P9_TA(2021)0504

Daugiašalių masinio naikinimo ginklų kontrolės ir nusiginklavimo režimų uždaviniai ir perspektyvos

2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiašalių masinio naikinimo ginklų kontrolės ir nusiginklavimo režimų iššūkių ir perspektyvų (2020/2001(INI))

(2022/C 251/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio Europos Sąjungai (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 21 d. rekomendacijas Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo (metinė ataskaita) (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos rekomendacijų siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (7),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821, nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (8) (Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

—	atsižvelgdamas į metines pažangos ataskaitas dėl Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (ypač į 2019 (9) ir 2020 m. (10) ataskaitas),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimą 2010/212/BUSP dėl Europos Sąjungos pozicijos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje (11),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1656 dėl Sąjungos paramos Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) veiklai branduolinio saugumo srityse ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (12),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/901 dėl Sąjungos paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos bei tikrinimo pajėgumus ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (13),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/938, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose (14),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių (15) ir į 2020 m. spalio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1480, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių (16),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/906, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/615 dėl Sąjungos paramos veiklai, rengiantis 2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių peržiūros konferencijai (17),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/97 dėl paramos Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (18),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą dėl Sutarties dėl branduolinių ginklų draudimo įsigaliojimo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 3 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą dėl naujosios START sutarties pratęsimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. vykusią 16-ąją metinę NATO konferenciją masinio naikinimo ginklų, ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 18 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą dėl Atviros oro erdvės sutarties,

—	atsižvelgdamas į NATO generalinio sekretoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą dėl INF sutarties panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. NATO generalinio sekretoriaus kalbą, pasakytą per 16-ąją metinę NATO konferenciją masinio naikinimo ginklų, ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. JT nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

—	atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterreso 2020 m. spalio 24 d. pareiškimą dėl Branduolinio ginklo uždraudimo sutarties įsigaliojimo,

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir ypač į 16-ąjį DVT, kurio tikslas – skatinti taikią ir įtraukią visuomenę siekiant darnaus vystymosi,

—	atsižvelgdamas į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos šalių konferencijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą dėl Sirijos Arabų Respublikos cheminio ginklo turėjimo ir jo panaudojimo klausimo sprendimo,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP – susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 19 d. E3 (19) pareiškimą dėl BVVP,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 21–25 d. Vienoje vykusią 64-ąją TATENA generalinę konferenciją,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 7 d. Prancūzijos prezidento kalbą dėl Prancūzijos gynybos ir atgrasymo strategijos,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentų 2021 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl strateginio stabilumo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0324/2021),

kadangi masinio naikinimo ginklai, ypač branduoliniai ginklai, kelia didelę grėsmę ilgalaikiam žmonių saugumui; kadangi patikima ir visapusiška ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo struktūra, grindžiama privalomomis sutartimis bei tvirtais pasitikėjimą užtikrinančiais mechanizmais ir sustiprinta patikima ir skaidria tikrinimo procedūra, yra itin svarbi siekiant užtikrinti ir išlaikyti taiką, stabilumą, nuspėjamumą, saugumą, darnų vystymąsi ir ekonominę ir socialinę pažangą, mažinti esamą įtampą tarp valstybių ir sumažinti ginkluotų konfliktų, turinčių nenuspėjamų ir katastrofiškų humanitarinių, aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių padarinių, tikimybę;

kadangi Europoje ir pasaulyje susidarius dabartinėms įtemptoms geopolitinėms aplinkybėms neseniai buvo susilpnintos ar panaikintos pagrindinės ginklų kontrolės sutartys, įsigaliojusios Šaltojo karo pabaigoje; kadangi pastaraisiais metais padidėjo įtampa ir sumažėjo pasitikėjimo tarp Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) pasirašiusių šalių, o tai dar labiau paaštrino vis blogėjantys dvišaliai JAV ir Rusijos santykiai ir vėlesni veiksmai, kurių ėmėsi Rusija siekdama iš naujo įvertinti savo karinės doktrinos branduolinį aspektą; kadangi susidarė nauja tarptautinė aplinka, kurios pagrindas – vis stiprėjanti kova dėl galios; kadangi šioje naujoje aplinkoje, kurioje neužtikrinamas Europai ir pasauliui būtinas saugumo struktūros stabilumas ir nuspėjamumas, ES pradėjo svarstyti, kaip būtų galima sustiprinti savo strateginį savarankiškumą; kadangi siekiant užtikrinti ES saugumą globaliai susijusiame pasaulyje būtina atnaujinti pasaulinės ginklų kontrolės ir nusiginklavimo pastangas; kadangi 2021 m. birželio 16 d. JAV ir Rusijos Federacija įsipareigojo vykdyti integruotą dialogą strateginio stabilumo klausimais;

kadangi ES siekia tapti pasaulinio masto veikėja taikos srityje ir remia taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką; kadangi ginklų kontrolė ir branduolinio ginklo neplatinimas yra ir nuo pat pradžių buvo ES projekto pagrindas, būtent sukuriant Europos atominės energijos bendriją (Euratomą); kadangi ES, įgyvendindama savo kovos su masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimu strategiją, prisideda prie nusiginklavimo MNG srityje ir vykdo MNG naudojimo ir platinimo prevenciją; kadangi strategijoje dėmesys taip pat turėtų būti sutelktas į naujas grėsmes, pvz., autonomines ginklų sistemas ir kitas besiformuojančias ir perversmines technologijas;

kadangi per daugiau kaip penkiasdešimt Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) ir jos trijų vienas kitą stiprinančių ramsčių egzistavimo metų tapo akivaizdu, kad tai buvo ir tebėra pasaulinės branduolinių ginklų kontrolės struktūros kertinis akmuo ir veiksminga priemonė tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti, užtikrinant, kad didžioji dauguma pasirašiusiųjų valstybių laikytųsi savo neplatinimo įsipareigojimų, įgyvendindamos griežtas branduolinio ginklo įsigijimo apsaugos priemones ir normas; kadangi tikimės, kad bus laikomasi NPT 6 straipsnio; kadangi 10-oji NPT persvarstymo konferencija dėl COVID-19 pandemijos buvo atidėta;

E.	kadangi nėra tarptautinio mechanizmo, reglamentuojančio labai prisodrinto urano kuro, skirto branduoliniams povandeniniams laivams, eksportą;

F.	kadangi TATENA atliko svarbų vaidmenį įgyvendinant NPT; kadangi papildomu protokolu labai išplečiamas TATENA pajėgumas tikrinti, ar nėra neteisėtų branduolinių objektų;

G.	kadangi pastaraisiais metais didėja įtampa ir nepasitikėjimas tarp NPT pasirašiusių šalių;

kadangi vykstant įvairias šalis ir regionus apimančiam judėjimui, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į katastrofiškas humanitarines branduolinio ginklo naudojimo pasekmes, 2021 m. sausio 22 d. įsigaliojo Branduolinio ginklo uždraudimo sutartis (TPNW); kadangi trys ES valstybės narės yra TPNW šalys; kadangi šešios ES valstybės narės dalyvavo TPNW derybose JT Generalinėje Asamblėjoje ir penkios balsavo už naujos sutarties priėmimą; kadangi nė viena NATO narė ir nė viena valstybė, turinti branduolinį ginklą, nėra TPNW šalis; kadangi Taryba nėra priėmusi pozicijos dėl TPNW; kadangi pageidautina, kad visos NPT šalys ir visos branduolinės valstybės aktyviai veiktų siekdamos prasmingų pasaulinių nusiginklavimo pastangų rezultatų;

kadangi Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP) buvo ES vadovaujamos daugiašalės diplomatijos laimėjimas; kadangi 2015 m. BVVP šalys – ES, Kinija, Rusija, Iranas ir JAV – pradėjo netiesiogines derybas siekdamos, kad Iranas ir JAV atnaujintų BVVP įgyvendinimą; kadangi JAV 2018 m. vėl nustatė sankcijas, o Iranas panaikino sodrintojo urano gamybos apribojimus; kadangi Iranas nustojo taikyti papildomą protokolą ir įgyvendinti iš dalies pakeistą Irano susitarimo dėl garantijų papildomų dokumentų 3.1 kodeksą, kartu suintensyvindamas savo urano sodrinimo iki ginklų lygio programas; kadangi tai kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, taip pat pasaulinėms nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangoms; kadangi Irano vyriausybė ir naujasis prezidentas vis dar turi įrodyti, kad ketina laikytis BVVP ir siekti konstruktyvaus ir taikaus bendradarbiavimo su ES;

kadangi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) dar nėra visuotinai ratifikuota; kadangi tam, kad CTBT įsigaliotų, ją vis dar turi ratifikuoti aštuonios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją; kadangi ES nuolat propaguoja CTBT indėlį į taiką, saugumą, nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą;

K.	kadangi Nusiginklavimo konferencija po 25 metų pertraukos vis dar oficialiai nepradėjo derybų dėl siūlomos Daliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties (FMCT), kuria būtų draudžiama gaminti daliąsias medžiagas branduoliniams ginklams ar kitiems branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams;

kadangi žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai, nes JAV pasitraukė iš jos 2019 m. rugpjūčio mėn. po to, kai Rusija nuolat pažeisdavo INF sutarties įsipareigojimus dislokuodama branduolinį užtaisą galinčias nešti SSC-8 raketines sistemas, JAV ir Rusijai nebedraudžiama kurti ir dislokuoti šios kategorijos ginklų ir dalyvauti naujose ginklavimosi varžybose, ypač Europoje ir Azijoje; kadangi agresyvus Rusijos elgesys kaimyninėse šalyse padidino karinės konfrontacijos grėsmę; kadangi Rusija neseniai netoli ES sienos perkėlė kelias branduolinę galią turinčias balistinių raketų sistemas, kurios, kaip manoma, gali viršyti 500 km nuotolį;

M.	kadangi JAV ir Rusijos Federacija susitarė pratęsti naujos Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties galiojimą penkeriems metams;

N.	kadangi dėl prezidentinių branduolinių iniciatyvų (angl. PNI) – savanoriškų vienašalių priemonių – gerokai sumažėjo tiek JAV, tiek Rusijos dislokuotas arsenalas;

kadangi antžeminės balistinės ir sparnuotosios raketos, kurios gali skristi nuo 500 iki 5 500 km, laikomos ypač pavojingomis dėl trumpo skrydžio laiko, mirtino poveikio ir manevringumo, sunkumų jas aptikti ir jų gebėjimo nešti branduolines kovines galvutes; kadangi pastaraisiais metais atsirado nauja sparnuotųjų ir taktinių raketų karta;

kadangi pastaraisiais metais Kinija gerokai sustiprino savo įprastinių, raketinių ir branduolinių pajėgumų vystymą; kadangi Kinija pademonstravo skaidrumo trūkumą ir nenorą dalyvauti derybose dėl galimo jos dalyvavimo daugiašalėse branduolinių ginklų kontrolės priemonėse, o tai leido jai nekliudomai kaupti didelį technologiškai pažangių vidutinio nuotolio balistinių raketų, pvz., „Dong-Feng 26“, arsenalą; kadangi ES turėtų koordinuoti veiksmus su panašių pažiūrų partneriais, kad būtų palaikomi aktyvūs diplomatiniai ryšiai su Kinija, siekiant sukurti veikiančią ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo struktūrą ir apsaugoti ES saugumo interesus;

kadangi Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – vienintelės branduolinį ginklą Europoje turinčios šalys – pritaria nuomonei, kad minimalus ir patikimas branduolinis atgrasymas yra itin svarbus Europos ir NATO kolektyviniam saugumui; kadangi po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES Prancūzija yra vienintelė branduolinį ginklą turinti ES valstybė narė ir toliau modernizuoja savo branduolinį arsenalą; kadangi 2020 m. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė pradėti strateginį dialogą su to norinčiais Europos partneriais dėl galimo Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens užtikrinant mūsų kolektyvinį saugumą; kadangi Jungtinė Karalystė paskelbė, kad padidins savo bendro branduolinių atsargų kiekio viršutinę ribą daugiau kaip 40 proc. iki 260 operatyviniu požiūriu prieinamų kovinių galvučių ir sumažins savo branduolinės padėties skaidrumą nebedeklaruodama turimų atsargų skaičiaus;

R.	kadangi Izraelis nėra NPT šalis;

S.	kadangi kai kurios kitos valstybės įgijo mokslinių, technologinių ir pramoninių pajėgumų, reikalingų balistinių ir sparnuotųjų raketų gamybai; kadangi Indija ir Pakistanas pareiškė turinčios branduolinių ginklų; kadangi abi šios valstybės nėra NPT šalys;

T.	kadangi susirūpinimą kelia pavojus, kad teroristinės organizacijos gali užgrobti branduolinį arsenalą; kadangi, kaip pademonstravo Abdul Qadeer Khan tinklas, vis dar gresia nesąžiningų režimų vykdomo neteisėto platinimo pavojus;

U.	kadangi Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekse, nepaisant teisiškai neprivalomo jo pobūdžio, yra numatytas raketų neplatinimo aspektas;

kadangi 2002 m. įsigaliojusia Atviros oro erdvės sutartimi buvo siekiama stiprinti Rusijos ir JAV bei jos sąjungininkių Europoje pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą; kadangi Rusija daugelį metų nesilaikė savo įsipareigojimų pagal Atviros oro erdvės sutartį; kadangi JAV ir Rusija viena po kitos iš šios sutarties pasitraukė;

kadangi Cheminio ginklo uždraudimo konvencija (CWC) yra pirmasis pasaulio daugiašalis nusiginklavimo susitarimas, kuriuo numatomas patikrinamas visos masinio naikinimo ginklų kategorijos panaikinimas; kadangi per pastarąjį dešimtmetį teisinė norma, prieštaraujanti cheminio ginklo naudojimui, keletą kartų buvo pažeista, be kita ko, Sirijos vyriausybės ir Rusijos; kadangi CWC turi būti pritaikyta prie naujų pramoninės gamybos procesų, novatoriškos chemijos pramonės ir naujų subjektų atsiradimo;

kadangi ES visapusiškai prisidėjo prie tarptautinių pastangų gerinti biologinę saugą ir biologinę įvairovę įgyvendindama Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (BTWC); kadangi 13 valstybių dar nėra BTWC šalys; kadangi dėl BTWC buvo susitarta nenumatant tikrinimo mechanizmų, skirtų laikymuisi užtikrinti; kadangi derybos dėl tikrinimo protokolo buvo sustabdytos prieš 20 metų;

kadangi Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) vykdoma balistinių raketų, branduolinių ginklų ir MNG veikla ir programos, taip pat šių ginklų platinimas ir eksportas kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, taip pat pasaulinėms nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangoms; kadangi KLDR vadovybė dažnai bando naudoti savo branduolinių ginklų programą politinėms ir ekonominėms nuolaidoms iš tarptautinės bendruomenės išsireikalauti, sykiu toliau neteisėtai prekiaudama savo mažo ir vidutinio nuotolio raketų technologijomis ir savo branduoline praktine patirtimi;

Z.	kadangi humanitarinio nusiginklavimo atsiradimas teigiamai paveikė tradicinę nusiginklavimo praktiką, paveldėtą po šaltojo karo;

AA.	kadangi moterų, įsitraukusių į pastangas naikinti MNG, be kita ko, neplatinimo ir nusiginklavimo diplomatijos srityje, skaičius išlieka nerimą keliančiai mažas;

AB.	kadangi su klimatu susijusi rizika gali neigiamai paveikti ES strateginę saugumo aplinką; kadangi MNG mažinimas ir neplatinimas labai prisideda prie darnaus vystymosi, pasaulinio saugumo, nuspėjamumo, ilgalaikio stabilumo ir pragyvenimo šaltinių, aplinkos ir planetos apsaugos;

AC.

kadangi įvykus COVID-19 pandemijai tapo aišku, kad reikia didinti ES cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos (ChBRB) parengtį ir informuotumą, stiprinti ChBRB civilinių ir karinių sektorių bendradarbiavimą ir investicijas į juos, parengti prevencines reagavimo ir atkūrimo priemones pagal esamą ES civilinės saugos mechanizmą, sukurti ES ChBRB kompetencijos rezervą ir stiprinti sveikatos ir saugumo ryšį;

pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs išsaugoti veiksmingus tarptautinius ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimus, nes jie yra kertinis pasaulinio ir Europos saugumo elementas; primena, kad yra įsipareigojęs įgyvendinti politiką, kuria siekiama toliau mažinti ir sunaikinti visus branduolinių ginklų arsenalus ir sukurti sąlygas tam, kad pasaulyje branduolinių ir ChBRB ginklų nebeliktų; ragina atnaujinti daugiašalę ginklų kontrolės ir nusiginklavimo tvarką, kurios laikytųsi visi veikėjai;

yra sunerimęs dėl vykstančios pasaulinės ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir ginklų kontrolės struktūros erozijos, kurią dar labiau stiprina spartus naujų galimai destabilizuojančių sistemų, pvz., dirbtiniu intelektu valdomų ginklų sistemų, hipergarsinių raketų ir bepiločių orlaivių technologijų, kūrimas; pabrėžia, kad visų pirma reikia spręsti hipergarsinių raketų technologijų, kurios didina branduolinių ginklų panaudojimo reaguojant į išpuolį riziką, klausimą; baiminasi, kad pasitraukimas iš pagrindinių ginklų kontrolės sutarčių arba jų nepratęsimas rimtai pakenktų tarptautiniams ginklų kontrolės režimams, kuriais užtikrintas tam tikras stabilumas, ir pakenktų branduolinį ginklą turinčių valstybių santykiams; pabrėžia, kad reikia skubiai atkurti tarpvalstybinį pasitikėjimą; yra sunerimęs dėl bet kokio MNG naudojimo geopolitiniams ginčams spręsti ir griežtai tokiam naudojimui prieštarauja;

yra susirūpinęs dėl to, kad kelios valstybės priėmė sprendimą iš naujo įvertinti savo karinių doktrinų branduolinį aspektą; ragina visas branduolines valstybes prisiimti atsakomybę ir apsvarstyti, kaip mažinti branduolinių ginklų vaidmenį ir svarbą savo karinėse ir saugumo koncepcijose, doktrinose ir politikoje; palankiai vertina šiuo metu Branduolinės politikos peržiūrą atliekančių JAV ketinimą nacionalinėje saugumo strategijoje įvertinti galimybes sumažinti branduolinių ginklų svarbą;

dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia NPT ir jos tris vienas kitą papildančius ramsčius, kaip vieną iš visuotinai plačiausiai pripažįstamų teisiškai privalomų dokumentų ir branduolinio ginklo neplatinimo režimo kertinį akmenį; primena, kad NPT padėjo laikytis plataus masto normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinės energijos naudojimu taikiems tikslams, sykiu užtikrinant branduolinio ginklo neplatinimo normos laikymąsi; tikisi, kad branduolinį ginklą turinčios valstybės imsis geros valios veiksmų, kad įvykdytų pagal sutartį prisiimtas prievoles ir pademonstruotų tikrą įsipareigojimą siekti branduolinio nusiginklavimo, imdamosi konkrečių veiksmų, nustatytų galutinėje 2010 m. NPT versijoje, ir stiprindamos neplatinimo normą bei plėtodamos TATENA saugos garantijų pajėgumus; įspėja, kad NPT ateitis neturėtų būti laikoma savaime užtikrinta, ir ragina valstybes, kurios yra branduolinio nusiginklavimo šalys, dėti visas pastangas, kad prisidėtų prie sėkmingų ir plataus užmojo būsimos 10-osios visų sutarties ramsčių – nusiginklavimo, neplatinimo ir taikaus branduolinės energijos naudojimo – peržiūros konferencijos rezultatų, susitariant dėl esminės galutinės deklaracijos, kuri toliau stiprintų NPT ir padėtų išsaugoti strateginį stabilumą bei suvaldyti naujas ginklavimosi varžybas; ragina visas valstybes pasirašyti NPT dėl branduolinio ginklo neplatinimo, prie jos prisijungti ir toliau ją vykdyti; ragina 10-oje NPT peržiūros konferencijoje aptarti NPT spragą, susijusią su branduolinių varomųjų reaktorių eksportu kariniais tikslais; ragina ES valstybes nares į peržiūros konferenciją siųsti savo aukščiausio rango politikus; todėl ragina visas NPT šalis konstruktyviai dalyvauti NPT sistemoje ir susitarti dėl realistiškų, veiksmingų, apčiuopiamų, abipusių ir patikrinamų priemonių, kurios padėtų pasiekti bendrą branduolinio nusiginklavimo tikslą;

primygtinai reikalauja užtikrinti, kad ES atliktų svarbų ir konstruktyvų vaidmenį plėtojant ir stiprinant visuotines taisyklėmis grindžiamas ginklų neplatinimo pastangas ir ginklų kontrolės bei nusiginklavimo struktūrą, siekiant ilgalaikio tikslo sunaikinti visus ChBRB ginklus, visapusiškai išnaudojant visas turimas priemones; palankiai vertina ES specialiojo pasiuntinio ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais darbą šioje srityje; ragina Tarybą siekti, kad tarptautiniuose nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės forumuose ES laikytųsi vieningos pozicijos, ir skatinti visas NPT šalis naudoti pasitikėjimo stiprinimo priemones siekiant sumažinti įtampą ir nepasitikėjimą; pabrėžia, kad reikia išnaudoti pagal strateginį kelrodį atliktą darbą siekiant visapusiškai integruoti MNG platinimo klausimus į bendrą grėsmių supratimą ir šioje srityje sukurti bendrą strateginę kultūrą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pradėti svarstymų procesą dėl „Brexit’o“ poveikio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo politikai;

palankiai vertina nemažą nuolatinį ES finansinį įnašą, teikiamą, inter alia, JT nusiginklavimo reikalų biurui, TATENA, Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW) ir JT generalinio sekretoriaus įtariamo cheminio ginklo, biologinių ir toksinių ginklų naudojimo tyrimų mechanizmui (UNSGM);

pabrėžia didžiulę mokymo ir informuotumo didinimo svarbą; todėl ragina stiprinti turimą ginklų neplatinimo ir kontrolės kompetenciją, įskaitant ES turimą patirtį kvantinės kompiuterijos srityje, ir gerinti ES ir valstybių narių darbuotojų mokymą; pabrėžia, kad reikia stiprinti privačiojo ir viešojo sektorių, akademinės bendruomenės, ekspertų grupių ir pilietinės visuomenės organizacijų ryšius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina nuolatinę finansinę paramą Europos branduolinio švietimo tinklui, ES konsorciumui masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais ir Europos branduolinio saugumo mokymo centrui; pabrėžia galimybes bendradarbiauti su Europos saugumo ir gynybos koledžu vykdant mokymo ir švietimo projektus; ragina toliau investuoti į švietimą nusiginklavimo klausimais ir palengvinti jaunimo įsitraukimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad išplėsti skaidrumo ataskaitų teikimo, koordinavimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai ir išplėsta Dvejopo naudojimo prekių reglamente nustatytų prievolių taikymo sritis;

ragina ES delegacijas į politinio dialogo su ES nepriklausančiomis valstybėmis darbotvarkę įtraukti pasaulinio ir regioninio nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės klausimus siekiant užtikrinti, kad ES galėtų prisidėti prie pastangų visuotinai taikyti galiojančias nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo sutartis ir priemones; prašo EIVT ypač stengtis stiprinti mūsų artimiausių partnerių, ypač kaimynystės ir plėtros šalių, mokymą ir gebėjimų stiprinimą MNG nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės srityse; palankiai vertina ES indėlį mažinant ChBRB riziką visame pasaulyje teikiant pagalbą šalims partnerėms ir giria ES ChBRB rizikos mažinimo kompetencijos centrų iniciatyvą, finansuojamą pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę;

10.

ragina ES stiprinti savo lyderystę teikiant pagalbą nukentėjusiems ir atkuriant aplinką nuo branduolinių bandymų nukentėjusiose vietovėse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlyti veiksmus, kuriuos ES ir jos valstybės narės galėtų vykdyti siekdamos sustiprinti šioje srityje ES atliekamą vaidmenį;

11.

palankiai vertina NATO paramą ir palankesnių sąlygų sąjungininkų ir partnerių dialogui sudarymą, kad jie galėtų įgyvendinti savo neplatinimo įsipareigojimus; pabrėžia, kad NATO sąjungininkės privalo likti įsipareigojusios sudaryti sąlygas tolesniam branduolinio arsenalo mažinimui ir sunaikinimui ilguoju laikotarpiu ir kurti pasaulį be branduolinio ginklo, remdamosi abipusiškumu ir teisiškai privalomomis ir patikrinamomis sutartimis; pabrėžia, kad visos valstybės turi dalyvauti konstruktyviame ir patikimame dialoge šiuo klausimu atitinkamuose tarptautiniuose ir dvišaliuose forumuose;

12.

pabrėžia, kad visapusiškai remia JT nusiginklavimo reikalų biuro darbą, JT generalinio sekretoriaus plataus užmojo nusiginklavimo darbotvarkę ir daugiašalius diskusijų procesus ir derybas, kuriuos globoja JT; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės dalyvavimą ir prasmingą bei įvairiapusį piliečių dalyvavimą debatuose nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais;

13.

remia pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurias Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija patvirtino kaip svarbų indėlį mažinant nesusipratimus ar klaidingus padėties vertinimus ir užtikrinant didesnį atvirumą ir skaidrumą; ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis reikiamų priemonių siekiant padidinti savo branduolinių arsenalų skaidrumą;

14.

palankiai vertina ES įsipareigojimą padėti Artimuosiuose Rytuose sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų pagal 1995 m. vykusios Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Šalių peržiūros ir pratęsimo konferencijos rezoliuciją dėl Artimųjų Rytų ir tai, kad ES skatina pasitikėjimo stiprinimo priemones šiam procesui visapusiškai, patikrinamai ir negrįžtamai paremti;

15.

yra susirūpinęs dėl to, kad KLDR toliau vykdo branduolinę ir balistinę veiklą, pažeisdama daugelį JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, ir dėl to, kad KLDR plėtoja naujus pajėgumus; pakartoja savo norą siekti visiško, negrįžtamo ir patikrinamo branduolinio ginklo atsisakymo Korėjos pusiasalyje ir mano, kad ES turėtų toliau dėti pastangas, kad Korėjos pusiasalyje būtų panaikinti visi masinio naikinimo ginklai; primygtinai ragina KLDR nedelsiant nutraukti savo branduolinę ir raketinę veiklą ir kitas MNG ir siuntimo į taikinį priemonių programas, visapusiškai laikytis visų atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, skubiai pasirašyti ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) ir vėl pradėti laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT);

16.

ragina valstybes, nepriklausančias NPT sistemai ir turinčias branduolinių ginklų, susilaikyti nuo bet kokių karinių branduolinių technologijų platinimo ir tapti NPT šalimis;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojo TPNW, ir vertina joje išdėstytą viziją dėl pasaulio be branduolinių ginklų; primena, kad NPT, kaip nepakeičiamo forumo siekiant branduolinio nusiginklavimo tikslo ir užtikrinant tarptautinį stabilumą ir kolektyvinį saugumą, vaidmuo neturi būti silpninamas; pabrėžia NPT – ją pasirašė 191 valstybė – svarbą ir atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti jos veiksmingumą, todėl ragina visas NPT šalis konstruktyviai dalyvauti NPT sistemoje ir susitarti dėl realistiškų, veiksmingų, apčiuopiamų, abipusių ir patikrinamų priemonių, kurios padėtų pasiekti galutinį bendrą ilgalaikį branduolinio nusiginklavimo tikslą; laikosi nuomonės, kad TPNW neturėtų silpninti valstybių narių saugumo;

18.

primena, kad TATENA atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad dalyvaujančios valstybės laikytųsi NPT nuostatų; pabrėžia, kad TATENA vykdoma tikrinimo veikla padeda užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui; ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti TATENA papildomą protokolą; ragina valstybes, kurios nustojo taikyti papildomą protokolą, vėl pradėti laikytis jo reikalavimų;

19.

atkreipia dėmesį į itin svarbų TATENA vaidmenį stebint ir tikrinant, kaip Iranas laikosi susitarimo dėl garantijų, ir ypač džiaugiasi svarbiu vaidmeniu, kurį ji atlieka nuo 2021 m. vasario 23 d., įgyvendindama su Iranu pasiektą laikiną dvišalį techninį susitarimą, kuriuo sudaromos sąlygos TATENA toliau vykdyti būtiną tikrinimo ir stebėsenos veiklą;

20.

dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia BVVP kaip pagrindinį pasaulinės branduolinio ginklo neplatinimo struktūros elementą; pabrėžia, kad visapusiškas susitarimo įgyvendinimas yra itin svarbus Europos saugumui ir stabilumui bei saugumui Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje užtikrinti; palankiai vertina nuolatinį ES bendradarbiavimą su Iranu klausimais, susijusiais su bendradarbiavimu civilinės branduolinės energetikos srityje, ir priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti branduolinės saugos gerinimo projektus pagal BVVP III priedą; ragina Iraną nedelsiant nutraukti branduolinę veiklą, kuri pažeidžia BVVP, o tai padarius turėtų būti panaikintos visos su branduoline veikla susijusios sankcijos; ragina visas šalis grįžti prie derybų stalo siekiant vėl pradėti visapusiškai ir veiksmingai laikytis susitarimo;

21.

patvirtina, kad CTBT kaip tvirtos pasitikėjimo stiprinimo priemonės įsigaliojimas ir ratifikavimas tebėra svarbus ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos tikslas; pažymi, kad CTBT ratifikavo 170 valstybių, ir nurodo, kad aštuonios šalys vis dar turi tai padaryti, kad CTBT įsigaliotų; palankiai vertina ES diplomatines pastangas užmegzti ryšius su nepasirašiusiomis šalimis siekiant paskatinti jas įsipareigoti ratifikuoti CTBT ir visuotinai prie jos prisijungti; palankiai vertina Sąjungos paramą, įskaitant finansinę paramą, CTBT organizacijos parengiamosios komisijos veiklai, kuria siekiama stiprinti jos tikrinimo ir stebėsenos pajėgumus; ragina visas CTBT nepasirašiusias valstybes prie jos prisijungti ir ragina visas CTBT pasirašiusias, bet dar neratifikavusias valstybes tai padaryti; ragina visas valstybes susilaikyti nuo branduolinių bandymų;

22.

dar kartą patvirtina savo jau ilgą laika teikiamą paramą tam, kad būtų pradėtos derybos dėl Daliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutarties, ir ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes, kurios dar to nepadarė, nedelsiant paskelbti branduoliniams ginklams ar kitiems branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams skirtų daliųjų medžiagų gamybos moratoriumą;

23.

dar kartą pareiškia savo didelį apgailestavimą dėl to, kad JAV ir Rusijos Federacija pasitraukė iš INF sutarties po to, kai Rusija nuolat nesilaikė šios sutarties, ir dėl šalių tarpusavio komunikacijos stokos; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad nustojus galioti INF Europos karo veiksmų rajone gali vėl atsirasti antžeminių vidutinio nuotolio raketų ir Europoje prasidėti naujos ginklavimosi varžybos ir pakartotinis militarizavimas; palankiai vertina JAV ir Rusijos įsipareigojimą toliau dirbti siekiant jų nurodytų bendrų tikslų – užtikrinti nuspėjamumą strateginėje srityje ir sumažinti ginkluotų konfliktų riziką bei branduolinio karo grėsmę; primygtinai ragina abi šalis pasinaudoti šiuo postūmiu ir nustatyti plataus užmojo pagrindą iš naujo pradėti derybas dėl naujos ginklų kontrolės struktūros ir rizikos mažinimo priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į kintančias geopolitines aplinkybes ir naujų galių atsiradimą;

24.

ragina visas kitas šalis, visų pirma Kiniją, turinčias ar kuriančias tarpžemyninių ir vidutinio nuotolio raketų sistemas, dėti pastangas siekiant daugiašališkumo ir visuotinio sutarties, pakeisiančios INF, taikymo, atsižvelgiant į naujausius pokyčius ginklų sistemų srityje, ir aktyviai dalyvauti derybose dėl bet kokių kitų ginklų kontrolės susitarimų;

25.

susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu modernizuojamas ir plečiamas Kinijos branduolinis arsenalas, įskaitant hipergarsines branduolines raketas; ragina Kiniją aktyviai ir sąžiningai dalyvauti tarptautinėse ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo derybose;

26.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija dažnai pažeidžia tarptautines normas ir sutartis, ir į jos vis priešiškesnę branduolinę retoriką, nukreiptą prieš valstybes nares; ragina Rusiją atsisakyti priešiškos veiklos ir vėl laikytis tarptautinių normų; yra itin susirūpinęs dėl Rusijos vykdomų branduolinių ginklų bandymų ir dėl branduolinių ir įprastiniu kuru varomų ledlaužių laivyno statybos Arktyje; pabrėžia, kad tokia veikla prieštarauja tikslui išlaikyti stabilumą ir taiką ir taip pat gali būti labai pavojinga pažeidžiamai Arkties aplinkai;

27.

labai palankiai vertina JAV ir Rusijos Federacijos priimtą sprendimą pratęsti naujosios START sutarties galiojimą, nes tai svarbus indėlis į būsimą 10-ąją NPT peržiūros konferenciją ir naujosios START sutarties VI straipsnio įgyvendinimą; pabrėžia, kad naujos START sutarties pratęsimas turėtų tapti pagrindu deryboms dėl naujo ginklų kontrolės susitarimo, kuris apimtų tiek dislokuotus, tiek nedislokuotus ginklus, taip pat strateginius ir nestrateginius ginklus; ragina abi sutarties šalis nuodugniai įvertinti visas ginklų taikymo srities, dislokavimo ir kategorijos, kurie turėtų būti įtraukti į sutartį, alternatyvas ir ragina vesti dialogą su kitomis branduolinį ginklą turinčiomis šalimis, ypač su Kinija, turint mintyje tai, kad ji nuolat didina ir modernizuoja savo branduolinį arsenalą, taip pat su Jungtine Karalyste ir Prancūzija, ir įtraukti jas į derybas dėl bet kokio naujo ginklų kontrolės susitarimo; ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes dar kartą priminti principą, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir jis niekada neturėtų vykti;

28.

pabrėžia, kokios svarbios prezidentinės branduolinės iniciatyvos (PNI), kuriomis siekiama sumažinti dislokuotų trumpojo nuotolio taktinių branduolinių ginklų skaičių; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Rusijos vykdomas programas, kuriomis siekiama modernizuoti savo nestrateginius branduolinius ginklus ir dėl kurių kyla abejonių dėl to, ar Rusija atitinka PNI tikslus; primena, kad PNI, nepaisant jų neprivalomo pobūdžio, atlieka svarbų vaidmenį ginklų kontrolės struktūroje, ir ragina JAV ir Rusijos Federaciją laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su nestrateginiais branduoliniais ginklais, ir užtikrinti savo ginklų arsenalų, dislokavimo ir atitinkamų ginklų statuso, modernizavimo ir naujų ginklų kūrimo skaidrumą;

29.

pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi parengti priemones, skirtas kovoti su raketų platinimo rizika; ragina valstybes, kuriose yra daug sparnuotųjų raketų, dėmesį pirmiausia sutelkti į pasitikėjimo ir skaidrumo priemones, įskaitant derybas dėl sparnuotųjų raketų dislokavimo ir jų naudojimo elgesio kodeksų ir tokių kodeksų patvirtinimą; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį pradėti dialogą su eksportuojančiomis valstybėmis siekiant visapusiškai laikytis Raketų technologijų kontrolės režimo – vienintelio esamo daugiašalio susitarimo, kuris apima raketų ir su raketomis susijusios įrangos perdavimą – ir koordinuoti jų pastangas;

30.

palankiai vertina pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio pastangas skatinti visuotinį Hagos elgesio kodekso (HCoC) – vienintelės daugiašalės skaidrumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės balistinių raketų platinimo srityje – taikymą, siekiant toliau prisidėti prie pastangų sustabdyti balistinių raketų, galinčių nešti MNG, platinimą; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį vadovauti pastangoms siekiant geresnio HCoC ir kitų ginklų kontrolės dokumentų suderinimo;

31.

pabrėžia, kad transatlantiniuose santykiuose itin svarbų vaidmenį atlieka Atviros oro erdvės sutartis, nes ji vertingai papildo pasaulinę ginklų kontrolės struktūrą, padeda stiprinti pasitikėjimą ir didinti ją pasirašiusių valstybių vykdomos karinės veiklos skaidrumą ir ilgalaikį Europos ir pasaulio stabilumą; pabrėžia, kad Atviros oro erdvės sutartis sudarė mažesnėms Europos valstybėms galimybes stebėti savo kaimynines šalis ir reikalauti, kad jos atsakytų už savo karinius veiksmus; apgailestauja dėl to, kad JAV pasitraukė iš Atviros oro erdvės sutarties ir kad Rusijos Valstybės Dūma neseniai priėmė pasitraukimo iš šios sutarties teisės aktą; ragina likusias pasirašiusiąsias šalis toliau įgyvendinti šią sutartį; ragina JAV ir Rusijos Federaciją atnaujinti derybas siekiant grįžti prie šios sutarties ir ją visapusiškai, veiksmingai ir patikrinamai įgyvendinti; primygtinai ragina likusias valstybes toliau stiprinti šią sutartį kaip pasitikėjimo didinimo priemonę, į jos taikymo sritį įtraukiant mokslininkų mainus, bendradarbiavimą reaguojant į ekstremalias situacijas, aplinkos stebėseną ir kitas užduotis;

32.

yra sunerimęs dėl grėsmės, kurią kelia cheminis karas po didžiausio ir ilgiausiai trukusio cheminio ginklo naudojimo per dešimtmečius; ypač susirūpinęs dėl to, kad kai kurie valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai padidino pajėgumus greičiau gaminti draudžiamas chemines medžiagas su ribotomis galimybėmis jas aptikti; primygtinai tvirtina, kad reikia laikytis pasaulinės etinės normos prieš cheminį ginklą, užkertant kelią nebaudžiamumui už tokių ginklų naudojimą; ragina veiksmingai taikyti neseniai priimtą ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kad šios normos būtų laikomasi; palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino horizontalųjį sankcijų režimą, siekdama spręsti didėjančią cheminių ginklų gamybos, laikymo, naudojimo ir platinimo pažeidimų problemą; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl mėginimo nužudyti Aleksėjų Navalną, taip pat Sergejų ir Juliją Skripalius naudojant uždraustą paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą „Novichok“, kuri pagal CWC laikoma cheminiu ginklu; palankiai vertina sankcijas, 2020 m. spalio 14 d. pritaikytas Rusijos pareigūnams, reaguojant į šį akivaizdų tarptautinių normų ir Rusijos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą; ragina Rusiją pateikti itin svarbius atsakymus dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo, kaip to prašė 45 Vakarų šalių grupė pagal Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) taisykles;

33.

palankiai vertina svarbų OPCW vaidmenį atliekant patikrintą cheminių medžiagų naikinimą; kuo griežčiausiai smerkia tai, kad valstybės, kurios yra CWC narės, kuria ir dideliu mastu naudoja cheminį ginklą, ir smerkia daugybę žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų, kuriuos įvykdė Basharo al-Assado Sirijos Arabų Respublikos režimas; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų atsakoma už tokius rimtus CWC pažeidimus; palankiai vertina per 25-ąją CWC Šalių konferencijos sesiją priimtą sprendimą sustabdyti tam tikras Sirijos teises ir privilegijas pagal OPCW; palankiai vertina tai, kad ES toliau remia JT generalinio sekretoriaus įtariamo cheminio ginklo ir biologinių ginklų naudojimo tyrimų mechanizmą (UNSGM), sykiu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti jo atskaitomybę; smerkia pastangas mažinti UNSGM nepriklausomumą, darant jį pavaldų JT Saugumo Tarybai;

34.

dar kartą patvirtina, kad remia Biologinių ir toksinių ginklų konvenciją (BTWC), kuria draudžiama naudoti pavojingus virusus, bakterijas ir toksines medžiagas siekiant pakenkti žmonėms; palankiai vertina tai, kad ES tiesiogiai teikia finansinį įnašą BTWC ir biologinės saugos stiprinimui už ES ribų; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį toliau dėti pastangas skatinant visuotinį BTWC taikymą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įdiegti teisiškai privalomą mechanizmą, skirtą patikrinti, kaip laikomasi Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos; ragina visas šalis, įskaitant JAV, grįžti prie derybų pasitelkiant BTWC ad hoc grupę;

35.

pabrėžia svarbų ES Palydovų centro (SATCEN) atliktą darbą naudojant kosmoso priemones, palydovinius vaizdus ir geoerdvinę žvalgybą siekiant stebėti, kaip laikomasi nusiginklavimo MNG srityje ir MNG neplatinimo įsipareigojimų;

36.

atkreipia dėmesį į sparčią pažangą plėtojant dirbtiniu intelektu grindžiamas sistemas karinėje srityje; taigi dar kartą ragina ES imtis vadovauti tarptautinėms reguliavimo pastangoms siekiant užtikrinti, kad dirbtinio intelekto kūrimas ir taikymas kariniams tikslams atitiktų griežtas ribas, nustatytas tarptautinėje teisėje, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę; ragina ES taip pat kurti galimybes pasaulinėms deryboms, per kurias būtų atnaujinamos visos esamos ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo priemonės, siekiant į jas įtraukti kariniams tikslams naudojamas dirbtinio intelekto sistemas; pabrėžia, kad besiformuojančios technologijos, kurioms netaikomi tarptautinės teisės aktai, turėtų būti vertinamos remiantis žmogiškumo principu ir bendrosiomis moralės normomis; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, užtikrinančių žmogaus vykdomą reikšmingą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę; primygtinai reikalauja, kad ES remtų pastangas, susijusias su JT Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, pagal kurią Aukštosios Susitariančiosios Šalys prisidėtų prie Vyriausybių ekspertų grupės besiformuojančių technologijų, susijusių su autonominėmis mirtinų ginklų sistemomis, klausimais darbo, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl teisiškai privalomos priemonės, pagal kurią būtų draudžiami visiškai autonominiai ginklai, valdomi be reikšmingos žmogaus kontrolės;

37.

ragina ES didinti investicijas į dirbtinio intelekto pajėgumus, atitinkančius valstybių narių veiklos koncepcijas; pabrėžia, kad didėjanti dirbtinio intelekto svarba taip pat reikalauja glaudesnio bendradarbiavimo su panašiai mąstančiais partneriais;

38.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti lygiateisį, visapusišką ir prasmingą moterų dalyvavimą nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo konferencijose ir forumuose, įskaitant diplomatiją nusiginklavimo srityje ir visus su nusiginklavimu susijusius sprendimų priėmimo procesus, ir pasiekti, kad toks jų dalyvavimas taptų įprastas;

39.

nurodo, kad reikia imtis papildomų priemonių, skirtų kovai su MNG platinimui teikiamu finansavimu, siekiant sužlugdyti technologijų ir žinių perdavimą priešiškiems nevalstybiniams subjektams, taip pat atkreipia dėmesį į grėsmę, kurią ChBRB terorizmas gali kelti mūsų kolektyviniam saugumui; nurodo, kad ES turi skatinti atsakingą mokslą, kad būtų užkirstas kelias netinkamam mokslinių tyrimų ir eksperimentų naudojimui; pabrėžia, kad reikia kovoti su ChBRB medžiagų kontrabanda ir neteisėta prekyba ir užkirsti kelią jų nukreipimo rizikai; ragina EIVT ir Komisiją spręsti šį klausimą numatytame jų bendrame komunikate dėl strateginio požiūrio į buvusių kovotojų nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją;

40.

pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant toliau stiprinti ES parengtį ir veiksmus, susijusius su ChBRB grėsmėmis, plėtojant degazacijos, atsargų kaupimo ir stebėsenos pajėgumus pagal esamą ES civilinės saugos mechanizmą;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 449, 2020 12 23, p. 149.

(2) OL C 404, 2021 10 6, p. 63.

(3) OL C 404, 2021 10 6, p. 240.

(4) OL C 456, 2021 11 10, p. 78.

(5) OL C 433, 2019 12 23, p. 86.

(6) OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(7) OL C 215, 2018 6 19, p. 202.

(8) OL L 206, 2021 6 11, p. 1.

(9) OL C 341, 2020 10 13, p. 1.

(10) OL C 298, 2021 7 26, p. 1.

(11) OL L 90, 2010 4 10, p. 8.

(12) OL L 372 I, 2020 11 9, p. 4.

(13) OL L 207, 2020 6 30, p. 15.

(14) OL L 149, 2019 6 7, p. 63.

(15) OL L 259, 2018 10 16, p. 12.

(16) OL L 341, 2020 10 15, p. 1.

(17) OL L 207, 2020 6 30, p. 36.

(18) OL L 19, 2019 1 22, p. 11.

(19) Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.