Europos regionų komiteto nuomonė „2030 m. ES miškų strategija“

(2022/C 301/11)

Pranešėjas Joan CALABUIG RULL (ES / PES),Valensijos srities vyriausybės sekretorius Europos Sąjungos ir išorės santykių klausimais

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina tai, kad ES miškų strategijoje nustatyta politikos sistema, skirta Europos miškams valdyti ir apsaugoti, siekiant pagerinti jų ekosistemų funkcijas, užtikrinti pragyvenimo šaltinį, ypač kaimo vietovėse, ir prisidėti prie miškų bioekonomikos, paremtos tvaria miškotvarka, kaip daugiafunkce, gamta grindžiama priemone, ir derinant reguliavimo ir finansines priemones plane iki 2030 m.;

2.

mano, kad 2030 m. ES miškų strategija, kuria pakeičiama 2013 m. priimta (1) ir 2018 m. įvertinta (2) miškų strategija, nustatoma Europos bendradarbiavimo miškų srityje sistema ir pabrėžiamas svarbus tvarios miškotvarkos vaidmuo užtikrinant piliečių gerovę ir pragyvenimą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir klimato kaitai atsparias ekosistemas;

3.

palankiai vertina kai kuriuose regionuose vykdomos tam tikros specifinės miškininkystės praktikos vertinimą ir koregavimą siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, taip pat dirvožemio bei vandens kokybę ir atsparumą klimato kaitos keliamiems trikdžiams (vandens stygiui, uraganams ir sniegui, kenkėjams ir miškų gaisrams);

4.

pripažįsta svarbų miško ekosistemos vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą (3), Europos klimato paktą (4), Europos klimato teisės aktą (5) ir 2030 m. biologinės įvairovės strategiją (6) ir pabrėžia, kad įvairūs su mišku susiję sektoriai, įskaitant tuos, kurie gauna neekstrakcinę miškų naudą, gali ir turi prisidėti prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu konkurencingos žiedinės bioekonomikos;

5.

pažymi, kad miškininkystės sektorius nebuvo įtrauktas į pirmąją Europos taksonomijos aplinkosaugos kriterijų ekspertų platformos ataskaitą dėl to, kad miškininkystė yra pažeidžiamas sektorius, kuriame sunku rasti pusiausvyrą tarp skirtingų suinteresuotųjų subjektų poreikių ir interesų. Taip pat pažymi, kad Europos Komisija neprivalo teirautis ekspertų nuomonės;

6.

ragina Komisiją darniai, aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu teisingai siekti klimato ir biologinės įvairovės ir miškų bioekonomikos tikslų, kurie yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso ramsčių;

7.

pažymi, kad valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos, turinčios kompetenciją miškininkystės srityje, parengė ir įgyvendino nacionalines ir (arba) regionines tvarios miškininkystės strategijas, politiką, programas ir priemones, todėl pabrėžia valstybių narių, Komisijos, suinteresuotųjų subjektų ir miškininkystės sektoriaus pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir konstruktyvaus dialogo svarbą;

8.

pabrėžia, kad miškai teikia įvairiapusę naudą visai visuomenei per įvairias ekosistemines paslaugas, įskaitant neekstrakcines paslaugas, todėl su miškais susiję sprendimai yra svarbūs daugeliui piliečių ir miškų valdytojų;

Poreikis stiprinti dialogą su miškų srities suinteresuotaisiais subjektais, regionų ir vietos valdžios institucijomis, valstybėmis narėmis ir Komisija

9.

mano, kad sistemos ir bendrų tikslų nustatymas Europos lygmeniu yra labai sveikintinas, tačiau, atsižvelgiant į Europos miškų įvairovę ir valstybių narių vaidmenį, ragina vengti šioje srityje silpninti subsidiarumą ir laikytis labiau pritaikyto regioninio požiūrio. RK taip pat pritaria nuomonei, kad, nors Sutartyse miškų politika nėra aiškiai įtraukta į ES kompetencijos sritis, ES turi didelę kompetenciją susijusiais klausimais ir ji buvo naudojama teisiniuose dokumentuose, skirtuose miškininkystės klausimams spręsti;

10.

taip pat pabrėžiama, kad miškotvarka turi didelį poveikį, ypač retai apgyvendintose vietovėse ir vidaus teritorijose, kuriose su miškais susijusi ekonomika yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis;

11.

rekomenduoja stiprinti valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir sektoriaus subjektų (viešųjų ir privačių savininkų, profesinių asociacijų, miškininkystės sektoriaus įmonių, gamtos apsaugos ekspertų, mokslininkų, įskaitant klimato srities mokslininkus, ir t. t.) komunikaciją, dialogą ir dalyvavimą rengiant dokumentus, nes mano, kad ankstesnės esamų dalyvaujančių institucijų diskusijos buvo ribotos ir gali būti tobulinamos, kaip tai buvo padaryta ankstesnėse strategijose, siekiant kuo didesnio sutarimo tarp visų suinteresuotųjų subjektų, norinčių gauti naudos iš mūsų miškų. Tačiau pateiktame galutiniame dokumente nurodoma, kad didžioji jo turinio dalis jau buvo įtraukta į 2020 m. Biologinės įvairovės strategiją;

12.

taikant Europos miškų strategijoje numatytas priemones rekomenduoja įtraukti konkrečiai su šiomis priemonėmis susijusias suinteresuotąsias šalis (regionų ir vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir įmones), iki minimumo sumažinant administracinę naštą, visų pirma miškų savininkams ir įmonėms, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijoms;

Poreikis pasiekti sutarimą ES lygmeniu

13.

apgailestauja, kad ES trūksta politinio sutarimo, nes pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais buvo galima pastebėti, kad dabartinė Europos miškų strategijos versija vis labiau kritikuojama, kaip matyti iš pareiškimų, kuriuos išdėstė Europos Sąjungos institucijos, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (nuomonė NAT/831 „Nauja 2030 m. ES miškų strategija“ (7)), įvairių valstybių narių ir regionų vyriausybės ir jas remiančios politinės partijos, įvairių frakcijų Europos Parlamento nariai ir miškininkystės sektoriaus (viešųjų ir privačių miškų savininkų asociacijų, vietos ir regionų valdžios institucijų, verslo asociacijų, nacionalinių ir regioninių sektorių platformų) atstovai;

14.

apgailestauja, kad nesilaikoma Vokietijos pirmininkavimo laikotarpiu priimtų Tarybos išvadų dėl būsimo glaudesnio bendradarbiavimo ES, kuriose siūloma taikyti principą „iš viršaus į apačią“, nepakankamai atsižvelgiant į esamas struktūras (pvz., regioninius ir (arba) nacionalinius miškų inventorius) apimtų nuostatas ir priemones, už kurias išimtinai atsako Komisija, kuri nėra atsakinga už miškininkystės politiką, ir kuriomis neužtikrinamas deramas kompetentingo patariamojo komiteto dalyvavimas;

15.

pripažįsta bendrus Europos miškų strategijos tikslus užtikrinti gerą miškotvarkos praktiką valstybėse narėse ir regionų bei vietos valdžios institucijose, tačiau atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp miškotvarkos, įskaitant apsaugą kaip miškotvarkos galimybę, aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių funkcijų, ir pabrėžia, kad svarbu gerbti ir išlaikyti miškų įvairovę ir planavimo bei tvarios miškotvarkos praktiką ir rotacijos laikotarpius valstybėse narėse ir regionų bei vietos valdžios institucijose;

16.

pažymi, kad žvelgiant iš pagrindinių miškininkystės sektoriaus suinteresuotųjų subjektų (privačių ir viešųjų savininkų, specialistų, įmonių ir didelės miškininkystės srities mokslo bendruomenės dalies) perspektyvos, ES miškų strategijos metodai nevisiškai atitinka realybę vietoje, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tvarios miškotvarkos praktika, atrodo, nėra nukreipta tinkama linkme ir todėl turėtų būti iš esmės pakeista;

17.

pripažįsta, kad iš duomenų matyti biologinės įvairovės mažėjimas kai kuriose teritorijose ir netinkama tinklui „Natura 2000“ priklausančių buveinių apsaugos būklė; taip iš dalies yra dėl to, kad nėra tinkamos jų valdytojams skirtos paskatų sistemos (kainos, išorinių sąnaudų atlyginimas, regionų lygmeniu pritaikyta ir racionali reglamentavimo sistema). ES miškų strategijoje turėtų būti sprendžiami šie esminiai klausimai, skiriant papildomų lėšų iš ES ir valstybių narių biudžetų; ragina glaudžiau bendradarbiauti skatinant priemones ekosistemai atkurti, įskaitant pažeistų miško ekosistemų atstatymo tikslus;

18.

mano, kad daugiafunkcė miškininkystė yra neatsiejama daugumos regionų, ypač tų, kurie jaučia didžiausią klimato kaitos poveikį, tvarios miškotvarkos priemonė ir, kadangi miškų savininkai ir miškus valdantys specialistai iš esmės yra įsipareigoję saugoti biologinę įvairovę ir kitas miškų ekosistemines paslaugas, mažinti miškų gaisrų pavojų ir dažnumą, kartu siekdami, kad jie taptų atsparesni, gyvybingesni ir augantys, todėl jie aktyviai prisideda išsaugant vietos ekonomiką ir pragyvenimo šaltinius kaimo vietovėse;

19.

rekomenduoja taikyti daug sistemingesnį požiūrį, integruojant tvarios miškotvarkos įvairovę ir sudėtingumą, neapsiribojant kirtimų ir prieaugio rodikliais, nuosavybės teises ir realijas, su kuriomis susiduria savininkai, specialistai, viešosios ir privačios įmonės ir vietos bei regionų valdžios institucijos, taip pat Europos miškininkystės sektoriaus laimėjimus darnaus vystymosi srityje, ir mano, kad miškų apsaugai tam tikrose srityse turi būti skiriama parama, įskaitant ekonominę paramą, skirtą tvariam aktyviam valdymui, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti teigiamą ekosisteminių paslaugų išorės poveikį ir užkirsti kelią būklės blogėjimui, įskaitant aplinkos būklės blogėjimą, kurį lemia miško plotų apleidimas;

20.

biologinės įvairovės klausimu, norėtų pabrėžti, kad kai kuriuose Europos Sąjungos atokiausiuose regionuose yra neliestų, atogrąžų ir subtropinių miškų, kurie yra išskirtinė laboratorija moksliniams tyrimams, specializacijai ir inovacijoms (pavyzdžiui, farmacijos moksliniams tyrimams ir augalų ekstraktų gamybai). Atokiausių regionų biologinė įvairovė sudaro beveik 80 proc. Europos biologinės įvairovės ir atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant planetos ekologinę pusiausvyrą. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbios šio turto sergėtojos, todėl joms turėtų būti skiriama derama parama jo valdymui ir išsaugojimui;

21.

mano, kad nors ES miškų strategija yra glaudžiai susijusi su Biologinės įvairovės strategija ir tai iš tikrųjų gali užtikrinti nuoseklumą šiuo klausimu, nagrinėjamoje strategijoje reikėtų laikytis kitokio – įtraukesnio ir sistemingesnio – požiūrio, kad veiksmai būtų efektyviai ir nuosekliai suderinti su bendros politikos tikslais žaliosios pertvarkos ir klimato kaitos srityse, kad būtų pasiekti ES aplinkos apsaugos, socialiniai ir augimo tikslai, įskaitant žaliąsias darbo vietas; tai ES miškų strategijoje leistų užtikrinti būtiną ir esminę atitinkamų ES politikos krypčių, turinčių įtakos tvariai miškotvarkai, darną ir būtų skatinamas potencialus sektoriaus indėlis siekiant su žaliuoju kursu susijusių darnaus vystymosi tikslų;

Būtina užtikrinti didesnį Komisijos tarnybų horizontalumą

22.

teigiamai vertina ES miškų strategiją, kuri yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Aplinkos GD ir Klimato politikos GD bendro darbo rezultatas, tačiau rekomenduoja integruoti įvairius su miškininkystės sektoriumi dirbančius Komisijos padalinius (Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD, Energetikos GD, Regioninės ir miestų politikos GD), kad sistemiškai ir įtraukiai būtų integruoti visi socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai aspektai ir pasekmės, nes kitaip šios strategijos modelis gali būti neišsamus ir dalinis;

23.

rekomenduoja aiškiai apibrėžti Miškų nuolatinio komiteto, kaip vieno iš pagrindinių ES miškų strategijos dalyvių, vaidmenį, kad būtų galima išreikšti šio sektoriaus ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų nuomonę, sudarant sąlygas aktyviai naudoti miškus įvairiuose ES regionuose;

24.

be to, rekomenduoja atsižvelgti į teritorijų morfologiją, turint omenyje tai, kad, pirma, reikia naujovių ir investicijų į infrastruktūrą siekiant palengvinti logistiką ir sudaryti sąlygas skaitmeninimui, kuris modernizuotų miškų vertės grandines, nes tai yra svertas prieš išteklių praradimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo reiškinius, ir, antra, tinkamos paskatų sistemos;

Regionų ir vietos lygmens vaidmuo

25.

rekomenduoja atsižvelgti į miškų teritorinį matmenį, kaip antai žemės naudojimą (šiuo metu sudaro 43 proc., tačiau ši dalis didėja), daugiausia regionuose, kuriuose mažai gyventojų (atokūs regionai, kalnai, šalto klimato vietovės, potvynių zonos, vietovės, kuriose prastas dirvožemiais), integruojant valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų žemės valdymo ir kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu politiką;

26.

mano, kad būtina pripažinti ne tik subsidiarumo principą, bet ir pasidalijamąją kompetenciją miškų ir kraštovaizdžio išsaugojimo srityse, susijusią su įvairiais aplinkosaugos teisės aktais, kurie turi įtakos miškininkystės politikai, atsižvelgiant į įvairias miškininkystės praktikos gaires ir skirtingus valstybių narių miško išteklius biologinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės miškų įvairovės įvairiuose ES regionuose kontekste;

27.

pabrėžia poreikį nustatyti Europos lygmeniu sutartus principus dėl pagrindinių ES miškų strategijos aspektų. Tačiau nacionaliniu lygmeniu turi būti galima nuspręsti, kokių priemonių reikia tikslams pasiekti, kad jie atitiktų už miškus atsakingų vietos ir regionų valdžios institucijų politiką ir taisykles; akcentuoja, kad tvari miškotvarka, viso šio sektoriaus konkurencingumas ir pelningumas bei tinkamos politikos nuoseklumas yra miškų apsaugos garantas;

Siekiant spręsti pagrindinius ES uždavinius, būtina suderinti miškų aplinkosaugos, socialines ir ekonomines funkcijas

28.

mano, kad ES miškų strategijoje turi būti pakankamai įtvirtinta visų miško ekosisteminių paslaugų svarba, todėl miškų bioekonomikos strategija ir tvari miškotvarka neturėtų pažeisti miškų funkcijų pusiausvyros, įskaitant įvairių ekosisteminių paslaugų teikimą. Jei pirmenybė teikiama tik vienam aspektui, pusiausvyra sutrikdoma;

29.

pabrėžia, kad 2018 m. ES miškininkystės sektoriuje (miškotvarka ir kirtimas, medienos ir popieriaus pramoninis perdirbimas) tiesiogiai dirbo 2,1 mln. žmonių, o jo bendroji pridėtinė vertė siekė 109 855 mln. EUR. Dar 1,2 mln. žmonių dirbo medinių baldų gamybos ir popierinių leidinių spausdinimo sektoriuose, kurių bendroji pridėtinė vertė atitinkamai siekė 25 000 mln. EUR ir 31 000 mln. EUR. 2018 m. miško pramonės sektoriuose veikė 397 000 įmonių, t. y. 15 proc. visų gamybos įmonių. Be to, 4 mln. papildomų darbo vietų buvo sukurta bioenergijos, medinių statinių ir nemedieninių miško produktų sektoriuose;

30.

pažymi, kad biologinės įvairovės išsaugojimas, ekosistemų atkūrimas ir anglies dioksido absorbentų didinimas yra esminiai ES miškų strategijos elementai, tačiau viena iš opiausių problemų yra tai, kad trūksta suderinamumo su klimato ir tvaraus socialinio ir ekonominio augimo tikslais;

31.

atkreipia dėmesį į socialinį miškų aspektą ES, nes 60 proc. miškų ploto priklauso daugiau kaip 16 mln. privačių miškų savininkų, kurių didžioji dauguma yra smulkūs savininkai, išsibarstę po visus regionus, o vienam savininkui vidutiniškai tenka trylika hektarų;

32.

nurodo, kad tvarios miškotvarkos principai atspindi tvarumą pasauliniu mastu, t. y. ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, todėl tvari miškotvarka turi būti suprantama kaip geriausias būdas valdyti išsaugant arba išsaugoti valdant, taigi ir būdas panaikinti tariamą išsaugojimo ir valdymo dichotomiją, labiau grindžiamą politiniu diskursu, o ne tikrąja valdymo praktika vietoje;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms priklausantys miškai sudaro apie 14 proc. (22 mln. hektarų) viso miško ploto. Vietos ir regionų valdžios institucijos ne tik yra miškų savininkės, bet ir valdo bei administruoja miškų politikos ir biudžetų įgyvendinimą, vykdo įstatymus ir teikia tvarios miškotvarkos paramą privatiems savininkams, o tai visada daroma pagal miškų politiką, kuri priklauso valstybės narės kompetencijai, ir pagal ES iniciatyvas, parengtas pagal įvairių sektorių politiką, visada siekiant suderinti aplinkosaugines, socialines ir ekonomines miškų funkcijas;

34.

pažymi, kad per proceso eigoje vykusias diskusijas ima aiškėti klaidinanti aplinkosaugos ir socialinių bei ekonominių miškų funkcijų dichotomija, dėl kurios vyksta šališkos diskusijos ir dėmesys nukreipiamas nuo pagrindinio tikslo – darnaus vystymosi: mūsų miškų sveikatos apsaugos ilguoju laikotarpiu, gebėjimo kovoti su klimato krize pasitelkiant atsparias ekosistemas, tvaraus išteklių valdymo ir atsakingo bei veiksmingo jų produktų perdirbimo, siekiant užtikrinti milijonų Europos piliečių gerovę ir gyvenimo būdą;

35.

rekomenduoja stiprinti ES miškų strategijos turinį, atsižvelgiant į tam tikrus aplinkos tikslus (vandenį, dirvožemį, kraštovaizdį), ir daugiau dėmesio skirti svarbiam tvariai tvarkomų ir pramoniniu būdu perdirbtų miško produktų indėliui į bioekonomiką, kuri yra pagrindinis Europos žaliojo kurso ramstis. Šių produktų atveju svarbu finansuoti technologiniu požiūriu novatoriškus procesus, kad būtų vystomas įvairaus pobūdžio verslas – pirmiausia, sustiprintos pirminio perdirbimo įmonės, kurios yra silpnoji miško ir medienos tiekimo grandinės grandis ir kurios turi didžiausią potencialą kuo geriau panaudoti vietos išteklius;

36.

rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tvarios miškotvarkos apibrėžtims ir priemonėms, kuriomis siekiama gerinti vandens ciklus ir dirvožemio apsaugą, ypač Viduržemio jūros ir kalnų ekosistemose, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti rodiklius, siekiant pagerinti tvarią miškotvarką, nes tai yra būtina ilgalaikio ekosistemų paslaugų teikimo sąlyga;

37.

rekomenduoja iš naujo nustatyti tikslus, kuriais siekiama geriau informuoti apie pastangas užtikrinti tvarią pusiausvyrą ir suderinamumą tarp miškų aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių funkcijų, grindžiamų tvaria ir daugiafunkce miškotvarka įvairiuose miškų regionuose (borealiniuose, Viduržemio jūros regiono, kalnų ir miesto miškuose), neatsisakant biologinės įvairovės apsaugos ir kitų aplinkosaugos paslaugų;

38.

mano, kad ES miškų strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įtraukumo ir lygybės skatinimui miškų sektoriuje; taip pat mano, kad naujoji ES miškų strategija turėtų, laikantis naujosios ES lyčių lygybės strategijos (2020 m. kovo mėn.), skatinti teisingesnį lyčių dalyvavimą darbo rinkoje, kad būtų galima atskleisti visą miškų sektoriaus potencialą;

39.

rekomenduoja atkreipti dėmesį į miškų vaidmenį atokiose, kalnuotose ar nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse, kuriose miško plotų procentinė dalis yra didesnė ir kurios susiduria su didesne gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika, taip pat kuriose miškų vertės grandinės yra pagrindiniai užimtumo ir ekonominės veiklos, susijusios su miškų išteklių telkimu ir pirmuoju perdirbimu, šaltiniai;

40.

pažymi, kad miškų vaidmuo plėtojant žiedinę bioekonomiką pristatomas labiau kaip rizika, o ne kaip galimybė, ir pabrėžia, kad ekologiški produktai atlieka svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro vartojant mažiau iškastinės kilmės kuro ir medžiagų, nes tai vienas iš pagrindinių Komisijos nustatytų tikslų; tačiau mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro reikia atsižvelgti į miško produktų gyvavimo ciklo vertinimą ir į pakopinio naudojimo principą, pirmenybę teikiant ilgaamžių produktų gamybai;

41.

rekomenduoja skatinti medienos produktų ir nemedieninių miško produktų perdirbimą vietoje, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai;

42.

palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities piliečių forumo rekomendaciją, kurioje raginama ypatingą dėmesį skirti eksploatuojamų arba sunaikintų miškų atkūrimui ir miško įveisimui vietovėse, kuriose nualintas dirvožemis, taip pat skatinti atsakingesnius sprendimus siekiant geriau panaudoti medieną (8);

43.

rekomenduoja iš naujo apibrėžti ES miškų strategijos tikslus ir sinergiją su 2012 m. bioekonomikos strategija, peržiūrėta 2018 m. (9), integruojant ir populiarinant miško produktus: tiek medieną (ne tik statybinę medieną, bet ir biokompozitines medžiagas, biodegalus, skirtus biologinių žaliavų perdirbimo įmonėms ir didelės pridėtinės vertės produktams chemijos, maisto ir kosmetikos parfumerijos pramonėje), tiek nemedieninius miško produktus (kamštieną, grybus, laukines uogas ir vaisius, aromatinius ir vaistinius augalus, dervas), atsižvelgiant į jų, kaip anglies dioksido absorbentų, indėlį į klimato kaitos švelninimą per visą jų gyvavimo ciklą ir pakeičiamąjį poveikį kitoms medžiagoms, kurios išmeta daug ŠESD;

44.

rekomenduoja iš naujo apibrėžti tikslus ir sinergiją su 2020 m. Nauju žiedinės ekonomikos veiksmų planu (10), kuris yra pagrindinis Europos žaliojo kurso ramstis, skatinant miško produktų naudojimą ir perdirbimą visose šių produktų atliekų apdirbimo ir naudojimo grandinėse;

45.

rekomenduoja sukurti sistemą, pagal kurią daugumos įmonių vykdoma geriausia patirtis (optimizuotas, racionalus ir atsakingas išteklių naudojimas, kilmės grandinės sertifikavimas, ekologinis projektavimas, energijos vartojimo efektyvumas, medžiagų ar atliekų naudojimas energijai gauti) būtų perduodama visam su mišku susijusiam pramonės sektoriui;

46.

pabrėžia, kad ES miškų strategijos tikslas turėtų būti pripažinti miškų ne tik kaip anglies dioksido absorbentų, bet ir kaip anglies sankaupų, kurias būtų galima didinti ir taip iš esmės prisidėti prie ES poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo iki 2050 m., svarbą; pabrėžia, kad vertinant alternatyvų miško produktų poveikį reikia atsižvelgti į poveikį per visą gyvavimo ciklą, kad būtų galima įvertinti visą miškininkystės sektoriaus potencialą švelninant klimato kaitą; pažymi, kad miškams senstant mažėja jų grynasis anglies dioksido absorbavimo poveikis;

47.

rekomenduoja nustatyti aiškias miškų apibrėžtis, atskiriant bent jau pirmykščius miškus, kurie niekada nebuvo tvarkomi (0,7 proc. visų miškų), nuo anksčiau tvarkytų ir per pastaruosius dešimtmečius apleistų miškų, siekiant veiksmingai apsaugoti pirmykščius miškus, ypač kai kuriuose Vidurio ir Rytų Europos regionuose, ir atgaivinti kalnus, kurių tvarkymas buvo apleistas, o dėl to kyla miškų gaisrų, ligų ir kenkėjų pavojus;

48.

mano, kad bioenergija turėtų būti vertinama kaip galimybė imtis tvarios miškotvarkos veiksmų ir kaip atsinaujinantis šaltinis, skirtas pramoninių šalutinių produktų transformavimo ir perdirbimo procesams, kaip numatyta 2018 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (11); mano, kad bioenergija yra svarbi Europos energetiniam saugumui ir nepriklausomybei nuo iškastinio kuro;

49.

rekomenduoja persvarstyti siūlomus bioenergijos arba su miškininkyste susijusios veiklos tvarumo kriterijų pakeitimus, nes dėl kai kurių siūlomų priemonių gali padidėti našta vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip miškų savininkams ir institucijoms, atsakingoms už tvarią miškininkystę daugelyje valstybių narių, nes apribojimai, susiję su griežta teisine 10 proc. miškų apsauga, lems labai dideles kompensacijas, nesant aiškaus Komisijos finansinio įsipareigojimo; mano, kad turėtų būti taikomi 2018 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatyti bioenergijos tvarumo kriterijai;

50.

mano, kad socialinis ir ekonominis miškininkystės sektoriaus vaidmuo daugelyje regionų yra labai svarbus kaimo plėtrai ir vietos ekonomikai, ir apgailestauja, kad ES miškų strategijoje nenustatyta, kad vienas iš prioritetinių tikslų yra aiškiai ir nedviprasmiškai didinti medienos ir nemedieninių miško produktų naudojimą, taip pat jų pramoninį perdirbimą Europos įmonėse (daugiausiai kaimo regionuose įsikūrusiose MVĮ), remiantis tvarios miškotvarkos principais ir atsižvelgiant į žaliąją bioekonomiką;

51.

mano, kad įgyvendinant ES miškų strategiją būtina ne tik skatinti ir stiprinti švietimą tvarios miškotvarkos klausimais visose srityse, ypač mokyklose ir pilietinės visuomenės organizacijose, bet ir vykdyti sklaidos žiniasklaidoje kampanijas, siekiant pašalinti ES piliečių žinių apie tvarios miškotvarkos praktiką ir jos trigubą ekologinį, ekonominį ir socialinį aspektą trūkumą;

52.

mano, kad į ES miškų strategiją turėtų būti įtrauktas tarptautinis aspektas, kuriuo būtų siekiama sustabdyti pasaulinį miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą, naudojantis tvarios miškotvarkos patirtimi, perduodamomis žiniomis ir gerąja patirtimi valstybėse narėse bei daugelyje vietos ir regionų valdžios institucijų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (12), kuriuo siekiama sumažinti prekių, susijusių su miškų naikinimu ir miškų alinimu pasaulyje, importą; be to, pabrėžia, kad kartu su pasiūlymu pateikta Subsidiarumo lentelė (13), kurioje išdėstyta išsami analizė, skirta subsidiarumo klausimams spręsti;

Poreikis pasiekti sutarimą moksliniu ir techniniu lygiu

53.

rekomenduoja ES miškų strategijoje atkreipti dėmesį į puikius pastarųjų dešimtmečių gerosios miškų praktikos Europos miškuose rezultatus (nuolatinis miškų plotų augimas, anglies dioksido absorbentų augimas, saugomų teritorijų ir ekosistemų skaičiaus didėjimas, didėjantys kirtimai, atsakingų įmonių ir pramonės šakų plėtra, geresni tvarios miškotvarkos srities ir miškininkystės subjektų mokymai); siūlo ES miškų strategijoje aiškiai pripažinti šį darbą, kuris leido ES tapti pasauline gerosios miškininkystės praktikos lydere ir kuris yra pavyzdys kitoms šalims;

54.

primygtinai ragina laikytis tvarios miškotvarkos apibrėžčių, ypač „Forest Europe“ proceso, nustatytų ES ir jos valstybių narių prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais;

55.

rekomenduoja atlikti papildomus tyrimus dėl galimo įgyvendinimo planavimo, siekiant, kad būtų išvengta sutapimo su esamomis sistemomis, ir patikslinti sinergiją, pridėtinę vertę ir sąnaudų bei naudos santykį, kuriuos gali turėti siūlomas gamtiškosios miškotvarkos sertifikavimas ir nepriklausomas ES sertifikatas, taip pat strateginiai miškų planai, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas ir įgyvendinamas dabartines miškų sertifikavimo sistemas (PEFC, FSC) ir į valstybėse narėse ir regionų bei vietos valdžios institucijose jau parengtas tvarios miškotvarkos strategijas, planus ir programas; taip pat trūksta paaiškinimų, ar naujoji sistema turėtų būti privaloma ar savanoriška, taip pat nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų vykdomi tokie veiksmai;

56.

ragina aiškiai nurodyti visą miškų neekstrakcinę naudą;

57.

ragina peržiūrėti ir išanalizuoti visos Europos miškų mokslo ekspertų, įskaitant miškų ekologus, atliktus vertinimus, kuriuose įspėjama, kad siūloma politika gali būti nepakankamai atsižvelgiama į galimą rizikos, susijusios su dideliais trikdžiais (gaisrais, uraganais, gausiu sniegu ir kenkėjais), padidėjimą, ypatingą dėmesį skiriant tiems miškams, kurie yra ypač pažeidžiami dėl kritinės klimato padėties;

58.

siūlo siekti didesnio konsensuso, paremto moksliniais ir techniniais įrodymais, dėl prielaidų, kuriomis pagrįsta tiek ES miškų strategija, tiek ir Biologinės įvairovės strategija, įtraukiant reprezentatyvią mokslinių ekspertų grupę, turinčią labai patikimos ir pasitvirtinusios patirties, apimančios visus miško vertės grandinės aspektus ir įvairius Europos miškų tipus;

59.

mano, kad tam tikromis moksliniais tyrimais patvirtintomis sąlygomis kai kuriose „Natura 2000“ teritorijose saugomos buveinės, jei joms kyla grėsmė arba pavojus dėl su klimato kaita susijusių trikdžių, gali būti remiamos, kad taptų atsparesnėmis ekosistemomis;

60.

pripažįsta ir palankiai vertina pasiūlymą dėl patikimo duomenų rinkimo ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu paskelbti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES miškų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir duomenų apie juos rinkimo;

Prieš įgyvendinant strategiją reikia patikslinti svarbius aspektus

61.

mano, kad ES miškų strategijoje nenustatytas nuoseklus ir visapusiškas Europos miškininkystės sektoriaus 2030 m. tikslas, tačiau ji apima keletą veiksmų ir iniciatyvų, kurių daugelis vis dar yra neaiškūs ir tik kai kurie turi orientacinį tvarkaraštį;

62.

mano, kad įgyvendinant ES miškų strategiją pirmiausia reikia išaiškinti sąvokas ir veiksmus ir parengti veiksmų planą, kuriame būtų aiškiau apibrėžti tikslai, taikymo sritis, terminai ir atsakomybė; šiame veiksmų plane turėtų būti pripažinta valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei sektorių veikėjų pozicija dėl ES miškų strategijos ir joje pateikiami argumentai dėl siūlomų tolesnių veiksmų; strategijoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į RK, Europos Parlamento ir visų su miškininkystės sektoriumi susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones;

63.

rekomenduoja paaiškinti, kaip nauji tvarios miškotvarkos rodikliai, ribinės vertės ir intervalai bus susieti su iniciatyvos FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos kriterijais ir rodikliais, atsižvelgiant į tai, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios šią iniciatyvą; mano, kad taip pat reikia informacijos apie teisinį pagrindą, kuriuo būtų galima pagrįsti šį veiksmą, ir apie tai, ką reiškia „savanoriška pradžia“ kalbant apie galimus veiksmus ateityje, taip pat reikėtų paaiškinti tvarios miškotvarkos ir gamtiškumo sąvokos ryšį;

64.

rekomenduoja su valstybėmis narėmis ir sektorių suinteresuotaisiais subjektais išsamiai aptarti mokėjimo už ekosistemines paslaugas plėtojimo mastą ir galimybes, o vėliau atlikti patikrą realiomis sąlygomis, siekiant įvertinti, ar pasitelkiant ES miškų strategijoje numatytus finansinius mechanizmus (BŽŪP, anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantį ūkininkavimą ir anglies dioksido kiekio sertifikavimą) būtų įmanoma pasiekti numatytus tikslus;

65.

palankiai vertina ES masto ir koordinuotos miškų stebėsenos taikymą, tačiau mano, kad reikia įvertinti naujo pasiūlymo dėl ES miškų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo pridėtinę vertę bei sąnaudų ir naudos santykį, taip pat esamus ir trūkstamus duomenis ir informaciją, kartu pripažįstant, kad nuotoliniai duomenys, įskaitant per palydovus ir kitomis priemonėmis gaunamą informaciją, yra ekonomiškai efektyvus būdas tobulinti žinių bazę, papildant esamus ir vykdomus nacionalinius miško inventorius; šiuo atžvilgiu pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra subsidiarumas, išlaidos ir administracinė našta. Miškų stebėsena visoje ES gali suteikti pridėtinės vertės, jei ją rems valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos ir jei ji bus grindžiama nacionalinių ir regioninių miškų inventorizacijų metu surinktais duomenimis ir „Forest Focus“ patirtimi. Be to, turi būti aiškiai apibrėžtas nacionalinių strateginių planų pobūdis (savanoriškas ar privalomas), formatas ir aiškus tikslas, o miškų savininkams sukurtos ekonomiškai efektyvios paskatos prisidėti prie duomenų rinkimo;

Tvariai miškotvarkai reikia didesnio Europos finansavimo

66.

rekomenduoja skirti aiškių ir realių finansinių išteklių, kadangi nors gerokai padidėjęs ES finansavimas tvariam miškų valdymui ir biologinės įvairovės apsaugai gali būti siejamas su ES miškų strategija, dėl priklausomybės nuo lėšų, kurios jau skirtos ir paskirstytos kitiems uždaviniams įgyvendinti (pvz., BŽŪP), taip pat nepaskyrus finansavimo iš kitų ES fondų (tai susiję „Brexit’o“ aplinkybėmis, ekonomikos krize po COVID-19 ir didėjančia infliacija), abejotina, kad trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu dabartinis nepakankamas ES finansavimas miškų sektoriui ir biologinei įvairovei staiga bus padidintas.

67.

rekomenduoja Komisijai padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti, kad tvariai miškotvarkai būtų galima lengviau skirti turimų Europos fondų (EŽŪFKP, ERPF, priemonės „NextGenerationEU“) lėšų, supaprastinant administracinius procesus;

68.

rekomenduoja skirti daugiau finansinių išteklių mokymui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei žinių perdavimui Europos ir tarptautiniu lygmenimis, kad būtų bendradarbiaujama šioje srityje, perduodama ir įgyvendinama geroji tvarios miškotvarkos ir su miškų vertės grandinėmis susijusi patirtis visuose Europos ir pasaulio;

69.

mano, kad naująja ES miškų strategija turėtų būti skatinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama kurti tarpregioninio bendradarbiavimo ir finansavimo platformas, susijusias su miškais ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu.

---

(1)  COM(2013) 659 final.

(2)  COM(2018) 811 final.

(3)  Europos žaliasis kursas: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt.

(4)  COM(2020) 788 final.

(5)  2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(6)  COM(2020) 380 final.

(7)  OL C 152, 2022 4 6, p. 169.

(8)  Konferencijos dėl Europos ateities piliečių forumo rekomendacija dėl klimato kaitos ir aplinkos.

(9)  COM(2018) 673 final ir SWD(2018) 431 final.

(10)  COM(2020) 98 final.

(11)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(12)  COM(2021) 706 final.

(13)  SWD(2021) 325 final.