EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 17

JOIN(2021) 3 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EMPTY

dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą​

I.Įvadas

Mūsų pasaulis išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kuriam būdingi dideli geopolitiniai ir ekonominiai galios pokyčiai. Nauji veikėjai įneša naują dinamiką. Galingiausių valstybių santykiuose ryškėja vis didesnė konfrontacija ir vienašališkumas. Konkuruojančios pasaulinės tvarkos vizijos ir darbotvarkės kelia iššūkių įtvirtintoms daugiašalėms taisyklėms ir organizacijoms. Vis dėlto didėjantiems pasauliniams iššūkiams įveikti reikalingas stipriau daugiašališkumu grindžiamas valdymas ir taisyklėmis pagrįstas tarptautinis bendradarbiavimas.

Dabartinė geopolitinė konkurencija neigiamai veikia pastangas skatinti taiką ir užkirsti kelią konfliktams: ji trukdo teikti humanitarinę pagalbą, mažina pasitikėjimą ir apsunkina visuotinių viešųjų gėrybių teikimą. Kyla grėsmė pagrindiniams tarptautinės teisės principams, žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei. Tokias vertybes puoselėjančių esamų institucijų pernelyg dažnai nepaisoma arba jų pagalba piktnaudžiaujama siekiant siaurų nacionalinių ar ideologinių interesų. Stiprūs nevalstybiniai subjektai, įskaitant skaitmenines platformas ir tarptautines įmones, ėmė formuoti tarptautines normas nesinaudodami įprastais kanalais. Piliečiai jaučiasi vis labiau atskirti nuo visų lygmenų valdymo. To rezultatas ‒ pasaulis, kuriame daugiau nenuspėjamumo ir nelygybės.

Vis dėlto COVID-19 krizė rodo, kad reikia daugiašalių sprendimų: ši didelė pasaulinė grėsmė suteikė ypač reikalingą postūmį pasaulio mastu koordinuotai reaguoti į krizę. 2020 metais visuotiniam atsakui ėmęsi vadovauti tarptautiniai forumai ir organizacijos pasiekė apčiuopiamų rezultatų: pavyzdžiui, įgyvendinta prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyva („ACT Accelerator“) ir jos pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonė (COVAX), taip pat G 20 atsako į pandemiją veiksmų planas 1 .

Natūralu, kad daugiašališkumas nuolat kinta. Nors ši sistema sudėtinga, ji duoda apčiuopiamos naudos visiems. Svarbių ir ilgalaikių pasiekimų pavyzdžiai yra tarptautinės žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės priemonės, Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir taisyklės, reglamentuojančios tarptautinę prekybą ir investicijas. Naujosios JAV administracijos sprendimas vėl prisijungti prie Paryžiaus susitarimo ir neišstoti iš Pasaulio sveikatos organizacijos yra sveikintinas žingsnis, suteiksiantis visa apimantį teigiamą postūmį ateinančiais metais pasiekti plataus užmojo daugiašalius tikslus.

Šis pasaulis, kuriame esama daug galios centrų, kelia didelį neatidėliotino atsako reikalaujantį iššūkį, kurį ES gali sėkmingai įveikti esant dviem sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė sistema tapo sąveikesnė, ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų ir svarbiausiais klausimais sudaryti bei stiprinti koalicijas su panašių pažiūrų partneriais. Daugiašališkumas buvo ir liks pagrindinis ES principas, kuris yra veiksmingiausia priemonė pasauliniams santykiams valdyti abipusiškai naudingu būdu. Tačiau negalime daugiašališkumo principo laikytis vieni ir vien todėl, kad taip reikia. Jis turi būti veiksmingas, sąžiningas ir duoti rezultatų, kurie būtų naudingi tiek ES, tiek pasauliniams interesams ir vertybėms. Tai reiškia, kad ES turi tvirtai laikytis savo principų ir veikti lanksčiai.

Todėl šiame bendrame komunikate:

·aiškiau apibrėžiama, ko ES siekia daugiašalės sistemos labui ir iš jos,

·išdėstoma, kaip ES gali pasiekti, ko nori, stiprindama sistemą ir savo gebėjimą pasiekti rezultatų, ir

·nurodoma, ką ES gali padaryti, kad veiksmingiau pasinaudotų savo galia.

Ko ES siekia. ES siekia skatinti pasaulinę taiką ir saugumą ir ginti pagrindines teises, visuotines vertybes ir tarptautinę teisę, kurie sudaro bendradarbiavimo tarp šalių ir tautų santykių pagrindą. Tam ir toliau bus skiriama daugiausia dėmesio siekiant įveikti klimato ir biologinės įvairovės krizes, keliančias grėsmę žmonijos egzistencijai, ir tai taip pat bus mūsų požiūrio į daugiašalę sistemą orientyras. ES ketina įgyvendinti bendradarbiavimu grindžiamus tobulinamojo atkūrimo koncepcijos sprendimus, kuriais siekiama stiprinti pasaulinį ekonomikos atsigavimą, šalinti nelygybę, skatinti darnų vystymąsi ir visuomenės sveikatą, skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės apsaugą. Šios pastangos neatsiejamos nuo labiau interesais grindžiamo požiūrio.

Kaip ES gali tai pasiekti. Daugiašalei tvarkai reikia suteikti naują postūmį, kad ji atitiktų savo paskirtį ir galėtų atlaikyti pasaulinius XXI amžiaus iššūkius ir prisitaikyti prie geopolitinės situacijos. Kad išliktų pagrįsta, ji turi tenkinti didėjančius piliečių poreikius, susijusius su skaidrumu, kokybe, įtraukumu ir rezultatyvumu. ES ir jos valstybės narės tvirtai remia ir toliau rems taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kurios pagrindas – Jungtinės Tautos. Vis dėlto pasaulis nebėra panašus į tą, kuris buvo prieš 75 metus, kai buvo įsteigtos Jungtinės Tautos. 2020 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų 75 metų sukakčiai skirto aukščiausiojo lygio susitikime 2 pradėtas procesas suteikia galimybę pagyvinti daugiašališkumą, kad jis taptų veiksmingesnis ir įtraukesnis. ES turėtų imtis aktyvių veiksmų, kuriais prisidedama prie Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus inicijuoto svarstymų šiuo klausimu proceso („Mūsų bendra darbotvarkė“). ES taip pat turėtų skatinti tokių pagrindinių institucijų, kaip PPO ir PSO, plataus užmojo modernizavimą ir inicijuoti naujų pasaulinių normų, tarptautinių standartų ir bendradarbiavimo sistemų tokiose srityse kaip skaitmeninės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, ir kitos naujos technologijos kūrimą.

Ką ES gali padaryti. ES požiūris į savo daugiašalį bendradarbiavimą turi būti griežtesnis ir strategiškesnis, ir ji turi prisidėti prie veiksmingos daugiašalių institucijų reformos. Tam reikia veiksmingesnių su bendrais prioritetais susijusių ES ir jos valstybių narių veiksmų koordinavimo mechanizmų ir didesnio noro naudotis ES kolektyvine galia propaguoti savo vertybes ir prioritetus užsienyje. ES veiksmingiau naudosis savo svertais: reguliavimo galia ir unikalia bendrąja rinka bei socialine rinkos ekonomika, savo, kaip pasaulyje pirmaujančios supergalingos prekybos partnerės, pozicija ir euro svarba 3 . ES sustiprins savo lyderystę ir pradės geriau naudotis savo gebėjimu suburti, sąžiningai tarpininkauti ir stiprinti ryšius. ES demokratinės ir reguliavimo srities stiprybės yra privalumai, padėsiantys kurti geresnį pasaulį, o jos, kaip taikos proceso dalyvės, patikimumas ir saugumo bei gynybos struktūros gali padėti remti daugiašales pastangas išlaikyti, palaikyti ir kurti taiką.

Tam, kad ES sėkmingai bendradarbiautų pasauliniu mastu, ji taip pat turi stiprinti partnerystes ir aljansus su trečiosiomis šalimis, daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis, taip pat kitais partneriais, visų pirma tais, kurių demokratinės vertybės ir prioritetai yra tokie patys. Tačiau kiekvienu konkrečiu klausimu, visų pirma dėl visuotinių viešųjų gėrybių, ES taip pat sieks bendro sutarimo su kitais subjektais.

ES gebėjimo būti pasaulinio masto veikėja didinimas taip pat reiškia, kad reikia užtikrinti ES išorės veiksmų ir jos vidaus politikos nuoseklumą. Siekiant, kad mūsų vaidmuo ir įtaka būtų kuo didesni, itin svarbu, kad ES pozicija pasauliniuose forumuose būtų vieninga ir nuosekli. Tam, kad ES vieningai pasiektų tikslą, ji turi veikti vieningai.

II.Daugiašalė sistema, atitinkanti paskirtį 

ES strateginiai interesai daugiašalėje sistemoje yra dvejopi. Viena vertus, ji turi išryškinti prioritetus, kurių ji nori siekti daugiašalėje sistemoje. Antra vertus, gerai veikianti daugiašalė sistema yra savarankiškas strateginis ES interesas.

1.    ES daugiašalės darbotvarkės krypties nustatymas (ko siekia ES)

ES turi apsibrėžti aiškesnius savo daugiašalių veiksmų strateginius prioritetus ir tikslus. Tai visiškai suderinama su daugiašališkumo siekiu, nes principai, kuriais grindžiama Europos Sąjunga, yra tokie patys kaip ir Jungtinių Tautų principai. ES tvirtai remia ne tik Jungtinių Tautų nustatytas, bet ir kitas tarptautines teisinės valstybės ir visuotines darbotvarkes, pavyzdžiui, žmogaus teisių ir lyčių lygybės darbotvarkę, Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus, pasaulinę biologinės įvairovės sistemą ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Jomis ES ir toliau vadovaujasi imdamasi vidaus ir išorės veiksmų.

I)Pasaulio saugumo didinimas

Pasaulyje, kuriame auga geopolitinė įtampa ir daugėja konfliktų bei grėsmių tarptautiniam ir regioniniam stabilumui, ES yra ypač suinteresuota stiprinti savo pastangas kartu su kitais partneriais užkirsti kelią konfliktams, propaguoti taiką ir saugumą, puoselėti pagrindines vertybes ir stiprinti savo gebėjimą imtis veiksmų. ES didelę svarbą teikia pasauliniam stabilumui ir geram valdymui, darniam vystymuisi, netrukdomam prekybos srautui ir tiekimo grandinėms, taip pat laisvam idėjų ir žinių judėjimui.

Savo politine įtaka, politika ir finansinėmis priemonėmis, be kita ko, patenkančiomis į bendros užsienio ir saugumo politikos sritį, ES prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo pagal Jungtinių Tautų Chartiją. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų pastangas, ES laikosi integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes – pradedant konfliktų prevencija ir baigiant krizių valdymu ir taikos kūrimu 4 .

ES taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais kovos su pasauliniu terorizmu 5 , smurtiniu ekstremizmu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais 6 , pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityse. Todėl šiomis aplinkybėmis ES turėtų naudotis visomis atitinkamomis ES saugumo sąjungos strategijoje nustatytomis priemonėmis.

Siekdama regione išsaugoti taiką, stabilumą ir daugiašalę tvarką, ES turėtų toliau stiprinti savo partnerystę su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), taip pat kitomis regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC) ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN).

Kartu ES turėtų būti Jungtinių Tautų reagavimo į konfliktus, kurie daro žalą civiliams gyventojams ir kelia grėsmę pasaulio saugumui ir stabilumui, veiksmų varomoji jėga. Nustatant tolesnius 2022–2024 m. ES ir Jungtinių Tautų prioritetus taikos operacijų ir krizių valdymo srityje, ES daugiausia dėmesio skirs kintančios pasaulinės padėties padarinių šalinimui ir bendradarbiavimo stiprinimui tokiose grėsmę keliančiose srityse, kaip klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas.

Itin svarbu, kad visi tarptautinės bendruomenės nariai laikytųsi tarptautinių ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo normų ir jas tinkamiau įgyvendintų, kartu užtikrindami, kad jos neatsiliktų nuo naujų technologinių pokyčių. Šiuo tikslu ES aktyviai gins savo saugumo interesus, kurie grindžiami daugiašaliais susitarimais. Ji įtvirtins su Iranu sulygto Bendro visapusiško veiksmų plano, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės ginklų neplatinimo sistemos elementų 7 , pasiekimus.

ES yra tikra Jungtinių Tautų ir regioninių organizacijų (pavyzdžiui, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) sąjungininkė paramos demokratijai ir žmogaus teisių, pagrindinių laisvių 8 bei pagarbos žmogaus orumui, įskaitant lyčių lygybę 9 , vaiko teises 10 ir LGBTIQ teises 11 , propagavimo ir apsaugos srityse. ES gins ir propaguos šiuos principus ir priešinsis mėginimams jiems pakenkti. Ji priešinsis bet kokiam mėginimui paneigti principą, pagal kurį visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios. ES vienysis su visais, kurie pasisako už demokratiją, teisę kreiptis į teismą ir atskaitingas bei įtraukias institucijas.

ES humanitarinė politika ir veiksmai grindžiami prielaida, kad pagrindinis koordinavimo vaidmuo ekstremaliųjų situacijų atveju tenka Jungtinėms Tautoms. Viena pagrindinių ES koncepcijų, atitinkanti jos, kaip pagrindinės paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėjos bei politikos formuotojos, poziciją 12 , yra humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos tarpusavio sąsaja. ES toliau aktyviai gins tarptautinę humanitarinę teisę, galimybę žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, nekliudomai ją gauti, ir principinį humanitarinės pagalbos teikimą.

II)Tobulinamojo atkūrimo koncepcija

COVID-19 pandemija parodė, kad pasauliniai iššūkiai yra tarpusavyje susiję. Pasaulinė sveikatos priežiūros sistema yra stipri tik tiek, kiek stipri yra silpniausia jos grandis. Neatsiejama veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią pandemijai ateityje ir užtikrinti geresnį pasirengimą, dalis yra kova su pasauliniu skurdu, nelygybe, klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu.

Pasauliui atsigaunant nuo šios krizės, ES pabrėžia tobulinamojo atkūrimo koncepcijos poreikį ir nuosekliai skatina priimti daugiašalius sprendimus, kuriais ne tik daugiausia dėmesio skiriama tvarių ir atsparių sistemų kūrimui – sveikatos priežiūros, transporto paslaugų ar pasaulinių tiekimo grandinių arba galimybės gauti prieinamą kokybišką išsilavinimą srityse, bet ir diegiamos žaliosios ir skaitmeninės investicijų sistemos ir užtikrinamas tvarus ilgalaikio vystymosi finansavimas. Dar viena neatsiejama veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti didesnį atsparumą būsimoms bet kokio pobūdžio krizėms, dalis yra kova su pasauliniu skurdu bei nelygybe ir parama žmogaus socialinei raidai.

Reaguodama į pandemiją, ES ėmėsi tarptautinio solidarumo ir bendradarbiavimo iniciatyvos sutelkdama pasaulio vadovus ir pilietinę visuomenę į įsipareigojimų telkimo konferenciją, kurios tikslas ‒ paskatinti mokslinių tyrimų finansavimą ir sudaryti sąžiningas ir vienodas sąlygas įsigyti vakcinų nuo COVID-19 ir diagnostikos bei terapijos priemonių. ES glaudžiai bendradarbiauja su programos „ACT Accelerator“ ir priemonės COVAX vykdytojais, siekdama užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų plečiamas saugių vakcinų nuo COVID-19 kūrimo, gamybos ir sąžiningo tiekimo mastas, ir ji teiks pagalbą savo partneriams pagal paramos vystymuisi programas. Šiuo požiūriu labai svarbu reformuoti ir sustiprinti Pasaulio sveikatos organizaciją bei jos vaidmenį koordinuojant pasaulinius veiksmus sveikatos srityje ir įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją 13 .

Pandemijos sukelta sunki ekonomikos krizė daro neigiamą poveikį pažangai, padarytai siekiant darnaus vystymosi tikslų. Visuotinis ekonomikos atsigavimas turi būti ekologiškas, skaitmeninis, įtraukus, teisingas ir tvarus. Jis turi padėti siekti darnaus vystymosi tikslų bei Paryžiaus susitarimo tikslų, išsaugoti biologinę įvairovę, natūralią gamtinę aplinką ir jos išteklius, taip pat kovoti su tarša. Todėl Komisija pateikė pasiūlymą dėl Visuotinio ekonomikos gaivinimo iniciatyvos, kuriame, siekiant užtikrinti, kad veiksmai po COVID-19 iš tiesų skatintų pokyčius, investicijos ir skolos mažinimas susiejami su Darbotvarke iki 2030 m. ES jau yra pradėjusi su daugiašaliais veiksmais, kuriais skatinamas tvarus finansavimas ir skolos mažinimas pagal esamas iniciatyvas, įskaitant G 20 ir Paryžiaus klubo skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvą (DSSI) ir naująją bendrą skolos tvarkymo sistemą, susijusį darbą.

Ekonomikos atsigavimas taip pat neatsiejamas nuo socialinio teisingumo, socialinės apsaugos ir deramo darbo. Tarptautinės darbo organizacijos nustatyti tarptautiniai darbo standartai yra išbandytas ir patikimas įtraukaus ekonomikos atsigavimo pagrindas, tačiau galima nuveikti daugiau siekiant skatinti visame pasaulyje ratifikuoti svarbias TDO konvencijas 14 . Be to, tinkamai veikiančiai pasaulio ekonomikai reikia daugiašalių taisyklių, pritaikytų prie XXI amžiaus realijų, kurios sudarytų sąlygas atvirai, sąžiningai ir taisyklėmis grindžiamai prekybai ir užtikrintų vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Siekiant, kad ekonomikos atsigavimas būtų teisingas ir tvarus, itin svarbu užtikrinti nuolatinį rinkų atvirumą, vengti prekybos konfliktų eskalavimo ir modernizuoti prekybos taisykles.

Europos žaliasis kursas yra ES ekonomikos augimo strategija, kurioje nustatytas tvaraus ekonomikos augimo ir visuotinio žaliojo ekonomikos atsigavimo modelis, kuris nė vieno nepalieka nuošalyje. Be to, ES toliau skatins kitus didinti savo klimato srities užmojus, įgyvendinti Paryžiaus susitarimo ir kitų aplinkos susitarimų, pavyzdžiui, Biologinės įvairovės konvencijos, tikslus iki amžiaus vidurio užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir iki 2030 m. biologinės įvairovės nykimą pakreipti priešinga kryptimi. Šiuo atžvilgiu svarbiausi momentai bus 2021 m. Jungtinių Tautų surengsimos Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija (COP 15) ir Klimato kaitos konferencija (COP 26), taip pat Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas maisto sistemų klausimais.

Dar vienas svarbus postūmis tvarioms investicijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ES šalyse partnerėse, visapusiškai dalyvaujant privačiajam sektoriui, yra ES išorės investicijų planas 15 ir naujoji Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) 16 . Kitas svarbus darnaus vystymosi veiksnys ir strateginės konkurencijos erdvė, tačiau kartu ir sritis, kurioje daugiašalis valdymas nėra pakankamas, yra skaitmeninimas. Pradėdama įgyvendinti Skaitmeninio dešimtmečio iniciatyvą, tarptautinio bendradarbiavimo ir partnerystės srityje ES pirmenybę teiks skaitmeninei transformacijai. Todėl ji toliau sieks, kad būtų nustatyti platesnio užmojo pasauliniai skaitmeninės ekonomikos standartai ir reguliavimo metodai (taip pat žr. p. 8). Šiuo atžvilgiu ES – pasaulio priešakyje rengiant paskirtį atitinkančius teisės aktus, skirtus visoms skaitmeninėms paslaugoms.

Galiausiai, siekiant teisingesnio pasaulio ir prisidedant prie ekonomikos augimo, inovacijų ir socialinio dinamiškumo, ypač didelę reikšmę turi visapusiška ir tinkamai valdoma migracijos politika. Komisijos naujas migracijos ir prieglobsčio paktas 17 suteikia tvirtesnį pagrindą tvariam ir ilgalaikiam atsakui migracijos ir prieglobsčio valdymo srityje, kuris visapusiškai grindžiamas Europos vertybėmis ir tarptautine teise ir įgyvendinamas palaikant tvirtesnę ir abipusiškai naudingą partnerystę su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tai bus daroma visapusiškai ir atsižvelgiant į ES ir šalių partnerių interesus. Kaip pasaulinė asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo srities lyderė, ES taip pat toliau bendradarbiaus su Jungtinėmis Tautomis ir šalimis partnerėmis, kad sustiprintų pasaulines pastangas šioje srityje.

2.    Daugiašalės sistemos stiprinimas (kaip ES gali tai pasiekti)

Tinkamai veikianti daugiašalė sistema yra ES savarankiškas strateginis interesas. Daugiašalės organizacijos turi ir toliau veiksmingai teikti visuotines viešąsias gėrybes. ES turėtų toliau remti būtinas daugiašalių institucijų reformas ir modernizavimą. 2019 m. birželio mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose išdėstytas strateginis požiūris į tai, kaip padėti stiprinti taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą ir jo institucijas: išsaugoti tai, kas veikia, reformuoti tai, ką reikia keisti, ir išplėsti pasaulinį valdymą į naujas sritis.

ES imsis veiksmų, kad užtikrintų iš tiesų įtraukų daugiašališkumą, kuomet atsižvelgiama į pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus, socialinių partnerių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti daugiašalės sistemos svarbą ir išsaugoti jos pagrįstumą.

Tarptautinių normų ir susitarimų laikymasis

ES padės įgyvendinti visas pagrindines tarptautines taisykles, kurios dera su jos prioritetais arba prie kurių ji yra prisijungusi.

ES yra itin suinteresuota užtikrinti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba būtų pajėgi atlikti savo vaidmenį didėjančios geopolitinės įtampos ir konkurencijos sąlygomis, kurios paralyžiuoja jos darbą ir trukdo jai atlikti savo funkcijas. ES pripažįsta, jog svarbu aktyviai ir nuosekliai palaikyti ryšius su Saugumo Tarybos narėmis. Užtikrindama, kad būtų visapusiškai laikomasi visų atitinkamų tarptautinės teisės principų, ES laikysis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtų ribojamųjų priemonių (sankcijų) ir jas įgyvendins, o prireikus taip pat toliau taikys savarankiškai nustatytas savo sankcijas ir toliau Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai reguliariai teiks plataus masto ES ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimo tarptautinės taikos ir saugumo srityje ataskaitas. Be to, ES imsis veiksmų, kuriais stiprinamas Jungtinių Tautų taikos stiprinimo komisijos patariamasis vaidmuo ir jos pačios bendradarbiavimas su šiuo organu.

ES sieks užtikrinti, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba veiktų rezultatyviau, veiksmingai ir patikimai spręstų su atitinkamomis teisėmis ir padėtimi konkrečiose šalyse susijusius teminius klausimus ir užtikrintų sinergiją su kitais daugiašaliais žmogaus teisių forumais. Siekdama išlaikyti Jungtinių Tautų žmogaus teisių mechanizmų vientisumą ir nepriklausomumą, ES skatins griežtinti viešą Žmogaus teisių tarybos narių pareigų vykdymo kontrolę ir rengti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje privalomas įsipareigojimų telkimo konferencijas, kuriose dalyvautų ir šalys kandidatės į Žmogaus teisių tarybos narius.

ES toliau rems tarptautines teismines, arbitražo ir vykdymo užtikrinimo įstaigas, kurios yra taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pagrindas, visų pirma Tarptautinį baudžiamąjį teismą, Jungtinių Tautų įsteigtą žmogaus teisių laikymosi užtikrinimo struktūrą, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismą, kiek tai susiję su jų jurisdikcija ir veiksmingumu 18 . 

ES ryžtingai priešinsis bet kokiam mėginimui pakenkti tarptautinei teisei ‒ ypač visuotinėms vertybėms, kuriomis grindžiamos Jungtinės Tautos ir tarptautinė humanitarinė teisė ‒ arba bandymams įsteigti lygiagrečiai veikiančias institucijas ar pasitelkti esamas institucijas siekiant nacionalinių ar ideologinių interesų, kurie prieštarauja bendrai gerovei. ES ragina visas valstybes visiškai ir laiku sumokėti nustatytus įnašus tarptautinėms organizacijoms. Organizacijos, kurios yra itin svarbios užtikrinant tarptautinės teisės ir įsipareigojimų laikymąsi, turi būti tinkamai finansuojamos.

Daugiašalių organizacijų reforma, kuria siekiama, kad jos atitiktų savo paskirtį

Dabartinėmis aplinkybėmis itin svarbu, kad daugiašalė sistema būtų veiksminga ir nuosekli tam, kad ji būtų patikimai valdoma ir tvariai finansuojama ir kad būtų užtikrinama visuotinių vertybių ir tarptautinės teisės apsauga.

Tolesnė veikla, susijusi su Jungtinių Tautų 75-osiomis metinėmis, įskaitant deklaracijos dėl sukakties paminėjimo įgyvendinimą, yra unikalus momentas užtikrinti tikrą atsinaujinimą. ES tikisi bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi A. Guterresu vykdant plataus masto įtraukų konsultacijų procesą, o jį užbaigus 2021 m. rugsėjo mėn. jis pateiks ataskaitą. Tam, kad Jungtinės Tautos vieningai pasiektų tikslą, reikia veiksmingai propaguoti taiką ir saugumą, žmogaus teises ir darnų vystymąsi, įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir remti bei veiksmingai stebėti tarptautinių susitarimų įgyvendinimą. ES struktūrizuos savo įsipareigojimus taip, kad padėtų Jungtinių Tautų agentūroms, fondams ir programoms veikti šia kryptimi, be kita ko, nuosekliau veikdama viduje, taip pat bendradarbiaudama su kitais pagalbos teikėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis finansų įstaigomis.

ES remia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pradėtą reformų procesą, kuriuo siekiama, kad Jungtinės Tautos atitiktų savo paskirtį 19 . ES padėjo užtikrinti, kad būtų priimtos Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kurios sudarė sąlygas pasiekti pažangą trijose reformos srityse – valdymo, taikos ir saugumo struktūros ir vystymosi sistemos. Atskaitingesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė Jungtinių Tautų sistema bus naudinga visiems. Todėl ES yra pasirengusi padėti spręsti likusius uždavinius, imtis įgyvendinimo priemonių ir daryti poveikį vietoje, be kita ko, pasitelkiant Jungtinių Tautų nuolatinius koordinatorius. Siekiant užtikrinti, kad XXI amžiuje Jungtinės Tautos galėtų iš tiesų vykdyti savo Chartijoje nustatytas funkcijas, bus itin svarbu suteikti naują postūmį Generalinei Asamblėjai ir įgyvendinti visapusišką Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos reformą.

Modernizuotis ir vykdyti reformas taip pat labai svarbu konkrečiose Jungtinių Tautų agentūrose ir tarptautinėse organizacijose. Todėl ES vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos stiprinimo procesui, kuris grindžiamas konkrečiu pasiūlymu stiprinti jos tarptautinį pasirengimą ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas pajėgumus. Turime užtikrinti, kad PSO būtų suteikti platesni ir savarankiškesni įgaliojimai ir kad jai būtų skiriama adekvačių bei tvarių išteklių jiems įgyvendinti. Be to, ES vadovauja iniciatyvai reformuoti ir modernizuoti visas Pasaulio prekybos organizacijos funkcijas 20 , kad pasaulinėje prekybos sistemoje būtų užtikrintas stabilumas, tikrumas ir teisingumas 21 . PPO reforma bus itin svarbi sudarant palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui nuo pandemijos, siekiant tvarumo tikslų ir rengiant dabartiniam skaitmeniniam pasauliui aktualesnes prekybos taisykles.

Tarptautinės finansų įstaigos, visų pirma Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas, keičia savo valdymo struktūrą, kad būtų geriau atsižvelgiama į dabartinę pasaulio ekonomiką: didina besivystančių ir besiformuojančių šalių narių kvotas ir balsavimo teisių apimtį ir savo darbe daugiausia dėmesio skiria dabartiniams iššūkiams 22 . ES pritaria šių institucijų modernizavimui, kuriuo siekiama, kad jos būtų skaidresnės ir veiksmingesnės. Kartu ES turėtų veiksmingiau išnaudoti kolektyvinę savo valstybių narių įtaką šiuose forumuose, siekdama didinti jų indėlį į tobulinamojo atkūrimo koncepciją pasauliniu mastu, laikantis vieningos pozicijos ir pereinant prie nuoseklesnio išorės atstovavimo 23 . Be to, su tarptautinėmis finansų įstaigomis glaudžiai bendradarbiaus Europos finansų įstaigos, visų pirma EIB ir ERPB, paisydamos būsimos Europos vystymosi finansinės struktūros.

Daugiašališkumo principo taikymas naujiems pasauliniams klausimams

ES yra suinteresuota išplėsti tarptautines normas, standartus ir pasaulinį bendradarbiavimą prioritetinėse srityse, kuriose pasaulinis valdymas yra ribotas arba jo visai nėra arba kuriose jį reikia stiprinti, pavyzdžiui, demokratijos, teisinės valstybės, tarptautinio apmokestinimo, skaitmeninio bendradarbiavimo, vartotojų apsaugos, aplinkos būklės blogėjimo, vandenynų, gamtos išteklių valdymo ir žaliavų saugumo bei tvarumo, taip pat žaliųjų technologijų ir atsinaujinančiosios energijos srityse.

Šiuo tikslu ES toliau aktyviai bendradarbiaus reguliavimo srityje, be kita ko, tarptautines normas nustatančiose organizacijose, kad naudodamasi savo finansiniais ir reguliavimo įgaliojimais padėtų formuoti pasaulines normas ir standartus. Paminėtini tokių iniciatyvų pavyzdžiai yra Pasaulinė partnerystė dirbtinio intelekto klausimais (GPAI) 24 , Europos Tarybos dirbtinio intelekto ad hoc komitetas (CAHAI), tarptautinė tvaraus finansavimo platforma 25 , 2020 m. G 7 aukšto lygio transporto principai reaguojant į COVID-19, plataus užmojo koalicija dėl biologinės įvairovės, pasaulinė koalicija dėl Atvirosios jūros sutarties 26 ir pasauliniai žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansai.

Naujų skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, poveikio klausimas turi būti sprendžiamas pasauliniu mastu, visapusiškai paisant į žmogų orientuotos ir įtraukios skaitmeninės transformacijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų ir taikant platesnio užmojo visuotinius standartus ir taisykles. Šiuo atžvilgiu ES galiojančių šiuolaikinių privatumo taisyklių ir neseniai pasiūlyto Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto tikslas – sukurti saugią interneto aplinką piliečiams ir skatinti inovacijas, augimą ir konkurencingumą bendrojoje rinkoje. Imdamasi veiksmų daugiašaliuose forumuose, ES turės rasti subtilią pusiausvyrą tarp poreikio išlaikyti technologinį suverenumą ir išsaugoti interneto atvirumą bei puoselėti pagrindines teises. Šiuo tikslu nuolatinių skaitmeninio valdymo problemų sprendimo srityje ji turi bendradarbiauti su visais tarptautiniais partneriais. Tai apima skaitmeninio sektoriaus apmokestinimą, duomenų apsaugą ir privatumą, kovą su dezinformacija ir neteisėtu turiniu internete, 5G ryšį, interneto valdymą, kibernetinį saugumą, skaitmeninius finansus, įskaitant mokėjimus ir kriptovaliutas, ir e. valdžią, t. y. sritis, kur dabartinės taisyklės yra nepakankamos.

Šiuo tikslu ES propaguos savo politiką ir reguliavimo metodus, įskaitant asmens duomenų apsaugą, laisvą duomenų judėjimą užtikrinant pasitikėjimą, tinklo neutralumą ir skatinimą laikytis etikos principų, kiek tai susiję su į žmogų orientuotu ir patikimu dirbtiniu intelektu 27 . ES taip pat imsis veiksmų daugiašaliuose forumuose, kad būtų kovojama su tokiais piktnaudžiavimo atvejais, kaip neproporcinga vyriausybių prieiga prie asmens duomenų 28 . Galiausiai ES padės ieškoti bendrų sprendimų esamuose forumuose, pavyzdžiui, tęsiant G 20 ir EBPO darbą, kurio tikslas – bendru pasauliniu sutarimu išspręsti skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo klausimą.

Prieiga prie kosminės erdvės ir naudojimasis ja taip pat turėtų būti nustatomi tarptautinėmis taisyklėmis ar standartais ir taikant valdymo sistemą, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį, tvarų, atsakingą ir taikų kosmoso naudojimą.

Veiksmai: ×Aktyviai dalyvauti svarstymų procese po Jungtinių Tautų 75 metų sukakties paminėjimo, siekiant remti pastangas suteikti naują postūmį veiksmingam ir įtraukiam daugiašališkumui, nė vieno nepaliekant nuošalyje. ×Remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus vykdomą reformų procesą, įskaitant požiūrį „vieningos Jungtinės Tautos“ šalies lygmeniu, visų pirma bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų nuolatiniais koordinatoriais ir šalių grupėmis. ×Remti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus veiksmų taikai palaikyti iniciatyvą atnaujinant ES ir Jungtinių Tautų partnerystę krizių valdymo ir taikos operacijų srityje ir ieškant galimybių užmegzti naujų partnerysčių, įskaitant ES, Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimą. ×Prisidėti prie Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus raginimo pasauliniu mastu nutraukti karo veiksmus, taikant naują ES tarpininkavimo koncepciją, kuria remiamas daugiašalis atsakas į kylančias ar besitęsiančias krizines situacijas. ×Vadovauti iniciatyvai reformuoti Pasaulio sveikatos organizaciją ir Pasaulio prekybos organizaciją ir remti tą iniciatyvą. ×Vadovauti iniciatyvai didinti tarptautinio masto užmojus rengiantis 2021 m. Jungtinių Tautų surengsimai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai (COP 15) ir Klimato kaitos konferencijai (COP 26). ×Su Jungtinių Tautų vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru užmegzti metinį strateginį dialogą žmogaus teisių politikos ir bendradarbiavimo šioje srityje klausimais. ×Užbaigti ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos procesą. ×Sustiprinti ES propagavimo veiklą ir veiksmus, kuriais remiamas tarptautinės humanitarinės teisės ir humanitarinių principų laikymasis. ×ES paramą suderinti su įgyvendinimu reformų, kurios didina atvirumą, skaidrumą, atskaitomybę, veiksmingumą ir rezultatyvumą visose daugiašalėse institucijose, įskaitant pridėtinių išlaidų racionalizavimą, standartų derinimą, bendradarbiavimo metodus, gerą valdymą ir sistemos skaidrumą, pakankamą ES matomumą, taip pat novatoriškų ir supaprastintų finansavimo metodų taikymą. ×Aktyviau dalyvauti tarptautinėje techninės standartizacijos veikloje ir prisidėti prie naujų normų nepakankamai reguliuojamose srityse kūrimo, inter alia, prisidedant prie norminės bazės, reglamentuojančios į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto technologijas, rengimo. ×Prisidėti prie naujas ginklų technologijas ir naujus karo aspektus, pavyzdžiui, kibernetinę erdvę ir kosminę erdvę, reglamentuojančios norminės bazės rengimo.

III.Stipresnė Europa ‒ daugiašalės sistemos partnerė (ką ES gali padaryti)

ES strateginis ateities tikslas ‒ geriau išnaudoti savo vaidmenį ir indėlį į daugiašalę sistemą, kad būtų veiksmingiau siekiama jos interesų ir ginamos jos vertybės.

ES ir jos valstybės narės yra pagrindiniai subjektai, dalyvaujantys daugiašalėje sistemoje ir į ją įnešantys savo indėlį. ES valstybės narės skiria maždaug ketvirtadalį Jungtinių Tautų tiek įprasto, tiek taikos palaikymo biudžeto lėšų ir daugiau kaip 30 % viso vystymosi, taikos kūrimo ir humanitarinės veiklos finansavimo (pagrindinio ir savanoriško) 29 . Tarptautinio valiutos fondo Vykdomojoje valdyboje ES valstybės narės turi 26 % balsavimo teisių, t. y. jų įnašai sudaro trečdalį TVF išteklių. ES ir jos valstybės narės teikia daugiau kaip 25 % įvairių Pasaulio banko filialų kapitalo ir daugiau kaip 30 % patikos fondo įnašų.

I)ES veiksmų nuoseklumo didinimas ir koordinavimo stiprinimas

ES ir jos valstybės narės kartu daro didžiulę įtaką daugiašalėje sistemoje, kur jos veiksmingai taiko koordinavimo mechanizmus ir kaip 27 valstybių blokas išnaudoja atstovavimo ir finansavimo pajėgumus, ir taip padeda įgyvendinti ES politinius tikslus, puoselėti vertybes ir atlikti tarptautinius standartus nustatančio subjekto vaidmenį. Vis dėlto taip yra ne visose srityse, todėl kai kuriais atvejais ES kolektyviai neišnaudoja visų savo pajėgumų.

Kad ši kolektyvinė įtaka būtų kuo didesnė, ES turėtų toliau didinti savo veiksmų nuoseklumą, vienybę ir solidarumą daugiašaliuose forumuose 30 . ES ir jos valstybės narės turi derinti savo pozicijas, veiksmus ir komunikaciją ir veikti vieningai pagal Sutartis.

Tuo tikslu ES ir jos valstybės narės turi tinkamiau keistis informacija, konsultuotis ir koordinuoti veiksmus, be kita ko, daugiašalių organų, kuriuose Sąjungai nėra atstovaujama, valdymo organuose ir valdybose. Pavyzdžiui, ES turėtų stengtis visose tarptautinėse finansų įstaigose įdiegti koordinavimo mechanizmus, panašius į tuos, kurie jau veikia Tarptautiniame valiutos fonde.

Kadangi 2022 metais (iki bent 2025 m.) ES valstybių narių Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje turėtų sumažėti iki dviejų, pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingo ES bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba susijusiais klausimais užtikrinimui. Tai turėtų papildyti veiksmus, kuriais nuolat stiprinamas ES valstybių narių, kurios yra Saugumo Tarybos narės, nuolatinis ar nenuolatinis tarpusavio bendradarbiavimas, ir suteikti galimybę ES šiame organe propaguoti savo poziciją.

Atsižvelgiant į tai, kad neretai ekonomikos, politikos ir saugumo sritys yra viena nuo kitos priklausomos, reikia geriau koordinuoti įvairių sričių politiką visais lygmenimis. Be to, ES turėtų pasinaudoti savo, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pasaulinės lyderės, vaidmeniu siekdama užtikrinti, jog daugiašaliai veiksmai būtų grindžiami geriausiais moksliniais įrodymais 31 .

II)Vieningos pozicijos laikymasis

Labai svarbu, kad ES galėtų aktyviai dalyvauti, būti veiksmingai atstovaujama ir laikytis vieningos pozicijos. ES pasižymi visomis būtinomis savybėmis, leidžiančiomis jai būti visateise tarptautinių organizacijų nare arba dalyvauti jų veikloje daugiau teisių turinčios stebėtojos teisėmis 32 . Siekiant užtikrinti, kad ES laikytųsi vieningos pozicijos ir imtųsi veiksmų jos kompetencijai priklausančiais klausimais, ES išorės atstovavimo tarptautinėse organizacijose funkcija pavesta Europos Komisijai 33 , o bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais ‒ vyriausiajam įgaliotiniui, taip pat jų vardu veikiančioms ES delegacijoms.

Siekdami, kad būtų tinkamiau formuojama ES pozicija, kurios turi būti laikomasi tarptautiniuose forumuose, be kita ko, siekdami suteikti ES atstovams daugiau taktinio lankstumo, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis tikslingiau naudosis savo įgaliojimais imtis iniciatyvos. Be to, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau priimti sprendimus, Taryba taip pat turi taikyti Sutarties nuostatas, kurios bendros užsienio ir saugumo politikos srityje numato konstruktyvaus susilaikymo galimybę ir sudaro sąlygas sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma 34 . Tai ypač svarbu reaguojant į tarptautinės teisės, be kita ko, tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimus. Toks požiūris taip pat leistų ES greičiau ir veiksmingiau reaguoti į tuos pažeidimus nustatant savo sankcijas. Svarbus žingsnis stiprinant mūsų kolektyvinius veiksmus šioje srityje yra ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo 35 nustatymas.

Daugeliu atvejų dėl įvairių priežasčių ES nėra visateisė tarptautinių organizacijų narė. Tai nesutrukdė rasti oficialių praktinio pobūdžio sprendimų, pavyzdžiui, dalyvauti organizacijų veikloje stebėtojos teisėmis arba su valstybėmis narėmis ir (arba) atitinkamomis organizacijomis ir jų nariais netgi sudaryti pragmatiškus ad hoc praktinius susitarimus, kuriais ES ir jos atstovams numatoma galimybė veiksmingai įsitraukti į veiklą ir veikti peržengiant oficialaus jos statuso apibrėžtas ribas. ES yra pripažįstama kaip patikima bei konstruktyvi partnerė ir sandorių šalis. Naujausias pavyzdys – 2020 m. gegužės mėn. Pasaulio sveikatos asamblėja, kurioje ES, nors ir nėra narė, ėmėsi iniciatyvos dėl Rezoliucijos dėl reagavimo į COVID-19. Vis dėlto kitais svarbiais atvejais tokių praktinių susitarimų arba nėra, arba jie yra nepagrįstai varžantys, pasenę arba neleidžia Komisijai ir (arba) vyriausiajam įgaliotiniui veiksmingai pasisakyti ES vardu jos kompetencijai priklausančiais klausimais. Vienas iš pavyzdžių ‒ Maisto ir žemės ūkio organizacija, kurioje ES gebėjimą veiksmingai veikti silpnina Sutarčių neatitinkantys pasenę praktiniai susitarimai su valstybėmis narėmis. Todėl ES turėtų skubiai kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar jos statusą konkrečioje tarptautinėje organizacijoje, fonde ar programoje reikia pritaikyti prie ES sutarčių arba atnaujinti atsižvelgiant į jas, ir imtis būtinų veiksmų, kad toks pritaikymas arba atnaujinimas būtų atliktas.

III)Daugiašalės sistemos finansavimas

Kalbant apie daugiašalės sistemos finansavimą pasauliniu, regioniniu ir šalių lygmenimis, Europa, kaip komanda 36 , gali veiksmingiau išnaudoti kolektyvinių ES ir valstybių narių įnašų poveikį – tai gali padėti įgyvendinti sutartus politikos prioritetus, susieti įnašus su šiais tikslais ir prisidėti prie didesnio veiksmų nuoseklumo tarptautiniuose forumuose. ES turėtų ir toliau aiškiai nurodyti, ko ji tikisi iš savo partnerių, ir geriau pasinaudoti šiuo svertu. Tai reiškia, kad prireikus ES turėtų būti pasirengusi savo finansavimą pritaikyti prie konkrečių daugiašalių iniciatyvų arba organizacijų atsižvelgdama į tai, kaip jos padeda įgyvendinti šiuos politikos prioritetus. Apskritai turėtų būti užtikrinamas ES paramos matomumas.

IV)ES dalyvavimas daugiašalių institucijų veikloje

Kalbant apie vadovaujamas pareigas daugiašalėse organizacijose, ES turėtų remti kandidatus, atitinkančius aukščiausius profesinius, valdymo, etikos ir politinius standartus. Kartu būtinai reikia laikytis labiau koordinuoto ir strategiškesnio požiūrio ir geriau keistis informacija, be kita ko, su trečiųjų šalių partneriais. Tai taikoma ir rinkimams į Jungtinių Tautų organus, pavyzdžiui, Žmogaus teisių tarybą. Konsultacijos Taryboje turėtų būti suintensyvintos. Be to, ES turėtų siekti visais lygmenimis plėtoti savo darbuotojų mainų ir dalyvavimo tarptautinėse organizacijose politiką.

V)Aljansai, partnerystės ir regioninis bendradarbiavimas

 
Aplinkoje, kurioje esama vis daugiau galios centrų ir stiprėja tarpusavio priklausomybė, ES pripažįstama kaip stabili bei nuspėjama partnerė ir kaip aktyvi taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos gynėja ir propaguotoja.

Dabartinėmis aplinkybėmis reikia aiškesnio ir geriau suformuluoto strateginio požiūrio į bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais. ES turėtų siekti užmegzti tokias partnerystes ne tik tam, kad įgyvendintų savo prioritetus, bet ir tam, kad bendromis pastangomis rastų tvarių pasaulinių problemų sprendimų, grindžiamų ne stipriausiojo teise, o teisinės valstybės principu. ES turi įvairinti savo dalyvavimą pasaulinėje arenoje išnaudodama bendradarbiavimo daugiašaliuose forumuose potencialą vadovaujantis šiais principais:

·Glaudesnis bendradarbiavimas su panašių pažiūrų partneriais siekiant apginti visuotinius principus ir taisykles. ES geriau derins pastangas su visais suinteresuotaisiais partneriais gindama daugiašalę acquis 37 , visų pirma demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, įskaitant galimybę trečiosioms šalims prisidėti prie ES pareiškimų daugiašalėse organizacijose ir forumuose. Nedelsdami bendradarbiausime su partneriais, kurie vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis ir principais kaip ir mes, kad sustiprintume demokratines institucijas, kovotume su korupcija, autoritarizmu ir žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje ir propaguotume bendrą darbotvarkę, grindžiamą demokratija, žmogaus teisėmis, lygybe ir teisine valstybe. Šiuo atžvilgiu teigiamą postūmį suteikia tai, kad JAV pradėjo veikti nauja administracija 38 , ir ES turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis atkurti savo santykius su JAV ir išsaugoti tvirtus ryšius, pavyzdžiui, su Jungtine Karalyste. Galiausiai tarptautinių finansų įstaigų valdybose taip pat pasinaudosime tuo, kad ES valstybės narės priklauso įvairioms regioninėms grupėms, kad būtų galima su suinteresuotaisiais partneriais nuolat užsibrėžti bendrus tikslus.

·Bendradarbiavimas sprendžiant konkrečius klausimus ir bendros iniciatyvos. ES išplės savo pasaulinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiamos tarpvalstybinės problemos tokiose srityse, kaip sveikata, saugumo grėsmės, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, arba kitose bendro intereso srityse, pavyzdžiui, švietimo, jaunimo, mokslo, technologijų ir inovacijų 39 . Tiekimo grandinės sutrikimai pandemijos metu parodė jūrų kelių svarbą pasaulio ekonomikai. ES bendradarbiaus su partneriais siekdama skatinti laikytis pagrindinių jūrų laivybos, saugumo ir saugos, taip pat vandenynų apsaugos principų.

·Partnerystės ir bendradarbiavimo su regioninėmis organizacijomis įvairinimas. ES užtikrins geresnį ir nuoseklesnį strateginį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis bei subregioninėmis organizacijomis, visų pirma kai bus parengta strateginė programa arba tarptautinis susitarimas, reglamentuojantis tarptautinį bendradarbiavimą. Tai aktualu kalbant apie santykius ne tik su Afrikos Sąjunga (įskaitant trišalio formato bendradarbiavimą, apimantį Jungtines Tautas), bet ir su, pavyzdžiui, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (OACPS) narėmis, su kuriomis kartu stengiamasi stiprinti daugiašališkumą. Kuo daugiau regioninės ir pasaulinės organizacijos dirba išvien, tuo visi kartu esame stipresni ir tuo patvaresnė tampa daugiašalė sistema. ES toliau skatins regioninį bendradarbiavimą per atitinkamas daugiašales regionines organizacijas ir daugiašales platformas, pavyzdžiui, Rytų partnerystę, Viduržemio jūros sąjungą ir Azijos ir Europos susitikimą.

·Aljansų kūrimas siekiant propaguoti standartus ir reguliavimo metodus. ES plėtos ir stiprins aljansus tarptautinėse standartų nustatymo institucijose 40 . Svarstydama arba priimdama naujas tarptautinį aspektą turinčias vidaus iniciatyvas, Komisija lygiagrečiai imsis veiksmų tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, ES sieks sukurti panašių pažiūrų šalių koaliciją į žmogų orientuoto ir taisyklėmis grindžiamo dirbtinio intelekto technologijų valdymo klausimu. Ji siūlys kuo anksčiau užmegzti ryšius su atitinkamais partneriais dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo.

 
Reikėtų apsvarstyti netradicinių koalicijų ir formatų galimybę, atsižvelgiant į patirtį, įgytą dalyvaujant tokiuose procesuose, kaip ES, Kinijos ir Kanados bendrai sušauktas ministrų susitikimas klimato politikos klausimais, Paryžiaus taikos forumas ir Bendrų finansų reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas. Itin didelę reikšmę formuojant įtraukų daugiašališkumą turi ir reformas skatina daugiašalės suinteresuotųjų subjektų – vyriausybių, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės ir mokslo bendruomenės – partnerystės. Pavyzdžiui, vakcinų nuo COVID-19 kūrimo ir platinimo klausimais ES bendradarbiavo su Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI) ir Pasaulinio vakcinacijos ir imunizacijos aljanso (GAVI) iniciatyva.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas kurti aljansus, ES aktyviau naudosis turimu 140 ES delegacijų tinklu ir bendradarbiaus su valstybių narių ambasadomis, kad įrodytų daugiašališkumo poreikį ir sutelktų paramą ES iniciatyvoms. Kitaip tariant, ES užtikrins didesnį savo daugiašalės ir dvišalės diplomatijos nuoseklumą, dvišalį bendradarbiavimą papildydama daugiašališkumo, o daugiašalį bendradarbiavimą ‒ dvišališkumo elementu. Daugiašalis aspektas turėtų būti sistemingiau integruotas į visus ES politinius dialogus su trečiosiomis šalimis, pradedant aukščiausiojo lygio susitikimais ir baigiant darbiniais ryšiais. ES aiškiai nurodys, kad ji tikisi, jog partneriai praktiškai įgyvendins bendrus įsipareigojimus, ir šiam tikslui siekti pasinaudos turimu tinklu ir poveikiu.  

Galiausiai ES toliau stiprins savo vaidmenį ir įtaką neoficialiuose daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, G 20 ir G 7, kad padidintų jų pajėgumą pasiekti rezultatų, nes jie formuoja bei stiprina daugiašalę darbotvarkę ir užtikrina stiprų atsaką į krizes ir priima konkrečius pasaulinio masto problemų sprendimus. Svarbiausias šios srities prioritetas – užtikrinti patikimą pasaulio ekonomikos ir sveikatos politikos koordinavimą, kuris padėtų, kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, įtraukus ir atsparus. 2021-ieji šiuose forumuose bus svarbūs metai, nes G 20 pirmininkaus Italija, o G 7 ‒ Jungtinė Karalystė, ir jos abi kartu rengs Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP 26). ES kartu su Italija prisidės prie 2021 m. gegužės mėn. vyksiančio pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo visuomenės sveikatos klausimais, skirto pasirengimui pandemijai stiprinti, organizavimo.

VI)Bendradarbiavimas su daugiašalėmis institucijomis

ES apsibrėš savo partnerystę su daugiašalėmis organizacijomis atsižvelgdama į jų dalyvavimą įgyvendinant visuotines darbotvarkes ir jų interesų derėjimą su ES interesais, taip pat į tų organizacijų gebėjimą juos įgyvendinti. ES ir daugelis daugiašalių organizacijų yra tikros sąjungininkės. Yra daug teigiamų pavyzdžių ir sričių, kuriose šios partnerystės padėjo formuoti pasaulinį valdymą, visų pirma įnešė pokyčių pasaulinės ekonominės ir finansų politikos koordinavimo, vystymosi, humanitarinės pagalbos, klimato kaitos, aplinkos, taikos ir saugumo srityse.

Daugiašaliai subjektai, visų pirma Jungtinių Tautų subjektai, yra pagrindiniai ES paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą įgyvendinantys subjektai. Jiems taip pat gali būti suteikta reikšmingų normų ir standartų nustatymo įgaliojimų, kokie aplinkos apsaugos susitarimų srityje yra suteikti Jungtinių Tautų aplinkos programai arba sąveikių ir atvirų interneto standartų nustatymo srityje ‒ Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai. Be to, jie gali būti svarbūs politikos ir strateginiai partneriai, su kuriais sprendžiami bendri prioritetiniai ir struktūriniai klausimai ‒ pavyzdžiui, su Pasaulio banku reguliariai palaikomas aukšto lygio dialogas. Taikos palaikymo ir kūrimo srityje tame pačiame karo veiksmų zonoje veikiančios ES krizių valdymo misijos bei operacijos ir Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia viena kitai strateginę, logistinę, medicininę ir saugumo paramą.

Pagrindinis tokių partnerysčių elementas bus aukšto lygio politinio dialogo užmezgimas. Pavyzdžiui, ES sieks stiprinti koordinavimą su Jungtinėmis Tautomis reguliariai rengdama vadovų susitikimus (ES ir Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimus), kurie yra analogiški jau įprastiems aukšto lygio kontaktams su Breton Vudso sistemos institucijų vadovais. Tuos veiksmus galėtų papildyti reguliaresnė ES prioritetinių sričių (pavyzdžiui, klimato ir aplinkos, skaitmeninių technologijų, žmogaus teisių ir vystymosi) politinio lygio apžvalga, papildanti esamas sistemas.

Daugiašales reformas ir veiksmingumą taip pat gali paskatinti naujo ES finansinio ciklo pradžia ir jo novatoriškos priemonės, pavyzdžiui, finansinės garantijos. Sudarydama programas pagal naująją Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), ES laikysis atitinkamos srities politika grindžiamo požiūrio ir daugiau dėmesio skirs tam, ką galima kartu pasiekti šalies, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis. Europos komandos 41 požiūris suteikia galimybę nustatyti bendrą darbotvarkę ir išnaudoti poveikį, kurį daro ES ir jos valstybių narių finansavimas, norminė galia ir aktyvus šalių bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, daugiašalėmis organizacijomis 42 ir kitais partneriais siekiant bendrų prioritetų šalies, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis.

Siekdama padidinti savo išorės veiksmų efektyvumą, ES sieks daugiašalei sistemai skiriamą savo finansavimą labiau suderinti su sutartais politikos prioritetais, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo prioritetus, kartu laikydamasi oficialios paramos vystymuisi teikimo kriterijų ir paramos vystymuisi veiksmingumo principų. Be to, ES toliau stengsis laikytis strategiškesnio požiūrio į kokybišką savanorišką pagrindinių Jungtinių Tautų fondų, programų ir specializuotų agentūrų bei kitų tarptautinių organizacijų finansavimą. Ji reguliariai ir strategiškai vertins pagrindinėms daugiašalėms organizacijoms, tarptautinėms finansų įstaigoms ir Jungtinių Tautų agentūroms, fondams ir programoms teikiamą finansavimą, kad nustatytų aiškesnius kiekvieno subjekto prioritetus ir juos atnaujintų, stebėtų jų įgyvendinimą ir padidintų jo matomumą 43 .

Veiksmai: ×Reguliariai rengti ES ir Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimus. ×Palaikyti ir toliau stiprinti metinį strateginį dialogą su pagrindinėmis Jungtinių Tautų agentūromis, fondais ir programomis bei Breton Vudso sistemos institucijomis. ×Sistemingai apibrėžti ES interesus ir prioritetus visose daugiašalėse organizacijose ir ES dalyvavimą grįsti jos strateginiais interesais bei dalyvavimu tose organizacijose, taip pat jų įgaliojimais ir galimybėmis įgyvendinti ES prioritetus. ×Remiantis ES nustatytais prioritetais įtraukti atitinkamas daugiašales organizacijas į Europos komandos iniciatyvų įgyvendinimą šalių, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis.

IV.Išvados

Europos Sąjungos ir jos piliečių taika ir gerovė priklauso nuo taikos ir gerovės likusiame pasaulyje, taip pat nuo sveikos planetos būklės. Šiems tikslams pasiekti būtina tinkamai veikianti, patikima ir veiksminga daugiašalė sistema.

Padėti suvaldyti globalizaciją ES geriausiai gali veikdama daugiašaliu lygmeniu, kai tik tai įmanoma, ir būdama pasirengusi veikti savarankiškai, jei tai būtina 44 . Tai mūsų darbo, kuriuo siekiama atviro strateginio savarankiškumo, esmė.

ES daugiašalio bendradarbiavimo principai: ·ES sieks atnaujinti taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą, kuris būtų parankus pasauliniam valdymui ir padėtų siekti ES bei pasaulinių interesų bei vertybių. ·ES gins visuotines vertybes ir tarptautinę teisę, įskaitant žmogaus teises, kurios yra šalių ir tautų bendradarbiavimo pagrindas, ir skatins vykdyti tokias pasaulines darbotvarkes, kaip Jungtinių Tautų darbotvarkė iki 2030 m. bei jos darnaus vystymosi tikslai, taip pat Paryžiaus susitarimas. ·ES propaguos savo strateginius prioritetus, visų pirma tokiose srityse, kaip žmogaus teisės, demokratinės vertybės ir teisinė valstybė, darnus vystymasis ir žmonių saugumas, klimato ir aplinkos apsauga ir skaitmeninės technologijos, ir visapusiškai pasinaudos savo politine, diplomatine ir ekonomine įtaka siekdama ginti savo interesus ir propaguoti savo vertybes. ·ES skatins atlikti daugiašalės sistemos reformą ir siekti jos veiksmingumo bei rezultatyvumo ir iš tiesų įtraukaus daugiašališkumo, kuomet vyriausybės, pilietinė visuomenė, privatusis sektorius, akademinė bendruomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai dirba išvien. ·ES sustiprins savo lyderystę ir pradės geriau naudotis savo gebėjimu suburti, sąžiningai tarpininkauti ir stiprinti ryšius, stiprins partnerystes ir aljansus su trečiosiomis šalimis, daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis ir sutvirtins koalicijas pagrindinių prioritetų klausimais. ·ES bus geriausia daugiašalių partnerių sąjungininkė, tačiau reikalaus nustatyti prioritetus taip, kad tai padėtų įgyvendinti transformaciją ir palaikyti tikrus strateginius santykius. ·ES užtikrins didesnį savo daugiašalės ir dvišalės diplomatijos nuoseklumą ir pasauliniuose forumuose veiks nuosekliai ir vieningai. Tam, kad ES vieningai pasiektų tikslą, ji turi veikti vieningai.

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis prašo Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinti šiame bendrame komunikate išdėstytą požiūrį ir dirbti kartu įgyvendinant ir peržiūrint jame numatytus veiksmus.

(1)

 Iš 15,9 mlrd. EUR, kurie surinkti per 2020 m. gegužės 4‒28 d. ES surengtą pasauliniam atsakui į koronaviruso grėsmę skirtų lėšų rinkimo akciją, valstybės narės, Komisija ir Europos investicijų bankas įsipareigojo skirti 11,9 mlrd. EUR. Programai „ACT Accelerator“ iš ES biudžeto skirta 1,4 mlrd. EUR. ES ir jos valstybės narės priemonei COVAX skyrė 853 mln. EUR. 

(2)

 Deklaracija dėl Jungtinių Tautų 75-ųjų metinių minėjimo, Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija A/RES/75/1.

(3)

 Komunikatas „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32).

(4)

 Kartu su Jungtinių Tautų misijomis Sahelyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Libijoje ir Vakarų Balkanuose vykdoma 13 iš 17 ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir operacijų, kurios padeda įgyvendinti Jungtinių Tautų pavestus įgaliojimus arba tiesiogiai prisideda prie jų įgyvendinimo.

(5)

Komunikatas „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“ (COM(2020) 795 final).

(6)

ES saugumo sąjungos strategija (COM(2020) 605 final, 2020 07 24).

(7)

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 2231 (2015). ES toliau rems tokias patikros organizacijas, kaip Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ar Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW).

(8)

2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas (JOIN(2020) 5, 2020 03 25).

(9)

Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas (JOIN(2020) 17 final, 2020 11 25); taip pat žr. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją.

(10)

ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija (COM(2020) 607 final, 2020 07 24); taip pat žr. rengiamą 2021‒2024 m. ES vaiko teisių strategiją.

(11)

Komunikatas „Lygybės Sąjunga. 2020‒2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020) 698 final, 2020 11 12).

(12)

2019 metais ES skyrė daugiau kaip 75,2 mlrd. EUR oficialiai paramai vystymuisi ir sutelkė beveik 2 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos operacijoms daugiau kaip 80 šalių. Apie 60 % ES metinio humanitarinės pagalbos biudžeto skiriama Jungtinių Tautų partneriams ir Raudonojo Kryžiaus bei Raudonojo Pusmėnulio judėjimui.

(13)

Ji apima naujų ligų bei zoonozinio ligų perdavimo atvejų aptikimo ir kontrolės gerinimą, visų pirma derinant veiksmus su Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija.

(14)

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimas „Bendra atsakomybė, pasaulinis solidarumas: reagavimas į COVID‑19 socialinį ir ekonominį poveikį “ (Shared responsibility, global solidarity: Responding to the socio-economic impacts of COVID-19).

(15)

COM(2018) 644 final, 2018 09 12.

(16)

COM(2018) 460, 2018 06 14.

(17)

Priimta 2020 m. rugsėjo 23 d.

(18)

Be to, ES toliau vadovaus iniciatyvai įsteigti Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos Daugiašalį investicinių ginčų teismą.

(19)

Pavyzdžiui, ES rems Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pastangas gerinti pasaulinį skaitmeninį bendradarbiavimą. Žr. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus skaitmeninio bendradarbiavimo veiksmų planą.

(20)

Žr. 2021 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą dėl prekybos politikos ir jo priedą „PPO pertvarka. Tvarios ir veiksmingos daugiašalės prekybos sistemos kūrimas“.

(21)

Šiuo atžvilgiu taip pat bus svarbi Pasaulio muitinių organizacijos reforma.

(22)

Pavyzdžiui, Pasaulio banko grupės iniciatyvos „Umbrella 2.0“ programų patikos fondų reforma ir idėja patikos fondų ir finansų tarpininkų fondų portfelį formuoti iš mažesnio skaičiaus, bet stambesnių iniciatyvos „Umbrella 2.0“ programų.

(23)

Darnesnio išorės atstovavimo euro zonai tarptautiniuose forumuose veiksmų planas (COM(2015) 602 final, 2015 10 21).

(24)

Reguliuoja atsakingą dirbtinio intelekto plėtojimą ir naudojimą, grindžiamą žmogaus teisėmis, įtrauktimi, įvairove, inovacijomis ir augimu.

(25)

Suteikia galimybę politikos formuotojams aptarti standartų nustatymą ir nustatyti investicijų į ekologišką veiklą skatinimo geriausios praktikos pavyzdžius.

(26)

ES ragina 2021 metais pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją sudaryti tarptautinį susitarimą dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės.

(27)

Konkretus pavyzdys: Komisija kartu su Jungtinių Tautų tarpregioninio nusikalstamumo ir justicijos mokslinių tyrimų institutu (UNICRI) pradės įgyvendinti specialų projektą, kuriuo siekiama parengti visuotinį praktinių gairių rinkinį, taikomą etiškam aukštos kokybės dirbtiniam intelektui, gebančiam praktiškai įgyvendinti etikos principus teisėsaugos srityje.

(28)

Europos duomenų strategija (COM(2020) 66 final, 2020 02 19).

(29)

27 ES valstybių narių įnašai sudaro 23,94 proc. įprastinio Jungtinių Tautų biudžeto ir 23,8 % 2019–2021 m. trejų metų taikos palaikymo biudžeto.

(30)

Šis bendradarbiavimas yra reikalavimas, kylantis iš lojalaus bendradarbiavimo pareigos pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį arba Tarybos sprendimų, priimtų pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį, o BUSP srityje – iš ES sutarties 34 straipsnio. Sutartyje taip pat nustatyta, kad ES valstybės narės turėtų veikti vadovaudamosi lojalumo ir tarpusavio solidarumo dvasia ir nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos, kaip tarptautinių santykių darną skatinančios jėgos, veiksmingumui (ES sutarties 24 straipsnio 3 dalis).

(31)

Pavyzdžiai: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma, kurioms parama teikiama iš esmės pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą.

(32)

Aiškiausias tarptautinis Sąjungos gebėjimo veikti tarptautiniu lygmeniu pripažinimas yra 2011 m. gegužės 3 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 65/276 dėl ES dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje.

(33)

Pavyzdžiui, ES yra Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos, kurioje ES išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais jos vardu pasisako Komisija, narė.

(34)

ES sutarties 31 straipsnis. Taip pat žr. 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Galingesnė pasaulinė veikėja: veiksmingesnis sprendimų priėmimas bendros ES užsienio ir saugumo politikos srityje“ (COM(2018) 647 final).

(35)

  2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (OL L 410 I, 2020 12 7).

(36)

Laikantis Europos komandos požiūrio, surenkami visų ES institucijų įnašai ir sujungiami ES valstybių narių ir finansų įstaigų sutelkti ištekliai, kartu atsižvelgiant į Sutartyse nustatytą ES kompetenciją ir sprendimų priėmimo procedūras.

(37)

Tinkami tokių politinių inovacijų pavyzdžiai – Daugiašališkumo aljansas ir Pasaulinis žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansas (Komisijos sprendimas C(2021) 15).

(38)

Žr. komunikatą „Nauja ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkė“ (JOIN(2020) 22 final, 2020 12 02).

(39)

Tokio požiūrio pavyzdžiai yra, be kita ko, ES bendradarbiavimas su Kinija klimato kaitos srityje ir su Indija saulės energijos srityje, Pasaulinis žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansas, Didelio užmojo koalicija gamtos ir žmonių labui arba Švarios energijos srities inovacijų misija ir Visų Atlanto vandenyno regionų mokslinių tyrimų aljansas.

(40)

Pavyzdžiui, Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje, Tarptautinėje elektrotechnikos komisijoje ir Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje.

(41)

Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį (JOIN(2020) 11 final, 2020 04 08).

(42)

Keliuose daugiašaliuose forumuose (pavyzdžiui, TVF, Pasaulio banke, daugiašaliuose plėtros bankuose) Komisija teikia didelę finansinę paramą, nors ir nėra jų dalyvė. Tokiais atvejais Europos komandos požiūris gali padidinti ES poveikį ir įtaką šiose institucijose.

(43)

Finansavimas turėtų būti vertinamas ne tik absoliučia išraiška, bet ir pro rata. Pavyzdžiui, regioninių žvejybos valdymo organizacijų biudžetas yra palyginti nedidelis, o ES savanoriškas indėlis į projektus yra didžiausias.

(44)

Diskusijoms skirtas Komisijos dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo (COM(2017) 240, 2017 m. gegužės 10 d.).