P9_TA(2021)0143

Dirvožemio apsauga

2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirvožemio apsaugos (2021/2548(RSP))

(2021/C 506/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 191 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl klimato kaitos,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas „Biologinė įvairovė. Būtinybė skubiai imtis veiksmų“,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (1) (7-oji AVP) ir joje išdėstytą 2050 m. viziją,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (2),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (3),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB (COM(2006)0232),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (4),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (5),

—	atsižvelgdamas į 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą (6),

—	atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (7) (toliau – Nitratų direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (8), ir į jos vėlesnius pakeitimus,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo (9),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (10),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją (11),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (12),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos politines gaires 2019–2024 m. laikotarpiu, ypač į Europos nulinės taršos tikslą,

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos, AVP) (COM(2020)0652),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Tarpvyriausybinės dirvožemio klausimų komisijos, Pasaulio dirvožemio partnerystės ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbtą ataskaitą „Status of the World Soil Resources Report“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 13 d. Komisijos pranešimą „Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas ir vykdoma veikla“ (COM(2012)0046),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)0667),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „Teminė strategija dėl dirvožemių apsaugos“ (COM(2002)0179),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 12 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geriausiosios dirvožemio sandarinimo ribojimo, mažinimo arba kompensavimo patirties gairės“ (SWD(2012)0101),

—	atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Teminė strategija dėl dirvožemių apsaugos“ (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl teminės strategijos dėl dirvožemio apsaugos (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15) (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (19),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (20),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl teminės strategijos dėl dirvožemio apsaugos (21),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 19 d. Regionų komiteto nuomonę „Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas“ (22),

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teminė strategija dėl dirvožemių apsaugos“ (COM(2002)0179) (23),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 5 d. Regionų komiteto nuomonę dėl agroekologijos (CDR 3137/2020),

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 33/2018 „Kova su dykumėjimu ES: didėjanti grėsmė, kuriai sumažinti reikia imtis daugiau veiksmų“,

—	atsižvelgdamas į ES vandens teisės aktų tinkamumo patikrą (SWD(2019)0439),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 15 DVT – saugoti ir atkurti sausumos ekosistemas, skatinti tausų jų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją ir pakeisti šį procesą priešingu bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 30 d. neoficialiame ministrų susitikime miestų klausimais priimtą dokumentą „Naujoji Leipcigo chartija. Siekti bendrojo gėrio pasitelkiant miestų galią skatinti pokyčius“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) paskelbtą Dirvožemio degradacijos ir atkūrimo vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020“ (SOER 2020),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. Komisijos ir Jungtinio tyrimų centro paskelbtą ataskaitą „The State of Soil in Europe – A contribution of the JRC to the European Environment Agency’s Environment State and Outlook Report – SOER 2010“.

—	atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 8 d. paskelbtą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro ataskaitą „Economic losses, poverty & disasters: 1998-2017“,

—	atsižvelgdamas į žodžiu pateiktus klausimus Tarybai ir Komisijai dėl dirvožemio apsaugos (O-000024/2021 – B9-0011/2021 ir O-000023/2021 – B9-0010/2021),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi dirvožemis yra svarbi, sudėtinga, daugiafunkcė gyvoji ekosistema, turinti didžiulę aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę reikšmę, atliekanti daugelį esminių funkcijų ir teikianti paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios žmogaus egzistencijai ir ekosistemos išlikimui, kad dabartinės ir ateities kartos galėtų patenkinti savo poreikius;

kadangi Žemės dirvožemiai yra didžiausia žemės anglies saugykla, kurioje yra maždaug 2 500 gigatonų anglies (1 gigatona = 1 mlrd. metrinių tonų), palyginti su 800 gigatonų, esančių atmosferoje, ir 560 gigatonų – gyvūnijoje ir augmenijoje; kadangi sveiki dirvožemiai yra labai svarbūs švelninant klimato kaitą, nes jie kasmet pašalina apie 25 proc. anglies ekvivalento, išmetamo naudojant iškastinį kurą pasaulyje; kadangi pasaulyje dirbami dirvožemiai prarado 50–70 proc. pirminių anglies sankaupų (24);

C.	kadangi Europoje nustatyta daugiau kaip 320 pagrindinių dirvožemio tipų, pasižyminčių dideliais fiziniais, cheminiais ir biologiniais skirtumais;

kadangi dirvožemis atlieka esminį vaidmenį kaip buveinė ir genofondas, nes jame yra 25 proc. pasaulio biologinės įvairovės, jis yra būtinas teikiant pagrindines ekosistemines paslaugas vietos bendruomenėms ir pasauliniu mastu, pavyzdžiui, aprūpinant maistu, žaliavomis, reguliuojant klimatą per anglies dioksido sekvestraciją, valant vandenį, reguliuojant maisto medžiagas, kontroliuojant kenkėjus, ir yra žmogaus veiklos platforma bei padeda išvengti potvynių ir sausrų; kadangi dirvožemio formavimas yra vienas iš ekosistemų procesų, kurie, kaip žinoma, Europoje silpnėja;

E.	kadangi, nors dirvožemis yra labai dinamiškas, jis taip pat yra labai trapus ir neatsinaujinantis, baigtinis išteklius, nes dirvožemio formavimosi greitis yra vienas centimetras į viršų per 1 000 metų; kadangi dėl to dirvožemis yra labai vertingas išteklius;

F.	kadangi dirvožemis yra svarbus mūsų Europos kraštovaizdžių grožiui, taip pat miškų vietovėms, pakrantėms, kalnuotoms vietovėms ir visoms Europos ekosistemoms;

kadangi pievų ir miškų dirvožemiai yra anglies absorbentas, dėl kurio ES per metus pašalinama iki 80 mln. tonų anglies dioksido (25); kadangi vis dėlto ES pasėlių plotai ir pievos kartu yra grynasis išmetamųjų teršalų šaltinis, dėl kurio 2017 m. išmesta apie 75,3 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (MtCO2e) (26); kadangi dėl to žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai gali labai prisidėti prie anglies dioksido pašalinimo iš atmosferos, surinkdami ir saugodami anglies dioksidą dirvožemyje bei biomasėje;

kadangi dirvožemio struktūra ir savybės yra tūkstančius metų trunkančių dirvožemio formavimosi, geomorfologinių ir geologinių procesų rezultatas ir dėl to dirvožemis priskiriamas neatsinaujinantiems ištekliams; kadangi dėl šios priežasties yra daug pigiau užkirsti kelią bet kokio pobūdžio žalingam poveikiui, daromam dirvožemio klodams (erozija, irimas, degradavimas, druskėjimas ir t. t.) ir jo neteršti, nei mėginti atkurti funkcijas;

I.	kadangi dirvožemio funkcijos labai priklauso nuo viso dirvožemio biologinės įvairovės papildymo; kadangi įvairovė virš žemės ir po žeme turi svarbių sąsajų, o dirvožemio biologinė įvairovė yra svarbus vietos augalų įvairovės veiksnys;

kadangi daugelyje aplinkos apsaugos teisės aktų (pvz., Buveinių direktyvoje arba „Natura 2000“) ir pagrindiniuose ES bendros žemės ūkio politikos teisės aktuose nėra numatyta dirvožemio biologinės įvairovės apsaugos; kadangi dirvožemio biologinės įvairovės didinimas arba išsaugojimas yra veiksmingas sprendimas, galintis padėti atkurti dirvožemį ir atkurti dirvožemio taršą;

kadangi tiek ES, tiek pasaulyje žemė ir dirvožemis ir toliau blogėja dėl įvairios žmogaus veiklos, pvz., prasto žemės valdymo, keičiamos žemės naudojimo paskirties, netvarios žemės ūkio praktikos, žemės užleidimo, taršos, netvarios miškininkystės praktikos ir dirvožemio sandarinimo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos, kurią dažnai papildo kiti veiksniai, todėl mažėja jų pajėgumas užtikrinti ekosistemines paslaugas visai visuomenei;

kadangi tenka apgailestauti, kad ES ir valstybės narės šiuo metu nesistengia laikytis tarptautinių ir europinių su dirvožemiu ir žeme susijusių įsipareigojimų, ypač:

a)	kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę ir dirvožemį, įskaitant dykumėjimo, sausrų ir potvynių paveiktą žemę, ir siekti, kad iki 2030 m. pasaulyje neblogėtų dirvožemio būklė;

b)	pasiekti tikslą ne vėliau kaip 2050 m. nebedidinti bendro užimamo žemės ploto, iki 2020 m. sumažinti eroziją, padidinti dirvožemyje esančios organinės anglies kiekį ir daryti pažangą vykdant atkuriamuosius darbus;

c)	tvariai valdyti žemę ES, tinkamai apsaugoti dirvožemį ir užtikrinti, kad iki 2020 m. jau būtų gerokai pasistūmėta į priekį valant užterštas teritorijas;

kadangi dirvožemis atlieka labai svarbų vaidmenį vandentvarkai, nes sveikas dirvožemis, kuriame gausu organinių medžiagų, yra geriau naudingas vandens sistemai ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos; kadangi šlapynės, durpynai ir kaimo bei miesto gamtiniai sprendimai saugo ir infiltruoja lietaus vandenį, tai suteikia galimybę užpildyti vandeninguosius sluoksnius sausuoju laikotarpiu ir išvengti jungčių su kanalizacijos įrenginiais, o tai mažina neišvalytų nuotekų išsiliejimą per dideles liūtis;

kadangi ES yra įvardijusi keletą pagrindinių grėsmių dirvožemiui, kaip antai: klimato kaitą, sandarinimą, tankinimą, eroziją, potvynius ir nuošliaužas, sausras, hidrogeologinį nestabilumą, dirvožemio organinių medžiagų praradimą, gaisrus, smarkias audras, įdruskėjimą, užteršimą ir dirvožemio biologinės įvairovės nykimą, rūgštėjimą ir dykumėjimą; kadangi dauguma šių vykstančių degradacijos procesų nėra tinkamai įtraukti arba visiškai nėra įtraukti į galiojančius ES ir nacionalinius teisės aktus;

kadangi dirvožemio erozija daro poveikį 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir 2000–2010 m. laikotarpiu suintensyvėjo maždaug 20 proc.; kadangi apskaičiuota, kad dėl dirvožemio erozijos ES kasmet prarandama 1,25 mlrd. EUR vertės žemės ūkio produkcijos (27); kadangi anglies atsargos ariamosios dirvos viršutiniame dirvožemio sluoksnyje mažėja ir ES nuolat praranda savo šlapynes bei durpynus; kadangi dideli ES žemės ūkio paskirties žemės plotai įdruskėja ir dykumėja, o 32–36 proc. Europos podirvio (28) yra labai jautrūs tankinimui;

kadangi erozija yra natūralus reiškinys, galintis sukelti dumblo nuošliaužas, dėl kurio kartais susidaro pražūtingų padarinių, pavyzdžiui, susiformuojant įduboms, dėl kurių prarandamas derlingas dirvožemio sluoksnis, ir kadangi ilgainiui erozija gali lemti dirvožemio degradaciją ir dirbamos žemės praradimą;

kadangi netvarus žemės ir dirvožemio valdymas turi keletą neigiamų padarinių ne tik sausumos ir gėlo vandens biologinei įvairovei, bet ir jūrų biologinei įvairovei, dėl to keičiasi hidrografinės sąlygos, viršijamos maisto medžiagų ir taršos koncentracijos, taip pat didėja pakrančių jūrų ekosistemų nykimas ir jų būklės blogėjimas; kadangi iš prognozių matyti, kad Europoje nyksta pakrančių apsauga, o tai kelia grėsmę natūraliam pakrančių ekosistemų pajėgumui sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį pažeidžiamiausiose pakrančių zonose;

kadangi žemės naudojimas keičia ekosistemų funkcijų kokybę ir kiekybę, nes sudaro sąlygas žemės ir dirvožemio turimo potencialo dėka teikti šias paslaugas; kadangi pagrindiniai dirvožemio ir dirvožemio degradacijos veiksniai yra netvari žemės ūkio ir miškininkystės praktika, miestų plėtra ir klimato kaita (29);

S.	kadangi informacija apie dirvožemį Europoje vis dar yra neišsami ir nesuderinta; kadangi tai trukdo priimti atitinkamus sprendimus dėl dirvožemio apsaugos regioniniu ir vietos lygmenimis;

kadangi ES atsakomybė už dirvožemio apsaugą nesibaigia ties jos sienomis, nes visame pasaulyje didėja paklausa vietovių, kuriose reikia įsikurti, auginti maistą ir gaminti biomasę, o klimato kaita gali turėti neigiamos įtakos žemės paklausai, prieinamumui ir degradacijai; kadangi ES prisideda prie žemės degradacijos trečiosiose šalyse kaip grynasis žemės importuotojas, per importuojamus produktus;

U.	kadangi dirvožemio degradacija didina gaivalinių nelaimių poveikį ir prisideda prie socialinių problemų;

kadangi tikėtina, kad dėl klimato kaitos ir netinkamos žemės ūkio bei agronominės praktikos didelė Pietų Europos dalis iki 2050 m. taps dykuma, jeigu nebus imtasi griežtų veiksmų; kadangi ES šios grėsmės problema nėra nuosekliai, veiksmingai ir efektyviai sprendžiama (30); kadangi įdruskėjimas daro poveikį 3,8 mln. hektarų ES žemės, o pakrantėje, ypač Viduržemio jūros regione, yra didelis dirvožemio druskingumas;

W.	kadangi dirvožemio apsauga Europoje šiuo metu susijusi su kitų aplinkos išteklių apsauga ir yra taikoma iš dalies bei suskaidyta į daugelį politikos priemonių, kurios yra nepakankamai koordinuojamos ir dažnai neprivalomos nei ES, nei valstybių narių ir regionų lygmenimis;

kadangi savanoriškos nacionalinės iniciatyvos ir esamos nacionalinės priemonės yra svarbios siekiant geresnės dirvožemio apsaugos tikslo, tačiau jos pasirodė nepakankamos, jei taikomos atskirai, ir kadangi reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias tolesnei dirvožemio degradacijai, įskaitant žemės užėmimą; kadangi, nepaisant esamos dirvožemio apsaugos teminės strategijos, dirvožemio degradacija tęsėsi visoje ES; kadangi taip pat reikalingos tarpvalstybinės priemonės siekiant spręsti su tarša susijusią padėtį ar didelių incidentų problemą;

kadangi 2000–2018 m. laikotarpiu žemės buvo užimta 11 kartų daugiau nei buvo rekultivuota (31); kadangi be privalomų priemonių, kuriomis būtų ribojamas žemės užėmimas ir skatinamas dirvožemio atkūrimas, rekultivavimas ir antrinis panaudojimas, nebus įmanoma pasiekti tikslo ne vėliau kaip 2050 m. nebedidinti bendro užimamo žemės ploto.

kadangi nustatyta, jog išsamios, tinkamos, nuoseklios ir integruotos ES teisinės sistemos, skirtos Europos žemės ir dirvožemio ištekliams apsaugoti, nebuvimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidedantis prie nuolatinio daugelio Sąjungos vietovių dirvožemio būklės blogėjimo, dėl to mažėja esamų paskatų ir priemonių veiksmingumas ir Europos gebėjimas įgyvendinti prisiimtus aplinkos, tvaraus vystymosi ir su klimatu susijusios darbotvarkės bei tarptautinius įsipareigojimus; kadangi ankstesnis bandymas sukurti ES dirvožemio apsaugos teisinę sistemą buvo nesėkmingas, nes 2014 m. gegužės mėn. ji buvo atšaukta po to, kai aštuonerius metus Taryboje ją blokavo valstybių narių mažuma; primena 2016 m. Europos piliečių iniciatyvą „People4Soil“, kurią parėmė 500 Europos institucijų ir organizacijų ir kurioje ES raginama dėti daugiau pastangų, kad būtų apsaugotas dirvožemis;

AA.	kadangi vykdant dabartinę sektorių politiką, pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nėra deramai užtikrinama dirvožemio apsauga; kadangi daugumai pasėlių taikoma BŽŪP tvarka, tačiau vidutiniškai mažiau nei ketvirtadalyje (32) jų plotų taikoma veiksminga apsauga nuo dirvožemio erozijos;

AB.

kadangi 80 proc. azoto yra iššvaistoma ir prarandama į aplinką; kadangi pernelyg didelis azoto iškritų kiekis kelia grėsmę oro kokybei, vandens kokybei, daro poveikį klimato kaitai dėl azoto suboksidų emisijos, taip pat kelia grėsmę dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei, įskaitant augalų apdulkintojų sąveiką ir jų buveinių tinklus, ir lemia stratosferos ozono sluoksnio retėjimą; kadangi didinant azoto naudojimo efektyvumą ne tik padedama siekti klimato, gamtos ir sveikatos apsaugos tikslų, bet taip pat kasmet visame pasaulyje galima sutaupyti 100 mlrd. JAV dolerių;

AC.

kadangi intensyvėjant žemės ūkio veiklai ir naudojant pernelyg daug pesticidų dirvožemis užteršiamas pesticidų liekanomis, be kita ko, ir dėl kai kurių pesticidų didelio patvarumo dirvožemyje ir jų toksiškumo netikslinėms rūšims, o tai daro ilgalaikį poveikį dirvožemio būklei; kadangi pasklidoji tarša agrochemijos produktais kelia grėsmę dirvožemiui;

AD.

kadangi ES teisės aktai vandens apsaugos srityje yra gana išsamūs, tačiau dirvožemio teršalų kontrolės klausimai sprendžiami atsižvelgiant į vandens apsaugą, o ne į platesnę aplinkos apsaugą, įskaitant pačių dirvožemių apsaugą; kadangi į atmosferą ir vandenį išmetami teršalai dėl nusėdimo ant žemės gali daryti netiesioginį poveikį, o tai gali neigiamai paveikti dirvožemio kokybę;

AE.

kadangi moksliniai įrodymai parodė, kad dirvožemį ir jo organizmus iš esmės veikia cheminių medžiagų mišinys, įskaitant patvarias ir bioakumuliacines chemines medžiagas, pesticidų liekanas, angliavandenilius, sunkiuosius metalus, tirpiklius ir jų mišinius, todėl kyla didelė lėtinio toksiškumo rizika, gali pasikeisti biologinė įvairovė, trukdoma atkūrimui ir blogėja ekosistemų funkcijos; kadangi Europoje nustatyta apie 3 mln. potencialiai taršių objektų, iš kurių 340 000 (33) turėtų būti valoma; kadangi trūksta išsamios informacijos apie pasklidąją dirvožemio taršą;

AF.	kadangi, EAA nuomone, tinkamų ES dirvožemio teisės aktų nebuvimas prisideda prie dirvožemio degradacijos Europoje ir pažanga siekiant darnaus vystymosi Europoje ir pasaulyje neįmanoma, jei nebus tinkamai sprendžiami žemės ir dirvožemio išteklių klausimai (34);

AG.	kadangi 95 proc. mūsų maisto yra tiesiogiai arba netiesiogiai užauginama dirvožemyje;

AH.	kadangi, remiantis dabartinių ES dirvožemio būklės įrodymų apžvalga, dėl dabartinės valdymo praktikos apie 60–70 proc. ES dirvožemio yra nesveiki, o dar nenustatyta procentinė dalis dirvožemio yra nesveika dėl menkai kiekybiškai įvertintų taršos problemų (35);

AI.

kadangi apskaičiuota, kad vandens ir vėjo sukeliama dirvožemio erozija daro poveikį 22 proc. Europos žemės ūkio paskirties žemės, ir kadangi daugiau kaip pusės ES žemės ūkio paskirties žemės vidutinis erozijos lygis yra didesnis nei tas, kurį galima natūraliai pakeisti (tai sudaro daugiau nei vieną toną prarasto dirvožemio per metus vienam hektarui) (36), o tai rodo, kad reikia naudoti tvarius dirvožemio valdymo metodus;

AJ.	kadangi manoma, kad apie 25 proc. drėkinamos žemės ūkio paskirties žemės Viduržemio jūros regione yra paveikti druskos ir tai daro poveikį žemės ūkio potencialui; kadangi galiojančiuose ES teisės aktuose įdruskėjimo problema nesprendžiama (37);

AK.	kadangi derlingos žemės praradimas miestų plėtrai mažina galimybes gaminti biologinės kilmės medžiagas ir degalus, siekiant remti mažo anglies dioksido kiekio bioekonomiką;

AL.	kadangi investicijos į žemės degradacijos išvengimą ir nualintos žemės atkūrimą turi tvirtą ekonominę pagrindą, nes dažniausiai nauda gerokai viršija sąnaudas; kadangi apskaičiuota, kad atkūrimo išlaidos yra 10 kartų didesnės nei prevencijos išlaidos (38);

AM.

kadangi žemė ES daugiausia yra privati nuosavybė, kuri turi būti gerbiama, tačiau sykiu dirvožemis yra bendroji gėrybė, reikalinga maisto gamybai ir teikianti pagrindinės ekosistemos paslaugas visai visuomenei ir gamtai; kadangi visuomenė suinteresuota, kad žemės naudotojai būtų skatinami imtis atsargumo priemonių siekiant užkirsti kelią dirvožemio degradacijai, išsaugoti dirvožemį ir tvariai jį valdyti ateities kartoms; kadangi reikėtų apsvarstyti paramos priemones ir tolesnes finansines paskatas žemės savininkams, kad jie saugotų dirvožemį ir žemę;

AN.

kadangi žemės antrinis panaudojimas sudaro tik 13 proc. nuo su miestų plėtra susijusios veiklos ir mažai tikėtina, kad ES įsipareigojimas iki 2050 m. pasiekti ES bendro užimamos žemės ploto nedidinimo tikslą bus pasiektas, jei nebus toliau mažinamas metinis žemės ploto didinimo rodiklis ir (arba) padidinamas žemės antrinis panaudojimas (39);

AO.

kadangi dirvožemiui ir dirvožemio degradacijai būdingi tarpvalstybiniai aspektai, susiję, pavyzdžiui, su klimato kaita, vandens kiekiu ir kokybe bei tarša, į kuriuos reikia reaguoti ES lygmeniu ir dėl kurių reikalingi konkretūs valstybių narių veiksmai bei daugiašalis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis; kadangi dėl dirvožemį alinančios praktikos vienoje šalyje išlaidas gali tekti padengti kitai valstybei narei; kadangi dėl nacionalinių dirvožemio apsaugos sistemų skirtumų, pavyzdžiui, susijusių su dirvožemio tarša, ekonominės veiklos vykdytojams gali būti taikomi labai skirtingi įpareigojimai ir iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje;

AP.

kadangi 2018 m. iškastas dirvožemis siekė daugiau kaip 520 mln. tonų atliekų (40) ir tai yra didžiausias ES susidarančių atliekų šaltinis; kadangi pagal ES teisę iškasti dirvožemiai šiuo metu laikomi atliekomis ir todėl šalinami sąvartynuose; kadangi dauguma tų dirvožemių nėra užteršti ir juos būtų galima saugiai panaudoti kitur, jei būtų įdiegtas atkūrimo tikslas, kartu su visapusiška atsekamumo sistema;

AQ.

kadangi nuosekli ir tinkama ES dirvožemio apsaugos politika yra būtina sąlyga DVT, Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti, visų pirma poveikio klimatui neutralumo tikslui, strategijai „Nuo ūkio iki stalo“, biologinės įvairovės strategijai ir nulinės taršos užmojui, taip pat bioekonomikos strategijai ir kitiems pagrindiniams aplinkos ir visuomenės uždaviniams;

AR.	kadangi reguliariai atnaujinami, suderinti ir atviri dirvožemio duomenys bei informacija yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti geresnius duomenimis grindžiamos ir įrodymais pagrįstos politikos formavimą, siekiant apsaugoti dirvožemio išteklius ES bei nacionaliniu lygmenimis;

AS.

kadangi Europos regionų komitetas savo 2021 m. vasario 5 d. nuomonėje paragino Europos Komisiją „pasiūlyti naują Europos direktyvą dėl žemės ūkio paskirties dirvožemio siekiant sustabdyti organinių medžiagų mažėjimą, sustabdyti eroziją ir teikti pirmenybę dirvožemio gyvenimui žemės ūkio veikloje“ (41);

AT.	kadangi aprūpinimas maistu priklauso nuo dirvožemio saugumo ir bet kokia praktika, dėl kurios kyla pavojus dirvožemio būklei, kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi sveikesnio dirvožemio dėka gaunamas sveikesnis maistas;

AU.	kadangi SESV 4 ir 191 straipsniuose įtvirtinti pagrindiniai ES aplinkos politikos principai ir nustatyta pasidalijamoji kompetencija šioje srityje;

AV.	kadangi miškų dirvožemiai sudaro pusę ES dirvožemio, o biologinė įvairovė ir sveiki miškai gali labai prisidėti prie dirvožemio būklės;

pabrėžia dirvožemio apsaugos ir sveiko dirvožemio užtikrinimo Sąjungoje svarbą, turint omenyje tai, kad toliau vyksta šios gyvos ekosistemos, kuri yra biologinės įvairovės dalis, degradacija ir mažėja neatsinaujinančiųjų išteklių, nepaisant to, kad kai kuriose valstybėse narėse imtasi ribotų ir nevienodų veiksmų; atkreipia dėmesį į neveikimo, susijusio su dirvožemio degradacija, išlaidas, kurios, remiantis skaičiavimais, Sąjungoje viršija 50 mlrd. EUR per metus;

pabrėžia daugiafunkcį dirvožemio vaidmenį (maisto tiekimas, anglies absorbentas, žmogaus veiklos platforma, biomasės gamyba, biologinės įvairovės terpė, potvynių ir sausrų prevencija, žaliavų šaltinis, vaistai ir genetiniai ištekliai, vandens ir maisto medžiagų apykaita, saugojimas ir filtravimas, geologinio ir archeologinio paveldo saugojimas ir kt.) ir dėl to atsiradusią būtinybę apsaugoti, tvariai valdyti, atkurti ir išsaugoti šiuos pajėgumus, kurie reikalingi paminėtiems vaidmenims atlikti, plėtojant tvirtą bendradarbiavimą Europos ir tarpvalstybiniu lygmenimis, taip pat bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis;

mano, kad sveikas dirvožemis yra maistingo ir saugaus maisto pagrindas ir yra būtina tvarios maisto gamybos sąlyga;

pabrėžia, kad sveikas dirvožemis yra labai svarbus siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, pavyzdžiui, poveikio klimatui neutralumo, biologinės įvairovės atkūrimo, nulinės taršos tikslo, aplinkos be toksinių medžiagų, sveikų ir tvarių maisto sistemų ir atsparios aplinkos;

mano, kad dirvožemiui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, ES miškų strategiją, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą; todėl ragina Komisiją rengiant būsimą nulinės taršos veiksmų planą ir peržiūrint Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą atsižvelgti į visus dirvožemio taršos šaltinius;

palankiai vertina tai, kad dirvožemio apsauga ir atkūrimas įtraukti į 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos teminius prioritetinius tikslus;

pripažįsta, kad Sąjungos dirvožemiai kinta ir reikia tikslinių politinių sprendimų bei konkrečių su aplinkosauga susijusių tvarių dirvožemio valdymo metodų, siekiant užtikrinti jų apsaugą dedant bendras pastangas Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu pagal jų atitinkamas kompetencijas, atsižvelgiant į konkrečiam regionui, vietovei ir sklypui būdingas sąlygas, tarpvalstybinį dirvožemio ir žemės degradacijos poveikį ir būtinybę sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams;

pabrėžia riziką, kuri kyla vidaus rinkos veikimui dėl vienodų sąlygų valstybėms narėms ir jų skirtingoms dirvožemio apsaugos sistemoms nebuvimo ir kurios klausimas turėtų būti sprendžiamas Sąjungos lygmeniu, siekiant užkirsti kelią ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijos iškraipymui; pabrėžia, kad naujoji sistema padėtų spręsti nepakankamo teisinio įmonių saugumo problemą ir kad ji turi didelį potencialą skatinti sąžiningą konkurenciją privačiajame sektoriuje, kurti novatoriškus sprendimus bei kaupti praktinę patirtį ir didinti technologijų eksportą už Sąjungos ribų;

pabrėžia, kad dirvožemiui, nors jis yra bendroji gėrybė, priešingai nei orui ar vandeniui, nėra taikomi atskiri teisės aktai; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti nuoseklią ir integruotą ES dirvožemio apsaugos sistemą;

10.

ragina Komisiją sukurti bendrą ES teisinę sistemą, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, kad būtų užtikrinta dirvožemio apsauga ir tvarus naudojimas, šalinant dirvožemiui kylančias grėsmes; į šią sistemą, be kita ko, turi būti įtraukta:

a)	bendros dirvožemio apibrėžtys, funkcijos, geros būklės ir tvaraus valdymo kriterijai;

b)	tikslai, rodikliai, įskaitant suderintus rodiklius, ir nuolatinės dirvožemio būklės stebėsenos bei ataskaitų apie ją teikimo metodika;

c)	įvertinami tarpiniai ir galutiniai tikslai su suderintais duomenų rinkiniais ir priemonėmis visoms nustatytoms grėsmėms pašalinti, taip pat tinkami terminai, atsižvelgiant į geriausią pradininkų įgytą patirtį ir gerbiant žemės nuosavybės teises;

d)	įvairių suinteresuotųjų subjektų pareigų išaiškinimas;

e)	dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais mechanizmas, mokymai ir tinkamos kontrolės priemonės;

f)	pakankami finansiniai ištekliai;

g)	veiksmingas integravimas į atitinkamus politikos tikslus ir priemones;

11.

ragina Komisiją kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikti nuodugnų moksliniais duomenimis pagrįstą poveikio vertinimą, kuriame būtų išanalizuota veikimo ir neveikimo kaina greito ir ilgalaikio poveikio aplinkai, žmonių sveikatai, vidaus rinkai ir bendram tvarumui atžvilgiu;

12.

pabrėžia, kad į bendrą sistemą turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl rizikos zonų, užterštų ir apleistų vietovių bei urbanistinių dykrų žemėlapių sudarymo, taip pat užterštų vietovių valymo; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti principą „teršėjas moka“ ir pasiūlyti mechanizmą, kuriuo vadovaujantis būtų išvalomos apleistos vietovės; mano, kad šių vietovių išvalymas galėtų būti finansuojamas Europos finansavimo mechanizmais;

13.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti sudaryti nebaigtinį veiklos, kurią vykdant yra didelė tikimybė, kad dirvožemis bus užterštas, sąrašą, kuris būtų sudarytas iš išsamių nacionalinio lygmens sąrašų; pabrėžia, kad šis sąrašas turėtų būti skelbiamas viešai ir nuolat atnaujinamas; ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas suderinti užterštoms teritorijoms taikomą rizikos vertinimo metodiką;

14.

mano, kad reikia atsižvelgti į ankstesnį valstybių narių darbą nustatant užterštas teritorijas; pabrėžia, kad į nacionalinius aprašus įtrauktų užterštų teritorijų nustatymas turėtų būti reguliariai atnaujinamas ir pateikiamas viešoms konsultacijoms; taip pat mano, kad valstybėse narėse turi būti priimtos nuostatos, kuriomis būtų užtikrinta, kad su žeme susijusių sandorių šalys žinotų apie dirvožemio būklę ir galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;

15.

ragina Komisiją į šią bendrą sistemą įtraukti veiksmingas dirvožemio sandarinimo ir bet kokio kito žemės naudojimo, darančio poveikį dirvožemio funkcijoms, prevencijos ir (arba) mažinimo priemones, pirmenybę teikiant urbanistinių dykrų žemės ir dirvožemio antriniam panaudojimui bei apleistų vietovių atkūrimui, o ne nesandarinto dirvožemio naudojimui, kad iki 2030 m. būtų pasiektas žemės nealinimo tikslas, o ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas bendro užimamos žemės ploto nedidinimo tikslas, nustatant tarpinį 2030 m. tikslą, kad būtų sukurta žiedinė ekonomika, įtraukti teisę į veiksmingą ir įtraukų visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas dėl žemės naudojimo planavimo, taip pat pasiūlyti priemones, kuriomis būtų nustatyti statybos ir nuotekų šalinimo būdai, suteikiantys galimybę išsaugoti kuo daugiau dirvožemio funkcijų esant sandarinimui;

16.

ragina Komisiją atnaujinti Geriausios dirvožemio sandarinimo ribojimo, mažinimo arba kompensavimo patirties gaires atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus;

17.

ragina matuoti užimamą ir (arba) užsandarintą žemę ir atitinkamą ekosisteminių paslaugų ir ekologinių ryšių nykimą; ragina atliekant projektų ir programų poveikio aplinkai ir strateginio poveikio vertinimus atsižvelgti į šiuos aspektus ir atitinkamai juos kompensuoti;

18.

pabrėžia, kad dirvožemio apsauga, žiedinis ir tvarus jo naudojimas ir atkūrimas turi būti integruoti į visas atitinkamas ES sektorių politikos sritis ir šių principų turi būti nuosekliai laikomasi siekiant užkirsti kelią tolesnei degradacijai, užtikrinti nuoseklų aukštą apsaugos ir, kai įmanoma, atkūrimo lygį, taip pat išvengti ES teisės aktų ir politikos dubliavimosi, neatitikties bei nenuoseklumo; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją peržiūrėti atitinkamą politiką siekiant užtikrinti politikos suderinamumą su dirvožemio apsauga (42);

19.

mano, kad įgyvendinant BŽŪP turėtų būti sudaromos sąlygos dirvožemio derlingumui ir ekosisteminėms paslaugoms apsaugoti; ragina valstybes nares savo nacionaliniuose BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti nuoseklias dirvožemio apsaugos priemones ir užtikrinti, kad būtų plačiai naudojama agroekologija pagrįsta agronominė praktika. ragina Komisiją įvertinti, ar BŽŪP nacionaliniais strateginiais planais užtikrinama aukšto lygio dirvožemio apsauga, ir skatinti veiksmus, kuriais siekiama atkurti nualintą žemės ūkio paskirties dirvožemį; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama ne tokio intensyvaus žemės dirbimo praktika, kuo mažiau ardanti dirvožemį, taip pat ekologinis ūkininkavimas ir dirvožemio papildymas organinėmis medžiagomis;

20.

pabrėžia svarbų dirvožemio vaidmenį vandens valymui ir filtravimui, taigi ir jo indėlį tiekiant geriamąjį vandenį didelei Europos gyventojų daliai; primena, kad ES vandens teisės aktų ir dirvožemio apsaugos veiksmų sąsajos buvo pripažintos neseniai atlikus ES vandens politikos tinkamumo patikrą; pabrėžia, kad reikia gerinti dirvožemio kokybę, taip pat požeminio vandens ir paviršinio vandens kokybę ir kiekį, siekiant įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvos tikslus;

21.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visuomenė išmaniai naudotų vandenį siekiant paremti dirvožemio atkūrimą ir apsaugą, taip pat išnagrinėti glaudų dirvožemio būklės ir vandens taršos ryšį; ragina Komisiją skatinti naudoti atitinkamas skaitmenines priemones siekiant stebėti vandens ir dirvožemio būklę ir politinių priemonių veiksmingumą;

22.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES gamtos atkūrimo plano ir pritaria tam, kad į jį turėtų būti įtraukti dirvožemio atkūrimo tikslai; pabrėžia, kad šis planas turėtų būti suderintas su peržiūrėta Dirvožemio apsaugos temine strategija;

23.

pakartoja savo raginimą peržiūrint Pagrindų direktyvą dėl atliekų įtraukti ES teisės aktuose nustatytus medžiagų naudojimo tikslus, taikomus statybos ir griovimo atliekoms ir jų konkrečioms medžiagoms; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti sisteminę iškasto dirvožemio būklės ir pakartotinio panaudojimo galimybių diagnostiką bei iškasto dirvožemio atsekamumo sistemą, taip pat reguliarius tikrinimus atliekų šalinimo vietose, siekiant užkirsti kelią neteisėtam užteršto dirvožemio šalinimui iš pramoninių urbanistinių dykrų, taip pat užtikrinti suderinamumą su jį priimančiais plotais;

24.

pabrėžia, kad dėl pakrantės ekosistemų buveinių suardymo ir nykimo sumažėja jų gebėjimas apsaugoti pakrantes ir užtikrinti tvarų pragyvenimą; pripažįsta labai svarbų pakrančių apsaugos vaidmenį mažinant klimato kaitos keliamą grėsmę ES ir pabrėžia, kad, kartu su ekosistema grindžiamu valdymu, kaip antai integruotu pakrančių zonų valdymu ir jūrų teritorijų planavimu, Komisija į naują ES dirvožemio strategiją ir ES gamtos atkūrimo planą turi įtraukti pakrančių apsaugą ir atkūrimą. ragina Komisiją ES gamtos atkūrimo plane pirmenybę teikti pakrančių zonų, kurios atlieka natūralios pakrančių apsaugos funkcijas ir kurias neigiamai paveikė pakrančių urbanizacija, atkūrimui regionuose, kuriems gresia pakrančių erozija ir (arba) potvyniai;

25.

pabrėžia, kad dirvožemio biologinė įvairovė yra svarbiausių ekologinių procesų pagrindas, ir susirūpinęs atkreipia dėmesį į padidėjusią Europos žemės ūkio paskirties žemės dirvožemio degradaciją ir dirvožemio sandarinimą bei biologinės įvairovės mažėjimą; todėl ragina Komisiją sukurti bendrą dirvožemio apsaugos ir išsaugojimo bei dirvožemio kokybės atkūrimo sistemą, pagrįstą moksliniais duomenimis ir ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio vertinimais, taip pat parengti konkrečius opių Europos problemų sprendimus siekiant dvejopo tikslo – atkurti biologinę įvairovę ir rasti gamtinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimus; mano, kad turi būti vykdoma ir palaikoma patikima dirvožemio organizmų ir jų paplitimo bei tūrio tendencijų visoje ES stebėsena; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tolesnius mokslinius tyrimus, įskaitant įvairaus nuodugnumo ir perspektyvų tyrimus, taip pat stebėseną ir naudingą ūkininkavimo bei miškininkystės praktiką, siekiant didinti dirvožemio organinių medžiagų kiekį didesniame gylyje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslus. ragina nustatyti aiškias trajektorijas, atsižvelgiant į numatytas abiejų strategijų laikotarpio vidurio peržiūras ir į skirtingas valstybių narių pradines pozicijas;

26.

mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad dirvožemio mikrobiomas būtų geros būklės;

27.

pabrėžia, kad ES miškų dirvožemyje saugoma 2,5 karto daugiau anglies nei medžių biomasėje (43);

28.

pabrėžia, kad miškotvarka vykdant plyną miškų kirtimą sunaikina simbiotinį tarpusavyje susijusį medžių su grybais tinklą ir kad atkūrimas po to iš esmės nėra atliekamas; pabrėžia, kad borealiniuose miškuose tai yra vienintelis svarbiausias dirvožemio organinių medžiagų kaupimo mechanizmas ir todėl yra labai svarbus pasaulio anglies apytakos cikle (44); pakartoja, kad plynas kirtimas neatkartoja natūralaus gamtos gaisrų sukelto sutrikdymo, nes, kitaip nei plynai iškirstame plote, gamtos gaisro nuniokotam plotui būdingas labai didelis kiekis negyvos medienos ir rūšių kolonizacijai tinkamas dirvožemis;

29.

ragina griežtai laikytis geros gyvulininkystės standartų gyvulininkystės srityje, kad būtų gerokai sumažintas veterinarinių vaistų naudojimas ir jų plitimas laukuose per mėšlą, o taip pat griežtai įgyvendinti Nitratų direktyvą;

30.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pagal Žiedinės ekonomikos veiksmų planą persvarstyti Tarybos direktyvą 86/278/EEB dėl nuotekų dumblo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šia peržiūra būtų prisidedama prie dirvožemio apsaugos didinant dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį, perdirbant maisto medžiagas ir mažinant eroziją, kartu apsaugant dirvožemį ir požeminį vandenį nuo taršos;

31.

ragina Komisiją remti duomenų apie tankinimą rinkimą ir skatinti tvarias žemės ūkio priemones, kuriomis siekiama mažinti sunkiųjų mašinų naudojimą;

32.

ragina Komisiją pavesti Europos dirvožemio duomenų centrui stebėti pesticidų likučius, taip pat įvertinti Europos dirvožemiuose sukauptos anglies kiekį ir nustatyti dirvožemio atkūrimo ir kokybės gerinimo tikslus, be kita ko, didinant dirvožemio organinių medžiagų kiekį, laikantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rekomendacijų ir DVT reikalavimų;

33.

mano, kad tvarus dirvožemio valdymas yra pagrindinė ūkininkavimo ir maisto politikos dalis ilguoju laikotarpiu; vis dėlto pripažįsta teisinių nuostatų, kuriomis prisidedama prie nepažeisto dirvožemio atkūrimo, išsaugojimo ir griežtos apsaugos, svarbą, ypatingą dėmesį skiriant, inter alia, dirvožemiui ir žemės naudojimo keitimui šlapynėse, durpynuose, daugiametėse pievose ir ganyklose;

34.

ragina naujojoje ES dirvožemio strategijoje nustatyti ir skatinti gerą ir novatorišką ūkininkavimo praktiką, kurią taikant būtų galima užkirsti kelią dirvožemio įdruskėjimo grėsmei ir ją sumažinti arba kontroliuoti neigiamą jos poveikį;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai prisidėti mažinant pernelyg didelį sintetinių trąšų, ypač azoto, naudojimą, mažinant Nitratų direktyvoje nustatytas ribas; ragina Komisiją remtis Jungtinių Tautų aplinkos programos rezoliucija dėl tvaraus azoto valdymo ir Kolombo deklaracijos tikslu iki 2030 m. perpus sumažinti azoto atliekas iš visų šaltinių; ragina Komisiją ir valstybes nares visuose atitinkamuose teisės aktuose užtikrinti skatinti tvarų maisto medžiagų valdymą, gerinti azoto naudojimo efektyvumą, ekstensyvinti gyvulininkystę nustatytose vietovėse, mišriąją veiklą, apimančią gyvulių ir pasėlių auginimo sistemas, veiksmingą gyvulių mėšlo naudojimą ir didesnį azotą fiksuojančių pasėlių (pvz. ankštinių augalų) naudojimą sėjomainoje; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti išmetamam azoto suboksido kiekiui pasaulinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje ir labiau integruoti pastangas sprendžiant azoto pertekliaus problemą kaip klimato, gamtos ir sveikatos problemą, taip pat teikti paskatas geresniam azoto valdymui ūkio lygmeniu;

36.

ragina persvarstyti Direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant sugriežtinti jos nuostatas, susijusias su užterštais sklypais;

37.

ragina Komisiją užtikrinti naujosios Dirvožemio strategijos ir būsimos ES miškų strategijos darną, į miškų strategiją įtraukiant tvaraus dirvožemio valdymo reikalavimą, pavyzdžiui, agrarinės miškininkystės praktikas;

38.

ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti Dirvožemio apsaugos teminę strategiją ir patvirtinti veiksmų planą „Siekiant nulinės taršos tikslo oro, vandens ir dirvožemio srityse. Sveikesnės planetos kūrimas žmonėms“; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos ketinimą padidinti teisinį saugumą įmonėms ir piliečiams nustatant aiškius ir išmatuojamus tikslus bei veiksmų planą;

39.

pabrėžia, kad agrarinės miškininkystės praktika gali aktyviai duoti naudos aplinkai ir užtikrinti sinergiją, pavyzdžiui, kovoti su erozija, gerinti biologinę įvairovę, kaupti anglį ir reguliuoti vandenį;

40.

ragina Komisiją kovoti su pasklidąja tarša, sukeliama vykdant ūkininkavimo veiklą, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pareiškimą dėl Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos peržiūros; primena, kad jau esama daug sintetinių pesticidų alternatyvų, kaip antai integruotoji kenkėjų kontrolė, ir jos turėtų būti naudojamos plačiau; tikisi, kad Komisija ir valstybės narės nedelsdamos atsižvelgs į visus raginimus, išdėstytus 2019 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros;

41.

apgailestauja, kad ES cheminių medžiagų autorizacijos procese, įskaitant rizikos aplinkai vertinimą ir ekotoksikologinius tyrimus, tinkamai neatsižvelgiama į jų poveikį dirvožemiui; todėl ragina Komisiją naujoje ES dirvožemio strategijoje ir derinant su Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti priimti reglamentavimo priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią dirvožemio taršai cheminėmis medžiagomis, ypač patvariomis ir bioakumuliacinėmis cheminėmis medžiagomis (įskaitant plastiką ir mikroplastiką), ir ją mažinti, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi ekologiniu atžvilgiu tinkamų bandymo sąlygų, atitinkančių lauko sąlygas;

42.

ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, kad būtų nedelsiant užpildytos žinių apie dirvožemio biologinės įvairovės potencialą kovoti su dirvožemio tarša ir taršos poveikį dirvožemio biologinei įvairovei spragos, taip pat panaikintos teisės aktų spragos, susijusios su biocidų ir veterinarinių vaistų toksiškumu dirvožemiui ir jo organizmams; ragina Komisiją ir valstybes nares remti atsakingų agentūrų darbą siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos ir skatinamos alternatyvos toksiškiausiems biocidams veterinarinės kenkėjų kontrolės srityje; ragina Komisiją, remiantis atsargumo principu, bendradarbiaujant su Europos cheminių medžiagų agentūra, nustatyti taršos polifluoralkilinta chemine medžiaga (PFAS) ribas;

43.

apgailestauja, kad atliekant ES vandens teisės aktų tinkamumo patikrą neaptariamos platesnio integruoto aplinkos valdymo vandens baseinuose galimybės, upių baseinų valdymo planus susiejant su platesniais dirvožemio apsaugos planais; mano, kad tokia integruota analizė ir sprendimų priėmimas būtų naudingi keliems skirtingiems ES politikos tikslams ir galėtų duoti naudos vietos valdymo lygmeniu;

44.

ragina valstybes nares geriau integruoti vandens ir dirvožemio planavimą, kartu atliekant poveikio ir rizikos vertinimus (taip pat ir į upių baseinų valdymo planus) ir taikyti integruotą požiūrį į priemones, kuriomis užtikrinama abiejų šių aplinkos terpių apsauga;

45.

pritaria EAA nuomonei, kad visoje Europoje reikia suderintos, reprezentatyvios dirvožemio stebėsenos, kad būtų galima parengti išankstinius perspėjimus apie kritinių ribų viršijimą ir vykdyti tvarų dirvožemio valdymą (45); ragina valstybes nares ir Komisiją pagerinti ir paspartinti duomenų apie dirvožemio statusą, tendencijas ir jam kylančias grėsmes surinkimą ir integravimą ES lygmeniu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad įsteigta ES dirvožemio observatorija, kuri pagrįsta statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistema LUCAS; ragina Komisiją užtikrinti ilgalaikį abiejų priemonių veikimą ir pakankamus išteklius, kad būtų galima vykdyti optimalią ir reguliarią dirvožemio biologinių savybių bei fizinių bei cheminių savybių stebėseną, įskaitant agrocheminių medžiagų ir kitų teršalų, pavyzdžiui, naujų susirūpinimą keliančių teršalų, buvimą; mano, kad tai labai svarbu siekiant užpildyti duomenų ir rodiklių spragas bei remti Europos žaliąjį kursą; pabrėžia, kad reikia geriau suprasti dirvožemio degradacijos ir dykumėjimo ES procesus; ragina Komisiją nustatyti metodiką ir atitinkamus rodiklius, kad būtų galima įvertinti ir rinkti duomenis apie dykumėjimo bei dirvožemio degradacijos mastą ES;

46.

pažymi, kad 13 valstybių narių paskelbė save nukentėjusiomis šalimis pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD); ragina Komisiją į Europos politiką įtraukti su dirvožemiu susijusius DVT;

47.

atkreipia dėmesį į valdymo, koordinavimo, komunikacijos, finansinio, techninio ir teisinio pobūdžio problemas, kurios trukdo didinti ES lygmens ir nacionalinių dirvožemio stebėsenos ir informacijos rinkimo sistemų nuoseklumą bei sąveikumą; ragina Komisiją ir valstybes nares bendrai spręsti tas problemas ir paspartinti bendradarbiavimą, be kita ko, ir ES dirvožemio apsaugos ekspertų grupėje, siekiant užtikrinti aukšto lygio dirvožemio apsaugą, taip pat išvengti veiklos dubliavimo ir nereikalingos biurokratinės naštos bei išlaidų valstybėms narėms ir MVĮ;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai išnaudojama vandens vertė, visų pirma siekiant visiškai pakartotinai panaudoti nuotekose esančias maisto medžiagas ir vertingus komponentus, siekiant pagerinti žemės ūkio žiediškumą ir išvengti pernelyg didelio maisto medžiagų išleidimo į aplinką;

49.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas kasmet rengti konferenciją, kurioje dalyvautų valstybės narės ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, suteikiant jiems svarbų vaidmenį, palaikant teminius dialogus;

50.

pripažįsta svarbų sveiko dirvožemio, kaip didžiausio anglies dioksido absorbento sausumoje, vaidmenį surenkant ir saugant anglies dioksidą, ypač kartu su papildoma šlapynių ir gamtos procesais grindžiamų sprendimų teikiama nauda, nes tai gali padėti siekti 2030 m. klimato tikslų, taip pat padėti ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslą; pabrėžia, kad naująja dirvožemio strategija turėtų būti užtikrinta, kad dirvožemio indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos būtų suderintas su likusia ES klimato politikos struktūra; todėl ragina valstybes nares stiprinti tvarų dirvožemio kaip klimato politikos priemonės naudojimą savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) ir ypač žemės ūkio ir LULUCF sektoriams taikomas priemones, kuriomis siekiama išlaikyti, atkurti ir didinti anglies dioksido absorbentus, ypač vietovėse, kuriose yra daug anglies dioksido turinčių dirvožemių, pavyzdžiui, pievų ir durpynų, be to, imtis veiksmų žemės ūkio politikos srityje siekiant skatinti tvarų dirvožemio naudojimą ir sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą teršalų kiekį; mano, kad turėtų būti remiamos anglies dioksido sekvestracijos dirvožemyje priemonės; ypač palankiai vertina Komisijos paskelbtą anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvą ir ragina Komisiją išnagrinėti keletą galimybių;

51.

mano, kad reikia užkirsti kelią netvariai praktikai, dėl kurios dirvožemyje prarandama organinė anglis ir prisidedama prie klimato kaitos; apgailestauja, kad skaičiavimai, susiję su anglies kiekiu, apima tik viršutinius dirvožemio horizontus ir ragina valstybes nares bei Komisiją žemesniuose dirvožemio sluoksniuose rinkti atitinkamus anglies kiekio duomenis, kurie padėtų geriau suprasti bendrą dirvožemio potencialą, susijusį su anglies kiekio išsaugojimu ir didinimu;

52.

ragina Komisiją atliekant būsimą LULUCF reglamento peržiūrą nustatyti tikslą, kad visi žemės ūkio paskirties dirvožemiai taptų anglies dioksido absorbentais, atsižvelgiant į ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslus;

53.

pabrėžia, kad anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantis ūkininkavimas gali duoti tokios įvairialypės naudos kaip: klimato kaitos švelninimas, geresni dirvožemio gamybos pajėgumai ir atsparumas, didesnė biologinė įvairovė ir mažesnis maisto medžiagų nutekėjimas; ragina stiprinti gebėjimus, kurti tinklus ir perduoti žinias, kad būtų paspartinta anglies dioksido sekvestracija ir padidintas dirvožemyje susikaupusios anglies kiekis, ir taip rasti klimato kaitos problemos sprendimo būdų;

54.

pabrėžia, kad dėl netvaraus žemės naudojimo į atmosferą patenka šimtus ar tūkstančius metų dirvožemyje buvęs anglies dioksidas, kuris buvo dirvožemio ekosistemos dalimi;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų tinkamai atsižvelgiama į daugiafunkcį dirvožemio vaidmenį, išplėsti su dirvožemiu susijusius mokslinius tyrimus ir inovacijas bei finansavimą, taip pat pritaikyti atitinkamas esamas finansavimo programas, kad vykdant susijusius mokslinius tyrimus būtų atsižvelgta į dirvožemio ypatumus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad pradėta programos „Europos horizontas“ misija dirvožemio būklės ir maisto srityje; ragina stiprinti ES dirvožemio stebėjimo centro ir Europos dirvožemio duomenų centro vaidmenį ir skirti pakankamą finansavimą, kad jie galėtų vykdyti savo misiją ir įgyvendinti naujosios dirvožemio strategijos tikslus; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares kaupti taksonomines žinias apie dirvožemio biologinę įvairovę ir žinias apie dirvožemio sąlygų poveikį ekosistemų sąveikai; pabrėžia dirvožemio ir vandens tarpusavio priklausomybę ir ragina teikti specialią paramą moksliniams tyrimams, susijusiems su teigiamu sveikų dirvožemių vaidmeniu toliau mažinant pasklidąją vandens taršą;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti pakankamą finansinę paramą ir paskatas siekiant skatinti dirvožemio apsaugą, jos tvarų valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, inovacijas ir mokslinius tyrimus pasitelkiant bendrą žemės ūkio politiką, sanglaudos politiką, programą „Europos horizontas“ ir kitas turimas finansines priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti vietoves, kuriose vyksta erozija ir kuriose mažai organinės anglies, taip pat teritorijas, kuriose tankinimas galėtų būti tikslingai finansuojamas;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą su Dirvožemio apsaugos temine strategija susijusioje veikloje dalyvaujančių agentūrų žmogiškųjų išteklių lygį ir finansinį tvarumą; pabrėžia, kad pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius yra būtina sėkmingo Sąjungos politikos įgyvendinimo sąlyga; todėl ragina Komisiją užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių, visų pirma Aplinkos generaliniame direktorate;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares visoje Sąjungoje nustatyti suderintas ir integruotas duomenų rinkimo priemones, visapusišką stebėsenos, keitimosi informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais dirvožemio apsaugos ir tvaraus jo valdymo bei atkūrimo srityje sistemą, taip pat užtikrinti kuo didesnę esamų stebėsenos sistemų ir BŽŪP priemonių sąveiką;

59.

mano, kad šios priemonės turėtų būti pagrindinės sąlygos Sąjungos ar nacionaliniam finansavimui gauti;

60.

mano, kad valstybės narės turėtų reguliariai, ne rečiau kaip kas penkerius metus, rengti ir skelbti dirvožemio būklės ataskaitas; mano, kad visi surinkti duomenys apie dirvožemį turėtų būti skelbiami viešai internete;

61.

remia iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie teigiamą dirvožemio funkcijų poveikį ir apsaugą, įskaitant tas, kurios susijusios su tvariu dirvožemio valdymu, apsauga ir atkūrimu, visuomenės sveikata ir aplinkos tvarumu; pabrėžia, kad visuomenės informuotumas ir supratimas apie dirvožemio funkcijas yra labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti naująją dirvožemio strategiją ir užtikrinti piliečių, visų pirma žemės savininkų, ūkininkų ir miškininkų, kaip pagrindinių dirvožemio valdymo subjektų, dalyvavimą; ragina aktyviau bendradarbiauti su plačiąja visuomene dirvožemio būklės ir ekstremaliosios aplinkos padėties klausimais ir remti bendruomenės iniciatyvas dirvožemio apsaugos ir tvaraus naudojimo srityje; reiškia paramą Pasaulinei dirvožemio dienai ir ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant didinti informuotumą šioje srityje;

62.

pabrėžia, kad į būsimus privalomus žmogaus teisių ir aplinkos išsamaus patikrinimo teisės aktus įtraukta rizika aplinkai turėtų apimti dirvožemio degradaciją, grindžiamą naujosios ES dirvožemio strategijos tikslais ir uždaviniais;

63.

ragina Komisiją, kaip pasaulinę lyderę aplinkos apsaugos srityje, į naująją ES dirvožemio strategiją įtraukti dirvožemio apsaugos ir tvaraus naudojimo strategiją visais susijusiais jos išorės politikos aspektais ir visų pirma visapusiškai atsižvelgti į šį aspektą sudarant atitinkamus tarptautinius susitarimus bei persvarstant esamus susitarimus;

64.

ragina Komisiją į prekybos susitarimų skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi įtraukti dirvožemio apsaugą ir imtis priemonių, kuriomis būtų sprendžiama iš tų šalių importuoto dirvožemio degradacijos problema, įskaitant labai neigiamą poveikį aplinkai darančių biodegalų sukeltą degradaciją, ir neeksportuoti dirvožemio degradacijos; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į ES importuojami produktai atitiktų tuos pačius ekologinius ir tvaraus žemės naudojimo standartus;

65.

supranta, kaip svarbu bendradarbiauti visais lygmenimis, kad būtų veiksmingai kovojama su visomis grėsmėmis dirvožemiui; todėl ragina valstybes nares rodyti pavyzdį ir apsvarstyti galimybę JT inicijuoti dirvožemio konvenciją;

66.

reiškia paramą Dirvožemio apsaugos misijai „Rūpinimasis dirvožemiu yra rūpinimasis gyvenimu“, kurią pasiūlė Dirvožemio sveikatos ir maisto misijos valdyba ir kurios tikslas – užtikrinti, kad iki 2030 m. 75 proc. dirvožemio būtų geros būklės sveiko maisto, žmonių, gamtos ir klimato labui;

67.

rekomenduoja kurti naujas ekologiškas, miškininkystės ir agrarinės miškininkystės zonas, ypač miestų regionuose, kad būtų kompensuotas neigiamas dabartinio aukšto dirvožemio sandarinimo lygio Europos miestuose poveikis;

68.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.

(2) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(3) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(4) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(6) OL L 181, 1986 7 4, p. 6.

(7) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(8) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

(9) OL L 344, 2016 12 17, p. 1.

(10) OL L 137, 2017 5 24, p. 1.

(11) OL L 156, 2018 6 19, p. 1.

(12) OL L 347, 2013 12 20.

(13) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 395.

(14) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 138.

(15) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.

(16) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

(17) OL C 411, 2020 11 27, p. 48.

(18) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0201.

(19) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0040.

(20) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(21) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 138.

(22) OL C 17, 2013 1 19, p. 37.

(23) OL C 61, 2003 3 14, p. 49.

(24) Schwartz, J.D., 2014 m., Dirvožemis kaip anglies saugykla. Naujas ginklas kovojant su klimato kaita?, „Yale Environment 360“.

(25) Europos aplinkos agentūra, Dirvožemio organinė anglis, 2017 m. vasario 20 d., https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/soil-organic-carbon-1/assessment.

(26) Europos aplinkos politikos institutas, „Climate and Soil Policy Brief: Better Integrating Soil Into EU Climate Policy“, 2020 m. spalio mėn., https://ieep.eu/uploads/articles/attachments/437a17b8-f8a4-478d-ab7f-4a74e2e60ced/IEEP%20(2020)%20Climate%20and%20soil%20policy%20brief%20-%20Better%20integrating%20soil%20into%20EU%20climate%20policy.pdf?v=63771126961.

(27) https://ec.europa.eu/jrc/en/news/soil-erosion-costs-european-farmers-125-billion-year#:~:text=Soil%20erosion%20costs%20European%20countries,consequences%20do%20not%20stop%20ther

(28) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 7-osios AVP vertinimas (SWD(2019)0181).

(29) Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“, 2019 m.

(30) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 7-osios AVP vertinimas (SWD(2019)0181).

(31) Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“, 2019 m.

(32) Eurostatas, 2014 m., European Agricultural Census 2010. [Internete] URL: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statisticsexplained/index.php/Agricultural census 2010 (žiūrėta 2014 m. vasario mėn.). Europoje vidutiniškai 19 proc. pasėlių žemės sėjami žieminiai antsėliai, 21,5 proc. taikomas supaprastintas dirbimas, 4 proc. ūkininkaujama vykdant tiesioginę sėją.

(33) Europos aplinkos agentūra, „Progress in management of contaminated sites“.

(34) Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“, 2019 m.

(35) Veerman, C., et al. (2020 m.), Rūpestis dirvožemiu, tai rūpestis gyvybe. Dirvožemio, sveikatos ir maisto misijos valdybos tarpinė ataskaita; Europos Komisija: Briuselis, Belgija; p. 52.

(36) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 7-osios AVP vertinimas (SWD(2019)0181).

(37) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 7-osios AVP vertinimas (SWD(2019)0181).

(38) Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES), „The IPBES assessment report on land degradation and restoration“, 2018 m.

(39) Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“, 2019 m.

(40) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/ENV_WASGEN/bookmark/table?lang=en&bookmarkId=bbf937c1-ce8b-4b11-91b7-3bc5ef0ea042

(41) CDR 3137/2020.

(42) Eurostatas, 2014 m., European Agricultural Census 2010. [Internete] URL: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Archive:Agricultural_census_2010_-_main_results census 2010 (žiūrėta 2014 m. vasario mėn.). Europoje vidutiniškai 19 proc. pasėlių žemės sėjami žieminiai antsėliai, 21,5 proc. taikomas supaprastintas dirbimas, 4 proc. ūkininkaujama vykdant tiesioginę sėją.

(43) Bruno De Vos et al., Miškų dirvožemio anglies sankaupų Europoje lyginamosios vertės. Didelio masto miško dirvožemio tyrimo rezultatai, žurnalas „Geoderma“, 251–252 tomai, 2015 m. rugpjūčio mėn., 33–46 p.

(44) K. E. Clemmensen et al., Šaknys ir susiję grybai. Ilgalaikis anglies dioksido sekvestravimas borealiniuose miškuose, žurnalas „Science“, 339 tomas, p. 1615, 2013 m.

(45) Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“, 2019 m.