Europos regionų komiteto nuomonė „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“

(2022/C 97/03)

Pranešėjas

Piero Mauro Zanin (IT / EPP), Friulio-Venecijos Džulijos regiono tarybos pirmininkas ir narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“

Briuselis, 2021 4 29

COM(2021) 219 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Geresnis reglamentavimas – parama ES ekonomikos atsigavimui

pabrėžia, kad ES geresnio reglamentavimo sistemą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) laiko vienu pažangiausių pasaulyje reguliavimo modelių, pagal kurį galima parengti kokybiškus ir „tinkamus ateičiai“ teisės aktus ir kuris tinka atremti didžiausius Europos Sąjungai iškilusius aplinkos, skaitmeninės ir socialinės pertvarkos iššūkius;

pritaria, kad ES teisės aktais turėtų būti kuriama pridėtinė vertė, užtikrinama kuo mažesnė ir atitinkamo reglamento tikslams proporcinga administracinė našta, jie turi būti aiškūs ir skaidrūs bei atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus;

pabrėžia, kad labai svarbu į geresnio reglamentavimo sistemą įtraukti Europos Sąjungos daugiapakopio valdymo aspektą, nes ES teisės aktus įgyvendina valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos: nedalyvaujant už ES teisės aktų įgyvendinimą atsakingiems valdymo lygmenims, negali būti kokybiškų teisės aktų, kurie būtų tinkami bendriems tikslams pasiekti. Todėl Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai per visą politikos ciklą, remiantis daugiapakopio valdymo darbo metodu, teikti pirmenybę bendradarbiavimui su regionų ir vietos valdžios institucijomis, ypač su turinčiomis teisėkūros įgaliojimus;

pažymi, kad demokratiškai išrinktos vietos ir regionų valdžios institucijos vis dar turi mažai įtakos apibrėžiant ES teisės aktus, kuriuos jos turi įgyvendinti, todėl reikia pripažinti, kad jos ir RK, kaip jų institucinis jų atstovas ES lygmeniu, atlieka svarbų vaidmenį Europos valdymo sistemoje;

palankiai vertina tai, kad Komisija stiprina savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, daug dėmesio skiria veiksmingesniam ES teisės aktų vykdymui užtikrinti ir tuo tikslu ketina imtis dar daugiau veiksmų šioje srityje, ir padeda valstybėms narėms, regionams bei savivaldybėms veiksmingai ir teisingai įgyvendinti Sąjungos teisę. Pasiekus aukštesnį ir veiksmingesnį įgyvendinimo lygį taip pat bus prisidedama prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės;

ragina Komisiją ieškoti būdų į ES politikos formavimo procesą glaudžiau įtraukti regionų parlamentus, remiantis Sutartyse numatytu išankstinio įspėjimo mechanizmu, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų teigiamai prisidėti prie aktyvaus subsidiarumo plėtojimo (1);

mano, kad atėjo laikas bendromis jėgomis rengti geresnius teisės aktus laikantis principo „iš apačios į viršų“, tobulinant ir vienodinant geresnio reglamentavimo priemones (daugelis jų jau yra taikomos regionuose), kad jos būtų suderintos ir būtų dalijamasi geriausia patirtimi ir turimais duomenimis;

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą labiau įtraukti piliečius į Europos politikos formavimą šiuo tikslu rengiant konsultacijas, tačiau ragina tai daryti pasinaudojant vietos ir regionų valdžios institucijų ir RK gebėjimu nustatyti piliečiams rūpimus klausimus ir, atliekant tarpininko vaidmenį, juos perduoti;

sutinka, kad politikos veiksmai turi būti grindžiami moksliniais ir patikimais įrodymais, kad būtų galima sistemingai vertinti, be kita ko, jų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį lytims bei aplinkai;

10.

pritaria Komisijos ketinimui integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT) į ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus, be kita ko, gerinant pasiūlymų dėl darnaus vystymosi analizę ir susijusią komunikaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad administracinė ir reglamentavimo našta neturi trukdyti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir turi būti vienodai atsižvelgiama į darnaus vystymosi ekonominius, socialinius, lyčių ir aplinkos aspektus; ragina valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas taip pat laikytis tokios nuostatos;

11.

pritaria, kad principas „nedaryti reikšmingos žalos“ turėtų būti taikomas visuose sektoriuose, laikantis ES ilgalaikės strategijos iki 2050 m. (2) ir Darbotvarkės iki 2030 m. (3); prašo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į išteklių planavimą ir valdymą, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant aplinkos, klimato ir energetikos politiką; primena RK nuomonę dėl Europos klimato teisės akto (4) ir rekomenduoja atsižvelgti į neveikimo kainą, kuri gali turėti ilgalaikių, didelių ir ne iš karto pastebimų pasekmių;

12.

ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas priimti suderinamas taisykles, kurios padėtų panaikinti kliūtis ir biurokratinius sunkumus, kurie, sulėtindami ekonomikos atsigavimą, daro neigiamą poveikį piliečių gerovei; prašo Komisijos remti regionus, ypač pasienio ir mažiau išsivysčiusius, skatinant bendrus teisės aktus, remiantis esama pasienio ir pažeidžiamų teritorijų, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG), bendradarbiavimo patirtimi;

13.

ragina ES institucijas, valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinti su jomis susijusias Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės rekomendacijas (5); ragina šias rekomendacijas atnaujinti atsižvelgiant į per pandemiją įgytą patirtį, taip pat į žaliosios, skaitmeninės ir socialinės pertvarkos tikslus bei teisingesnės, atsparesnės ir lygesnės ekonomikos ir visuomenės kūrimo įgyvendinant priemonę „Next Generation EU“ tikslus;

14.

ragina be kita ko peržiūrėti Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, taip pat Geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį ir į Europos teisėkūros procesą įtraukti daugiapakopio valdymo aspektą, kaip siūlo Subsidiarumo darbo grupė (6); pabrėžia, kad svarbu valstybėms narėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač turinčioms teisėkūros įgaliojimus, skleisti žinias apie geresnio reglamentavimo priemones ir skatinti jomis naudotis; ragina kuo labiau stengtis atsižvelgti į kalbinį aspektą, suderintą terminologiją ir teisingą vertimą, nes tai yra labai svarbu siekiant bendrų geresnio reglamentavimo tikslų visais valdymo lygmenimis;

Bendros pastangos

15.

sutinka, kad negalima priimti kokybiškų teisės aktų, jei neatsižvelgiama į rezultatus, pasiektus priimant ankstesnius teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis regionų į savo teisės aktus įtraukė nuostatą dėl vertinimo, siekdami gauti duomenų apie teisės aktų poveikį; pripažįsta, kad už dalijimąsi duomenimis, surinktais bendrame įrodymų registre, yra atsakingos visos Europos, nacionalinės, regionų ir vietos institucijos;

16.

pritaria, kad naudinga sukurti bendrą teisėkūros portalą ir rekomenduoja apie jį informuoti visose valstybėse narėse įgyvendinant komunikacijos iniciatyvas;

17.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų interneto svetainės gali padėti plačiau informuoti apie Komisijos viešas konsultacijas, platinant kvietimus teikti pasiūlymus ir prireikus skatinant nuolatinius kontaktinių asmenų tinklus, kad būtų galima sužinoti galutinių naudotojų prašymus ir pasiūlymus, nes jų indėlis yra labai svarbus siekiant augimo ir vystymosi tikslų;

Geresnis bendravimas su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene

18.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą toliau gerinti konsultacijas ir siūlo kryptingesnę, aiškesnę ir patogesnę konsultacijų sistemą, be kita ko, parengiant labiau subalansuotus, struktūrizuotus, mažiau techninius ir lengviau suprantamus klausimynus; teigiamai vertina tai, kad portale „Išsakykite savo nuomonę“ viešos konsultacijos ir veiksmų gairės sujungiamos į vieną bendrą „kvietimą teikti informaciją“; pabrėžia, kad klausimynai turi būti vienu metu išversti į visas ES kalbas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų dalyvauti visur ir visais lygmenimis;

19.

siūlo dažniau rengti tikslines konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis, atsižvelgiant į jų ypatumus; rekomenduoja Komisijai konsultuotis su RK rengiant atviras konsultacijas ir gaires dėl pasiūlymų, kurie daro didelį poveikį subnacionaliniam valdžios lygmeniui, ir per RK įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į decentralizuotą ir sistemingą informavimo apie Europos Komisijos metines darbo programas kampaniją;

20.

mano, kad Konferencija dėl Europos ateities yra puiki galimybė dialogui su piliečiais; primena savo nuomonę „Nuolatinis vietos ir regionų valdžios institucijų dialogas su piliečiais“ ir pakartoja, kad Konferencijoje dėl Europos ateities turėtų būti aptarta galimybė persvarstyti ir reformuoti ES veikimo būdus ir tai, kaip ją suvokia jos piliečiai (7); dar kartą pabrėžia, kad RK turi būti svarbus Konferencijos dėl Europos ateities dalyvis ir kad turi būti stiprinamas vietos ir regionų valdžios institucijų, visų pirma turinčių teisėkūros įgaliojimus, vaidmuo užtikrinant demokratinį ES veikimą ir teritorinį Europos politikos aspektą;

21.

pabrėžia, kad svarbu skatinti piliečius dalyvauti formuojant ES politiką; šiuo klausimu primena savo pasiūlymą sukurti visos Europos dialogo tinklą, grindžiamą savanorišku piliečių dalyvavimu (CitizEN), kuris, jei bus išbandytas per Konferenciją dėl Europos ateities, galėtų tapti struktūriniu mechanizmu, užtikrinančiu tinkamą piliečių informavimą ir aktyvumą, skatinančiu juos nuolat dalyvauti politikoje;

Didesnis skaidrumas

22.

rekomenduoja siekti kuo skaidresnio teisėkūros proceso, užtikrinant, kad piliečiai galėtų visapusiškai susipažinti su turimais duomenimis, informacija, tyrimais ir vertinimais, atliktais dėl kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

23.

mano, kad RK prieiga prie tam tikrų trilogo posėdžių dokumentų, su sąlyga, kad Komitetas jau būtų paskelbęs nuomonę arba ją rengtų vienu iš klausimų pagal SESV 307 straipsnį, būtų labai reikalinga norint įvertinti, ar tuose posėdžiuose aptarti pokyčiai yra aktualūs regionų ir vietos lygmeniui ir ar verta dėl jų parengti naują nuomonę. Tokia prieiga leistų RK atlikti savo kaip patariamojo organo vaidmenį ir užtikrintų su RK susijusių Sutarčių nuostatų veiksmingumą arba „effet utile“;

24.

ragina Komisiją sukurti duomenų bazių, registrų, archyvų ir portalų, įskaitant MIDAS, sąsajų saitus ir, įgyvendinant atitinkamas komunikacijos ir mokymo iniciatyvas, informuoti apie jas visuomenę, be kita ko pasitelkiant RK ir vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijas;

25.

palankiai vertina tai, kad Komisija dės daugiau pastangų viešoms konsultacijoms ir per konsultacijas gautų atsakymų nagrinėjimui pagerinti. Šiuo metu neaišku, kaip Komisija vertina atskirus konsultacijose pateiktus atsakymus, nors tai yra būtina užtikrinant demokratinį skaidrumą tam tikroje srityje. Bet kuriuo atveju Komisija, teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, visų pirma turėtų atsižvelgti į regioninių viešojo administravimo institucijų, atsakingų už sritis, dėl kurių konsultuojamasi, indėlį;

Naujos tolesnio paprastinimo ir naštos mažinimo priemonės

26.

sutinka, kad atėjo laikas daugiau dėmesio skirti teisės aktų poveikiui vietos ir regionų valdžios institucijų, asmenų, šeimų ir įmonių, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra Europos ekonominės struktūros pagrindas, ekonominėms sąnaudoms ir didėjančiai administracinei naštai;

27.

ragina Europos Komisiją, taikant principą „kiek plius, tiek minus“, pagal kurį Komisija siūlo kompensuoti naują su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsirandančią naštą, atitinkamai sumažinant esamą naštą toje pačioje srityje, užtikrinti, kad įžanginiai poveikio vertinimai ir poveikio vertinimai apimtų galimo teritoriškai diferencijuoto kiekvienos teisėkūros iniciatyvos poveikio įvertinimą. Tikisi, kad šio principo taikymas apsaugos ES teisės aktų tikslus ir aukštus ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; toliau tikisi, kad naštos įvertinimo ir mažinimo metodika remsis įrodymais pagrįstu požiūriu, susijusiu su administracinės naštos kompensavimu ir neveikimo kaina, kad vėliau galėtų tapti įprasta politikos formuotojų veikimo praktika visais lygmenimis, taip pat kad ji bus naudojama pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų per visą jų priėmimo procesą, kol jie bus įgyvendinti nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

28.

pabrėžia, kad naujos Europos teisėkūros iniciatyvos turėtų kurti ES pridėtinę vertę, be to, mano, kad labai svarbu užtikrinti, kad siūlomos priemonės ir įpareigojimai būtų paprasti ir galėtų būti veiksmingai bei efektyviai taikomi siekiant sutartų politikos tikslų; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę bei mažinti administracinę naštą įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); pabrėžia, kad ES turėtų nustatyti tikslą sumažinti bendrą ES reglamentavimo naštą įmonėms;

29.

pabrėžia, kad priėmus Europos iniciatyvą „Small Business Act“ kai kurios valstybės narės ir regionai jau įgyvendino naštos, kuri susidaro įmonėms dėl teisės aktų, vertinimo metodiką; ragina keistis geriausia patirtimi kompensacinių priemonių, instrumentų, metodikų ir surinktų duomenų srityje;

30.

mano, kad siekiant sumažinti naštą ir supaprastinti procesus būtinos investicijos į skaitmeninius sprendimus, kuriais būtų galima modernizuoti viešojo administravimo sistemas jas pritaikant prie gamybos sektorių vystymosi tempo ir poreikių;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti įmones, ypač labai mažas, mažąsias ir vidutines, investuojant, įskaitant į mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kurių reikia, kad būtų laikomasi Europos teisės aktuose nustatytų standartų šiame sektoriuje;

32.

pripažįsta, kad reikia peržiūrėti ir supaprastinti reglamentavimą, nes tai leidžia panaikinti teisės aktų įgyvendinimo kliūtis, įskaitant tarpvalstybiniu lygmeniu, ir užtikrinti, kad įstatymai būtų veiksmingesni, skaidresni ir suprantamesni galutiniam vartotojui ar tai būtų pilietis, ar įmonė; todėl palankiai vertina darbą, atliktą vykdant 2020 m. metinį naštos tyrimą, kuriame, remiantis 2016 m. tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, nurodomos priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti naštą ir supaprastinti teisės aktus;

33.

pritaria tikslui, kuris jau buvo nustatytas Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programoje (REFIT) ir kuris dabar stiprinamas sukuriant Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformą („Fit4F“); palankiai vertina tai, kad RK suteiktas didesnis vaidmuo platformoje, kurios vyriausybių grupėje, iš dalies nagrinėjančioje RK susirūpinimą keliančius klausimus dėl ankstesnės REFIT platformos valdymo ir veiksmingumo, dalyvauja trys jo atstovai, taip pat „RegHub“ (Regioninių centrų tinklas ES politikos įgyvendinimui įvertinti); pakartoja, kad remia Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformą, ir įsipareigoja intensyviau bendradarbiauti su Europos Komisija; primena, kad per savo narius, tinklus ir kitas tikslines iniciatyvas, pavyzdžiui, „RegHub“ (8), RK turi puikias galimybes sistemingai sužinoti vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę;

34.

pabrėžia „RegHub“ pridėtinę vertę, kurią šis tinklas sukuria vykdydamas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kurdamas Europos duomenų bazę apie ES teisės aktų poveikį; atkreipia dėmesį į tai, kad „RegHub“ skatina įgyvendinti ES teisės aktus skleisdamas informaciją ir sudarydamas sąlygas keistis geriausia patirtimi ir vertinti pažangą bei rezultatus; pažymi, kad siekiant užtikrinti supaprastinimo proceso tęstinumą ir nuoseklumą, galėtų būti naudinga, kad „RegHub“ tinklas imtųsi veiklos, susijusios su direktyvomis ir reglamentais, dėl kurių jau konsultuotasi ir kurie buvo peržiūrėti, siekiant paremti jų įgyvendinimą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti ilgalaikę finansinę paramą „RegHub“, kaip geresnio reglamentavimo priemonės, plėtojimui ir stiprinimui;

35.

mano, kad labai svarbu užtikrinti kuo platesnio masto regionų, provincijų ir miestų dalyvavimą „RegHub“ veikloje, ir ragina valstybes nares taip pat naudotis tinklu siekiant įdiegti teritorijų duomenų ir informacijos rinkimo sistemas;

Mūsų priemonių rinkinio tobulinimas

36.

mano, kad per pandemiją įgyta patirtis rodo, kad, jei įmanoma, reikia kuo anksčiau užfiksuoti būsimų panašių reiškinių signalus ir taip užtikrinti greitą reagavimą, kuris galėtų užkirsti kelią bent jau sunkiausioms pasekmėms; pabrėžia, kad politikos formuotojams svarbu turėti išsamių ir naujausių mokslinių duomenų, kad būtų galima parengti iššūkius atitinkančias strategijas; dar kartą pabrėžia, kad reikia glaudžiai ir nuolat bendradarbiauti su mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomene;

37.

tikisi, kad priemonių rinkinyje dėl geresnio reglamentavimo atsižvelgiant į vietos ir regionų perspektyvą bus patikslinta strateginio prognozavimo integravimo į politikos formavimą metodika; primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir RK turi geras galimybes prisidėti prie strateginio prognozavimo;

38.

prašo Komisijos pritarti RK pasiūlymams dėl bendro teisėkūros portalo kūrimo, įskaitant nuomones, teritorinio poveikio vertinimus, „RegHub“ ataskaitas, tyrimus ir dokumentus, susijusius su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir jų persvarstymais; prašo suteikti galimybę dalyvauti atliekant techninius portalo „Išsakykite savo nuomonę“ patobulinimus, siekiant padėti geriau suprasti vietos ypatumus ir palengvinti prieigą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

39.

tikisi, kad Europos Komisija labiau akcentuos politikos poveikio teritorinį pobūdį persvarstydama Geresnio reglamentavimo gaires ir atnaujindama priemonių rinkinį, visų pirma priemones ir metodikas, skirtas nustatyti poveikį apskritai ir ypač įvertinti teritorinį poveikį, užtikrinant pakankamą jų lankstumą, kad jas būtų galima naudoti įvairiomis aplinkybėmis ir visais lygmenimis;

40.

primena, kad tokios sąvokos kaip poveikio kaimo vietovėms vertinimas, poveikio miestams vertinimai ir tarpvalstybinio poveikio vertinimai yra platesnės teritorinio poveikio vertinimo sąvokos dalis ir kad toks diferencijavimas neturi prieštarauti tikslui formuoti konkrečia teritorija ir konkrečiais duomenimis grindžiamą politiką;

41.

palankiai vertina nuolatines Europos Komisijos (visų pirma Jungtinio tyrimų centro ir Regioninės ir miestų politikos GD) ir ESPON ETBG programos pastangas toliau plėtoti metodologines teritorinio poveikio vertinimo priemones; rekomenduoja net tais atvejais, kai neįmanoma atlikti išsamų teritorinį poveikio vertinimą arba jis yra neaktualus, atlikti kitokio pobūdžio poveikio vertinimą, kuo žemesniu teritoriniu lygmeniu, kurį galima atlikti atsižvelgiant į turimus statistinius duomenis;

42.

pakartoja, kad „teritorinis aklumas“ daro neigiamą poveikį politikos formavimo kokybei. Nepakankami subnacionaliniai duomenys daugelyje svarbių indeksų ir suvestinių (pvz., skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), socialinių rodiklių suvestinė ir DVT) ir tai, kad Europos institucijos neatlieka subnacionalinių prognozių analizės arba ji yra nepakankamai kokybiška, gali turėti neigiamo ir ilgalaikio poveikio visai Sąjungai, teritorijų sanglaudai ir piliečių gyvenimui. Todėl geresnio reglamentavimo gairės ir priemonių rinkinys turėtų duoti aiškius signalus ir suteikti naudingų priemonių siekiant užtikrinti, kad teritorinio poveikio vertinimai būtų plačiai naudojami per visą politikos rengimo ciklą, užtikrinant, kad kiti poveikio vertinimai (socialinis, ekonominis, poveikio aplinkai vertinimas ar kt.) būtų atliekami ir subnacionaliniu lygmeniu;

43.

rekomenduoja aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad atliekant teritorinio poveikio vertinimą būtų galima naudotis Europos lygmeniu sunkiai prieinamais duomenimis ir informacija; ragina Europos Komisiją, pasitelkiant RK ir „RegHub“, skleisti informaciją apie įvairius teritorinio poveikio vertinimo modelius, grindžiamus ESPON parengtais modeliais; tai sudarys galimybę skatinti vertinimo ir įrodymais bei vieta grindžiamo politikos formavimo kultūrą, taip pat ir perkėlimo į nacionalinę teisę bei įgyvendinimo etapais, remiantis daugiapakopio valdymo darbo metodais;

44.

pabrėžia, kad svarbu reikalauti nurodyti priežastis, dėl kurių neatliktas tam tikro pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio vertinimas, ypač tais atvejais, kai pasiūlymai gali turėti teritorinį poveikį;

45.

pritaria darbo grupės (9) rekomendacijoms dėl aktyvaus subsidiarumo, nes sprendimų priėmimas artimiausiu piliečiams lygmeniu padeda didinti Sąjungos veiksmų matomumą ir demokratinį teisėtumą; ragina Komisiją nagrinėjant, ar laikomasi subsidiarumo principo, atsižvelgti į ES esamas decentralizacijos formas, įskaitant fiskalinę, nes ši stebėsena turi būti grindžiama skirtingų valdymo lygmenų kompetencijos pasidalijimu;

46.

ragina teisėkūros institucijas ir valstybes nares sistemingai naudotis subsidiarumo vertinimo lentele; ragina regionų parlamentus naudoti šią lentelę vertinant, ar ES pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka subsidiarumo principą pagal SESV Protokolą Nr. 2;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į visus sprendimų priėmimo proceso etapus tiek Europos lygmeniu – į ex ante ir ex post konsultacijas ir vertinimus – tiek nacionaliniu lygmeniu – rengiant politiką ir teisės aktus ir nustatant ir įgyvendinant planus, programas ir politikos priemones, darančias didžiausią įtaką miestams ir regionams, siekiant įgyvendinti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus ir užtikrinti veiksmų nuoseklumą; atsižvelgdamas į darbo grupės (10) rekomendacijas, siūlo valstybėms narėms atnaujinti nuostatas dėl regionų dalyvavimo įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir žaliojo kurso tikslus, paremtus daugiapakopio valdymo darbo metodais, siekiant žaliosios, skaitmeninės ir socialiai teisingos pertvarkos;

48.

palankiai vertina pastangas gerinti vertinimų kokybę atliekant nepriklausomus auditus ir tai, kad įsteigta Reglamentavimo patikros valdyba (11), kurios nuolatinis pobūdis, nauja sudėtis ir įgaliojimų pratęsimas iš dalies išsklaido RK nuogąstavimus dėl šios struktūros veiksmingumo; pakartoja savo raginimą į Reglamentavimo patikros valdybą įtraukti RK paskirtą nuolatinį narį; ragina Europos Komisiją pateikti informaciją apie Reglamentavimo patikros valdybai pateiktus vertinimų ir poveikio vertinimų projektus, kad būtų galima geriau įvertinti ir tikslingiau panaudoti RK pasiūlymus dėl geresnio reglamentavimo programos; ragina Reglamentavimo patikros valdybą apsvarstyti galimybę pasinaudoti „RegHub“ įgyvendinimo ataskaitomis kaip priemone nagrinėjant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pažymi, kad RK yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą su Reglamentavimo patikros valdyba;

Esminė vykdymo užtikrinimo funkcija

49.

įsipareigoja visas teritorinių duomenų rinkimo ir analizės priemones ir metodikas sujungti į vieną geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, į kurį būtų įtrauktos ir „RegHub“ konsultacijos, taip sukuriant tvirtesnius ryšius su Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu ir Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengtomis priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti vietos ir regionų valdžios institucijoms numatytas paramos priemones, susijusias su direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę, reglamentų įgyvendinimu ir tinkamu ES teisės aktų taikymu;

50.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, ką jau nurodė Subsidiarumo darbo grupė (12), bendradarbiauti rengiant nacionalinius įgyvendinimo planus, kurie gali turėti pridėtinės vertės Europos Komisijos planams;

51.

pritaria Komisijai, kad reikia didinti valstybių narių ir regionų informuotumą apie perteklinio reglamentavimo reiškinį, ir, jei įgyvendinant Europos teisės aktus būtinas papildomas nacionalinio lygmens reglamentavimas, rekomenduoja jį identifikuoti perkėlimo į nacionalinę teisę aktais arba susijusiais dokumentais, kaip numatyta pagal Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl geresnio reglamentavimo (13). Be to, rekomenduojama įgyvendinant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, ir taikant nacionalines viešojo pirkimo taisykles, atsisakyti vadinamojo perteklinio reglamentavimo, kad reglamentavimas pernelyg neišaugtų.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) Nuomonė „Geresnis reglamentavimas. Padėties vertinimas ir įsipareigojimo išlaikymas“, CDR 2579/2019.

(2) https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2050_lt

(3) https://ec.europa.eu/international-partnerships/sustainable-development-goals_en

(4) https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-1361-2020

(5) Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės ataskaita, https://ec.europa.eu/info/files/report-task-force-subsidiarity-proportionality-and-doing-less-more-efficiently_lt.

(6) 8 rekomendacija.

(7) RK nuomonė „Nuolatinis vietos ir regionų valdžios institucijų dialogas su piliečiais“, https://cor.europa.eu/lt/-/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-4989-2019.

(8) Regioninių centrų tinklas ES politikos įgyvendinimui įvertinti, https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/network-of-regional-hubs.aspx.

(9) Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės ataskaita, https://ec.europa.eu/info/files/report-task-force-subsidiarity-proportionality-and-doing-less-more-efficiently_lt.

(10) 4 rekomendacija.

(11) Nuomonė „ES geresnio reglamentavimo darbotvarkė“, https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-4129-2015.

(12) Subsidiarumo ir proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės 5 rekomendacija.

(13) Susitarimo 43 punktas.