠARAI

X

X

X

X

19.06/1

– Kitų žemės ūkio valdų tiekiami pašarai

X

X

X

X

19.06/2

– Pašarai, įsigyti ne iš žemės ūkio ekonominės veiklos rūšies subjektų

X

X

X

X

19.06/3

– Toje pačioje valdoje pagaminti ir suvartoti pašarai

X

X

X

X

19.07

MEDŽIAGŲ PRIEŽIŪRA

X

X

X

X

19.08

PASTATŲ PRIEŽIŪRA

X

X

X

X

19.09

ŽEMĖS ŪKIO PASLAUGOS

X

X

X

X

19.10

NETIESIOGIAI APSKAIČIUOTOS FINANSINIO TARPININKAVIMO PASLAUGOS (NAFTAP)

X

X

X

X

19.11

KITOS PREKĖS IR PASLAUGOS

X

X

X

X

20

BENDROJI PRIDĖTINĖ VERTĖ BAZINĖMIS KAINOMIS (18–19)

X

X

X

X

21

PAGRINDINIO KAPITALO VARTOJIMAS

X

X

X

X

21.1

ĮRANGA

—

—

X

—

21.2

PASTATAI

—

—

X

—

21.3

SODINIAI

—

—

X

—

21.4

KITA

—

—

X

—

22

GRYNOJI PRIDĖTINĖ VERTĖ BAZINĖMIS KAINOMIS (20–21)

X

X

X

X


2.    Pajamų formavimo sąskaita

Ataskaitinių metų n duomenys

a

b

c

d

Straipsnis

Kintamųjų sąrašas

Metų n

lapkričio mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
kovo mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
rugsėjo mėn.
(galutiniai ŽŪES duomenys)

Metų n+2
birželio mėn. (RŽŪES)

23

KOMPENSACIJA DARBUOTOJAMS

X

X

X

X

24

KITI GAMYBOS MOKESČIAI

X

X

X

X

25

KITOS SUBSIDIJOS GAMYBAI

X

X

X

X

26

GAMYBOS VEIKSNIŲ PAJAMOS (22–24+25)

X

X

X

X

27

LIKUTINIS PERTEKLIUS / MIŠRIOS PAJAMOS (22–23–24+25)

X

X

X

X

3.    Verslo pajamų sąskaita

Ataskaitinių metų n duomenys

a

b

c

d

Straipsnis

Kintamųjų sąrašas

Metų n

lapkričio mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
kovo mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
rugsėjo mėn.
(galutiniai ŽŪES duomenys)

Metų n+2
birželio mėn. (RŽŪES)

28

RENTA IR KITI NEKILNOJAMOJO TURTO NUOMOS MOKĖTINI MOKESČIAI

X

X

X

X

29

MOKĖTINOS PALŪKANOS

X

X

X

X

30

GAUTINOS PALŪKANOS

X

X

X

X

31

VERSLO PAJAMOS (27–28–29+30)

X

X

X

X

4.    Kapitalo sąskaitos elementai

Ataskaitinių metų n duomenys

a

b

c

d

Straipsnis

Kintamųjų sąrašas

Metų n

lapkričio mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
kovo mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
rugsėjo mėn.
(galutiniai ŽŪES duomenys)

Metų n+2
birželio mėn. (RŽŪES)

32

BPKF (ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI)

—

—

X

X

32.1

BPKF (SODINIAI)

—

—

X

—

32.2

BPKF (GYVŪNAI)

—

—

X

—

33

BPKF (NE ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI)

—

—

X

X

33.1

BPKF (MEDŽIAGOS)

—

—

X

—

33.2

BPKF (PASTATAI)

—

—

X

—

33.3

KITAS BPKF

—

—

X

—

34

BENDROJO PAGRINDINIO KAPITALO FORMAVIMAS (BE IŠSKAITYTINO PVM) (32+33)

—

—

X

X

35

GRYNOJO PAGRINDINIO KAPITALO FORMAVIMAS (BE IŠSKAITYTINO PVM)(34–21)

—

—

X

X

36

ATSARGŲ POKYČIAI

—

—

X

X

37

KAPITALO PERVEDIMAI

—

—

X

X

37.1

INVESTICINĖS DOTACIJOS

—

—

X

—

37.2

KITI KAPITALO PERVEDIMAI

—

—

X

—

5.    Žemės ūkio darbo sąnaudos

Ataskaitinių metų n duomenys

a

b

C

Straipsnis

Kintamųjų sąrašas

Metų n

lapkričio mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
kovo mėn.
(ŽŪES įverčiai)

Metų n+1
rugsėjo mėn.
(galutiniai ŽŪES duomenys)

38

VISOS ŽEMĖS ŪKIO DARBO SĄNAUDOS

X

X

X

38.1

NEAPMOKAMOS ŽEMĖS ŪKIO DARBO SĄNAUDOS

X

X

X

38.2

APMOKAMOS ŽEMĖS ŪKIO DARBO SĄNAUDOS

X

X

X

“

(1)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo  (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:02003R1059-20191113 ).
(2)    Jeigu atitinkamas pardavimas ir pirkimas vyko tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu.
(3)    Gyvūno įsigijimas niekada netraukiamas į apskaitą kaip tarpinis vartojimas (iš esmės tai nebaigtos gamybos įsigijimas, plg. 2.067) ir gyvūninė produkcija gali būti apskaičiuojama tik netiesiogiai, remiantis pardavimu, BPKF ir atsargų pokyčiais.
(4)    Atsižvelgiant į taikomą metodą, vieneto vidaus vartojimas turėtų būti koreguojamas pagal ŽŪES vertes.
(5)    Neįtraukiami importuoti žemės ūkio produktai (išskyrus gyvūnus).