2022 6 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 251/37

P9_TA(2021)0501

Organizuoto nusikalstamumo poveikis ES nuosaviems ištekliams ir netinkamam ES lėšų naudojimui

2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl organizuoto nusikalstamumo poveikio ES nuosaviems ištekliams ir netinkamam ES lėšų naudojimui, ypatingą dėmesį skiriant pasidalijamajam valdymui iš audito ir kontrolės perspektyvos (2020/2221(INI))

(2022/C 251/03)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 310, 317 ir 325 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva) (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) (Finansinis reglamentas),

—

atsižvelgdamas į OLAF 2019 ir 2020 m. ataskaitas ir OLAF Priežiūros komiteto 2019 ir 2020 m. veiklos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 06/2019 „Sukčiavimo panaikinimas ES sanglaudos politikos srityje. Vadovaujančiosios institucijos turi stiprinti aptikimą, atsaką ir koordinavimą“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2021 „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Komisijos kovos su sukčiavimu strategija: aktyvesni ES biudžeto apsaugos veiksmai“ (COM(2019)0196) ir lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Sukčiavimo grėsmės vertinimas“ (SWD(2019)0171),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „31-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos metinė ataskaita. Kova su sukčiavimu 2019 m.“ (FIA ataskaita, COM(2020)0363) ir prie jos pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0156, SWD(2020)0157, SWD(2020)0158, SWD(2020)0159 ir SWD(2020)0160),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/785, kuriuo nustatoma Sąjungos kovos su sukčiavimu programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 250/2014 (4),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (5),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/1798, kuriuo skiriamas Europos prokuratūros Europos vyriausiasis prokuroras (6),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Sukčiavimas ir korupcija Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose – dėmesys bendroms schemoms ir prevenciniams veiksmams“ (7),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. paskelbtas valstybių narių ekspertų darbo grupės parengtas Nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų gaires, kurių rengimui vadovavo ir jį koordinavo Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) Sukčiavimo prevencijos, ataskaitų teikimo ir analizės skyrius (8),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“ (COM(2021)0170),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Organizuoto nusikalstamumo poveikis ES finansiniams interesams“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos paskelbtą keturių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama suderinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl 2019 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0330/2021),

A.

kadangi finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai apima korupciją, sukčiavimą, prievartą, smurtą, slaptą susitarimą, trukdymą ir bauginimą siekiant neteisėtos naudos, kartu neteisėtos kilmės lėšas nuslepiant pinigų plovimo būdu ir galbūt naudojant tolesniems neteisėtiems tikslams, įskaitant terorizmo finansavimą;

B.

kadangi, anot Europos Audito Rūmų, sukčiavimo prevencijai nebuvo skirta pakankamai dėmesio ir Komisijai trūksta išsamios informacijos apie sukčiavimo mastą, pobūdį ir priežastis;

C.

kadangi ES daugėja veikiančių organizuoto nusikalstamumo grupių, kurios dažnai būna tarpvalstybinio pobūdžio; kadangi šis reiškinys tampa vis sudėtingesnis, nes dėl globalizacijos ir naujų technologijų atsiranda naujos nusikalstamos rinkos ir nauji veikimo būdai; kadangi mafijos pobūdžio organizacijos įvairiose valstybėse narėse ypač aktyviai stengiasi perimti ES lėšas;

D.

kadangi pasitelkiant technologijas sukuriami nauji nustatymo ir stebėsenos pajėgumai, dėl kurių tyrėjų darbas tampa veiksmingesnis ir kurie sudaro sąlygas parengti išmanesnes vykdymo užtikrinimo priemones;

ES lėšos, kurioms poveikį daro organizuotas nusikalstamumas

1.

 pabrėžia, jog matoma, kad organizuotas nusikalstamumas giliai įsiskverbė į valstybių narių socialinę, politinę, ekonominę, finansinę, verslo ir administracinę struktūrą, taip pat gali į teisėtą ekonomiką išplauti didžiules pajamas iš nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus, padarytus prieš ES finansinius interesus, ir tai kelia didelę grėsmę ES piliečių laisvėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad organizuotas nusikalstamumas kelia didelę grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei ir kad kovai su korupcija ir organizuoto nusikalstamumo įsiskverbimu į teisėtą ekonomiką tenka nepaprastai svarbus vaidmuo siekiant garantuoti lygybę prieš įstatymą, apsaugoti piliečių teises ir gerovę, užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti valstybės pareigūnų atskaitomybę; mano, jog būtinas bendras ir koordinuotas ES ir jos valstybių narių atsakas;

2.

 pažymi, kad su pajamomis susijęs sukčiavimas, įskaitant vengimą mokėti muitus, yra sritis, kurioje organizuoto nusikalstamumo daroma žala yra ypač reikšminga; atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimas yra svarbi pajamų klastojimo sudedamoji dalis; pažymi, kad tokio pobūdžio sukčiavimas dažnai vykdomas suklastojant importo deklaracijas, naudojant suklastotus dokumentus prekėms deklaruoti ir neteisingai deklaruojant prekių kilmę siekiant išvengti ES antidempingo muitų; pažymi, kad Europos Audito Rūmai neseniai atkreipė dėmesį į muitinio tikrinimo teisės aktų ir jų taikymo spragas, dėl kurių visoje Sąjungoje ir valstybėse narėse trūksta suderinamumo, rizikos vertinimo ir keitimosi informacija; yra susirūpinęs dėl to, kad tai sudaro sąlygas vykdant organizuotą nusikalstamumą pasinaudoti dabartinės sistemos trūkumais ir pasisavinti Sąjungai ir valstybėms narėms priklausančias pajamas; pažymi, kad sukčiavimas muitų srityje taip pat dažnai vykdomas dėl to, kad deklaruojama mažesnė į ES importuojamų prekių vertė ir sukčiautojai gali išvengti didesnių importo muitų mokėjimo; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais OLAF tirtos per mažos vertės nurodymo schemos daugiausia susijusios su iš Kinijos importuojamomis prekėmis; palankiai vertina OLAF atliktą darbą tiriant šiuos atvejus, nes dėl to įvertinti ES biudžeto nuostoliai sumažėjo nuo daugiau kaip 1 mlrd. EUR 2017 m. iki 180 mln. EUR 2020 m. (10); pabrėžia, kad, nepaisant šių teigiamų pokyčių, turi būti toliau dedamos pastangos kovoti su sukčiavimu nurodant per mažą prekių vertę, nes sukčiavimo schemos tobulėja siekiant kurti naujus modelius, visų pirma e. prekybos srityje;

3.

 pažymi, kad su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) susijęs sukčiavimas yra dar vienas esminis sukčiavimo pajamų srityje aspektas; atkreipia dėmesį į tai, kad su PVM susijęs sukčiavimas apibrėžiamas kaip PVM mokėjimo vengimas arba apgaulingas reikalavimas nacionalinėms valdžios institucijoms grąžinti PVM po neteisėtos sandorių grandinės; pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios su PVM susijusio sukčiavimo formos yra dingusio prekiautojo sukčiavimas Bendrijoje, sukčiavimas e. prekyboje ir su 42 muitinės procedūra susijęs sukčiavimas; atkreipia dėmesį į tai, kad kuro sektorius yra vienas iš sektorių, kuriam labiausiai gresia su PVM susijęs sukčiavimas, nes nusikaltėlių tinklai piktnaudžiauja taisyklėmis dėl neapmokestinimo PVM ir kainų skirtumais tarp įvairių kuro rūšių ir dėl to prarandama didžiulės mokestinių pajamų sumos; yra susirūpinęs dėl to, kad įrodyta, jog nusikalstamos grupuotės keičiasi žiniomis, informacija ir žvalgybos informacija su PVM susijusio sukčiavimo srityje, plačiai naudodamosi naujomis technologijomis, alternatyviomis kriptovaliutomis ir teisinių verslo struktūrų trūkumais, siekdamos sustiprinti ir nuslėpti savo nusikalstamą veiklą, taip gaudamos milijardų eurų vertės pelną sukčiavimo PVM srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Europolo 2021 m. Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimu (SOCTA), su PVM susijusį sukčiavimą vykdo asmenys, gerai išmanantys PVM sistemą, teisės aktus ir mokesčių procedūras; apgailestauja dėl sisteminių dabartinės Bendrijos PVM sistemos trūkumų ir nepakankamo valstybių narių keitimosi informacija;

4.

 reiškia susirūpinimą, kad subsidijos yra sritis, nukenčianti nuo su Sąjungos biudžeto išlaidų dalimi susijusio sukčiavimo; labai susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Europolo ataskaitomis, tokių atvejų skaičius bėgant metams nuolat didėja; pažymi, kad su subsidijomis susijusio sukčiavimo pasitaiko daugelyje ES išlaidų sričių, tokių kaip žemės ūkio politika, sanglaudos politika, moksliniai tyrimai ir plėtra bei aplinkos politika; su susirūpinimu pažymi, kad apgaule paremtos paraiškos dėl ES dotacijų ir konkursų paprastai grindžiamos klaidingomis deklaracijomis, pažangos ataskaitomis ir sąskaitomis faktūromis; pažymi, kad daugelį tokių sukčiavimo veiklų vykdo organizuoto nusikalstamumo grupės, įskaitant mafijos pobūdžio grupuotes;

5.

 pažymi, kad be akivaizdžių pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kuriuos kelia nusikalstamų organizacijų vykdomi smurto išpuoliai, organizuotas nusikalstamumas taip pat gali kelti didelį pavojų, susijusį su skverbimusi į teisėtą ekonominę veiklą ir tam tikru elgesiu paperkant valstybės pareigūnus, taip pat su paskesniu įsiskverbimu į institucijas ir viešojo administravimo įstaigas; pakartoja savo raginimą ES nedelsiant tapti Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) visateise nare; pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai išteklių teismų sistemai ir nuosekliai naudoti visas turimas priemones visose valstybėse narėse siekiant nustatyti sukčiavimo ir finansinių bei ekonominių nusikaltimų atvejus ir su jais kovoti;

6.

 pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra didžiausias ES biudžeto punktas, sudarantis 31 proc. visų biudžeto išlaidų 2021–2027 m. laikotarpiu; pabrėžia, kad būtina, jog BŽŪP kontrolės sistemos ES ir nacionaliniu lygmenimis veiktų tinkamai, siekiant užtikrinti veiksmingą ES ir jos piliečių finansinių interesų apsaugą nuo bet kokio netinkamo ES lėšų panaudojimo; atkreipia dėmesį į išskirtinį organizuoto nusikalstamumo poveikį BŽŪP lėšoms; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl to, kad dabartine BŽŪP subsidijų struktūra yra skatinamas nusikalstamų ir oligarchinių struktūrų vykdomas žemės grobimas; pabrėžia, kad oligarchinės struktūros, lyginant su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, taip pat vienodai ar net labiau finansiškai kenkia BŽŪP ir kad šių struktūrų nustatymas yra labai svarbus siekiant apsaugoti tikruosius ūkininkus; pabrėžia, kad ūkininkai turi būti apsaugoti nuo nusikalstamų grupuočių, siekiančių gauti subsidijas už jų žemę, bauginimo; pažymi, kad dėl riboto skaidrumo ir korupcijos sudaromos sąlygos nusikalstamoms organizacijoms nuslėpti savo veiksmus ir prisidedama prie to, kad ES finansavimas nepasiektų numatytų naudos gavėjų; pakartoja, kad dėl to yra ypač svarbu parengti atitinkamas Sąjungos lygmens teisines kovos su žemės grobimu priemones ir užtikrinti veiksmingą dalijimąsi informacija; tvirtai pakartoja, kad reikalingas aktyvesnis Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas;

7.

 pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiautojus, nusikaltėlių tinklus ir oligarchines struktūras bei užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui, labai svarbu sukurti centralizuotą sąveikią duomenų bazę, kurioje būtų pateikiami standartizuoti ir aukštos kokybės duomenys, nurodantys tiesioginius ir galutinius ES subsidijų gavėjus; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia duomenų bazė labai padidintų teisėsaugos pajėgumus susigrąžinant netinkamai panaudotas lėšas; pabrėžia, kad siekiant sukurti tokią duomenų bazę reikia gerinti esamų nacionalinių ir ES lygmens duomenų bazių sąveikumą; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti kuriant tokią centralizuotą duomenų bazę, laikantis Europos Teisingumo Teismo sprendimų; atkreipia dėmesį į tai, kad informacija turi būti tinkamos kokybės ir prieinama standartizuotu formatu, kad ja būtų galima keistis ir ją apibendrinti automatizuotu būdu; pabrėžia, kad paramos gavėjai turi turėti unikalųjį identifikatorių, kuris užtikrintų jų atsekamumą valstybėse narėse ir pagal fondus, nepriklausomai nuo valdymo metodo; atkreipia dėmesį į tai, kad naujų technologijų, pvz., visapusiškų skaitmeninių žemės registrų, naudojimas yra labai svarbus didinant skaidrumą, veiksmingą duomenų rinkimą ir rizikos mažinimą, taip galiausiai sumažinant sukčiautojų galimybes; palankiai vertina Komisijos pastangas plėsti tokių technologijų naudojimą ir ragina visas valstybes nares paspartinti šių sprendimų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir atitinkamos agentūros turi griežčiau tikrinti, be kita ko, gyvulius ir ypač lėšas, skiriamas už vieną galviją, tinkamai patikrinant, ar galvijai iš tiesų egzistuoja;

8.

 atkreipia dėmesį į tai, kad paramos žemės ūkio pajamoms koncentraciją daugiausia lemia tiesioginės išmokos už plotą; pabrėžia, kad reikia tikslingesnės paramos ir geresnės pusiausvyros tarp didelių ir mažų paramos gavėjų valstybių narių lygmeniu; apgailestauja dėl to, kad pagal naująją BŽŪP išmokų dydžio apribojimas vis dar nustatomas savanoriškai; ragina valstybes nares naudoti įvairias perskirstymo priemones pagal naująją BŽŪP kaip kovos su netinkamu žemės ūkio lėšų naudojimu priemonę ir siekiant užtikrinti sąžiningesnį jų paskirstymą; kritiškai vertina tai, kad 2020 m. liepos mėn. įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės vienašališkai nusprendė nenustatyti didžiausių sumų fiziniams asmenims pagal pirmąjį arba antrąjį ramsčius, nes taip užbėgama už akių trilogo derybų sprendimui dėl BŽŪP reformos;

9.

 pabrėžia, kad valstybės narės yra atsakingos už ES žemės ūkio lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas kartu su Komisija; pabrėžia, kad naujas įgyvendinimo modelis ir nauji nacionaliniai strateginiai planai gali būti galimybė sustiprinti valstybių narių ir Komisijos vykdomą lėšų paskirstymo ir valdymo kontrolę, su sąlyga, kad valstybės narės turėtų veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, ir didinti už dotacijų skyrimą atsakingų institucijų informuotumą apie sukčiavimo galimybes; pabrėžia, kad bendro audito principas turėtų padėti sumažinti ūkininkams daromą spaudimą ir kad kontrolė neturėtų sukurti nereikalingos ar papildomos administracinės naštos smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu, jog Europos teisėsaugos subjektai ir leidimą naudotis finansavimu suteikiančios institucijos keistųsi informacija, siekiant užtikrinti kuo didesnį išankstinį informuotumą apie galimą sukčiavimą;

10.

 ragina Komisiją didinti valstybių narių informuotumą apie organizuotus nusikaltėlius, vykdančius mokesčių slėpimo, korupcijos veiklą ir neteisėtą praktiką (kaip antai „kišeninės sutartys“) sudarant sandorius dėl žemės, ir jas šioje srityje paremti;

11.

 mano, jog reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad taikant naują BŽŪP įgyvendinimo modelį nesumažėtų galutinių paramos gavėjų BŽŪP lėšų panaudojimo lygis dėl netyčinių klaidų, taisyklių skaidrumo stokos ar tinkamos informacijos trūkumo, ypač pradiniu taikymo laikotarpiu;

12.

 pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiam netinkamam ES žemės ūkio lėšų panaudojimui, reikalinga specialiai pritaikyta sukčiavimo prevencijos sistema; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pastaraisiais metais sukčiavimo atvejų skaičius gerokai sumažėjo, kovos su sukčiavimu priemonės turėtų išlikti svarbiu ES ir valstybių narių prioritetu; pabrėžia, kad ES lėšos turi būti susigrąžinamos laiku, ir palankiai vertina BŽŪP horizontaliojo reglamento nuostatas dėl proporcingų sankcijų kaip veiksmingos atgrasomosios priemonės;

13.

 pažymi, kad OLAF yra atsakinga už kovą su sukčiavimu, susijusiu su BŽŪP mokėjimais, ir kad šiuo tikslu nagrinėjamos bylos yra grindžiamos valstybių narių pateikta informacija arba atitinkamų piliečių, kurie vėliau gali susidurti su atsakomaisiais veiksmais, pranešimais; be to, pabrėžia, kad OLAF bylos yra labai konfidencialios ir, kai būna baigiamos nagrinėti, nėra plačiai viešinamos; todėl ragina apsaugoti pranešėjus, o valstybių narių sukčiavimo tyrimų institucijas – dalytis geriausia šios srities patirtimi;

14.

 pabrėžia, kad reikia stebėti valstybių narių žemės ūkio mokėjimo agentūras ir užtikrinti jų oficialų ir neoficialų nepriklausomumą, taip pat jų darbo atitiktį ES taisyklėms, nes tai ir, be kita ko, patikrinimai vietoje gali padėti sukurti geresnę kontrolės sistemą;

15.

 pabrėžia, kad visose valstybėse narėse turi būti laikomasi Finansinio reglamento, ypač jo 61 straipsnio, ir jis turi būti taikomas visiems ES lėšų mokėjimams, įskaitant tiesiogines išmokas žemės ūkiui;

16.

 primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti centralizuotą Sąjungos masto skundų nagrinėjimo mechanizmą, kuris padėtų tiems asmenims, kurie turi kovoti su nesąžininga nusikalstamų organizacijų vykdoma žemės grobimo praktika ir bauginimu, suteikiant jiems galimybę nedelsiant pateikti skundą Komisijai;

17.

 ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (11) (Pranešėjų apsaugos direktyva) ir į įgyvendinimo procesą įtraukti teisines garantijas asmenims ir nepriklausomoms institucijoms, atskleidžiantiems korupcijos atvejus, įskaitant žurnalistus, pranešėjus, nepriklausomą žiniasklaidą ir kovos su korupcija srityje veikiančias NVO; ragina visas valstybes nares sukurti išsamias pranešėjų apsaugos sistemas; pakartoja, kad į šį raginimą būtina atsižvelgti skubiai, nes pranešama apie tai, kad pagausėjo fizinių išpuolių prieš žurnalistus, padaugėjo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP ieškinių) ir kai kuriose valstybėse narėse taikomi skubos tvarka priimti saugumo įstatymai, pagal kuriuos kriminalizuojamas vaizdų ar duomenų, susijusių su teisėsaugos pareigūnais, platinimas, taip blokuojant žurnalistinį darbą ir ribojant nacionalinių valdžios institucijų atskaitomybę;

18.

 susirūpinęs pažymi, kad Komisija ir OLAF nustatė, jog su viešaisiais konkursais ir viešaisiais pirkimais susijęs sukčiavimas yra viena pagrindinių tendencijų tarp sukčiautojų; atkreipia dėmesį į tai, kad slapti fizinių asmenų ir organizacijų susitarimai, suklastotų sąskaitų faktūrų naudojimas, suklastotų įmonių ir įgaliojamųjų raštų kūrimas ir lėšų nukreipimas nuo jų pradinio tikslo yra įprasti būdai siekiant daryti kenkiamąjį poveikį viešųjų pirkimų procedūroms; pažymi, kad sukčiavimo schemos dažnai būna tarpvalstybinio pobūdžio ir gali apimti keletą (ES ir ne ES) šalių, todėl tokias schemas sunku nustatyti ir išardyti; apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių nėra specialių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų; pabrėžia, kad savalaikis nacionalinių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra pagrindinis veiksmingo atsako į tarptautinį nusikalstamumą elementas; ragina atitinkamas ES ir nacionalines valdžios institucijas gerinti savo sistemų sąveikumą, sudarant palankesnes sąlygas laiku keistis informacija ir stiprinant bendradarbiavimą bei bendras operacijas siekiant kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu; todėl ragina stiprinti tarpvalstybinį kovos su sukčiavimu pobūdį ir valstybių narių baudžiamųjų įstatymų derinimą siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, nes tai yra labai svarbus aspektas; ragina Komisiją parengti bendrą taisyklių sistemą, pagal kurią valstybės narės galėtų perduoti baudžiamąsias bylas kitai valstybei narei, kad būtų išvengta lygiagrečių tyrimų;

19.

 pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos sukuriamos naujos galimybės sukčiautojams ir organizuotam nusikalstamumui; susirūpinęs pažymi, kad Europolas pastebėjo, jog išaugo su koronavirusu susijusių nusikalstamų veiklų, tokių kaip kibernetiniai nusikaltimai, sukčiavimas ir klastojimas, be kita ko, medicinos reikmenų ir asmeninių apsaugos priemonių (AAP), skaičius; primena apie ES šalių nustatytas su vakcinomis susijusias kibernetines aferas ir melagingus pasiūlymus, kaip vienus iš daugybės žalingų pavyzdžių, kuomet sukčiautojai bandė parduoti daugiau nei 1,1 milijardą vakcinos dozių, kurių bendra kaina siekė daugiau nei 15,4 mlrd. EUR; pabrėžia, kad neteisėtos prekybos suklastotais skaitmeniniais COVID pažymėjimais grėsmė sparčiai didėja ir keliose valstybėse narėse nustatyta daug tokios veikos pavyzdžių;

20.

 yra susirūpinęs dėl FIA ataskaitoje pateikto vertinimo, kuriame nustatyta, kad 2019 m. septynios valstybės narės aptiko su sveikatos infrastruktūra susijusių sukčiavimo atvejų ir kad sveikatos infrastruktūra ypač nukentėjo nuo viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų; pažymi, kad šias problemas galėjo padidinti būtinybė vykdyti skubias viešųjų pirkimų procedūras reaguojant į COVID-19 krizę; pabrėžia, kad skubiosios procedūros turi atitikti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės standartus kaip ir įprastos procedūros; ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas papildyti šias procedūras taikant rizikos mažinimo priemones, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, taip pat vykdant išsamią ex post kontrolę ir tikrinimą;

21.

 yra itin susirūpinęs dėl Europolo prognozės, kad po pandemijos prasidėjęs ekonomikos nuosmukis sukurs naujų galimybių organizuotam nusikalstamumui vykdyti; įspėja, kad atsižvelgiant į tai, jog pinigai masina organizuoto nusikalstamumo vykdytojus, ir į be precedento padidėjusias ES išlaidas ekonomikos gaivinimo priemonei „NextGenerationEU“, šiomis lėšomis gali dideliu mastu piktnaudžiauti organizuoto nusikalstamumo grupės; pabrėžia, kad šis precedento neturintis išlaidų padidėjimas turi būti paremtas tinkamais ištekliais, kurie turi būti skiriami atitinkamoms institucijoms, sudarančioms ES ir nacionalines kovos su korupcija, sukčiavimu ir organizuotu nusikalstamumu sistemas; atsižvelgdamas į tai primena, kad naujų technologijų, pvz., duomenų bazės ARACHNE bei ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES), naudojimas turėtų tapti privalomais ES biudžeto vykdymo elementais; pakartoja savo raginimą Tarybai pritarti tam, kad Europos Audito Rūmams būtų suteikta 40 papildomų auditorių pareigybių, ir raginimą OLAF ir Europos prokuratūrai užtikrinti, kad jos skirtų pakankamai išteklių nusikalstamai veiklai, nukreiptai į priemonę „NextGenerationEU“, nustatyti ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn;

22.

 pabrėžia, kad jau žinoma, jog organizuoti nusikaltėliai, ypač mafijos pobūdžio nusikaltėliai, praeityje orientavo savo veiksmus į atsinaujinančiųjų išteklių energiją; įspėja, kad nusikalstamos organizacijos, kurios jau vykdo veiklą šiame sektoriuje, gali lengvai perimti ekologinei pertvarkai skirtas lėšas, kurios sudaro didelę procentinę priemonės „NextGenerationEU“ lėšų dalį;

23.

 susirūpinęs atkreipia dėmesį į organizuoto nusikalstamumo, kaip antai: pinigų plovimas, kibernetiniai nusikaltimai, dokumentų klastojimas, korupcija ir naudojimasis priedangos įmonėmis, tarpininkus; pabrėžia, kad tokiais veiksmais kenkiama institucijų pajėgumams veiksmingai stebėti, ar ES pinigai yra leidžiami taip, kaip numatyta;

Organizuoto nusikalstamumo finansinio poveikio vertinimas

24.

 yra susirūpinęs dėl to, kad buvo ne kartą pareikšta, kad yra itin sudėtinga ar net neįmanoma įvertinti organizuoto nusikalstamumo poveikio ES biudžetui masto ir sunkumo, be kita ko, dėl to, kad valstybėse narėse egzistuoja skirtingos organizuoto nusikalstamumo apibrėžtys ir nesama patikimų vertinimų, susijusių su padėties vertinimu, o tai apsunkina pastangas koordinuoti priemones, tirti bylas ir pateikti kaltinimus; apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir valstybių narių valdžios institucijoms trūksta informacijos apie sukčiavimo mastą, pobūdį ir priežastis, ir dėl to, kad jos iki šiol neatliko nuoseklių vertinimų, susisijusių su nenustatytais sukčiavimo atvejais; pabrėžia, kad dėl to, jog trūksta patikimų vertinimų, negalima tiksliai įvertinti padėties, ir tai trukdo kovoti su organizuotu nusikalstamumu; ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas pagerinti duomenų rinkimą ir padidinti Komisijai perduodamų duomenų patikimumą; ragina Komisiją koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis siekiant ES mastu atlikti išsamų faktinio sukčiavimo masto, pobūdžio ir priežasčių vertinimą, įtraukiant atitinkamas ES agentūras ir bendradarbiaujant su partneriais iš ES kaimyninių šalių;

25.

 pažymi, kad, remiantis 2019 m. FIA ataskaita, nustatyta 514 su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, kurių finansinė vertė siekia 381,4 mln. EUR, ir 425 su pajamomis susiję sukčiavimu laikomi pažeidimai, su kuriais susijusi bendra suma siekia 79,7 mln. EUR; pabrėžia, kad šie skaičiai neatskleidžia tikro sukčiavimo masto, kuris, tikėtina, yra daug didesnis; taip pat pažymi, kad ne visais atvejais sukčiavimą vykdo organizuotos nusikalstamumo grupės, ypač su išlaidomis susijusio sukčiavimo atvejais, ir kad šiais atvejais sukčiavimą dažnai vykdo pavieniai asmenys ar individualios įmonės ir galima net aukšto rango viešų ar vyriausybės pareigūnų dalyvavimo galimybė;

26.

 pažymi, kad, remiantis naujausiais tyrimais, organizuoto nusikalstamumo įsitraukimo į ES viešuosius pirkimus kaina – nuo 2,7 iki 3,6 proc. visų išlaidų; apgailestauja dėl to, kad šie rodikliai rodo, jog 2014–2020 m. dėl organizuoto nusikalstamumo galėjo būti netinkamai panaudota 1,9–2,6 mlrd. ES sanglaudos fondų lėšų; pažymi, kad, nors duomenų trūkumas daro poveikį šių vertinimų patikimumui, jie vis dėlto leidžia susidaryti įspūdį apie šios problemos rimtumą;

27.

 susirūpinęs pabrėžia, kad korupcija yra neatsiejama beveik visų nusikalstamų organizacijų veiklos dalis ir kad ji kelia didelę grėsmę ES finansiniams interesams, nes apskaičiuota, kad dėl jos BVP nuostoliai siekia nuo 170 iki 990 mlrd. EUR ir ES vien tik viešųjų pirkimų biudžetas netenka daugiau kaip 5 mlrd. EUR per metus (12);

28.

 apgailestauja dėl to, kad, kaip nurodo Europolas, paskaičiuota, kad organizuoto nusikalstamumo grupėms vykdant specifinį su PVM susijusį sukčiavimą, visų pirma dingusio prekiautojo sukčiavimą Bendrijoje, kasmet prarandama nuo 40 iki 60 mlrd. EUR; pažymi, kad prarandant PVM lėšas labiausiai nukenčia valstybės narės, nes tik 0,3 surinkto PVM yra pervedama į ES biudžetą; pažymi, kad vis dėlto PVM pagrįsti nuosavi ištekliai 2019 m. sudarė 11,97 proc. visų ES biudžetinių pajamų, o tai rodo, jog nusikalstamų organizacijų sukelti PVM nuostoliai daro didelį poveikį ES pajamoms;

Auditas ir kontrolės priemonės kovojant su organizuotu nusikalstamumu

29.

 apgailestauja dėl to, kad Komisija aptiko spragų, susijusių su kovos su sukčiavimu duomenų rinkimu ir analize, su tuo, kaip valstybės narės naudojasi pranešimų teikimo sistemomis (sistema EDES ir priemonė „Arachne“), ir su informacijos srautu susijusių spragų; pažymi, kad ES teisės aktai dėl keitimosi informacija apie tarpvalstybinius nusikaltimus buvo tik neseniai atnaujinti ir kad į procesą nėra įtrauktos visos susijusios institucijos, o tai trukdo veiksmingai keistis informacija ES institucijoms ir valstybėms narėms;

30.

 mano, kad FIA direktyva yra svarbus žingsnis, siekiant apsaugoti ES biudžetą, nes joje pateikiama bendra nusikalstamos veikos ir viešųjų lėšų pasisavinimo apibrėžtis, joje taip pat numatytas sankcijų už nusikaltimus, kenkiančių ES finansiniams interesams, derinimas; palankiai vertina tai, kad direktyvoje aiškiai nustatytos pranešimų teikimo ir tyrimo procedūros, apibrėžiama sukčiavimo grėsmės valdymo stebėsenos sistema ir skatinama naudotis valstybių narių teikiama informacija, duomenų bazėmis bei duomenų analitika; palankiai vertina Komisijos neseniai atliktą FIA direktyvos įgyvendinimo vertinimą ir tai, kad visos valstybės narės pranešė apie visišką FIA direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę (13); vis dėlto yra susirūpinęs dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę masto; primena, kad Komisija keliose valstybėse narėse nustatė atitikties problemų; pažymi, kad šios problemos susijusios, inter alia, su nusikalstamų veikų apibrėžtimi (Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, pinigų plovimas, korupcija, pasisavinimas), juridinių ir fizinių asmenų atsakomybe ir jiems skiriamomis sankcijomis, taip pat su valstybių narių pareiga kasmet teikti Komisijai statistinius duomenis; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai suderinti savo nacionalinės teisės aktus su FIA direktyvos reikalavimais ir primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės laikosi reikalavimų, nes tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę yra itin svarbus, kad Europos prokuratūra galėtų atlikti veiksmingus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; primygtinai ragina Komisiją tam, kad būtų užtikrintas teisingas ir visapusiškas perkėlimas į nacionalinę teisę, imtis visų reikiamų veiksmų, įskaitant galimas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

31.

 palankiai vertina tai, kad buvo įkurta Europos prokuratūra, kompetentinga tirti su ES biudžetu susijusius nusikaltimus, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti juos teismui, o tai yra svarbus kovos su sukčiavimu ir organizuotu nusikalstamumu ES aspektas; ragina Europos prokuratūrai skirti veiksmingą finansavimą ir tinkamus žmogiškuosius išteklius; vertina Europos prokuratūros vaidmenį kaip itin perspektyvų kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, kenkiančiu Sąjungos biudžetui, nes nacionalinių valdžios institucijų vykdomą baudžiamojo persekiojimo veiklą riboja šalies sienos, o kitos ES įstaigos (pvz., Eurojustas, Europolas ir OLAF) neturi reikiamų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo įgaliojimų; pažymi, kad Europos prokuratūros įgaliojimai apibrėžti FIA direktyvoje ir apima kovą su sukčiavimu, susijusiu su ES išlaidomis ir pajamomis, sukčiavimu PVM, pinigų plovimu, korupcija ir dalyvavimu nusikalstamų organizacijų veikloje; pabrėžia, kad minėtos sritys yra labai svarbios kovojant su organizuotu nusikalstamumu, ir tiki, kad Europos prokuratūra bus veiksminga kovos su nusikalstamomis organizacijomis, kenkiančiomis ES biudžetui, priemonė; apgailestauja dėl to, kad penkios valstybės narės dar neprisijungė prie Europos prokuratūros veiklos, ir ragina jas imtis būtinų veiksmų ir prie jos prisijungti; ragina Komisiją tuo tarpu sustiprinti jos vykdomą kontrolę šiose valstybėse narėse, ir apgailestauja dėl to, kad paskirti ne visi Europos deleguotieji prokurorai, visų pirma iš Slovėnijos, ir kad daugelis kitų valstybių narių labai vėluoja juos paskirti; pabrėžia, kad dėl to labai sumažėja visos Europos mastu vykdomos veiksmingos kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiksmingumas ir efektyvumas;

32.

 pabrėžia, kad reikia geriau kovoti su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais aplinkai, kurie daro poveikį biologinei įvairovei ir gamtos ištekliams, pvz., neteisėta prekyba augalais ir gyvūnais, neteisėta medienos ruoša bei neteisėta prekyba mediena ir neteisėta prekyba atliekomis; ragina Komisiją inicijuoti Europos prokuratūros įgaliojimų išplėtimą, kad jie apimtų tarpvalstybinius nusikaltimus aplinkai;

33.

 apgailestauja dėl, kad Komisija parengė tokį Europos prokuratūros personalo planą, pagal kurį ji negali veiksmingai vykdyti savo įgaliojimų; pabrėžia, kad Europos prokuratūrai būtina turėti pakankamai darbuotojų, kad ji galėtų atlikti savo pagrindinę užduotį, t. y. kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, darančiu poveikį ES biudžetui; apgailestauja dėl to, kad Europos prokuratūra šiuo metu turi nepakankamai bylų analitikų ir finansų tyrėjų, kad galėtų paremti Europos deleguotųjų prokurorų baudžiamojo persekiojimo veiklą; apgailestauja dėl to, kad Europos prokuratūros operatyviniai darbuotojai šiuo metu daugiausia dėmesio skiria bylų registravimui, o ne su jomis susijusiam baudžiamajam persekiojimui; apgailestauja dėl to, kad Europos prokuratūra nurodė, jog labai trūksta papildomų kvalifikuotų teisės ir IT ekspertų, taip pat administracinio personalo, kad operacijos vyktų sklandžiai; pabrėžia, kad Europos prokuratūros darbo krūvis – tai ne tik 2 000 bylų per metus, bet susikaupė ir daugiau kaip 3 000 neišnagrinėtų bylų; yra susirūpinęs dėl to, kad Europos prokuratūros darbo krūvis ateinančiais metais dar labiau padidės, atsižvelgiant į precedento neturinčias sumas, sutelktas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ir į tai, kad per COVID-19 krizę viešųjų pirkimų procedūros vykdomos greičiau; pabrėžia, kad Komisijos parengtas 2022 m. Europos prokuratūros personalo planas yra nepakankamas, norint, kad būtų pašalinti Europos prokuratūros nustatyti trūkumai; pabrėžia, kad tuomet, kai Europos prokuratūra veiks visu pajėgumu, jos teikiama nauda, susijusi su ES biudžeto apsauga, viršys jos sąnaudas; primygtinai ragina Komisiją padidinti Europos prokuratūros biudžetą ir kvalifikuotą personalą, kad ji galėtų išnaudoti visą savo potencialą kovodama su nusikalstamumu;

34.

 palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos ir tai, kad joje skiriamas dėmesys tam, kad ES institucijose ir valstybėse narėse būtų veiksmingai ir laiku keičiamasi informacija, pavyzdžiui, užtikrinant geresnę ES informacijos sistemų sąveiką ir užtikrinant sąsajas su atitinkamomis duomenų bazėmis valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą racionalizuoti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir visapusiškai išnaudoti esamų priemonių, pvz., Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT), potencialą; palankiai vertina Komisijos tikslą pagerinti keitimąsi informacija ir Europolo, Eurojusto ir ne ES šalių bendradarbiavimą;

35.

 palankiai vertina tai, kad Komisija daug dėmesio skiria organizuotų nusikaltėlių infiltracijos į teisinę ekonomiką prevencijai, pavyzdžiui, peržiūri ES kovos su pinigų plovimu sistemą ir galiojančias ES kovos su korupcija taisykles; palankiai vertina, kad Komisija daug dėmesio skiria teisėsaugos prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus užtikrinimui;

36.

 pažymi, kad pinigų plovimas sudaro sąlygas nusikaltėliams paslėpti savo pelną ir kad pinigų plovimo paslaugų teikimas pats savaime tapo pelninga veikla nusikalstamoms organizacijoms; pabrėžia, kad tai daro didelį poveikį Sąjungos ir valstybių narių finansiniams interesams, nes apskaičiuota, kad stulbinamai didelė dalis (98 proc.) nusikalstamu būdu įgytų pajamų nėra konfiskuojamos ir jomis gali naudotis nusikaltėliai; mano, kad kova su pinigų plovimu yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią nusikalstamų organizacijų piktnaudžiavimui lėšomis; yra labai susirūpinęs dėl Europos Audito Rūmų (14) išvadų, kad ES veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, yra suskaidyti ir menkai koordinuojami, kad esama teisinė sistema yra nenuosekli ir vis dar nevisiškai perkelta į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse ir kad ja gali pasinaudoti nusikaltėliai; giria Komisiją už naują teisės aktų rinkinį, pateiktą siekiant peržiūrėti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, – bendrą taisyklių rinkinį, kuris yra svarbus žingsnis į priekį kovojant su pinigų plovimu ir sudarys sąlygas vienodai taikyti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktus;

37.

 ypač palankiai vertina pasiūlymą įsteigti naują ES agentūrą – Kovos su pinigų plovimu instituciją (AMLA), ir pabrėžia, kad tam, jog AMLA veiktų visu pajėgumu, jai turi būti suteikti tinkami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai; apgailestauja dėl to, kad iki 2023 m. neplanuojama įsteigti AMLA ir kad ji nepradės veikti visu pajėgumu iki 2026 m.; pabrėžia, kad dabartinės problemos, susijusios su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, yra skubiai spręstinos ir negalima prarasti daugiau laiko; ragina Komisiją pateikti konkrečias priemones, kuriomis būtų sprendžiamos dabartinės problemos, kol AMLA pradės veikti visu pajėgumu;

38.

 be to, palankiai vertina naujus Komisijos pasiūlymus dėl kriptoturto – iš esmės nereguliuojamo sektoriaus, kuriuo plačiai naudojasi organizuoti nusikaltėliai, jie nebaudžiamai perduoda didelius neteisėtų pinigų srautus kriptovaliutų rinkoje; primena, kad dėl anonimiškumo, susijusio su tam tikromis kriptovaliutomis, didėja jų naudojimas neteisėtai veiklai; ragina valstybes nares skatinti kriptovaliutų bendroves naudoti analizės priemones potencialiai nusikalstamai veiklai, susijusiai su paskirties ir gavėjų adresais, įvertinti ir užtikrinti, kad jos visapusiškai laikytųsi kovos su pinigų plovimu teisės aktų, kai naudotojai konvertuoja kriptovaliutas į realią valiutą; pabrėžia, kad kriptovaliutas turi kontroliuoti tos pačios priežiūros institucijos kaip ir tradicines valiutas;

39.

 pažymi, kad finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) atlieka svarbų vaidmenį nustatant tarpvalstybinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus; pažymi, kad Europos Sąjungoje finansinės žvalgybos padaliniai veikia nacionaliniu lygmeniu ir kad Komisija nustatė, jog nacionalinių finansinės žvalgybos padalinių veiklos koordinavimas ir keitimasis informacija yra nepakankamas (15); apgailestauja dėl to, kad skiriasi duomenų, kuriais keičiasi finansinės žvalgybos padaliniai, kiekis ir tipas; pažymi, kad tai trukdo jiems bendradarbiauti, o tai savo ruožtu neigiamai veikia jų gebėjimą laiku nustatyti tarpvalstybinius nusikaltimus ir vykdyti su jais susijusį baudžiamąjį persekiojimą;

40.

 apgailestauja dėl to, kad labai skiriasi valstybių narių nacionaliniai kovos su organizuotu nusikalstamumu būdai, kalbant apie teisės aktus, strategijas ir veiklos pajėgumus; pažymi, kad taip iš dalies yra dėl nevienodo ES teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo masto; yra susirūpinęs dėl skirtingo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų (angl. AFCOS) vaidmens ir pajėgumų valstybėse narėse, taip yra galbūt dėl to, kad ES teisės aktuose jų įgaliojimai nėra pakankamai tiksliai apibrėžti ir apsunkinamas koordinavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastangoms kovoti su sukčiavimu, susijusiu su ES lėšomis, paprastai neteikiama tokia pat pirmenybė kaip ir sukčiavimui, susijusiam su nacionalinėmis išlaidomis; tai labai gerai matyti iš to, kad daugiau kaip pusės OLAF tyrimų atveju valstybės narės nevykdo tolesnių veiksmų ir dar mažiau bylų pasiekia baudžiamojo persekiojimo etapą; labai apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės po to, kai užbaigiamas tyrimas, nuosekliai priima sprendimus neįgyvendinti OLAF rekomendacijų ir nepradeda teisminių veiksmų, kuriais būtų siekiama susigrąžinti apgaulės būdu įgytas ES lėšas; ragina Komisiją pasinaudoti savo prerogatyvomis ir imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų laiku ir tinkamai įgyvendinami;

41.

 apgailestaudamas pažymi, kad naujausi tyrimai rodo, jog kai kurios valstybės narės neteikia tokio pat prioriteto kovai su sukčiavimu, susijusiu su ES lėšomis, kaip kovai su sukčiavimu, darančiu poveikį vidaus išlaidoms; pažymi, kad, nors Komisija paskatino valstybes nares parengti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, tai padarė tik 13 valstybių narių ir nė viena jų nepasinaudojo Komisijos pateiktu šablonu; susirūpinęs pažymi, kad šie skirtumai valstybėse narėse kliudo veiksmingai bendradarbiauti; todėl ragina Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant, kad valstybės narės privalėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų užkertamas kelias Europos Sąjungai kenkiančiam sukčiavimui;

Išvados

42.

 ragina Komisiją parengti bendrą metodą, kurį taikant būtų įvertintas organizuoto nusikalstamumo poveikis ES lėšoms ir priemonių, kurių imtasi valstybėse narėse šiai problemai spręsti, veiksmingumas; mano, jog itin svarbu laiku ir veiksmingai keistis išsamia informacija, ir todėl pakartoja, kad svarbu suderinti apibrėžtis, kad būtų galima gauti palyginamus ES įstaigų ir valstybių narių duomenis, tada įvertinti organizuoto nusikalstamumo veiklos poveikį ES finansams ir skubiai imtis kovos su juo veiksmų;

43.

 yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė skirtingų nacionalinių metodų sistema trukdo parengti veiksmingą tarpvalstybinį metodą, kurį taikant būtų galima įveikti šią problemą, dėl kurios nusikaltėliams suteikiama galimybė tęsti savo veiksmus, ir už tai nenumatoma jokia atsakomybė; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su ES įstaigomis ir tarpusavyje ir naudotis Sąjungos priemonėmis ir tarnybomis kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kad būtų galima kuo labiau padidinti keitimąsi duomenimis ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti tarpvalstybines operacijas, nukreiptas prieš ES biudžetui kenkiančią organizuoto nusikalstamumo veiklą;

44.

 ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę nuosekliau naudoti visas turimas sukčiavimo nustatymo ir šalinimo priemones, ypač priemonės „Arachne“ IT platformą ir EDES; pabrėžia, kad priemonės „Arachne“, EDES, institucinių ir nacionalinių duomenų bazių sąveika yra itin svarbi, siekiant užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija ir atitinkamai užkirsti kelią ES biudžetui kenkiančiam sukčiavimui bei jį nustatyti; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu priemonės „Arachne“ ir sistemos EDES taikymo sritis ir informuotumas apie jas bei jų naudojimas valstybėse narėse yra riboti; ryšium su tuo atkreipia dėmesį tai, kad EDES apima tiesiogiai ir netiesiogiai valdomas lėšas, bet ne pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomas lėšas, nors pastarosios susijusios su maždaug 80 proc. ES išlaidų; ragina Komisiją išplėsti EDES taikymą, kad ji apimtų minėtas lėšas; pakartoja savo raginimą Komisijai ir ypač valstybėms narėms Taryboje nustatyti, kad priemonė „Arachne“ būtų privaloma; ragina Komisiją iš naujo įvertinti keitimosi duomenimis tarp ES institucijų ir su valstybėmis narėmis sistemą, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis keitimasis informacija, tuo pat metu laikantis duomenų apsaugos reikalavimų;

45.

 ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant mokymus nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos turėtų tinkamų žinių, kaip kuo veiksmingiau ir laikantis ES ataskaitų teikimo standartų naudotis tokiomis priemonėmis kaip EDES ir „Arachne“; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išanalizuoti sunkumus, su kuriais nacionalinės valdžios institucijos susiduria naudodamosi EDES ir priemone „Arachne“, ir parengti konkrečias rekomendacijas bei patobulinti esamas bendrąsias gaires ir šių priemonių patogumą naudoti; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės prieštarauja šių priemonių naudojimui, nes baiminasi didesnės biurokratinės naštos; pabrėžia, kad tinkamai integruotos šios priemonės iš tiesų gali sumažinti biurokratiją; ragina valstybes nares persvarstyti savo poziciją šiuo klausimu, o Komisiją – toliau didinti informuotumą apie EDES ir priemonės „Arachne“ privalumus valstybėse narėse; ragina pradėti taikyti kovos su pinigų plovimu mokymo programas, kad valdžios institucijos galėtų nustatyti galimo sukčiavimo riziką prieš išmokant lėšas, visų pirma tai taikytina kalbant apie principo „pažink savo klientą“ taikymą ir viešai neatskleistą politikoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimą gaunant BŽŪP subsidijas, projektus ir dotacijas;

46.

 mano, kad Bendrųjų nuostatų reglamentas (16) (BNR reglamentas), kuriuo nustatomos bendros taisyklės, taikomos Europos struktūriniams ir investicijų fondams, Europos regioninės plėtros fondui, „Europos socialiniam fondui +“ ir Sanglaudos fondui, yra dar vienas svarbus elementas siekiant užkirsti kelią organizuotų nusikaltėlių piktnaudžiavimui ES lėšomis;

47.

 pabrėžia, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu svarbu užtikrinti mažesnę jo gaunamą naudą; ryšium su tuo primena apie OLAF, kurios tyrimai yra itin svarbi kovos su sukčiavimu priemonė, darbą; apgailestauja dėl to, kad kaltinimų lygis, remiantis OLAF rekomendacijomis valstybėms narėms, yra žemas ir vis blogėja: 2007–2014 m. laikotarpiu šis lygis siekė 53 proc., o per 2016–2020 m. nukrito iki 37 proc.; taip pat pažymi, kad per pastaruosius metus nebuvo įvertintas rekomenduotų susigrąžinti finansinių išteklių tikrasis susigrąžinimo lygis, ir kad, remiantis naujausiu vertinimu, apimančiu laikotarpį nuo 2002 m. iki 2016 m., susigrąžinimo norma siekė 30 proc.; ragina OLAF ir Komisiją ištirti pagrindines priežastis, o valstybes nares – vykdyti savo teisinę pareigą susigrąžinti lėšas ir glaudžiai bendradarbiauti su Sąjungos įstaigomis siekiant užtikrinti, kad organizuotų nusikaltėlių netinkamai panaudotos lėšos būtų veiksmingai susigrąžintos, nes apskaičiuota, kad itin didelė dalis (98 proc.) nusikalstamu būdu įgytų pajamų nėra konfiskuojamos ir jomis gali naudotis nusikaltėliai; ragina OLAF rinkti informaciją apie lėšų susigrąžinimo lygį atsižvelgiant į savo finansines rekomendacijas ir skelbti šią informaciją metinėse ataskaitose; mano, kad ryžtingi veiksmai, kuriais siekiama susigrąžinti lėšas, be kita ko, prevenciniai areštai ar nusikalstamu būdu įgytų lėšų vertę atitinkančių lėšų areštas, gali atgrasyti nusikalstamas organizacijas nuo ES kenkiančio sukčiavimo ir taip padėti apsaugoti ES finansinius interesus; ragina valstybes nares padidinti su sukčiavimu susijusių lėšų konfiskavimo lygį ir daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms; ragina Komisiją įvertinti galimybę papildyti turto susigrąžinimo metodiką, kuris šiuo metu yra fragmentiška, pasitelkiant ES lygmens įstaigą, kuri būtų atsakinga už savalaikio ir veiksmingo ES lėšų susigrąžinimo užtikrinimą;

48.

 mano, kad sukčiavimo prevencija ir kova su organizuotų nusikaltėlių sukčiavimu turėtų būti valdymo, sertifikavimo ir audito institucijų prioritetas, taip pat tai turėtų būti specializuotų finansinių tyrimų objektas; yra įsitikinęs, kad kovojant su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis taip pat reikia griežtesnių taisyklių ir priemonių, susijusių su turto įšaldymu ir konfiskavimu, be kita ko, numatant atitinkamais atvejais turto, kurio vertė būtų lygiavertė nusikalstamu būdu įgytų pajamų vertei, laikino arešto galimybę, siekiant užkirsti kelią šių nusikalstamu būdu įgytų pajamų perkėlimui arba disponavimui jomis, kol baudžiamasis procesas nėra baigtas; pabrėžia, kad itin svarbu dėti visas pastangas siekiant atgauti ES lėšas, kurios buvo įgytos sukčiaujant; tvirtai remia veiksmingesnius tyrimus siekiant išardyti organizuoto nusikalstamumo struktūras ir pabrėžia, kad teisėsaugos institucijos turi žingsniu lenkti nusikaltėlius, kurie vis dažniau pasitelkia naujas technologijas ir naudojasi visomis galimybėmis plėsti savo neteisėtą veiklą internete ar realiame gyvenime;

o

o o

49.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  OL L 198, 2017 7 28, p. 29.

(2)  OL L 156, 2018 6 19, p. 43.

(3)  OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(4)  OL L 172, 2021 5 17, p. 110.

(5)  OL L 283, 2017 10 31, p. 1.

(6)  OL L 274, 2019 10 28, p. 1.

(7)  https://www.oecd.org/gov/ethics/prevention-fraud-corruption-european-funds.pdf

(8)  https://ec.europa.eu/sfc/sites/default/files/EN-ORI-General%20Guidelines%20on%20National%20Anti-Fraud%20Strategies%20ARES%282016%296943965.pdf

(9)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0337.

(10)  2020 m. OLAF ataskaita.

(11)  OL L 305, 2019 11 26, p. 17.

(12)  Organizacija „Rand Europe“, 2016 m. „The Cost of Non-Europe in the area of Organised Crime and Corruption: Annex II: Corruption“ (ES veiksmų nebuvimo kaštų ataskaita, sritis: kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. II priedas: korupcija).

(13)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis įgyvendinimo (COM(2021)0536).

(14)  Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2021 „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“.

(15)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2021)0190. Poveikio vertinimas, pridedamas prie kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinio, 2021 m. liepos 20 d.

(16)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“ (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).