2022 2 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 61/42

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos skaitmeninė tapatybė“

(2022/C 61/09)

Pranešėjas

Mark WEINMEISTER (DE/EPP), Heseno žemės Europos reikalų valstybės sekretorius

Pamatiniai dokumentai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

COM(2021) 281 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

COM(2021) 281

1 straipsnio 4 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

5 straipsnis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Vykdant elektroninę operaciją naudojami slapyvardžiai

Nedarant poveikio slapyvardžiams suteiktai teisinei galiai pagal nacionalinę teisę, vykdant elektronines operacijas nedraudžiama naudoti slapyvardžių.

Vykdant elektroninę operaciją naudojami slapyvardžiai

Nedarant poveikio slapyvardžiams suteiktai teisinei galiai pagal nacionalinę teisę, vykdant elektronines operacijas ir naudojantis socialiniais tinklais nedraudžiama naudoti slapyvardžių.

Paaiškinimas

Socialiniai tinklai neturi drausti naudoti slapyvardžių registracijai, susijusiai su europine skaitmeninės tapatybės dėkle.

2 straipsnis

COM(2021) 281

1 straipsnio 7 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

6a straipsnio1 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų saugią, patikimą ir sklandžią prieigą prie tarpvalstybinių viešųjų ir privačiųjų paslaugų, kiekviena valstybė narė per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turi išleisti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę.

Siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų saugią, patikimą ir sklandžią prieigą prie tarpvalstybinių viešųjų ir privačiųjų paslaugų, kiekviena valstybė narė per 24 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turi išleisti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę.

Paaiškinimas

Kaip rodo patirtis, europinės skaitmeninės tapatybės dėklės bus prioritetinis IT išpuolių taikinys. Tokioje jautrioje asmens tapatybės duomenų aplinkoje kokybė yra svarbesnė už įgyvendinimo greitį. Nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę terminai yra pernelyg trumpi (ir iš dalies priklauso nuo TIS 2 direktyvos nuostatų). Todėl pereinamąjį laikotarpį būtina pratęsti.

3 pakeitimas

COM(2021) 281 final (1 dalis)

1 straipsnio 7 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

6a straipsnio 12 dalis (nauja)

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė jaunesniems nei 18 metų asmenims prieinama tik su sąlyga, kad jų tapatybė gali būti patvirtinta jų teisinio atstovo, kuris yra atsakingas už nepilnametį, elektronine asmens tapatybės kortele.

Paaiškinimas

Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė bus naudojama kaip tapatybės įrodymas internete ir realiame gyvenime. Nepilnamečiai negali būti laikomi visiškai atsakingais ir atsakyti už teisinius padarinius ir (arba) pasekmes.

4 pakeitimas

COM(2021) 281 final (1 dalis)

1 straipsnio 7 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

6c straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybės narės praneša Komisijai 3 dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų įstaigų pavadinimus ir adresus. Komisija tą informaciją pateikia valstybėms narėms.

Valstybės narės praneša Komisijai 3 dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų įstaigų pavadinimus ir adresus. Komisija tą informaciją pateikia valstybėms narėms ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

Paaiškinimas

Keičiamas Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6c straipsnio 5 punktas, nes būtų tikslinga numatyti informacijos pateikimo terminą.

5 pakeitimas

COM(2021) 281

1 straipsnio 9 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

7 straipsnis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

„[…] per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos […]“.

„[…] per 24 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos […]“.

Paaiškinimas

Kaip rodo patirtis, europinės skaitmeninės tapatybės dėklės bus prioritetinis IT išpuolių taikinys. Tokioje jautrioje asmens tapatybės duomenų aplinkoje kokybė yra svarbesnė už įgyvendinimo greitį. Nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę terminai yra pernelyg trumpi (ir iš dalies priklauso nuo TIS 2 direktyvos nuostatų). Todėl pereinamąjį laikotarpį būtina pratęsti.

6 pakeitimas

COM(2021) 281

1 straipsnio 11 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

10a straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Atitinkamus 6d straipsnyje nurodyto sąrašo pakeitimus Komisija nepagrįstai nedelsdama skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Atitinkamus 6d straipsnyje nurodyto sąrašo pakeitimus Komisija nepagrįstai nedelsdama skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikia tuos pakeitimus atskirame sąraše .

Paaiškinimas

Aiškus atšauktų sertifikuotų dėklių sąrašas turėtų palengvinti naudojimą.

7 pakeitimas

COM(2021) 281, 1 dalis

1 straipsnio 12 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

11a straipsnio 4 dalis (nauja)

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

 

Valstybės narės, naudodamos unikalias tapatybės nustatymo priemones, užtikrina, kad nė vienam piliečiui nebūtų išduodamos dvi europinės skaitmeninės tapatybės dėklės ar daugiau, nes piliečiai gali turėti kelias pilietybes ar deklaruoti gyvenamąją vietą skirtingose valstybėse narėse.

Paaiškinimas

Reikėtų užtikrinti, kad piliečiai, turintys kelias pilietybes ir (arba) gyvenamąją vietą skirtingose ES valstybėse narėse, gautų tik vieną europinę skaitmeninės tapatybės dėklę.

8 pakeitimas

COM(2021) 281, 1 dalis

1 straipsnio 14 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

12a straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

Valstybės narės praneša Komisijai 1 dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų įstaigų pavadinimus ir adresus. Komisija tą informaciją pateikia valstybėms narėms.

Valstybės narės praneša Komisijai 1 dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų įstaigų pavadinimus ir adresus. Komisija tą informaciją pateikia valstybėms narėms ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

Paaiškinimas

Keičiamas Reglamento (ES) Nr. 910/2014 12a straipsnio 3 punktas, nes būtų tikslinga numatyti informacijos pateikimo terminą.

9 pakeitimas

COM(2021) 281

1 straipsnio 29 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

30 straipsnio 3a dalis

Europos Komisijos pasiūlymas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytas sertifikavimas galioja 5 metus priklausomai nuo reguliaraus kas 2 metus atliekamo pažeidžiamumo vertinimo. Nustačius pažeidžiamumą ir jo nepašalinus sertifikavimas atšaukiamas.

1 dalyje nurodytas sertifikavimas galioja 5 metus priklausomai nuo reguliaraus kas 2 metus atliekamo pažeidžiamumo vertinimo. Nustačius pažeidžiamumą ir jo nepašalinus sertifikavimas atšaukiamas. Pakartotinis sertifikavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po dvejų metų laukimo laikotarpio ir naujo pažeidžiamumo vertinimo.

Paaiškinimas

Atrodo tikslinga numatyti draudimo pakartotinai sertifikuoti terminą, nes ir toliau turėtų būti įmanoma pašalinti pažeidžiamumą, galbūt atlikus išsamų techninį pertvarkymą.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.

 remia europinės skaitmeninės tapatybės dėklės (angl. European Digital Identity Wallet) idėją. Tokia dėklė turėtų suteikti galimybę patvirtinti savo tapatybę (taip pat ir mobiliaisiais prietaisais) piliečiams, kad jie galėtų naudotis viešojo administravimo paslaugomis internetu, keistis skaitmeniniais dokumentais arba tiesiog patvirtinti tam tikrą asmens tapatybės požymį, pavyzdžiui, amžių. Tai būtų galima padaryti neatskleidžiant savo tapatybės ar kitų asmens duomenų;

2.

 palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos skaitmeninės tapatybės kūrimo, šiam tikslui skirtą išsamesnę europinę skaitmeninės tapatybės dėklę ir tam reikalingus eIDAS reglamento pakeitimus. Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė neapsiriboja siaurai suprantamais asmens tapatybės duomenimis (europinė skaitmeninė tapatybė), bet yra skirta ir kitiems elektroninio formato dokumentams (įskaitant oficialius), pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimams ar išsilavinimo dokumentams, saugoti;

3.

 pritaria Europos Komisijos tikslui, atsižvelgiant į kintančius rinkos reikalavimus, toliau plėtoti eIDAS reglamentą, kad jis būtų naudojamas ekonomikoje, ir kartu toliau naudoti esamas elektroninės atpažinties priemones, apie kurias pranešta. Saugios elektroninės atpažinties priemonės yra ypač svarbios administracinių procedūrų skaitmeninimui;

4.

 ragina Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos skaitmeninės tapatybės nustatyti aiškias duomenų apsaugos nuostatas, kurios turėtų atitikti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytus principus, visų pirma duomenų ekonomikos, duomenų privatumo ir tinkamo pagrindimo principus, taip pat užtikrinti, kad naudotojai galėtų kontroliuoti, kuriais duomenimis jie nori dalytis ir su kuo;

5.

 mano, kad europinė skaitmeninės tapatybės dėklė, kuria galima naudotis bet kur, o visų pirma mobiliaisiais prietaisais, yra priemonė, kuri turi palengvinti dalyvavimą socialiniame gyvenime; atsižvelgiant į jos naudojimą visoje ES, ji galėtų tapti kiekvieno ES piliečio individualiai apčiuopiamos europinės tapatybės elementu;

Nauda piliečiams

6.

 mano, kad europinė skaitmeninės tapatybės dėklė yra puiki galimybė įtvirtinti piliečiams fiziškai suvokiamą ir praktiškai naudojamą ES tapatybę taip pat ir bendrojoje vidaus rinkoje. Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė visoms suinteresuotosioms šalims sukuria vienareikšmiškai privalomą atpažinties formą, kurios simbolinė vertė gerokai pranoksta jos grynai techninę naudą;

7.

 pažymi, kad europinė skaitmeninės tapatybės dėklė iš esmės yra mobilioji technologija, galinti išlikti funkcionali net ir tobulėjant šiuo metu naudojamiems įrenginiams (išmaniesiems telefonams ar laikrodžiams). Tolesni technologiniai išradimai, kaip antai skaitmeniniai akiniai (pavyzdžiui, papildytosios realybės akiniai ar skaitmeniniai avatarai) arba panašūs skaitmeniniai kasdien naudojami prietaisai, turėtų suteikti galimybę naudotis europine skaitmeninės tapatybės dėkle per tinkamą sąsają (prireikus optiškai);

8.

 rekomenduoja, kad europinė e. tapatybė ir skaitmeninės tapatybės dėklė būtų kuriamos ir diegiamos siekiant teikti paslaugas, kurios piliečiams galėtų suteikti realią tarpvalstybinę pridėtinę vertę;

9.

 pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visi naudotojai būtų savarankiški ir nebūtų diskriminuojami ir todėl rekomenduoja komunikacijos srityje aiškiai nurodyti, jog teikiant paslaugas fiziniams asmenims negali būti jokios netiesioginės prievartos naudotis europine skaitmeninės tapatybės dėkle. Naudojimas iš esmės yra savanoriškas veiksmas;

10.

 pabrėžia, kad europinė skaitmeninės tapatybės dėklė turėtų būti suvokiama kaip pasiūlymas piliečiams, kad pilietinė visuomenė ją priimtų teigiamai;

11.

 ragina neapsiribojant vien tik duomenų apsauga ir prieinamumu rekomenduoti paprastą dizainą, siekiant sukurti įrankių rinkinį, kuris nedidelę negalią ar ribotus kalbos įgūdžius turintiems žmonėms taip pat leistų naudotis europine skaitmeninės tapatybės dėkle, pavyzdžiui, dažniau naudojant piktogramas;

12.

 ragina pasiūlyme numatyti nuostatą dėl nepilnamečių naudojimosi skaitmeninėmis tapatybėmis arba atvejus, kai atsakomybė tenka globėjui ar prižiūrinčiam asmeniui, taip pat dėl skaitmeninių tapatybių tvarkymo mirties atveju;

Ekonomikos sektoriaus dalyvavimas

13.

 mano, kad glaudus technologijų lyderių dalyvavimas švelninant pramonės taisykles yra ypač svarbus sėkmės veiksnys. Tik rinkos reikalavimus atitinkantis sprendimas užtikrins tinkamą naudojimą Europos Sąjungoje;

14.

 atkreipia dėmesį į vieną esminį aspektą, susijusį su naudojimu ekonominiais tikslais, t. y. į e. -mokėjimų sąsajų („Paypal“, „Google“/„Apple-Pay“, SWIFT ir t. t.), kurios ekonomikos srityje šiuo metu grindžiamos privačiomis naudotojų paskyromis, naudojimą. Diegiant europinę skaitmeninės tapatybės dėklę turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas taisykles, susijusias su pinigų plovimu ir skaitmeniniais pinigais (bitkoinais, „ethereum“, skaitmeniniais EUR ir kt.);

15.

 ragina kalbant apie europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimą ekonominiais tikslais atsižvelgti į du esamus ir iš esmės konkuruojančius verslo modelius.

Viena vertus, tai pagrindiniai pasauliniai socialiniai tinklai, kurie yra pagrįstai suinteresuoti tuo, kad pseudonimines jų paskyras patvirtintų, jei įmanoma, kokia nors viešoji institucija. Tačiau tai pakenktų naudojimosi internetu laisvei ir dar labiau išstumtų vartotojus iš saugomos interneto erdvės į „juodąjį tinklą“. RK nuomone, tuo niekas nesuinteresuotas.

Kita vertus, yra tapatybės paslaugų teikėjų, kurie teikia su europine skaitmeninės tapatybės dėkle konkuruojančius pasiūlymus ir taip pat nori naudoti viešosios institucijos patvirtintą tapatybę;

16.

 rekomenduoja, kad įmonių prieigos įgaliojimų tikrinimo metodas, kai prieigos šalis identifikuojama pagal saugų sertifikatą, būtų parengtas taip, kad būtų galima apriboti sertifikato galiojimo trukmę ir (arba) reguliariai tikrinti jo galiojimą. Regionų komitetas teigiamai vertina panašius svarstymus dėl patikimų paslaugų teikėjų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nuo piktnaudžiavimo taip pat turi būti apsaugotas institucijų ar organizacijų prašymo pateikti duomenis iš europinės skaitmeninės tapatybės dėklės pagrindimas;

17.

 pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės jau parengė ir taiko piliečiams skirtus skaitmeninius sprendimus tiek viešojoje, tiek privačioje srityje. Svarbu, kad taikant europinę e. tapatybę kiek galima labiau būtų atsižvelgiama į šiuos nacionalinius ypatumus. Pirma, todėl, kad iš esmės keičiant esamas sistemas reikia daug išteklių – tiek administracinių, tiek finansinių. Antra, per daugelį metų šių valstybių narių piliečių pasitikėjimas esamomis sistemomis sustiprėjo, todėl negalima rizikuoti prarasti šį didelį pasitikėjimą įdiegiant europinę e. tapatybę;

Įgyvendinimas ir valstybių narių dalyvavimas

18.

 todėl ragina į valstybių narių patirtį atsižvelgti Komisijos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateiktoje rekomendacijoje valstybėms narėms parengti bendrą koordinuoto požiūrio priemonių rinkinį, kad būtų sukurta europinei skaitmeninei tapatybės dėklei būtina techninė sistema.

Tai darant reikėtų įtraukti esamus gerosios praktikos pavyzdžius, pavyzdžiui, Vokietijos projektų „Skaitmeninės tapatybės“ (vok. „Digitale Identitäten“) ir „Saugių skaitmeninių tapatybių demonstravimas“ (vok. „Schaufenster Sichere Digitale Identitäten“) rezultatus ir patirtį;

19.

 mano, kad, svarstant galimas planavimo išlaidas ir sąnaudas, taip pat būtina rinkti nacionalinius parametrus ir juos sujungti į bendrą, pagrįstų sąnaudų ES planą. Visų pirma, greta ES tvarkaraščių, reikia surinkti ir įtraukti nacionalinius įgyvendinimo tvarkaraščius;

20.

 ragina vykdant bendrą planavimą atsižvelgti į personalo ir finansines įgyvendinimo išlaidas valstybėse narėse ir vietos bei regionų valdžios institucijose. Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės diegimas bus sėkmingas, jei ją bus galima naudoti pakankamai dažnai.

Čia svarbus vaidmuo tenka ne tik įmonėms, bet ir visų lygmenų nacionalinėms administravimo institucijoms. Jos vis aktyviau dalyvauja ne tik vykdydamos savo tiesiogines užduotis, bet ir įgyvendindamos Komisijos iniciatyvas. ES paslaugų direktyva arba ES bendrieji skaitmeniniai vartai svariai prisideda prie ES bendrosios rinkos skaitmeninimo;

21.

 siūlo įgyvendinimą, ypač pradiniame etape, planuoti etapais. Tai svarbus aspektas, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol iš dalies nereguliuojama ekonomika pirmą kartą įtraukiama naudojant „pakankamo“ arba „aukšto“ patikimumo lygio elektronines tapatybes toliau plėtojant dabartinę eIDAS sistemą;

Duomenų apsauga ir kibernetinis saugumas

22.

 įspėja neskubėti taikyti europinės skaitmeninės tapatybės dėklės sprendimą dėl techninės rizikos, susijusios su centralizuotu tapatybės duomenų saugojimu dažniausiai mobiliojoje programėlėje. Toks sprendimas neabejotinai taps prioritetiniu kibernetinių išpuolių taikiniu ir todėl turi būti atsparus dabartinėms grėsmėms;

23.

 atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu tinkamai apibrėžti skaitmeninės tapatybės dėklės ir elektroninės atpažinties schemos sertifikavimo sistemas, kurias turėtų parengti ne komercinis subjektas, o Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), glaudžiai bendradarbiaudama su ekspertų grupėmis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus;

24.

 atkreipia dėmesį į pavojų, kad viename techniniame komponente centralizuotai sujungiami skirtingų tipų konfidencialumo tipai. Jei trečiosios šalys jas naudos be leidimo, teisėtam naudotojui kils didelis pavojus. Be finansinių nuostolių, gali būti padaryta žala reputacijai ir garbei. Tikslinis personalizuotas duomenų viliojimas taip pat gali padaryti didelę žalą;

25.

 ragina europinę skaitmeninės tapatybės dėklę techniškai įgyvendinti taip, kad ji būtų pakankamai atspari kibernetiniams išpuoliams ir kad tinkama blokavimo įranga ir specialios saugios atsarginės sistemos sudarytų sąlygas teisių turėtojui ją saugiai pakartotinai įdiegti.

Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės stiprinimas turi būti nuolatinis procesas. Pritaikytasis saugumas yra ilgalaikio sėkmingo naudojimo pagrindas, taip pat labai svarbus naudotojų ekonominei veiklai, todėl jau dabar turėtų būti įtrauktas į priemonių rinkinį;

26.

 mano, kad lemiamas sėkmės veiksnys yra ne tik duomenų apsaugos, prieinamumo ir kibernetinio saugumo reikalavimai, bet ir metodiškai nuoseklus sprendimas su tikslinei naudotojų grupei pritaikyta informacija ir dokumentais;

27.

 siūlo privalomais teisės aktais įpareigoti paslaugų teikėjus naudoti vienodas priemones (pavyzdžiui, prietaisų skydelius), kad būtų galima iš esmės paprastai ir skaidriai nustatyti prieigą prie europinės skaitmeninės tapatybės dėklės duomenų, ir užtikrinti, kad tai būtų matoma naudotojams;

28.

 ragina europinės skaitmeninės tapatybės dėklės projektą parengti taip, kad jis atitiktų Europos skaitmeninio atsparumo tikslą ir padėtų siekti Europos skaitmeninio suverenumo tikslo;

29.

 rekomenduoja įvertinti, ar būtų galima sukurti bendrą techninę platformą pagrindinėms europinės skaitmeninės tapatybės dėklės funkcijoms atlikti parengiant ES sertifikuotą atvirojo kodo priemonių rinkinį, kurio priežiūrą ir tolesnį plėtojimą turėtų koordinuoti ES;

Dalyvavimas naudojimo procesuose

30.

 rekomenduoja nustatyti reikalavimą, kad diegiant europinę skaitmeninės tapatybės dėklę konkrečiose taikomosiose programose būtų taikomas tikslinei naudotojų grupei suprantamos formos ištisinis naudojimo procesas.

Naudojimo scenarijuose europinė skaitmeninės tapatybės dėklė turi būti pateikiama kaip vientisas komponentas su aiškiomis duomenų perdavimo sąsajomis ir turi būti vizualiai pristatoma kaip ES produktas, naudojant išskirtinį ženklinimą ir dizainą;

31.

 siūlo standartizuoti prieigą prie europinės skaitmeninės tapatybės dėklės, kad jos naudojimas ar prieigos prie jos suteikimas naudotojams taptų beveik įprastu dalyku. To siekiant būtina atsižvelgti į duomenų mažinimo reikalavimus. Viena vertus, tokia tvarka palengvina naudojimą, kita vertus, leidžia išvengti neteisingo naudojimo net ir IT srityje mažai patirties turintiems žmonėms;

Komunikacija ir visuomenės pritarimas

32.

 mano, kad būtina aktyviai informuoti ES gyventojus apie europinę skaitmeninės tapatybės dėklę ir jos teikiamas galimybes ES vidaus rinkoje, taip pat apie atsargumo priemones, kurių imamasi dėl duomenų apsaugos ir saugumo; atkreipia dėmesį į tai, kad didelės spartos ryšys visiems Europos Sąjungos gyventojams, net kaimo ir atokiose vietovėse, yra pagrindinė sąlyga, kad piliečiai galėtų naudotis europine skaitmeninės tapatybės dėkle ir ją teigiamai vertinti;

33.

 pasisako už tai, kad pradinė europinės skaitmeninės tapatybės dėklės paskirtis būtų išplėsta ir ji taptų ES asmens tapatybės kortele visame pasaulyje, atliekančia ir paso (pvz., vizų skaitmeninio deponavimo) ar oficialaus ES skiepijimo pažymėjimo funkcijas. Šiuo tikslu reikėtų sudaryti susitarimus, kurie leistų naudoti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę su joje esančiais kredencialais ir už ES ribų;

34.

 ragina Europos Komisiją aktyviai diskutuoti ir vesti derybas su įrangos, skirtos europinės skaitmeninės tapatybės dėklės techniniam diegimui galutiniams naudotojams, tiekėjais. Tikslas – kuo greičiau užtikrinti techninę bazę, taip pat ir pigiausios įrangos sektoriuje.

Šiuo metu egzistuoja pirmosios vidutinių ir aukštų kainų produktų grupės, kurių patikimumo lygis pagal eIDAS yra „pakankamas“. Siekiant plėsti europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimą, taip pat naudinga užtikrinti, kad ekonomikos sektorius kuo aktyviau dalyvautų kaip paslaugų teikėjas;

Subsidiarumas

35.

 pažymi, kad pasiūlymas dėl reglamento nepažeidžia subsidiarumo principo. Toks ES masto techninis projektas darys atitinkamą poveikį tik tuo atveju, jei taisyklės bus pakankamai vienodos. Konkrečias nuostatas išimtinai reglamentuoja valstybės narės. Reikės įvertinti tik kompleksiškai taikytinas įrankių rinkinio priemones.

Briuselis, 2021 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS