Europos regionų komiteto nuomonė „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“

(2022/C 270/04)

Pranešėjas:

Juan Manuel MORENO BONILLA (ES/EPP), Andalūzijos regiono pirmininkas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina šią ilgalaikę viziją kaip itin svarbų žingsnį siekiant tvarios kaimo vietovių plėtros ir tikros teritorinės sanglaudos visoje ES ir apgailestauja, kad ši ilgalaikė vizija paskelbta po derybų dėl 2021–2027 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), nes ši politika būtų galėjusi padėti įgyvendinti šią strategiją, visų pirma užtikrinant geresnę finansinę pusiausvyrą tarp pirmojo ir antrojo BŽŪP ramsčių;

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad vykdant naujausią BŽŪP reformą buvo atsisakyta sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos konvergencijos priemonių, ir yra itin nusivylęs, kad atsisakyta ketinimų Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) įtraukti į Bendrųjų nuostatų reglamentą dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos;

pabrėžia, kad Konferencijoje dėl Europos ateities būtina atkreipti dėmesį į kaimo vietovių gyventojus, siekiant atsižvelgti į jų idėjas, poreikius ir potencialą, ir sustiprinti atsakomybės už Europos projektą jausmą; rekomenduoja naudoti komunikacijos ir reklamos metodus, kuriais būtų siekiama pagerinti bendrą gyvenimo kaimo vietovėse įvaizdį, parodant kultūrinius ir socialinius kaimo gyvenimo pranašumus;

kartoja, kad laikantis teritorinės sanglaudos tikslų, reikia užtikrinti, kad į visų sričių ES politiką būtų integruoti abipusiai naudingi kaimo ir miesto ryšiai, kuo geriau išnaudojant stiprią kaimo ir miesto vietovių tarpusavio priklausomybę;

rekomenduoja dabartinį miesto ir regiono teritorinį modelį pakeisti modeliu, pagrįstu bendrais ir suderintais kaimo ir miesto santykiais. Į šį modelį reikėtų įtraukti kompensavimo mechanizmus, kad būtų galima užtikrinti abipusę sąveiką ir atkurti kaimo ir miesto santykių pusiausvyrą. Be to, bendras miesto ir kaimo modelis gerina biologinės įvairovės apsaugą ir skatina biokultūros įvairovę kaimo vietovėse.

apgailestauja, kad paramos kaimo vietovėms priemonių stiprinimo ir finansavimo ES lygmeniu gairės bus parengtos tik 2028–2034 m. programavimo laikotarpiui;

pabrėžia būtinybę skubiai parengti Europos kaimo darbotvarkę, kurioje būtų pateikta konkrečių pasiūlymų dėl neatidėliotinų veiksmų, kurie papildytų ilgalaikę perspektyvą, ir rekomenduoja kartu su šiais konkrečiais pasiūlymais numatyti išteklių, finansinių priemonių ir kiekybinių tikslų, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ilgalaikės vizijos įgyvendinimą;

šiuo požiūriu siūlo sanglaudos politikos veiksmų programose ir kitose Europos tiesioginės intervencijos programose (programoje „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonėje arba programoje „Kūrybiška Europa“) numatyti minimalų Europos lėšų skyrimą ne žemės ūkio projektams;

palankiai vertina Komisijos ketinimą visose ES politikos srityse atsižvelgti į kaimo vietovių perspektyvą. Išankstinė veiksmingos ir tikslingos politikos sąlyga – bendrų Europos projektų teritorinio poveikio vertinimas. Šiuo požiūriu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant poveikio vertinimą taip pat reikia atsižvelgti į biologinę įvairovę ir biokultūrinius ypatumus;

10.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą ES kaimo vietovių vizijai įgyvendinti. Kaimo vietovėms skirta ES politika turėtų būti kaip įmanoma geriau integruota į sanglaudos politiką taip sukuriant nuoseklią vystymosi politiką. Kaimo vietovių vystymasis yra susijęs ne tik su žemės ūkiu, bet ir kitomis pramonės šakomis, todėl finansavimas neturėtų apsiriboti tik Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai. Kaip ir sanglaudos politikos atveju, kaimo vietovėms skirtoje Europos politikoje atskaitos taškas turėtų būti konkrečios vietos sąlygos ir poreikiai;

11.

prašo valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų dabartiniu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu savo strategijoms ir investicijoms BŽŪP, sanglaudos fondų ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų srityse taikyti tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo principą;

12.

pabrėžia, kad kaip reikalaujama pagal žaliąjį kursą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, su ja susijusią infrastruktūrą ir technologijas galima sparčiai ir ekonomiškai veiksmingai plėtoti tik kaimo vietovėse ir tik su jomis bendradarbiaujant. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į energetikos tinklų ir energijos kaupimo apribojimus, ypač tarpvalstybiniu mastu. Aukštosios įtampos tinklų pajėgumai (kai kuriose vietovėse) yra riboti ir reikalingos investicijos, kad būtų užtikrintas nuolatinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos perdavimas. Todėl siekiant sėkmingo ekonomikos vystymosi būtinas kaimo vietovių dalyvavimas;

13.

primena, koks svarbus yra dialogas tarp visų, su kaimo vietovių ateitimi susijusių, subjektų – nuo įvairių valdžios ir administravimo lygmenų iki pagrindinių ekonomikos sektorių, įmonių, piliečių ar akademinio pasaulio; įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, forumai, tarybos ar apskritojo stalo diskusijos, kuriose dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, yra puiki priemonė aptarti pagrindinius kaimo vietovių uždavinius ir ieškoti sprendimų atsižvelgiant į visas nuomones;

14.

patvirtina RK įsipareigojimą bendradarbiauti su Europos Komisija, kad šiais metais būtų pradėtas įgyvendinti Kaimo paktas, ir parengti valdymo modelį, kuris leistų visiems suinteresuotiesiems subjektams sėkmingai įgyvendinti ilgalaikę viziją; kartoja, kad vietos ir regionų subjektų dalyvavimas šioje valdymo struktūroje bus labai svarbus siekiant pritaikyti veiksmus prie kaimo vietovių reikalavimų ir poreikių, ypatingą dėmesį skiriant toms vietovėms, kuriose mažėja gyventojų skaičius ir kurioms kyla demografinis pavojus;

15.

mano, kad strategiškai svarbiausios vietos ir regionų lygmens bendradarbiavimo pagal Kaimo paktą sritys turėtų būti bioekonomika ir visų pirma itin aplinkos požiūriu tvarus žemės ūkis, regioninės maisto sistemos, judumas, skaitmeninis junglumas, socialinis ir kultūrinis gyvybingumas, inovacijos socialinių visuotinės svarbos paslaugų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse, nes jose vykdoma veikla gali padėti sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir sukurti socialinių ir ekonominių galimybių, susijusių su žaliuoju kursu; mano, kad kaimo vietovės gali aktyviai skatinti būtiną tvarią Europos žaliąją pertvarką;

16.

mano, kad reikia daryti didesnę pažangą vertinant gamtos teikiamas ekosistemines paslaugas (vanduo, maisto medžiagos, vandeningieji sluoksniai, temperatūros reguliavimas, biologinė įvairovė ir t. t.), kurių teikiamos naudos dalis galėtų būti skiriama kaimo savivaldybėms, siekiant remti jų teritorinę struktūrą ir plėtrą;

17.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas, kad viešasis kaimo vietovių finansavimas papildytų privačias iniciatyvas tais atvejais, kai viešųjų gėrybių teikimas yra komerciškai neperspektyvus, ir prireikus apsvarstyti galimybę teikti valstybės pagalbą ir mokesčių paskatas;

18.

pažymi, kad komunikate pripažįstamas ypatingas atokiausių regionų statusas, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, ir pritaria, kad atokiausių regionų kaimo vietovėse, kurios yra panašios kokybės kaip kaimo vietovės miestų apylinkėse, reikia teikti visuotinės svarbos paslaugas;

19.

atkreipia dėmesį į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria kaimo regionai, patiriantys struktūrinių permainų arba vykdantys žaliajai pertvarkai būtinus pertvarkymo procesus, pavyzdžiui, energijos gamybos srityje arba automobilių pramonės sektoriuje; prie tokių regionų taip pat priskiriami kaimo turizmo regionai, kurie turi imtis veiksmų pasikeitus kelionių modeliams dėl COVID-19 pandemijos ir klimato kaitos;

20.

siūlo parengti skaidrius kriterijus, lyginamuosius standartus ir tikslus, pagal kuriuos būtų galima stebėti veiksmų poveikį ir pažangą įgyvendinant viziją;

21.

galiausiai, ragina įgyvendinant Europos semestrą nustatyti kaimo vietovėms ypač svarbius rodiklius, pavyzdžiui, kiek procentų gyventojų turi galimybę naudotis visuomeninio transporto, skaitmeninėmis, užimtumo, sveikatos ir kultūros viešosiomis paslaugomis, siekiant užtikrinti, kad ES kaimo vietovių, visų pirma retai apgyvendintų, ateities vizija būtų įtraukta į visas ES priemones, skirtas reguliariai ekonominei tikslų ir uždavinių peržiūrai;

22.

pabrėžia, kad norint, jog kaimo darbotvarkė būtų sėkminga, ji negali būti kuriama remiantis universalaus sprendimo principu, todėl Komitetas mano, kad reikia tiksliai suskirstyti teritorijas į kategorijas ir atsižvelgti į vietos ypatumus, remiantis skaidriais ir objektyviais parametrais ir rodikliais, kurie padėtų realiai įvertinti kaimo plėtra;

23.

primena, kad vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1058 2021 m. birželio 24 d. dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (1) tikslų – remti gamtinių arba demografinių trūkumų turinčias miestų ir kaimo vietoves. Reglamente taip pat numatoma, kad valstybės narės turėtų skirti papildomos ES finansinės paramos projektams, kuriais skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir socialiai įtraukus ekonomikos vystymasis atitinkamuose regionuose;

24.

šiuo atžvilgiu primena, kad ypatinga parama turėtų būti teikiama NUTS 3 vietovėms arba vietovėms, kuriose 2007–2017 m. gyventojų skaičius vidutiniškai sumažėjo daugiau kaip 1 %;

25.

ragina Europos Komisiją, susitarus su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir regionais, užtikrinti, kad ilgalaikės kaimo vietovių vizijos iniciatyvoje būtų numatyti praktiniai sprendimai ir paramos priemonės, skirtos demografinių pokyčių keliamoms problemoms kaimo vietovėse spręsti, ir primena, kad būtina įgyvendinti integruotus projektus, grindžiamus sanglaudos politikos veiksmų programomis, BŽŪP nacionaliniais strateginiais planais ir nacionaliniuose strateginiuose ekonomikos gaivinimo planuose išdėstytomis priemonėmis. Galiausiai Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) projektais plėtojama tarpvalstybinė geriausia praktika, kaip kurti inovatyvias koncepcijas ir rengti bandomuosius projektus, susijusius su miesto ir kaimo funkcinių sričių integruotu teritoriniu vystymu;

26.

ragina supaprastinti Europos fondų ir valstybės pagalbos kaimo vietovėms įgyvendinimo taisykles, patobulinti įvairių fondų paramos derinimą ir pereiti prie kelių fondų modelio, kuris užtikrintų kaimo vietovių klausimo integravimą į visas politikos sritis;

27.

mano, kad gairės, kurias Komisija paskelbs savo 2024 m. ataskaitoje ir kuriomis siekiama pagerinti paramos kaimo vietovėms priemones ir finansavimą, turėtų apimti platesnį programavimo laikotarpį, o ne apsiriboti 2028–2034 m. programa;

28.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad kuriant kaimo vietovių ateitį būtina taikyti sistemines metodikas, kurios užtikrintų sisteminę, o ne dalinę ar linijinę plėtros viziją;

29.

pabrėžia, kad svarbu nuo pat pradžių išsamiai išanalizuoti kaimo vietovių problemas, nes būtent tokiu būdu nustatomos būsimo plano veiksmų sritys; šiuo požiūriu mano, kad prie jau išnagrinėtų klausimų reikėtų pridėti ir kitas ekonomines problemas, pavyzdžiui, išorės konkurenciją, kainų nestabilumą ir bendrosios pridėtinės vertės paskirstymą įvairiems žemės ūkio sektoriaus ir žemės ūkio maisto produktų gamybos ir prekybos grandinės subjektams;

30.

kalbant apie galimybes mano, kad pernelyg mažai dėmesio skiriama tvaraus kaimo turizmo, laisvalaikio, kultūrinės veiklos ir panašiems sektoriams ir jie nurodomi tik netiesiogiai, nors jie atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant įvairią, stiprią ir tvarią kaimo ekonomiką. Be žemės ūkio, yra daug kitos kaimo vietovėse plėtotinos veiklos galimybių, pavyzdžiui, dviračių turizmas, medžioklė, žygeivystė, mikologija, sveikatingumo turizmas, gastronomija, bendruomeniniai menai arba menininkų dirbtuvės, parodų organizavimas ir kt.;

31.

norėtų pabrėžti tinkamo ir subalansuoto ekonominio vystymosi svarbą, daugiausia dėmesio skiriant naujiems verslo modeliams. Kai kuriose kaimo vietovėse (ypač pasienio teritorijose), kuriose mažėja gyventojų skaičius ir gausėja neeksploatuojamų būstų ir patalpų, vis dažniau kyla destabilizuojančios nusikalstamos veiklos grėsmė. Dėl šios priežasties mažėja normų aiškumas ir mažėja saugumo jausmas bei prastėja gyvenimo kokybė;

32.

šiuo požiūriu primena, kad kaimo vietovių ateitis priklauso nuo jaunų žmonių, kurie nuspręstų siekti savo gyvenimo tikslų kaimo vietovėse, išlaikymo ir pritraukimo; todėl sprendžiant kaimo vietovių uždavinius, būtina aktyviai įtraukti jaunimą, kurti forumus, kuriuose jaunuoliai galėtų dalytis idėjomis, ir remti jaunimo iniciatyvas kaimo vietovėse;

33.

pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis, kai visuomenė senėja, būtina skubiai plėtoti pagrindinių paslaugų ekonomiką, kuri užtikrintų visuotinį visų prekių ir paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms; taip pat palankiai vertina 2022-ųjų paskelbimą Europos jaunimo metais, nes tai yra proga suteikti galimybių ir padėti kaimo jaunimui tapti aktyviais piliečiais ir teigiamų pokyčių varomąja jėga;

34.

ragina Komisiją savo pasiūlymuose šioje srityje apsvarstyti, kokį indėlį gali įnešti paskirstytojo paslaugų teikimo sistemos, apimančios įvairias įstaigas, pavyzdžiui, vaikų dienos užimtumo centrus, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigas, mokyklas, popamokinius centrus, parduotuves ar socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros įstaigas (sritis, kurioje nuotolinės medicinos ir nuotolinės priežiūros technologijos gali būti itin naudingos), todėl prašo Europos Komisijos valstybėms narėms nustatyti minimalius kiekybinius tikslus siekiant kaimo vietovėse pagerinti bendrą paslaugų prieinamumą, visų pirma pagrindinių viešųjų paslaugų prieinamumą;

35.

pabrėžia, kad būtina įtraukti visus duomenis apie socialines, taip pat socialines ir sveikatos priežiūros sistemas į numatytą suderintą geoerdvinės informacijos sistemų naudojimo metodą, ir kad reikia didinti socialinių paslaugų sistemos ir kitų socialinės apsaugos sistemų sąveiką.

36.

taip pat pabrėžia, kad svarbu įtraukti socialinės rūpybos ir bendruomeninių paslaugų prieinamumo rodiklius socialinės apsaugos srityje;

37.

pažymi, kad svarbu kuo geriau išnaudoti kaimo ir miesto tarpusavio priklausomybę teritorinio lygiavertiškumo kontekste. Keliose savivaldybėse vykdomos investicijos turėtų būti naudingos visoms vietos valdžios institucijoms, kad geriausiu atveju jos būtų vienodai naudingos ir miesto, ir kaimo vietovėms.

38.

ragina užtikrinti, kad šis teigiamas poveikis tinkamai atsispindėtų skaičiuojant investicijas vienam gyventojui pagal regiono tipą (miestas, tarpinis regionas, kaimas), todėl siūlo peržiūrėti tokių investicijų pelno rodiklių rengimo mechanizmus, ypatingą dėmesį atkreipiant į miestelius ir kaimus kaimo vietovėse;

39.

pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba yra galimybė kaimo vietovėms kovoti su energijos nepritekliumi ir užtikrinti energetinį savarankiškumą funkcinėse teritorijose (įskaitant kaimo ir miesto įtakos sferą). Be to, Komitetas pabrėžia, kad pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams galima padidinti išlaikant dalį gautų pajamų kaimo bendruomenėse;

40.

siūlo tam tikrais atvejais apsvarstyti galimybes skatinti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą, nes taip sukuriamos žemės ūkio, gamybos ir prekybos sinergijos kaimo vietovėse galimybės ir padedama stiprinti vietos ekonomiką kuriant darbo vietas ir sumažinant nedarbą;

41.

pabrėžia vizijoje numatytos fizinės infrastruktūros vystymo sistemos svarbą siekiant pagerinti kaimo vietovių junglumą ir palengvinti jų socialinį ir ekonominį atsinaujinimą ir siūlo į ją įtraukti kaimo darbotvarkes;

42.

nurodo, kad siekiant užtikrinti, jog būtų imtasi koordinuotų, veiksmingų ir efektyvių veiksmų, svarbu gerinti transporto jungtis su priemiesčių ir kaimo vietovėmis, visų pirma pasitelkiant regionines valdžios institucijas ir jų veiklos programas. Šiuo tikslu į miesto transporto strategijas turėtų būti visiškai integruotos kaimo ir priemiesčių teritorijos (2);

43.

primena, kad siekiant sėkmingai ir tvariai plėtoti regionų ekonomiką ir steigti arba plėsti įmones kaimo vietovėse, labai svarbios komercinės zonos; tai ypač aktualu regionams, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai; reikia remti vietos valdžios institucijas, kurios turės nustatyti, patvirtinti arba pakeisti atitinkamų zonų paskirtį; dažnai tokiu atveju kyla problemų, susijusių su teikiamų planavimo paslaugų apimtimi ir išlaidomis;

44.

nurodo, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į infrastruktūrą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą pasienio kaimo regionuose; pabrėžia, kad kaimo vietovėse būtina gerinti viešojo transporto infrastruktūrą ir paslaugų sistemą, užtikrinant, kad būtų diegiami tvarūs judumo sprendimai, kuriais būtų sutrumpintas kelionių tarp miestų bei priemiesčių ir kaimo vietovių laikas ir persėdimų skaičius;

45.

pabrėžia, kad pagrindinis teritorijų planavimo ir transporto politikos tikslas turėtų būti užtikrinti maksimalias galimybes patenkinti poreikius, kartu kuo labiau sumažinant judumo poreikį, todėl svarbu transportą racionalizuoti;

46.

rekomenduoja įvairiarūšio judumo sprendimais taip pat atsižvelgti į paslauginio judumo, kuris gali padėti siekti energijos ir klimato požiūriu tvaresnio fizinio junglumo, modelių naudą, pavyzdžiui, tvaraus transporto naudojimą gali paskatinti užsakomosios paslaugos ir dalijimasis transporto priemonėmis, sujungiantys kaimo bendruomenes su transporto mazgais, ypač autobusų ir geležinkelio stotimis;

47.

pritaria Komisijai, kad skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį vystant kaimo vietoves, nes jis suteikia galimybę minėtose vietovėse diegti novatoriškus sprendimus ir taip padidinti jų atsparumą ir išnaudoti potencialą; todėl ragina ypatingą dėmesį skirti sistemų, kurios leistų viešuosius veiksmus papildyti privačiu finansavimu kuriant skaitmeninę infrastruktūrą, propagavimui. Nors skaitmeninė infrastruktūra yra nepakankamai konkurencinga privačių investicijų požiūriu, ji yra labai konkurencinga socialiniu ir teritoriniu požiūriu. Plačiajuostis ryšys yra labai svarbus kaimo vietovėse, kad būtų galima naudotis įvairiomis paslaugomis bei spręsti problemas, susijusias su skaitmeniniu atotrūkiu, su kuriuo susiduria keletas bendruomenių;

48.

pabrėžia, kad investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą nepakanka, jei kartu neužtikrinamas pakankamas skaitmeninis mokymas ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, o tai ypač aktualu kaimo vietovėse. Tai taip pat labai svarbu atsižvelgiant į pasaulinį kibernetinių nusikaltimų skaičiaus augimą ir ypač į poreikį užtikrinti pakankamą vietinių įmonių, kurios yra maisto tiekimo grandinės grandys, kibernetinį saugumą;

49.

primena, kad kaimo vietovės itin nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, nes jų ekonomika yra ne tokia įvairi, daugelis šių vietovių darbuotojų yra pagrindiniai darbuotojai, o interneto infrastruktūra prasta; tačiau pandemijos poveikis nuotolinio darbo plėtrai suteikia galimybių spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse klausimą ir ilgainiui skatinti novatorišką socialinę ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse, todėl, be kitų priemonių, siūloma apsvarstyti galimybę skatinti plėtoti aukštos kokybės bendras darbo erdves kaimo bendruomenėse arba kurti mokesčių paskatas, kad privačios įmonės būtų skatinamos leisti darbuotojams dirbti pasirinktose geografinėse vietovėse;

50.

mano, kad, vadovaujantis Komisijos pirmininkės U. von der Leyen požiūriu „nė vieno nepalikti nuošalyje“, reikalingos priemonės, užtikrinsiančios, kad kiekviename regione būtų plėtojamos inovacijų ekosistemos, kurios suteiktų galimybių visiems verslininkams ir visoms kaimo vietovių labai mažoms, mažosioms bei vidutinėms įmonėms, skatintų šį smulkų kaimo verslą; be to, būtina pakankama švietimo ir mokymo pasiūla, įskaitant skaitmeninius įgūdžius ir kitus socialinius emocinius įgūdžius, susijusius su atviromis inovacijomis, tarpregioniniu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarpkultūrine komunikacija;

51.

palankiai vertina didesnę paramą principu „iš apačios į viršų“ grindžiamoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, LEADER/BIVP, kuriose apibrėžiama vietos veiklos grupių svarba, ir pažangiųjų kaimų iniciatyvoms; ragina toliau remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant šias programas ir metodus; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į inovacijomis grindžiamos regionų plėtros, sutelktos į vietoje turimus įgūdžius ir dalyvavimą, naudą; kompetentingos regionų ir nacionalinio lygmens valdžios institucijos turėtų labiau atsižvelgti į vietos subjektų novatoriškas idėjas ir prireikus jas remti;

52.

prašo įtraukti kultūros paveldo ir kultūros, meno bei kūrybos sektoriaus darbuotojų indėlį į tvarios ir klestinčios ateities kūrimą ir padidinti kaimo vietovių patrauklumą turistams, kuris taip pat padidins jų ekonominę gerovę;

53.

mano, jog itin svarbu tai, kad komunikate pripažįstama tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės valdymo vaidmuo didinant atsparumą kritinės klimato padėties ir su ja susijusių grėsmių atveju ir apsaugant biologinę įvairovę;

54.

primena, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų užtikrinti didesnį visuomenės atsparumą ir teisingumą; visuomenė turėtų atsižvelgti į visų kaimo bendruomenės narių, įskaitant nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovus ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse bei dideliame skurde gyvenančius asmenis, poreikius. Todėl būtina pabrėžti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka turi būti teisingesnė ir įtraukesnė;

55.

mano, kad kaimo vietovėse svarbiausią vaidmenį turėtų gebėti atlikti žemės ūkis; ragina Komisiją prižiūrėti, kad būtų tinkamai parengti strateginiai planai, kuriuos kiekviena valstybė narė turi parengti pagal naująją bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), siekiant užtikrinti, kad Europos pirminis sektorius laikytųsi žaliajame kurse, strategijoje „Nuo ūkio prie stalo“ ar Biologinės įvairovės strategijoje nurodytos krypties ir kad juose būtų numatytos vietos strategijos, pagrįstos kiekvieno regiono ypatumais ir tipiškų vietos produktų reklama;

56.

pabrėžia, kad reikia skatinti savarankiško apsirūpinimo ir aprūpinimo maistu saugumo procesus, pagrįstus vietoje pagamintais, kokybiškais ir ekologiškais produktais, kurie priklauso inovatyvioms vertės grandinėms, skatinančioms teritorinę struktūrą; pažymi, kad artimiausiais metais ekologinis ūkininkavimas turės sudaryti 25 % žemės ūkio; tačiau mano, kad šiam tikslui pasiekti reikės atitinkamai suderintų paramos ir pagalbos priemonių bei vartojimo skatinimo politikos;

57.

pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti kartų kaitos žemės ūkyje klausimą, todėl svarbu remti jaunimo ir kaimo moterų įtraukimą į žemės ūkį ir ūkių valdymą; todėl pritaria Komisijai, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo poreikiams, kad jie liktų gyventi kaimo vietovėse; mano, kad siekiant spręsti kartų kaitos problemą, labai svarbu skatinti vykdyti viešąją politiką, remiančią ūkių modernizavimą, kuris skatintų jaunųjų ūkininkų įsikūrimą. Šiuo tikslu, reikia sudaryti jiems palankesnes sąlygas dalyvauti vietos lygmeniu įgyvendinamose socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką programose, taip pat pasinaudoti švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo ir kultūrinės veiklos galimybėmis; be to pritaria, kad plečiant darbo ir mokymo pasiūlą ir skatinant taikyti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, svarbu ypatingą dėmesį skirti moterims;

58.

primena, kad po „Brexit’o“ nemažai kvalifikuotų darbuotojų daliai teko susidurti su darbo sąlygų ir taisyklių pokyčiais, o ES turėtų apsvarstyti paramos šioms darbuotojų migrantų kategorijoms sistemas. Be to, ypač svarbu, kad ES apsvarstytų galimybę pradėti įgyvendinti programas, kurios padėtų ir motyvuotų emigravusius kvalifikuotus darbuotojus grįžti namo, į savo tėvynę;

59.

mano, kad dirbantiesiems žemės ūkio srityje būtina užtikrinti sąžiningas kainas ir pajamas. Todėl reikia užkirsti kelią bet kokiai rinkos raidai, kuri gali būti žalinga įmonėms. Krizės metu ES bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų būti su tuo kovojama tokiomis priemonėmis kaip bendras gamybos apimties pritaikymas prie rinkos poreikių ir kvalifikuoto patekimo į rinką taisyklės;

60.

pažymi, kad didelė ES žemės ūkyje ir maisto pramonėje atliekamo darbo dalis tenka darbuotojams migrantams. Neretai ši gyventojų grupė gyvena sudėtingomis sąlygomis. Todėl būtina stiprinti ES socialinę darbotvarkę siekiant didesnio minimalaus darbo užmokesčio, gerų darbo sąlygų ir socialinės integracijos;

61.

pabrėžia, kad daugeliui Europos ūkininkų ir veisėjų žalioji pertvarka kels daug iššūkių. Siekiant sėkmingai išnaudoti atsirandančias galimybes, reikia dėti ypatingas pastangas komunikacijos, informuotumo didinimo ir mokymo srityse, kad būtų skleidžiama informacija apie naują tvarų ir ekologinį žemės ūkį ir suteikiama įgūdžių, kaip jį praktiškai įgyvendinti;

62.

pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią žemės užleidimui, taip pat supaprastinti prieigą prie jos. Todėl šiuo tikslu būtina sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, parengti naujų žemėtvarkos priemonių ir suteikti būtinų mokesčių paskatų bei užtikrinti finansavimą;

63.

pažymi, kad dėl didėjančio stambių plėšrūnų paplitimo ir su tuo susijusio dažnesnio gyvūnų pjovimo aukštikalnių ganyklose vis daugiau problemų kyla ūkininkavimui kalnuotose vietovėse ir dažnai aukštikalnėse jis nutraukiamas, nors jis atlieka labai svarbų vaidmenį, kad ištisi regionai netaptų miškynais, taigi ypač prisideda prie gamtos apsaugos ir erozijos kontrolės, be to, yra didžiulis indėlis į kraštovaizdžio išsaugojimą kaimo vietovėse; todėl ragina Europos Komisiją:

—	sukurti bendrą Europos vilkų ir stambiųjų plėšrūnų, ypač lokių populiacijos valdymo sistemą,

—

išnagrinėti galimybę iš dalies pakeisti Buveinių direktyvos priedus, kad būtų galima greičiau prisitaikyti prie tam tikrų gyvūnų populiacijos raidos ir atsižvelgiant į šalį ar teritorinį vienetą sumažinti arba padidinti apsaugos statusą, kai tai yra pagrįsta remiantis teigiamomis ar neigiamomis saugomų gyvūnų rūšių populiacijos tendencijomis ir atsižvelgiant į pavojų ganyklinei veiklai,

—	išplėsti galimybes ES teisėskūrą ir būtinas priemones pritaikyti prie vietos sąlygų, kad būtų galima geriau valdyti plėšrūnų, ypač vilkų ir lokių, populiaciją;

64.

pabrėžia, kad žemės ūkio infrastruktūra yra svarbi kaimo vietovių struktūrai ir sanglaudai; ragina Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad infrastruktūra būtų išsaugota ir iš esmės išliktų pravažiuojami (negrįsti) keliai;

65.

ragina užtvindymo zonas įtraukti į pavyzdines atsparių zonų iniciatyvas, nes jos labai prisideda prie atsparumo klimato kaitai didinimo, mažo anglies dioksido kiekio žemės ūkio vystymo, apsaugos nuo potvynių ir geresnio potvynių valdymo. Daugelis upių ir užtvindymo zonų yra tarpvalstybinio pobūdžio (o tai yra problema) ir yra bendro su vandeniu susijusio iššūkio dalis. Todėl būtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas;

66.

primena, kad ilgalaikė kaimo vietovių vizija turi sustiprinti regionų vaidmenį nustatant jų prioritetus; šiuo požiūriu mano, kad rengiant BŽŪP teisės aktus, nacionalinius strateginius ir ekonomikos gaivinimo planus buvo praleista proga užtikrinti, kad būsimi investicijų projektai kaimo vietovėse būtų iš tikrųjų susieti su kiekvienos teritorijos poreikiais, kuriuos nustatė jų pačių suinteresuotieji subjektai;

67.

ragina planavimo procesuose, kurie ateityje turės įtakos kaimo vietovėms, labiau atsižvelgti į kiekviename ES regione įgyvendinamas regionines pažangiosios specializacijos strategijas, parengtas dalyvaujant daugybei suinteresuotųjų subjektų;

68.

ragina apsvarstyti galimybę teikti pakankamą techninę paramą kaimo vietovių valdžios institucijų pajėgumų stiprinimui, nes jos yra silpnesnėje padėtyje planavimo gebėjimų, visų pirma susijusių su ilgalaikėmis strategijomis, ir ES lėšų panaudojimo atžvilgiu; taip pat prašo remti, taikyti paprastesnius reikalavimus ar konkrečias iniciatyvas, kad mažiau gyventojų turinčios savivaldybės, kurių administracijose dirba mažiau darbuotojų, taip pat galėtų dalyvauti ES projektuose;

69.

pabrėžia socialinės ekonomikos, kaip pagrindinės priemonės užtikrinant esamą ir būsimą ES kaimo vietovių plėtrą, svarbą ir strateginį vaidmenį sprendžiant demografinius ir visuomenės senėjimo uždavinius, kuriant atsparesnes ir glaudžiai su bendruomene susietas įmones, išlaikant gyventojus tose teritorijose ir skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą, darbuotojų mokymą, moterų verslumą, jaunų žmonių įtraukimą į darbo rinką ir kartų kaitą;

Briuselis, 2022 m. sausio 26 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) OL L 231, 2021 6 30, p. 60.

(2) COM(2021) 811, Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Nauja ES judumo mieste sistema“.