P9_TA(2021)0515

Padėtis prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose (2021/3010(RSP))

(2022/C 251/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir ataskaitas dėl Ukrainos ir Rusijos,

—	atsižvelgdamas į JT Chartiją, JT jūrų teisės konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkio baigiamąjį aktą ir vėlesnius dokumentus,

—	atsižvelgdamas į 1990 m. lapkričio 19–21 d. Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 19 d. Minsko memorandumą ir 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202 (2015),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, ypač į jo II antraštinę dalį dėl politinio dialogo ir konvergencijos užsienio reikalų ir saugumo srityje (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. surengtą pirmąjį ES ir Ukrainos dialogą kibernetinio saugumo klausimais,

—	atsižvelgdamas į JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės chartiją, kurią 2021 m. lapkričio 10 d. pasirašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba,

—	atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pareiškimą po 2021 m. gruodžio 13 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio, kad bet kokia agresija prieš Ukrainą turės politinių pasekmių ir brangiai kainuos Rusijos ekonomikai,

—	atsižvelgdamas į NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą po 2021 m. lapkričio 30 d. NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 12 d. G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Rusijos ir Ukrainos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 12 d. bendrą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio ir Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimą po 23-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Militarizacijos problema Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste (Ukraina), taip pat kai kuriose Juodosios jūros ir Azovo jūros teritorijose“,

—	atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų,

—	atsižvelgdamas į ES politiką reaguojant į krizę Ukrainoje, įskaitant ribojamąsias priemones, kurios galioja nuo 2014 m.,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.	kadangi pagal JT Chartiją ir tarptautinės teisės principus visos valstybės palaikydamos tarptautinius santykius turi atsisakyti grasinti bet kurios šalies teritoriniam vientisumui arba politiniam nepriklausomumui ar naudoti jėgą siekiant juos panaikinti;

kadangi, ištikus krizei prie ES ir Baltarusijos sienos, Rusijos Federacija nuolat didino savo karines pajėgas prie Ukrainos sienos, kur dabar sutelkta apie 100 000 karių, taip pat Ukrainos Donecko ir Luhansko teritorijose, kurios šiuo metu yra okupuotos Rusijos remiamų pajėgų, ir gerokai padidino savo karinės veiklos mastą okupuotame Kryme ir Juodosios jūros baseine; kadangi šį karinių pajėgų telkimą patvirtino neseniai komerciniu palydovu nufotografuoti vaizdai; kadangi manoma, kad dabartinis karinių pajėgų telkimas yra didesnis nei ankstesnis šių metų pavasarį;

kadangi JAV žvalgybos ataskaitose pranešama, kad iki 2022 m. pradžios Rusija galėtų dislokuoti iki 175 000 karių; kadangi šie agresyvūs veiksmai gali būti suprantami kaip pasirengimas daugiašalei karinei puolamajai agresijai arba kaip grasinimas panaudoti jėgą prieš kaimyninę Ukrainą siekiant pažeisti pastarosios suverenitetą ir politinę nepriklausomybę, o tai prieštarauja Rusijos Federacijos tarptautiniams įsipareigojimams; kadangi Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie visapusišką paramą Rusijai karinių veiksmų prieš Ukrainą atveju;

kadangi pastarojo meto Rusijos pajėgų judėjimas netoli Ukrainos sienos sutapo su padidėjusiu Rusijos įgaliotųjų atstovų ir žiniasklaidos priemonių kišimusi ir dezinformacijos kampanijomis ES, Ukrainoje ir pačioje Rusijoje; kadangi taikant tokią hibridinę taktiką padaugėjo NATO ir Ukrainą menkinančio turinio, bandymų kaltę dėl galimos būsimos Rusijos karinės eskalacijos priskirti Ukrainai ir NATO bei melagingų naratyvų, be kita ko, asmeniškai skleidžiamų prezidento V. Putino ir buvusio prezidento D. Medvedevo;

kadangi praėjo daugiau nei šešeri metai nuo Minsko susitarimų priėmimo ir daugiau kaip septyneri metai nuo Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos bei karo Ukrainoje pradžios; kadangi tebesitęsiant konfliktui gyvybę prarado daugiau kaip 14 000 žmonių; kadangi dėl konflikto beveik du milijonai žmonių tapo šalies viduje perkeltais asmenimis; kadangi Rusijos kontroliuojamų ir aneksuotų Ukrainos teritorijų ir aplinkinių regionų gyventojų pragyvenimo šaltiniai tebėra smarkiai sumenkę; kadangi Rusija yra konflikto šalis ir todėl negali prisistatyti kaip tarpininkė;

F.	kadangi įgyvendinant 2015 m. vasario mėn. Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą kilo didelių sunkumų, visų pirma dėl vienašalių priemonių, kurių ėmėsi Rusijos Federacija, nesilaikydama savo įsipareigojimų pagal susitarimus;

G.	kadangi nuo 2014 m. pranešama, kad Rytų Ukrainoje kartu su prorusiškais separatistais veikia Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagnerio grupė“ darbuotojai; iš pradžių kovotojų buvo maždaug 250, o dabar – 2 500;

kadangi naujausioje JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. gruodžio 1 d., nurodoma, kad Donbaso konflikto zonoje eskaluojami karo veiksmai, Ukrainos pusėje išaugo civilių aukų skaičius ir padaryta žalos infrastruktūrai; kadangi ataskaitoje taip pat pažymima, kad Donbaso savarankiškai pasiskelbusių respublikų teismai ir toliau skyrė bausmes civiliams gyventojams už su konfliktais susijusius nusikaltimus nesurengus sąžiningo teismo proceso;

I.	kadangi Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose Donecko ir Luhansko regionuose yra daugiau kaip 160 neteisėtų kalėjimų, kur nuo konflikto pradžios nelaisvėje neteisėtai laikomi ir kankinami bei nežmonišką elgesį patiria daugiau kaip 3 000 žmonių;

J.	kadangi Rusija ir toliau pažeidžia paliaubas Donbase – prieš Ukrainos pozicijas buvo surengtos 2 346 atakos, per kurias 65 Ukrainos kariai žuvo, 261 buvo sužeistas, tarp jų 29 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius 2020 m. liepos 27 d. – 2021 m. gruodžio 2 d. nužudė snaiperiai;

kadangi 2021 m. balandžio mėn. Rusijos gynybos ministerija vienašališkai uždarė vandenis aplink Kerčės sąsiaurį nekomerciniams laivams iš kitų šalių ir taip trukdė laivams laisvai plaukti per Azovo jūrą; kadangi nepaisant to, kad Rusija paskelbė, jog panaikins apribojimus 2021 m. spalio mėn., šie apribojimai taikomi ir toliau; kadangi šios kliūtys turi neigiamų padarinių Ukrainos uostams Azovo jūroje ir tarptautiniam jūrų tranzitui Juodojoje jūroje;

L.	kadangi Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė 2021 m. lapkričio 15 d. dekretą dėl supaprastintų prekybos taisyklių, pagal kurias leidžiama tiekti prekes į laikinai vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko teritorijas ir iš jų;

kadangi 2021 m. lapkričio 10 d. JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės chartijoje nustatyta, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina ketina toliau taikyti įvairias esmines priemones, kad užkirstų kelią tiesioginei ir hibridinei išorės agresijai prieš Ukrainą ir priverstų Rusiją atsakyti už šią agresiją ir tarptautinės teisės pažeidimus;

kadangi 2021 m. gruodžio 1 d. prezidentas V. Putinas pareikalavo iš NATO teisiškai privalomų garantijų, jog nebus tolesnės NATO plėtros į rytus; kadangi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. lapkričio 30 d. po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė, kad Rusija dėl galimos Ukrainos narystės NATO neturi nei veto teisės, nei teisės kištis į šį procesą;

remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis; pakartoja, kad tvirtai remia ES politiką nepripažinti neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos; smerkia tiesioginį ir netiesioginį Rusijos dalyvavimą ginkluotame konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus šiose teritorijose ir aneksuotame Kryme;

smerkia dabartinį didelio masto Rusijos karinių pajėgų telkimą pasienyje su Ukraina ir atmeta bet kokius Rusijos pateiktus argumentus; primena, kad tai antras toks įvykis šiais metais; pabrėžia, kad vykdydama šį karinių pajėgų telkimą, Rusija kartu smarkiai sustiprino savo karingą retoriką;

reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama ir visiškai atitrauktų savo karines pajėgas, nekeltų grėsmės Ukrainos teritoriniam vientisumui, nes tai daro destabilizuojantį poveikį visam regionui ir ne tik jam, sustabdytų visas priemones, kurios dar labiau kursto konfliktą, ir deeskaluotų įtampą pagal Rusijos tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad būtina rasti taikų politinį šio konflikto sprendimą;

pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas taip pat kelia grėsmę bendrai taikai, stabilumui ir saugumui Europoje, ir ragina Rusiją laikytis tokių tarptautinių įsipareigojimų kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) principai ir įsipareigojimai dėl karinio judėjimo skaidrumo, įskaitant Vienos dokumentą; taip pat ragina Rusiją laikytis savo įsipareigojimo pagal JT jūrų teisės konvenciją ir užtikrinti laivybos ir tranzito laisvę per tarptautinį Kerčės sąsiaurį į Azovo jūros uostus;

yra labai susirūpinęs dėl tolesnės Azovo jūros, Juodosios jūros ir Baltijos jūros regiono militarizacijos, ypač dėl Kaliningrado srities ir neteisėtai okupuoto Krymo militarizacijos, be kita ko, Rusijos Federacijos vykdomos prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo (A2/AD) pajėgumų plėtros, įskaitant naujųjų S-400 priešlėktuvinių sistemų naudojimą, taip pat dėl beprecedenčio įprastinių pajėgų telkimo ir pasirengimo galimam branduolinių ginklų dislokavimui;

reiškia solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie nuo 2014 m. smarkiai nukentėjo nuo karo ir dėl jo kilusios sunkios ekonominės krizės, o šiuo metu visi piliečiai gyvena jausdami plataus masto karinės agresijos grėsmę gyvybei;

pakartoja, kad ES dialogas saugumo klausimais su Ukraina turėtų būti plataus užmojo ir prisidėti prie suderinto saugumo problemų vietoje vertinimo; pabrėžia, kad draugiškos šalys turėtų padidinti savo karinę paramą Ukrainai ir teikti gynybinius ginklus – tai atitinka JT Chartijos 51 straipsnį, pagal kurį leidžiama individuali ir kolektyvinė savigyna; palankiai vertina 2021 m. gruodžio 2 d. ES Tarybos priimtą sprendimą skirti Ukrainai pagal Europos taikos priemonę 31 mln. EUR paketą, siekiant padėti didinti atsparumą ir gynybos pajėgumus; pažymi, jog ateityje galimas Ukrainos dalyvavimas nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektuose gerokai pagerintų Ukrainos nacionalinius gynybos pajėgumus, kad jie atitiktų ES geriausią praktiką ir standartus, kaip deklaruojama asociacijos susitarime;

pabrėžia, kad pasikartojantis Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos yra priemonė politinėms nuolaidoms iš Vakarų išgauti Ukrainos sąskaita; pabrėžia, kad jokiai šaliai renkantis aljansus neturi būti taikomas reikalavimas gauti trečiosios šalies pritarimą, todėl atmeta bet kokius Rusijos bandymus įtraukti kai kurias šalis į savo „įtakos sferą“ ir taip formuoti jų ateitį; primena, kad Vakarų valstybių kompromisinius ar įtampos mažinimo veiksmus Rusija suprastų kaip silpnumą ir tai tik skatintų ją toliau stiprinti savo agresyvų požiūrį;

pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas taip pat yra dalis platesnės strategijos, kuri apima ir hibridinio karo elementus, Rusijos vykdomos prieš Europos Sąjungą ir panašiai mąstančius jos partnerius, keliant chaosą ir sumaištį kaimynystėje, prie savo sienų ir Europos Sąjungoje; pakartoja, kad Rusija naudoja įvairias grėsmes, pvz., karines, skaitmenines, susijusias su energetika ir dezinformacija, ir naudojasi atvira ES sistema, kad ją susilpnintų; mano, kad ES turi suvokti savo pačios ir savo partnerių kaimyninėse šalyse pažeidžiamumą ir didinti atsparumą, kad galėtų veiksmingai kovoti su visais hibridiniais išpuoliais ir gerinti bendradarbiavimą su partneriais, visų pirma dezinformacijos srityje, taip pat stiprinti pajėgumus siekiant taikiai spręsti konfliktus, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir pažeidžiamų grupių padėčiai konflikto zonose;

10.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi būti pasirengusi duoti Rusijos Federacijai labai aiškų įspėjimą, kad kariniai veiksmai bus ne tik nepriimtini, bet ir brangiai kainuos ekonominiu ir politiniu požiūriu; palankiai vertina naujausius ES ir G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimus, kuriuose išreiškiama tvirta parama koordinuotiems tarptautiniams veiksmams kovojant su galima Rusijos Federacijos karine agresija prieš Ukrainą;

11.

primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad Taryba ir toliau būtų informuojama apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus ir būtų pasirengusi greitai susitarti dėl tolesnių bendrų veiksmų, visų pirma dėl griežtų ekonominių ir finansinių sankcijų patvirtinimo, glaudžiai koordinuojant veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, NATO ir kitais partneriais, siekiant kovoti su tiesioginėmis ir realiomis grėsmėmis, kurias kelia Rusija, o ne laukti dar vienos invazijos ir tada imtis veiksmų; pabrėžia, kad ES ir jos partneriai turi laikytis vieningo požiūrio į atgrasomąsias priemones; pabrėžia, kad bet kokių veiksmų turėtų būti imamasi bendradarbiaujant su Ukraina;

12.

pabrėžia, kad naujasis sankcijų paketas turėtų apimti Rusijos įvairių karinių pajėgų karininkų korpuso narius, dalyvaujančius planuojant galimą invaziją, taip pat artimiausius Rusijos prezidento aplinkos asmenis ir oligarchus bei jų šeimas; reikalauja, kad tokios sankcijos apimtų finansinio ir fizinio turto ES įšaldymą, draudimus keliauti ir Rusijos pašalinimą iš SWIFT mokėjimo sistemos, taip pašalinant Rusijos įmones iš tarptautinės finansų rinkos ir draudžiant pirkti Rusijos valstybės skolą pirminėse ir antrinėse rinkose, ir kad šios sankcijos būtų taikomos svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriams ir būtų nutrauktas žvalgybos tarnybų ir kariuomenės finansavimas;

13.

pabrėžia, kad Rusijos išpuolio prieš Ukrainą atveju ES pirmieji ir neatidėliotini veiksmai turėtų būti – panaikinti bet kokias galimybes keliauti ir atšaukti bevizį režimą Rusijos diplomatinių pasų turėtojams, išskyrus akredituotus diplomatus;

14.

reikalauja, kad ES imtųsi skubių ir įtikinamų veiksmų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos, ir prašo ES pademonstruoti didesnį energetinį solidarumą su Ukraina, remiantis Asociacijos susitarimu, stiprinant energetikos infrastruktūros tarpusavio jungtis; todėl primygtinai ragina ES institucijas ir visas valstybes nares užtikrinti, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ nebūtų pradėtas eksploatuoti, nepriklausomai nuo to, ar jis tam tikru metu atitiks ES dujų direktyvos (2) nuostatas; pakartoja savo ilgalaikį esminį susirūpinimą dėl politinės, ekonominės ir saugumo rizikos, susijusios su projektu „Nord Stream 2“; pabrėžia, kad reikia sustabdyti prieštaringai vertinamų „Rosatom“ statomų branduolinių elektrinių statybas;

15.

pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos daugiau svetingai nepriimtų Rusijos turto ir neaiškios kilmės investicijų, be kita ko, nustatydamos visuotinį kovos su korupcija sankcijų mechanizmą ir nuosekliai įgyvendindamos esamas kovos su pinigų plovimu direktyvas ir užtikrindamos jų vykdymą; ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų pažabotos Kremliaus strateginės investicijos ES, kuriomis siekiama vykdyti ardomąją veiklą, kenkiant demokratiniams procesams ir institucijoms ir skleidžiant korupciją, ir užtikrinti didesnį skaidrumą, ypač kalbant apie Rusijos elito lėšas, deponuojamas arba išleidžiamas ES;

16.

pabrėžia, kad svarbu imtis ryžtingų priemonių siekiant atgrasyti Rusiją nuo galiojančių ES sankcijų apėjimo; mano, kad šiuo tikslu ES turėtų peržiūrėti ir atnaujinti savo taikomus reglamentus siekdama pašalinti įvairias spragas, kad sankcijos taptų veiksmingesnės ir kad Rusijai tektų mokėti iš tikrųjų didesnę kainą už savo priešiškus veiksmus;

17.

ragina Europos Vadovų Tarybą savo 2021 m. gruodžio 16 d. susitikime aptarti ir nuodugniai įvertinti visas galimas reakcijas į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Europos saugumui ir tęsti ankstesnes diskusijas dėl išsamios ES strategijos Rusijos atžvilgiu; ragina ES ir Europos partnerius aptarti ilgalaikius Europos saugumo planus siekiant kartu kovoti su būsimomis karinėmis grėsmėmis žemyne; reiškia susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios pagrindinių tarptautinės saugumo ir ginklų kontrolės struktūros ramsčių, kuriais Rusija manipuliavo ir kuriuos ne kartą pažeidinėjo, padėties; ragina Tarybą ir Komisiją Strateginiame kelrodyje, į tai atsižvelgiant, atitinkamai įvertinti Rusiją kaip didelę grėsmę Europos žemynui, kaip buvo teigiama ir NATO svarstymų grupės ataskaitoje;

18.

ragina Rusijos Federaciją nebesiimti vienašalių priemonių, kurios prieštarauja pagal Minsko susitarimus prisiimtiems įsipareigojimams, trukdo toliau juos įgyvendinti, apsunkina konfliktą Rytų Ukrainoje ir tarptautiniu mastu kelia abejonių dėl Rusijos Federacijos politinės valios ir gebėjimo laikytis savo įsipareigojimų;

19.

ragina Rusiją ir Rusijos remiamus separatistus laikytis paliaubų susitarimo; ragina Rusiją konstruktyviai dalyvauti Normandijos ketverto ir trišalės kontaktinės grupės veikloje ir įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Minsko susitarimus ir JT jūrų teisės konvenciją; ragina nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius; ragina Tarybą taip pat išplėsti savo sankcijų taikymo sritį, kad jos apimtų „pasų dalijimą“, neteisėtų rinkimų Kryme organizavimą ir sprendimą įtraukti Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų teritorijų, kurių nekontroliuoja vyriausybė, gyventojus į 2021 m. rugsėjo mėn. Valstybės Dūmos rinkimus, ir būtų padidinta kaina, kurią Rusija moka už Minsko susitarimų įgyvendinimo ir Normandijos formato derybų blokavimą; ragina Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ištirti Rusijos ir jos įgaliotinių Krymo pusiasalyje ir Rytų Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus; pabrėžia vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu gali atlikti Tarptautinis Teisingumo Teismas ir universalios jurisdikcijos bylos; mano, kad vadinamųjų Luhansko ir Donecko „Liaudies Respublikų“de facto valdžios institucijų politinei ir karinei vadovybei turėtų būti taikomos sankcijos pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

20.

pabrėžia, kokia svarbi ESBO specialioji stebėsenos misija Ukrainoje ir kaip svarbu, kad ji galėtų tęsti savo darbą po 2022 m. kovo mėn., kai jos įgaliojimai, kaip šiuo metu tikimasi, baigsis, netaikant jokių apribojimų; griežtai smerkia Rusijos veiksmus, kuriais ji neleidžia ESBO specialiosios stebėsenos misijos atstovams atlikti savo funkcijų, trukdydama misijos bepiločių orlaivių skrydžiams ir užkirsdama galimybes stebėtojams patekti į okupuotas teritorijas; apgailestauja dėl Rusijos sprendimo nutraukti ESBO stebėtojų misijos veiklą Gukovo ir Donecko pasienio kontrolės punktuose prie Rusijos sienos;

21.

tvirtai remia Ukrainos pastangas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos samdinius, kurie vykdė karo nusikaltimus, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šiuo tikslu stiprinti bendradarbiavimą;

22.

pakartoja, kad remia tarptautinį tyrimą dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, tragiško numušimo aplinkybių (šis aktas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu), ir pakartoja savo raginimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis;

23.

smerkia tai, kad prezidentas V. Putinas pasirašė dekretą dėl supaprastintų prekybos taisyklių, leidžiantį taikyti priemones, kuriomis siekiama didinti prekių įvežimą į laikinai vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko teritorijas ir išvežimą iš jų, ir ragina Rusiją jį atšaukti; pabrėžia, kad tokiomis vienašalėmis priemonėmis pažeidžiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, be kita ko, kiek tai susiję su muitiniu tikrinimu, ir galėtų padidinti įtampą bei pratęsti status quo, kartu apsunkinant būsimą reintegracijos procesą;

24.

palankiai vertina Tarptautinės Krymo platformos įsteigimą ir veiklą; mano, jog tai svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos klausimas išliktų svarbus tarptautinėje darbotvarkėje; reiškia pasitenkinimą tuo, kad ES tvirtai remia šią iniciatyvą, ir ragina ES toliau prisidėti prie jos konsultacijų ir koordinavimo formato plėtojimo; apgailestauja dėl to, kad tarptautinėms organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams vis dar neleidžiama patekti į Krymą;

25.

ragina Rusijos žmones netikėti visuotine oficialia propaganda, vaizduojančia Vakarus kaip Rusijos žmonių ir Rusijos valstybės priešus; primena, kad demokratija ir laisvė kelia grėsmę tik korumpuotam Rusijos elitui, o ne žmonėms; išreiškia norą pradėti dialogą ir kurti būsimus santykius su demokratine Rusija; primena, kad dėl Kremliaus vykdomos agresyvios išorės ir vidaus politikos visų pirma nukenčia Rusijos žmonės;

26.

remia Ukrainos valdžios institucijų pastangas reformuoti šalį laikantis Asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės nuostatų; ragina ES institucijas išlaikyti patikimą ilgalaikę Ukrainos, kaip ir bet kurios Europos valstybės, stojimo į ES perspektyvą pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį; pabrėžia, kad tokios pastangos būtinos siekiant padidinti Ukrainos atsparumą ir veiksmingiau kovoti su dabartine ir būsima Rusijos agresija;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Ukrainos Prezidentui, Vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai bei Rusijos Federacijos Prezidentui, Vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

(1) OL L 161, 2014 5 29, p. 3.

(2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).