P9_TA(2021)0508

Europos darbuotojų dalyvavimo teisių sistema ir Europos darbo tarybos direktyvos peržiūra

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Demokratija darbe: Europos darbuotojų dalyvavimo teisių sistema ir Europos darbo tarybos direktyvos peržiūra“ (2021/2005(INI))

(2022/C 251/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulės ketvirtąją konstatuojamąją dalį dėl Europos Sąjungos ištikimybės demokratijos principams,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 ir 151 straipsnius ir 153 straipsnio 1 dalies e ir f punktus,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 12, 27, 28, 30 ir 31 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (3),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (4),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (6), ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (7),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (8),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą dėl įmonių priežiūros organų ir vadovybės santykių, kuriame siūloma iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/14/EB dėl bendro darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, įtraukiant darbuotojų atstovus į įmonių valdybas,

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (9),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (10),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (11) (Europos darbo tarybos direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimą „Europos darbo tarybos – teisėkūros iniciatyvos procedūra: Europos darbo tarybų direktyvos peržiūra“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pramonės perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos: reguliavimo reikalavimai ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės vaidmuo“ (13),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Socialinis dialogas – svarbus ekonominio tvarumo ir ekonomikos atsparumo ramstis, atsižvelgiant į aktyvių viešųjų diskusijų įtaką valstybėse narėse“ (14),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES teisinė sistema darbuotojų duomenų, konsultacijų ir dalyvavimo apsaugos ir stiprinimo srityje“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos bendrovių teisės dokumentų rinkinio (15),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“, kurioje raginama užtikrinti aktyvesnį darbuotojų dalyvavimą verslo valdyme (16),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbuotojų, kaip svarbiausių gero įmonių valdymo Europoje dalyvių, vaidmuo ir dalyvavimas. Tinkami krizės įveikimo sprendimai“ (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių, turinčių Europos statutą, valdyme ir kitas papildomąsias priemones (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Europos bendrovių teisės ateities (19),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (20),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinio kolektyvinių sutarčių sudarymo ir tarptautinio socialinio dialogo (21),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl naujos ES lyčių lygybės strategijos (23), kurioje raginama nedelsiant išeiti iš aklavietės Taryboje siekiant priimti siūlomą direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (COM(2012)0614),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planas. Šiuolaikinė teisinė sistema didesniam akcininkų aktyvumui ir įmonių tvarumui užtikrinti“ (COM(2012)0740),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos rezoliuciją „Naujoji sistema siekiant daugiau demokratijos darbe“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9–10 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos poziciją dėl naujos ES informacijos, konsultavimosi ir atstovavimo valdybos lygmeniu Europos bendrovių įmonėms ir bendrovėms, naudojančioms ES bendrovių teisės priemones, sudarančias sąlygas įmonių judumui, sistemos,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Leveno universiteto mokslinių tyrimų projektą „Europos darbo tarybos juda į priekį: vadovų požiūris į tarptautinės socialinio dialogo institucijos steigimą“ (angl. European Works Councils on the Move: Management Perspectives on the Development of a Transnational Institution for Social Dialogue),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15–16 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos poziciją dėl modernios Europos darbo tarybos direktyvos skaitmeniniame amžiuje,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario mėn. Europos moterų lobistinės organizacijos ataskaitą „Moterys Europos įmonių valdybose: nuo lėtų žingsnių iki milžiniško šuolio? Pažanga, spragos ir geroji patirtis“ (angl. Women on boards in Europe: from a snail’s pace to a giant leap? Progress, gaps and good practice),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. vasario mėn. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimą „Lyginamoji darbuotojų dalyvavimo sąlygų ir koncepcijų apžvalga“ (angl. A comparative overview of terms and notions on employee participation),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio mėn. TDO tyrimą „Įmonių valdymo modeliai: struktūra, įvairovė, vertinimas ir perspektyvos“ (angl. Corporate governance models: structure, diversity, evaluation and prospects),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. G 20 ir EBPO įmonių valdymo principus ir 2021 m. gegužės 28 d. EBPO profesinių sąjungų patariamojo komiteto pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. EUROFOUND atliktą trečiąjį Europos įmonių tyrimą dėl tiesioginio ir netiesioginio darbuotojų dalyvavimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. EUROFOUND atliktą ketvirtąjį Europos įmonių tyrimą dėl darbuotojų potencialo išnaudojimo darbo vietoje praktikos,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) 7 ir 8 principus,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

—	atsižvelgdamas į Porto deklaraciją ir į Porto socialinį įsipareigojimą,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0331/2021),

kadangi demokratija apskritai ir ypač demokratija darbe yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir labai tvirtas pagrindas Europos atsparumui ir visuomenės sutarčiai stiprinti; kadangi šios pagrindinės vertybės taip pat įtrauktos į Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją, Chartiją ir ESTR; kadangi darbas yra labai svarbi veikla, kuria užtikrinama visuomenės struktūra, suteikianti ne tik pragyvenimo lėšų, bet ir asmeninio tobulėjimo bei ryšio su visuomene galimybę; kadangi reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti darbdavių ir darbuotojų derybinių galių pusiausvyrą, kurią galima pagerinti stiprinant demokratiją darbe;

kadangi socialinė partnerystė ir kolektyvinės derybos tarp darbuotojų ir darbdavių atstovų nacionaliniu lygmeniu bei socialinis dialogas ES lygmeniu yra labai svarbūs Europos socialinio modelio elementai ir jų bendras rezultatas – socialinis dialogas, darbuotojų dalyvavimas, kolektyvinės derybos, atstovavimas darbuotojams valdybose, atstovavimas sveikatos ir saugos srityse ir trišalis valdymas – yra įvairios ir ekonominiu, socialiniu bei aplinkos požiūriu tvarios ateities pagrindas;

kadangi Sąjungos reglamentavimo aplinka darbo teisės ir bendrovių teisės srityse tebėra pernelyg susiskaidžiusi, o dėl to darbdaviams ir darbuotojams gali trūkti teisinio tikrumo taikomų taisyklių ir teisių srityje; kadangi būtina sustiprinti Sąjungos priemonių rinkinį šiose srityse, priimant plačių užmojų pagrindų direktyvą, kurią įgyvendinant būtų racionalizuojami ir supaprastinami taikomi teisės aktai ir sustiprinamas darbuotojų teisių, ypač teisių į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą, įgyvendinimas;

kadangi demokratija darbe labai svarbi stiprinant žmogaus teises darbo vietoje ir visuomenėje, ypač kai darbuotojų atstovai, įskaitant profesines sąjungas, aktyviai dalyvauja įmonių išsamaus patikrinimo procesuose; kadangi daugiau demokratijos darbe ir didesnis skaidrumas būtų veiksmingi būdai šalinti nelygybę darbe ir visuomenėje; kadangi demokratija darbe gali padidinti pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis ir paskatinti darbuotojus įsitraukti į demokratinę kultūrą ir praktiką;

kadangi skatinant demokratiją darbe reikia saugoti įvairias socialines ir darbo teises ir principus ir jų laikytis, įskaitant teisę jungtis į kolektyvines organizacijas ir kolektyvinių veiksmų teisę; kadangi aukšto lygio demokratija darbe siejama su geresnės kokybės darbo santykiais, stabilumu, didesniu darbo užmokesčiu ir aukštesnio lygio sveikatos ir saugos apsauga, įskaitant priekabiavimą darbo vietoje; kadangi socialinis teisingumas ir, visų pirma, demokratija darbe yra stipriai įtvirtinti tarptautinėse ir Europos žmogaus teisių priemonėse ir standartuose; kadangi demokratija darbe jau daugiau kaip šimtmetį skatina socialinę pažangą Europoje ir pasaulyje; kadangi TDO buvo įsteigta 1919 m. tvirtai įsitikinus, kad visuotinę taiką galima sukurti tik tuo atveju, jei ji grindžiama socialiniu teisingumu (24); kadangi socialinis dialogas, kolektyvinės derybos ir darbuotojų atstovavimas yra pagrindinės TDO vertybės ir teisės ir yra numatytos daugelyje TDO konvencijų ir rekomendacijų, kadangi Europos Taryba demokratiją darbe laiko savo pagrindine vertybe, kaip išreikšta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje;

kadangi darbuotojų atstovavimas ir dalyvavimas, taip pat kolektyvinių derybų aprėptis, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų teisių įgyvendinimą ir sėkmingą įmonių darbą; kadangi EUROFOUND pranešė (25), kad mažiau nei trečdalis (31 proc.) ES įmonių sudarė palankias sąlygas nuolatiniam tiesioginiam darbuotojų dalyvavimui priimant organizacinius sprendimus 2019 m.;

G.	kadangi, remiantis 2015 m. EBPO ir G20 įmonių valdymo principais, darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme teisė priklauso nuo kiekvienos valstybės teisės aktų ir praktikos, taip pat gali skirtis skirtingose įmonėse;

kadangi profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai atliko svarbų vaidmenį švelnindami COVID-19 pandemijos poveikį darbo vietose – pradedant priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, visų pirma svarbiausių darbuotojų didelės rizikos darbo vietose, baigiant darbo vietų išsaugojimo schemų, pvz., sutrumpinto darbo laiko ir naujų darbo organizavimo formų, pvz., darbo namuose, įgyvendinimu;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo jau iki tol buvusi lyčių nelygybė darbo rinkoje ir padidėjo lyčių nelygybė darbo jėgos aktyvumo atžvilgiu; kadangi tai ypač paveikė labai moterų dominuojamus sektorius, kuriuose mokamas mažas darbo užmokestis ir kuriems būdingos prastos darbo sąlygos; daug moterų dirba priešakinėse gretose, ypač kaip sveikatos priežiūros specialistės, slaugytojos, valymo ir patalpų priežiūros darbuotojos, namų ūkio darbuotojos, kovojančios su virusu, bet kartu karantino metu dažnai turėdamos tai derinti su pareigomis šeimai;

kadangi dėl COVID-19 krizės dabar vyksta daug restruktūrizavimo procesų; kadangi dėl žlugdančio pandemijos poveikio pagreitėjo įmonių restruktūrizavimo tempas ir padidėjo jo mastas, ypač tam tikruose sektoriuose; kadangi konsultacijos su darbuotojais, jų dalyvavimas ir kolektyvinės derybos yra labai svarbūs sprendžiant restruktūrizavimo teigiamų ir neigiamų pasekmių problemą; kadangi technologinė plėtra, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir ekonominis bei socialinis atsigavimas po COVID-19 pandemijos suteikia galimybę pertvarkyti darbo vietas į visais lygmenimis aktyviai įtraukiančias darbo organizavimo formas; kadangi, Eurostato duomenimis, 2020 m. ES valstybės narės, turinčios gerai išvystytas darbo santykių sistemas, darbo sąlygas ir sutrumpinto darbo laiko tvarką, pasiekė geresnių rezultatų nei ES vidurkis, o darbo vietas prarado daug mažiau darbuotojų;

kadangi iš tyrimų matyti, kad dalyvavimas darbo vietoje prisideda prie įmonės veiklos rezultatų, darbo kokybės ir gerovės; kadangi, remiantis EUROFOUND duomenimis (26), 2019 m. mažiau nei trečdalis (31 proc.) 27 ES valstybėse narėse esančių įmonių skatino nuolatinį tiesioginį darbuotojų dalyvavimą priimant organizacinius sprendimus, o darbuotojų dalyvavimo ES aktyvumas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo (27); kadangi daugiau kaip pusei Švedijos (56 proc.) ir Danijos (55 proc.) įstaigų būdingas reguliarus, didelės įtakos turintis tiesioginis bendradarbiavimas su darbuotojais, tačiau tai būdinga tik maždaug penktadaliui įmonių Lenkijoje (20 proc.) ir Nyderlanduose (21 proc.);

L.	kadangi tvarų įmonių valdymą galima užtikrinti tik dalyvaujant darbuotojams;

kadangi, remiantis 2010 m. vasario mėn. TDO tyrimu „Lyginamoji darbuotojų dalyvavimo sąlygų ir koncepcijų apžvalga“ (angl. A comparative overview of terms and notions on employee participation), esama labai įvairių su darbuotojų dalyvavimu susijusių modelių ir kai kuriose nacionalinėse sistemose darbuotojai turi teisę išrinkti savo atstovus į įmonių priežiūros ar administracinius organus;

N.	kadangi tvarios įmonės išsiskiria tuo, kad jos turi mechanizmus, kuriais išreiškiamas darbuotojų požiūris ir atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę, kai priimami strateginiai sprendimai, kurie daro poveikį darbo jėgai ir ištisoms bendruomenėms bei regionams (28);

kadangi tyrimai parodė, kad darbuotojų dalyvavimas didina našumą, darbuotojų įsipareigojimą, inovacijas ir gerina darbo organizavimą, remia perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios, neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos (29) ir lyčių lygybę, gerina darbo organizavimą ir sprendimų priėmimą ir pateikia alternatyvų užimtumo mažinimui dėl krizės;

kadangi su sprendimų priėmimu susijusiose dariniuose išlieka lyčių nelygybė ir darbo užmokesčio skirtumai, o tai trukdo moterims visapusiškai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir prie jo prisidėti, todėl moterų nepakankamo užimtumo lygis tebėra aukštas ir lemia sunkias pasekmes visuomenei ir ekonomikos augimui;

Q.	kadangi, remiantis 2018 m. spalio 17 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone dėl Europos bendrovių teisės paketo, reikia stiprinti Europos darbo tarybų vaidmenį didelių įmonių transformavimo atveju, vadovaujantis Direktyva 2009/38/EB;

R.	kadangi darbuotojai yra ne tik įmonių suinteresuotieji subjektai, bet ir steigiančiosios šalys kartu su akcininkais ir vadovais; kadangi darbuotojų dalyvavimas įmonėse yra pagrindinė pliuralistinio įmonių valdymo modelio, pagrįsto demokratiniais principais, sąžiningumu ir veiksmingumu, dalis (30);

kadangi norint užtikrinti greitus, esminius ir tvarius politikos ir strategijos pokyčius, kurių reikia vykdant dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, atnešiančią didelius pokyčius darbo pasaulyje, bus labai svarbu aktyviai įtraukti darbuotojus į įmonių sprendimų priėmimo procesus; kadangi tai taip pat padės geriau įtraukti pažeidžiamiausius darbuotojus į perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos procesą;

kadangi ekonomikos gaivinimo plane tiek darbdaviams, tiek darbuotojams siūloma precedento neturinti inovacijų galimybė finansuojant tvarias ir skaitmenines investicijas ir projektus; kadangi, siekiant tinkamai nustatyti, numatyti ir valdyti jų galimą transformacinį poveikį darbo vietai ir socialinių partnerių santykiams, būtina laiku ir veiksmingai įtraukti darbuotojus į šių projektų planavimą ir įgyvendinimą;

U.	kadangi per COVID-19 pandemiją pastebėta, jog skubiai reikia užtikrinti, kad socialiniai partneriai dalyvautų daug platesniu mastu ir daug aktyviau, ypač norint įvykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir užtikrinti tvarią, teisingą ir socialinę ES ateitį;

V.	kadangi Konferencija dėl Europos ateities suteikia galimybę ne tik įveikti krizę, bet ir įtraukti ES piliečius į ateities formavimą ir demokratijos stiprinimą visais lygmenimis;

W.	kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) Europos Sąjungoje sukuria 6 iš 10 darbo vietų;

Darbuotojų dalyvavimas įmonėse

atkreipia dėmesį į turtingą ir tarpusavyje susietą darbuotojų dalyvavimo įmonės veikloje tinklą visoje Sąjungoje, pradedant darbuotojais ir darbuotojų atstovais, įskaitant profesines sąjungas, kuriuos vietos lygmeniu ir iš darbuotojų renka patys darbuotojai, ir baigiant įvairių vietų darbo tarybomis kompleksinėse įmonėse, specialiu atstovavimu sveikatos ir saugos klausimais ir darbuotojų atstovavimu įmonių stebėtojų ar administracinėse valdybose;

pripažįsta skirtingas darbuotojų dalyvavimo valdybos lygmeniu teisines sistemas 18 ES valstybių narių; pabrėžia, kad darbuotojų dalyvavimo įmonių valdybose galimybės ir intensyvumas labai skiriasi; pabrėžia, kad dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka daro didelę įtaką darbo pasauliui ir kad įmonės, turinčios nusistovėjusias darbuotojų dalyvavimo įmonės klausimais sistemas, yra atsparesnės ir tvaresnės (31);

yra įsitikinęs, kad darbuotojų galimybė išreikšti savo nuomonę turi būti pagrindinis ES iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų ir demokratinį įmonių valdymą ir išsamų patikrinimą žmogaus teisių, be kita ko, susijusių su darbu, ir klimato kaitos bei aplinkos srityse, ir kuriomis siekiama sumažinti nesąžiningos praktikos, pvz., išnaudojimo darbe ir nesąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje, naudojimą, taip pat, kai taikytina, atsižvelgiant į SESV 154 straipsnį, elementas;

pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti ES ir valstybių narių švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo politiką, įskaitant profesinį mokymą, visų pirma siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą ir mokymą, taip pat visų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

ragina Komisiją atsižvelgti į Europos socialinių partnerių susitarimus tiek įvairių pramonės šakų, tiek sektorių lygmeniu, kaip numatyta Sutartyse; pabrėžia, kad Europos socialinių partnerių susitarimų laikymasis apima jų įgyvendinimą sprendžiant SESV 153 straipsnyje nurodytus klausimus Tarybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu, gavus bendrą pasirašiusiųjų šalių prašymą;

pažymi, kad dėl esamų spragų (32) Europos bendrovės (Societas Europeae, SE) statutas gali nenumatytai suteikti įmonėms galimybę apeiti nacionalinės teisės nuostatas, ypač dėl darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu; apgailestauja dėl to, kad 2019 m. bendrovių teisės dokumentų rinkinyje (33) šie trūkumai nebuvo pašalinti, ir ragina Komisiją atlikti vertinimą iškart po to, kai valstybės narės perkėlė šį dokumentų rinkinį į nacionalinę teisę, kad būtų įvertintos įtariamos spragos; mano, kad kai kuriais tarpvalstybiniais susijungimais gali būti stiprinama bendroji rinka, užtikrinant geresnę Europos įmonių sinergiją, bet kartais jie gali paskatinti nesąžiningą praktiką, kurią reikia ištaisyti, ir kartais jais gali būti pasinaudota siekiant išvengti atstovavimo teisių; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kompleksinėms įmonių struktūroms ir tiekimo arba subrangos grandinėms, kad būtų užtikrinta atitiktis socialiniams standartams;

pabrėžia, kad darbuotojų atstovai turi turėti teisę būti informuoti apie komandiruotų darbuotojų įdarbinimą subrangos grandinėse ir turėti galimybę susisiekti su šiais darbuotojais, laikantis Direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (34) 8 straipsnyje nustatyto įpareigojimo, kuriuo įmonės laikinojo darbo naudotojos įpareigojamos teikti darbuotojams atstovaujančioms įstaigoms informaciją apie naudojimąsi laikinųjų darbuotojų paslaugomis;

pabrėžia, kad Direktyvos (ES) 2019/2121 (35), kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu, 35 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „tam tikromis aplinkybėmis bendrovių teise vykdyti vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją gali būti naudojamasi piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant išvengti pareigos vykdyti darbuotojų teises, mokėti socialinio draudimo įmokas ar vykdyti mokestines prievoles, arba siekiama nusikalstamų tikslų“; atsižvelgdamas į tai, mano, kad labai svarbu tinkamai apibrėžti plataus užmojo būtiniausius ES standartus, susijusius su darbuotojų informavimu, konsultavimusi ir atstovavimu valdybose bei jų dalyvavimu tais atvejais, kai įmonės restruktūrizuojamos tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją, ateityje vykdant Direktyvos (ES) 2019/2121 peržiūrą, atsižvelgti į gerąją patirtį, taip pat į teigiamo socialinio ir ekonominio darbuotojų atstovavimo įmonių organuose poveikio ir pasekmių tyrimų ir vertinimų rezultatus, ir kartu iš dalies pakeisti galiojančias direktyvas, turinčias įtakos šiam klausimui ir galinčias padėti pagerinti įmonių valdymą; ragina Komisiją plėtoti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir gerinti žinias apie nacionalines ir ES nuostatas, kuriomis įvairiose valstybėse narėse reglamentuojamas atstovavimas darbuotojams įmonių organuose, ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi įvertinus įvairias darbuotojų dalyvavimo formas ir jų socialinį bei ekonominį poveikį;

pakartoja, kad keliuose ES teisės aktuose, susijusiuose su darbuotojų atstovavimo valdybų lygmeniu teisėmis, nenustatyti būtiniausi atstovavimo įvairiomis formomis valdybos lygmeniu Europos įmonėse reikalavimai arba reikalavimai įmonėms, kurios naudojasi ES bendrovių teisės priemonėmis, kad sudarytų sąlygas tarpvalstybiniam įmonių mobilumui ir teisiniam reorganizavimui, įskaitant tarpvalstybinius susijungimus, pertvarkymą ir skaidymą (36); ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių ir ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europos įmonės gerbtų darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir dalyvavimo teises ir atitinkamai laikytųsi galiojančių ES ir nacionalinių teisinių įsipareigojimų;

10.

ragina Komisiją atlikti būtinus SE ir Europos kooperatinių bendrovių reguliavimo sistemų ir, remiantis Komisijos laiku atliktu vertinimu, – Bendrovių teisės dokumentų rinkinio patobulinimus ir juos iš dalies pakeisti, kad būtų nustatytos būtiniausios ES nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų dalyvavimą ir atstovavimą stebėtojų tarybose, įskaitant nuostatas dėl lyčių lygybės;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti būtinas sąlygas ir reikalavimus, kad iki 2030 m. bent 80 proc. akcinių bendrovių ES būtų taikomi tvaraus įmonių valdymo susitarimai (37), kartu pripažįstant ypatingą mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančią administracinę naštą; šiuo tikslu ragina parengti strategijas, dėl kurių būtų susitarta su darbuotojais ir kurios teigiamai veiktų aplinkos, socialinę ir ekonominę raidą pasitelkiant valdymo praktiką ir dalyvavimą rinkoje, stiprintų direktorių vaidmenį siekiant ilgalaikių įmonės interesų, gerintų direktorių atskaitomybę siekiant į įmonių sprendimų priėmimo procesą integruoti tvarumą ir skatintų įmonių valdymo praktiką, kuria būtų prisidedama prie įmonių tvarumo, įskaitant įmonių ataskaitų teikimą, valdybos darbo užmokestį, valdybos sudėtį ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą (38);

12.

ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą nedelsiant pasiūlyti direktyvą dėl privalomo išsamaus patikrinimo aplinkos ir žmogaus teisių srityse ir atsakingo verslo, įskaitant darbuotojų teises, pvz., teisę jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, sveikatos apsaugą ir saugą bei darbo sąlygas; pabrėžia, kad šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti privalomo išsamaus patikrinimo reikalavimai, apimantys įmonių operacijas, veiklą ir verslo santykius, įskaitant tiekimo ir subrangos grandines, ir turėtų būti užtikrintas visapusiškas profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimas išsamaus patikrinimo procese, įskaitant vystymosi ir įgyvendinimo procesus;

13.

yra įsitikinęs, kad naujos skaitmeninės technologijos darbo vietoje gali turėti teigiamą poveikį darbo aplinkai, jei jos būtų diegiamos ir prižiūrimos patikimu būdu, ir naudojantis jomis reikės laiku teikti reikšmingą informaciją darbuotojų atstovams, įskaitant profesines sąjungas, ir su jais konsultuotis, kad būtų užtikrinta visapusiškas dėmesys darbuotojų sveikatai, saugai, duomenų apsaugai, vienodam požiūriui, darbo vietos stabilumui, socialinei apsaugai ir gerovei darbe ir būtų užkirstas kelias netinkamam darbuotojų išnaudojimui ir sekimui, diskriminacijai ir stigmatizacijai, ypač pasitelkiant algoritmus; pabrėžia, kad profesinėms sąjungoms ir darbuotojų atstovams turėtų būti suteikta reikiama prieiga ir priemonės skaitmeninėms technologijoms išnagrinėti ir įvertinti prieš jų įdiegimą; pabrėžia, kad naujos skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas neturėtų atkartoti esamos diskriminacijos ir visuomenės išankstinių nusistatymų, o turėtų padėti įvairių grupių socialinei įtraukčiai ir dalyvavimui; pabrėžia, kad reikia taikyti numatytosios etikos principą per visą skaitmeninių technologijų gyvavimo ciklą, siekiant išnaudoti visą jų potencialą ir išvengti šališkumo; pabrėžia, kad socialinio dialogo struktūros, kolektyvinės derybos sektoriuose, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų informavimas, konsultavimasis su jais ir jų dalyvavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant teikti reikiamą paramą darbuotojams, kad jie galėtų geriau dalyvauti skaitmeninių technologijų įsisavinimo darbo vietoje ir socialinių partnerių vykdomo jų stebėjimo procese;

14.

mano, kad darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, būtų bendrai atstovaujamiems profesinių sąjungų, laisvai rinktis į susirinkimus ir burtis į asociacijas, bendrai reikalauti reformų savo darbo vietose yra pagrindiniai Europos projekto aspektai ir pagrindiniai socialinio modelio principai, kuriuos patvirtina ir kurių teisiškai laikosi ES institucijos; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie darbuotojai, dirbantys pagal naujas darbo formas, neturi veiksmingų atstovavimo ir dalyvavimo teisių darbo vietoje; apgailestauja dėl to, kad tai ypač dažnai yra sektoriai, kuriuose dauguma darbuotojų yra moterys (39); pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti darbuotojų teisę, kokia bebūtų jų užimtumo forma, į asociacijų laisvę ir dalyvavimą darbo vietoje; ragina Komisiją papildyti valstybių narių veiklą siekiant apsaugoti darbuotojus, kurie naudojasi savo teise laisvai burtis į asociacijas ir dalyvauja darbo vietoje;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su socialiniais partneriais įsipareigoti plėsti kolektyvinių derybų aprėptį, kad iki 2030 m. ji pasiektų 90 proc. tose nacionalinėse sistemose, kuriose derinamas teisės aktais nustatytas ir socialinių partnerių reguliavimas užimtumo ir darbo sąlygų srityse; pabrėžia, kad kolektyvinės derybos prisideda prie socialinės rinkos ekonomikos, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; pakartoja, kad ES sutartys, kuriomis aiškiai saugoma socialinių partnerių autonomija, ir kai kuriose valstybėse narėse veikiančios savireguliavimo sistemos turi būti saugomos, kad socialiniai partneriai galėtų savarankiškai reguliuoti, užtikrindami tvirtą teisėtumą ir pažangą kolektyvinių sutarčių aprėpties srityje; ragina valstybes nares panaikinti visus nacionalinės teisės aktus, kuriais trukdoma kolektyvinėms deryboms, be kita ko, profesinėms sąjungoms užtikrinant prieigą prie darbo vietų organizaciniais tikslais;

16.

pabrėžia, kad reformos valstybėse narėse neturėtų daryti neigiamos įtakos kolektyvinėms deryboms ir kad jos turi būti skatinamos sektorių lygmeniu, be kita ko, remiant socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įtraukti socialinius partnerius į Europos politikos formavimą; pabrėžia, kad darbo srities reformos nacionaliniu lygmeniu turi prisidėti prie ESTR įgyvendinimo, įskaitant 8 principą dėl socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo, kolektyvinių derybų ir pagarbos socialinių partnerių autonomiškumui, teisės imtis kolektyvinių veiksmų ir būti tinkamu laiku informuotam bei konsultuojamam dėl įmonių perkėlimo, restruktūrizavimo ir susijungimo, taip pat dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo; ragina Komisiją išanalizuoti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose išdėstytas darbo rinkos reformas šiuo konkrečiu aspektu;

Nauja informavimo, konsultavimosi ir atstovavimo valdybos lygmeniu sistema

17.

pabrėžia, kad reikia kruopščiai vykdyti, vertinti ir, jei reikia remiantis šiuo vertinimu, stiprinti ir konsoliduoti visus atitinkamus ES teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad informavimas ir konsultavimasis būtų neatsiejama įmonės sprendimų priėmimo dalis ir kad jis būtų vykdomas visais įmonės lygmenimis;

18.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti savalaikį reikšmingos informacijos teikimą ir konsultacijas visoje ES prieš priimant bet kokius valdymo sprendimus, kurie gali paveikti darbuotojus, darbo vietas ir darbo sąlygas, ir informacijos apie politiką ar priemones, turinčias tarpvalstybinį poveikį, teikimą; pabrėžia, kad darbuotojų atstovai, įskaitant profesines sąjungas, turi turėti prieigą prie reikiamų ekspertinių žinių ir patvirtinamųjų dokumentų, susijusių su vadovybės sprendimais, kad galėtų tinkamai įvertinti šios tarpvalstybinės politikos ir procesų poveikį darbo jėgai ir pasiūlyti alternatyvų; pabrėžia, kad turi vykti tikras profesinių sąjungų, darbuotojų atstovų ir vadovybės dialogas dėl šių alternatyvų;

19.

pabrėžia, jog svarbu, kad darbuotojų atstovai, ypač Europos darbo tarybos, po to, kai buvo veiksmingai informuoti ir su jais buvo konsultuojamasi, prasmingai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant tarpvalstybinius klausimus, kurie daro didelį poveikį darbuotojų interesams; pabrėžia, kad tai turėtų apimti klausimus, kurie yra svarbūs Europos darbo jėgai atsižvelgiant į jų galimo poveikio mastą arba kurie yra susiję su veiklos perkėlimu iš vienos valstybės narės į kitą; pabrėžia, kad Europos darbo tarybos turi būti informuojamos ir su jomis turi būti konsultuojamasi klausimais, susijusiais visų pirma su dabartine užimtumo ir investicijų padėtimi ir galimomis tendencijomis, ir reikšmingais organizaciniais pokyčiais, naujų darbo metodų ar gamybos procesų diegimu, gamybos perkėlimu, įmonių, padalinių ar jų svarbių dalių jungimusi, sumažinimu ar uždarymu ir kolektyviniais atleidimais; taip pat pabrėžia, kad Europos darbo tarybos dalyvavimas gali plėtoti ir skatinti įmonių kultūrą ir sanglaudą ir kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti rengiant socialinius planus, siekiant reguliuoti pokyčius, kurie gali turėti įtakos darbuotojams ir lemti atleidimus iš darbo; mano, kad labai svarbu stiprinti Europos darbų tarybas, atsižvelgiant į valstybių narių darbo santykių sistemų skirtumus;

20.

pažymi, kad vis dar skiriasi ES šalyse turimos informacijos ir prieš priimant įmonių sprendimus teikiamų konsultacijų kokybė, laikas ir veiksmingumas ir kad restruktūrizavimo procesai įvairiose Europos šalyse vykdomi skirtingai; pažymi, kad dialogas dėl atleidimų iš darbo ir gamyklų uždarymo alternatyvų ES skiriasi; primena, kad 2013 m. jis jau pasiūlė teisinę sistemą (40), susijusią su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais, taip pat restruktūrizavimo numatymu ir valdymu, siekiant formuoti tvarų ir socialiai įtraukų restruktūrizavimą ir nė vieno darbuotojo nepalikti nuošalyje; mano, kad reikalinga suderinta ES strategija, kad įmonės ir darbuotojai sugebėtų susitvarkyti su sąžininga žaliąja ir skaitmenine pertvarka;

21.

pabrėžia, kad darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas visada turėtų būti užtikrinta laiku ir ja turėtų būti atsižvelgiama į galimą kiekybinį ir kokybinį poveikį užimtumui ir darbo sąlygoms, taip pat į pokyčius, susijusius su skaitmeninėmis technologijomis ir taikomosiomis programomis, siekiant pagerinti esamus verslo procesus ir darbo jėgos efektyvumą; atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų informavimas, konsultavimasis su jais ir dalyvavimas valdybos lygmeniu yra veiksmingos darbuotojų teisių užtikrinimo priemonės;

22.

ragina ES užtikrinti, kad darbuotojams taip pat būtų atstovaujama įmonių, kurios naudojasi ES teisės aktais (41) tarpvalstybinio įmonių restruktūrizavimo ir mobilumo tikslais, valdybose; pabrėžia, kad būtina užtikrinti lyčių pusiausvyrą tiek darbuotojų vietų skaičiaus, tiek visos valdybos požiūriu; pakartoja savo raginimą Tarybai nutraukti Direktyvos dėl moterų valdybose blokavimą, atsižvelgiant į tai, kad norint pasiekti dalyvavimo galimybę suteikiančias darbo vietas, lyčių lygybė turi būti užtikrinta visais lygmenimis;

23.

pabrėžia, kad dar daug reikia nuveikti, kad visoje ES būtų užtikrinta lyčių lygybė ir vienodos galimybės visais darbuotojų dalyvavimo aspektais, taip pat tinkamas neįgalių darbuotojų atstovavimas; pažymi, kad nuolatinė lyčių nelygybė atsispindi ir ribotose moterų galimybėse užimti vadovaujamąsias ir atstovaujamąsias pareigas darbo vietoje; pakartoja, kad lyčių lygybė ir įvairovė valdybose yra pagrindinis demokratijos principas, turintis teigiamą ekonominį šalutinį poveikį; ragina, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, nustatyti papildomas priemones siekiant užtikrinti subalansuotą atstovavimą ir lyčių lygybę; pažymi, kad lyčių kvotos prisideda prie didesnės įvairovės, lyčių lygybės ir teisingumo visose sprendimus priimančiose institucijose;

24.

mano, kad įmonės turėtų daryti pažangą siekdamos užtikrinti įvairovę ir lyčių lygybę, įskaitant vienodą darbo užmokestį darbo vietoje; primygtinai ragina Tarybą daryti pažangą dėl Direktyvos dėl moterų valdybose; ragina taikyti 40 proc. kvotą ir nevykdomosioms, ir vykdomosioms valdyboms (jas įvertinant atskirai) tiek privačiose, tiek valstybinėse įmonėse, palaipsniui pritaikant nacionalinės teisės aktus;

25.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją įtrauktus prioritetus ir visų pirma užtikrinti, kad Taryboje būtų atnaujintas pasiūlymas dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių;

26.

ragina Komisiją, atlikus numatomą poveikio vertinimą ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais, priimti naują pagrindų direktyvą dėl darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo Europos įmonėse, taip pat įmonėse, kurios naudojasi ES įmonių mobilumo priemonėmis, siekiant nustatyti būtiniausius standartus tokiose srityse, kaip pasirengimas permainoms, kartu atsižvelgiant į priemones, susijusias su klimato kaita, skaitmenine transformacija ir restruktūrizavimu – visų pirma įmonės lygmeniu;

27.

pabrėžia, kad dalis ES teisės aktų trūkumų būtų pašalinti nustačius atstovavimo valdybos lygmeniu būtiniausio ES standarto ribas pagal šią naują pagrindų direktyvą; todėl mano, kad darbuotojų atstovų valdybose skaičius ir (arba) proporcija turėtų svyruoti nuo kelių vietų iki lygaus atstovavimo, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių įmonėje ir jos patronuojamosiose bendrovėse;

28.

primena, kad Europos darbo tarybos direktyva yra ES teisyno dėl darbuotojų dalyvavimo teisės, teisės į informaciją ir konsultavimąsi su jais dalis; reiškia susirūpinimą dėl direktyvos struktūros trūkumų, visų pirma dėl teisės į informaciją ir konsultavimąsi užtikrinimo ir veiksmingumo, ir apgailestauja dėl 2008 m. praleistos galimybės toliau plėtoti ir gerokai patobulinti šią direktyvą;

29.

pabrėžia, kad reikia didinti darbuotojų ir vadovų atstovų informuotumą apie Europos darbo tarybas; pabrėžia, kad Europos darbo tarybos yra unikalūs tarptautiniai dariniai (42), įsteigti siekiant informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis, taip pat kurti ir skatinti įmonių tapatybę, ir kad joms poveikį daro darbo santykių lygis ir intensyvumas ir politikos strategijos; apgailestauja dėl to, kad centrinė administracija ne visada teikia finansinius, materialinius ir teisinius išteklius, kurių reikia, kad Europos darbo tarybos galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas; ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų reikia imtis siekiant pagerinti darbuotojų dalyvavimą ir užtikrinti geresnį Europos darbo tarybų direktyvos vykdymą, ir prireikus pasiūlyti persvarstyti direktyvą siekiant sustiprinti darbuotojų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, ypač restruktūrizavimo procesų metu;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti teisių į informaciją ir konsultavimąsi stiprinimą siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į Europos darbo tarybos nuomonę įmonėms priimant sprendimus ir kad ta nuomonė galėtų būti pateikta prieš užbaigiant atitinkamo lygmens konsultacijas ir prieš valdymo organams priimant sprendimą; be to, ragina Komisiją sustiprinti vykdymo užtikrinimo mechanizmus, valstybes nares – užtikrinti veiksmingą specialių derybinių grupių ir Europos darbo tarybos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nustatyti veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas siekiant užtikrinti atitiktį, po daugiau kaip 20 metų panaikinti išimtis seniems vadinamiesiems savanoriškiems išankstiniams susitarimams, nustatytiems prieš direktyvos įsigaliojimą, siekti paaiškinti sąvoką „tarpvalstybinis dalyko pobūdis“ Europos darbo tarybos direktyvos taikymo kontekste, užkirsti kelią piktnaudžiavimui konfidencialumo taisyklėmis, kaip vienam iš būdų apriboti prieigą prie informacijos ir veiksmingą dalyvavimą, ir užtikrinti veiksmingą informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo koordinavimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

o o

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 225, 1998 8 12, p. 16.

(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(4) OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

(5) OL L 82, 2001 3 22, p. 16.

(6) OL L 294, 2001 11 10, p. 22.

(7) OL L 207, 2003 8 18, p. 25.

(8) OL L 80, 2002 3 23, p. 29.

(9) OL L 142, 2004 4 30, p. 12.

(10) OL L 310, 2005 11 25, p. 1.

(11) OL L 122, 2009 5 16, p. 28.

(12) OL C 341, 2021 8 24, p. 23.

(13) OL C 56, 2021 2 16, p. 10.

(14) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

(15) OL C 62, 2019 2 15, p. 24.

(16) OL C 177, 2016 5 18, p. 1.

(17) OL C 161, 2013 6 6, p. 35.

(18) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 133.

(19) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 78.

(20) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

(21) OL C 93, 2016 3 9, p. 161.

(22) OL C 445, 2021 10 29, p. 75.

(23) OL C 456, 2021 11 10, p. 208.

(24) Daugiau informacijos: TDO konstitucija (1919 m.) ir TDO Filadelfijos deklaracija (1944 m.).

(25) https://www.eurofound.europa.eu/news/news-articles/companies-capitalise-on-direct-employee-involvement-to-enhance-performance-and-well-being

(26) 2019 m. Europos įmonių tyrimas.

(27) Europos profesinių sąjungų institutas, 2021, Benchmarking Working Europe 2020 – Covid-19 and the world of work: the impact of a pandemic.

(28) Rapp, M. S., Wolff, M., Udoieva, I., Hennig, J. C., Mitbestimmung im Aufsichtsrat und ihre Wirkung auf die Unternehmensführung, Hans-Böckler-Stiftung, Nr. 424, 2019 m. birželis; Ernst and Young, Study on directors’ duties and sustainable corporate governance, 2020 m. liepos mėn.

(29) Teisingo perėjimo prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems gairės (angl. Guidelines for a just transition towards environmentally sustainable economies and societies for all),https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/documents/publication/wcms_432859.pdf; 2021 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje, žr. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e823d46f-e518-11eb-a1a5-01aa75ed71a1/language-en.

(30) 2018 m. lapkričio mėn. TDO tyrimas „Corporate governance models: structure, diversity, evaluation and prospects“.

(31) https://www.boeckler.de/pdf/mbf_praes_arguments_co_determination.pdf

(32) https://www.etui.org/sites/default/files/R%20121%20Conchon%20BLER%20in %20Europe%20EN%20WEB.pdf. Dabartinė SE teisinė sistema nepadeda užtikrinti esamų darbuotojų atstovavimo valdybose teisių ir netgi suteikia bendrovėms galimybę apeiti nacionalines darbuotojų atstovavimo valdybose teises (Kluge ir Stollt, 2011; Keller ir Werner, 2010). Atrodo, kad SE statutas galėtų būti naudojamas dar trims galimoms nuostatų apėjimo strategijoms, t. y. darbuotojų atstovavimo valdybose teisių įgyvendinimo vengimas; šių teisių „užšaldymas“; darbuotojų atstovams valdybose skirtų vietų skaičiaus sumažinimas, ypač tais atvejais, kai jas užima išorės profesinių sąjungų nariai.

(33) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu (OL L 321, 2019 12 12, p. 1).

(34) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).

(35) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu (OL L 321, 2019 12 12, p. 1).

(36) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/directive-on-cross-border-mobility-of-companies

(37) 2021 m. kovo 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano (SWD(2021)0046).

(38) 2021 m. kovo 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano (SWD(2021)0046).

(39) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/662491/IPOL_STU (2020)662491_EN.pdf

(40) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.C_.2015.440.01.0023.01.ENG&toc=OJ%3AC%3A2015%3A440%3ATOC

(41) Direktyva (ES) 2019/2121, Direktyva 2001/86/EB ir Direktyva 2003/72/EB.

(42) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/european-works-councils: „Europos darbo tarybos (EDT) – tai nuolatiniai organai, padedantys informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais Europos įmonėse ir Europos įmonių grupėse, kaip reikalaujama 1994 m. Europos darbo tarybų direktyvoje“.