Europos regionų komiteto nuomonė „Europos kovos su vėžiu planas“

(2022/C 97/04)

Pranešėja Birgitta SACRÉDEUS (SE / EPP), Dalarnos leno tarybos narė Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos kovos su vėžiu planas“ COM(2021) 44 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

atkreipia dėmesį į savo deklaruojamą tikslą „teikti pirmenybę sveikatai Europos lygmeniu ir remti regionų ir vietos valdžios institucijas kovojant su vėžiu ir ligų epidemijomis vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos srityje ir modernizuojant sveikatos priežiūros sistemas“ (1);

2.

pažymi, kad nors už sveikatos politiką visų pirma yra atsakingos valstybės narės, Europos Sąjunga gali papildyti ir remti nacionalines priemones ir tam tikrose srityse priimti teisės aktus, kartu laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgdama į įvairias esamas sveikatos priežiūros struktūras ir nacionalinius pasirinkimus kiekvienoje valstybėje narėje;

3.

pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už sveikatos politiką ir toliau tenka valstybėms narėms. Nepaisant to, vykstant Konferencijai dėl Europos ateities ES lygmeniu reikėtų apsvarstyti kompetenciją sveikatos srityje;

4.

ragina ES institucijas užtikrinti, kad būsimos Europos sveikatos sąjungos teisinėje sistemoje būtų atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę už visuomenės sveikatą, nes 19 iš 27 valstybių narių nusprendė vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti pagrindinę atsakomybę už visuomenės sveikatą; tuo pat metu valstybių narių sveikatos strategijose turi atsispindėti konkretūs regionų poreikiai ir turi būti teikiama didžiausia parama vietos ir regionų valdžios institucijų pastangoms gerinti sveikatos priežiūrą;

5.

pažymi, kad vėžys akivaizdžiai kelia didžiulę grėsmę ES piliečiams ir sveikatos sistemoms: 2020 m. visoje ES vėžys buvo diagnozuotas 2,7 mln. žmonių, o nuo vėžio mirė 1,3 mln. žmonių (Jungtinio tyrimų centro įverčiai, 2020 m.); atskirai pažymi tai, kad Europos Sąjungoje numatomas visuomenės senėjimas, todėl daugės pacientų, kuriems bus diagnozuojamas vėžys, nes jis labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių;

6.

atkreipia dėmesį į pavojų, kad po COVID-19 krizės gali kilti vėžio krizė, nes 2020 m. dėl COVID-19 smarkiai sumažėjo vėžio atrankinės patikros, diagnostikos ir gydymo atvejų ir dėl to daugelio žmonių būklė pablogėjo ir prisikaupė daug darbo diagnostikos srityje, todėl dar ilgą laiką bus nustatoma daug vėžio atvejų. Remiantis Europos vėžio organizacijos atliktu tyrimu, buvo gydoma 1,5 mln. mažiau vėžiu sergančių pacientų, be to, dėl pandemijos nebuvo atlikta 100 mln. atrankinės patikros dėl vėžio atvejų. Maždaug milijonui vėžiu sergančių pacientų vėžys nebuvo diagnozuotas, o kas antras vėžiu sergantis pacientas Europoje negavo reikiamo chirurginio gydymo ar chemoterapijos. Kas penktas iš jų vis dar laukia šio gydymo;

7.

ragina surengti diskusijas apie tai, kaip pagerinti piliečių žinias apie sveikatą, kad pacientai galėtų pašalinti arba sumažinti rizikos veiksnių poveikį, priimti optimalius sprendimus dėl prevencijos, diagnostikos ir gydymo alternatyvų, gerinti savo sveikatos priežiūrą ir įgyti daugiau galių savarankiškam gyvenimui; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas šiose diskusijose yra labai svarbus siekiant Europos Sąjungoje pagerinti žmonių sveikatos raštingumą;

Europos kovos su vėžiu planas

8.

tvirtai remia Europos Komisijos požiūrį, kuriuo vadovaujamasi įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą – juo siekiama atsižvelgti į visą ligos procesą: nuo prevencijos, ankstyvosios diagnostikos, diagnozės nustatymo ir gydymo, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems gyventojams, pvz., pagyvenusiems asmenims, iki vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės;

9.

pabrėžia kovos su vėžiu plano svarbą, nes tai svarbi strategija siekiant spręsti didėjančio vėžio susirgimų skaičiaus problemą ir teikti bei siūlyti prevenciją, siekiant užkirsti kelią žalai arba ją sušvelninti, užtikrinti ankstyvą vėžio aptikimą, diagnostiką ir gydymą, taip pat gerinti sergančiųjų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę;

10.

palankiai vertina Europos kovos su vėžiu plano tikslą kuo geriau išnaudoti keitimosi medicininiais bei moksliniais duomenimis ir skaitmeninimo galimybes; taip pat palankiai vertina tai, kad būsimoji Europos sveikatos duomenų erdvė suteiks galimybę tiek vėžiu sergantiems pacientams, tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams saugiai ES tarpvalstybiniu mastu naudotis elektroniniais sveikatos duomenimis ir keistis jais prevencijos ir gydymo tikslais. Valstybės narės turi užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami ir vietos bei regionų lygmeniu;

11.

taip pat pabrėžia, kaip svarbu skatinti plėtoti palaikomosios slaugos strategiją, pagal kurią būtų numatyta daugiaaspektė priežiūra, apimanti lydėjimą ir dėmesį ne tik nukentėjusiam asmeniui, bet ir kartu su juo gyvenantiems slaugytojams ar šeimos nariams. Pacientams vaikams, kuriems diagnozuotas vėžys, kai ligos eiga gali pakenkti gyvenimo kokybei ir tikėtinai trukmei, priežiūros paslaugas turi teikti specialius mokymus baigę specialistai;

12.

remia Komisijos iniciatyvą įsteigti Onkologijos žinių centrą, kuris palengvintų mokslinių ir techninių su vėžiu susijusių iniciatyvų koordinavimą ES lygmeniu, pvz., duomenų rinkimą per nacionalinius vėžio registrus, galimybę vėžiu sergantiems pacientams gauti ir perduoti savo sveikatos duomenis arba dirbtinio intelekto (DI) naudojimą siekiant pagerinti vėžio atrankinės patikros kokybę;

13.

mano, kad žinių centro įkūrimas yra pagirtina iniciatyva, tačiau ji turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir retų gydymo būdų bei retų vėžio rūšių gydymo koordinavimą ir pagyvenusių asmenų, kuriems diagnozuotas vėžys, gydymo būdų pritaikymą pagal individualizuotą, į asmenį, o ne tik į auglio savybes orientuotą medicinos paslaugų strategiją;

14.

pabrėžia, kad vėžio atrankinė patikra ir diagnostika turi būti Europos kovos su vėžiu plano pagrindas, atsižvelgiant į tai, kad, PSO duomenimis, 30–50 proc. vėžio ir daugelio mirčių būtų galima išvengti anksčiau diagnozavus vėžį ir geriau prižiūrint juo sergančius pacientus;

15.

pabrėžia, kad svarbu imtis priemonių, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į sveikos gyvensenos naudą ir spręsti pagrindinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo, žalingo alkoholio vartojimo, nutukimo ir fizinio aktyvumo stokos, taršos ir kancerogeninių medžiagų poveikio, taip pat spinduliavimo ir įvairių infekcijų poveikio problemą; taip pat remia prevencijos ir žalos mažinimo privalumus pabrėžiančias priemones;

16.

mano, kad žinias apie taršos ir kancerogeninių medžiagų poveikį skatinančios priemonės turėtų būti derinamos su ES veiksmų planu „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021) 400 final) ir su „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020) 667 final), kad būtų sukurta sinergija siekiant kovos su vėžiu plano tikslų;

17.

mano, kad kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis skatinant sveiką gyvenimo būdą ir mažinant aplinkos taršos ir kancerogeninių medžiagų poveikį svarbus vaidmuo tenka verslui;

18.

palankiai vertina tai, kad Komisija planuoja priemones, kuriomis siekiama ugdyti „kartą be tabako“, ir ragina nustatyti panašius alkoholio vartojimo mažinimo tikslus; pritaria pasiūlymui dėl privalomos vartojimo produktų maistingumo deklaracijos ir įspėjimų ant alkoholinių gėrimų etikečių;

19.

ragina glaudžiau bendradarbiauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančias įstaigas, ypač vietos ir regionų lygmeniu, siekiant didinti informuotumą apie sveiką gyvenseną ir suteikti žmonėms informacijos apie tai, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu. Šiuo metu tik 3 proc. sveikatos priežiūros biudžeto skiriama sveikatos skatinimui ir ligų prevencijai;

20.

palankiai vertina kampaniją „HealthyLifestyle4All“, pradėtą 2021 m. Jos tikslas – skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą ir prisidėti prie kovos su vėžiu programos tikslų įgyvendinimo ir prie Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlyto ir šiuo metu įgyvendinamo Sveiko senėjimo dešimtmečio;

21.

palankiai vertina Komisijos tikslą per šviečiamąją veiklą išplėsti mergaičių ir berniukų skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso kampanijas; be to, ragina, kad būtų privaloma pasiūlyti tiek berniukus, tiek mergaites skiepyti nuo ŽPV, nes tai gali labai sumažinti gimdos kaklelio vėžio ir kai kurių rūšių burnos, ryklės ir gerklų vėžio atvejų skaičių;

22.

mano, kad tikslinga ankstyva krūties, žarnyno ir gimdos kaklelio vėžio diagnostika yra pagirtina. Tačiau, jei mokslinės išvados ir sąnaudų ir naudos analizė tai patvirtina, reikėtų kuo skubiau apsvarstyti galimybę šią tikslinę atrankinę patikrą taikyti ir kitoms vėžio rūšims, pavyzdžiui, prostatos ir plaučių vėžio. Svarbu ne tik kuo anksčiau diagnozuoti vėžį, bet ir sukurti gerai veikiančią infrastruktūrą ir tiekimo grandinę;

23.

atkreipia dėmesį į didelius sergamumo vėžiu ir mirtingumo nuo jo skirtumus tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse ir pabrėžia, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, turėtų turėti vienodą teisę į kvalifikuotą priežiūrą, diagnostiką ir gydymą bei vienodas galimybes gauti vaistų;

24.

kritiškai vertina tai, kad trūksta pagal regionus suskirstytų duomenų apie sergamumą vėžiu ir mirtingumą nuo jo, reikalingų siekiant nustatyti tendencijas ir (arba) spręsti vėžio atrankinės patikros ir gydymo skirtumų problemą; ragina Komisiją kuo skubiau pradėti planuojamo su vėžio prevencijos ir gydymo tobulinimu susijusios nelygybės duomenų registro veiklą;

25.

ragina valstybes nares peržiūrėti vėžio terapiją atitinkamose sveikatos priežiūros sistemose, siekiant sumažinti nelygybę, susijusią su prieinamumu, išlaidų padengimu, kompensavimu, sveikatos draudimo įmokomis ir priemokomis;

26.

atkreipia dėmesį į „standartizuotos terapijos“ sistemą, kuri kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Švedijoje ir Danijoje) buvo įdiegta kaip geriausia praktika siekiant paspartinti diagnostiką ir gydymo pradžią;

27.

palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama vėžio moksliniams tyrimams, ir sąsają tarp strategijos ir vėžio mokslinių tyrimų misijos pagal programą „Europos horizontas“. Taip siekiama išnaudoti skaitmenizacijos ir naujų priemonių, pavyzdžiui, Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvos ar išplėstos Europos informacijos apie vėžį sistemos, potencialą, kad būtų išgelbėtos gyvybės;

28.

atkreipia dėmesį į individualizuotos medicinos – orientuotos ne tik į molekulines auglio savybes, bet ir į auglį turinčio asmens bruožus – potencialą, kurį suteikia sparti mokslinių tyrimų ir inovacijų pažanga, leidžianti naudoti specialiai pritaikytas naujoviškas diagnostikos, gydymo ir vėžio prevencijos strategijas, geriau pritaikytas atskiriems pacientams ir vėžio rūšims;

29.

palankiai vertina ketinimą sukurti ES tinklą, kuris sujungtų pripažintus nacionalinius vėžio centrus, palengvintų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pacientų judumą, pagerintų galimybes gauti kokybiškas diagnostikos ir gydymo paslaugas ir palengvintų mokymą, mokslinius tyrimus ir klinikinius tyrimus;

30.

ragina valstybes nares skatinti bent vieno vėžio centro akreditavimą kiekvienoje valstybėje narėje, laikantis Europos vėžio organizacijos standarto;

31.

siūlo Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje numatyti rekomendacijas dėl tarpvalstybinės atrankinės vėžio patikros, diagnostinio vizualizavimo ir gydymo ne gyvenamosios vietos valstybėje narėje standartų;

32.

pabrėžia, kad vaistų tiekimo sutrikimai jau seniai yra sveikatos sektoriaus problema, kuri dar labiau paaštrėjo per COVID-19 pandemiją; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pagrindinių vaistų ar naujovių tiekimą skubiai reikalingos priemonės, skatinančios generinių ir biologiškai panašių vaistų prieinamumą (2);

33.

palankiai vertina pasiūlymą išnagrinėti galimybę keisti esamų vaistų paskirtį, tačiau šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamus klinikinius vaistų veiksmingumo ir pacientų saugos įrodymus, atsižvelgiant ne tik į ligos įveikimą, bet ir į kitus rezultatus, ypač aktualius pagyvenusiems pacientams. Tai svarbu ne tik pacientams, bet ir sveikatos sistemai bei mokėtojams, kad jie galėtų susidaryti nuomonę apie naujų gydymo būdų taikymą; pabrėžia, kad prieinamos vaistų kainos yra būtina sąlyga, kad pacientai galėtų gauti būtiną gydymą vaistais, o sveikatos sistemos išliktų tvarios ilguoju laikotarpiu;

34.

siūlo išnagrinėti galimybę išplėsti ES bendrą viešųjų pirkimų sistemą, vesti bendras derybas dėl kainų ir sukurti strateginį vaistų nuo vėžio rezervą. Tai darant būtina atsižvelgti į skirtingus valstybių narių ir regionų poreikius ir skirtingas socialines bei ekonomines aplinkybes;

35.

ragina ES teisės aktų sistemoje užtikrinti teisę būti užmirštam. Bankai ir draudimo bendrovės neturėtų registruoti vėžiu sergančių ir jį įveikusių asmenų sveikatos istorijos, kad vėžiu sergantys pacientai ir jį įveikę asmenys turėtų vienodas galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis;

36.

palankiai vertina pasiūlymą dėl vėžį įveikusio asmens lustinės kortelės ir efektyvių bei tvarių pagalbos bei stebėsenos grandinių, skirtų pagyvenusiems asmenims, siekiant pagerinti medicinos darbuotojų ir pacientų bendravimą ir (arba) koordinavimą, ypač atsižvelgiant į pačių pacientų patirtį;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis žmonių dar ilgą laiką po vėžio diagnozės nustatymo ir pradinio gydymo kenčia nuo fizinių ir psichologinių problemų, ypač funkcinių ir kognityvinių sutrikimų, kuriuos dėl vėžio gydymo gali patirti juo sergantys pagyvenę asmenys. Todėl svarbu suprasti, kaip asmuo, atsižvelgiant į jo pažeidžiamumą, reaguoja į gydymą, ir atitinkamai būtina parengti pagalbos vėžiu sergantiems pagyvenusiems asmenims modelius, kuriais būtų skatinama minėtus asmenis visapusiškai įvertinti ir taikyti tokias priemones, kuriomis būtų galima apytikriai prognozuoti jiems būdingą potencialą. Taip pat svarbu įvertinti, kokį poveikį terapija daro psichikos sveikatai, kad sveikatos priežiūra ir reabilitacija taptų veiksmingesnės ir visose srityse būtų pritaikytos pagal šias turimas žinias;

38.

pabrėžia, kad neformaliųjų slaugytojų, pvz., tėvų ir šeimos narių, parama vėžiu sergantiems pacientams ir jų priežiūra yra ne tik būtina, bet ir apsunkinanti. Todėl reikėtų numatyti vietos socialinės paramos priemones siekiant pagerinti neformaliųjų slaugytojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

39.

ragina visose iniciatyvose, skirtose artimiesiems, ypač šeimos nariams, taip pat daug dėmesio skirti vaikų klausimams ir atsižvelgti į brolių ir seserų padėtį bei specialiuosius poreikius, kaip numatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje;

40.

palankiai vertina tai, kad Komisija ypatingą dėmesį skiria vaikų vėžiui, tačiau dėmesys turėtų būti skiriamas ir pagyvenusių asmenų vėžiui, kurio savybės, kaip ir vaikų vėžio, yra skirtingos. Tačiau kovos su vėžiu planą reikia papildyti iniciatyvomis, kuriomis skatinama kurti kokybiškus tolesnių veiksmų registrus ES valstybėse narėse. Taip pat svarbu užtikrinti, kad reguliavimo institucijos, pvz., Europos vaistų agentūra (EMA), galėtų nuolat gauti duomenų apie vaistų veiksmingumą ir šalutinį jų poveikį;

41.

mano, kad siūlomame tyrime dėl vėžį įveikusių suaugusiųjų, taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos jauniems vėžį įveikusiems asmenims sugrįžti į mokyklas ir universitetus bei įsitraukti į darbo rinką ir jiems kylančios kliūtys. Įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti sugrįžti į darbo rinką, taip pat reikėtų atsižvelgti į jaunus vėžį įveikusius asmenis;

42.

ragina parengti strategijas, kuriomis būtų sprendžiamos raštingumo sveikatos srityje problemos, ypač susijusios su vėžiu ir jo rizikos veiksniais, nes dėl demografinių pokyčių vėžio atvejų paplitimas didės. Strategijos gali apimti dėmesį įvairioms sritims, pvz., sveikos aplinkos kūrimui, taip pat patrauklaus darbdavio vaidmenį, naujų sprendimų paiešką, bendradarbiavimo formas, darbo metodus ir technologijas bei tvarias darbo sąlygas;

---

(1)  OL C 440, 2020 12 18, p. 131.

(2)  https://webapi2016.COR.europa.eu/v1/documents/cor-2020-05525-00-00-ac-tra-lt.docx/content