P9_TA(2021)0506

Bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose

2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendradarbiavimo kovos su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose srityje (2021/2002(INI))

(2022/C 251/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į atitinkamas JT konvencijas, ypač į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolus (2000 m. Palermo protokolas), ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre 1999 m. sausio 27 d. ir 1999 m. lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto atitinkamai 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO),

—	atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose,

—	atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl baudžiamojo proceso perdavimo,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija),

—	atsižvelgdamas į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) veiklą ir Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 26 d., 2019 m. birželio 18 d. ir 2020 m. kovo 25 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1788, kuriuo remiamas Pietryčių Europos ir Rytų Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės tarpininkavimo mechanizmas siekiant įgyvendinti Regioninių veiksmų gaires dėl kovos su neteisėta prekyba ginklais Vakarų Balkanuose (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020)0605),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas“ (COM(2020)0608),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“ (COM(2021)0170) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „EMPACT – pavyzdinė ES bendradarbiavimo kovojant su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu priemonė“ (SWD(2021)0074),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija“ (COM(2021)0171),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimus ir į darbo susitarimą, kuriuo nustatomi Kosovo teisėsaugos institucijų ir Europolo bendradarbiavimo ryšiai,

—	atsižvelgdamas į Eurojusto ir Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimus,

—	atsižvelgdamas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ir Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos susitarimus dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje,

—	atsižvelgdamas į Berlyno procesą ir į Vakarų Balkanų šalių 2018 m. prisiimtus įsipareigojimus kovoti su korupcija,

—	atsižvelgdamas į Europolo 2021 m. balandžio 12 d. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą ir 2020 m. spalio 5 d. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitą „Organizuoto nusikalstamumo Vakarų Balkanuose vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2019–2020 m. rezoliucijas dėl Komisijos ataskaitų dėl Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0298/2021),

A.	kadangi organizuotas nusikalstamumas tapo pagrindine tarptautinių reikalų srities problema ir kelia grėsmę taikai ir vystymuisi, ir į ją turi koordinuotai reaguoti ES, jos valstybės narės ir tarptautiniai partneriai;

B.	kadangi veiksminga kova su organizuotu nusikalstamumu yra viena iš stojimo į ES proceso, visų pirma pagrindų grupės ir 24 derybų skyriaus „Teisingumas, laisvė ir saugumas“, dalių;

kadangi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas ir toliau išlieka didele problema visame Vakarų Balkanų regione ir gali daryti neigiamą poveikį ES valstybėms narėms; kadangi organizuoto nusikalstamumo tinklai yra glaudžiai susiję ir įsišakniję tiek ES valstybėse narėse, tiek ES nepriklausančiose valstybėse;

D.	kadangi Vakarų Balkanų šalių integracijos į Europą procesas tiesiogiai priklauso tiek nuo jų tarpusavio santykių normalizavimo, tiek nuo santykių su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis normalizavimo;

E.	kadangi organizuotas nusikalstamumas Vakarų Balkanuose yra struktūrinė problema, jo ryšiai su verslu ir valstybės institucijomis yra giliai įsišakniję ir tai yra vienas iš valstybės užvaldymo požymių, kuriuos siekiama panaikinti reformomis, susijusiomis su ES integracijos procesu;

F.	kadangi organizuotas nusikalstamumas ir korupcija yra susiję su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu, klientelizmu ir nebaudžiamumu;

G.	kadangi organizuotos nusikalstamos grupuotės gerai bendrininkauja tarpvalstybiniu lygiu ir tarpetniniu požiūriu, palyginti su Vakarų Balkanų šalių policija ir teisminėmis institucijomis, kurioms skubiai reikia pagerinti savo veiklos koordinavimą;

H.	kadangi organizuoto nusikalstamumo grupės bendradarbiauja su teroristinėmis grupuotėmis, veikiančiomis Europos kaimynystėje esančiose šalyse, vykdydamos tokią veiklą kaip prekyba žmonėmis, neteisėtas migrantų gabenimas, artefaktų kontrabanda ir pinigų plovimas;

I.	kadangi siekiant panaikinti organizuotą nusikalstamumą labai svarbios yra suderintos teisinės sistemos ir veiksmingas jų įgyvendinimas, nepriklausomos kovos su korupcija ir nusikalstamumu institucijos ir tikra politinė valia;

kadangi pagal Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitą „Organizuoto nusikalstamumo Vakarų Balkanuose vertinimas“ baudžiamasis persekiojimas ir apkaltinamieji nuosprendžiai dažniausiai taikomi nusikalstamoms organizacijoms priklausantiems žemiausios grandies nariams, o tų organizacijų lyderiai Vakarų Balkanuose dažniau mėgaujasi nebaudžiamumu;

K.	kadangi pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) įsitvirtino kaip svarbūs suinteresuotieji subjektai kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija visame regione ir atlieka esminį vaidmenį, visų pirma stebint ir vertinant kovos su korupcija politiką;

L.	kadangi siekiant parengti geresnį ir veiksmingą politinį reagavimą į organizuotą nusikalstamumą ir korupciją regione reikia daugiau mokslinių tyrimų ir patikimesnių duomenų apie organizuotą nusikalstamumą;

M.	kadangi siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui ir propaguoti teisėtumo kultūrą pagrindinį vaidmenį atlieka švietimas;

N.	kadangi kai kuriose valstybėse Vakarų Balkanuose susiformavusių organizuoto nusikalstamumo grupių keliama grėsmė buvo panaudota kaip argumentas prieš stojimą į ES, todėl šis klausimas turėtų būti tinkamai sprendžiamas, kad būtų toliau daroma Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES proceso pažanga;

O.	kadangi Vakarų Balkanų šalys, siekdamos atitikti narystės ES kriterijus, turi įgyvendinti išsamias reformas svarbiausiose srityse ir pasiekti konkrečių rezultatų teismų reformų ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse;

P.	kadangi teisinės valstybės stiprinimas bei kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu yra 2018 m. ES ir Vakarų Balkanų strategijos pagrindas;

kadangi naudojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) projektams, susijusiems su kova su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose, buvo skirta apie 64 mln. EUR, jais buvo finansuota daugybė nacionalinių ir daugiašalių projektų, kuriais remiamas veiksmingesnis teisingumo vykdymas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylose Vakarų Balkanuose, be kita ko, atliekant teismo procesų stebėseną; kadangi pagal PNPP III taip pat numatyti konkretūs tikslai parengti veiksmingas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, prekybai žmonėmis ir neteisėtais šaunamaisiais ginklais, prekybai narkotikais ir pinigų plovimui bei kovoti su jais;

Bendra padėtis

pabrėžia, kad organizuotas nusikalstamumas ir korupcija visų pirma labiausiai kenkia Vakarų Balkanų šalių piliečiams, nes paminama jų teisė į saugumą ir socialinę sanglaudą, taip pat žlugdomas jų pasitikėjimas demokratine sistema, sukuriamos kliūtys vykdyti demokratines reformas ir trukdoma stojimo procesui, kartu darant galimą ir faktinį neigiamą poveikį ES valstybių narių saugumui ir stabilumui;

pabrėžia, kad iš Vakarų Balkanų šalių atimant stojimo į Europos Sąjungą perspektyvą padėtis organizuoto nusikalstamumo srityje tik blogėja, ir kad šią padėtį galima pagerinti skatinant integracijos į ES procesą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad kova su organizuotu nusikalstamumu ir integracijos į ES skatinimas yra vienas kitą papildantys procesai, todėl reikia paspartinti integracijos į ES procesą;

mano, kad vizų režimo liberalizavimo Kosovui susiejimas su kova su organizuotu nusikalstamumu yra neproduktyvus, nes izoliacija skatina nusikalstamą veiklą; dar kartą pabrėžia, kad Kosovas įvykdė visus vizų režimo liberalizavimo kriterijus, ir ragina Tarybą nedelsiant liberalizuoti vizų režimą;

pažymi, kad teisinės valstybės principas ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu yra svarbiausios sritys, kuriose Vakarų Balkanų šalys turi pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kad galėtų daryti didesnę pažangą siekiant narystės ES; primygtinai ragina jas dėti gerokai daugiau pastangų spartinant būtinas reformas ir ragina ES, laikant tai plėtros politikos prioritetu, skatinti tinkamą atitinkamų tarptautinių priemonių, pagal kurias remiama teisinė valstybė ir kovojama su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu teikiant finansinę paramą ir vykdant praktinį bendradarbiavimą, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

palankiai vertina 2021 m. balandžio 14 d. paskelbtą 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir ragina ES stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Vakarų Balkanų šalimis, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, siekiant veiksmingai pašalinti šią tarptautinę grėsmę;

pažymi, kad užimtumo galimybių trūkumas, korupcija, dezinformacija, valstybės užgrobimo elementai, nelygybė, nedemokratinių režimų, pvz., Rusijos ir Kinijos, vykdomas užsienio kišimasis ir lėtas stojimo į ES procesas yra veiksniai, dėl kurių Vakarų Balkanų visuomenė tampa pažeidžiama organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu; primygtinai ragina Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijas ir jų tarptautinius partnerius, ypač ES, dėti daugiau pastangų sprendžiant šias problemas, kurios skatina nestabilumą, kenkia integracijai ir lėtina demokratinį ir ekonominį vystymąsi;

apgailestauja dėl to, kad daliai vietos politinio elito trūksta tikros politinės valios kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir pašalinti bet kokius valstybės užvaldymo elementus;

apgailestauja dėl to, kad daugeliu atvejų Vakarų Balkanų valstybėse trūksta teisminių institucijų nepriklausomumo ir tinkamo veikimo, ir primygtinai ragina laikytis strategiškesnio požiūrio sprendžiant organizuoto nusikalstamumo keliamas problemas; ragina ES toliau teikti pagalbą siekiant skatinti profesionalumo baudžiamosios teisenos srityje ir veiklos rezultatų kultūrą ir pagerinti teisminių institucijų sąžiningumą; pažymi, kad, nors padaryta tam tikra teismų reformų pažanga, vis dėlto dar reikia didelių pastangų siekiant apčiuopiamų rezultatų;

ragina Vakarų Balkanų šalis visapusiškai šalinti savo baudžiamosios teisenos sistemų trūkumus, įskaitant procedūrų trukmę; ragina ES ir kitus tarptautinius partnerius teikti tolesnes gaires teisėsaugos institucijoms ir teisminėms institucijoms, siekiant gerinti baudžiamosios teisenos profesionalumą ir veiklos rezultatus;

10.

palankiai vertina tai, kad Vakarų Balkanų valstybės į nacionalinę teisę perkėlė ES ir tarptautinius turto susigrąžinimo standartus, taip pat palankiai vertina kitas pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu regione, pvz., vyriausybės koordinavimo mechanizmų ir specialiųjų teismų bei teisėsaugos padalinių kūrimą; vis dėlto apgailestauja, kad tai vis dar menkai įgyvendinama, ir primygtinai ragina Vakarų Balkanų valdžios institucijas siekti svarių rezultatų grąžinant turtą visiems savo piliečiams ir nustatyti, kad pajamų iš nusikaltimų ir nusikaltimo priemonių konfiskavimas būtų prioritetas kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; ragina ES remti tinkamų teisėsaugos institucijų gebėjimų ugdymą, sudaryti tam tinkamas sąlygas bei skirti pakankamai išteklių, ypač pabrėždamas, kad būtina gerinti finansinių ekspertizių kompetenciją prokuratūrose;

11.

ragina Vakarų Balkanų valstybes ne vien nagrinėti paskirus atvejus, bet ir spręsti nusikalstamų organizacijų keliamą problemą bendrai, siekiant gerų rezultatų vykdant didelio atgarsio turinčių nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą ir juos nuteisiant; pažymi, kad siekiant reaguoti baudžiamosios teisenos priemonėmis būtina teisingai nustatyti ir tiksliai ištirti nusikalstamą veiklą kaip organizuotą; primygtinai ragina atitinkamas valdžios institucijas pašalinti teisėkūros spragas, dėl kurių kyla pavojus informatoriams ir pranešėjams, ir apsaugoti juos ir artimus jų gimines nuo priekabiavimo, ieškinių ar grasinimų, kad būtų gerinami gebėjimai išardyti organizuotas nusikalstamas grupuotes ir sėkmingai kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu; ragina keistis geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis, kurios ypač sėkmingai kovoja su organizuotu nusikalstamumu; ragina valstybes nares remti liudytojų apsaugos sistemas, įskaitant perkėlimą;

12.

ragina Vakarų Balkanų šalis nuolat siekti rezultatų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu ir rengti reguliarias nacionalines ataskaitas šiuo klausimu, taip pat stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įskaitant žvalgybos duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais, siekiant geriau suprasti organizuotą nusikalstamumą ir su juo kovoti;

13.

pakartoja, kad reikia išardyti politinius ir administracinius ryšius su organizuotu nusikalstamumu taikant aiškias kovos su korupcija priemones ir veiksmingai vykdant baudžiamąjį persekiojimą didelio atgarsio sulaukusiose korupcijos bylose; ragina ES daugiau paramos skirti nuopelnais grindžiamų viešojo administravimo institucijų stiprinimui; yra labai sunerimęs dėl pranešimų apie aukšto lygio politinių veikėjų ir organizuoto nusikalstamumo grupuočių ryšius ir dėl kaltinimų jais, kai teismų sistema yra neveiksminga tokiems pareiškimams nagrinėti; pabrėžia, kad Vakarų Balkanų statybų sektorius yra vienas iš labiausiai organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos paveiktų sektorių;

14.

yra susirūpinęs dėl to, kad nusikalstamos organizacijos naudojasi COVID-19 pandemija, be kita ko, piktnaudžiaudamos būtiniausios medicinos įrangos tiekimo ir paslaugų teikimo sveikatos priežiūros įstaigoms tiesioginiais viešaisiais pirkimais, parduodamos suklastotus COVID-19 sertifikatus ir vis dažniau naudodamos plėšikiškų paskolų praktiką; ragina Vakarų Balkanų valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant įveikti suklastotų vakcinų ir skiepijimo kortelių problemą; ragina Komisiją susieti paramą biudžetui su aiškiais kovos su korupcija tikslais; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina kurti tvirtus įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus;

15.

primena, kad pagal PNPP III yra numatytos griežtos sąlygos, ir finansavimas turi būti pakoreguotas arba net sustabdytas, jei labai sumažės arba nuolat trūks pažangos sprendžiant vadinamuosius pagrindinius klausimus, visų pirma teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pačios ES saugumo interesus, jos pareiga yra užtikrinti, kad ES lėšos neturėtų priešingo poveikio ir nebūtų naudojamos klientelizmu grindžiamiems korumpuotų politikų ir privilegijuotų įmonių tinklams stiprinti;

16.

pažymi, kad organizuoto nusikalstamumo, politikos ir verslo ryšiai egzistavo iki Jugoslavijos žlugimo, o nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio tęsiasi toliau; smerkia akivaizdų atsakingų valdžios institucijų nenorą leisti susipažinti su buvusios Jugoslavijos archyvais; todėl kartoja savo raginimą paviešinti buvusios Jugoslavijos archyvus ir visų pirma suteikti galimybę susipažinti su buvusios Jugoslavijos slaptosios tarnybos (UDBA) ir Jugoslavijos liaudies armijos slaptosios tarnybos (KOS) dokumentais ir grąžinti dokumentus atitinkamoms vyriausybėms, jei jos to prašo;

17.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti ir keistis žvalgybos informacija su valstybėmis narėmis, tarptautiniais partneriais, pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Jungtine Karalyste, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., NATO, GRECO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir UNODC;

18.

palankiai vertina atnaujintus konstruktyvius JAV veiksmus Vakarų Balkanuose, įskaitant jų dėmesį kovai su korupcija; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į JAV vykdomąjį įsakymą, pagal kurį taikomos sankcijos asmenims, prisidedantiems prie padėties Vakarų Balkanuose destabilizavimo, taip pat į JAV veiksmus, nukreiptus prieš asmenis ir subjektus dėl jų didelio masto korupcinių veiksmų; ragina ES nuodugniai įvertinti galimybę prisidėti prie tokių veiksmų;

Konkrečios organizuoto nusikalstamumo rūšys

19.

pažymi, kad Vakarų Balkanų valstybės yra prekybos žmonėmis kilmės, paskirties ir tranzito šalys ir kad dažniausiai prekiaujama moterimis ir mergaitėmis, kurios parduodamos seksualinio išnaudojimo tikslais; pažymi, kad prekyba žmonėmis yra nusikaltimas, kurio ryšių su organizuotu nusikalstamumu proporcinė dalis yra didžiausia; ragina atitinkamas valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti prevencijai ir prekybos žmonėmis rizikai neatsparių grupių atsparumo didinimui, kartu pabrėžia, kad būtinas tarpsektorinis lyčiai atžvalgus požiūris; palankiai vertina kartu su tarptautiniais partneriais, įskaitant Interpolą ir Europolą, vykdomus bendrus veiksmus, kurie padėjo suimti įtariamus prekiautojus žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančius asmenis;

20.

pažymi, kad Vakarų Balkanų šalys yra migrantų ir pabėgėlių tranzito koridorius ir kad pastaraisiais metais dėl didelio gyventojų judėjimo regione ir valstybėse narėse kilo didžiulių problemų; ragina dėti daugiau pastangų sprendžiant neteisėto migrantų gabenimo problemą ir apsaugoti neteisėtai atgabentų asmenų, ypač nelydimų nepilnamečių, pagrindines teises, taip pat aktyviau keistis informacija ir geriau koordinuoti veiklą tarp Vakarų Balkanų šalių ir su valstybėmis narėmis; ragina ES ir jos valstybes nares teikti daugiau pagalbos sprendžiant šiuos klausimus, pvz., teikti finansinę ir techninę paramą, sudaryti neoficialius susitarimus ir susitarimus dėl statuso ir skatinti bendradarbiavimą pasitelkiant Jungtinį operatyvinį biurą ir naudojant rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutui skirtą veiklos platformą, kartu atsižvelgiant į Vakarų Balkanų maršruto ypatumus ir poreikius, taip pat teikiant pagalbą, kad būtų sudarytos orios priėmimo sąlygos; ragina stiprinti ES išorės sienų apsaugą bendradarbiaujant su Vakarų Balkanų valstybėmis;

21.

pabrėžia, kad siekiant atskleisti nusikalstamą veiklą ir užkirsti kelią įsiskverbimui į teisėtą ekonomiką labai svarbu spręsti nusikaltėlių finansų klausimą; pabrėžia, kad skaidrumas tikrosios nuosavybės klausimu tapo svarbia politikos priemone kovojant su korupcija, stabdant neteisėtus finansinius srautus ir kovojant su mokesčių slėpimu; palankiai vertina Vakarų Balkanų valstybių vyriausybių pastangas kovoti su pinigų plovimu, be kita ko, patvirtinant persvarstytas kovos su pinigų plovimu sistemas; vis dėlto yra susirūpinęs, kad jos nepakankamai taikomos; pakartoja, kad reikia gerokai pagerinti išsamaus patikrinimo nuostatų vykdymo užtikrinimą ir skaidrumą tikrųjų savininkų klausimu, be kita ko, bankų sektoriuje;

22.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelę šešėlinės ekonomikos dalį (manoma, kad ji sudaro daugiau nei 30 proc. regiono BVP) ir didžiulius neteisėtų mokėjimų grynaisiais pinigais srautus Vakarų Balkanuose; ragina regiono vyriausybes, kai įmanoma, įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama mažinti neformalią ekonomiką; pabrėžia, kad nepakankamai reglamentuojant elektroninę bankininkystę didėja pinigų plovimo rizika, ir ragina Vakarų Balkanų valstybes bei Komisiją vykdant ES plėtros procesą spręsti tarptautinio ir regioninio derinimo klausimą;

23.

palankiai vertina Vakarų Balkanų valstybių įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, ypač tai, kad Londone vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtas regioninis veiksmų planas, kuriuo siekiama kovoti su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų laikymu, naudojimu, gamyba ir prekyba jais; tačiau pabrėžia, kad pagal 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planą neteisėtas šaunamųjų ginklų laikymas ir prekyba jais išlieka rimta problema, nes dauguma ginklų, kurie visoje ES randami ir naudojami organizuotam nusikalstamumui, yra atgabenti iš šio regiono; ragina šešias Vakarų Balkanų valstybes investuoti į nusiginklavimo rėmimo programas;

24.

atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus Pietryčių Europos ir Rytų Europos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės tarpininkavimo mechanizmo (SEESAC) darbas stiprinant nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų gebėjimus kontroliuoti ir mažinti šaulių ir lengvųjų ginklų platinimą bei netinkamą naudojimą, ir ragina aktyviau bendradarbiauti su SEESAC ir koordinuoti su juo veiklą;

25.

pažymi, kad šešios Vakarų Balkanų valstybės tebėra pagrindinis prekybos narkotikais tranzito regionas ir kad narkotikų gamyba ir prekyba jais yra dažniausi nusikaltimai, už kuriuos teisiama regione; palankiai vertina tai, kad daugėja jungtinių kovos su narkotikais operacijų; atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti ES teisėsaugos agentūrų, pvz., Europolo, ir ES valstybių narių bei Vakarų Balkanų teisėsaugos institucijų, bendradarbiavimą; pabrėžia, kad teisėsaugos institucijos turi stiprinti savo gebėjimus, kad galėtų geriau stebėti prekybą narkotikais ir kovoti su ja;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo organizuotos nusikalstamos kibernetinės veiklos; palankiai vertina Vakarų Balkanų šalių pastangas gerinti savo gebėjimus kovoti su kibernetiniais nusikaltimais ir aktyviau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už kibernetinius nusikaltimus; ragina ES padėti Vakarų Balkanų valstybėms tinkamomis priemonėmis kovoti su kibernetiniais nusikaltimais ir kitomis grėsmėmis internete, be kita ko, pasitelkiant naujai įsteigtą Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrą; pabrėžia, kaip svarbu kovoti su manipuliacine dezinformacija glaudžiai bendradarbiaujant su Europos partneriais;

27.

ragina ES ir Vakarų Balkanų valstybes bendradarbiauti siekiant pašalinti nuolatines ir vis didėjančias grėsmes kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui bei kultūros vertybių kontrabandai, ypač konfliktų zonose; ragina įvairias teisėsaugos tarnybas daugiau bendradarbiauti, be kita ko, nacionalines žvalgybos tarnybas nedelsiant keistis informacija, taip pat ragina teisėsaugos ir meno bei archeologijos bendruomenes daugiau bendradarbiauti tarpusavyje;

28.

pažymi, kad Vakarų Balkanų šalys turi dėti daugiau pastangų kovodamos su kita neteisėta veikla, kurią vykdo organizuoto nusikalstamumo grupės, įskaitant, be kita ko, išnaudojimą darbe, nusikaltimus aplinkai, pvz., neteisėtą medienos ruošą, brakonieriavimą ir turto prievartavimą;

Bendradarbiavimas su ES (jos valstybėmis narėmis ir agentūromis) ir tarpregioninis bendradarbiavimas

29.

palankiai vertina aktyvesnį ES ir Vakarų Balkanų valstybių bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir ragina ES toliau remti pajėgumų stiprinimą Vakarų Balkanuose ir palengvinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad visuose bendradarbiavimo susitarimuose su ES struktūromis turi būti užtikrinama visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms ir tinkamas duomenų apsaugos lygis; ragina Vakarų Balkanų valstybes toliau derinti teisės aktus su ES acquis viešųjų pirkimų, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, pinigų plovimu ir elektroniniais nusikaltimais srityse;

30.

rekomenduoja stiprinti esamas ES remiamas struktūras, tokias kaip Regioninio bendradarbiavimo taryba, ir užtikrinti, kad jos atliktų nuoseklų vaidmenį skatinant tolesnį ES, jos valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą;

31.

palankiai vertina tai, kad sudaryti Eurojusto ir Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimai, taip pat tai, kad leista pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina; ragina Tarybą kuo greičiau leisti pradėti derybas dėl panašaus susitarimo su Kosovu, nes kovojant su organizuotu nusikalstamumu, ypač su prekyba žmonėmis ir neteisėtu narkotikų gabenimu, kurie sudaro daugumą nusikalstamų veikų regione, yra ypatingai svarbu vykdyti teisminį bendradarbiavimą su visomis Vakarų Balkanų šalimis; pažymi, kad Eurojustas padėjo vykdyti maždaug 200 bendrų ES valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių nusikalstamų veikų tyrimų;

32.

palankiai vertina sėkmingą bendradarbiavimą su į Eurojustą deleguotais Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos ryšių prokurorais, siekiant padėti vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, susijusius su jų šalimis, ir pabrėžia, kad paskyrus ryšių prokurorus reikšmingai suintensyvėjo bylų tyrimas; atsižvelgdamas į tai, ragina panašiai bendradarbiauti su likusiomis Vakarų Balkanų valstybėmis; palankiai vertina tai, kad nuo 2019 m. daugėja teisminio bendradarbiavimo atvejų, nepaisant sudėtingų COVID-19 pandemijos aplinkybių;

33.

pabrėžia, kad Vakarų Balkanai Europolui yra ypatingai svarbus regionas; palankiai vertina Europolo ir penkių Vakarų Balkanų valstybių operatyvinio bendradarbiavimo susitarimus, taip pat darbo susitarimą su Kosovo teisėsaugos institucijomis; ragina visapusiškai įgyvendinti šiuos susitarimus ir džiaugiasi operacijomis, sėkmingai vykdytomis pagal šį bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad 2019 m. Albanijoje atidarytas Europolo ryšių palaikymo biuras, ir sprendimą atidaryti tokius pat ryšių palaikymo biurus Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Serbijoje; ragina panašiai bendradarbiauti su likusiomis Vakarų Balkanų valstybėmis; be to, pabrėžia, kaip svarbu bendradarbiauti su Europos prokuratūra ir Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir Vakarų Balkanų šalis sukurti veiksmingo Europos prokuratūros ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų veiksmingai įgyvendinti savo kompetenciją ES finansavimo srityje, visų pirma skiriant Vakarų Balkanų šalims PNPP III lėšas;

34.

palankiai vertina ES teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) darbo susitarimus su Vakarų Balkanų šalimis konkrečiais klausimais, susijusiais su kova su organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti sukurtus bendrus CEPOL ir Vakarų Balkanų regiono mechanizmus; atkreipia dėmesį į GRECO paskelbtas specializuotas šalių ataskaitas ir pabrėžia, kaip svarbu, kad narystės ES siekiančios šalys stiprintų bendradarbiavimą su GRECO ir nuodugniai įgyvendintų konkrečias jos rekomendacijas;

35.

pabrėžia, kad Interpolas yra svarbi kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonė; apgailestauja dėl to, kad Kosovas dar nėra Interpolo narys, nepaisant daugybės mėginimų juo tapti; ragina ES valstybes nares aktyviai remti Kosovo siekį prisijungti prie šios organizacijos; mano, kad visų šešių Vakarų Balkanų valstybių narystė Interpole padėtų dar labiau padidinti kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu priemonių efektyvumą;

36.

palankiai vertina tai, kad įsigaliojo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) ir Albanijos, Juodkalnijos ir Serbijos susitarimai dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje, pagal kuriuos Frontex šiose šalyse leidžiama vykdyti bendras operacijas siekiant pagerinti jų sienų valdymą, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir kontroliuoti neteisėtą migraciją laikantis tarptautinių standartų ir visapusiškai gerbiant žmogaus teises; palankiai vertina inicijuotus panašius susitarimus dėl statuso su Šiaurės Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina ir ragina visas šalis kuo greičiau daryti pažangą ratifikuojant šiuos susitarimus ir parengti panašų susitarimą su Kosovu; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti Frontex ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, susijusius su kova su organizuotu nusikalstamumu;

37.

pakartoja, kad reikia daugiau dėmesio skirti prevencijos veiklai ir švietimui, ypač šalinant neigiamą organizuoto nusikalstamumo, prekybos žmonėmis, narkotikais ir ginklais poveikį visuomenei, taip pat tinkamam pilietiškumo supratimui, ir didinti atsparumą, daugiau dėmesio skiriant socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, ypač tokioms sąlygoms priemiesčiuose ir kaimo vietovėse, ir remiant vietos iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti pažeidžiamumą nusikalstamumo ir korupcijos atžvilgiu, kartu pabrėžiant, kad būtinas tarpsektorinis lyčiai atžvalgus požiūris; pabrėžia, koks svarbus demokratinių gebėjimų stiprinimas Vakarų Balkanų regione, be kita ko, pasitelkiant specializuotas programas ir bandomuosius projektus, kuriais siekiama stiprinti dalyvaujamąją demokratiją ir aptarti klausimus, susijusius su kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

38.

pabrėžia, kaip svarbu vykdyti organizuoto nusikalstamumo grupių ir radikalių pažiūrų asmenų bei teroristinių organizacijų ryšių stebėseną; pakartoja, koks svarbus ES vaidmuo kovojant su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu; skatina toliau bendradarbiauti šiuo klausimu, visų pirma teikiant ES paramą regiono finansų ekspertų mokymams, dalijantis informacija ir keičiantis geriausia patirtimi bei žiniomis; palankiai vertina tai, kad 2021 m. liepos 5 d. Berlyne vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai pripažino, kad reikalingas įvairių agentūrų reagavimas, įskaitant bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant padidinti bendro darbo kovojant su sunkiais ir organizuotais nusikaltimais, neteisėta finansine veikla, korupcija ir terorizmu, veiksmingumą;

39.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu labai svarbus regioninis bendradarbiavimas; palankiai vertina esamų regioninių iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti Vakarų Balkanų valstybių tarpinstitucinius ryšius kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, pvz., Pietryčių Europos teisėsaugos centro, darbą, ir skatina tolesnį regioninį bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu;

40.

palankiai vertina regioninių iniciatyvų, kuriose dalyvauja ES valstybės narės ir Vakarų Balkanų šalys, pvz., ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR), Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvą, Vidurio Europos iniciatyvą ir Berlyno procesą, vaidmenį; ragina ES valstybes nares ir Vakarų Balkanų šalis dalyvauti šiose iniciatyvose ir visapusiškai pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis;

41.

palankiai vertina finansavimą, skiriamą pagal PNPP projektams, apimantiems visą regioną ir skirtiems Vakarų Balkanų šalių gebėjimams kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu pagerinti; ypač palankiai vertina pagal PNPP II parengtą liudytojų apsaugos programą, kuri paskatino sukurti „Balkanų tinklą“; ragina tęsti šį bendradarbiavimą ir ragina Vakarų Balkanų partnerius prisiimti atsakomybę, kad tinklas toliau gyvuotų;

42.

remia pagal PNPP finansuojamą daugiašalę programą, pagal kurią teikiama „parama veiksmingesniam teisingumo vykdymui korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylose Vakarų Balkanuose, užtikrinant teismo procesų stebėseną“, kaip žingsnį link veiksmingesnio teisminių institucijų reagavimo į korupciją ir organizuotą nusikalstamumą Vakarų Balkanuose; ragina Vakarų Balkanų valstybių vyriausybes visapusiškai įgyvendinti rekomendacijas, parengtas valstybių narių ekspertams atliekant tarpusavio vertinimus;

43.

mano, kad Vakarų Balkanų partneriai turėtų aktyviai dalyvauti konferencijoje dėl Europos ateities ir būti įtraukti į platesnes europines diskusijas dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu;

44.

ragina tarptautinius paramos teikėjus užtikrinti geresnį įvairių programų, kuriomis siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija Vakarų Balkanuose, koordinavimą, siekiant išvengti dubliavimosi ir padidinti tarptautinio bendradarbiavimo šiose srityse veiksmingumą;

45.

susirūpinęs pažymi, kad trūksta patikimų duomenų apie organizuotą nusikalstamumą regione, ir ragina Vakarų Balkanų šalis didinti supratimą apie organizuotą nusikalstamumą didinant savo gebėjimus rinkti ir tvarkyti patikimus duomenis apie organizuotą nusikalstamumą; pabrėžia, kad reikia išsamesnių tarpdalykinių mokslinių tyrimų ir tarpsektorinio lyčiai atžvalgaus požiūrio, ir ragina Vakarų Balkanų šalis bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant sukurti nacionalines statistikos sistemas, kurias naudojant būtų registruojamas ir analizuojamas organizuotas nusikalstamumas, siekiant geriau parengti veiksmingą, įrodymais pagrįstą politiką, skirtą organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijai ir kovai su jais;

Pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos vaidmuo

46.

pabrėžia, kad itin svarbus pilietinės visuomenės organizacijų, akademinės bendruomenės ir žurnalistų vaidmuo stebint vyriausybių, teisminių ir teisėsaugos institucijų darbą ir vertinant kovos su organizuotu nusikalstamumu rezultatus; pažymi, kad Vakarų Balkanų valstybėse iš esmės veikia teisinės ir institucinės pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo sistemos, tačiau apgailestauja, kad jų potencialas nėra visapusiškai išnaudojamas ir kad kai kuriais atvejais pilietinės visuomenės organizacijos, kurios daugiausia dėmesio skiria korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui, susiduria su savo vyriausybių priešiškumu; ragina labiau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į teisėkūros procesą ir užtikrinti, kad jos galėtų prasmingai prisidėti prie pagrindinių teisės aktų; atsižvelgdamas į tai, ragina Vakarų Balkanų valdžios institucijas skubiai parengti, priimti ir įgyvendinti geresnius teisės aktus dėl laisvos prieigos prie informacijos vykdant įtraukius procesus;

47.

palankiai vertina svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, kurį jos atlieka vykdydamos prevencinį darbą, remdamos pažeidžiamas grupes, formuodamos politiką ir atlikdamos priežiūros funkcijas, kai nėra nepriklausomų viešųjų įstaigų; yra susirūpinęs dėl šmeižto kampanijų, spaudimo ir bauginimo veiksmų, dėl kurių vis sparčiau mažėja pilietinės visuomenės organizacijų veiklos erdvė;

48.

ragina Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijas kurti tvirtesnius pilietinės visuomenės veikėjų tinklus, rasti panašius klausimus sprendžiančių vietos partnerių ir dalytis tolesne patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant suprasti organizuoto nusikalstamumo pobūdį ir priežastis ir padėti regione vykdyti radikalizacijos prevenciją; palankiai vertina suinteresuotųjų subjektų, pvz., Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) ir Europos strateginės komunikacijos tinklo (ESCN), indėlį į strateginės komunikacijos kampanijas;

49.

pažymi, kad daugelis pilietinės visuomenės organizacijų priklauso nuo privataus finansavimo ir susiduria su sunkumais, siekdamos sutelkti pakankamai lėšų savo veiklai tęsti; pripažįsta, kad dotacijos dažnai skiriamos trumpalaikiams projektams ir kad menkai remiama kovos su organizuotu nusikalstamumu veikla; pripažįsta, kad dėl trumpalaikio finansavimo darbuotojai samdomi tik konkrečiam projektui, todėl trūksta stabilaus užimtumo standartų ir darbuotojai turi mažai galimybių ugdyti svarbiausius įgūdžius, ir taip nukenčia ilgalaikis strateginis planavimas;

50.

palankiai vertina vertingą tiriančiųjų žurnalistų, pranešančių apie didelio atgarsio sulaukusias bylas ir atskleidžiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių, politikų ir verslo ryšius, darbą; griežtai smerkia prieš tiriančiuosius žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus nukreiptą agresiją, įskaitant tikslinius nužudymus, bauginimus, neapykantą kurstančias kalbas ir šmeižto kampanijas; ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į atvejus, kai neapykantą kurstančias kalbas skleidė ir šmeižto kampanijas vykdė valstybės pareigūnai, parlamento nariai ir vyriausybių atstovai, valdančiosios partijos ir žiniasklaida, kurią valdo arba iš dalies finansuoja valstybė; ragina valdžios ir teisėsaugos institucijas užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos ir pilietinės visuomenės atstovai būtų apsaugoti ir galėtų nekliudomai dirbti, ir ragina bausti už bet kokio – ypač tautinio ar etninio – pobūdžio neapykantą kurstančias kalbas, nukreiptas prieš mažumas ir pažeidžiamas grupes; dar kartą ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą stiprinti savo bendradarbiavimą su vietos pilietine visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, reformoms pritariančiais politikais, akademine bendruomene ir nepriklausoma žiniasklaida ir daugiau juos remti; ragina Komisiją ir vietines ES delegacijas dirbti kartu su vietos suinteresuotaisiais subjektais siekiant pagerinti reguliaraus korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylų stebėjimo procedūras;

51.

labai apgailestauja dėl to, kad daugėja strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), kurie dažnai naudojami žurnalistams ir kitiems asmenims bauginti siekiant sutrukdyti jiems atskleisti įtakingų asmenų daromus pažeidimus; ragina Vakarų Balkanų valdžios institucijas gerokai daugiau dirbti siekiant užtikrinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą ir naujienų svetainių nepriklausomumą ir apsaugoti žiniasklaidos laisvę nuo politinio kišimosi, nes tai yra pagrindiniai laisvos ir demokratinės visuomenės elementai, būtini siekiant sėkmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

o o

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Vakarų Balkanų valstybėms.

(1) OL L 293, 2018 11 20, p. 11.

(2) OL C 101, 2018 3 16, p. 47.

(3) OL C 362, 2021 9 8, p. 129.